Prancûzmetis Vilniuje

KRAÐTO APSAUGOS MINISTERIJA

Teksto autorius Dr. Virgilijus Pugaèiauskas

Leidinyje – nuotraukos ið Vytauto Didþiojo karo muziejaus fondø,

Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos katalogo
„Vilnius Jono Kazimiero Vilèinskio leidiniuose“ 2000
ir fotoalbumo „CZECHOWICZ. XIX amþiaus Vilniaus vaizdai“

Virðelyje: Rotuðës aikðtë. Prancûzø kariuomenës traukimasis 1812 metais.

Litografija. 1846 m.

Etiketaþà sudarë Arvydas Pociûnas,

kalbos redaktorë Þydrë Ðvobienë,
dizainerë Auðra Naruðevièienë.

Pagaminta Kraðto apsaugos ministerijos

Leidybos ir informacinio aprûpinimo tarnyboje,
Totoriø g. 25/3, LT-2001 Vilnius.

Vilnius 2003
 Turinys
P RATARMË
A UÐROS VARTAI

PREZIDENTÛRA
PACØ RÛMAI
PRANCÛZIJOS AMBASADA
DIDŽIOJI G. 36
MISIONIERIØ BAÞNYÈIA IR VIENUOLYNAS
BAZILIJONØ VIENUOLYNAS
ROTUÐËS AIKÐTË
PRANCIÐKONØ VIENUOLYNAS
ÐV. ONOS BAÞNYÈIA IR BERNARDINØ VIENUOLYNAS
BERNARDINØ SK. 8
VOKIEÈIØ G. 26
ÐV. RAPOLO BAÞNYÈIA IR JËZUITØ VIENUOLYNAS
ROTUÐË
 P rancûzmetis V ilniuje

Prancûzijos imperatorius,
karvedys Napoleonas Bonapartas
1769–1821
 1812 m. birþelio 28 d. ávyko Deltuvos (Ukmergës) mûðis tarp prancûzø
2-ojo pëstininkø korpuso, vadovaujamo Ð.Udino,
ir rusø 1-ojo pëstininkø korpuso, vadovaujamo P.Vitgenðteino, ariergardo
 P rancûzmetis V ilniuje

Trumpas 1812 m. laikotarpis, kuris Lietuvoje prasidëjo birþelio mënesio pabai-

goje ir baigësi gruodþio pradþioje, vadinamas prancûzmeèiu. Tuo metu
imperatoriaus Napoleono vadovaujama Didþioji Armija verþësi á Rusijà, o
nesugebëjusi sutriuðkinti ðios ðalies kariuomenës, buvo priversta trauktis tuo
paèiu keliu. Lietuva matë Napoleono armijà – galingà uþkariautojà, vëliau –
pralaimëjusià, besitraukianèià.
Birþelio 28 d. Vilnius tapo Prancûzijos Respublikos laikinuoju politiniu ir
administraciniu centru. 19 dienø mieste Napoleonas intensyviai tvarkë karo
ir uþimto kraðto reikalus. Per visà karo laikotarpá mieste rezidavo Prancûzijos
uþsienio reikalø ministras H. B. Maret, kuriam imperatorius suteikë daug
teisiø karo ir politikos klausimais; per já Napoleonas palaikë ryðius su Europa.
Á Vilniø atvyko Prûsijos, Saksonijos, Badeno, Austrijos, Danijos ir Jungtiniø
Amerikos Valstijø (JAV) diplomatiniai atstovai. JAV ambasadorius Joell Bar-
low buvo atvykæs ið Paryþiaus á Vilniø tæsti derybø dël prekybinës sutarties.
Mieste gyveno uþsienio pirkliai, amatininkai bei kariðkiø ðeimos.
 Vilniaus katedroje skaitomas aktas
apie Lietuvos „prijungimà“ prie Varðuvos kunigaikðtystës.
1812 m. liepos 14 d.
 P rancûzmetis V ilniuje

