Vytautas Tutkus - Armija Išvaduotoja (1984)

VYTAUTAS
TUTKUS
ARMIJA
IŠVADUOTOJA
Tarybinės Armijos junginiai,
dalys ir kariai,
pasižymėję kautynėse vaduojant
Tarybų Lietuvą
1944— 1945 metais
VILNIUS „MINTIS" 1984

63.3(2)722.13
Tu-147
PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS PRIE LKP CK —

MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO PRIE
TSKP CK FILIALAS
Recenzavo dimisijos generolas majoras

PRANAS PETRONIS
Atsakingas redaktorius
RIMANTAS ZIZAS
0505030202—260
16— 84 © Leidykla „Mintis", 1984
M852(08)—84
PRATARMĖ
Komunistų partijos vadovaujama Tarybinė liau

dis, jos Ginkluotosios Pajėgos Didžiojo Tėvynės karo
metais atliko pasaulinės reikšmės žygdarbį: sutriuškino
agresyviąsias imperializmo jėgas — fašistinę Vokietiją ir
militaristinę Japoniją, apgynė mūsų šalies laisvę, socia
listinę santvarką, padėjo išsivaduoti pavergtoms Europos
ir Azijos tautoms.
1944 m. liepos pradžioje Raudonoji Armija, tęsdama
pergalingąjį žygį į Vakarus, įžengė į Tarybų Lietuvą.
Prasidėjo respublikos vadavimas iš hitlerinių okupantų
jungo.
Respublikos darbo žmonės daugiau kaip 3 metus ken
tė hitlerinę okupaciją. Hitleriniai okupantai nutraukė so
cializmo kūrimą respublikoje, masiškai žudė Lietuvos
gyventojus, griovė ir niokojo jos ekonomiką ir kultūrą,
pradėjo krašto kolonizavimą ir germanizavimą. Lietuvių
tautos istorijoje nebuvo tokio pavojingo laikotarpio, kaip
šis, grėsęs jai visišku sunaikinimu. (2, 22) Hitleriniai oku
pantai visus savo grobikiškus ir rasistinius tikslus lietu
vių tautos atžvilgiu galutinai turėjo realizuoti, nugalėję
Tarybų Sąjungą.
Raudonoji Armija, išvadavusi respubliką iš hitlerinių
okupantų ir pergalingai užbaigusi Didįjį Tėvynės karą,
visam laikui sužlugdė vokiečių imperialistų planus pa
vergti Lietuvą, įgalino atkurti nacionalinį valstybingumą,
suvienyti visas lietuviškas žemes, užtikrinti jų neliečia
mumą, sudarė sąlygas respublikos darbo žmonėms kurti
ir stiprinti socializmą, sparčiai žengti socialinės pažangos
keliu.
3
Tarybų Lietuvos, kaip ir visos priešo okupuotos tary
binės teritorijos, išvadavimas buvo Raudonosios Armijos
istorinių pergalių Didžiojo Tėvynės karo frontuose re
zultatas. Atbloškusi priešą nuo Maskvos, sutriuškinusi
fašistines armijas istoriniame Stalingrado mūšyje, Tary
binė Armija 1943 m. pradžioje pradėjo galingą puolimą
visu frontu nuo Leningrado iki Kaukazo. Prasidėjo masi
nis priešo vijimas iš tarybinės žemės.
Raudonajai Armijai įžengus į Tarybų Lietuvą, priešas
buvo patyręs triuškinančius pralaimėjimus, negrįžtamai
praradęs strateginę iniciatyvą. Tačiau tarybinių karių
dar laukė sunkūs mūšiai. Pabaltijys fašistinei Vokietijai
turėjo didelę strateginę reikšmę, jis dengė Vokietijos te
rito riją— Rytų Prūsiją. Išlaikydamas Pabaltijį, priešas ti
kėjosi grasinti tarybinei kariuomenei, artėjančiai prie
Rytų Prūsijos, užtikrinti savo laivyno veiksmus rytinėje
Baltijos jūros dalyje. Be to, Pabaltijys fašistinei Vokieti
jai buvo svarbus ir kaip žaliavų bei maisto produktų bazė.
(17, 187)
Tarybų Lietuvos vadavimas truko beveik 7 mėn.—
211 parų (1944 m. liepos pradžia—1945 m. sausio pabai
ga). Raudonoji Armija respublikos teritorijoje įvykdė
kelias sėkmingas puolamąsias operacijas, atrėmė visus
priešo mėginimus pereiti į kontrpuolimą. Raudonosios
Armijos sėkmingos operacijos Lietuvos žemėje — vienas
iš didvyriško Didžiojo Tėvynės karo metų metraščio pus
lapių. Tarybiniai kariai ir vadai pademonstravo didvy
riškumo, narsumo, drąsumo, karinio sumanumo pavyz
džius. Veržliai, sumaniai puldama, didvyriškai kovodama,
tarybinė kariuomenė greitai išvadavo Tarybų Lietuvos
teritoriją. Respublikos ir viso Pabaltijo išvadavimas pri
artino visišką tarybinės liaudies pergalę Didžiajame Tė
vynės kare.
Raudonosios Armijos kovos vaduojant Tarybų Lietu
vą, nušviečiamos V. Karvelio „Lietuvos TSR išvadavi
mas" (V., 1974); J. Dobrovolsko „Lietuviai kariai Didžio
jo Tėvynės karo frontuose" (V., 1967) monografijose, re
gioniniuose, sąjunginiuose leidiniuose: tritomyje „Kova
už Tarybinį Pabaltijį Didžiajame Tėvynės kare", knygoje
4
„Pabaltijo karinės apygardos istorija1', šešiatomėje „Ta
rybų Sąjungos Didžiojo Tėvynės karo istorijoje" (rusų
kalba) ir kt. gausioje memuarinėje literatūroje, straips
niuose periodinėje spaudoje. Tačiau respublikos vadavi
mo iš hitlerinių okupantų klausimų tyrinėjimas, naujos
faktinės medžiagos kaupimas apie tarybinių karių didvy
riškumą Lietuvos žemėje, istorinio žygdarbio, kurį atli
ko tarybinė kariuomenė, išvaduodama Tarybų Lietuvą,
įvairiapusis nušvietimas tebelieka svarbus tarybinių is
torikų uždavinys.
Skaitytojų dėmesiui pateikiamas darbas — tai Lietu
vos TSR vadavimo žinynas. Jame pateikti susisteminti,
apibendrinamojo pobūdžio duomenys apie Raudonosios
Armijos mūšius Tarybų Lietuvoje, išvadavimo kovose
pasižymėjusius Raudonosios Armijos junginius, da
lis, tarybinius karius. Duomenys surinkti iš TSRS Gyny
bos Ministerijos Centriniame archyve saugomų doku
mentų, įvairių publikuotų darbų. Šiame darbe taip pat
panaudota Lietuvos TSR „Žinijos" draugijos 1969 m. iš
leista autoriaus brošiūra „Tarybinės Armijos dalinių, ko
vojusių Lietuvos TSR teritorijoje 1944— 1945 m., kautynių
schema".
Knygoje nušviečiama respublikos vadavimo eiga, de
taliai nagrinėjamos Raudonosios Armijos junginių — ar
mijų, korpusų, divizijų kovinės operacijos; pateikiama
armijų, korpusų, taip pat armijoms priskirtų tankų, arti
lerijos, inžinerijos ir kitų atskirų junginių bei dalių, da
lyvavusių vaduojant respubliką, sudėtis, jų karinė vado
vybė; išvardijami Raudonosios Armijos junginiai ir da
lys, kuriems už pasižymėjimą vaduojant Tarybų Lietuvą
buvo suteikti respublikos miestų, upių vardai, taip pat
junginiai ir dalys, apdovanoti TSRS ordinais; pateikiamos
respublikos miestų ir didesnių gyvenviečių išvadavimo
datos. Kai kurios išvadavimo datos autoriaus, remiantis
archyviniais ir kitais šaltiniais, patikslintos, kai kurios
skelbiamos pirmą kartą. Be to, nurodoma, kokie Raudono
sios Armijos junginiai ir dalys išvadavo vieną ar kitą
miestą, gyvenvietę.
5
Knygoje publikuojami Vyriausiojo kariuomenės va
do įsakymai 1-ojo Pabaltijo ir 3-iojo Baltarusijos frontų
vadams Lietuvos TSR teritorijoje laimėtų kautynių, mū
šių proga. Šie įsakymai, skelbti karo metų periodinėje
spaudoje, yra svarbus istorijos šaltinis — iš jų matyti,
kokių kariuomenės rūšių junginiai ir dalys pasižymėjo
vaduojant svarbiausius respublikos miestus.
Knygoje skelbiami Tarybų Sąjungos Didvyrių, taip
pat Lenino, Šlovės I laipsnio ordinais apdovanotų karių
sąrašai. Tarybų Sąjungos Didvyrių sąrašas skiriasi nuo
iki šiol skelbtų (žr. 29, 428—456) tuo, kad į jį įtraukti
tik Lietuvos TSR teritorijoje žygdarbius atlikę kariai.
Apie kiekvieną Tarybų Sąjungos Didvyrį pateikiami
trumpi biografiniai duomenys, nurodoma atlikto žygdar
bio vieta. Sudaryti publikuojamus sąrašus padėjo LTSR
nusipelnęs mokytojas P. Frolovas. Reikia pažymėti, kad
knygoje publikuojami TSRS Didvyrių, apdovanotųjų TSRS
ordinais sąrašai gali būti nepilni. Tolesni tyrinėjimai gali
papildyti šiuos sąrašus, išaiškinti naujas pavardes tarybi
nių karių, pasižymėjusių vaduojant Tarybų Lietuvą.
Knygos priedas — Raudonosios Armijos kovų vaduo
jant Tarybų Lietuvą schema. Ji sudaryta, remiantis TSRS
Gynybos Ministerijos Centriniame archyve saugomais
frontų ir armijų štabų žemėlapiais, ataskaitomis ir kitais
dokumentais. Schemoje nurodytos šaulių divizijų puoli
mo kryptys, armijų išsidėstymo ribos, taip pat priešo
kontrpuolimo rajonai ir kryptys. Tokia detali respublikos
vadavimo schema iki šiol nebuvo skelbta.
Reikia tikėtis, kad surinkta ir susisteminta medžiaga
apie respublikos vadavimą, Raudonosios Armijos pasižy
mėjusius junginius, dalis, karius bus naudinga visiems
besidomintiems Raudonosios Armijos kovų vaduojant
Tarybų Lietuvą 1944—1945 m. istorija, padės puoselėti
tarybinį patriotizmą ir socialistinį internacionalizmą.
I LIETUVOS TSR IŠVADAVIMAS
IS FAŠISTINĖS OKUPACIJOS
1944 m. birželio 23 d. 1-ojo Pabaltijo ir trijų

Baltarusijos frontų kariuomenė pradėjo vieną didžiausių
Didžiojo Tėvynės karo strateginių operacijų — Baltarusi
jos operaciją. Raudonoji Armija, pralaužusi priešo gyny
bą centriniame fronto bare, prie Vitebsko ir Bobruisko,
apsupo šimtatūkstantinę priešo grupuotę į rytus nuo
Minsko, liepos 3 d. išvadavo Tarybų Baltarusijos sostinę.
Baigėsi Baltarusijos operacijos pirmasis etapas. Fašisti
nės kariuomenės katastrofiškas pralaimėjimas Baltarusi
joje sudarė palankias sąlygas Raudonajai Armijai va
duoti Pabaltijį. Liepos 4 d. Vyriausioji kariuomenės va
dovybė iškėlė frontams naujus uždavinius. 1-ojo Pabaltijo
ir 3-iojo Baltarusijos frontų kariuomenė turėjo baigti
triuškinti priešą Baltarusijoje, išvyti hitlerininkus iš Lie
tuvos TSR teritorijos didžiosios dalies. 3-iojo Baltarusijos
fronto kariuomenei buvo keliamas uždavinys pasiekti
Rytprūsius. (32, 240)
Gavę Vyriausiosios kariuomenės vadovybės direkty
vą, frontai paspartino puolimą, ir jau liepos 5 d. kai ku
rie jų junginiai įžengė į Lietuvos teritoriją.
Raudonosios Armijos kovos vaduojant Tarybų Lietu
vą buvo sudėtinė dalis kovos veiksmų išlaisvinant tary
binį Pabaltijį, triuškinant fašistinės Vokietijos kariuome
nę baigiamuoju Didžiojo Tėvynės karo laikotarpiu (1944—
1945 m.). Atsižvelgiant į strateginius uždavinius, kuriuos
sprendė Vyriausioji kariuomenės vadovybė, ir Raudono
sios Armijos kovų respublikoje eigą, sąlyginai galima iš
skirti 4 pagrindinius Tarybų Lietuvos vadavimo etapus.
Pirmasis etapas — 1944 m. liepos 5—15 d. Įžengusi
į respublikos teritoriją, 1-ojo Pabaltijo fronto kariuome
7
nė turėjo užduotį pagrindinėmis jėgomis pulti Švenčio
nių—Kauno, dalimi jėgų — Panevėžio—Šiaulių kryptimi.
3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenė — iki liepos 10—
12 d. išvaduoti Vilnių, forsuoti Nemuną ir toliau pulti
Rytprūsių kryptimi. Vykdydama šias užduotis, abiejų
frontų kariuomenė išvadavo respublikos šiaurės rytų, ry
tų ir pietryčių rajonus. Išvadavus šiuos rajonus, respub
likos sostinę Vilnių, abiejų frontų kariuomenės puolimas
sulėtėjo. Palei Nemuną priešui pavyko sudaryti ištisą
gynybos liniją, laikinai sustabdyti 3-iojo Baltarusijos fron
to puolimą.
Antrasis etapas — 1944 m. liepos 20—rugpjūčio 29 d.
Atsižvelgdama į situaciją, susidariusią vaduojant Pabalti
jį, Vyriausioji kariuomenės vadovybė 1944 m. liepos 14 d.
direktyva pakoregavo 3-iojo Baltarusijos ir 1-ojo Pabal
tijo fronto užduotis. Kauną vaduoti turėjo 3-iojo Balta
rusijos fronto kariuomenė, o sustiprintai 1-ojo Pabaltijo
fronto kariuomenei buvo įsakyta pagrindinėmis jėgomis
pulti Šiaulių kryptimi, vėliau kartu su kitais frontais lik
viduoti priešo „Šiaurės" armijų grupę, besiginančią Lat
vijoje ir Estijoje. Rugpjūčio pabaigoje fronto linija Lie
tuvoje laikinai stabilizavosi. Antrojo etapo pabaiga su
tampa su Baltarusijos operacijos pabaiga.
Trečiasis etapas — 1944 m. spalio 5—31 d.— Klaipėdos
operacija. Atsižvelgdama į tai, kad 1-ojo Pabaltijo fron
to kariuomenės puolimo kryptimi Rygos link atkakliai
gynėsi „Šiaurės" armijų grupės pagrindinės jėgos, Vy
riausioji kariuomenės vadovybė 1944 m. rugsėjo 24 d.
direktyva įsakė 1-ojo Pabaltijo fronto kariuomenei pulti
Klaipėdos kryptimi. Fronto kariuomenei buvo keliama
užduotis atkirsti „Šiaurės" armijų grupę nuo grupės
„Centras", neleisti jai pasitraukti į Rytų Prūsiją. Vyk
dant Klaipėdos operaciją, buvo išvaduota beveik visa Že
maitija, išskyrus Klaipėdą ir Kuršių neriją.
Ketvirtasis etapas— 1945 m. sausio 26—31 d.— Klai
pėdos išvadavimas. Raudonajai Armijai 1945 m. sausio
12 d. pradėjus puolimą Lenkijoje ir Rytų Prūsijoje, buvo
išvaduota Klaipėda ir baigta vaduoti visa Tarybų Lietu
vos teritorija.
8
Pirmasis Lietuvos TSR
vadavimo etapas
(1944.V11.5— 15)
a) Šiaurės rytų Lietuvos išvadavimas

1-ojo Pabaltijo fronto kariuomenė, sutriuškinusi priešo
Polocko grupuotę, pagrindinį savo smūgį nukreipė į Daug
pilį ir Švenčionis. Priešui, netekusiam daug žmonių ir
technikos Baltarusijoje, nepavyko organizuoti atkakles
nio pasipriešinimo šiame rajone, todėl fronto 43-ioji ar
mija ir gvardijos 6-oji armija pasistūmėdavo per dieną
po dvidešimt ir daugiau kilometrų.
1944 m. liepos 5 d. vidurdienį 334-oji ir 235-oji šaulių
divizijos peržengė Lietuvos sieną ir iki vakaro išvadavo
rytinę Ignalinos rajono dalį. Per kitas dvi dienas į Lie
tuvos teritoriją įžengė dauguma 43-iosios armijos divizijų,
taip pat gvardijos 6-osios armijos gvardijos 2-asis šaulių
korpusas.
Hitlerinė karinė vadovybė iš anksto rengėsi sulaikyti
Raudonosios Armijos dalis Daugpilio—Vilniaus—Lydos
ruože. Šiuos miestus priešas mėgino paversti savo gyny
bos atsparos mazgais. Tačiau priešas neteko Daugpilio—
Vilniaus geležinkelio linijos, ir šie jo planai sužlugo. Per
metę stambias jėgas iš Daugpilio į Dūkštą, hitlerininkai
smogė į dešinįjį 43-iosios armijos sparną, mėgindami vėl
atsiimti šią magistralę. Priešo kontrpuolimas laikinai su
stabdė armijos puolimą. Tačiau dauguma divizijų ne tik
išlaikė užimtas pozicijas, bet ir pasistūmėjo į priekį.
306-oji šaulių divizija, išvadavusi Švenčionis, liepos 8 d.
pasiekė Švenčionėlius ir čia perkirto Daugpilio—Vilniaus
geležinkelio liniją. Tris paras hitlerininkai vis dar mėgi
no pulti, bet nesėkmingai. Liepos 10 d. priešas ėmė trauk
tis Daugpilio ir Utenos link. 43-iosios armijos vadas ge
nerolas A. Beloborodovas liepos 10 d. savo puolimo barą
į pietus nuo Kaltanėnų perdavė atžygiavusiems iš užnu
gario 39-osios armijos junginiams ir, sutelkęs pagrindines
savo jėgas Ignalinos rajone, puolė priešą Utenos link.
9
1-ojo Pabaltijo fronto vadas generolas I. Bagramia-
nas, įsitikinęs, kad paimti Daugpilį frontalia ataka nepa
vyks, liepos 12 d. nutarė apeiti jį. Gvardijos 6-ajai armi
jai buvo įsakyta didesnėmis jėgomis pulti Dūkšto—Zarasų
kryptimi. Taip pat buvo patikslinta užduotis ir 43-iajai
armijai. Be pagrindinės Panevėžio—Šiaulių puolimo kryp
ties, jai buvo įsakyta pulti Rokiškio kryptimi.
43-ioji armija puolė sėkmingai. Jau liepos 14 d. ar
mija pasiekė Šventosios upę Anykščių rajone ir forsavo
ją, o puldama į šiaurę, išvadavo Antalieptę. Tačiau, pa
siekusi šią ribą, armija negalėjo toliau sėkmingai pulti,
nes hitlerininkai vis smarkiau priešinosi, o armijos puo
limo frontas pernelyg išsiplėtė. Į Lietuvą 43-ioji armija
įžengė maždaug 50 km frontu; liepos 14 d. jis padidėjo
dvigubai, o karių labai sumažėjo. Armijos daliniai patir
davo nemažus nuostolius atremdami priešo kontratakas.
Generolo I. Cistiakovo vadovaujamos gvardijos 6-osios
armijos kairysis sparnas, Tarybų Sąjungos maršalo I. Bag-
ramiano žodžiais tariant, įstrigo pelkėtuose, ežeringuose
šiaurės rytų Lietuvos plotuose. Iki liepos vidurio tebuvo
išvaduota teritorija tarp Drūkšių ir Luodžio ežerų. Tačiau
armija atliko svarbų vaidmenį. Šiame rajone ji sukaustė ’
nemažą priešo jėgų dalį, tuo palengvindama kautynes
kaimyninėms armijoms. (20, 360)
Generolo I. Liudnikovo vadovaujama 39-oji armija, |
baigusi triuškinti apsuptą priešo grupuotę prie Minsko, į
liepos 4 d. buvo perduota 1-ajam Pabaltijo frontui (20, ;
344), tačiau tik po šešių dienų jos priešakinės rinktinės *
pasivijo toli į vakarus nužygiavusius kitų fronto armijų
junginius. Armijos dešinysis sparnas — generolo J. Pro
kofjevo vadovaujamas 84-asis šaulių korpusas — sėkmin
gai puolė Molėtų kryptimi, o generolo I. Bezuglo gvar
dijos 5-asis šaulių korpusas — Širvintų—Kauno kryptimi.
1-ajam Pabaltijo frontui, pradėjusiam kautynes Lietuvo
je, Vyriausioji kariuomenės vadovybė pavedė išvaduoti
Kauną. Į jį buvo nukreipta 39-oji armija. (22, 456)
158-oji ir 262-oji šaulių divizijos, nužygiavusios labai
ežeringa vietove, liepos 12 d. pasiekė Molėtus ir kitą
10
rytą pradėjo juos šturmuoti. Divizijos kovėsi visą dieną
ir tik naktį joms pavyko išvaduoti Molėtus.
Toliau puldami, 84-ojo šaulių korpuso junginiai suti
ko vis atkaklesnį hitlerininkų pasipriešinimą. Tarp Alan
tos ir Želvos priešas turėjo gana gerai parengtą gynybos
ruožą, kurio iš karto pralaužti nepavyko.
Gvardijos 5-asis šaulių korpusas per pirmąsias dvi
dienas, nesutikdamas rimto pasipriešinimo, nužygiavo
daugiau kaip 50 km vakarų link, išvadavo Giedraičius.
Tačiau netoli Širvintų gvardiečius hitlerininkai kontrata
kavo gana gausiomis jėgomis. Kautynės dėl Širvintų už
sitęsė. Tik liepos 14 d. rytą miestas buvo išvaduotas.
Už Širvintų puolimo tempas paspartėjo. Pėr dieną kor
puso kariai išvadavo keletą kaimų bei miestelių ir iki
vakaro pasiekė Želvos—Zubiškių ribą. Kai kurios korpu
so dalys forsavo Nerį ties Rusių kaimu ir pradėjo kautis
Kaišiadorių rajone.
Liepos 14 d. pasiekus Antalieptės—Anykščių—Kaišia
dorių ribą, 1-ojo Pabaltijo fronto puolimo frontas labai
išsiplėtė, o frontui iš Vyriausiosios kariuomenės vado
vybės rezervo perduotos 51-oji ir gvardijos 2-oji armijos
dar tik žygiavo į Lietuvą. Kautynės fronto bare laikinai
aprimo.
b) Vilniaus ir Pietryčių Lietuvos išvadavimas
3-iojo Baltarusijos fronto vadas armijos generolas I. Čer-
niachovskis, liepos 5 d. sušaukęs armijų vadus, nurodė
puolimo kryptis Lietuvos teritorijoje. Pagrindines fronto
jėgas jis nukreipė Vilniaus link. Lietuvos sostinę jis pa
vedė išvaduoti 5-ajai armijai, gvardijos 3-iajam mecha
nizuotam korpusui ir gvardijos 5-ajai tankų armijai. Pie
tinę Lietuvos dalį turėjo išvaduoti gvardijos 11-oji armija
ir dešinysis 31-osios armijos sparnas. (33, 49)
Fronto armijų junginiai, gavę patikslintą užduotį, ėmė
sparčiau pulti. Net šaulių junginiuose buvo sudarytos
priešakinės rinktinės, kurios kartu su tankistais turėjo
pasiekti Vilnių, užimti priešo atsparos mazgus, (30, 139)
Pirmasis prie Vilniaus prisiartino generolo-leitenanto
V. Obuchovo vadovaujamas gvardijos 3-iasis mechani-
11
zuotas korpusas. Trys jo mechanizuotos ir viena tankų
brigados jau liepos 7 d. vakare pasiekė priešo gynybos
pozicijas už 6—10 km nuo rytinio miesto pakraščio.
Greit pergrupavęs savo jėgas, korpusas atakavo priešą
ir pralaužė jo gynybą. Po trumpų įnirtingų kautynių kor
puso gvardijos 8-oji mechanizuota brigada pasiekė Nerį
ties Valakampiais, gvardijos 9-oji mechanizuota brigada
įsiveržė į Antakalnio rytinę dalį, o gvardijos 7-oji me
chanizuota brigada pradėjo kautis su priešu Užupyje. Tuo
metu korpuso gvardijos 35-oji tankų brigada atakavo
priešą Pavilnyje. (39, 301)
Pirmosioms Raudonosios Armijos dalims pasiekus
miestą, hitlerininkus apėmė panika. Nors miestas buvo
gerai įtvirtintas ir pritaikytas ilgalaikei gynybai, karštli
giškai buvo statomi nauji įtvirtinimai miesto centre. Lie
pos 8 d. į Vilnių atskrido naujas miesto įgulos komen
dantas generolas Štagelis (3, 45), liepos 7 d. geležinkeliu
atvyko 761-ojį kalnų šaulių brigada. (2, 44) Priešo Vil
niaus įgula turėjo apie 15 tūkst. kareivių, 270 pabūklų,
40 tankų ir savaeigių pabūklų, buvo gerai aprūpinta šaud
menimis ir maistu.
Liepos 8 d. Vilnių pasiekė pagrindinės 3-iojo Baltaru
sijos fronto armijų jėgos. Prasidėjo miesto šturmas. Už
virė kautynės ne tik rytinėje miesto dalyje, gvardijos
5-oji tankų armija įsiveržė į pietinę miesto dalį, užėmė
geležinkelio stotį, pradėjo skverbtis centro link. Šiame
rajone kovėsi su fašistais ir pulkininko A. Doneco vado
vaujama 144-oji šaulių divizija.
Gvardijos 3-iojo mechanizuoto korpuso bare į kau
tynes įsijungė 215-oji šaulių divizija, o 277-oji šaulių
divizija, forsavusi Nerį ties Valakampiais, pradėjo pulti
dabartiniame Žirmūnų rajone. Kitos 5-osios armijos divi
zijos ėmė supti miestą iš šiaurės ir pietų.
Liepos 9 d. 277-ojį ir 97-oji šaulių divizijos susijungė
Žvėryno rajone — priešas Vilniuje buvo visiškai apsup
tas. (29, 158)
Fronto vadovybė, nedelsdama sudarė ir išorinį apsu
pimo žiedą, kuris užkirto kelią mėginimams padėti ap
suptai grupuotei. O tokių mėginimų buvo. Be oro desanto,
12
kurį Vilniuje išsodino priešo lėktuvai, Maišiagalos bei
Vievio rajonuose priešas sutelkė dideles jėgas, kurios
bandė deblokuoti apsuptą Vilniaus grupuotę. (29, 159)
Fronto vadovybė Maišiagalos bet Vievio link nukrei
pė gvardijos 5-ąją tankų armiją, gvardijos 3-iąjį mecha
nizuotą korpusą, 153-iąją tankų brigadą, 215-ąją, 277-ąją,
184-ąją šaulių divizijas ir gardijos 3-iąją artilerijos divi
ziją. Liepos 10—12 d. priešas buvo ne tik sustabdytas,
bet ir nublokštas į vakarus. Fronto junginiai, persekio
dami priešą, išvadavo beveik visą Kaišiadorių rajoną, o
kairiojo sparno divizijos liepos 14 d. pasiekė Nemuną,
forsavo jį tarp Darsūniškio ir Punios ir užėmė keletą
placdarmų jo vakariniame krante. (21, 52)
Vilniuje apsuptos priešo dalys jau nebegalėjo tikėtis
jokios pagalbos, bet priešinosi labai atkakliai. Tarybi
niams kariams reikėjo šturmuoti kiekvieną kvartalą, gat
vę, namą. 144-oji, 97-oji ir 371-oji šaulių divizijos, ku
rioms buvo pavesta galutinai sutriuškinti apsuptą priešą,
kovojo dieną ir naktį, vis labiau mažindamos apsupties
žiedą.
5-osios armijos vadas generolas N. Krylovas, norėda
mas išvengti nereikalingų aukų, liepos 10 d. apsuptos
Vilniaus grupuotės vadovybei perdavė ultimatumą kapi
tuliuoti, bet atsakymo negavo. Po dviejų dienų ultima
tumas buvo pakartotas, bet ir šį kartą atsakymo nebuvo.
(32, 262)
Darganotą liepos 12 d. naktį dalis apsuptos grupuo
tės bandė prasiveržti. Keletas tūkstančių priešo kareivių
ir karininkų puolė per Nerį Žvėryno link. (32, 278) Auto
matų, kulkosvaidžių ir pabūklų ugnimi hitlerininkai buvo
atblokšti. Prasiveržusi priešo grupė buvo apsupta prie
Rykantų.
Liepos 13 d. rytą tarybiniai kariai šturmu užėmė cent
rinę miesto dalį. Vilniuje buvo paimta per 5 tūkst. be
laisvių, daug karinės technikos ir rasta apie 8 tūkst. nu
kautų hitlerininkų. (32, 282)
Liepos 9 d. gvardijos 11-oji armija, truputį atsilikda
ma nuo 5-osios armijos, pasiekė Lietuvos sieną į pietus
13
nuo Medininkų. Armijos divizijos, triuškindamos nedi
delius priešo ariergardus, sparčiai žygiavo Nemuno link.
Priekyje puolė gvardijos 31-oji šaulių divizija. Liepos
12 d. jos žvalgai pasiekė Nemuną, o naktį forsavo jį ir
užėmė nedidelį placdarmą ties Alytumi. Kitą dieną plac
darmas buvo išplėstas. Nedaug teatsilikdamos nuo gvar
dijos 31-osios šaulių divizijos, veržėsi pirmyn ir kitos
gvardijos 16-ojo šaulių korpuso divizijos. (25, 550)
Liepos 14 d. Nemuną forsavo beveik visos armijos
divizijos plačiame bare — nuo Alytaus iki Druskininkų.
(25, 558)
Hitlerininkų gynybos sistemoje Nemunas užėmė labai
svarbią vietą. Todėl jie įnirtingai kontratakavo po keletą
kartų per dieną, tačiau gvardiečiai juos sėkmingai at
remdavo ir vis plėšdavo placdarmus, kurie netrukus bu
vo sujungti į vientisą armijos placdarmą. Vykstant kau
tynėms dėl placdarmų kairiajame Nemuno krante, gvar
dijos 11-osios armijos vadas generolas K. Galickis telkė
jėgas tolesniam puolimui.
31-oji armija kovėsi Vakarų Baltarusijoje. Jos pagrin
dinis smūgis buvo nukreiptas į Gardiną, tačiau dešinysis
armijos sparnas siekė ir Lietuvos teritoriją į pietus nuo
Eišiškių ir Druskininkų. Puldamos Varėnos rajone, 88-oji
ir 192-oji šaulių divizijos liepos 14 d. pasiekė Druskinin
kus, išvadavo šį miestą ir užėmė nedidelį placdarmą va
kariniame Nemuno krante. Į jį armijos vadas generolas
V. Glagolevas perkėlė savo 173-iąją, 62-ąją ir 352-ąją
šaulių divizijas ir, netikėtai smogęs priešui, atstūmė jį
nuo Nemuno iki 20 kilometrų. Armija išvadavo Leipa
lingį ir Kapčiamiestį. Pasiekus šią ribą, puolimas laiki
nai buvo sustabdytas, nes fronto junginiai jau buvo nu
žygiavę daugiau kaip 400 km ir jų jėgos buvo išseku
sios.
Taigi 1944 m. liepos viduryje Raudonoji Armija, va
duodama Tarybų Lietuvą, buvo pasiekusi Drūkšių ež.—
Anykščių—Kaišiadorių—Birštono—Alytaus—Veisiej ų ri
bą.
14
Antrasis Lietuvos TSR
vadavimo etapas
(1944.VII.20— VIII.29)
a) Vidurio ir Šiaurės Lietuvos išvadavimas

