FAUNA OF LITHUANIA

LIETUVOS
FAUNA
Recenzavo:

Ričardas Kazlauskas ir Povilas Ivinskis Vabalai

Pirmuonys Protozoa
Spalvoti paveikslai: Pintys Spongia

1
A. Dapšio 5—7, 9—18, 21—25 Duobagyviai Coelenterata
šeimos
N. Kalinauskaitės 2—4 šeimos Plokščiosios kirmėlės
S. Karaliaus 19, 20, 28 šeimos Plathelminthes
G. Pempės 1, 8, 26, 27, 29—52 šeimos Apvaliosios kirmėlės
Štrichiniai paveikslai Nemathelminthes
N. Paužienės ir D. Paužos Žieduotosios kirmėlės
Annelida
Knygos dailininkas
V. Ajauskas Vėžiagyviai Crustacea
Šimtakojai Myriapoda
Vabzdžiai Insecta
Voragyviai Arachnida
Moliuskai Mollusca
Samangyviai Bryozoa
Žuvys Pisces
Varliagyviai Amphibia
Ropliai Reptilia
Paukščiai Avės
Žinduoliai Mammalia

Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995

UDK 595.7(035)
Li 234
Autoriai:
Simonas Pileckis
Vidmantas Monsevičius
Nuotraukų autoriai:
J. Augustauskas 25, 26, 28, 30—32, 34,
42, 49, 108, 112, 174, 188—190, 199,
201, 203—205, 207, 210, 212, 213, 247,
249, 259, 261 ir aplanko skaidrės
V. Monsevičius 239, 244, 268, 287
© Simonas Pileckis,
Vidmantas Monsevičius, 1995
ISBN 5-420-00743-6 (4 kn.)
ISBN 5-420-00054-7
Pratarmė
Pasaulyje yra daugiau kaip milijonas vabzdžių (Insecta) rūšių. Vabalų (Coleoptera)
yra aprašyta apie 350 000 rūšių, Lietuvoje apie 3500—3600. Tai praktiniu požiūriu
vienas iš svarbiausių vabzdžių klasės būrių. Kai kurie vabalai yra pavojingi kultūrinių
augalų ir miško kenkėjai, maisto produktų ir žaliavų gadintojai. Gamtoje jie turi
įtakos medžiagų apykaitai, dirvodarai, kitų gyvūnų maisto balansui.
Vabalų pažinimas, jų paplitimo, gausumo kokybinė bei kiekybinė analizė, žalingų ir
naudingų rūšių santykio išaiškinimas, trofinių (mitybinių) ryšių, populiacijų dinamikos
dėsningumų suvokimas yra be galo svarbus teoriniu ir praktiniu požiūriu biologams,
ekologams, žemdirbiams, miškininkams.
Entomologai mano, jog kurios nors vietovės 60% vabalų faunos galima surinkti
per 20 metų, dar 30% — per kitus 50 metų, o retų ir labai retų (10%) vabalų rūšių
tyrimui reikia apie 100 intensyvaus darbo metų.
Lietuvos vabalų fauna nuosekliau pradėta tirti palyginti neseniai. Todėl dabar žinoma
apie 80% respublikos vabalų rūšių.
Pirmojoje knygoje aprašyta vabalų sandara, lentelės vabalų šeimoms apibūdinti
ir 16 antšeimių — nuo žyginių (Caraboidea) iki grąžtvabalinių (Lymexylonoidea).
Pateikta naujų duomenų, nebuvusių ankstesniuose leidiniuose, tačiau tai dar ne­
baigta vabalų tyrimo pakopa Lietuvoje.
Pateiktos visos Lietuvoje aptiktos gentys ir rūšys. Kiekvienos genties viena, rečiau
2—3, dažnesnės ar svarbesnės rūšys aprašytos detaliau ir beveik visos iliustruotos
spalvotais piešiniais. Jeigu gentyje yra tik viena rūšis, ji aptariama tiesiog neaprašant
genties. Žemėlapiuose nurodytos retesnių ir faunistiniu požiūriu įdomesnių vabalų
radimvietės. Jeigu iš literatūros, ypač senesnių šaltinių, negalima buvo nustatyti tiksles­
nės vabalo radimvietės, tuomet rašomas klaustukas.
Rūšies dažnumas (šeimoje ar gentyje) pažymėtas skliaustuose romėniškais skait­
menimis: I — labai reta rūšis, II — reta, III — nereta (nedažna), IV — dažna, V —
labai dažna. Kai kurių labai dažnų, ypač žalingų, rūšių nurodyti skraidymo (suaugėlio)
aktyvumo mėnesiai (pvz., V — gegužės).
Kerpvabalių (Leiodidae), trumpasparnių (Staphylinidae) ir liūnvabalių (Helo-
didae) šeimas aprašė Vidmantas Monsevičius, o bendruosius skyrius ir visas kitas
šeimas — Simonas Pileckis.
Knyga skiriama entomologams, biologijos mokytojams, studentams, agronomams,
miškininkams, gamtos apsaugos darbuotojams, jauniesiems gamtininkams ir visiems,
kas domisi Lietuvos vabalų fauna.
Vabalų sandaros ypati
Vabalų sandaros ypatumai
Vabalai nuo kitų vabzdžių skiriasi tam
tikrais požymiais. Kūnas iš trijų dalių
(1 pav.): galvos (caput), krūtinės (tho­
rax) ir pilvelio (abdomen). Galvoje yra
pora antenų, pora sudėtinių akių ir kartais
viena dvi paprastosios akelės. Burnos or­
ganai tipiški graužiamieji. Krūtinėje yra
trys poros kojų ir dažniausiai dvi poros
sparnų. Priekiniai sparnai kieti, stori,
nepermatomi, virtę antsparniais.
Galva (2 pav.) paprastai apvali. Su krū­
tine jungiasi arba plonu kaklu, arba prie
pirmojo krūtinės segmento (prieškrūtinio)
priglunda visu pločiu. Pastaruoju atveju
galva gali būti įtraukta į krūtinę kartais
taip giliai, jog žiūrint iš viršaus, jos visai
nematyti (pvz., Byrrhus, Lampyris, Cryp-
tocephalus, Cassida). Kai kurių šeimų va­
balų galvos priekinė dalis ištįsusi į
straublelį (Curculionidae, Attelabidae,
Anthribidae, kai kurie Pythidae). Jo
viršūnėje yra graužiamieji burnos organai.
Galva iš kelių dalių. Užpakalinė, pap­
rastai slypinti prieškrūtinyje, kartais ryš­
kiai susiaurėjusi dalis, vadinama k a k ­
l u (collum), toliau yra p a k a u š i s
(occiput) ir v i r š u g a l v i s (vertex).
Tarp akių yra k a k t a (frons). Nuo jos
į priekį tęsiasi p r i e k a k t i s (cly-
peus) (nuo kaktos dažnai atskirtas siūle),
prie pastarojo priekinio krašto priaugusi
viršutinė l ū p a (labrum). Galvos šonuo­
se už akių yra s m i l k i n i a i (tem-
6 Vabalų sandaros ypatumai
pora), o žemiau akių — s k r u o s t a i
(genae). Galvos apačioje kaklas ribojasi
su g e r k l e (gula), kuri šliejasi prie
apatinės lūpos.
Akys. Sudėtinės (facetinės) akys (ocu-
li) išsidėsčiusios galvos šonuose. Jos su­
darytos iš facečių, kurių skaičius svyruoja
nuo 10 iki 25 000, tam tikrų rūšių dydis
ir forma būna įvairūs. Dažniausiai akys
būna apskritos ar ovalios, kartais su gilia
išpjova — inkstiškos (Cerambycidae) ar
galvos kraštu perskirtos į dvi dažnai skir­
tingo dydžio dalis, ir tuomet atrodo, kad
yra 4 akys (Gyriaus, Geotrupes, Tetrops).
Vabalų, gyvenančių olose, dirvoje, ar
parazitinių rūšių akys gali būti rudimen-
tinės-'ąrba visiškai išnykusios. P a p r a s ­
t o s “’a k e l ė s (ocelli) yra smulkių,
apskritų, dažnai skaidrių gumburėlių
pavidalo. Tokias akeles (vieną ar dvi)
viršugalvyje arba kaktoje turi kai kurie
trumpasparniai (Staphylinidae), kailia-
vabaliai (Dermestidae) ir kiti vabalai.
A n t e n o s (antennae) — tai vabalų
uoslės ir lytėjimo organai. Jos būna
išaugusios kaktoje, tarp akių ar žemiau
jų — skruostuose (1, 3 pav.). Antenų
priaugimo vieta vadinama antenine duo­
bute. Pirmas narelis paprastai būna daug
ilgesnis, o kartais ir storesnis už kitus
narelius (pvz., Curculionidae) ir vadina­
mas s t i e b e l i u (pedicellus). Jo vir­
šūnėje prasideda nariuotas b o t a g e -
1 pav. Vabalo kūno sandaros schema (vaizdas iš
viršaus): g — galva; kr — krūtinė; p — pilvelis;
1 — viršutiniai žandai; 2 — antenos; 3 — apatinių
žandų čiuopikliai; 4 — viršutinė lūpa; 5 — priekak­
tis; 6 — akis; 7 — priešnugarėlė; 8 — skydelis; 9 —
panugarėlė; 10 — antsparnis; 11 — antsparnio siūlė;
12 —- antsparnio viršūnė; 13 — antsparnio diskas;
14 — antsparnio pečiai; 15 — antsparnio pamatinė
dalis; 16 — sparnas; T \—T s — tergitai
l i s (flagellum), kuris kartais baigiasi
buožele. Dažniausiai antenos sudarytos
iš 11 narelių, tačiau jų skaičius kai
kurių šeimų, ar net rūšių, gali būti
nevienodas. Antenų forma yra svarbus
sistematinis požymis. S i ū 1 i š k o s an­
tenos iš beveik vienodo dydžio (išskyrus
pirmąjį narelį) cilindriškų narelių; š ė-
r i š k ų — nareliai į viršūnę yra plones­
ni; k a r o l i š k ų — nareliai trumpi,
apskriti, tarp jų yra įsmaugos; p j ū k -
1i š k ų antenų nareliai trikampiški, jų
smailūs kampai nukreipti į vieną pusę;
7
š u k i š k ų — kampai ištįsę į ilgas atau­
gas; b u o ž i š k ų — viršūnėje yra susto-
rėję vienas ar keli nareliai, kurie sudaro
buoželę; ji gali būti puri (buoželės
nareliai suaugę neglaudžiai) arba glaudi
(buoželės nareliai tankiai suaugę);
p l o k š t e l i n ė s antenos turi buoželę
iš vėduokliškai susiglaudžiančių plokšte­
lių pavidalo narelių; a 1 k ū n i š k ų an­
tenų stiebelis labai ilgas, jo viršūnėje
priaugęs botagėlis; stiebelis su botagėliu
jungiasi kampu. Antenos būna ir kitokios
sandaros.
Burnos organai yra graužiamieji,
pritaikyti graužti kietą maistą. Jie sudaryti
iš 2 lūpų ir 2 porų žandų. V i r š u t i n ė
l ū p a (labrum) priaugusi prie prie­
kakčio priekinio krašto. Tai nenariuota
plokštelė, pridengianti burną iš viršaus
ar iš priekio. Kai kurių straubliukų
(Curculionidae) ar kinivarpų (Scoly-
Vabalų sandaros ypatumai
2 pav. Vabalų galvos tipai: a — prognatinė galva;
b — ortognatinė galva; c — hipognatinė galva;
1 — priekaktis; 2 — viršutinė lūpa; 3 — viršutiniai
žandai; 4 — apatiniai žandai; 5 — apatinių žandų
čiuopikliai; 6 — apatinė lūpa; 7 — apatinės lūpos
čiuopikliai
tidae) viršutinė lūpa neišsivysčiusi. V i r-
š u t i n i a i ž a n d a i , arba m a n d i-
bulės (mandibulae), nenariuotos,
stambokos, trikampės (augalėdžių vaba­
lų) ar pjautuvo (grobuoniškų vabalų)
formos, dažnai su danteliais vidinėje
pusėje, labai kietos plokštelės. Prie gal­
vos kaušo abipus burnos angos prisi­
tvirtinę viršutiniai žandai. Jie juda hori­
zontalia kryptimi (labai retai kai kurių
straubliukų — Cur culionidae — vertika­
lia kryptimi). Viršutiniais žandais vaba­
lai graužia ir smulkina maistą. Kai kurių
vabalų (paprastojo elniavabalio) patinų
viršutiniai žandai yra labai stambūs,
primena elnio ragus. Po viršutiniais
žandais yra pora a p a t i n i ų ž a n d ų ,
arba m a k s i 1 i ų (maxillae). Kiekvie­
nas apatinis žandas susideda iš p a m a-
t o (cardo), s t i e b e l i o (stipes), poros
k r a m t o m ų j ų p l o k š t e l i ų : išo­
rinės (lobus externus, galea) ir vidinės
(lobus internus, lacinia), ir apatinio
žando keturnario č i u o p i k 1 i o (pal­
pus maxillaris). Apibūdinant vabalus,
labai svarbūs yra nariuoti apatinių žandų
čiuopikliai. Jų narelių forma, dydis,
8 Vabalų sandaros ypatumai
plaukuotumas labai įvairūs. Kai kurių
vabalų (Hydrophilidae) apatinių žandų
čiuopikliai būna ilgesni už antenas
(18 pav., b).
Žygių (Carabidae) ir giminingų šeimų
išorinė kramtomoji plokštelė gali suda­
ryti antrąjį apatinio žando čiuopiklį.
Po apatiniais žandais yra a p a t i n ė
l ū p a (labium), kuri pridengia burną
iš apačios. Jos sandara panaši į apatinių
žandų, tik pamatiniai nareliai (pasmakrė
ir smakras) yra suaugę. Apatinė lūpa
sudaryta iš p a s m a k r ė s (submen-
tum), s m a k r o (mentum), dviejų na-
riuotų lūpos čiuopiklių (palpi labiales)
ir tarp jų esančių 2 porų plokštelių, iš
kurių vidinės vadinamos l i e ž u v ė ­
l i a i s (glossae), o išorinės — p r i e-
l i e ž u v ė l i a i s (paraglossae). Apati­
nės lūpos nariuoti čiuopikliai iš 2—3 na­
relių, trumpesni už apatinių žandų čiuo-
piklius.
Jei burnos organai nukreipti į priekį
(Carabidae, Staphylinidae, Histeridae ir
kt., ypač grobuonių), o kakta hori­
zontalioje padėtyje, tai tokia galva vadina­
ma p r o g n a t i n ė . Jeigu burnos orga­
nai nukreipti į apačią, o kakta yra vertikali
(lapgraužių — Cryptocephalus), tokia
galva vadinama o r t o g n a t i n ė . Kar­
tais burnos organai ir kakta būna nu­
kreipti į apačią ir įstrižai atgal (Cassida,
3 pav. Vabalų antenos: a — siūliška; b — šeriška;
c — kardiška; d — pjūkliška; e — šukiška; / —
plokštelinė; g — storėjanti; h, i — buožiška; j —
alkūniška su šukiška buožele; k — alkūniškai buo­
žiška; / — su ausele
kai kurių straubliukų), tuomet galva
vadinama h i p o g n a t i n ė .
Krūtinė. Vabalų, kaip ir kitų vabzdžių,
krūtinė iš 3 segmentų: p r i e š k r ū ­
t i n i o (prothorax), v i d u k r ū t i n i o
(mesothorax) ir p a k r ū t i n i o (me-
tathorax). Labiausiai yra išsivystęs
prieškrūtinis, jis dažniausiai (ypač gro­
buonių) judamai suaugęs su vidukrūti-
niu, o pastarasis nejudamai suaugęs su
pakrūtiniu. Kartais prieškrūtinis vidu­
krūtinio atžvilgiu gali būti paslankus
tik vertikalia kryptimi (Elateridae) arba
suaugęs nejudamai (Buprestidae).
Kiekvieną iš trijų minėtų segmentų
9
sudaro viršutinė (nugarinė) dalis —
n u g a r ė l ė (notum ), apatinė dalis —
krūtinėlė (sternum) ir šonai —
pleuros. Atitinkamai krūtinės segmentams,
jų nugarėlės segmentai vadinami p r i e š -
n u g a r ė l e (pronotum, scutum), v i-
dunugarėle (mesonotum) ir p a-
n u g a r ė l e (metanotum), o krūtinė­
lės — p r i e š k r ū t i n ė l e (proster-
num), v i d u k r ū t i n ė l e (mesoster-
num) ir p a k r ū t i n ė l e (metaster-
num). Vidukrūtinėlės ir pakrūtinėlės
pleurą dažniausiai siūlės skiria į 2 da­
lis: priekinę — episterną ir užpakalinę —
epimerą (4 pav.). Prieškrūtinėlės šonai
vadinami prieškrūtinėlės epistemomis
arba propleuromis. Žiūrint į vabalą iš
viršaus (1 pav.), iš krūtinės segmentų
matyti tik priešnugarėlė ir tarp ant-
sparnių pamatų įsiterpusi nedidelė, daž-
Vabalų sandaros ypatumai
4 pav. Vabalo kūno sandaros schema (vaizdas iš
apačios): l — viršutiniai žandai; 2 — smakras;
3 — apatinės lūpos čiuopikliai; 4 — apatinių žandų
čiuopiklis; 5 — apatiniai žandai; 6 — antena; 7 —
akis; 8 — prieškrūtinėlė; 9 — priešnugarėlės epiple-
ura; 10 — priekiniai dubenėliai; 11 — vidukrūtinėlė;
12 — epimera; 13 — episterna; 14 — viduriniai du­
benėliai; 15 — pakrūtinėlė; 16 — antsparnių epi-
pleuros; 17 — vidurinės kojos šlaunis; 18 — užpaka­
liniai dubenėliai; 19 — vidurinės kojos blauzda;
20 — vidurinės kojos letena; 21 — užpakalinės kojos
nagai; 22 — užpakalinės kojos pentinai; 23 — užpa­
kalinės kojos klubas; S ti — Str, — sternitai
niausiai trikampė, vidunugarėlės dalis,
vadinama skydeliu (scutellum).
Kitas vidunugarėlės ir panugarėlės dalis
dengia antsparniai.
Apibūdinant vabalus, labai svarbu yra
priešnugarėlės dydis, forma, skulptūra
(taškuotumas, grūdėtumas, vidurinė va­
gelė ar briaunelė, šoniniai gumburėliai).
10
Jeigu priešnugarėlės ilgis didesnis už jos
plotį, ji vadinama pailgąja, jeigu jos
plotis yra didesnis už ilgį, ji vadinama
skersine (5 pav.). Priešnugarėlės prie­
kinis kraštas kartais vadinamas jos vir­
šūne, užpakalinis kraštas — pamatu, cent­
ras — disku, viršūnės kampai išsikišan-
tys link akių — užakinėmis skiautėmis.
Užlinkusios į apačią ir esančios žemiau
šoninio, dažnai smailaus randelio, prieš­
nugarėlės šoninės dalys vadinamos prieš­
nugarėlės epipleuromis (4 pav.). Jas nuo
priešnugarėlės episternų skiria siūlė. Jei
priešnugarėlės randelis išnykęs (Curcu-
lionidae), tai siūlės tarp epipleuros ir
episternos nebūna.
Prieškrūtinėlės priekinis pusiau apskri­
tas ar trikampis kraštas vadinamas apy­
kakle, o siūlės ar vagutės, einančios nuo
apykaklės kraštų iki priekinių dubenė­
lių,— anteninėmis vagutėmis (Elateridae,
Histeridae). Kiekvieno krūtinės segmento
krūtinėlėje yra pora dubenėlių duobučių,
kuriose telpa kojų dubenėliai. Prieškrū-
tinėlėje dubenėlių duobutės gali būti už­
daros (iš visų pusių duobutę gaubia
krūtinėlės audinys) ir atdaros (tarp
dubenėlio ir gretimų krūtinės dalių yra
plyšys). Užpakalinė prieškrūtinėlės dalis
įsiterpusi tarp priekinių dubenėlių, vadi­
nama prieškrūtinėlės atauga. Ji kartais
remiasi į vidukrūtinėlės specialią duo­
butę (Elateridae). Vidukrūtinėlė visuomet
būna trumpesnė ir dažnai siauresnė už
pakrūtinėlę; jos epimeros dažnai jungiasi
su episternomis.
Kojos (pėdės) gerai išsivysčiusios, iš
5 dalių: d u b e n ė l i o (coxa), k 1u-
b o (trochanter), š l a u n i e s (femur) ,
b l a u z d o s (tibia) ir l e t e n o s (far­
sus).
Dubenėlis — tai pamatinė kojos dalis,
kuri telpa dubenėlio duobutėje. Prieki­
niai ir viduriniai dubenėliai judamai su­
augę su krūtinėlės audiniu. Jie būna
rutuliški, kūgiški, cilindriški. J.eigu prie­
kinių dubenėlių duobutės plačiai atdaros,
tai kartais prie dubenėlio būna priaugęs
chitininis priedas — trochantinas. Užpa­
kaliniai dubenėliai nejudamai suaugę
su krūtinėlės audiniu arba juda tik ribotai,
Vabalų sandaros ypatumai
5 pav. Vabalų priešnugarėlės forma: a — skersinė;
b — pailgoji; c — kvadratinė; d — apskritoji; e —
išgaubtoji; / — širdiškoji. 1 — priešnugarėlės viršū­
nė; 2 — pamatas; 3 — diskas
6 pav. Vabalų kojų tipai: a — bėgiojamoji; b —
irkliškoji; c — šokamoji; d — rausiamoji. 1 — dube­
nėlis; 2 — klubas; 3 — šlaunis; 4 — blauzda; 5 —
pentinai; 6 — letena; 7 — nagai
11
dažniausiai jie būna skersiniai, labai
paplatėję (Dytiscidae) ar sudaro plokš­
teles, kurios driekiasi nuo dubenėlių
į kūno pakraščius. Po jomis iš dalies
gali pasislėpti šlaunys. Plokštelės vadi­
namos šlaunų dangčiais (16 pav., a, b).
Kartais šlaunų dangčiai uždengia beveik
visą pilvelį (Haliplidae).
Klubas — nedidelė trikampė, rombo,
kiaušinio ar cilindro formos kojos dalis,
įstrižai priaugusi prie šlaunies pamato
(rečiau tarp dubenėlio ir šlaunies) ir
judanti kartu su šlaunimis.
Šlaunis — stambiausia kojos dalis. Ji
pamatu judamai jungiasi su klubu ar
dubenėliu, o viršūnėje — su blauzda. Šis
sąnarys vadinamas keliu. Šokamųjų kojų
šlaunys būna labai sustorėjusios (Alti-
cinae, Rhynchaenus).
Blauzda — gana plona ir ilga kojos
dalis, kartais paplatėjusi (rausiamosios
kojos) arba dantytu kraštu, apaugusi
šereliais ar spygliais. Blauzdos viršūnė­
je paprastai yra 1 ar 2 stamboki spygliai
(bėgiojamosios kojos), judamai sujungti
su blauzda, jie vadinami p e n t i n a i s
(calcaria).
Letena priaugusi prie blauzdos vir­
šūnės, rečiau arti jos, sudaryta iš 3—5,
kartais iš mažesnio skaičiaus, narelių.
Vaikščiojamųjų kojų nareliai platūs, padai
plaukuoti. Kiekvienos poros kojų letenos
narelių skaičius gali būti skirtingas ir
žymimas formule: 5—5—4; 4—4—4 ir
t. t. Paskutinis letenos narelis dažniausiai
su vienu ar dviem nagais. Jie gali būti
nevienodo dydžio, skelti, su danteliais,
šukiški, suaugę ar kitokie. Kartais nagai
panašūs į šerelius arba jų visai nėra.
Tarp nagų dažnai būna prisičiulpimo
pūslelės, todėl vabalai gali ropoti augalo
lapo apatine puse (aukštyn kojomis).
Kojos yra svarbus judėjimo organas.
Priklausomai nuo gyvenimo aplinkos
jos gali būti vaikščiojamosios, bėgio-
jamosios, šokamosios, rausiamosios, plau-
kiojamosios (irkliškos) (6 pav.).
Sparnai (alae). Vabalų priekiniai spar­
nai, priaugę vidunugarėlėje, vadinami
antsparniais (elytrae). Jie yra
tokio standumo, kaip viso vabalo chiti-
Vabalų sandaros ypatumai 12 Vabalų sandaros ypatumai 13

Jie atlieka aerostatinio organo vaidmenį,

palaiko pusiausvyrą.
Užpakaliniai (apatiniai) sparnai yra
b plėviški, perregimi, su nedaugeliu tam­
sesnių gyslų, priaugę prie panugarėlės. Su
jų pagalba vabalai skraido (7 pav.). Už­
pakaliniai sparnai daug stambesni už
antsparnius, tačiau sulankstomi skersai
bei išilgai ir ramybės būsenoje visiškai
c d po jais paslėpti. Išimtis — Necydalis, Mo­
7 pav. Vabalų plėviškų sparnų tipai: a — karaboi-
tor c hus, Rhipiphorus. Jų antsparniai
dinis; b — stafilinoidinis; c — kantaroidinis; d — sutrumpėję ir iš po jų išsikiša plėveliniai
plunksn iškas sparnai. Kai kurių labai smulkių vabalų
(Ptiliidae, Sphaeriidae) sparnai plunks-
ninė danga. Ramybės būklėje antspar- niški, pakraščiai apaugę ilgomis blaks­
niai pridengia vidunugarėlę (išskyrus tienomis (7 pav., d). Yra vabalų su
skydelį), panugarėlę ir pilvelį (1 pav., atrofuotais plėviškais sparnais (kai kurie
10, 16). Kartais antsparniai būna su­ žygiai, straubliukai) — jie neskraido arba
trumpėję (Staphylinidae, Histeridae) ir su atrofuotais plėviškais sparnais ir
tada neuždengia galinių pilvelio seg­ antsparniais (jonvabalių patelės) — tokie
mentų ar net viso pilvelio. Kartais antspar- vabalai savo išvaizda beveik nesiskiria
nių nebūna (Lampyridae, Drylidae) nuo lervų (260 pav., b).
arba būna gerokai ilgesni už pilvelį Pilvelis standžiai priaugęs prie pa-
(Cassida). Galima išskirti šias antspar- krūtinio, iš 5—10 segmentų (4 pav.).
nių dalis: pamatinę dalį, pečius, pečių Kiekvienas segmentas — iš 2 pusžiedžių:
gumburėlius (ypač būdingi skraidantiems nugarinio — tergito ir apatinio — stemi-
vabalams), šoninį (išorinį) kraštą, diską, to. Paprastai galima įžiūrėti 5—7 ster-
siūlę, viršūnę, viršūninį kampą (1 pav.). nitus (2 pirmųjų segmentų sternitai temis, apaugęs įvairiaspalviais plaukais, 8 pav. Vabalų kūno paviršiaus mikroskulptūros
Šoninis antspamių kraštas, užlinkęs į apa­ išnykę) ir 7—9 tergitus. Pilvelio 1—3 šereliais, įvairios formos ir spalvos žvy­ pavyzdžiai: a, d, i — tinkliškas; b — juostuotai
čią ir iš viršaus nematomas, vadina­ galinių segmentų išvaizda pasikeitusi; jie duobėtas; c — žvyniškas; e, f — duobėtas; g, j —
nais. Šereliai nuo plaukų skiriasi tuo, taškuotas; h — skersai juostuotas; k — išilgai juos­
mas antsparnių epipleuromis (4 pav., įtraukti į pilvelio vidų. Tergitai, pri­ kad jie storesnį, kietesni, dažniausiai pasi­ tuotas; Z— išilgai juostuotas ir taškuotas
16). Apibūdinant vabalus, labai svarbi dengti antsparniais, minkšti, o nepri­ šiaušę ir išauga duobutėje. Plaukų ar
yra antspamių skulptūra — vagutės, taš­ dengti (sutrumpėjus antsparniams) — šerelių išsidėstymas (chetotaksija) yra Tik išsiritę iš lėliukių vabalai (žygiai,
kuotos vagutės, taškų eilės, briaunelės kieti kaip ir visas kūnas. Pilvelio pasku­ būdingas kiekvienai rūšiai. Tai svarbus kinivarpos ir kt.) būna gelsvos, nenatūra­
(išilginiai siauri iškilimai), lysvelės, arba tinio segmento tergitas, antsparniais nepri­ požymis, apibūdinant vabalus (žygius, lios spalvos. Natūralią, rūšiai būdingą
tarpueiliai (tarpai tarp vagučių ar taškų dengtas, vadinamas pigidiumu, prieš­ trumpasparnius). Nulūžusių šerelių vieto­ spalvą, jie įgauna tik po 1—2 dienų.
eilių). Neporinės lysvelės (1, 3, 5 ir paskutinio — propigidiumu. Labai dažnai se lieka duobutės. Kai kurių vabalų Spalvotos ar plaukuotos (žvynuotos) juos­
t. t.) gali būti aukštesnės ar nevie­ pigidiumas būna vertikalus (Histeridae, plaukai (pvz., ūsuočių) ar žvynai (straub- telės, einančios skersai priešnugarėlę ar
nodos skulptūros. Pirmoji vagutė yra ta, Bruchidae, Cryptocephalus ir kt.). Dau­ liukų) būna tokie tankūs, kad nematyti antsparnius, vadinamos raiščiais. Kai ku­
kuri eina nuo siūlės. Kartais ji vadi­ gelio vabalų (Adephaga) pirmojo ster- kūno spalvos ir kutikulės struktūros. rių negyvų vabalų (Cassida) spalva skiria­
nama priesiūline vagute. Trumpa papil­ nito viduriniąją dalį dengia pakrūtinėlė Kitų vabalų kūną dengia plona vaškinė si nuo gyvųjų. Vabalui žuvus, raudoni
doma vagutė prie skydelio vadinama bei užpakaliniai dubenėliai. Galinis ster- apnaša. Žvynai ir vaškinė apnaša, vaba­ ir žali nemetališki atspalviai dažniausiai
prieskydeline vagute. nitas vadinamas analiniu, jo sandara lams „senstant“ , gali nusitrinti. tampa geltoni, rudai geltoni ar rusvi. Kai
Kai kurių, ypač neskraidančių, vabalų priklauso nuo lyties. Kartais vabalų apibūdinimui svarbi kurių vabalų spalvos ir kūno viršutinės
antsparniai būna suaugę išilgai siūlės. Vabalų kūną dengia standi chitininė kūno mikroskulptūra, kurią galima ma­ pusės piešinys (dėmės, juostos, raiščiai)
Bronzinukai (Cetonia) skrisdami ne- kutikulė, kuri kartu atlieka ir išorinio tyti padidinus 30—60x (8 pav.). yra nepastovūs, būna daug spalvinių
išskečia antsparnių (jie išilgai siūlės skeleto funkcijas. Įvairių rūšių ir net Vabalų spalva labai įvairi. Ji priklauso aberacijų.
suaugę), o užpakalinius plėviškus sparnus kūno dalių kutikulė būna nevienodo nuo hipodermos bei kutikulės pigmento, Daugelis vabalų dėl kūno formos, imi­
iškiša pro išpjovas, esančias antsparnių storumo ir standumo. Jos paviršius gali kutikulės mikrostruktūros ir plaukų ar tuojančios supančius daiktus (mimetiz­
šonuose. Dauguma skraidančių vabalų būti lygus, veidrodiškai žvilgantis arba su žvynų, dengiančių kūną, spalvos. Meta- mas) , ir slepiamos spalvos — gamtoje
antsparnius išskečia, bet jais neplasnoja. duobutėmis, taškais, gumburėliais, vagu- liškos spalvos yra kur kas patvaresnės. sunkiai pastebimi. Tačiau pasitaiko ir labai
Vabalų sandaros ypatumai
a želių plokštelės yra stambesnės, kai kurių
9 pav. Vabalo patino genitalijos ir jų preparavimas:
a — genitalijos (1 — bazalinis sideritas; 2 — peni-
sas; 3 — parameros); b — genitalijų preparavimas
ryškių, įspėjančių spalvų vabalų (boru­
žės). Tokios spalvbs vabalų kraujyje pap­
rastai būna nuodingųjų junginių (kan-
taridino) arba jie pamėgdžioja nuodin­
guosius vabzdžius (mimikrija), pavyz­
džiui, Trichius fasciatus.
Vabalų dydis. Daugumos Lietuvoje
paplitusių vabalų kūno ilgis svyruoja
nuo 5 iki 10 mm. Mažiausi Lietuvos
faunos vabalai (0,5—0,6 mm ilgio)
priklauso Ptiliidae šeimai: Ptinella bei
Acrotrichis gentims. Stambiausi Lietuvoje
aptinkami vabalai: paprastasis elniavaba-
lis (Lucartus cervus) — patinai, kartu su
milžiniškais viršutiniais žandais, būna nuo
50 iki 100 mm ilgio; ūsuotis dailidė
(Ergates faber) apie 60 mm ilgio; didysis
puošniažygis (Carabus coriaceus) 35—
40 mm ilgio.
Lytinis dimorfizmas būdingas daugeliui
vabalų. Dažniausiai patinai kiek ma­
žesni už pateles ir jų kūnas truputį
siauresnis. Tačiau yra ir išimčių: pvz.,
elniavabalių (Lucanidae) bei kai kurių
Labidostomis patinai daug stambesni, o
kai kurių pelėsiavabalių (Endomychi-
dae) patinų kūnas platesnis. Dažnai patinų
pilvelis išilgai įdubęs, o patelių — iš­
gaubtas (Cetonia aurata). Daugelio vaba­
lų (Carabidae, Dytiscidae, Tenebrioni-
dae, Chrysomelidae ir kt.) patinų prie­
kinių, o kartais ir vidurinių kojų letenų
nareliai kur kas platesni, o padai apaugę
14
čiulptukiniais plaukeliais, kuriais vabalas
laikosi prie patelės kopuliacijos metu.
Kai kurių vandeninių vabalų patelių
antsparnių paviršius rupiai raukšlėtas arba
ryškiai vagotas bei briaunotas, todėl
lengviau įsikibti patinams. Dažnai patinų
kojų, viršutinių žandų, antenų, priešnuga-
rėlės sandara ir kūno ar atskirų jo dalių
spalva būna skirtingos. Pavyzdžiui, kai ku­
rių plokštėtaūsių (Scarabaeidae) patinų
galva turi stambų ragą; ūsuočių (Ceram-
bycidae) patinų antenos kur kas ilgesnės,
plokštėtaūsių (grambuolių) antenų buo­
sprakšių (Elateridae) patinų antenos
būna ryškiai šukiškos, tuo tarpu pate­
lių — tik pjūkliškos.
Patelės nelabai judrios, todėl dažnai
jos neturi plėvelinių sparnų — neskraido
(pvz., Lampyris, Ptinus, kai kurių plokš­
tėtaūsių, ūsuočių ir kt.).
Identifikuoti rūšį kartais galima tik iš
patino lytinių organų (genitalijų) chitini-
nių dalių. Tai kopuliacijos organas
(penisas), dvi parameros ir bazalinis
sideritas (9 pav.). Dažnai vabalų (Sca­
rabaeidae, Histeridae, Tenebriortidae,
Chrysomelidae ir kt.) parameros yra
suaugusios į uždarą vamzdelį, kurio
viduje yra penisas. Norint apžiūrėti ge­
nitalijas, reikia pakelti antsparnius, iš­
pjauti membraną tarp pilvelio tergitų ir
preparavimo adata ištraukti genitalijas.
Džiovintus vabalus prieš preparavimą
reikia 1—2 paras palaikyti drėgnoje
kameroje (Petri lėkštelėje) arba trum­
pam pamerkti į šiltą vandenį. Plaukuotų
ar žvynuotų vabalų mirkyti negalima.
Ištrauktos genitalijos keletą minučių viri­
namos 10% kalio šarmo (KOH) tirpale
(taip pašalinami minkštųjų audinių liku­
čiai), po to gerai praplaunamos vandeniu.
Taip paruoštos genitalijos įdedamos į
kanadinį balzamą (paruošiamas prepara­
tas) arba priklijuojamos ant kartoninės
plokštelės ir persmeigiamos tuo pačiu
smeigtuku, ant kurio yra preparuotas
vabalas.
Bionomija 15
Bionomija
Vabalams būdinga pilnutinė metamorfozė
(holometabola). Vystydamiesi jie praeina
4 fazes (10 pav.): kiaušinio, lervos,
lėliukės ir suaugėlio, arba imago. Kai
kuriems vabalams (pvz., skaudvabaliams
Meloidae) būdingas hipermetamorfozinis
(hyper metamorphosis) vystymasis. Jie
praeina 7 fazes: kiaušinio, triungulino
(pirminės lervos), antrinės lervos, netik­
rosios lėliukės (pseudochrysalis), tretinės
lervos, tikrosios lėliukės ir suaugėlio
(imago) (11 pav.). Hipermetamorfozė
yra pilnutinės metamorfozės modifikaci­
ja ir, matyt, atsirado prisitaikant prie
parazitinio gyvenimo būdo. Skaudvabalių
lervos parazituoja solitarinių, rečiau
bendruomeninių bitinių vabzdžių lizduose.
Daugumai vabalų būdingas biseksuali-
nis (gamogenetinis) dauginimasis apvai­ 10 pav. Plokštėtaūsio vabalo (Netocia) pilnoji me­
sintais kiaušiniais. Kai kurie straubliukai tamorfozė: a — kiaušinis; L\ — I ūgio lerva; L2 —
(Otiorrhynchus, Trachyphloeus, Polydro- 11 ūgio lerva; L3 — III ūgio lerva; b — laisvoji
sus mollis ir kt.) dauginasi parteno- lėliukė; c — suaugėlis vabalas (imago)
genetiniu būdu (neapvaisintais kiauši­
niais). Vabalų partenogenetinis daugini­
masis dažniausiai geografinio pobūdžio.
Vienoje arealo dalyje išplitusios tik par-
tenogenetinės patelės, kitoje — abiejų
lyčių vabalai. Vabalų partenogenezė, ma­
tyt, susijusi su poliploidija (chromosdmų
skaičiaus padidėjimu). \
V a b a l ų k i a u š i n i a i paprastai
būna rutuliški arba ovalūs, jų lukštas
(chorijonas) plonas, be ryškesnės skulptū­
ros. į dirvą ir augalų audinius deda (gram­
buoliai, kinivarpos) pusiau permatomus,
baltos ar gelsvos spalvos kiaušinius, au­
galų paviršiuje (lapgraužiai) ryškes­
nius — geltonus, šviesiai žalius ar pilkus.
Kiaušinio fazėje susiformuoja vabalo
jauniklis — lerva. Vabalų patelės kiauši­
nius deda ten, kur išsiritusios lervos
ras maisto (pvz., ūsuočiai — į žievę ar
medieną, lapgraužiai — ant lapų, gram­
buoliai — į dirvą prie augalų šaknų, bo­
ružės — ant lapų, amarų kolonijų kai­ 11 pav. Skaudvabalio (Meloė) hipermetamorfozi-
mynystėje, maitvabaliai — į dvėseną ir nio vystymosi fazės: a — kiaušinis; b — triungu-
linas (pirminė lerva);-c — antrinė lerva; d — ne­
kt.). Kiaušinio fazė dažniausiai trunka tikroji lėliukė; e — tretinė lerva; f — tikroji lėliukė;
8—20 dienų. g — suaugėlis skaudvabalis (imago)
Bionomija
V a b a l ų l e r v o s turi gerai išsivys­
čiusią kietą galvą su graužiamaisiais
burnos organais ir yra bekojės (straub-
liukų, cigarsukių, kinivarpų, kai kurių
ūsuočių, grūdinukų) arba turi 3 poras
įvairaus išsivystymo lygio krūtinės kojas
(dauguma vabalų) (žr. 63, 135, 234
pav.). Lervos kūnas dažniausiai minkš­
tas, dirvoje ir augalų audiniuose besi­
vystančių vabalų — baltas arba gelsvas,
gyvenančių augalų paviršiuje gali būti
geltonas, žalias, juodas, raudonas, dėmėtas
ir kt. Kai kurių boružių bei lapgraužių
lervų kūno paviršiuje yra spalvotų karpe-
lių. Ištikus pavojui iš jų išsiskiria nema­
lonaus kvapo bei skonio deginanti hemo-
limfa (hemoragija).
Daugumos žygių, sprakšių, juodvabalių,
maitvabalių lervos kūnas yra kietas, tada
jis yra geltonas, rudas ar net juodas. Su­
kietėjusi paprastai būna tik priešnugarėlė
ir analinis tergitas. Analinis segmentas
dažnai turi nariuotus priedėlius — uro-
gomfus. Kai kurių vabalų (Dermestidae)
lervos apaugusios gana tankiais ir ilgais
plaukeliais. Lervos intensyviai auga ir
kaupia maisto medžiagas, todėl šioje fazėje
jos būna stambesnės už suaugėlius. Jos
neriasi, būna 3—6 ūgių, kurie skiriasi
galvos kaušo pločiu. Užaugusios lervos
virsta lėliukėmis. Lervos fazė priklauso
nuo vabalo rūšies biologinių savybių ir
trunka nuo kelių savaičių iki 4—5 metų.
V a b a l ų l ė l i u k ė s yra laisvojo ti­
po (pupa libera) (10 pav., b). Tai sudė­
tingų fiziologinių procesų (histolizės, his-
togenezės) fazė, kurioje iš lervos susi­
formuoja suaugėlis vabalas. Laisvosios
lėliukės būna minkštos, gležnos. Plonytė,
balta ar gelsva plėvelė atskirai dengia
kojas, antenas, sparnus. Lėliukė labai pa­
naši į suaugėlį vabalą. Pro jos apvalkalą
aiškiai matyti visi būsimo suaugėlio kūno
kontūrai ir organai. Daugiausia lėliukių
randama dirvoje, gyvų ir negyvų augalų
audiniuose ir kt. Kai kurių vabalų (bo­
ružių, kai kurių lapgraužių) lervos lėliu­
kėmis virsta augalų paviršiuje. Lėliukių
apvalkalas standus, dažnai spalvotas. Jos
kabo ant lapų ar šakučių, prisitvirtinu­
sios užpakaliniu galu. Šios lėliukės iš da­
16
lies yra panašios į dengtąsias drugių
lėliukes. Daugumos vabalų lervos, prieš
virsdamos lėliukėmis, įsiruošia „lopšelius“ ;
dirvoje gyvenančios lervos juos daro iš
dirvožemio trupinėlių; po medžių žieve ir
medienoje — iš medžio išgraužų ir kt.
Tik nedaugelio vabalų (Phytonomus,
Cionus) lervos, prieš virsdamos lėliu­
kėmis, augalų paviršiuje pina tikruosius
baltus voratinklinius kokonus. Kai kurie
vabalai žiemoja lėliukės fazėje, tačiau
vasarą ši fazė trunka ne ilgiau kaip
2—4 savaites.
S u a u g ė l i a i v a b a l a i (imago)
išsirita iš lėliukių. Imago fazės fiziolo­
ginė paskirtis — plitimas ir dauginimasis.
Suaugėlio fazėje minta tik tie vabalai,
kuriems, išsiritus iš lėliukių, vaisos or­
ganai dar nesubrendę. Mityba suaugėlio
fazėje vadinama papildoma. Kai kurie
vabalai visiškai neminta (Oryctes, Amp-
himallon, kai kurie ūsuočiai, sprakšiai).
Jie eikvoja medžiagas, sukauptas lervos
fazėje. Daugumos lervų ir suaugėlių mais­
tas yra analogiškas arba bent labai pana­
šus, tačiau gana dažnai lervos ir suaugė­
liai minta ne tuo pačiu maistu. Pavyz­
džiui, bronzinukų (Cetonia, Potosia)
lervos gyvena trūnijančioje medienoje,
puvėsiuose, o vabalai — ant žiedų ar prie
tekančių medžio sulčių. Daugumos ūsuo­
čių lervos graužia takus medžių žievėje
ir medienoje, o suaugę vabalai minta žie­
dadulkėmis.
Lervų ir imago (kinivarpų, ūsuočių,
skaptukų) virškinamajame kanale, ypač
vidurinėje žarnoje, yra labai sudėtingų
fermentų ir simbiontinių mikroorganizmų
(bakterijų, pirmuonių), kurie padeda virš­
kinti celiuliozę ir kitą sunkiai virški­
namą maistą. Kai kuriems (Lymexylo-
nidae) virškinti padeda grybai sim-
biontai (Endomyces).
Daugelis suaugėlių žiemoja. J ie gali gy­
venti daugiausia dvejus trejus metus.
Vystymosi ciklas nuo kiaušinio iki lytiš­
kai subrendusio suaugėlio paprastai trun­
ka vienerius metus (vienerių metų ge­
neracija; monovoltinis vystymasis). Tik
nedaugeliui (Ips typographus, kai ku­
riems lapgraužiams, boružėms) Lietuvos
Tyrimo raida Lietuvoje
klimatinėmis sąlygomis būdingos dvi ge­
neracijos (bivoltinis vystymasis) per metus
arba jų vystymasis trunka 3—5 metus
(vasarinio grambuolio, paprastojo gram­
buolio, miškinio grambuolio, sprakšių).
Tyrimo raida Lietuvoje
Pirmieji žinomi entomologiniai, taigi ir
koleopterologiniai, faunistiniai tyrimai
Lietuvoje atlikti tik XIX a. pradžioje
Lietuvos mokslo centre — Senajame Vil­
niaus universitete. Šio universiteto pro­
fesorius E. Eichwald’as savo tritomiame
veikale „Zoologia specialis“ lotynų kalba
aprašė Lietuvos ir kaimyninių kraštų
gyvūnus [10]. Antrajame šio veikalo
tome (1830) aprašyta ir apie šimtas gana
įprastų vabalų rūšių, rastų Lietuvoje
(“Lith.“ ), nenurodant tikslesnių radim­
viečių. E. Eichwald’o darbas šių dienų
koleopterofaunistikai įdomus tik biblio­
grafiniu požiūriu.
1832 m. Vilniaus universitetas buvo
uždarytas, taigi nevyko ir entomologiniai
tyrimai.
XIX a. antroje pusėje Vakarų Euro­
poje, taip pat ir Rusijoje, pradėta labai
domėtis entomologija. Kuriamos naciona­
linės entomologų draugijos (Rusijoje
įkurta 1859 m.), pradedami leisti perio­
diniai specializuoti leidiniai. Vabalų fauna
intensyviai tiriama Estijos teritorijoje
Tartu (Dorpato) universitete bei Latvi­
jos teritorijoje Rygos politechnikos insti­
tute. XIX a. antroje pusėje pasirodė
J. Kawall’o darbas apie Latvijos koleopte-
rofauną [30], G. Seidlitz’o monografija
apie Estijos ir Latvijos vabalus [65],
C. Mannerheim’o ir F. Lentz’o darbai
apie Rytų Prūsijos (po karo Kaliningrado
sritis), iš dalies ir Lietuvos pajūrio koleop-
terofauną [34, 37]. Šiuose veikaluose
yra pavienių žinių ir apie kai kurių vabalų
paplitimą Lietuvos teritorijoje.
Nuo XIX a, vidurio pasirodė publikaci­
jų apie žalingus vabzdžius. Tuo laiku už­
registruotas ir pirmasis bandymas rašyti
apie kenkėjus lietuviškai.
2. 1834
17
Žymus švietėjas, lietuviškų kalendorių
leidėjas Laurynas Ivinskis 1847 m. pas­
kelbė nedidelį straipsnį „Gaišinimas spra-
gių“ [25]. Šiandieną spragėmis vadina­
mas lapgraužių (Chrysomelidae) šeimos
pošeimis (Alticinae). L. Ivinskis, rašyda­
mas „spragės“, tikriausiai turėjo galvoje
apskritai žalingus vabzdžius.
Carinės Rusijos Generalinio štabo ka­
rininkas D. Afanasjev’as ataskaitoje apie
Kauno guberniją mini dvi vabzdžių rūšis:
drugį — verpiką vienuolį (Ocneria mona-
cha), kurio invazija į Lietuvos miškus
buvo 1852—1853 m. ir vabalą — papras­
tąjį avietinuką (Byturus tomentosus)
[76]. [domu pažymėti, kad didesnio ken­
kėjo kaip paprastasis avietinukas D. Afa­
nasjev’as Lietuvoje nerado. Taikomojo
pobūdžio straipsnius apie vabalus — kini­
varpas rašė ir M. Vožev’as. Jis aprašė bū­
dingiausias eglės ir pušies kinivarpas ir
kovos su jomis priemones. Autorius nuro­
dė žalingiausią kinivarpą-žievėgraužį tipo-
grafą (Bostrichus (Tomicus) tipographus
L.), kuris žinomas ir šiandieną [77].
XIX a. septintajame dešimtmetyje Pa­
ryžiuje Prancūzijos entomologų draugijos
leidinyje „Annales de la Societe Entomo-
logique de France“ I. Wankowicz’ius ap­
rašė 18 naujų (sp. nova) rūšių vabalų
(priklausančių Staphylinidae, Leiodidae,
Ptiliidae, Nitidulidae, Cisidae šeimoms),
rastų „Lietuvos teritorijoje“ . Viena rūšis
net buvo pavadinta mitologiniu vaidilutės
vardu Pocadius wajdelota Wank [73].
Vėliau nemažai autorių [17, 36, 65,
103] rūšis, aprašytas I. Wankowicz’iaus,
laikė rastomis Lietuvos teritorijoje. Susi­
pažinus su minėto autoriaus straipsniais,
paaiškėjo, kad jis „Lietuva“ vadina šių
dienų Rytų Baltarusiją. Jo aprašyti vabalai
surinkti Minsko, Borisovo, Berezinos apy­
linkėse.
XIX a. pabaigoje buvo paskelbta ir
keletas faunistinių darbų — vabalų, su­
rinktų Lietuvoje, sąrašų. Tai F. Osterloff o
straipsniai apie Lietuvoje aptiktus Pselap-
hidae ir Scydmaenidae [55], bei K. Lin-
deman’o traktatas apie Rusijos vabalų ge­
ografinį paplitimą [84]. Jame išvardyta
Faunos kilmė ir formavimasis
Faunos kilmė ir formavimasis
Pirminiai besparniai vabzdžiai (Archip-
ter y gota) išsivystė paleozoinės eros devo­
no pradžioje (maždaug prieš 350 mln.
metų) ir yra vieni iš seniausių sausu­
mos gyvūnų.
Vabalai atsirado permo pabaigoje —
triaso pradžioje, tai yra maždaug prieš
200—210 mln. metų. Jų protėviai turėjo
daug bendrų bruožų su pirmykščiais tara­
konais (Protoblattoidea). Maždaug tuo
pačiu laiku paplito blakės (Hemiptera),
skorpionmusės (Mecoptera), tinklaspar-
niai (Neuroptera) vabzdžiai. Ypač spar­
čiai vystėsi naujos vabzdžių, taip pat ir
vabalų formos kreidos periodu, t. y. prieš
140—70 mln. metų. Šio periodo viduryje
sausumoje vyravo gaubtasėklių augalų
įvairovė. Jie išstūmė mažiau prisitaikiu­
sius mezozoinės eros spygliuočius, papar­
čius, sagainius ir kitus augalus.
Gaubtasėklių — aukštesniųjų augalų —
atsiradimas ir evoliucija glaudžiai susijusi
su vabzdžių — žiedų lankytojų, žiedadul­
kių pernešėjų — filogenija. Šie procesai
vystėsi lygiagrečiai. Entomofiliniai (vabz­
džių apdulkinami) augalai įgijo vabzdžius
viliojančių požymių: tam tikrą žiedų for­
mą, spalvą ir sandarą, nektaro aromatą
bei skonį. Antofiliniams (lankantiems
žiedus) vabzdžiams susiformavo speciali­
zuoti, paprastai pritaikyti prie tam tikrų
augalų rūšių žiedų sandaros organai žiedų
nektarui bei žiedadulkėms rinkti. Tuo
pačiu laiku formuojasi gausi vabalų-fito-
fagų ekologinė grupė. Fitofagai tampa vis
siauresnės specializacijos — minta ne tik
tam tikrais augalais (monofagizmas), bet
ir jų tam tikrais organais. Lygiagrečiai
atsiranda fitosaprofagai ir kitos vabalų
ekologinės grupės, susijusios su organi­
nių augalinės ir gyvūninės kilmės medžia­
gų redukcijos procesu, bei didelė, dažnai
specializuota, entomofagų grupė. Kreidos
periodu susiformavo visos recentinės va­
balų šeimos.
Terciaro pirmoje pusėje — paleogeno
periodu — dabartinės vidurinės Europos
ir pietinio Pabaltijo teritorijose augo veš­
20
lūs subtropiniai miškai. Iš aptiktų strati­
grafijos sluoksniuose augalų žiedadulkių
manoma, kad čia gausiai būta sekvojų,
kukmedžių, valgomųjų kaštonų, riešutme­
džių, bukų ir kt.
Labai gausi buvo subtropinių miškų ir
vabzdžių fauna. Apie tai galima spręsti
iš patekusių į Baltijos gintarą vabzdžių
(aprašyta apie 6000 vabzdžių rūšių, iš
jų apie 4000 vabalų rūšių). Tai daugiausia
smulkūs, būdingi miškų biocenozių va­
balai. Dauguma jų vystėsi po medžių
žieve ir medienoje (Histeridae, Lymexy-
lonidae, Lycidae, Anobiidae, Bostrychi-
dae, Cerambycidae) arba gyveno miško
paklotėje bei skruzdėlynuose (Pselaphi-
dae, Scydmaenidae ir kt.).
Daugelis entomopaleontologų (82,
101], tyrinėjusių gintaro intarpus, teigia,
kad gyvenę maždaug prieš 50 mln. metų
vabalai labai artimi dabartiniams ir pri­
klauso recentinėms gentims (pvz., Bostry-
chus, Lyctus, daugelis Anobiidae, Histeri­
dae ir kt.) ir net rūšims, dabar išplitusioms
tropikuose ir subtropikuose. Neretai gin­
tare aptikti ir apibūdinti vabalai būdavo
rasti dabartinėje Šri Lankos ar Indonezi­
jos faunoje (pvz., Tetracha carolina).
Tai rodo, kad būdingi Pabaltijo oligoce-
ninių subtropinių miškų vabalai ir dabar­
tinė (recentinė) Lietuvos vabalų fauna
yra negiminingi.
Terciaro pabaigoje šiaurinio Pusrutulio
klimatas palaipsniui pradėjo šalti. Dėl to
jau pliocene pradėjo nykti subtropinė
flora ir fauna, jų vietą užėmė naujos bio­
loginės asociacijos.
Kvartero periodo pradžioje, labai atvė­
sus klimatui, didelę Žemės rutulio dalį
užklojo ledynai, tačiau šiltu laikotarpiu
ledynai ištirpdavo. Tokie klimato svyravi­
mai buvo gana ritmiški, po atšalimų, t. y.
apledėjimo laikotarpio, sekdavo atšili­
mai — tarpledynmečiai.
Iš paleogeobotaninių tyrimų nustatyta
[1], jog Lietuvos teritorijoje antroje neo­
geno pusėje — pliocene, klimatui palaips­
niui atšąlant, keitėsi ir augalija. Iš pradžių
čia vyravo pušynai, vėliau pagausėjo ber­
žų, o prieš pat ledynmetį rasta tik beržo
keružio, būdingo šiaurės tundros landšaf­
Faunos kilmė ir formavimasis
tui, žiedadulkių. Klimatui atšylant augalija
keitėsi kita linkme.
Antrojo tarpledynmečio sluoksniuose
Lietuvoje ir Baltarusijoje rasta apie 160
aukštesniųjų sporinių bei sėklinių augalų
rūšių žiedadulkių. Šiuo laikotarpiu Pabal­
tijyje jau buvo išsivysčiusios visos dabarti­
nės augalų bendrijos. Tiesa, čia augo ir
kėnis, agaras bei kiti augalai, kurie holo­
ceno laikotarpiu čia jau nebeaugo.
Negausu vabalų fosilijų iš tarpledyn­
mečių periodų. Tačiau lyginant tarpledyn­
mečių florą su dabartinėmis Pabaltijo
augalų asociacijomis, galima teigti, kad
plioceno, taip pat tarpledynmečių vabalų
fauna (kai čia augo beržas, pušis, eglė,
ąžuolas) buvo labai artima ar net analo­
giška dabartinei Lietuvos faunai.
Atšalus klimatui, tarpledynmečio fauna
išnykdavo, tačiau, jam atšilus, dėl migra­
cijos atsirasdavo rūšių, išlikusių refugiu-
muose, ledu neapdengtuose Azijos plo­
tuose, taip pat Pietų Europoje.
Dabartiniai entomologiniai kompleksai
Lietuvos teritorijoje susiformavo holoce­
ne, pasibaigus paskutiniajam Viurmo le­
dynmečiui. Tuomet tundra pasitraukė į
šiaurę, o Vidurio Europoje tundra, įkan­
din sniego linijos, pakilo į kalnus. Trau­
kiantis tundrai, kai kur liko jai ir šiaurės
taigai būdingų augalų ir gyvūnų.
Pirmieji, tai yra seniausi Lietuvos teri­
torijos vabalai, yra būdingi dabartinei
šiaurės tundrai ir taigai. Tai glacialiniai
reliktai. Lietuvos teritorijoje jie atsirado
subarktiniu periodu, maždaug prieš
12 000—10 000 metų. Manoma, kad gla­
cialiniai reliktai čia buvo ir prieš pat le­
dynmetį, kai augo pušys ir beržai. Užėjus
ledynmečių gadynei, tos rūšys išliko tik
piečiau ištisinio ledo sluoksnio, neapdeng­
tuose ledu miškatundrės ir taigos plotuose.
Traukiantis tundrai (o vėliau taigai) į
šiaurę, įkandin migravo ir šiaurės gyvū­
nija, tačiau Lietuvos teritorijoje tinkamo­
