Svarbiausios Lietuvos užsienio politikos problemos

Santykiai su SSRS. Lietuva su Sovietų Sąjunga (nuo 1922 m.), pasibaigus tarpusavio karinam konfliktui 1920 m., palaikė draugiškus
santykius. Visų pirma jie buvo nulemti SSRS pozicijos Vilniaus krašto priklausomybės klausimu: 1920 m. liepos 10 d. taikos sutartimi
Vilnius ir jo kraštas pripažintas Lietuvai. Tokios pačios pozicijos SSRS laikėsi ir vėliau: 1923 m. protestavo prieš Ambasadorių
konferencijos sprendimą Vilnių pripažinti Lenkijai. 1926 m. pasirašytoje Lietuvos ir SSRS nepuolimo sutartyje pakartota pozicija dėl
Vilniaus priklausymo Lietuvai. Be to, prie šios sutarties buvo pasirašytas „džentelmeniškas susitarimas“, kuriuo Lietuva įsipareigojo
teikti SSRS reikšmingą informaciją apie savo santykius su užsienio valstybėmis ir prireikus suteikti SSRS diplomatinę pagalbą. Ši
sutartis buvo atnaujinta 1934 metais. Geri santykiai buvo palaikomi net ir po 1926 m. perversmo, kai komunistinė veikla buvo uždrausta,
o už jos skleidimą baudžiama. Tokie santykiai buvo išlaikyti iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai SSRS ėmėsi įgyvendinti savo
tikruosius planus Lietuvos atžvilgiu.
Santykiai su Vokietija. 1918 m. Vokietija buvo pirmoji valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę, tiesa, ji tikėjosi, jog bus
įtvirtinta Lietuvos priklausomybė nuo Vokietijos. 1928 m. Vokietija pripažino Lietuvai Klaipėdos kraštą, kuris iš jos buvo atimtas po
Pirmojo pasaulinio karo. Vokietija buvo viena iš pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių, tačiau santykiai pablogėjo 1933 m. į valdžią
Vokietijoje atėjus Adolfui Hitleriui. Lietuvoje suaktyvėjo nacionalsocialistų judėjimas, ypač Klaipėdos krašte, kuriame nemažą dalį
gyventojų sudarė vokiečiai. 1934 m. Lietuvoje pradėti suiminėti naciai, kurių žymiausi buvo Ernstas Noimanas ir Teodoras Zasas.
Lietuva buvo pirmoji valstybė, teisusi asmenis už nacionalsocializmo propagandą. Reaguodama į šiuos veiksmus, 1934 m. Vokietija
paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą, t. y. uždrausta iš Lietuvos į Vokietiją įvežti bet kokią produkciją. 1935 m. baigėsi nacių bylos
svarstymas: nuteisti net 87 asmenys, nacių lyderiams skirta mirties bausmė. Tačiau spaudžiant Vokietijai bausmė buvo pakeista į
kalėjimą iki gyvos galvos, o netrukus nacių lyderiai E. Noimanas ir T. Zasas buvo paleisti laisvę. Santykiai su Vokietija išliko įtempti,
pagrindinė to priežastis – vokiečių siekis susigrąžinti Klaipėdos kraštą.
Santykiai su Lenkija. 1920 m. Lenkijai užgrobus Vilniaus kraštą, Lietuvos visuomenė tapo radikaliai antilenkiška. Kiekvienais metais
spalio 9-oji buvo minima gedulingai, kaip Vilniaus praradimo diena. Tą dieną vykdavo gedulingi renginiai, skelbiamos tylos minutės,
sakomos antilenkiškos kalbos, spaudoje mirgėjo kaltinimai lenkams bei juos pašiepiančios karikatūros. Vilniaus reikšmė buvo didžiulė.
Nepaisant to, jog Vilnius Lietuvai nepriklausė, 1928 ir 1938 m. konstitucijose buvo įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos sostinė yra
Vilnius. Visoje Lietuvoje veikė Vilniaus vadavimo sąjunga, kuri kartu su Lietuvos šaulių sąjunga nuolatos propagavo Vilniaus atgavimo
idėją, organizavo rinkliavas Vilniaus kraštui (surinkti pinigai buvo skiriami šiame krašte gyvenantiems lietuviams, mokykloms,
draugijoms remti). Iki 1938 m. Lietuva su Lenkija nepalaikė diplomatinių santykių, todėl tarp šalių nevyko jokia prekyba, kultūrinis ar
sportinis bendradarbiavimas. Tačiau Lietuvos ir Lenkijos keliai susidurdavo Tautų Sąjungoje. Šiame konflikte nemažai valstybių,
pavyzdžiui, Prancūzija, palaikė Lenkiją, todėl Lietuvos padėtis šiuo klausimu buvo sudėtinga.

Sąvokos, formulės ir asmenybės

 Ambasadorių konferencija
1920–1931 m. veikusi tarptautinė institucija, kuri prižiūrėjo Versalio taikos sutarties vykdymą ir sprendė kylančias tarptautinės
politikos problemas. Jai priklausė Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos atstovai.
 Ultimatumas
Pateikti griežti reikalavimai, kurių neįvykdžius grasinama imtis priešiškų veiksmų.

Svetainės ir video
 Straipsnis apie Vilniaus vadavimo sąjungą
Savaitraščio „Veidas“ straipsnyje rašoma apie tai, kas padėjo Lietuvai atgauti Vilnių.
 Valstybės saugumo policijos pastangos įsiskverbti į Klaipėdos krašto nacistines organizacijas 1930–1939 metais
Mokslinio žurnalo „Istorija“ straipsnyje rašoma apie valstybės saugumo policijos pastangas įsiskverbti į Klaipėdos krašto nacistines
organizacijas 1930–1939 metais.