Vyriausiosios kariuomenės vadovybės 1944 m. liepos
14 d. direktyva iš dalies pakeitus 1-ojo Pabaltijo fronto
puolimo kryptį, fronto štabas greit parengė naujo puoli
mo planą, o atvykus į Lietuvą 51-ajai ir gvardijos 2-ajai
armijoms, pradėjo jį vykdyti.
Generolo J. Kreizerio vadovaujama 51-oji armija naktį
į liepos 20 d. užėmė išeities pozicijas puolimui Švento
sios ir Jaros upių krante, į šiaurę nuo Anykščių. Armija
pasiekė puolimo rajoną tik liepos 17 d., nužygiavusi
400 km. Nepaisant to, armijos vadovybė sugebėjo pa
ruošti dalis puolimui. Liepos 20 d. armijos artilerija ap
šaudė priešo gynybos pozicijas, ir divizijos pakilo į ataką.
(20, 369) Tačiau tik po kelių pakartotinų atakų, apie
vidurdienį, 10-asis šaulių korpusas pralaužė priešo gy
nybą ir pradėjo sparčiai veržtis Kupiškio link.
63-iasis šaulių korpusas pirmąją puolimo dieną taip
pat gerokai pasistūmėjo pirmyn. Jo pirmame ešelone
puolė 417-oji ir 267-oji šaulių divizijos. Liepos 21 d. ar
mijos junginiai pasiekė Kupiškį ir Subačių. Priešas nesu
gebėjo organizuoti gynybos atvirose vietovėse Švento
sios vakariniame krante, tuo tarpu prie Kupiškio ir Su
bačiaus hitlerininkai jau buvo išsikasę apkasus ir sutelkę
nemažai kariuomenės. 257-osios šaulių divizijos vadas
pulkininkas A. Maikovas savo pulkams įsakė apeiti Ku
piškį iš šiaurės. Pirmoji ataka nebuvo sėkminga, todėl
10-ojo šaulių korpuso vadas generolas K. Neverovas į šį
rajoną pasiuntė savo rezervą — 216-ąją šaulių diviziją,
bet ji atvyko pavėluotai. Po pakartotinos atakos 257-oji
šaulių divizija užėmė Kupiškį.
Liepos 22 ir 23 d. 51-oji armija sėkmingai puolė va
karų link. Jos 267-oji ir 417-oji šaulių divizijos liepos
22 d. priartėjo prie Panevėžio, apėjo jį iš pietų bei šiau
rės ir abi jį atakavo. Išvaduotame -mieste buvo rasta daug
15
amunicijos bei maisto atsargų, matyt, hitlerininkai tikė
josi ilgai laikytis Panevėžyje.
Kitas stambus miestas 1-ojo Pabaltijo fronto 51-osios
armijos puolimo bare buvo Šiauliai. Tai kelių mazgas,
per kurį hitlerininkai palaikė ryšį tarp Rytprūsių ir „Šiau
rės" armijų grupės. Šiaulių kryptimi fronto vadovybė
pasiuntė gvardijos 3-iąjį mechanizuotą korpusą, atvykusį
iš 3-iojo Baltarusijos fronto, be to, nuo Pakruojo į kau
tynes stojo 51-osios armijos antrasis ešelonas — genero
lo I. Misano vadovaujamas gvardijos 1-asis šaulių kor
pusas.
Naujos jėgos gerokai paspartino puolimą. Priešakinės
mechanizuoto korpuso rinktinės jau liepos 26 d. vakare
pasiekė Šiaulius. Netrukus prie miesto priartėjo ir 51-osios
armijos divizijų priešakinės rinktinės, tačiau užimti
miestą pirmu smūgiu šioms jėgoms nepavyko. (20, 374)
Tik liepos 27 d. rytą, atvykus pagrindinėms 51-osios ar-
mijos jėgoms, tankistai ir pėstininkai bendromis jėgomis
išvadavo šį miestą. Išvadavus Šiaulius, dalis armijos di
vizijų toliau puolė vakarų link ir prasiveržė į Dubysos
aukštupį, o pagrindinės armijos jėgos ir gvardijos 3-iasis
mechanizuotas korpusas buvo nukreipti į šiaurę, Joniškio
link. (21, 30) Mechanizuotam korpusui ir armijai buvo
įsakyta prasiveržti prie Rygos įlankos Tukumo rajone,
perkirsti sausumos komunikacijas ir atkirsti priešo „Šiau
rės" grupuotę, besiginančią Latvijos rytinėje dalyje. Jau
liepos 28 d. mechanizuoto korpuso dalys pasiekė Jelgavą
ir sėkmingai veržėsi Tukumo link. Joms į pagalbą sku
bėjo 51-osios armijos junginiai.
Gvardijos 2-oji armija, susitelkusi Anykščių rajone,
liepos 20 d. rytą ėmė pulti Ramygalos, paskui Tytuvėnų
kryptimi. Pirmąją kautynių dieną armijos divizijos ne
daug tepasistūmėjo į priekį. Čia buvo priešo užminuotų
laukų, jo apkasų bei tranšėjų. Armijos dešinysis sparnas,
pralaužęs priešo gynybos liniją, toliau puolė labai spar
čiai. Per dvi kitas dienas pasiekė Naujamiestį ir Ramy
galą, o po to, pasukęs į pietvakarius ir išvadavęs Tytu
vėnus bei Šiluvą, pasiekė Dubysą.
16
Kairiojo armijos sparno divizijos puolė ne taip spar
čiai, nes hitlerininkai pradėjo smarkiai priešintis, o lie
pos 27 d. stambiomis tankų bei motorizuotų pėstininkų
jėgomis perėjo į kontrpuolimą Kėdainių—Ramygalos
kryptimi. (20, 378) Armijos vadas generolas P. Čanči-
badzė, sutelkęs visus savo rezervus, atrėmė priešo kontr
puolimą. Divizijos puolė toliau. Prie Baisogalos liepos
29 d. priešas vėl smogė į armijos kairįjį sparną. Gvar
diečiai atlaikė ir šį smūgį. Sutriuškinus priešo tankų da
lis, 54-asis ir gvardijos 13-asis šaulių korpusai rugpjūčio
pradžioje nubloškė hitlerininkų dalis iki Dubysos vidur
upio, o Raseinių rajone forsavo šią upę.
43-ioji airmija, didesnę savo ankstesnio puolimo baro
dalį perdavusi atvykusioms 51-ajai ir gvardijos 2-ajai
armijoms, pagrindines jėgas sutelkė tarp Antalieptės ir
Salų ežero. Šiame rajone priešo gynyba nebuvo stipri,
todėl dar liepos 19 d. kairiojo sparno divizijos, atlikusios
žvalgybą kautynėmis, pralaužė priešo gynybos priešaki
nes linijas, nubloškė jį keletą kilometrų į šiaurę ir užėmė
Kamajų miestelį. Sekančią dieną pradėjusios pulti ir kitos
armijos divizijos, veržėsi Rokiškio—Biržų kryptimi. Lie
pos 20 d. 60-asis šaulių korpusas pasiekė Šiaulių—Daug
pilio geležinkelį. Čia smarkios kautynės truko keletą
dienų. Pandėlio rajone priešas gausiomis jėgomis kontr
atakavo puolančius tarybinius karius, bet buvo atremtas.
Tuo metu buvo gautas įsakymas perduoti šį barą gvardi
jos 6-ajai armijai. Todėl 60-asis ir 92-asis šaulių korpusai
buvo pasiųsti Vabalninko link. Šiame rajone stambių
priešo jėgų nebuvo, todėl korpusų dalys veržėsi piirmyn
žygio kolonomis. 357-oji šaulių divizija, liepos 30 d. pa
siekusi Biržus ir be didelių kautynių užėmusi juos, puolė
toliau šiaurės kryptimi. Kitos divizijos, nors ir atsiliku
sios apie 20 kilometrų, taip pat sėkmingai puolė šia
kryptimi.
Tačiau rugpjūčio 1 d. hitlerininkai, sutelkę keletą
savo divizijų ir daugiau kaip šimtą tankų, iš Bauskės ir
Neretos apylinkių nelauktai pradėjo pulti Bijržų link.
Fašistinės Vokietijos karinė vadovybė šiuo kontrpuolimu
siekė didelio tikslo. Kaip minėjome, gvardijos 2-oji ar-
2. A rm ija išv ad u o to ja
17
mij a liepos 27—29 d. buvo kontratakuota Kėdainių—
Ramygalos kryptimi. Šioms priešo grupuotėms susijungus
Panevėžio rajone, beveik trys armijos ir mechanizuotas
korpusas būtų buvę apsupti. Priešui pavyko užimti Bir
žus, apsupti 357-ąją šaulių diviziją, gerokai atstumti į
pietus kitas 43-iosios armijos dalis. Fronto vadovybė
ėmėsi energingų- priemonių. Į šį fronto barą buvo per
mesti turimi rezervai. Keletą dienų mūsų dalys įnirtingai
kovėsi su priešu Biržų rajone ir ypač Pandėlio apylin
kėse. Rugpjūčio 6 d. tarybiniai kariai vėl užėmė Biržus,
išvadavo iš apsupties 357-ąją šaulių diviziją ir netrukus
pasiekė Lietuvos—Latvijos sieną.
Gvardijos 6-oji armija, kuri buvo dešiniajame fronto
sparne, taip pat pradėjo puolimą, bet pirmomis dieno
m is— nesėkmingai. Tik liepos 23 d. neplačiame bare jai
pavyko pasistūmėti keletą kilometrų į šiaurę. 2-ajam
Pabaltijo frontui liepos 27 d. užėmus Daugpilį, priešo
grupuotė Zarasų rajone atsidūrė kritiškoje padėtyje. Bi
jodami apsupties, hitlerininkai pamažu pradėjo trauktis.
Liepos pabaigoje gvardijos 6-oji armija, išvadavusi Tur
mantą, Obelius, Zarasus, pasiekė Lietuvos—Latvijos sie
ną, bet rugpjūčio pradžioje dalis jos divizijų buvo per
mesta prie Pandėlio priešo kontrsmūgiui atremti.
39-oji armija, nors ir buvo perduota 3-iajam Baltaru
sijos frontui, pradėjo pulti kartu su 1-ojo Pabaltijo fronto
gvardijos 2-ąja armija. Pralaužusi priešo gynybą, 39-oji
armija pasiekė Šventosios upę, forsavo ją ir, puldama
toliau, sparčiai stūmė priešą Nevėžio link. Armijos puo
limas truputį sulėtėjo liepos 27 d., kai dalis Kėdainių
rajone sutelktos priešo grupuotės kontratakavo ir jos
dalis. Tačiau priešui nepavyko sustabdyti armijos puoli
mo. 3-iojo Baltarusijos fronto vadovybė 39-osios armijos
puolimo bare įvedė į kautynes gvardijos 5-ąją tankų ar
miją, kuri tuo metu turėjo 400 naujų tankų T-34. Tai ir
nulėmė priešo Kėdainių grupuotės likimą. Rugpjūčio 2 d.
šių armijų junginiai išvadavo Kėdainius ir forsavo Nevėžį.
Po to per kelias dienas išvijo hitlerininkus iš teritorijos
tarp Nevėžio ir Dubysos, forsavo ją ir pasiekė Raseinių—
Raudonės ribą. Čia puolimas laikinai buvo sustabdytas,
18
nes pagrindinės 1-ojo Pabaltijo fronto jėgos buvo nu
kreiptos Rygos įlankos link. Šiaulių—Raseinių ruožą gy
nė tik dalis divizijų ir gvardijos 5-oji tankų armija.
b) Kauno išvadavimas ir kovos Užnemunėje
Vyriausiajai kariuomenės vadovybei Kauno išvadavimą
pavedus 3-iajam Baltarusijos frontui, fronto vadas I. Čer-
niachovskis liepos 16 d. įsakė 5-ajai armijai ne vėliau
kaip liepos 25 d. pradėti Kauno puolamąją operaciją.
(32, 289)
Liepos 25 d. po 40 minučių trukusio artilerinio pa
rengimo, 72-asis šaulių korpusas iš Kaišiadorių pradėjo
pulti Neries link. Pralaužę priešo gynybą, korpuso jun
giniai jau liepos 28 d. forsavo Nerį ties Karmėlava ir
pradėjo supti Kauną iš šiaurės, o jo 63-ioji šaulių divizi
ja artėjo prie miesto iš rytų. 65-ojo šaulių korpuso divi
zijos, forsavusios Nemuną ties Rumšiškėmis, kartu su
45-ojo šaulių korpuso junginiais pradėjo supti Kauną iš
pietų. Rugpjūčio 1 d. 277-oji, 63-ioji, 144-oji ir 371-oji
šaulių divizijos iš trijų pusių įsiveržė į Kauną ir išva
davo jį.
Išvadavusi Kauną, 5-oji armija nesustodama perse
kiojo priešą, besitraukiantį Šakių link. Tik prieš Šakius,
kur priešas turėjo iš anksto paruoštą gynybos ruožą, ar
mija laikinai sustojo, kol buvo sutelktos jėgos naujam
puolimui.
5-osios armijos puolimas Kauno kryptimi nebūtų bu
vęs sėkmingas, jei tuo pat metu nebūtų puolusios kaimy
ninės armijos. Iš rezervo atvykusi generolo S. Morozovo
vadovaujama 33-ioji armija liepos 29 d. kartu su 5-osios
armijos kairiojo sparno divizijomis iš Prienų rajono pra
dėjo pulti Kapsuko, Vilkaviškio kryptimi. Puolimas vyko
sėkmingai. Liepos 31 d. buvo išvaduota Marijampolė bei
Kazlų Rūda, o rugpjūčio 2 d. 62-ojo šaulių korpuso divi
zijos kartu su gvardijos 2-uoju tankų korpusu išvadavo
Vilkaviškį. Tačiau netrukus priešas, sutelkęs stambias
tankų bei pėstininkų jėgas, atvykusias iš Rytprūsių, pra
dėjo kontratakuoti. Jam pavyko apsupti Vilkaviškyje
keletą tarybinių dalių, o joms prasiveržus iš apsupties,
19
rugpjūčio 9 d. vėl užimti Vilkaviškį. (Vilkaviškis antrą
kartą buvo išvaduotas rugpjūčio 17 d.) 33-iajai armijai
toliau prasiveržti nepavyko. Netrukus ji vėl buvo išves
ta į rezervą, o jos puolimo baras perduotas gvardijos
11-ajai armijai.
Gvardijos 11-oji armiją pradėjo pulti liepos 28 d. (25,
572) Trys jos korpusai smogė hitlerininkams Simno—
Kalvarijos kryptimi. Jau pirmą puolimo dieną (visame
puolimo bare, nuo Dubėnų iki Seirijų, priešo gynyba bu
vo pralaužta. Divizijos veržliai puolė vakarų kryptimi,
nužygiuodamos per dieną po 20 ir daugiau kilometrų.
Rugpjūčio 1 d. jos išvadavo Kalvariją, o per dvi kitas
dienas pasiekė Rausvės upelį. Čia joms kelią pastojo stip
rios priešo jėgos. Šiame rajone prasidėjo atkaklios kau
tynės.
31-oji armija liepos pabaigoje taip pat perėjo į puo
limą Veisiejų kryptimi. Išvadavusi šį miestelį, armija,
persekiodama besitraukiantį priešą, įžengė į Lenkijos te
ritoriją.
5-oji armija, pasiekusi Plokščių—Šakių—Žvirgždaičių
ribą, laikinai sustojo, nes priešas čia buvo smarkiai įsi
tvirtinęs, perėjo į kontrpuolimą, ypač stiprūs jo kontr-
smūgiai buvo Žvirgždaičių rajone. Tačiau visą tą laiką
buvo telkiamos jėgos naujam puolimui. Armijos vadovy
bė buvo pasiryžusi pasiekti Rytprūsius. Rugpjūčio 15 d.,
sutelkusi pagrindines jėgas tarp Išdagų ir Žvirgždaičių,
arm ija vėl pradėjo pulti. Dvi dienas vyko žiaurios kau
tynės, bet armija rugpjūčio 17 d. pasiekė Šešupę ir kai
kuriose vietose forsavo ją. Buvo pasiekta Vokietijos teri
torija, iš kurios prasidėjo fašistinė agresija. (32, 327)
5-ajai armijai puolant Šešupės link, gvardijos 11-oji
armija Vilkaviškio ir Liubavo rajone taip pat smogė prie
šui. Dvi dienas įnirtingai kaudamasi, ji nubloškė priešą
tik keletą kilometrų. Tarybų Sąjungos—Vokietijos sienos
ji nepasiekė.
3-iasis Baltarusijos frontas rugpjūčio 29 d. užbaigė
Baltarusijos strateginę puolamąją operaciją pasiekęs Ra
seinių—Plokščių—Šakių—Kudirkos Naumiesčio—Vilkaviš
20
kio—Liubavo ribą. Fronto linija čia stabilizavosi iki Klai
pėdos operacijos pradžios.
Rugpjūčio pabaigoje Raudonoji Armija buvo išvada
vusi respublikos teritoriją iki Žagarės—Kuršėnų—Rasei
nių—Šakių—Kudirkos Naumiesčio—Vilkaviškio—Liubavo
ribos.
i
Trečiasis Lietuvos TSR
vadavimo etapas
(1944.Х.5— 31)
a) Žemaitijos ir galutinis Užnemunės
išvadavimas
Vyriausiajai kariuomenės vadovybei priėmus sprendimą
atkirsti „Šiaurės" armijų grupuotę nuo Rytprūsių, 1-ojo
Pabaltijo fronto kariuomenė kartu su 3-iojo Baltarusijos
fronto 39-ąja armija turėjo įvykdyti Klaipėdos operaci
ją — pasiekti Baltijos pajūrį tarp Palangos ir Nemuno
žiočių.
Operacija buvo planuojama ir rengiama labai slaptai
ir skubiai. Direktyvą 1-asis Pabaltijo frontas gavo rugsė
jo 24 d., o puolimo pradžia buvo paskirta spalio 5 d.
(21, 175)
Labai skubiai iš Latvijos buvo perkeltos keturios ar
mijos, tarp jų viena tankų, du atskiri tankų ir vienas
mechanizuotas korpusai. Šiaulių rajone buvo sutelkta
apie pusę milijono karių ir daug technikos. Fronto jungi
nių telkinius priešas pastebėjo tik spalio 2 d. (21, 182)
Fronto vadovybė nutarė priešo gynybą pralaužti dvie
juose— Kuršėnų ir Kelmės — baruose, o po to smogti
priešui Klaipėdos, Tilžės ir Liepojos kryptimis.
Darganotą 1944 m. spalio 5 d. rytą 43-ioji ir gvardijos
6-oji armijos iš Kuršėnų rajono pradėjo puolamąsias
kautynes. Priešas buvo gerai pasiruošęs gintis, bet šių
armijų smūgio atremti nesugebėjo. Gvardijos 6-oji armi
ja pirmą dieną, puldama kairiuoju Ventos krantu, pasi
stūmėjo į priekį apie 15 kilometrų, o 43-ioji armija pa
siekė Micaičių—Smilgių ribą.
21
Tuo pat metu ėmė pulti ir gvardijos 2-oji armija. Ji
pralaužė priešo gynybą Kelmės rajone ir pasistūmėjo
keletą kilometrų į priekį.
Kitą dieną bare tarp 43-iosios ir gvardijos 6-osios ar
mijų pradėjo pulti 51-oji armija, dešiniajame Ventos kran
t e — 4-oji smogiamoji armija, o Raseinių rajone — 3-iojo
Baltarusijos fronto 39-oji armija.
Sėkmingai tą dieną puolė 43-ioji ir gvardijos 6-oji ar
mijos, nes šiame rajone stojo į kautynes 19-asis tankų
korpusas, o kiek vėliau ir gvardijos 5-oji tankų armija.
Gvardijos 2-osios armijos bare taip pat įsijungė į kauty
nes 1-asis tankų korpusas. Priešo gynyba buvo pralaužta
visame 1-ojo Pabaltijo fronto bare. Hitlerininkai, netu
rėdami rezervų, tik nedaugelyje vietų ir nedidelėmis jė
gomis bandė kontratakomis sustabdyti fronto puolimą,
bet tai jiems nepavyko. 1-ojo Pabaltijo fronto armijų
vadovybės įsakymu junginiuose buvo sudarytos prieša
kinės rinktinės, kurios, prasiveržusios į gilų priešo užnu
garį, triuškino jo rezervus, dar nespėjusius priartėti prie
fronto linijos.
Gvardijos 2-osios armijos 54-ojo šaulių korpuso sudė
tyje kovėsi 16-oji lietuviškoji šaulių divizija. Ji sėkmin
gai puolė Kelmės rajone. Vaduojant Lietuvos teritoriją
divizijos kariai pasižymėjo didvyriškumu, ryžtu ir mokė
jimu kautis.
Kautynės Žemaitijoje bei Klaipėdos krašte buvo sėk
mingos. Gvardijos 6-oji armija sparčiai puolė kairiuoju
Ventos krantu, per dieną nužygiuodama po 20—30 km.
Spalio 7 d. ji išvadavo Sedą ir Židikus, sekančią dieną
išvijo hitlerininkus iš viso Mažeikių ir dalies Skuodo
rajonų, o spalio 9 d. pasiekė Latvijos sieną.
Telšių—Kretingos kryptimi dar sparčiau puolė 51-oji
armija. Kartu su tankų dalimis per dieną ji prasiveržda
vo į priekį po 40 ir daugiau kilometrų. Spalio 8 d. ji
užėmė Telšius, spalio 9 d. išvadavo Plungę, o spalio
10 d., išvijusi priešą iš Kretingos, pasiekė Baltijos jūrą
ties Palanga.
Taip pat sparčiai Klaipėdos link puolė ir 43-ioji ar
mija. Per šešias dienas nuo Kuršėnų ji pasiekė Klaipėdos
22
gynybos apvadą, išvadavusi pakeliui Varnius, Rietavą,
Gargždus, Priekulę ir dar keliolika gyvenviečių. Armija
plačiu frontu, nuo Palangos iki Priekulės, priėjo prie
Baltijos jūros ir Kuršių marių, tačiau jos bare liko neiš
vaduota Klaipėda, aplink kurią priešas iš anksto buvo
paruošęs stiprų gynybos ruožą.
Gvardijos 2-oji armija spalio 10 d. savo dešiniuoju
sparnu pasiekė Kuršių marias prie Ventės Rago. Centro
ir kairiojo sparno divizijos per šias dienas iš esmės įvyk
dė vadovybės užduotį, tačiau išvyti hitlerininkus į Ryt
prūsius, t. y. už Nemuno, joms dar nepavyko. Vokiečiai
smarkiai priešinosi Pagėgių rajone. Bet po kelių aršių
kautynių dienų šis uždavinys buvo įvykdytas.
Klaipėdos puolamosios operacijos metu 4-oji smogia
moji armija kovėsi ne pagrindinio smūgio kryptyje, to
dėl jai į pagalbą nebuvo duota tankų. Be jų pralaužti
ilgalaikę priešo gynybą buvo sunku, tad armijos divizi
jos nedaug tepasistūmėjo į priekį šiame pelkėtame ra
jone. Spalio antroje pusėje dalis puolimo baro buvo per
duota kaimyninei 3-iajai smogiamajai armijai, buvusiai
2-ojo Pabaltijo fronto sudėtyje. Spalio pabaigoje šios ar
mijos vis dėlto pralaužė priešo gynybą ir išvadavo Ak
menės rajoną.
Kaip jau minėta, Klaipėdos puolamojoje operacijoje
dalyvavo ir 3-iojo Baltarusijos fronto 39-oji armija. Puo
limo metu ji nubloškė priešą iki Tauragės, išvadavo Ju r
barką, bet tuo metu buvo gautas įsakymas savo puolimo
barą dešiniajame Nemuno krante perduoti gvardijos
2-ajai armijai, o pačiai, forsavus Nemuną ties Jurbarku,
pulti Šakių rajone Rytprūsių link. Vykdydama šį užda
vinį, armija spalio 10—12 d. išvadavo Šakių rajoną ir
pasiekė Šešupę, t. y. buvusią TSRS-—Vokietijos sieną.
1-ajam Pabaltijo frontui išvadavus Žemaitiją, spalio
viduryje perėjo į puolimą ir 3-iasis Baltarusijos frontas.
Jo gvardijos 11-oji armija kartu su 31-ąja armija ataka
vo priešą Kudirkos Naumiesčio, Vilkaviškio, Liubavo
bare ir po įnirtingų kautynių įsiveržė į Rytprūsius. To
liau priešas buvo triuškinamas jau Vokietijos teritori
joje.
23
Po tris su puse mėnesio trukusių atkaklių ir nepaliau
jamų kautynių beveik visa Lietuvos TSR teritorija buvo
išVaduota. Hitlerininkų rankose dar liko Klaipėda, aplink
kurią 10—15 km spinduliu buvo stiprus vokiečių gyny
bos ruožas, Kuršių nerija ir nedidelė Suvalkijos teritori
jos dalis — Sudargo miestelis.
Ketvirtasis Lietuvos TSR

vadavimo etapas
( 1945. 1. 26— 31)
a) Klaipėdos išvadavimas
3-iajam Baltarusijos, frontui 1945 m. sausio 12 d. pradėjus
triuškinti fašistinę armiją Rytprūsiuose, 1-ojo Pabaltijo
fronto vadovybė, stengdamasi apginti savo kaimyno de
šinįjį sparną, nutarė likviduoti priešo grupuotę Klaipėdos
mieste. Kretingos, Jokūbavo, Gargždų rajone buvo su
telkta 4-oji smogiamoji armija. Sausio 25 d. hitlerininkai,
pajutę, kad Tarybinė Armija ruošiasi pulti, ėmė smarkiai
apšaudyti iš artilerijos bei minosvaidžių tarybinių karių
pozicijas ir kelius, vedančius Klaipėdos link. Mieste pasi
girdo smarkūs sprogimai. Iš to buvo galima spręsti, kad
priešas, prieš pasitraukdamas, nori sunaikinti uosto įren
ginius ir kitus objektus. (3, 103) Armijos vadas generolas
P. Malyševas įsakė 92-ojo ir 19-ojo korpusų vadams iš
skirti iš kiekvienos divizijos po šaulių batalioną ir sausio
27 rytą atlikti žvalgybą kautynėmis. Tačiau sausio 26 d.
vakare priešo aktyvumas sumažėjo, todėl buvo įsakyta
nedelsiant pradėti žvalgybą kautynėmis. (3, 103)
Žvalgyba kautynėmis parodė, kad priešas pasitraukė
iš pirmosios tranšėjos, palikęs ten tik nedideles kareivių
grupes. Tada armijos vadas įsakė pulti pagrindinėmis
korpusų jėgomis. Antroje ir trečioje tranšėjose vokiečiai
smarkiai priešinosi, ir užimti jų iš karto nepavyko. Ge
nerolas P. Malyševas .pasiuntė į kautynes savo rezervą —
16-ąją lietuviškąją šaulių diviziją. Lietuviškoji divizija
sausio 27 d., išsiskleidusi kairiajame Danės krante, kartu
24
su kitomis armijos divizijomis perėjo į puolimą ir, kovo
dama už kiekvieną tranšėją, pradėjo stumti priešą miesto
link. Sausio 28 d. rytą 16-osios lietuviškosios šaulių divi
zijos kariai pasiekė miesto centrą. (33, 137) Hitlerininkų
pasipriešinimas buvo palaužtas. Vokiečių kariuomenės
likučiai pabėgo į Kuršių neriją.
Sausio 29 d. 32-osios šaulių divizijos dalys ledu per
ėjo Kuršių marias ir pradėjo kautis su priešu nerijoje,
o sausio 30 d. į Kuršių neriją perėjo 16-osios lietuviško
sios bei 344-osios šaulių divizijų pulkai. Jie puolė išilgai
nerijos į pietus ir į šiaurę. Sausio 31 d. fašistai buvo
išvyti iš Kuršių nerijos — iš paskutinio Lietuvos Tarybi
nės Socialistinės Respublikos kampelio.
•I*
Tarybinės Armijos kariai, vaduodami Lietuvos TSR,

parodė masinio didvyriškumo ir proletarinio internacio
nalizmo pavyzdį. Jie, nesigailėdami jėgų ir gyvybės, grū
mėsi su neapkenčiamu priešu. Tarybų Lietuvos žemėje
1944—1945 m. kovėsi apie milijoną tarybinių karių. Nėra
Tarybų Sąjungoje tautos, kurios sūnūs Didžiojo Tėvynės
karo metais nebūtų apšlakstę mūsų krašto žemės savo
krauju. Vaduojant respublikos teritoriją žuvo apie 100
tūkst. tarybinių karių. (18,4) Už žygdarbius, atliktus Lie
tuvos žemėje, apie 300 karių suteiktas Tarybų Sąjungos
Didvyrio vardas, tūkstančiai buvo apdovanoti ordinais ir
medaliais. 118 labiausiai pasižymėjusių dalių ir junginių
buvo suteikti Lietuvos miestų ir upių vardai, o 250 iš jų
apdovanoti TSRS ordinais.
Už savo tėviškės išlaisvinimą iš fašistinių okupantų,
už pergalę Didžiajame Tėvynės kare kartu su visomis
tarybinėmis tautomis kovojo, suteikė Raudonajai Armijai
reikšmingą pagalbą ir Lietuvos darbo žmonės. Šlovingą
kovos kelią karo frontuose nuėjo 16-oji lietuviškoji šau
lių divizija. Suformuota 1942 m. pradžioje, divizija pir
mąjį kovos krikštą gavo mūšiuose prie Aleksėjevkos
1943 m. vasario—kovo mėn. Iki karo pabaigos 16-oji LŠD
kaudamasi nuėjo 386 km, išvadavo 648 gyvenvietes, nu
25
kovė ir sužeidė daugiau kaip 34 tūkst. priešo kareivių ir
karininkų. (5, 390) 1943 m. vasarą divizija ypač pasižy
mėjo Kursko mūšyje. 1944 m. vasarą, įžengusi į Tarybų
Lietuvą, divizija garbingai kovėsi mūšiuose prie Šiaulių
(1944 m. rugpjūtis), vaduodama Žemaitiją (1944 m. ru
denį), Klaipėdą (1945 m. sausis). Kovos kelią divizija
užbaigė Kurše. Už kovinius nuopelnus divizija gavo 4
Vyriausiojo kariuomenės vado, daug frontų ir armijų va
dovybės padėkų, 13 764 divizijos kariai buvo apdovanoti
TSRS ordinais ir medaliais, 12 jų buvo suteikti Tarybų
Sąjungos Didvyrių vardai. (5, 12)
Reikšminga buvo ir Lietuvos darbo žmonių kova oku
puotoje respublikos teritorijoje. Efektyviausia tos kovos
forma — ginkluota partizanų, •antifašistų pogrindininkų
kova su okupantais. Lietuvos partizanai priešui strategi
niu požiūriu svarbiuose geležinkeliuose ir keliuose vykdė
diversijas trukdydami aprūpinti frontą, naikino karinės
ir ūkinės reikšmės objektus, ryšių linijas, priešo gyvąją
jėgą, rinko ir perdavinėjo Raudonajai Armijai žvalgybi
nio pobūdžio žinias. Lietuvos partizanų įvairiapusė veikla
ypač išsiplėtė ir tapo efektyvia pagalba Raudonajai A r
mijai vaduojant respublikos teritoriją. Partizanai Lietu
voje karo metais nuvertė nuo bėgių 577 priešo ešelonus,
išvedė iš rikiuotės apie 400 garvežių, daugiau kaip 3000
vagonų.
Svarbi kovos forma priešo užnugaryje buvo ekono
minių ir politinių priešo priemonių — žemės ūkio produk
tų pristatymo, darbo prievolių, įvairių jaunimo mobili
zacijų ir t. t. sabotavimas.
Didelę pagalbą Raudonajai Armijai suteikė 1944—
1945 m. išvaduotos respublikos darbo žmonės. Į Raudo
nąją Armiją stojo daugiau kaip 108 tūkst. respublikos
gyventojų. (17, 220) Ypač reikšminga Tarybinei Armijai
ir visai šaliai buvo respublikos valstietijos pagalba žemės
ūkio produktais. Vien tik 1944 m. antrojoje pusėje vals
tybei buvo atiduota 123 tūkst. t grūdų, 6314 t mėsos,
112 690 t bulvių ir t. t. (11, 190)
26
Respublikos darbininkų klasė tiekė Raudonajai A r
mijai karinės reikšmės pramonės produkciją. Lietuvos
Komunistų partija, komjaunimas organizavo ir skatino
patriotinį darbo žmonių judėjimą .fronto reikmėms ten
kinti ir įvairiomis kitomis formomis. Respublikoje buvo
renkamos lėšos „Tarybų Lietuvos" lėktuvų eskadrilei,
„Žalgirio" tankų kolonai pastatyti, renkamos dovanos
Raudonosios Armijos kariams, šefuojamos karių ligoni
nės ir t. t.
Lietuvių tauta niekada nepamirš pasiaukojančio Ta
rybinės Armijos žygdarbio, kurį ji atliko 1944—1945 m.,
vaduodama Nemuno kraštą, tų tūkstančių tarybinių ka
rių, partizanų, pogrindininkų, kurie paaukojo savo gyvy
bes už Lietuvos laisvę ir socialinę pažangą.
II LIETUVOS TSR
VADAVUSIOS KARIUOMENĖS
SUDĖTIS
a) Armijų sudėtis
Gv. 2-oji armija
V II.10— 31 V III.l— 31 Х .1— 20
11 Gv. ŠK 2, 32, 2, 33 Gv. ŠD 2, 32,

33 Gv. ŠD 87 Gv. ŠD
13 Gv. 5K 3, 24, 3, 24, 3, 24 Gv. ŠD
87 Gv. ŠD 87 Gv. ŠD 16 LŠD
54 ŠK 126, 263, 32 Gv. ŠD, 33 Gv. ŠD,
346 ŠD 16 LŠD, 126, 263 ŠD
126, 263 ŠD
44 ŠK 115, 319,
325 ŠD
27
Tęsinys
ѴП.10—31 V II.l—31 X.1—20
Armijos paval
dumo * artileri
jos: 93 SHABr., 53, 150 PABr., 64, 283 HAP,
120 LAP, 14, 25 TNABr., 113 TNAP, 31
Min. Br., 2 Zen. AD
tankų: 1 TK, 2, 32 Gv. TP, 346, 354 Gv. SAP,
1402, 1490, 1491 SAP
kitos dalys ir
junginiai: 5, 30, 21 Inž. Br.
3-ioji smogiamoji armija

(tik LTSR teritorijoje kovoję junginiai)
VII. 10—31 VIII.l—31 X.1—30
14 Gv. ŠK .
33, 146,
379 ŠD
4-oji smogiamoji armija
VII. 10—IX.30 X.1— 30 1945.1.20— 31
14 ŠK — 239, 311, 16 LŠD,

378 ŠD 332 ŠD
83 ŠK — 119, 332,
360 ŠD
84 ŠK —
158, 164, 1—
251 ŠD
60 ŠK —
204, 216, —r
334 ŠD
* Armijoms priskirtos dalys ir junginiai jų sudėtyje būdavo nepa
stoviai. Keičiantis aplinkybėms, fronto vado įsakymu jie galėjo būti
perduoti kitoms armijoms arba išvesti į fronto rezervą.
28
Tęsinys
V I I .1 0 — IX .3 0 Х .1 — 3 0 1 9 4 5 .1 .2 0 — 31
19 ŠK •— — 32, 70,
344 ŠD
92 ŠK — —
91, 156,
179 ŠD
Armijos paval
dumo artileri
jos: 138 PABr., 17, 25, 45 TNABr., 587
TNAP, 376, 619 AP, 39 Gv. Min. P,
408, 556 Min. P, 46 Zen. AD, 1069,
1624, 1714 Zen. AP
tankų: 105, 133 TP, 335, 957, 1022, 1056 SAP
kitos dalys ir
junginiai: 2, 21 Inž. Br., 699 ryšių bat., 872 radijo
divizionas.
5-oji armija
V I I .1 0 — V I II .2 0 x .l— 20
45 ŠK 159, 184, 97, 159, —

338 ŠD 184 ŠD
65 ŠK 97, 144, 157, 144, —
371 ŠD 371 ŠD
72 ŠK 63, 215, 63, 215,
277 ŠD 277 ŠD
Armijos paval
dumo artileri-
jos: 3 Gv. AD, 15 Gv. PABr., 16 Gv. TNABr.,
696 TNAP, 95 Gv. Min. P, 283 Min. P,
33 Zen. AD, 726, 1486 Zen! AP
tankų: 2 Gv. TBr., 153 TBr., 35 Gv. TP, 343,
395 Gv. SAP, 953, 954, 958 SAP
kitos dalys ir
junginiai: 4, 63 Inž. Br.
29
Gv. 6-oji arm ija
VII.10—20 VII.20—VIII.l Х.1—20
22 Gv. ŠK 90 Gv. ŠD, 90 Gv. ŠD, 46, 90 Gv.