se edafinėse ir mikroklimato vietose, pa­
našiose į šiaurės tundrą ar taigą, likdavo
tik kai kurie joms būdingi atstovai. Šios
rūšys dabar paplitusios Europos, Sibiro,
iš dalies ir Šiaurės Amerikos šiaurinėje
juostoje, taip pat Vidurio Europos kal­
21
nuose. Dabar šios rūšys vadinamos bo-
reomontaninėmis arba cirkumboreali-
nėmis. Boreomontaninės ir cirkumbo-
realinės rūšys Vidurio juostoje, taigi
ir Lietuvoje, yra subarktinio periodo ne­
gausūs reliktai. Jų aptinkama Lietuvos
pietrytinėje, iš dalies vidurinėje dalyje
ir pajūryje. Jiems priklauso, pavyzdžiui,
cirkumborealinis arktinis žygis (Miscode-
ra arctica), tipiškas šiaurės taigos ir miš­
katundrės sausų šviesių pušynų atstovas.
Lietuvoje aptinkamas drėgnesniuose spyg­
liuočių (pušies, eglės), mišriuose miškuo­
se. Lietuvoje borealinės rūšys aptinkamos
drėgnesnėse stacijose negu pagrindinio
arealo. G. Bei-Bienk’o zoninės stacijų
kaitos taisyklė gerai paaiškina šio reiški­
nio esmę.
Subarktinio periodo reliktams taip pat
priklauso: Nebria rufescens, Blethisa
multipunctata, Elaphrus riparius, Patro-
bus septentrionis, Amara erratica ir kt.
Nuo subarktinio periodo klimatas Lie­
tuvoje tai atšildavo, tai vėl atšaldavo,
todėl kito augalija. Tolesnėje vabalų fau­
nos raidoje galima išskirti etapus, susiju­
sius su augalų kaita.
Subarktinio periodo pabaigoje ir pre-
borealiniu periodu iš pradžių atsirado
beržynai, vėliau pušynai ir alksnynai. Šiuo
laikotarpiu, taip pat borealiniu periodu,
Lietuvoje intensyviai formavosi vabalų,
gyvenančių ant pušies ir smulkialapių
lapuočių, kompleksai. Kartu su augalais
maitintojais vabalai pradėjo migruoti į
Lietuvos teritoriją iš archipalearktinių
kontinentinių rezervacijų (refugiumų) ir
pirmiausia — iš Sibiro. Tai rodo Lietuvos
vabalų faunos šiuolaikinių arealų zoogeo-
grafinė analizė. Daugumos mūsų faunos
vabalų rūšių (ekologiškai susijusių su pu­
šimi ir smulkialapėmis medžių rūšimis)
labai dideli arealai, apimantys Europą ir
Sibirą, o kartais visą Palearktiką ir net
Holarktiką.
Kitas Lietuvos vabalų faunos formavi­
mosi etapas — borealinis periodas. Tuo­
met čia buvo šilti ir sausi orai. Šiuo perio­
du į Lietuvos teritoriją įkandin pontinių
augalų (Anemone silvestris, Pulsatilla
patens, P. pratensis, Campanula bono-
Faunos kilmė ir formavimasis
niensis, Scabiosa ochroleuca, Oxytropis
pilosa, Alyssum montanum ir kt.) atke­
liavo ir pontinės faunos atstovų, t. y. va­
balų, dabar gyvenančių europontiniame
areale. Lietuvos borealinio periodo relik­
tai: Notiophilus aesthuans (pusillus),
Clivina collaris ir kt.
Pontiniai elementai Lietuvoje negausūs
(pavyzdžiui, Carabidae, Coccinellidae,
Cerambycidae šeimose sudaro vos 5—7%
rūšių). Daugiausia jų respublikos pietry­
tinėje dalyje ir pajūryje.
Borealinį periodą, maždaug prieš 6000
metų, pamažu pakeitė atlantinis periodas
su būdingu jam šiltu ir drėgnu klimatu.
Lietuvos teritorijoje išplito plačialapiai
miškai, ypač ąžuolynai. Įkandin jų, iš vi­
durinės bei pietinės Europos ir ypač iš
Viduržemio jūros baseino atkeliavo dau­
guma šilumą mėgstančių vabalų, išplitu­
sių dabar Europoje, Viduržemio jūros ba­
seine ir Vakarų Sibire. Atlantinio perio­
do reliktų aptinkama vidurinėje bei vaka­
rinėje Lietuvos dalyje ir pajūryje. Iš re­
liktinių vabalų, randamų Lietuvos teri­
torijoje, jie gausiausi. Lietuvos plačiala­
piuose miškuose vystosi: Lucanidae —
80% rūšių, Scarabaeidae — 22%, Attel-
abidae— 14% ir kt. Tai, matyt, lemia
gana drėgnas ir nešaltas Lietuvos klimatas
(subatlantinis periodas).
Calosoma inquisitor, C. sycophanta,
Sphodrus leucophthalmus ir kitos rūšys
yra atlantinio periodo reliktai Lietuvoje.
Vėliau, subborealiniu periodu atšalus
orui ir pradėjus retėti plačialapiams miš­
kams, dauguma šilumą mėgstančių vabalų
tikriausiai pasitraukė labiau į pietus. Jų
arealai yra Vidurio Europoje (nuo miš-
kastepės zonos ir toliau į pietus). Lietu­
voje šių rūšių populiacijos negausios ir
izoliuotos viena nuo kitos.
Kai kurie mokslininkai mano, kad
kai kurios Lietuvos reliktinės rūšys, ypač
gebančios skraidyti, respublikos teritorijo­
je paplito neseniai (pvz., Rhynchites
bacchus, Coenorrhinus pauxillus).
Vabalų fauna Lietuvoje gausėjo jau se­
niai. Tai susiję su žemdirbyste, landšafto
kultūrinimu ir agrobiocenozių formavi­
musi. Kartu su kultūriniais augalais bei
22
sėklomis buvo įvežami ir jų kenkėjai.
Intensyvėjant prekybiniams santykiams, į
Lietuvą pateko vabalų, mintančių grū­
dais, miltais, džiovintais vaisiais ir kt. pro­
duktais. Tai Tribolium castaneum, T. con-
fusum, Palorus depressus, Tenebrio moli-
tor, Oryzoephilus surinamensis, Laemop-
hloeus ferrugineus, Stegobium paniceum,
Necrobia violacea, N. rufipes, Hylotrupes
bajulus, Sitophilus granarius, dauguma
Dermestidae, Ptinidae ir kitų šeimų va­
balai. Lietuvoje šios kosmopolitinės (iš­
plitusios visame pasaulyje), daugiausia
sinantropinės rūšys kai kurių šeimų sudaro
gana didelę dalį. Pavyzdžiui, kailiava-
balių (Dermestidae) šeimoje tokių rūšių
net 67%, juodvabalių (Tenebrionidae) —
33%.
Lietuvos vabalų fauna pasipildo naujo­
mis rūšimis ir dabar. Pavyzdžiui, kolorado
vabalas — Leptinotarsa decemlineata.
Pirmą kartą pavienių kolorado vabalų
Lietuvoje (Lazdijų raj., Kauno apyl.)
buvo rasta 1956 m. Šiuo metu vabalas
paplitęs visoje respublikoje ir yra neatski­
riama bulvių lauko biocenozės dalis. Pa­
našus imigrantas yra ir pavojingas miltų
kenkėjas — milčius ardytojas (Tribolium
destructor), Lietuvoje pirmą kartą aptik­
tas 1967 m. Neseniai imigravo kiaušiniš-
kasis juodvabalis (Alphitobius diaperi-
nus), aptiktas 1982 m. Kėdainių grūdų
perdirbimo įmonėje ir tais pačiais metais
Vilniaus paukštyne; Carpophilus hemipte-
rus įvežtas 1983 m. su džiovintomis slyvo­
mis; Trogoderma versicolor — kosmopo­
litinis kailiavabalis, pavojingas entomolo-
ginių kolekcijų gadintojas.
Tiksliai atkurti Lietuvos vabalų faunos
kitimą labai sunku. Tačiau neabejojama,
kad kai kurios rūšys tampa vis retesnės,
pvz., stambūs žygiai (Calosoma, Carabus),
bronzinukai (Cetonia, Potosia), mėšlava-
baliai (Geotrupes), blizgiavabaliai (Bu-
prestidae), elniavabaliai (Lucanus) ir ki­
ti vabalai, aptarti sistematinėje dalyje.
Tų priežasčių daug, bet svarbiausias yra
antropogeninis faktorius — landšafto kul­
tūrinimas, žemės ūkio vis intensyvėjantis
chemizavimas, melioracijos darbai ir kiti
pramonės teršalai.
Paplitimas
Paplitimas
Lietuvos teritorija priklauso Europos
miškų zonai, mišriųjų miškų pazoniui. Šio
pazonio augalija ir gyvūnija yra pereina­
mojo pobūdžio. Čia aptinkama tipiška
šiaurės taigos (borealinė) fauna, taip pat
rūšys, būdingos labiau pietiniams Vidurio
Europos plačialapių miškų rajonams; jie
Lietuvoje yra atlantinio periodo reliktai.
Daugiausia Lietuvoje randama vabalų,
paplitusių tiek Rytų Europoje bei Vakarų
Sibire, tiek ir Vakarų Europoje.
Lietuvos vabalų faunos rūšinės sudėties
analizė rodo, kad respublikoje randama
gana daug pietinės faunos atstovų. Kai
kuriose šeimose (Cerambycidae, Chryso-
melidae, Curculionidae) jie sudaro 10—
16% rūšių. Šilumamėgės rūšys (Rhagium
sycophanta, Grammoptera ruficornis,
Lioderes collari, Trachyphloeus bifoveo-
latus, Phyllobius brevis, Larinus sturnus
ir daugelis kitų Lietuvoje aptiktų rūšių)
literatūros duomenimis, buvo rastos tik
europinės dalies miškastepės ir stepės
zonose.
Tai galima aiškinti įvairiai. Pirmiausia,
matyt, pietinės faunos atstovai, pasta­
raisiais metais rasti Lietuvoje, yra reliktai,
pasilikę pietiniame Pabaltijyje nuo šiltes­
nių (pvz., atlantinio) periodų. Antra
vertus, visiškai įmanoma, kad kai kurios
europinės dalies miškastepės ir stepės zo­
noms būdingos rūšys į Lietuvą galėjo
patekti aktyviai plisdamos ne tik anksčiau,
bet ir dabar.
Taip paplisti galėjo viena ar kita rūšis
(pvz., Coenorrhinus pauxillus, Rhyn­
chites cupreus), tačiau masiškos migra­
cijos tuo paaiškinti negalima.
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos geogra­
finę padėtį ir vabalų arealus Vakarų
Europoje bei Rusijos europinėje dalyje,
išryškėja tam tikras kai kurių rūšių pa­
plitimo dėsningumas.
Dar K. Lindeman’as, tyręs vabalų pap­
litimą Rusijoje, pastebėjo, kad kai kurie
vabalai, būdingi Pietų Rusijos lygumai,
Vakarų Europoje aptinkami daug šiauriau
ir siekia net Skandinavijos šalis [84]. Tai
23
Lucanus cervus, Dorcus parallelopipe-
dus, Copris lunaris, Polyphylla fullo,
Ergates faber. Jų aptinkama ir Lietuvoje.
Palyginus Pietų Švedijos [66] ir Lie­
tuvos vabalų faunos rūšinę sudėtį, aiškiai
matyti, kad ji gana panaši. Tačiau kai
kurios rūšys, kurių šiaurinė paplitimo riba
eina per Lietuvą (t. y. maždaug 56° šiau­
rės platumos), Švedijoje į šiaurę išplitusios
iki 58° ar net iki 60° š. pi. Tai aukščiau
minėtos rūšys, taip pat daugelis kitų:
Dytiscus circumflexus, Cybister laterali-
marginalis, Hydrous piceus, Ochthebius
metallescens, Geotrupes mutator, G. spini-
ger, Calambus bipustulatus, Stenagostus
rufus, Lampra rutilam; nemažai ūsuo-
čių (Cerambycidae) — Rhagium sycop­
hanta, Grammoptera ruficornis, Oberea
erythrocephala; lapgraužių (Chrysomeli-
dae); cigarsukių (Attelabidae); straubliu-
kų (Curculionidae) ir kitų šeimų vabalų.
Šios Vidurio Europai būdingos rūšys
Rusijos europinėje dalyje išplitusios
miškastepės ir stepės zonose, jų nėra
europinėje Rusijos dalyje labiau į ry­
tus, Lietuvos geografinėje platumoje.
Taigi vabalų šiaurinei paplitimo ribai
daug įtakos turi tiriamosios vietovės geo­
grafinė ilguma. Net ir mažos teritorijos
(pvz., Lietuvos) Baltijos pajūrio klimatas
yra švelnesnis negu rytinės respublikos
dalies. Gerokai skiriasi Lietuvos klimatas,
kurį veikia Atlanto vandenynas, ir Rusijos
sričių, esančių toje pačioje geografinėje
platumoje, tik toliau nuo jūros, klimatas.
Pastebėta, kad poikiloterminių gyvūnų,
tarp jų ir vabzdžių išplitimą į šiaurę lemia
sausio mėn. ir vidutinių temperatūros
minimumų ižotermos.
Sausio mėn. izoterma, einanti per Lie­
tuvą, yra —6 °C; žemiausios tempera­
tūros izoterma siekia —40 °C.
Abi šios izotermos su kai kuriais nukry­
pimais eina iš pietryčių per Lietuvą ir
kitas Pabaltijo respublikas į šiaurės vaka­
rus (12 pav.). Minėtų izotermų lygiagretė
rodytų šiaurinę ir iš dalies rytinę kai kurių
vabalų išplitimo ribą. Tiriant daugelio
vabalų (pvz., Hydrous piceus, Polyphylla
fullo, Lucanus cervus, Rhagium sycop­
hanta, Xylotrechus arvicola ir kt.) šiauri-
 24
Paplitimas
rūšių (pvz., Hydrous piceus, Calambus
bipustulatus, Procraerus tibialis, Stena-
gostus rufus, Dorcus parallelopipedus,
Ergates faber, Rhagium sycophanta,
Cerambyx scopolii, Stenostola ferrea),
kurios Skandinavijos pusiasalyje paplitu­
sios iki 60° šiaurės platumos, vakari­
nėje dalyje šiaurės išplitimo riba eina
per Lietuvą (56° š. pi.), o dar toliau į
rytus tos rūšys aptinkamos tik pietinėje
(miškastepės) zonoje.
Tam tikros teritorijos vabalų rūšinę
sudėtį lemia trys faktoriai: vietovės geolo­
ginė praeitis (istorinis faktorius), mikro-
klimatiniai veiksniai ir edafinės sąlygos
bei augalijos danga. Dėl palyginti nedide­
lės Lietuvos teritorijos entomofaunistiniai
kompleksai atskiruose mūsų respublikos
rajonuose yra labai panašūs, dauguma
foninių rūšių yra paplitusios visoje Lietu­
voje. Tačiau pagal vabalų rūšinės sudė­
ties kokybinę ir kiekybinę analizę bei
fizinio geografinio ir fitogeografinio Lie­
tuvos rajonavimo duomenis respublikos
12 pav. Sausio mėn. ir absoliutinių minimumų izo- teritoriją galima suskirstyti į penkis gam­
rermų išsidėstymas europinėje Rusijos dalyje tinius rajonus (13 pav.). Didinti rajonų
skaičių [32], remiantis tik vabalų fauna,
nę išplitimo ribą, ši prielaida visiškai kol kas netikslinga. Vabalai nėra taip
pasitvirtina. Miškastepės ir stepės zonoms gerai ištirti, kad galima būtų rasti ryškes­
būdingų vabalų šiaurinė išplitimo riba, nių kokybinių skirtumų tarp smulkesnių
einant į vakarus, vis labiau krypsta į rajonų. Pateiktas rajonavimas [61] ats­
šiaurę. Taigi rūšių, kurioms tinka eda- pindi ne tik tam tikrus vabalų pasiskirs­
finės sąlygos, išsiplečia arealas šiaurės tymo dėsningumus respublikoje, bet buvo
kryptimi. Šį reiškinį galima vadinti „izo­ sėkmingai panaudotas lokalizuojant erkių,
terminiu paplitimo principu“. Paste­ platinančių arbovirusines infekcijas, židi­
bėta, jog daug vabalų rūšių respubli­ nius.
kos vakaruose, ypač pajūryje, papli­ 1. Baltijos jūros pakrantės rajonas.
tusios gerokai šiauriau negu rytuose Šiam rajonui būdingas tam tikras koleop-
(pvz., Phytoecia coerulescens, Axinopal- terofaunos „endemiškumas“ . Tik Lietu­
pus gracilis, Polyphylla fullo ir kt.). Todėl vos pajūryje randama halofilinių vabalų.
Lietuvoje, kartais Latvijoje ir Estijoje Tai rūšys, prisitaikiusios gyventi druskin­
aptinkama miškastepių ir stepių zonoms gose dirvose (pvz., Cicindela maritima,
būdingų rūšių (Paracardiophorus muscu- Dyschirius obscurus, D. impunctipennis,
lus, Cteniopus flavus, Oxythyrea funesta, Bembidion pallidipenne, Pogonus chal-
Leptura aurulenta, Axinopalpus gracilis, ceus, Dicheirotrichus rufithorax, Cercyon
Phytoecia virgula, Crioceris duodecim- litoralis, Aegialia arenaria, Coccinella
punctata, Chrysolina carnifer, Ch. lurida, undecimpunctata, Phyllan gibbus). Jos
Neliocarus faber, Rhynocyllus conicus, gali gyventi druskožemiuose ir kontinen­
Dryophthorus corticalis, Dorytomus dor­ to gilumoje. Pajūriui būdingi ir kai kurie
salis ir kt.); tai dėsningas reiškinys. Taip dendrofiliniai vabalai. Tai Philopedon
galima paaiškinti ir tai, kad kai kurių plagiatus — specifinis pušų kultūrų ken-
Paplitimas 25
M. sutor ir kt. Čia gana dažni Ips typo­
graphy ir jį lydinčio Pityogenes chal­
cography židiniai. Jie susidaro rudens
audrų sudarkytuose medynuose, kur daug
vėjovartų, ir augančiuose eglynuose, kur
nuo stipraus siūbavimo pažeistos medžių
šaknys. Be to, šiaurės vakarų rajone daž­
nos ekologiškai susijusios su vandens tel­
kinių pakrantėmis ir pelkine augalija
rūšys: Cyphon, Scirtes, Donacia, Plateu-
maris ir kt.
Rajone labai reta šilumamėgių, dirvoje
ir jos paviršiuje gyvenančių (geofilinių
bei psamofilinių) vabalų. Iš jų paminėtini
Cicindela hybrida, Selatosomus aeneus,
Opatrum sabulosum. Iš borealinių čia
aptikta tik Sphaerites glabratus ir Hylo-
kėjas kopose ir besivystanti ant kalninių bius piceus.
pušų kinivarpa — Pityogenes monacenzis. 3. Vidurio Lietuvos rajonas apima Lie­
Pajūryje gana gausu būdingų Vidurio tuvos vidurinę ir šiaurinę dalį. Būdingas
Europai, Viduržemio jūros baseinui ir šio rajono koleopterofaunos bruožas —
kai kurių pontinių vabalų rūšių, Epico- tai mezofilinių rūšių (Calosoma inquisi­
metis hirta, Omalioplia ruricola, Malade- tor, Xylodrepa quadrimaculata, Lucanus
ra holosericea, Axinopalpis gracilis, cervus, Dorcus parallelopipedus, Gnori-
Phytoecia coerulescens, Aphidecta obli- mus octopunctatus, Osmoderma eremitą,
terata, Chilocorus renipustulatus, Exo- Valgus hemipterus) išplitimas. Čia dažni
chomus quadripustulatus, Calvia decim- mėgstantys sunkesnes dirvas vabalai,
guttata ir kt.). Respublikos gilumoje jų pavyzdžiui, stambiausias žygis Carabus
randama tik pietryčiuose, sausose, vasarą coriaceus. Kituose rajonuose jis labai re­
gerai įšylančiose (kseroterminėse) sta­ tas. Vidurio Lietuvos rajone dažni Acly-
cijose. Kai kurioms rūšims — Polyphylla paea opaca, kartais Altica quercetorum
fullo, Maladera holosericea — Lietuvos židiniai, labai paplitęs Saperda carcha-
pajūris yra šiauriausias paplitimo rajonas. rias ir S. populnea.
Pajūrio zonoje dažnos, smėlingoms staci­ Borealinės vabalų rūšys (Serropalpus
joms būdingos psamofilinės rūšys (Cicin­ barbatus, Semanotus undatus) rastos tik
dela hybrida, Calathus erratus, Exo- šiauriau Panevėžio.
chomus flavipes, Tythaspis sedecimpunc- Vidurio Lietuvoje neaptikta geofilinių
tata, Melanimon tibialis, Opatrum sabu- stepinių vabalų, gyvenančių Respublikos
losum, O. riparium ir kt.). pietinėje dalyje.
2. Lietuvos šiaurės vakarus (Žemaitiją) 4. Pietvakarių rajono šiaurinė riba
galima išskirti kaip antrą ekologinį-fau- eina išilgai Nemuno žemupio, vakarinė —
nistinį rajoną. Jo pietinė riba eina išilgai kairiuoju Nemuno slėnio kraštu.
Nemuno žemupio, rytinė — išilgai Ventos Šiame rajone be paplitusių eurosibiri-
ir Dubysos. nių randama mezofilinių rūšių, kilusių
Žemaitijai būdingiausios labai išplitu­ iš Vakarų Europos ir Viduržemio jūros
sios europinės-sibirinės vabalų rūšys, baseino. Čia išplitęs Monochamus sartor.
ekologiškai susijusios su eglynais. Iš jų Manoma, jog šio vabalo arealo rytinė riba
paminėtinos: Serropalpus barbatus, Erno- eina išilgai Nemuno. Kiek žemiau Kauno,
bius abietis, Rhagium inquisitor, Ano- prie Nemuno aptiktas Polyphylla fullo.
plodera rubra, Tetropium castaneum, Mo- Tik šiame rajone aptikta Gyrinus urina-
lorchus minor, Monochamus urussovi, tor, G. distinctus (Gyrinidae) ir daugelis
 Paplitimas
tipiškų Vakarų Europos faunos atstovų:
Oedemera podagrariae, Oe. flavipes,
Prionychus ater, Pyrochroa serraticor-
nis, Lept ura aurulenta, Cortodera femo-
rata, Agapanthia villosoviridescens, Phyl-
lobius brevis ir kt.
Pietvakarių rajone dažnesnės šiluma-
mėgės rūšys: Subcoccinella vigintiąua-
torpunctata, Meloe brevicollis, M. viola-
ceus, Criocephalus tristis. Kituose rajo­
nuose jos labai retos.
5. Pietryčių rajonas yra stambiausias
Lietuvos ekologinis-faunistinis rajonas,
apimantis Respublikos rytinę ir pietinę
dalį. Čia vyrauja skurdžios smėlingos
dirvos. Tai miškingiausias kraštas.
Šio rajono koleopterofauna labai kon­
trastinga. Čia rasta daug tipiškų boreo-
montaninių reliktinių, o šalia jų ir ponti-
nės ar Viduržemio jūros baseino kilmės
rūšių, išplitusių europinės Rusijos dalies
stepių ir miškastepių juostoje.
Borealinių rūšių gausumą šiame rajone
lemia kontinentinis klimatas ir stambūs
spygliuočių masyvai. Stepinės faunos ats­
tovai išplitę todėl, kad čia vasarą aukš­
čiausia temperatūra ir šiam rajonui bū­
dingos sausos, drėgmei laidžios dirvos.
Būdingiausios pietrytinėje dalyje ap­
tiktos boreomontaninės rūšys yra Misco-
dera arctica, Upis ceramboides, Trago-
soma depsarium, Semanotus undatus,
Anoplodera virens, Chrysomella lappo-
nica, Hylobius piceus, Ceruchus chryso-
melinus, kurių vystymosi mikrosąlygos
panašios į šiaurės taigos. Čia paplitęs
Phaedon cochleariae. Gana įprastos ir
kitos borealinės rūšys: Haliplus varius,
H. confinis, H. immaculatus, Hydroporus
tristis, Gaurodytes congener, Ilybius
fenestratus, Hydaticus stagnalis.
Būdingi čia pontinės ir Viduržemio
jūros baseino kilmės vabalai — Cicindela
germanica, Diachromus germanus. Tik­
tai pietryčių rajone rasta pavienių Oodes-
celis poli ta, kurie Vidurio Europoje buvo
žinomi tik pietinėje Lenkijos dalyje ir
Austrijoje; čia aptiktų Oxythyrea funes-
ta, Potosia aeruginosa, P. fieberi arealų
šiaurinė riba eina per Lietuvą. Gyvena
ir pajūrio zonai būdingi vabalai, pavyz­
26 Vabalų reikšmė 27
džiui, Maladera holosericea, Omalioplia
ruricola, Epicometis hirta. Išilgai Nemuno
ir iš dalies išilgai Neries aptinkamas
Polyphylla fullo, rajono šiaurinėje dalyje
ir šiaurės vakaruose — Cerambyx scopo-
lii, Xylotrechus arvicola, Clytus arietis,
Phytoecia virgula.
Lietuvos pietrytinėje dalyje labai daž­
nos, būdingos smėlingoms vietoms, psamo-
filinės rūšys. Čia yra stambiausi respubli­
koje Melolontha melolontha židiniai, taip
pat aptinkamas M. hippocastani. Šiam
rajonui įprastos būdingos kseroterminėms
stacijoms rūšys: Coccinula ąuatuordecim-
pustulata, Exochomus flavipes, Tythaspis
sedecimpunctata, Chilocorus bipustulatus,
Melanimon tibialis, Opatrum sabulosum,
O. riparium, Crypticus ąuisąuilius, Iso-
mira murina, Cteniopus flavus, Omophlus
rufitarsis.
Iš dendrofilinių rūšių vyrauja pušy­
nuose gyvenantys vabalai. Landšaftiniai
vabalai: Hylobius abietis, H. pinastri,
Brachyderes incanus, Spondylis bupres-
toides, Pogonocherus fasciculatus.
Knygos sistematinėje dalyje prie kiek­
vienos vabalo rūšies nurodomas gamtinio
rajono, kuriame ji rasta, numeris.
14 pav. Vabalų ir kitų gyvūnų rūšių santykinis kinių drėgnų krantų, įvairiausių sąnašų
pasiskirstymas šiuolaikinėje faunoje bei pūvančių augalų liekanų koleoptero­
Vabalų reikšmė
fauna. Čia aptinkama Pselaphidae, Scyd-
zėse auga daug įvairių augalų rūšių, tai maenidae, Clambidae, Scaphidiidae,
Vabalai sudaro 1/4 visų Žemėje gyvenan­ gausi ir įvairi yra vabalų rūšinė sudėtis Sphaeriidae ir kitų' šeimų. Kai kurie ne­
čių gyvūnų rūšių (14 pav.). Vidutinio (dominuojančių rūšių čia nėra). Viena­ gausūs vabalai yra prisitaikę gyventi
klimato zonoje vieno sausumos hektaro rūšių biocenozių vabalų rūšinė sudėtis Baltijos jūros krantų sūriame smėlyje
vabalų biomasė siekia 30—50 kg. Aptin­ skurdi, bet čia paprastai būna viena ar (halofilai).
kami visur, negyvena sūriame vandenyje. kelios, dažniausiai žalingos, dominuojan­ įdomią ekologinę grupę sudaro vabalai,
Daugiausia vabalų dirvos paviršiuje, čios rūšys. Gana daug specifinių vabalų gyvenantys simbiozėje su skruzdėlėmis
jos viršutiniuose sluoksniuose bei miško rūšių susiję ekologiškai su trūnijančia me­ (mirmekofilai). Čia aptinkama graibva-
paklotėje (geofilai). Tai įvairiomis irstan­ diena bei medžių kempinėmis ir grybais balių (Pselaphidae), kai kurių krypūnė-
čiomis organinėmis medžiagomis mintan­ (Sphindidae, Erotylidae, Endomychidae, lių (Histeridae), slaptaėdžių (Cryptopha-
tys, taip pat grobuoniški vabalai (Carabi- Cisidae ir kt.). gidae), plokščiavabalių (Cucujidae), žvil-
dae, Staphylinidae, Silphidae, Catopidae, Gausu vabalų ir gėluose vandenyse. gvabalių (Nitidulidae), plokštėtaūsių
Byrrhidae, Elateridae ir kt.). Ne mažiau Čia gyvena dumbliavabaliai (Haliplidae), (Scarabaeidae), juodvabalių (Tenebrio-
jų gyvena ant augalų. Daugumos vabalų dusios (Dytiscidae) , sukučiai (Gyrini- nidae), lapgraužių (Chrysomelidae) ir kt.
siaura mitybinė specializacija, todėl kiek­ dae), kabliavabaliai (Dryopidae), kai Graužikų ir kitų žinduolių urvuose, taip
vienai augalų rūšiai, net augalo daliai kurie kūdravabalių šeimos atstovai, taip pat paukščių lizduose vystosi vabalai ni-
būdinga specifinė koleopterofauna, saviti pat ir kai kurios lapgraužių šeimos spe­ dikolai. Čia dažni krypūnėliai (Histeri­
jos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. cializuotos gentys (Donacia, Plateuma- dae), žygiai (Carabidae), slaptaėdžiai
Taigi jei agrocenozėse ar miško bioceno­ ris). Labai įvairi ir gausi yra vandens tel­ (Cryptophagidae), piktvabaliai (Scyd-
Vabalų reikšmė
maenidae) ir kt. Vieni jų minta šeimi­
ninko maistu, kiti jo fekalijomis ar gyve­
na grobuoniškai. Panašiomis ekologinėmis
sąlygomis, t. y. tamsiuose rūsiuose, po
akmenimis ar urvuose, susidariusiuose
ištirpus gipsui, gyvena įvairūs troglobion-
tai bei troglofilai (pavyzdžiui, žygiai
(Carabidae), urvavabaliai (Catopidae).
Daugelis vabalų prisitaikę gyventi žmo­
gaus būstuose ir ūkiniuose pastatuose
(sinantropai). Tai įvairūs maisto produk­
tų bei žaliavų (kailių, vilnos), vaistažolių,
herbarų, zoologinių kolekcijų gadintojai
(kai kurie juodvabaliai (Tenebrionidae) ,
kailiavabaliai (Dermestidae), vorvabaliai
(Ptinidae), slaptaėdžiai (Cryptophagi-
dae) ir kt.) ar rūšys, gadinančios baldus
ir kitas medines pastatų konstrukcijas;
tai skaptukai (Anobiidae), kai kurie ūsuo-
čiai (Cerambycidae).
Vabalams būdinga labai įvairi mityba.
Daugelis vabalų yra augalėdžiai (fito-
fagai). Jiems būdinga specifinė mitybinė
(trofinė) specializacija. Vieni (tikrieji
fitofagai) minta lapais, kiti (antofagai)
žiedais, žieve ir mediena (ksilofagai),
vaisiais ir sėklomis (karpofagai), šakni­
mis (rizofagai), grybais (mycetofagai).
Medžių žievėje ir medienoje besivystančių
vabalų (kinivarpų, ūsuočių, skaptukų,
kai kurių straubliukų ir kt.) rūšinė su­
dėtis glaudžiai susijusi su medžio džiūvi­
mu, medienos trūnijimu. Kai kurių straub­
liukų (Mecinus, Gymnaetron) lervos vys­
tosi augalų, ypač lapų, audiniuose ir su­
kelia galus (gumbus).
Daugelis fitofagų yra labai žalingi že­
mės ūkio augalų ir miško kenkėjai. Jie
yra žemės ūkio ir miško entomologijos
tyrimo objektai. Fitofagai dažnai padaro
daug nuostolių. Lietuvoje žemės ūkio au­
galus, sandėliuojamus grūdus, kitus duo­
nos produktus, džiovintus vaisius, vaista­
žoles pažeidžia apie 220 vabalų rūšių
(apie 6% visų vabalų, aptinkamų res­
publikoje) .
Miškuose daug žalos padaro papras­
tasis grambuolys, didysis pušinis straub-
liukas, žievėgraužis tipografas, didysis
kirpikas, didysis drebulinis ūsuotis ir pan.
Tačiau labai žalingų vabalų rūšių, ku­
28
rias tenka naikinti, yra kur kas mažiau
(tai kolorado vabalas, obelinis žiedgrau-
žis, raudonųjų dobilų apionas, juostuo­
tasis sprakšis ir kt.).
Vabalų miško kenkėjų Lietuvoje yra
apie 400 rūšių (apie 11 % respublikos
faunai būdingų vabalų).
Kovai su fitofagais skiriamos didžiulės
lėšos, tūkstančiai tonų nuodingų prepa­
ratų (insekticidų), kurie kenkia aplinkai
ir žmogui.
Svarbi trofinė grupė — grobuoniški
vabalai. Jie minta sliekais, moliuskais bei
kitais vabzdžiais (entomofagai). Daugiau­
sia entomofagų yra tarp vabalų. Daug
įtakos jie turi reguliuojant fitofagų gau­
sumą agrocenozėse (paminėtinos boružės,
naikinančios amarus). Kai kurios vabalų
šeimos yra grobuoniškos, tai žygiai (Cara­
bidae), dusios (Dytiscidae), trumpaspar-
niai (Staphylinidae), krypūnėliai (Histe-
ridae), boružės (Coccinelidae) ir dauge­
lis kitų. Vabalų entomofagų yra gerokai
daugiau rūšių negu fitofagų. Kai kurie
grobuonys (pvz., stambesnės dusios ar
kūdravabaliai Hydrophilidae) gali pa­
daryti nežymios žalos, naikindamos žuvų
mailių, tačiau jų sunaikintas uodų ler­
vų skaičius kompensuoja nuostolius.
Didžiulę ekologinę grupę sudaro va­
balai reducentai. Jie vystosi sausoje me­
dienoje (kelmuose, šakose), minta pūvan­
čiomis augalinės ar gyvūninės kilmės lie­
kanomis (saprofagai), įvairiomis organi­
nėmis atliekomis (detritofagai), mėšlu ir
fekalijomis (koprofagai), dvėsena (nekro­
fagai). Visos išvardytos grupės svarbios,
nes jos gerina biocenozių sanitarinę būklę
(maitvabaliai ir kiti nekrofagai), sparti­
na medžiagų apykaitą gamtoje, dirvo-
daros procesus, irstančių organinių me­
džiagų mineralizaciją.
Daugelis vabalų minta žiedadulkėmis,
todėl, lankydami žiedus, apdulkina au­
galus.
Tarp vabalų yra (labai nedaug) ir
parazitoidų, pvz., skaudvabaliai (Meloi-
dae). Jų lervos vystosi solitarinių, rečiau
bendruomeninių bičių ir vapsvų lizduo­
se. Kai kurie vabalai yra ektoparazitai.
Pavyzdžiui, žygių Lebia lervos parazituo­
Sistematika
ja lapgraužių lėliukes, trumpasparniai
Aleochara — musių puparijus, bebrava-
baliai (Platypsyllus) yra bebro ektopara­
zitai.
Vabalais ir jų lervomis minta daugelis
gyvūnų; vabzdžialesiai paukščiai (var­
nėnai, musinukės, zylės, bukučiai, lipu-
čiai, geniai) bei vabzdžiaėdžiai žinduoliai
(kirstukai, kurmiai, ežiai, barsukai), var­
liagyviai (varlės, rupūžės, tritonai) bei
ropliai (driežiagyviai, gyvatės).
Kai kurie vabalai (mėšląVabaliai, juod­
vabaliai) yra žmogaus ir įvairių gyvūnų
helmintų bei kitų parazitų tarpiniai šei­
mininkai.
Taigi vabalai yra neatskiriama kiek­
vienos biocenozės dalis, svarbus jos kom­
ponentas.
Sistematika
Tradicinė, iki šiol dar naudojama, vabalų
sistematika [64, 90] paskutiniųjų tyrimų
šviesoje pasirodė dirbtina. Naujos koleop-
terologinės sistematikos, kurios pradininku
yra R. Crowson’as, pagrindą sudaro lervų
sandara, arba lyginamoji lervų ir suau-
gėlių vabalų anatomija ir morfologija [5].
Vabalų lervos menkai tirtos (aprašyta
tik apie 10% žinomų vabalų rūšių lervų),
todėl nauja sistematika suprantama tik ne­
daugeliui specialistų. Skiriamieji taksono­
minių vienetų požymiai, kuriais remiasi
R. Crowson’as, yra labai subtilūs.
Šioje knygoje remiamasi nauja R.
Crowson’o pasiūlyta vabalų šeimų klasi­
fikacija bei kai kuriais naujausiais papil­
dymais, pateiktais LR faunos kataloge
[3] ir kituose naujuose leidiniuose. Pa­
taisymai aptarti knygos tekste. Pastarai­
siais metais pastebima tendencija smul­
kinti vabalų šeimas, taigi didinti jų skai­
čių. Knygos autoriai, norėdami palengvin­
ti šeimų apibūdinimą, vengia pernelyg
didelio jų smulkinimo ir skaičiaus didi­
nimo. Lentelėse šeimoms apibūdinti ir
aptariant žemesniuosius taksonus, stengta­
si atsižvelgti į lengvai pastebimus suaugė-
lių vabalų sandaros požymius.
29
Lietuvos vabalai skirstomi į 3 pobūrius:
I — plėšrieji vabalai (Adephaga), II —
gleiviaėdžiai vabalai (Myxophaga), III —
įvairiaėdžiai vabalai (Polyphaga). Pir­
majam pobūriui priskiriamos 4 šeimos
(žygiai, dumbliavabaliai, dusios, suku­
čiai), antrajam — šratvabalių šeima ir
trečiajam — visos kitos 88 vabalų šeimos.
Iš viso Lietuvos teritorijoje iki šiol rasta
apie 2800 vabalų rūšių.
Lentelė vabalų šeimoms apibūdinti
1(8). Užpakaliniai dubenėliai labai dide­
li, dengia visą pilvelio pirmąjį sternitą;
jis matyti tik iš šonų, į išorę nuo dubenė­
lių (15 pav., a). Antenos šeriškos arba
siūliškos. Trys pirmieji pilvelio sternitai
tarpusavyje suaugę. Visos letenos penkia-
narės. Kojos bėgiojamosios arba plau-
kiojamosios (irkliškos). Jeigu kojos bėgio­
jamosios, tai užpakalinių kojų klubai
dideli, lygiagrečiai priaugę prie šlaunų
pagrindo.
2 (3). Kojos bėgiojamosios, vaikščiojamo­
sios arba rausiamosios. Antenos siūliškos
arba šeriškos, išskyrus 3—4 pirmuosius
narelius, plaukuotos. Gyvena sausumoje
1 šeima. Žygiai. Carabidae (45 p.).
3(2). Bent užpakalinės kojos plaukioja-
mosios (irkliškos), plokščios, bent vidinė
letenų pusė apaugusi ilgais plaukais (6
pav., b). Antenos neplaukuotos. Užpa­
kaliniai dubenėliai labai dideli (16 pav.,
a, b). Gyvena vandenyje.
4(7). Akių viena pora. Antenos siūliškos.
15 pav. Vabalų kūno dalys: a — plėšriųjų vabalų
(Adephaga) pobūrio pilvelis su stambiais užpa­
kaliniais dubenėliais; b — įvairiaėdžių vabalų (Po­
lyphaga) pobūrio pilvelis su mažais užpakaliniais
dubenėliais; 1 — užpakaliniai dubenėliai; 2 — pir­
masis pilvelio sternitas
 Sistematika
Priekinės kojos daug trumpesnės už už­
pakalines.
5(6). Antenos siūliškos, plikos, atrodo
dešimtnarės, nes pirmasis narelis labai
trumpas. Užpakaliniai dubenėliai labai pa-
platėję, sudaro didelius šlaunų dangčius,
pridengiančius 2—3 pirmuosius pilvelio
sternitus ir užpakalinių kojų šlaunis (16
pav., b )........................................................
2 šeima. Dumbliavabaliai. Haliplidae
(72 p.).
6(5). Antenos iš 11 narelių. Užpakali­
niai dubenėliai nesudaro šlaunų dangčių,
paplatėję tik į priekį (16 pav., a); pilve­
lio sternitų jie nedengia. Pakrūtinėlė
tarp užpakalinių dubenėlių sudaro pleiš-
tišką, nusmailėjusią ataugą. Kūnas kiek
išgaubtas .....................................................
3 šeima. Dusios. Dytiscidae (75 p.).
7(4). Kiekviena akis priekakčio kraštu
perskirta pusiau, todėl vabalai atrodo lyg
su 4 akimis (17 pav.). Antenos labai trum­
pos, trumpesnės už galvą, su auselėmis
(17 pav.). Priekinės kojos čiumpamosios,
dvigubai ilgesnės už užpakalines. Viduri­
nės ir užpakalinės kojos plokščios ir pla­
čios, plaukiojamosios. Pilvelis iš 7 seg­
mentų, 3 pirmieji standžiai suaugę. Kūnas
ovalus, smulkus, paprastai labai bliz­
gantis ..........................................................
4 šeima. Sukučiai. Gyrinidae (87 p.).
8(1). Užpakaliniai dubenėliai nesiekia
pilvelio pirmojo sternito užpakalinio kraš­
to. Riba tarp pirmojo ir antrojo sternitų
matyti per visą ilgį (15 pav., b). Pilvelio
pirmieji sternitai tarpusavyje suaugę pas­
lankiai. Užpakalinių kojų klubai nedideli,
dažniausiai įstrižai priaugę prie šlaunų
pagrindų.
9(170). Ne visos letenos keturnarės; jeigu
vis dėlto visos letenos keturnarės, tai tre­
čias narelis nedviskiautis ir viršūnėje be
išėmos ar išpjovos arba dar ir kiti požymiai
nesutampa šu 170 tezės teiginiais. .
10(141). Visos letenos penkianarės (5-
5-5), keturnarės (4-4-4), trinarės (3-3-3)
ar su kitokiu narelių skaičiumi (4-4-5
ar 5-4-4); tik labai retai su formule 5-5-4,
bet tada antenos aiškiai buožiškos.
30
16 pav. Dusių (Dytiscidae) ir dumbliavabalių
(Haliplidae) kūno dalys: a — dusios apatinė kūno
pusė (1 — užpakalinis dubenėlis); b — dumbliava­
balių (Haliplūs) apatinė kūno pusė (1 — užpaka­
linis dubenėlis); c — duselės (Hydroporus) priekinė
letena; d — dusios (Dytiscus) užpakalinė letena
17 pav. Sukučio (Gyriaus) galva iš šono (galvos
kraštas skiria akį į dvi dalis)
11(16). Apatinių žandų čiuopikliai tokio
pat ilgio kaip ir antenos ar net ilgesni.
Antenos iš 6—9 narelių, su gana ilgu
stiebeliu ir iš 3—5 narelių, buoželė plau­
kuota (18 pav., b). Užpakalinės ir vidu­
rinės kojos dažnai irkliškos.
12(13). Kūnas apvalus arba ovalus, tarp
priešnugarėlės ir antsparnių nėra aiškaus
kampo. Antsparniai dengia visą pilvelį.
Priešnugarėlė be ryškios skulptūros (va­
gelių, duobučių), daugiausia su neryškia
vidurine linija. Antenos iš 7—9 narelių
su trinare buožele ....................................
Sistematika
9 šeima. Kudravabaliai. Hydrophilidae
(94 p.).
13(12). Kūnas pailgas, rečiau ovalus, tarp
priešnugarėlės ir antsparnių aiškus kam­
pas arba (Limnebius) antsparniai kiek
sutrumpėję ir nedengia pilvelio galo (pi-
gidiumo), kuriame yra du šereliai.
14(15). Kūnas išgaubtas, ovalus, 5—7
mm ilgio. Priekakčio priekyje plati tri-
kampiška išpjova. Priešnugarėlė lygi. An­
tenos šešianarės, tokio pat ilgio kaip apa­
tinių žandų čiuopikliai................................
7 šeima. Dumblavabaliai. Spercheidae
(93 p.).
15(14). Kūnas plokščias, pailgas, retai
ovalus, tačiau tada ne ilgesnis kaip 2,5 mm
ir pigidiumo antsparniai nedengia (Lim­
nebius). Priešnugarėlė dažniausiai su
ryškia skulptūra: aiškia vidurine vagute
arba keletu skersinių bei išilginių vagučių
ir įdubų (tik genties Limnebius priešnu­
garėlė lygi). Antenos iš 7—9 narelių,
buoželė trinarė arba penkianarė................
6 šeima. Prūdvabaliai. Hydraenidae
(89 p.).
16(11). Apatinių žandų čiuopikliai daug
trumpesni už antenas. Vidurinės ir užpa­
kalinės kojos neirkliškos.
17(22). Antenos alkūniškos, su šukiška
ar plokšteline vienpuse buožele (3 pav.,
f, j). Priekinės kojos rausiamosios, prie
šlaunų pamato rusva plaukuota dėmelė.
Visos letenos penkianarės.
18(19). Antenos aiškiai alkūniškos, jų
pirmasis narelis (stiebelis) ilgas. Buoželė
šukiška, jos nareliai nesusiglaudžia. Pil­
velis iš 5 segmentų. Kai kurių rūšių patinų
viršutiniai žandai dideli..............................
23 šeima. Elniavabaliai (elniaragiai).
Lucanidae (190 p.).
19(18). Antenos neaiškiai alkūniškos, jų
buoželė plokšteline, susideda iš vėduok-
liškai susiglaudžiančių narelių (3 pav.,
/). Viršutiniai žandai normalaus dydžio.
20(21). Pilvelis iš 5 sternitų. Viduriniai
dubenėliai labai mažyčiai. Visos letenos
penkianarės. Antsparniai dažniausiai su
eilėmis šeriuotų gumburėlių. Antsparnių
epipleuros plačios, siekia antsparnių vir­
31
šūnes. Antenos nežymiai alkūniškos, de­
šimtnarės, buoželė trinarė plokšteline. Ne­
dideli vabalai. Kūnas ovalus, išgaubtas,
juodai matinis..............................................
24 šeima. Smiltvabaliai. Trogidae (193p.).
21(20). Pilvelis iš 6 sternitų. Viduriniai
dubenėliai dideli. Antsparnių epipleuros
siauros. Antenos iš 10, rečiau iš 11 na­
relių ....................................................... ......
25 šeima. Plokštėtaūsiai. Scarabaeidae
(194 p.).
22(17). Antenos labai įvairios, kartais
alkūniškos, tačiau visada be šukiškos ar
plokštelinės vienpusės buoželės. Priekinių
šlaunų pamatas be rusvos dėmelės.
23(26). Letenos penkianarės (5-5-5), su
labai ilgu buožišku penktuoju nareliu ir
ilgais nagais. Kūnas visas arba bent jo
apatinė dalis labai tankiai apaugusi priglu­
dusiais veltiniškais plaukeliais. Būdami po
vandeniu, vabalai kvėpuoja tarp plaukelių
susikaupusiu oru. Antenos iš 11 narelių,
labai trumpos — ausiškos (18 pav., c)
arba ilgesnės — siūliškos. Galva iki akių
įtraukta į vidukrūtinį. Pilvelis iš 5 sternitų,
4 pirmieji standžiai suaugę. Gyvena van­
denyje ar prie pat vandens ant augalų.
24(25). Priekiniai dubenėliai skersiniai,
užpakaliniai su šlaunų dangčiais. Antenos
trumpos, jų antrasis narelis storas. Kūno
viršus visas apaugęs plaukeliais. Gyvena
stovinčiame arba lėtai tekančiame vande­
nyje .............................................................
32 šeima. Kabliavabaliai. Dryopidae (Par-
nidae) (220 p.).
25(24). Priekiniai dubenėliai apskriti,
užpakaliniai be šlaunų dangčių. Antenos
plonos, siūliškos. Kūno viršus plikas arba
apaugęs retais plaukeliais. Laikosi srau­
niuose upokšniuose ir upėse.......................
33 šeima. Nendriavabaliai. Elmidae (Lim-
niidae) (222 p.).
26(23). Letenos arba antenos kitokios
sandaros.
27(86). Priekiniai dubenėliai kyšantys,
konusiški ir paprastai susiliečiantys (18
pav., d); rečiau jie rutuliški, nekyšantys,
ir antsparniai labai sutrumpėję.
28(55). Antenos karoliškos, siūliškos, pa-
Sistematika
18 pav. Vabalų kūno dalys: a — bendras trumpa -
sparnio (Staphylinidae) vabalo vaizdas; b — kūdra-
vabalio (Hydrophilidae) galva ir priešnugarėlė;
c — kabliavabalio (Dryopidae) ausiška antena;
d — kyšantys konusiški, susiliečiantys dubenėliai;
e — rutuliški, perskirti dubenėliai
mažu storėjančios, buožiškos, labai plonos,
kartais netaisyklingos. Antsparniai dažnai
aiškiai sutrumpėję, pilvelio tergitai (išsky­
rus du pirmuosius) kieti. Letenos dažnai
turi mažiau negu 5 narelius.
29(36). Antsparniai sutrumpėję ir priden­
gia tik du pirmuosius pilvelio tergitus
(18 pav., a); rečiau jie ilgesni, o kartais
net siekia pilvelio viršūnę, bet ir tuomet
2 pirmieji pilvelio tergitai minkšti, o kiti
labai kieti.
30(31). Galvos šonai labai paplatėję, jos
užpakaliniame krašte eilė (šukomis)
akstinėlių (ktenidijų); galva standžiai
suaugusi su priešnugarėle. Antenos trum­
pos, buoželė standi. Akių nėra. Antspar­
niai labai sutrumpėję, nedengia 4—5 ga­
linių tergitų.................................................
32
13 šeima. Olavabaliai. Leptinidae (112p.).
31(30). Galvos šonai skydiškai nepapla-
tėję, jos užpakalinis kraštas be akstinėlių.
32(35). Pilvelis iš 6—7 paslankiai suau­
gusių segmentų, todėl jis laisvai lankstosi
į viršų ir apačią; ropodamas vabalas jį
dažnai išlenkia į viršų. Letenos daugiausia
iš 5, rečiau iš 4 ar 3 narelių. Antenos siū-
liškos ar kardiškos, rečiau į viršūnę sto­
rėjančios ar buožiškos. Kūnas siauras,
dažniausiai plaukuotas. Antsparniai su­
trumpėję, dengia tik 1—2 pilvelio tergitus.
Sparnai po sutrumpėjusiais antsparniais.
33(34). Antenos iš 9 narelių; galinis na­
relis didelis, rutuliškas. Priešnugarėlės
apatinėje dalyje yra gilios vagutės ante­
noms. Letenos iš 3 narelių. Antsparniai
su išilginėmis briaunelėmis. Visi dubenė­
liai mažyčiai; užpakaliniai atokiai vienas
nuo kito........................................................
19 šeima. Briaunavabaliai. Micropeplidae
(132 p.).
34(33). Antenos iš 11, kartais iš 10 na­
relių. Priešnugarėlės apačioje vagučių
antenoms n ė ra ............................................
20 šeima. Trumpaspamiai. Staphylinidae
(132 p.).
35(32). Pilvelis iš 5—6 nejudamai suau­
gusių segmentų. Letenos trinarės, neretai
tik su 1 nagu. Apatinių žandų čiuopikliai
paprastai ilgi, gale nusmailėję. Antenos
buožiškos, iš 11 narelių, kartais tik iš 6
narelių. Antsparniai sutrumpėję, dengia
tik 2 pirmuosius pilvelio segmentus. Va­
balai labai smulkūs......................................
18 šeima. Graibvabaliai. Pselaphidae
(126 p.).
36(29). Antsparniai dengia visą pilvelį
arba nedengia tik 1—2 galinių tergitų.
Bent 3—4 pirmieji pilvelio tergitai plėve-
liniai, minkšti.
37(52). Letenos iš 3—5 aiškių narelių.
Sparnai neplunksniški.
38(39). Užpakaliniai dubenėliai atokiai
vienas nuo kito (19 pav., a), neryškiai
skersiniai ar konusiški, kyšantys. Letenos
penkianarės. Antenos iš 11 narelių, į galą
storėjančios ar su stambesniais galiniais
nareliais. Čiuopikliai ilgi. Apatinių žandų
Sistematika
19 pav. Vabalų kūno dalys: a — užpakaliniai du­
benėliai ir pilvelio sternitai; b — užpakaliniai dube­
nėliai su šlauniniais dangčiais ( / — šlauniniai dang­
čiai) ; c — minkštavabalio (Cantharidae) užpaka­
liniai dubenėliai ir pilvelio sternitai; d — skiautva-
balio (Dascilidae) letena; e — keršvabalio (Cleri-
dae) letena; / — grąžtvabalio (Lymexylonidae)
letena
čiuopiklių galinis narelis labai mažas arba
visai išnykęs. Priešnugarėlė be aštraus
šoninio krašto. Smulkūs vabalai. Kūno
viršutinė pusė apaugusi švelniais plauke­
liais. Antsparnių pamatinėje dalyje 1—2
duobutės......................................................
16 šeima. Piktvabaliai. Scydmaenidae
(121 p.).
39(38). Užpakaliniai dubenėliai sker­
siniai.
40(49). Užpakaliniai dubenėliai susiliečia
ar beveik susiliečia.
41(42). Užpakaliniai dubenėliai su dide­
liais šlauniniais dangčiais (19 pav., b),
po kuriais galima paslėpti užpakalines
kojas. Letenos keturnarės. Antenos trum­
pos, iš 10 narelių, buoželė neaiški, iš
2—3 narelių. Galva didelė, nulenkta į
apačią. Priešnugarėlė skersinė, trumpa.
Antsparniai be epipleurų. Kūnas rutuliš­
kas, ne ilgesnis kaip 2 m m ...........................
26 šeima. Taškavabaliai. Clambidae
(212 p.).
.i. 1834
33
42(41). Užpakaliniai dubenėliai be šlau-
ninių dangčių arba tik su labai siaurais
dangčiais; užpakalinių kojų po jais pa­
slėpti negalima.
43(48). Užpakalinių kojų klubai dideli.
Priekinių dubenėlių duobutės užpakali­
nėje dalyje atdaros. Antenos pamažu
storėjančios, buožiškos; buoželės kartais
labai stambios, galvutės pavidalo.
44(45). Čiuopiklių galinis narelis kiauši-
niškas, ovalus arba su lygiagrečiais šo­
nais. Blauzdos paprastai su išilginiais ky­
liais ar randeliais. Vabalai ilgesni kaip
8 m m ............................................................
15 šeima. Maitvabaliai.Silphidae (117p.).
45(44). Čiuopikliai su konusiškai nusmai-
lėjusiu arba labai mažu ylišku galiniu na­
reliu. Blauzdos be išilginių kylių. Vabalai
mažesni kaip 8 mm. Kūnas elipsiškas.
Viršutinė pusė apaugusi šilkiškais plau­
keliais.
46(47). Galvoje už akių gili, kakliška
įsmauga. Viršugalvio užpakaliniame kraš­
te aštrus randelis. Antenos buoželė iš 5
narelių. Kūno viršus dažniausiai apaugęs
smulkiais plaukeliais................................. .
22 šeima. Urvavabaliai. Catopidae
(187 p.).
47(46). Galvoje už akių įsmaugos nėra.
Viršugalvio užpakalinis kraštas neatskir­
tas nuo kaklo randeliu, o jeigu atskirtas,
tai tik negilia skersine linija. Antenų buo­
želė iš 4 narelių. Kūno viršus plikas, rudas
ar juodas......................................................
21 šeima. Rausiavabaliai. Colonidae
(186 p.).
48(43). Užpakalinių kojų klubai mažy­
čiai. Antenos iš 11 narelių, buoželė ne-
standi, iš 3—5 narelių. Priekinių dube­
nėlių duobutės užpakalinėje dalyje užda­
ros. Pilvelis patinų iš 6, patelių — iš 5
segmentų. Letenos iš 3—5 narelių. Kūnas
mažas, labai išgaubtas, rutuliškas arba
ovalus. Ištikus pavojui, vabalai gali susi­
riesti į kamuolį............................................
14 šeima. Kerpvabaliai. Leiodidae (Aniso-
tomidae) (113 p.).
49(40). Užpakaliniai dubenėliai atokiau
vienas nuo kito. Antenų buoželė nestandi.
50(51). Letenos penkianarės. Antsparnių
Sistematika 34 Sistematika 35

