Vilnius mūsų ,o mes Rusų

Komplikuotos Lietuvos tarptautinės sąlygos, susiklosčiusios dėl Vilniaus ir Klaipėdos problemų,

tapo katastrofiškos Vokietijai ir Sovietų Sąjungai. Rugpjūčio 23 d. pasirašius nepuolimo paktą.
Be viešų nepuolimo ir neutralumo įsipareigojimų šių šalių atstovai Viačeslavas Molotovas ir
Joachimas Ribentropas taip pat pasirašė slaptą papildomą protokolą, pagal kurį Lenkija ir
Baltijos šalys buvo pasidalytos įtakos sferomis. Sovietams atiteko Suomija, Estija ir Latvija, o
Vokietijai – Lietuva ir dar Rumunijos dalis (Besarabija). Lenkija skelta į dvi dalis. Abi
suokalbininkės, laikydamosios slapto susitarimo, jau kitą mėnesį užkariavo Lenkiją, kurios
pusėje stojo Anglija su Prancūzija. Šitaip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Jo pradžioje
Vokietija, triuškindama Lenkiją, vertė prie to triuškinimo prisidėti ir Lietuvą, (kuri jai slaptuoju
protokolu buvo pažadėta) vertė ją prisijungti Vilnių. Tačiau Lietuva atsisakė jėga imti Vilnių iš
krauju paplūdusios, su naciais kovojančios Lenkijos. Kartu užkariavusios Lenkiją, Vokietija ir
SSRS . rugsėjo 28 d. pasirašė Sienų ir draugystės sutartį, prie kurios buvo pridėtas naujas slaptas
protokolas su Kremliaus iniciatyva pakoreguotomis įtakos zonomis. Mainais už Lenkijos
teritorijos dalį Vokietija perleido Lietuvą Sovietų Sąjungai, kuri tuoj pat ėmėsi doroti naująjį
grobį. Jau kitą dieną po naujojo susitarimo su Vokietija SSRS pasiūlė Lietuvai pasirašyti sutartį
dėl sovietinių karinių bazių įkurdinimo jos teritorijoje. Derybų metu Lietuvos delegacijai
Maskvoje buvo atvirai pasakyta apie įtakos sferų pasidalijimą. Sovietai dar pagrasino, kad
Lietuvai atsisakius įsileisti bazes iš Lenkijos perimtas Vilnius gali būti prijungtas prie
Baltarusijos.