47, 51 ŠD 47, 51 5D ŠD, 51 ŠD
23 Gv. SK 51, 67, 51, 67, 51, 67 Gv.
71 Gv. ŠD 71 Gv. ŠD ŠD, 47 ŠD
103 SK 9 Gv. 5D, 29, 9 Gv. ŠD, 29, 29, 154,
154, 270 ŠD 154, 270 ŠD 270 ŠD
2 Gv. SK — 46 Gv. ŠD, 9, 71 Gv. ŠD
166 ŠD 166 ŠD
Armijos paval
dumo artileri
jos: 20 AD, 26 Gv. PABr., 4 PABr., 38 Gv.
AP, 376 AP, 36 TNABr., 232, 496, 1240,
1661 TNAP, 26, 49 Gv. Min. P, 295
Min. P, 39 Zen. AD
tankų: 19 TK., 34 Gv. TBr., 143 TBr., 1049,
1050 SAP
kitos dalys ir
junginiai: 5, 29 Inž. Br.
Gv. 11-oji armija

J,
O
VII.10—31 VIII.l— 31
CM
8 Gv. ŠK 5, 26, 5, 26, 5, 26,

83 Gv. ŠD 83 Gv. ŠD 83 Gv. ŠD
16 Gv. ŠK 1, 11, 1, H, 1, 11,
36 Gv. ŠK 16, 18, 16, 18, 16, 18,
30
Tęsinys
VII.10—31 VIII. 1—31 Х.1—20
Armijos paval
dumo artileri
jos: 149 PABr., 523, 1093, 1165 AP, 551
TNAP, 67, 317 Gv. Min. P, 545 Min. P,
34, 49 Zen. AD, 1282 Zen. AP
tankų: 2 Gv. TK, 120, 153, 213 TBr., 35, 76,
77 Gv. TBr., 517 TP, 343, 345, 348,
1057, 1435 SAP
kitos dalys ir
junginiai: 2 Gv. Ižn. Br. 13, 66 Inž. Br.
31-oji armija
(tik LTSR teritorijoje kovoję junginiai)
VII.10—31 VIII.l—30 X.1—20
36 ŠK 220, 352 ŠD 174, 220 ŠD 173, 174,

352 ŠD
71 ŠK 88, 192, 88, 192 ŠD 62, 88, 220,
331 ŠD 331 ŠD
113 ŠK 62, 174 ŠD 173, 62, —
352 ŠD
arm. rezervas 173 ŠD 331 ŠD —
Armijos paval
dumo artileri
jos: 140 PABr., 43 TNABr., 83 Gv. AP, 392,
570 AP, 529 TNAP, 74 Gv. Min. P, 549
Min. P, 66 Zen. AD, 1275, 1478 Zen.
AP
tankų: 926, 959 SAP
kitos dalys ir
junginiai: 31 Inž. bat.
31
33-ioji arm ija
V II.20— V III. 10
19 ŠK 32, 49, 222,

362 ŠD
62 ŠK 70, 157,
344 ŠD
Armijos paval
dumo artileri
jos: 142 PABr., 873 TNAP, 307 Gv. Min. P,
538 Min. P, 48 Zen. AD, 1266 Zen. AP
tankų: 120 TBr., 1197 SAP.
kitos dalys ir
junginiai: 34 Inž. Br.
39-oji armija
V II.10— 20 V II.20— V III. 10 X .1— 20
5 Gv. ŠK 17, 19, 17, 19, 17, 19,

91 Gv. ŠD, 91 Gv. ŠD 91 Gv. ŠD
251 ŠD
84 ŠK 158, 164, 158, 164, ------- -
262 ŠD -251, 262 ŠD

113 ŠK —
— 192, 262,
338 ŠD
arm. rezervas 152 ĮR
Armijos paval
dumo artileri-
jos: 3, 4 Gv. AD, 83 Gv. AP, 480 AP, 139
PABr., 1 Gv. TNABr., 610 TNAP, 7
Min. D, 54, 307, 326 Gv. Min. P, 555
Min. P, 33 Zen. AD, 621, 1481, 1714
Zen. AP
tankų: 28 Gv. TBr., 735, 957, 1445 SAP, 2 Gv.
Mc. P
kitos dalys ir
junginiai: 32 Inž. Br.
32
43-ioji armija
V II. 1— 2 0 V I I .2 0 — V III. 10 X .1 — 2 0
1 ŠK 156, 306, 145, 204, i 145, 306,

357 ŠD 306 ŠD 357 ŠD
60 ŠK 235, 334 ŠD 179, 334 ŠD —
62 ŠK — 235, 357 ŠD ' —

92 ŠK 145, 204 ŠD —
156, 179,
235 ŠD
22 Gv. ŠK — 51, 71 Gv. —
ŠD, 90 ŠD
19 ŠK --- — 32, 70,
344 ŠD
90 ŠK 26, 182,
208 ŠD
arm. rezervas — 16 LŠD
Armijos paval
dumo artileri-
jos: 28, 37 Gv. PABr., 376, 480, 1224 AP,
17 TNABr., 759 TNAP, 17 Gv. Min. Br.,
31 Min. Br., 39 Gv. Min. P, 17 Zen. AD
tankų: 10, 39 Gv. TBr., 105 TP, 377 Gv. SAP,
1203 SAP
kitos dalys ir
junginiai: 44 atskiras šarvuotų traukinių divizio
nas
51-oji armija
V I I .1 0 — 31 V I I I .l — 10 X .1 — 2 0
1 Gv. ŠK 87, 279, 279, 347 ŠD 257, 267,

347 ŠD 346 ŠD
3. A im ija išvaduotoja
33
Tęsinys
VII.10—31 VIII.l— 10 Х.1—20
10 ŠK 91, 216, 77, 91, 91, 279,

257 ŠD 257 ŠD 347 ŠD
63 ŠK 77, 267, 87, 267, 77, 87,
417 ŠD 417 ŠD 417 ŠD
16 LŠD
Armijos paval
dumo artileri-
jos: 26, 27, 151 PABr., 34 LABr., 17, 33, 39,
45 TNABr., 764 TNAP, 34 Gv. Min. P,
125 Min. P, 17 Zen. AD, 77 Zen. AP
tankų: 3, 15, 64 Gv. TP, 336, 346 Gv. SAP,
1002, 1022, 1052, 1102, 1489, 1492 SAP
kitos dalys ir 17 Inž. Br., 5 Gv. Inž. Br.
junginiai:
Gv. 5-oji tankų armija
VII.5—Х.20
3 Gv. TK 3, 18, 19 Gv. TBr., 2 Gv. Mot. ŠBr.,

1436, 1496 SAP, 1072 LAP, 266 Min. P,
1701 Zen. AP, 10 Gv. Mc. B., 749
TNADn.
29 TK 25, 31, 32 TBr., 53 Mot. ŠBr., 1223, 1446
SAP, 108 TNAP, 165 LAP, 271 Min. P,
1 Gv. Mc. B
Armijos paval
dumo artileri-
jos: 47 Mech. Br., 17, 43 TNABr., 202 LABr.,
76 Gv. Min. P, 689 TNAP, 678 HAP
tankų: 14 Gv. TP, 376, 1529 sunk. SAP, 1501,
1502 SAP
kitos dalys ir
junginiai: 4 atsk. pontonų brigada, 21 mech. Inž.
Br., 4 ryšių pulkas
34
1-oji aviacijos arm ija
ѴИ.5—Х.20
1 Gv. BAK 3, 4, 5, 6 Gv. BAD, 113, 334 BAD, 213

NBAD,
3 ŠAK 307, 308 SAD, 1 Gv. ŠAD, 311 ŠAD
1 Gv. NAK 3, 4 Gv. NAD
2 NAK 7 Gv. NAD, 322 NAD
3 NAK 265, 278 NAD
Armijos paval-
durno: 240, 303 NAD, 47 Gv. Žv. AP, 10, 117
2v. AP, 142 Tr. AP, 1551, 1552, 1553,
1565, 1600, 1602 Zen. AP
3-ioji aviacijos armija
VII.5—Х.20
11 NAK 5 Gv. NAD, 190 NAD

Armijos paval-
dūmo: 314 NBAD, 211, 332, 335 ŠAD, 6 Gv.
SAP, 259 NAD, 11 Žv. AP, 206 kore-
guotojų-2v. AP, 763 Tr. AP, 1556, 1557,
1558 Zen. AP
b) Fronto vadovybei pavaldžių

korpusų ir divizijų sudėtis
Junginys Junginiai, dalys
1 TK 89, 117, 159 TBr., 44 Mot. ŠBr., 1437,

1514 SAP, 108 Min. P, 10 Gv. Min. Dn.,
86 Mc. B, 1720 Zen. AP
35
Tęsinys
2 Gv. TK 4, 25, 26 Gv. TBr., 4 Gv. Mot. ŠBr.,

401 Gv. SAP, 1500 SAP, 273 Min. P,
28 Gv. Min. Dn., 79 Mc. B, 1695 Zen.
AP
19 TK 79, 101, 202 TBr., 26 Mot. ŠBr., 867,
1452 SAP, 91 Mc. B, 179 Min. P, 368
Gv. Min. Dn., 1717 Zen. AP
3 Gv. Mech. K 7, 8, 9 Gv. Mech. Br., 35 Gv. TBr., 1510,
1823 SAP, 743 TNADn., 129 Min. P,
334 Gv. Min.' Dn., 1705 Zen. AP
2 Gv. AD 20 Gv. did. galingumo HABr., 5 Gv.
HABr., 6 Gv. PABr., 114 PABr., 4 Gv.
LABr., 33 Min. Br.
3 Gv. AD 107 did. galingumo HABr., 8 Gv. HABr.,
7 Gv. LABr.
4 Gv. AD 11, 12, 13, 14 PABr.
8 Gv. AD 26, 27, 28 Gv. PABr.
20 AD 102 did. galingumo HABr., 93 SHABr.,
60 HABr., 53 PABr., 34 LABr., 20 Min.
Br.
21 AD 103 did. galingumo HABr., 64, 94
SHABr., 55 HABr., 66 LABr., 25 Min.
Br.
2 Gv. Min. D 17, 20, 26 Gv. Min. Br.
7 Gv. Min. D 9, 11, 24 Gv. Min. Br.
6 Zen. AD 146, 366, 516, 1062 Zen. AP
17 Zen. ĄD 1267, 1276, 1279, 2014 Zen. AP
33 Zen. AD 1378, 1710, 1715, 1718 Zen. AP
34 Zen. AD 1379, 1383, 1389, 1395 Zen. AP
39 Zen. AD 1406, 1410, 1414, 1526 Zen. AP
46 Zen. AD 609, 617, 618, 717 Zen. AP
36
Tęsinys
47 Zen. AD 1585, 1586, 1591, 1592 Zen. AP

48 Zen. AD 231 Gv. Zen. AP, 1277, 1278, 2011, Zen.
AP
49 Zen. AD 1265, 1271, 1272, 2012 Zen. AP
66 Zen. AD 1981, 1985, 1989, 1993 Zen. AP
67 Zen. AD 1982, 1986, 1990, 1994 Zen. AP
III LIETUVOS TSR

VADAVUSIOS KARIUOMENĖS
VADOVYBĖ
a) Frontų vadovybė:
1-ojo Pabaltijo fronto
Kariuomenės vadas armijos ge
nerolas I. Bagramianas
Karinės Tarybos nariai gen. ltn. D. Leonovas
gen. mjr. V. Kudriavce-
vas
Štabo viršininkas gen. pik. V. Kurasovas
Politinės valdybos vii gen. mjr. M. Drebednio-
ninkas vas
Operatyvinės valdybos
viršininkas gen. mjr. F. Bobkovas
Artilerijos vadas art. gen. pik. N. Chlebniko-
vas
Tankų ir šarvuočių t./k. gen. mjr. K. Skorniako-
riuomenės vadas vas
Žvalgybos skyriaus vii pik.
ninkas A. Chlebovas
37
Ryšių viršininkas ryš./k. gen.
mjr. K. Babkinas
Inž. kariuomenėsviršinin- inž./k. gen.
kas ltn. D. Kosyriovas
Užnugario viršininkas int./t. gen.
ltn. D. Andrejevas
3-iojo Baltarusijos fronto

Kariuomenės vadas armijos ge I. Čemiachovs-
nerolas kis
Karinės Tarybos nariai gen. ltn. V. Makarovas
int./t. gen.
ltn. I. Chochlovas
Stabo viršininkas gen. pik. A. Pokrovskis
Politinės valdybos virši- gen. mjr. S. Kazbincevas
ninkas
Operatyvinės valdybos gen. mjr. P. Igolkinas
viršininkas
Artilerijos vadas art. gen. pik. M. Baksukovas
Tankų ir šarvuočių ka t./k. gen.
riuomenės vadas pik. A. Rodinas
Žvalgybos skyriaus virši gen. mjr. J. Aliošinas
ninkas
Ryšių viršininkas ryš./k. gen.
m] r. I. Burovas
Inž. kariuomenės viršinin inž./k. gen.
kas ltn. N. Baranovas
Užnugario viršininkas int./t. gen. V. Vinogrado
ltn. vas
b) Armijų vadovybė:
Gv. 2-osios armijos
Armijos vadas gen. ltn. P. Čančibadzė
Karinės Tarybos nariai gen. mjr. V. Čerešniukas
pik. V. Aleksandro
vas
38
Štabo viršininkas gen. mjr. P. Levinas
Politinio skyriaus virši
ninkas įgen. mjr. A. Sergejevas
Operatyvinio skyriaus
viršininkas pik. G. Markovas
3-iosios smogiamosios armijos

Armijos vadas gen. ltn. N. Simoniakas
Karinės Tarybos narys gen, mjr. A. Litvinovas
Štabo viršininkas gen. mjr. M. Bukštynovi-
čius
4-osios smogiamosios armijos

Armijos vadas gen. ltn. P. Malyševas
Karinės Tarybos nariai gen. mjr. T. Belikas
pik. V. Kuznecovas
Štabo viršininkas gen. mjr. A. Kudrešovas
Politinio skyriaus virši pik. A. Borozdinas
ninkas
viršininkas pik. S. Sedikas
5-osios armijos
Armijos vadas gen. pik. N. Krylovas
nuo 1944.Х. 16 gen. ltn. O. Šafranovas
Karinės Tarybos nariai gen, ltn. I. Ponomariovas
pik. S. Denčinas
Štabo viršininkas gen. mjr. N. Prichidka
ninkas pik. N. Chvarovas
viršininkas pik. V. Strachovas
39
Gv. 6-osios armijos
Armijos vadas gen. pik. I. Čistiakovas
Karinės Tarybos nariai gen. mjr. K. Abramovas
pik. G. Kosjanenka
Štabo viršininkas gen. mjr. V. Penkovskis
ninkas pik. L. Sokolovas
viršininkas gen. mjr. Z. Rybka
Gv. 11-osios armijos

Armijos vadas gen. pik. K. Galickis
Karinės Tarybos nariai t./к. gen. P. Kulikovas
mjr.
pik. V. Guzijus
štabo viršininkas gen. mjr. I. Seinionovas
ninkas pik. D. Romanovas
viršininkas gen. mjr. I. Ledniovas
31-osios armijos
Armijos vadas gen. pik. V. Glagolevas
Karinės Tarybos nariai gen. mjr. D. Karpenkovas
pik. P. Lachtarinas
Štabo viršininkas gen. mjr. M. Ščedrinas
ninkas pik. A. Riaposovas
viršininkas pik. M. Jerastovas
33-iosios armijos
Armijos vadas gen. ltn. S. Morozovas
Karinės Tarybos nariai gen. mjr. R. Babijčiukas
pik. I. Fursovas
40
Stabo viršininkas gen. mjr. A. Penčevskis
ninkas gen. mjr. S. Pašas
Operatyvinio skyriaus •
viršininkas pik. G. Pervencevas
39-osios armijos
Armijos vadas gen. ltn. I. Liudnikovas
Karinės Tarybos nariai gen. mjr. A. Boika
pik. D. Zorinas
Stabo viršininkas gen. mjr. M. Siminovskis
ninkas pik. A. Petrovas
viršininkas pik. B. Safonovas
43-iosios armijos
Armijos vadas gen. ltn. A. Beloborodo
vas
Karinės Tarybos nariai gen. mjr. S. šabalovas
gen. mjr. N. Osinas
Stabo viršininkas gen. mjr. F. Maslenikovas
ninkas pik. S. Titovas
Operatyvinio skyriaus pik. V. Turantaje-
viršininkas vas
51-osios armijos
Armijos vadas gen. ltn. J. Kreizeris
Karinės Tarybos nariai gen. mjr. V. Uranovas
gen. mjr. I. Semijonka
Stabo viršininkas gen. mjr. J. Daševskis
ninkas gen. mjr. M. Ziablicinas
vi ršininkas pik. M. Borovikas
41
Gv. 5-osios tankų armijos
Armijos vadas tankų ir

šarvuočių
kariuomenės
maršalas P. Rotmistrovas
nuo 1944.VIII.8 t./k. gen. ltn. M. Solomatinas
nuo 1944.VIII. 18 t./k. gen. ltn. V. Volskis
Karinės Tarybos nariai t./k. gen. mjr. P. Grišinas
pik. I. Syromolotnas
Stabo viršininkas t./k. gen. mjr, P. Kaliničenka
ninkas gen. mjr. V. Sarovas
Operatyvinio skyriaus pik. A. Nikolaičiu-
viršininkas kas
1-osios aviacijos armijos
Armijos vadas av. gen. pik. T. Chriukinas

Karinės Tarybos narys av. gen. mjr. I. Litvinenka
Stabo viršininkas av. gen. mjr. A. Proninas
Politinio skyriaus
viršininkas pik. P. Duchnovskis
viršininkas pik. P. Aristovas
3-iosios aviacijos armijos
Armijos vadas av. gen. pik. N. Papivinas

Karinės Tarybos narys av. gen. mjr. N. Babakas
Stabo viršininkas av. gen. ltn. N. Dagajevas
Politinio skyriaus
viršininkas pik. M. Moskaliovas
Operatyvinio skyriaus pik. A. Kondratje-
viršininkas vas
42
c) Šaulių korpusų vadovybė
Politinio skyriaus
viršininkas, pavaduo
Korpuso Nr. Vadas .
tojas politiniams
reikalams
1 2 3
1 Gv. ŠK gen. ltn. I. Misanas pik.

I. Vybornychas
2 Gv. ŠK gen. ltn.
A. Ksenofontovas pik. A. Orlovas
nuo gen. mjr. nuo 1944.VII.21
1944.VIII.21 A. Baksovas pik. S. Vasevas
5 Gv. ŠK gen. ltn. I. Bezuglas pik. J. Ščiukinas
8 Gv. ŠK gen. ltn. pik.
M. Zavadovskis N. Rodionovas
11 Gv. ŠK igen. mjr. pik.
S. Roždestvenskis P. Bazilevskis
nuo gen. mjr.
1944.VIII.23 B. Arušanianas
13 GV. ŠK gen. ltn. pik. A. Tartinas
A. Lopatinas
14 Gv. ŠK gen. mjr. pik. M. Orlovas
I. Stepanenka
16 Gv. ŠK gen. mjr. pik. V. Meškovas
S. Gurjevas
22 Gv. ŠK gen. mjr. pik. A. Šeika
A. Ručkinas
23 Gv. ŠK gen. ltn. pik. P. Fedosovas
A. Jermakovas
36 Gv. ŠK gen. mjr. pik. N. Kutinąs
P. Šafranovas
1 ŠK gen. ltn. pik. A. Borisovas
N. Vasiljevas
10 ŠK gen. mjr. pik.
K. Neverovas I. Drobiaščenka
43
Tęsinys
1 2 3
14 SK gen. mjr. pik. M. Braginas

J. Gorodinskis
19 ŠK gen. ltn. pik. D. Patruševas
D. Samarskis
36 SK gen. mjr. pik. V. Voroninas
K. Provalovas
44 SK gen. mjr. pik. N. Strelskis
M. Klešninas
45 SK gen. mjr. pik.
S. Poplavskis F. Seinionovas
nuo gen. mjr.
1944.IX.26 A. Volchinas
54 SK gen. mjr. I. Kliara pik. T. Šumilovas
nuo gen. ltn.
1944.VIII.20 A. Ksenofontovas
60 SK gen. ltn. pik. S. Vasiaginas
A. Liuchtikovas
62 ŠK gen. mjr. pik. V. Boicovas
A. Naumovas
63 SK gen. mjr. pik. V. Danilovas
F. Bakuninas
65 SK gen. mjr. pik. K. Popkovas
G. Perekrestovas
71 ŠK gen. ltn. pik. P. Dunajevas
P. Koševojus
72 SK gen. mjr. pik. A. Ziuzinas
A. Kazarcevas
83 ŠK gen. mjr. pik. N. Demčenka
N. Soldatovas
84 ŠK gen. mjr. pik. I. Popovas
J. Prokofjevas
90 ŠK gen. mjr. pik. J. Durnovas
J. Sedulinas
44
Tęsinys
1 2 3
92 ŠK gen. mjr. pik. V. Moskvinas

N. Ibianskis
103 ŠK gen. mjr. pik. S. Košelevas
I. Fediunkinas
113 SK gen. ltn. pik. B. Chochlovas
N. Oleševas
d) Tankų, mechanizuotų
ir aviacijos korpusų vadovybė
i 2 3
1 TK t./k. gen. ltn. pik. I. Zaicevas

V. Butkovas
2 Gv. TK t./k. gen. ltn. pik. I. Černyševas
A. Burdeinas
3 Gv. TK t./k. gen. mjr. gen. mjr.
I. Vovčenka I. Sediakinas
nuo gen. ltn.
1944.VIII. 11 A. Panfilovas
19 TK t./k. gen. ltn. pik. J. Kustanovas
I. Vasiljevas
29 TK t./k. gen. mjr. pik. M. Sėrenka
J. Fominychas nuo 1944. VII.28
nuo t./k. gen. mjr. pik. D. Gromovas
1944.VII.27 K. Malachovas
3 Gv. Mech. K t./k. gen. ltn. pik. A. Andrejevas
V. Obuchovas
1 Gv. NAK av. gen. ltn. av. gen. mjr.
J. Beleckis I. Juchimčiukas
1 BAK av. gen. ltn. pik. F. Usatas
V. Ušakovas
45
Tęsinys
1 ‘ 2 3
2 NAK av. gen. ltn. pik. F. Lobanas

A. Blagoveščenskis
3 NAK av. gen. ltn. pik. N. Ananjevas
J. Savickis
3 šturm. av. av. gen. mjr. pik.
korp. M. Gorlačenka M. Močenkovas
11 NAK av. gen. mjr. pik. N. Lebedevas
G. Ivanovas
e) Saulių divizijų vadovybė
i 2 3
1 Gv. 5D gen. mjr. pik. V. Akimovas

P. Tolstikovas
nuo gen. mjr.
1944.VII.21 A. Pastrevičius
nuo pplk. S. Portnovas
1944.VIII.4
2 Gv. ŠD gen. mjr. pik. V. Pilipenka
N. Samochvalovas
3 Gv. ŠD gen. mjr. pik. Z. Fišmanas
G. Poliščiukas
5 Gv. ŠD pik. N. Volkovas pik. I. Šerenginas
9 Gv. ŠD pik. J. Verbovas pplk.
I. Krainiukovas
nuo pik. V. Savčiukas
1944.VII.22
11 Gv. ŠD gen. mjr. pik. I. Pastuchovas
N. Cyganovas
16 Gv. ŠD gen. mjr. pik. A. Kotunovas
J. Ryžikovas
46
Tęsinys
1 2 3
nuo gen. mjr.

1944.VIII.21 G. Vasiljevas
17 Gv. ŠD gen. mjr. pik. S. Pšeničnas
A. Kvašninas *
nuo 1944.VIII.3 pik.
K. Malachovas
18 Gv. ŠD pik. S. Danijelianas pik. M. Cholodas
nuo 1944.VII.30 pik. V. Revenka
nuo 1944.IX.6 gen. mjr. G. Isakovas
19 Gv. ŠD gen. mjr. pplk.
P. Bibikovas A. Pekariovas
24 Gv. ŠD pik. P. Domračiovas pplk.
N. Jermolenka
G. Čemovas V. Baranovas
31 Gv. ŠD gen. mjr. pik.
I. Ščerbina I. Roždestvenskis
nuo 1944.VII.7 gen. mjr.
I. Burmakovas
32 Gv. ŠD gen. mjr. pik. P. Isajevas
N. Zakurenkovas
P. Volosatychas V. Domnikovas
46 Gv. ŠD pik. K. Vasiljevas pik. S. Gurjanovas
51 Gv. ŠD gen. mjr. pik. P. Škurba
S. Černikovas
nuo pik. I. Priachinas
1944.VIII.24
A. Baksovas M. Bronikovas
nuo gen. mjr.
1944.VIII.22 J. Jeriomenka
47
Tęsinys
1
1 2 3

I. Sivakovas V. Jegorovas
nuo 1944.VIII.9 gen. mjr.
D. Kuropatenka
nuo 1944.IX.26 pik. N. Ložkinas
A. Maslovas V. Aslamovas
G. Petersas P. Jevsejevas
87 Gv. ŠD gen. mjr. pplk. D. Lipeckis
K. Tymčikas
90 Gv. ŠD gen. mjr. pplk. A. Šadura
V. Vlasovas
91 Gv. ŠD gen. mjr. pik. P. Fisunovas .
V. Kožanovas
16 LŠD gen. mjr. V. Karvelis gen. mjr.
J. Macijauskas
nuo 1944.IX.8 gen. mjr. A. Urbšas
26 ŠD gen. mjr. pik. V. Savčenka
V. Belonogovas
29 ŠD gen. mjr. pplk.
A. Makarjevas I. Čistilinas
32 ŠD pik. A. Belovas pplk.
N. Anenkovas
33 ŠD gen. mjr. pik. A. Oralovas
V. Smirnovas
47 ŠD gen. mjr. pplk. M. 2idkovas
P. Čiornousas
49 ŠD gen. mjr. pik. I. Ivanovas
P. Bogdanovičius
51 ŠD gen. mjr. pik. T. Leonovas
A. Chvostovas
48
Tęsinys
1 2 3
62 ŠD gen. mjr. pik.

P. Borodkinas M. Michejevas
63 ŠD gen. mjr. pik. A. Kuzminas
N. Laskinas
70 ŠD pik. S. Krasnovskis pplk.
I. Ijevlevas
77 ŠD gen. mjr. pik. V. Malyševas
A. Rodionovas
87 ŠD pik. G. Kuliaka pik. T. Antonovas
88 ŠD pik. F. Kovtunovas pplk. I. Popkovas
J. Sobianinas G. Martynovas
97 ŠD pik. F. Žekovas- pplk.
Bogatyriovas N. Sergejevas
nuo pik. S. Cukariovas
1944.VIII.22
115 ŠD pik. A. Blinovas pplk.
A. Riazancevas
119 ŠD pik. I. Toropčinas pplk. V. Šiškinas
nuo 1944.Х. 19 pik. M. Dudarenka
126 ŠD pik. A. Kazakovas pik.
J. Grigorjevas
144 ŠD pik. A. Donecas pik. N. Gusakovas
145 ŠD gen. mjr. pik. P. Novikovas
P. Dibrova
nuo 1944.IX.24 gen. mjr.
V. Gorbačiovas
146 ŠD gen. mjr. pik. G. Judinas
S. Karapetianas
154 ŠD pik. L. Sočilovas pplk.
I. Grancevas
4. A rm ija išvaduotoja 49
Tęsinys
1 2 3
nuo 1944.VII. 12 gen. mjr.

A. Moskalenka
F. Gryzlovas E. Aleksejevas
157 ŠD pik. V. Katiušinas pik. E. Serdiukas
158 ŠD pik. D. Gončiarovas pik. I. Michailovas
159 ŠD gen. mjr. pplk. D. Kostiukas
N. Kalininas
164 ŠD pik. G. Sinicinas pplk.
I. Ignatenkovas
A. Svetliakovas D. Kurinyjus
173 ŠD pik. S. Klimachinas pik. A. Kosačiovas
174 ŠD pik. N. Diominas pplk. G. Ustinovas
179 ŠD gen. mjr. pik. D. Šiškinas
M. Škurinas
182 ŠD pik. M. Fiodorovas pik. V. Smirnovas
184 ŠD gen. mjr. pik. A. Kašuninas
B. Gorodovikovas
192 ŠD gen. mjr. pplk. P. Kica
R. Maksutovas
nuo pik. K. Popovas
1944.VIII.19
K. Baidakas A. Tolstobrovas
R. Cvetovas M. Makaševas
A. Kazarianas I. Novožilovas
G. Maliukovas L. Volodarskis
50
Tęsinys
1 2 3
220 ŠD gen. mjr. pik. I. Kovyrinas

V. Polevikas
222 ŠD pik. A. Jurinas pik. M. Guskovas
nuo 1944.VIII.4 pik. G. Savčiukas
235 ŠD gen. mjr. pplk. M. Rusovas
I. Luckevičius
239 ŠD gen. mjr. pik. J. Čičinas
V. Potapenka pik.
251 ŠD pik. J. Birsteinas G. Poršakovas
257 ŠD pik. A. Maikovas pplk.
S. Sarkisianas
262 ŠD gen. mjr. pik. P. Kulaženka
Z. Usačiovas
A. Pychtinas D. Attiuchinas
A. Tolstovas M. Brodovičius
nuo 1944.IX.3 pik. K. Šejinas
270 ŠD gen. mjr. pik. I. Melnikovas
I. Beliajevas
S. Gladyševas I. Belousovas
V. Potapenka I. Sugrobovas
M. Kučeriavenka N. Germanovas
B. Vladimirovas V. Chirnyjus
319 ŠD pik. D. Dulovas pplk.
F. Gaidaičiukas
325 ŠD gen. mjr. pik. I. Krikunovas
N. Suchorebrovas
51
Tęsinys
1 2 3

P. Berestovas P. Šilovičius
332 ŠD pik. I. Savčenka pik. V. Bulašovas
334 ŠD pik. V. Gnedinas pik. F. Uvarovas
nuo 1944.VII.16 pik. N. Krasnovas
A. Babajanas A. Ponomariovas
344 ŠD pik. pplk.
G. Družininas ■ P. Konakovas
nuo pik.
1944.VIII.22 A. Jeriomenka
D. Stankevskis A. Pantiuchovas
A. Juchimčiukas K. Semiglazovas
N. Striženka I. Galalichinas
nuo pik. G. Bulanovas
1944.VIII.24
357 ŠD gen. mjr. pplk. A. Mininas
A. Kudriavcevas
360 ŠD gen. mjr. pik. S. Peršinas
I. Činovas
nuo 1944. IX. 12 pik. J. Paščenka
M. Jenšinas P. Jakovlevas
371 ŠD pik. S. Cukarevas pik. I. Lytkinas
nuo gen. mjr.
1944.VIII.24 V. Aleksėj enka
A. Belovas V. Revenkovas
52
Tęsinys
1 2 3
379 ŠD pik. M. Kozlovas pplk. V. Tkačenka

417 ŠD gen. mjr. pik. I. Paničkinas
F. Bobrakovas
f) Artilerijos divizijų vadovybė
i 2 3
2 Gv. AD art. gen. mjr. pik. P. Tarasovas

I. Jakovlevas
3 Gv. AD art. gen. mjr. pik. A. Babičius
P. Rožanovičius
4 Gv. AD art. gen. mjr. pik. I. Dolininas
L. Kožuchovas
8 AD art. gen. mjr. pplk. V. Zaicevas
P. Stepanenka
20 AD art. gen. mjr. pik. V. Lebedevas
M. Beliakovas
21 AD art. gen. mjr. pplk.
K. Samborskis A. Beliajevas
2 Zen. AD pik. P. Korčiaginas pplk. J. Rivlinas
6 Zen. AD art. gen. mjr. pplk. T. Čiabanas
G. Mežinskis
17 Zen. AD pik. A. Jevdokimovas pplk. A. Zlobinas
20 Zen. AD pik. D. Kulikovas pplk.
V. Bardačenka
33 Zen. AD pik. U. Gacka pplk. N. Smolinas
34 Zen. AD pik. P. Šulga pplk.
M. Bogomolovas
39 Zen. AD pik. S. Gaidukovas pplk.
M. Volynkinas
53
Tęsinys
1 2 3
46 Zen. AD pik. V. Chomčenka pik.