Napoleonà ir Didþiàjà Armijà Lietuvos gyventojai sutiko palankiai, kaip

iðvaduotojus. Vilnius vël tapo formaliai atkurtos Lietuvos Didþiosios
Kunigaikðtystës sostine su jame reziduojanèia Lietuvos laikinàja Vyriausybës
komisija ir Napoleono administracijos ðioje ðalyje pareigûnais – Lietuvos
generalgubernatoriumi, generolu D. Hogendorp, Napoleono komisaru Lietuvoje
E.Bignon. Ðiame mieste buvo formuojama dalis Lietuvos kariuomenës. Per trumpà
laikà susikûrë 18-asis pëstininkø pulkas ir Tautinë gvardija.
Per Kaunà ir Vilniø ëjo pagrindinis komunikacinis kelias tarp Paryþiaus
ir Maskvos, kuriuo nuolatos þygiavo papildomi kariniai daliniai,
buvo transportuojamas maistas bei amunicija, veþama korespondencija. Laið-
kai ið Maskvos estafete Vilniø pasiekdavo per 6 dienas, o ið Paryþiaus – per 10
dienø.
Imperatorius pasirinko Vilniø ne tik kaip politiná ir administraciná centrà, bet
kaip savo armijos uþnugario svarbiausià karinæ bazæ bei atramos taðkà.
Èia veikë dideli maisto, amunicijos ir ginklø sandëliai. Vienuolynø patalpose
Prancûzijos imperatorius Napoleonas su kariuomene traukiasi ið Maskvos.
1812 m. lapkritis. Dail. Þ.Suchodolskis.
 P rancûzmetis V ilniuje

árengtose karo ligoninëse tilpo iki 6 000 suþeistø ir pasiligojusiø Napoleono

armijos kariø.
Prancûzmeèiu gerokai pasikeitë Vilniaus miesto visuomenës gyvenimas. Vietinë
valdþia pasistengë, kad bûtø atidarytas teatras, kuriame koncertavo artistai ið
Varðuvos bei skrajojanti trupë ið Paryþiaus. Reikðmingesniems Prancûzijos ávy-
kiams ir pergalëms Rusijoje paþymëti mieste buvo rengiamos ðventës, kuriø me-
tu vykdavo kariniai paradai, nemokami vaidinimai.
Pagrindiniø gatviø pastatai bûdavo ðventiðkai papuoðti.
Taip jau susiklostë, kad Didþiajai Armijai besitraukiant ið Rusijos, Lietuva,
ypaè Vilnius, tapo iðskirtine vieta. Bûtent èia ávyko ðiurpiausia katastrofa. Ðiuo
atveju skaièiai labai iðkalbingi, kadangi jie padeda suvokti katastrofos mastà,
jos specifiðkumà. Tuometinës Vilniaus gubernijos teritorijoje, apytikriai 100
kilometrø spinduliu aplink Vilniaus miestà, þuvo apie 80 000 Napoleono ar-
mijos karininkø ir kariø. Ið jø – beveik 40 000 Vilniaus mieste bei jo apylin-
këse. Tai reiðkë, kad Didþiosios Armijos beveik nebeliko.
Prancûzijos kariuomenës sunkiosios kavalerijos kirasyrø
pulkø raitelio kirasa. 1812 m.
 P rancûzmetis V ilniuje

Tokio ávykio unikalumà bendrame Napoleono epochos karø kontekste lemia

tai, kad daugelio þuvusiøjø pagrindinës mirties prieþastys yra nesusijusios su
dalyvavimu mûðiuose, ypaè kai kalbama apie mirusius paèiame mieste. Tiksliai
þinoma, kad tuo metu Vilniuje didesniø prieðininkø susidûrimø, kuriuos bûtø
galima ávardyti kaip mûðius, nebuvo. Susidûrimø ties Auðros vartais ir kelyje á
Kaunà ties Paneriø kalvomis nuostoliai buvo labai maþi. Mirèiø prieþastis ðiuo
atveju buvo kompleksinë – dël badavimo ir nuovargio atsiradæs fizinis iðseki-
mas, ðaltis ir ligos.
Daugeliui tiesiog nepakako fiziniø jëgø pasiekti maisto skirstymo vietas. Tik
taip galima paaiðkinti ið tiesø paradoksalià situacijà, kai þmonës mirë dël bado,
nors miesto sandëliuose maisto atsargø tikrai nestigo.
2002 metais Vilniaus mieste vykusiø archeologiniø tyrimø metu surasta di-
dþiulë Didþiosios Armijos kapavietë. Tai yra bûtent 1812 m. ávykiø aukos.
Rasta iki 3000 palaidotø kariø ið maþdaug 40 pulkø, atstovaujanèiø ávairias
armijos rûðis: kavalerijà, artilerijà, jûreivius, gvardijà, pëstininkus, kuriø buvo
daugiausia.
Vilniaus miesto vaizdas ið ðiaurës pusës. XIX a.
 P rancûzmetis V ilniuje

