Mažoji Lietuva – tai istorinis etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, po 1422 m.

Melno
taikos likęs Vokiečių ordino valdžioje. Šiame regione vyko germanizacijos procesas, nuo XVI a.
plito protestantiškas tikėjimas. Jau 1807 m. čia buvo panaikinta baudžiava, greičiau nyko luominė
sistema, modernėjo ūkis. Vis dėlto politinio suartėjimo klausimas iškilo tik Pirmojo pasaulinio karo
metais, kai 1914 m. buvo priimta Gintarinė deklaracija, siekianti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos
suvienijimo. Po Pirmojo pasaulinio karo Mažosios Lietuvos pietinė dalis, Rytų Prūsija, tapo
Vokietijos protektoratu, o kitą Mažosios Lietuvos dalį, Klaipėdos kraštą, globojo Tautų Sąjunga,
kuri paskyrė Prancūzijai šį kraštą administruoti. Tik 1923 m. Klaipėdos kraštas prijungtas prie
Lietuvos. Buvusi Rytų Prūsija (dab. Kaliningradas) priklauso Rusijai.