Algirdas ir Kęstutis.

Valdymas Lietuvoje

Algirdas ir Kęstutis pirmenybę teikė karinėms priemonėms, todėl valstybės teritorija

dar labiau išsiplėtė. Apėmė – Vitebsko, Voluinės ir Kijevo žemes. Abu svarstė krikšto
klausimą. Gediminaičių laikais, ne tik išliko nesusiskaldžiusi valstybė, bet ir apėmė
dideles teritorijas Rytuose ir priartėjo prie Juodosios jūros.
Algirdo ir Kęstučio užsienio politikos bruožai
Rusų žemių jungimas prie LDK:
1. Užėmė žemes Rytuose : dalį Smolensko, Naugarduką, Černigovą.
2. Pietuose kovoja su mongolais totoriais. 1363 m. juos prie Mėlynųjų Vandenų
upės juos sumuša.
3. Tris kartus puolė Maskvą
Vokiečių ordino agresijos atrėmimas:
1. Ordinui pakeitus kariavimo padėtį – siekiant nedideliais, bet dažnais puolimais
varginti lietuvius. Nuolatinė kova vyko prie Nemuno krantų
2. Daugiausiai kovojo Kęstutis. 1361 m. jis buvo patekęs į Vokiečių ordino
nelaisvę.
3. Kęstutis ir Algirdas žadėjo krikštytis, jeigu bus grąžintos žemės prie Baltijos
jūros.
4. Svarbiausi mūšiai :
1) Strėvos mūšis – 1348 m.
2) Kauno pilies išgriovimas – 1362 m.
3) Mūšis prie Rūdavos – 1370 m.
Strėvos mūšis – 1348m. vasario 2d. Tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir
Vokiečių ordino kariuomenių prie Strėvos upės, netoli Žiežmarių.
Mūšio vadas – Algirdas ir Kęstutis
Kovoja – lietuviai su kryžiuočiais
Rezultatas : Vokiečių ordino pergalė

Kauno pilies išgriovimas – 1362 m.

Mūšio vadas – Vaidotas
Kovoja – lietuviai su kryžiuočiais
Rezultatas : Pilį riteriai visiškai išgriovė
Rūdavos mūšis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių
mūšis, įvykęs 1370 m. vasario 18 d. ties Rūdava, 18 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus.
Mūšio vadas – Kęstutis
Kovoja – lietuviai su kryžiuočiais
Rezultatas: Ordino riteriai sumušė į jų žemę atžygiavusius lietuvius, nors ir patys
patyrė didelių nuostolių. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pralaimėjimas.

Algirdas Kęstutis