viršūnės nukirstos ir nedengia 1—3 ga­ liai plokšti, stambūs. Antsparnių viršūnės 64(77). Užpakaliniai dubenėliai konusi- lervos išvaizdos. Priešnugarėlės priekinė
linių pilvelio segmentų. Pilvelio galas nu- nukirstos netiesiai. Letenos paprastai pen- ški, išsikišę, susiliečiantys, be aiškių šlau- dalis išmarginta nedidelėmis, neryškiomis,
smailėjęs. Priešnugarėlė galvos nepriden­ kianarės; jei atrodo keturnarės, tai an­ ninių dangčių (19 pav., c). Antsparniai permatomomis dėmelėmis. Galinis pilve­
gia. Antenos iš 11 narelių. tenos buožiškos, bet ne alkūniškos, ir gal­ paprastai minkšti, turi nedaug chitino, lio tergitas be išpjovos.................................
Priešnugarėlė glaudžiai prigulusi prie va neištįsusi į straublelį. lėkštai susideda virš pilvelio. 39 šeima. Jonvabaliai. Lampyridae
antsparnių. Kūnas trumpas, ovalus, valte­ 56(63). Užpakaliniai dubenėliai su šlauni- 65(66). Letenos penkianarės, labai ilgos, (249 p.).
lės formos, plikas, blizgantis, paprastai niais dangčiais (19 pav., b). Prieš­ nareliai cilindriški (19 pav., /). Skydelis 73(72). Viršutinės lūpos nėra. Antenos
didesnis kaip 2 m m ......................................
nugarėlė neuždengia galvos lyg gaubtu. su išilginiu kyliu. Kūnas ilgas, cilindriškas, ne trumpesnės kaip 1/2 kūno ilgio, jų
17 šeima. Valtvabaliai. Scaphidiidae Galva nenulenkta į apačią. švelniai plaukuotas. Galva didelė. Ants­ pamatinės dalys yra atokiau viena nuo
(125 p.). 57(58). Antenos trumpos; buoželė didelė, parnių viršūnės paprastai prasiskečia........ kitos. Priešnugarėlė visos galvos neden­
51(50). Letenos keturnarės; trečiasis na­ matinė, nepjūkliška. Kojos gali būti įgul- 52 šeima. Grąžtvabaliai (gręžikai). Ly- gia, jos priekinis kraštas suapvalėjęs,
relis labai mažas. Antsparniai dengia visą domos į vagutes, esančias kūno apatinėje mexylonidae (281 p.). užpakalinis beveik tiesus.............................
pilvelį. Galvos iš viršaus nematyti. Ją den­ dalyje. Antsparniai be vagučių, bet pap­ 66(65). Letenų nareliai trikampiški arba 40 šeima. Minkštavabaliai. Cantharidae
gia priešnugarėlė, ji standžiai prigulusi rastai yra plona priesiūlinė vagutė............. širdiški. Skydelis be išilginio kylio. Vabalų (251 p.).
prie antsparnių. Antenos iš 8—11 nare­ 43 šeima. Kailiavabaliai (odėdžiai). Der- kūnas minkštas.
mestidae (257 p.). 74(67). Viršutinių žandų viršūnė dvigu­
lių, buoželė trinarė, antenų du pirmieji 67(74). Viršutinių žandų viršūnė papras­ ba. Priekaktį nuo kaktos skiria siūlė. Vir­
nareliai stambesni. Kūnas apskritas arba 58(57). Antenos be buoželės, rečiau su ta. Priekaktis neatskirtas. Viršutinės lūpos šutinė lūpa yra. Užpakaliniai dubenėliai
ovalus, paprastai apaugęs smulkiais plau­ buožele, bet tada buoželė pjūkliška ir kojos kartais nebūna. Pilvelyje yra 7—8, kar­ konusiški, susiliečiantys, be šlauninių dan­
keliais, ne ilgesnis kaip 1,8 m m ...................
neįguldomos į vagutes. tais 5—6 sternitai. Užpakaliniai dubenė­ gčių. Kūnas minkštas.
61 šeima. Puvėsiavabaliai (puvėsinukai). 59(62). Šlauniniai dangčiai nelabai dide­ liai be šlauninių dangčių, kyšantys, tarpu­ 75(76). Po priešnugarėlės priekiniais
Corylophidae (Orthoperidae) (II d.). li, išorinė dalis susiaurėjusi. savyje liečiasi. Kūnas pailgas, dažniausiai kampais ir pilvelio šonuose nėra raudonai
plokščias, apaugęs smulkiais plaukeliais.
52(37). Letenos atrodo nenariuotos, du 60(61). Letenos penkianarės, su odiško- Kartais antsparniai sutrumpėję, iš po jų
geltonų išsipučiančių pūslelių. Užpakali­
pirmieji nareliai sunkiai įžiūrimi, trečia­ mis skiautelėmis, penktasis narelis dvi- išsikiša plėvelinių sparnų viršūnės; kartais
niai dubenėliai išsidėstę tiesiai ar beveik
sis ilgas, plonas. Užpakaliniai sparnai skiautis (19 pav., d). Antenos iš 11 nare­ patelės besparnės, panašios į lervas.
tiesiai. Antsparniai bent priekyje su siau­
plunksniški arba bent su ilgomis blakstie- lių, siūliškos. Užpakaliniai dubenėliai su 68(69). Viduriniai dubenėliai yra atokiai
romis epipleuromis......................................
nėlėmis (7 pav., d). Kūnas ne ilgesnis šlauniniais dangčiais. Pilvelis iš 5 ster­ vienas nuo kito. Šlaunys ir blauzdos pla­
50 šeima. Pievavabaliai. Melyridae
kaip 1,5 mm. nitų............................................................... (277 p.).
čios, suplotos; šlaunys priaugusios prie
53(54). Kūnas mažas, išgaubtas, beveik 29 šeima. Skiautvabaliai. Dascillidae klubų viršūnių. Antenos priaugusios kak­ 76(75). Po priešnugarėlės priekiniais
pusrutuliškas. Antenos trumpos, iš 11 na­ (216 p.). toje. Antsparniai dažniausiai raudoni........ kampais ir pilvelio šonuose yra išsipu-
relių, buoželė standi, trinarė; du pirmieji 61(60). Letenos penkianarės, be skiau­ čiančios raudonos ar geltonos pūslelės.
nareliai sustorėję. Kojos trumpos, prie­ telių. Vabalai ne ilgesni kaip 6 mm. Kūnas 41 šeima. Žiedvabaliai. Lycidae (255 p.).
Užpakaliniai dubenėliai nukreipti įstrižai
kinių šlaunų vidinėje pusėje yra stambus ovalus, neišgaubtas, apaugęs švelniais 69(68). Viduriniai dubenėliai susiliečia. atgal. Antsparniai be epipleurų..................
dantelis. Letenos trinarės, plonos, galinis plaukeliais. Antenos siūliškos arba pjūk- Šlaunys prie klubų priaugusios įstrižai iš 51 šeima. Pūsliavabaliai. Malachiidae
narelis ilgas. Gyvena vandens telkinių liškos. Priekiniai dubenėliai dideli, užpa­ šonų. (278 p.).
drėgname krantų smėlyje ir sąnašose....... kaliniai — su šlauniniais dangčiais. Pilve­ 70(71). Antenos priaugusios prie pakelto 77(64). Užpakaliniai dubenėliai neišsi-
5 šeima. Šratvabaliai. Sphaeriidae (89 p.). lyje matyti 5 sternitai.................................. šoninio galvos krašto; patinų — šukiškos, kišantys, nutolę vienas nuo kito. Antspar­
28 šeima. Liūnvabaliai. Helodidae (Cyp­ patelių — kardiškos. Antenų pamatai ato­
54(53). Kūnas labai mažas (0,5— ti onidae) (214 p.). niai kieti.
1,2 mm), pailgas, o jeigu trumpas, ovalus, kiau vienas nuo kito. Patelės kirmėliš­ 78(79). Letenų padai su odiškomis skiau­
tai pilvelio viršūnės antsparniai nedengia. 62(59). Šlauniniai dangčiai labai dideli, kos išvaizdos, antsparnių ir plėvelinių telėmis. Letenos penkianarės (atrodo ke­
Antenos ilgos, plonos, buoželė nestandi. siekia antsparnių epipleuras. Vidurinių sparnų neturi. Lervos grobuoniškos, vys­ turnarės) (19 pav., e)-, bent trečiasis jų
Letenos trinarės, tačiau atrodo nenariuo­ ir užpakalinių blauzdų viršūnės papla- tosi sraigių kiautuose. Lietuvoje ieškotina narelis dviskiautis. Antenų buoželė tri­
tos. Sparnai siauri ir ilgi. Jų pakraščiai tėjusios. Kūnas kietas.................................. 1 rūšis........................................................... narė, suplota. Galva neįtraukiama į prieš­
apaugę ilgomis blakstienėlėmis, primena 27 šeima. Karnavabaliai. Eucinetidae 58 šeima. Sraigvabaliai. Drylidae (II d.). krūtinį. Kūnas apaugęs švelniais plauke­
plunksnas. Pilvelis iš 5—7 sternitų............. (213 p.). 71(70). Antenos išaugusios kaktos vir­ liais. Antsparniai paprastai margi..............
12 šeima. Sporavabaliai (plunksnaspar- 63(56). Užpakaliniai dubenėliai be šlau- šuje. 49 šeima. Keršvabaliai. Cleridae (273 p.).
niai). Ptiliidae (Trichopterygidae) (110 ninių dangčių, jeigu šlauniniai dangčiai 72(73). Viršutinė lupa yra. Priešnuga­ 79(78). Letenų padai be skiautelių. Gal­
p.). yra, tai galva nedidelė, palenkta į apačią rėlė dengia visą galvą iš viršaus. Antenos va beveik visuomet palenkta žemyn ir
55(28). Antenos šeriškos, pjukliškos, šu- ir iš viršaus nematoma, gali būti įtrau­ trumpos ir plonos, jų pamatinės dalys paprastai gali būti įtraukiama į prieškrū­
kiškos, kartais buožiškos, buoželės nare­ kiama į prieškrūtinį. arti viena kitos. Patelės visiškai besparnės, tinį.
Sistematika
80(83). Letenos aiškiai penkianarės.
81(82). Antenos siūliškos, išaugusios kak­
toje tarp akių arti viena kitos, jų viršū-
niniai nareliai neilgesni už kitus. Šlaunys
buožiškos, toli išsikiša iš po kūno šonų
(20 pav., a). Užpakaliniai dubenėliai be
šlauninių dangčių. Vabalų išvaizda pri­
mena voriukus.............................................
45 šeima. Vorvabaliai (apsimetėliai).
Ptinidae (267 p.).
82(81). Antenos pjūkliškos arba šukiškos,
yra prieš akis, galvos šonuose, toli viena
nuo kitos; 3 viršūniniai nareliai ilgesni ir
stambesni. Šlaunys neišsikiša ar nežymiai
išsikiša iš po kūno šonų (20 pav., b). Už­
pakaliniai dubenėliai paprastai su siau­
rais šlauniniais dangčiais.......................... -
44 šeima. Skaptukai. Anobiidae (261 p.).
83(80). Letenos keturnarės arba atrodo
ketumarės, nes jų pirmasis narelis labai
mažas (20 pav., e). Užpakaliniai dubenė­
liai be šlauninių dangčių.
84(85). Galva mažytė, iš viršaus beveik
nematoma, įtraukta į gaubto pavidalo
prieškrūtinį. Antenų buoželė trinarė. Kū­
nas smulkus, kiek cilindriškas. Priekinių
blauzdų išorinis kraštas dantytas. Lervos
ir vabalai vystosi ligotų ir išdžiūvusių
medžių medienoje. Lietuvoje ieškotinos
(?) 1—2 rūšys.............................................
46 šeima. Gaubtvabaliai. Bostrychidae
(269 p.).
85(84). Galva didelė, nukreipta į priekį
ir gerai matoma iš viršaus. Galvos šone
prie antenų išaugimo vietos yra gumburė­
lis. Akys stambios, išsprogusios. Antenos
iš 11 narelių, buoželė dvinarė. Antspar-
niai plaukuoti, su taškų eilėmis. Letenos
penkianarės, pirmasis narelis labai mažas;
priekiniai dubenėliai rutuliški. Kūnas
smulkus, siauras, kiek suplotas, šonai ly­
giagretūs ......................................................
47 šeima. Balanvabaliai. Lyctidae (270p.).
86(27). Priekiniai dubenėliai rutuliški,
skersiniai arba paplatėję, plokštelių for­
mos, neišsikiša arba nežymiai išsikiša iš
dubenėlių duobučių ir paprastai vieną nuo
kito skiria prieškrūtinėlės atauga.
87(88). Prieškrūdnėlė į priekį nuo dube-
36
20 pav. Vabalų kūno dalys: a — vorvabalio (Ptini­
dae) kūno kontūrai; b — skaptuko (Anobiidae)
kūno kontūrai; c — blizgiavabalio (Buprestidae)
kūno profilis; d — sprakšio (Elateridae) kūno pro­
filis; e — gaubtavabalio (Bostrychidae) letena; f —
sprakšio prieškrūtinėlė; g — pjūklavabalio (Hetero-
ceridae) antena; h — medienvabalio (Eucnemidae)
galva
nėlių plėvelinė, ją pridengia paplatėję
plokštelių formos priekiniai dubenėliai.
Vabalai ne ilgesni kaip 1—2,2 mm. Kūnas
rutuliškas. Antenos trumpos, devyniana-
rės, buoželė trinarė. Priešnugarėlė dengia
galvą iš viršaus. Kojų blauzdos ilgos,
letenos keturnarės. Pilvelis iš 5 sternitų,
pirmasis stambiausias..................................
8 šeima. Mauravabaliai. Georissidae
(93 p.).
88(87). Prieškrūtinėlė kieta, priekiniai
dubenėliai yra prieškrūtinėlės viduryje.
89(104). Užpakaliniai dubenėliai skersi-
Sistematika
niai, su šlauniniais dangčiais, beveik vi­
suomet susiglaudžia. Antsparniai nesu­
trumpėję.
90(91). Letenos keturnarės. Kojos rau­
siamosios. Priekinės blauzdos plačios, su
stambiais spygliais. Antenos iš 10— 11 na­
relių, labai trumpos, buoželė iš 6—7 na­
relių, netaisyklinga pjūkliška (20 pav., g ).
Priešnugarėlė nestandžiai prisiglaudusi
prie antsparnių. Viršutiniai žandai stam­
būs. Kūnas mažas, plokščias, dažniausiai
apaugęs trumpais, gulsčiais ir ilgais pasi­
šiaušusiais plaukeliais, kurie paprastai juo­
dame fone sudaro geltonai rudą, margą
piešinį..........................................................
31 šeima. Pjūklavabaliai (pjūklaūsiai)
Heteroceridae (219 p.).
91(90). Letenos penkianarės. Kojos ne-
rausiamosios. Antenos taisyklingos. Prieš­
nugarėlė standžiai prigludusi prie ant­
sparnių.
92(99). Blauzdos ir šlaunys neįguldomos
į specialias vagutes. Prieškrūtinėlė turi
nusmailėjusią ataugą (20 pav., /) , kuri
nukreipta atgal ir telpa vidukrūtinėlės
duobutėje. Antenos karoliškos, pjūkliškos
arba šukiškos; kartais yra trinarė buo­
želė.
93(98). Priešnugarėlė kiek išgaubta,
žiūrint iš šono, nusileidžia ties antsparnių
pamatine dalimi (20 pav., d), jei nenu­
sileidžia, tai antenos šukiškos.
94(95). Skruostai be anteninių duobu­
čių. Užpakaliniai priešnugarėlės kampai
ištįsę į smailias ataugas. Prieškrūtinėlė
paprastai su apykakle, ji pridengia burnos
organus iš apačios (20 pav., /), ir dažnai
su anteninėmis vagutėmis. Prieškrūtinis
paslankus vertikalia kryptimi (20 pav.,
d). Šlauniniai dangčiai aiškūs. Kūnas siau­
ras, pailgas. Gulėdami aukštielninki, va­
balai gali pašokti..........................................
35 šeima. Sprakšiai. Elateridae (233 p.).
95(94). Skruostai su giliomis duobutė­
mis, kuriose telpa antenų pirmieji nare­
liai (20 pav., h).
96(97). Vidukrūtinėlės nematyti; ją den­
gia prieškrūtinėlė ir pakrūtinėlė. Viršu­
tinė lūpa yra. Antenos su trinare buožele
arba pjūkliškos. Priešnugarėlė nejudama,
37
standžiai prigludusi prie antsparnių. Smul­
kūs vabalai................................................. .
36 šeima. Blusvabaliai. Throscidae (Tri-
xagidae) (246 p.).
97(96). Vidukrūtinėlė aiški. Viršutinės
lūpos nėra. Antenos iš 11 narelių, pjūk­
liškos arba šukiškos. Letenos penkianarės.
Prieškrūtinėlės užpakalyje yra atauga.
Pilvelio sternitai lankstūs. Smulkūs va­
balai .............................................................
37 šeima. Medienvabaliai. Eucnemidae
(Melasidae) (247 p.).
98(93). Priešnugarėlė ir antsparniai,
žiūrint iš profilio, sudaro vientisą, kiek
išgaubtą liniją (20 pav., c). Užpakaliniai
priešnugarėlės kampai neištįsę į smailias
ataugas. Prieškrūtinis nepaslankus, glau­
džiai prigula prie vidukrūtinio. Antenos
vienuolikanarės, pjūkliškos ar šukiškos.
Kūnas metalo blizgeso, kietas.....................
34 šeima. Blizgiavabaliai. Buprestidae
(225 p.).
99(92). Blauzdos gali būti įguldomos į
specialias vagutes apatinėje šlaunų pusėje,
o šlaunys — į duobutes apatinėje kūno
dalyje. Prieškrūtinėlėje nusmailėjusios
ataugos nėra. Antenos daugiausia buo­
žiškos, rečiau pjūkliškos.
100(101). Antspamiuose taškų eilių ar
taškuotų vagučių nėra, bent užpakalinėje
antsparnių dalyje yra plona priesiūlinė
vagutė. Kūnas ovalus ar pailgai ovalus,
kiek suplotas. Kaktoje dažniausiai yra
paprasta akutė.
43 šeima. Kailiavabaliai (odėdžiai).
Dermestidae (257 p.).
101(100). Antsparniai su taškų eilėmis,
be priesiūlinės vagutės. Kūnas trumpas,
ovalus, labai išgaubtas. Kaktoje paprastos
akutės nėra.
102(103). Galva įtraukta į prieškrūtinį.
Kakta vertikali. Viršutinė lūpa y r a ...........
30 šeima. Kamuolvabaliai. Byrrhidae
(216 p.).
103(102). Galva ištįsusi į priekį, iki akių
paslėpta po priešnugarėlė, kakta įstriža.
Pasmakrė didelė, iš apačios pridengia bur­
nos organus. Viršutinės lūpos nematyti.
Antenos iš 11 narelių, trumpos, buoželė
Sistematika
trinarė. Kojos trumpos, letenos penkia-
narės. Kūnas išgaubtas...............................
42 šeima. Sulavabaliai. Nosodendridae
(257 p.).
104(89). Užpakaliniai dubenėliai be šlau-
ninių dangčių. Antenos dažniausiai buo-
žiškos. Letenos dažnai turi mažiau negu
5 narelius.
105(106). Priekiniai dubenėliai palyginti
dideli, išsikišantys virš prieškrūtinėlės,
rutuliški arba skersiniai, susiliečiantys.
Antenos iš 11 narelių, buožiškos. Kūnas
išgaubtas. Letenos penkianarės, galinis
narelis su 2 stambiais ir 2 mažais nagais.
Pilvelis iš 5 segmentų. Antsparnių viršūnė
nukirsta, pigidiumo nedengianti................
10 šeima. Taigvabaliai. Sphaeritidae
(100 p.).
106(105). Priekiniai dubenėliai neišsiki­
ša arba kiek išsikiša virš prieškrūtinėlės
ir yra atokiai vienas nuo kito (tarp jų
yra prieškrūtinėlės atauga).
107(108). Antenos alkūniškos, dažniau­
siai pasislėpusios prieškrūtinėlės anteni-
nėse duobutėse, buoželė glaudi. Bent prie­
kinės kojos rausiamosios. Antsparniai su­
trumpėję, nedengia dviejų galinių pilvelio
tergitų. Kūnas kietas...................................
11 šeima. Krypūnėliai. Histeridael 101 p.).
108(107). Antenos nealkūniškos.
109(116). Priekiniai dubenėliai dideli,
ryškiai skersiniai, volelio formos (21 pav.,
e). Letenos dažniausiai penkianarės
(5-5-5), retai keturnarės (4-4-4) arba
patino iš 5-5-4 narelių.
110(113). Užpakaliniai dubenėliai toli
vienas nuo kito. Letenos penkianarės
(5-5-5), jų ketvirtasis narelis nedidelis
(21 pav., /) ; retai letenos keturnarės arba
patino iš 5-5-4 narelių. Antsparniai dažnai
kiek sutrumpėję, nedengia 1—2 pilvelio
tergitų. Kūnas labai įvairios formos.
111(112). Antenų buoželė iš 2—3 na­
relių .............................................................
53 šeima. Žvilgvabaliai. Nitidulidae
(II d.).
112(111). Antenų buoželė sudaryta iš
visiškai ar beveik visiškai suaugusių de­
šimtojo ir vienuoliktojo narelių (21 pav.,
38
a, b). Priekinių dubenėlių duobutės už­
daros. Kūnas siauras, ilgas..........................
54 šeima. Žievėvabaliai. Rhizophagidae
(II d.).
113(110). Užpakaliniai dubenėliai beveik
susiliečia. Letenos penkianarės.
114(115). Letenos paprastos, su sutrum­
pėjusiu pirmuoju nareliu ir trumpu priedė­
liu (empodijumu) tarp nagų (21 pav., c).
48 šeima. Skydvabaliai. Trogositidae
(Ostomatidae) (271 p.).
115(114). Letenos penkianarės; antrojo ir
trečiojo narelių padai plaukuoti, su odiš-
komis skiautelėmis; ketvirtasis narelis la­
bai mažas; nagai prie pagrindo su dante­
liu (21 pav., d). Antenos su trinare buo­
žele. Priešnugarėlės pamatinė dalis guli
ant antsparnių pamatinės dalies.................
65 šeima. Avietinukai. Byturidae (II d.).
116(109). Priekiniai dubenėliai apskriti
arba neryškiai skersiniai, rečiau aiškiai
21 pav. Vabalų kūno dalys: a, b — žievėvabalių
(Rhizophagidae) antenų buoželės; c — skydvabalio
(Trogositidae) letena; d — avietinuko (Byturidae)
letena; e — žvilgvabalio (Nitidulidae) prieškrūti-
nėlė; / — žvilgvabalio priekinė blauzda ir letena
Sistematika 39
skersiniai, bet tada visos letenos atrodo
trinarės (22 pav., c).
117(128). Letenos iš 5 narelių, rečiau
patinų iš 5-5-4 narelių; pirmasis arba
ketvirtasis nareliai kartais labai maži (22
pav., /).
118(121). Vidukrutinėlės epimeros siekia
vidurinių dubenėlių duobutes (22 pav.,
b). Kūnas pailgas ir plokščias.
119(120). Priekinių dubenėlių duobutės
užpakalinėje dalyje atdaros. Letenų ket­
virtasis narelis nesutrumpėjęs....................
56 šeima. Plokščiavabaliai. Cucujidae
(II d.).
120(119). Priekinių dubenėlių duobutės
uždaros. Letenų ketvirtasis narelis dažnai
labai mažas, jungiasi su penktuoju nareliu
ir slypi trečiojo narelio išpjovoje (22
pav., /) .........................................................
57 šeima. Aruodvabaliai. Silvanidae 22 pav. Vabalų kūno dalys: a — kempinvabalio
(II d.). (Erotylidae) vidukrūtinėlė; b — plokščiavabalio
(Cucujidae) vidukrūtinėlė; c — boružės (Coccinel-
121(118). Vidukrutinėlės epimeros ne­ lidae) letena; d — luobvabalio (Ciidae) letena;
siekia vidurinių dubenėlių duobučių (22 e — slaptavabalio (Lathridiidae) letena; f — kem­
pinvabalio (Erotylidae) letena; g — kempinva­
pav., a). Kūnas išgaubtas, rečiau plokš­
balio prieškrūtinėlė
čias.
122(123). Nagai prie pagrindo su dante­
126(127). Priekinių kojų dubenėlių duo­
liu. Blauzdų viršūnėje šerelių vainikas. butės užpakalinėje dalyje ne visai uždaros.
Kojos trumpos, letenos penkianarės; 3
Letenos iš 5 narelių arba patino iš 5-5-4,
pirmieji nareliai paplatėję, ketvirtasis na­ visi nareliai beveik vienodi. Antenų buo­
relis labai mažas. Antenos iš 11 narelių; želė trinarė, rečiau dvinarė. Kūnas pailgas
buoželė trinarė; du pirmieji antenos nare­ arba ovalus, neryškiai išgaubtas, viršutinė
liai stambūs. Kūnas ovalus, apačia plokš­ pusė dažniausiai ruda ar rusva, beveik
čia, viršus išgaubtas ir plikas...................... visuomet apaugusi plaukeliais. Priešnuga­
60 šeima. Plikvabaliai. Phalacridae (IId.). rėlės šonai priekyje dažnai su danteliais.
123(122). Nagai paprasti. Kūno apačia Labai smulkūs vabalai................................
ne visai plokščia. 58 šeima. Slapūnvabaliai. Cryptophagi-
124(125). Priekaktį nuo kaktos skiria dae (II d.).
plona, lankiška, aiški linija. Letenos pen­ 127(126). Priekinių kojų dubenėlių duo­
kianarės, pirmąjį narelį sunku įžiūrėti. butės visiškai uždaros (22 pav., g ). Lete­
Antenos iš 10 narelių, buoželė didelė tri­ nos penkianarės, bet ketvirtasis narelis
narė. Pilvelis iš 5 segmentų, pirmieji stam­ labai mažas, standžiai susijungęs su penk­
besni už galinius. Kūnas cilindriškas arba tuoju ir slypi trečiojo narelio išpjovoje
beveik rutuliškas, ne ilgesnis kaip 2 mm..... (22 pav., f). Antenų buoželė dvinarė-
55 šeima. Pinčiavabaliai. Sphindidae keturnarė. Kūno viršutinė pusė beveik
visuomet plika, kartais su ryškiu piešiniu.
(Aspidiphoridae) (II d.).
Antsparniai su taškų eilėmis.......................
125(124). Priekaktis neatskirtas nuo kak­
tos. Antenos iš 11 narelių, buoželė trinarė 59 šeima. Kempinvabaliai. Erotylidae
arba keturnarė. Galinis letenos narelis (II d.).
128(117). Letenos aiškiai keturnarės (4-
trumpesnis už visus kitus kartu paėmus,
ketvirtasis kartais labai mažas. 4-4) arba trinarės (3-3-3) (22 pav., d, e ).
Sistematika
129(130). Letenos trinarės (22 pav., e).
Antenos iš 8—11 narelių, buoželė trinarė.
Užpakaliniai dubenėliai skersiniai, vi­
suomet yra atokiai vienas nuo kito. Prieš-
nugarėlė į pamatinę dalį siaurėjanti. Kū­
nas ne ilgesnis kaip 3 m m ............................
64 šeima. Slaptavabaliai. Lathridiidae
(II d.).
130(129). Letenos iš 4 narelių arba pa­
tino iš 3-4-4 narelių; dažniausiai jos atro­
do trinarės, nes trečiasis narelis labai ma­
žas ir slypi antrajame paplatėjusiame
narelyje.
131(132). Patinų letenos iš 3-4-4 na­
relių. Kūnas pailgai ovalus, kiek išgaubtas,
apaugęs tankiais švelniais plaukeliais.
Priekinių kojų dubenėlių duobutės užpa­
kalinėje dalyje atdaros. Letenos beveik
tokio pat ilgio kaip ir blauzdos, jų pirma­
sis narelis ne trumpesnis už galinį. Antenos
iš 11 narelių, į galą storėjančios, buoželė
trinarė-penkianarė. Pilvelyje matyti 5 seg­
mentai ..........................................................
67 šeima. Grybvabaliai. Mycetophagidae
(II d.).
132(131). Patinų ir patelių letenos ketur-
narės, dažnai atrodo trinarės.
133(136). Priekiniai dubenėliai nedideli,
rutuliški. Užpakaliniai dubenėliai skersi­
niai. Galinis letenos narelis trumpesnis
už kitus kartu paėmus. Smulkūs vabalai.
Antenos iš 11, rečiau iš 8—10 narelių.
Kūnas labai įvairios formos, dažniausiai
pailgas, plokščias arba cilindriškas.
134(135). Antenų pirmasis narelis kiek
sustorėjęs, bent dalį iš viršaus dengia šo­
ninis priekakčio kraštas..............................
68 šeima. Siauravabaliai. Colydiidae
(II d.).
135(134). Antenų pirmasis narelis labai
sustorėjęs, rutuliškas, jo pamatinės dalies
iš viršaus nedengia šoninis priekakčio
kraštas. Kūno viršus dažniausiai plikas......
69 šeima. Skaptavabaliai. Cerylidae
(II d.).
136(133). Priekiniai dubenėliai skersiniai.
137(138). Letenos keturnarės. Galinis
letenos narelis gerokai ilgesnis už visus
kitus, labai mažus, apskritokus narelius
40
(22 pav., d). Galvą iš viršaus kiek dengia
išgaubta priešnugarėlė. Antenos iš 8— 11
narelių, buoželė dvinarė-trinarė. Kūnas
trumpai cilindriškas, labai smulkus............
66 šeima. Luobvabaliai. Ciidae (Cisidae)
(II d.).
138(137). Galinis letenos narelis ne ilges­
nis už kitus kartu paėmus; trečiasis nare­
lis labai mažas ir slypi paplatėjusiame
antrajame narelyje. Kūnas necilindriškas.
139(140). Antenos gana ilgos, iš 11, re­
čiau iš 8 —10 narelių, išaugusios kaktoje
tarp akių, jos negali būti slepiamos po
priešnugarėle; galiniai antenų nareliai
stambesni. Galinis apatinių žandų čiuo-
piklių narelis kiaušiniškas ar nusmailėjęs
(23 pav., a ) . Vabalai kiek primena boru­
žes ................................................................
69 šeima. Pelėsiavabaliai. Endomychidae
(II d.).
140(139). Antenos gana trumpos, išaugu­
sios prieš akis priekakčio šonuose. Jos
gali būti slepiamos po priešnugarėle. Ga­
linis apatinių žandų čiuopiklių narelis
kirvio išvaizdos (23 pav., b). Kūno apa­
tinė dalis plokščia, viršutinė — išgaubta,
dažniausiai jis pusiau rutuliškas.................
62 šeima. Boružės. Coccinellidae (II d.).
141(10). Priekinės ir vidurinės letenos
penkianarės, užpakalinės — keturnarės
(5-5-4). Kojos niekuomet nebūna plau-
kiojamosios. Antenos daugiausia siūliškos
arba kardiškos, rečiau pjūkliškos, kartais
netaisyklingos. Labai retai antenos buožiš-
kos, tuomet užpakaliniai dubenėliai būna
toli vienas nuo kito (23 pav., c).
142(143). Antenos ilgos ir plonos, išau­
gusios kaktoje (23 pav., /) . Antsparniai
minkšti, su išilginių briaunelių pėdsakais;
jų viršūnės dažnai prasiskečia. Priešnu­
garėlė siauresnė už antsparnius, šonuose
nėra randelio. Galva nukreipta į priekį,
kakta plokščia. Kojos ilgos. Kūnas siauras,
ilgas..............................................................
78 šeima. Laibavabaliai (siaurasparniai).
Oedemeridae (II d.).
143(142). Antenos išaugusios po galvos
šoniniu kraštu.
144(167). Galva iš šonų prieš akis be
Sistematika
23 pav. Vabalų kūno dalys: a — pelėsiavabalio
(Endomychidae) apatinis žandas ir jo čiuopiklis;
b — boružės (Coccinellidae) apatinis žandas ir jo
čiuopiklis; c — užpakaliniai dubenėliai nutolę vienas
nuo kito; d — skaudvabalio (Meloidae) nagai; e —
skaudvabalio galva; f — laibavabalio (Oedemeri­
dae•) galva
skiautiškų paplatėjimų, todėl antenų pri­
tvirtinimo vietos matyti iš viršaus. Bent
3 galiniai pilvelio sternitai tarpusavyje
susijungę paslankiai; priešpaskutinis ster-
nitas ne trumpesnis ar tik truputį trumpes­
nis už gretimus.
145(160). Priešnugarėlė be aštraus šoni­
nio krašto, paprastai gerokai siauresnė
už antsparnius.
146(151). Galva už akių, palaipsniui siau­
rėjanti, be ryškios, kakliškos sąsmaukos.
147(150). Galva ištįsusi į neryškų straub-
lelį. Antsparniai su taškų eilėmis arba
padrikai taškuoti; pliki ar apaugę prigu­
lusiais plaukeliais. Priekinių dubenėlių
duobutės atdaros. Priešnugarėlės šonai
be randelio. Letenos iš 5-5-4 narelių.
41
148(149). Kūnas ne mažesnis kaip 7 mm,
labai plokščias. Antsparniai su vagutėmis.
Priešnugarėlės šonai su išilginiais (spau­
dimais ...........................................................
79 šeima. Pūzravabaliai. Pythidae (II d.).
149(148). Kūnas mažesnis kaip 7 mm
(dažniausiai 3—4 mm ilgio). Antsparniai
su taškų eilėmis............................................
84 šeima. Pūzdravabaliaj. Salpingidae
(II d.).
150(147). Galva neištįsusi į straublelį.
Antsparniai be taškų eilių, apaugę ilgais
pasišiaušusiais plaukeliais. Priekinių du­
benėlių duobutės uždaros. Akys didelės.
Apatinių žandų čiuopikliai buoželių iš­
vaizdos. Priešnugarėlė cilindriška, siaura,
be šoninio randelio. Antsparniai minkšti.
Letenos iš 5-5-4 narelių. Užpakalinės le­
tenos pirmasis narelis ištįsęs.......................
71 šeima.Gauravabaliai.Lagriidae (IId.).
151 (146). Galva už išsipūtusių smilkinių,
su ryškia kakliška sąsmauka (23 pav., e).
Priekinių dubenėlių duobutės užpakalinė­
je dalyje atdaros.
152(159). Priešnugarėlės pamatinė dalis
paprastai susiaurėjusi, gerokai siauresnė
už antsparnius. Antsparnių šonai lygia­
gretūs arba į viršūnę platėjantys.
153(158). Nagai paprasti, kartais pama­
tinė dalis kiek išsipūtusi, su danteliu.
154(155). Antenos pjūkliškos arba šu-
kiškos. Užpakaliniai dubenėliai dideli,
kyšantys. Kūnas plokščias, ne trumpesnis
kaip 7 mm. Kaklas dvigubai siauresnis
už galvą. Priešnugarėlės šonai suapvalėję,
be randelio. Akys inkstiškos. Antsparniai
raudoni........................................................
80 šeima. Raudonavabaliai. Pyrochroidae
(II d.).
155(154). Antenos siūliškos, rečiau neryš­
kiai pjūkliškos. Užpakaliniai dubenėliai
neišsikišę. Kūnas kiek cilindriškas, mažes­
nis kaip 7 mm. Kaklas labai plonas.
156(157). Galva paprastai nukreipta į
priekį, neprigludusi standžiai prie prieš-
krūtinio, su kakliška sąsmauka. Užpaka­
linių letenų pirmasis narelis ne ilgesnis už
kitus narelius kartu paėmus. Priešnuga­
rėlės šonuose randelio nėra; ji daug siau-
Sistematika
resnė už antsparnius. Kūnas cilindriškas,
siauras, smulkus. Kai kurių rūšių prieš-
nugarėiė su rago formos išauga..................
81 šeima. Mitravabaliai. Anthicidae
(II d.).
157(156). Galva kiek palenkta į apačią,
standžiai prigludusi prie prieškrūtinio.
Užpakalinių letenų pirmasis narelis gero­
kai ilgesnis už kitus narelius kartu paėmus.
Kūnas apaugęs smulkiais šilkiškais priglu­
dusiais plaukeliais. Antenos ir kojos ilgos.
Vabalai smulkūs..........................................
83 šeima. Kaukvabaliai. Aderidae (II d.).
158(153). Kiekvienas nagas perskeltas
išilgai iki pamato (23 pav., d). Galva ver­
tikali, prigludusi prie prieškrūtinio, kaklas
tik truputį siauresnis už kitą galvos dalį.
Antsparniai dažniausiai sutrumpėję arba
prasiskėtę išilgai siūlės................................
82 šeima. Skaudvabaliai. Meloidae (II d.).
159(152). Priešnugarėlės pamatas tokio
pločio kaip ir antsparniai, jos viršūnė su­
siaurėjusi. Antsparniai į viršūnę aiškiai
susiaurėję. Galva vertikali. Patino antenos
plunksniškos, patelių — pjūkliškos ar siū­
liškos ............................................................
77 šeima. Vėduokliavabaliai. Rhipiphori-
dae (II d.).
160(145). Priešnugarėlės šoninis kraštas
aštrus, išilgai jo paprastai yra randelis;
dažniausiai ji ne siauresnė ar kiek siau­
resnė už antsparnius. Jeigu siauresnė, tai
priekinių dubenėlių duobutės uždaros.
161 (164). Galva už akių, su ryškia įsmau-
ga, dėl to iš apačios matyti stiebelis, ji
platesnė už priešnugarėlės priekinį kraštą
ir niekuomet nebūna įtraukta į prieškrū-
tinį. Antsparnių viršūnės siaurėjančios,
nepridengia pilvelio galo; pastarasis daž­
nai smailus (24 pav., a). Kūnas paprastai
išgaubtas, atrodo kuprotas, apaugęs pri­
gludusiais šilkiškais plaukeliais.
162(163). Pilvelio viršūnė ištįsusi į spyglį,
pastarasis išsikiša už antsparnių viršūnių
(24 pav., a) ............................................
75 šeima. Dygliavabaliai. Mordellidae
(II d.).
42
163(162). Pilvelio viršūnė į spyglį neištį-
susi...............................................................
76 šeima. Kupravabaliai. Anaspidae
(II d.).
164(161). Galva už akių palaipsniui siau­
rėja, be stiebelio, įtraukta į prieškrūtinį.
165(166). Priekinių dubenėlių duobutės
užpakalinėje dalyje atdaros. Letenos iš
5-5-4 narelių. Nagai paprasti arba pama­
tinėje dalyje su danteliu, arba išilgai per­
skelti. Antenos siūliškos arba neryškiai
buožiškos^ Galva iki akių įtraukta į prieš­
krūtinį. Šoninis priešnugarėlės kraštas
bent prie pamato su randeliu. Apatinių
žandų čiuopiklių galinis narelis dažnai
kirvio formos..............................................
74 šeima. Niūravabaliai. Melandryidae
(Serropalpidae) (II d.).
166(165). Priekinių dubenėlių duobutės
uždaros, dubenėliai konusiški, dažnai susi-
liečiantys, rečiau rutuliški. Nagai beveik
visuomet smulkiai šukiški, dantyti (24
pav., b). Antenos ilgos, laibos, siūliškos,
kardiškos, pjūkliškos, kartais į viršūnę
kiek sustorėjusios. Letenos iš 5-5-4
narelių. Kūnas dažniausiai geltonas, rudas
arba juodas..................................................
72 šeima. Dulkiavabaliai (dulkiagraužiai).
Alleculidae (II d.).
167(144). Galvos šonai prieš akis papla-
tėję, todėl iš viršaus nematyti antenų išau­
gimo vietos. Kūnas kietas, dažniausiai
tamsus. Pilvelio sternitai, išskyrus trumpą
paslankų priešpaskutinį, suaugę.
168(169). Priekinių dubenėlių duobutės
uždaros.........................................................
70 šeima. Juodvabaliai. Tenebrionidae
(II d.).
169(168). Priekinių dubenėlių duobutės
atdaros. Akys normaliai išsivysčiusios.
Kūnas ilgas ir siauras, volelio formos.........
73 šeima. Kirmvabaliai. Boridae (II d.).
170(9). Visos letenos keturnarės (4-4-
-4), vaikščiojamosios, trečias narelis dvi-
skiautis (24 pav., c, d). Jeigu antenos
buožiškos, tai ir alkūniškos (žr. 3 pav., k)
arba galva aiškiai ištįsusi į straublelį
(24 pav., /).
Sistematika
f g h 86 šeima. Grūdinukai (grūdvabaliai).
24 pav. Vabalų kūno dalys: a — dygliavabalio
(Mordellidae) kūno kontūrai; b — dulkiavabalio
(Alleculidae) nagai; c — kinivarpos (Ipidae) letena;
d — netikrastraublio (Anthribidae) letena; e — ne-
tikrastraublio antena; / — straubliuko (Curculioni-
dae) galva, vaizdas iš viršaus; g — grūdinuko (Bru-
chidae) galva; h — netikrastraublio (Anthribidae)
galva iš apačios
171(176). Galva neištįsusi į straublelį,
rečiau kiek ištįsusi (24 pav., g), bet
tada užpakaliniai dubenėliai platūs, užpa­
kalinis kraštas išlenktas. Antenos neal-
kūniškos ir be buoželių. Priekiniai dube­
nėliai paprastai rutuliški.
172(175). Galva neištįsusi į straublelį;
jeigu šiek tiek ištįsusi, tai kūnas labai
ilgas ir siauras. Užpakaliniai dubenėliai
siauri, nutolę vienas nuo kito.
173(174). Blauzdos su 2 aiškiais penti­
nais. Antenos šeriškos arba pjūkliškos,
paprastai ilgesnės už pusę kūno; gyvi vaba­
lai jas nukreipia į priekį arba iškelia virš
nugaros. Kūnas grakštus, pailgas, daž­
niausiai apaugęs plaukeliais. Kojos ilgos.
Akys paprastai inkstiškos. Antsparniai be­
veik visada be taškuotų vagučių..................
85 šeima. Ūsuočiai. Cerambycidae (II d.).
174(173). Blauzdos be pentinų arba tik
su 1 stambiu pentinu. Antenos paprastai
trumpesnės už pusę kūno,' gyvi vabalai
jas nukreipia į priekį ar laiko kūno apa­
čioje. Antenos siūliškos, karoliškos, kiek
43
storėjančios į viršūnę arba pjūkliškos.
Kūnas dažniausiai trumpas, ovalus arba
cilindriškas, plikas. Antsparniai dažniau­
siai su taškuotomis vagutėmis ar taškų
eilėmis...........................................................
88 šeima. Lapgraužiai. Chrysomelidae
(II d.).
175(172). Galva ištįsusi į trumpą straub­
lelį (24 pav., g). Užpakaliniai dubenėliai
platūs, užpakalinis kraštas pakilęs. Ante­
nos išaugusios kaktoje akių išėmose
(24 pav., g). Kūnas nedidelis, kresnas,
ovalus arba apskritas, paprastai apaugęs
tankiais plaukeliais. Antsparniai beveik
visuomet su taškuotomis vagutėmis, ne­
pridengia pigidiumo. Antenos pjūkliškos
ar šukiškos, rečiau siūliškos.........................
Bruchidae (II d.).
176(171). Straublelis paprastai yra, o jei­
gu jis neryškus, tai antenos alkūniškai
buožiškos, su stambia buožele.
177(180). Antenos nealkūniškos, siūliš­
kos, karoliškos, kartais su nestambia
buožele (24 pav., e). Viršutinė lūpa yra.
Straublelis paprastai plokščias, dažniausiai
trumpas. Pigidiumas nepridengtas ant-
sparniais. Gerklinė išpjova užima visą
straublelio apačią (24 pav., h).
178(179). Du pirmieji letenų nareliai
platūs, trečiasis dviskiautis, bet ne platesnis
už antrąjį narelį (24 pav., d). Nagai su
danteliu. Antsparniai paprastai su vagutė­
mis ar taškų eilėmis. Priešnugarėlė išil­
gai užpakalinio krašto paprastai kyliškai
pakelta. Vabalai panašūs į straubliukus.....
90 šeima. Netikrastraubliai. Anthribidae
(II d.).
179(178). Du pirmieji letenų nareliai
siauresni už dviskiautį trečiąjį narelį.
Antsparniai be vagučių. Priešnugarėlė
varpo formos, išilgai užpakalinio krašto
be kyliško pakilimo. Kūno viršutinė pusė
šviesiai pilka, tankiai plaukuota. Vabalai
ne ilgesni kaip 3 mm.....................................
87 šeima. Rezedvabaliai. Bruchelidae
(Urodonidae) (II d.).
180(177). Antenos alkūniškai buožiškos
Sistematika
arba bent su aiškia buožele (3 pa v., k).
Jeigu antenos ne alkūniškos, tai straub-
lelis aiškiai cilindriškas. Viršutinės lūpos
beveik niekada nebūna. Gerklinė išpjova
užima tik straublelio apačios priekinę
dalį.
181(186). Straublelis aiškus. Letenos
vaikščiojamojo tipo, su dviskiaučiu tre­
čiuoju nareliu.
182(185). Antenos nealkūniškos, jų pir­
masis narelis neištįsęs, ne ilgesnis nei už
antrąjį, nei už trečiąjį narelius. Antspar-
niai su aiškiomis epipleuromis, platūs,
platesni už priešnugarėlę, jų viršūnės ne-
paplatėjusios. Straublelis ilgas arba trum­
pas, be aiškios vagutės. Antenų buoželė
nestandi. Kūnas neapaugęs žvyneliais.
183(184). Viršutinė lūpa yra. Kūnas labai
ištįsęs. Antsparniai ne mažiau kaip dvi­
gubai ilgesni už bendrą plotį, prie pamato
lygiagrečiais šonais, dengia visą pilvelį.
Priekiniai dubenėliai nesiekia prieškrūti-
nėlės priekinio krašto...................................
89 šeima. Pušiavabaliai. Nemonychidae
(Rhinomaceridae) (II d.).
184(183). Viršutinės lūpos nėra. Kūnas
trumpesnis. Antsparniai dažniausiai ketur­
44
kampiai, pigidiumo nedengia. Priekiniai
dubenėliai beveik siekia priekinį prieš-
krūtinėlės kraštą. Kūnas paprastai apaugęs
retais pasišiaušusiais plaukeliais, juodas ar
ryškus, metalo žvilgesio...............................
91 šeima. Cigarsukiai (cigarvabaliai).
Attelabidae (II d.).
185(182). Antenos alkūniškos arba bent
su aiškiai pailgėjusiu pirmuoju nareliu,
kuris ilgesnis už antrąjį ir trečiąjį kartu
paėmus. Antsparniai be aiškių epipleurų.
Kūnas paprastai apaugęs žvyneliais. J eigų
antenos nealkūniškos arba pirmasis narelis
neryškiai pailgėjęs, tai straublelio viršūnė
nepaplatėjusi. Antsparniai pailgi, ovalūs....
92 šeima. Straubliukai. Curculionidae
(II d.).
186(181). Straublelis labai neryškus arba
jo visai nėra. Antenos alkūniškos arba su
labai didele apskrita ar ovalia, rečiau
pailga buožele. Kūnas volelio formos.
Priekinės kojos dažniausiai rausiamosios,
su paplatėjusiomis išorinėje pusėje danty­
tomis blauzdomis. Letenos plonos, jų
trečiasis narelis nedviskiautis.
93 šeima. Kinivarpos. Scolytidae (Ipidae)
(II d.).
Lietuvos vabalų apžvalga
Lietuvos vabalų apžvalga
1 pobūris
Plėšrieji vabalai
Adephaga
Plėšriųjų vabalų pobūriui priklauso vaba­
lai, turintys didelius užpakalinius dube­
nėlius, kurie dengia visą pilvelio pirmąjį
sternitą. Pobūryje vienas antšeimis.
Antšeimis
Žyginiai
Caraboidea
Antšeimiui priklauso 4 šeimos: žygiai
(Carabidae), du mbliaVabaliai (Halipli-
dae), dusios (Dytiscidae), sukučiai (Gy-
rinidae).
1 šeima
Žygiai
Carabidae
įvairaus dydžio (Lietuvoje — 1,5—
40 mm), grakštūs ir labai judrūs vabalai.
Užpakaliniai dubenėliai dideli, dengia
pirmąjį pilvelio sternitą (15 pav., a). Ko­
jos visuomet bėgiojamosios, letenos pen-
kianarės, patinų priekinės letenos daž­
niausiai paplatėjusios, jų narelių apatinė
dalis plaukuota. Antenos siūliškos arba
45
šeriškos, išskyrus 3—4 pirmuosius nare­
lius, beveik visuomet plaukuotos, išau­
gusios skruostuose po kaktos šoniniu
kraštu. Viršutiniai žandai pjautuvo pavi­
dalo, aštrūs, kartais vidinėje pusėje būna
papildomi danteliai. Kūnas dažniausiai
juodas ar tamsiai rudas, kartais su gels­
vomis ar raudonomis dėmelėmis; neretai
kūnas žalias, aukso spalvos, mėlynas
metalo blizgesio arba bent su metalo
blizgesio duobutėmis ar vagutėmis.
Lervos (63 pav., a) platokos, į kūno
galus siaurėjančios. Galva stambi, su dide­
liais viršutiniais žandais. Kojos ilgos,
letenos su 1—2 nagais. Kūno oda standi,
stora, paprastai tamsi, segmentacija ryški.
Pilvelio devintas segmentas dažnai būna
su gana ilgomis ataugomis (urogom-
fais).
Žygių lervos ir suaugėliai daugiausia
yra grobuonys, minta kitais vabzdžiais
(ypač lervomis ir vikšrais), moliuskais,
sliekais. Naudingi, nes naikina žemės ūkio
ir sumedėjusių augalų kenkėjus. Grobį
medžioja dirvos viršutiniuose sluoksniuo­
se, dirvos paviršiuje, miško paklotėje,
vandens telkinių krantų drėgname smėly­
je, pūvančiose augalų liekanose, kompos­
to krūvose, graužikų ir kurmių urvuose,
rečiau ant augalų (Calosoma, Lebia) ar
po medžių žieve, kinivarpų takuose
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
(Tachyta, Dromius). Dauguma rūšių yra
būdingi polifagai, rečiau oligofagai. Tik
kartais būna siauros trofinės speciali­
zacijos, pvz., Calosoma inquisitor minta
drugių, lapuočių medžių kenkėjų vikšrais,
kuriuos gaudo ropodami medžių kamie­
nais ir šakomis, Cychrus caraboides minta
moliuskais, Nothiophilus aquaticus — po-
|dūromis. Tik nedaugelis Lietuvoje pap­
litusių žygių (kai kurie Bembidion,
Amara, Harpalus) yra fakultatyviniai
augalėdžiai. Jie gali kenkti žemės ūkio,
kartais ir sumedėjusių augalų dygstan­
čioms sėkloms ir daigams. Žygius lesa
medšarkė, jais minta rupūžės, driežai,
kurmiai, kirstukai, ežiai, barsukai ir kiti
vabzdžiaėdžiai žinduoliai.
Dauguma žygių, ypač gyvenančių miš­
kuose, lervų ir suaugėlių yra aktyvūs
tik vakarais ir naktį; naktinėms rūšims
būdingas teigiamas fototaksis. Dieną jie
slapstosi po dirvos grumsteliais, samanose,
po akmenimis, augalų liekanomis, miško
paklotėje, smėlyje. Saulėtomis dienomis
aktyvūs šokliai (Cicindela) , puikiažygiai
(Calosoma), puošniažygiai (Carabus)
ir kai kurios kitos, ypač dirbamuose
laukuose gyvenančios rūšys.
Žygių patelės kiaušinius deda dirvoje,
2—4 cm gylyje. Jos labai vislios — su­
deda apie 30—50 kiaušinių. Kiaušinius
deda su pertraukomis, todėl vasarą tuo
pačiu laiku galima aptikti įvairių vystymo­
si fazių žygių. Tačiau atsižvelgiant į žygių
aktyvumą, juos galima suskirstyti į dvi
grupes: aktyvūs pavasarį (V—VI) ir ak­
tyvūs rudenį (VIII—IX). Pirmajai grupei
priklauso žygiai, žiemojantys po dirvos
grumsteliais, augalų likučiais, miško pa­
klotėje, po atšokusia kelmų žieve. Antroje
vasaros pusėje ir rudenį aktyvių žygių
lervos dažniausiai žiemoja dirvoje. Visų
Lietuvoje išplitusių žygių generacijos
trukmė vieneri metai.
Lietuvos žygių rūšinė sudėtis būdinga
Europos mišriųjų miškų pozoniui.
Tačiau nemažai aptinkama borealinės
faunos atstovų (Nebria rufescens (gyllen-
hali), Blethisa multi punctata, Elaphrus
riparius, Miscodera arctica, Patrobus
septentrionis, Amara erratica), taip pat
46
rūšių, būdingų Vidurio Europos plačia­
lapiams miškams (Calosoma sycophanta,
C. inquisitor, Stomis pumicatus, Calathus
fuscipes, Sphodrus leucopthalmus, Olis-
thopus rotundatus, Diachromus germa­
nus) bei pontinės faunos elementų (Not­
hiophilus aesthuans (pusillus), Clivina
collaris, Dyschirius obscurus, Bembidion
punctulatum, Chlaenius vestitus, Maso-
reus wetterhali).
Pasaulyje žygių yra daugiau kaip
25 000 rūšių. Tai viena iš stambiausių
rūšių skaičiumi ir individų gausumu
vabalų šeimų. Europos dirbamuose lau­
kuose, vidutiniškai 2,98 m2, aptinkamas
vienas Carabus genties žygis ir 0,98 m2
vienas Pterostichus genties žygis. Lietu­
voje 285 žygių rūšys (50—60 rūšių ieško­
tina), nepakankamai ištirti respublikoje
smulkūs Dyschirius, Bembidion, Dromius
genčių žygiai.
Lietuvos teritorijoje (Vilniaus krašte)
žygius tyrinėjo B. Ogijewicz’ius [52],
Žuvinto rezervate bei Kuršių nerijoje
I. Šarova ir S. Griuntal’as [106]. Kiti
koleopterologai kolekcionavo juos atsi­
tiktinai, kartu su kitais vabalais.
Gentis
Šokliai
Cicindela L.
Vidutinio dydžio vabalai. Kūnas bronzinis
arba bronziškai žalias, kartais rusvo at­
spalvio. Antsparniai su baltu ar gelsvu
piešiniu. Antenos kaktoje išaugusios tarp
viršutinių žandų pagrindų. Priekaktis sie­
kia antenų pamatinę dalį. Galva kartu su
didelėmis, stipriai išgaubtomis akimis pla­
tesnė už priešnugarėlę (25 pav.).
Vabalai aktyvūs šiltomis (VI) saulė­
tomis dienomis. Aptinkami atvirose, su
reta augalija, smėlio kalvelėse, retuose
pušynuose, smėlėtuose keliuose, sausose
pievose. Skraido šuoliais. Lervos gyvena
žemėje vertikaliai išraustuose urveliuose,
kuriuose tyko grobio; minta įvairiais
vabzdžiais. Išplitę visoje respublikoje.
Šeima. Žygiai. Carabidae
26 pav. Miškinis šoklys (Cicindela sylvatica)
C. maritima halobiontas, aptinkamas
Baltijos pajūryje. 1974 07 02 rastas Ignali­
nos raj. Kiauno ežero pakrantėje (leg.
Vidm. Monsevičius). [rašytas į Lietuvos
raudonąją knygą.
Lietuvoje 5 rūšys: C. sylvatica L., 4,5
(IV); C. hybrida L., 1—5 (IV); C. mari­
tima Dej., 1,5 (II), (37 pav.); C. campes-
tris L., 2—5 (II); C. germanica L., 3,5
(II).
Miškinis šoklys. C. sylvatica L. Kūnas
15—17 mm (26, 27 pav., a). Viršutinė
pusė bronziškai juoda, šilko blizgesio.
Antsparniai su baltu piešiniu. Blauzdos ir
letenos žalios, vario atspalvio. Viršutinė
lūpa juoda, su išilginiu kyliu.
Dažnas pušynuose, smėlėtose vietose,
ypač miško keliuose. Skraido V—VII
mėn.
Žaliasis šoklys. C. campestris L. Kūnas
12— 15 mm (27 pav., b), viršutinė pusė
žalia. Antsparnių šonuose ir per vidurį
yra baltos dėmelės. Kūno apačia mėlynai
47
27 pav. Žygiai: a — Cicindela sylvatica; b —C.
campestris
violetinė. Krūtinės šonai ir kojos vario
raudonumo. Viršutinė lūpa balta, be išil­
ginio kylio. Kakta išilgai raukšlėta, tarp
raukšlelių yra smulkių duobučių. Galvos
priekinė dalis apaugusi pasišiaušusiais
plaukeliais. Gyvena sausose pievose (V—
VI).
Gentis
Puikiažygiai
Calosoma Web.
Stambūs, gražūs, ryškiai žali, melsvi arba
juosvi vabalai. Antsparniai platūs, beveik
keturkampiai; pečiai aiškūs; turi plėveli-
nius sparnus. Antenų antrasis ir trečiasis
nareliai suploti. Priekinės blauzdos vidinės
pusės viršūnėje išpjovos nėra, abu penti­
nai yra blauzdos viršūnėje. Galva kiek
apvali, neištįsusi (28, 30 pav.).
Vabalai ir lervos minta lapuočiams
medžiams žalingų drugių (žiemsprindžių,
lapsukių, verpikų, bangasparnių) vikšrais
ir lėliukėmis. Dažnai grobį gaudo dieną,
ropodami medžių kamienais ir šakomis.
Labai naudingi, ypač miškuose. Išplitus
Šiaurės Amerikoje neporiniam verpikui,
buvo veisiami ir aklimatizuojami JAV
miškuose, Egipte ir kitose šalyse.
Lietuvoje labai retos (sporadiškos) 3
rūšys (1 rūšis ieškotina): C. inquisitor L.,
3 (II); C. sycophanta L., 1,3 (I); C. ma-
derae auropunctatum Hbst., 5(1).
Žiaurusis puikiažygis. C. inquisitor L.
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
28 pav. Didžiojo puikiažygio (Calosoma sycophan­
ta) galva
Kūnas 16—24 mm (29 pav., a), tamsiai
bronzinis ar juodai žalias, kartais varinės
žalios ar varinės mėlynos spalvos. Prieš-
nugarėlės ar antsparnių šonai šviesesni.
Šoninis priešnugarėlės randelis nesiekia
jos užpakalinių kampų. Vabalai ne­
skraido.
Lervos ir vabalai minta žiemsprindžio,
ąžuolinio lapsukio, neporinio verpiko vikš­
rais. Kiaušinius deda V—VI. Lervos
vystosi VI—VII. Lėliukėmis virsta dirvoje,
50 cm gylyje. Vabalai žiemoja dirvoje
lėliukių lopšeliuose. Vabalai ir lervos,
ieškodamos grobio, vikriai ropoja medžių
kamienais ir šakomis. Lietuvoje retas,
sporadiškas (37 pav.). Gausesnis šviesiuo­
se ąžuolynuose, pakenktuose lapus grau­
žiančių vikšrų. Daug vabalų surinkta
1964 m. V—VI (leg. J. Paliūnis, B. Ka-
29 pav. Žygiai: a — Calosoma inųuisitor; b — C.
sycophan ta
48
30 pav. Didysis puikiažygis (Calosoma sycophanta)
dnaitė, S. Pileckis) Lančiūnavos girinin­
kijoje (Kėdainių miškų ūkyje) mažojo
žiemsprindžio židinyje ir keli vabalai
1977 06 10 Pašilės girininkijoje (Ukmer­
gės miškų ūkyje); 1979 05 24 Vilniaus
raj. Dūkštos ąžuolyne, 2 egz. (leg. S. Pa­
kalniškis) . Europos plačialapių miškų re­
liktas. Visoje Europoje saugomas. Įrašytas
į Lietuvos raudonąją knygą.
Didysis puikiažygis. C. sycophanta L.
Kūnas 27—31 mm (29 pav., b), juodai
mėlynas; antsparniai auksiškai žali, su
vario raudonumo atspalviu. Antenos,
burnos organai, blauzdos ir letenos juodi.
Šoninis priešnugarėlės randelis siekia jos
užpakalinius kampus. Vabalai skraido.
Europos plačialapių šviesių miškų re­
liktas. Lietuvoje labai retas. Juodkrantėje
aptiko F. Lentz’as [34]. 1977 06 10 rasta
(37 pav.) Pašilės girininkijoje (Ukmergės
miškų ūkyje). Pavasarį gali gyventi ir
kituose Lietuvos šviesiuose ąžuolynuose,
ypač pakenktuose lapus graužiančių ken­
kėjų (ąžuolinio lapsukio, žiemsprindžių
ir kt.), kurių vikšrus ir lėliukes medžioja
puikiažygio lervos ir vabalai. Pastebėta,
kad daugiausia ėda lėliukes, iš kurių išsi­
vysto drugių patelės. Visoje Europoje re­
tas, saugomas. Įrašytas į Lietuvos raudo­
nąją knygą. XX a. pradžioje įvežtas ir akli­
matizuotas Šiaurės Amerikoje. Daugiau
kaip 3 metus buvo veisiamas laboratorijo­
se. Pavyko išauginti ir išleisti į neporinio
verpiko židinius 20 000 vabalų. Lervoms
būdingas kanibalizmas, todėl veisiant jos
Šeima. Žygiai. Carabidae 49
turi būti viena nuo kitos izoliuojamos.
Generacijos trukmė vieneri metai. Vabalai
gyvena 2—3 melus, aktyvūs VI—VII.
Žiemoja vabalai lėliukių lopšeliuose,
dirvoje.
Auksataškis puikiažygis. C. maderae
auropunctatum Hbst. Kūnas 20—31 mm,
viršutinė pusė juoda, tamsiai bronzinė
arba tamsiai žalia. Antsparniuose, tarp
kas antros eilės stambių varinės ar žalios
spalvos duobučių pastebimi 3 lėkšti, tan­
kiai skersai raukšlėti tarpueiliai. Priekinės
ir užpakalinės blauzdos lenktos: patinė­ 31 pav. Puošniažygis (Carabus sp.)
lių — ryškiai, patelių — nežymiai.
Gyvena atvirose sausose vietose. Minta
pelėdgalvių vikšrais. Lietuvoje vienas va­
balas (leg. S. Pileckis) rastas 1964 m.
birželio mėn. Varėnos apylinkėje. Visame
areale (Šiaurės ir Vidurio Europoje)
labai retas (37 pav.).
Gentis
Puošniažygiai
Carabus L. 32 pav. Puošniažygis (Carabus sp.)
Vidutinio dydžio ir stambūs vabalai, juo­ C. coriaceus L., 1—5 (III); C. violaceus
dos, bronzinės, melsvos, bronziškai žalios L., 2—5 (II); C. convexus Fabr., 3,5 (I)
ar auksiškai žalios spalvos (31, 32 pav.). (37 pav.); C. nitens L., 1—5, (II); C. clat-
Antsparniuose kartais yra išilginės briau­ hratus L., 3—5 (III); C. granulatus L.,
nelės, gumburėlių grandinėlės ar auksiš- 1—5 (V ); C. menetriesi Humm. 2, 3,5 (I)
kos duobutės. Antsparniai pailgai kiauši- (37 pav.); C. cancellatus III., 1—5 (V);
niški; plėvelinių sparnų nėra (vabalai C. arcensis Hbst., 2—5 (IV ); C. nemoralis
neskraido). Antenų antrasis ir trečiasis O. F. Mūll., 3—5 (V); C. hortensis L.,
nareliai cilindriški ar kiek suploti. Prieki­ 1—5 (III); C. glabratus Payk., 2—5
nės blauzdos vidinės pusės viršūnėje iš­ (IV).
pjovos nėra, abu pentinai yra blauzdos Didysis puošniažygis. C. coriaceus L.
viršūnėje. Stambiausias Lietuvoje aptinkamas žygis
Puošniažygiai yra labai naudingi gro­ ir vienas iš stambesnių Lietuvos faunos
buonys; minta kirmėlėmis, šliužais, sraigė­ vabalų. Kūnas 34—40 mm (33 pav.),
mis, vabzdžių lervomis, vikšrais, lėliu­ juodas, matinis. Viršutinė lūpa triskiautė.
kėmis. Aptinkami ariamose dirvose, pie­ Antsparniai smulkiai raukšlėti.
vose, soduose, miškuose. Ropoti medžių Aptinkama pavienių sunkesnėse dir­
kamienais negali. Aktyvūs prieblandoje ir vose, eglynuose ir jų pakraščiuose. Daž­
naktį, kai kurios rūšys — dieną. Žiemoja nesnis Vidurio Lietuvoje; Vilniaus apylin­
dažniausiai suaugėliai po samanomis, rąs­ kėse retas. Puola moliuskus, sliekus, re­
tais, atšokusia trūnijančių kelmų žieve, čiau vabzdžių vikšrus. Aktyvūs apsiniau­
po akmenimis, augalų likučiais. kusiomis dienomis ir prieblandoje.
Lietuvoje 12 rūšių (1 rūšis ieškotina): Žalvarinis puošniažygis. C. nitens L.
4'. 1834
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
33 pav. Žygis: Carabus coriaceus
34 pav. Raudonšlaunis puošniažygis (Carabus can-
cellatus)
Kūnas 12—16 mm (35 pav., a), juodas.
Galva ir priešnugarėlė auksiškai žalios
spalvos. Antsparniai varinės žalios spalvos
su rusvai auksiniu krašteliu; jų siūlė ir
lygios briaunelės juodos. Priekinių blauz­
dų viršūninis išorinis kampas ištįsęs į spyg­
lį. Viršutinė lūpa dviskiautė. Tai vienas iš
gražiausių Lietuvoje paplitusių puošnia-
žygių.
Vabalai aktyvus dieną. Gyvena miš­
kuose, ypač pušynuose, durpinguose, pu­
riuose dirvožemiuose, ten, kur auga viržiai
(Calluna vulgaris).
Raudonšlaunis puošniažygis. C. cancel-
latus III. Lietuvoje išplitusi ssp. tuber-
culatus Dej. Kūnas 20—24 mm (35 pav.,
b). Viršutinė pusė varinės rudos spalvos,
kartais žalsva, apatinė — juoda. Antenų
50
pirmasis narelis, paprastai ir šlaunys rus­
vos spalvos. Išorinis antsparnių kraštas
prie viršūnės su išpjova. Antsparniai su
3 išilginėmis eilėmis pailgų gumburėlių,
tarp kurių yra lygios briaunelės.
Lietuvos faunoje dažniausias puošnia­
žygis. Mezofilas. Aktyvus dieną ir prie­
blandoje. Aptinkamas atvirose vietose,
įvairių žemės ūkio augalų agrocenozėse,
neretas soduose, miškų pakraščiuose,
krūmais apaugusiuose plotuose. Minta
įvairių vabzdžių, tarp jų ir kolorado va­
balo, lervomis. Labai naudingas. C. co­
riaceus, C. nitens ir C. menetriesi įrašyti
į Lietuvos raudonąją knygą.
Gentis
Šliužažygiai
Cychrus Fabr.
Kriaušiškas šliužažygis. C. caraboides L.
(C. rostratus L.), 3—5 (III). Kūnas 16—
19 mm (36 pav., a), kriaušiškas, juodas.
Antsparniai matiniai, smulkiai raukšlėti.
Galva ilga ir siaura. Antsparnių epipleu-
ros labai plačios.
Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose,
drėgnesnėse puvėsingose dirvose, po sa­
manomis ir trūnijančiuose kelmuose; ne­
retas. Minta moliuskais.
Gentis
Giriažygiai
Leistus Frol.
Smulkūs ir vidutinio dydžio vabalai. Vir­
šutiniai žandai platūs. Apatinių žandų išo­
rinis kraštas su penkiomis šešiomis išau­
gomis, kurių viršūnėje yra judamai prisi­
tvirtinę akstinėliai. Antenų pirmieji nare­
liai pliki. Galva kartu su akimis ne plates­
nė už priešnugarėlę. Antsparnių vagučių
antrasis tarpueilis ne platesnis už kitus.
Antsparnių pamatinėje dalyje yra siauras
randelis.
Gyvena drėgnesnių lapuočių ir mišriųjų
miškų paklotėje bei po nukritusiais lapais.
Šeima. Žygiai. Carabidae
a a
35 pav. Žygiai: a — Carabus nitens; b — C. cancel-
latus
Lietuvoje 2 neretos rūšys (1 rūšis ieš­
kotina): L. ferrugineus L., 3—5 (IV);
L. rufescens Fabr. (terminatus Heli.),
1, 3—5 (III).
Rusvasis giriažygis. L. ferrugineus L.
Kūnas 6,5—8 mm (36 pav., b), kašto­
ninės rusvos spalvos; antenos ir kojos švie­
sesnės. Užpakaliniai priešnugarėlės kam­
pai statūs.
Gyvena įvairiuose, dažniau drėgnes-
niuose miškuose, kartais aptinkamas atvi­
rose vietose, pievose ir durpynuose.
Gentis
Mauražygiai
Nebria
•
Latr.
Vidutinio dydžio vabalai. Antsparniuose
yra pridėtinė prieskydelinė vagelė. Užpa­
kalinių letenų pirmasis narelis ilgesnis už
penktąjį narelį. Kitais požymiais panašūs
į giriažygius.
Gyvena drėgname upių ir ežerų krantų
smėlyje ir po akmenimis, drėgnų lapuočių
ir mišriųjų miškų paklotėje.
Lietuvoje 3 rūšys: N. rufescens Strom
(gyūenhali Schon.) 1 (I); N. livida L.,
1, 2, 4, 5 (III); N. brevicollis Fabr., 1, 4, 5
(II).
Geltonkraštis mauražygis. N. livida L.
Kūnas 14—16 mm (38 pav., a) juodas.
Priešnugarėlė geltona, jos priekiniai ir už­
pakaliniai kraštai juodi. Antsparnių kraš-
51
b
36 pav. Žygiai: a — Cychrus caraboides; b —
Leistus ferrugineus
37 pav. Kai kurių žygių (Carabidae) radimvietės
Lietuvoje: / — Cicindela maritima; 2 —Calosoma
inquisitor; 3 — C. sycophanta; 4 — C. maderae
auropunctatum; 5 — Carabus convexus; 6 — C.
menetriesi; 7 — Nebria rufescens; 8 — Nothiophi-
lus aesthuans; 9 — Omophron limbatum; 10 —
Blethisa multipunctata; 1 1 — Elaphrus riparius;
12 — E. aureus
tai su plačiu geltonu apvadu. Burnos or­
ganai, antenos ir kojos rusvi.
Gyvena atviruose, drėgnuose ežerų ir
upių krantuose. Slapstosi stačių krantų
šlaituose po žemės grumsteliais ir po ak­
menimis.
Šiaurinis mauražygis. N. rufescens
Strom. Kūnas 8—17 mm (38 pav., b),
grakštus, juodas, žvilgantis, blauzdos ir
letenos raudonai rudos. Letenų viršutinė
pusė plika. Priešnugarėlė 1,6—1,7 karto
platesnė už ilgį. Pečiai aiškūs, stačiakam­
piai. Antsparnių pamatinė dalis platesnė
už priešnugarėlės didžiausią plotį.
Boreomontaninė rūšis. Gyvena drėgno-
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
38 pav. Žygiai: a — Nebria livida; b — N. rufescens
se, šaltose, šaltiniuotose stacijose, ypač
vandens telkinių krantuose. Aktyvus naktį,
dieną slapstosi po akmenimis. Leg. S. Pi­
leckis 1965 m. liepos mėn. Palangoje
(37 pav.).
Gentis
Žvilgžygiai
Nothiophilus Dum.
Smulkūs vabalai (4,3—6 mm). Kūno šo­
nai lygiagretūs, bronziški, ryškiai žvil­
gantys. Kartais antsparniuose yra neryškių
gelsvų dėmių, akys stambios, iššokusios,
galva platesnė už priešnugarėlę; kaktoje
6—12 išilginių briaunelių. Antsparnių
antrasis tarpueilis labai platus. Antenų 3
pirmieji nareliai pliki.
Gyvena pušynų aikštelėse, ypač tarp
viržių, dirbamuose laukuose, pievose. Daž­
nesni smėlėtuose ir žvirgždėtuose nedi­
delio drėgnumo dirvožemiuose, kartais
priemoliuose ir durpžemiuose. Greitai
ropoja. Minta podūromis.
Lietuvoje 5 rūšys: N. aesthuans Motsch.
(pusillus Water.), 3—5 (IV) (37 pav.);
N. aquaticus L., 1,3—5 (IV); N. bigutta-
tus Fabr., 1,3—5 (III); N. germinyi
Fauv. (hypocrita Putz.), 5 (II); N. pa-
lustris Duft., 1—5 (III).
Paprastasis žvilgžygis. N. aquaticus
L. Kūnas 4—5,5 mm (39 pav., a). Ant-
sparniai vienspalviai, jų antrojo tarpueilio
vidurinė dalis siauresnė už 3—5 tarpueilių
kartu paėmus. Kojos juodos. Antsparnių
52
viršūnėje yra viena duobutė su šereliu.
Išoriniai antsparnių tarpueiliai lygūs ir
žvilgantys kaip veidrodis.
Gyvena kiek pavėsinguose, sausuose,
smėlėtuose ir žvirgždėtuose dirvožemiuo­
se, miškų ir dirbamų laukų pakraščiuose,
pievose, viržynuose.
Gentis
Irklažygiai
Omophron Latr.
Kiaušiniškasis irklažygis. O. limbatum
Fabr., 2, 4, 5 (II). Kūnas 5,5—6 mm (39
pav., b), apskritas, kompaktiškas, išgaub­
tas, rudai geltonas. Užpakalinė galvos da­
lis, didelė dėmė priešnugarėlėje ir 3 dantyti
raiščiai antsparniuose tamsiai žali. Skydelį
dengia priešnugarėlės užpakalinis kraš­
tas. Kiekviename antsparnyje yra po 14
taškuotų vagučių.
39 pav. Žygiai: a — Notiophilus aųuaticus; b —
Omophron limbatum
Gyvena drėgname vandens telkinių
krantų, su negausia augalija, smėlyje. Gali
plaukioti (37 pav.).
Gentis
Blethisa Bon.
Daugiataškis žygis. B. multipunctata L.,
3—4 (II). Kūnas 10—13,5 mm (40 pav.,
a), tamsiai bronzinis, šonai žalio ar auk-
siško žvilgesio. Kaktoje yra gilūs, sujungti
skersine vagute, įlinkiai. Priešnugarėlės
Seimą. Žygiai. Carabidae
šonuose yra platus randelis. Antsparniai
išvagoti stambių duobučių eilėmis.
Borealinė rūšis būdinga šiaurinei Hol-
arktikai. Gyvena stovinčių ir lėtai tekan­
čių vandens telkinių krantuose, užpelkė­
jusiose, pavėsingose vietose (37 pav.).
Gentis
Akiuotžygiai
Elaphrus Fabr.
Smulkūs vabalai. Antsparniai be ryškių
vagučių, kiekvienas su eilėmis stambesnių
dėmelių, panašių į akutes. Galva kartu su
akimis ne siauresnė kaip priešnugarėlė.
Vidukrūtinėlės epimeros siekia vidurinius
dubenėlius. Priekinių blauzdų vidinės
pusės viršūnėse būna išpjova; vienas pen­
tinas — blauzdos viršūnėje, antras — iš­
pjovos pakraštyje. Kūnas metalo žvilgesio.
Vabalai aptinkami upių ir ežerų kran­
tuose, prie pat vandens, smėlyje po sąna­
šomis ir detritu.
Lietuvoje 4 rūšys (1 rūšis ieškotina):
E. cupreus Duft., 1—5 (IV ); E. uliginosus
Fabr., 5 (II); E. riparius L., 1—5 (IV);
E. aureus Ph. Mūll., 5 (I).
Žaliapadis akiuotžygis. E. riparius L.
Kūnas 6,5—7,5 mm (40 pav., b), bronziš-
kai žalias, kiek žvilgantis. Letenos žalios.
Antsparniuose melsvų, panašių į akutes
dėmelių ribos neryškios, jų tarpai tankiai
taškuoti. Šlaunų pamatinė dalis ir blauz­
dos rusvos. Priešnugarėlė per vidurį su
tankiais švelniais pasišiaušusiais plauke­
liais.
Dažna cirkumborealinė rūšis (37 pav.).
Gyvena smėlėtose ir molingose, drėgnes­
nėse su reta augalija vietose, stovin­
čių ir lėtai tekančių vandens telkinių
krantuose.
Auksiškasis akiuotžygis. E. aureus Ph.
Mūll. Kūnas 6,5—7,0 mm (40 pav., c),
bronziškai žalias. Šlaunų ne tik pamatinė,
bet ir apatinė dalis rausva. Antsparnių
akučių išvaizdos dėmės ištisai taškuotos,
jų ribos neryškios. Letenos žalios.
Gyvena atvirose vietose, lėtai tekančių
upių ir ežerų krantuose. Rūšis būdinga
53
a b e
40 pav. Žygiai: a — Blethisa multipunctata; b —
Elaphrus riparius; c — E. aureus
Pietų ir iš dalies Vidurio Europai; Lietu­
voje labai reta, aptikta 1965 m. liepos
mėn. ties Zarasais (leg. S. Pileckis) (37
pav.).
Gentis
Loricera Latr.
Šeriaūsis žygis. L. caerulescens L. (pili-
cornis Fabr.), 1—5 (IV). Kūnas 7—8
mm (41 pav., a), juodai bronzinis. Nuo
visų kitų žygių skiriasi tuo, kad antspar­
niuose turi 12 taškuotų vagučių ir antenų
2—6 nareliai apaugę ilgais šereliais. Ant­
sparnių ketvirtojoje lysvelėje yra 3 stam­
bios duobutės. Akys iššokusios.
Lietuvoje dažnas drėgnose dirvose,
ypač vandens telkinių krantuose.
Gentis
Rausiažygiai
Clivina Latr.
Vabalai ne didesni kaip 9 mm. Priekinės
kojos rausiamosios; blauzdos dantytos, jų
išorinis viršūninis kampas ištįsęs. Tarp
prieškrūtinio ir vidukrūtinio yra kakliška
sąsmauka. Priešnugarėlė keturkampiška,
jos šonai iki pagrindo su plonu randeliu.
Lietuvoje 2 rūšys: C. collaris Hbst.,
3,5 (III) (45 pav.); C. fossor L., 1—5
(IV).
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
Kurminis rausiažygis. C. fossor L. Kū­
nas 5—6,5 mm (41 pav., b), juodas,
tamsiai rudas arba rusvas. Paskutinis
pilvelio sternitas su švelnia mikroskulp-
tūra.
Gyvena dirvoje, ypač molingose drėg­
nesnėse vietose su retesne augalija; dažnai
kurmių ir graužikų urvuose.
Gentis
Nykštukžygiai
Dyschi'rius Bon.
Smulkūs vabalai. Kūnas dažniausiai me­
talo žvilgesio. Priešnugarėlė rutuliška.
Šoninis jos randelis nesiekia susiaurėju-
sios pamatinės dalies.
Gyvena prie vandens telkinių, drėg­
name, dumblingame smėlyje ar priesmė-
lyje, po sąnašomis, detrite, komposto
krūvose, humusingoje dirvoje. Nemėgsta
apaugusių tankia augalija vietų. Kai ku­
rios rūšys naudingos. Minta dirvoje gy­
venančių vabzdžių kiaušiniais.
Lietuvoje 12 rūšių (4—5 rūšys ieško­
tinos): D. aeneus Deg., 1,3—5 (IV);
D. angustatus Ahr., 3 (I); D. digitatus
Dej., 3 (II); D. globosus Hbst., 1—5 (V);
D. impunctipennis Daw., 1 (II); D. inter-
medius Putz., 1 (I); D. neresheimeri
Wagn., 1,5 (I); D. nitidus Dej., 2, 5 (II);
D. obscurus Gyli., 1 (II) (45 pav.); D.
politus Dej., 3, 5 (II); D. thoracicus Rossi
(arenosus Steph.), 1,3—5 (IV); D. tristis
Steph., 2; 3,5 (I).
Pasėlinis nykštukžygis. D. globosus
Hbst. Kūnas 2—2,7 mm (41 pav., c), juo-
41 pav. Žygiai: a — Loricera caerulescens; b — Oli­
viną fossor; c — Dyschirius globosus
54
dai rudas, metalo blizgesio. Kojos ir ante­
nų pamatinė dalis raudonai rudos. Prieš-
nugarėlės šoninis randelis nesiekia užpa­
kalinės duobutės su šereliu. Antsparnių
pamatinėje dalyje duobutės su šereliais;
pečiai suapvalėję.
Prie vandens, kartais ir toliau nuo jo,
įvairių žemės ūkio augalų agrocenozėse
dažnas. Minta sprakšių ir kitų vabzdžių
kiaušiniais. Aktyvus dieną.
Gentis
Broscus Panz.
Didžiagalvis žygis. B. cephalotes L., 1—5
(V). Kūnas 17—22 mm (42, 43 pav., a),
juodas, blizgantis. Antsparniai matiniai,
su labai smulkiomis taškuotomis vagutė­
mis. Vidukrūtinio priekis kiek ištįsęs, su
prieškrūtiniu jungiasi lyg kakleliu. Sky­
delis neįsispraudęs į antsparnių siūlę, bet
yra ant „kaklelio“ . Priešnugarėlė širdiš-
ka. Galva kartu su akimis tokio pat pločio
kaip priekinis priešnugarėlės kraštas.
Eurosibirinė rūšis, aptinkama sauses­
nėse, gerai apšviestose smėlėtose vietose,
miškuose, laukuose, keliuose; dieną tūno
po akmenimis arba smėlyje.
Gentis
Miscodera Esch.
Arktinis žygis. M. arctica Payk., 4, 5 (II).
Kūnas 6,5—9 mm (43 pav., b), išgaub­
tas, juodas, metalo žvilgesio; viršutinė pu­
sė ruda. Burnos organai, antenos ir kojos
rausvai rudi. Antsparniai lygūs, jų dis­
kas su 2—3 sutrumpėjusiomis taškų eilė­
mis. Galva siauresnė už priešnugarėlę.
Paskutinio čiuopiklių narelio viršūnė
smaili.
Cirku mborealinė rūšis. Vidurio Euro­
poje pavienių vabalų aptinkama kal­
nuose. Šiaurėje gyvena sausuose švie­
siuose pušynuose, Lietuvoje — pušynuose
arba medynuose su eglių priemaiša, drėg­
nesnėse pavėsingose vietose, tarp viržių,
po samanomis. Lietuvoje retas, kiek daž­
Šeima. Žygiai. Carabidae
42 pav. Didžiagalvis žygis (Broscus cephalotes)
nesnis Varėnos raj. pušynuose. Aptiktas
(45 pav.): 1964 07 01 Lavariškių giri­
ninkijoje ir 1965 m. gegužės mėn. Dubra-
vos miške, ties Kaunu (leg. S. Pileckis);
abu kartus daigyno apsauginiame grio­
velyje; 1966 07 01 Varėnos apylinkėse;
1974 11 18 Merkinėje (leg. A. Jakimavi­
čius); 1976—1984 m. keletas sugauta
Čepkelių rezervate bei Marcinkonių apy­
linkėse (leg. O. Kryžanovskis, Vidm.
Monsevičius)
Gentis
Linažygiai
Asaphidion Gozis
Smulkūs vabalai. Galva kartu su akimis
kiek siauresnė, o kartais kiek platesnė už
priešnugarėlę. Antsparniai be vagučių,
padrikai taškuoti ir su švelnių plaukelių
dėmelėmis.
Gyvena stovinčių arba lėtai tekančių
vandens telkinių krantuose; drėgnesnėse
agrocenozėse, ypač priemolio ir molio dir­
vožemiuose, žvyrduobėse.
Lietuvoje 3 rūšys: A. caraboides
Schrnk., 2 (I); A. flavipes L., 2—5 (III);
A. pallipes Duft., 5 (III).
Paprastasis linažygis. A. flavipes L. Kū­
nas 4—4,5 mm (43 pav., c), šviesiai bron­
zinis. Antenos, čiuopikliai ir kojos gel­
toni. Priešnugarėlės užpakaliniai kampai
su išilgine raukšle ir duobute su šereliu.
55
Palearktikoje paplitusi rūšis, įvežta ir į
Šiaurės Ameriką. Gyvena stovinčių arba
lėtai tekančių vandens telkinių krantuose,
kai kada drėgnesniuose dirbamuosiuose
laukuose, ypač molio ir priemolio dir­
vožemiuose.
Gentis
Barzdukžygiai
Bembidion Latr.
Tai smulkūs (2,3—8 mm), dažniausiai
juodi, tamsiai bronzinės, tamsiai mėlynos
ar žalsvos spalvos, žvilgantys, neretai su
šviesiomis dėmelėmis antsparniuose, va­
balai; kartais antsparniai visi šviesūs.
Kūnas plikas. Antsparniai su aiškiomis
vagutėmis; kartais matyti tik prieskyde-
linė vagutė. Viršutinių žandų vagutės
išorinėje pusėje yra duobutė su šereliu.
Apatinių žandų čiuopiklių priešpaskuti­
nis narelis storas, išsipūtęs, paskutinis —
labai mažas, spygliškas.
Gyvena drėgnesnėse vietose, ypač prie
vandens, detrite, puvėsiuose, mėšle, nere­
tai dirbamose žemėse, miško paklotėje,
graužikų urvuose. Dauguma rūšių gro­
buoniškos, minta sprakšių ir kitų vabz­
džių kiaušiniais, kai kurios rūšys (B. pyg-
maeum, B. lampros, B. ąuadrimaculatum)
gali atsitiktinai kenkti augalų daigams.
Lietuvoje 44 rūšys (8—10 rūšių ieš­
kotina): B. argenteolum Ahr., 1, 3, 5 (IV );
B. litorale Oliv., 3—5 (III); B. velox L.,
1, 3, 5 (II); B. striatum Fabr., 1, 3—5
a b e
43 pav. Žygiai: a — Broscus cephalotes; b — Mis­
codera arctica; c — Asaphidion flavipes
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
(IV); B. pygmaeum Fabr., 3, 5 (IV);
B. nigricorne Gyli., 5 (I); B. lampros
Hbst., 1—5 (V); B. properans Steph.,
2—5 (IV ); B. punctulatum Drap., 3, 5
(IV) (45 pav.); B. pallidipenne III., 1 (I);
B. bipunctatum L., 5 (V); B. ruficolle
Panz., 3, 5 (I); B. dentellum Thunb.,
2, 3, 5 (V); B. obliąuum Sturm, 1—5
(IV ) ; B. semipunctatum Donov., 1, 3, 5
(II); B. varium Oliv., 1, 3, 5 (II); B.
monticula Sturm, 5 (I); B. andreae Fabr.,
2, 3, 5 (II); B. femoratum Sturm, 1, 3, 5
(V ) ; B. lunatum Duft., 1 (I); B. nitidu-
lum Marsh., 2, 3 ( I) ; B. bruxellense Wesm.
(rupestre auct. nec L.), 3, 5 (II); B. sa-
xatile Gyli., 3, 5 (II); B. tetracolum Say
(ustulatum auct. nec L.), 1, 3—5 (IV);
B. tetragrammum illigeri Net. (quadri-
guttatus III.), 1—3, 5 (II); B. gilvipes
Sturm, 1, 4; 5 (II) (45 pav.); B. schup-
pelii Dej., 1, 3, 5 (II); B. assimile Gyli.,
1—5 (III); B. fumigatum Duft., 5 (I);
B. azurescens D. Torre, 1, 3, 5 (I);
B. minimum Fabr., 3, 4 (I); B. tene-
llum Er., 3, 5 (III); B. humerale Sturm,
5 (I); B. ąuadripustulatum Aud. Serv.
(ąuadriguttatus Oliv.), 3, 4 (I); B. quad-
rimaculatum L., 1—5 (V); B. doris
Panz., 1—3, 5 (IV); B. articulatum
Panz., 2, 3, 5 (IV); B. octomaculatum
Goeze, 3 (III); B. aeneum Germ. ?(I);
B. biguttatum Fabr., 1—5 (III); B. guttu-
la Fabr., 1—3, 5 (IV); B. lunulatum
Four., 1 (I); B. mannerheimii C. Sahlb.
(unicolor Chaud.), 1—3, 5 (II); B. ne-
resheimeri G. Mūll., 1 (I) * (45 pav.).
Keturdėmis barzdukžygis. B. ųuadri-
maculatum L. Kūnas 3—3,5 mm (44 pav.,
a), žalsvas, metalo blizgesio. Antenų pir­
mieji nareliai, čiuopikliai ir kojos geltoni,
šlaunys kartais tamsesnės. Priešnugarėlė
skersinė, širdiška, jos pamatinė dalis siau­
resnė. Antsparniai su 4 gelsvai rusvomis
stambiomis dėmelėmis. Antsparnių vagu­
tės smulkios, į galą išnykstančios.
* B. neresheimeri G. Miill., prie pat Lietuvos
sienos (Kuršių nerijoje, Ribačij, 1969 m. birželio
mėn., įlankos krante) aptiko I. Šarova, S. Grūn-
tal’as [106]. B. neresheimeri LR nerastas [3].
Nėra jo ir Fenoskandijos vabalų kataloge [66].
Abejotina, ar ši rūšis aptinkama Lietuvoje.
56
Holarktinė rūšis. Gyvena įvairių tipų,
vidutinio drėgnumo dirvožemiuose, atvi­
rose vietose toli nuo vandens, agroceno-
zėse ir nedirbamuose plotuose, ypač pie­
vose bei soduose. Vabalai kartais gali ap­
graužti javų bei medžių pasėtas sėklas ir
daigus.
Rusvakojis barzdukžygis. B. lampros
Hbst. Kūnas 2,8—4 mm (44 pav., b), ryš­
kios bronzinės spalvos, žvilgantis. Kojos
rausvos, kartais šlaunys ir letenos tam­
sesnės. Antsparniuose yra 6 ryškios taš­
kuotos vagutės, kartais išilgai antsparnių
šoninių kraštų eina septinta trumpa ne­
ryški vagutė.
Eurosibirinė rūšis įvežta į Šiaurės Ame­
riką. Gyvena įvairių tipų ir įvairaus drėg­
numo dirvožemiuose, dažnesnis nelabai
pavėsingose vietose. Kartais gali apgraužti
javų ir sumedėjusių augalų sėklas bei
daigus.
Gentis
Kirmžygiai
Tachyta Kirby
Paprastasis kirmžygis. T. nana Gyli. 2, 5
(II). Kūnas 2,7—3 mm (44 pav., c),
vienspalvis, juodas, kiek žvilgantis, plikas.
Antsparnių priesiūlinė vagutė lygiagreti
išoriniam antsparnių kraštui, jos viršūnė
kabliškai užlenkta į priekį. Prieskydeli-
nės vagutės nėra. Priekinių blauzdų išori­
nis kraštas link viršūnės — įstrižai nu­
pjautas. Visumoje panašus į barzduk-
žygius.
Holarktinė rūšis. Gyvena po džiūstan-
44 pav. Žygiai: a — Bembidion ųuadrimaculatum;
b — B. lampros; c — Tachyta nana
Šeima. Žygiai. Carabidae
45 pav. Kai kurių žygių (Carabidae) radimvie­
tės Lietuvoje: 1 — Clivina collaris; 2 — Dyschirius
obscurus; 3 — Miscodera arctica; 4 — Bembidion
punctulatum; 5 — B. gilvipes; 6 — B. neresheimeri;
7 — Tachyta nana; 8 — Tachys bistriatus; 9 — Po-
gonus chalceus; 10 — Lasiotrechus discus; 11 —
Trechoblemus micros; 12 — Patrobus septentrionis
čių spygliuočių medžių žieve, kinivarpų
takuose. Minta kinivarpų lervomis (45
pav.).
Gentis
Tachys Steph.
Labai smulkūs (1—3 mm) vabalai. Kū­
nas plikas, žvilgantis, panašus į Bembi­
dion, tačiau neturi prieskydelinės vagu­
tės. Priekinių blauzdų išorinis kraštas link
viršūnės — įstrižas. Antsparnių priesiūli­
nė vagutė lygiagreti antsparnių išoriniam
kraštui, jos viršūnė kabliškai užlenkta į
priekį.
Gyvena vandens telkinių krantuose,
po pūvančiomis augalų liekanomis. Lie­
tuvoje 1 rūšis (1 ? ieškotina).
Krantinis žygis. T. bistriatus Duft., 3
(I). Kūnas 2—2,5 mm (46 pav., a), rau­
donai rudas arba rudai juodas. Burnos
organai, antenų pamatinė dalis ir kojos
geltoni. Priešnugarėlės užpakaliniai kam­
pai buki.
Vabalai gyvena tekančių, rečiau stovin­
čių vandens telkinių molinguose kran­
tuose (leg. A. Palionis, Mickevičiaus slė­
nyje; 45 pav.).
57
Gentis
Druskažygiai
Pogonus Nic.
Žaliasis druskažygis. P. chalceus Marsh.
1, 4 (I). Kūnas 5,5—6,5 mm (46 pav.,
b), tamsiai bronzinis arba žaliai bronzi­
nis (čiuopiklių pamatinė dalis ir kojos ru­
dai geltonos), bent iš dalies metalo žvilge­
sio, šonai lygiagretūs. Aukščiau akių yra
raukšlelė. Antsparnių pamatinė dalis su­
apvalėjusį, antsparnių šonuose ir viršū­
nėje vagutės švelnesnės.
Halofilinė europinė rūšis, paplitusi Vi­
duržemio jūros ir Atlanto vandenyno
krantuose. Manoma, jog gyvena ir Balti­
jos pietvakarinėse pakrantėse bei kai kur
smėlingose stacijose, nutolusiose nuo jū­
ros. A. Horion’as [17], vėliau ir B. Bura-
kowski’s [3], neturėdami įrodymų, abe­
joja dėl vabalo paplitimo Baltijos kran­
tuose.
A. Palionis aptiko Šventojoje, 1938 06
04 keturis vabalus ir Kamšos miške
1938 05 03 (45 pav.). Antroji radimvie­
tė yra abejotina. Vabalai aptinkami po
dirvos grumsteliais ir krantų sąnašomis.
Gentis
Samanžygiai
Epaphius Steph.
Smulkūs vabalai. Priešnugarėlės užpa­
kaliniai kampai suapvalėję. Vidukrūtinio
kakliška sąsmauka priekyje ilgoka, todėl
priešnugarėlė yra aiškiai nutolusi nuo
antsparnių.
Gyvena pavėsingose vietose, durpynuo­
se, drėgnų miškų paklotėje, pūvančiuose ,
lapuose, ypač tarp paparčių ir samanų
(Sphagnum, Polytrichum).
Lietuvoje 2 rūšys: E. secalis Payk.,
1,3—5 (IV); E. rivularis Gyli., 3, 5 (I).
Paprastasis samanžygis. E. secalis Payk.
Kūnas 3,5—4 mm (46 pav., c), vienspal­
vis raudonai rudas, blizgantis. Galva siau-
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
46 pav. Žygiai: a — Tachys bistrialus; b — Pogonus
chalceus; c — Epaphius secalis
resnė už priešnugarėlę. Antsparnių diske
trys duobutės su šereliais. Priešnugarėlės
užpakaliniai kampai plačiai suapvalėję.
Antsparnių pečiai suapvalėję, plėvelinių
sparnų nėra.
Gyvena lapuočiuose ir mišriuose miš­
kuose, neretas ir atvirose vietose, dažnes­
nis netoli vandens telkinių, po akmeni­
mis, samanomis. Žiemai telkiasi po atšo­
kusia kelmų žieve.
Gentis
Kelmžygiai
Trechus Clairv.
Smulkūs liekni vabalai. Galvoje, už akių
yra lenktos kaktos raukšlės. Priešnugarėlė
širdiška, jos užpakaliniai kampai buki.
Antenų antrasis narelis, kaip ir kiti, tan­
kiai ir smulkiai plaukuotas. Antrasis na­
relis aiškiai trumpesnis už trečiąjį.
Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuo­
se, daržuose, soduose, po nukritusiais la­
pais, akmenimis, samanose, po atšokusia
trūnijančių kelmų žieve, augalų liekano­
mis.
Lietuvoje 3 rūšys: T. ąuadristriatus
Schrnk. 3, 5 (V); T. rubens Fabr., 1 (I);
T. austriacus Dej. 3 (I).
Rudasis kelmžygis. T. ąuadristriatus
Schrnk. Kūnas 3,2—4 mm (47 pav., a),
raudonai rudas, galva tamsesnė. Antspar­
nių disko trečioje vagutėje yra dvi duobu­
tės su šereliais. Užpakaliniai priešnuga­
58
rėlės kampai buki, neryškūs. Antsparnių
pečiai išsikišę, sparnai yra.
Gyvena įvairių tipų ir drėgnumo dirvo­
žemiuose. Dažnas atvirose ir pavėsingose
vietose. Aptinkamas po samanomis, nu­
kritusiais lapais, miško paklotėje.
Gentis
Slaptažygiai
Lasiotrechus Ganglb.
Juodaraištis slaptažygis. L. discus Fabr.
1,3—5 (II). Kūnas 4,5—5,5 mm (47 pav.,
b), gelsvai rudas, kiek žvilgantis. Antspar-
niai su juodu skersiniu raiščiu ties užpa­
kaline dalimi. Antsparniai apaugę labai
smulkiais tankiais plaukeliais, priešnuga­
rėlė plika.
Palearktinė rūšis. Europoje paplitusi
vidurinėje juostoje. Aptinkami gana retai
pavieniui vandens telkinių krantuose, po
akmenimis ar upių krantų sąnašomis (45
pav.).
Gentis
Durpžygiai
Trechoblemus Ganglb.
Mažasis durpžygis. T. micros Hbst. 5 (II).
Kūnas 4—5 mm (47 pav., c), rudai gel­
tonas, kartais antsparnių viršūnės tamses­
nės. Viršutinė pusė labai smulkiai plau­
kuota ir taškuota, matinė. Antsparnių vi­
dinės vagutės gilesnės negu išorinės; vir-
a b
47 pav. Žygiai: a — Trechus ąuadristriatus; b —
Lasiotrechus discus; c — Trechoblemus micros
Šeima. Žygiai. Carabidae
šuninė vagutė jungiasi su trečiąja vagute.
Gyvena žemėje, upių sąnašose, durpže­
miuose, dažniausiai drėgnose vietose, pie­
vose, vandens telkinių krantuose ar neto­
li jų (45 pav.).
Gentis
Dumblažygiai
Patrobus Steph.
Vidutinio dydžio ir smulkūs vabalai. Kū­
nas juodas arba juodai rudas. Antenos ir
kojos šviesesnės. Išorinėje viršutinių žan­
dų vagutėje yra duobutė su šereliu. Ant­
sparnių pamatinėje dalyje randelio nėra.
Gyvena drėgnose vietose, ypač upių ir
ežerų krantuose, pievose, drėgnuose miš­
kuose, kartais kurmių urvuose.
Lietuvoje 3 rūšys: P. atrorufus Ström
(excavatus Payk.), 2—5 (IV); P. assimi-
lis Chaud., 5 (I); P. seprentrionis Dej.,
5 (I).
Šiaurinis dumblažygis. P. septentrionis
Dej. Kūnas 7,5—10 mm, siauras, ištįsęs,
juodas arba tamsiai rudas; antenos ir kojos
šviesesnės. Išorinėje viršutinių žandų va­
gutėje yra duobutė su šereliu. Antspar­
nių vagutės neryškios.
Cirkumborealinė, boreomontaninė rū­
šis. Aptinkama aukštapelkėse, moreninia­
me landšafte, drėgnose, ypač molingose
šaltiniuotose vietose. Lietuvoje subarkti-
nio periodo reliktas, rastas Čepkeliuose:
1976 07 27 (leg. Vidm. Monsevičius) (45
pav.).
Juodasis dumblažygis. P. atrorufus
Ström. Kūnas 8—10 mm (48 pav., a),
juodas arba tamsiai rudas. Antenos ir ko­
jos šviesios; Antsparniai su mažu pečių
danteliu. Priešnugarėlės pamatinė dalis
pastebimai siauresnė už priekinį jos kraš­
tą.
Gyvena drėgnose pavėsingose vietose,
ypač molinguose dirvožemiuose. Dažnas
lapuočių miškuose, parkuose, soduose,
daržuose, drėgnesnėse pievose.
59
Gentis
Raudonžygiai
Panagaeus Latr.
Vidutinio dydžio vabalai. Galva su kak-
liška sąsmauka. Kūnas apaugęs tankiais
plaukeliais. Kiekvienas antsparnis su 2
raudonomis dėmėmis. Kaktoje prie akių
vidinio krašto yra dvi duobutės su šere­
liais. Priešnugarėlė beveik apskrita, iš­
marginta stambiais raukšlėtais taškais;
apaugusi ilgais plaukeliais.
Vabalai gyvena sausose smėlėtose dir­
vose ir žvirgždynuose, apaugusiuose tan­
kia augalija, arba vandens telkinių kran­
tuose tarp augalų ir samanų, drėgnose
pievose. Lietuvoje aptikta 1 rūšis (1 ieš­
kotina).
Kryžiuotasis raudonžygis. P. cruxmajor
L., 1—5 (II). Kūnas 7—8 mm (48 pav.,
b). Kiekvienas antsparnis su 2 raudono­
mis dėmelėmis, antsparnių juodame fone
matyti kryžiaus formos piešinys. Dėmes
paprastai jungia raudona juostelė, einanti
antsparnių pakraščiais.
Vabalai gyvena žole ir samanomis
apaugusiuose vandens telkinių pakraš­
čiuose. Taip pat aptinkami drėgnesnėse
pievose. Žiemoja po atšokusia kelmų
žieve (54 pav.).
Gentis
Laukažygiai
Amara Bon.
Genčiai priklauso vidutinio dydžio (4—
17 mm), pailgi, ovalūs žygiai. Jų apatinių
žandų čiuopiklių priešpaskutiniame nare­
lyje yra trys ar daugiau šereliu. Kūnas
juodas, kartais metalo žvilgesio, tamsiai
rudas arba gelsvas.
Aptinkami ariamose dirvose, soduose,
daržuose bei pievose. Dauguma jų yra
augalėdžiai, kai kurios rūšys kenkia že­
mės ūkio augalų daigams.
Lietuvoje 33 sunkiai apibūdinamos
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea 60 Šeima. Žygiai. Carabidea 61

