Svarbiausi ordino ir LDK mūšiai viduramžiais

Pavadinimas: Saulės mūšis

Metai: 1236m.
Rezultatai: laimėjo lietuviai
Reikšmė: Apginta besikūrianti Lietuvos valstybė. Kuriam laikui susilpintos ordino pajėgos leido
stiprinti valstybę, jos karines pajėgas. Po šio mūšio ordinai buvo sujingti į vieną.
Pavadinimas: Durbės mūšis
Metai: 1260m.
Rezultatai: laimėjo lietuviai
Reikšmė: Apginta Lietuvos valstybė. Kuriam laikui susilpnintos ordino pajėgos leido stiprinti
valstybę, jos karines pajėgas. Po šio mūšio prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, vadvaujamas Herkaus
Manto. Sukilo ir kiti baltai. Lietuva galėjo atsikvėpti.
Pavadinimas: Žalgirio mūšis
Metai: 1410m.
Rezultatai: Laimėjo lietuviai
Reikšmė: Baigėsi apie du šimtus metų trukę ordino puldinėjimai. Pagal Torūnės taikos sutartį
Lietuva atgavo Žemariją tik iki Jogailos ir Vytauto gyvos galvos, vėliau, pagal Melno taikos sutartį-
visiems laikams. Vytautas pelnė karvedžio šlovę; sustiprėjo tarptautinis Lietuvos autoritetas;
Lietuva tapo regiono lydere.

Saules mūšis tarp Lietuvos (veikiausiai žemaičių) ir Kalavijuočių ordino, 1236 m. rugsėjo 22 d.
įvykęs Saulės žemėje netoli Šiaulių.

Žygyje dalyvavo apie 55 riteriai su 600 karių, apie 500 kryžininkų-maldininkų, popiežiaus raginimu
atvykusių į kovą su Pabaltijo pagonimis. Jiems vadovavo grafas Heinrichas fon Danenbergas ir
didikas Teodorikas fon Haseldorfas. Žygyje dalyvavo ir Kalavijuočių ordino pavergti estai, lyviai,
latgaliai (apie 1500 karių). Dar 200 karių atsiuntė Pskovo kunigaikštis. Manoma, kad Ordino magistro
Folkevino vadovaujamoje kariuomenėje buvo apie 3000 karių. 1236 m. rugsėjo mėnesio viduryje
kryžininkai nuo Mežuotnės pilies netikėtai įsiveržė į Žemaitiją. Įsirengę stovyklą ir pasiskirstę
atskirais daliniais, patraukė plėšti ir niokoti krašto. Per Saulės žemę grįžtančiai kariuomenei rugsėjo
21 d. kelią pastojo žemaičių būrys (manoma, kad Saulės žemės kariai). Kryžininkai, ypač sunkiai
šarvuoti riteriai iš Vokietijos, nenorėjo kautis pelkėtoje vietoje. Kitą dieną atvyko pagrindinės
(Vykinto vadovaujamos) lietuvių jėgos ir puolė priešą. Žuvo daugelis kryžininkų ir kalavijuočių (tarp
jų magistras Folkevinas ir 48 Ordino riteriai). Karius, bėgusius Rygos link, sunaikino žiemgaliai. Iš
Livonijos ordino talkininkų pskoviečių grįžo kas dešimtas žmogus. Po Saulės mūšio sukilo kuršiai,
žiemgaliai, sėliai. Kalavijuočių ordinas neteko visų 1208-1236 m. užkariautų žemių kairiajame
Dauguvos krante. Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas tapo autonomine Kryžiuočių ordino šaka –
Livonijos ordinu. Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas nebeatsigavo ir 1237 m. buvo įjungtas
į Vokiečių ordiną.

Durbės mūšis – žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ir Livonijos ordinų kariuomene, įvykęs
1260 m. liepos 13 d. kuršių žemėje, prie Durbės ežero, kurio metu žemaičiai ir iš ordino kariuomenės
persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.

Kariniu Livonijos ordino ir Vokiečių ordino bendru žygiu siekta:

 Užgrobti Žemaitiją.

 Sujungti abiejų ordino dalių valdas.

 Išlaisvinti iš žemaičių blokados vokiečių Georgenburgo pilį.