N. Šmajankovas
47 Zen. AD pik. J. Korotkichas pplk.
F. Pališčiukas
48 Zen. AD pik. P. Barskis pik. J. Novičkovas
49 Zen. AD pik. N. Kaminskis pplk. N. Borovinas
66 Zen. AD pik. A. Sakinas pplk. M. Tribušas
67 Zen. AD pik. G. Guseinovas pplk. T. Dančenka
2 Gv. Min. D art. gen. mjr. pik. M. Smirnovas
M. Bogdanas
7 Gv. Min. D art. gen. mjr. pik. I. Kuvšinovas
K. Karsanovas
g) Aviacijos divizijų vadovybė
i 2 3
3 Gv. BAD av. gen. mjr. pik. L. Dubrovinas

S. Andrejevas
4 Gv. BAD av. gen. mjr. pik. P. Teperskis
F. Kotliaras
5 Gv. BAD av. gen. mjr. pik. A. Lebedevas
V. Sandalovas
6 Gv. BAD pik. G. Čiučevas pplk. '
A. Jevstignejevas
113 BAD av. gen. mjr. pik. V. Antonovas
M. Ščerbakovas
213 NBAD av. gen. mjr. pplk.
V. Molokovas M. Sirotnikovas
314 NBAD pik. S. Plachovas pplk. S. Žolinas
334 BAD pik. I. Skokas pik. A. Solovjevas
54
Tęsinys
1 2 3
1 Gv. SAD pik. S. Prutkovas pplk. I. Garmašas

211 SAD pik. P. Kučma pplk.
K. Puškarskis
307 SAD pik. A. Kožemiakinas pplk.
J. Kolesnikovas
308 ŠAD pik. L. Čiumačenka pplk.
D. Liatenkovas
311 SAD pik. V. Vasiljevas pik. N. Fedorenka
332 SAD pik. M. Tichomirovas pplk.
N. Ivanovas
335 SAD pik. pplk.
S. Aleksandrovas I. Kaluginas
3 Gv. NAD pik. V. Stalinas pik. A. Jankovas
4 Gv. NAD av. gen. mjr. pplk. N. Volkovas
V. Kitaj evas
5 Gv. NAD pik. J. Rykačiovas pplk.
I. Novikovas
7 Gv. NAD av. gen. mjr. pplk.
V. Zabalujevas V. Bujanovas
190 NAD pik. V. Fokinas pik. P. Volkovas
240 NAD pik. G. Ziminas pplk.
N. Korotkovas
259 NAD pik. J. Kurbatovas pik. V. Samarinas
265 NAD pik. A. Kariaginas pplk.
D. Zacharovas
278 NAD pik. K. Orlovas pik. M. Kuzminas
303 NAD av. gen. mjr. pik.
G. Zacharovas D. Bogdanovas
322 NAD pik. M. Noga pik.
A. Naryšnyjus
55
IV YPAČ PASIŽYMĖJĘ JUNGINIAI
IR DALYS
a) Junginiai ir dalys,
kuriems suteikti Lietuvos TSR
miestų ir upių vardai:
VILNIAUS
144 5D, 7 Gv. LABr., 8 Gv. HABr., 22 Gv. PABr.,
146, 516, 1062 Zen. AP, 32, 63, 66 Gv. NAP, 956 SAP,
3 Tr. AP, 376 Gv. sunk. SAP, VRLK 13 pasienio kariuo
menės pulkui, 377 atskiram motorizuotam inžinerijos ba
talionui, 281 ir 144 atskiram autotransporto batalionui,
24 ir 165 atskiram tiltų statybos batalionui, 34 atskiram
kelių statybos batalionui.
KAUNO
65 ir 72 SK, 252, 291, 449, 618, 633, 852 ŠP, 480 HAP,
621, 1266 Zen. AP, 7 Gv. Min. D, 43 Min. Br., 14 Gv.
sunk. TP, 482 NAP, 15 atskiram šturmuotojų inžinierių-
pionierių batalionui, 206 inžinierių-pionierių batalionui,
37 ir 77 atskiram tiltų statybos batalionui, 7 atskiram ry
šių pulkui, 536 atskiram linijinių ryšių batalionui.
NEMUNO
8 ir 36 Gv. ŠK, 36, 45, 62 ir 71 ŠK, 157 ir 338 ŠD, 104,
262, 491, 612, 707, 757, 1231 ŠP, 20 ir 34 Zen. AD, 15 Gv.
PABr., 99 SHABr., 149 PABr., 231 Gv. Zen. AP, 551 ir
696 TNAP, 401, 598 ir 660 AP, 726 ir 1280 Zen. AP, 538
Min. P, 14 ir 15 atskiram liepsnosvaidininkų batalionui,
291 ir 937 NAP, 354 atskiram ryšių aviacijos pulkui, 3
šturmuotojų inžinierių-pionierių brigadai, 8 pontoninių til
tų statybos brigadai, 66 inžinierių-pionierių brigadai, 101
atskiram motorizuotam pontoninių tiltų statybos batalio
nui, 200 ir 220 atskiram pionierių batalionui, 207 inžinie
rių-pionierių batalionui, 10 atskiram ryšių pulkui, 495 at
skiram linijinių ryšių batalionui.
56
PANEVĖŽIO
844 ir 1376 ŠP, 105 atskiram gv. aviacijos pulkui, 1492
SAP, 24 atskiram šturmuotojų inžinierių-pionierių bata
lionui.
ŠIAULIŲ
15 Gv. ŠP, 846, 1001, 1369, 1378 ŠP, 17 Zen. AD, 34 LABr.,
7 Gv. Mech, Br., 35 Gv. TBr., 278 inžinierių-pionierių
batalionui.
KLAIPĖDOS
16 LŠD, 234, 329 ir 1152 ŠP, 619 AP, 1056 SAP, 1069 Zen.
AP, 556 Min. P, 44 atskiram šarvuotų traukinių divizio
nui, 12 atskiram liepsnosvaidininkų batalionui, 68 Gv.
NAP, 358 atskiram ryšių aviacijos pulkui, 1 Gv. minų-
torpedų aviacijos pulkui (KJL), 14 Gv. NAP (KJL), 13
atskirai aviacijos eskadrilei (KJL), 21 motorizuotai štur
muotojų inžinierių-pionierių brigadai, 699 atskiram liniji
nių ryšių batalionui, 872 atskiram radijo ryšių divizionui.
b) Junginiai ir dalys
apdovanoti TSRS ordinais
UŽ VILNIAUS IŠVADAVIMĄ:
Lenino ordinu apdovanotas 29 TK
Raudonosios vėliavos ordinu

3 Gv. TK, 63, 97, 159, 215 ir 371 ŠD, 3 Gv. pralaužimo
AD, 3 ir 18 Gv. TBr., 2 Gv. Mot. ŠBr., 31 TBr., 4 šturmuo
tojų inžinierių-pionierių brigada, 253 atskiras inžinerinis
tankų pulkas, 1436 SAP, 15 NAP, 19 atskiras Gv. Žv. AP,
134 Gv. BAP, 135 SAP, 154 Gv. ŠAP, 95 Gv. Min. P,
86 atskiras ryšių pulkas, 1011 atskiras linijinių ryšių ba
talionas.
57
Suvorovo II laipsnio ordinu
6 Gv. BAD, VKVR 6 Zen. AD, 278 NAD
Raudonosios žvaigždės ordinu

749 atskiras TNADn., 260 ir 663 aerodromų aptarnavimo
batalionas, 5160 ir 5186 lauko kilnojamoji chirurginė
ligoninė.
UŽ KAUNO IŠVADAVIMĄ:

164 ir 251 ŠD, 329, 785, 854 ŠP, 7 Gv. LABr., 22 Gv. PABr.,
26 ir 846 AP, 735 SAP, 274 NAP
19 ir 91 Gv. ŠD, 158 ir 262 ŠD, 4 šturmuotojų inžinierių-
pionierių brigada.
Aleksandro Nevskio ordinu
95 ir 326 Gv. Min. P, 273 Min. P, 28 atskiras Gv. Min. Dn.,
79 atskiras Mc. B, 123 ir 135 BAP, 523 NAP, 208 inžinie
rių-pionierių batalionas, 878 atskiras pionierių batalionas.

430 aviacijos eskadrilė, 221 aerodromų aptarnavimo ba
talionas, 131 atskiras specialios paskirties radijo divizio
nas, 474 atskiras ypatingos paskirties radijo divizionas.
UŽ VOKIEČIŲ GYNYBOS PRALAUŽIMĄ

PRIE NEMUNO:
84 Gv. ŠD, 62, 144, 184 ŠD, 123, 136, 226, 294, 376, 426,
628, 753, 1136 ŠP, 5, 8 Gv. HABr., 43 atskira TNABr.,
83 Gv. HAP, 1093 AP, 31 ir 63 inžinierių-pionierių brigada.
58
16 ir 31 Gv. ŠD, 159 ir 277 ŠD, 3 Gv. AD, 142 PABr.,
4 Gv. Mot. ŠBr., 4, 25, 26 Gv. TBr., 265 NAD
Suvorovo III laipsnio ordinu

927 SAP, 1165 AP, 11 Gv. inžinierių-pionierių batalionas,
202 inžinierių-pionierių batalionas.

427, 490, 494, 508, 611, 631, 653, 673, 758, 850 ŠP, 297 AP,
953, 954, 1435 SAP, 317 Gv, Min. P, 148 atskiras inžine
rinis tankų pulkas, 209 inžinierių-pionierių batalionas,
449 ir 656 atskiras linijinių ryšių batalionas.

203 ryšių aviacijos eskadrilė, 388 ir 883 atskiras pionierių
batalionas, 14 ir 147 atskiras kelių statybos batalionas,
92 atskiras ryšių pulkas, 37 atskiras gv. ryšių batalionas,
412 ir 653 linijinių ryšių batalionas, 573, 975 ir 1008 at
skiras ryšių batalionas, 79 ir 711 atskira kabelio tiesimo
kuopa, VRLK 2 atskiras vyriausybinių ryšių pulkas.
UŽ PANEVĖŽIO IŠVADAVIMĄ:

335 ŠAD, 764 TNAP

267 ir 417 ŠD, 259 NAD
UŽ ŠIAULIŲ IŠVADAVIMĄ:

1 ir 6 Gv. ŠP, 848, 1372 ir 1379 ŠP, 8 ir 9 Gv. Mech. Br.
59
351 atskiras pionierių batalionas, 659 atskiras linijinių
ryšių batalionas.
UŽ ŽEMAITIJOS IŠVADAVIMĄ:

16 LSD, 13, 15, 31, 45, 56, 80, 158, 196, 210, 279 Gv. SP,
106, 599, 943, 973, 992, 1188 ŠP, 34 LABr., 202 TBr., 766-
SAP

4 ir 53 PABr., 26 Gv. PABr., 10 ir 28 atskira Gv. TBr.r
26 Gv. Min. Br., 53 Mot. ŠBr., 101, 117, 159 TBr., 335 ŠAD
Kutuzovo II laipsnio ordinu

39 Zen. AD, 14 ir 36 atskira TNABr., 27 Gv. PABr., 60
HABr., 150 PABr., 31 Min. Br., 26 ir 44 Mot. ŠBr., 79 ir
89 TBr., 29 inžinierių-pionierių brigada.

9, 48, 54, 199, 213, 275 Gv. ŠP, 128, 366, 503, 948, 975,
1001, 1164, 1168, 1190 ŠP, 376 HAP, 2 Gv. Min. P, 66 ir
137 Gv. NAP, 494 ir 821 NAP
Kutuzovo III laipsnio ordinu

52, 61, 156, 201, 219, 277 Gv. ŠP, 302, 690, 953, 977, 1166
ŠP, 113 Gv. TNAP, 336 Gv. sunk. SAP, 1203 SAP, 295 ir
483 Min. P, 391 NBAP, 503 ŠAP, 761 NAP

735 ir 927 SAP, 759 TNAP, 793 AP, 390 NBAP, 49 atskiras
ryšių pulkas.
60
7 atskiras ryšių pulkas, 536 atskiras linijinių ryšių bata
lionas.
U2 KLAIPĖDOS IŠVADAVIMĄ:

167 ŠP (16 LŠD), 1154 ŠP, 4 Gv. BAD, 8 Gv. ŠAP (KJL),
12 Gv. pikiruoto jų aviacijos pulkas (KJL), 51 minų-torpe-
dų aviacijos pulkas (KJL).
259 ŠP, 17 NAP, 72 Gv. NAP, 127 Gv. BAP, 232 ir 806
ŠAP, 21 NAP (KJL).

215 ŠP

86 inžinierių-pionierių batalionas.
V LTSR MIESTŲ
IR DIDESNIŲ GYVENVIEČIŲ
IŠVADAVIMO DATOS
1944 m. liepos 4 d.
Ignalina LTSR
partizanai
liepos 6 d.
Didžiasalis 334 ŠD Melagėnai 145 ŠD
Tverečius 334 ŠD Adutiškis 145 ŠD
Svylionys 145 ŠD
liepos 7 d.
Magūnai 166 ŠD Kločiūnai 63 ŠD
Rimšė 46 Gv. ŠD Buivydžiai 277 ŠD
Grybėnai 334 ŠD Bezdonys 277 ŠD
Mažėnai 334 ŠD Mickūnai 3 Gv. Mech.
Rimšėnai 204 ŠD . K
Kačergiškė 334 ŠD Šumskas 5 Gv. TA
Naujasis 204 ŠD
Daugėliškis Švenčionys 306, 357 ŠD
Naujoji Vilnia 3 Gv. Mech.
K
liepos 8 d.
Pabradė 63 ŠD Rudamina 97 ŠD
Nemenčinė 277 ŠD Medininkai 97 ŠD
Švenčionėliai 1 ŠK Tabariškės 11 Gv. ŠD
liepos 9 d.
Utena 204 ŠD Jašiūnai 11 Gv. ŠD
Šalčininkai 1 Gv. ŠD Turgeliai 11 Gv. ŠD
Buivydiškės 277 ŠD Dailidės 16 Gv. ŠD
Juodšiliai 97 ŠD Jurgelionys 26 Gv. ŠD
liepos 10 d.
Kaltanėnai 1 ŠK Baltoji Vokė 11 Gv. ŠD
Riešė 277 ŠD Pagiriai 159 ŠD
Grigiškės 184 ŠD Paluknys 31 Gv. ŠD
liepos 11 d.
Maišiagala 63 ŠD Pirčiupiai 11 Gv. ŠD
Lentvaris 184, 159 ŠD Onuškis 31 Gv. ŠD
Eišiškės 5, 26 Gv. ŠD Valkininkai 11 Gv. ŠD
Liepos 12 d.
Dūkštas 46 Gv. ŠD Giedraičiai 19 Gv. ŠD
Paberžė 63 ŠD Trakai 184 ŠD
Rykantai 215 ŠD
62
liepos 13 d.
Vilnius 5 A, 3 Gv. Varėna 83 Gv. ŠD
Mech. K Marcinkonys 5 Gv. ŠD
Molėtai 158, 262 ŠD Daugai 11 Gv. ŠD
Aukštadvaris 159 ŠD Alovė 11 Gv. ŠD
Vievis 215 ŠD
liepos 14 d.
Druskininkai 88 ŠD Širvintos 19 Gv. ŠD
Antalieptė 179 ŠD Kernavė 63 ŠD
Liepos 15 d.
Anykščiai 145 ŠD Butrimonys 159 ŠD
Alytus 31 Gv. ŠD Punia * 159 ŠD
Kaišiadorys 277 ŠD Nemunaitis 11 Gv. ŠD
Žiežmariai 63 ŠD Merkinė 26 Gv. ŠD
liepos 16 d.
Darsūniškis 371 ŠD Birštonas 157, 338 ŠD
Jieznas 338 ŠD Liškiava 5 Gv. ŠD
liepos 20 d.
Panemunėlis 306 ŠD Salos 204 ŠD
Kamajai 357 ŠD Jūžintai 235 ŠD
liepos 21 d.
Kupiškis 257 ŠD Troškūnai 2 Gv. ŠD
Skapiškis 204 ŠD Kurkliai 3 Gv. ŠD
Subačius 267 ŠD Didžiakaimis 24 Gv. ŠD
liepos 22 d.
Panevėžys 267, 417 ŠD Kavarskas 87 ŠD
Naujamiestis 417 ŠD Raguva 32 Gv. ŠD
liepos 23 d.
Ramygala 24 Gv. ŠD Taujėnai 2 Gv. ŠD
63
liepos 24 d.
Ukmergė 158, 262 ŠD Deltuva 262 ŠD
Vabalninkas 357 ŠD Želva 158 ŠD
liepos 25 d.
Joniškėlis 91 ŠD
liepos 26 d.
Pasvalys 91 ŠD Krekenava 263 ŠD
Pakruojis 267 ŠD Kairiai 267 ŠD
Pušalotas 267 ŠD Radviliškis 417 ŠD
Smilgiai 417 ŠD
Šeduva 417 ŠD -
liepos 27 d.
Šiauliai 51 A, 3 Gv. Baisogala 2 Gv. ŠD
Mech. K.
liepos 28 d.
Joniškis 3 Gv. Mech. Turmantas 71 Gv. ŠD
K Linkuva 91 ŠD
Tyruliai 417 ŠD
liepos 29 d.
Zarasai 51, 71 Tytuvėnai 2 Gv. ŠD
Gv. ŠD Šiluva 2 Gv. ŠD
Žagarė 279 ŠD Jonava 251 ŠD
Kužiai 267 ŠD Karmėlava 63 ŠD
Skaistgirys 279 ŠD
liepos 30 d.
Biržai 257, 357 ŠD Simnas 1 Gv. ŠD
Dusetos 166 SD Seirijai 5 Gv. ŠD
Balbieriškis 222 ŠD Veisiejai 62, 173 ŠD
64
liepos 31 d.
Rokiškis 46, 67 Marijampolė 32, 362 ŠD
Gv. ŠD Liudvinavas 1 Gv. ŠD
Obeliai 9 Gv. ŠD, Krosna 31 Gv. ŠD
166 ŠD Lazdijai 5, 83 Gv. ŠD
Palemonas 14 Gv. TP Pilviškiai 277 ŠD
Kazlų Rūda 2 Gv. TK
rugpjūčio 1 d.
Kaunas 5A Babtai 251 ŠD
Pandėlis 204, 306 ŠD Kalvarija 18, 31 Gv. ŠD
rugpjūčio 2 d.
Kėdainiai 158 ŠD Vilkaviškis 2 Gv. TK,
Dotnuva 87 ŠD 157 ŠD
rugpjūčio 3 d.
Lekėčiai 53, 371 ŠD Liepalotai 97 ŠD
Sutkai 97 ŠD Griškabūdis 338 ŠD
Lukšiai 144 ŠD Barzdai 184 ŠD
rugpjūčio 4 d.
Plokščiai 371 ŠD Jurbūdžiai 144 ŠD
Vilkija 215 ŠD Žvirgždaičiai 184 ŠD
rugpjūčio 6 d.
Biržai 156 ŠD Kuršėnai 126 ŠD
(antrą kartą)
rugpjūčio 7 d.
Šaukėnai 417 ŠD Kurtuvėnai 417 ŠD
rugpjūčio 9 d.
Raseiniai 158 ŠD Kruopiai 263 ŠD
Vegeriai 279 ŠD'
5. A rm ija išvaduotoja
65
rugpjūčio 10 d.
Raudonė 91 Gv. ŠD Veliuona 91 Gv. ŠD
Kalnujai 164 ŠD
rugpjūčio 17 d.
Vilkaviškis 83 Gv. ŠD Bajoraičiai 63 ŠD
(antrą kartą) Juodupėnai 184 ŠD
Sintautai 97 ŠD
spalio 5 d.
Kuršėnai 145, 235 ŠD Micaičiai 145 ŠD
(antrą kartą) Smilgiai 70 ŠD
Papilė 29 ŠD Lupikai 126 ŠD
Šiaudinė 270 ŠD Maironiai 32 Gv. ŠD
Biliūniškės 51. ŠD
spalio 6 d.
Kelmė 3 Gv. ŠD, Vidsodis 306 ŠD
16 LŠD Šaukėnai 26 ŠD
Kairiškiai 29 ŠD (antrą kartą)
Kurtuvėnai 182 ŠD
spalio 7 d.
Raseiniai 192, 338 ŠD
(antrą kartą)
Užventis 344 ŠD Žarėnai 357 ŠD
Seda 67 Gv. ŠD Vaiguva 263 ŠD
Varniai 344 ŠD Kražiai 16 LŠD
Pievėnai 270 ŠD Kaltinėnai 16 LŠD
Tirkšliai 90 Gv. ŠD Varnėnai 192 ŠD
Luokė 235 ŠD Vadžgirys 91 Gv. ŠD
spalio 8 d.
Telšiai 257, 279 ŠD Šilalė 16 LŠD
Židikai 270 ŠD Plungė 91 ŠD
Ylakiai 67 Gv. ŠD Viešvėnai 91 ŠD
Rietavas 344 ŠD Laukuva 126 ŠD
Skaudvilė 32 Gv. ŠD Eržvilkas 91 Gv. ŠD
Akmenė 378 ŠD Skirsnemunė 262 ŠD
66
spalio 9 d.
Jurbarkas 262 ŠD Kuliai 179 ŠD
Mosėdis 346 ŠD Pajūris _ 16 LŠD
Plateliai 257 ŠD Gorainiai 16 LŠD
Šateikiai 279 ŠD Smalininkai 262 ŠD
Lapiai 179 ŠD
spalio 10 d.
Salantai 157 ŠD Tauragė 17, 91 Gv. ŠD
Šventoji 279 ŠD Žemaičių 33 Gv. ŠD
Kretinga 91 ŠD Naumiestis
Palanga 5 Gv. TA, Vainutas 16 LŠD
91 ŠD Degučiai 16 LŠD
Gargždai 70 ŠD Šakiai 215 ŠD
Kartena 91 ŠD Zubriai 215 ŠD
Šilutė 33 Gv. ŠD, Gotlybiškiai 215 ŠD
126 ŠD Slavikai 215 ŠD
Darbėnai 279 ŠD
spalio 11d.
Usėnai 16 LŠD
spalio 13 d.
Skuodas 32 Gv. ŠD,
77 ŠD
spalio 16 d.
Kudirkos 184, 277 ŠD
Naumiestis
spalio 17 d.
Virbalis 5, 83 Gv. ŠD
spalio 18 d.
Kybartai 83 Gv. ŠD, Vištytis 18 Gv. ŠD
144 ŠD
spalio 21 d.
Pagėgiai 24 Gv. ŠD,
126 ŠD
67
spalio 22 d.
Priekulė 182 ŠD
spalio 31 d.
Mažeikiai 158 ŠD
1945 m. sausio 28 d.
Klaipėda 16 LŠD, 32,70,
179, 344 ŠD
sausio 31 d.
Juodkrantė 32 ŠD
VI VYRIAUSIOJO
KARIUOMENĖS VA DO ĮSAKYMAI
Vyriausiojo kariuomenės vado

įsakymas Nr. 136
Armijos generolui Černiachovskiui
dėl Vilniaus išvadavimo
Šiandien, liepos 13 d., 3-iojo Baltarusijos fron

to kariuomenė po penkias dienas trukusių kautynių su
naikino Vilniaus mieste apsuptą vokiečių įgulą ir išva
davo iš fašistinių grobikų Lietuvos Tarybinės Respubli
kos sostinę.
Kautynėse dėl Vilniaus pasižymėjo generolo leitenan
to Krylovo, generolo majoro Kazarcevo, generolo majo
ro Perekrestovo, generolo majoro Poplavskio, generolo
majoro Gladyševo, generolo majoro Laskino, generolo
majoro Kazarjano, pulkininko Doneco, generolo majoro
Kalinino, generolo majoro Aleksejenkos, pulkininko Že-
kovo-Bogatyriovo, pulkininko Babajano, generolo majo
ro Gorodovikovo kariuomenė; artilerijos generolo leite
nanto Barsukovo, artilerijos generolo majoro Fiodorovo,
6B
artilerijos generolo majoro Vladimirovo, pulkininko Bary-
ševo, pulkininko Rachmanovo, pulkininko Černetos, arti
lerijos generolo majoro Judičevo, artilerijos generolo ma
joro Rožanovičiaus, pulkininko Gackos, pulkininko Sedo-
vo, papulkininkio Tichomirovo, [papulkininkio] Gužvos,
papulkininkio Litvinovo, pulkininko Kozlovo, majoro Ry-
žikovo, majoro Usovo, [papulkininkio] Nikitino, papul
kininkio Naumenkos, majoro Kolupajevo, majoro šar-
kovo, pulkininko Mežinskio artileristai; tankų kariuome
nės generolo leitenanto Obuchovo, tankų kariuomenės ge
nerolo leitenanto Rodino, pulkininko Radionovo, pul
kininko Kremerio, pulkininko Sokolovo, tankų kariuome
nės generolo majoro Aslanovo, inžinerinės tankų tarny
bos generolo majoro Solovojaus, tankų kariuomenės ge
nerolo majoro Vovčenkos, tankų kariuomenės generolo
majoro Fominycho, pulkininko Gricenkos, papulkininkio
Jesipenkos, pulkininko Dolganovo, papulkininkio Mol-
čianovo, papulkininkio Kurnosovo, papulkininkio Miš-
čenkos, papulkininkio Djačiuko, pulkininko Krutijo, pa
pulkininkio Soltero, majoro Borzenkovo, papulkininkio
Nemkovičiaus tankistai; aviacijos generolo pulkininko
Chriukino, aviacijos generolo leitenanto Beleckio, avia
cijos generolo leitenanto Savickio, aviacijos generolo
majoro Andrejevo, pulkininko Savino, papulkininkio Gor-
batiuko, papulkininkio Orlovo, papulkininkio Dorošenko-
vo, papulkininkio Zaicevo, pulkininko Čiučevo, majoro
Katkovo, pulkininko Vasiljevo, pulkininko Čiumačenkos,
[papulkininkio] Rodino lakūnai; inžinerijos kariuomenės
generolo leitenanto Baranovo, pulkininko Molčianovo,
majoro Rabinovičiaus, pulkininko Isupovo, pulkininko
Lukašenkos pionieriai ir ryšių kariuomenės generolo ma
joro Burovo, pulkininko Prichodajaus, papulkininkio Be-
lovo, pulkininko Minino, pulkininko Tkačenkos, majoro
Tarasenkos, majoro Semionovo, majoro Suchinino. ryši
ninkai.
Pasiektai pergalei pažymėti, junginius ir dalis, labiau
siai pasižymėjusius kautynėse dėl Vilniaus, pristatyti
„Vilniaus" vardui suteikti ir ordinais apdovanoti.
Šiandien, liepos 13 d., 23 valandą 30 minučių mūsų
69
Tėvynės sostinė Maskva Tėvynės vardu saliutuoja šau
niajai 3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenei, išvadavu
siai Tarybų Lietuvos sostinę Vilnių, dvidešimt keturiomis
artilerijos salvėmis iš trijų šimtų dvidešimt keturių pa
būklų.
Už labai gerus kovos veiksmus reiškiu padėką Jūsų
vadovaujamai kariuomenei, dalyvavusiai kautynėse dėl
Vilniaus.
Amžina šlovė didvyriams, kritusiems kovoje dėl mūsų
Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės!
Mirtis vokiškiesiems grobikams!
Vyriausiasis kariuomenės vadas

Tarybų Sąjungos maršalas J. STALINAS
1944 m. liepos 13 d.

įsakymas Nr. 146
Armijos generolui Bagramianui
dėl Panevėžio išvadavimo
1-ojo Pabaltijo fronto kariuomenė pėstininkų

ir tankų ataka šiandien, liepos 22 d., užėmė stambų ko
munikacijų mazgą Panevėžio (Ponevež) miestą — svarbų
vokiečių gynybos atsparos mazgą, dengiantį pagrindinius
kelius iš Pabaltijo į Rytų Prūsiją.
Kautynėse dėl Panevėžio pasižymėjo generolo pulki
ninko Kuznecovo, generolo majoro Bakunino, generolo
majoro Bobrakovo, generolo majoro Tolstovo, papulki
ninkio Levo, papulkininkio Zasypalovo kariuomenė; ar
tilerijos generolo majoro Telegino, pulkininko Saprykino,
papulkininkio Boikos, papulkininkio Švecovo, [pulkinin
ko] Puzyriovo artileristai; tankų kariuomenės generolo
majoro Skorniakovo, pulkininko Maksimovo, papulkinin
kio Gubernatorovo tankistai; aviacijos generolo leitenan
to Papivino, pulkininko Aleksandrovo, pulkininko Kur-
batovo, papulkininkio Klusono lakūnai; inžinerijos ka-
70
\
riuomenės generolo majoro Baženovo, papulkininkio Sal-
nikovo, majoro Sargino, kapitono Vinogradovo pionieriai;
pulkininko Černovo, pulkininko Rybkos ryšininkai.
Pasiektai pergalei pažymėti junginius ir dalis, labiau
siai pasižymėjusius kautynėse dėl Panevėžio, pristatyti
„Panevėžio" vardui suteikti ir ordinais apdovanoti.
Šiandien, liepos 22 d., 23 valandą mūsų Tėvynės sos
tinė Maskva Tėvynės vardu saliutuoja šauniajai 1-ojo
Pabaltijo fronto kariuomenei, užėmusiai Panevėžio mies
tą, dvylika artilerijos salvių iš šimto dvidešimt keturių
pabūklų.
Panevėžio.
Amžina šlovė didvyriams, kritusiems kovose dėl mū
sų Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės!


įsakymas Nr. 155
dėl Šiaulių išvadavimo
Šiandien, liepos 27 d., 1-ojo Pabaltijo fronto

kariuomenė veržliu tankų ir pėstininkų junginių smūgiu
užėmė Šiaulių (Šavli) miestą — svarbų komunikacijų maz
gą, jungiantį Pabaltijį su Rytų Prūsija.
Kautynėse dėl Šiaulių pasižymėjo tankų kariuomenės
generolo leitenanto Obuchovo, tankų kariuomenės ge
nerolo majoro Rodionovo, tankų kariuomenės generolo
majoro Aslanovo, tankų kariuomenės generolo majoro
Skorniakovo, pulkininko Kremerio, pulkininko Goriačevo,
tankų kariuomenės generolo majoro Judino, tankų ka
71
riuomenės generolo majoro Bielo tankistai; generolo
leitenanto Kreizerio, generolo leitenanto Čančibadzės,
generolo majoro Bakunino, generolo leitenanto Misano,
generolo majoro Roždestvenskio, generolo majoro Tols-
tovo, generolo majoro Potapenkos, generolo majoro Bob-
rakovo, generolo majoro Samochvalovo, pulkininko Ku-
liakos kariuomenė; artilerijos generolo pulkininko Chleb-
nikovo, artilerijos generolo majoro Telegino, artilerijos
generolo leitenanto Strelbickio, artilerijos generolo ma
joro Bažanovo artileristai; aviacijos generolo leitenanto
Papivino, aviacijos generolo leitenanto Beleckio, aviaci
jos generolo leitenanto Ušakovo, aviacijos generolo ma
joro Ivanovo lakūnai; inžinerijos kariuomenės generolo
majoro Kosarevo, inžinerijos kariuomenės generolo ma
joro Baženovo, inžinerijos kariuomenės generolo majoro
Brynzovo pionieriai; ryšių kariuomenės generolo majoro
Babkino, ryšių kariuomenės generolo majoro Kokorino,
pulkininko Černovo ryšininkai.
siai pasižymėjusius kautynėse dėl Šiaulių, pristatyti „Šiau
lių" vardui suteikti ir ordinais apdovanoti.
tinė Maskva Tėvynės,vardu saliutuoja šauniajai 1-ojo Pa
baltijo fronto kariuomenei, užėmusiai Šiaulių miestą, dvi
dešimčia artilerijos salvių iš dviejų šimtų dvidešimt ke
turių pabūklų.
Šiaulių.
Amžina šlovė didvyriams, kritusiems kovose dėl mūsų

72
įsakymas Nr, 160
dėl Nemuno forsavimo ’
ir priešo gynybos pralaužimo
3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenė, perėjusi

į puolimą, forsavo Nemuną, pralaužė smarkiai įtvirtintą
priešo gynybą vakariniame Nemuno krante ir per tris
puolimo dienas pasistūmėjo į priekį iki 50 kilometrų,
išplėsdama pralaužimo barą iki 230 kilometrų.
Puolimo eigoje fronto kariuomenė užėmė, miestą ir
stambią geležinkelio stotį Marijampolę, svarbius komu
nikacijų mazgus Pilviškes, Šeštokus, Seinus ir per 1500
kitų gyvenviečių.
Forsuojant Nemuną ir pralaužiant vokiečių gynybą,
kautynėse pasižymėjo generolo pulkininko Galickio, ge
nerolo pulkininko Glagolevo, generolo leitenanto Moro
zovo, generolo pulkininko Krylovo, generolo majoro
Gurjevo, generolo majoro Šafranovo, generolo leitenanto
Zavadovskio, generolo leitenanto Koševojaus, generolo
majoro Olešovo, generolo majoro Provalovo, generolo ma
joro Poplavskio, pulkininko Tolstikovo, generolo majoro
Burmakovo, generolo majoro Cyganovo, generolo majo
ro Černovo, pulkininko Volkovo, generolo majoro Pe-
terso, pulkininko Kovtunovo, generolo majoro Berestovo,
pulkininko Katiušino, generolo majoro Jenšino, pulkinin
ko Jurino, generolo majoro Kalinino kariuomenė; artile
rijos generolo pulkininko Barsukovo, art. gen. mjr. Fio
dorovo, Starostino, artilerijos generolo leitenanto Semio-
novo, artilerijos generolo majoro Siomino, artilerijos ge
nerolo majoro Sazonovo, artilerijos generolo leitenanto
Bodrovo, pulkininko Sokolovo, pulkininko Sedovo, pul
kininko Tovbiso, pulkininko Gluškovo, pulkininko Kob-
zevo, pulkininko Ruseckio, pulkininko Fedotovo, [papul
kininkio] Barskio, pulkininko Šulgos, pulkininko Kulikovo
artileristai; tankų kariuomenės generolo pulkininko Ro
dino, tankų kariuomenės generolo majoro Burdeino, tankų
73
kariuomenės generolo majoro Necvetailos, pulkininko
Burlygos tankistai; aviacijos generolo pulkininko Chriu-
kino, aviacijos generolo leitenanto Blagoveščenskio, avia
cijos generolo majoro Zacharovo, pulkininko Prutkovo,
pulkininko Vasiljevo, pulkininko Pujado lakūnai; inžine
rijos kariuomenės generolo leitenanto Baranovo, inžine
rijos kariuomenės generolo majoro Bordzilovskio, inžine
rijos kariuomenės generolo majoro Zverevo, inžinerijos
kariuomenės generolo majoro Marjino, pulkininko Nemi-
rovskio, pulkininko Šilo, majoro Semionovo, pulkininko
Leimano, papulkininkio Poplavskio, pulkininko Soldaten-
kovo, pulkininko Lukašenkos pionieriai; ryšių kariuome
nės generolo majoro Burovo, pulkininko Prichodajaus,
papulkininkio Šteimano, pulkininko Davidenkos, pulki
ninko Belyševo ryšininkai.
siai pasižymėjusius kautynėse forsuojant Nemuną ir pra-
laužiant vokiečių gynybą, pristatyti „Nemuno" vardui
suteikti ir ordinais apdovanoti.
tinė Maskva Tėvynės vardu saliutuoja šauniajai 3-iojo
Baltarusijos fronto kariuomenei, forsavusiai Nemuną ir
pralaužusiai priešo gynybą, dvidešimčia artilerijos salvių
iš dviejų šimtų dvidešimt keturių pabūklų.
Už labai gerus kovos veiksmus forsuojant Nemuną ir
pralaužiant vokiečių gynybą dėkoju Jūsų vadovaujamai
kariuomenei.