žygių. Gyvena atvirose vietose su neaukšta Eurosibirinė rūšis. Gyvena dirvoje,

augalija šiltose vidutinio drėgnumo, smė­ prie vandens, miškuose.
lėtose dirvose. Labai dažnas dirbamuose Juodasis smiltžygis. P. niger Schall.
laukuose, kartais pažeidžia kukurūzų Kūnas 16—21 mm (50 pav., c), juodas.
daigus. Antsparnių šoniniai kraštai platūs, trečia­
jame vagučių tarpueilyje yra keletas
duobučių. Priešnugarėlė beveik kvadrati­
Gentis nė. Letenos galinio narelio apačioje
šerelių nėra. Antenų antrasis ir trečiasis
S tomis Clairv. nareliai nesuploti, be kylio.
Eurosibirinė rūšis. Gyvena lapuočių
Ilgažandis žygis. S. pumicatus Panz., 1,
3—5 (II). Kūnas 6—8 mm (50 pav., a), ir mišriuosiuose miškuose, įvairių tipų
48 pav. Žygiai: a — Patrobus atrorufus; b — juodas arba tamsiai rudas, blizgantis. An­
drėgnokuose dirvožemiuose, vandens tel­
Panagaeus cruxmajor; c — Amara aenea tenos, burnos organai ir kojos raudonai kinių krantuose po medžiais arba krū­
rudi. Viršutiniai žandai ilgi, toli išsiki- mais.
49 pav. Smiltžygis (Pterostichus virens)
rūšys (6—7 rūšys ieškotinos): A. concinna šantys į priekį.
Zimm., 2, 3 (II); A. plebeja Gyli., 2, 3, 5 Gyvena drėgnokose pavėsingose vie­ Gentis
(III) ; A. aenea Deg., 1—5 (V); A. com­ tose, miškuose, parkuose, krūmuose, pie­
munis Panz., 1—5 (III); A. convexior vose. Šukažygiai
Steph., 1, 4, 5 (II); A. curta Dej., 4, 5
(I); A. eurinota Panz., 3, 5 (II); A. fame- Calathus Bon.
lica Zimm., 5 (I); A. littorea Thoms., Gentis
3, 5 (I); A. familiaris Duft., 1—5 (IV);
A. lucida Duft., 3—5 (II); A. lunicollis Smiltžygiai Vidutinio dydžio ir stambūs (6—21 mm.)
Schiöd., 3, 5 (I); A. nitida Sturm, 4 (I); vabalai. Kūnas grakštus, plokščias. Ante­
A. ovata Fabr., 3, 5 (III); A. similata Pterostichus Bon. nos ir kojos plonos, letenos plikos, nagai
Gyli., 3—5 (IV); A. spreta Dej., 1—5 šukiški. Priekrūtinėlės ataugos užpakalinė
(IV ) ; A. tibialis Payk., 1, 3—5 (III); Vidutinio dydžio (5—21 mm) vabalai. dalis sudaro kylį, smailėjantį vidukrū-
A. bifrons Gyli., 3—5 (IV); A. cursitans Jų pasmakrio dantelio viršūnė dviguba. tinėlės link; ataugos viršūnė su randeliu.
50 pav. Žygiai: a — Stomis pumicatus; b — Pteros­ Gyvena lengvose smėlio ir priesmėlio
Zimm., 1, 5 (I); A. erratica Duft., 2 (I) Priekinės blauzdos stiprios, į viršūnę aiš­ tichus cupreus; c — P. niger
(54 pav.); A. infima Duft., 5 (I); A. kiai platėjančios. Antsparnių trečiame sausose ar vidutinio drėgnumo dirvose,
ingenua Duft., 3 (I); A. municipalis Duft., vagučių tarpueilyje bent viena duobutė Marsh., 4, 5 (I); P. aterrimus Hbst., 3, 4 dirbamuose laukuose, miškuose.
3—5 (II); A. pallens Sturm (praetermissa su šereliu. Letenų viršutinė pusė pilka. (II); P. oblongopunctatus Fabr., 1—5 Lietuvoje 6 rūšys (1 ? rūšis ieškotina):
C. R. Sahlb), 1 (I); A. quenseli Schön., Antenos nuo ketvirto narelio plaukuotos. (IV); P. niger Schall., 1—5 (IV); P. C. ambiguus Payk., 1, 2, 4, 5 (III);
1 (I); A. brunnea Gyli., 1, 3, 5 (II); A. Apatinių žandų čiuopiklių priešpaskutinis vulgaris L. (melanarius III.), 1—5 (IV); C. erratus C. R. Sahlb. (fulvipes Gyli.),
crenata Dej., 3 (I); A. apricaria Payk., narelis tik su dviem šereliais. Kūnas daž­ P. anthracinus III., 3—5 (II); P- brun- 3, 5 (V); C. fuscipes Goeze, 3—5 (IV)
2—5 (V); A. consularis Duft., 3—5 (IV); niausiai juodas, rečiau žalsvas arba bron­ neus Sturm (minor Gyli.), 1, 3—5 (II); (54 pav.); C. melanocephalus L., 1, 3—5
A. fulva O. F. Müll., 3—5 (V); A. majus- zinis, metalo žvilgesio (49 pav.). P. guentheri Sturm (gracilis Dej.), 3—5 (III); C. micropterus Duft., 1, 3—5
cula Chaud., 2—5 (II); A. aulica Panz., Gyvena visur — ariamose dirvose, miš­ (II); P. nigrita Fabr., 1,3—5 (IV); P: (III); C. mollis Marsh., 4, 5 (III).
2—5 (IV); A. equestris Duft., 3, 5 (I). kuose, pievose, soduose, sausesnėse vie­ diligens Sturm, 2—5 (IV); P. strenuus Raudonkrūtinis šukažygis. C. melano­
Žalsvasis laukažygis. A. aenea Deg. Kū­ tose ir vandens telkinių krantuose. Daž­ Panz., 1,3—5 (III); P. aethiops Panz., cephalus L. Kūnas 8 mm (51 pav., a),
nas 6—8 mm (48 pav., c), bronzinės spal­ niausiai aptinkami tarp augalijos, po sa­ 3—5 (III). apatinė pusė rudai rausva, viršutinė juoda,
vos, blizgantis, priekakčio priekinis kraš­ manomis, miško paklotėje, po akmenimis Variaspalvis smiltžygis. P. cupreus L. priešnugarėlė rausva, kartais jos vidurys
tas neišsipūtęs. Blauzdos ir 3 pirmieji an­ ir dirvos grumsteliais. Kūnas 10,5—13,5 mm (50 pav., b). Viršu­ patamsėjęs. Plačiausia priešnugarėlės pa­
tenų nareliai rusvi. Sutrumpėjusi antspar- Lietuvoje 17 Europoje paplitusių rūšių tinė pusė varinės raudonos, bronzinės, matinė dalis, kuri nėra siauresnė už
nių vagutė prie skydelio be gilios duobu­ (ieškotinos 3—4 retos rūšys): P. caeru- žalios ar juodos spalvos su žalsvu atspal­ antsparnių pamatinę dalį. Užpakaliniai
tės. Priekinių blauzdų pentinas paprastas, lescens L. (versicolor Sturm), 1, 3—5 viu, rečiau mėlyna; kartais šlaunys arba priešnugarėlės kampai buki.
spygliškas. Patinų užpakalinių blauzdų vi­ (III); P. cupreus L., 1—5 (V); P. punc- ir visos kojos raudonos. Antenų antrasis Gyvena atvirose vietose ir miškuose,
dinėje pusėje yra tankus plaukuotas še­ tulatus Schall., 5 (II); P. virens O. F. ir trečiasis nareliai suploti, su išilginiu įvairaus tipo sausokuose, dažniausiai
petėlis. Mull. (lepidus Leske), 1, 3—5 (V); P. randeliu, raudoni. Galva tankiai taškuota. smėlėtuose ir žvirgždėtuose dirvožemiuo­
Lietuvoje vienas iš dažniausių lauka- vernalis Panz., 1, 3, 4 (II); P. macer Antsparniai kiek platesni už priešnugarėlę. se, dirbamuose laukuose.
 Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
Gentis
Svirnažygiai
Sphodrus Clairv.
Paprastasis svirnažygis. 5. leucophtha-
Imus L., 2—5 (IV). Kūnas 20—28 mm
(51 pav., b), juodas, beveik matinis.
Priešnugarėlė širdiška. Turi sparnus.
Antsparniai beveik lygiagretūs, jų vagutės
švelnios, viršūnės nusmailėjusios. Užpaka­
linių kojų klubai nusmailėję, patinų —
spyglio formos. Antenų trečiasis narelis
ilgesnis už pirmąjį ir ketvirtąjį.
Išplitęs vakarinėje Palearktikos dalyje.
Sinantropinė rūšis. Gyvena rūsiuose, svir­
nuose, ūkiniuose pastatuose.
Gentis
Rūsiažygiai
Aechmites Schauf. (Laemostenus
Bon.)
Paprastasis rūsiažygis. A. terricola Hbst.,
3, 5 (II). Kūnas laibas, 12—18 mm
(51 pav., c), juodas, kiek melsvo at­
spalvio. Viršutinė pusė apaugusi smulkiais
plaukeliais. Nagų pamatinėje dalyje ne­
dideli dantukai. Priekinių šlaunų užpaka­
liniame krašte yra 4—6 šerelių eilė.
Vabalai gyvena tamsiuose rūsiuose,
ūkiniuose pastatuose, svirnuose, sandė­
liuose, kartais medžių drevėse, barsukų
■iI pav. Žygiai: a — Calathus melanocephalus;
b — Sphodrus leucophthalmus; c — Aechmites ter­
ricola
62
ar lapių urvuose. Lietuvoje sugauta tik
keletas vabalų (54 pav.): 1925 06 28 ties
Juodupe (leg. A. Palionis) ir ties Vil­
niumi 1933 m. (leg. B. Ogijewicz’iųs).
Gentis
Dolichus Bon.
Geltonkraštis žygis. D. halensis Schall.,
3—5 (III). Kūnas 16—21 mm (52 pav.,
a), viršus juodas, šoniniai priešnugarėlės
ir antsparnių kraštai gelsvi, persišvie­
čiantys. Antsparnių pamatinėje dalyje daž­
nai būna stambi rausvai raudona, tri-
kampiška dėmė. Antenos, čiuopikliai ir
kojos geltoni.
Gyvena atvirose, mažai pavėsingose,
molingose dirvose, kartais dirbamuose
laukuose.
Gentis
Žvirgždažygiai
Synuchus Gyli.
Paprastasis žvirgždažygis. S. nivalis Panz.,
3—5 (III).
Kūnas 6—8 mm (52 pav., b), juodas
arba tamsiai rudas, apatinė pusė tamsesnė.
Priešnugarėlės šoninis siauras kraštas
rausvas, persišviečiantis. Antenos ir kojos
rausvos. Apatinių žandų čiuopiklių ga­
liniai nareliai paplatėję, kirvio formos.
Gyvena atvirose vietose bei miškuose,
sausokose smėlėtose ir žvirgždėtose dir­
vose.
Gentis
Kerpžygiai
Olisthopus Dej. (Odontonyx
Steph.)
Paprastasis kerpžygis. O. rotundatus
Payk., 1, 5 (I). Kūnas 6—7 mm (52 pav.,
c), plokščias, juodai rudas, viršutinė
Šeima. Žygiai. Carabidae
a b e A. livens Gyli., 1—3,5 (II); A. manner-
52 pav. Žygiai: a — Dolichus halensis; b — Synu­
chus nivalis; c — Olisthopus rotundatus
pusė bronzinio atspalvio. Antenų 3 pir­
mieji nareliai ir kojos geltoni. Prieš­
nugarėlė kiek siauresnė už antsparnius,
jos išgaubimas nesiekia šoninio randelio,
pamatinė dalis ir šonai tankiai ir aiškiai
taškuoti.
Gyvena sausuose smėlio ir priesmėlio
atviruose plotuose, rečiau šviesiuose miš­
kuose, kartais aptinkamas po samanomis
ir miško paklotėje. Lietuvoje, Klaipėdos
krašte aptiko (54 pav.) F. Lentz’as
[34] ir Vilniaus krašte B. Ogijevicz’ius
[52].
Gentis
Žvitražygiai
Agonum Bon.
Vidutinio dydžio (5—14 mm) vabalai.
Kūnas grakštus, plokščias. Pasmakrio dan­
telio viršūnė nusmailėjusi. Priekinių kojų
blauzdos siauros, į viršūnę beveik nepla-
tėjančios. Galva daug siauresnė už prieš-
nugarėlę. Antsparnių išilginės vagutės
plonos, su negausiomis stambiomis duo­
butėmis.
Gyvena pavėsingose drėgnokose vietose,
miškuose po nukritusiais lapais ir sama­
nomis, laukuose, pievose. Aptinkami po
kelmų žieve, vandens telkinių krantuo­
se — smėlyje ir dumble, durpynuose, kar­
tais tarp ruderalinės augalijos. Kai ku­
rioms rūšims būdingas teigiamas foto-
taksis (naktį skrenda į šviesą).
63
Lietuvoje 25 rūšys (1—2 retos rūšys
ieškotinos): A. ąuadripunetatum Deg.,
4 (III); A. dolens C. R. Sahlb, 1 (I);
A. ericeti Panz., 2—5 (II); A. gracilipes
Duft., 1, 5 (I); A. impressum Panz.,
1, 2, 4, 5 (III); A. lugens Duft., 4 (I);
A. marginatum L., 2, 4, 5 (III); A.
moestum Duft., 1—3,5 (III); A. muelleri
Hbst., 2—5 (IV); A. sexpunctatum
L., 1—5 (V); A. versutum Sturm,
3 (I); A. viduum Panz., 1,3—5 (II);
heimii Dej.,? ( I); A. assimile Payk.,
1—5 (III); A. krynickii Sperk, 2, 3, 5
(I); A. longiventre Mann., 3 (I); A.
albipes Fabr. (ruficornis Goeze), 2,5 (II);
A. obseurum Hbst., 1—3,5 (III); A.
dorsale Pontop., 1—3,5 (V); A. fuli-
ginosum Panz., 1,3—5 (III); A. gracile
Sturm, 1, 3—5 (II); A. mieans Nic.,
1, 3 (II); A. piceum L., 1—4 (II); A.
pelidnum Payk, (thorevi Dej.), 3, 4 (I).
Sešiataškis žvitražygis. A. sexpunc-
tatum L. Kūnas 7—9 mm (53 pav., a),
antsparniai vario raudonumo, kraštai žals­
vi. Galva ir priešnugarėlė žalia, rečiau
melsva. Kūno apatinė pusė ir kojos tam­
siai žalios. Antsparnių trečiojoje lysvelė­
je yra 6 gilios, bet nedidelės duobutės,
jos viso lysvelės pločio neužima. Prieš­
nugarėlės priekinė ir užpakalinė dalys
vienodai susiaurėjusios.
Lietuvoje visur labai dažnas. Gyvena
įvairiame dirvožemyje, tačiau daugiausia
priemolio ir molio. Aptinkamas atvirose
vietose, apaugusiose neaukšta augalija,
kartais miškų pakraščiuose, kirtavietėse.
Gentis
Pievažygiai
Badister Clairv.
Smulkūs ir vidutinio dydžio (4—9 mm),
dažniausiai juodi vabalai, panašūs į barz-
dukžygius. Kartais kūno viršutinėje pusėje
būna raudonas piešinys. Viršutiniai žandai
trumpi, stiprūs, viršūnė dviguba arba bu­
ka. Priekaktis su gilia išpjova, dažnai
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
nesimetriškas, neuždengia viršutinės lūpos
membranos. Antenos nuo trečiojo narelio
plaukuotos. Antsparnių tarpai tarp vagu­
čių (lysvelės) be tankaus taškuotumo.
Gyvena drėgnose vietose po akmenimis,
gulinčiais rąstais, tarp augalų šaknų,
tekančio ir stovinčio vandens telkinių
krantuose, šviesiuose lapuočių miškuose
tarp samanų ir nukritusių pūvančių
lapų, lauko keliuose prie balų.
Lietuvoje 7 rūšys: B . b ip u s tu la tu s F.,
3—5 (IV); B. la c e r to s u s Sturm, 3, 5
(II); B . s o d a lis Duft., 1,3—5 (I); B . u n i-
p u s tu la tu s Bon., 1, 3, 4 (II); B . d ila ta tu s
Chaud., 2, 4 (II); B. p e lta tu s Panz.,
1,3—5 (II).
Dvidėmis pievažygis. B . b ip u s tu la tu s
Fabr. Kūnas 4,5—7 mm (53 pav., b ) ,
priešnugarėlė ir antsparniai rusvi. Ant­
sparnių viršūninėje dalyje yra stambi,
pasagos formos juoda dėmė. Vidukrūti-
nėlė, paprastai ir skydelis juodi, antenų
vidurinė dalis tamsesnė. Kojos rusvos.
Galva aiškiai siauresnė už priešnugarėlę.
Gyvena vidutinio drėgnumo lengvuose
dirvožemiuose, atvirose vietose, lapuočių
miškuose, kartais pavėsinguose vandens
telkinių krantuose. Pavienių vabalų su­
gaunama po nukritusiais lapais, samano­
mis ir tarp augalų šaknų.
Gentis
Licinus Latr.
Nelygiažandis žygis. L . d e p r e s s u s Payk.,
3—5 (II). Kūnas 8—11 mm (53 pav., c),
pailgas, vienspalvis, juodas, paplokščias.
Priešnugarėlės užpakaliniai kampai suap-
valėję. Viršutiniai žandai ryškiai asimetriš­
ki. Antsparnių lysvelės vienodo pločio,
plokščios, su 1—2 eilėmis vienodų taškų.
Priešnugarėlės priekinis kraštas su plonu,
viduryje pertrauktu, randeliu. Patinų
antsparniai žvilgantys, patelių — matiniai.
Kseroterminė rūšis. Gyvena atvirose
smėlėtose ir molingose, mažai humusin-
gose, su reta augalija dirvose. Lietuvoje
randama pavienių vabalų (54 pav.).
64
a b e
53 pav. Žygiai: a — Agonum sexpunctatum; b —
Badister bipustulatus; c — Licinus depressus
54 pav. Kai kurių žygių (Carabidae) radimvie­
tės Lietuvoje: / — Panagaeus cruxmajor; 2 — Ama­
rą erratica; 3 — Calathus fuseipes; 4 — Aechmites
terricola; 5 — Olisthopus rotundatus; 6 — Licinus
depressus; 7 — Chlaenius vestitus; 8 — Dicheiro-
trichus rufithorax; 9 — Diachromus germanus;
10 — Masoreus wetterhallii; 11 — Demetrias mo-
nostigma; 12 — Syntomus truncatellus
Gentis
Žalsvažygiai
Chlaenius Bon.
Vidutinio dydžio arba stambūs vabalai;
kūno viršus žalias arba mėlynas, metalo
žvilgesio, rečiau juodas. Antsparniai daž­
nai su geltonu šoniniu apvadu, apaugę
švelniais plaukeliais, rečiau pliki, pama­
tinė dalis su ryškiu randeliu. Antenos
(nuo ketvirtojo narelio) švelniai ir tan­
Šeima. Žygiai. Carabidae 65
kiai plaukuotos; trečiasis narelis dažnai
su pavieniais pasišiaušusiais plaukeliais.
Gyvena drėgnose vietose, dažnai prie
vandens telkinių, smėlio ar priemolio,
pavėsingose, dažnai dumblingose dirvose,
daržuose, pievose, žvyrduobėse, kartais
spygliuočių miškuose.
Lietuvoje aptiktos 6 rūšys (1 ? rūšis
ieškotina): C h . n ig r ic o r n is Fabr., 1—5
(III); C h . n itid u lu s Schrnk., 2—5 (III);
C h . tr is tis Schall., 1, 2, 4, 5 (IV);
C h . v e s titu s Payk., 2, 5 (III); C h . su l-
c ic o llis Payk., 1, 4 (I); C h . c o s tu la tu s 55 pav. Žygiai: a — Chlaenius vestitus; b — Oodes
Motsch. ( ą u a d r is u lc a tu s III.), 1, 3, 4 (I). helopioides; c — Dicheirotrichus rufithorax
Krantinis žalsvažygis. C h . v e s titu s Payk.
Kūnas 8,5—11 mm (55 pav., a ) , viršus smulkiais, švelniais plaukeliais. Priešnuga­
rėlės užpakaliniai kampai statūs. Kūnas
žalias, metalo blizgesio. Antsparniai su
geltonu, viršūninėje dalyje daug plates­ paprastai geltonai rausvas, galva ir ant­
sparniai su tamsiomis dėmėmis, apačia
niu apvadu. Kojos geltonos. Priešnuga­
rėlė su plonu šoniniu randeliu ir plona vietomis tamsesnė.
Gyvena smėlio ar priemolio dirvose
vidurine linija; prie užpakalinių kampų
yra duobutė su šereliu. tarp netankios augalijos, dažniau vandens
telkinių krantuose. Kai kurios rūšys mėgs­
Gyvena molingose ar dumblingose,
pavėsingose vietose, rečiau aptinkamas ta druskožemius, gyvena jūrų krantuose,
po samanomis.
prie ežerų ir upių (54 pav.).
Lietuvoje 1 rūšis (1 ieškotina).
Rudakrūtinis žygis. D . r u f i th o r a x
Gentis Sahib., 3 (II). Kūnas 4—4,5 mm (55 pav.,
c), viršutinė pusė geltonai rausva, tankiai
L iūnžygiai
švelniai taškuota, apaugusi smulkučiais,
dulkelių pavidalo plaukeliais; apatinės —
Oodes Bon. didesnė dalis juoda. Galva tamsesnė.
Antsparnių viduryje yra stambi pailga
Juodasis liūnžygis. O . h e lo p io id e s Fabr.,
dėmė.
3—5 (II). Kūnas 7—25 mm (55 pav.,
b ) , pailgas, ovalus, plikas, juodas. Prieš­
Gyvena molio, rečiau smėlio, reta auga­
lija apaugusiose dirvose. Aptinkamas
nugarėlė į priekį siaurėjanti, pamatinės
dalies plotis dvigubai didesnis už ilgį. upių krantuose (54 pav.).
Antsparnių devintos lysvelės pamatinėje
dalyje, per vidurį ir prie viršūnės duo­ Gentis
butės su šereliais.
Gyvena drėgnose molingose ir dumb­ Diachromus Er.
lingose dirvose, vandens telkinių kran­
tuose; kartais aptinkamas durpynuose. Vokiškasis žygis. D . g e r m a n u s L., 3, 4
(II). Kūnas 8 —10 mm (56 pav., a),
viršus geltonai rausvas, tankiai taškuotas,
Gentis apaugęs smulkiais gelsvais plaukeliais.
Priešnugarėlė širdiška su stačiais užpa­
Dicheirotrichus Jacq. du Vai kaliniais kampais, jos pamatinė dalis be
randelio, mėlyna, šonuose labai siauras
Smulkūs (4,5—7,5 mm) vabalai. Antspar­ geltonas apvadas. Antsparnių užpaka­
nių lysvelės tankiai taškuotos, apaugusios linėje dalyje yra didelė mėlyna dėmė.
S. 1834
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
Kūno apačia juoda, kiek melsvo atspalvio.
Antenos ir kojos geltonai rausvos.
Pavienių vabalų aptinkama sausose
smėlėtose šiltose vietose, miško pakraš­
čiuose, pietiniuose griovų šlaituose, sau­
lėtose aikštelėse.
Rūšis būdinga Pietų ir iš dalies
Vidurio Europai. Lietuvoje yra atlanto
periodo reliktas (54 pav.).
Gentis
Anisodactylus Dej.
Vidutinio dydžio vabalai. Kūnas kresnas,
viršus plikas, juodas, kartais metalo at­
spalvio. Kakta su raudona dėme. Užpaka­
linių letenų pirmasis narelis plonas,
tokio pat ilgio kaip antrasis ir trečiasis
nareliai kartu paėmus.
Ekologiškai plastiški, aptinkami įvairaus
tipo ir drėgnumo dirvožemyje.
Lietuvoje 2 rūšys (1 ieškotina): A. bi-
notatus Fabr., 1, 3—5 (III); A. nemo-
rivagus Duft., 5 (I).
Dvitaškis žygis. A. binotatus Fabr.
Kūnas 11 — 13 mm (56 pav., b), juodas,
kojos juodos, kartais gelsvos. Antsparniai
apaugę labai švelniais plaukeliais, viršūnė
švelniai netankiai taškuota, trečioje lys­
velėje nuo vidurio yra duobutė su šereliu.
Antsparnių epipleuros juodos.
Gyvena įvairiuose dirvožemiuose, daž­
niausiai atvirose drėgnesnėse vietose, tarp
žolinės augalijos; miškuose retas.
Gentis
V ikriažygiai
Harpalus Latr.
Vidutinio dydžio (4,5—16 mm), kresno
kūno, juodi, rečiau žalsvi, melsvi, metalo
žvilgesio ar gelsvi vabalai. Priešpasku­
tinių apatinės lūpos čiuopiklių narelių
vidinėje pusėje daugiau kaip 2 šereliai.
Viršutinė letenų pusė plika. Patinų prie­
kinių ir vidurinių kojų letenos papla-
tėjusios, apatinė dalis apaugusi 2 eilėmis
žvyniškų plaukelių.
66
56 pav. Žygiai: a — Diachromus germanus; b —
Anisodactylus binotatus
Ekologiniu požiūriu labai plastiška gen­
tis. Vikriažygių aptinkama sausokuose
dirbamuose laukuose, pievose ir miškuo­
se, įvairiuose dirvožemiuose. Kai kurie
vikriažygiai (Harpalus rufipes, H. affi-
nis, H. tardus, H. psittaceus) yra ne
tik grobuonys, bet ir augalėdžiai, kartais
kenkia žemės ūkio augalų (javų, kuku­
rūzų) ir medžių (eglės, pušies) dygs­
tančioms sėkloms.
Gentyje gausu rūšių. Lietuvoje 28 (5—
6 rūšys ieškotinos): H. punctulatus
Duft., 2—4 (II); H. puncticollis Payk.,
5 (I); H. seladon Schaub., 3—5 (II);
H. griseus Panz., 2—5 (V); H. rufipes
Deg. (pubescens O. F. Mūll.), 1—5
(V); H. calceatus Duft., 1, 3, 5 (IV); H.
flavescens Pili. et Mitt., 4, 5 (III); H.
froelichii Sturm, 3, 5 (II); H. hirtipes
Panz., 2, 5 (I); H. affinis Schrnk.
(aeneus Fabr.), 1—5 (V); H. anxius
Duft., 1, 3, 5 (II); H. autumnalis Duft.,
3, 5 (I); H. fuliginosus Duft., 3 (I); H.
latus L., 1—5 (IV); H. luteicornis
Duft., 3, 5 (II); H. modestus Dej., 3, 4
(I); H. neglectus Aud.-Serv., 1 (I); H.
picipennis Duft., 3 (I); H. psittaceus
Four. (distinguendus Duft.), 1, 2 (II); H.
quadripunctatusDe)., 1—5 (II)\ H. rubri-
pes Duft., 5 (II); *H. roubali Schaub.,
3 (I); H. ruįitarsis Duft., 3, 5 (I); H.
* Remiantis A. Palionio kartoteka, iš Lietuvos
buvo nurodytas [58] Harpalus dimidiatus Rossi
(1925.06.28, Juodupė). H. dimidiatus yra išplitęs
Vakarų Europoje ir pietinėje bei vakarinėje Vidu­
rio Europos dalyje ir dažnai painiojamas su išpli­
tusiu Rytų Europoje H. roubali Schaub. Taigi, ma­
tyt, A. Palionis ir buvo aptikęs pastarąją rūšį.
Šeima. Žygiai. Carabidae
serripes Quens., 3 (I); H. servus Duft.,
1 (I); H. smaragdinus Duft., 1, 3, 5 (III);
H. tardus Panz., 3—5 (IV); H. winkleri
Schaub., 4 (III).
Gauruotasis vikriažygis. H. rufipes Deg.
Kūnas 14—16 mm (57 pav., a), juodas,
antenos ir kojos rusvos. Antsparniai tan­
kiai taškuoti, apaugę tankiais, smulkiais,
gelsvais plaukeliais. Pilvelis per vidurį
plikas, jo šonai negausiai taškuoti, apaugę
smulkiais plaukeliais. Užpakaliniai prieš-
nugarėlės kampai statūs.
Gyvena sausuose dirbamuose laukuose
ir pievose, dažnesnis sunkesnėse dirvose.
Lietuvoje labai dažnas, kartais kenkia
žemės ūkio augalų daigams.
Žaliasis vikriažygis. H. affinis Schrnk.
Kūnas 9—12 mm (57 pa\.,b), viršutinė
pusė metalo blizgesio, žalia, bronzos
ar vario spalvos, rečiau juoda ar mėlyna.
Antenos ir kojos rusvos, kartais šlaunys
juodos. Antsparnių 2—3 išoriniai tarpu­
eiliai tankiai taškuoti, apaugę trumpais
plaukeliais. Priešnugarėlės šoniniame
krašte arti vidurio yra tik viena duobutė
su šereliu.
Gyvena atvirose, sausose, saulės gerai
apšildomose vietose, ypač smėlėtuose ir
molinguose dirvožemiuose. Labai dažnas
dirbamuose laukuose, pūdymuose ir kitose
ruderalinėse vietose. Gali kenkti javų
daigams.
Gentis
P aklotžygiai
Trichocellus Ganglb.
Smulkūs (3,5—5,5 mm) geltonai rudi ar
juodi vabalai. Letenų viršutinė dalis plau­
kuota. Priešnugarėlės užpakaliniai kampai
suapvalėję, juose yra duobutė su šereliu.
Antsparnių vidiniai tarpueiliai pliki ir
lygūs.
Gyvena lapuočių miškų paklotėje, drėg­
nokose vietose, ežerų krantuose alksnių
paunksnėje, arba sausose smėlėtose, su
reta augalija vietose, aukštapelkėse.
Lietuvoje 2 rūšys: T. cognatus Gyli.,
I, 3 (I); T. placidus Gyli., 2—4 (II).
67
57 pav. Žygiai: a — Harpalus rufipes; b — H.
affinis
Juodagalvis paklotžygis. T. placidus
Gyli. Kūnas 5 mm (58 pav., a), ant­
sparnių išorinės lysvelės lygios ir beveik
neplaukuotos. Galva juoda, priešnuga­
rėlės ir antsparnių diskai tamsūs.
Gyvena lapuočių miškuose, drėgname
dirvožemyje, kartais ežerų krantuose
tarp alksnių. Nedidelė vabalų grupė rasta
1974 10 26 Panevėžyje juodvaisės aroni­
jos plantacijoje (leg. G. Mensonienė).
Gentis
V iržiažygiai
Bradycellus Er.
Smulkūs (2,5—5 mm) vabalai. Kūnas
išgaubtas, viršutinė pusė plika, blizganti
nuo geltonai rudos iki tamsiai juodos
spalvos. Antenos ir kojos geltonai rudos.
Priešnugarėlės užpakaliniai kampai buki.
Užpakalinės letenos paprastos, lygios ir
plikos. Patinų pilvelio pamatinėje dalyje
yra taškuota ar apaugusi plaukeliais
duobutė.
Aptinkami šviesiuose sausesniuose miš­
kuose, tarp viržių.
Lietuvoje 3 retos rūšys (1—2 ieško­
tinos): B. collaris Payk., 5 (I); B. rufico-
llis Steph. (similis Dej.), 3 (I); B. har-
palinus Aud.-Serv., 3 (I).
Rusvasis viržiažygis. B. collaris Payk.
Kūnas 3—3,5 mm (58 pav., b), gelsvai
rusvas. Priešnugarėlės užpakaliniai kam­
pai suapvalėję, jos pamatinė dalis siau­
resnė negu priekinė, pamatinė dalis su
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
vagučių formos įdubimais, pastarieji ne­
tari kiai, bet ryškiai taškuoti. Neskraido,
plėvelinių sparnų nėra.
Aptinkamas lengvose smėlingose ir
durpingose dirvose, tačiau vengia sauso
smėlio. Ekologiškai susijęs su viržynais.
Gentis
D um blažygiai
Acupalpus Latr.
Smulkūs (2—4,5 mm) žygiai. Kūnas
nuo geltonos iki tamsiai juodos spalvos.
Užpakaliniai priešnugarėlės kampai suap-
valėję. Pilvelis plikas. Letenos be rande­
lių ir vagučių. Antenos trumpos, tik tru­
putį prasikiša už antsparnių pamatinės
dalies.
Gyvena drėgnose, dumblingose vietose,
dažniausiai stovinčio vandens telkinių
krantuose.
Lietuvoje 8 rūšys (1—2 rūšys ieškoti­
nos): A . b r u n n ip e s Sturm, 5 (I); A . d o r ­
s a lis Fabr., 1—5 (III); A . e x ig u u s Dej.,
1 (I); A . f l a v i c o lli s Sturm, 3, 5 (I); A .
m e r id ia n u s L., 1, 3—5 (II); A . c o n s p u -
tu s Duft., 1, 3, 4 (I); A . m ix tu s Hbst.,
1, 3—5 (III); A . te u to n u s Schrnk., 3 (I).
Lygiagretusis dumblažygis. A . m e r id ia ­
n u s L. Kūnas 3,5—4 mm (58 pav., c),
juodas. Priešnugarėlė tamsiai ruda, pama­
tinė dalis šviesesnė. Antspamiai ilgi,
lygiagretūs, jų plati pamatinė dalis ir siūlė
geltonai rudi. Antsparnių viršūnėje va­
gutės daug gilesnės: antroji ir trečioji
lysvelės susijungia. Priešnugarėlė su ryš­
kia vidurine vagute, ji paprastai siekia
58 pav. Žygiai: a — Trichocellus placidus; b —
Bradycellus collaris; c — Acupalpus meridianus
68
priekinį ir užpakalinį priešnugarėlės
kraštą.
Gyvena atvirose, saulės apšviestose vie­
tose, vengia medžių paunksnės. Aptinka­
mas įvairiuose dirvožemiuose, drėgnose
humusingose dirvose, dirbamuose lau­
kuose.
Gentis
Masoreus Dej.
Veterhalio žygis. M . w e tte r h a l lii Gyli.,
1,5 (I). Kūnas 4,3—5 mm (59 pav., a),
juodas, plikas. Antsparnių pamatinė da­
lis, antenos ir kojos rausvos. Antsparniai
ovalūs, su švelniomis vagutėmis, viršūnė
lyg nupjauta, nedengia paskutinio ter-
gito. Priešnugarėlė skersinė, tokio pat plo­
čio kaip antsparniai, jos kampai suapva-
lėję. Blauzdos su stipriais spygliais.
Rūšis būdinga Vakarų Palearktikai.
Gyvena sausose, atvirose, saulės apšil­
domose vietose, smėlynuose su negausia
kserofiline augalija, smėlėtose kalvelėse,
tarp viržių ( C a llu n a v u lg a r is ) ir po smil­
tyninio šepetuko ( C o r y n e p h o r u s c a n e s -
c e n s ) kupsteliais. O. Kryžanovski’s tei­
gia, jog M . w e tte r h a l lii kilęs iš Vidur­
žemio jūros baseino [81]. Lietuvoje, kaip
ir kitos kserofilinės rūšys, yra reliktinio
pobūdžio. F. Lentz’as [34] aptiko Klai­
pėdos krašte, o G. E. Mazurowie [41]
ties Kaltinėnais (54 pav.).
Gentis
L apažygiai
Lebia Latr.
Smulkūs ir vidutinio dydžio, platūs, plokš­
ti, ryškūs žygiai. Priešnugarėlė širdiška,
su aštriu šoniniu kraštu, skersinė. Vidu­
rinių ir užpakalinių kojų blauzdų išo­
riniame krašte nėra spygliukų ir kietų
šerelių; pentinai trumpi. Antsparnių vir­
šūnė tiesi arba įstriža, nepridengia pil­
velio galo.
Gyvena sausokose vietose, taip pat
Šeima. Žygiai Carabidae
59 pav. Žygiai: a — Masoreus wetterhallii; b —
Lebia chlorocephala; c — L. cruxminor
sunkiuose molio ir priemolio dirvože­
miuose bei durpžemiuose. Slapstosi po
akmenimis, nukritusiais lapais ir tarp au­
galų šaknų. Vabalai ir lervos dažnai
ropoja įvairių augalų stiebais, šakutėmis
bei lapais; kai kurios rūšys parazituoja
lapgraužių lėliukes.
Lietuvoje 3 retos rūšys: L . c h lo r o c e p ­
h a la Hoff., 4, 5 (I); L. c y a n o c e p h a la L.,
5 (I); L. c r u x m in o r L. 3,5 (II).
Žaliagalvis lapažygis. L . c h lo r o c e p h a la
Hoff. Kūnas 5—8 mm (59 pav., b ) .
Antsparniai vienspalviai, metališkai žali
arba mėlyni, priešnugarėlė raudona. An­
tenų 2—3 pirmieji nareliai ir kojos rau­
donos spalvos, kūno apačia juoda, prieš-
krūtinėlė ir vidukrūtinėlė rusvos. Ant­
sparnių taškuotos vagutės labai švelnios,
jų tarpueiliai beveik lygūs.
Aptinkami įvairiuose dirvožemiuose.
Ropoja augalų stiebais, šakutėmis, lapais.
Minta amarais ir kitų vabzdžių lervomis.
Lervos parazituoja lapgraužių ( C h r y s o -
m e lą ) lėliukes.
Kryžiuotasis lapažygis. L . c r u x m in o r
L. Kūnas 5,5—7 mm (59 pav., c).
Antsparniai juodi, kiekvienas su 2 oran­
žinėmis dėmėmis; kartais priekinės dėmės
siūlėje susilieja. Galva ir letenos juodos,
priešnugarėlė rusva.
Pavienių vabalų sugaunama sausose
molingose, kalkingose bei akmeningose
stacijose, apaugusiose žoline augalija ar
krūmais. Lervos parazituoja lapgraužių
( G a le r u c a sp.) lėliukes.
69
Gentis
N endriažygiai
Demetrias Bon.
Smulkūs žygiai. Kūnas siauras, grakštus,
neryškios spalvos. Galva ne siauresnė ar
tik truputį siauresnė už priešnugarėlę.
Priešpaskutinis letenų narelis dviskiautis,
beveik tokio ilgio kaip paskutinis na­
relis, nagai nedantyti.
Gyvena stovinčio vandens telkinių
krantuose, kai kurios rūšys ropoja augalų
stiebais ir lapais. Žiemoja vabalai daž­
niausiai nendrių tuščiaviduriuose stie­
buose.
Lietuvoje 2 rūšys: D . m o n o s tig m a
Sam., 4,5 (I); D . im p e r ia lis Germ., 1 (I).
Vienadienis nendriažygis. D . m o n o s tig ­
m a Sam. Kūnas 4,2—5,1 mm (60 pav.,
a), blankiai gelsvas. Galva juoda, ant­
sparniai rausvai geltoni su bendra sker­
sine juoda dėme viršūnėse. Kakta išgaub­
ta. Pasmakrė su danteliu. Antenų pir­
masis narelis yra daug ilgesnis už tre­
čiąjį. Antsparnių tik trečioji lysvelė, re­
čiau ir penktoji lysvelė su viena duobute.
Gyvena drėgnuose vandens telkinių
krantuose, saulėtose vietose, tarp pakran­
čių augalijos (54 pav.).
Gentis
Ž ievėžygiai
Dromius Bon.
Smulkūs, dažniausiai dvispalviai žygiai.
Priešpaskutinis letenų narelis paprastas,
nedviskiltis, nagai dantyti. Pasmakrė be
dantelio. Priešnugarėlės pamatinė dalis
beveik tiesi, jos šoniniai kraštai su aštriu
randeliu. Antsparniai nepridengia pasku­
tinio tergito.
Gyvena ant įvairių medžių. Po žieve
minta kinivarpų kiaušiniais ir lervomis,
žievės paviršiuje — amarais ir kitais
smulkiais vabzdžiais. Žiemoja po medžių
žieve, kai kurios rūšys drėgnose vietose,

Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
vandens telkinių krantuose, po sąnašomis
ir detritu.
Lietuvoje 8 rūšys (3 rūšys ieškotinos):
D . lin e a r is Oliv., 5 (I); D . a g ilis Fabr.,
2, 3, 5 (I); D . f e n e s tr a tu s Fabr., 2, 3, 5
(I); D . ą u a d r a tic o llis Moraw., 5 (I);
D . ą u a d r im a c u la tu s L., 2, 4, 5 (II);
D .s c h n e i d e r i Crotch ( m a r g in e llu s Fabr.),
3,5 (II); D . s p ilo tu s III., 3,5 (I); D . sig m a
Rossi, 3—5 (II).
Vikrusis žievėžygis. D . a g ilis Fabr. Kū­
nas 6—6,8 mm (60 pav., b ) , platokas,
raudonai rudas. Antsparniai ir pilvelis
juodi arba juodai rudi. Antenos ir kojos
geltonos. Antsparnių trečioji ir septinto­
ji lysvelės su eilėmis duobučių, kuriose
yra po 1 šerelį. Kakta lygi. Antsparnių
pamatinė dalis iki skydelio su randeliu.
Vabalai gyvena ant lapuočių ir spyg­
liuočių medžių. Vasarą laikosi aukštai
lajose. Vėlai rudenį, žiemą ir anksti pa­
vasarį aptinkami po atšokusia medžių
drūtgalių ir kelmų žieve, kartais prie kel­
mų, po samanomis. Dėl slapto gyvenimo
vasarą retai sugaunamas.
Gentis
Šakniažygiai
Syntomus Hope (Metabletus
Schmidt-Gobel)
Smulkūs (2—3,8 mm), plokšti vabalai.
Kūno viršus lygus, juodas arba juodai ru­
das; kartais kiekviename antsparnyje būna
po šviesią dėmę. Antsparnių viršūnės įstri­
žos. Akys stambios, pusiau rutuliškos.
Priešnugarėlės pamatinė dalis suapvalė­
jusį, prie užpakalinių kampų nedidelis
įlinkis.
Gyvena tarp medžių šaknų, po medžių
žieve ir sausose stacijose po akmenimis.
Lietuvoje 2 rūšys: S . f o v e a tu s Four., 3—
5, (I); S . tr u n c a te llu s L., 3,5 (II).
Juodasis šakniažygis. S . tr u n c a te llu s L.
Kūnas 3 mm (60 pav., c), juodas arba
juodai rudas, tik antenų pirmasis narelis,
blauzdos ir letenos rudi, antsparniai pe­
čių srityje kiek šviesesni. Plėvelinių
70
60 pav. Žygiai: a — Demetrias monostigma; b —
Dromius agilis; c — Syntomus truncatellus
sparnų nėra. Antsparnių trečioji lysvelė
tik su 2 smulkiomis duobutėmis.
Vabalai aptinkami įvairių tipų dirvo­
žemiuose, kiek drėgnesnėse, atvirose ir
medžiais apaugusiose vietose. Sugautas
prie Vilniaus (leg. B. Ogijewicz, 1933),
ties Kaltinėnais (leg. G., E. Mazurowie,
1939) ir Dukstynos draustinyje, 1984.
10.11 (leg. R. Dvilevičius) (54 pav.).
Gentis
Sm ulkiažygiai
Microlestes Schmidt-Gobel
Labai smulkūs, panašūs į M e ta b le tu s
gentį, skiriasi pailgesniu kūnu, tiesiomis
antsparnių viršūnėmis ir nelabai išgaub­
tomis akimis. Akys ne didesnės už smil­
kinius. Smilkiniai pamažu pereina į kak-
lišką sąsmauką.
Dažniausiai aptinkami po medžių žieve,
taip pat po akmenimis ir tarp augalų
šaknų. Lietuvoje 2 rūšys: M . m a u r u s
Sturm, 2, 3, 5 (II); M . m in u tu lu s Goeze,
1, 4 (I).
Juodasis smulkiažygis. M . m a u ru s
Sturm. Kūnas 2,5 mm (61 pav., a), vien­
spalvis juodas, blizgantis. Priešnugarėlė
kiek skersinė. Antsparniai su neryškiomis
vagutėmis. Galva nedidelė.
Gyvena sausuose molio ir žvirgždo dir­
vožemiuose, apaugusiuose netankia žoline
augalija ir krūmais. Mėgsta saulės gerai
apšildomas stacijas.
Šeima. Žygiai. Carabidae 71
Gentis X
D ėm ėtžygiai
Cymindis Latr.
Vidutinio dydžio (5—17 mm), paplokšti,
taškuoti, plaukeliais apaugę žygiai. Letenų
viršutinė pusė plaukuota. Priešnugarėlė
širdiška, jos pamatinė dalis suapvalėjusį.
Antsparniai dažniausiai pečių srityje su
raudonomis dėmelėmis. Antsparnių lysve­ 61 pav. Žygiai: a — Microlestes maurus; b —
lės taškuotos. Antenų 3 pirmieji nareliai Cymindis vaporariorum
beveik pliki. Patinų apatinės lūpos čiuo-
piklių galinis narelis buoželės pavidalo. žalia. Priešnugarėlė cilindriška, taškuota.
Gyvena sausokose vietose, miškų pa­ Antsparniai su lygiagrečiais šonais ir švel­
kraščiuose po akmenimis ir samanomis. niomis taškuotomis vagutėmis, oranžiniai;
Lietuvoje 4 labai retos rūšys (1 ? rūšis viršūnė su juodai mėlyna skersine dėme.
Antenų 3—4 pirmieji nareliai ir kojos (iš­
ieškotina)*: C. a n g u la r is Gyli., 3 (I);
C. h u m e r a lis Four., 5 (I); C . m a c u la r is skyrus sąnarių ir letenų galus) geltoni.
Gyvena stambesnių stovinčio vandens
Fisch., 1,5 (I); C v a p o r a r io r u m L., 2 (I).
Gauruotasis dėmėtžygis. C. v a p o r a r io ­ telkinių krantuose tarp nendrių.
r u m L. Kūnas 7,5—9,5 mm (61 pav., b ) ,
rudas, be metalo žvilgesio. Antsparniai Gentis
rudai juodi, jų siauras šoninis kraštas ir
pagrindas raudonai rudi. Antenos, čiuo- B om božygiai
pikliai ir kojos raudonai geltoni. Antenų
pirmasis narelis daug ilgesnis už trečiąjį. Brachinus Web.
Viršutinė pusė apaugusi ilgokais pasišiau­
šusiais, geltonai rudais plaukeliais. Galva Raudongalvis bombožygis. B . c r e p ita n s
ir priešnugarėlė tankiai ir rupiai taškuota. L. Kūnas 6,5—10 mm (62 pav., b ) . Galva
Gyvena smėlėtose ir žvirgždėtose dir­ ir priešnugarėlė raudonai gelsva. Antspar­
vose, taip pat sausuose durpžemiuose. niai mėlynai žali, rečiau juodai mėlyni,
Aptinkamas atviruose plotuose, taip pat metalo žvilgesio, viršūnės bukos. Pakrū-
šviesiuose pušynuose. tinėlė ir pilvelis juosvi. Antenų trečiasis
ir ketvirtasis nareliai patamsėję, rečiau
Gentis antenos ištisai rusvos ar nuo trečiojo
narelio patamsėjusios. Čiuopikliai ir kojos
L aibažygiai raudoni.
Colliuris Deg. (Odacantha Payk.)
Žaliagalvis laibažygis. C. m e la n u r a L.,
1, 3, 4 (II). Kūnas 6,5—7,5 mm (62 pav.,
a ) , laibas, pailgas, viršutinė pusė plika.
Galva ir priešnugarėlė žalia arba mėlynai
* Anksčiau pagal A. Palionio kartoteką buvo
nurodoma, jog Lietuvoje gyvena Cymindis axillaris
Fabr. [61]. Patikrinus apibūdinimą, nustatyta,
jog tai C. angularis Gyli., todėl C. axillaris kol kas 62 pav. Žygiai: a — Colluris melanura; b—
Respublikoje neaptiktas. Brachinus crepitans
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea 72 Šeima. Dumbliavabaliai. Haliplidae 73

