NAPOLEONAS

BONAPARTAS VILNIUJE
Napoleonas Bonapartas, dažniau vadinamas tiesiog
Napoleonu – ypatinga XIX a. Europos istorijos
figūra. Tai paprasto Korsikos salos advokato sūnus,
dėl savo fenomenalių gabumų ir valios tapęs ne tik
žymiausiu visų tautų ir laikų karo vadu, bet ir
Prancūzijos imperatoriumi.
1812 m. birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija.
Lietuva tapo dviejų Europos imperijų – Rusijos ir
Prancūzijos – karinio konflikto zona. 1812 m. birželio 28 d.
Prancūzijos kariuomenė įžengė į Vilnių, kur liepos 1 d. buvo
suformuota Lietuvos Laikinosios Vyriausybės komisija
(LLVK), vadovaujama LDK Rūmų maršalkos Stanislovo
Soltono.
Birželio 28-osios rytą priešakiniai prancūzų daliniai įžengė į Vilnių, o po
pietų pro Aušros Vartus čia įjojo patsai Napoleonas, po to jis nuo
Gedimino kalno apžvelgė miestą, kuriame tuo metu siautė nemažai gaisrų,
nes liepsnojo rusų padegti jų armijos maisto sandėliai.
1812 m. birželio 28 d. užėmė Vilnių. Lietuvos
visuomenė sutiko Napoleoną palankiai. Bajorija vylėsi
su Napoleono pagalba atgauti valstybingumą ir
padovanojo jam raktą.
Bet imperatoriaus planai buvo visai kitokie, lenkus
jis vertino prastai: „Tauta lengvabūdė, ir sunku
atkurti tokią valstybę, kuri galėtų ką nors naudinga
nuveikti.“
Vilniečiai prancūzus sutiko iš esmės palankiai,
bet be didelio entuziazmo. Jis dar labiau
sumažėjo, kai paaiškėjo, kad jie elgiasi ne
kaip išvaduotojai, bet kaip užkariautojai, kaip
ir prieš tai Kaune – grobė, plėšė, nes maisto
jiems trūko.
Napoleonas liepos 16 d. paliko Vilnių ir su savo
armija per Švenčionis, Vitebską, Smolenską
nužygiavo tolyn į Rusiją, kol rugsėjo 14 d. pasiekė
Maskvą.
Penkias savaites praleidęs Maskvoje spalio 19 d.
Napoleonas ryžosi ją palikti ir ieškoti patogesnės
vietos žiemoti. Žinoma, tikėjosi žygiuoti kitu keliu, bet
rusų armija kelią į Pietus jam užtvėrė, o leistis į
kautynes imperatorius jau nebesiryžo. Todėl jam ir jo
armijai vėl teko traukti Smolensko, Borisovo, Vilniaus
link, o armija nuolat tirpo – dėl šalčio (iki -30 °C.), bado,
ligų, rusų puldinėjimų.
ĮDOMŪS FAKTAI
 Lietuva su Napoleono armija susidūrė du
kartus – 1807 ir 1812 metais.
 Prancūzų armijos sudėtyje buvo ir lietuviški
pulkai.
 Karo paskelbimas Rusijai vėlavo 4 dienas.
 Jis dėvėjo mėlynos spalvos kuklų gvardijos
mundurą, papuoštą tik garbės legiono juosta
ir žvaigžde.