įsakymas Nr. 161
dėl Kauno išvadavimo
3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenė, palau
žusi atkaklų priešo pasipriešinimą, šturmu užėmė Kauno
(Kovno) miestą ir tvirtovę — operatyviai svarbų komuni
kacijų mazgą ir stiprų vokiečių gynybos atsparos mazgą,
dengiantį Rytų Prūsijos sienų prieigas.
Kautynėse dėl Kauno pasižymėjo generolo pulkininko
Krylovo, generolo leitenanto Liudnikovo, generolo leite
nanto Morozovo, generolo majoro Kazarcevo, generolo
majoro Perekrestovo, generolo majoro Poplavskio, ge
nerolo majoro Kazarjano, generolo leitenanto Bezuglo,
generolo majoro Prokofjevo, generolo majoro Samarskio,
generolo majoro Gladyševo, generolo majoro Laskino,
generolo majoro Aleksejenkos, pulkininko Doneco, pul
kininko Zekovo-Bogatyriovo, generolo majoro Gorodovi-
kovo, generolo majoro Kalinino, generolo majoro Baba-
jano, pulkininko Družinino, pulkininko Krasnovskio, pul
kininko Katiušino, pulkininko Bibikovo, generolo majoro
Kvašnino, pulkininko Birsteino kariuomenė; artilerijos
generolo pulkininko Barsukovo, artilerijos generolo ma
joro Fiodorovo, artilerijos generolo majoro Derešo, ar
tilerijos generolo leitenanto Bodrovo, artilerijos generolo
majoro Rožanovičiaus, artilerijos generolo majoro Kar-
sanovo, pulkininko Riabčiuko, pulkininko Dolgovo, pul
kininko Starynino, pulkininko Skvorcovo, pulkininko
Ževnovo, pulkininko Sedovo artileristai; tankų kariuo
menės generolo majoro Burdeino, pulkininko Bulygino,
pulkininko Lošiko, pulkininko Nesterovo, papulkininkio
Antipino, pulkininko Duchovno, pulkininko Bukovo, tan
kų kariuomenės generolo majoro Gramadino, pulkininko
Semeniuko, tankų kariuomenės generolo majoro Mala-
chovo, pulkininko Vachruševo, pulkininko Kutuzovo tan
kistai; aviacijos generolo pulkininko Chriukino, aviaci
jos generolo leitenanto Savickio, aviacijos generolo leite
75
nanto Blagoveščenskio, pulkininko Zimino, pulkininko
Čiučevo, pulkininko Vasiljevo, aviacijos generolo ma
joro Molokovo, aviacijos generolo majoro Andrejevo,
pulkininko Prutkovo, majoro Karazejevo lakūnai; inžine
rijos kariuomenės generolo leitenanto Baranovo, pulki
ninko Leimano, pulkininko Lukašenkos, papulkininkio
Poplavskio, majoro Melnikovo, kapitono Lipeckio pio
nieriai; pulkininko Prichodajaus, papulkininkio Šteimano,
aviacijos generolo majoro Ptycino, pulkininko Tkačenkos,
pulkininko Archarovo ryšininkai.
siai pasižymėjusius kautynėse dėl Kauno miesto ir tvir
tovės, pristatyti „Kauno" vardui suteikti ir ordinais ap
dovanoti.
Šiandien, rugpjūčio 1 d., 22 valandą mūsų Tėvynės
sostinė Maskva Tėvynės vardu saliutuoja šauniajai 3-iojo
Baltarusijos fronto kariuomenei, užėmusiai Kauną, dvi
dešimčia artilerijos salvių iš dviejų šimtų dvidešimt ke
turių pabūklų.
Kauno.

1944 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymas Nr. 193
dėl Žemaitijos išvadavimo
1-ojo Pabaltijo fronto kariuomenė, sąveikau
dama su 3-iojo Baltarusijos fronto kariuomene, pradėjusi
puolimą iš rajono į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo Šiau
76
lių (Šavli), pralaužė stipriai įtvirtintą priešo gynybą ir per
keturias puolimo dienas pasistūmėjo į priekį iki 100 kilo
metrų, išplėsdama puolimo frontą iki 280 kilometrų.
Puolimo eigoje fronto kariuomenė užėmė svarbius vo
kiečių gynybos atsparos mazgus — Telšius, Plungę, Ma
žeikius, Tryškius, Tirkšlius, Sedą, Varnius, Kelmę ir per
2000 kitų gyvenviečių < . . . > .
Pralaužiant priešo gynybą, pasižymėjo generolo pul
kininko Čistiakovo, generolo leitenanto Beloborodovo,
generolo leitenanto Čančibadzės, generolo leitenanto
Kreizerio, generolo leitenanto Liudnikovo, generolo ma
joro Fediunkino, generolo leitenanto Jermakovo, gene
rolo leitenanto Lopatino, generolo leitenanto Ksenofon-
tovo, generolo majoro Arušaniano, generolo majoro Sa-
marskio, generolo majoro Ibianskio, generolo majoro
Cernikovo, generolo majoro Sedulino, generolo leitenanto
Misano, generolo majoro Neverovo, generolo leitenanto
Bezuglo, generolo majoro Oleševo, generolo majoro Ma
kar jevo, generolo majoro Kučeriavenkos, generolo ma
joro Beliajevo, pulkininko Družinino, generolo majoro
Jeriomenkos, generolo majoro Kudriavcevo, generolo
majoro Gorbačiovo, pulkininko Priachino, generolo ma
joro Gryzlovo, pulkininko Ložkino, generolo majoro Vla-
sovo, pulkininko Maikovo, generolo majoro Stankevskio,
pulkininko Sivankovo, pulkininko Sobianino, generolo
majoro Kvašnino, pulkininko Bikikovo, pulkininko Ko-
žanovo, pulkininko Popovo, pulkininko Kleco, pulkininko
Urbšo kariuomenė; artilerijos generolo pulkininko Chleb-
nikovo, artilerijos generolo leitenanto Bažanovo, artileri
jos generolo leitenanto Nilovskio, artilerijos generolo
leitenanto Makarovo, artilerijos generolo majoro Sčeg-
lovo, artilerijos generolo leitenanto Strelbickio, artileri
jos generolo majoro Telegino, artilerijos generolo ma
joro Derešo, artilerijos generolo majoro Beliakovo, arti
lerijos generolo majoro Samborskio, artilerijos generolo
majoro Stepanenkos, pulkininko Čvykovo, pulkininko
Kapitonenkos, pulkininko Lebedevo, pulkininko Čiapli-
no, pulkininko Žežeruko, pulkininko Gaidukovo, pulki
ninko Mironovo, pulkininko Kuznecovo, pulkininko
77
Skvorcovo, artilerijos generolo majoro Karsanovo, pul
kininko Dolgovo, pulkininko Lukjanovo, pulkininko Lin-
kovo artileristai; tankų kariuomenės generolo leitenanto
Vasiljevo, tankų kariuomenės generolo leitenanto Vols
kio, tankų kariuomenės generolo leitenanto Skorniakovo,
tankų kariuomenės generolo leitenanto Butkovo, tankų
kariuomenės generolo majoro Malachovo, pulkininko
Volkovo, papulkininkio Kolesnikovo, pulkininko Paramo-
novo, pulkininko Sadovskio, pulkininko Berzino, pulki
ninko Batalkino, pulkininko Feščenkos, pulkininko Ar-
chipovo, pulkininko Kutuzovo, pulkininko Chrapovickio,
tankų kariuomenės generolo majoro Lipatovo, pulkinin
ko Menšovo, tankų kariuomenės generolo majoro Judino,
pulkininko Stanislavskio, papulkininkio Pokolovo, pulki
ninko Dolganovo, papulkininkio Jermakovo, pulkininko
Kalinino, pulkininko Bespalovo tankistai; aviacijos ge
nerolo pulkininko Papivino, pulkininko Aleksandrovo,
pulkininko Kučmos, aviacijos generolo leitenanto Filmo,
pulkininko Kurbatovo, aviacijos generolo majoro Ivano
vo, aviacijos generolo leitenanto Beleckio, pulkininko
Plachovo, pulkininko Graščenkovo, pulkininko Stalino,
aviacijos generolo majoro Kitajevo, pulkininko Fokino,
pulkininko Rykačiovo, papulkininkio Sruliko, papulki
ninkio Rybakovo, pulkininko Prutkovo, papulkininkio
Kariakino, pulkininko Čiučevo, aviacijos generolo majoro
Molokovo lakūnai; inžinerijos kariuomenės generolo
leitenanto Kosarevo, inžinerijos kariuomenės generolo
majoro Kuliničio, inžinerijos kariuomenės generolo ma
joro Kolmakovo, inžinerijos kariuomenės generolo ma
joro Brynzovo, papulkininkio Kuznecovo, pulkininko Ste-
čišino, pulkininko Kučeruko, pulkininko Korotkovo pio
nieriai; ryšių kariuomenės generolo majoro Babkino, ry
šių kariuomenės generolo majoro Boroviagino, pulkinin
ko Zacharovo, ryšių kariuomenės generolo majoro Ko-
korino, ryšių kariuomenės generolo majoro Sorokino,
pulkininko Minino, pulkininko Kovalenkos ryšininkai.
siai pasižymėjusius kautynėse pralaužiant priešo gynybą,
pristatyti ordinais apdovanoti.
78
Šiandien, spalio 8 d., 22 valandą 30 minučių mūsų
Tėvynės sostinė Maskva Tėvynės vardu saliutuoja šau
niajai 1-ojo Pabaltijo fronto kariuomenei, pralaužusiai
vokiečių gynybą, dvidešimčia artilerijos salvių iš dviejų
šimtų dvidešimt keturių pabūklų.
vadovaujamai kariuomenei, dalyvavusiai kautynėse pra-
laužiant priešo gynybą.

1944 m. spalio 8 d.

įsakymas Nr. 262
1-ojo Pabaltijo fronto vadui
armijos generolui Bagramianui
ir fronto štabo viršininkui
generolui pulkininkui Kurasovui
dėl Klaipėdos išvadavimo
Šiandien, sausio 28 d., 1-ojo Pabaltijo fronto
kariuomenė, pradėjusi puolimą, užėmė Lietuvos miestą
Klaipėdą (Memel) — svarbų uostą ir stiprų vokiečių gy
nybos atsparos mazgą Baltijos pajūryje, tuo užbaigdama
visišką Tarybų Lietuvos išlaisvinimą iš vokiškųjų gro
bikų.
Kautynėse dėl Klaipėdos pasižymėjo generolo pulki
ninko Kuznecovo, generolo leitenanto Malyševo, gene
rolo majoro Kudriaševo, generolo majoro Ibianskio, ge
nerolo majoro Samarskio, generolo majoro Škurino, pul
kininko Družinino, pulkininko Krasnovskio, pulkininko
Verbovo, generolo majoro Urbšo kariuomenė; artilerijos
79
generolo majoro Aleksandrovo, kontradmirolo Kuzneco-
vo, pulkininko Kovaliovo, pulkininko Lebedevo, papulki
ninkio Viskovo, majoro Mitkos, papulkininkio Runovo,
papulkininkio Supruno, pulkininko Kobeco, papulkinin
kio Barbakadzės, papulkininkio Granino artileristai; pul
kininko Filipovo, papulkininkio Šišlino, pulkininko Vol
kovo tankistai; aviacijos generolo pulkininko Papivino,
aviacijos generolo pulkininko Samochino, aviacijos gene
rolo leitenanto Dagajevo, aviacijos generolo leitenanto
Ušakovo, aviacijos generolo leitenanto Tupikovo, aviaci
jos generolo leitenanto Nestercevo, aviacijos generolo
majoro Ivanovo, aviacijos generolo majoro Lebedevo,
pulkininko Manžosovo, pulkininko Kuročkino, papulki
ninkio Usačiovo, majoro Suliko .lakūnai; inžinerijos ka
riuomenės generolo, majoro Razvozovo, pulkininko Mu-
chino, papulkininkio Švarcbroito pionieriai; pulkininko
Lebedevo, majoro Fedosejenkos ryšininkai.
siai pasižymėjusius kautynėse dėl Klaipėdos, pristatyti
„Klaipėdos" vardui suteikti ir ordinais apdovanoti.
Šiandien, sausio 28 d., 22 valandą mūsų Tėvynės sos
tinė Maskva Tėvynės vardu saliutuoja šauniajai 1-ojo
Pabaltijo fronto kariuomenei, užėmusiai Klaipėdą ir už
baigusiai visišką Tarybų Lietuvos išvalymą nuo vokiečių,
dvidešimčia artilerijos salvių iš dviejų šimtų dvidešimt
keturių pabūklų.
Klaipėdos.

1945 m. sausio 28 d.
80
VII TARYBINIAI KARIAI,
PARTIZANAI IR POGRINDININKAI,
KURIEMS SUTEIKTAS
TARYBŲ SĄJUNGOS DIDVYRIO VARDAS
UŽ ŽYGDARBIUS,
ATLIKTUS LIETUVOS TSR
1941— 1945 METAIS
1. ABDULINAS AN VARAS
5 A 277 ŠD 846 AP pabūklo tarnybos vadas, vyr. serž.
Gimė 1917 m. Baškirijos ATSR, Iljiševsko raj., Staro Diu-
mejevo k. Totorius. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant
Šakių raj.
2. ACHMALDINOVAS FAZULJANAS
11 Gv. A 11 Gv. ŠD žvalgų kuopos skyriaus vadas, gv.
vyr. serž. Gimė 1918 m. Baškirijos ATSR, Kušnarenkovo
raj., Achmetovo k. Totorius. TSKP narys. Pasižymėjo for
suojant Nemuną Alytaus raj.
3. ACHMEDOVAS TURGUNAS
11 Gv. A 1 Gv. ŠD 169 Gv. ŠP sunkiojo kulkosvaidžio
taikytojas, gv. jaun. serž. Gimė 1925 m. Taškento sr.,
Pervyj Chirmano kišlake. Uzbekas. VLKJS narys. Žuvo
narsiai kovodamas Alytaus raj. Palaidotas Alytuje.
4. AFANASJEVAS SERGEJUS
1 TK 44 Mot. ŠBr. kulkosvaidininkas, eil. Gimė 1925 m.
Briansko sr., Žukovkos raj., Nikolskaja Slabados k. Ru
sas. Pasižymėjo vaduojant Utenos raj.
5. ALCHIMOVAS VLADIMIRAS
5 A 3 Gv. VKVR AD 22 Gv. ABr. 261 Gv. AP baterijos
vadas, gv. Įeit. Gimė Smolensko sr., Smolensko raj., Mi-
kulino k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo sumaniu vado
vavimu baterijai vaduojant Vilnių, Kauną, Šakių raj.
6. A rm ija išv ad u o to ja
81
6. ALEKSEJEVAS ALEKSANDRAS
26 Gv. Min. P diviziono žvalgybos viršininkas, gv. ltn.
Gimė 1923 m. Maskvoje. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo
vaduojant Ignalinos, Utenos, Anykščių, Panevėžio ir Šiau
lių raj.
7. ALEKSONIS JUOZAS
LLKJS Kauno miesto ir apskrities pogrindinio komiteto
narys. Gimė 1913 m. Lazdijų raj. Ricieliuose. Lietuvis.
Kandidatas į TSKP narius. Didžiojo Tėvynės karo parti
zanas. 1943—1944 m. LLKJS Kauno miesto ir apskrities
pogrindinio komiteto narys. Suorganizavo radijo stotį
„Tiesos balsas". Žuvo Kaune 1944 m. kovo mėn. susirė
mime su policija.
8. ALTUCHOVAS IVANAS
33 A 222 ŠD 666 AP pabūklo tarnybos vadas, serž. Gimė
1920 m. Kursko sr., Čeremisinovo raj., Černiankų k. Ru
sas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Bal
bieriškiu ir atremiant priešo kontratakas Vilkaviškio raj.
9. AMERŠOJEVAS SAFARAS
5 A 3 Gv. VKVR AD 213 Gv. AP pabūklo tarnybos va
das, gv. vyr. serž. Gimė 1912 m. Tadžikijos TSR, Kuliavo
raj., Zargaro kišlake. Tadžikas. TSKP narys. Žuvo didvy
riškai kovodamas prie Žiežmarių. Palaidotas Žiežmariuose.
10. ANDREJEVAS ALEKSEJUS
5 A 159 ŠD 491 ŠP pabūklo tarnybos vadas, jaun. serž.
Gimė 1924 m. Orenburge. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo
forsuojant Nemuną ties Balbieriškiu ir kautynėse Šakių
raj.
11. ANISIMOVAS NIKOLAJUS
5 A 277 ŠD 846 AP radiotelegrafistas, jaun. serž. Gimė
1922 m. Tambovo sr., Mučkapo gyvenvietėje. Rusas.
VLKJS narys. Didvyriškai kovojo Šakių raj. Žuvo Ryt
prūsiuose. Palaidotas Dobrovolsko gyvenvietėje.
82
12. ANTONENKA KUZMA
5 Gv. TA 1 atsk. Gv. Mc. P vado pavaduotojas, majoras.
Gimė 1908 m. Belgorodo sr., Koročios raj., Lomovo k.
Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Vilnių, Žemai
tiją, vienas iš pirmųjų įsiveržė į Palangą.
13. APYVALA STANISLOVAS
„Vilniaus" partizanų būrio vadas, LKP Švenčionių ap
skrities pogrindinio komiteto sekretorius, LKP (b) CK Siau
rės srities pogrindinio komiteto narys. Gimė 1920 m.
Ignalinos raj., Krikonyse. Lietuvis. TSKP narys. Sumaniai
vadovavo partizanų būriui, organizavo pogrindines par
tines ir komjaunimo organizacijas, antifašistinius komi
tetus.
14. ARDINCEVAS JAKOVAS
2 Gv. A 25 PTABr. 1187 PTAP baterijos vadas, vyr. ltn.
Gimė 1910 m. Stavropolio krašte, Sovetskajos raj., Otre-
zovo k. Rusas. TSKP narys. Žuvo didvyriškai gindamas
Šiaulius. Palaidotas Šiaulių raj., Bubių k.
15. ARGUNOVAS NIKOLAJUS
3 aviacijos armijos 5 Gv. BAD 35 Gv. BAP eskadrilės
šturmanas, gv. vyr. ltn. Gimė 1919 m. Novosibirsko sr.,
Kočenevo gyvenvietėje. Rusas. TSKP narys. Atliko 172
kovinius skrydžius. Žuvo oro kautynėse dėl Klaipėdos.
Palaidotas Rietave.
16. ASEJEVAS IGORIS
5 A 215 SD 781 AP diviziono vadas, kpt. Gimė 1923 m.
Volgogrado sr., Nižnečirkajos stanicoje. Rusas. TSKP na
rys. Didvyriškai žuvo atremiant priešo kontrsmūgį Šakių
raj. Palaidotas Kudirkos Naumiestyje.
17. ATAMANOVSKIS PIOTRAS
51 A 77 ŠD 276 ŠP kulkosvaidžio tarnybos vadas, vyr.
serž. Gimė 1899 m. Čerkasuose. Ukrainietis. Nepartinis.
Žuvo atremdamas priešo kontrataką Skuodo raj. Palaido
tas Skuode.
83
18. AVERINAS NIKOLAJUS
3 Gv. Mech. K 1510 SAP pabūlo taikytojas, eilinis. Gimė
1908 m. Vologdos sr., Vytegros raj., Averino k. Rusas.
TSKP narys. Žuvo didvyriškai kovodamas Šiauliuose. Pa
laidotas Šiauliuose.
19. BABACHINAS KALISTRATAS

11 Gv. A 26 Gv. ŠD 30 Gv. pionierių bataliono skyriaus
vadas, gv. serž. Gimė 1918 m. Novosibirsko sr., Bolotino
raj., Sovetskajos k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo for
suojant Nemuną Varėnos raj.
20. BAB1S VLADIMIRAS

I TK 117 TBr. bataliono vadas, mjr. Gimė 1913 m. Mask
voje. Rusas. Nepartinis. Žuvo didvyriškai kovodamas Že
maitijoje. Palaidotas Kelmėje.
21. BALANDINAS VASILIJUS

II Gv. A l i Gv. ŠD 30 Gv. ŠP baterijos vadas, gv. vyr.
ltn. Gimė 1920 m. Riazanės sr., Šacko raj., Lesnoje Kono-
bejevo k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Ne
muną Alytaus raj.
22. BATRAKOVAS MICHAILAS

5 A 120 atsk. TBr. tankų kuopos vadas, kpt. Gimė 1922 m.
Gomelio sr., Vetkos raj., Radugos k. Baltarusis. TSKP
narys. Pasižymėjo vaduojant Kauną. Žuvo Rytprūsiuose
1945 m. Palaidotas Kybartuose.
23. BAZAKINAS NIKOLAJUS

5 A 63 ŠD 346 ŠP kuopos vadas, jaun. ltn. Gimė 1923 m.
Maskvoje. Rusas. TSKP narys. Sumaniai vadovavo kuo
pai ir pats didvyriškai kovėsi atremiant priešo kontrataką
Šakių raj.
84
24. BELINSKIS JEFIMAS
43 A 32 ŠD 133 AP būrio vadas, ltn. Gimė 1925 m. Kras
nojarsko krašte, Severo Jeniseisko .gyvenvietėje. Žydas.
TSKP narys. Didvyriškai žuvo vykdydamas žvalgybą
Klaipėdos raj. Palaidotas Klaipėdos raj., Kairių k.
25. BELOVAS ALEKSANDRAS

5 A 63 ŠD 346 ŠP būrio vado pavaduotojas, vyr. serž.
Gimė 1923 m. Ivanovo sr., Furmanovo mieste. Rusas.
TSKP narys. Didvyriškai kovojo Šakių raj. Vienas iš pir
mųjų pasiekė TSRS sieną.
26. BELOVAS IVANAS

5 A 159 ŠD 631 ŠP bataliono vado pavaduotojas, kpt.
Gimė 1918 m. Novgorodo sr., Kulatino k. Rusas. TSKP
narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną Alytaus raj.
27. BENDEBERJA FIODORAS

11 Gv. A 5 Gv. ŠD 12 Gv. ŠP prieštankinių šautuvų būrio
vadas, gv. ltn. Gimė 1917 m. Charkovo sr., „Družnąją
praca" kolūkio gyvenvietėje. Ukrainietis. TSKP narys.
Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Druskininkais.
28. BERIOZKINAS SERGEJUS

5 A 371 ŠD 242 ŠP atsk. prieštankinės artilerijos divizio
no pabūklo tarnybos vadas, vyr. serž. Gimė 1923 m.
Maskvos sr., Novopetrovsko raj., Gorodiščės k. Rusas.
TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Darsū
niškiu.
29. BEZDVORNAS ANATOLIJUS.

45 atsk. PTABr. 1972 PTAP artileristas, eil. Gimė 1922 m.
Donecko sr., Artiomovsko raj., K. Lybknechto gyvenvie
tėje. Ukrainietis. Nepartinis. Didvyriškai kovojo atrem
damas priešo tankų atakas ties Žagare.
85
30. BIBILAŠVILIS ALEKSANDRAS
2 Gv. A 32 Gv. ŠD 80 Gv. ŠP bataliono vadas, gv. kpt.
Gimė 1916 m. Gruzijos TSR, Zestafonio raj., Kveda Saka-
ros k. Gruzinas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Šiau
lių, Kelmės ir Tauragės raj. Žuvo ties Žygaičiais. Palai
dotas Tauragėje.
31. BORISĄ HUBERTAS

narys. Gimė 1920 m. Utenos raj., Žadavainiuose. LLKJS
narys. Lietuvis. LLKJS Kauno miesto ir apskrities pogrin
dinio komiteto narys. 1944 m. balandžio 27 d. gestapinin
kų suimtas, žiauriai kankintas. Nusižudė kalėjime 1944 m.
gegužės mėn.
32. BORODINAS NIKOLAJUS

11 Gv. A 1 Gv. ŠD 171 Gv. ŠP būrio vado padėjėjas, gv.
vyr. serž. Gimė 1923 m. Penzos sr., Narovčiato raj., Koše-
liovkos k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Ne
muną ties Alytumi.
33. BORŠČIKAS IVANAS

51 A 77 ŠD 239 AP baterijos vadas, vyr. ltn. Gimė
1919 m. Kijevo sr., Jagotino raj., Godunovkos k. Ukrai
nietis. TSKP narys. Žuvo narsiai kovodamas su priešu
prie Žagarės. Palaidotas Latvijos TSR, Duobelės raj.
34. BRAGINAS VASILIJUS

5 A 277 ŠD 854 ŠP kulkosvaidžių kuopos vadas, ltn.
Gimė 1920 m. Kostromos sr., Vochmos raj., Doro k. Ru
sas. VLKJS narys. Sumaniai vadovavo kuopai ir pats
didvyriškai kovėsi vaduojant Vilnių, Kaišiadorių, Jona
vos ir Kauno rajonus.
35. BRAGINAS VASILIJUS

5 A 159 ŠD 491 ŠP skyriaus vadas, jaun. serž. Gimė
1925 m. Krasnojarsko krašte, Jermakovskojės k. Rusas.
86
VLKJS narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Punia,
vienas iš pirmųjų pasiekė TSRS valstybinę sieną Šakių
raj.
36. BRYZGALOVAS IVANAS
19 TK 1452 SAP savaeigio pabūklo užtaisytojas, jaun.
serž. Gimė 1926 m. Permės sr., Cernuškos raj., Rakino k.
Rusas. Nepartinis. Žuvo didvyriškai kovodamas Biržų
raj. Palaidotas Nemunėlio Radviliškio miestelyje.
37. BUDIUKAS NIKOLAJUS

5 A 953 SAP savaeigės baterijos vadas, gv. kpt. Gimė
1920 m. Nikolajevo sr., Baštankos raj., Marjevkos k. Uk
rainietis. TSKP narys. Didvyriškai kovojo Vilniuje. Žuvo
vaduodamas Vilkaviškio raj. Palaidotas Vilkaviškyje.
38. BULACHOVAS ALEKSEJUS

11 Gv. A 31 Gv. ŠD 97 Gv. ŠP vadas, gv. pplk. Gimė
1914 m. Briansko sr., Starodubo raj., Jackovičių k. Rusas.
TSKP narys. Sumaniai vadovavo pulkui vaduojant Alytų..
39. CARENKA LAVRENTIJUS

3 Gv. Mech. K 43 Gv. TP tanko vadas, gv. ltn. Gimė
1914 m. Kirgizijos TSR, Kuršabo raj., Leninskojės k. Uk
rainietis. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Vilnių ir
Šiaulius.
40. CHAIRULINAS CHALILAS
11 Gv. A 84 Gv. ŠD 245 ŠP kulkosvaidininkas, gv. eil.
Gimė 1920 m. Totorijos ATSR, Nurlato raj., Kugejevo k.
Totorius. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną
Alytaus raj.
41. CHAIRUTDINOVAS MINGAZAS
5 A 159 ŠD 597 AP pabūklo tarnybos vadas, serž. Gimė
1905 m. Orenburgo sr., Abdulino raj., Novojakupovo k.
Totorius. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Šakių raj.
87
42. CHALIAVICKIS MAKSIMAS
51 A 87 ŠD 1379 ŠP vadas, mjr. Gimė 1909 m. Poltavos
sr., Lubnų raj., Visšij Balateco k. Ukrainietis. TSKP na
rys. Pasižymėjo vaduojant Akmenės raj. Mirė nuo žaizdų.
Palaidotas Latvijos TSR, Duobelės raj.
43. CHARITONOVAS VASILIJUS
148 atsk. inžinerinio-tankų pulko tanko vadas, jaun. ltn.
Gimė 1917 m. Čiuvašijos ATSR, Urmarų raj., Tiurlemos
k. Čiuvašas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Varėnos
raj.
44. CHOLODAS MICHAILAS
19 TK 101 TBr. motorizuoto šaulių bataliono automatinin
kas, eil. Gimė 1923 m. Charkovo sr., Veliky Burluko raj.,
Maly Burluko k. Ukrainietis. Nepartinis. Biržų raj. pakar
tojo A. Matrosovo žygdarbį. Palaidotas Biržuose.
45. CHUDIAKOVAS VASILIJUS
2 Gv. A 3 Gv. ŠD žvalgų kuopos vadas, gv. kpt. Gimė
1919 m. Voronežo sr., Novaja Usmanės raj., Rykanės k.
Rusas. TSKP narys. Žuvo kovodamas priešo užnugaryje
Kelmės raj. Palaidotas Kelmėje.
46. CINDELIS BERELIS
16 LŠD 224 AP pabūklo taikytojas, eil. Gimė 1916 m.
Rokiškyje. Žydas. Nepartinis. Žuvo didvyriškai kovoda
mas su priešu Pagėgių raj. Palaidotas Pagėgiuose.
47. CEČIULINAS IVANAS
3 Gv. Mech. K 9 Gv. Mech. Br. žvalgų būrio vadas, gv.
ltn. Gimė 1918 m. Sverdlovsko sr., Alapajevsko raj., Ce-
čiulino k. Rusas. TSKP narys. Didvyriškai kovėsi Šiaulių
raj. Žuvo 1945 m. Latvijoje. Palaidotas Vainodėje.
48. Če p o n is A l f o n s a s
narys. Gimė 1924 m. Kaune. Lietuvis. LLKJS narys. Žuvo
kovodamas Kauno pogrindyje 1944 m. sausio 24 d.
88
49. CERKASOVAS NIKOLAJUS
6 Gv. A 21 VKVR AD 246 Min. P būrio vadas, jaun. ltn.
Gimė 1923 m. Kalinino sr., Zubcovq raj., Ivanovkos k.
Rusas. TSKP narys. Žuvo didvyriškai kovodamas su prie
šu Zarasų raj. Palaidotas Zarasų raj., Smalvų k.
50. ClUGUNOVAS IVANAS

1 TK 89 TBr. tankų būrio vadas, jaun. ltn. Gimė 1921 m.
Kalugos sr., Liudinovo raj., Verbežicų k. Rusas. TSKP
narys. Pasižymėjo vaduojant Rokiškio raj.
51. ČIUMAKAS DMITRI JUS

43 A 17 VKVR PTABr. 569 PTAP žvalgas, jefr. Gimė
1913 m. Nikolajevo sr., Pervomaisko raj., Syrovo k. Uk
rainietis. TSKP narys. Žuvo didvyriškai kovodamas su
priešu Utenos raj. Palaidotas Utenoje.
52. ClUMAKOVAS ANDREJUS

5 A 277 SD 854 ŠP prieštankinio šautuvo taikytojas,
jaun. serž. Gimė 1924 m. Irkutsko sr., Alarsko raj., Bol-
šaja Jernos k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant
Kaišiadorių, Kauno, Šakių raj. Žuvo prie Sintautų. Palai
dotas Sintautuose.
53. CIUMOVAS AFANASIJUS

1 TK 44 Mot. ŠBr. pabūklo taikytojas, eil. Gimė 1901 m.
Kemerovo sr., Kiseliovsko mieste. Rusas. TSKP narys.
Šiaulių raj. sunaikino tris priešo tankus.
54. DEINEKINAS PAVLAS

5 Gv. TA 19 Gv. TBr. tankų kuopos vadas, gv. ltn. Gimė
1918 m. Voronežo sr., Kalačio raj., Popasnojės k. Rusas.
TSKP narys. Vaduojant Baltarusiją ir Lietuvą, jo kuopa
sunaikino 30 priešo tankų ir daug kitos technikos. Žuvo
ties Gdynia 1945 m.
89
55. DMITRIJEVAS ALEKSEJUS
3 Gv. VKVR AD 214 AP diviziono vadas, gv. kpt. Gimė
1919 m. Kokčetavo sr., Volodarskojės raj., Karasiovkos k.
Sumaniai vadovavo divizionui atremiant priešo kontrata
ką Šakių raj. Žuvo Rytprūsiuose. Palaidotas Kudirkos
Naumiestyje.
56. DMITRIJEVAS FILIPAS

5 A 184 ŠD 616 AP baterijos vadas, ltn. Gimė 1910 m.
Maskvos sr., Klino raj., Olesovo k. Rusas. TSKP narys.
Pasižymėjo vaduojant Šakių raj. Žuvo Rytprūsiuose
1945 m. Palaidotas Jenino Slavskojės gyvenvietėje.
57. DOLGANOVAS IVANAS

2 Gv A 14 VKVR PTABr. 534 AP pabūklo tarnybos va
das, vyr. serž. Gimė 1923 m. Kirovo sr., Sovetsko raj.,
Medvedevkos k. Rusas. TSKP narys. Radviliškio raj. su
naikino tris priešo tankus.
58. DUBROVINAS MICHAILAS

5 A 696 PTAP baterijos vadas, kpt. Gimė 1913 m. Pen-
zos sr., Bekovo raj., Pokrovskojės k. Rusas. TSKP narys.
Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Kaunu. Žuvo. Palai
dotas Žiežmariuose.
59. DUBROVSKIS GEORGIJUS

5 A 277 ŠD 850 ŠP vado pavaduotojas politiniams reika
lams, mjr. Gimė 1901 m. Oriolo sr., Urickio raj., Bobra-
kų k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Vilnių,
Kauną ir Šakių raj.
60. DUDKINAS ALEKSANDRAS
5 A 184 ŠD 262 ŠP kuopos vadas, vyr. ltn. Gimė 1921 m.
Maskvos sr., Šiolkovo raj., Gromkovo k. Rusas. TSKP
narys. Jo kuopa pirmoji pasiekė TSRS valstybinę sieną
Šakių raj. Žuvo kovodamas Rytprūsiuose.
90
61. FABRICNOVAS VASILIJUS
11 Gv. A 5 Gv. SD 21 Gv. 5P kulkosvaidžių tarnybos va
das, gv. serž. Gimė 1925 m. Maskvos sr., Zvenigorode.
Rusas. VLKJS narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties
Druskininkais. Placdarme buvo sunkiai sužeistas. Mirė
nuo žaizdų. Palaidotas Smolenske.
62. FALMONOVAS MICHAILAS

11 Gv. A 65 Inž. Br. bataliono vado pavaduotojas, kpt.
Gimė 1916 m. Gorkio sr., Rabotkinsko raj., Jurkino k.
Rusas. TSKP narys. Alytaus raj., ties Nemunaičiu, pastatė
medinį tiltą per Nemuną ir tuo užtikrino kariuomenės
persikėlimą į vakarinį Nemuno krantą.
63. FEDOTOVAS VASILIJUS

16 LŠD 249 ŠP žvalgų būrio vadas, vyr. serž. Gimė 1924 m.
Kuibyševo sr., Syzranės mieste. Rusas. TSKP narys. Pasi
žymėjo vaduojant Šilutės raj.
64. FEFILOVAS PIOTRAS

11 Gv. A 5 Gv. ŠD 12 Gv. ŠP bataliono vadas, gv. vyr.
ltn. Gimė 1915 m. Archangelsko sr., Velsko raj., Kuligos
k. Rusas. TSKP narys. Žuvo didvyriškai kovodamas su
priešu prie Druskininkų. Palaidotas Druskininkuose.
65. FENKA STEPANAS

5 A 371 ŠD 1233 ŠP pabūklo tarnybos vadas, eil. Gimė
1921 m. Poltavos sr., Zenkovo raj., Velikaja Pavlovkos k.
Ukrainietis. Nepartinis. Gindamas placdarmą vakarinia
me Nemuno krante Kauno raj., pamuše tris priešo tan
kus.
66. FILOSOFOVAS ALEKSANDRAS

