LDK valdant Gediminui

Gediminas (1275-1341), Lietuvos didysis kunigaikštis (1316–41). Gediminaičių

 dinastijos. Gediminas titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Nuo 1305
Pagraudės valsčiuje minima Gedimino pilis veikiausiai buvo jo atramos punktas Žemaitijoje,
kurioje veikė iki 1316.
Gediminui valdant LDK buvo įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia, kuri rėmėsi
žemvaldžiais feodalais. Sustiprėjo valdymo sistema: didysis kunigaikštis visus svarbiausius
klausimus sprendė pritariant Didžiojo kunigaikščio tarybai, į kurią ypatingais atvejais būdavo
kviečiami ir sritiniai kunigaikščiai. Į didesnes, prijungtas prie LDK, gudų valdas Gediminas
vasaliniais kunigaikščiais skyrė dažniausiai savo brolius arba suaugusius sūnus; kai kuriose srityse
palikdavo vietinius kunigaikščius, tik paversdavo juos savo vasalais.
Santykius su žymiausiais kunigaikščiais Gediminas reguliavo sutartimis. Siekė sudaryti
geresnes sąlygas plėsti ir gerinti žemdirbystei, augti miestams, plėtoti amatams, prekybai, kultūrai; į
Lietuvą kvietė užsienio pirklius, amatininkus. Sustiprino Vilniaus Aukštutinę pilį, Vilnius tapo
nuolatine LDK sostine. Stengėsi sudaryti atskirą nuo Maskvos Stačiatikių Bažnyčios metropoliją su
centru Naugarduke. Kontroliavo stačiatikių vienuolyną Vilniuje.
Užsienio politiką plėtojo dviem kryptimis: atrėmė Vokiečių ordino bei jo atšakos Livonijos
ordino puolimus ir plėtė LDK valdas Rusioje. Buvo atremti dideli Vokiečių ordino 1317, 1320,
1322, 1329 puolimai. Livonijos ordinas nepajėgė veržtis į Lietuvą: Gediminas rėmė jo priešininkus
Livonijoje. Gediminas surengė atsakomųjų žygių: 1318–23 į Vokiečių ordino valdomas prūsų
žemes Varmę ir Sembą, 1323–24 puolė Klaipėdos, Christmemelio pilis; 1322–23 žygiavo į
Livonijos ordino pavergtas estų žemes, Buvo laimėtas Medininkų mūšis (1320), bet pralaimėti
Vokiečių ordinui Voplaukio (1311) ir Galialaukių mūšis (1338) jo valdose.
1323 Vilniuje su Livonijos atstovais sudarė taikos ir prekybos sutartį, kurią 1324 patvirtino
popiežiaus legatai. Lietuva pirmąkart buvo pripažinta tarptautiniu mastu. Gediminas, spaudžiamas
žemaičių ir stačiatikių rusų opozicijos, 1324 popiežiaus legatų pasiuntiniams Vilniuje pranešė, kad
atsisakąs krikštytis. 1325 LDK ir Lenkija keleriems metams suvienijo jėgas prieš Vokiečių ordiną.
Svarbiausias rezultatas – lietuvių ir lenkų surengtas Brandenburgo žygis; tai pirmasis LDK
valdovo bandymas prisidėti prie visos Europos politikos. Netrukus Vokiečių ordinas, remiamas
Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo, vėl ėmė pulti Lietuvą.
Šventosios Romos imperijos imperatorius Liudvikas IV Bavaras 1337 padovanojo Vokiečių
ordinui dar neužkariautą Lietuvą, bet Livonijos ordino atstovai su Gediminu sudarė prekybos ir
taikos, sutartį. Vokiečių ordino agresijos dėl krikšto propagandai paneigti Gediminas pradėjo naują
krikšto akciją, bet netrukus mirė.
Gedimino valdoma LDK 14 a. pirmoje pusėje tapo galingiausia Rytų Europoje, jos interesų
paisė ir Vidurio Europos valstybės.