Likimo ironija, taèiau kariai atgulë ten, kur prieð keletà mënesiø buvo patys
árengæ artimiausiose miesto prieigose gynybinius átvirtinimus, kurie turëjo
prancûzams pagelbëti ginant miestà nuo prieðø. Pagal numatytà paskirtá jais
nesuspëta pasinaudoti.
Prancûzmetis Lietuvoje yra neatsiejama Europos istorijos dalis. Ðá trumpà kraðto
istorijos laikotarpá galima ávardyti kaip neiðsipildþiusiø vilèiø – su Prancûzijos
pagalba atkurti prarastà nepriklausomybæ – metà. Bûtent to laikotarpio ávy-
kiai padëjo tautai nepamirðti laisvës ir nepriklausomybës idëjos, kuri lietu-
viams buvo aktuali per sekanèius ðimtmeèius. Todël 1812 m. istorijos atgaivi-
nimas ir puoselëjimas yra svarbus Lietuvos valstybei bei jos sostinei Vilniui ir
ðiandien.
 Auðros Vartø gatvë. XIX a.
Pro juos 1812 m. birþelio 28 d. á Vilniø ájojo
imperatorius Napoleonas su gausia palyda.
 P rancûzmetis V ilniuje

A UÐROS VARTAI

1812 m. birþelio 28 d. apie vidurdiená pro Auðros vartus Napoleonas su gausia

palyda áþengë á miestà. Gruodþio mënesio pradþioje pro tuos paèius vartus
traukësi pralaimëjusios Napoleono armijos kariai. Gruodþio 8 d. ðioje vietoje
susidarë didelës grûstys, kadangi miesto águlos sargyba pirmiausia stengësi
praleisti á miestà kovinæ rikiuotæ iðlaikiusius dalinius. Daugelio tø ávykiø dalyviø
prisminimuose ðis susigrûdimas lyginamas su tragiðkais persëkilimo per
Berezinos upæ vaizdais. Marðalo F.Lefevre (1755–1820) ir jam talkinusiø
generolø sumanaus vadovavimo dëka gruodþio 9 d. pavyko atmuðti rusø dalinio
bandymà ásiverþti á miestà. Prancûzai sumaniai pasinaudojo nuo viduramþiø
iðlikusia gynybine siena. Auðros vartai, uþbarikaduoti veþimais ir medþiais,
tapo sunkiai áveikiama kliûtimi ir kità dienà. Taèiau, rusø daliniams ásiverþus
á miestà per kitas menkai ginamas vietas, Auðros vartø gynyba buvo palauþta.
Generalgubernatoriaus rûmai ir Universiteto astronomijos observatorija. XIX a.
Èia Napoleonas nusprendë ákurti Lietuvos laikinàjà Vyriausybës komisijà,
suorganizuoti lietuviðkus reguliariosios kariuomenës dalinius.
 P REZIDENTÛRA
S.Daukanto aikðtë