Pasekmes ir reiksme

 Livonijos ordinas iš Durbės ir Georgenburgo pilių išvedė savo įgulas.

 Prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, trukęs 14 metų (1260–1274 m.).

 Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu, vėl ėmė kariauti su vokiečių riteriais.

 Sužlugo Vokiečių bandymas greitai užgrobti Žemaitiją.

 Sustabdytas ordino veržimasis į rytus.

 Žuvo apie 150 ordino riterių ir daug karių.

 Žuvo ordino kariuomenės vadai.

Didysis prūsų sukilimas

1260-1274 visą kraštą apėmęs prūsų sukilimas. Prūsus sukilti paskatino žemaičių pergalė Durbės
mūšyje 1260 m. Vyriausiuoju vadu tapo H. Mantas.

Išsirinkę savo vadus: sambiai – Glandą, natangai – H. Mantą, varmiai – Glapą, pagudėnai – Auktumą,
bartai – Divonį 1260 m. vienu metu (išskyrus Kulmo sritį) pradėjo sukilimą. Vyriausiuoju vadu tapo
H. Mantas. Pirmoji svarbi pergalė – laimėtas Pakarvių mūšis 1261 m. 1261 m. sukilėliai apsupo
kryžiuočių pilis Kroicburgą Natangoje, Bartenšteiną Bartoje bei Karaliaučių. 1263 m. buvo paimtos
Kroicburgo, Vizenburgo pilys Bartoje, pasiekta svarbi pergalė mūšyje prie Liubavos. 1264 m.
pagaliau paimta Bartenšteino pilis Bartoje, tačiau Karaliaučiaus, Baigos, Elbingo, Kulmo ir Toninės
pilių prūsams taip ir nepavyko užimti. Nuo 1265 m. sukilėlių jėgos seko, dalis prūsų vitingų perėjo į
Ordino pusę. Ordinas, sulaukęs paramos iš V. Europos, 1272 m. perėjo į puolimą. 1273 m. žuvo H.
Mantas. Galiausiai 1274 m. sukilimas buvo nuslopintas. Iki 1295 m. net keturis kartus prūsai vėl
bandė sukilti, tačiau nesėkmingai.

Mindaugas
Lietuvos didysis kunigaikštis (1236-1253), pirmasis Lietuvos karalius (1253 –1263 m.). Jo
vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė. Jis žiaurumu ir
klasta pajėgė galutinai suvienyti Lietuvos žemes ir taip suformuoti naują valstybę. Jam priėmus
krikštą, Lietuva tapo karalyste, kurią pripažino kitų valstybių valdovai. Taigi, jam pavyko atremti
kryžiuočių puolimus bei padėti valstybės pamatus. Mindaugas bandė gelbėti padėtį siekdamas
susitarti su Livonijos ordinu. Ordinas jam pasiūlė krikštytis ir karūnuotis, mainais suteikdamas karinę
ir diplomatinę pagalbą. Mindaugas sutiko su sąlygomis ir 1251m. su šeima apsikrikštijo, o 1253m.
buvo karūnuotas ir paskelbtas karaliumi. Lietuva tapo krikščioniška šalimi, lygiaverte visoms
kaimynėms,trumpam užsitikrino saugumą. Tačiau Mindaugo krikštas neturėjo tęstinumo (nebuvo
paveldimas), kas neužbaigė kovų su ordinu.
Mindaugas
XIII a. susidarė reikiamos vidinės sąlygos valstybei sukurti. Vieningos valstybės reikalavo ir išorės
prišų puolimai.
1219 m. Volynės sutartyje su lietuviais kunigaikščiais minimas 21 kunigaikštis, iš jų 5 vyresnieji
(tarp jų ir Mindaugas).
1235(6) m. metraščiai mini “Mindaugo Lietuvą”. (Tikslios datos nėra).
1251 m. Mindaugas krikštijasi. Su juo sūnūs Ruklys, Rupeikis, žmona Morta ir dvariškiai (tai nėra
Lietuvos krikštas). Tarpininkavo Kalavijuočių ordinas.
Pirmas Lietuvos vyskupas – Kristijonas (1254 m.).
1253 m. Liepos 6 d. – Mindaugas vainikuojamas Lietuvos karaliumi. Karalystė priklausė nuo
popiežiaus (ne nuo Šv. Romos imperijos imperatoriaus). Dovanojo žemaičius.
1260 m. – Durbės mūšis (kryžiuočiai ir kalavijuočiai prieš žemaičius). Laimi žemaičiai. Prasideda
Didysis prūsų sukilimas (1260 – 1274 m). Vadovauja Herkus Mantas (pralaimi).
Mindaugas su žemaičiais prieš Ordiną.
1263 m. – Mindugas nužudytas.
Valdymo reikšmė: suvienijo Lietuvą, priėmė krikštą (nėra tęstinumo), karūnuotas Lietuvos
karaliumi (nėra tęstinumo; pirmas ir paskutinis Lietuvos karalius), Lietuva tapo pripažinta Europoje.
1263 m. rudenį Mindaugą (kartu galbūt ir jo sūnus Ruklį bei Rupeikį) nužudė Treniotos (?)
vadovaujami suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra Agluona (dabar –
Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Iškart po Mindaugo žūties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu
pusmečiui tapo Treniota, o 1264 m. pavasario pab. (?) – Mindaugo sūnus Vaišelga.
 Valdo Mindaugas (1236 – 1263 m).