Gyvena sausose, saulės gerai apšildo­ kojas. Kvėpuoja atmosferos oru. Jo atsar­
mose molingose ir kalkingose dirvose, gas kaupia po šlaunų dangčiais, pilvelio
apaugusiose žoline augalija ar krūmais. gale arba po antsparniais. Papildydami
Ištikus pavojui, bombožygių analinės liau­ oro atsargas, vabalai iškiša pilvelį virš
kos iššvirkščia labai lakų skystį, kuris ore vandens. Iš dalies kvėpuoja ir difuziškai
garsiai sprogdamas, tuoj pat išgaruoja ištirpusiu vandenyje deguonimi. Minta
ir virsta melsvos ar balsvos spalvos debe­ mišriu maistu, daugiausia siūliniais dumb­
sėliu. Iš to kilęs vabalų pavadinimas. Va­ liais (nuo to kilęs šeimos pavadinimas).
balas gali „iššauti“ iš eilės 8— 10 kartų, Kai kurios rūšys grobuoniškos, čiulpia
po to jis turi vėl sukaupti skysčio atsar­ smulkiuosius vandens gyvūnėlius, ypač
gas. Kiti vabzdžiai, patekę į „šūvio“ zoną, uodų lervas.
greitai slepiasi. Kiaušinius deda pavasarį ar pirmoje
B. c r e p ita n s aptiktas Estijoje [13], vasaros pusėje, į viršutiniais žandais su­
Lenkijoje [3], todėl jis ieškotinas ir Lie­ žeistus vandens augalų audinius. Rūšys,
tuvoje. gyvenančios nedideliuose vandens telki­
niuose ir tvenkinių bei ežerų litoralinėje
2 šeima juostoje, kiaušinius deda į siūlinių dumb­
lių ( C la d o p h o r a , M u g e o c ia , S p ir o g y r a ,
Dumbliavabaliai Z y g n e m a ) ląsteles.
Lervos plonos, ilgos (63 pav., b). Galva
Haliplidae nedidelė, pakrypusi į priekį, šonuose išsi-
dėsčiusios 6 poros paprastųjų akelių. Vir­
Seimai priklauso smulkūs (ne didesni šutiniai žandai platūs, viduryje yra čiul­
kaip 5 mm), pailgi, ovalūs, į galą smailė­ piamasis kanalas. Burnos anga užakusi.
jantys, primenantys valtelę, vabalai. Pla­ Pilvelyje yra 9 (P e l t o d y t e s ) arba 10
čiausia kūno priekinė dalis, todėl vabalai (B r y c h iu s , H a lip lu s ) segmentų. Jų šo­
lengviau nugali vandens ir dumblių tel­ nuose yra 8 (P e l t o d y t e s ) arba 9 ( B r y ­
kinių pasipriešinimą. Galva iki akių c h iu s, H a lip lu s ) poros kvėptukų. Nuga­
įtraukta į prieškrūtinį. Akių viena pora. rinėje pusėje yra trachėjiniai šereliai,
Antenos šeriškos, plikos, iš 11 narelių, kūno šonuose ir pilvinėje pusėje spygliukų
atrodo iš 10 narelių, nes pirmasis narelis ar gumburėlių formos kyšuliai. Vidurinės
labai trumpas. Užpakaliniai dubenėliai ir užpakalinės kojos 2—4 kartus ilgesnės
sudaro dideles plokšteles, jos pridengia už priekines, pastarosios pritaikytos gau­
63 pav. Vabalų lervos: a — žygio (Notiophilus dėmelėmis. Priešnugarėlė skersinė, į priekį
3 pirmuosius, visai tarpusavyje suaugusius dyti siūliškus dumblius. Letenos tik su rufipes); b — dumbliavabalio (Brychius elevatus);
pilvelio sternitus (16 pav., b) ir užpakali­ vienu ilgu nagu. Lervos kvėpuoja vande­ c — dusios (Cybister lateralimarginalis); d — mau-
stipriai, konusiškai susiaurėjusi.
nių kojų šlaunų pamatinę dalį. Kartais nyje ištirpusiu deguonimi, minta tik auga­ ravabalio (Georyssus crenulatus); e — kūdravaba- Gyvena dažniausiai stovinčiame, rečiau
dengia ir ketvirtą bei penktą sternitus. liniu maistu. Lėliukėmis lervos virsta drėg­ lio (Helochares griseus); f — kūdravabalio (Hyd­ labai lėtai tekančiame vandenyje. Aptin­
rous piceus); g — krypūnėlio (Hister unicolor); kamas tvenkiniuose, upių senvagėse, grio­
Bent užpakalinės kojos irkliškos. Prie­ name krantų smėlyje. Vabalai ritasi VII—
h — kerpvabalio (Anisotoma axillaris); i — mait- viuose, žvyrduobėse, ten, kur auga C a l­
kinės kojos trumpesnės, plonos. Visos lete­ X. 1 kitus vandens telkinius perskrenda vabalio (Necrodes littoralis)
nos penkianarės, patinų pirmos ir antros naktimis. Gali žiemoti vandenyje arba litr ic h e , B a tr a c h iu m , E lo d e a , taip pat siū-
poros letenų 2—4 nareliai kiek platesni, sausumoje. liniai dumbliai. 1927 06 10 Povilauskuose
jų padai apaugę smulkiais prisičiulpimo Lietuvoje daugiausia dumbliavabalių Gentis (65 pav.) aptiko A. Palionis.
plaukeliais. Priešnugarėlės pamatinės da­ surinko B. Ogijewicz’ius [52].
lies vidurys išsikiša kampu į užpakalį. Sky­ Pasaulyje dumbliavabalių aprašyta apie Peltodytes Regim. Gentis
delio nėra. 180 rūšių, Lietuvoje aptikta 17 rūšių (1
Dumbliavabaliai gyvena stovinčio ir lė­ rūšis ieškotina), tarp jų transpalearktai — Apvalusis dumbliavabalis. P . c a e s u s Duft., Brychius Thoms.
tai tekančio vandens telkiniuose, daž­ H a lip lu s o b lią u u s , H . r u f ic o llis , H . h e y - 3 (II). Kūnas 3,5—4 mm (64 pav., a ) ,
niausiai netoli krantų, tarp įvairių van­ d e n i; borealinės rūšys — H . c o n f in is , H . šviesiai geltonas, trumpas, ovalus, kresnas, Žygiškasis dumbliavabalis. B . e le v a tu s
dens augalų, ypač tarp C a llitr ic h e , B a t- v a r iu s , H . im m a c u la tu s ; Vidurio Europai labai išgaubtas, rupiai taškuotas, blizgan­ Panz., 1, 3, 5 (III). Kūnas 3,5—4,2 mm
r a c h iu m , E lo d e a ir siūlinių dumblių. Plau­ būdingos rūšys — B r y c h iu s e le v a tu s , H a ­ tis. Antsparniai su tamsia dėme prie siūlės (64 pav., b), šviesiai geltonas. Antspar-
kia pakaitomis judindami užpakalines lip lu s f lu v ia ti lis , H . la m in a tu s . ir dar su keliomis tamsiomis nedidelėmis nių vagutės tamsios, trečioji, kartais ir
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
64 pav. Dumbliavabaliai: a — Peltodytes caesus;
b — Brychius elevatus
penktoji lysvelės iškilos, briaunelių for­
mos. Antsparniai pailgi, ovalūs, platesni
už skersinę, keturkampę priešnugarėlę.
Kojos plonos, letenos ilgos.
Lietuvoje paplitęs (65 pav.) nomina-
tyvinis porūšis. Gyvena švarių, lėtai te­
kančių vandens telkinių krantuose; lervos
minta dumbliais.
Gentis
T ikrieji dum bliavabaliai
Haliplus Latr.
Kūnas žvilgantis, lygus. Akys galvos .šo­
nuose, iššokusios. Priešnugarėlė trapecinė,
į priekį susiaurėjusi. Apatinių žandų
čiuopiklių viršūninis (ketvirtasis) narelis
daug trumpesnis už trečiąjį. Antspar-
niuose tarp 10 stambių taškų eilių yra
11 smulkių taškų eilių. Dažnai kūno vir­
šutinė dalis (antsparniai, priešnugarėlė)
su nepastovios formos ir dydžio tamsio­
mis dėmelėmis.
Tikrieji dumbliavabaliai yra blogi plau­
kikai, dažniausiai gyvena nedideliuose
stovinčio arba lėtai tekančio vandens tel­
kinių litoralinėje juostoje, tarp augalų ir
dumblių. Lietuvoje 15 sunkiai apibūdi­
namų rūšių (1 rūšis ieškotina): H. con-
finis Steph., 3,5 (I) (65 pav.); H. obli-
quus Fabr., 5 (II); H. varius Nic., 5 (I)
(65 pav.); H. flavicollis Sturm, 1, 2, 5
(IV); H. fulvus Fabr., 3—5 (III); H. la-
minatus Schall., 3 (I) (65 pav.); H. varie-
gatus Sturm, 5 (I); H. lineatocollis Ma­
rsh., 3, 4 (II); H. fluviatilis Aubė, 1, 5 (II)
74
(65 pav); H. furcatus Seidl., 2 (I); H.
heydeni Wehn., 1, 5 (III); H. immaculatus
Gerh., 1, 3 (I) (65 pav.); H. ruficollis
Deg., 3, 5 (V) (65 pav.); H. wehnckei
Gerh., 3, 5 (II); H. lineolatus Mann.,
3, 5 (II).
Rusvasis dumbliavabalis. H. flavicollis
Sturm. Kūnas 3,5—4 mm (66 pav., a),
rausvai geltonas, antsparniai be dėmių.
Priešnugarėlės priekinio krašto vidurys
tiesus, priekiniai kampai ilgi, išsikišantys.
Priešnugarėlės pamatinės dalies skersinės
taškų eilės dvigubai rupesnės už prieki­
nio krašto taškus.
Gyvena stovinčio ir tekančio vandens
telkiniuose.
Geltonasis dumbliavabalis. H. ruficollis
Deg. Kūnas 2,5—2,8 mm (66 pav., b),
65 pav. Kai kurių dumbliavabalių (Haliplidae)
radimvietės Lietuvoje: 1 — Peltodytes caesus; 2 —
Brychius elevatus; 3 — Haliplus confinis; 4 —
H. varius; 5 — H. laminatus; 6 — H. fluviatilis;
7 — H. immaculatus; 8 — H. ruficollis
66 pav. Dubliavabaliai: a — Haliplus flavicollis;
h — H. ruficollis
Šeima. Dusios. Dytiscidae 75
trumpas, platus, užpakalinė dalis susiau­ dubenėliai didelių plokštelių pavidalo,
rėjusi. Labai nepastovios spalvos, papras­ priekyje jos priglunda prie pakrūtinėlės,
tai būna rausvai gelsvas. Antsparnių tam­ o užpakalinė dalis — prie antrojo (pir­
sios linijos sutrumpėjusios, nutrūkstančios, mojo matomo) pilvelio sternito (16 pav.,
vietomis platėjančios arba siaurėjančios, a). Kai kurių rūšių užpakaliniai dubenė­
sudaro netaisyklingas dėmes. Antenos, liai ir pirmieji pilvelio sternitai su vagutė­
kojos ir burnos organų dalys geltonos. mis (garsiniu aparatu). Priekinės kojos
Priešnugarėlės pagrindo vagutė trumpa trumpos (prilaiko grobį), apaugusios še-
ir kiek išlinkusi. reliais ir akstinėliais. Visos letenos iš 5
Gyvena įvairiuose stovinčio arba lėtai narelių. Priekinių, kartais ir vidurinių
tekančio, su gausia augalija vandens tel­ letenų ketvirtasis narelis būna sunykęs,
kiniuose. Taip pat aptinkamas nedidelių mažas, slypi tarp trečiojo narelio skiau­
švaraus vandens telkinių atviruose, ne­ telių. Patinų 3—4 priekinių kojų nare­
užaugusiuose plotuose. Sporadiškas ir Bal­ liai būna paplatėję, jų padai su čiulp­
tijos jūros krantuose. tukais (ypač ryškūs Dytiscinae) arba pri-
sičiulpimo plaukeliais ir šereliais. Viduri­
nės kojos mažai skiriasi nuo priekinių, jose
3 šeima taip pat yra prisičiulpimo plaukeliai ir
čiulptukai, bet ne tokie dideli kaip prie­
Dusios kinių kojų. Vidurinių kojų funkcija to­
kia pat kaip ir priekinių, be to, plauk­
Dytiscidae dami vabalai jomis vairuoja. Užpakalinės
kojos irkliškos, blauzdos plokščios, lete­
Šeimai priklauso įvairaus dydžio (1 — nos apaugusios plaukeliais. Menkai plau­
50 mm) vabalai. Kūnas ovalus, kompak­ kiojančių rūšių (Hydroporinae) kojos
tiškas. Galva iki akių įtraukta į prieš- būna siauros, kiek plaukuotos. Gerai plau­
krūtinį. Prieškrūtinis glaudžiai suaugęs su kiojančių rūšių (Dytiscinae) užpakalinių
kūnu. Antenos siūliškos, plikos, iš 11 na­ kojų blauzdų viršūnėje būna 2 stambūs
relių. Noterus antenos į galą storesnės. pentinai.
Viršutiniai žandai platūs ir trumpi. Apa­ Dusios — tai tipingi vandens vabalai,
tinių žandų čiuopikliai iš 4 narelių; apa­ tačiau jie gali gyventi ir sausumoje. Ieš­
tinės lūpos čiuopikliai iš 3 narelių. Prieš­ kodamos geresnių gyvenimo sąlygų, du­
nugarėlė su aiškiais, išsikišančiais prieki­ sios (IV—XI) naktimis gali perskristi
niais kampais. Antsparniai kieti. Šoniniai į kitus vandens telkinius, o rudenį —
priešnugarėlės ir antsparnių kraštai su į sausumą žiemoti. Tuomet vabalai, vilio­
aiškiomis epipleuromis. Vidinis antsparnių jami šviesos, skrenda į apšviestus langus,
epipleurų kraštas glaudžiai priglunda prie žibintus ar kitus šviesos šaltinius.
pilvelio tergitų. Plėveliniaf sparnai gerai Vabalai ir lervos (pastarosios bent vys­
išsivystę, kai kurių rūšių sutrumpėję. Kūno tymosi pabaigoje) vandenyje kvėpuoja
paviršiaus skulptūra ir plaukuotumas atmosferos oru. Jie iškiša iš vandens pil­
daugiausia redukuoti; ryškesni taškai ir velio galą, pro kurį oras patenka į ka­
plaukuotumas būdingas tik kai kurioms merą, esančią tarp pilvelio tergitų ir ant­
gentims, ir ypač patelėms. Dažniausiai sparnių, o iš čia į kvėptukus. Iškvepiama
antsparniuose yra 5 eilės taškų su še- į tą pačią kamerą, todėl joje mažėja
reliais. deguonies ir daugėja anglies dioksido. Tai­
Adlius ir Dytiscus genčių patelių ant­ gi oras kameroje turi būti keičiamas. Kai
sparniai su plaukuotais grioveliais. Kai kurios dusių rūšys (Hyphydrus) oro ka­
kurioms Rhantus, Agabus, Hydroporus, meros neturi. Oro atsargą jos nešioja
Coelambus rūšims būdingas ryškus lytinis oro pūslelėje pilvelio gale. Oro atsargos,
dimorfizmas (patelių ir patinų antspar­ ypač rūšių, žiemojančių po ledu, tikriau­
nių skulptūra skiriasi). Užpakalinių kojų siai papildomos osmosiniu būdu ir van­
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
denyje ištirpusiu deguonimi arba deguo­
nimi, išskiriamu vandens augalų. Išropo­
jusių iš vandens vabalų egzokrininės liau­
kos, esančios pilvelyje, išskiria baltos
spalvos skystį, kuris palaipsniui padengia
visą kūną. Tai padeda vabalui vėl pasi­
nerti, mažina vandens paviršiaus įtampą.
Pajutusios pavojų, daugelis dusių išskiria
nemaloniai kvepiantį skystį.
Kiaušinius deda vandens augalų pavir­
šiuje (Colymbetes, Rhantus), kartais į
susuktus lapus arba lapų pažastyse (Aga-
bus, Hydroporus) , į augalų audinius (Ily-
bius, Laccophilus) . Kai kurios rūšys kiau­
šinius deda drėgnuose krantuose, tarp
nukritusių lapų, detrito, augalų likučių
arba į vandens telkinių dugną, į durpžemį
(kai kurie Hydroporus ir Agabus). A d ­
lius kiaušinius deda krantuose gulinčių,
drėgnų, trūnijančių rąstų bei kelmų žie­
vėje arba drėgnų samanų kupstuose.
Lervos (63 pav., c) pailgos, galva
plokščia su kakliška sąsmauka. Kiekvie­
noje pusėje yra po 6 paprastąsias akeles.
Viršutiniai žandai pjautuviški, lenkti, vi­
dinėje pusėje su grioveliu arba kanalė­
liu. Daugumos rūšių burnos anga užakusi
(išskyrus Noterus). Pilvelyje yra 8 seg­
mentai. Gyvena įvairiose stacijose, nuo to
priklauso jų kūno ir ypač kojų forma
bei dydis. Rūšių, gyvenančių dumblingo­
je dirvoje tarp pelkių augalų šaknų (No­
terus), kūnas yra kirmėliškas (panašus į
sprakšių lervas), kojos trumpos, rausia­
mosios. Kitų (Hydroporus) lervos ropoja
tarp augalų likučių bei pūvančių lapų.
Jų kūnas plokščias ir kojos pritaikytos
ropoti. Dytisdnae pošeimio lervos yra
geros plaukikės. Jų kūnas verpstiškas, ko­
jos ilgos, apaugusios plaukiojimo plauke­
liais.
Vabalai ir lervos yra grobuonys, tik
nedaugelis minta dumbliais. Pagrindinis
jų maistas — vandenyje gyvenančių vabz­
džių, ypač uodų, lervos, moliuskai, smul­
kūs stuburiniai. Stambesnės dusios (Dy-
tiscus, Cybister, Hydaticus) puola buož­
galvius, varles, žuvų mailių ar net smul­
kesnes žuvytes. Grobį sugauna stipriais
viršutiniais žandais ir į aukos kūną įšvirkš-
čia paraližuojančių nuodų bei virški­
76
namųjų sulčių, tirpdančių vidaus organus.
Daugumos rūšių virškinimas yra išorinis.
Skystas maistas čiulpiamas žandų kana­
lėliais. Noterus virškinimas vidinis.
Lėliukėmis lervos virsta pakrančių dir­
voje, po samanomis, akmenimis, medžių
šaknimis. Lervos vystosi 4—6 savaites; rū­
šys, kurių lervos žiemoja vandenyje, vys­
tosi nuo 4 iki 6 mėnesių. Lėliukės fazė
trunka apie 2 savaites. Daugumos rūšių
generacijos trukmė — vieneri metai. Va­
balai žiemoja vandenyje po ledu arba
sausumoje po samanomis, miško paklo­
tėje, krantuose po akmenimis arba iš­
džiūvusių vandens telkinių dugno dumble.
Pasaulyje iš viso apie 5000 rūšių. Lie­
tuvoje dusių fauna ištirta nepakankamai
(daugiausia rūšių Vilniaus krašte surinko
B. Ogijewicz’ius, 1933), žinomos 96 rū­
šys* (apie 25—28 rūšys Coelambus, Hyd­
roporus, Gaurodytes, Ilybius ir kitų že­
miau išvardytų genčių, ieškotinos).
Faunistiniu požiūriu įdomios, Lietuvoje
aptinkamos Viduržemio jūros baseinui
būdingos rūšys (Laccophilus variegatus,
Dytiscus circumflexus, D. dimidiatus, D.
semisulcatus, Cybister lateralimargina-
lis) bei borealinės rūšys (Hydroporus
tristis, Dytiscus lapponicus).
Kai kurie autoriai dėl Noterus genties
vabalų antenų, taip pat lervų sandaros
bei jų gyvenimo būdo lafko minėtą gentį
savarankiška švendriavabalių (Noteri-
dae) šeima. Manoma, kad išskirti į atski­
rą šeimą netikslinga, nes genčiai priklauso
tik 2 rūšys.
Gentis
Švendriavabaliai
Noterus Clairv.
Nedideli (3,5—4,5 mm) vabalai. Kūnas
išgaubtas, lygus, aptakus. Galva ir prieš-
nugarėlė glaudžiai suaugę su kūnu. Sky-
* Lietuvoje A. Palionis (1926.05.15) Poviliaus-
kuose aptiko Oreodytes rivalis Gyli. [61]. Tai bore-
omontaninė rūšis, aptinkama [12] tik kalnų upokš­
niuose ir ežeruose, todėl jos Respublikoje būti ne­
gali. Tikriausiai ši rūšis buvo netiksliai apibūdinta.
Seimą. Dusios. Dytiscidae
delio nėra. Apatinės lūpos čiuopiklių pir­
mojo narelio viršūnė stora. Antenų na­
reliai platoki, trumpi, patinų antenų vi­
durinė dalis sustorėjusi. Kojos trumpos.
Priekinių ir vidurinių kojų letenos iš
5 narelių. Užpakalinių kojų letenų nare­
liai siauri, nagai maži, vienodo ilgio. Ants-
parnių epipleuros labai plačios, staigiai
siaurėja prie pilvelio pirmojo sternito.
Lervos kirmėliškos, rausiamosios. Gy­
vena vandenyje, prie kranto, sekliose vie­
tose, dumble tarp pelkių augalų šaknų.
Maisto virškinimas vidinis, lervos burnos
anga neužakusi. Vabalai žiemoja vande­
nyje. Sugaunami V—IX.
Lietuvoje 2 rūšys: N. clavicornis Deg.,
3—5 (III); N. crassicornis Mūll., 2—
5 (V).
Paprastasis švendriavabalis. N. clavi­
cornis Deg. Kūnas 4,2—4,5 mm (67 pav.,
a), rudas, kartais kiek bronzinio atspal­
vio; priešnugarėlė paprastai tamsesnė.
Antsparnių taškai gana dideli, negausūs.
Prieškrūtinėlė su pailga briaunele ir prie­
kiniame krašte su danteliu.
Gyvena įvairiuose stovinčio ir lėtai te­
kančio vandens telkiniuose, užaugusiuose
tankiais vandeniniais ir pelkiniais auga­
lais. Lietuvoje V—IX, vietomis dažnas
(74 pav.).
Gentis
D uselės
Hydroporus Clairv.
Kūnas smulkus, dažniausiai tamsus, apau­
gęs plaukeliais,ovalus ar kiek ištįsęs, užpa­
kalinė dalis kiek paplatėjusi. įdubos prie­
kakčio priekiniame krašte didelės ir lėkš­
tos. Apatinės lūpos čiuopiklių paskutinio­
jo narelio viršūnė be įpjovos arba su
nedidele įpjova. Antenų trečiasis ir ket­
virtasis nareliai paprastai mažesni už
gretimus narelius. Užpakalinės blauzdos
su 3 eilėmis duobučių su šereliais. Le­
tenos ketvirtasis narelis labai mažas.
Daugiausia gyvena nedideliuose van­
dens telkiniuose, tvenkiniuose, kūdrose,
balose, kurių dugnas dumblingas. Vengia
77
stambių vandens telkinių ir ežerų, taip pat
upių ir apskritai tekančio vandens. Su­
gaunami V—IX. Lervos minta nelabai
judriais, gyvenančiais dugne gyvūnėliais.
Lietuvoje 20 rūšių (1—2 rūšys ieš­
kotinos): H. angustatus Sturm, 3,5 (I);
H. glabriusculus Aubė, 5 (I); H. dorsa-
lis Fabr., 3,5 (I); H. obscurus Sturm,
2.3.5 (I); H. elongatulus Sturm, 3—5
(I); H. erythrocephalus L., 1,3,5 (IV);
H. fuscipennis Schaum, 3,5 (I); H. neg-
lectus Schaum, 2,3 (I); H. melanarius
Sturm, 1,3,5 (I); H. longicornis Sharp,
5 (II); H. melanocephalus Marsh., 3,5
(I); H. memnonius Nic., 3,4 (I); H.
nigrita Fabr., 5 (I); H. notatus Sturm,
5 (I); H. palustris L., 2—5 (III); H.
planus Fabr., 1,3 (I); H. rufifrons Duft.,
5 (I); H. striola Gyli., 3,5 (II); H. tris­
tis Payk., 3,5 (IV); H. umbrosus Gyli.,
3.5 (II).
Durpinė duselė. H. tristis Payk. Kū­
nas 2,8—3,3 mm (67 pav., b), pailgas,
šonai kiek suapvalėję. Priešnugarėlės šo­
nai su labai siauru randeliu. Antsparniai
tamsiai rudi arba raudonai rudi. Prieš­
nugarėlė ir kūno apačia juodos. Galva ir
antenos rausvokos. Antenų nareliai ištįsę,
vidurinių narelių ilgis 2,5 karto didesnis už
jų plotį. Antsparniuose labai smulkių taš­
kų eilės neryškios. Patinų priekiniai na­
gai nevienodi, vidinis kiek pastorėjęs ir
labiau sulenktas.
Gyvena iškastų durpių duobėse, miško
balučių su pūvančiais lapais dugne, įvai­
riuose grioviuose, mažuose tvenkiniuose,
kūdrose. Žiemą aptinkamas išdžiūvusiose
durpduobėse ir po durpių kupstais. V—
IX dažnas (74 pav.).
Gentis
K ūdradusės
Graptodytes Seidl.
Smulkūs vabalai. Kūnas blizgantis, negau­
siai plaukuotas, viršutinė pusė su aiškia
mikroskulptūra. Antsparnių šonuose yra
aiškios dėmės. Antenų ketvirtasis narelis
aiškiai mažesnis už gretimus narelius.
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
Priešnugarėlės šonuose yra pailga vagutė.
Užpakalinius dubenėlius skiria gili įpjova.
Užpakalinių šlaunų vidinis paviršius ly­
gus.
Vabalai gyvena kūdrose, balose ir ki­
tokiuose nedideliuose vandens telkiniuose.
Lietuvoje 2 rūšys (1 rūšis ieškotina):
G. p ie tu s Fabr., 3 (I); G. g r a n u la r is L.,
3—5 (II).
Paprastoji kudradusė. G. g r a n u la r is L.
Kūnas 2,0—2,3 mm (67 pav., c), kiek
pailgas, šonai suapvalėję. Antenų viduri­
niai nareliai trumpi. Geltona juostelė
antsparnių viduryje pastebimai paplatė­
jusi, jos užpakalinė dalis dažnai jungiasi
su šonine juostele. Galva juoda arba ru­
da, jos apačia šviesesnė. Antsparniai ne-
tankiai taškuoti. Šoninis priešnugarėlės
kraštas rudas arba gelsvas. Antenos ir
kojos geltonos.
Gyvena nedideliuose stovinčio vandens
žole apaugusiuose telkiniuose, džiūstan-
čiuose tvenkiniuose, kūdrose, grioviuose,
įvairiose duobėse, rečiau stambesniuose
tvenkiniuose, džiūstančiose upių sen­
vagėse, lėtai tekančių upių seklių krantų
užtakiuose, melioracijos grioviuose.
Lietuvoje (matyt, menkai tirtas) retas.
Gentis
Prūdadusės
Porhydrus Guignot
Juostuotoji prūdadusia. P . lin e a tu s Fabr.,
2,3,5 (IV). Kūnas 3,0—3,5 mm (68 pav.,
a ) , viršutinė pusė gelsvai rusva. Ant­
sparniai su ruda siūle, 4 rudomis išilgi­
nėmis juostelėmis ir šoniniu apvadu; kar­
tais juostelės būna išnykusios. Plačiausia
yra antsparnių priekinė dalis. Patinų kū­
no viršutinė pusė kiek blizganti, pate­
lių — matinė. Patinų priekinių kojų
blauzdų pamatinė dalis su įpjovomis.
Gyvena gilokuose, neišdžiūstančiuose
vandens telkiniuose, su gausia vandens
augalija. Aptinkama kūdrose, melioracijos
grioviuose, upių senvagėse, sraunesnių
upių užtakiuose. Vengia sfagninių dur­
pynų.
78
a b e nele ir ryškia duobute pamatinėje dalyje,
67 pav. Dusios: a — Noterus clavicornis; b —
Hydroporus tristis; c — Graptodytes granularis
Gentis
Coelambus Thoms.
Smulkūs, pailgi, ovalūs vabalai. Antspar­
nių epipleurų pamatinė dalis su briaunele
atribota įduba, į kurią telpa vidurinių
kojų šlaunų viršūnės. Užpakalinių kojų
išorėje yra eilė duobučių su šereliais.
Priekaktis be randelio. Viršus raudonai
rudas arba raudonai geltonas, antspar­
niai dažniausiai su juodomis išilginėmis
juostelėmis. Daugeliui rūšių būdingas pa­
telių polimorfizmas, jos būna matinės ar­
ba žvilgančios kaip patinai.
Gyvena įvairiuose biotopuose, vienos
rūšys nedideliuose vandens telkiniuose,
kitos — tvenkiniuose ir ežeruose. Kai ku­
rios rūšys gali gyventi ir sūriame van­
denyje. Žiemoja vandenyje arba išdžiū­
vusių vandens telkinių dugne, krantuose.
Lietuvoje 2 rūšys (2—3 rūšys ieškoti­
nos): C . p o lo n ic u s Aubė, 3,5 (I); C.
im p r e s s o p u n c ta tu s Schall., 1,3,5 (III).
Taškuotoji dusia. C . im p r e s s o p u n c ta tu s
Schall. Kūnas 3,8—5,0 mm (68 pav., b ) ,
pailgas. Viršutinė pusė gelsva arba rudai
rusva. Antsparniai rupiai ir labai tankiai
taškuoti, su 4 ar 5 juodomis, neryškiomis
išilginėmis juostelėmis, telpančiomis tarp
dvigubų taškų eilių. Dvi šoninės dėmelės
pakaušyje ir priešnugarėlės pamatinės da­
lies vidinė pusė juodos. Kūno apačia,
išskyrus raudonai rudas epipleuras, juoda.
Antenos raudonai rudos.
Šeima. Dusios. Dytiscidae
Gyvena nedideliuose, efemeriniuose
vandens telkiniuose, balutėse, negiliuose
užtakiuose, upių senvagėse.
Gentis
Hygrotus Steph.
Kūnas platus, trumpas, labai išgaubtas.
Priekaktis su ištisiniu šoniniu randeliu.
Antsparnių epipleuros su įstriža briau­
ties antruoju pilvelio sternitu epipleuros
ryškiai susiaurėjusios. Užpakalinių šlaunų
išoriniame paviršiuje duobučių nėra. Kū­
no viršus gelsvai rausvas su tamsiu pie­
šiniu.
Lietuvoje 3 rūšys (1 rūšis ieškotina):
H . v e r s ic o lo r Schall., 2,3,5 (II); H . in a e -
ą u a lis Fabr., 2—5 (V); H . d e c o r a tu s
Gyli., 3,5 (I).
Margoji dusia. H . v e r s ic o lo r Schall.
Kūnas 3,0—3,5 mm (68 pav., c), vir­
šutinė pusė gelsva arba gelsvai rausva.
Antsparniai su juodomis pailgomis juoste­
lėmis ir dėmėmis, jos gali jungtis tar­
pusavyje įvairiomis kombinacijomis. Kak­
ta su didelėmis, giliomis pailgomis duo­
butėmis, rupiai ir tankiai taškuota. Šo­
ninis antsparnių kraštas, žiūrint iš šono,
smarkiai išlenktas. Antsparniuose tarp
smulkių ir tankių taškų yra padrikai išmė­
tytų stambių taškų.
Aptinkama ežeruose, tvenkiniuose, upių
senvagėse, nesrauniose upėse bei jų už­
takiuose, grioviuose, ten, kur auga van­
dens ir pelkių augalija.
Gentis
D eronektai
Deronectes Sharp
Platusis deronektas. D . la tu s Steph., 5 (I).
Kūnas 4,3—4,5 mm (69 pav., a ) , labai
trumpas ir platus, su aiškia sąsmauka
tarp priešnugarėlės ir antsparnių; juodas
arba rudas, antsparniai kartais su neryš­
kiomis rausvomis dėmėmis arba bent su
rausvu priekiniu kraštu. Antsparniai iki
79
68 pav. Dusios: a — Porhydrus lineatus; b —
Coelambus impressopunctatus; c — Hygrotus versi­
color
siūlės rupiai padrikai taškuoti, matiniai,
švelniai raukšlėti. Priekinė ir užpakalinė
galvos dalis, kojos, antenos ir čiuopikliai
rausvi. Užpakalinių dubenėlių plokštelės
ir 2 pirmieji pilvelio sternitai su retais
stambiais taškais.
Gyvena srauniuose švariuose upokš­
niuose, stovinčiuose vandenyse daug re­
tesnis (74 pav.).
Gentis
Potam onėktai
Potamonectes Zimm.
Vabalai 3,5—5,0 mm ilgio. Kūno vir­
šus geltonas ar gelsvai rudas su aiškiu
juodu piešiniu (kartais atvirkščiai — juo­
das su geltonu piešiniu), apaugęs švel­
niais plaukeliais, smulkiai taškuotas. An­
tenų ketvirtasis narelis beveik tokio ilgio
kaip ir gretimi nareliai. Kūno apačia
grūdėta, taškuota, matinė. Prieškrūtinė-
lės atauga su briaunele, lanceto formos.
Gyvena didokuose giliuose vandens tel­
kiniuose, kai kurios rūšys — nesrauniose
upėse.
Lietuvoje 2 rūšys: P . a s s im ilis Payk.,
? (I); P . d e p r e s s u s Fabr. ( e le g a n s Panz.),
1,5 (II).
Suspaustasis potamonėktas. P. d e p r e ­
ssu s Fabr. Kūnas 4,5—5,0 mm (69 pav.,
b ) , gana platus, su aiškia įpjova tarp
antsparnių ir priešnugarėlės šonų. Kūnas
geltonas, priešnugarėlės priekinis ir užpa­
kalinis kraštas, dvi skersinės dėmelės pa­
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
matinėje dalyje, antsparnių siūlė ir 6
išilginės juostelės juodos. Antsparnių juos­
telės gali būti pertrauktos ar sutrumpė­
jusios. Išorinės, kai kada ir vidinės juos­
telės vietomis susilieja, sudarydamos pail­
gas dėmes. Kūno apatinė pusė nepasto­
vios spalvos: gelsva arba juoda.
Gyvena ežeruose ir lėtai tekančiose
upėse bei grioviuose su smėlėtu ar žvirgž­
dėtu dugnu (74 pa v.).
Gentis
N aradusės
Scarodytes Deg.
Paprastoji naradusia. S . h a le n s is Fabr.,
2—4 (IV). Kūnas 3,8—4,8 mm (69 pav.,
c), ovalus, gana trumpas. Viršus blizgan­
tis, kiek plaukuotas, gelsvas. Antsparniai
su 6 juodomis išilginėmis juostelėmis,
kurios tarpusavyje vietomis jungiasi.
Priešnugarėlė rusva, su 2 juodomis dėme­
lėmis. Antenų ketvirtasis narelis beveik
tokio ilgio kaip gretimi. Prieškrūtinėlės
atauga siaura ir raukšlėta. Užpakalinių
blauzdų išorinis paviršius su duobučių
eile.
Gyvena lėtai tekančio ir stovinčio
vandens telkiniuose: upėse, grioviuose,
kanaluose, ežeruose, kūdrose, tvenki­
niuose. Žiemoja vabalai.
Gentis
Bidessus Sharp.
Mažyčiai (1,4—2,2 mm) vabalai. Prieš-
nugarėlės užpakalinis kraštas su išilgine
vagute, kuri tęsiasi ir antsparnių prieki­
nėje dalyje. Antsparniuose yra priesiū-
linė vagutė ar taškų eilė. Užpakalinės
blauzdos aiškiai išlenktos, pamatinė dalis
siaura. Užpakalinių dubenėlių ataugos
trumpos ir plokščios.
Vabalai gyvena įvairiuose vandens tel­
kiniuose.
Lietuvoje 3 rūšys (1 rūšis ieškotina):
B . p u s illu s Fabr., 3 (I); B . u n is tr ia tu s
80
a b e abu letenų kraštai apaugę plaukiojimo
69 pav. Dusios: a — Deronectes latus; b — Pota-
moneetes depressus; c — Scarodytes halensis
Schrnk., 3,5 (II); B . h a m u la tu s Gyli.,
2,5 (II).
Bejuostė dusia. B. u n is tr ia tu s Schrnk.
Kūnas 1,8—2,0 (70 pav., a ) , ovalus.
Priesiūlinė antsparnių vagutė trumpa,
viršūninėje antsparnių dalyje neryški. Gal­
va raudonai ruda. Antenos, išskyrus ke­
turis pirmuosius gelsvus narelius, juodos.
Priešnugarėlė rausvai geltona, jos užpa­
kalinis, kai kada ir priekinis kraštas ru­
das. Antsparniai rudai juodi, šonuose su
neryškiomis rusvomis dėmelėmis.
Gyvena įvairiuose stovinčio vandens
telkiniuose: ežeruose, tvenkiniuose, grio­
viuose, duobėse. Nevengia rūgščių van­
denų. Upėse ir apskritai Lietuvoje retas.
Gentis
Hyphydrus III.
Kiaušiniškoji dusia. H . o v a tu s L., 3,5
(IV). Kūnas 4,0—5,0 mm (70 pav., b ) ,
beveik rutuliškas, labai išgaubtas, ypač
apatinė pusė. Užpakalinės blauzdos ir le­
tenos plačios; letenos apaugusios plau­
kiojimo plaukeliais. Antsparnių epipleurų
pamatinė dalis su įduba. Kūno viršus
rausvai raudonas, vienspalvis, kartais ant­
sparniai išmarginti neryškiomis, gelsvomis
dėmelėmis. Apačia taškuota.
Gyvena pastoviuose, arba efemeriniuo­
se, vasarą išdžiūstančiuose vandens tel­
kiniuose su gausia vandens augalija: eže­
ruose, tvenkiniuose, upių senvagėse, gi­
lesniuose grioviuose.
Šeima. Dusios. Dytiscidae
Gentis
Laccophilus Leach
Nedideli, plokšti, ovalūs ir aptakūs va­
balai. Galva trumpa. Antenos siūliškos.
Čiuopiklių ketvirtojo narelio ilgis lygus
visų kitų narelių ilgiui. Prieškrūtinėlės
atauga siaura, nusmailėjusi. Pilvelio ster-
nitai su skersinėmis vagutėmis. Užpakali­
nių kojų blauzdų išorinės briaunelės ir
plaukeliais. Užpakalinių kojų blauzdos su
dviem nelygiais, kiek perskeltomis viršū­
nėmis spygliais. Užpakalinės letenos aiš­
kiai paplatėjusios į išorę. Patinų priekinių
letenų padai su ovaliais čiulptukais.
Gyvena pastoviuose vandens telkiniuo­
se, kur gausu vandens ar pelkių auga­
lijos. Žiemoja vabalai ten, kur ir gyvena.
Lietuvoje 3 rūšys: L . h y a lin u s Deg.,
1.3.5 (III); L . m in u tu s L., 2—5 (III);
L . v a r ie g a tu s Germ. (o b s o le tu s Westh.),
2.5 (II).
Margasparnė dusia. L . v a r ie g a tu s Germ.
Kūnas 3,5—4,0 mm (70 pav., c), siau­
ras, ovalus. Galva gelsva, priekinė ir už­
pakalinė dalys tamsesnės. Priešnugarėlė
gelsva, užpakalinis ir priekinis kraštas
su juodomis skersinėmis dėmėmis. Ant­
sparniai tamsiai rudi, su ryškiomis gelto­
nomis dėmėmis, kurios sudaro dvi skersi­
nes eiles, priekinė kiek įstriža. Antspar­
nių pamatinės dalies mikroskulptūra ryški.
Gyvena dažniausiai durpinguose van­
dens telkiniuose, sfagninių durpynų duo­
bėse bei tvenkiniuose (74 pav.).
Gentis
Copelatus Er.
Rudaūsė dusia. C. r u f ic o llis Schall. (h a e -
Fabr.), 3,4 (I). Kūnas 7—
m o r r h o id a lis
8 mm (71 pav., a), žvilgantis, pailgas,
ovalus, raudonai rudas; priešnugarėlės ir
antsparnių šonai šviesesni. Priešnugarėlės
priekinis kraštas ir galvos užpakalinė da­
lis juosvi. Beveik visa kūno apatinė dalis
juoda. Antenos, burnos organai ir kojos
6. 1834
81
a b c
70 pav. Dusios: a — Bidessus unistriatus; b —
Hyphydrus ovatus; c — Laccophilus variegatus
rūdžių raudonumo. Apskritai vabalai pa­
našūs į A g a b u s gentį.
Aptinkama įvairiuose nedideliuose sto­
vinčio vandens telkiniuose: tvenkiniuose,
kūdrose, grioviuose, apaugusiuose žoli­
niais augalais.
Gentis
Platam busai
Platambus Thoms.
Dėmėtasis platambusas. P . m a c u la tu s L.,
3-—5 (IV). Kūnas 7,0—8,5 mm (71 pav.,
b ) , pailgai ovalus, vidutiniškai išgaubtas,
silpnai blizgantis, lygus. Antsparnių epi-
pleuros iki viršūnių plačios. Antsparniuose
labai smulkių duobučių eilės vos matyti.
Kūno apačia rusva. Prieškrūtinėlės atau­
ga labai išgaubta ir į galą nusmailėjusi.
Kūno spalva ir piešinys labai nepasto­
vus.
Gyvena dažniausiai tekančiame vande­
nyje, kartais stovinčiame švariame van­
denyje, kur daug vandens augalijos.
Gentis
D usiavabaliai
Agabus Leach
Kūnas ovalus, išgaubtas, juodas arba tam­
siai rudas, kartais galva ar antsparniai
išmarginti raudonomis dėmelėmis. Viršus
su mikroskulptūra. Priešnugarėlės šonuo­
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea
se yra randelis, priekinis ir užpakalinis
kraštai su pertrauktomis taškų eilėmis.
Antsparnių epipleuros ties pirmuoju pil­
velio sternitu susiaurėjusios. Užpakalinių
dubenėlių ataugos nedidelės. Patinų prie­
kinių letenų du ar trys pirmieji nareliai
paplatėję, čiulptukai pailgi arba ovalūs.
Gyvena labai įvairiuose vandenyse, ta­
čiau dauguma rūšių aptinkama nedide­
liuose efemeriniuose stovinčio vandens
telkiniuose. Tik nedaugelis rūšių gyvena
upėse ar stambesniuose ežeruose bei tven­
kiniuose. Žiemoja vabalai vandenyje arba
krantuose po nukritusiais lapais, po sa­
manomis, velėna, miško paklotėje.
Gentyje gausu rūšių. Lietuvoje nepa­
kankamai ištirta. Žinoma 18 rūšių (6—7
rūšys ieškotinos): A . s u b tilis Er., 1,3,5
(I) ; A . a f f in is Payk., 3—5 (II); A . g u -
tta tu s Payk., 5 (I); A . b ip u s tu la tu s L.,
3—5 (IV); A . c h a lc o n o tu s Panz., 2,3
(II) ; A . m e la n o c o r n is Zimm., 2,3,5 (II);
A . c o n g e n e r Thunb., 3—5 (III); A . m e -
la n a r iu s Aubė, 4 (I); A . n ig r o a e n e u s
Er., 3 (I); A . n e g le c tu s Er., 3 (I); A .
p a lu d o s u s Fabr., 5 (I); A . s tr io la tu s Gyli.,
5 (II); A . u lig in o su s L., 5 (I); A . n e b u -
lo su s Forst., 5 (I); A . s tu r m ii Gyli., 5
(I); A . f u s c ip e n n is Payk., 5 (I); A . u n -
d u la tu s Schrnk., 3—5 (II); A . la b ia tu s
Brahm, 2,3 (I).
Dvidėmis dusiavabalis. A . b ip u s tu la tu s
L. Kūnas 10—11,5 mm (71 pav., c),
gana platus, juodas arba beveik juodas.
Viršugalvis paprastai su 2 raudonomis
dėmelėmis. Burnos organai, antenos ir
letenų viršūnės rausvos. Priešnugarėlė ir
antsparniai su švelnia, eilėmis išsidėsčiu­
sią skulptūra. Skulptūros akelės su papil­
doma mikroskulptūra. Priešnugarėlės už­
pakaliniai kampai smailūs. Priekinių le­
tenų vidinis nagas su danteliu.
Lietuvoje gyvena įvairiuose vandens
telkiniuose. Dažniausiai aptinkamas smul­
kiuose stovinčio vandens baseinuose, ypač
rūgščiuose (duobėse po sfagninių dur­
pynų) vandenyse. Stambesniuose ežeruo­
se ir tekančiuose vandenyse gana retas
(74 pav.).
Balinis dusiavabalis. A . p a lu d o s u s Fabr.
Kūnas 7,0—8,0 mm (72 pav., a ) , ova-
82
a b c Rudoji dusytė. I. fu lig in o s u s Fabr. Kū­
71 pav. Dusios: a — Copelatus ruficollis; b —
Platambus maculatus; c — Agabus bipustulatus
lūs, vidutiniškai išgaubtas, juodas, žvil­
gantis. Priekinė galvos dalis, dvi dėmelės
viršugalvyje ir priešnugarėlės šonai rausvi.
Antsparniai kaštono rudumo, pamatinė
dalis ir šonai rudai geltoni. Burnos organai
ir antenos raudonai geltoni. Antsparnių
pamatinė dalis lygi, matyti tik ryškios
įprastos duobutės.
Aptinkamas lėtai tekančiame vandeny­
je — upokšniuose, grioviuose, kur daug
vandens augalijos. Lietuvoje (Vilniaus
apylinkėse) aptiko tik K. Lindeman’as
[84].
Gentis
D usytės
Ilybius Er.
Kūnas 7,5— 14 mm, labai išgaubtas, ova­
lus, dažniausiai vienspalvis — rudas, rudai
rausvas arba juodas, kartais galvoje ir
antsparnių šonuose būna šviesios dėme­
lės ar juostelės. Mikroskulptūros tinklo
akelės nepertrauktos. Priešnugarėlės ir
antsparnių šoniniai randeliai sudaro vien­
tisą liniją. Antsparnių epipleuros ties pil­
velio 2—8 sternitais susiaurėjusios. Už­
pakaliniai nagai nevienodo dydžio, patelių
vidinis nagas lenktas, patinų — viršūnė
paprastai suapvalėjusį. Patinų priekinės
ir vidinės letenos aiškiai paplatėjusios su
40—60 čiulptukų, apaugusios ilgais še-
reliais.
Šeima. Dusios. Dytiscidae
Dauguma rūšių gyvena nedideliuose,
gausia vandens augalija apaugusiuose van­
dens telkiniuose, kai kurios rūšys — te­
kančiame vandenyje.
Lietuvoje 8 rūšys (1—2 rūšys ieškoti­
nos): I. a e n e s c e n s Thoms., 1,3,5 (II);
I. a t e r Deg., 3—5 (III); I. f e n e s tr a tu s
Fabr., 2—5 (V ); I. f u lig in o s u s Fabr.,
2—5 (IV); I. g u ttig e r Gyli., 3,5 (I);
I. ą u a d r ig u tta tu s Lac., 3—5 (III); /.
c r a s s u s Thoms., 2,3 (II); I. s u b a e n e u s
Er., 2—5 (III).
nas 10 mm (72 pav., b ) , pailgas, ovalus,
išgaubtas, tamsiai rudas, viršutinė pusė
bronzos žvilgesio. Priekinė galvos dalis,
2 dėmelės viršugalvyje, priešnugarėlės šo­
nai ir kūno apačia rausva. Antsparnių
šonai su ryškia geltona, užpakalinėje da­
lyje išilgai perskirta juosta.
Gyvena tekančiame vandenyje, bet ne­
reta ir ežeruose bei tvenkiniuose.
Gentis
Irkladusės
Rhantus Dej.
Kūnas ovalus, 9—13 mm ilgio, nežymiai
išgaubtas. Viršutinė pusė dažniausiai gel­
tona su smulkiomis juodomis dėmelėmis.
Užpakalinių kojų šlaunų apatiniame už­
pakaliniame kampe nėra plaukų kuokšte­
lio. Patinų 3 pirmieji priekinių ir vi­
durinių letenų nareliai paplatėję arba su-
storėję, su keliomis eilėmis ovalių ar tri-
kampiškų čiulptukų, o tų narelių šonai
su eilėmis šerelių. Patelių letenos nepa-
platėjusios ir be čiulptukų. Priešnugarė­
lės šonai su randeliu.
Dažniausiai gyvena stovinčio įvairaus
tipo ir didumo vandens telkiniuose, nai­
kina uodų lervas ir lėliukes. Daugumos
rūšių žiemoja vabalai sausumoje, miško
paklotėje arba po samanomis.
Lietuvoje 7 rūšys (1—2 rūšys ieško­
tinos): R h . g r a p ii Gyli., 3,4 (II); R h .
b is tr ia tu s Bergstr. (a d s p e r s u s Fabr.), 3,4
(II); R h . e x o le tu s Forst., 3,5 (IV); R h .
n o ta tic o llis Aubė, 5 (I); R h . n o ta tu s
6*
83
a b c
72 pav. Dusios: a — Agabus paludosus; b — lLybius
fuliginosus; c — Rhantus bistriatus
Fabr. (s u tu r a lis Lac.), 1,3,5 (II); R h .
p u lv e r o s u s Steph., 3 (III); R h . s u tu r e -
llu s Harris, 5 (I).
Dvijuostė irkladusė. R h . b is tr ia tu s Bergstr.
Kūnas 9,0—10 mm (72 pav., c), pla­
tus, ovalus. Mikroskulptūros akelės prie­
kinėje antsparnių dalyje pertrauktos.
Antsparniai aiškiai tankiai taškuoti. Prieš­
nugarėlė geltonai ruda, priekinio ir už­
pakalinio kraštų viduryje yra siaura, juo­
da skersinė dėmelė. Antsparniai juodi,
siūlė ir pakraščiai su siauru rausvu apva­
du. Pilvelio sternitai juodi, jų užpakali­
niai kraštai rausvi, kartais pirmas ster-
nitas gelsvas.
Gyvena nedideliuose vandens telkiniuo­
se, lervų aptinkama sekliuose klanuose
ir užtakiuose, apaugusiuose vandens au­
galija. Vabalai žiemoja miško paklotėje
arba po samanomis.
Gentis
Viksvadusės
Colymbetes Clairv.
Gana stambūs (14—19 mm), plokščio,
pailgo kūno vabalai. Antsparniai su ilgais,
banguotais skersiniais brūkšneliais. Tarp
priešnugarėlės ir antsparnių yra nedidelė,
bet aiški įkarpa. Priešnugarėlės šonai be
randelio. Antrasis pilvelio sternitas su gar­
so randeliais. Patinų 3 pirmieji priekinių
ir vidurinių letenų nareliai aiškiai pa­
platėję, jų padai su eilėmis čiulptukų arba
su šerelių kuokšteliais.
Arusei mis. Žyginiai. Caraboidea
Vabalai gyvena nedideliuose apaugu­
siuose vandens telkiniuose. Lervų papras­
tai aptinkama sekliuose efemeriniuose kla­
nuose ir kūdrose, apaugusiose žoline au­
galija. Žiemoja vabalai vandenyje.
Lietuvoje 3 rūšys: C . p a y k u lli Er., 3—
5 (III); C . s tr ia tu s L., 3—5 (III); C.
f u s c u s L., 3,4 (II).
Paikulio viksvadusė. C . p a y k u lli Er.
Kūnas 17— 18 mm (73 pav., a ) , pla­
tokas, su aiškiais suapvalėjusiais šonais.
Viršus žalsvai rudas; galva, išskyrus raus­
vas dėmeles prie akių, juoda. Kūno apa­
čia, antsparnių epipleuros ir kojos juo­
dos. Priešnugarėlės priekinis ir užpaka­
linis kraštai su plačiu juodu apvadu. Ant­
sparnių vagutės labai tankios ir švelnios,
jų plika akimi beveik nematyti.
Gyvena mažuose augalija apaugusiuo­
se vandens telkiniuose, dažniausiai durpin­
gose ar pelkėtose vietose. Kartais ap­
tinkama po lietaus sekliuose klanuose,
apaugusiuose viksvomis.
Gentis
Sam andusės
Hydaticus Leach
Kūnas 9—16 mm ilgio, gana platus, plokš­
čias, ovalus. Kūno viršutinės dalies mikro-
skulptūra labai švelnaus tinklelio pavida­
lo, su labai švelniais taškais. Patinų prie­
kinės letenos su 22, vidurinės su 15 čiulp­
tukų. Užpakaliniai nagai nevienodo ilgio.
Priešnugarėlės šoniniai kraštai be ran­
delio, paprastai geltoni.
Gyvena nedideliuose stovinčio vandens
telkiniuose, apaugusiuose vandens ir balų
augalija. Žiemoja vabalai miško paklotėje
po samanomis; kartais toli nuo vandens.
Lietuvoje 3 rūšys (1 rūšis ieškotina):
H . s e m in ig e r Deg., 3—5 (II); H . s ta g n a -
lis Fabr., 2, 3 (I); H . tr a n s v e r s a lis Pont.,
3,5 (II).
Rudoji samandusė. H . s ta g n a lis Fabr.
Kūnas 13—15 mm (73 pav., b), tamsiai
rudas. Antsparnių šoninis apvadas ir 5 iš­
ilginės juostelės geltonos. Patinų priekiniai
nagai prie pagrindo aiškiai užlenkti, jų
84
73 pav. Dusios: a — Colymbetes paykulli; b —
Hydaticus stagnalis
išorinis kraštas išlenktas lanku. Išorinis
užpakalinių šlaunų ir blauzdų paviršius
tankiai taškuotas. Galvos priekinė dalis ir
2 dėmelės viršugalvyje gelsvai rusvos.
Priešnugarėlė gelsvai rusva, tik jos užpa­
kalinis kraštas per vidurį su siaurėjančia į
šonus juoda dėme.
Gyvena įvairiuose nedideliuose vandens
telkiniuose, grioviuose, negiliuose klanuo­
se, tvenkiniuose, užtakiuose, apaugusiuose
žoline augalija, ypač viksvomis. Žiemoja
po samanomis arba miško paklotėje.
Gentis
T ikrosios dusios
Dytiscus L.
Genčiai priklauso stambiausios dusios.
Kūno ilgis 24—44 mm, viršus juodas,
rudai juodas arba žalsvai rudas. Prieš­
nugarėlės ir antsparnių šonai su plačiu
geltonu apvadu. Priešnugarėlės šonai be
randelio. Antspamiai tankiai taškuoti.
Patelių antspamiai paprastai su išilginė­
mis vagutėmis, pranykstančiomis užpaka­
liniame trečdalyje, kartais patelių antspar-
niai lygūs kaip ir patinų. Plaukiojimo
plaukeliai išsidėstę abiejuose užpakalinių
kojų blauzdų ir letenų kraštuose (16 pav.,
d ) , išoriniame užpakalinių blauzdų pa-
Šeima. Dusios. Dytiscidae
viršiuje yra eilė šerelių su dvišakomis
viršūnėmis. Patinų priekinių letenų nare­
liai paplatėję ir suapvalėję, atrodo lyg
plokštelės; padai su 2 dideliais ir dauge­
liu smulkių apvalių, koncentriškų čiulp­
tukų.
Gyvena įvairiuose vandens telkiniuose,
kurių bent krantai apaugę gausia vandens
augalija. Kiaušinius deda vėlų pavasarį
arba vasarą į vandens augalų audinius.
Lervos ritasi vasarą arba rudenį. Jos
stambios, kojos su plaukiojimo plauke­
liais, cerkai su gausiais šereliais, antenos
ir burnos čiulptukai ilgoki. Galva didelė,
viršutiniai žandai stambūs. Labai gerai
plaukioja. Tarp vandens augalijos me­
džioja stambesnių vabzdžių (žirgelių)
lervas, buožgalvius, žuvų mailių ir jaunas
žuvytes. Lėliukėmis virsta rudenį. Daž­
niausiai žiemoja vabalai gilokuose su gau­
sia augalija vandens telkiniuose. Tik D .
s e m is u lc a tu s žiemoja lervos, o lėliukėmis
virsta pavasarį.
Lietuvoje 7 rūšys, tarp jų boreomonta-
ninė laplandinė dusia ( D . l a p p o n ic u s ) :
D . la tis s im u s L., 3—5 (II); D . c ir c u m -
c in c tu s Ahr., 3—5 (III); D . c ir c u m f le x u s
Fabr., 3—5 (I) (74 pav.); D . la p p o n ic u s
Gyli., 1,3 (I) (74 pav.); D . d im id ia tu s
Bergstr., 2—5 (II) (74 pa\.); D . m a r g in a -
74 pav. Kai kurių dusių (Dytiscidae) radimvietės
Lietuvoje: 1 — Noterus clavicornis; 2 — Hydropo-
rus tristis; 3 — Deronectes latus; 4 — Potamonec-
tes depressus; 5 — Laccophilus variegatus; 6 —
Agabus bipustulatus; 7 — Dytiscus latissimus; 8 —
D. circumflexus; 9 — D. lapponicus; 10 — D. dimi­
diatus; 11 — D. semisulcatus; 12 — Cybister latera-
limarginalis
85
b
75 pav. Dusia; Dytiscus latissimus; a — patinas;
b — patelė
lis L., 2—5 (IV); D . s e m is u lc a tu s O. F.
Mūll. 4 (I) (74 pav.).
Plačioji dusia. D . la tis s im u s L. Kūnas
36—44 mm (75 pav.), labai platus, ža­
liai rudas. Šoninis antsparnių kraštas pa-
platėjęs, plokščias, plonos, aštrios plokš­
telės formos. Burnos organai, dėmelė kak­
toje, apvadas išilgai priešnugarėlės ir ants­
parnių kraštų — geltoni. Patinų priekinių
kojų letenos su 2 stambiais ir 1000—
2000 labai smulkių čiulptukų. Vidurinių
kojų letenos su 1200—1500 smulkių
čiulptukų. Paskutiniojo patinų pilvelio
sternito viršūnė su negilia įpjova. Patinų
kūno viršus blizgantis, patelių matinis. Pa­
telių antspamiai tankiai taškuoti ir su pail­
gais grioveliais (apie 5 /6 antsparnių il­
gio).
Gyvena apaugusioje stambių tvenkinių
ir ežerų litoralėje, tačiau aptinkama ir
mažesniuose vandens telkiniuose, nešva­
riose upėse bei sraunesnių upių krantų
užtakiuose (74 pav.).
Gentis
V ėžiadusės
Adlius Leach
Kūnas plokščias, užpakalinė dalis plati.
Viršutinė pusė tankiai ir rupiai taškuota.
Patelių antspamiai su 4 plačiomis išilgi­
nėmis, apaugusiomis plaukeliais, vagutė-
Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea 86 Šeima. Sukučiai. Gyrinidae 87