Prancûzmeèiu buvusiuose Vyskupø rûmuose 19 dienø gyveno imperatorius

Napoleonas. Istoriniai ðaltiniai rodo, kad tuose paèiuose apartamentuose gyveno
Rusijos caras Aleksandras I, vieðëjæs Vilniuje prieð pat karo pradþià. Èia birþelio
28-29 dienomis taip pat buvo apsistojæs marðalas M.Ney
(1799–1815), vadovavæs Didþiosios Armijos 3-ajam korpusui. Bûdamas ðiuose
rûmuose Napoleonas tvarkë karo bei naujai uþimto kraðto reikalus.
Birþelio 30 d. laiðke savo þmonai Marijai Luizai imperatorius apraðë pirmuosius
áspûdþius: „Að Vilniuje ir labai uþimtas. Mano reikalai klostosi gerai, prieðas
buvo gudriai apgautas (…). Vilnius – labai graþus miestas, kuriame yra apie
40 000 gyventojø“ Bûtent ðiuose rûmuose Napoleonas nusprendë ákurti Lietuvos
laikinàjà Vyriausybës komisijà, suorganizuoti lietuviðkus reguliariosios
kariuomenës dalinius – penkis pëstininkø, keturis raiteliø pulkus ir Vilniaus
tautinæ gvardijà. Èia prancûzø imperatorius priimdavo ne tik uþimtai Lietuvai
administruoti skirtus pareigûnus, bet kraðto diduomenæ, Vilniaus universiteto
rektoriø ir profesorius, þymiausias Vilniaus damas.
Liepos 1 d. Napoleonas priëmë generolà A.Balaðovà, Rusijos caro nepaprastàjá
pasiuntiná, kuris atveþë Aleksandro I siûlymà – pasitraukti ið uþimtos teritorijos
ir pradëti tartis dël preliminarinës taikos. Taèiau imperatoriaus suformuluotas
labai nekonkretus atsakymas rusø generolui liudijo viena – karas neiðvengiamas.
Aikðtë prieðais rûmus, rugpjûèio 15-àjà ðvenèiant imperatoriaus gimimo ir vardo
dienà, Vilniaus miesto prezidento Mykolo Riomerio (1778–1853) nurodymu
buvo pavadinta Napoleono vardu.
 Lietuvos didikas,
Prancûzijos kariuomenës generolas Liudvikas Pacas (1780–1835 m.)
Pacø rûmø (Didþioji g. 7) savininkas
Lietuvos nacionalinis muziejus
 P rancûzmetis V ilniuje

P ACØ RÛMAI
Didžioji g. 7

1812 m. vasarà žygiuojant Didžiajai Armijai á Rusijà, rûmuose buvo apsistojæs

Neapolio karalius, marðalas Joachim Miurat (1767–1815), vadovavaujantis
kavalerijai, kurios daliniai pirmieji áþengë á miestà.
Gruodþio 5 d. Napoleonas, prieð palikdamas armijà bei iðvykdamas á Prancûzijà,
J.Miurat paskyrë vyriausiuoju armijos vadu. Taèiau J.Miurat nepavyko surinkti
pakrikusiø daliniø Vilniuje ir atmuðti rusø atakas.
Liepos 14 d. rûmuose buvo surengtas didþiulis balius Lietuvos prisijungimo
prie Varðuvos konfederacijos proga. Generolas grafas Liudvikas Pacas
(1780–1835) á transparantais ir vëliavëlëmis papuoðtus rûmus pakvietë gausybæ
sveèiø: visà Vilniuje esanèià prancûzø karinæ ir civilinæ valdþià, Lietuvos
laikinàjà Vyriausybæ, miesto Prezidentà bei kitus visuomenës valdanèiojo elito
atstovus. 9 valandà vakare kelionine karieta atvyko Napoleonas, saugomas bûrio
raitø gvardieèiø. Imperatorius buvo pasveikintas susirinkusiøjø ðûkiais
„Tegyvuoja Napoleonas“. Tiesa, imperatoriaus iðkilmës nesudomino, kadangi,
trumpai pasikalbëjæs su vietiniais didikais ir iðkilmiø ðeimininku, jis po valandos
iðvyko á savo rezidencijà. Balius tæsësi iki 5 valandos ryto.
Po ðiø iðkilmiø L.Pacas ástojo á Napoleono gvardijà ir buvo paskirtas jo
adjutantu bei dalyvavo kautynëse Rusijoje.
 Medalis, skirtas Vilniaus uþëmimui paþymëti. 1812 m.