Vadovėlio puslapiai
Mindaugas Tamošaitis Istorijos vadovėlis 12 kl. 1 dalis (2012, Baltos lankos) 25, 79, 94-95, 115-124
Laikas 12. Istorijos vadovėlis 12 kl., I d. Autorius: Ignas Kapleris, Karolis Mickevičius, Antanas Meištas, Rimvydas Laužikas,
Mindaugas Žolynas 100, 105, 108-109
Lietuvos tarptautinė politika nepriklausomybės praradimo išvakarėse
1938 m. Lenkijos ultimatumas. Lietuvos ir Lenkijos santykiai nuo pat 1918 m. buvo atvirai priešiški, pagrindinis to motyvas – 1920
m. Lenkijos užgrobtas Vilniaus kraštas. 1938 m. Lenkija, jausdama savo vakarinių sienų nesaugumą dėl agresyvios Vokietijos politikos,
nutarė užsitikrinti taikią padėtį rytuose. Todėl 1938 m. kovo 17 d. įteikė ultimatumą Lietuvai, kuriuo buvo reikalaujama užmegzti
diplomatinius santykius. Pretekstu tapo incidentas pasienyje kovo 11 d., kai buvo nušautas lenkų policininkas. Lietuva priėmė lenkų
ultimatumą ir užmezgė diplomatinius santykius: į Varšuvą buvo pasiųsti Lietuvos atstovai, o į Kauną atvyko Lenkijos valstybės
diplomatai. Visuomenė priimtą ultimatumą vertino kaip savo istorinės sostinės atsisakymą, todėl Antano Smetonos valdžios pozicijos
ėmė svyruoti.
Klaipėdos krašto praradimas 1939 metais. Adolfo Hitlerio vadovaujama Vokietija XX a. 4-ajame deš. vykdė agresyvią užsienio
politiką. Vienas svarbiausių jos uždavinių buvo susigrąžinti po Pirmojo pasaulinio karo prarastas teritorijas ir suvienyti visas vokiečių
tautybės asmenų apgyventas teritorijas. 1939 m. kovo 20 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas Lietuvos
užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui įteikė ultimatumą. Juo buvo reikalaujama nedelsiant perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai,
priešingu atveju grasinta panaudoti karinę jėgą. Lietuvos valdžia nutarė nesipriešinti ir ultimatumą priėmė. Didžioji dalis lietuvių,
gyvenusių Klaipėdos krašte, ir visos Lietuvos Respublikos įstaigos buvo priverstos bėgti iš krašto. Oficialiai Klaipėdos kraštas
Vokietijai perduotas 1939 m. kovo 22 dieną. Jau kitą dieną, kovo 23-iąją, Klaipėdoje apsilankė A. Hitleris.
1939 m. Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis. Vykdydama Molotovo–Ribentropo paktą SSRS 1939 m. rugsėjo 17 d. užpuolė
Lenkiją ir užėmė jos iki tol valdytą Vilnių. Sovietai, suprasdami Vilniaus reikšmę, ėmė spausti Lietuvą pasirašyti savitarpio pagalbos
sutartį, pagal kurią buvo numatyta: 1) Vilnių grąžinti Lietuvai; 2) Lietuvoje dislokuoti iki 20 tūkst. Raudonosios armijos dalinių
(Naujojoje Vilnioje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Alytuje). Lietuvos valdžia nutarė pasinaudoti proga ir susigrąžinti Vilnių. 1939 m. spalio
10 d. buvo pasirašyta savitarpio pagalbos sutartis. Spalio 28 d. Lietuvos kariuomenė įžengė į sovietų karių nusiaubtą Vilniaus miestą.
Visuomenėje Vilniaus atgavimas buvo sutiktas įvairiai: visuotinę euforiją netruko pakeisti nerimas dėl Lietuvoje dislokuotų
Raudonosios armijos karių. Žymus to meto humoristas Pupų Dėdė vienoje iš savo sukurtų dainų dainavo: „Vilnius mūsų, o mes rusų!“
Grąžinę Vilnių sovietai pasirengė Lietuvos okupacijai.

Sąvokos, formulės ir asmenybės

 Ambasadorių konferencija
1920–1931 m. veikusi tarptautinė institucija, kuri prižiūrėjo Versalio taikos sutarties vykdymą ir sprendė kylančias tarptautinės
politikos problemas. Jai priklausė Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos atstovai.
 Ultimatumas
Pateikti griežti reikalavimai, kurių neįvykdžius grasinama imtis priešiškų veiksmų.

Svetainės ir video
 A. Hitleris Klaipėdoje 1939 m.
Nacių propagandiniame filmuke rodoma apie Klaipėdos krašto atgavimą ir A. Hitlerio viešnagę Klaipėdoje 1939 m. kovo 23 dieną.
 Tarptautiniai santykiai 1938–1939 metais. Lietuvos padėtis
Interaktyviame mokymosi objekte pateikiama informacija apie tarptautinę padėtį Europoje 1938–1939 metais.
 Vilniaus krašto atgavimas 1939 metais
Pateikiama autentiška vaizdo medžiaga apie Vilniaus krašto atgavimą 1939 m. spalį.

Vadovėlio puslapiai
Laikas 12. Istorijos vadovėlis 12 kl., II d. Autorius: Ignas Kapleris, Karolis Mickevičius, Antanas Meištas, Rimvydas
Laužikas, Mindaugas Žolynas 118-120, 144-145
Laikas 12. Istorijos vadovėlis 12 kl., I d. Autorius: Ignas Kapleris, Karolis Mickevičius, Antanas Meištas, Rimvydas Laužikas,
Mindaugas Žolynas 108