 1236 m. Saulės mūšis. Pirmasis kryžiaus žygis į Lietuvą. Žemaičiai kovoja prieš kalavijuočių
ordiną. Mūšį laimi žemaičiai. Padariniai: 1237 m. Kalavijuočių ordinas susijungia su Vokiečių,
susikuria Livonijos ordinas, Kalavijuočių ordinas žlunga, nebepuolami baltai

1251 m. Mindaugo krikštas. PRIEŽASTYS:

 Prieš Mindaugą kilo vidaus karas

 Livonijos kariuomenė veržėsi į Lietuvos žemes

Mindaugas, siekdamas suardyti prieš jį susidariusią koaliciją, pradėjo derybas su Livonijos ordino
magistru
KRIKŠČIONYBĖS PRIĖMIMAS:

 Mindaugui pasiūlyta karūnuotis ir krikštytis. 1251 m. krikštas buvo priimtas.

 1253 m. Mindaugas vainikuotas karaliumi
 Livonijos ordinas gavo dalį Žemaitijos ir kitų žemių
 Vilniuje pastatyta katedra, paskirtas vyskupas. 1254 m. Lietuva tampa bažnytine provincija

REIKŠMĖ:

 Mindaugo karūnavimas tarsi užbaigė Lietuvos valstybės vienijimą/susikūrimą, nes ją pripažino

pasaulis
 Mindė gavo leidimą karūnuoti savo sūnų ir taip užtikrino valdžią įpėdiniams
 Vainikuotas per Livonijos ordiną Mindaugas, kaip popiežiaus vasalas, įgijo teisę į savarankišką,
popiežiui pavaldžią vyskupiją ir apsisaugojo nuo politinių saitų su Šventąja Romos imperija
 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas tampa vieninteliu Lietuvos karaliumi
 1260 m. Durbės mūšis. Norėjo susijungti ordinų teritorijos, Livonijos ordinas vis tiek pralaimėjo.
Suskilo kuršiai, žiemgaliai, estai. Mindaugas nutraukia su ordinu sudarytą taiką, prisijungia atgal
Žemaitiją
 1260 – 1274 m. Didysis Prūsų sukilimas – vienas iš Durbės mūšio padarinių, vadovaujamas
Herkaus Manto. Prūsų sukilimas prieš Kryžiuočių ordiną. Buvo numalšintas.

MINDAUGO VALDYMO REIKŠMĖ:

 Lietuvių žemės suvienytos į vieną valstybę

 Sukurtos valstybių institucijos
 Jaunai valstybei pavyko atremti kryžiuočių puolimus, praplėsti savo teritoriją Rusios žemėse
 Lietuva tampa krikščioniška valstybe, pripažinta pasaulio. Tai slopino kryžiuočių puldinėjimus
 Lietuvos diduomenė ir toliau siekti grobti žemes. Kelią į šiaurę užtvėrė taikos sutartis su Livonija.
Tačiau geri santykiai su Haičio ir Voluinės kunigaikštyste atvėrė kelią į pietus; čia susidurta su
Aukso ordos kariuomene
 paliaubos su Livonijos ordinu, susitarta dėl laisvos prekybos