20
 P rancûzmetis V ilniuje

P RANCÛZIJOS AMBASADA
Didžioji g. 1

Tuo metu Vilniaus universitetui priklausanèiame name, kuris buvo vadinamas

Franko namu, sugráþæs ið Rusijos gruodþio 6-7 dienomis gyveno prancûzø
armijos intendantas Anri Marie Beyle, þymus prancûzø raðytojas Stendalis
(1783–1842). Laiðke, adresuotame seseriai Polinai, jis taip apraðë savo
paskutinius áspûdþius Vilniuje: „Visko netekau, likau taip, kaip stoviu. O
graþiausia, kad visai sulysau. Iðkentëjau daug skausmo ir nepatyriau jokiø
dþiaugsmø, bet tai jau praeitis“. Intendantui, galima sakyti, itin pasisekë,
kadangi lengvai surado ðiltà pastogæ, maistà, turëjo galimybiø pailsëti ir atgauti
jëgas, kuriø prireikë tolimesnei varginanèiai kelionei. Kartu name ásikûrë
Didþiosios Armijos iþdo tarnyba, o Franko bute gyveno vyriausiasis iždininkas.
Dragûnø ðautuvas AN IX, 17,5 mm kalibras. 1777 m. pav., Prancûzija
 P rancûzmetis V ilniuje

D IDŽIOJI G. 36

Per visà karo laikotarpá ðiuo adresu Vilniuje gyveno Prancûzijos uþsienio reikalø
ministras H.B.Maret (1763–1839). Napoleonas suteikë ministrui daug teisiø,
pavesdamas kontroliuoti Lietuvos laikinàjà valdþià bei prancûzø administracijà
Lietuvoje – generalgubernatoriø D.Hogendorp (1762–1834), imperatoriaus
komisarà Edouard Bignon (1771–1841), kariná gubernatoriø Antoine-Henri
Jomini (1779–1869), vëliau já pakeitusá Roch Godard. Per H.B.Maret
Napoleonas palaikë ryðius su Europa. H.B.Maret pirmasis ið Vilniuje esanèiø
pareigûnø suþinojo apie Didþiosios Armijos katastrofiðkà situacijà bei
Napoleono sumanymà palikti armijà ir iðvykti á Prancûzijà.
Tame paèiame name gyveno generolas A.H.Jomini, Vilniaus gubernatorius.
Jam vadovaujant buvo tæsiama gynybiniø árengimø statyba Ðnipiðkëse (Vilniaus
priemestyje).
Misionieriø baþnyèia ir vienuolynas. XIX a.
 P rancûzmetis V ilniuje

M ISIONIERIØ BAÞNYÈIA IR VIENUOLYNAS

Subaèiaus g. 24, 26, 28

Prancûzø adminitracijos nurodymu baþnyèios patalpos buvo naudojamos kaip

sandëliai, o vienuolyne veikë karo ligoninë. Ðiuose pastatuose prancûzai paliko
apie 1 000 ðautuvø, 15 kardø, daug uniformø bei apsiaustø. Vienuolyne glaudësi
apie 200 nusilpusiø kariø.

B AZILIJONØ VIENUOLYNAS
Auðros vartø g. 7 a

Bazilijonø vienuolyne per visà prancûzmetá veikë viena didþiausiø prancûzø

karo ligoniniø. Vienuolyno patalpos buvo paskubomis pritaikytos
elementariems ligoniø gydymo ir slaugymo poreikiams tenkinti. Pasak prancûzø
karo gydytojo J.C.Bertrand, ligoninë atrodë pasibaisëtinai, be langø, kiauru
stogu, o ligoniai gulëjo tiesiog ant þemës arba ant ðieno, neturëdami kuo
uþsikloti. Gydymà ir prieþiûrà buvo galima uþtikrinti tik minimaliai, nes trûko
vaistø, medikamentø ir medicinos personalo. Atskiestas vynas daþnai buvo
vaistø pakaitalas.
Rotuðës aikðtë. XIX a.
 P rancûzmetis V ilniuje