5 A 184 ŠD 294 ŠP prieštankinių šautuvų būrio vadas,
gv. ltn. Gimė 1924 m. Jaroslavlio sr., Pereslavlio raj.,
Vioskų k. Rusas. VLKJS narys. Sumaniai vadovavo bū
riui vaduojant Vilnių, Kauną bei Šakių raj.
91
67. FIODOROVAS BORISAS
3 Gv. Mech. K 7 Gv. Mech. Br. Mot. ŠB vadas, gv. kpt.
Gimė 1915 m. Tambove. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo
vaduojant Šiaulius. Žuvo Latvijoje. Palaidotas Jelgavoje.
68. FIODOROVAS VALENTINAS
1 TK 44 Mot. ŠBr. prieštankinio pabūklo taikytojas, jaun.
serž. Gimė 1925 m. Čitos sr., Sretensko raj., Lomų k.
Rusas. VLKJS narys. Atrėmė priešo kontrataką Šiaulių
kryptimi, pamuše tris tankus.
69. FOMINAS VASILIJUS
4 SA 32 ŠD 113 ŠP kulkosvaidžių kuopos vadas, kpt.
Gimė 1908 m. Kalinino sr., Rameškų raj., Ilgoščių k. Ru
sas. TSKP narys. Žuvo narsiai kovodamas Kuršių neri
joje. Palaidotas Kairių k.
70. FROLOVAS U JA
Mordovijos ATSR, Insaro raj., Luch Maidano k. Rusas.
TSKP narys. Žuvo vaduodamas Jurbarko raj. Palaidotas
Jurbarke.
71. GABOVAS JEVGENIJUS
45 atsk. PTABr. 1972 AP būrio vadas, jaun. ltn. Gimė
1922 m. Novosibirske. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo at-
remiant priešo kontrsmūgį prie Žagarės.
72. GAISINAS CHASANAS
43 A 204 ŠD 700 ŠP kulkosvaidžio tarnybos vadas, serž.
Gimė 1908 m. Baškirijos ATSR, Kumertau raj., Karajevo
k. Baškiras. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Kupiškio
ir Biržų raj.
73. GALINAS PIOTRAS
19 TK 1452 SAP baterijos vadas, ltn. Gimė 1923 m. Vla
dimiro sr., Strumino mieste. Rusas. VLKJS narys. Pasižy
mėjo vaduojant Biržų raj.
92
74. GALUTVA GRIGORIJUS
5 A 159 ŠD 558 ŠP bataliono vadas, vyr. ltn. Gimė
1916 m. Briansko sr., Unečios raj., .Novo Krasnojės k.
Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ir va
duojant Šakių raj.
75. GALUZA GRIGORIJUS

3 Gv. Mech. K 9 Gv. Mech. Br. žvalgų kuopos vadas, gv.
kpt. Gimė 1918 m. Černigovo sr., Nosovkos raj., Lesnyje
Chutorų k. Ukrainietis. TSKP narys. Pasižymėjo vaduo
jant Šiaulių ir Joniškio raj.
76. GERASIMOVAS SERGEJUS

I aviacijos armijos, 1 Gv. ŠAD 136 Gv. ŠAP eskadrilės
vadas, gv. mjr. Gimė 1915 m. Vladimiro sr., Stavrovo
raj., Čižovo k. Rusas. TSKP narys. Žuvo nukreipęs de
gantį savo lėktuvą į priešo ešeloną, stovėjusį Alvito ge
ležinkelio stotyje.
77. GERASIMOVAS VLADIMIRAS

5 Gv. TA 18 Gv. TBr. automatininkų skyriaus vadas, gv.
vyr. serž. Gimė 1925 m. Tūloje. Rusas. VLKJS narys. Pa
sižymėjo vaduojant Raseinių raj. ir Žemaitiją.
78. GERASINAS VALENTINAS

II Gv. A 31 Gv. ŠD 97 Gv. ŠP būrio vadas, gv. jaun. ltn.
Gimė 1923 m. Oriolo sr., Mcensko raj., Jakovlevkos k.
Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties
Alytumi.
79. GLASKO JEVGENIJUS

11 Gv. A 8 Gv. ŠK inžinierius, gv. pplk. Gimė 1915 m.
Maskvoje. Rusas. TSKP narys. Ties Merkine organizavo
artilerijos junginio perkėlimą pontonais į vakarinį Ne
muno krantą.
93
80. GLAZKOVAS VASILIJUS
43 A 263 ŠD 369 atsk. prieštankinės artilerijos diviziono
pabūklo taikytojas, serž. Gimė 1925 m. Tambovo sr., Mor-
šansko raj., Rakšos k. Rusas. TSKP narys. Kautynėse ties
Kuršėnais pamuše tris priešo tankus.
81. GOLOVČENKA VASILIJUS

39 A 338 ŠD 1134 ŠP bataliono vadas, mjr. Gimė 1921 m.
Kazachijos TSR, Zaisano mieste. Rusas. TSKP narys. Pasi
žymėjo forsuojant Nemuną ties Kaunu.
82. GOLUBKOVAS ALEKSEJUS

43 A 357 ŠD 923 AP diviziono ryšių skyriaus vadas, serž.
Gimė 1912 m. Kostromos sr., Sudislavlio raj., Michailov-
kos k. Rusas. TSKP narys. Žuvo vaduodamas Švenčionis.
Palaidotas Baltarusijos TSR, Lentupiu gyvenvietėje.
83. GOLUBOVSKIS BORISAS

19 TK 79 TBr. tankų kuopos vadas, vyr. ltn. Gimė 1922 m.
Kijevo sr., Poleskojės raj., Dubovajos k. Rusas. TSKP
narys. Sumaniai vadovavo kuopai kovojant Biržų raj.,
ten jis buvo sunkiai sužeistas. Mirė nuo žaizdų. Palaido
tas Rygoje.
84. GORBUNOVAS DMITRIJUS

5 A 97 ŠD būrio vadas, vyr. serž. Gimė 1924 m. Totorijos
ATSR, Apastovo raj., Biševo k. Rusas. TSKP narys. Pasi
žymėjo vaduojant Vilnių. Žuvo kautynėse prie Kauno.
Palaidotas Kaune.
85. GORNOVAS TIMOFEJUS

Gimė 1916 m. Vitebsko sr., Liozno raj., Osipovo k. Balta
rusis. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Šakių raj. Žuvo
Rytprūsiuose. Palaidotas Nesterovo raj., Babuškino k.
94
86. GORODOVIKOVAS BASANAS
5 A 184 ŠD vadas, gen. mjr. Gimė 1910 m. Rostovo sr.,
Proletarsko raj., Mokraja Jelmuto vienkiemyje. Kalmu
kas. TSKP narys. Sumaniai vadovavo‘divizijai kautynėse
dėl Vilniaus, forsuojant Nemuną ir kovojant Šakių raj.
87. GORŠKOVAS SERGEJUS

17 atsk. PTABr. 712 AP pabūklo tarnybos vadas, vyr.
serž. Gimė 1911 m. Penzos sr., Serdobsko raj., Sekretar-
kos k. Rusas. TSKP narys. Ties Šiauliais, žuvus karinin
kams, vadovavo baterijai ir pats pamuše tris priešo tan
kus.
88. GREBENIUKAS JEVTEJUS
2 Gv. A 32 Gv. ŠD 85 Gv. ŠP būrio vado pavaduotojas,
gv. vyr. serž. Gimė 1900 m. Zaporožės sr., Melitopolio
raj., Fiodorovkos k. Ukrainietis. TSKP narys. Sumaniai
vadovavo būriui atremiant priešo kontrataką Šiaulių raj.
Žuvo granatomis susprogdinęs priešo tanką. Palaidotas
Bubių k.
89. GUBKINAS GEORGIJUS
5 A 184 ŠD 297 ŠP bataliono vadas, kpt. Gimė 1919 m.
Blagoveščenske. Rusas. TSKP narys. Jo batalionas pir
masis pasiekė TSRS valstybinę sieną Šakių raj.
90. GULENKA ILJA

5 A 277 ŠD 846 AP pabūklo taikytojas, serž. Gimė
1924 m. Novosibirsko sr., Kargato raj., Denisovkos k.
Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Šakių raj.
91. IVANIN AS JEGORAS

14 atsk. PTABr. 747 AP baterijos viršila, viršila. Gimė
1918 m. Sverdlovsko sr., Turinskaja Slobodos raj., Po-
krovkos k. Rusas. TSKP narys. Šiaulių raj. pamuše ketu
ris tankus.
95
92. IVANOVAS GEORGIJUS
1 TK 44 Mot. ŠBr. pabūklo užtaisytojas, jaun. serž. Gimė
1925 m. Novosibirsko sr., Čulymo raj., Guskovo k. Rusas.
VLKJS narys. Pasižymėjo atremiant priešo kontrpuolimą
Šiaulių raj., ties Kužių k.
93. JABOROVAS IVANAS

5 Gv. TA 3 TBr. Mot. ŠB vado pavaduotojas politiniams
reikalams, gv. mjr. Gimė 1910 m. Permės sr., Krasnovi-
šersko raj., Nižniaja Jazvos k. Rusas. TSKP narys. Žuvo
narsiai kovodamas Vilniuje. Palaidotas Vilniuje.
94. JAGLINSKIS MICHAILAS

4 SA 158 ŠD žvalgų kuopos būrio vadas, vyr. serž. Gimė
1922 m. Kazachijos TSR, Ščiučino raj., Knecų k. Rusas.
TSKP narys. Atliko daug žvalgybos žygių į priešo užnu
garį.
95. JAKOVLEVAS PIOTRAS

5 A 144 ŠD 449 ŠP kulkosvaidžio tarnybos vadas, eil.
Gimė 1925 m. Smolensko sr., Šumiačių raj., Selintų k.
Rumšiškėmis. Žuvo Rytprūsiuose. Palaidotas Kybartuose.
96. JAKOVLEVAS TIMOFEJUS

pabūklo taikytojas, jaun. serž. Gimė 1905 m. Altajaus
krašte, Zavjalovo raj., Čistooziorkos k. Rusas. TSKP na
rys. Forsavus Nemuną Kauno raj., pamuše tris priešo
tankus.
97. JAREMČIUKAS DMITRIJUS

1 TK 89 TBr. tankų kuopos vadas, leitenantas. Gimė
1914 m. Kirovogrado sr., Uljanovkos raj., Stanislavčiko k.
Ukrainietis. TSKP narys. Klaipėdos puolamojoje operaci
joje vadovavo užimant tiltą per Kražantę Kelmėje.
96
98. JEGUBČENKA VASILIJUS
1 TK 89 TBr. tankų būrio vadas, leitenantas. Gimė 1923 m.
Donecko sr., Kramatorsko raj., Michailovkos k. Rusas.
TSKP narys. Žuvo vaduodamas Žemaitiją. Palaidotas Pa
gėgiuose.
99. JEMELJANOVAS GAVRILAS
1898 m. Kalinino sr., Staricos raj., Besmenino k. Rusas.
TSKP narys. Žuvo kautynėse dėl Alytaus. Palaidotas Aly
tuje.
100. JEPIŠKINAS MICHAILAS
2 Gv. A 2 Gv. ŠD 1 Gv. ŠP šaulys, gv. jefr. Gimė 1926 m.
Saratovo sr., Kalinino raj., Čichačiovkos k. Rusas. VLKJS
narys. Pasižymėjo vaduojant Kelmės raj.
101. JERIOMENKA IVANAS
16 atsk. Gv. PTABr. 703 PTAP pabūklo tarnybos vadas,
vyr. serž. Gimė 1918 m. Sumų sr., Biticų k. Ukrainietis.
TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Šakių raj.
102. JEROFEJEVSKICHAS LEONIDAS
5 Gv. TA 3 TBr. Mot. ŠB vadas, gv. mjr. Gimė 1913 m.
Permės sr., Karagajaus raj., Karagajaus k. Rusas. TSKP
narys. Žuvo didvyriškai kovodamas Vilniuje. Palaidotas
Vilniuje.
103. JERŠOVAS ALEKSANDRAS
5 A 371 ŠD 1233 ŠP skyriaus vadas, serž. Gimė 1906 m.
Šiaurės Kazachstano sr., Leninskajos raj., Slaviankos k.
Rusas. Nepartinis. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties
Darsūniškiu.
104. JEVDOKIMOVAS VLADIMIRAS
Maskvoje. Rusas. TSKP narys. Jo vadovaujama kuopa
viena iš pirmųjų pasiekė TSRS valstybinę sieną ties Ku
dirkos Naumiesčiu.
7. A rm ija išvaduotoja 97
105. JEVGRAFOVAS SADOFIJUS
21 AD 1310 AP vadas, pplk. Gimė 1913 m. Jeroslavlio sr.,
Nekrasovo raj., Gorochovo k. Rusas. TSKP narys. Su
maniai vadovavo pulkui vaduojant Biržų, Šiaulių, Akme
nės raj. Žuvo Kruopiuose. Palaidotas Šiauliuose.
106. KAIRBAJEVAS MACHMEDAS
17 atsk. PTABr. 712 AP baterijos vadas, vyr. ltn. Gimė
1925 m. Kazachijos TSR, Beskargaisko raj., Smijarsko k.
Kazachas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Šiaulių raj.
107. KALININAS VASILIJUS
11 Gv. A 1 Gv. SD 171 Gv. SP būrio vadas, gv. ltn. Gimė
1924 m. Kirovo sr., Tužos raj., Volkų k. Rusas. Neparti
nis. Žuvo forsuojant Nemuną. Palaidotas Alytuje.
108. KARATAJEVAS ILJA
3 Gv. VKVR AD 214 Gv. AP būrio vadas, gv. ltn. Gimė
1922 m. Alma Atos sr., Gvardeisko raj., Krivošejevo k.
Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Sakių raj. Žuvo
Rytprūsiuose. Palaidotas Kudirkos Naumiestyje. />
109. KASIRINAS ALEKSEJUS
51 A 417 SD 1372 SP skyriaus vadas, jaun. serž. Gimė
1926 m. Riazanės sr., Nasurovo k. Rusas. VLKJS narys.
Skuodo raj. pakartojo A. Matrosovo žygdarbį. Palaidotas
Skuode.
110. KAZARJANAS AŠOTAS
1 TK 117 TBr. bataliono vadas, kpt. Gimė 1919 m. Gruzi
jos TSR, Calkos raj., Čifit Kilisos k. Armėnas. TSKP na
rys. Pasižymėjo vaduojant Tauragės raj.
111. KIRDIŠČEVAS GAVRILAS
13 pasieniečių pulko, 8 užkardos viršininkas, jaun. ltn.
Gimė 1919 m. Akmolinsko sr., Aleksėjevkos raj., Priozior-
nojės k. Rusas. TSKP narys. Žuvo vaduojant Vilniaus
raj. Palaidotas Vilniuje.
98
112. KIRMANOVIČIUS VLADIMIRAS
19 TK 202 TBr. baterijos vadas, kpt. Gimė 1919 m. Bresto
sr., Kobrino mieste. Baltarusis. TSKB narys. Pasižymėjo
atremiant priešo kontrataką ties Žagare.
113. KISELIOVAS IVANAS
3 aviacijos armijos, 274 NAP grandies vadas, ltn. Gimė
1919 m. Riazanės sr., Sasovo raj., Chremovo k. Rusas.
TSKP narys. Virš Kuršėnų, būdamas sužeistas, numušė
keturioliktąjį priešo lėktuvą.
114. KISLUCHINAS IVANAS
5 A 277 ŠD 846 AP baterijos vadas, ltn. Gimė 1919 m.
Permės sr., Vereščiagino raj., Komarų k. Rusas. TSKP
narys. Žuvo Šakių rajone atremdamas priešo tankų kontr
ataką. Palaidotas Kudirkos Naumiestyje.
115. KNIAZEVAS VADIMAS
1 TK 89 TBr. tanko vadas, ltn. Gimė 1924 m. Kostromoje.
Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Kelmę. Žuvo
Rytprūsiuose. Palaidotas Gurjevo rajone.
116. KOČEROVAS VIKTORAS
11 Gv. A 31 Gv. ŠD 95 Gv. ŠP šaulys, gv. eil. Gimė
1924 m. Tambovo sr., Pervomaisko raj., Bogojavlensko
k. Rusas. VLKJS narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną
ties Alytumi.
117. KOCNEVAS IVANAS
2 Gv. A 263 ŠD 995 ŠP pabūklo tarnybos vadas, vyr.
serž. Gimė 1921 m. Totorijos ATSR, Biliarsko raj., Niko
la jevski j Barano kaime. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo
vaduojant Žemaitiją.
118. KOLCAKAS NIKOLAJUS
5 A 184 ŠD 294 ŠP vadas, pik. Gimė 1905 m. Bresto sr.,
Drogičino raj., Ivanovo k. Rusas. TSKP narys. Jo vado
vaujamas pulkas pirmasis pasiekė TSRS valstybinę sieną
Šakių raj.
99
119. KOLESNIKOVAS VLADIMIRAS
5 A 958 SAP pabūklo tarnybos vadas, jaun. ltn. Gimė
1924 m. Semipalatinsko sr., Urdžaro k. Rusas. VLKJS na
rys. Pasižymėjo vaduojant Šakių raj.
120. KOLOSKOyAS ALEKSEJUS
11 Gv. A 1 Gv. ŠD 167 Gv.i ŠP pabūklo taikytojas, gv.
jefr. Gimė 1924 m. Tūlos sr., Ščiokino raj., Rėčka Krapi-
venkos k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Ne
muną ties Alytumi. Žuvo Rytprūsiuose. Palaidotas Guse-
vo raj.
121. KOROBOVAS MICHAILAS
5 A 159 ŠD mokomosios kuopos būrio vado pavaduoto
jas, serž. Gimė 1925 m. Rusas. VLKJS narys. Pasižymėjo
vaduojant Šakių raj.
122. KOROLIOVAS FIODORAS
3 Gv. VKVR AD 214 Gv. AP būrio vadas, gv. ltn. Gimė
1924 m. Altajaus krašte, Ustčaryšskaja Pristanės raj., Tu-
zalovkos k. Rusas. TSKP narys. Pakeitęs sužeistą bateri
jos vadą, sumaniai vadovavo kautynėms Šakių raj.
123. KOROVINAS ARTIOMAS
43 A 208 ŠD 760 ŠP būrio vado padėjėjas, serž. Gimė
1918 m. Orenburgo sr., Tąsios k. Rusas. TSKP narys. Pasi
žymėjo vaduojant Žemaitiją. Žuvo 1945 m.
124. KOSTINAS FIODORAS
5 A 184 ŠD 297 ŠP bataliono vado pavaduotojas politi
niams reikalams, ltn. Gimė 1913 m. Kirovo sr., Oričių raj.,
Agyševo k. Rusas. TSKP narys. Jo įkvėpti kariai narsiai
kovėsi Šakių raj. ir pirmieji pasiekė TSRS valstybinę
sieną.
125. KOVALIOVAS GRIGORIJUS
5 Gv. TA 2 Gv. Mech. Br. skyriaus vadas, gv. serž. Gimė
1902 m. Gomelio sr., Rogačiovo raj., Zaoziorjės k. Balta
rusis. Nepartinis. Žuvo vaduojant Šiaulių raj. ties Gin-
kūnais.
100
126. KOŽINAS PAVELAS
1924 m. Archangelsko sr., Kotlaso raj., Šolomios k. Rusas.
VLKJS narys. Pasižymėjo ginant placdarmą ties Alytu
mi. Žuvo 1945 m. Rytprūsiuose.
127. KRYLOVAS NIKOLAJUS

5 A vadas, gen. pik. (vėliau Tarybų Sąjungos maršalas).
Gimė 1903 m. Penzos sr., Garliajevkos k. Rusas. TSKP
narys. Sumaniai vadovavo armijai vaduojant Vilnių, Kau
ną ir kitus LTSR miestus.
128. KRYLOVAS VASILIJUS

3 Gv. Mech. K 43 Gv. TP tankų kuopos vadas, gv. vyr.
ltn. Gimė 1907 m. Smolensko sr., Syčiovkos raj., Čiuba-
rovo k. Rusas. Nepartinis. Jo vadovaujama tankų kuopa
pasižymėjo vaduojant Šiaulius.
129. KRUGLOVAS VASILIJUS

11 A 11 Gv. ŠD pionierių bataliono pionierius, gv. jefr.
Gimė 1905 m. Krasnojarsko krašte, Manos raj., Narvos k.
Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną. Žu
vo 1944 m.
130. KUDINOVAS DMITRIJUS
11 Gv. A 1 Gv. ŠD 169 Gv. ŠP kulkosvaidžių būrio vadas,
gv. vyr. ltn. Gimė 1916 m. Smolensko sr., Viazmos raj.,
Staroje Komiagino k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo for
131. KŪLIKAS ALEKSANDRAS

4 SA 32 ŠD 113 ŠP bataliono partorgas, ltn. Gimė 1907 m.
Zaporožės sr., Berdiansko raj., Derviackojės k. Ukrainie
tis. TSKP narys. Žuvo didvyriškai kovodamas Kuršių ne
rijoje. Palaidotas Kairių k.
101
132. KURINAS ALEKSEJUS
3 Gv. VKVR AD 368 AP baterijos vadas, kpt. Gimė
1922 m. Uljanovsko mieste. Rusas. TSKP narys. Pasižymė
jo vaduojant Vilnių.
133. KURKOVAS VASILIJUS

3 Gv. VKVR AD 261 Gv. AP baterijos vadas, gv. kpt.
Gimė 1922 m. Briansko sr., Diatkovo k. Rusas. TSKP na
rys. Pasižymėjo vaduojant Vilnių, Kauną ir Sakių raj.
134. KUSTOVAS ALEKSEJUS

2 Gv. A 25 atsk. PTABr. 1187 AP pabūklo tarnybos va
das, vyr. serž. Gimė 1918 m. Tambovo sr., Inžavino raj.,
Semionovkos k. Rusas. TSKP narys. Kuršėnų rajone su
naikino šešis priešo tankus.
135. KUZNECOVAS KONSTANTINAS

11 Gv. A 31 Gv. SD 99 Gv. ŠP vadas, gv. pik. Gimė
1912 m. Volgogrado sr., Rudnios raj., Mitiakino k. Su
maniai vadovavo pulkui forsuojant Nemuną ties Alytumi.
136. KUZNECOVAS NIKOLAJUS

pabūklo tarnybos vadas, vyr. serž. Gimė 1922 m. Volog
dos sr., Andomos raj., Pitručėjaus k. Rusas. TSKP narys.
Ties Kuršėnais pamuše tris priešo tankus.
137. KVACANTIRADZE VASILIJUS

43 A 179 ŠD 259 ŠP snaiperis, viršila. Gimė 1907 m.
Gruzijos TSR, Machradzės raj., Končkačio k. Gruzinas.
TSKP narys. Nukovė 215 hitlerininkų, daugelį iš jų
Anykščių, Biržų ir Klaipėdos raj.
138. LAPUŠKINAS JOSIFAS
4 SA 32 ŠD 113 ŠP kuopos vadas, jaun. ltn. Gimė 1916 m.
Riazanės sr., Ižovskojės k. Rusas. Nepartinis. Žuvo va
duojant Kuršių neriją. Palaidotas Kairių k.
102
139. LARINAS MICHAILAS
4 SA 32 SD 113 ŠP kulkosvaidžių būrio vadas, ltn. Gimė
1911 m. Mordovijos ATSR, Jetnikovp raj., Nadeždino k.
Rusas. TSKP narys. Žuvo vaduojant Kuršių neriją. Palai
dotas Kairių k.
140. LARIONOVAS ALEKSEJUS

11 Gv. A 5 Gv. ŠD 12 Gv. ŠP kuopos vadas, gv. kpt.
Gimė 1912 m. Uljanovsko sr., Inzos raj., Viazovkos k.
Druskininkais.
141. LEŠČENKA PAVELAS

1907 m. Stavropolio krašte, Petrovsko raj., Konstantino v-
kos k. Rusas. TSKP narys. Sumaniai vadovavo pulkui for
suojant Nemuną ties Alytumi.
142. LEVICKIS VASILIJUS

5 A 958 SAP baterijos vadas, vyr. ltn. Gimė 1917 m.
Chmelnicko sr., Staraja Siniavos raj., Ožarovkos k. Uk
rainietis. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Šakių raj.
143. LITVINOVAS PROKOFIJUS

1914 m. Chersono sr., Ciurupinsko raj., Staraja Majačkos
k. Rusas. Nepartinis. Žuvo atremdamas priešo kontrsmū-
gį Šiaulių kryptimi. Palaidotas Šiaulių raj., Bubiuose.
144. LYSENKA FIODORAS

16 LŠD 249 ŠP vadas, pplk. Gimė 1913 m. Charkovo sr.,
Jurčenkove. Ukrainietis. TSKP narys. Sumaniai vadova
vo pulkui vaduojant Žemaitiją. Žuvo Kurše. Palaidotas
Šiauliuose.
103
145. LOGUNOVAS ALEKSANDRAS
39 A 192 ŠD 490 ŠP prieštankinio šautuvo taikytojas, eil.
Gimė 1926 m. Tiumenės sr., Jarkovo raj., Kočetovo k.
Rusas. TSKP narys. Vaduojant Raseinių ir Šakių rajonus,
pamuše keturis tankus.
146. LUJEVAS IVANAS
5 A 277 ŠD 850 ŠP bataliono vadas, kpt. Gimė 1898 m.
Vologdos sr., Vožegos raj., Stepanichos k. Rusas. TSKP
narys. Pasižymėjo vaduojant Vilnių. Žuvo Šakių raj. Pa
laidotas Kaune.
147. LUKJANCIKOVAS LEONIDAS
Kursko sr., Fatežo raj., Bolšoje Žirovo k. Rusas. VLKJS
narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Prienais.
148. MAKIJENKA ALEKSEJUS
11 Gv. A 5 Gv. ŠD 12 Gv. ŠP kulkosvaidininkas, gv. eil.
Gimė 1921 m. Černigovo sr., Malaja Devicos raj., Tolka-
čiovkos k. Ukrainietis. VLKJS narys. Pasižymėjo forsuo
jant Nemuną ties Druskininkais.
149. MAKRIDOVAS NIKOLAJUS
5 A 159 ŠD 491 ŠP komsorgas, vyr. ltn. Gimė 1920 m.
Kalugos sr., Kirovo raj., Milejevo k. Rusas. TSKP narys.
Pasižymėjo vaduojant Vilnių ir Šakių raj.
150. MARGIUKAS MICHAILAS
1 TK 89 TBr. tanko vadas, ltn. Gimė 1906 m. Altajaus
krašte, Bijsko raj., Srostkų k. Rusas. TSKP narys. Pasižy
mėjo užimant ir išlaikant tiltą per Kražantę Kelmėje.
151. MARGIUKAS PIOTRAS
2 Gv. A 3 Gv. ŠD 5 Gv. ŠP žvalgų skyriaus vadas, gv.
jaun. serž. Gimė 1920 m. Tiumenės sr., Golyšmanovo raj.,
Novo-Beriozovkos k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo va
duojant Šiaulių raj.
104
152. MATVEJENKA IVANAS
5 A 120 atsk. TBr. tankų būrio vadas, ltn. Gimė 1923 m.
Voronežo sr., Novochopersko raj., Sokolovkos gyvenvie
tėje. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Kauno ir
Šakių raj.
153. MAZIKINAS JEGORAS

5 A 184 ŠD 294 ŠP kuopos vadas, kpt. Gimė 1913 m.
Belgorodo sr., Koročios raj., Mazikino k. Rusas. TSKP
narys. Pasižymėjo vaduojant Kauno ir Šakių raj.
154. MEDVEDSKIS NIKOLAJUS

43 A 17 VKVR PTABr. 569 PTAP chemijos instruktorius,
viršila. Gimė 1917 m. Vinicos sr., Baro raj., Bucniacko k.
Ukrainietis. TSKP narys. Utenos raj. patekęs į apsupimą,
susisprogdino prieštankine granata. Palaidotas Utenoje.
155. MELNIKAITE MARIJA

Didžiojo Tėvynės karo partizanė. Gimė 1923 m. Zara
suose. LLKJS narė. LLKJS Zarasų apskr. pogrindinio ko
miteto sekretorė, su kitais sukūrė Kęstučio partizanų būrį.
Vykdydama kovos užduotį Ignalinos raj. pateko į ne
laisvę. Hitlerininkų žiauriai kankinta ir sušaudyta
1943.VII.13.
156. MELNIKOVAS ANATOLIJUS

51 A 19 TK 202 TBr. tankų būrio vadas, vyr. ltn. Gimė
1923 m. Donecko sr., Debalcevo mieste. Ukrainietis. Ne
partinis. Žuvo ties Žagare atremdamas priešo tankų kontr-
smūgį. Palaidotas Latvijos TSR, Duobelės raj.
157. MICHAILOVAS VLADIMIRAS

43 VKVR PTABr. 1966 PTAP pabūklo taikytojas, vyr.
serž. Gimė 1923 m. Kalinino sr., Andreapolyje. Rusas.
VLKJS narys. Ties Kapsuku pamuše šešis priešo tankus.
105
158. MINAJEVAS NIKOLAJUS
4 SA 119 ŠD 349 AP diviziono vadas, mjr. Gimė 1915 m.
Oriolo sr., Mcensko raj., Lykov Chutoro k. Rusas. TSKP
narys. Žuvo gindamas Viekšnius. Palaidotas Akmenėje.
159. MININAS ALEKSANDRAS

11 Gv. A 26 Gv. ŠD 77 Gv. ŠP žvalgas, gv. eil. Gimė
1924 m. Vitebsko sr., Polocko raj., Ariejos k. Baltarusis.
VLKJS narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Mer
kine.
160. MIŠINAS ALEKSANDRAS

5 Gv. TA 2 Gv. Mech. Br. automatininkas, gv. eil. Gimė
1923 m. Riazanės sr., Sasovo mieste. Rusas. VLKJS na
rys. Žuvo Šiaulių rajone ties Ginkūnais, granata susprog
dinęs priešo tanką.
161. MOGILNAS MICHAILAS

2 Gv. A 33 Gv. ŠD 84 Gv. ŠP kulkosvaidžių skyriaus
vadas, gv. serž. Gimė 1925 m. Donecko sr., Volodarsko-
jės raj., Respublikos k. Ukrainietis. Nepartinis. Žuvo
kovodamas Šilutės raj. Palaidotas Šilutėje.
162. MOISEJEVAS ALEKSANDRAS

11 Gv. A 31 Gv. ŠD 95 Gv. ŠP skyriaus vadas, gv. serž.
Gimė 1920 m. Saratovo sr., Jekaterinovkos raj., Žukovo k.
Alytumi.
163. MOLODYCHAS PAVELAS

11 Gv. A 1 Gv. ŠD 167 Gv. ŠP bataliono vado pavaduoto
jas politiniams reikalams, gv. kpt. Gimė 1915 m. Tiume
nės sr., Golyšmanovo raj., Ust Lamenkos k. Rusas. TSKP
narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Alytumi.
106
164. MOROZOVAS DMITRIJUS
5 A 277 ŠD 850 ŠP vadas, pik. Gimė 1912 m. Gomelio sr.,
Lojevo raj., Kazimirovkos k. Baltarusis. TSKP narys. Su
maniai vadovavo pulkui vaduojant Vilnių, Kauną ir Ša
kių raj.
165. MOSKALIOVAS DMITRIJUS

Kursko sr., Sovetsko raj., Voložaneco k. Rusas. TSKP na
rys. Pasižymėjo vaduojant Šakių raj.
166. MURAŠKINAS MICHAILAS

2 Gv. A 1 TK 117 TBr. tankų būrio vadas, jaun. ltn.
Gimė 1914 m. Altajaus krašte, Kurjos raj., Ručjevo k.
Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Žemaitiją.
167. MUSLANOVAS GRIGORIJUS

5 A 215 ŠD 618 ŠP vadas, pplk. Gimė 1914 m. Volgogra
do sr., Rudnios raj., Matyševo k. Rusas. TSKP narys.
Sumaniai vadovavo pulkui vaduojant Vilnių, Kaišiadorių
ir Kauno raj.
168. MUSTAKIMOVAS ZAINULA

14 atsk. PTABr. 536 PTAP pabūklo taikytojas, eil. Gimė
1923 m. Baškirijos ATSR, Šarano raj., Jumadybaševo kai
me. Totorius. VLKJS narys. Kautynėse prie Šiaulių pa
muše penkis priešo tankus. Žuvo 1945 m. Rytprūsiuose.
Palaidotas Zelianogorsko raj.
169. NABOIČENKA PIOTRAS

11 Gv. A 5 Gv. ŠD 12 Gv. ŠP kulkosvaidininkas, gv. jefr.
Gimė 1925 m. Charkovo sr., Krasnobavarsko raj., Ledno-
jės k. Ukrainietis. Nepartinis. Žuvo forsuojant Nemuną.
Palaidotas Druskininkuose.
107
170. NAIDINAS GRIGORIJUS
5 tankų divizijos tanko vadas, vyr. serž. Gimė 1917 m.
Belgorodo sr., Gubkino raj. Rusas. TSKP narys. 1941 m.
ties Rūdiškių miesteliu iš pasalos sunaikino dvylika prie
šo tankų.
171. NAZAROVAS IVANAS

51 A 257 ŠD 953 ŠP kulkosvaidžių būrio vadas, jaun. ltn.
Gimė 1922 m. Orenburgo sr., Kuvandyko raj., Novaja Bis-
kužos k. Mordvis. VLKJS narys. Pasižymėjo vaduojant
Joniškio raj.
172. NECHAEVAS JEFIMAS

11 Gv. A 1 Gv. ŠD 167 Gv. ŠP kuopos vadas, gv. vyr. ltn.
Gimė 1913 m. Rostovo sr., Zavetinsko raj., Torgovjės k.
Alytumi.
173. NEZDOLIS KUZMA

5 A 184 ŠD bataliono komsorgas, jaun. ltn. Gimė 1923 m.
Čerkasų sr., Kumeikų k. Ukrainietis. TSKP narys. Pasi
žymėjo forsuojant Nerį ties Vilniumi ir Nemuną Kauno
raj.
174. NIKOLAJEVAS IVANAS

11 Gv. A 84 Gv. ŠD 247 Gv. ŠP bataliono komsorgas,
gv. vyr. serž. Gimė 1921 m. Pskovo sr., Ostrovo raj.,
Dubkų k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Ne
muną ties Alytumi.
175. NIKONOVAS NIKOLAJUS