Lietuvoje visur labai dažna. Gyvena 35 čiulptukais, vidurinės letenos — su

gilokuose vandens telkiniuose. 16—22.
Gyvena įvairiuose gilokuose, bet nedi­
deliuose vandens telkiniuose su gausia
Gentis vandens ir pelkine augalija. Randamas
durpynuose, tvenkiniuose, kūdrose.
N endriadusės
Gentis
Graphoderus Dej.
Cybister Curtis
Kūnas platus, ovalus, kiek išgaubtas; vir­
šutinė pusė beveik lygi, patelių antsparniai Plačiakraštė dusia. C . la te r a lim a r g in a lis a
kartais su gumburėliais. Viršus geltonas Deg., 1—3,5 (II). Kūnas 30—37 mm
a b arba gelsvai rudas, priešnugarėlė su dviem (78 pav.), pailgas, ovalus, žalsvai juodas,
78 pav. Dusia; Cybister lateralimarginalis; a —
patinas; b — patelė
76 pav. Dusia; Adlius sulcatus; a — patinas; b — skersiniais raiščiais ir labai tankiomis blizgantis, švelniai taškuotas, su plačiu
patelė smulkiomis juodomis dėmelėmis; tokių geltonu apvadu pakraščiuose. Apačia gels­ vandens paviršiumi, todėl joje lokalizuoti
mis. Viršus gelsvas, priešnugarėlės kraštai dėmelių, kartais susiliejančių, yra ir ant- va, vietomis ruda. Patinų priekinės le­ Džonstono organai junta vandens pavir­
su juodomis juostelėmis. Antsparniai su sparniuose. Prieškrūtinėlės atauga trumpa, tenos su 85—90 čiulptukų ir ilgų plau­ šiaus virpesius. Kiti nareliai sudaro verps-
tankiomis smulkiomis juodomis dėmelė­ plati. Patinų 3 pirmieji priekinių ir dažnai kelių kuokšteliais. Priekiniai nagai nevie­ tišką botagėlį.
mis. Užpakaliniai nagai nevienodi. Prieš- vidurinių letenų nareliai su keletu kon­ nodo ilgio, išorinis nagas trumpesnis. Priešnugarėlė trapecinė, skersinė. Ant­
krūtinėlės atauga trumpa, plati, galas su- centriškų čiulptukų; iš jų 3 stambesni. Užpakalinės letenos tik su vienu nagu, ant­ sparniai kiek sutrumpėję, nepridengia bent
apvalėjęs. Patinų priekinių ir vidurinių Gyvena įvairiuose vandens telkiniuose; ras — rudimentinis. dalies analinio sternito.
kojų letenos su daugiau kaip 200 čiulp­ daugiausia aptinkama gilesniuose, su Gyvena gilokuose su gausia augalija Priekinių kojų pora vaikščiojamosios,
tukų. gausia augalija vandenyse. Žiemoja vaba­ vandens telkiniuose, ypač tvenkiniuose, ilgos. Antroji ir trečioji pora — plaukioja-
lai vandenyje arba išdžiūvusių telkinių ežeruose, upių senvagėse. Kiaušinius deda mosios, visos jų dalys sutrumpėjusios ir
Vabalai paprastai gyvena gilesniuose
vandens telkiniuose, tačiau nereti ir nedi­ dugne, įsirausę į dumblą, po samanomis, į vandens augalų audinius. Lervų aptin­ plokščios. Antrosios ir trečiosios kojų
deliuose klanuose bei tvenkiniuose. Kiau­ viksvų kupstais. kama vasarą, dažniausiai arti krantų tarp poros dubenėliai plokštelių formos, suaugę
šinius deda pavasarį drėgnose vietose — Lietuvoje 4 rūšys (1 ieškotina): G . a u s - augalijos. Medžioja stambesnes vabzdžių su sternitais, todėl pirma judamoji kojos
tr ia c u s Sturm, 3 (I); G . b ilin e a tu s Deg., lervas, buožgalvius, mažas žuvytes. Žie­
j senų kelmų plyšius, po žieve, į pūvan­ dalis yra klubas. Šlaunys ir blauzdos yra
čias storesnes šakas arba krantuose į 3,5 (II); G . c in e r e u s L., 2,5 (I); G . z o n a - moja vabalai vandenyje (74 pav.). trikampiškų plokštelių formos. Letenos su­
samanų kupstelius. Lervos ritasi vasarą. tu s Hoppe, 5 (II). sideda iš pusračiu išsidėsčiusių 4 judamų­
Jos labai gerai plaukioja, ištikus pavojui, Rudoji nendriadusė. G . z o n a tu s Hoppe. 4 šeima jų, vėduokliškai susiglaudžiančių juos­
staigiai sulenkdamos ir ištiesdamos kūną. Kūnas 14—15 mm (77 pav.), tamsiai Sukučiai telių (pakitę letenos nareliai); penktasis
Minta dažniausiai planktoniniais vėžiagy­ rudas. Juodas raištis išilgai priekinio prieš­ narelis yra suaugęs su ketvirtuoju ir turi
viais. Žiemoja vabalai vandenyje. Lietu­ nugarėlės krašto atskirtas nuo pastarojo Gyrinidae 2 nagus. Blauzdos abu kraštai ir pirmasis
voje 2 rūšys: A . s u lc a tu s L., 3—5 (V); geltona linija. Priekinis raištis su nedide­ bei ketvirtasis letenų nareliai su plokščiais
A . c a n a lic u la tu s Nic., 3—5 (IV).
liais kyšuliais, užpakalinis raištis su iškar­ Sukučių šeimai priklauso vidutinio dydžio šereliais, padidinančiais kojos paviršių.
Raiboji vėžiadusė. A . s u lc a tu s L. Kū­ pomis. Patinų priekinės letenos su 32— (iki 10 mm) vabalai. Kūnas ovalus, ap­ Tipiški vandens vabalai. Grobuonys.
nas 16—18 mm (76 pav.). Patelių prieš- takus, nugarinė pusė išgaubta, paprastai Dažniausiai aptinkami švariame stovin­
nugarėlė su 2 plaukų kuokšteliais. Užpa­ labai blizganti. Galva trumpa ir plati. čiame arba lėtai tekančiame vandenyje.
kalinių šlaunų pamatinė dalis tamsi. Galva Akys perskirtos galvos šoniniu randeliu į Minta smulkiais vabzdžiais bei kitais gy­
su juodu piešiniu prie priekakčio ir aiškia 2 dalis, viena dalis yra viršutinėje galvos vais ir negyvais smulkesniais gyvūnėliais,
„V“ formos dėmele. Antsparniai gelsvi pusėje, kita — apatinėje, todėl atrodo, kad plūduriuojančiais vandens paviršiuje. Tai­
arba gelsvai rudi su smulkiomis juodomis, sukučiai turi 4 akis (17 pav.). Plaukio­ gi sukučiai yra ne tik plėšrūnai, bet
vietomis tarpusavyje susiliejančiomis dė­ damas vandens paviršiumi, vabalas mato ir vandens sanitarai. Pavieniai ar ištisi
melėmis. Patinų priekinės letenos su 1 di­ ir po vandeniu. vabalų pulkeliai šiltomis saulėtomis die­
deliu, 2 vidutinio dydžio ir 260—275 Antenos iš 8— 11 narelių, pirmasis nare­ nomis greitai sukasi (nuo to kilęs šeimos
smulkiais čiulptukais. Vidurinių kojų le­ lis rutuliškas, antrasis asimetriškas, platus, pavadinimas) ratais arba spirališkai van­
tenos su 16 smulkių čiulptukų. Patelių plokščias, lapelio (auselės) formos, jo dens paviršiumi; pabaidyti nardo, vilkdami
antsparniai su 4 plačiomis, plaukuotomis pakraštys apaugęs plaukeliais. Plaukio­ pilvelio gale esančią sidabriškai žvilgančią
vagutėmis. 77 pav. Dusia; Graphoderus zonatus jančių vabalų antenų „auselė“ slysta oro pūslelę. Lervos grobuoniškos, lėliu­
Antšeimis. Šratvabaliniai. Sphaeroidea
kėmis virsta kokonuose, kurie pritvirti­
nami prie virš vandens esančių augalų.
Žiemoja vabalai. Vasarą naktimis jie
perskrenda į kitus vandens telkinius.
Pasaulyje aprašyta daugiau kaip 800
rūšių. Lietuvoje — 9, priklausančios 2
gentims (1—2 rūšys ieškotinos).
Gentis
T ikrieji sukučiai
Gyrinus L.
Genčiai priklauso 10 mm ilgio ir mažesni,
ovalūs vabalai. Viršutinė pusė išgaubta,
lygi, plika, blizganti. Skydelis matomas.
Priešnugarėlės ir antsparnių kraštai su
randeliu. Antsparniai su 11 eilių taškų tarp
jų, taip pat priešnugarėlėje yra mikro-
skulptūra, kuri matyti padidinus 60 kartų.
Užpakaliniai dubenėliai dideli, keturkam­
piai, dengia beveik visą pakrūtinėlę. Ant­
sparnių viršūnės suapvalėjusios arba tie­
sios lyg nukirstos.
Vabalai gyvena švariame, stovinčiame
arba lėtai tekančiame vandenyje.
Lietuvoje 8 rūšys (1 rūšis ieškotina):
G . m in u tu s Fabr., 3, 5 (IV); G . d is tin c tu s
Aubė, 5 (II); G . m a r in u s Gyli., 2, 3, 5
(IV); G . n a ta to r L., 3, 5 (IV); G . su b s-
tr ia tu s Steph., 3,5 (IV) *; G . p a y k u li Ochs,
5 (II); G . u r in a to r III., 4 (II); G . c a s p iu s
Men., ? (I).
Geltonkojis sukutis. G . n a ta to r L. Kū­
nas 5,0^6,4 mm (79 pav., a ) , ovalus.
Viršus juodai melsvas, pakraščiai žalsvai
bronziški. Kūno apačia tamsiai ruda. Vi-
dukrūtinėlė ir analinis sternitas tamsūs.
Priešnugarėlės priekinė vagutė ilga ir gili.
Antsparnių taškuotumas nepastovus, vidi­
nių eilių taškai tik kartais truputį smul­
kesni.
Gyvena lėtai tekančiuose upokšniuose
ir nedideliuose stovinčio vandens telki­
niuose.
* Kadangi G. natator L. ir G. substriatus
Steph. sistematika įvairią autorių traktuojama ne­
vienodai, visos ankstesnės minėtų rūšių radimvietės
nėra patikimos.
88
a b
79 pav. Sukučiai: a — Gyrinus natator; b — Orec-
tochilus villosus
Gentis
Orectochilus Lac.
Ežerinis sukutis. O .v illo s u s Müll., 5 (III).
Kūnas 5,1—6,8 mm (79 pav., b ) , siauras,
ovalus, ištįsęs. Nugarinė pusė labai iš­
gaubta. Priešnugarėlė skersinė, konusiš-
ka, jos priekinis kraštas be vagučių. Ant­
sparniai pailgai kiaušiniški, tankiai, smul­
kiai ir padrikai taškuoti, apaugę smulkiais
pilkšvais plaukeliais. Antenos iš 9 nare­
lių. Skydelis vos matyti. Priekinių letenų
galinis narelis 1,5 karto ilgesnis už prieš­
paskutinį narelį. Kūno viršus juodas,
švino žvilgesio. Kūno apačia, burnos or­
ganai, antenos ir kojos rūdžių raudo­
numo.
Gyvena lėtai tekančiame vandenyje ir
ežeruose.
2 poburis
Gleiviaėdžiai vabalai
Myxophaga
Siam pobūriui priklauso vienas antšeimis
ir viena šeima.
Antšeimis
Šratvabaliniai
Sphaeroidea
Šeima. Šratvabaliai. Sphaeriidae
5 šeima
Šratvabaliai
Sphaeriidae
Šeimai priklauso labai maži, pusiau rutu­
liški, panašūs į erkes vabalai. Užpakalinių
plėvelinių sparnų kraštai apaugę ilgomis
blakstienėlėmis. Antsparniai nesutrum­
pėję. Antenų buoželė iš 3 narelių. Prie­
kinių kojų šlaunų vidinio krašto vidurinė
dalis su danteliu. Priekinių kojų blauzdų
viršūnės paplatėjusios, išorinis kampas su
išpjova. Pilvelyje matyti tik trys sternitai;
pirmas ir trečias dideli, antras mažas. Le­
tenos labai plonos, atrodo nenariuotos,
iš trijų narelių, tačiau ribos tarp jų nema­
tyti. Nagai plonyčiai, tarp jų yra šerelis.
Vabalai gyvena drėgnose vietose: upių
krantų smėlyje, po pūvančiomis augalų
liekanomis. Lervos ir vabalai minta de-
tritu.
Pasaulyje 6 rūšys. Lietuvoje viena rū­
šis.
Gentis
Sphaerius Waltl
Erkiškas šratvabalis. S . a c a r o id e s Waltl,
4 (I). Kūnas 0,7 mm (80 pav.), labai ma­
žas, pusiau rutuliškas, plikas, lygus ir žvil­
gantis, juodai arba tamsiai rudas. Prieš­
nugarėlė į priekį siaurėjanti, šonuose su
švelniu randeliu. Jos užpakaliniai kampai
beveik statūs, priekiniai — išsikiša. Ants-
pamių šonai su labai švelniomis, prieš
viršūnę išnykstančiomis vagutėmis.
Aptinkamas vandens telkinių krantuose,
drėgname smėlyje, po pūvančiomis augalų
liekanomis, po akmenimis, samanomis,
80 pav. Šratvabalis; Sphaerius acaroides
89
lapais, tarp krantų sąnašų. Vabalai išro-
poja į smėlio paviršių, gausiai paliejus
vandeniu. Lietuvoje pirmą kartą aptiktas
1984 04 07 Jiesios draustinyje ties Kaunu
(leg. G. Slavinskas).
3 poburis
Įvairiaėdžiai vabalai
Polyphaga
Šių vabalų užpakaliniai dubenėliai nedi­
deli, nesiekia pirmojo pilvelio sternito už­
pakalinio krašto. Pobūriui priklauso dau­
guma įvairiaėdžių, tarp jų ir plėšriųjų,
vabalų.
Antšeimis
Kūdravabaliniai
Hydrophiloidea
Antšeimiui priskiriamos 4 šeimos: prūdva-
baliai ( H y d r a e n i d a e ) , dumbliavabaliai
( S p e r c h e i d a e ) , mauravabaliai (G e o r is -
s i d a e ) , kūdravabaliai ( H y d r o p h i l i d a e ) .
6 šeima
Prūdvabaliai
Hydraenidae
Šeimai priklauso pailgi, gana siauri, rečiau
ovalūs, nedideli (iki 10 mm) vabalai. Apa­
tinių žandų čiuopikliai ilgi, dažnai (bet
ne visuomet) ilgesni už antenas. Galinis
čiuopiklių narelis kartais ilgesnis už visus
kitus kartu paėmus. Kaktoje dažnai būna
2—3 duobutės. Antenos trumpos, iš 7—
9 narelių, jų pirmasis narelis ilgas, buo-
žiškas. 3—5 galiniai nareliai apaugę
smulkiais plaukeliais, matiniai, sudaro
Antšeimis. Kudravabaliniai. Hydrophiloidea
buoželę. Priešnugarėlė paprastai su ryškia
skulptūra, kartais su 5 išilginėmis vagu­
tėmis, paprastai šonuose su įlinkiais ir vie­
na vidurine vagute; tik L im n e b iu s gen­
ties priešnugarėlė lygi. Pilvelio sternitai
be išsipūtimų. Kartais (L im n e b iu s ) ants-
parniai nepridengia pilvelio viršūnės. Už­
pakalinės kojos dažniausiai irkliškos. Visos
letenos iš 5 narelių (5—5—5).
Lervos verpstiškos, pilvelio gale su ilgais
cerkais. Kūno segmentai su karputė­
mis, kurios apaugusios įvairaus ilgio plau­
keliais.
Gyvena įvairių vandens telkinių kran­
tuose, po akmenimis, krantų sąnašomis,
smėlyje, dumble, po samanomis; dauge­
lis rūšių — stovinčiame arba tekančiame
vandenyje, netoli kranto, tarp tankios
augalijos. Dažniau ropoja vandens augalų
paviršiumi, negu plaukioja.
Daugumos rūšių lervos plėšrios. Minta
bestuburiais gyvūnais, kai kurios rūšys —
augalų liekanomis bei detritu. Lėliukėmis
lervos virsta drėgname krantų smėlyje
arba dumble. Bionomija panaši į kūdra-
vabalių.
Kūdravabalių ( H y d r o p h i lid a e ) šeima
[64] dabar skirstoma į 3 savarankiškas
šeimas: H y d r a e n id a e , S p e r c h e id a e , H y d ­
r o p h ilid a e . Prūdvabalių (H y d r a e n id a e )
šeimai priskiriamos šios gentys: O c h -
th e b iu s , H y d r a e n a , L im n e b iu s , H y d r o -
c h u s, E lo p h o r u s ( H e l o p h o r u s ) . Pasaulyje
apie 300 prūdvabalių rūšių. Lietuvoje ap­
tiktos 25 rūšys (8—9 rūšys ieškotinos).
Gentis
Balinukai
Ochthebius Leach
Tai 1,2—3,9 mm ilgio kresni vabalai.
Apatinių žandų čiuopikliai trumpesni už
antenas, jų galinis narelis daug mažesnis
ir plonesnis už priešpaskutinį; dažnai jo
viršūnė konusiška. Priešnugarėlės šonai
paprastai su odiška membrana. Kaktoje
yra 2—3 duobutės. Visų letenų penktasis
narelis ne trumpesnis už kitus narelius.
Antenos iš 7—9 narelių, galiniai nareliai
90
apaugę smulkiais plaukeliais. Skydelis ma­
žas, trikampiškas arba jo visai nematyti.
Vabalai gyvena stovinčio arba tekan­
čio vandens telkinių krantuose.
Lietuvoje 3 rūšys (2 rūšys ieškotinos):
O . m in im u s Fabr. (im p r e s s u s Marsh.),
5 (II); O . m e ta lle s c e n s Rosen., 5 (I)
(82 pav.)*; O . p u s illu s Steph., 1 (I).
Nykštukinis balinukas. O . m in im u s
Fabr. Kūnas 2,0—2,2 mm (81 pav., a ) ,
bronzinės spalvos. Priešnugarėlė trumpa
ir plati, kiek suapvalėjusį, rupiai taškuota,
su giliai įsirėžusia vidurine vagute, be šoni­
nių įlinkių, bronziškai žalsva. Antsparniai
pailgai kiaušiniški, su rupiomis taškuo­
tomis vagutėmis, jų viršūnė dažnai ruda,
diskas rausvai rudas, rečiau rudai gels­
vas. Antenos, čiuopikliai ir kojos rusvi;
antenų buoželė ir letenų viršūnės juosvos.
Gyvena kūdrose, apaugusiose vandens
augalais, bei grioviuose.
Gentis
T ikrieji prūdvabaliai
Hydraena Kug.
Kūnas mažas, siauras, gana plokščias.
Apatinių žandų čiuopikliai daug ilgesni
už antenas, jų galinis narelis ilgesnis ar
bent lygus priešpaskutiniam. Priešnugarė­
lė širdiška arba šešiakampė. Visų letenų
penktasis narelis ne trumpesnis už kitus,
kartu paėmus.
Vabalai paprastai gyvena tekančiame
vandenyje ant vandens augalų, kai kurios
rūšys krantuose po akmenimis, samano­
mis, gulinčiais medžio gabalais.
Lietuvoje 3 rūšys (2—3 rūšys ieško­
tinos): H . b r it te n i Joy, 3,5 (II); H . r ip a -
r ia Kug., 3,5 (III); H . g r a c ilis Germ.,
1 (I) (82 pav.).**
Krantinis prūdvabalis. H . r ip a r ia Kug.
Kūnas 2,2—2,4 mm (81 pav., b ) , juodas,
* B. Ogijevvisz’ius nurodo, jog Ochthebius metal­
lescens aptiktas Lietuvoje [52]. B. Burakowski’s
ir kt. teigia, jog tai europinė montaninė rūšis, iš­
plitusi beveik visoje Europoje, išskyrus kontinento
šiaurinę dalį [3]. Aptinkama šaltų, sraunių upokš­
nių ir šaltinių švariame vandenyje.
Šeima. Prūdvabaliai. Hydraenidae
antsparniai kartais rudi. Čiuopikliai ir
kojos raudoni, čiuopiklių viršūnės juos­
vos. Priešnugarėlės priekinis kraštas su
nedidele išpjova, priešnugarėlės disko
abiejuose šonuose yra nevienodo gilumo
išilginės vagutės.
Gyvena stovinčiame vandenyje prie pat
kranto, tarp augalijos.
Gentis
Limnebius Leach
Kūnas 1,0—2,5 mm, apvaliai kiaušiniš-
kas. Antsparniai be taškuotų vagučių ir
be priesiūlinės vagutės; viršūnės kiek su­
trumpėjusios, nepridengia 1—2 galinių
pilvelio tergitų. Antenų 5 galiniai nare­
liai apaugę plaukeliais. Priekinių dubenė­
lių duobutės uždaros. Priešnugarėlė lygi,
be vagučių ir duobučių. Apatinių žandų
čiuopiklių trečiasis narelis kiek susto-
rėjęs.
Vabalai gyvena stovinčio arba lėtai
tekančio vandens telkinio priekrantinėje
juostoje, tarp vandens augalų.
Lietuvoje 4 rūšys (1 rūšis ieškotina):
L . c r in i f e r Rey, 3 (I) (82 pav.); L . tr u n -
c a te llu s Thunb., 5 (II); L . n itid u s Marsh.
( p ic in u s Marsh) ,2 (I); L . p a p p o s u s Muls.,
3,4 (I).
Žolinis prūdvabalis. L . tr u n c a te llu s
a b c šūnės juosvos. Antsparnių ketvirtoji lys­
81 pav. Prūdvabaliai: a — Ochthebius minimus;
b — Hydraena riparia; c — Limnebius truncatellus
** Jog Hydraena gracilis Lietuvoje aptinkamas,
nurodo K. Lindeman’as [84], F. Lentz’as [34] ir
S. Pileckis [60]. B. Burakowski’s ir kt. nurodo,
jog rūšis išplitusi Vidurio ir Šiaurės Europoje.
Lenkijoje aptinkama tik pietuose [3].
91
Thunb. Kūnas 1,8—2,2 mm (81 pav., c),
pailgas, ovalus, juodas, pakraščiai su labai
siauru rausvu persišviečiančiu apvadu.
Viršutinė pusė apaugusi švelniais plauke­
liais, labai švelniai taškuota. Apatinių
žandų čiuopikliai, antenų botagėlis ir ko­
jos rudai raudoni, užpakalinės šlaunys
tamsios.
Manoma, jog paplitęs visoje Lietuvoje.
Aptinkamas stovinčiame ir lėtai tekan­
čiame vandenyje, prie kranto tarp tankios
vandens augalijos.
Gentis
Hydrochus Leach
Smulkūs, siauri, pailgi vabalai. Antenos
iš 7 narelių, 3 galiniai nareliai apaugę
tankiais plaukeliais. Antsparniai dažniau­
siai su išilginėmis briaunelėmis, jų pama­
tinė dalis su kylišku randeliu. Galva, kar­
tu su didelėmis akimis, tokio pločio kaip
priešnugarėlė. Pilvelio II—V sternitų pa­
matinėje dalyje yra skersinis iškilimas.
Priekaktis bukas. Priešnugarėlė su 5 duo­
butėmis. Letenų penktasis narelis ne trum­
pesnis už visus kitus kartu paėmus.
Skydelis pailgas, siauras.
Vabalai gyvena stovinčiame vandenyje,
ypač kūdrose, tvenkiniuose bei pakran­
tėse po pavasarinio potvynio sąnašomis.
Lietuvoje 3 rūšys (1 rūšis ieškotina):
H . b r e v is Hbst., 5 (I) (82 pav.); H . c a r i-
n a tu s Germ., 3,4 (I); H . e lo n g a tu s Schall.,
3,5 (III).
Pailgasis prūdvabalis. H . e lo n g a tu s
Schall. Kūnas 3—4,4 mm (83 pav., a),
juodas, viršutinė pusė bronzinės spalvos.
Galva ir priešnugarėlė metališkai žalios.
Antenų pamatinė dalis, čiuopikliai ir kojos
rudai raudoni, čiuopiklių ir letenų vir­
velė už vidurio kyliška; trečiosios ir penk­
tosios briaunelės užpakalinė dalis sutrum­
pėjusi.
Vabalai gyvena nedidelių pelkių bei
kūdrų pakrantėse, apaugusiose žolėmis;
aptinkami dumblingose upių pakrantėse ir
po pavasarinių potvynių sąnašomis.
 Antšeimis. Kudravabaliniai. Hydrophiloidea
Gentis
Prūdinukai
Elophorus Fabr. (Helophorus
Leach)
Daugiausia smulkūs (2,0—4,0 mm) vaba­
lai. priešnugarėlė su 5 išilginėmis gilio­
mis vagutėmis. Užpakalinių letenų penk­
tasis narelis trumpesnis už 4 kitus nare­
lius, kartu paėmus. Antsparniai su taš­
kuotomis vagutėmis, kartais su išilginė­
mis briaunelėmis.
Vabalai gyvena stovinčių vandens tel­
kinių pakrančių juostoje tarp vandens
augalijos, kai kurios rūšys — drėgnose
sausumos vietose.
Lietuvoje 12 rūšių* (1—2 rūšys ieškoti­
nos): E . n u b ilu s Fabr., 1,3,5 (I); E . tu -
b e r c u la tu s Gyli., 3,5 (I); E . a ą u a tic u s
L., 3—5 (IV); E . b r e v ip a lp is Bedel, 4,
5 (II); E . a r v e r n ic u s Muls., 5 (I); E . g r a -
n u la r is L., 1,3,5 (V); E . g r is e u s Hbst.
( a f f in is auct. nec Marsh.), 1,3—5 (III);
(82 pav.); E . m in u tu s Fabr., 1,3,4 (III);
E . n ariu s Sturm, 3,4 (I); E . r e d te n -
b a c h e r i Kuwert (p u m ilio auct. nec Er.),
5 (I); E. f la v i p e s Fabr. ( v ir id ic o llis
Steph.), 1,3,5 (II); E . s tr ig iįr o n s Thoms.,
3,4 (I).
Vandeninis prudinukas. E . a ą u a tic u s
L. Kūnas 4—9 mm (83 pav., b ) , galva
ir priešnugarėlė metališkai žalios spalvos;
antsparniai metališkai geltonai rudi, su
padrikais pavieniais juodais taškais, kartais
ir su pailgomis šviesiomis dėmelėmis. An­
tenos, čiuopikliai ir kojos raudonai rudi
arba rudai gelsvi. Antenų buoželė, čiuo-
piklių viršūnės išorinis kraštas ir letenų
galiniai nareliai juosvi. Antsparnių nepo­
rinės lysvelės su neryškiomis briaune­
lėmis.
Gyvena įvairiuose vandens telkiniuose,
tačiau dažniau aptinkami stovinčiame
vandenyje.
* E. griseus Hbst. ir E. affinis auct. nec
Marsh, anksčiau buvo laikomos savarankiškomis
rūšimis, dabar tai sinonimai; E. minutus labai sunku
atskirti nuo E. griseus, todėl šių rūšių radimvie­
tes (82 pav.) Lietuvoje reikia patikslinti.
92
82 pav. Kai kurių prūdvabalių (Hydraenidae) ir
kūdravabalių (Hydrophilidae) radimvietės Lietu­
voje: 1 — Ochthebius melallescens; 2 — Hydraena
gracilis; 3 — Limnebius erinif er; 4 — Hydrochus
brevis; 5 — Elophorus granularis; 6 — E. griseus;
7 — Cercyon impressus; 8 — Megasternum bole-
tophagum; 9 — Cymbiodyta marginella; 10 — Hyd­
rous aterrimus; 11 — H. piceus
83 pav. Prudvabaliai: a — Hydrochus elongatus;
b — Elophorus aąuaticus; c — E. granularis
Raukšlėtasis prudinukas. E . g r a n u la r is
L. Kūnas 2,2—3,3 mm (83 pav., c). Ant­
sparniai rudai geltoni, dažnai bronzinio at­
spalvio. Užpakalinėje dalyje ant siūlės yra
juoda strėlės formos dėmė ir smulkios
dėmės šonuose. Priešnugarėlės šoninė va­
gutė vidurinėje dalyje kiek išlinkusi ir
lygiagreti siaurai išorinei vagutei.
Gyvena smulkiuose ir sekliuose upių
užtakiuose ir nedidelėse pakrančių pelku-
tėse (82 pav.)..
Šeima. Dumblavabaliai. Spercheidae
7 šeima
Dumblavabaliai
Spercheidae
Smulkūs (5—7 mm) vabalai. Kūnas pla­
tus, ovalus, išgaubtas. Tarp priešnuga­
rėlės ir antsparnių šonų yra aiškus kampas.
Priekaktis pailgas, jo priekinis kraštas
su trikampiška, gilia, plačia išpjova. An­
tenos iš 6 narelių, tokio pat ilgio kaip
apatinių žandų čiuopikliai. Priešnugarėlė
lygi. Visos letenos iš penkių narelių,
penktasis narelis ne trumpesnis už kitus,
kartu paėmus. Antsparnių epipleuros pla­
čios, iki viršūnės beveik vienodo pločio.
Lervos trumpos, plačios, verpstiškos.
Galva didelė, plati. Segmentų šonai su
plaukuotomis kūgiškomis ataugėlėmis.
Lietuvoje 1 rūšis.
Gentis
Spercheus Kug. in III.
Margasis dumblavabalis. S. e m a r g in a tu s
Schall., 3,4 (I).
Kūnas 5,5—7 mm (84 pav.), plačiai
ovalus, išgaubtas, juodas, matinis. Prie­
kakčio ir priešnugarėlės šonai rausvi; ant­
sparniai murzinai geltonai rudi, gausiai iš­
marginti juodomis dėmelėmis. Antenų
pirmasis narelis ir čiuopikliai rausvi,
kojos rudos. Užpakalinių letenų galinis
narelis daug ilgesnis už kitus, kartu pa­
ėmus. Priešnugarėlė plati, tačiau siauresnė
už antsparnius; plačiausia per vidurį.
Gyvena stovinčio vandens telkinių pa­
krančių juostoje, tarp vandens augalų,
ypač tarp nendrių šaknų, dumble.
84 pav. Dumblavabalis; Spercheus emarginatus
93
8 šeima
Mauravabaliai
Georissidae
Smulkūs vabalai. Kūnas trumpas, apvalus,
išgaubtas. Priešnugarėlė lyg gaubtas den­
gia iš viršaus. Priešnugarėlės mikroskulp-
tūra nelygi: iš duobučių ir išilginių linijų.
Antenos trumpos, mažytės, iš 9 narelių.
Ketvirtasis narelis pailgas, buoželė iš 3 na­
relių. Antenos gali būti įguldomos į duo­
butes, esančias priešnugarėlės paplatėju­
sių šoninių kraštų apačioje. Pilvelis iš 5
segmentų; pirmasis stambiausias. Prieš-
krūtinėlė į priekį nuo dubenėlių plėvelinė,
ją pridengia paplatėję dideli plokštelių
formos priekiniai dubenėliai. Kojos plo­
nos, visos letenos iš keturių narelių.
Vabalai ir lervos (63 pav., d ) gyve­
na smėlėtuose drėgnuose upių krantuose,
dažniausiai prie pat vandens. Jų kūną
dažnai dengia dumblo plutelė.
Pasaulyje mauravabalių 44 rūšys, pri­
klausančios vienai G e o r is s u s genčiai;
Lietuvoje 1 rūšis.
Gentis
Georissus Latr.
Paprastasis mauravabalis. G . c r e n u la tu s
Rossi., 3, 4 (I). Kūnas 1,5—2,1 mm
(85 pav.), juodas. Priešnugarėlės užpaka­
linė didesnioji dalis lygi, jos priekinis ir
užpakalinis kraštas su randeliu, prieki­
nė dalis su skulptūra; viduryje su 1—3
išilginėmis vagutėmis. Vidurinė vagutė už­
eina ant užpakalinės lygios priešnugarėlės
dalies. Viršutinė pusė žvilganti. Antspar­
niai su eilėmis rupių ir tankių taškų; prie-
siūlinė vagutė gili.
85 pav. Mauravabalis; Georissus crenulatus
Antšeimis. Kudravabaliniai. Hydrophiloidea
Eurosibirinė rūšis. Gyvena smėlėtuose
drėgnuose upių krantuose. Aptiktas
1991 05 19 Noreikiškėse (Kauno raj., leg.
V. Tamutis).
9 šeima
Kūdravabaliai
Hydrophilidae
Šeimai priklauso įvairaus dydžio (1,1 —
47 mm) ir formos vabalai. Dažniausiai kū­
nas pailgas, ovalus, viršutinė pusė išgaub­
ta, apatinė — plokščia. Antenos trum­
pos, dažnai trumpesnės už apatinių žan­
dų čiuopiklius, iš 7—9 narelių. Jų pir­
masis narelis (stiebelis) ilgas, buoželė daž­
niausiai apaugusi smulkiais matiniais plau­
keliais, iš 3 narelių. Priekiniai dubenėliai
verpstiški, kyšantys, viduriniai ir užpakali­
niai — skersiniai. Kojos irkliškos, daž­
niausiai apaugusios plaukeliais. Visos le­
tenos iš 5, rečiau iš 5—4—4 narelių.
Lervos verpstiškos, kūno gale su cer-
kais (63 pav., e, f ) , kai kurių rūšių
kūno šonuose yra ilgos trachėjinės žiau­
nos.
Lietuvoje paplitusius kūdravabalius pa­
gal gyvenamąsias vietas galima suskirs­
tyti į 3 ekologines grupes. Daugiausia
(54%) kūdravabalių gyvena vandenyje.
Vieni iš jų gerai plaukioja, kiti tik ropoja
vandens augalų stiebais arba tūno po
akmenimis. Vandenyje gyvenančios rūšys
kiaušinius deda į kokonus, kurie plūdu­
riuoja vandens paviršiuje arba yra pri­
tvirtinti prie vandens augalų stiebų arba
lapų. Kai kurių rūšių patelės kokonus
nešioja pilvelio gale. Šios grupės kūdra­
vabalių lervos plėšrios, stambesnės gali
kenkti žuvų mailiui. Vandenyje gyvenan­
čių rūšių lervos lėliukėmis virsta drėgnoje
krantų dirvoje. Vabalai žiemoja drėgnose
samanose, po nukritusiais lapais, po atšo­
kusia senų kelmų žieve.
Antra ekologinė grupė, kuriai priklauso
apie 27% mūsų faunos kūdravabalių
( C h a e ta r th r ia , C o e lo s to m a , kai kurie
C e r c y o n ir kt.), vystosi netoli vandens —
detrite, įvairiose sąnašose, pūvančiose au­
94
galų liekanose, po nukritusiais lapais, sa­
manomis.
Trečia ekologinė grupė, kuriai prik­
lauso apie 19% Lietuvoje aptinkamų kūd­
ravabalių, vystosi šviežiame galvijų mėšle
ir įvairiuose puvėsiuose. Šiai grupei prik­
lauso S p h a e r id iu m , dauguma C e r c y o n ,
kai kurie C r y p to p le u r u m ir kitų genčių
vabalai.
Pasaulyje apie 2000 rūšių. Lietuvoje
aptiktos 48 rūšys (6—8 rūšys ieškotinos).
Gentis
Coelostoma Brullė
Rutuliškasis kūdravabalis. C . o r b ic u la r e
Fabr., 2—5 (V). Kūnas 3,5—4,5 mm
(86 pav., a ) , platus, beveik pusiau rutu­
liškas, juodas, žvilgantis, su vienodai išsi­
dėsčiusiais tankiais taškais. Priešnugarėlės
šoniniai kraštai ir antsparnių viršūnė per­
sišviečiantys, raudoni. Antenų botagėlis
ir letenos geltonai raudoni. Antsparniai
be išilginių vagučių, yra tik plona prie-
siūlinė vagutė. Blauzdos su nedideliais
danteliais. Skydelis trikampiškas, kiek pa­
ilgas.
Aptinkamas stovinčiame ir tekančiame
vandenyje, pelkėtose vietose, dumble, po
sąnašomis, nukritusiais lapais ir kitomis
pūvančiomis augalų liekanomis.
Gentis
M ėšlinukai
Sphaeridium Fabr.
Vabalai 4—7 mm ilgio. Kūnas platus,
išgaubtas, beveik rutuliškas. Antsparniuo-
se yra geltonai raudonos dėmės. Ants­
parniai padrikai taškuoti, be taškų eilių
ir vagučių, tik su priesiūline vagute. Sky­
delis labai ilgas ir siauras. Blauzdos su
stambiais spygliais.
Vabalai vystosi galvijų mėšle. Lietuvoje
4 rūšys: S . b ip u s tu la tu m Fabr., 2,3,5 (III);
S . lu n a tu m Fabr. ( b ip u s tu la tu m Hbst.),
3—5 (II); S . s c a r a b a e o id e s L., 3—5
Šeima. Kūdravabaliai. Hydrophilidae 95
(IV); S . s u b s tr ia tu m Fald. (s e m is tr ia tu m
Cast.), 5 (I).
Grambuoliškasis mėšlinukas. S . s c a r a ­
b a e o id e s L. Kūnas 5—7 mm (86 pav.,
b ) , juodas. Priešnugarėlės užpakalinio
krašto abiejose pusėse yra nedidelis įlin­
kis; užpakaliniai kampai buki. Antsparnių
viršūnės su geltonai raudona skersine dan­
tytais kraštais dėme, ir už pečių su įžam­
bia, plačiai pleištiška, rausva dėme. Blauz­
dų pamatinė dalis ir letenos rausvos. Yra
86 pav. Kūdravabaliai: a — Coelostoma orbiculare;
daug spalvinių aberacijų. b — Sphaeridium scarabaeoides; c — Cercyon ustu­
Lietuvoje dažnas ganyklose. Vystosi latus
šviežiame karvių mėšle. Generacijos truk­
mė — vieneri metai. Žiemoja .vabalai po juodai blizgantis. Antsparnių viršūnėje
yra skersinė raudona dėmė, per vidurį
mėšlo krūvelėmis, kartais viršutiniuose
dirvos sluoksniuose. perskirta juoda antsparnių siūle. Antenų
botagėlis, čiuopikliai ir letenos geltonai
raudonos. Galva ir priešnugarėlė smulkiai
Gentis ir tankiai taškuoti. Antsparnių priekinė
dalis su negiliomis, užpakalinė — su gi­
Puvėsinukai
lesnėmis vagutėmis.
Aptinkamas pūvančiose augalų lieka­
Cercyon Leach
nose, ekskrementuose, upių krantuose, po
sąnašomis.
Smulkūs (1,3—4,0 mm) vabalai. Kūnas
platus, ovalus. Antsparniai smulkiai taš­
kuoti, su ryškiomis taškų eilėmis arba taš­ Gentis
kuotomis vagutėmis ir įsprausta priesiū­
line vagute. Viršutinė pusė plika. Megasternum Muls.
Vabalai aptinkami mėšle, po pūvančio­
mis įvairių augalų liekanomis, upių krantų Kempininis kūdravabalis. M . b o le to p h a -
sąnašose ir dumble. gum Marsh., 1—3,5 (II). Kūnas 1,7—
Lietuvoje 17 rūšių (1—2 ieškotinos): 2,0 mm (87 pav., a ) , trumpas, ovalus,
C. lit to r a li s Gyli., 1 (I); C . la m in a tu s suapvalėjęs, rudai juodas, rudas arba ru­
Sharp, 3,5 (I); C . u s tu la tu s Preyssl., 3,5 dai raudonas, blizgantis. Antenos, čiuo­
(IV); C . b if e n e s tr a tu s Kūst., 2,3,5 (I); pikliai ir kojos šviesiai raudonai gelto­
C. m a r in u s Thoms., 3,5 (II); C . c o n - nos. Viršutinė pusė labai švelniai taškuo­
v e x iu s c u lu s Steph. ( lu g u b r is Payk.), 1,3,5 ta, antsparniai kiek tankiau taškuoti, su
(IV); C . g r a n a r iu s Er., 1,4 (V); C . h a - neryškiomis taškų eilėmis. Priesiūlinės va­
e m o r r h o id a lis Fabr., 2—5 (II); C. im p - gutės pėdsakai matyti tik prie antspar­
re s s u s Sturm, 3,5 (I) (82 pav.); C. la - nių viršūnės. Nuo C e r c y o n lengva ats­
te r a lis Marsh., 2—5 (II); C. m e la n o c e p - kirti, nes priekinių blauzdų viršūnių išo­
h a lu s L., 3—5 (II); C . p y g m a e u s III., rinėje dalyje yra gili išpjova.
3—5 (I \ ) \ C . ą u is ą u iliu s L., 1,3—5 (III); Aptinkamas drėgnose vietose, po pūvan­
C. te r m in a lu s Marsh., 5 (II); C . tr is tis čiais nukritusiais lapais ir spygliais, po
III., 1,3,4 (II); C. u n ip u n c ta tu s L., 3,5 trūnijančia medžių žieve, mėšlo krūvose,
(II); C. a n a lis Payk. (f la v i p e s Thunb.), medžių kempinėse (82 pav.).
3 - 5 (I).
Raudondėmis puvėsinukas. C . u s tu la tu s
Preyssl. Kūnas 2,5—3,0 mm (86 pav.,
c ) , trumpas, ovalus, stipriai išgaubtas,
Antšeimis. Kudravabaliniai. Hydrophiloidea
Gentis
Cryptopleurum Muls.
Smulkūs (1,6—2,0 mm) vabalai. Kūnas
juodas, kiek blizgantis, trumpas, ovalus,
antsparnių viršūnės kiek nusmailėjusios;
viršutinė pusė apaugusi smulkiais plau­
keliais. Antsparniai kartais rudi, pečių
gumburėliai rudai rusvi. Čiuopikliai, an­
tenų botagėlis ir kojos rausvi.
Vabalai vystosi detrite, pūvančiuose au­
galuose, mėšle.
Lietuvoje 2 rūšys: C . c r e n a tu m Panz.,
2,3 (I); C. m in u tu m Fabr., 2,3,5 (V).
Nykštukinis kūdravabalis. C . m in u tu m
Fabr. Kūnas 1,6—2,0 mm (87 pav., b ) .
Kakta su negilia, per vidurį pertraukta
vagute. Antsparniai su ryškiomis vagutė­
mis ir priekyje su lėkštomis, užpakalinė­
je dalyje ryškiai išgaubtomis lysvelėmis.
Lietuvoje labai dažnas po pūvančiais
augalais, detrite, mėšlo krūvose.
Gentis
Hydrobius Leach
Įvairiaspalvis kūdravabalis. H . f u s c ip e s
L., 1—5 (III). Kūnas 6,0—7,5 mm (87
pav., c), trumpas, ovalus, viršutinė pusė
tankiai taškuota. Juodas, kartais kiek ru­
do ar bronzinio atspalvio. Antsparniai
su 10 gilių taškuotų vagučių. Neporinės
lysvelės (išskyrus pirmą) su viena ne­
taisyklinga eile stambokų gilių taškų. Ko­
jos rusvos, šlaunų pamatinė dalis tam-
87 pav. Kūdravabaliai: a — Megasternum boletop-
hagum; b — Cryptopleurum minutum; c — Hydro­
bius fuscipes
96
sesnė arba šlaunys tamsiai rudos, letenos
plonos.
Gyvena įvairiuose nepavėsinguose van­
dens telkiniuose. Pastaraisiais metais kai
kurie autoriai [3] H . f u s c ip e s spalvines
aberacijas (H . r o tt e n b e r g ii Gerh., H . s u b -
r o tu n d u s Steph.) laiko savarankiškomis
rūšimis. Apie jų paplitimą Lietuvoje duo­
menų nėra.
Gentis
Limnoxenus Motsch.
Juodasis kūdravabalis. L . p ic ip e s Fabr.
( n ig e r Zsch.), 4 (I). Kūnas 8—9,5 mm,
juodas, blizgantis, dažnai žalsvo atspalvio.
Antenų pirmieji nareliai, čiuopikliai ir
kojos rusvi. Prieškrūtinėlė ir vidukrūti-
nėlė su aštriu kyliu, jis matomas ir prie­
kinėje prieškrūtinėlės dalyje. Pilvelis iš
5 sternitų. Antsparniai su plonomis va­
gutėmis. Viršus tankiai ir smulkiai taš­
kuotas.
Vabalai gyvena nedideliuose vandens
telkiniuose, upių užtakiuose (leg. A. Mer-
žijevskis).
Gentis
Anacaena Thoms.
Smulkūs (2,3—3,0 mm), ovalūs vabalai.
Antsparniuose taškuotų vagučių nėra, gali
būti tik priesiūlinė vagutė. Užpakalinių
letenų pirmasis narelis labai trumpas. Apa­
tinių žandų čiuopikliai trumpi, jų gali­
nis narelis ilgesnis už priešpaskutinį.
Blauzdos su stipriais spygliais.
Vabalai gyvena nedideliuose stovinčio
vandens telkiniuose.
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina).
A . lim b a ta Fabr., 1—5 (V). Kūnas
2,3—2,8 mm (88 pav., a ) , pailgas, ovalus,
išgaubtas, tankiai taškuotas. Tamsiai ru­
dai juodas, blizgantis, priešnugarėlė ir
antsparniai su geltonai rudu šoniniu ap­
vadu. Antenų botagėlis ir čiuopikliai ru­
dai geltoni. Paskutinis čiuopiklių narelis
visas arba iš dalies juodas. Kojos rudai
raudonos, šlaunų vidinė pusė tamsesnė.
Šeima. Kūdravabaliai. Hydrophiiidae
Dažnai priešnugarėlė ir antsparniai (išs­
kyrus pastarųjų diską) geltonai rudi. Yra
daug spalvinių aberacijų.
Paplitęs visoje Palearktikoje. Gyvena
įvairiuose augalais apaugusiuose tvenki­
niuose, kūdrose, grioviuose, durpynuose,
kartais sausumoje, drėgnose vietose.
Gentis
N arinukai
Laccobius Er.
Smulkūs (2,0—4,0 mm), beveik pusiau
rutuliški vabalai. Antsparniai su tankiomis
taškų eilėmis, be gilių vagučių, nėra ir
priesiūlinės vagutės. Žandų čiuopikliai
trumpesni už galvą, jų paskutinis nare­
lis kiek ilgesnis už priešpaskutinįjį. Pil­
velis iš 6 sternitų. Letenų galinis nare­
lis pastebimai plonesnis už pirmąjį. Už­
pakalinės blauzdos kiek įlinkusios į vidų.
Galva tamsi, rudo arba bronzinio ats­
palvio, kartais prieš akis yra geltonos
dėmelės. Priešnugarėlė su skersine tamsia,
šonuose dantyta dėme. Antenų pamatinė
dalis, čiuopikliai ir kojos geltoni.
Vabalai gyvena įvairiuose, paprastai
stovinčiuose, kartais tekančiuose vandens
telkiniuose. Sujudinus vandenį, jie tuojau
išplaukia į paviršių.
Lietuvoje 4 rūšys (1—2 rūšys ieškoti­
nos): L . b ip u n c ta tu s Fabr., 3,5 (IV);
L . m in u tu s L., 1—3,5 (III); L . s tr ia -
tu lu s Fabr. ( n ig r ic e p s Thoms.), 5 (I);
L . s in u a tu s Motsch., 3 (I).
Juodagalvis narinukas. L . s tr ia tu lu s
Fabr. Kūnas 3,4—4,0 mm (88 pav., b ) ,
apvalus, labai išgaubtas. Galva juoda,
bronzinio atspalvio, kartais prieš akis bū­
na siaura gelsva dėmelė. Priešnugarėlė
smulkiai raukšlėta su didele juodai ruda
dėme, kurios šoniniai kraštai karpyti.
Antsparniai šviesūs, šiaudų spalvos, kar­
tais su tamsesnėmis dėmelėmis. Antspar­
nių taškų eilės nelabai taisyklingos, jų
tarpueilių ribos vietomis neryškios, taškai
tamsūs.
Aptinkamas nedideliuose stovinčio ar­
ba lėtai tekančio vandens telkiniuose.
7. 1834
97
Gentis
Helochares Muls.
Vabalų (4,0—6,5 mm) antsparnių šonai
lygiagretūs, tarp priešnugarėlės ir ants­
parnių yra įsmauga. Viršutinė pusė kiek
išgaubta. Priešnugarėlės pamatinė dalis
be randelio. Antsparniai be priesiūlinės
vagutės. Jie paprastai su persišviečiančio-
mis tamsiomis išilginėmis linijomis. Apati­
nių žandų čiuopikliai ilgesni už antenas.
Gyvena stovinčiuose ir lėtai tekančiuo­
se nedideliuose vandens telkiniuose, kar-
a b c
88 pav. Kūdravabaliai: a — Anacaena limbata;
b — Laccobius striatulus; c — Helochares lividus
tais net efemerinėse molingose kūdrose.
Patelės pilvelio apačioje nešioja kokoną
su kiaušiniais tol, kol išsirita lervos.
Lietuvoje 2 rūšys: H . liv id u s Forst.,
5 (V); H . o b s c u r u s Mūll. (g r is e u s Fabr.),
2—5 (IV).
H . liv id u s Forst. Kūnas 4,0—6,0 mm
(88 pav., c); viršutinė pusė šviesiai ru­
dai geltona, blizganti, tankiai, švelniai
taškuota. Tarpai daug didesni už taškus.
Antsparniai su 3 ryškiomis rupių taškų
eilėmis. Kakta prie akių stambiai taškuo­
ta. Kūno apatinė pusė ir šlaunys juodos.
Labai dažnas stovinčio, retesnis lėtai
tekančio vandens telkiniuose. Aptinkamas
efemerinėse, pilnose vandens molduo­
bėse.
Antšeimis. Kudravabaliniai. Hydrophiloidea
Gentis
Enochrus Thoms. (Philydrus Sol.)
Kūnas 3,0—6,5 mm ilgio, ovalus. Apati­
nių žandų čiuopikliai ilgi, jų galinis na­
relis trumpesnis arba lygus priešpaskuti­
nio narelio ilgiui. Vidurinės ir užpaka­
linės letenos iš 5 narelių. Priešnugarėlės
pamatinė dalis su labai plonu randeliu.
Antsparniai be vagučių, tik su neryškia,
priekyje sutrumpėjusia priesiūline vagute.
Antsparniai dažnai su neryškiomis tamsio­
mis juostelėmis.
Gyvena stovinčiame vandenyje. Lie­
tuvoje 7 rūšys* (1—2 rūšys ieškotinos):
E . m e la n o c e p h a lu s Oliv., 1,5 (I); E . o c h -
r o p te r u s Marsh, ( f r o n ta lis Er.), 3,5 (IV);
E . ą u a d r ip u n c ta tu s Hbst. ( f u s c ip e n a is
Thoms.), 3,5 (IV); E . te s ta c e u s Fabr.,
1,3—5 (III); E . a f f in is Thunb., 1—3,5
(III); E . c o a r c ta tu s Gred., 3,5 (III);
E . b ic o lo r Fabr., 1 (I).
Užutekinis kūdravabalis. E . te s ta c e u s
Fabr. Kūnas 5,5—6,5 mm (89 pav., a ) ,
pailgas, ovalus, išgaubtas, geltonai rudas
arba rausvai rudas. Kaktos užpakalinė
dalis, o patelių — viršutinė lūpa bei ne­
pastovios formos dėmė galvos kapsulės
viduryje, juodos. Apatinių žandų čiuopik-
lių antrojo narelio bent apatinė dalis
juosva. Priešnugarėlė kartais su 4 juodo­
mis mažomis dėmelėmis. Antsparnių pečių
gumburėliai plačiai suapvalėję, dažnai jie
būna tamsesni. Kartais antsparniai persi­
šviečia ir matyti tamsios linijos. Antspar­
nių ir priešnugrėlės kraštai su plačiu
šviesesniu apvadu. Apatinė kūno pusė ir
šlaunų pamatinė dalis juoda.
Aptinkamas stambesniuose vandens tel­
kiniuose, rečiau lėtai tekančių upių užu­
tekiuose.
* Anksčiau [61] buvusios savarankiškos rū­
šys — Enochrus fuscipennis Thoms. ir E. ąuadri­
punctatus Hbst.— naujoje sistematikoje [3] laiko­
mos sinonimais.
98
Gentis
Cymbiodyta Bedel
Geltonkraštis kūdravabalis. C. m a r g in e lla
Fabr., 1,3—5 (III). Kūnas 3—4 mm
(89 pav., b ) , juodas arba juodai rudas.
Priešnugarėlės kraštai ir antsparnių šo­
nai rudai geltoni. Vidurinės ir užpaka­
linės letenos iš 4 narelių. Priešnugarė­
lės pamatinė dalis be randelio. Apatinių
žandų čiuopiklių galinis narelis tokio il­
gio, kaip priešpaskutinis narelis. Ants­
parniai su priesiūline vagute; priekyje
ji išnykusi.
Vabalai gyvena įvairiuose stovinčio
vandens telkiniuose, ypač iškastų durpių
duobėse (82 pav.).
Gentis
Chaetarthria Steph.
Nykštukinis kūdravabalis. C h . s e m in u lu m
Hbst., 3—5 (III). Kūnas 1,1 —1,5 mm
(89 pav., c), trumpas, platus, ovalus,
labai išgaubtas — beveik rutuliškas, juo­
das, blizgantis. Tai mažiausias Lietuvoje
paplitęs kūdravabalis. Priešnugarėlės siau­
ras šoninis randelis ir antsparnių viršū­
nė raudoni, persišviečiantys. Antenos,
čiuopikliai ir kojos raudonai rudi. Viršuti­
nė pusė beveik lygi, tik antsparniai smul­
kiai ir gana tankiai taškuoti, tačiau taškų
eilių nėra. Letenos labai trumpos — daug
trumpesnės už stiprias blauzdas.
a b e telis. Patinų priekinių letenų paskutinis
89 pav. Kudravabaliai: a — Enochrus testaceus;
h — Cymbiodyta marginella; c — Chaetarthria se­
minulum
t
Šeima. Kudravabaliai. Hydrophilidae 99
Aptinkamas Palearktikoje. Gyvena įvai­
riuose stovinčio ir tekančio vandens tel­
kiniuose, kartais ežerų krantuose, drėg­
nose vietose, detrite, po sąnašomis ir smė­
lyje-
Gentis
T ikrieji kudravabaliai
Hydrophilus O. F. Mull.
Žygiškasis kūdravabalis. H . c a r a b o id e s L.,
3—5 (II). Kūnas 14—18 mm (90 pav., a b
b ) , ovalus, juodas kiek žalsvo atspalvio. 90 pav. Kudravabaliai: a — Berosus luridus;
Priešnugarėlės pamatinė dalis tiesi. An­ b — Hydrophilus caraboides
tenų pirmieji nareliai ir čiuopikliai rau­
donai geltoni. Prieškrūtinėlės kylis ištįsęs
į spyglį ir nukreiptas atgal. Antsparniai
su neryškiomis vagutėmis ir netaisyklin­
gomis taškų eilėmis. Pilvelis matinis, ana­
liniame sternite yra lygi, blizganti pailga
dėmelė.
Gyvena nedideliuose stovinčio vandens
telkiniuose, tvenkiniuose, kūdrose, balose.
Kai kurių autorių duomenimis, vabalas
nykstantis, praėjusiame šimtmetyje Euro­
poje buvo gerokai dažnesnis.
Gentis
D egutvabaliai
Hydrous Dahl. 91 pav. Kūdravabalis; Hydrous piceus
Stambūs (32—47 mm), pailgi, ovalūs, buoniškos, naikina žuvų mailių, žalingos.
kiek žalsvo atspalvio vabalai. Genčiai Užaugusios lervos apleidžia vandenį ir,
priklauso ne tik Lietuvoje, bet apskritai drėgnoje kranto žemėje pasigaminusios
stambiausi kudravabaliai. Pakrūtinėlės lopšelį, virsta lėliukėmis.
kylis išsikiša už užpakalinių dubenėlių. Lietuvoje 2 rūšys: H . a te r r im u s Esch.,
Antsparnių vagutės užpakalinėje dalyje 2,4,5 (III) (82 pav.); H . p ic e u s L., 1,3—
tarpusavyje poromis suartėja, o priekyje 5 (II).
jos išsiskiria. Vidurinės ir užpakalinės le­ Paprastasis degutvabalis. H . p ic e u s L.
tenos labai paplatėjusios, vidinė jų pusė su Kūnas 34—47 mm (91 pav.), pailgas,
tankiais plaukiojimo plaukeliais. Nagų ovalus, juodas, žalsvo atspalvio. Pilvelio
pamatinėje dalyje yra stambus aštrus dan­ šonuose yra mažos geltonai raudonos dė­
melės. Antenos ir čiuopikliai vienspalviai,
narelis trikampiškai paplatėjęs. gelsvai rusvi. Pilvelis, žiūrint iš apačios,
Vabalai gyvena stambesniuose vandens stogiškas. Vabalai gerai skraido.
telkiniuose, ypač ežeruose. Lervos gro- Vandenyje vabalai papildo oro atsar-
Antšeimis. Krypunėliniai. Histeroidea 100 Šeima. Taigvabaliai.'Sphaeritidae 101

gas per antenas. Jie plaukia prie pat užutekiuose, apaugusiuose žoliniais auga­ yra duobutės antenų buoželėms paslėpti
vandens paviršiaus ir iškiša pirmąjį buo­ lais, kūdrose, duobėse bei efemerinėse ( į o v e a a n te n n a l is ) . Vidukrūtinėlė trumpa.
želės narelį iš vandens, o buoželė tuo pelkutėse. Pakrūtinėlė didoka, glaudžiai suaugusi su
metu liečiasi su prieškrūtinio priekiniu vidukrūtinėlė. Antsparniai kieti, viršū­
kampu. Vabalui plaukiant, oro srovė išil­ nėje sutrumpėję, dažnai su taškuotomis
gai buoželės patenka prie kvėptukų. Antšeimis vagutėmis, kartais tarpueiliai stipriai taš­
Vabalas paplitęs beveik visoje Paleark- kuoti, tuomet vagutės neryškios. Vagu­
tikoje. Dažnas Europos pietinėje ir vi­ Krypunėliniai čių būna ne daugiau kaip 7. Prie ants-
durinėje dalyje. pamių pečių būna kiek įstriža petinė
Lietuvoje retas. Per Lietuvą ar kiek Histeroidea 92 pav. Taigvabalis; Sphaerites glabratus vagutė ( s tr ia h u m e r a lis ) . Tarp petinės
šiauriau eina paprastojo degutvabalio vagutės ir antsparnių siūlės paprastai ma­
šiaurinė paplitimo riba. Gyvena ežeruose Krypūnėliniams priskiriamos 2 šeimos: Būdingas šiaurės taigoje. Lietuvoje tyti 6 vagutės. Šešta vadinama priesiūli-
ir tvenkiniuose, rečiau lėtai tekančių upių taigvabaliai (S p h a e r itid a e ) ir krypūnėliai subarktinio periodo reliktas. Grobuonis. ne (s tr ia s u tu r a lis ) . Vagutės dažnai būna
užutekiuose (82 pav.). ( H is te r id a e ). Manoma, jog Lietuvoje labai retas. Ap­ sutrumpėjusios, nesiekia antsparnių vir­
tinkamas pavasarį miškuose prie rūgs­ šūnių, arba visiškai išnykusios.
Gentis 10 šeima tančių medžio, ypač beržo, sulčių, taip pat Dubenėliai nesusiliečia. Šlaunys papras­
žemėje, persunktoje šių sulčių, bei pūvan­ tai suplotos, trumpos, apatinėje pusėje
Berosus Leach Taigvabaliai čiose beržo kempinėse. Kartais aptinkama yra vagutė blauzdai įdėti. Blauzdos plokš­
po nukritusiais lapais, samanomis, trūni­ čios, rausiamosios (ypač priekinės), daž­
Pailgi, ovalūs, 3,5—4,8 mm ilgio vaba­ Sphaeritidae jančiomis augalų liekanomis, rudenį — niausiai su danteliais arba šereliais. Prie­
lai. Skydelis siauras, ilgas, ryškiai taš­ po pūvančiais grybais. Rastas (96 pav.) kinių kojų blauzdų išorinėje pusėje daž­
kuotas, viršūnė smaili. Antsparnių vagutės Taigvabalių kūnas trumpas, ovalus, iš­ 1961 08 16 Kačerginės miške (leg. M. nai yra vagutė letenoms paslėpti. Letenos
išilginės. Vidutinių ir užpakalinių kojų gaubtas. Galva daug siauresnė už prieš- Mastauskas), 1984 04 30 Dukstynos ento- iš 5-5-5-narelių, tik retkarčiais iš 5-5-4.
blauzdos ir letenos apaugusios plaukio­ nugarėlę, įtraukta į prieškrūtinį, už akių mologiniame draustinyje (leg. R. Dvilevi- Pilvelis trumpas ir platus, matyti 7 ter-
jimo plaukeliais. Antenų 3 galiniai nareliai yra sąsmauka. Antenos iš 11 narelių, čius) ir 1986 m. liepos mėn. Druskinin­ gitai ir 5 sternitai. Antsparniai dažniau­
gauruoti. Priekinių dubenėlių duobutės buoželė trinarė. Antenos išaugusios prieš kuose (leg. S. Pileckis). siai nepridengia dviejų galinių tergitų:
atdaros. Priešnugarėlės ir antsparnių šonai akis po šoniniais galvos kraštais. Prieš­ propigidiumo ir pigidiumo.
nesudaro bendro išilginio apvalumo. Ant­ nugarėlės šoniniai kraštai aštrūs. Ants­ Krypūnėlių lervos (63 pav., g ) ištį-
sparnių pečiai aiškiai išsikiša. Antenos iš parniai su smulkių taškų eilėmis; vir­ 11 šeima susios, jų galva prognatinė. Kūnas bals­
7 narelių. Patinai, judindami pilvelį, iš­ šūnės tiesios, pigidiumo nedengia. Pilve­ vas, minkštas, tik galva ir priešnugarėlė
gauna garsą. lis iš 6 sternitų, pirmasis labai siauras. Krypūnėliai kieta, tamsiai ruda arba juoda. Antenos
Vabalai gerai plaukioja. Gyvena sto­ Priekiniai dubenėliai dideli, išsikiša virš trumpos — iš trijų narelių. Viršutiniai
vinčio vandens telkiniuose. prieškrūtinėlės, skersiniai, kaip ir užpa­ Histeridae žandai stiprūs, išsikiša į priekį, pjautu-
Lietuvoje 2 rūšys (1 rūšis ieškotina): kaliniai — susiliečia; viduriniai dubenė­ viški, vidinėje pusėje yra dantelis. Pilve­
B . s i g m t i c o l l i s Charp., 5 (I); B . lu r id u s liai atokiau vienas nuo kito. Letenos iš Vienas iš būdingiausių krypūnėlių požy­ lyje matyti 10 segmentų; dešimtas (ana­
L., 3,5 (III). 5-5-5 narelių, galinis narelis su 2 dide­ mių yra kietas, dažniausiai juodos spal­ linis) trumpas, su kietais urogomfais iš
Durpinis kudravabalis. B . lu r id u s L . liais ir 2 mažais nagais. vos, labai žvilgantis, ovalus, rečiau cilind­ dviejų narelių. Kojos trumpos — iš 5 na­
Kūnas 3,5—4,8 mm (90 pav., a ) , gel­ Pasaulyje taigvabalių tik 2 rūšys. Lie­ riškas ar plokščias kūnas. Antenos alkū- relių; letena suaugusi su nagu. Daugelio
tonai rudas. Galva, priešnugarėlė ir skyde­ tuvoje — viena rūšis. niškos, jų stiebelis ilgas, botagėlis iš 6—7 krypūnėlių rūšių lervos dar neaprašytos.
lis vario, aukso arba bronzos spalvos. narelių, su trinare glaudžia buožele. Gal­ Grobuonys — entomofagai. Minta kitų
Priešnugarėlės šonai su platesniu (prie­ Gentis va dažniausiai prognatinė, siauresnė už vabzdžių kiaušiniais, lervomis, lėliukėmis.
kinis ir užpakalinis kraštai su siauresniu) priešnugarėlę ir paprastai įtraukta į prieš­ Svarbūs, nes reguliuoja vabzdžių, kurie
geltonai raudonu apvadu. Antsparniai ne­ Sphaerites Duft. krūtinį. Akys nedidelės, kiek išgaubtos, su vystosi mėšle, dvėsenoje, puvenose, gausu­
gausiai juosvai dėmėti. Priešnugarėlė tan­ smulkiomis facetėmis. Priešnugarėlė daž­ mą. Lietuvoje žiemoja suaugėliai. Jie pa­
kiai ir rupiai taškuota, tarpai tarp taškų Paprastasis taigvabalis. S . g la b r a tu s Fabr., niausiai trapecinė, jos šonai apvalūs. Prieš­ sirodo anksti pavasarį ir, kadangi dau­
mažesni už taškus, per vidurį paprastai 3—5 (I). Kūnas 4,5—5,5 mm (92 pav.), nugarėlės šonai ir priekinis kraštas su guma rūšių ( H is te r , S a p r in u s , G n a th o n -
eina plona, lygi juostelė. Antsparniai su keturkampiškai ovalus, išgaubtas. Viršu­ randeliu (s tr ia m a r g i n a li s ) . Prieškrūtinė­ c u s ) vystosi tik apie 40 dienų, tai bir­
rupiomis taškuotomis vagutėmis ir taškuo­ tinė pusė blizganti, juoda, žalsvo atspal­ lės vidurinė dalis išgaubta, užpakalinis želio mėn. pasirodo nauja vabalų karta,
tomis lysvelėmis. vio, apatinė — juoda. Antsparniai su 9 ištįsęs kraštas skiria priekinių kojų du­ kurią galima matyti visą vasarą.
Išplitęs beveik visoje Palearktikoje. Ap­ švelnių taškų eilėmis, tarpueiliai lėkšti, benėlius. Daugumos rūšių prieškrūtinėlės Pagal stacijas krypūnėlius galima su­
tinkamas ežeruose, tvenkiniuose, upių lygūs su retais, smulkiais taškais. priekiniuose kampuose ar kitose vietose skirstyti į 6 ekologines grupes.
Antšeimis. Krypunėliniai. Histerpodea
Nekrofilinės rūšys aptinkamos dvėse­
noje. Tai gausios S a p r in u s ir H is te r gen­
tys. Minta įvairių musių, kurios vystosi
dvėsenoje, lervomis. S a p r in u s v ir e s c e n s
lapgraužių ( P h a e d o n , A g e la s ti c a ) lervas
gaudo dirvos ir net augalų paviršiuje.
Koprofilinės rūšys gyvena mėšle ir iš­
matose, rečiau pūvančių augalų liekanose.
Tai C h a lc in e llu s , H y p o c a c c u lu s , A th o lu s ,
kai kurie S a p r in u s , H is te r , M a r g a r in o -
tu s genčių vabalai. Negausi grupė.
Detritofilinės rūšys naikina vabzdžius,
kurie vystosi pūvančiose augalų liekanose.
Aptinkamos ir prie ištekančių lapuočių
medžių sulčių. Tai A b r a e u s , A c r itu s , D e n -
d r o p h ilu s , kai kurie H is te r , H y p o c a c c u s
genčių vabalai.
Nidikolinės rūšys gyvena paukščių liz­
duose ir žinduolių urvuose, minta blusų
ir dvisparnių lervomis. Lietuvoje ši grupė
ištirta nepakankamai. Jai priklauso kai
kurie G n a th o n c u s , D e n d r o p h ilu s bei M a r -
g a r in o tu s genčių vabalai.
Dendrofilinės rūšys aptinkamos po me­
džių žieve ir medienoje, ksilofagų takuose.
Tai labai naudingi krypūnėliai ( P le g a -
d e r u s , P a r o m a tu s , P la ty s o m a , C y l i s t e r ).
Minta kinivarpų, skaptukų ir kitų ksi­
lofagų kiaušiniais bei lervomis.
Mirmekofilai gyvena skruzdėlynuose.
Šiai negausiai ir nepakankamai ištirtai
Lietuvoje grupei priklauso H e ta e r iu s bei
M y r m e t e s gentys.
Lietuvos krypūnėlių faunoje aptinka­
mos visame pasaulyje paplitusios rūšys —
G n a th o n c u s r o tu n d a tu s , A th o lu s b im a c u -
la tu s , transpalearktinės rūšys ( A b r a e u s
g lo b o s u s , S a p r in u s s e m i s t r i a t u s ) , tačiau
gausiausios eurosibirinės dendrofilinės
rūšys, būdingos Europos ir Sibiro miško
bei miškastepių zonoms. Lietuvoje rasta
būdingų stepių zonai rūšių: H ip o c a c c u -
lu s r u f ip e s , H is te r ą u a d r in o ta tu s .
Pasaulyje krypūnėlių aprašyta daugiau
kaip 3800 rūšių; dauguma būdinga tro­
pikams. Lietuvoje 52 rūšys. Respublikoje
dar ieškotina apie 12—15 nidikolinių,
dendrofilinių bei mirmekofilinių rūšių.
102
Gentis
Teretrius Er.
Fabricijaus krypūnėlis. T . p ic ip e s Fabr.
( f a b r ic i i Maz.), 3 (I). Kūnas 1,8—2,4
mm (93 pav., a ) , ritinėliškas, intensy­
viai juodas, žalsvo atspalvio. Antsparnių
išorinis ir užpakalinis kraštai rausvi, per­
sišviečiantys. Antenos ir kojos rusvos;
buoželė tamsesnė. Galva smulkiai ir tan­
kiai taškuota, viduryje yra nedidelė, stam­
baus taško formos duobutė. Priešnugarė-
lėje taškai pailgi, netankūs. Antsparniai
pailgi, už pamatinės dalies yra nedidelė
skersinė įduba. Priekinės blauzdos su 5,
vidurinės su 4 arba 5, užpakalinės su 2
danteliais.
Aptinkamas ant senų, puvinio pažeistų
tuopų bei gluosnių, skaptuko P tilin u s f u s -
c u s takuose, taip pat ant ąžuolo bei ber­
žo, kartu su L y c tu s lin e a r is , kartais po
pušies žieve. Bionomija ištirta nepakan­
kamai. Manoma, jog minta skaptukais,
grąžtvabaliais, balangraužiais. A. Palionis
[58] 1931 07 14 aptiko Povilauskuose
(96 pav.).
Gentis
Plegaderus Er.
Vabalai 1,0—1,8 mm ilgio, ovalūs arba
beveik apskriti; dažniausiai rudi. Antspar­
niai be ryškių vagučių. Priešnugarėlės
šonai su pailgais voleliais ir per vidurį
su skersine, kartais neryškia vagute. Prieš-
krūtinėlė su giliais įdubimais.
Vabalai aptinkami po žieve ir įvairių
medžių trūnėsiuose.
Lietuvoje 4 rūšys: P . s a u c iu s Er., 2
(I); P . v u ln e r a tu s Panz., 2,3,5 (II); P .
c a e s u s Hbst., 3 (I); P . d is s e c tu s Er.,
1 (I)*.
* Dar praeitame šimtmetyje F. Lentz’as nurodo,
jog Plegaderus dissectus gyvena Klaipėdos krašte
[34]. Tačiau A. Horion’as abejoja, ar ši rūšis išplitusi
Kaliningrado srityje [16], o B. Burakovvski’is ir kt.
teigia, kad patikimos rūšies radimvietės yra tik LR
pietinėje dalyje [3], todėl abejotinas F. Lentz’o
apibūdinimas.
Šeima. Krypūnėliai. Histeridae 103
Pūzrinis krypūnėlis. P . s a u c iu s Er. Kū­
nas 1,5—2,0 mm (93 pav., b ) , juodai
rudas, žvilgantis; antenos ir kojos raus­
vai rudos. Priešnugarėlėje taškai smul­
kūs, priekinėje dalyje tankesni. Antspar­
niai taškuoti rupiau ir tankiau; siūlė lygi,
kiek iškilusi. Prieškrūtinėlė su dviem išil­
ginėmis plaukuotomis duobutėmis. Prie­
kinės blauzdos paplatėjusios, su smulkiais
spygliukais.
Gyvena sausesnėse augimvietėse, po a b c
spygliuočių medžių žieve, kinivarpų (Ip s, 93 pav. Krypūnėliai: a — Teretrius picipes; b —
O r th o to m ic u s , T o m ic u s ir kt.) takuose. Plegaderus saucius; c — Chetabraeus globulus
parniuose taškai nesusilieja, jie rupūs,
Gentis bet retesni negu priešnugarėlėje.
Aptinkamas po trūnijančių lapuočių
Chetabraeus Port. medžių (ąžuolų, gluosnių) žieve, skruz­
dėlių L a s iu s bei C a m p o n o tu s kaimynys­
Šeriuotasis krypūnėlis. C h . g lo b u lu s
Creutz., 5 (I). Kūnas 1,3—1,6 mm (93 tėje.
pav., c), juodas, kiek žvilgantis, viršus
Gentis
apaugęs retais buožiškais šereliais. Užpa­
kalinėje antsparnių dalyje taškai jungiasi
Acritus Lee.
į neryškias vagutes. Galva su švelniomis
taškuotomis raukšlelėmis. Priešnugarėlė
Vabalai 0,7—1,0 mm ilgio, ovalūs, daž­
truputį skersinė, į priekį siaurėjanti. Prieš­
niausiai rudi. Priekinės blauzdos nepla-
nugarėlės taškai tankūs, ypač šonuose ir
čios, jų išorinis kraštas su eile smulkių
priekinėje dalyje. Prieškrūtinėlė plati, su
aiškia skersine įduba. Kojos šviesesnės spyglių.
Vabalai aptinkami po medžių žieve,
už kūną.
trūnijančioje medienoje, skruzdėlynuose
Gyvena išdžiūvusiame karvių, arklių
ir avių mėšle, taip pat po pūvančiomis bei grybuose.
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina).
augalų liekanomis, rečiau dvėsenoje ir
grybuose. Aptiktas ties Kaltanėnais (leg. Nykštukinis krypūnėlis. A . m in u tu s
Hbst., ? (I). Kūnas 0,8—1,0 mm (94
Mazurowie, 1939; 96 pav.).
pav., b ) , kiek suplotas, rausvas arba gel­
tonai rudas; kojos ir antenos rausvos,
Gentis buoželė geltona. Kūno viršus blizgantis,
su aiškiais netankiais taškais. Galva su
Abraeus Leach švelniais taškais. Antsparniai rupiau taš­
kuoti negu priešnugarėlė, su neryškia įstri­
Rutuliškasis krypūnėlis. A . g lo b o s u s ža nugarine vagute.
Hoffm., ? (I). Kūnas 1,1 —1,5 mm (94
Vabalai aptinkami po ąžuolo, beržo,
pav., a ) , rutuliškas, blizgantis, nuo tam­ tuopos atšokusia žieve ir trūnijančioje
siai rudos iki geltonai rudos spalvos. Vir­ medienoje. Kartais sugaunami skruzdėly­
šus be šerelių. Galva kiek išgaubta, kak­ nuose, grybuose, po akmenimis.
toje taškai rupūs ir tankūs. Priešnuga­
rėlės šonai truputį suapvalėję, jos plotis
dvigubai didesnis už ilgį, taškai švelnūs,
pamatinėje dalyje rupūs. Antsparnių plo­
tis kiek didesnis už ilgį, siūlė iškila. Ants-
Antšeimis. Krypunėliniai. Histeroidea 104 Šeima. Krypūnėliai. Histeridae 105

Gentis mo, tik prie siūlės siekia antsparnių vidurį.

Tarpueiliai lygūs, pirmas su įstrižomis
G nathonkus raukšlėmis. Priekinės blauzdos su 10—13
dantelių.
Gnathoncus Jacq. du Vai Aptinkami po įvairių gyvūnų dvėsena,
rečiau po galvijų išdžiūvusiu mėšlu; me­
Vabalai 1,4—3,8 mm ilgio, kūnas ova- • džioja musių lervas. Viena generacija
lūs, dažniausiai juodi. Antsparniai aiškiai vystosi apie 40 dienų.
taškuoti. Priekinės blauzdos paplatėjusios, a b e
su išilgine vagute letenoms paslėpti, jų Gentis 95 pav. Krypūnėliai: a — Saprinus semistriatus;
išorinis kraštas su danteliais, o viršūnė b — Chalcionellus decemstriatus; c — Hypocacculus
su dideliu, kiek išlenktu spygliu. Chalcionellus Reich.
Paprastai aptinkami lizduose ir po
paukščių dvėsena. Rūšis apibūdinti sudė­ Dešimtjuostis krypūnėlis. C h . d e c e m s tr ia -
tinga (iš patinų genitalijų). tu s Rossi ( c o n ju g e n s Payk.), 2 (I). Kū­
Lietuvoje 4 rūšys: G. b u y s s o n i Auz., nas 2,2—3,5 mm (95 pav., b), juodas,
2,3,5 (II); G. r o tu n d a tu s Kug. (n a riu s žalsvo atspalvio, antenos ir kojos rudos.
Scriba, p u n c tu la tu s Thoms.), 1—3,5 Už kaktos vagutės yra dvi negilios, ru­
(III); G. n a n n e te n s is Marš., 5 (II); G. pios taškuotos įdubos, kita kaktos dalis
n id o r u m Stockm., 5 (I). lygi. Priešnugarėlės šonai rupiai taškuoti,
Apvalusis gnatonkus. G. r o tu n d a tu s pamatinė dalis su eile stambių taškų. Nu­
Kug. Kūnas 1,5—2,8 mm (94 pav., c), c garinės vagutės rupiai taškuotos, beveik
ovalus, kiek suplotas, rudai juodas, ko­ 94 pav. Krypūnėliai: a — Abraeus globosus; iki antsparnių vidurio; ketvirtoji vagutė
jos ir antenos rudos. b — Acritus minutus; c — Gnathoncus rotundatus lanko formos, jungiasi su priesiūlinė va­
Priešnugarėlė retai taškuota, šonai ir gute. Ketvirtajame tarpueilyje yra penkto­
priekiniai kampai — tankiau. Antsparnių gutėmis, kartais jos būna redukuotos arba sios vagutės pėdsakai, iš keliolikos stam­ 96 pav. Taigvabalių (Sphaeritidae) ir kai kurių
taškai prie skydelio švelnūs ir reti, už­ dėl tankaus taškuotumo silpnai matomos. bių taškų. Priekinės blauzdos su 6 dan­ krypūnėlių (Histeridae) radimvietės Lietuvoje:
pakalinėje dalyje rupesni ir tankesni, susi­ Priekinės blauzdos plačios su stipriais dan­ teliais. I — Sphaerites glabratus; 2 .— Teretrius picipes;
lieja į neaiškias vagutes. Nugarinėje da­ teliais. Prieškrūtinėlė gana plati, be vir- 3 — Chetabraeus globulus; 4 — Chalcionellus de­
Visoje Lietuvoje labai retas (96 pav.), cemstriatus; 5 — Hypocacculus rufipes; 6 — Den-
lyje yra 4 vagutės, pirma beveik siekia šūftinių duobučių. lokalus, aptinkamas sausose smėlėtose vie­ drophilus pygmaeus; 7 — Hololepta plana; 8 —
antsparnių viršūnę, trys likusios beveik Aptinkami po įvairių gyvūnų dvėsena, tose, galvijų mėšle. Platysoma minor; 9 — Hister ąuadrinotatus; 10 —
vienodo ilgio ir neišsikiša už antsparnių kartais po išdžiūvusiu galvijų mėšlu. Hetaerius ferrugineus
vidurio. Priesiūlinė vagutė labai sutrum­ Lietuvoje 6 rūšys (2—3 rūšys ieško­
Gentis vidurio. Priekinės blauzdos su 7—9 smul­
pėjusi ir yra ištįsusio taško formos. Prie­ tinos): 5. ą u a d r is tr ia tu s Thunb. ( r ū g i -
f e r Payk.), 1,5 (II); S . s e m is tr ia tu s Scri­ kiais danteliais.
kinės blauzdos su 5—6 danteliais. Hypocacculus Bickh. Lietuvoje Klaipėdos krašte aptiko F.
Aptinkamas po įvairių paukščių dvė­ ba, 1,3—5 (IV); S . p la n iu s c u lu s Motsch,
sena, rečiau mėšle ir pūvančiose auga­ ( c u s p id a tu s Ihss.), 1, 3, 5 (II); S . v ir e s - Rudasis krypūnėlis. H . r u f ip e s Payk., 1 Lentz’as [34]. Randamas pūvančiose au­
lų liekanose, ant medinių pastatų sienų, c e n s Payk., ? (I); S . a e n e u s Fabr., 5 (I). Kūnas 1,4—2,4 mm (95 pav., c), galų liekanose ir komposto krūvose (96
senuose paukščių lizduose ir žinduolių (II); S . im m u n d u s Gyli., 5 (II). ovalus, juodas, dažnai rudo arba žalsvo pav.).
urvuose. Septyniajuostis krypūnėlis. S . s e m is tr i­ žvilgesio, kojos ir antenos geltonai ru­
a tu s Scriba. Kūnas 3,6—6,0 mm (95 dos. Kaktoje plona, lanko formos vagutė. Gentis
pav., a ) , intensyviai juodas, žvilgantis. Priekinis priešnugarėlės kraštas tiesus,
Gentis Kakta gana tankiai taškuota; kaktoje va­ priekiniai kampai neišsikišę, taškai prieš­ Hypocaccus Thoms.
gutė pertraukta. Priešnugarėlėje už akių nugarėlės viršutinėje pusėje smulkūs, šo­
Saprinus Er. yra stambios ir gilios duobutės. Priešnu- nuose rupūs, kartais susiliejantys. Ant­ Vabalai 1,9—3,8 mm ilgio, ovalūs, juodi
garėlės šonai rupiai taškuoti, taškuotu­ sparnių nugarinės vagutės taškuotos, plo­ ar tamsiai rudi, kartais žalsvo atspalvio.
Vabalai 2,0—8,0 mm ilgio. Kūnas išgaub­ mas nesiekia šoninės vagutės ir jungiasi nos, iki 3/4 antsparnių ilgio, ketvirtoji Kakta su aiškiomis skersinėmis vagutė­
tas, paprastai metalo žvilgesio. Priešnuga­ su taškais, išsidėsčiusiais išilgai priešnuga- vagutė kiek trumpesnė, lanko formos, mis. Priešnugarėlė į priekį kiek siaurėja,
rėlė suapvalėjusi, išilgai šonų ir pamatinė rėlės pamato. Antsparnių priesiūlinė vagu­ jungiasi su priesiūlinė vagute. Paprastai šonai rupiai ir tankiai taškuoti, epipleu-
dalis taškuota, į priekį siaurėjanti. Ant­ tė iki 1/2—3/4 antsparnių ilgio. Ant­ taškuota 1/3 antsparnių ilgio, ketvirta­ ros įdubusios.
sparniai taškuoti, nugarinė dalis su 4 va- sparnių taškai vidutinio tankumo ir rupu­ jame tarpueilyje taškuota iki antsparnių Aptinkami smėlyje, vandens telkinių