R OTUÐËS AIKÐTË

Aikðtëje, prieðais Rotuðæ, vasarà po atviru dangumi nakvojo Didþiosios Armijos

daliniai, þygiuojantys á Rusijà. Prancûzmeèiu ji buvo pagrindinë miesto
susirinkimø vieta, kurioje vyko kariniai paradai, ávairiausios proginës iðkilmës
(pvz.: Didþiosios Armijos pergalëms Rusijoje paþymëti). Labiausiai miestelënams
turëjo ásiminti Napoleono gimimo dienos progai skirti renginiai. Artilerijos
pabûklai skelbë ðventës pradþià, surengtas karinis paradas, kuriame dalyvavo
prancûzø, vokieèiø, lenkø ir lietuviø kariniai bûriai. Vakare aikðtëje miesto
prezidentas M.Riomeris (1778–1853) ásakë paruoðti vaiðes visiems
miestelënams. Pasak „Lietuvos kurjerio“, visi galëjo pasivaiðinti prie stalø,
„padengtø pagal mûsø tëvø tradicijas. Iðkepti didþiuliai jauèiai, ðernai ir avys,
ádaryti paukðèiai“.
Ðv. Onos ir Bernardinø baþnyèios. XIX a.
 P rancûzmetis V ilniuje

P RANCIÐKONØ VIENUOLYNAS
Pranciðkonø g. 3/6, Këdainiø g. 8/4

Gruodþio 8-9 dienomis vienuolyno celëse ásikûrë vestfalieèiø daliniø likuèiai.

Didþioji dauguma karininkø ir kariø buvo suþeisti, suðalæ, ligoti, fiziðkai iðsekæ
nuo ilgo þygiavimo ir badavimo. Vienuolynas daugeliui buvo paskutinë jø
kanèiø vieta.

Ð O V. NOS BAÞNYÈIA IR B ERNARDINØ VIENUOLYNAS

Maironio g. 8; 10

Vilniuje Napoleonà labiausiai suþavëjo nedidelë, taèiau subtilaus gotiðko stiliaus

Ðv. Onos baþnyèia. Savo susiþavëjimà imperatorius iðreiðkë tokiais þodþiais:
„jei galëèiau, ðià baþnyèià ant delno perneðèiau á Paryþiø“. Šalia bažnyèios
esanèiame Bernardinø vienuolyne gruodþio mënesá glaudësi suþeisti ir ligoti
vokieèiø (badenieèiø) bûriai.
 Vilniaus miesto prezidento
Mykolo Riomerio (1778–1853) portretas.
 P rancûzmetis V ilniuje

B ERNARDINØ SK. 8

Kosakovskiø rûmai – iki 1808 m. Vilniaus vyskupo Jono Nepomuko

Kosakovskio nuosavybë. Pirmiausia èia buvo apsistojæs marðalas F.Lefevre su
sûnumi Marie, brigados generolu, kuris armijai traukiantis buvo suþeistas ir
gruodþio 15 d. mirë, palaidotas Bernardinø kapinëse. Vëliau rûmuose ásikûrë
Lietuvos laikinoji Vyriausybës komisija, susidedanti ið septyniø nariø.
Laikinosios vyriausybës pirmininku buvo paskirtas Stanislovas Soltanas, buvæs
Lietuvos Diþiosios Kunigaikðtystës rûmø marðalka, o nariais – þymûs didikai:
Juozapas Sierakovskis, Karolis Prozoras, Pranciðkus Jelskis, Aleksandras Sapiega,
Aleksandras Potockis ir Vilniaus universiteto rektorius Jonas Sniadeckis.
Generalinio sekretoriaus pareigos atiteko Ignui Kosakovskiui (1757–1829),
vyskupo broliui. Laikinoji vyriausybë administravo teritorijas, suskirstytas á 4
departamentus (Vilniaus, Minsko, Gardino ir Baltstogës), taèiau jos veiklà
priþiûrëjo prancûzø administracijos Lietuvoje pareigûnai. Pirmiausia Vyriausybë
privalëjo pasirûpinti Didþiosios Armijos aprûpinimu maistu ir paðarais bei
organizuoti vietinius reguliariosios kariuomenës dalinius. Dël menkø kraðto
ûkiniø ir finansiniø galimybiø ðiø uþdaviniø vykdymas këlë daugybæ problemø.
Traukiantis Didþiajai Armijai ið Rusijos Lietuvos laikinoji vyriausybë, iðskyrus
J.Sniadecká, taip pat pasitraukë.
 Stanislovas Soltanas (1758 –1836)
Lietuvos laikinosios Vyriausybës komisijos pirmininkas.
Lietuvos nacionalinis muziejus
 P rancûzmetis V ilniuje