11 Gv. A l i Gv. ŠD 40 Gv. ŠP skyriaus vadas, gv. jaun.
serž. Gimė 1925 m. Maskvos sr., Solnečnogorsko raj.,
Vladyčeno k. Rusas. VLKJS narys. Pasižymėjo forsuo
jant Nemuną. Žuvo placdarme. Palaidotas Alytuje.
108
176. NOVIKOVAS IVANAS
5 Gv. TA 18 Gv. TBr. tankų kuopos vadas, gv. ltn. Gimė
1921 m. Briansko sr., Mglino raj.,#Popovkos k. Rusas.
VLKJS narys. Pasižymėjo vaduojant Žemaitiją.
177. ONUSAITIS JURIJUS
11 Gv. A 31 Gv. ŠD 95 Gv. ŠP bataliono vadas, gv. kpt.
Gimė 1921 m. Gorkyje. Suomis. TSKP narys. Pasižymėjo
forsuojant Nemuną ir kautynėse prie Alytaus.
178. ORECHOVAS SERGEJUS
2 Gv. A 25 atskr. PTABr. 1187 PTAP būrio vadas, vyr.
ltn. Gimė 1921 m. Rostovo sr., Konstantinovkos raj., Ust
Bystriansko stanicoje. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo
vaduojant Kuršėnų raj.
179. OSMININAS PIOTRAS
19 TK 1452 SAP savaeigio pabūklo mechanikas-vairuoto-
jas, gv. viršila. Gimė 1917 m. Omsko sr., Kalačinsko mies
te. Rusas. Nepartinis. Žuvo kautynėse prie Biržų. Palai
dotas Nemunėlio Radviliškio miestelyje.
180. PADUKOVAS LEONIDAS
51 A 19 TK 202 TBr. ТВ vadas, kpt. Gimė 1920 m. Permės
sr., Kišertsko raj., Verchniaja Sedos k. Rusas. TSKP na
rys. Pasižymėjo vaduojant Žagarę.
181. PARFIONOVAS AFANASIJUS
5 Gv. TA 25 TBr. tankų kuopos vadas, vyr. ltn. Gimė
1914 m. Oriolo sr., Verchovjės raj., Srednejės k. Rusas.
TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Plungę. Žuvo Latvi
joje. Palaidotas Vainuodėje.
182. PECKOVSKIS GEORGIJUS
26 Gv. VKVR ABr. būrio vadas, gv. ltn. Gimė 1923 m.
Smolensko sr., Monastyrščinos raj., Dašino vienkiemyje.
Rusas. TSKP narys. Žuvo vaduojant Akmenės raj. Palai
dotas Mažeikiuose.
109
183. PEGOVAS GRIGORIJUS
5 Gv. TA 31 TBr. tankų būrio vadas, jaun. ltn. Gimė
1919 m. Nikolajevo sr., Privolnojės k. Ukrainietis. TSKP
narys. Priešo užnugaryje užėmė ir keletą valandų gynė
tiltą per Miniją Kretingos raj., ties Raguviškių k.
184. PETRAKOVAS IVANAS
11 Gv. A 31 Gv. ŠD 95 Gv. ŠP skyriaus vadas, gv. vyr.
serž. Gimė 1924 m. Gorkio sr., Voznesensko raj., Šarmos
k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties
Alytumi.
185. PETROVAS NIKOLAJUS
19 TK 1452 SAP pabūklo taikytojas, vyr. serž. Gimė
1924 m. Volgogrado sr., Beriozovskojės raj., Molodelkos
stanicoje. Rusas. TSKP narys. Žuvo vaduojant Biržų raj.
Palaidotas Nemunėlio Radviliškio miestelyje.
186. PILNIKOVAS ALEKSANDRAS
51 A 19 TK 202 TBr. tankų kuopos vadas, ltn. Gimė
1924 m. Uljanovsko mieste. Rusas. TSKP narys. Pasižy
mėjo vaduojant Žagarę.
187. PIMENOVAS IVANAS
19 TK 79 TBr. ТВ vadas, kpt. Gimė 1917 m. Vologdos sr.,
Kubenskojės raj., Korytono k. Rusas. TSKP narys. Pasi
žymėjo vaduojant Mažeikių raj. Žuvo Latvijoje. Palaido
tas Jelgavoje.
188. PISARENKA NIKOLAJUS
1 TK 44 Mech. B'r. pabūklo taikytojas, eil. Gimė 1915 m.
Zaporožės sr., Vasiljevo raj., Carycin Kuto k. Ukrainie
tis. Nepartinis. Ties Kužiais (Šiaulių raj.) pamuše keturis
priešo tankus.
189. PISAREVAS GEORGIJUS
19 TK 26 Mech. Br. bataliono vadas, mjr. Gimė 1919 m.
Novosibirsko sr., Ubinskojės raj., Jermolajevkos k. Ru
sas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Telšių raj.
110
190. PLEŠEVAS IVANAS
1 TK 1437 SAP vadas, mjr. Gimė 1904 m. Leningrado sr.,
Kingisepo raj., Siaglo k. Rusas. TSKf narys. Pasižymėjo
vaduojant Žemaitiją ir Klaipėdos kraštą.
191. PLYSENKA ARTIOMAS

2 Gv. A 51 atsk. pionierių bataliono pionierius, eilinis.
Gimė 1898 m. Donecko sr., Neskučnojės k. Ukrainietis.
Nepartinis. Dalyvavo užimant ir ginant tiltą per Kražan
tę. Žuvo 1945 m. Rytprūsiuose. Palaidotas Gvardeiske.
192. PLOCHOTNAS NIKOLAJUS

43 A 17 atsk. VKVR PTABr. 569 PTAP baterijos vadas,
kpt. Gimė 1922 m. Novosibirsko sr., Kačenevo k. Rusas.
TSKP narys. Žuvo vaduojant Utenos raj. Palaidotas Ute
noje.
193. PLUGATARIS ALEKSEJUS

1 TK 117 TBr. tankų kuopos vadas, vyr. ltn. Gimė 1911 m.
Kijevo sr., Robčenkuose. Ukrainietis. TSKP narys. Pasi
žymėjo vaduojant Kražius ir Vainutą. Žuvo Vainute. Pa
laidotas Rietave.
194. PODGORNAS TIMOFEJUS

2 Gv. A 25 atsk. PTABr. 1187 PTAP pabūklo taikytojas,
eil. Gimė 1925 m. Stavropolio krašte, Kočiubejevo raj.,
Kazminskojės k. Rusas. VLKJS narys. Kuršėnų rajone per
tris dienas pamuše dešimt priešo tankų. Mirė nuo žaizdų.
Palaidotas Šiaulių raj., Bubių k.
195. POKIDKA VASILIJUS

5 A 63 ŠD 226 ŠP bataliono vadas, kapitonas. Gimė
1919 m. Černigovo sr., Borznos raj., Chorošoje Ozero k.
Ukrainietis. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Vilnių ir
Kauną.
111
196. POLE2AIKINAS SERGEJUS
5 Gv. TA 1 Gv. Mc. P žvalgybos karininkas, gv. vyr. ltn.
Gimė 1920 m. Mordovijos ATSR, Kočkurovo raj., Staryje
Turdakų k. Mordvis. TSKP narys. Sumaniai vykdė žval
gybines užduotis vaduojant Žemaitiją. Žuvo ties Karkli
ninkais (Klaipėdos raj.). Palaidotas Kretingoje.
197. POLOZKOVAS IVANAS
4 SA 32 ŠD 113 ŠP kuopos vadas, kpt. Gimė 1916 m.
Riazanės sr., Šilovo raj., Petrovkos k. Rusas. TSKP narys.
Žuvo Kuršių nerijoje. Palaidotas Klaipėdoje.
198. POLUŠKINAS PIOTRAS

26 Gv. VKVR ABr. pabūklo taikytojas, gv. serž. Gimė
1924 m. Sverdlovsko sr., Kušvos raj., Barančinsko gyven
vietėje. Rusas. VLKJS narys. Akmenės rajone sunaikino
keturis priešo tankus.
199. PONOMARIOVAS PAVELAS

5 A 371 ŠD 1233 ŠP artilerijos viršininkas, kpt. Gimė
1903 m. Ufoje. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant
Nemuną ties Darsūniškiu. Žuvo Šakių raj. Palaidotas Griš
kabūdyje.
200. POPOVAS ANDREJUS
Gimė 1914 m. Tambovo sr., Pervomaisko raj., Vasilevsko-
jės k. Rusas. TSKP narys. Šakių raj. pamuše septynis
tankus.
201. POPOVAS BORISAS
8 A 28 tankų divizijos 55 TP vado pavaduotojas, mjr.
Gimė 1903 m. Lipecko sr., Usmanės raj., Storoževskije
Chutorų k. Rusas. TSKP narys. Vadovaudamas tankų pul
kui, 1941 m. birželio 23 d. ties Kaltinėnais atakavo priešo
tankų koloną. Žuvo šiose kautynėse. Palaidotas Šilalėje.
112
202. POPOVAS VASILIJUS
Gimė 1925 m. Tūlos sr., Tioplojės raj., „Plioskų k. Rusas.
Nepartinis. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Druski
ninkais.
203. PORTIANKA ANDREJUS

4 SA 32 ŠD 113 ŠP kulkosvaidininkas, jaun. serž. Gimė
1906 m. Minsko sr., Krupkų raj., Dubrovkos k. Baltaru
sis. Nepartinis. Žuvo vaduojant Kuršių neriją. Palaidotas
Kairių k.
204. PROTIVENIS IVANAS

51 A 87 ŠD 1379 ŠP prieštankinio šautuvo taikytojas,
jefr. Gimė 1926 m. Baškirijos ATSR, Belebejaus raj., Ko
los Kilčių k. Ukrainietis. Nepartinis. Akmenės raj. gra
nata susprogdino priešo tanką, bet ir pats žuvo. Palai
dotas Žagarėje.
205. PULNAS VASILIJUS

19 TK 79 TBr. automatininkų kuopos vadas, vyr. ltn.
į Gimė 1922 m. Vorošilovogrado sr., Markovkos raj., Ka-
linkos k. Ukrainietis. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant
i Biržų raj. Žuvo Latvijoje. Palaidotas Jelgavoje.
i 206. RASTOROPOVAS BORISAS

1 TK 44 Mech. Br. pabūklo tarnybos vadas, jaun. serž.
Gimė 1924 m. Jaroslavlio sr., Pošechonjės Volodarsko
raj., Panfilovo k. Rusas. VLKJS narys. Ties Šiauliais pa-
■ mušė šešis priešo tankus.
207. REDKINAS NIKOLAJUS

Į 11 Gv. A 26 Gv. ŠD 30 atsk. Gv. pionierių bataliono būrio
I vadas, gv. ltn. Gimė 1907 m. Stavropolio krašte, Mine-
I rainyje Vody mieste. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo for-
: | suojant Nemuną ties Merkine.
H. A rm ija išv ad u o to ja
113
208. REŠETNIKOVAS NIKOLAJUS
5 Gv. TA 25 TBr. ТВ vadas, kpt. Gimė 1921 m. Saratovo
sr., Piterkos raj., Agafonovkos k. Rusas. TSKP narys. Pa
sižymėjo vaduojant Žemaitiją, jo batalionas pirmasis įsi
veržė į Palangą.
209. ROKITIANSKIS ALEKSEJUS

16 atsk. PTABr. 2 Gv. PTAP būrio vadas, gv. ltn. Gimė
1922 m. Poltavos sr., Zenkovo raj., Popovkos k. Ukrai
nietis. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties
Prienais.
210. ROSCINAS IVANAS

5 Gv. TA 3 Gv. TBr. tanko vadas, gv. jaun. ltn. Gimė
1919 m. Leningrade. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo va
duojant Žemaitiją. Ties Klaipėda mirtinai sužeistas. Pa
laidotas Dovilų k.
211. SAIRANOVAS SADYKAS

11 Gv. A 5 Gv. ŠD 12 Gv. ŠP būrio vadas, gv. ltn. Gimė
1917 m. Baškirijos ATSR, Jumagizinsko raj., Syrtlanovo
k. Baškiras. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną
ties Druskininkais.
212. SAJENKA PIOTRAS

43 VKVR PTABr. 1964 PTAP vadas, pplk. Gimė 1913 m.
Kemerovo sr., Ižmorsko raj., Novo Nikolajevkos k. Ru
sas. TSKP narys. Pasižymėjo kovodamas apsuptame Vil
kaviškyje.
213. SAMOCHINAS IVANAS

5 A 159 ŠD 558 ŠP pabūklo taikytojas, serž. Gimė 1925 m.
Kalugos sr., Malojaroslaveco raj., Bobrovnikų k. Rusas.
VLKJS narys. Pasižymėjo atremiant priešo kontrataką Ša
kių raj.
114
214. SAMOCHVALOVAS MICHAILAS
6 A 954 SAP pabūklo vadas, ltn. Gimė 1912 m. Gorkio
sr., Bogorodsko raj., Sokolovo k. .Rusas. TSKP narys.
Žuvo vaduojant Šakių raj. Palaidotas Sintautuose.
215. SAMODEJEVAS IVANAS

3 Gv. Mech. K 9 Gv. Mech. Br. šarvuočio vairuotojas*
gv. serž. Gimė 1922 m. Kijevo sr., Brovarų raj., Kalitkos;
k. Rusas. Nepartinis. Pasižymėjo vaduojant Šiaulius ir
rajoną.
216. SANCIROVAS FIODORAS
19 TK 1452 VKVR SAP savaeigio pabūklo vadas, ltn.
Gimė 1923 m. Kuibyševe. Rusas. VLKJS narys. Žuvo va
duojant Biržų raj. Palaidotas Nemunėlio Radviliškio mies
telyje.
217. SAPOŽNIKOVAS ALEKSEJUS
11 Gv. A 31 Gv. ŠD 95 Gv. ŠP kuopos vadas, gv. ltn.
Gimė 1915 m. Vologdos sr., Šeksnos raj., Nikolsko k.
Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Alytumi.
218. SAVELIEVAS FIODORAS

5 A 696 PTAP baterijos vadas, kpt. Gimė 1917 m. Toto
rijos ATSR, Novošešminsko raj., Petropavlovkojės k. Ru
sas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Dar
sūniškiu.
219. SAZONOVAS NIKOLAJUS
17 atsk. PTABr. 712 PTAP pabūklo tarnybos vadas, vyr.
serž. Gimė 1911 m. Penzos sr., Nižnelomovo raj., Atnio
k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Šiaulių raj.
220. SEMIONOVAS NIKOLAJUS

11 Gv. A 84 Gv. ŠD 93 Gv. pionierių bataliono kuopos
vadas, gv. ltn. Gimė 1904 m. Maskvos sr., Kriukovo gy
venvietėje. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant
Nemuną Alytaus raj.
115
221. SEMIONOVAS STEPANAS
31 A 90 pontoninių tiltų bataliono vadas, mjr. Gimė
1914 m. Riazanės sr., Bežtvino k. Rusas. TSKP narys. La
bai greitai pastatė tiltą ties Druskininkais ir gynė jį.
222. SERGEJEVAS ANATOLIJUS

11 Gv. A 26 Gv. ŠD 77 Gv. ŠP bataliono vadas, gv. mjr.
Gimė 1915 m. Astrachanėje. Rusas. TSKP narys. Pasižy
mėjo forsuojant Nemuną ties Merkine. Mirė 1944 m. Pa
laidotas Kapsuke.
223. SERGEJEVAS MICHAILAS

1 TK 44 Mech. Br. pabūklo užtaisytojas, eil. Gimė 1924 m.
Totorijos ATSR, Oktiabrskio raj., Verchnij Tirmerleko k.
Rusas. Nepartinis. Ginant Šiaulius, pakeitė žuvusį pabūk
lo taikytoją ir pamuše priešo tanką.
224. SERGEJEVAS SERGEJUS

Smolensko sr., Viazmos raj., Jurino k. Rusas. Nepartinis.
Pasižymėjo vaduojant Jurbarką, žuvo forsuojant Nemu
ną ties Kiduliais. Palaidotas Kiduliuose.
225. SERIAKOVAS PIOTRAS

I TK 44 Mot. ŠBr. pabūklo tarnybos vadas, vyr. serž.
Gimė 1920 m. Voronežo sr., Kalačio raj., Podgornojės k.
Rusas. TSKP narys. Ties Šiauliais pamuše aštuonis priešo
tankus. Žuvo šiose kautynėse. Palaidotas Gruzdžiuose.
226. SEROVAS GEORGIJUS

II Gv. A 1 Gv. ŠD 167 Gv. ŠP bataliono vadas, gv. mjr.
Gimė 1915 m. Orenburgo sr., Šarlyko k. Rusas. TSKP na
rys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Alytumi. Žuvo
1944 m.
116
227. SEROVAS NIKOLAJUS
5 A 159 ŠD 491 ŠP būrio vadas, jaun. ltn. Gimė 1924 m.
Vologdos sr., Babajevo raj., Mišutino k. Rusas. VLKJS
narys. Pasižymėjo vaduojant Šakių fa j. 2uvo 1944 m. Pa
laidotas Kudirkos Naumiestyje.
228. SINELNIKOVAS VIKTORAS
Gimė 1917 m. Kuibyševe. Rusas. Nepartinis. Pasižymėjo
forsuojant Nemuną Alytaus raj.
229. SIZINCEVAS IVANAS
5 A 953 SAP baterijos vadas, vyr. ltn. Gimė 1912 m.
Tambovo sr., Kirasanovo raj., Antrosios Inokovkos k.
Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Vilnių.
230. SIZOVAS PIOTRAS
2 Gv. A 24 Gv. ŠD 71 Gv. ŠP partorgas, gv. kpt. Gimė
1909 m. Zaporožės sr., Melitopolio raj., Terpenijos. k. Ru
sas. TSKP narys. Žuvo vesdamas pulką į ataką. Palaido
tas Pagėgiuose.
231. SIPALA IVANAS
Gimė 1922 m. Charkovo sr., Začepilovkos gyvenvietėje.
Ukrainietis. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną
ties Druskininkais.
232. SKRINIKOVAS STEPANAS
1906 m. Voronežo sr., Pavlovsko raj., Peskų k. Ukrai
nietis. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną Aly
taus raj.
233. SMIRNOVAS KONSTANTINAS
11 Gv. A l i Gv. ŠD 33 Gv. ŠP kuopos vadas, gv. vyr. ltn.
Gimė 1922 m. Kostromos sr., Manturovo raj., Koroliovo
k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties
Alytumi.
117
234. SNITKO IVANAS
5 A 63 ŠD 291 ŠP bataliono vado pavaduotojas politi
niams reikalams, kpt. Gimė 1909 m. Zaporožės sr., Kui-
byševo raj., Novoukrainkos k. Ukrainietis. TSKP narys.
Žuvo vaduojant Kauną. Palaidotas Kaune.
235. SNOPLIANAS AMAJAKAS

11 Gv. A 26 Gv. ŠD 77 Gv. ŠP skyriaus vadas, gv. viršila.
Gimė 1911 m. Krasnodaro krašte, Belorečensko raj., Pos-
tiko k. Armėnas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Ne
muną ties Merkine.
236. SOKOLOVAS ALEKSANDRAS

Ivanovo sr., Sokolskojės raj., Koreniovo k. Rusas. TSKP
narys. Pasižymėjo vaduojant Vilnių ir forsuojant Nemuną
ties Rumšiškėmis. Žuvo vaduojant Kazlų Rūdą. Palaido
tas Kazlų Rūdoje.
237. SOROKINAS SERGEJUS

5 A 954 SAP pabūklo vadas, ltn. Gimė 1910 m. Penzos sr.,
Nikolskojės raj., N. Pestrovo k. Rusas. TSKP narys. Pasi
žymėjo vaduojant Vilnių, Kauną ir Šakių raj.
238. STUKALOVAS VASILIJUS

11 Gv. A 84 Gv. ŠD 247 Gv. ŠP kulkosvaidininkas, gv. eil.
Gimė 1919 m. Stavropolio krašte, Sovetskajos raj., Chutor
Rogo k. Rusas. Nepartinis. Pasižymėjo forsuojant Nemu
ną Alytaus raj.
239. SUBOTINAS JURIJUS

11 Gv. A 5 Gv. ŠD 24 Gv. AP diviziono vadas, gv. kpt.
Gimė 1923 m. Maskvoje. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo
forsuojant Nemuną ties Druskininkais.
118
240. SUFJANOVAS SUFEJUS
Gimė 1914 m. Baškirijos ATSR, Ziančiurinsko raj., Aigai
Mursaliajaus k. Baškiras. TSKP narys. Pasižymėjo forsuo
jant Nemuną ties Merkine.
241. SURINAS MARTYNAS
5 A 159 ŠD kulkosvaidininkas, eil. Gimė 1908 m. Minsko
sr., Krupkų raj., Načios k. Baltarusis. Nepartinis. Pasižy
mėjo atremiant priešo kontrataką Šakių raj.
242. SUTORMINAS GEORGIJUS

3 Gv. Mech. K. 7 Gv. Mech. Br. artilerijos būrio vadas,,
gv. jaun. ltn. Gimė 1917 m. Tambovo sr., Starojurjevo
raj., Novojurjevo k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo va
duojant Vilnių ir Šiaulius. Žuvo Latvijoje. Palaidotas Au-
cėje.
243. ŠABALINAS BORISAS

5 Gv. TA 25 TBr. tankų kuopos vadas, vyr. ltn. Gimė
1916 m. Totorijos ATSR, Elabugos mieste. Rusas. TSKP
narys. Pasižymėjo vaduojant Žemaitiją. Vienas iš pirmųjų
įsiveržė į Palangą.
244. ŠAGALOVAS ANATOLIJUS

43 A 145 ŠD 403 ŠP šaulys, eil. Gimė 1924 m. Vologdos
sr., Vožegos raj., Motovilichos k. Rusas. VLKJS narys.
Priešui apsupus pulką Anykščiuose, išgelbėjo pulko vė
liavą. Žuvo. Palaidotas Anykščiuose.
245. ŠAKIROVAS ASTANKULOVAS

11 Gv. A 26 Gv. ŠD 75 Gv. ŠP žvalgas, gv. eil. Gimė
1921 m. Kazachijos TSR, Andižano mieste. Kazachas. TSKP
narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Merkine. Žu
vo Rytprūsiuose. Palaidotas Nesterovo raj., Kalinino gy
venvietėje.
119
246. ŠAPOŠNIKOVAS VLADIMIRAS
11 Gv. A 2 Gv. Ižn. Br. štabo viršininkas, gv. pplk. Gimė
1910 m. Astrachanėje. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo for
247. ŠAPOVALOVAS IVANAS

5 A 63 ŠD bataliono vado pavaduotojas politiniams rei
kalams, kpt. Gimė 1913 m. Orenburgo sr., Sol Ilecko raj.,
Sazdos k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Vil
nių, Kauną ir Šakių raj. Žuvo ties Šakiais. Palaidotas
Griškabūdyje.
248. ŠCERBINAS DMITRIJUS

19 TK 202 TBr. ТВ vadas, kpt. Gimė 1920 m. Volgogrado
sr., Jelanės raj., Nikulskio vienkiemyje. Rusas. TSKP
narys. Pasižymėjo vaduojant Biržų raj. ir Žemaitiją.
249. ŠEINAUSKAS STASYS

16 LŠD 224 AP pabūklo taikytojas, jaun. serž. Gimė
1917 m. Kupiškio raj., Kandrėnėliuose. Lietuvis. TSKP na
rys. Žuvo Pagėgių rajone ties Pleinės kaimu, pamušęs
tris priešo tankus. Palaidotas Pagėgiuose.
250. ŠELKOVOJUS SERGEJUS

11 Gv. A 26 Gv. ŠD 79 Gv. ŠP vadas, gv. mjr. Gimė
1912 m. Charkovo sr., Bogoduchovo raj., Pavlovkos k.
Ukrainietis. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną
ties Merkine.
251. ŠEVČENKA IVANAS

16 atsk. Gv. PTABr. 703 PTAP pabūklo tarnybos vadas,
vyr. serž. Gimė 1917 m. Vorošilovogrado sr., Sverdlovsko
raj., Biriukovo k. Ukrainietis. TSKP narys. Pasižymėjo
120
252. SlLOVAS PIOTRAS
4 SA 119 ŠD 349 AP žvalgų skyriaus vadas, vyr. serž.
Gimė 1918 m. Novosibirsko sr., Ordynskojės raj., Marijos
Irmenkos k. Rusas. TSKP narys. Vaduojant Akmenės raj.,
žuvo gelbėdamas pulko vadą. Palaidotas Akmenėje.
253. ŠILOVAS SEMIONAS

19 TK 26 Mech. Br. kuopos vadas, ltn. Gimė 1910 m.
Vladimiro sr., Melino raj., Koškinkos k. Rusas. TSKP
narys. Pasižymėjo vaduojant Žemaitiją.
254. ŠIŠMAKOVAS ILJA

5 A 63 ŠD 226 ŠP šaulys, eil. Gimė 1926 m. Gorkio,sr.,
Tonšajevo raj., Parfionovo k. Rusas. Nepartinis. Žuvo
vaduojant Kauną. Palaidotas Kaune.
255. ŠKATOVAS IVANAS

39 A 192 ŠD 490 ŠP būrio vadas, ltn. Gimė 1918 m.
Lipecko sr., Griazių raj., Tavolžankos k. Rusas. Nepar
tinis. Žuvo vaduojant Šakių raj. Palaidotas Kudirkos
Naumiestyje.
256. ŠUTILOVAS TERENTIJUS
5 A 371 ŠD pabūklo tarnybos vadas, vyr. serž. Gimė
1924 m. Pskovo sr., Novosokolnikų raj., Markovo k. Ru
sas. VLKJS narys. Žuvo vaduojant Vilnių. Palaidotas Vil
niuje.
257. TABAKOVAS AFANASIJUS
26 Gv. VKVR ABr. pabūklo tarnybos vadas, gv. serž.
Gimė 1918 m. Krasnojarsko krašte, Sajansko raj., Orlov-
kos k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Akme
nės raj.
258. TCHOROVSKIS ALEKSANDRAS
5 A 184 ŠD 294 ŠP šaulys, eil. Gimė 1925 m. Kijevo sr.,
Fastovo raj., Fastoveco k. Ukrainietis. Nepartinis. Pasi
121
žymėjo vaduojant Vilnių, Kauną, forsuojant Nemuną.
Vienas iš pirmųjų pasiekė TSRS valstybinę sieną Šakių
raj. Žuvo Rytprūsiuose. Palaidotas Jenino gyvenvietėje.
259. TERENTJEVAS GRIGORIJUS

16 LŠD 167 ŠP pabūklo tarnybos vadas, serž. Gimė 1923 m.
Stalingrade. Rusas. TSKP narys. Žuvo vaduojant Šilutės
raj. Palaidotas Pagėgiuose.
260. TICHONENKA ANDREJUS

5 A 159 ŠD 631 ŠP kulkosvaidininkas, eil. Gimė 1912 m.
Vakarų Kazachstano srityje, Čingirlau raj., Lubenkos gy
venvietėje. Ukrainietis. Nepartinis. Žuvo gindamas plac
darmą ties Punia. Palaidotas Alytuje.
261. TIMOFEJEVAS NIKOLAJUS
2'Gv. A 14 VKVR PTABr.. 534 PTAP pabūklo taikytojas,
serž. Gimė 1925 m. Tūlos sr., Plavsko raj., Moločnyje
Dvorų k. Rusas. VLKJS narys. Žuvo ginant Šiaulius. Pa
laidotas Gruzdžių miestelyje.
262. TIMONOVAS FIODORAS
5 A 63 ŠD kulkosvaidininkas, eil. Gimė 1924 m. Belgo-
rodo sr., Černiankos raj., Ruskaja Chalanės k. Rusas.
TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Vilnių, Kauną ir Ša
kių raj.
263. TIMŠINAS PAVELAS
33 A 157 ŠD 633 ŠP kulkosvaidžio tarnybos vadas, jaun.
serž. Gimė 1925 m. Kirovo sr., Uržumo raj., Piervaja Ki-
zelės k. Rusas. Nepartinis. Pasižymėjo forsuojant Nemu
ną ir ginant placdarmą ties Birštonu.
264. TITOVAS NIKOLAJUS
1908 m. Charkovo sr., Dvurečiansko raj., Kolodeznojės k.
Sumaniai vado va;vo pulkui forsuojant Nemuną ties Drus
kininkais.
122
265. TIURINAS IVANAS
5 A 97 ŠD baterijos vadas, vyr. ltn. Gimė 1921 m. Omsko
sr., Moskalenkų gyvenvietėje. Rusas. TSKP narys. Pasi
žymėjo vaduojant Vilnių ir Sakių raj.
266. TOKARLIKOVAS NIKITA

45 atsk. PTABr. pabūklo tarnybos vadas, serž. Gimė
1918 m. Totorijos ATSR, Almetjevo raj., Kaleikino k.
Totorius. VLKJS narys. Žuvo vaduojant Akmenės raj.
Palaidotas Žagarėje.
267. TOLMACIOVAS MICHAILAS

11 Gv. A 11 Gv. ŠD 40 Gv. ŠP kulkosvaidžio taikytojas,
gv. vyr. serž. Gimė 1909 m. Tambovo sr., Mičiurino raj.,
Staroje Klionskojės k. Rusas. Nepartinis. Pasižymėjo for
suojant Nemuną Alytaus raj. Žuvo 1944 m. Palaidotas
Kapsuke.
268. TOLSTIKOVAS VASILIJUS

39 A 262 ŠD 945 ŠP bataliono vado pavaduotojas, vyr.
ltn. Gimė 1916 m. Krasnojarsko krašte, Novoselovo raj.,
Kurtako k. Rusas. Nepartinis. Pasižymėjo vaduojant Ju r
barką ir ginant placdarmą ties Kiduliais.
269. TONKONOGAS IVANAS

11 Gv. A l i Gv. ŠD 33 Gv. ŠP būrio vadas, gv. vyr. serž.
Gimė 1913 m. Černigovo sr., Nosovo raj., Selicos k. Uk
rainietis. Nepartinis. Žuvo forsuojant Nemuną ties Aly
tumi. Palaidotas Alytuje.
270. TRUČIAKAS LAVRENTIJUS

120 atsk. TBr. tankų kuopos vadas, kpt. Gimė 1907 m.
Chmelnicko sr., Kamenec Podolsko raj., Nagorianių k.
Ukrainietis. TSKP narys. Žuvo didvyriškai atremdamas
priešo kontrataką Šakių raj. Palaidotas Sintautuose.
123
1
271. TRUNOVAS PAVELAS

5 A 283 Min. P baterijos vadas, vyr. ltn. Gimė 1922 m. |
Kursko sr., Konyševo raj. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo |
vaduojant Vilnių ir forsuojant Nemuną ties Prienais.
272. TRUŠINAS VASILIJUS
39 A 19 Gv. ŠD 61 Gv. ŠP vadas, gv. pplk. Gimė 1906 m.
Vorošilovogrado sr., Tacino gyvenvietėje. Ukrainietis.
TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Jurbarko raj. Žuvo
Rytprūsiuose. Palaidotas Kudirkos Naumiestyje.
273. UDOVIČENKA ALEKSANDRAS
1 TK 89 TBr. ТВ vadas, mjr. Gimė 1908 m. Charkovo sr.,
Lozovajos mieste. Ukrainietis. TSKP narys. Pasižymėjo
vaduojant Rokiškio raj.
274. URBANAVIČIUS BRONISLAVAS
K. Kalinausko partizanų būrio vadas. Gimė 1918 m. Šven
čionių raj., Pašaminėje. Lietuvis. TSKP narys. Nuvertė
nuo bėgių daug priešo ešelonų.
275. UŠPOLIS GRIGORIJUS
16 LŠD 249 ŠP pabūklo taikytojas, jefr. Gimė 1923 m.
Ignalinos raj., Naujajame Daugėliškyje. Žydas. TSKP na
rys. Pasižymėjo vaduojant Klaipėdos kraštą.
276. VANCIANAS -VACAGANAS
43 A 179 ŠD 259 ŠP kulkosvaidžio tarnybos vadas, serž.
Gimė 1913 m. Gruzijos TSR, Achalkalakų raj., Žako k.
Armėnas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Zarasų ra
joną. Žuvo forsuodamas Šventosios upę ties Antaliepte.
Palaidotas Ukmergės raj., Deltuvoje.
277. VANINAS NIKOLAJUS
5 A 696 PTAP pabūklo tarnybos vadas, vyr. serž. Gimė
1907 m. Celiabinsko sr., Kusos mieste. Rusas. TSKP na
rys. Pasižymėjo forsuojant Nemuną ties Darsūniškiu ir
124
278. VASECKA STEPANAS
11 Gv. A 31 Gv. ŠD 95 Gv. ŠP automatininkas, eil. Gimė
1924 m. Černigovo sr., Ivanicko raj., Kupino vienkiemy
je. Ukrainietis. VLKJS narys. Pasižymėjo forsuojant Ne
muną ties Alytumi.
279. VASILJEVAS VASILIJUS
43 VKVR PTAP baterijos vadas, ltn. Gimė 1912 m. Baš
kirijos ATSR, Kaltasino raj., Kojanovo kaime. Maris.
TSKP narys. Žuvo narsiai kovodamas su kontratakuojan
čiu priešu Vilkaviškyje. Palaidotas Vilkaviškyje.
280. VASČENKA ALEKSANDRAS
5 Gv. TA 31 TBr. tankų būrio vadas, ltn. Gimė 1913 m.
Kijevo sr., Kagarlyko raj., Bendiugovos k. Ukrainietis.
TSKP narys. Žuvo vaduojant Žemaitiją. Palaidotas Kel
mės rajone.
281. VERNIDUBAS PIOTRAS
5 A 144 SD AP būrio vadas, ltn. Gimė 1924 m. Odesos
sr., Prigorodno raj., Usatovo k. Ukrainietis. TSKP narys.
Pasižymėjo vaduojant Vilnių, Kauną ir Šakių raj. Žuvo
Rytprūsiuose. Palaidotas Pervomaisko gyvenvietėje.
282. VIATKINAS ALEKSANDRAS
5 A 371 ŠD 242 prieštankinės artilerijos diviziono pa
būklo tarnybos vadas, serž. Gimė 1921 m. Sverdlovsko sr.,
Revdos mieste. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo forsuojant
Nemuną ties Darsūniškiu.
283. VILDIMANOVAS ALEKSEJUS
5 A 159 ŠD 597 AP pabūklo tarnybos vadas, eil. Gimė
1913 m. Mordovijos ATSR, Čialkovo raj., Lobasų k. Mord
vis. Nepartinis. Pasižymėjo vaduojant Šakių raj.
284. VITAS JUOZAS
LKP Vilniaus miesto pogrindinio komiteto sekretorius.
Gimė 1899 m. Alytaus raj., Varanauske. TSKP narys. Lie
125
tuvis. Priešo užnugaryje kūrė antifašistines organizacijas,
leido pogrindinius laikraščius. 1943 m. birželio 29 d. su
imtas ir gestapininkų nukankintas.
285. VYDRENKA DMITRIJUS

1 TK 44 Mot. ŠBr. pabūklo spynininkas, eil. Gimė 1909 m.
Charkovo sr., Valkų raj., Litvinovkos k. Ukrainietis. Ne
partinis. Pasižymėjo atremiant priešo kontrataką ties
Šiauliais.
286. VLADIMIROVAS MICHAILAS

5 A 958 SAP pabūklo vadas, jaun. ltn. Gimė 1917 m.
Tūloje. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant Vilnių,
Kauną ir Šakių raj.
287. VLADYSEVAS VASILIJUS

4 SA 32 ŠD 113 ŠP bataliono komsorgas, jaun. ltn. Gimė
1923 m. Pskovo sr., Sebežo raj., Trušelių k. Rusas. TSKP
narys. Pasižymėjo vaduojant Kuršių neriją. Mirė nuo
žaizdų. Palaidotas Gargžduose.
288. VOINŠINAS JEFIMAS

