ATR sukilimas

Jokūbas Jasinskis 1761 m. liepos 24 d.  – 1794 m. lapkričio 4 d. – Lietuvos inžinierius, poetas,

politinis veikėjas, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas, sukilėlių generolas leitenantas.
Mokslai ir mokytojavimas
1773 m. buvo priimtas į Varšuvoje įsikūrusį Riterių mokyklos kadetų Šioje mokykloje J.
Jasinskis tapo karo inžinieriumi.
1784 m. pasitraukė iš kariuomenės, tapo privačiu mokytoju, per šį laiką kūrė patriotinę poeziją,
studijavo Ruso ir Voltero darbus. Laisvalaikiu rašė eilėraščius.
Ketverių metų seimas
1788 m. grįžo į kariuomenę. 1789 m. tapo Vilniaus inžinerijos karo mokyklos viršininku. 1792
m. Jasinskis vadovavo Karaliaus Kanalo darbams (kanalas jungiantis Dniepro ir Bugo upes prie
Pripetės).
1792 m. birželio 18 d. Rusijos Imperijos kariuomenė įsiveržė į ATR, Jasinskis tuo metu buvo
dabartinės Baltarusijos teritorijoje, jis rengė topografinį – karinį žemėlapį, ruošė karo atvejui
skirtus miestų gynybos planus.
Prasidėjus karui vadovavo ruošiant Lietuvos Brastos gynybinius tvirtinimus. Liepos 27 d. Už
gerą, tegu ir nesėkmingą, pasirodymą Lietuvos Brastos gynybos organizavime bei pačiame
gynime, pulkininkui Jasinskiui buvo suteiktas Riterio karo dorybių kryžius. 1793 metais atvyko
į Vilnių ir ėmėsi vadovauti Vilniaus inžinierių korpusui.
Kosčiuškos sukilimas
1794 Balandžio 24 d. Vilniaus rotušės aikštėje J. Jasinskis paskelbė Lietuvos sukilimo aktą,
gegužės 11 d., jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis.
Jasinskis sukilimo vardan kvietė Lietuvos ir Baltarusijos valstiečius jungtis prie sukilimo.
Jasinskis buvo 1794 m. gegužės 21 d. buvo pakeistas kitu kariuomenės vadu, liko tarnauti,
dalyvavo birželio 26 d. vykusiame mūšyje prie Solovo (Baltarusija), kuriame sukilėliai kovojo
su daug didesnėmis Rusijos pajėgomis. Po mūšio Jasinskis atsistatydino iš tarnybos
kariuomenėje ir išvyko į Varšuvą
Dėl artėjančios itin didelės generolo Suvorovo kariuomenės, T. Kosciuškos įsakymų visi
sukilėlių daliniai traukėsi į Varšuvą. Jasinskiui buvo paskirta ginti teritoriją nuo Vyslos iki
Targowek. Lapkričio 4 dieną buvo šturmuojama Praga, Varšuvos priemiestis, išlikusi istorija,
jog Jasinskis atsisakė dar toliau trauktis: „Kodėl trauktis dabar, jei mes pasirengę kovai? Gėda
bėgti iš mūšio“. Jis žuvo nuo durtuvo padarytos žaizdos.