Pagrindinės datos ir įvykiai

 Astravos sutartis. Ji užbaigia Vytauto ir Jogailos tarpusavio kovas dėl valdžios.

1392 m. rugpjūčio 4 d. pasirašyta Jogailos ir Vytauto sutartis, pagal
kurią Jogaila sugrąžino Vytautui Trakų kunigaikštystę ir kitas tėvonines žemes bei dovanojo naujų.
Vytautas gavo teisę valdyti LDK su sostine Vilniuje ir tituluotis „Lietuvos kunigaikščiu“. Jis oficialiai
pripažino esąs Jogailos vasalas, kurio žemės po jo mirties atiteks siuzerenui – Lenkijos karaliui. 
 Vytautas ima formuoti naują visuomenės sluoksnį – bajorus. Dovanoja jiems žemių už tarnybą, o
tai sudaro prielaidas atsirasti didikų sluoksniui. Įgyvendinamos valstybės valdymo reformos.
Sudaroma didžiojo kunigaikščio taryba iš bajorų ir katalikų aukštųjų dvasininkų.
 Salyno sutartis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Vokiečių ordino didžiojo
magistro Konrado fon Jungingeno sutartis, sudaryta  1398 m. spalio 12 d. Salyno
saloje (Nemune, ties Nevėžio žiotimis). Pagal Salyno sutartį, Vytautas ordinui atiduoda Žemaitiją.
Kryžiuočiai pasižada nepulti Lietuvos ir padėti jai įsigalėti rusų žemėse.

 Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio) vykęs mūšis

tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Kryžiuočių
ordino. Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės, taip pat Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu
sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos
valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis. Žalgirio mūšis buvo vienas
didžiausių Viduramžių riterių kariuomenių mūšių ir nuo XIX a. tapo Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu
mitu Mūšis įvyko lauke tuometinėje ordino teritorijoje (tuo metu − Prūsijoje, dabar − Lenkijos
teritorijoje). Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip Griunvaldo mūšis, lietuvių – Žalgirio
mūšis, Vokietijoje ir Vakarų šalyse – Tanenbergo mūšis (Tanenbergas – vietovė šalia Griunvaldo).

Reikšmė: sustabdytas 200 metų trukęs lietuvių tautos naikinimas. Mūšis buvo vienas iš didžiausių
viduramžių Europoje ir yra laikomas svarbiausia pergale visame LDK gyvavimo laikotarpyje. LDK ir
Lenkija pripažintos didžiosiomis Europos valstybėmis.

 Torūnės taika - sutartis pasirašyta 1411 m. vasario 1 d. tarp Lenkijos-Lietuvos ir Teutonų

ordino. Sutartimi užbaigtas karas su Ordinu. Ordinas atsisakė savo pretenzijų į Žemaitiją iki Lenkijos
karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties (faktiškai visiems laikams).

Reikšmė: pirmą kartą ordinas turėjo pripažinti pralaimėjęs karą, buvo sustabdytas tolesnis jo
veržimasis į Lenkijos ir Lietuvos žemes.
 Horodlės unija  – 3 aktų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karalystės atstovų susitarimas,
sudarytas 1413 m. spalio 2 d. Horodlėje, Lenkijoje. Horodlės susitarimais siekta iš naujo sureguliuoti Lenkijos
karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos, jų valdovų Jogailos ir Vytauto Didžiojo santykius.
Horodlėje sudaryti 3 aktai:

 valdovų Jogailos ir Vytauto,

 Lietuvos didikų,
 Lenkijos ponų.
Jogailos ir Vytauto akte valdovai pažymi, kad, bažnyčioms garantuojamos tokios pat privilegijos kaip
Lenkijos karalystėje. Katalikų tikėjimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ponai ir bajorai irgi naudosis
tokiomis pat teisėmis kaip ir Lenkijos karalystės ponai bei bajorai. Jiems patvirtintas tėvoninių ir dovanotų
žemių valdymas. Abiejų valstybių elitas įpareigojamas ištikimai tarnauti Jogailai ir Vytautui, taip pat jų
įpėdiniams, pastarųjų nerinkti vieniems be kitų žinios.
Lietuvių bajorų 47 šeimoms suteikti lenkų herbai. Tik juos gavusieji ir tik katalikai galėjo naudotis
duotomis privilegijomis. Taip neteko teisinės galios ankstesnės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos
valdovų privilegijos.
Lenkijos karalystės pavyzdžiu steigiamos Trakų vaivadija ir Vilniaus vaivadija, o Žemaitijos
kunigaikštystei suteiktos vaivadijos teisės, steigiamos vaivadų ir kaštelionų pareigybės.
Lietuvos didikų akte konstatuojama, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bajorai, atsidėkodami už
Lenkijos karalystės bajorų įsipareigojimą juos remti, pasižada, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštija bus unijoje
su Lenkijos karalyste, be lenkų bajorų žinios nepradės karo; skelbiama ištikimybė Jogailai ir Vytautui, šiam
mirus, jo įpėdinį pasižadama rinkti tik pritarus Lenkijos karaliui ir luomams.
Lenkų ponų akte pažymima, kad, siekdami vienybės, jie lietuvių bajorams suteikė lenkų herbus su teise juos
paveldėti. Manoma, kad tuo lenkų bajorija siekė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją pajungiančių Lenkijos
karalystei (Karūnai) ryšių, išreikštų besiformuojančio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bajorų luomo globa.
Abi pusės pareiškė nepradėsiančios karo be vienos iš jų sutikimo.
Reikšmė: patvirtinta savarankiška Lietuvos valstybė, sudarytos sąlygos tolesniam Lietuvos ir Lenkijos
suartėjimui, išplėstos LDK bajorų teisės.
 Konstanco susirinkimas - visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs  1414–
1418 m. Konstance (Vokietijoje). Jame buvo nagrinėjama kaip išspręsti LDK ir Lenkijos ginčą su ordinu
(žemaičių skundas prieš ordiną).

Reikšmė: Buvo pasiektas moralinis ir politinis laimėjimas prieš ordiną tarptautiniu mastu. XVa. Per.
Kr. Patys lietuviai ir žemaičiai atstovavo savo valstybei ir tautai tokio lygio Europos valstybių forume.
Buvo sugriauti ordino kaip misionieriaus pamatai.

 Melno taika – 1422 m sudaryta taikos sutartis tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos

ordino, kuria Ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją, o Ordinui liko Klaipėdos kraštas. Melno
taikos priežastis buvo ta, kad 1422 m. Jogailai su Vytautu paskelbus Ordinui karą, Ordinas nebuvo
pasiruošęs kariauti ir nestojo į atvirą kovą. Jie nusprendė gintis pilyse. Po Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių
susijungimo ir krašto nusiaubimo magistras paprašė taikos. Ši data yra teisinės ir politinės Žemaitijos
nepriklausomybės istorinis taškas. Žemaitija tapo LDK sudėtine dalimi, federaciniais pagrindais.
Reikšmė: buvo galutinai išspręstas Lietuvos ir Ordino konfliktas.
 Lucko suvažiavimas- 1429m. Lucko suvažiavimo pabaigoje buvo iškeltas Vytauto karūnavimo
Lietuvos karaliumi klausimas. Niurnbergo auksakaliai jau buvo nukaldinę karūnas Vytautui ir jo
žmonai Julijonai. Numatyta ir ceremonijos Vilniuje data: rugsėjo 8-oji, Švč. Mergelės Marijos gimimo
diena.  Lenkijos ponai, atvykę su Jogaila į Lucko suvažiavimą, griežtai pasipriešino Vytauto
karūnacijai. Jogaila iš pradžių pritarė, o vėliau, savo tarybos verčiamas, su Lenkijos delegacija iš
Lucko išvažiavo ir savo sutikimą atšaukė. 1429 m. sausio 29 d. į Vengriją išvyko ir Zigmantas I.
Vytauto karūnavimo klausimas liko neišspręstas.
 1430m. Vytautas mirė.

Kodėl jis vadinamas Didžiuoju?

Vytautas yra garsiausias iš visų Lietuvos valdovų, neveltui vadinamas Didžiuoju. Didžiausias jo
nuopelnas, kad Jogailai užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą, Vytautas sugebėjo atsikovoti valdžią Lietuvoje ir po
jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos. Vienas iš garsiausių mūšių Lietuvos istorijoje –
Žalgirio mūšis (1410 liepos 15 d.). Lietuvių pergalei prieš Vokiečių ordiną šiame mūšyje daug įtakos
turėjo Vytauto vadovavimas.