Gimė 1920 m. Čerkasų mieste. Rusas. VLKJS narys. Pasi
žymėjo forsuojant Nemuną ties Darsūniškiu.
289. VOLKOVAS MICHAILAS

11 Gv. A 1 Gv. ŠD 35 Gv. AP baterijos vadas, gv. vyr.
ltn. Gimė 1921 m. Krasnojarsko krašte, Partizansko raj.,
Morskaja Zaimkos k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo for
290. VOLKOVAS MICHAILAS

5 A 159 ŠD 558 ŠP vadas, pplk. Gimė Novosibirsko sr.,
Kyštovo raj., Verchniaja Tarkos k. Rusas. TSKP narys.
Sumaniai vadovavo pulkui vaduojant Vilnių, Kauno ir
Šakių raj.
126
291. VOLOŠINAS MEFODIJUS
11 Gv. A 1 Gv. ŠD 167 Gv. ŠP sunkiojo kulkosvaidžio
užtaisytojas, gv. eil. Gimė 1923 m, D nepropetrovsk sr.,
Berezanovkos k. Ukrainietis. Nepartinis. Pasižymėjo for
292. ZACEPILOVAS FIODORAS

16 LŠD 167 ŠP kulkosvaidininkas, jaun. serž. Gimė 1924 m.
Voronežo sr., Kalačio raj., Novomilovatkos k. Rusas. Kan
didatas į TSKP narius. Pasižymėjo vaduojant Šilutės raj.
293. ZAICEVAS VENJAMINAS

6 Gv. A 51 Gv. ŠD žvalgas, gv. serž. Gimė 1923 m. Iva
novo sr., Komsomolsko raj., Dobryščevo k. Rusas. VLKJS
narys. Žvalgybos Zarasų raj. metu patekęs į apsuptį su
sisprogdino granata. Palaidotas Turmante.
294. ZAICEVAS VASILIJUS

5 A 184 ŠD 297 ŠP kuopos vadas, kpt. Gimė 1915 m.
Udmurtijos ATSR, Zavjalovo raj., Verchniaja Ludzjos k.
Rusas. TSKP narys. Jo kuopa viena iš pirmųjų pasiekė
TSRS valstybinę sieną Šakių raj. Mirtinai sužeistas Ryt
prūsiuose. Palaidotas Kaune.
295. ZIMINAS JAKOVAS

6 Gv. A 36 atsk. PTABr. 232 PTAP pabūklo tarnybos
vadas, viršila. Gimė 1908 m. Kalinino sr., Bologovo raj.,
Zacharino k. Rusas. TSKP narys. Pasižymėjo vaduojant
Mažeikių raj.
296. ZIMINAS VIKTORAS

39 A 32 Inž. Br. 203 inžinerijos pulko žvalgų skyriaus
vadas, viršila. Gimė 1917 m. Uljanovo sr., Maisko raj.,
Zagvozdkino k. Rusas. TSKP narys. Užėmė, išminavo ir
išlaikė tiltą per Šešupę Kudirkos Naumiestyje. Žuvo
1944 m. Rytprūsiuose.
127
297. ZORINAS IVANAS
2 Gv. A 53 ABr. 1104 AP diviziono vadas, kpt. Gimė
1919 m. Čerkasų sr., Kanevo raj., Jablonevo k. Ukrainie
tis. TSKP narys. Pasižymėjo ginant Šiaulius ir vaduojant
Žemaitiją.
298. ŽUKOVAS KONSTANTINAS

51 A 19 TK 202 TBr. tanko mechanikas vairuotojas, vir
šila. Gimė 1917 m. Tambovo sr., Kirsanovo raj., Uvarovš-
činos k. Rusas. Nepartinis. Pasižymėjo vaduojant Joniš
kio raj. Žuvo ties Žagare. Palaidotas Bukaičių vienkie
myje (Latvijos TSR).
VIII TARYBŲ SĄJUNGOS DIDVYRIAI,

ŽUVĘ IR PALAIDOTI LIETUVOJE
Eil. Karinė Karinis 1 Kur
Pavardė, vardas
Nr. dalis laipsnis j palaidotas
1 2 3 4 1 5
1 AITYKOVAS 51 Gv. ŠD gv. viršila Zarasuose

IZGUTA
2 ALEKSEJEVAS 2 Gv. ŠD gv. vyr. Tytuvė
IVANAS ltn. nuose
3 ANDRIJANOVAS 69 Mech. serž. Panevė
ANDREJUS Br. žyje
4 ARUTIUNOVAS 67 Gv. ŠD jefr. Smalvų k.
MICHAILAS (Zarasų
raj.)
5 BALANDINAS 18 Gv. gv. vyr. Kapsuke
VLADIMIRAS aviacijos ltn.
pulkas
6 BOČIARNIKOVAS 356 ŠD jefr. Sedoje
ARKADIJUS
7 CIBULIOVAS 5 oro dės. vyr. serž. Meškui
ALEKSEJUS br. čiuose
128
Tęsinys
1 2 3 4 5
8 CEBODAJUS 309 ŠD eil. Skuode

MICHAILAS
9 GUSEINOVAS 67 Zen. gv. pplk. Kapsuke
CHABIDULA AD
10 JAGUDINAS 32 ŠD eil. Kaune
KERIMAS
11 KALAŠNIKOVAS 19 Gv. gv. mjr. Kaune
NIKOLAJUS TBr.
12 KAMZARAKOVAS222 ŠD vyr. serž. Vilkaviš
DMITRIJUS kyje
13 KATARINAS 32 ŠD vyr. serž. Kapsuke
GENADIJUS
14 KOMLEVAS 19 Gv. gv. kpt. Kretingoje
STEPANAS TBr.
15 KOSTROMCEVAS 71 Gv. ŠD gv. vyr. Pasvalyje
PIOTRAS serž.
16 KUDAKOVSKIS 306 ŠD mjr. Vabal
LEVAS ninke
17 KUZMINAS 159 TBr. vyr. ltn. Šilalėje
MICHAILAS
18 LOŠAKOVAS 3 Gv. ŠD • gv. vyr. Šėtoje
AFANASIJUS ltn. (Kėdainių
raj.)
19 LUCEVICIUS 67 Gv. ŠD gv. vyr. Smalvų k.
ANDREJUS serž. (Zarasų
raj.)
20 o l Se v s k is 26 Gv. gv. jaun. Vilniuje
NIKOLAJUS TBr. ltn.
21 PARCHOMENKA 51 Gv. ŠD gv. vyr. Zarasuose
NIKIFORAS serž.
22 PETROVAS 48 Gv. ŠD gv. serž. Kaune
VASILIJUS
23 POTYLICHINAS 309 ŠD kpt. Alytuje
DMITRIJUS
9. A rm ija išvaduotoja
129
Tęsinys
1 2 3 4 ;5
24 PŠENlCKA 48 Gv. ŠD gv. viršila Kaune

ALEKSEJUS
25 RYLOVAS 67 Gv. ŠD gv. vyr. Rimšėje
VALERIJUS serž. (Ignalinos
raj.)
26 RYŽANKOVAS 67 Gv. ŠD gv. jaun. Smalvų k.
NIKOLAJUS serž. (Zarasų
raj.)
27 SEDOVAS 129 ŠD vyr. serž. Kapsuke
LEONIDAS
28 SUCHAMBAJEVAS 174 ŠD eil. Druskinin
AGADILAS kuose
29 Sa t a l in a s 51 Gv. ŠD gv. vyr. Zarasuose
ALEKSEJUS serž.
30 TALACHAS 126 ŠD jaun. serž. Pagė
KONSTANTINAS giuose
31 TARASOVAS 812 avia mjr. Vepriuose
PAVELAS cijos (Ukmergės
pulkas raj.)
32 TYRINĄS 5 gv. TA gv. viršila Salantuose
GEORGIJUS
33 TOBOLENKA 15 Žv. AP ltn. Palangoje
MICHAILAS
34 TOTMIANINAS 51 Gv. ŠD gv. vyr. Turmante
DMITRIJUS serž.
35 TROSTINAS 344 ŠD pplk. Kapsuke
NIKOLAJUS
36 TRUŽNIKOVAS 55 Gv. ŠD gv. jaun. Kapsuke
VLADIMIRAS ltn.
37 VOLOSINAS 179 ŠD mjr. Biržuose
MICHAILAS
38 ZAVARYKINAS ŠAP kpt. Mažei
IVANAS kiuose
130
IX TARYBINIAI KARIAI,
APDOVANOTI LENINO ORDINU
UŽ ŽYGDARBIUS,
1. Gv. gen. mjr. ALEKSEJENKA VASILIJUS

2. Mjr. ALENICEVAS SERGEJUS
3. Gv. pplk. BELOVAS STEPANAS
4. Gv. jaun. serž. BIKJANOVAS SABIRAS
5. Eil. BUJEVAS NIKOLAJUS
6. Gv. gen. mjr. GLADYŠEVAS STEPANAS
7. Gv. serž. GON ČIAROV AS VASILIJUS
8. Gv. pik. GRIGORENKA MICHAILAS
9. Gv. serž. ĮMANO V AS GRIGORIJUS
10. Gv. jaun. serž. JUOSMANAS GIRŠAS
11. Gen. mjr. KAZARCEVAS ALEKSANDRAS
12. Gv. jefr. KIRPIČIOVAS SEMIONAS
13. Gv. vyr. serž. KOBA IVANAS
14. Gv. jaun. ltn. KONDAKOVAS VIKTORAS
15. Gv. ltn. KOČETKOVAS MICHAILAS
16. Gv. vyr. serž. KUPRIJENKA KONSTANTINAS
17. Gv. vyr. ltn. MALEVICIUS ALEKSANDRAS
18. Pplk. MELNIKOVAS GEORGIJUS
19. Jaun. ltn. MICHAILOVAS JEREMEJUS
20. Eil. MOCIALOVAS PAVLAS
21. Gv. kpt. MIASNIKOVAS JAKOVAS
22. Gv. pplk. PEVNEVAS NIKOLAJUS
23. Gv. gen. mjr. PETERSAS GEORGIJUS
24. Gv. kpt. PLOTKA GRIGORIJUS
25. Gv. pplk. POTAPOVAS NIKOLAJUS
26. Gv. eil. PRONIAGINAS PAVELAS
27. Gv. kpt. PYSTINAS IVANAS
28. Gv. vyr. ltn. SEMIONOVAS ILJA
29. Gv. eil. SERDJUKAS FIODORAS
30. Gv. pik. SIROTKINAS DMITRIJUS
31. Gv. kpt. SKRYPOVAS ALEKSEJUS
32. Gv. vyr. ltn. SOBOLIOVAS FIODORAS
33. Gv. kpt. STRAMOUSOVAS ALEKSEJUS
34. Gv. vyr. ltn. SUCHODOLSKIS GRIGORIJUS
35. Gv. jaun. ltn. SIROTIUKAS MICHAILAS
36. Gv. kpt. TERECHOVAS SEMIONAS
37. Gv. serž. SAMSURINAS NIKOLAJUS
38. Gv. mjr. ŠČERBAKOVAS SERGEJUS
39. Gv. eil. ŠLIACHOVAS PAVELAS
X TARYBINIAI KARIAI,
APDOVANOTI ŠLOVĖS I LAIPSNIO
ORDINU UŽ ŽYGDARBIUS,
1 Eil. BACHAREVAS JURIJUS
2. Gv. jefr. BEKMEŠEVAS SERGEJUS
3. Viršila BILDANOVAS ABDULA
4. Gv. viršila BURMISTROVAS KONSTANTINAS
5. Gv. vyr. serž. BUCALA VASILIJUS
6. Serž. CYKAREVAS IVANAS
7. Serž. ClClKAS ANTONAS
8. Gv. jaun. serž. DEDIKAS VASILIJUS
9. Gv. vyr. serž. FILIMONOVAS IVANAS
10. Vyr. serž. FOTKINAS IVANAS
11. Vyr. serž. GLUCHOVAS IVANAS
12. Jefr. GOLUBIATNIKOVAS PIOTRAS
13. Vyr. serž. JERMAKOVAS ALEKSANDRAS
14. Jaun. serž. ILJUŠKINAS NIKOLAJUS
15. Gv. vyr. serž. ISAJEVAS NIKOLAJUS
16. Vyr. serž. IVANOVAS MICHAILAS
17. Gv. jaun. serž. KADYROVAS ANATOLIJUS
18. Gv. eil. KAZANCEVAS VASILIJUS
19. Gv. serž. KIRŠINĄS MICHAILAS
20. Gv. vyr. serž. KNYŠAS JAKOVAS
21. Gv. vyr. serž. KOZINECAS ALEKSANDRAS
22. Gv. eil. KOLESNIKOVAS FIODORAS
23. Vyr. serž. KOLTJUKOVAS JEGORAS
24. Vyr. serž. KORENIOVAS ALEKSEJUS
25. Gv. vyr. serž. KULAKAS GRIGORIJUS
132
26. Viršila KULIJEVAS VELI
27. Gv. eil. KULIKOVAS NIKOLAJUS
28. Vyr. serž. KURBANOVAS MURATAS
29. Gv. vyr. serž. LYKOVAS DMITRIJUS
30. Gv. vyr. serž. LOBANOVAS NIKOLAJUS
31. Vyr. serž. MAMYKINAS IVANAS
32. Gv. vyr. serž. MELIKSETIANAS CHAClKAS
33. Gv. viršila MOISEJEVAS VASILIJUS
34. Eil. MOKROUSOVAS VITALIJUS
35. Gv. jaun. serž. NALOBINAS VASILIJUS
36. Gv. vyr. serž. NAUMENKA VASILIJUS
37. Gv. eil. NIKITINAS VIKTORAS
38. Vyr. serž. NOVIKOVAS DMITRIJUS
39. Vyr. serž. OSIPOVAS SEMIONAS
40. Vyr. serž. POLITOVAS LEVAS
41. Jaun. serž. POPOVAS NIKOLAJUS
42. Viršila POTEŠKINAS IVANAS
43. Vyr. serž. REPINAS ILJA
44. Gv. viršila RYŽENKINAS IVANAS
45. Gv. serž. RYKOVAS PIOTRAS
46. Eil. SALYCHOVAS IVANAS
47. Gv. eil. SIMONENKA PAVELAS
48. Gv. viršila SOROKINAS VASILIJUS
49. Serž. STANELIENE DANUTĖ
50. Eil. STRIŽKOVAS MICHAILAS
51. Gv. vyr. serž. SURKOVAS JEGORAS
52. Gv. vyr. serž. SUSILKINAS KONSTANTINAS
53. Eil. ŠILOVAS DMITRIJUS
54. Viršila ŠIŠKINAS ARKADIJUS
55. Vyr. serž. TKACIOVAS IVANAS
56. Jaun. serž. TITOVAS TVANAS
57. Jaun. serž. TICHONOVAS GRIGORIJUS
58. Gv. vyr. serž. TUGOVAS PIOTRAS
59. Vyr. serž. ZDRESOVAS STEPANAS
60. Gv. jefr. 2ABSKIS IVANAS
61. Eil. ŽIRONKINAS ALEKSANDRAS
62. Gv. viršila ŽOSANAS NIKOLAJUS
63. Gv. jaun. serž. ZULAJEVAS IVANAS
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
A — armija
ABr.— artilerijos brigada
AD — artilerijos divizija
ADn.— artilerijos divizionas
AP — artilerijos pulkas
av. gen. mjr.— aviacijos generolas majoras.
art. gen. mjr.— artilerijos generolas majoras
BAD — bombonešių aviacijos divizija
BAK — bombonešių aviacijos korpusas
BAP — bombonešių aviacijos pulkas
eil. — eilinis
gen. ltn.— generolas leitenantas
gen. mjr.— generolas majoras
gen. pik.— generolas pulkininkas
Gv.— gvardijos
HABr.— haubicų artilerijos brigada
HAP — haubicų artilerijos pulkas
inž./k. gen. mjr.— inžinerinės kariuomenės generolas majoras
int./t. gen. mjr.— intendantinės tarnybos generolas majoras
Inž. Br.— inžinerijos brigada
ĮR — įtvirtintas rajonas
jaun. ltn.— jaunesnysis leitenantas
jaun. serž.— jaunesnysis seržantas
jefr.— jefreitorius
KJL — Karinis Jūrų Laivynas
kpt.— kapitonas
LABr.— lengvosios artilerijos brigada
LAP — lengvosios artilerijos pulkas
ltn.— leitenantas
Mc.B — motociklininkų batalionas
Mc.P — motociklininkų pulkas
Mech. Br.— mechanizuota brigada
Mech. K — mechanizuotas korpusas
Min. Br.— minosvaidžių brigada
Min. D — minosvaidžių divizija
Min. Dn.— minosvaidžių divizionas
Min. P — minosvaidžių pulkas
mjr.— majoras
Mot. ŠB — motorizuotasis šaulių batalionas
Mot. ŠBr.— motorizuotoji šaulių brigada
NAD — naikintuvų aviacijos divizija
NAK — naikintuvų aviacijos korpusas
NAP-— naikintuvų aviacijos pulkas
NBAD — naktinių bombonešių aviacijos divizija
PABr.— patrankų artilerijos brigada
pik.— pulkininkas
pplk.— papulkininkis
PTABr.— prieštankinės artilerijos brigada
PTAP — prieštankinės artilerijos pulkas
ryš./k. gen. mjr.— ryšių kariuomenės generolas majoras
SA — smogiamoji armija
SAP — savaeigės artilerijos pulkas
serž.— seržantas
SHABr.— sunkiųjų haubicų artilerijos brigada
ŠAD — šturmuotojų aviacijos divizija
ŠAK — šturmuotojų aviacijos korpusas
ŠAP — šturmuotojų aviacijos pulkas
ŠB — šaulių batalionas
ŠD — šaulių divizija
ŠK — šaulių korpusas
ŠP ■— šaulių pulkas
TA — tankų armija
ТВ — tankų batalionas
TBr.— tankų brigada
TK — tankų korpusas
t./k. gen. mjr.-— tankų kariuomenės generolas majoras
TNABr.— tankų naikintojų artilerijos brigada
TNADn.— tankų naikintojų artilerijos divizionas
TNAP — tankų naikintojų artilerijos pulkas
TNBr.— tankų naikintojų brigada
TP — tankų pulkas
Tr. AP — transporto aviacijos pulkas
virš.— viršila
VKVR — Vyriausiosios kariuomenės vadovybės rezervas
vyr. ltn.— vyresnysis leitenantas
vyr. serž.— vyresnysis seržantas
Zen. AD — zenitinės artilerijos divizija
Zen. AP — zenitinės artilerijos pulkas
Žv. AP — žvalgybinės aviacijos pulkas
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
1. D o b r o v o ls k a s J . Lietuviai kariai Didžiojo Tėvynės karo frontuo

se.— V., 1967.
2. Griškevičius P. Lenino keliu didžiuoju.— V., 1975.
3. K a r v e lis V. Lietuvos TSR išvadavimas iš hitlerinės okupacijos
(1944— 1945).— V., 1974.
4. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija.— V., 1976— 1983.— T. 1— 10.
5. Lietuvos TSR istorija. 1940— 1958 metai.— V., 1975.— T. 4.
6. Lietuvos liaudis Didžiajame Tėvynės kare (1941— 1945): Dokumentų
ir medžiagos rinkinys.— V., 1982.
7. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija.— V., 1966— 1971.—
T. 1—3.
8. Masinės žudynės Lietuvoje 1941— 1944: Dokumentų rinkinys.— V.,
1973,— T. 2.
9. M a c ija u s k a s J . Tėvynės karo frontuose. Atsiminimai.— V., 1952.
10. P a le c k is J . Dviejuose pasauliuose. Atsiminimai.— V., 1983.
11. Rakūnas A . Lietuvos liaudies kova prieš hitlerinę okupaciją.— V.,
1970.
12. S n i e č k u s A . Su Lenino vėliava.—-V., 1977,-— T. 1.
13. Sumauskas M . Kovų verpetuose.— V., 1973.
14. S u m a u s k a s M . Gyvenimo prasmė.— V., 1983.
15. Šlovės knyga.— V., 1973.
16. Staras P. Partizaninis judėjimas Lietuvoje Didžiojo Tėvynės karo
metais.— V., 1966.
17. Tarybų Lietuva Didžiajame Tėvynės kare.— V., 1975.
18. T u t k u s V. Tarybinės Armijos dalinių, kovojusių Lietuvos TSR teri
torijoje 1944— 1945 m., kautynių schema. Lietuvos TSR „Žinijos"
draugija.— V., 1969.
* * *
19. TSRS Gynybos ministerijos centrinis archyvas, 33-ias, 1-ojo Pabal
tijo fronto ir 3-iojo Baltarusijos fronto fondai
* * *
20. Б а г р а м я н И . Так шли мы к победе.— М , 1977.
21. Борьба за Советскую Прибалтику в Великой Отечественной
войне 1941— 1945 гг. в 3 книгах.— Рига, 1966— 1969.
136
22. В а с и л е в с к и й А . Дело всей жизни.— М., 1974.
23. Великая Отечественная война Советского Союза 1941— 1945.
Краткая история.— М., 1965.
24. Галицкий К. В боях за Восточную П|эуссию.— М., 1970.
25. Г а л и ц к и й К . Годы суровых испытании 1941— 1945.— М., 1973.
26- Г е д в и л а с М . Годы великого перелома (1940— 1945).— В., 1979.
27. Гитлеровская оккупация в Литве: Сборник статей.— В., 1966.
28. Ж у к о в Г. Воспоминания и размышления.— М., 1971.
29. История Прибалтийского военного округа.— Рига, 1968.
30. История Великой Отечественной войны Советского Союза 1941—
1945. В шести томах.— М., 1962, т. 4.
31. К а л и н и н Н . Это в сердце моем навсегда — М., 1967.
32. К р ы л о в Н ., А л е к с е е в Н ., Д р а г и н И . Навстречу победе.— М.,
1970.
33. К берегам янтарного моря. Воспоминания.— М., 1969.
34. Л ю д н и к о в И . Дорога длиною в жизнь.— М., 1969.
35. Л я м и н М ■ Четыре года в шинелях.— Ижевск, 1970.
36. М а н ю ш и с И . Жизнь в труде.— В., 1979.
37. Освобождение Белоруссии 1944.— М., 1974.
38. Приказы Верховного Главнокомандующего в период Великой
Отечественной войны Советского Союза.— М., 1975.
39. С а м с о н о в А . От Волги до Балтики.— М., 1973.
40. Сообщения Советского информбюро. Т. 7 (июль—декабрь 1944
года).— М„ 1945.
41. СССР в Великой Отечественной войне 1941— 1945 гг. (Краткая
хроника).— М., 1969.
42. Х л е б н и к о в Н . Под грохот сотен батарей.— М., 1974.
43. Ч и ст яко в И . Служим Отчизне.— М., 1975.
44. Ш т ем енко С ■ Генеральный штаб в годы войны.— М., 1968.
TURINYS
PRATARME ........................................................................................... 3
I LIETUVOS TSR IŠVADAVIMAS IŠ FAŠISTINES OKUPACIJOS 7
Pirmasis Lietuvos TSR vadavimo etapas ................................ 9
a) Šiaurės rytų Lietuvos išvadavimas ........................................ 9
b) Vilniaus ir Pietryčių Lietuvos išvadavimas ....................... 11
Antrasis Lietuvos TSR vadavimo etapas .................................... 15
a) Vidurio ir Šiaurės Lietuvos išvadavimas ............................ 15
b) Kauno išvadavimas ir kovos Užnemunėje ....................... 19
Trečiasis Lietuvos TSR vadavimo etapas .................................... 21
a) Žemaitijos ir galutinis Užnemunės išvadavimas ............... 21
Ketvirtasis Lietuvos TSR vadavimo etapas .................................... 24
a) Klaipėdos išvadavimas ...................................................................... 24
II LIETUVOS TSR VADAVUSIOS KARIUOMENĖS SUDĖTIS .. 27
a) Armijų sudėtis ..................................................
b) Fronto vadovybei pavaldžių korpusų ir divizijų sudėtis .. 35
III LIETUVOS TSR VADAVUSIOS KARIUOMENĖS VADOVYBE 37
a) Frontų vadovybė ............................................................................... 37
1-ojo Pabaltijo fronto ............................................................................... 37
34ojo Baltarusijos fronto ...................................................................... 38
b) Armijų vadovybė ............................................................................... 38
c) Šaulių korpusų vadovybė .............................................................. 43
d) Tankų, mechanizuotų ir aviacijos korpusų vadovybė .. 45
e) Šaulių divizijų vadovybė .................................................................. 46
f) Artilerijos divizijų vadovybė .......................................................... 53
g) A viacijos divizijų vadovybė .......................................................... 54
TV YPAČ PASIŽYMĖJĘ JUNGINIAI IR DALYS ........................... 56
a) Junginiai ir dalys, kuriems suteikti Lietuvos TSR miestų
ir upių vardai ........................................................................................... 56
b) Junginiai ir dalys apdovanoti TSRS ordinais ................... 57
V LTSR MIESTŲ IR DIDESNIŲ GYVENVIEČIŲ IŠVADAVIMO
DATOS ................................................................
VI VYRIAUSIOJO KARIUOMENES VADO ĮSAKYMAI ............... 68
Vyriausiojo kariuomenės vado įsakymas Nr. 136 armijos ge
nerolui Cerpiacbovskiui dėl Vilniaus išvadavimo ....................... 68
nerolui Bagramianui dėl Panevėžio išvadavimo ........................ 70
139
nerolui Bagramianui dėl Šiaulių išvadavimo ,........................... 71
nerolui Cerniaehovskiui dėl Nemuno forsavimo ir priešo gy
nybos pralaužimo .............................................................................. 73
nerolui Cerniaehovskiui dėl Kauno išvadavimo ....................... 75
nerolui Biagramianui dėl Žemaitijos išvadavimo ................... 76
Vyriausiojo kariuomenės vado įsakymas Nr. 262 1-ojo Pa
baltijo fronto vadui armijos generolui Bagramianui ir fronto
štabo viršininkui generolui pulkininkui Kurasovui dėl Klai
pėdos išvadavimo .............................................................................. 79
VII TARYBINIAI KARIAI, PARTIZANAI IR POGRINDININ
KAI, KURIEMS SUTEIKTAS TARYBŲ SĄJUNGOS DIDVYRIO
VARDAS UŽ ŽYGDARBIUS, ATLIKTUS LIETUVOS TSR 1941—
1945 METAIS ............................................................................................... 81
VIII TARYBŲ SĄJUNGOS DIDVYRIAI, ŽUVĘ IR PALAIDOTI
LIETUVOJE .................. 128
IX TARYBINIAI KARIAI, APDOVANOTI LENINO ORDINU UŽ
ŽYGDARBIUS, ATLIKTUS LIETUVOS TSR .................................... 131
X TARYBINIAI KARIAI, APDOVANOTI ŠLOVĖS I LAIPSNIO
ORDINU UŽ ŽYGDARBIUS, ATLIKTUS LIETUVOS TSR ........... 132
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ......................................................... 134
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA ............................................ 136
Витаутас Т у т к у c
АРМИЯ-ОСВОБОДИТЕЛЬНИЦА
Н а литовском языке
Издательство «Минтис» ЛитССР, г. Вильнюс, 1984 г.
V ytautas T u t k u s
a r m ija IŠVADUOTOJA
R edaktorius A. M arciukas
D ailininkas A. G rubevičius
M eninė redak to rė M. Paplauskienė
T echninė red ak to rė V. K arvelytė
K orektorės: I. Povilanienė, B. A naitienė
ИБ № 3101
D uota rinkti 84.04.25. P asirašyta spaudai 84.08.22. LV 07882. Form atas 84ХІ08Ѵз2-
P opierius spaudos Nr. 1. G arn itū ra ,,B altik a“ 10 punktų. Iškilioji spauda. 7,56 sąl.
sp. 1.4-0,42 {dėki. 9,98 sąl. spalv. atsp. 6,68 apsk. leid. 1.40,56 įdeki. Tiražas
15.000 egz. Užsakymas 6314. Kaina 75 kp.
Leidykla „M intis", 232600 V ilnius, Z. S ierakausko 15.
Spaudė M otiejau s Sum ausko spaustuve, 232600 V ilnius, A. Strazdelio 1.
Tutkus V.
Tu-147 Armija išvaduotoja: Taryb. Armijos junginiai,
dalys ir kariai, pasižymėję kautynėse vaduojant
Tarybų Lietuvą 1944—1945 m.— V.: Mintis,
1984.— 140 p.
A n t r a š e : /Partijos istorijos in-tas prie LKP CK Mark
sizmo-leninizmo in-to prie TSKP CK filialas. Bibliogr.:
p. 136— 137 (44 pavad.j.
Šis leidinys — tai Lietuvos TSR vadavim o žinynas, kuriam e
p ateik ti su sistem inti apibendrinam ojo pobūdžio duom enys apie Raudo
nosios A rm ijos m ūšius T arybų Lietuvoje, išvadavim o kovose pasižy
m ėjusius Raudonosios A rm ijos junginius, dalis, tarybinius karius. K ny
g o je publikuojam i V y riausiojo k ariuom enės vado įsakym ai 1-ojo Pa
b altijo ir 3-iojo B altarusijos frontų vadam s Lietuvos TSR te rito rijo je
laim ėtų kautynių, m usių proga. Taip pat skelbiam i T arybų Sąjungos
D idvyrių ir kitų ap dovanotųjų karių sąrašai. Knygos priedas — Raudo
nosios A rm ijos kovų v ad u o jan t Tarybų Lietuvą schem a.
0505030202—260 BBK 63.3(2)722.13+63.3(2L)

16—84 9(T)273+9(TL)
M852(08)—84
„Pergalės bibliotekos" serijoje:
Tutkus V.
ARMIJA IŠVADUOTOJA, 1984
Urbanavičius B.
LIAUDIES KERŠYTOJAI (rusų k.), 1984
Fransua de Zofras.
NORMANDIJA—NEMUNAS, 1984
Aleksejevas N.
SKEVELDROS NUTRAUKTAS GYVENIMAS, 1985
JeleckichcLS I
ŽEMAITIJOS PARTIZANAI (rusų k.), 1985
Kalrelis A.
PRIEBLANDA PRISIDENGUS, 1985
Р д іо г іг іс T
PERGALĖS SALIUTAS, 1985
Paulius A.
DIDVYRIAI NEMIRŠTA, 1985
Sverdlovas F.
FRONTO KELIAIS (rusų k.), 1985
„PERGALĖS BIBLIOTEKA" —
viena iš trijų — „Laikas ir

įvykiai“ , „Pergalės biblioteka",
„Imperializmas: užmačios,
įvykiai, faktai"— „Minties"
leidyklos serijų, skirtų pasaulio
istorijos ir dabarties
problemoms.
„Pergalės biblioteka"
vienija Didžiojo Tėvynės karo
metui skirtą literatūrą.
Serijoje
spausdinama dokumentinė
beletristika, eseistiniai ir
publicistiniai rašiniai
bei karo metų memuarai.
Kiekvienam
pasaulio istorijos vyksmų
suvokti norinčiajam serija
pateikia įdomios ir vertingos
informacijos.
75 kp

Vytautas Tutkus - Armija Išvaduotoja (1984)

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Vytautas Tutkus - Armija Išvaduotoja (1984)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VYTAUTAS

VILNIUS „MINTIS" 1984

PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS PRIE LKP CK —

Recenzavo dimisijos generolas majoras

Komunistų partijos vadovaujama Tarybinė liau­

1944 m. birželio 23 d. 1-ojo Pabaltijo ir trijų

a) Šiaurės rytų Lietuvos išvadavimas

a) Vidurio ir Šiaurės Lietuvos išvadavimas

Ketvirtasis Lietuvos TSR

Tarybinės Armijos kariai, vaduodami Lietuvos TSR,

Gv. 2-oji armija

V II.10— 31 V III.l— 31 Х .1— 20

11 Gv. ŠK 2, 32, 2, 33 Gv. ŠD 2, 32,

ѴП.10—31 V II.l—31 X.1—20

3-ioji smogiamoji armija

VII. 10—31 VIII.l—31 X.1—30

4-oji smogiamoji armija

VII. 10—IX.30 X.1— 30 1945.1.20— 31

14 ŠK — 239, 311, 16 LŠD,

45 ŠK 159, 184, 97, 159, —

VII.10—20 VII.20—VIII.l Х.1—20

22 Gv. ŠK 90 Gv. ŠD, 90 Gv. ŠD, 46, 90 Gv.

Gv. 11-oji armija

8 Gv. ŠK 5, 26, 5, 26, 5, 26,

VII.10—31 VIII. 1—31 Х.1—20

VII.10—31 VIII.l—30 X.1—20

36 ŠK 220, 352 ŠD 174, 220 ŠD 173, 174,

19 ŠK 32, 49, 222,

V II.10— 20 V II.20— V III. 10 X .1— 20

5 Gv. ŠK 17, 19, 17, 19, 17, 19,

262 ŠD -251, 262 ŠD

1 ŠK 156, 306, 145, 204, i 145, 306,

62 ŠK — 235, 357 ŠD ' —

1 Gv. ŠK 87, 279, 279, 347 ŠD 257, 267,

VII.10—31 VIII.l— 10 Х.1—20

10 ŠK 91, 216, 77, 91, 91, 279,

3 Gv. TK 3, 18, 19 Gv. TBr., 2 Gv. Mot. ŠBr.,

1 Gv. BAK 3, 4, 5, 6 Gv. BAD, 113, 334 BAD, 213

3-ioji aviacijos armija

11 NAK 5 Gv. NAD, 190 NAD

b) Fronto vadovybei pavaldžių

Junginys Junginiai, dalys

1 TK 89, 117, 159 TBr., 44 Mot. ŠBr., 1437,

Junginys Junginiai, dalys

2 Gv. TK 4, 25, 26 Gv. TBr., 4 Gv. Mot. ŠBr.,

Junginys Junginiai, dalys

47 Zen. AD 1585, 1586, 1591, 1592 Zen. AP

III LIETUVOS TSR

3-iojo Baltarusijos fronto

3-iosios smogiamosios armijos

4-osios smogiamosios armijos

Gv. 11-osios armijos

Armijos vadas tankų ir

1-osios aviacijos armijos

Armijos vadas av. gen. pik. T. Chriukinas

3-iosios aviacijos armijos

Armijos vadas av. gen. pik. N. Papivinas

1 Gv. ŠK gen. ltn. I. Misanas pik.

14 SK gen. mjr. pik. M. Braginas

92 ŠK gen. mjr. pik. V. Moskvinas

1 TK t./k. gen. ltn. pik. I. Zaicevas

2 NAK av. gen. ltn. pik. F. Lobanas

e) Saulių divizijų vadovybė

Komunistų partijos vadovaujama Tarybinė liau

Šiandien, liepos 13 d., 3-iojo Baltarusijos fron