V OKIEÈIØ G. 26

XIX a. pradþioje P.Miuleriui priklausantis didelis namas buvo kultûrinio ir

pramoginio miesto gyvenimo þidinys. Ðio namo 5 kambariø bute gyveno
generolas G.Hogendorp, vienas imperatoriaus adjutantø, buvæs Olandijos karo
ministras ir diplomatas, Napoleono paskirtas Lietuvos generalgubernatoriumi.
Ðis pareigûnas rûpinosi karo reikalais ir Lietuvos kariuomenës organizavimu.
Siekiant suaktyvinti Lietuvos laikinosios vyriausybës veiklà, laikinai
pirmininkavo jos posëdþiuose. G.Hogendorp uolumo dëka Vilniuje pavyko
sukaupti dideles maisto ir paðaro atsargas sugráþtanèiai armijai. Visas
generalgubernatoriaus, taip pat jo aplankyti atvykusios þmonos pragyvenimo
iðlaidas finansavo miesto valdþia.
Pistoletas, 15 mm kalibras. Prancûzija (XVIII a. pab.)
 P rancûzmetis V ilniuje

Ð R V. APOLO BAÞNYÈIA IR J ËZUITØ VIENUOLYNAS

Upës g. 5, Ðnipiðkiø g. 1

Ðiuose pastatuose 1812 m. gruodþio mën 7-10 dienomis koncentravosi

Didþiosios Armijos 4-ojo korpuso, kurio daugumà sudarë italø tautybës kariai,
likuèiai. Miesto karinë valdþia buvo nurodþiusi kiekvieno korpuso dislokacijos
vietà, siekdama iðlaikyti nors elementarià tvarkà bei norëdama á vienà vietà
surinkti iðsiblaðkiusius gráþtanèius karius. Berods tik 4-asis korpusas ávykdë ðá
nurodymà. Daugybë èia prisiglaudusiø kariø buvo praradæ fizines jëgas, suþeisti,
nuðalusiomis pëdomis ir plaðtakomis, sirgo ðiltine. Daugelis jø mirë, nesuradæ
jëgø pasiekti maisto dalinimo vietø ar apsisaugoti nuo naktimis nukrisdavusios
iki 30 laipsniø ðalèio temperatûros.
Stalas prie kurio Vilniuje dirbo Prancûzijos imperatorius Napoleonas
ir Rusijos imperatorius Aleksandras I. 1812 m.
Eksponatas saugomas Vytauto Didþiojo karo muziejuje.
 P rancûzmetis V ilniuje

R OTUÐË

Rotuðëje posëdþiaudavo 1812 m. liepos 1 d. Napoleono ásakymu sudaryta

miesto valdþia. Vilniaus valdymo sistema buvo ið esmës pertvarkyta: vietoje
magistrato buvo ákurtas municipalitetas, susidedantis ið prezidento,
4 padëjëjø ir 12 tarybos nariø. Municipalitetas dirbo sudëtingomis salygomis,
kadangi mieste veikë daugybë kariniø bei civiliniø prancûzø ir lietuviø
institucijø. Kartais jø funkcijos dubliavosi. Iðlikusios municipaliteto ataskaitos
rodo, kad ði institucija pirmiausia vykdë begales ávairiausiø funkcijø, susijusiø
su Didþiosios Armijos buvimu mieste. Tai kariniø daliniø apgyvendinimas,
kariniø ligoniniø steigimas, jø visapusiðkas aprûpinimas, maisto ir paðarø
sandëliø kûrimas, rekvizicijø bei mokesèiø iðieðkojimas ið miestelënø. Rotuðës
ir kitø svarbiausiø objektø saugojimo funkcijas vykdë Vilniaus tautinë gvardija
(apie 1 000 kariø), suformuota ið miesto gyventojø.
Ðv. Rapolo baþnyèia. Ðnipiðkiø priemiestis. XIX a.
Prancûzmetis Vilniuje
I pradþià