f
Antšeimis. Krypunėliniai. Histeroidea
krantuose po įvairių gyvūnų dvėsena, iš­
matomis, augalų liekanomis, sąnašomis.
Lietuvoje 3 rūšys: H . r u g if r o n s Payk.,
1,3,5 (IV); H . m e ta llic u s Hbst., 1,3,5
(II); H . r u g ic e p s Duft. ( ą u a d r is tr ia tu s
Hoffm.), 1,3,4 (II).
Krantinis krypūnėlis. H . r u g if r o n s
Payk. Kūnas 1,9—3,3 mm (97 pav., a ) ,
juodai rudas ar žalsvai juodas, žvilgan­
tis. Antenos ir kojos rudos, buoželė tam­
sesnė. Kakta su 2 išilginėmis linijomis.
Priešnugarėlės šonai taškuoti ne iki kraš­
to. Taškai susilieja į netaisyklingas va­
gutes. Antsparnių nugarinės taškuotos va­
gutės vienodo ilgio, tęsiasi už antsparnių
vidurio; ketvirtoji vagutė susijungusi su
priesiūline vagute, kuri siekia antsparnių
viršūnę. Taškuota 2/3 antsparnių ilgio.
Priekinės blauzdos su 6 danteliais.
Lietuvoje dažnas vandens telkinių kran­
tuose, smėlyje, po įvairių gyvūnų dvė­
sena ir išmatomis. Kartais aptinkami smė­
lyje įsiraususių vabalų telkiniai.
Gentis
Myrmetes Marš.
Skruzdėlinis krypūnėlis. M . p ic e u s Payk.,
? (I). Kūnas 1,7—2,2 mm (97 pav.,
b ) , raudonai rudas, žvilgantis. Antspar-
niai beveik lygūs, viršūnės kiek taškuotos.
Priekinės blauzdos truputį paplatėjusios,
jų šonai beveik lygiagretūs, be griovelio
letenoms paslėpti; išorinis kraštas su 7—
9 dantukais. Priešnugarėlė skersinė, šonai
neaiškiai taškuoti, priekinis kraštas su gilia
įpjova.
Aptinkami miškinių skruzdėlių F o r m ic a
r u fa , F . p r a te n s is ir F . s a n g u in e a skruz­
dėlynuose. Lietuvoje nepakankamai ištir­
tas. M. Lomnicki nurodo, jog respublikoje
gyvena [36].
Gentis
Dendrophilus Leach
Vabalai 2,6—4,0 mm ilgio. Kūnas ovalus,
išgaubtas. Priešnugarėlė trumpa, jos šonai
ir pamatinė dalis suapvalėję, su aiškia
106
a b c Paromalus Er.
97 pav. Krypūnėliai: a — Hypocaccus rugifrons;
b — Myrmetes piceus; c — Dendrophilus pygmaeus
kraštine vagute. Antsparniai dvigubai il­
gesni už priešnugarėlę, iš dalies priden­
giantys propigidiumą.
Mirmekofiliniai vabalai aptinkami
skruzdėlynuose arba jų kaimynystėje.
Lietuvoje 2 rūšys: D . p y g m a e u s L.,
3 (I); D. p u n c ta tu s Hbst., 3, 4 (II).
Krypūnėlis pigmėjus. D . p y g m a e u s L.
Kūnas 2,6—3,5 mm (97 pav., c), tam­
siai juodas arba raudonai rudas, antenos
ir kojos šviesesnės. Kakta išgaubta, lygi.
Priešnugarėlės šonai ir pamatinė dalis sky­
delio srityje, kiek įdubę. Antsparniai su
aiškia mikroskulptūra, su 5 nugarinėmis
vagutėmis (išorinės vagutės ryškesnės).
Priekinės blauzdos su 3—4 danteliais.
Lietuvoje mirmekofiliniai vabzdžiai
menkai ištirti, todėl atrodo labai reti. Gy­
vena miškinių skruzdėlių skruzdėlynuose,
rečiau paukščių lizduose (96 pav.).
M. Lomnicki nurodo, jog Lietuvoje gy­
vena (be tikslesnės radimvietės) [36]
ir Vidm. Monsevičius aptiko Kamanose.
Gentis
Carčiuops Marš.
Gandrinis krypūnėlis. C. p u m ilio Er.
( ą u a tu o r d e c im s tr ia ta Steph.), 3, 5 (II).
Kūnas 1,6—2,7 mm (98 pav., a ) , ovalus,
juodai rudas, blizgantis, kojos ir antenos
raudonai rudos, buoželė šviesesnė. Galva
nedidelė, švelniai taškuota, kaktos vagutė
nelabai ryški. Priešnugarėlė švelniai taš­
kuota, jos pamatinė dalis prieš skydelį
su duobute. Antsparniai su aiškiomis nu­
garinėmis taškuotomis vagutėmis. Kraš­
tinė vagutė neryški. Priekinės blauzdos
su dviem danteliais.
Šeima. Krypūnėliai. Histeridae
Gyvena paukščių (juodojo gandro,
vapsvaėdžio) lizduose, taip pat po smulkių
gyvūnų lavonais, komposto krūvose, pū­
vančiose augalų liekanose ir mėšle.
Gentis
Šios genties vabalų kūnas yra 1,5—2,3 mm
ilgio, siauras, plokščias, juodas, žvilgantis.
Priekinės blauzdos plačios, išlenktos.
Prieškrūtinėlė be vidinių vagučių.
Gyvena po medžių žieve, minta ksilo-
fagų, ypač kinivarpų, lervomis.
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina).
Kinivarpinis krypūnėlis. P. p a r a lle le p i-
p e d u s Hbst., 2, 3, 5 (IV). Kūnas 1,5—
2,3 mm (98 pav., b ) , pailgas, juodas,
antenos ir kojos rudai raudonos, buoželė
oranžinė. Vidu krūtinėlės vagutė su 2 aiš­
kiais kampais. Priešnugarėlė nelabai tan­
kiai taškuota. Antsparniai ryškiau taškuoti.
Antsparnių siūlė iškili, lygi. Priekinės
blauzdos su 4 danteliais.
Gyvena po medžių žieve. Labai nau­
dingas, minta kinivarpų lervomis.
Gentis
Hololepta Payk.
Ilgažandis krypūnėlis. H . p la n a Sulz.,
3 (II). Kūnas 5,5—7,5 mm (98 pav., c),
plokščias, juodas, žvilgantis, šonai lygia­
gretūs. Galva lygi. Antenos ilgos, rudai
raudonos. Kojos storesnės už kūną. Prieš­
nugarėlės šonai apvalūs, priekinis kraštas
su gilia išpjova. Antsparnių viršūnė įstriža.
Nugarinės vagutės sutrumpėjusios, pir­
moji siekia 1/3 antsparnių ilgio, antroji
redukuota, pailgo brūkšnelio formos. Pa­
tinų viršutiniai žandai ilgesni už galvą.
Priekinės blauzdos su 3—4 danteliais;
vagutė letenoms įdėti „S“ raidės formos.
Aptiktas Kamšos miške (leg. S. Pileckis,
1980 08 10) ir ties Rokais (Kauno rajo­
nas, leg. G. Slavinskas, 1983 04 19). Gy­
vena po tuopų, rečiau gluosnių, akacijų
ar net pušų žieve. Minta ksilofagų ler­
vomis (96 pav.).
107
a b c
98 pav. Krypūnėliai: a — Carcinops pumilio; b —
Paromalus parallelepipedus; c — Hololepta plana
Gentis
Platysoma Leach
Kūnas 3,0—4,0 mm, plokščias, šonai ly­
giagretūs. Prieškrūtinėlė plati, pamati­
nėje dalyje vagučių nėra. Antsparniai
be priesiūlinės vagutės. Kakta įdubusi.
Priekinėse blauzdose yra ryškus išlenk­
tas „S“ raidės formos griovelis letenoms
paslėpti.
Gyvena po įvairių medžių žieve, minta
ksilofagų lervomis.
Lietuvoje 3 rūšys: P . m in o r Rossi (f r o n -
ta le Payk.), 3, 4 (II); P . c o m p r e s s u m
Hbst., 3 (I); P . d e p la n a tu m Gyli., 3 (I).
Lapuotinis krypūnėlis. P . m in o r Rossi.
Kūnas 3,0—4,0 mm (99 pav., a ) , juo­
das, žvilgantis. Kojos ir antenos raudo­
nai rudos, buoželė šviesesnė. Kakta su
smulkiais ir švelniais taškais. Priešnuga­
rėlė trumpa, jos šonai tankiai ir rupiai
taškuoti. Antsparniai su 3 ištisinėmis nu­
garinėmis vagutėmis. Jos pamatinėje da­
lyje gilesnės, prie viršūnės taškuotos; ket­
virtoji, penktoji ir priesiūline vagutės su­
trumpėjusios, nesiekia pusės antsparnių
ilgio. Prieškrūtinėlės priekiniame krašte
yra išpjova ir ištisinė šoninė vagutė.
Lietuvoje retas (96 pav.), aptinkamas
po lapuočių (beržo, ąžuolo, alksnio, guo­
binių), rečiau spygliuočių medžių žieve
(leg. A. Palionis, 1929 07 11 Ežerėlyje).
Gentis
Cylister Coom.
Kūnas 2,0—4,0 mm ilgio, cilindriškas.
Antsparniai 1,5 karto ilgesni už plotį.
Priešnugarėlė beveik kvadratinė. Ant-
Antšeimis. Krypunėiiniai. Histeroidea
sparniai pailgi, jų šonai lygiagretūs. Prieš-
krūtinėlė siaura, kiek išgaubta.
Gyvena po įvairių medžių žieve, minta
ksilofagų lervomis.
Lietuvoje 3 rūšys: C . o b lo n g u s Fabr.,
2—5 (III); C. lin e a r is Er., 3 (IV); C. a n -
g u s ta tu s Hoffm., 2, 3 (II).
Juostuotasis krypūnėlis. C . lin e a r is Er.
Kūnas 3,2—4,0 mm (99 pav., b ) , juodas,
žvilgantis, kojos ir antenos rudai raudo­
nos, buoželė oranžinė. Priešnugarėlės
šonai ir viršus su retais apskritais taškais,
šoninė vagutė ištisinė. Antsparnių penktoji
nugarinė ir priesiūlinė vagutės sutrum­
pėjusios, nesiekia antsparnių vidurio.
Gyvena ksilofagų takuose po pušies,
eglės ir kai kurių lapuočių medžių žieve.
Gentis
T ikrieji krypūnėliai
Hister L.
Smulkūs ir vidutinio dydžio, juodi, kar­
tais su raudonomis dėmėmis antspar-
niuose, vabalai. Kūnas ovalus, rečiau pail­
gas, beveik keturkampis arba cilindriškas.
Antsparniai su nugarinėmis vagutėmis.
Priešnugarėlės pamatinė dalis prieš sky­
delį dažniausiai su trumpa, pailga vagute;
priešnugarėlės šonai dažniausiai su 2 va­
gutėmis, prie priekinių kampų matoma
ir trečioji vagutė. Vidukrūtinėlė su pusiau
apvalia išpjova.
Aptinkami dvėsenoje, įvairių gyvūnų
išmatose, pūvančių augalų liekanose ir
detrite.
Pastaraisiais metais H is te r (plačiąja
prasme) gentis skirstoma į 3 savaran­
kiškas gentis: H is te r , M a r g a r in o tu s , A th o -
lu s. Tokios sistematikos prisilaikoma ir
šioje knygoje. Lietuvoje H is te r (siau­
rąja prasme) genčiai priklauso 6—7 rū­
šys — iš jų 4 aptiktos (2—3 rūšys ieško­
tinos): H . u n ic o lo r L., 2, 3, 5 (II); H . q u a -
d r in o ta tu s Scriba, 2, 5 (IV); H . h e llu o
Truqui, 5 (I); H . b is s e x s tr ia tu s Fabr.,
2, 3, 5 (III).
Keturdėmis krypūnėlis H . q u a d r in o ta -
tu s Scriba. Kūnas 6—8 mm (99 pav., c),
10S
99 pav. Krypūnėliai: a — Platysoma minor; b —
Cylister linearis; c — Hister ąuadrinotatus
juodas. Kiekvienas antsparnis su 2 rau­
donomis dėmėmis. Kartais abi dėmės būna
susiliejusios. Priešnugarėlės šoninės va­
gutės ryškios, siekia priešnugarėlės pama­
tinę dalį. Antsparnių 2 pirmosios va­
gutės ištisinės, trečioji sutrumpėjusi, išsi-
kiša už antsparnių vidurio; ketvirtosios
ir penktosios vagutės nėra. Priesiūlinė
vagutė sutrumpėjusi arba jos nėra.
Priekinių blauzdų viršūninis dantelis per­
skeltas.
Aptinkami perdžiūvusiame galvijų mėš­
le, dvėsenoje, po pūvančiomis augalų
liekanomis (96 pav.).
Gentis
Margarinotus Marš.
Kūnas vidutinio dydžio, ovalus, juodas,
antsparniai kartais su raudonomis dė­
mėmis. Galva nedidelė. Antenų buoželė
rutuliška arba ovali, apaugusi trumpais
plaukeliais, ribos tarp narelių ryškios.
Priešnugarėlė su 1 ar 2 šoninėmis vagu­
tėmis, išorinė dažnai iš dalies redukuota,
kartais brūkšnelio formos. Antsparniai su
3—4 nugarinėmis vagutėmis. Priekinės
blauzdos išoriniame krašte su 4—6 dan­
teliais.
Aptinkami dvėsenoje, galvijų mėšle,
detrite, paukščių lizduose bei žinduolių
urvuose.
Lietuvoje 9 rūšys (1 rūšis ieškotina):
M . b r u n n e u s Fabr. ( c a d a v e r in u s Hoffm.,
im p r e s s u s Fabr.), 3, 5 (IV); M . s tr io la
Sahlb., 3,5 (II); M . m e r d a r iu s Hoffm.,
3, 5 (II); M. te r r ic o la Germ., 2, 5 (I):
M . c a r b o n a r iu s III., 3, 5 (III): M. v e n t -
r a lis Marš., 3, 5 (II); M . n e g le c tu s Germ.,
Šeima. Krypunėiiniai. Histeridae
3 (1); M. p u r p u r a s c e n s Hbst., 3,5 (IV);
M. b ip u s tu la tu s Schrnk. (f im e ta r iu s
Hbst.), 3—5 (II).
Dvėseninis krypūnėlis. M . b r u n n e u s
Fabr. Kūnas 4—7 mm (100 pav., a ) ,
ovalus, vidutiniškai išgaubtas, juodas,
žvilgantis. Antenų buoželė tamsiai ruda.
Galva nedidelė, kakta plokščia. Prieškrūti-
nėlės gerklės skiautelės priekinė dalis
buka. Priešnugarėlės šonų išorinė vagutė
ilgesnė už vidinę. Antsparniuose yra
pamatinis penktosios vagutės fragmentas.
Kaktos vagutė lanko formos, kartais ji
per vidurį nutrūkusi. Priekinės blauzdos
su 5 ar 6 danteliais.
Aptinkamas po įvairių gyvūnų dvėsena,
komposto krūvose ir mėšle.
Gentis
Atholus Thoms.
Kūnas 2,5—5 mm, išgaubtas, juodas, ants­
parniai kartais su raudonomis dėmėmis.
Antsparniai su nugarinėmis vagutėmis.
Priekinių blauzdų viršutinis dantelis skel­
tas. Paprastai aptinkami gyvūnų mėšle bei
komposto krūvose. Lietuvoje 3 rūšys: A.
b im a c u la tu s L., 5 (II); A . d u o d e c im s tr ia -
tu s Schrnk., 3 (I); A . c o r v in u s Germ.,
3 (I).
Dvidėmis krypūnėlis. A . b im a c u la tu s
L. Kūnas 2,5—4,0 mm (100 pav., b ) ,
juodas, kojos rudos. Kiekviename antspar-
nyje yra didelė įstriža raudona dėmė,
kuri driekiasi nuo pečių iki viršūnių. An­
tenos rusvos. Kakta plokščia, už vagutės
kiek įspausta. Priešnugarėlės šonai suap-
valėję, jos pamatinė dalis su stambių taškų
eile. Antsparniai visuomet su 5 nugari­
nėmis nesutrumpėjusiomis vagutėmis.
Pečių vagučių nėra. Priesiūlinė vagutė
nesiekia antsparnių pamatinės dalies. Prie­
kinės blauzdos su 4 danteliais; viršūninis
stambiausias, skeltas.
Aptinkamas galvijų mėšle bei komposto
krūvose. Minta koprofaginių musių ler­
vomis.
109
va b c
100 pav. Krypūnėliai: a — Margarinotus brunneus;
b — Atholus bimaculatus; c — Hetaerius ferrugi-
neus
Gentis
Hetaerius Er.
Krabiškasis krypūnėlis. H . f e r r u g in e u s
Oliv., 5 (1). Kūnas 1,5—2,0 mm (100
pav., c), trumpas, platus, išgaubtas, rau­
donai rudas, apaugęs auksiškais šereliais.
Priešnugarėlė trumpa, į priekį siaurėjan­
ti, jos šonai plokšti, atskirti išilgine vagute.
Antsparniai su vagutėmis; vagutė žemiau
pečių ir pirmoji nugarinė — ištisinės,
antrosios, trečiosios ir ketvirtosios yra
tik aiškūs pėdsakai; penktosios ir priesiū-
linės vagutės nėra. Kojos ilgos, papla-
tėjusios.
Lietuvoje mirmekofiliniai vabalai ne­
pakankamai ištirti, todėl atrodo labai reti
(96 pav.). Gyvena miškinių skruzdėlių
skruzdėlynuose. Aptiktas 1977 04 17 An-
talgės kaime (Utenos raj., leg. A. Kauli­
nis).
Antšeimis
Trumpasparniniai
Staphylinoidea
Trumpasparninių antšeimiui priklauso 11
šeimų, nuo 12 šeimos sporavabalių ( P t i -
liid a e ) iki 22 šeimos urvavabalių ( C a t o -
p id a e ).
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
12 šeima
Sporavabaliai (plunksnasparniai)
Ptiliidae (Trichopterygidae)
Šeimai priklauso patys mažiausi mūsų
faunos vabalai. Jų kūnas 0,5—1,2 mm
ilgio, gana siauras, o jei trumpai ovalus,
tai pilvelio viršūnės antsparniai nepri­
dengia. Antenos ilgos, plonos, botagėlis
siūliškas, jo gale yra nestandi buoželė.
Visos letenos trinarės, ribos tarp nare­
lių susinėjusios, todėl letenos atrodo ne-
nariuotos. Plėveliniai sparnai siauri ir
ilgi. Jų pakraščiai dažniausiai apaugę
ilgomis blakstienomis (7 pav., d ) , todėl
sparnai primena plunksnas (nuo to kilęs
ankstesnis šeimos pavadinimas). Kartais
blakstienėlės būna redukuotos.
Lervos be akelių, mažytės, plonos, galva
ir krūtinės kojos rudos. Antenos iš 4 na­
relių, dažnai antrasis narelis su priedėliu.
Viršutinė lūpa ryški. Apatinių žandų
čiuopikliai iš 3 narelių. Galiniame seg­
mente yra vienanariai cerkai; jų viršūnėje
auga šereliai.
Gyvena drėgnesnėse vietose, kartais
telkiasi po nukritusiais lapais, po trūnijan­
čių kelmų ir medžių žieve, sausame mėš­
le, pūvančiose augalų liekanose. Kai
kurios rūšys mirmekofilinės bei nidiko-
linės. Minta grybų sporomis. Aktyvūs
prieblandoje.
Sporavabalių šeimos vabalai smulkūs,
jų gyvenimas slaptas. Matyt, dėl to ši šeima
nepakankamai ištirta. Pasaulyje žinoma
daugiau kaip 500 rūšių. Lietuvoje aptikta
15 rūšių, maždaug tiek pat ieškotina. Ieš­
kotinos rūšys gali priklausyti M illid iu m ,
A c te e lla , P tilio lu m , P t e r y x , taip pat že­
miau išvardytoms gentims.
Gentis
Ptenidium Er.
Vabalai 0,7—1,2 mm ilgio. Antsparniai
dengia pilvelį. Priekinius dubenėlius skiria
siaura prieškrūtinėlės ataugėlė. Kūnas iš­
110
gaubtas, žvilgantis, tarp priešnugarėlės ir
antsparnių dažniausiai yra įsmauga. Pla­
čiausia priešnugarėlės vidurinė dalis, o
šonai su aiškiu plonu randeliu.
Aptinkama po nukritusiais lapais, sau­
same mėšle, po akmenimis ir pūvančiomis
augalų liekanomis, trūnijančioje medie­
noje, kai kurių rūšių skruzdėlynuose bei
kurmių urvuose.
Lietuvoje 5 rūšys: P . g r e s s n e r i Er.,? ( I ) ;
P . tu r g id u m Thoms.,? (I); P . i n te r m e ­
d iu m Wank., ? (I); P . f u s c ic o r n e Er.,?
(I);P . p u s illu m Gyli., ? (III). Be tiksles­
nių radimviečių jas nurodo J. Wanko-
wicz’ius [73], M. Lomnicki’s [36],
A. Horion’as [16]. Trys rūšys Respubliko­
je ieškotinos.
Plaukuotasis plunksnasparnis. P. p u s il­
lu m Gyli. Kūnas 0,9—1,2 mm (101 pav.,
a), juodas. Antsparniai ryškiai taškuoti,
apaugę tankiais plaukeliais, viršūnės gel­
tonai rudos arba su bendra gelsvai ruda
dėme. Antenos ir kojos geltonos. Antenos
siekia tik kūno vidurį.
Gyvena po pūvančiomis augalų lieka­
nomis, miško paklotėje, išdžiūvusiame
mėšle, komposto krūvose, skruzdėlynuose.
Gentis
Ptilium Er.
Vabalai ne didesni kaip 0,7 mm. Viršus
labai smulkiai raukšlėtas, matinis ar kiek
blizgantis. Priešnugarėlė su aiškia, nepla-
tėjančia vidurine vagute ir dažnai dar su
2 šoninėmis vagutėmis. Šonai su labai
plonu randeliu. Priekiniai dubenėliai susi-
liečiantys.
Aptinkami po pūvančiomis augalų lie­
kanomis, padžiūvusiu galvijų mėšlu, trū­
nijančioje medienoje.
Lietuvoje 1 rūšis (2 rūšys ieškotinos).
Tikrasis sporavabalis. P. m o d e s tu m
Wank., 4 (I). Kūnas 0,5—0,6 mm (101
pav., b), geltonai rudas, pailgas, plokš­
čias, apaugęs labai švelniais prigludusiais
plaukeliais. Galva ir priešnugarėlė kartais
kiek tamsesnės, rudos. Antsparnių viršūnės
šviesesnės, gelsvai perregimos. Ante­
nos ir kojos geltonos. Priešnugarėlė tik
Šeima. Sporavabaliai. Ptiliidae
su vidurinės vagutės pėdsaku, šoninių
linijų nėra.
Aptinkamas pūvančiose augalų liekano­
se, komposto krūvose, lapuočių medžių
drevių trūnėsiuose.
Gentis
Ptinella Motsch.
Vabalai 0,6—0,9 mm ilgio. Kūnas plokš­
čias, rudas arba geltonas. Antsparnių vir­
šūnės sutrumpėjusios, lyg nukirstos, gyvų
vabalų nedengia 3—4 galinių pilvelio
tergitų. Priešnugarėlės pamatinė dalis
siauresnė už viršūninę. Akys ir plėveliniai
sparnai paprastai redukuoti.
Aptinkami po atšokusia medžių žieve
ir medienos trūnėsiuose.
Lietuvoje 1 rūšis (2 rūšys ieškotinos).
Kelminis sporavabalis. P . lim b a ta Heer
( te s ta c e a Heer), ? (I). Kūnas 0,8—
0,9 mm (101 pav., c), geltonas arba
geltonai rudas. Galva daug siauresnė už
priešnugarėlę, pastaroji ryškiai skersinė, 2
kartus platesnė už ilgį. Užpakaliniai prieš­
nugarėlės kampai statūs, nuo jų į priekį
priešnugarėlės šonai platėja, nugarinė
dalis su 2 plokščiais išilginiais įdubimais.
Kiekviename antsparnyje nuo jų vidurio
iki viršūnių driekiasi išilginė juoda arba
tamsiai ruda juostelė.
Aptinkamas po atšokusia senų pušų žie­
ve, senuose pūvančiuose ąžuolų kelmuose.
Gentis
Titan Matth. (Nephanes Thoms.)
T . tita n Newm., 4 (I). Kūnas 0,5 mm, ova­
lus, išgaubtas, tamsiai rudas. Antsparnių
viršūnės su šviesiu apvadu, bukos, lyg nu­
kirstos, nedengia dviejų galinių pilvelio
tergitų. Priešnugarėlės vidurinė dalis pla­
čiausia, bukais užpakaliniais kampais. An­
tenos buožiškos. Letenos iš trijų narelių,
bet atrodo nenariuotos.
Gyvena mėšlo ir komposto krūvose,
inspektuose, po pūvančiomis augalų lie­
kanomis (leg. A. Meržijevskis).
111
a b c
101 pav. Sporavabaliai: a — Ptenidium pusillum;
b — Ptilium modestum; c — Ptinella limbata
Gentis
Baeocrara Thoms.
įvairiaėdis sporavabalis. B. v a r io lo s a Muls.
et Rey, ? (I). Kūnas 0,75—0,8 mm
(102 pav., a ) , juodas, platus, lygiagre­
čiais šonais, kiek suapvalėjęs, žvilgan­
tis, apaugęs švelniais, smulkiais, priglu­
dusiais plaukeliais, rupiai taškuotas. Prieš­
nugarėlės šonai rausvi, užpakaliniai kam­
pai statūs, net kiek ištįsę. Antsparniai su
raudonai rudu užpakaliniu kraštu arba
visas viršus rudas. Antenos ilgos, rudai
raudonos, 2 pirmieji nareliai šviesesni.
Kojos raudonai geltonos.
Gyvena eglynuose, senuose trūnijan­
čiuose kelmuose, miško paklotėje, po se­
niai gulinčiomis medžių šakomis, šieno
kupetomis, kartais jų randama dvėsenoje
ir išdžiūvusiame mėšle.
Gentis
Acrotrichis Motsch. (Trichopteryx
Kirby)
Vabalai 0,6—1,2 mm ilgio, kūno viršus su
smulkiomis raukšlelėmis. Priešnugarėlės
pamatinė dalis plati, užpakaliniai kampai
smailūs, ištįsę atgal, gaubiantys antspar­
nių pamatinę dalį. Priešnugarėlės šonai
į priekį suapvalėję, siaurėjantys. Pilve­
lyje matomi 6 sternitai. Antsparniai į vir­
šūnę dažnai konusiškai siaurėjantys. Už­
pakalinis pigidiumo kraštas su 3 dante­
liais.
Kartais jų gausu tarp nukritusių lapų
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
a b
102 pav. Sporavabaliai: a — Baeocrara variolo­
sa; b — Acrotrichis intermedia
bei pūvančių augalų liekanų, sausame
mėšle. Gentyje yra mirmekofilinių bei
nidikolinių rūšių.
Lietuvoje 6 rūšys (4—5 rūšys ieškoti­
nos): A . g r a n d ic o llis Mann., 5 (II); A .
m o n ta n d o n ii Allib., 5 (I); A . a to m a r ia
Deg., 5. (III); A . d is p a r Matth., ? (I);
A . f a s c ic u la r is Hbst., ? (I); A . in te r m e ­
d ia Gillm., 5 (III).
Miškinis plunksnasparnis. A . in te r m e d ia
Gillm. Tai vienas didžiausių Lietuvos
faunos plunksnasparnių. Kūnas 0,9—
1,2 mm (102 pav., ft),juodas arba juodai
rudas, kiek žvilgantis. Antenos ir kojos
geltonos, antenų buoželė dažnai ruda.
Gyvena miškuose po nukritusiais lapais
ir trūnijančiomis šakomis, dvėsenoje, kar­
tais komposto krūvose bei mėšle.
13 šeima
Olavabaliai
Leptinidae
Šeimai priklauso smulkūs (2—2,5 mm)
vabalai. Kūnas plokščias, geltonas arba
geltonai rudas, apaugęs smulkiais gelsvais
plaukeliais. Galva pusiau apskrita, jos už­
pakalinis kraštas kartais su eile akstinė-
lių. Akių nėra. Antenos ilgos, gale su buo­
žele arba bent sustorėjusios, aštuntasis na­
relis ne mažesnis už gretimus arba antenos
trumpos su ilgu stiebeliu ir suaugusiais
4—11 nareliais. Priešnugarėlė plati, jos
pamatinė dalis gaubia ar tik iš dalies
112
gaubia antsparnių pečius, viršūnė susiau­
rėjusi. Priekiniai dubenėliai rutuliški, ky­
šantys. Antsparniai normalaus ilgio arba
labai sutrumpėję, pridengia tik 2 pirmuo­
sius pilvelio tergitus. Paprastojo bebra-
vabalio lerva baltai gelsva, verpstiška,
be akių. Kojos trumpos ir stiprios, letenos
iš 1 narelio. Visi kūno segmentai su 4
eilėmis ilgų, į užpakalį palinkusių šerelių.
Olavabalių lervos ir vabalai yra smulkių
graužikų, rečiau kurmių ir šikšnosparnių
bei bebrų ektoparazitai. Gyvena ir vys­
tosi ant jų kūno, minta odos žvyneliais.
Kartais aptinkama minėtų gyvūnų ekskre­
mentuose, trūnijančioje medienoje, po
pūvančiais lapais.
Vidurio Europoje išplitusios 2 rūšys
(2 gentys) ; jų ieškotina ir Lietuvoje. Kai
kurie autoriai jas laiko savarankiškomis
šeimomis ( L e p tin id a e , P l a t y p s y l l i d a e ) .
Gentis
Olavabaliai
Leptinus Miill.
Graužikinis olavabalis. L . te s ta c e u s Mūll.
Kūnas 2 mm (103 pav., a ) , plokščias,
raudonai geltonas, labai tankiai ir smul­
kiai brūžikliškai taškuotas, apaugęs smul­
kiais geltonais plaukeliais. Antenos ilgos,
siekia kūno vidurį, jų galas sustorėjęs.
Galva pusiau rutuliška. Priešnugarėlė
skersinė, tokio pločio kaip antsparniai,
jos užpakaliniai kampai ištįsę. Antsparniai
dengia pigidiumą. Jie 1,5 karto ilgesni
už plotį.
Aptinkami smulkių graužikų, ypač lau­
kuose ir miškuose gyvenančių pelių, re­
čiau kurmių, urvuose ir net olose, šikšno­
sparnių ekskrementuose. Kartais senų
medžių trūnijančioje medienoje ir po pū­
vančiais lapais. Vabalas išplitęs Anglijoje,
Pietų Skandinavijoje, visoje Vidurio Eu­
ropoje, Kaukaze. Lietuvoje ieškotinas.
Šeima. Olavabaliai. Leptinidae
Gentis
Bebravabaliai
Platypsyllus Ritsema
Paprastasis bebravabalis. P . c a s to r is Rit­
sema. Kūnas 2,2—2,5 mm (103 pav., ft),
geltonai rudas, plokščias. Galvos šonuose
yra paplatėjimai, viršugalvyje — eilė
trumpų akstinėlių. Priešnugarėlės pamati­
nėje dalyje yra odiškas randelis. Antenos
trumpos, su buožele. Antsparniai labai
sutrumpėję; jie nedengia 4—5 galinių
pilvelio tergitų; pastarųjų kraštai su sker­
sinėmis šerelių eilėmis.
Vabalai ir lervos yra bebro ektopara­
zitai, gyvena ant kūno tarp plaukų, minta
odos žvyneliais. Aptiktas Skandinavijos
šalyse (Norvegijoje, Švedijoje) ir Vidurio
Europoje. Ieškotinas ir Lietuvoje.
14 šeima
Kerpvabaliai
Leiodidae (Anisotomidae)
Šeimai priklauso smulkūs (1—7 mm)
vabalai. Kūnas rutuliškas arba trumpas ir
ovalus, labai išgaubtas, plikas, blizgantis.
Galva ir priešnugarėlė su labai smulkiais
taškais. Antenos iš 11 narelių, su nestan-
džia 3—5 narelių buožele. Užpakalinių
kojų klubai mažyčiai. Priekinių dubenė­
lių duobutės išsidėsčiusios arti priekinio
prieškrūtinėlės krašto; jų užpakalinė dalis
uždara. Pilvelis patinų iš 6, patelių — iš
5 segmentų. Letenos iš 3—5 narelių.
Prieškrūtinėlė stipriai redukuota. Ištikus
pavojui, vabalai gali susiriesti į kamuo­
lėlį.
Lervos labai panašios į maitvabalių
lervas (63 pav., ft).
Kerpvabalių dažniausiai aptinkama re-
tesniuose miškuose, miško aikštelėse, pie­
vose, miškų pakraščiuose, pakelėse. Gy­
vena žemėje, tarp grybų apniktų žolinių
augalų šaknų, medžių kempinėse, po gry­
bų pažeistų medžių žieve ir medienoje,
8. 1834
113
a b
103 pav. Olavabaliai: a — Leptinus testaceus;
b — Platypsyllus castoris
miško paklotėje, ypač po nukritusiais
pūvančiais lapais. Minta gleiviagrybiais
( M y x o m y c è t e s ) , skylėtbudiniais ( P o l y -
p o r a c e a e ) , agarikiniais ( A g a r ic a c e a e ),
baravykiniais ( B o le ta c e a e ) ir kitais gry­
bais. Kerpvabaliai aktyvūs prieblandoje,
o dieną slapstosi įvairiuose plyšiuose. Kai
kurios rūšys skrenda į šviesą.
Pasaulyje kerpvabalių apie 430 rūšių.
Lietuvoje dėl smulkaus kūno ir slapto gy­
venimo ištirti nepakankamai, aptiktos tik
32 rūšys (11 —12 rūšių priklausančių
T r ia r th r o n , C o le n is , H y d n o b iu s , L e io d e s ,
A g a th id iu m ir kitoms gentims, ieškotina).
Kai kurie, ypač ankstesni, autoriai jungia
kerpvabalius su urvavabaliais ( C a to p i-
d a e ) į vieną šeimą.
Lietuvoje kerpvabalius tyrinėjo E. Per-
kovskis ir Vidm. Monsevičius [91].
Gentis
Hydnobius Schmidt
Vabalai 1,2—3 mm ilgio. Kūnas ovalus,
rausvas. Antenų buoželė iš 5 narelių, jos
antrasis narelis mažytis. Priešnugarėlės
pamatinė dalis su labai plonu, aštriu
randeliu. Letenos iš 5-5-5 narelių. Blauz­
dos su trumpais spygliukais.
Ekologija nepakankamai ištirta. Akty­
vūs prieblandoje. Aptinkami kempinėse
bei miško aikštelėse ant žolinių augalų.
Lietuvoje 1 rūšis (3 retos rūšys ieško­
tinos).
Prieblandinis kerpvabalis. H . p e r r iš ti
Fairm., 5 (I). Kūnas 2—3 mm (104 pav.,
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
a), pailgas, ovalus, išgaubtas, rausvas.
Antenų buoželė tamsi, rečiau raudona.
Priešnugarėlėje taškai tokie pat kaip ir
antsparniuose, rupūs; vidurinėje dalyje su
rupių taškų eilių pėdsakais. Šoninis ant-
sparnių kraštas su trumpais plaukeliais.
Priešnugarėlė daug siauresnė už antspar-
nius, jos užpakaliniai kampai apvalūs.
Užpakalinių blauzdų vidinis viršūninis di­
desnysis spyglys stiprus, tokio pat ilgio
kaip pirmasis letenos narelis.
Lietuvoje labai retas (105 pav.). Eko­
logija nežinoma (leg. G. E. Mazurovvie,
ties Kaltanėnais, 1939).
Gentis
Leiodes Latr. (Liodes auct.)
Vabalai 1,8—6 mm ilgio. Kūnas rausvas
arba rudas. Letenos iš 5-5-4 narelių.
Antenų buoželė ištįsusi, iš 5 narelių. Ant­
rasis narelis aiškiai matomas. Smilkiniai
už akių susiaurėję. Antsparniai su taškuo­
tomis vagutėmis, priesiūlinė vagutė išti­
sinė, nesutrumpėjusi. Priešnugarėlės pa­
matinėje dalyje randelio nėra. Antspar-
nių kai kurių taškuotų vagučių tarpu­
eiliuose yra pavienių stambių taškų.
Rūšis identifikuoti sudėtinga. Gyvena
įvairiuose grybuose. Aktyvūs saulei lei­
džiantis, sugaunami miško pakraščiuose ir
aikštelėse ant žolinių augalų.
Lietuvoje 9 rūšys (6 rūšys ieškotinos):
L. ciliaris Schmidt, 5 (I); L. polita
Marsh. (calcarata Er.), 5 (I); L. dubia
Kug., 3—5 (III); L. bicolor Schmidt, 5
(I); L. flavescens Schmidt, ? (I); L.obesa
Schmidt, 5 (I); L. picea Panz., ? (1); L.
silesiaca Kraatz, 1 (I); L. badia Sturm,
1 (I).
Grybinis kerpvabalis. L. dubia Kug. Kū­
nas 2, 3—4 mm (104 pav., b), rausvas
arba rudai raudonas, žvilgantis, pailgas,
ovalus. Galva ir priešnugarėlė rudos.
Priešnugarėlė plačiausia per vidurį, jos
šonai siaurėjantys ir į viršūnę, ir į pama­
tinę dalį. Antenų 2 priešpaskutiniai na­
reliai dažniausiai tamsūs.
Lietuvoje neretas (VI—IX) miško
aikštelėse, kirtavietėse bei miškų pakraš-
114
a b e resnės už vidurines, nuo vidurinės dalies
104 pav. Kerpvabaliai: a — Hydnobius perrisii;
b — Leiodes dubia; c — Agaricophagus cephalotes
čiuose ant žolinių augalų ir tarp nukri­
tusių lapų (105 pav.). Lervos vystosi gry­
buose.
Gentis
Agaricophagus Schmidt
Pievagrybinis kerpvabalis. A. cephalotes
Schmidt, 5 (I). Kūnas 1,7—2,2 mm
(104 pav., c), ovalus, geltonai rudas.
Antsparniai su gausiomis skersinėmis
raukšlėmis. Smilkiniai už akių susiaurėję.
Letenos iš 4-4-3 narelių.
Rūšis išplitusi pietinėje ir vidurinėje
Europos dalyje, taip pat aptikta Švedijos
pietuose ir Kaukaze. Vabalas slapus, todėl,
matyt, aptinkamas labai retai, prieblan­
doje, kuomet skraido miško aikštelėse.
Kartais randamas grybų vaisiakūniuose.
Lietuvoje sugautas Čepkeliuose 197908 01
ir 1981 05 15 (leg. Vidm. Monsevičius)
(105 pav.).
Gentis
Cyrtusa Er.
Vabalai 1,2—2 mm ilgio, rutuliški. An­
tenų buoželė plačiai ovali, atrodo iš 4 na­
relių, nes antrasis narelis labai mažas.
Letenos iš 5-5-4 narelių. Antsparnių
priesiūlinė vagutė priekinėje dalyje su­
trumpėjusi. Antsparniai netaisyklingai
taškuoti, tik retkarčiais su taškų eilėmis.
Vabalai vystosi grybuose. Aktyvūs kaip
ir Leiodes, šiltu oru prieblandoje. Bir­
želio—liepos mėn. aptinkami miško aikš­
telėse ant žolinių augalų.
Šeima. Kerpvabaliai. Leiodidae 115
Lietuvoje 2 labai retos rūšys: C. m in u ta
Ahr., 3 (I); C. s u b te s ta c e a Gyli., 3 (I).
C . s u b te s ta c e a Gyli. Kūnas 1,6—
1,8 mm (106 pav., a ) , rausvas. Galva ir
priešnugarėlė rudos. Antenų buoželė tam­
si. Antsparniai padrikai taškuoti, užpa­
kalinė dalis su labai neryškiomis taškų
eilėmis. Užpakalinės blauzdos daug siau­
a b e
106 pav. Kerpvabaliai: a — Cyrtusa subtestacea;
iki viršūnės vienodo pločio. b — Anisotoma humeralis; c — Liodopria serri-
Gyvena miško pakraščiuose ir aikšte­ cornis
lėse, pelkėtose pievose, medžių kempi­
nėse, tarp samanų ir po pūvančiomis (I); A . c a s ta n e a Hbst., 5 (I); A . g la b r a
augalų liekanomis. Aptiktas juodavaisės Kug., 5 (I) (105 pav.); A . h u m e r a lis Fabr.
aronijos plantacijoje Panevėžyje, 1971 07 2, 4, 5 (III); A . o r b ic u la r is Hbst., 3 (I);
17 (leg. G. Mensonienė) (105 pav.). Raudonpetis kerpvabalis. A . h u m e r a lis
Fabr. Kūnas 2,7—4 mm (106 pav., b ) ,
Gentis juodas. Antenos, išskyrus buoželę, kojos
ir dėmė antsparnių pečių srityje — rau­
Anisotoma Panz. donos. Apatinė pusė ruda. Užpakalinės
blauzdos išlenktos. Kartais antsparniai
Vabalai 2—4 mm ilgio. Kūno viršus juo­ rusvi su šviesesniais pečiais ir tamsesne
das arba rudas. Antsparnių pečių srityje viršūne (a b . g lo b o s a Payk.). Priešnuga­
paprastai būna raudona dėmė. Antenų rėlė išgaubta. Antsparniai apaugę švel­
buoželė iš 5 narelių; jos antrasis na­ niais prigludusiais plaukais (patinų plau­
relis mažas. Vidurinės ir užpakalinės keliai ilgesni). Antsparniuose taškų eilės
blauzdos be spyglių. Galva mažytė, su dvigubos, eilėse taškai kiek stambesni negu
didelėmis iššokusiomis akimis. Antsparniai tarpueiliuose.
su neryškiomis taškų eilėmis. Ištikus pa­ Aptinkamas po grybų pažeista medžių
vojui, vabalai susisuka į kamuoliuką. žieve, trūnijančiuose kelmuose, medžių
Vystosi grybuose, ypač miksomicetuose. kempinėse, prie tekančių lapuočių medžių
Lietuvoje 5 rūšys: A . a x illa r is Gyli., ? sulčių (105 pav.).
Gentis
Liodopria Reitt.
Kelminis kerpvabalis. L . s e r r ic o r n is Gyli.,
5 (I). Kūnas 2,0 mm (106 pav., c), rutu­
liškas, ovalus, geltonai rudas. Galvos šonai,
2 išilginės priešnugarėlės juostelės, ant­
sparnių pamatinė dalis ir antenų priešpas­
kutinis narelis tamsiai rudi. Priešnugarėlės
užpakaliniai kampai aiškūs. Antenų 3—8
nareliai pjūkliškai ištįsę; buoželė iš 3 nare­
lių. Antsparniai be taškuotų eilių. Rūšis
anksčiau buvo priskiriama A n is o to m a
105 pav. Kai kurių kerpvabalių (Leiodidae) ra­ genčiai.
dimvietės Lietuvoje: 1 — Hydnobius perrisii; 2 — Lietuvoje, kaip ir visame areale, labai
Leiodes dubia; 3 — Agaricophagus cephalotes;
retas. Pavienių vabalų V—VI mėn. aptin­
4 — Cyrtusa subtestacea; 5 — Anisotoma glabra;
6 — A. humeralis; 7 — Amphicyllis globiformis; kama ant ąžuolinių ir eglinių rąstų, trū­
8 — Agathidium seminulum; 9 — A. nigripenne nijančiuose kelmuose, po lapais.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
Gentis
Amphicyllis Er.
Vabalai 2—3 mm ilgio. Kūnas pusiau
rutuliškas, juodas. Burnos organai, ante­
nos, kojos, kartais ir priešnugarėlė —
rusvi. Antenų buoželė kompaktiška, iš
3—4 narelių. Vidurinės ir užpakalinės
blauzdos su švelniais spygliukais.
Vystosi kempinėse, trūnijančioje medie­
noje, po pūvančiais lapais.
Lietuvoje 2 rūšys: A. globus Fabr.,
3, 5 (III); A. globiformis Sahlb., 2,5 (I).
Gaubliškas kerpvabalis. A. globiformis
Sahlb. Kūnas 2—2,5 mm (107 pav., a),
visas juodas, tik burnos organai, antenos,
išskyrus du galinius narelius, ir kojos —
rusvos. Antenų buoželė iš 4 narelių.
Gyvena kempinėse, trūnijančiuose kel­
muose, po nukritusiais pūvančiais lapais.
Aptiktas 1970 09 10 Smalininkų girinin­
kijoje (leg. B. Jakaitis) ir 1979 07 13 Čep­
keliuose (leg. Vidm. Monsevičius)
(105 pav.).
Gentis
Agathidium Panz.
Vabalai 1,5—4 mm ilgio, juodi, kartais
raudoni su juodais antsparniais. Antenos
ir kojos dažniausiai rausvos. Galva didelė
su mažomis kiek išgaubtomis pailgomis,
skersai išsidėsčiusiomis akimis. Antspar-
niai be taškų eilių. Antenos su trinare
buožele, jų septintasis narelis truputį di­
desnis už šeštąjį. Šoninis ir užpakalinis
priešnugarėlės kraštai suapvalėję, kampo
tarp jų nėra. Ištikus pavojui, vabalas gali
susiriesti į kamuoliuką.
Vystosi grybuose, ypač miksomice-
tuose. Aptinkami po išdžiūvusia, pažeistų
medžių žieve, tarp pūvančių lapų, drėgnų
ir šlapių lapuočių bei mišriųjų miškų pa­
klotėje.
Lietuvoje 11 rūšių* (1—2 rūšys ieško­
tinos): A. rotundatum Gyli. (sphaerulum
Reitt.), 5 (I); A confusum Bris. (piceum
Thoms.) ? (I); A. convexum Sharp
(piceum Er.) ? (I); A. marginatum
116
107 pav. Kerpvabaliai: a — Amphicyllis globifor­
mis; b — Agathidium seminulum; c — A. nigripenne
Sturm, 3, 4 (II); A. varians Beck, 5 (I);
A.atrum Payk., 3—5 (III); A. badium Er.
3, 5 (I); A. pisanum Bris., 3 (I); A. laevi-
gatum Er., 3—5 (IV); A. nigripenne
Fabr., 1,2 (I); A. seminulum L., 5 (I).
A. seminulum L. Kūnas 2—2,5 mm
(107 pav., b), beveik apskritas, vienspal­
vis, juodas arba rudas, kartais tik priešnu­
garėlė ir antsparnių kraštai rudi. Ante­
nos rusvos. Antsparniai trumpi, tik kiek
ilgesni už visą plotį, ryškiai taškuoti.
Antenų trečiasis narelis dvigubai ilgesnis
už plotį ir jo ilgis lygus dviejų kitų narelių
ilgiui, kartu paėmus. Antsparnių pečiai
lėkšti, suapvalėję. Priešnugarėlė plačiausia
yra prieš vidurį.
Aptinkamas senuose trūnijančiuose
medžiuose bei kempinėse (105 pav.).
A. nigripenne Fabr. Kūnas 2—2,7 mm
(107 pav., c), raudonas, blizgantis. Ant­
sparniai juodi, ilgesni už bendrą plotį.
Vabalai gyvena po trūnijančių medžių
grybų pažeista žieve, senuose kelmuose,
miško paklotėje, po supelijusiais lapais
(105 pav.).
* J. Wankowicz’ius [73] ir, matyt, remda­
masis juo, G. Seidlitz’as [65] bei M. .tomniekis
[36] nurodo, jog Lietuvoje (Vakarų Baltarusi­
joje) gyvena septynios Agathidium rūšys. E. Reit-
ter’is [64] ir J. Hlisnikovsky [14] nurodo dar
vieną rūšį — A. pulchellum Wank, kuri tikrai aptik­
ta Borisove (Baltarusija). Vėliau dauguma Agathi­
dium rūšių buvo aptikta dabartinėje Lietuvos teri­
torijoje vietinių tyrinėtojų, tik A. confusum Bris ir
A. convexum Sharp (piceum Er.) Lietuvos ko-
leopterologų dar neaptiktos.
Šeima. Maitvabaliai. Silphidae
15 šeima
Maitvabaliai
Silphidae
Šiai šeimai priklauso vidutinio dydžio
arba stambūs (10—25 mm) vabalai. Gal­
va ovali, trumpa, kai kurių rūšių kiek
ištįsusi. Priekaktis kietas, o duobkasių
(Nicrophorus) iš dalies plėviškas. Antenos
iš 11 narelių, į galus kiek storėjančios,
arba su trinare-penkianare didoka, ne­
glaudžia buožele. Daugumos rūšių prieš­
nugarėlė trapecijos formos, tačiau gali
būti ir stačiakampė arba ovali. Jos prie­
kinis kraštas lanko formos. Antsparniai
dažniausiai pridengia visą pilvelį, kai ku­
rių rūšių, ypač duobkasių (Nicrophorus) ,
sutrumpėję, tiesūs lyg nukirsti, todėl pil­
velio galas (pigidiumas) laisvas. Antspar­
nių kraštai kartais su plačiu šoniniu ran­
deliu (Oiceoptoma). Antsparniuose gali
būti 9 eilės taškų, tuomet tarpueiliai lygūs.
Jeigu tokių eilių nėra, tai antsparniuose
būna briaunelės, netaisyklingos raukšlelės
arba padrikai išmėtyti taškai. Kai kurių
maitvabalių (Silpha) antsparniai su 2
gumburėliais, vienas pečių srityje, antras
arčiau antsparnių viršūnės. Antsparniai
juodi, matiniai arba juodi su oranžiškai
geltonais skersiniais dantytais raiščiais.
Priekinių kojų dubenėliai kūgiški, labai
išsikišę. Kojos bėgiojamosios. Letenos iš
5-5-5 narelių.
Lervos verpstiškos, su 3 poromis kojų,
nugarinė pusė kiek išgaubta, apačia plokš­
čia, kūnas kietas, tamsus, dažniausiai juo­
das, dažnai segmentų šonai ištįsę į smailias
ataugas (63 pav., i).
Dauguma Lietuvoje išplitusių maitva­
balių (Nicrophorus, Necrodes, Thana-
tophilus, Oiceoptoma, kai kurie Silpha)
minta dvėsena (nekrofagai), todėl yra
svarbūs gamtos sanitarai. Kai kurie mait­
vabaliai (Silpha) gali būti fakultatyviniais
grobuonimis; minta šliužais ir sliekais.
Oiceoptoma neretas miškuose, yra kopro-
fagas ir detritofagas, mintantis grybais.
Dvi maitvabalių rūšys (Xylodrepa, Phos-
phuga) yra tipiški grobuonys — minta
117
108 pav. Raudonnugaris maitvabalis (Oiceoptoma
thoracica)
kitų vabzdžių lervomis. Dalis maitvaba­
lių yra augalų kenkėjai. Runkelius ir ba­
landinius (Chenopodiaceae) augalus puo­
la Aclypea ir kai kurie Silpha.
Kai kurie autoriai [43] gentis Tha-
natophilus, Xylodrepa, Blitophaga, Acly­
pea, Phosphuga laiko Silpha genties po-
gentimis.
Pasaulyje maitvabalių apie 300 rūšių.
Lietuvoje — 18 rūšių (1 —2 ieškotinos).
Gentis
Thanatophilus Leach
Vabalai 9—13 mm ilgio. Priekinis prieš­
nugarėlės kraštas išlenktas lanku. Galva už
akių aiškiai įsmaugta.
Antsparniai su 3 briaunelėmis, trečioji
briaunelė išsikišanti už gumburėlio, esan­
čio antsparnių viršūninėje dalyje. Tarp
briaunelių antsparniai gali būti raukšlėti.
Patelių antsparnių viršūnė ištįsusi.
Aptinkami dvėsenoje, kartais miškuose
pūvančiuose grybuose arba gyvūnų iš­
matose.
Lietuvoje 3 rūšys: Th. rugosus L., 3—
5 (IV); Th. sinuatus Fabr., 3—5 (III);
Th. dispar Hbst., 1, 4, 5 (II) (114 pav.).
Raukšlėtasis maitvabalis. T h. rugosus L.
Kūnas 10—14 mm (109 pav., a), juodas.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
Antsparniuose tarpai tarp išilginių briau­
nelių su netaisyklingomis stambiomis sker­
sinėmis raukšlelėmis. Antsparnių pečių
kampas suapvalėjęs. Galva ir priešnuga-
rėlė apaugusios plaukeliais.
Vabalų aptinkama dvėsenoje bei įvai­
rių gyvūnų išmatose.
Gentis
Xylodrepa Thoms. (Dendroxena
Motsch.)
Plėšrusis (keturtaškis) maitvabalis. X .
L., 2, 3 (II). Kūnas 12—
g u a d r ip u n c ta ta
14 mm (109 pav., b) ilgio. Viršutinė pusė
geltona, plika, tankiai taškuota, apatinė
pusė ir kojos juodos. Priešnugarėlės vidu­
rys, skydelis ir 2 dėmės kiekviename ant-
sparnyje juodos. Antsparniai su 3 briaune­
lėmis, antroji briaunelė neryški.
Sporadiškai pavasarį (V—VI) aptin­
kamas (114 pav.) lapuočių miškuose, ypač
su ąžuolų priemaiša, ant medžių ir pa­
klotėje. Dieną greitai ropoja medžių ka­
mienais ir šakomis. Minta lapus grau­
žiančių drugių vikšrais, todėl dažnesnis
ąžuolinio lapsukio ir žiemsprindžių židi­
niuose. Aptinkamas kartu su C a lo s o m a
in q u i s ito r . Naudingas. Lietuvos plačia­
lapių miškų (atlantinio periodo) reliktas.
Daug vabalų surinkta 1964 06 12— 14
Kėdainių miškų ūkyje (leg. J. Paliūnis).
įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
109 pav. Maitvabaliai: a — Thanatophilus rugosus; b — Xylodrepa quadripunctata; c — Oiceoptoma
thoracica
118
Gentis
Oiceoptoma Leach
Raudonnugaris maitvabalis. O . th o r a c ic a
L., 2—5 (III). Kūnas 12—16 mm
(109 pav., c), juodas, matinis, plačiai
ovalus. Priešnugarėlė raudona. Galva ir
priešnugarėlė apaugusios gelsvais plauke­
liais. Priekinis priešnugarėlės kraštas su
kampuota išpjova. Antsparnių šonai pla­
čiai išlenkti, prie viršūnės su stambiu
gumburėliu. Trečia antsparnių briaunelė
įsirėmusi į gumburėlį.
Lietuvoje aptinkama lapuočių ir miš­
riuose miškuose, dvėsenoje, po gyvūnų
išmatomis, pūvančiose augalų liekanose;
įvairių grybų vaisiakūniuose neretas.
Gentis
Aclypea Reitt.
Blizgantysis maitvabalis. A . u n d a ta Mūll.,
5 (II). Kūnas 11 —14 mm (110 pav., a ) ,
juodas; viršutinė pusė plika. Antsparniai su
3 išilginėmis briaunelėmis, antroji briau­
nelė neryški, kartais jos nėra. Tarpai tarp
briaunelių su netaisyklingomis skersinė­
mis raukšlelėmis. Galva trumpa ir plati, už
akių paplatėjusi. Priešnugarėlė lygiai taš­
kuota.
Augalėdis. Kartais pažeidžia runkelių
lapus. Lietuvoje retas (114 pav.). Žiemoja
laukų pakraščiuose, po augalų liekanomis
Šeima. Maitvabaliai. Siiphidae
a
ir dirvos grumsteliais. Pavasarį (V—VI)
maitinasi varpinių augalų, vėliau runkelių
lapais. Kiaušinius patelė deda į dirvą. Ler­
vos kenkia panašiai kaip ir vabalai. Ler­
vos lėliukėmis virsta dirvoje. Generacijos
trukmė — vieneri metai.
Gentis
Blitophaga Reitt.
Matinis (rūškanotasis) maitvabalis. B.
o p a c a L., 2—5 (V). Kūnas 9— 12 mm
(110 pav., b), plokščias, juodas, matinis,
apaugęs gelsvais plaukeliais, šonai lygia­
gretūs. Priešnugarėlė su lygiais iškilimais,
tarpai taškuoti. Antsparniai tarp išilginių
briaunelių neraukšlėti; antra briaunelė
priekinėje dalyje neryški arba jos nėra,
trečia briaunelė labai iškila. Užpakalinės
dalies viduryje antsparniai su gumburė­
liais.
Lietuvoje labai dažnas, vietomis gausus;
lervos ir vabalai kenkia cukriniams ir pa­
šariniams runkeliams.
Gentis
Silpha L.
Kūnas juodas, 13—17 mm ilgio. Galva
nedidelė, nepaplatėjusi; už akių kiek
įsmaugta, skruostų nėra. Antenos į galą
119
110 pav. Maitvabaliai: a — Aclypea undata; b —
Blitophaga opaca; c — Silpha carinata
storėja. Priekinis priešnugarėlės kraštas
kiek išlinkęs. Antsparnių šoninis kraštas
siauras, briaunelės neryškios, užpakalinėje
antsparnių dalyje jos laipsniškai nyksta.
Tarpai tarp briaunelių lygiai taškuoti.
Aptinkami laukuose, pievose, miškų pa­
kraščiuose. Iš dalies augalėdžiai, nekro­
fagai ar grobuonys, minta šliužais bei
sliekais.
Lietuvoje 3 rūšys: S . c a r in a ta Hbst.,
1—5 (IV); 5. o b s c u r a L., 3—5 (III);
S. tr is tis III., 1, 5 (I), (114 pav.).
Briaunotasis maitvabalis S . c a r in a ta
Hbst. Kūnas 13—23 mm (110 pav., c),
ovalus, juodai rudas, kartais rudai raudo­
nas. Antsparniai su trimis aukštomis
briaunelėmis be gumburėlių; šoninis kraš­
tas, ypač priekyje, labai platus. Antenų
aštuntasis narelis daug ilgesnis už devin­
tąjį-
Lietuvoje dažnas miškuose ir arti jų.
Gali kenkti žemės ūkio augalų daigams,
taip pat minta dvėsena, šliužais bei sliekais.
Gentis
Phosphuga Leach
Šliužagraužis maitvabalis. P . a tr a ta L.,
2—5 (V). Kūnas 10—16 mm (111 pav.,
a ) , trumpas, ovalus, juodas arba raudonai
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 120 Šeima. Piktvabaliai. Scydmaenidae 121

rudas, plikas, blizgantis. Galva ištįsusi į

priekį. Priešnugarėlė ryškiai taškuota.
Antsparniai tarp trijų aukštų briaunelių
tankiai ir rupiai taškuoti, tarpai tarp taškų
su netaisyklinga skulptūra.
Lervos ir vabalai grobuonys, minta
sraigėmis ir šliužais. Aptinkami miškuose,
krūmuose ir soduose.

Gentis
Necrodes Leach
Juodasis maitvabalis. N. littoralis L.,
1—5 (III). Kūnas 15—25 mm (111 pav.,
b), juodas, viršutinė pusė plika, taškuota.
Priešnugarėlė ovali, šonai išlenkti, užpa­ 111 pav. Maitvabaliai: a — Phosphuga atrata; b —
kalinis kraštas suapvalėjęs. Akys stambios, Vecrodes littoralis
išgaubtos. Antenų buoželės 3 galiniai na­ Piktvabaliai
reliai rausvi. Antsparniai su 3 briaune­ Hbst, 1—5 (IV); N. vespillo L., 1—5
lėmis, paprastai tankiai taškuoti, antspar- (V); N. vestigator Hersch., 3, 5 (III). Scydmaenidae
nių viršūnės tiesios lyg nukirstos. Patinų Juodasis duobkasys. N. humator Gled.
užpakalinės šlaunys storos. Kūnas 18—28 mm (113 pav., a), juodas. Tai smulkūs (0,8—2 mm) pailgi vabalai.
Vabalų ir lervų aptinkama stambių Trys galiniai antenų buoželės nareliai Jų viršutinė pusė apaugusi švelniais plau­
žinduolių dvėsenoje (114 pav.). Biono- oranžiškai geltoni. Patelių plėvelinė prie­ keliais. Antsparniai be taškuotų vagučių.
mija kaip ir Nicrophorus. kakčio dalis siauros juostelės formos. Ant­ Galva nukreipta į priekį. Antenos iš 11
sparnių epipleuros juodos. Užpakalinės narelių, į viršūnę storėjančios arba su
Gentis blauzdos plonos, į viršūnę laipsniškai pla­ stambesniais galiniais nareliais. Antspar­
tėja. Vabalų aptinkama (V—VII) paukš­ nių pamatinė dalis su 1—2 nedidelėmis
Duobkasiai čių lavonuose ir pūvančiuose grybuose duobutėmis. Priekiniai dubenėliai kyšan­
(114 pav.). tys; užpakaliniai dubenėliai atokiai vienas
Nicrophorus Fabr. (Necrophorus Juodbuožis duobkasys. N. vespilloides nuo kito, neryškiai skersiniai arba konu-
112 pav. Duobkasys (Nicrophorus sp.)
Hbst. Kūnas 12— 18 mm (113 pav., b), siški, kyšantys. Visos letenos iš 5 narelių.
III) Skersiniais oranžiniais antsparnių raiš­ juodas, antsparniai juodi su 2 oranžiniais Burnos organų čiuopikliai ilgi. Apatinių
Stambūs vabalai (10-^30 mm) su būdin­ čiais, nepridengtu plaukuotu pilvelio galu raiščiais. Antenų buoželė juoda. Prieš­ žandų čiuopiklių galinis narelis labai
gomis keturnarėmis, stambiomis neglau­ ir panašiu į kamanių zvimbimu duobkasiai nugarėlė plika, be geltonų plaukelių, tik mažas arba visai išnykęs. Priešnugarėlės
džiomis antenų buoželėmis. Jos būna visiš­ panašūs į širšes arba kamanes — tai priekiniuose kampuose gali būti pavienių šoninis kraštas bent priekyje suapva­
kai juodos (N . vespilloides) arba tamsus juos gelbsti nuo paukščių ir vabzdžiaėdžių plaukelių. Antsparnių epipleurų priekinė lėjęs.
tik pirmasis narelis, o kiti nareliai oran­ žinduolių. ir užpakalinė dalis juoda. Piktvabaliai ir jų lervos (135 pav., a)
žiniai. Antenų antrasis narelis labai trum­ Nekrofagai. Naudingi gamtos sanita­ Lietuvoje dažnas, ypač netoli miškų, dažnai gyvena kartu su graibvabaliais
pas. Priešnugarėlė plika (N. vespilloides) rai. Suradę gyvūno lavoną, rausia po juo dvėsenoje ir pūvančiuose grybuose. (Pselaphidae) po nukritusiais lapais, sa­
arba plaukeliai išsidėstę tik išilgai prie­ žemę ir taip pamažu užkasa. Patelės deda Duobkasys tyrinėtojas. N. investiga­ manomis, drėgnoje miško paklotėje, įvai­
kinio krašto (N. vespillo) ar išilgai visų į užkastą dvėseną apie 15 kiaušinių. Išsi­ tor Zett. Kūnas 12—22 mm (113 pav., c). riuose puvėsiuose, po senų trūnijančių
kraštų (N. vestigator). Kūnas ir antspar­ ritusias lervas suaugėliai maitina suvirš­ Antenų buoželė rusva. Pigidiumas apau­ medžių žieve ir medienoje, ypač senuose
niai juodi (N. humator) arba antspar­ kintu, atpiltu, skystu maistu. Vėliau lervos gęs ilgais geltonais plaukeliais. Antsparniai kelmuose. Kai kurios rūšys mirmekofili-
niai su 2 oranžiniais plačiais raiščiais, pačios minta dvėsena. Generacijos truk­ su oranžiniais raiščiais; jų šoninis kraš­ nės — gyvena skruzdėlynuose; yra ir nidi-
nelygiais kraštais. Antsparniai su 3 neryš­ mė — vieneri metai. tas viršūninėje dalyje apaugęs pasišiau­ kolinių rūšių. Piktvabaliai yra grobuo­
kiomis išilginėmis briaunelėmis; viršūnės , Lietuvoje 6 rūšys (1 ieškotina): N. hu­ šusiais geltonais arba rudais plaukeliais. nys, minta erkėmis, podūromis ir kitais
tiesios lyg nukirstos, pilvelio galo ne­ mator Gled., 3, 5 (II); N. investigator Priešnugarėlė plika. Antsparnių epipleu­ smulkiais besparniais vabzdžiais.
dengia. Patinų priekinių letenų nareliai Zett., 3, 5 (III); N. fossor Er. (inter- ros oranžinės. Pasaulyje apie 1300 rūšių. Lietuvoje —
platūs. rupius Steph.), 3,5 (I); N. vespilloides Lietuvoje neretas. 21 rūšis (ieškotinos 10—12).
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
«
Gentis
Eutheia Steph.
Vabalai 1,1 —1,8 mm ilgio. Kūnas pailgas,
ovalus. Antsparnių viršūnės nukirstos,
pigidiumo nedengia. Priešnugarėlės pa­
matinėje dalyje yra duobutės. Galva ma­
žytė, už akių įsmaugta, akys didelės,
išsikišančios į šonus. Priešnugarėlės šonų
užpakalinė dalis su aštriu randeliu.
Gyvena pūvančiose augalų liekanose,
po trūnijančių medžių žieve, kelmuose ir
skruzdėlynuose.
Lietuvoje 2 rūšys (1 rūšis ieškotina):
E. plicata Gyli.,? (I); E. scydmaenoides
Steph., ? (I).
Rudasis piktvabalis. E. plicata Gyli.
Kūnas 1,6—1,8 mm (115 pav., a), kres­
nas, rudai raudonas, galva juosva, kartais
priešnugarėlė kaštono rudumo. Antenos ir
kojos raudonos. Antenos su neryškia
trinare buožele, 3—9 nareliai kvadra­
tiniai.
Mirmekofilinė rūšis [55]. Gyvena For­
tui ca genties skruzdėlynuose. Kai kada
randama netoli skruzdėlyhų, po kelmų
žieve, nukritusiais lapais, tarp žolinių
augalų šaknų.
Gentis
Cephennium Miill, et Kunze*
Juodasis piktvabalis. C. majus Reitt.
(reitteri Bris.), 3, 5 (I). Kūnas 1,3 mm
(115 pav., b), trumpas, platus, juodas.
Antenos, čiuopikliai ir kojos geltonai
rusvi. Antenos su trinare buožele. Viršu­
tinė pusė apaugusi pasišiaušusiais gelsvais
plaukeliais. Antsparnių viršūnė apvali, pi­
gidiumo viršūnė laisva. Priešnugarėlė to­
kio pločio kaip antsparniai arba platesnė
už juos.
Aptinkamas miškuose po nukritusiais
lapais ir drėgnomis samanomis (114 pav.).
* Remiantis F. Osterloffu [55] buvo teigiama,
jog Lietuvoje gyvena Cephennium thoracicum
Miill et Kunze [61]. Pagal naujausius tyrimo duo­
menis [3] abejotina, ar būdinga Lietuvos faunai.
122
114 pav. Kai kurių maitvabalių (Silphidae) ir
piktvabalių (Scydmaenidae) radimvietės Lietuvoje:
1 — Thanatophilus dispar; 2 — Xylodrepa ąuadri-
punctata; 3 — Aclypea undata; 4 — Silpha tristis;
5 — Necrodes littoralis; 6 — Nicrophorus humator;
7 — Cephennium majus; 8 — Neuraphes elonga-
tulus; 9 — Scydmoraphes helvolus; 10 — Stenich-
nus collaris; 11 — S. scutellaris; 12 — Euconnus
pubicollis
Gentis
Neuraphes Thoms.
Vabalai 1,2—1,8 mm ilgio. Kūnas siauras.
Priešnugarėlė pastebimai siauresnė už ant-
sparnius, jos pamatinė dalis su duobu­
tėmis. Galvos įsmauga už akių nedi­
delė, akių lygyje, maždaug 2 kartus siau­
resnė už galvą. Smilkiniai trumpi. Prieš­
nugarėlės šonai su aiškiu randeliu, prie
pagrindo vidurio su išilgine raukšlele. An­
tenos su kiek sustorėjusiais keturiais ga­
liniais nareliais.
Gyvena miško paklotėje, po nukritu­
siais lapais ir samanomis.
Lietuvoje 2 rūšys (2—3 rūšys ieško­
tinos): N. elongatulus Mūll. et. Kunze,
3,5 (1); N. talparum Lokay*, ? (I).
Pailgasis piktvabalis. N. elongatulus
Mūll. et Kunze. Kūnas 1,4 mm (115 pav.,
* Remiantis F. Osterloffu [55] buvo nuro­
doma, jog Lietuvoje gyvena N. rubicundus Schaum.
(talparum Lokay) [61]. Vėliau buvo nustatyta,
kad N. rubicundus ir N. talparum tai ne sinonimai,
o savarankiškos rūšys [3]. N. talparum išplitęs
Siaurės Europos pietinėje dalyje, todėl gali būti
ir Lietuvoje. Tuo tarpu N. rubicundus išplitęs Va­
karų Europoje, o Vidurio Europoje yra labai retas,
todėl abejojama, ar Lietuvoje gyvena.
Seimą. Piktvabaliai. Scydmaenidae
c), pailgas, juodas arba kaštono rudumo,
čiuopikliai, antenos ir kojos geltonai rau­
doni. Galva siauresnė už priešnugarė­
lę, pastaroji pailga, šonai lygiagretūs, ryš­
kiai taškuota, pamatinė dalis su raukš­
lelėmis. Antsparniai pailgai kiaušiniški,
ryškiai suapvalėję, labai švelniai padri­
kai taškuoti.
Aptinkamas po nukritusiais lapais, sa­
manomis, trūnijančioje kelmų medienoje,
po vandens telkinių krantų sąnašomis
(114 pav.).
Gentis
Scydmoraphes Reitt.
Vabalai panašūs į Neuraphes gentį. Ski­
riasi tuo, kad priešnugarėlės pamatinėje
dalyje nėra išilginės raukšlelės.
Aptinkami miško paklotėje po nukritu­
siais lapais.
Lietuvoje 2 rūšys: S. helvolus Schaum
(nigrescens Reitt.), 2 (I), (114 pav.);
S. minutus Chaud., ? (I).
Mažylis piktvabalis. S. minutus Chaud.
Kūnas 0,8 mm (116 pav., a), rausvas,
antenos ir kojos šviesiai raudonos, čiuo­
pikliai geltoni. Priešnugarėlė širdiška, šo­
nai apaugę pasišiaušusiais plaukeliais.
Antsparniai suapvalėję, kiaušiniški, duo­
butės prie jų pagrindo kiek ištįsusios.
Galva smulkiai taškuota, siauresnė už
priešnugarėlę.
Aptinkamas trūnijančioje medienoje,
po pūvančiais lapais, po samanomis
(Sphagnum) ir Formica rufa skruzdėly­
nuose.
Gentis
Stenichnus Thoms.
Vabalai 1,1—2,0 mm ilgio. Priešnugarė­
lė širdiška, šoniniai kraštai be randelio.
Priekinės patinų šlaunys sustorėjusios. Va­
balai panašūs į Neurophes gentį, tačiau
jų kūnas juodas.
Aptinkami drėgnose vietose, dažniausiai
miško paklotėje po nukritusiais pūvan­
čiais lapais.
123
a b e
115 pav. Piktvabaliai: a — Eutheia plicata; b —
Cephennium majus; c — Neuraphes elongatulus
Lietuvoje 4 rūšys (1 rūšis ieškotina):
S. bicolor Denny (exilis Er.), ? (I); S.
collaris Mūll. et Kunze, 2—5 (III); S.
godarti Latr., 3—5 (II); S. scutellaris
Mūll. et Kunze, 5 (I) (114 pav.).
S. collaris Mūll. et Kunze. Kūnas 1,3—
1,5 mm (116 pav., b), juodas. Čiuopik­
liai ir kojos raudoni, kartais šlaunys
ir blauzdos iš dalies juodos. Antsparniai
pailgai ovalūs, jų ilgis dvigubai didesnis
už plotį per vidurį. Galva mažytė, daug
siauresnė už priešnugarėlės pamatinę dalį.
Priešnugarėlė pailga, pamatinėje dalyje
yra taško formos duobutė. Antsparnių
pagrindo duobutė vagutės formos.
Aptinkamas miškuose, drėgnesnėse vie­
tose, po nukritusiais lapais, tarp samanų,
medieną pūdančių grybų apniktose trūni­
jančiose šakose, kelmuose, kartais For­
mica rufa, F. polyctena bei Lasius fu-
liginosus skruzdėlynuose (114 pav.).
Gentis
Microscydmus Saulcy et Croiss.
Nykštukinis piktvabalis. M. nanus
Schaum, ? (I). Tai mažiausias piktvabalis.
Kūnas 0,5 mm (116 pav., c), geltonai ru­
das arba tamsiai rudas. Antenos vienspal­
vės, geltonos. Du priešpaskutiniai buoželės
nareliai ryškiai skersiniai. Akys didelės, su
rupiomis facetėmis. Antenos, čiuopikliai ir
kojos geltoni. Galva kiek siauresnė už
priešnugarėlę, pastaroji rutuliška, jos pa­
matinės dalies vidinės duobutės didelės
ir gilios. Antsparniai pailgai ovalūs.
Antšeimis. Trumpaspaminiai. Staphylinoidea
Aptinkamas lapuočių arba mišriuosiuo­
se miškuose, trūnijančioje medienoje, dre­
vėse, po žieve, samanomis, Formica rufa
bei Lasius skruzdėlynuose.
Gentis
Euconnus Thoms.
Galva plika, priešnugarėlė apaugusi pa­
sišiaušusiais plaukeliais. Priešnugarėlės
pamatinėje dalyje yra 2 duobutės, sker­
sinės vagutės nėra. Antenos ilgos ir plo­
nos, kartais į galą storėjančios, buoželė
siaura, septintasis narelis pailgas. Kakliš-
ka sąsmauka ryški, akių lygyje trigubai
siauresnė už galvą. Smilkiniai ilgi. Užpa­
kaliniai dubenėliai atokiai vienas nuo kito.
Priešnugarėlės šonai be randelio.
Aptinkami trūnijančioje medienoje, po
kelmų žieve, Formica rufa, Lasius brun-
neus, L. fuliginosus skruzdėlynuose, tarp
samanų (Sphagnum), dažnai drėgnose
vietose, durpynuose po pūvančiomis au­
galų liekanomis, komposto bei mėšlo krū­
vose.
Lietuvoje 8 rūšys (1—2 rūšys ieško­
tinos): E. pubicollis Mūll. et Kunze, 3,5
(II) (114 pav.); E. claviger Mūll. et
Kunze, ? (I); E. maeklinii Mann., ?
(I); E. wetterhallii Gyli., ? (I); E. den-
ticornis Mūll. et Kunze, ? (I); E. fi-
metarius Chaud., 5 (I); E. hirticollis
Ilk, ? (I); E. rutilipennis Mūll. et Kun­
ze, ? (I).
E. claviger Mūll. et Kunze. Kūnas
124
1,4 mm (117 pav., a), kiaušiniškas, juo­
das arba kaštono rudumo, kartais tamsus
su šviesiais antsparniais, apaugęs plauke­
liais. Prieškrūtinėlės šonuose plaukeliai
tankesni. Antenos ir kojos rausvos, čiuo-
pikliai geltoni. Prieškrūtinėlės pamatinė
dalis su neryškia skersine vagute, šalia
šoninių raukšlelių su taško formos duo­
butėmis.
Manoma, jog išplitusi visoje respubli­
koje. Aptinkama trūnijančioje senų me­
džių medienoje, po atšokusia žieve, For­
mica ir Lasius genčių skruzdėlynuose.
Gentis
Tikrieji piktvabaliai
Scydmaenus Latr.
Vabalai 1,2—2,0 mm ilgio. Antsparniai
pailgai kiaušiniški. Galva su kakliška sąs­
mauka. Priešnugarėlė pailga, jos šonai
suapvalėję. Antenos išaugusios tarp akių,
kiek alkūniškai išlenktos, buoželė iš 3
narelių, matinė. Pakrūtinėlės episternos
nepridengtos antsparniais. Pigidiumas lais­
vas. Priešnugarėlės šonai be randelio.
Akys neliečia priekinio priešnugarėlės
krašto.
Gyvena skruzdėlynuose. Lietuvoje 1
rūšis (2 rūšys ieškotinos).
Plačiakojis piktvabalis. S. tarsatus Mūll
et Kunze, 3,4 (I). Kūnas 2 mm (117 pav.,
b), kaštono rudumo. Galva ir priešnu­
garėlė tamsesnė. Antenos ir kojos gelto­
Šeima. Valtvabaliai. Scaphidiidae
nai raudonos. Galva daug siauresnė už
priešnugarėlę. Priešnugarėlės pamatinė
dalis su 4 giliomis duobutėmis. Antspar­
niai neryškiai taškuoti? pamatinėje dalyje
su didele duobute. Akys didelės. Patelių
priekinės letenos truputį, patinų ryškiai
paplatėjusios.
Pavienių vabalų aptinkama po pūvan­
čiomis augalų liekanomis, šiauduose bei
šieno kupetose, ypač apatinėje dalyje,
drėgnesnėse vietose, apipelijusiose sėle­
nose, mėšlo krūvose.
17 šeima
Valtvabaliai
Scaphidiidae
Valtvabalių šeimai priklauso smulkūs
(Lietuvoje paplitę 1,4—7,5 mm ilgio)
ir vikrūs vabalai. Kūnas verpstiškas, iš­
gaubtas, blizgantis, priekinėje ir užpaka­
linėje dalyje susiaurėjęs, primena valtelę.
Dažniausiai rudi arba juodi, kartais ant­
sparniai su šviesesnėmis dėmelėmis, ant-
sparnių viršūnės, pilvelio galiniai sterni-
tai, antenos ir kojos paprastai švieses­
nės. Galva nedidelė ir trumpa, įtraukta
į prieškrūtinį. Žandų čiuopikliai iš 4 na­
relių, apatinės lūpos čiuopikliai iš 3 arba
4 narelių. Akys stambios, plokščios, ova­
lios. Antenos iš 11 narelių, buoželė pen-
kianarė. Priešnugarėlė didelė, išgaubta,
priekinė dalis siauresnė, kraštai su ran­
deliu. Užpakalinio krašto vidurys ištįsęs,
sudaro smailią ataugą, kuri iš dalies pri­
dengia skydelį. Antsparniai viršūnėje su­
siaurėję, nedengia paskutiniųjų pilvelio
segmentų. Šoninės ir priesiūlinės vagu­
tės priekinėje dalyje išnykusios. Epipleu-
ros aiškios. Pilvelis iš 5—7 sternitų, pir­
masis sternitas tokio ilgio kaip pakrū-
tinėlė. Kojos bėgiojamosios, plonos. Visos
letenos iš 5 narelių, galinis narelis su 2
nagais. Lervos žr. 135 pav., d.
Micetobiontai. Gyvena grybuose, me­
džių kempinėse ir trūnijančioje, grybų
pažeistoje medienoje. Europoje paplitusios
rūšys dažniausiai aptinkamos IV—X ant
125
grybų: Armillaria, Piptoporus, Polyporus,
Trametes, Fomes, Phellinus ir kt. Biolo­
gija ištirta nepakankamai.
Pasaulyje valtvabalių aprašyta daugiau
kaip 750 rūšių. Lietuvoje aptiktos 5 rū­
šys (1—2 rūšys, priklausančios Scaphi-
soma genčiai, ieškotinos).
Gentis
Scaphidium Oliv.
Keturdėmis valtvabalis. S. ąuadrimacula-
tum Oliv. 2,3,5 (III). Kūnas 5,5—6,5 mm
(118 pav., a), trumpai ovalus, juodas,
kiekvienas antsparnis su 2 oranžinėmis
dėmėmis (prie peties ir viršūnės). Prieš­
nugarėlė konusiška, į priekį siaurėjanti,
užpakalinė šonų dalis tiesi arba kiek iš­
lenkta. Antenų buoželių nareliai nevie­
nodo dydžio. Antsparniai be išilginių va­
gučių, tik su gilia priesiūline vagute, pad­
rikai taškuoti.
Gyvena mišriuose ir lapuočių išretin­
tuose miškuose, grybuose ir medžių kem­
pinėse (120 pav.).
Gentis
Scaphisoma Leach (Scaphosoma
Agass.)
Vabalai smulkūs, iki 3 mm ilgio, daž­
niausiai juodi, rečiau rausvi, su šviesio­
mis antenomis ir kojomis. Antsparnių vir-
šūninis kraštas ir pilvelio viršūnė gelsvi.
Antenos plonos, jų 2 pirmieji ir 5 ga­
liniai nareliai storesnį. Antsparniai pad­
rikai taškuoti su priesiūline vagute.
Gyvena medžių kempinėse.
Lietuvoje 4 rūšys (1—2 rūšys ieško­
tinos): S. agaricinum L., 2,3—5 (III);
S. inopinatum Lobi, 5 (II) (120 pav.);
S. boleti Panz., 2,5 (I) (120 pav.); S.
assimile Er., 3 (I).
Kempinis valtvabalis. S. agaricinum L.
Kūnas 1,5—1,9 mm (118 pav., b). Prieš­
nugarėlė labai švelniai taškuota, taškai
vos matomi. Antsparnių priesiūline vagutė
priekinėje dalyje neryški. Antsparniai
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
a b
118 pav. Valtvabaliai: a — Scaphidium quadrima-
culatum; b — Scaphisoma agaricinum
ryškiai taškuoti, jų siūlės vidurinė dalis
truputį stogiškai iškila. Antenų aštuntasis
narelis mažas, tik 2 kartus ilgesnis už
plotį.
Gyvena medžių kempinėse (120 pav.).
18 šeima
Graibvabaliai
Pselaphidae
Smulkūs (0,8—3,5 mm) vabalai. Juos
sunku apibūdinti. Išvaizda primena skruz­
dėles. Priešnugarėlė apskrita arba širdiš-
ka. Visuomet tarp priešnugarėlės ir galvos
bei antsparnių yra ryškūs įsmaugimai.
Antenos buožiškos, iš 10— 11 narelių, kar­
tais tik iš 2—6, tačiau tuomet galinis
narelis labai ilgas. Apatinių žandų čiuo-
pikliai paprastai ištįsę, galas nusmailėjęs.
Priešnugarėlėje gali būti 1—3 duobutės;
paprastai jas tarpusavyje jungia skersinė
vagutė. Antsparniai sutrumpėję, dažniau­
siai pridengia tik 2 pirmuosius pilvelio
tergitus; paprastai su priesiūline ir viena
nugarine sutrumpėjusia vagute. Kiekvieno
antsparnio pamatinėje dalyje būna 3 duo­
butės. Pilvelyje — 5—6 tarpusavyje ne­
judamai suaugę, sukietėję (išskyrus Cla-
viger) segmentai. Visos letenos trinarės,
kartais tik su 1 nagu.
Grobuonys. Minta erkėmis ir kitais
smulkiais nariuotakojais. Vabalai ir ler­
vos (135 pav., b) gyvena drėgnose vie­
126
tose, dažniausiai miškuose, paklotėje po
nukritusiais lapais, samanose, po akmeni­
mis, puvėsiuose, po trūnijančių medžių
žieve ir medienoje, ypač senuose kel­
muose, daugelis rūšių yra mirmekofilai,
gyveną skruzdėlynuose. Pasaulyje šių va­
balų yra daugiau kaip 8300 rūšių. Lie­
tuvoje — 26 rūšys. Iš jų 23 rūšis dar pra­
eitame šimtmetyje F. Osterloff’ąs [55]
bei M. iom nicki’s [36] aptiko respub­
likos teritorijoje; vietiniai tyrinėtojai jų
kol kas neaptiko*. Graibvabaliai slapūs,
nepakankamai ištirti, todėl atrodo labai
reti. Nepateikiama ir tikslesnių radimvie­
čių, nes aukščiau minėtų autorių darbuo­
se nurodoma „Lithuania“. Respublikoje
dar ieškotina 12—15 graibvabalių rūšių.
Gentis
Bibloporus Thoms.
Dvispalvis graibvabalis. B. bicolor Denny,
3,4 (II). Kūnas 1,1 — 1,2 mm (119 pav.,
a ) , juodai rudas, apaugęs labai smulkiais
retais pilkais plaukeliais. Antenos, čiuo-
pikliai ir kojos geltoni. Viršutinė pusė
su švelniais taškais. Galva siauresnė už
priešnugarėlę, tarp akių yra 2 duobutės,
priekinėje dalyje skersinė vagutė. Priešnu­
garėlė skersinė, širdiška, siauresnė už ant-
sparnius. Antsparniai su ištisine priesiūline
vagute ir su sutrumpėjusiomis 2 nuga­
rinėmis vagutėmis.
Gyvena ūksmingų miškų paklotėje,
trūnijančioje medienoje, po atšokusia ka­
mienų ir kelmų žieve, kartais Lasius fu-
liginosus ir Formica ruja skruzdėlynuose.
Gentis
Bibloplectus Reitt.
Vakarinis graibvabalis. B. ambiguus
Rchnb., 3 (I). Kūnas 1,1 mm (119 pav.,
b ) , rudai juodas, antenos, čiuopikliai ir
* Remiantis A. Palionio kartoteka, buvo nuro­
doma, jog Lietuvoje gyvena Amauronyx maerkeli
Aubė [61]. Tačiau pagal rūšies arealą [3] Res­
publikos faunai, be pakartotinio radimo ir patikimo
apibūdinimo, nepriimtina.
Šeima. Graibvabaliai. Pselaphidae
kojos geltonos. Priešnugarėlė keturkam­
pė, priekinė dalis be duobučių. Antspar­
nių pamatinė dalis su 3 duobutėmis; Ga­
linis pilvelio tergitas be spygliškos atau­
gos.
Aptinkami (120 pav.) drėgnose vietose
tarp samanų ir po pūvančiomis augalų
liekanomis. Skraido vakarais, tuomet gali­
ma juos sugauti ant žolinių augalų.
Gentis
Euplectus Leach
Vabalai 0,8—1,5 mm ilgio. Priešnugarėlės
pamatinė dalis su skersine vagute. Galva
ne siauresnė už priešnugarėlę. Kiekvieno
antsparnio pamatinė dalis su 3 duobutė­
mis. Pilvelio pirmojo, o dažnai ir antrojo
tergitų pamatinės dalies šonai su trumpais
išilginiais brūkšneliais. Ketvirtasis tergitas
aiškiai ilgesnis už trečiąjį.
Gyvena po džiūstančių medžių žieve,
pūvančiuose augaluose, po lapais, skruz­
dėlynuose.
Lietuvoje 5 rūšys (2—3 rūšys ieško­
tinos): E. karstenii Rchnb., ? (I); E.
nanus Rchnb., ? (I); E. piceus Motsch., ?
(I); E. sanguineus Denny, ? (I); E.
signatus Rchnb., ? (I).
E. nanus Rchnb. Kūnas 1,5 mm (119
pav., c), rausvas arba rudai raudonas,
kartais tamsiai rudas. Antenos, čiuopik­
liai ir kojos rausvai geltoni. Pilvelio pir­
mųjų dviejų tergitų brūkšneliai labai
trumpi.
Gyvena trūnijančioje medienoje, po
nukritusiais drėgnais lapais, skruzdėly­
nuose.
Gentis
Plectophloeus Reitt.*
Fišerio graibvabalis. P. fischeri Aubė, ?
(I). Kūnas 1,5 mm (121 pav., nešviesiai
rudas arba rausvas. Galva gana tankiai
taškuota, viršugalvis su ryškiomis pailgo­
mis duobutėmis. Antsparnių vagutės
nesiekia jų vidurinės dalies. Priešnugarėlė
beveik apskrita, arčiau pamatinės dalies
127
a b c
119 pav. Graibvabaliai: a — Biblioporus bicolor;
b — Bibloplectus ambiguus; c — Euplectus nanus
yra skersinė vagutė ir per vidurį pailga
duobutė.
Gyvena senuose sutrūnijusiuose kel­
muose, miško paklotėje, Formica ruja
skruzdėlynuose.
Gentis
Trimium Aubė
T. brevicorne Rchnb., 3—5 (III). Kūnas
1—1,5 mm (121 pav., b), plonas. Pa­
telės raudonai gelsvos, patinai rausvi, an­
tenos ir kojos gelsvai rausvos, pilvelis
juodas. Antenos trumpos, su labai dideliu
kiaušiniškos formos galiniu nareliu ir ryš­
kiai skersiniu asimetrišku priešpaskutiniu
nareliu. Pirmasis matomas pilvelio tergi­
tas ilgesnis už kitus. Gyvena po pūvan­
čiomis augalų liekanomis, senų medžių
drevėse, po samanomis, Formica ir Lasius
genčių skruzdėlynuose (120 pav.).
Gentis
Trichonyx Chaud.
T. sulcicollis Rchnb., 3, 4 (I). Kūnas
2,8 mm (121 pav., c), rausvas, apaugęs
tankiais smulkiais gelsvais plaukeliais.
Antsparniai ir pilvelis labai švelniai taš­
kuoti. Galva daug siauresnė už prieš­
nugarėlę, tarp akių yra 2 duobutės ir nuo
jų į priekį eina 2 išlenktos vagutės. Prieš­
nugarėlė skersinė, širdiška, pamatinėje da-
* F. Osterloffas [55], M. Žomnicki’s [36],
G. G. Jakobson’as [110] nurodo, jog Lietuvoje
gyvena ir Pleclophloeus nitidus Fairm. Tačiau,
turint galvoje rūšies arealą [3], tai abejotina.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 128 Šeima. Graibvabaliai. Pselaphidae 129

B. securiger Rchnb. Kūnas 1—1,1 mm

(122 pav., c), raudonai rudas. Antenos,
čiuopikliai ir kojos geltonai raudonos.
Antsparniai be ryškesnio pečių kampo,
gana ryškiai ir tankiai taškuoti.
Aptinkamas drėgnose pievose, prie van­
dens telkinių, po akmenimis, krantų sąna­
šose, po nukritusiais lapais ir kitokiomis
augalų liekanomis.

120 pav. Kai kurių valtvabalių (Scaphididae),
graibvabalių (Pselaphidae) ir briaunavabalių (Mic-
ropeplidae) radimvietės Lietuvoje: 1 — Scaphidium
ąuadrimaculatum; 2 — Scaphisoma agaricinum;
3 — S. inopinatum; 4 — S. boleti; 5 — Bibloplec-
tus ambiguus; 6 — Trimium brevicorne; 7 — Bry-
axis bulbifer; 8 — B. puncticollis; 9 — Rybaxis
longicornis; 10 — Brachygluta fossulata; 11 — Pse-
laphus heisei; 12 — Micropeplus caelatus
lyje yra trys sujungtos skersine vagute
duobutės. Antsparnių ilgis lygus bendram
pločiui.
Aptinkamas senų medžių ir kelmų drūt­
galiuose, trūnijančioje medienoje bei
Lasius fuliginosus ir Formica polyctena
skruzdėlynuose.
Gentis
Batrisus Aubė
Skruzdėlinis graibvabalis. B. formicarius
Aubė, 3, 4 (I). Kūnas 3—3,5 mm
(122 pav., a), rausvas, žvilgantis, ištįsęs,
apaugęs plaukeliais. Antenos storos. Galva
suapvalėjusį, matinė. Priešnugarėlė tokio
pločio kaip galva, su 3 švelniomis išilgi­
nėmis vagutėmis, kurių galuose yra duo­
butės. Antsparniai išilgai siūlės su ištisine
vagute ir sutrumpėjusia pečių vagute.
Antsparnių pagrindas su 3 duobutėmis.
Nagai nevienodo ilgio.
Gyvena skruzdėlių Lasius brunneus
lizduose, kartais aptinkamas trūnijan­
čiuose lapuočių medžių kelmuose, po sa­
manomis ar nukritusiais lapais.
a b c
121 pav. Graibvabaliai: a — Plectophloeus fis­
chen; b — Trimium brevicorne; c — Trichonyx
sulcicollis
Gentis
Batrisodes Reitt.
B. venustus Rchnb., 3, 4 (I). Kūnas
2—2,3 mm (122 pav., b), rusvas, siau­
ras, ištįsęs. Pilvelis kartais tamsiai rudas
arba juosvas. Antenos plonos. Galvos
šonuose aštrus randelis. Priešnugarėlė su
2 didokais spygliais, išsidėsčiusiais pagrin­
dinės vidurinės duobutės šonuose. Ant­
sparnių pamatinėje dalyje yra 3 smulkios,
taško formos duobutės.
Gyvena Lasius bei Formica skruzdėly­
nuose arba jų kaimynystėje po trūnijan­
čių kelmų žieve ir medienoje.
Gentis
Bythinus Leach
Tai 1—1,8 mm ilgio, kresni, tamsiai rudi
arba juodi vabalai. Nepridengta antspar­
nių pilvelio dalis trumpesnė už antspar-
nius. Pilvelyje matyti 6 sternitai. Pirmasis
sternitas didelis, aiškiai atskirtas nuo ant­
rojo. Galva su 3 duobutėmis. Priešnugarė­
lė su skersine vagute, jos galuose yra duo­
butės.
Gyvena miško paklotėje, ypač po drėg­
nais pūvančiais lapais.
Lietuvoje 2 rūšys (1 rūšis ieškotina):
B. macropalpus Aubė (distinctus Chaud.),
5 (I); B. securiger Rchnb., ? (I).
Gentis
Bryaxis Kug.
Tai 1,2—2,5 mm ilgio, kresni, tamsiai
rudi arba rausvi vabalai. Apatinių žandų
čiuopiklių trečiasis narelis trumpas, jo
ilgis kiek didesnis už plotį, ketvirtasis na­
relis kiaušiniškas. Letenos antrasis narelis
ilgenis už trečiąjį. Priešnugarėlės pamati­
nėje dalyje yra 3 duobutės, sujungtos sker­
sine vagute. Antsparnių ištisinei priesiū-
linei vagutei lygiagreti sutrumpėjusi nuga­
rinė vagutė.
Gyvena drėgnose vietose, po pūvančių
augalų liekanomis, tarp samanų. Lietu­
voje 2 rūšys (2—3 rūšys ieškotinos):
B. bulbifer Rchnb., 3—5 (III) (120 pav.);
B. puncticollis Denny (validus Aubė),
3—5 (II).
B. puncticollis Denny. Kūnas 1—
1,3 mm (123 pav., a), rudai raudonas,
antsparniai ir pilvelis kartais tamsesni,
antenų čiuopikliai ir kojos geltonai rau­
doni. Priešnugarėlė ir antsparniai rupiai
ir gana tankiai taškuoti.
Gyvena miškingose drėgnose vietose
tarp samanų, po nukritusiais lapais, trū­
nijančioje medienoje (120 pav.).
Gentis
Tychus Leach
Juodasis graibvabalis. T. niger Payk., ?
(I). Kūnas 1,2—1,5 mm (123 pav., b),
trumpas, kresnas, juodas, čiuopikliai ir
kojos rusvi. Apatinių žandų čiuopiklių
trečiasis narelis pailgas, ketvirtasis narelis
didelis, kirvio formos. Letenų antrasis
narelis beveik tokio dydžio kaip trečia-
V. 1834
a b c
123 pav. Graibvabaliai: a — Bryaxis puncticollis;
b — Tychus niger; c — Rybaxis longicornis
sis. Priešnugarėlės pamatinėje dalyje esan­
ti vidurinė duobutė kiek didesnė už šoni­
nes. Priešnugarėlė skersinė, į priekį stai­
giai siaurėjanti, prie pagrindo su švelnia
skersine vagute, kurioje yra 5 smulkios
duobutės. Antsparniuose beveik iki vidurio
eina nugarinės vagutės.
Aptinkamas drėgnose vietose po nukri­
tusiais lapais, tarp žolių šaknų, po pūvan­
čiomis augalų liekanomis, miško pakraš­
čiuose ir aikštelėse.
Gentis
Rybaxis Saulcy (Bryaxis Leach)
Vabalai 1,4—2,4 mm ilgio. Kūnas trum­
pas, kresnas. Priešnugarėlė su 3 duobu­
tėmis, sujungtomis skersine vagute. Apa­
tinių žandų čiuopiklių trečiasis narelis
trumpas, ketvirtasis — kiaušiniškas. Lete­
nos su 1 nagu; antrasis narelis ilgesnis už
trečiąjį.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 130 Šeima. Graibvabaliai. Pselaphidae 131

Aptinkami drėgnose vietose, po akme­ Gentis

nimis ir nukritusiais lapais.
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina). T ikrieji graibvabaliai
Ilgaūsis graibvabalis. R. longicornis
Leach (sanguinea Leach), 1, 4, 5 (III). Pselaphus Hbst.
Kūnas 1,5—2,4 mm (123 pav., c), juodas
arba tamsiai rudas. Antsparniai raudoni. Rudasis graibvabalis. P. heisei Hbst.,
Antenos, čiuopikliai ir kojos geltonai rau­ 4,5 (II). Kūnas 1,6—1,8 mm (125 pav.,
doni. Patinų priekinių kojų šlaunys, vi­ b), blizgantis, rudai raudonas, čiuopikliai
dinės pusės viduryje su danteliu. šviesiai geltonai raudoni, viršutinė dalis
Aptinkami pievose ir kitose drėgnose apaugusi retais ilgokais plaukeliais. Galva
a b c
vietose po akmenimis ir nukritusiais la­ pailga, tarp sudėtinių akių yra 2 papras­
pais, tarp samanų ir augalų šaknų 124 pav. GraibVabaliai: a — Brachygluta fossulata; tos akelės; akių lygyje tokio pločio kaip b
(120 pav.). h — Reichenbachia juncorum; c — Trissemus im- priešnugarėlė. Pastaroji pailgai ovali, lygi, 125 pav. Graibvabaliai: a — Pselaphaulax dresden­
pressus be vagutės prie pagrindo. Antsparniai į sis; b — Pselaphus heisei
viršūnę platėja su ištisinėmis priesiūline
Gentis Gentis ir nugarine vagutėmis; užpakalinis kraštas
apaugęs tankiomis blakstienėlėmis.
Brachygluta Thoms. Trissemus Jeannel Aptinkamas drėgnose ar net pelkėtose
vietose po samanomis ir pūvančiomis au­
Vabalai 1,3—2 mm. Priešnugarėlės pama­ T. impressus Panz., 5 (I). Kūnas 1,5— galų liekanomis (120 pav.).
tinė dalis be skersinės vagutės su 3 vieno­ 1,6 mm (124 pav., c), juodas, antspar­
do dydžio, stambiomis ir giliomis duobu­ niai raudoni arba raudonai rudi. Čiuo­ Gentis
tėmis. pikliai raudoni, antenos ir kojos tamsiai
Aptinkami drėgnose vietose tarp augalų rudos, kojos paprastai juodos. Antspar- Centrotoma Heyd.
šaknų, vandens telkinių krantuose. Lietu­ nių pamatinėje dalyje tarp siūlės ir nuga­ a b
voje 1 rūšis (2 rūšys ieškotinos). rinės vagutės yra 1—3 taškų formos duo­ C. lucifuga Heyd., 4 (I). Kūnas 1,8— 126 pav. Graibvabaliai: a — Tyrus mucronatus;
B. fossulata Rchnb., 3, 5 (III). Kūnasbutės. 2 mm, kresnas, tamsiai rudas. Akys ma­ b — Claviger testaceus
1,7 mm (124 pav., a), tamsiai rudas, kar­ Aptinkamas labai drėgnose vietose, van­ žos, kiek išgaubtos. Antenų buoželė neiš-
tais juodas. Antenos, čiuopikliai ir kojos dens telkinių krantuose, tarp samanų ir po tįsusi. Apatinių žandų čiuopikliai ilgi, iš kraštas su trumpais, smulkiais, gelsvais
raudoni arba rudai raudoni. Antspar­ nukritusiais pūvančiais lapais bei kitomis 4 narelių, pirmasis narelis mažas, antra­ plaukeliais.
niai daug trumpesni už jų visą plotį. augalų liekanomis. sis—ketvirtasis nareliai stori, išorinė pusė Aptinkamas Formica rufa ir Lasius
Gyvena drėgnose vietose po pūvančio­ su šereliais. brunneus skruzdėlynuose, taip pat jų
mis augalų liekanomis (120 pav.). Gentis Mirmekofilinė rūšis. Gyvena Tetra- kaimynystėje, po senų trūnijančių medžių
morium caespitum skruzdėlynuose, saulės žieve, medienoje, drevėse.
Pselaphaulax Reitt. apšildomose, žema augalija apaugusiose
vietose (leg. A. Meržijevskis). Gentis
Gentis Drezdeniškasis graibvabalis. P. dresdensis
Hbst., ? (I). Kūnas 1,8 mm (125 pav., Gentis Claviger Preyssl.
Reichenbachia Leach a), kaštono rudumo, čiuopikliai geltonai
raudoni, antenos ir kojos rudai raudonos. Tyrus Aubė Vabalai 2,0—2,7 mm ilgio. Galva ilga,
R. juncorum Leach, 3, 4 (I). Kūnas Galva kiek pailga, akių lygyje jos plotis į priekį kiek paplatėjusi, akių nėra, burnos
1,5 mm (124 pav., b), vienspalvis — lygus priešnugarėlės pločiui. Priešnuga­ T. mucronatus Panz. (sanguineus 111.), ? organai rudimentiniai. Antenos iš 6 nare­
geltonai rudas. Priešnugarėlės pamatinė rėlės pamatinė dalis su skersine vagute, (II). Kūnas 2—2,3 mm (126 pav., a), lių, pirmasis narelis labai mažas, kiti susto-
dalis su 3 duobutėmis, šoninės duobutės kiek pailga, plotis lygus vieno antspar- juodas, čiuopikliai geltoni, antenos ir kojos rėję, cilindriški. Antsparnių išoriniame
stambios, vidurinė — mažytė, taško for­ nio pločiui. Antsparniai į galą platėjantys rausvos, antsparniai kaštono rudumo, kar­ krašte yra geltonų plaukų šepetėliai.
mos. Pirmasis pilvelio tergitas kiek il­ su buku petiniu kampu ir ištisinėmis tais juodi. Žandų čiuopikliai vidutinio Priesiūlinės ir nugarinės vagučių nėra.
gesnis už antrąjį. Galva ir priešnugarėlė priesiūline ir nugarine vagutėmis. ilgumo. Antenos suartėjusios, tarp jų yra Pilvelis tik su 3 tergitais: pirmasis labai
tankiai taškuotos, beveik matinės. Gyvena drėgnose, pelkėtose vietose tarp gumburėlis. Galva su 3 duobutėmis. Ant­ ilgas, jo šonai su plonu randeliu.
Aptinkamas pelkėtose vietose, drėgnose samanų ir po pūvančiomis augalų lieka­ sparniai su priesiūline ir sutrumpėjusia Vabalai mirmekofilai. Gyvena Lasius
pievose tarp augalų šaknų ir samanų. nomis. nugarine vagute. Užpakalinis antsparnių flavus, rečiau Myrmica laevinodis skruz-
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
dėlynuose, dažnesni saulės apšildomose
vietose, kartais trūnijančiuose kelmuose.
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina).
C. testaceus Preyssl., ? (I). Kūnas
2—2,5 mm (126 pav., b), geltonai
raudonas. Antenos storos, jų 3—5 nareliai
skersiniai. Antsparniai ir pilvelis pailgai
kiaušiniški. Pilvelio pirmajame tergite
yra smulki pailgai ovali duobutė.
Gyvena Lasius flavus ir Myrmica lae-
vinodis skruzdėlynuose.
19 šeima
Briaunavabaliai
Micropeplidae
Smulkūs, panašūs į trumpasparnius, vaba­
lai. Būdingos priešnugarėlėje, antspar-
niuose ir pilvelyje esančios aukštos briau­
nelės. Antenos iš 9 narelių, galinis narelis
stambus, rutuliškas. Letenos iš 3 na­
relių. Kūnas platus, kietas. Priešnugarėlės
apatinė pusė su giliais grioveliais antenoms
įdėti. Visi kojų dubenėliai mažyčiai, užpa­
kaliniai dubenėliai vienas nuo kito nutolę.
Grobuonys. Gyvena po pūvančiomis or­
ganinėmis liekanomis, trūnijančioje me­
dienoje, mėšle, komposto krūvose, miško
paklotėje, po nukritusiais lapais.
Anksčiau kai kurie autoriai [64] Mic­
ropeplidae šeimą laikė Staphylinidae šei­
mos pošeimiu. Lietuvoje aptikta 1 rūšis
(1—2 rūšys ieškotinos).
Gentis
Micropeplus Latr.
Blizgantysis briaunavabalis. M. caelatus
Er., 5 (I). Kūnas 1,7 mm (127 pav.),
juodas, priešnugarėlės šonai su skaidrio­
mis šviesesnėmis dėmelėmis; antenos, čiuo-
pikliai ir kojos rudai raudonos, antenų
buoželė tamsesnė. Viršutinė pusė blizganti.
Galva ir priešnugarėlės diskas su rupio­
mis raukšlelėmis. Kiekvienas antsparnis
tarp siūlės ir petinių briaunelių dar su
132
127 pav. Briaunavabalis; Micropeplus caelatus
3 išilginėmis aukštomis briaunelėmis, tar­
pai tarp jų giliai taškuoti.
Grobuonys. Gyvena po pūvančiomis
organinėmis liekanomis mėšle, komposto
krūvose, po nukritusiais lapais. Lietuvoje
1 vabalas rastas 1982 04 16 Antalgės
kaime (120 pav.) Utenos raj. (leg.
A. Kaulinis).
20 šeima
Trum pasparniai
Staphylinidae
Kūnas 0,5—30 mm, ilgas ir siauras. Ant­
sparniai dažniausiai sutrumpėję, pridengia
tik 2 pirmuosius pilvelio tergitus. Lais­
vieji pilvelio tergitai sukietėję, jungiasi
elastinga plėvele. Trumpasparniams, kurių
antsparniai ilgesni ir pridengia beveik
visą pilvelį (pvz., Omaliinae pošeimio),
būdingas plokščias, trumpas kūnas ir 1—2
akelės viršugalvyje.
Trumpasparniai gyvena įvairiuose bio­
topuose; dirvožemyje, miško paklotėje,
irstančiose augalų liekanose, po medžių
žieve, paukščių ir žinduolių lizduose,
skruzdėlynuose, vandens telkinių pakran­
tėse ir kt. Biologija dar mažai ištirta.
Kiaušinių dydis nuo 0,36 mm (Oligota)
iki 5 mm (Ocypus olens). Jie apvalūs
arba ovalūs, balti, gelsvi arba rusvi. Patelė
padeda nuo keleto iki tūkstančio ir dau­
giau kiaušinių. Deda pavieniui, rečiau
grupėmis. Kai kurios rūšys kiaušinius
aplipdo dirvos grumsteliais. Kiaušiniai
vystosi 4— 10 dienų, žemoje temperatū­
roje ir trūkstant drėgmės — ilgiau.
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
Trumpasparnių lervos (135 pav., c)
būna stafilinomorfinės ir aleocharomor-
finės. Pirmųjų galva gerai išsivysčiusi,
kieta, ties kaklu įsmaugta, žandai be
didelių dantelių. Šios lervos plėšrios. Aleo-
charomorfinių lervų galva minkšta,
įsmaugos nėra, žandai su 1—4 stambiais
danteliais. Minta įvairiu maistu.
Lervos paprastai neriasi du kartus, [vai­
rių stadijų lervos panašios, skiriasi tik
dydžiu ir šerelių išsidėstymu. Jos vengia
šviesos, gyvena gilesniuose dirvos sluoks­
niuose, irstančiose organinėse medžiagose,
trūnijančioje medienoje, paprastai ten, kur
drėgna. Vystosi vidutiniškai 25—30 parų.
Prieš virsdamos lėliukėmis, dirvoje ar ki­
tame substrate išsigraužia urvelį, kai kurių
rūšių (Stenus, Atheta sordida) lervos ga­
mina kokoną. Trumpasparnių lėliukės
būna arba laisvosios (pupa libera), arba
tariamai dengtosios (pupa semiobtecta).
Suaugėliai išsirita po 10—28 parų.
Trumpasparnių vystymasis nuo kiauši­
nėlio iki imago trunka nuo 25 iki 70 parų.
Jei vabalas žiemoja kiaušinėlio, lervos ar
lėliukės stadijoje, šis procesas gerokai
užsitęsia. Parazitinių Aleochara lervų dia-
pauzė gali būti maitintojuje. Lietuvoje
per metus išsivysto viena generacija, tik
parazitinių Aleochara rūšių bei keleto
sinantropinių detritobiontų (Anotylus tet-
racarinatus ir kt.) dvi kartos.
Daugumos respublikoje gyvenančių
trumpasparnių preimaginalinis vystymasis
trunka nuo gegužės iki rugpjūčio mėn.
Jauni vabalai išsirita rudens pradžioje,
intensyviai maitinasi, kaupia riebalų atsar­
gas žiemai. Daugintis pradeda tik peržie­
moję — pavasarį. Tačiau kai kurių vabalų
vystymosi ritmas nėra pastovus, todėl
įvairių stadijų aptinkama bet kuriuo metų
laiku.
Suaugę trumpasparniai judrūs, gerai
skraido. Daugeliui rūšių būdinga sezoninė
biotopo kaita. Jau rudens pradžioje vaba­
lai perskrenda iš šlapio biotopo į sausą,
iš atvirų laukų — į miškų pakraščius,
kur dažniausiai žiemoja didelėmis sankau­
pomis, o pavasarį vėl iškeliauja į daugi­
nimosi vietas.
Trumpasparnių mityba menkai ištirta.
i
133
Tai augalėdžiai (fitofagai), saprofagai,
parazitai, tačiau daugiausia zoofagai,
mintantys gyvūniniu maistu. Galima iš­
skirti tris zoofagijos pakopas.
Euzoofagai minta vabzdžių bei kitų be­
stuburių kiaušinėliais, lervomis, lėliukėmis
bei suaugėliais. Kai kurios stambios rūšys
(Staphylinus erythroplerus, Ernus hirtus
ir kt.) ypač agresyviai puola judantį grobį.
Lervų plėšrumas didėja kartu su jų am­
žiumi, tačiau dažniausiai jos pasitenkina
įvairiais minkštais bestuburiais ir tik stam­
biosios įstengia sudoroti kietas drugių
lėliukes.
Hemizoofagai minta tiek gyvu grobiu,
tiek ir irstančiomis gyvūninėmis bei auga­
linėmis medžiagomis (pvz., taip minta
daugelis Atheta rūšių).
Parazoofagai (Oxytelus, Platystethus,
Hapalaraea ir kt.) maitinasi augaliniu,
rečiau gyvuliniu detritu, augalų žiedadul­
kėmis, tačiau nevengia smulkių vabzdžių
kiaušinėlių, erkių ir kt.
Gyrophaena ir Bledius genties vabalai
yra tikrieji fitofagai. Jie minta dumbliais
bei grybiena. Aleochara genties antrosios
stadijos lervos parazituoja musių Hyle-
mya, Psila, Lucilia ir kt. lėliukes, suaugę
vabalai — plėšrūs.
Lietuvoje gausiausia šeima. Pasaulyje
apie 30 000 rūšių ir kasmet aprašoma
dešimtys naujų. Lietuvoje — 598, dar
ieškotina apie 300 rūšių.
Gentis
Megarthrus Curtis
Kūnas 1,9—3 mm, plokščias, ovalus. Gal­
va be paprastųjų akelių. Priešnugarėlė
plati, su vidurine vagute, jos užpakaliniai
kampai su išpjova. Antsparniai ilgesni už
priešnugarėlę. Letenos penkianarės.
Gyvena irstančiose organinėse medžia­
gose. Lietuvoje 4 rūšys (2 ieškotinos):
M. denticollis Beck, 3, 4 (III); M. depres-
sus Payk., 3, 4 (II); M. hemipterus III.,
3 (I); M. sinuatocollis Lac., 5 (I).
M. depressus Payk. Kūnas 2,5—3 mm
(128 pav., a), juodas. Antenos tamsios.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
Priešnugarėlė juoda, suapvalėjusiais
šonais.
Paplitęs šiaurinėje Palearktikos dalyje.
Aptiktas Alytaus ir Ukmergės rajonuose.
Gyvena mėšle ir kitose irstančiose augali­
nės kilmės medžiagose.
Gentis
Proteinus Latr.
Kūnas 1—2,2 mm, platus, plokščias, silp­
nai blizgantis. Galva ir priešnugarėlė juo­
da, priešnugarėlės šonai rausvi. Antspar-
niai tamsiai rudi, tankiai taškuoti. Pilvelis
juodas. Galva be paprastųjų akelių, akys
išsprogusios. Priešnugarėlė skersinė, jos
užpakaliniai kampai suapvalėję arba sta­
tūs, be išpjovos. Letenos penkianarės.
Gyvena dvėsenoje, irstančiose augalų
liekanose, miško paklotėje, grybuose. Lie­
tuvoje 3 rūšys: P. atomarius Er., ? (I);
P. brachypterus Fabr., 3, 5 (III);P . mac-
ropterus Grav., 3 (II).
P. brachypterus Fabr. Kūnas 1,6—
1,9 mm (128 pav., b). Aštuntasis antenų
narelis aiškiai skersinis, pirmasis narelis
gelsvai rausvas, šviesesnis už kitus. Prieš­
nugarėlės pamatinė dalis su randeliu, jo
paviršius matinis.
Paplitęs Holarktikoje. Lietuvoje aptin­
kamas dvėsenoje, pūvančiuose grybuose,
irstančiose augalų liekanose, miško pa­
klotėje.
128 pav. Trumpasparniai: a — Megarthrus depressus; b — Proteinus brachypterus; c — Eusphalerum
minutum
134
Gentis
Eusphalerum Kraatz
Kūnas 1,5—4 mm, gelsvas, rudas ar juo­
das. Galva skersinė, siauresnė už prieš-
nugarėlę, akys didelės, išsprogusios. Ante­
nos su keturiais ar penkiais stambesniais
galiniais nareliais. Priešnugarėlė skersinė.
Antsparniai plokšti, platūs ir ilgi, priden­
gia didesniąją pilvelio dalį. Letenų pir­
mieji keturi nareliai apaugę ilgais plau­
keliais.
Gyvena ant augalų, ypač vėdryninių
šeimos, žiedų. Minta žiedadulkėmis. Lie­
tuvoje 3 rūšys (5 ieškotinos): E. lappo-
nicum Mann., 4 (I) (133 pav.); E. mi-
nutum Fabr., 3—5 (IV); E. primulae
Steph., 4 (I).
E. minutum Fabr. Kūnas 2—2,5 mm
(128 pav., c). Galva ir priešnugarėlė
juodos, antsparniai juosvai rudi. Patelės
antsparnių siūlinis kampas ištįsęs į aštrų
ir ilgą dantį. Užpakalinių letenų penktasis
narelis kiek trumpesnis už 4 pirmuosius.
Paplitęs Europoje, Kaukaze ir Sibire.
Lietuvoje dažnai aptinkamas ant vėdry­
nų, purienų ir kitų augalų žiedų.
Gentis
Pycnoglypta Thoms.
P. lurida Gyli., ? (I). Kūnas 2,5—3 mm
(129 pav., a), rusvas. Antenos ir kojos
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
129 pav. Trumpasparniai: a — Pycnoglypta lurida;
b — Hapalaraea nigra; c — Omalium rivulare
rusvos. Galva, priešnugarėlė ir antspar­
niai tankiai taškuoti. Antsparnių viršūnės
paplatėjusios.
Paplitęs Holarktikoje. Gyvena pelkėse,
užliejamose pievose, upių ir ežerų pa­
krantėse.
Gentis
Hapalaraea Thoms.
Kūnas 2,2—4,5 mm, pailgas, plokščias.
Galva su paprastosiomis akelėmis. Prieš­
nugarėlė su 2 plokščiomis įdubomis arba
be jų. Apatinių žandų čiuopiklių pasku­
tinis narelis ne plonesnis už priešpasku­
tinį. Užpakalinių letenų ilgis lygus pusei
blauzdos ilgio, jų penktasis narelis tokio
pat ilgio kaip pirmieji keturi kartu pa­
ėmus. Vidukrūtinis tarp vidurinių kojų
dubenėlių be kylio.
Aptinkami pavasarį ant žiedų, paukš­
čių lizduose bei medžių uoksuose; 1 rū­
šis (H. mėlis) gyvena barsukų urvuose.
Lietuvoje 4 rūšys (9 ieškotinos): H. flora-
lis Payk., 3 (I); H. mėlis Hans., 3 (I)
(133 pav.); H. nigra Grav., 3, 5 (IV);
H. puberula Bernh., 3 (I) (133 pav.).
H. nigra Grav. Kūnas 3—3,5 mm (129
pav., b), juodas. Antenų pamatinės dalies
nareliai ir apatinių žandų čiuopikliai gels­
vai rausvi. Pirmasis laisvas pilvelio ter-
gitas su dviem mažomis šviesių plaukelių
dėmelėmis.
Paplitęs Europoje, Kaukaze ir Sibire.
135
Aptinkami paukščių lizduose, medžių
uoksuose, inkiluose, širšių ir pelių lizduo­
se, supuvusiuose šiauduose, šiene, pavasa­
rį — ant įvairių augalų žiedų.
Gentis
Omalium Grav.
Kūnas 1,7—4 mm, pailgas, plokščias, juo­
das arba rusvas. Galva paprastai tam­
sesnė. Priešnugarėlės viduryje 2 pailgos
duobutės. Užpakalinių letenų penktasis
narelis ilgesnis už pirmuosius keturis kartu
paėmus. Vidukrūtinis tarp vidurinių dube­
nėlių su kyliu.
Gyvena irstančiose augalinėse liekano­
se, miško paklotėje, grybuose; 1 rūšis
(O. littorale) — halofilinė. Lietuvoje 5
rūšys (6 ieškotinos): O. caesum Grav.,
2, 3, 5 (II); O. excavatum Steph., 3 (I);
O. littorale Kraatz, 1 (I); O. oxyacanthae
Grav., 3 (I); O. rivulare Payk., 1, 3, 5
(IV).
O. rivulare Payk. Kūnas 3,5—4 mm
(129 pav., c), juodas. Antsparniai gelsvai
rudi. Priešpaskutinis antenų narelis silp­
nai skersinis. Smilkiniai suapvalėję. Duo­
butės prieš viršugalvio akeles didelės ir
apvalios. Priešnugarėlė plačiausia prieš
vidurį.
Paplitęs Europoje, Viduržemio jūros
baseino teritorijoje, Kaukaze, Kazachsta­
ne. Gyvena įvairiose irstančiose organi­
nėse medžiagose. Skrenda į šviesą.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
Gentis
Phloeonomus Heer
Kūnas 1,3—4 mm, pailgas, plokščias. Už­
pakalinių letenų penktasis narelis dvigubai
ilgesnis už kitus keturis kartu paėmus.
Apatinių žandų čiuopiklių paskutinis na­
relis siauresnis už priešpaskutinį. Antenos
su 6 stambiais skersiniais paskutiniais
nareliais.
Gyvena po medžių žieve kinivarpų
takuose bei medžių kempinėse. Minta
kinivarpų kiaušinėliais bei lervomis. Labai
naudingi. Lietuvoje 5 rūšys (1 ieškotina):
Ph. monilicornis Gyli., 3 (I); Ph. lappo-
rticus Zett., 2,5 (III); Ph. planus Payk., ?
(I); Ph. punctipennis Thoms., 3 (I); Ph.
pusillus Grav., 2, 3, 5 (IV).
Ph. pusillus Grav. Kūnas 1,7—2 mm
(130 pav., a), gelsvai rusvas. Antenų vir­
šūnės tamsesnės. Priešnugarėlės šonai su-
apvalėję, ji plačiausia prieš vidurį, su
dviem lėkštais įspaudimais. Kūno paviršius
matinis, labai smulkiai, vos pastebimai
taškuotas.
Paplitęs Holarktikoje. Gyvena po spyg­
liuočių medžių žieve, kinivarpų, daž­
niausiai didžiojo kirpiko takuose.
Gentis
Xylodromus Heer
Kūnas 2,5—3,7 mm, siauras, ilgas, plokš­
čias, rusvai gelsvas arba rusvai juodas.
130 pav. Trumpasparniai: a — Phloeonomus pusillus; b — Xylodromus concinnus; c — Deliphrum tectum
136
Užpakalinių letenų penktasis narelis trum­
pesnis už kitus keturis kartu paėmus.
Viršutinė lūpa dviskiautė.
Gyvena po medžių žieve, irstančiose
augalų liekanose, žinduolių urvuose. Lie­
tuvoje 1 rūšis (3 ieškotinos).
X. concinnus Marsh., 3 (I). Kūnas
3—3,5 mm (130 pav., b). Galva tamsiai
ruda, priešnugarėlė rausva su tamsesniu
disku, be mikroskulptūros. Antsparniai
rusvai rausvi, šalia skydelio ir viršūnė
tamsesnė. Pilvelis rudas, jo šonai rausvi.
Paplitęs Holarktikoje. Aptinkamas me­
džių uoksuose, po žieve, samanomis, trū­
nijančiuose šiauduose ir šiene.
Gentis
Deliphrum Er.
D. tectum Payk., 3 (I). Kūnas 3—
4 mm (130 pav., c), juodas. Priešnuga­
rėlės šonai ir siaura juosta pamatinėje
dalyje, antsparniai bei pilvelio viršūnė
rusvai gelsvi. Apatinių žandų čiuopikliai,
antenų pamatiniai nareliai ir kojos švie­
siai rudi. Viršutinė kūno pusė labai smul­
kiai ir tankiai taškuota, blizganti. Galva
su įsmauga. Priešnugarėlės šonai su dviem
duobutėmis. Lygiagrečiai priešnugarėlės
šonui eina vagutės formos įduba, pama­
tinė dalis paplatėjusi.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje
bei Sibire. Gyvena mėšle, pūvančiuose
grybuose ir kitose irstančiose augalinėse
liekanose.
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
131 pav. Trumpasparniai: a — Anthobium atro-
cephalum; b — Olophrum assimile; c — Arpedium
ąuadrum
Gentis
Anthobium Sam. (Lathrimaeum
Er.)
Kūnas 2,5—4 mm, nuo gelsvai rudos iki
rusvai juodos spalvos. Galva su įsmauga.
Apatinių žandų čiuopiklių galinis narelis
plonas ir ilgas, beveik dvigubai ilgesnis
už priešpaskutinį.
Gyvena sausų bei apydrėgnių miškų
paklotėje, samanose, trūnijančioje medie­
noje. Lietuvoje 1 rūšis (3 ieškotinos).
A. atrocephalum Gyli., 3, 5 (III).
Kūnas 2,5—3,5 mm (131 pav., a), gels­
vai rusvas, galva tamsesnė. Priešnugarėlės
viduryje įdubos nėra. Antsparniai daugiau
kaip dvigubai ilgesni už priešnugarėlę,
su beveik taisyklingomis taškų eilėmis.
Paplitęs Holarktikoje. Lietuvoje jų ap­
tikta Čepkelių ir Kamanų rezervatuose.
Gyvena miško paklotėje, mėgsta derlin­
gesnes augimvietes.
Gentis
Olophrum Er.
Kūnas 3,5—6 mm, išgaubtas, blizgantis.
Galvoje gerai matomos akelės, įsmaugos
nėra. Antenos plonos. Užpakalinių letenų
137
penktasis narelis trumpesnis už kitus kartu
paėmus.
Gyvena užpelkėjusių miškų paklotėje.
Lietuvoje 4 rūšys (1 ieškotina): O. assi­
mile Payk., 3 (III); O. consimile Gyli.,
5 (II); O. fuscum Grav., 3—5 (II);
O. rotundicolle Sahlb., ? (I).
O. assimile Payk. Kūnas 3,5—5 mm
(131 pav., b), gelsvai rusvas. Priešnuga­
rėlės užpakaliniai kampai buki, bet aiškūs.
Viršutinė kūno pusė stambiai ir labai tan­
kiai taškuota.
Paplitęs Europoje ir Kaukaze. Aptin­
kami pelkėtų miškų paklotėje, užlieja­
mose pievose, upių pakrančių sąnašose.
Gentis
Arpedium Er.
A. ąuadrum Grav. 3, 5 (II). Kūnas 4,5—
5,5 mm (131 pav., c), juodas, blizgan­
tis. Priešnugarėlė ir antsparniai tamsiai
rudi, jų pakraščiai šviesesni. Antenos,
čiuopikliai ir kojos šviesiai rusvi. Apati­
nių žandų čiuopiklių paskutinis narelis
trumpesnis už priešpaskutinį. Priešnugarė­
lė siaura, jos kampai suapvalėję. Ant­
sparniai pusantro karto ilgesni už prieš­
nugarėlę, viršūnėje paplatėję.
Palearktinė rūšis. Gyvena upių ir ežerų
pakrantėse, pelkėse, užpelkėjusių miškų
paklotėje (133 pav.).
 Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 138 Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae 139

Gentis platėjantys. Letenų galinių narelių nage­

liai su dviem skiautelėmis viduryje.
Anthophagus Grav. Gyvena netoli vandens, pavasarį aptin­
kami ant žiedų. Lietuvoje 2 rūšys: A.
Kūnas 4—5,5 mm. Pilvelis juodas, ant­ caraboides L., 2—5 (IV); A. angusticollis
sparniai ir kojos rusvai gelsvi. Viršutinė Mann., 2, 3 (II) (133 pav.).
kūno pusė nestambiai ir retai taškuota, A. caraboides L. Kūnas 4,5—5,5 mm
apaugusi plaukeliais. Galva tokio pločio (134 pav., a). Galva ir priešnugarėlė ru­
kaip priešnugarėlė ar kiek siauresnė. Ante­ dos, be mikroskulptūros. Antsparniai gels­
nos labai ilgos ir storos. Priešnugarėlė vi, pilvelis juodas. Antenų ketvirtojo na­
plačiausia prieš vidurį, link pamato siaurė­ relio ilgis du kartus didesnis negu plotis.
janti. Antsparniai plokšti, link viršūnės Priešnugarėlės ilgis truputį didesnis už
plotį.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje bei
Sibire. Aptinkamas drėgnuose miškuose
132 pav. Trumpasparniai: a — Eucnecosum bra- ant žolinių augalų.
A. crenata Fabr., 3—5 (II); A. cruen-
chypterum; b — Acidota crenata; c — Lesteva lon tata Mann., 3 (I).
goelytrata
A. crenata Fabr. Kūnas 5—7 mm Gentis
(132 pav., b), tamsiai rudas. Priešnu­
Gentis garėlė išgaubta, plačiausia viduryje, prie­ Coryphium Steph.
kyje susiaurėjusi. Jos ilgis didesnis už
Eucnecosum Reitt. plotį, pamatinėje dalyje randelio nėra. C. angusticolle Steph., 3,5 (II). Kūnas
Holarktinė rūšis. Aptinkama užpelkėju­ 3 mm (134 pav., b). Galva ir pilvelis
E. brachypterum Grav., 4, 5 (II). Kūnas
3—4,5 mm (132 pav., a). Priešnugarė- sių miškų paklotėje. juodi, priešnugarėlė ir antsparniai rudi
arba rusvai gelsvi. Antenos rudos, pama­
Iė ir antsparniai rudi, galva ir pilvelis tam­
sesni. Antenos vienspalvės, rausvai rudos. Gentis tinis narelis gelsvas. Galva su akimis tokio
Viršutinė kūno pusė apaugusi plaukeliais, 133 pav. Kai kurių trumpasparnių (Staphylinidae') pat pločio kaip priešnugarėlė. Kojos gel­
radimvietės Lietuvoje: I — Eusphalerum lapponi- tonos. Apatinių žandų čiuopiklių prieš­
su mikroskulptūra. Galva ir priešnugarėlė Lesteva Latr.
retai ir labai smulkiai taškuoti. Galva
cum; 2 — Hapalaraea mėlis; 3 — H. puberula; paskutinis narelis labai storas, galinis —
4 — Arpedium ąuadrum; 5 — Eucnecosum bra­ mažytis. Priešnugarėlė širdiška, skersinė,
ties smilkiniais žemiau akių paplatėjusi. Kūnas 3,5—4,5 mm, tamsus, apaugęs chypterum; 6 — Anthophagus angusticollis; 7 —
Apatinių žandų čiuopiklių paskutinis na­ plaukeliais. Akys didelės, apaugusios smul­ Carpelimus obesus; 8 — Oxytelus sculptus; 9 — jos šoninis kraštas dantytas. Galva, prieš­
relis tokio pat ilgio kaip priešpaskutinis. kiais plaukeliais. Priešnugarėlė širdiška. Platystethus alutaceus; 10 — Bledius dissimilis; nugarėlė ir antsparniai stambiai ir tankiai
I I — B. vilis; 12 — Trichophya pilicornis taškuoti, apaugę smulkiais plaukeliais.
Paplitęs Holarktikoje. Gyvena pelkėse, Apatinių žandų čiuopiklių galinis narelis
užliejamose pievose, vandens telkinių pa­ labai ilgas, keturis kartus ilgesnis už prieš­
krantėse, užpelkėjusių miškų paklotėje. paskutinį.
Skrenda į šviesą (133 pav.). Aptinkami miško paklotėje ir tarp sama­
nų vandens telkinių kaimynystėje. Lietu­
Gentis voje 1 rūšis (2—3 ieškotinos).
L. longoelytrata Goeze, 3 (I). Kūnas
Acidota Steph. 3,5—4,5 mm (132 pav., c), juodas, ant­
sparniai dažnai tamsiai arba šviesiai rudi.
Kūnas 4,5—7 mm, pailgas, kiek išgaub­ Viršutinė pusė stambiai taškuota. Antenos
tas. Antenos plonos. Užpakalinių letenų trumpos, dešimtojo narelio ilgis pus­
pirmasis narelis aiškiai ilgesnis už antrąjį, antro karto didesnis negu plotis. Priešnu­
paskutinis trumpesnis už keturis kitus garėlė plokščia, antsparnių viršūninis
kartu paėmus. Viršutinė kūno pusė rusva, kraštas tiesus.
vienspalvė, plika. Pilvelis stambiai ir tan­ Paplitęs Europoje, Kaukaze, Mažojoje
kiai taškuotas. Azijoje. Gyvena vandens telkinių pakran­
Gyvena pelkėse, užliejamose pievose, tėse po akmenimis, sąnašomis, pelkių pa­ 134 pav. Trumpasparniai: a — Anthophagus caraboides; b — Coryphium angusticolle; c — Phloeocharis
pelkėtuose miškuose. Lietuvoje 2 rūšys: klotėje. subtilissima
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Aptinkama trūnijančioje medienoje, po
atšokusia žieve, samanose ant medžių ka­
mienų, pavasarį — ant augalų žiedų.
Gentis
Phloeocharis Mann.
Ph. subtilissima Mann., 3, 5 (II). Kūnas
1,5—2 mm (134 pav., c), tamsiai rudas.
Antenos ir kojos rausvai gelsvos, pil­
velis juodas, tergitų pakraščiai šviesesni.
Antenos į viršūnę storėjančios. Priešnu-
garėlė platesnė už antsparnius, jos šonai
135 pav. Vabalų lervos: a — piktvabalio (Scydmaenidae sp.); b — graibvabalio (Batrisodes sp.) vaizdas
iš apačios; c — trumpasparnio (Philonthus decorus); d — valtvabalio (Scaphisoma agaricinum); e —
smiltvabalio (Trox sabulosum); h — kamuolvabalio (Byrrhus pilula); i — pjūklavabalio (Heterocerus
sp.); j — kabliavabalio (Dryops sp.)
140
suapvalėję. Apatinių žandų čiuopiklių
trečiasis narelis storas, galinis mažas, nu-
smailėjęs. Užpakalinių kojų klubai labai
dideli. Letenos penkianarės.
Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Aptin­
kama po medžių žieve, trūnijančioje me­
dienoje bei žievės plyšiuose.
Gentis
Olisthaerus Heer
Kūnas pailgas, blizgantis, 5—6 mm. Galva
didelė, neįsmaugta. Priešnugarėlė skersi­
nė, į pamatą siaurėjanti. Viršutinė kūno
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
136 pav. Trumpasparniai: a — Olisthaerus substria-
tus; b — Syntomium aeneum; c — Deleaster di-
chrous
pusė be taškelių, su skersine mikroskulp-
tūra. Antsparniai su išilginėmis vagelė­
mis.
Genčiai priklauso 2 holarktinės cirkum-
poliarinės rūšys, aptiktos ir Lietuvoje;
O. megacephalus Zett., 3 (I); O. subst-
riatus Gyli., ? (I).
O. substriatus Gyli. Kūnas 5—6 mm
(136 pav., a), šviesiai rudas. Galva ir
antsparniai, išskyrus viršūninį pakraštį,
juodi. Galva daug siauresnė už priešnu-
garėlę, ši kiek platesnė už antsparnius.
Pilvelis stambiai ir tankiai taškuotas. Vir­
šutinė kūno pusė blizganti.
Gyvena po spygliuočių medžių kelmų ir
nuvirtusių kamienų atšokusia žieve.
Gentis
Syntomium Curtis
S. aeneum Mūll., 3 (1). Kūnas 2—3 mm
(136 pav., b), juodas. Galva, priešnuga­
rėlė ir antsparniai metalo blizgesio. An­
tenos ir blauzdos tamsiai rudos. Akys
didelės, smilkiniai trumpi. Galva su aki­
mis siauresnė už priešnugarėlę, ši siau­
resnė už antsparnius, jos šonai dantyti,
paviršius smarkiai taškuotas, išskyrus lygią
vidurio liniją.
Paplitęs Europoje ir Kaukaze. Aptin­
kama šlapiose vietose po samanomis ir
nukritusiais lapais.
141
Gentis
Deleaster Er.
D. dichrous Grav., 4 (I). Kūnas 6,5—
8,5 mm (136 pav., c), juodas. Priešnu­
garėlė ir antsparniai rusvai raudoni, ante­
nos ir kojos gelsvai rausvos. Akys didelės,
smilkiniai ilgi. Priešnugarėlė širdiška,
daug siauresnė už antsparnius. Antsparniai
į viršūnę platėjantys.
Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Gyvena
žvyringose upių pakrantėse, po samano­
mis, akmenimis, rąstais bei sąnašose.
Gentis
Carpelimus Leach
Kūnas 1,3—3,5 mm, ilgas, juodas, retkar­
čiais antsparniai ir priešnugarėlė rudi.
Apatinių žandų čiuopiklių paskutinis na­
relis mažas ir smailus. Priešnugarėlė pa­
prastai su pailgomis įdubomis. Letenos
trinarės.
Daugelis rūšių higrofilinės. Gyvena
vandens telkinių pakrantėse bei pelkėse,
tarp irstančių augalų liekanų. Lietuvoje
9 rūšys (5 ieškotinos); C. bilineatus
Steph., ? (I); C. obesus Kiesnw., 3, 5 (II)
(133 pav.); C. rivularis Motsch., 3, 5
(IV); C. nitidus Baudi, 3 (I); C. fuli-
ginosus Grav., ? (I); C. elongatulus Er.,
3—5 (IV); C. corticinus Grav., 1,3—
5 (V); C. gracilis Mann., ? (I); C. pusil-
lus Grav., 3 (1).
 Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 142 Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae 143

a b c
137 pav. Trumpasparniai: a — Carpelimus cortici- G e n tis 138 pav. Trumpasparniai: a — Anotylus rugosus; bais. Priešnugarėlė be įdubų, lygi, iš­
nūs; b — Aploderus caelatus; c — Oxytelus la- b — Platystethus arenarius; c — Bledius talpa gaubta, su gilia vidurio linija.
ąueatus
Oxytelus Grav. Gyvena mėšle, komposte, sąnašose. Lie­
kai kurie sunkiai pastebimi morfologi­ tuvoje 4 rūšys (2 ieškotinos): P. arena­
C. corticinus Grav. Kūnas 1,9—2,3 mm Kūnas 2—5 mm, ilgas ir plokščias, juo­ niai požymiai. Dauguma rūšių gyvena rius Four., 1, 3—5 (V); P. cornutus
(137 pav., a), juodas. Priešnugarėlė su das arba tamsiai rudas, antsparniai pa­ mėšle bei kitose irstančiose organinėse Grav., ? (I); P. nodifrons Sahlb., ? (I);
dviem pailgomis lėkštomis įdubomis, labai prastai šviesesni. Priešnugarėlė su 3 išilgi­ medžiagose, kai kurios — miško paklo­ P. alutaceus Thoms., 2 (II) (133 pav.).
tankiai ir smulkiai taškuota, tačiau tarp nėmis įdubomis arba vagelėmis. Antspar­ tėje. Lietuvoje 8 rūšys (4—6 ieško­ P. arenarius Four. Kūnas 2,8—5 mm
taškų matomi blizgantys tarpai. Antenų niai su išilgine mikroskulptūra. Letenos tinos): A. complanatus Er., ? (I); A. fair- (138 pav., b). Šalia akies vidinio krašto
5—7 nareliai skersiniai. Akys tokio pat trinarės, pirmasis narelis ilgesnis už ant­ mairei Pand., 5 (I); A. inustus Grav., išilginės vagutės nėra. Galva su įsmauga.
ilgio kaip smilkiniai. rąjį- 5 (I); A. nitidulus Grav., 2—5 (III); Priešnugarėlės vidurio vagutė ištisinė.
Paplitę visoje Holarktikoje. Gyvena Gyvena irstančiose augalų liekanose. A. rugifrons Hochh., 3 (I); A. rugosus Galva ir priešnugarėlė stambiai ir labai
vandens telkinių pakrantėse, pelkėse, už­ Lietuvoje 5 rūšys: O. sculptus Grav., Fabr., 1—5 (V); A. sculpturatus Grav., tankiai taškuotos, antsparniai su išilgine
liejamose pievose, užpelkėjusių miškų 3, 5 (II) (133 pav.); O. fulvipes Er., 3,4 (I); A. tetracarinatus Block, 1— skulptūra.
paklotėje. Skrenda į šviesą. 3,5 (III); O. laąueatus Marsh., 3, 5 (IV); 5 (V). Palearktinė rūšis. Gausu mėšle ir kom­
O. migrator Fauv., 5 (I); O. piceus L., A. rugosus Fabr. Kūnas 4,5—5,5 mm poste.
Gentis 3, 5 (III). (138 pav., a), juodas, tik kojos kiek švie­
O. laąueatus Marsh. Kūnas 3,8— sesnės. Priekaktis ir kaklas su mikroskulp­ Gentis
Aploderus Steph. 5 mm (137 pav., c), juodas. Antsparniai tūra. Priešnugarėlės šoniniai kraštai dan­
rusvai gelsvi, jų siūliškas kampas tam­ tyti. Skydelis su 3 duobutėmis. Antspar­ Bledius Sam.
Kūnas 3,5—4,5 mm, ilgas ir siauras. Prieš­ sesnis. Antenų pirmasis narelis geltonas, niai be mikroskulptūros. Viršutinė kūno
nugarėlė be vidurinės vagelės, su dviem viršūnė persmaugta, ketvirtasis narelis ru­ pusė stambiai taškuota, blizganti. Kūnas 2—8 mm, juodas arba rudas.
lėkštomis įdubomis. Antsparniai apaugę tuliškas. Akių facetės smulkios. Patelių Paplitęs visoje Holarktikoje. Gyvena Antsparniai juodi, rausvi arba geltoni,
smulkiais plaukeliais. Patinų galva papla­ akys kiek ilgesnės už smilkinius, patinų — užliejamųjų pievų irstančiose augalinėse kojos dažniausiai šviesios. Priešnugarėlė
tėjusi. daug trumpesnės. Priešnugarėlės šonai ne­ medžiagose, tarpinėse pelkėse ir žemapel­ lygi, be įdubų, dažnai su vidurine linija.
Gyvena irstančiose organinėse medžia­ dantyti, skydelis lygus. kėse. Aptinkamas miškų paklotėje, tačiau Skydelio nematyti. Priekinių blauzdų išo­
gose. Lietuvoje 1 rūšis (1 ieškotina). Holarktinė rūšis. Gyvena mėšle, kom­ gausiausias derlinguose lapuočių bei miš­ rinis kraštas apaugęs standžiais šereliais.
A. caelatus Grav., 3 (II). Kūnas 3,5— poste, dvėsenoje, miško paklotėje. Skrenda riuosiuose miškuose. Skrenda į šviesą. Gyvena upių ir ežerų pakrantėse, kai
4,5 mm (137 pav., b), juodas. Antspar­ į šviesą. Viena dažniausių Lietuvos trumpasparnių kurios rūšys — jūros pakrantėje, dirba­
niai gelsvai rudi. Antenų pamatinė dalis vabalų rūšių. muose laukuose ir pievose. Fitofagai, min­
ir kojos gelsvos. Priekinės blauzdos viršū­
Gentis tantys dumbliais. Lietuvoje 15 rūšių (apie
nėje yra išpjova.
Gentis 12 ieškotinos): B. tricornis Hbst., 3 (I);
Paplitęs Palearktikoje. Aptinkamas
Anotylus Thoms. B. crassicollis Lac., ? (I); B. defensus
mėšle ir komposte.
Platystethus Mann. Fauv., 3 (I); B. dissimilis Er., 3 (II)
Šiai genčiai priklausančios rūšys labai (133 pav.); B. erraticus Er., ? (I); B.
panašios į Oxytelus genties rūšis, tik Ano­ Kūnas 2—5 mm, juodas. Antsparniai rudi. femoralis Gyli., ? (I); B. fracticornis
tylus genties vabalų letenų pirmasis nare­ Viršutinė kūno pusė plika arba apaugusi Payk. (gallicus Grav.), 3, 5 (III); B.
lis ne ilgesnis už antrąjį, be to, skirtingi labai smulkiais, vos matomais plauke- longulus Er., 3, 5 (II); B. opacus Block
Antšeimis. Trumpaspaminiai. Staphylinoidea
(subsinuatus Muls. et Rey, sinuatocollis
Gerh.), ? (I); B. pallipes Grav. (larseni
Hans.), 3, 5 (II); B. procerulus Er., ?
(I); B. vilis Makl., 3, 5 (II) (133 pav.);
B. arenarius Payk. (fergussoni Joy), ?
(I) ; B. subterraneus R., 3, 5 (IV) ; B. talpa
Gyli, 4, 5 (IV).
B. talpa Gyli. Kūnas 4,5 mm (138 pav.,
c ), juodas, antsparniai mėlyni, metalo bliz­
gesio. Mandibules tiesios ir ilgos. Viršutinė
lūpa dviskiautė. Galva ir priešnugarėlė
matinės, su mikroskulptūra. Antsparniai
platesni už priešnugarėlę, apaugę balsvais
plaukeliais.
Palearktinė boreomontaninė rūšis. Ap­
tinkama smėlėtose upių ir ežerų pa­
krantėse.
Gentis
Habrocerus Er.
H. capillaricornis Grav. 1, 3, 5 (III). Kū­
nas 3—3,5 mm (139 pav., a), tamsiai
rudas. Antenos ir kojos gelsvos. Antenos
apaugusios ilgais plaukeliais. Apatinių
žandų čiuopikliai ilgi, galinis narelis nu-
smailėjęs. Galva ir priešnugarėlė lygios ir
blizgančios, antsparniai su skersine mikro­
skulptūra, silpnai taškuoti. Kūno šonai
apaugę ilgais plaukeliais. Užpakalinių
letenų pirmasis narelis ilgas.
Paplitęs Pietų ir Vidurio Europoje,
Šiaurės Europos pietinėje dalyje, Šiaurės
Afrikoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje. Gy­
vena derlingų augimviečių lapuočių ir
mišriųjų miškų paklotėje.
Gentis
Trichophya Mann.
T. pilicornis Gyli., 2 (I). Kūnas 2,5—
3 mm (139 pav., b), juodas. Antspar­
niai neretai šviesesni. Antenos (nuo tre­
čiojo narelio) apaugusios ilgais plauke­
liais. Apatinių žandų čiuopiklių galinis
narelis ilgas ir smailus. Priešnugarė-
lės šonai suapvalėję. Viršutinė kūno pusė
tankiai taškuota.
144
Paplitęs Palearktikoje. Aptinkama po
samanomis ir lapais miškų pakraščiuose,
kai kada pūvančiuose šiauduose bei šiene
(133 pav.).
Gentis
Mycetoporus Mann.
Kūnas 2,5—6 mm, ilgas, blizgantis. Gal­
va maža, į priekį siaurėjanti. Apatinių
žandų čiuopiklių galinis narelis adatos
formos, mažas, dvigubai siauresnis už
priešpaskutinį. Plačiausia priešnugarėlės
pamatinė dalis, šalia viršūninio ir pamati­
nio krašto yra 4 mažos duobutės; kartais
priešnugarėlės diskas taip pat su duobutė­
mis. Antsparniai paprastai ilgesni už prieš­
nugarėlę, dažniausiai su trimis eilėmis
duobučių, kuriose yra po 1 šerelį.
Gyvena įvairių miškų paklotėje, po sa­
manomis. Lietuvoje 11 rūšių (apie 9 ieš­
kotinos): M. baudueri Muls. et Rey (he-
llieseni Strand), 5 (I); M. brunneus
Marsh, (lepidus Grav.), 2, 3, 5 (IV); M.
clavicornis Steph., 5 (II); M. erichsona-
nus Fag. (baudueri auct. nec Muls. et
Rey), 3 (I); M. longulus Mann., 5 (I);
M. mulsanti Ganglb., 3,5 (II); M. pundus
Gyli., 1, 5 (II); M. rufescens Steph., 1,
3 (II); M. splendens Marsh, (nigricol-
lis Steph.), 3, 5 (I); M. bergrothi Heli.,
5 (II); M. splendidus Grav., 3—5 (IV).
M. brunneus Marsh. Kūnas 4—5 mm
(139 pav., c). Galva ir pilvelis juodi,
tergitų užpakalinis kraštas šviesesnis.
Priešnugarėlė ruda, jos šonai tamsesni.
Antsparniai rudi. Apatinių žandų čiuo­
piklių priešpaskutinis narelis sustorėjęs.
Priešnugarėlės diskas su 4 taškais.
Holarktinė rūšis. Gyvena įvairių miškų
paklotėje, kartais aptinkami ir dirba­
muose laukuose.
Gentis
Bryoporus Kraatz
Kūnas 3,5—7 mm, rausvas, rausvai ru­
das arba rudas, galva ir pilvelis paprastai
tamsesni. Apatinės lūpos čiuopiklių nare­
Šeima. Trumpasparniai. Staphyiinidae
a b
139 pav. Trumpasparniai: a — Habrocerus capilla­
ricornis; b — Trichophyla pilicornis; c — Myceto­
porus brunneus
liai labai platūs ir trumpi. Apatinių žandų
čiuopiklių galinis narelis tokio pat ilgio
ir pločio kaip ir priešpaskutinis arba tik
truputį smulkesnis.
Gyvena miško paklotėje. Lietuvoje 2
rūšys (1 ieškotina); B. rufus Er., 1 (I);
B. merdarius Oliv. (cernuus Grav.),
2 (I).
B. merdarius Oliv. Kūnas 5—7 mm
(140 pav., a), juodas arba tamsiai rudas.
Priešnugarėlės šonai, rečiau visa priešnu­
garėlė bei tergitų užpakaliniai kraštai
rausvi. Galvoje šalia akies vidinio krašto
yra didelė duobutė su šereliu. Antsparniai
labai smulkiai taškuoti. Taškai tarp duo­
bučių su šereliais mažesni už priešnu­
garėlės priešakinio krašto 4 taškus.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Gyvena šviesių drėgnų miškų paklotėje,
po samanomis bei trūnijančioje me­
dienoje.
Gentis
Lordithon Thoms.
Kūnas 2,5—9 mm, tamsių spalvų. Apa­
tinių žandų čiuopiklių galinis narelis tokio
pat ilgio arba kiek trumpesnis už prieš­
paskutinį. Apatinės lūpos čiuopiklių na­
reliai ilgi ir siauri. Galva šalia vidinio akies
krašto be duobutės su šereliu. •
Gyvena grybuose. Minta dvisparnių
lervomis. Lietuvoje 6 rūšys (2 ieškoti­
10. 1834
145
c
nos): L. exoletus Er., 3 (III); L. thora-
cicus Fabr., 3,5 (IV); L. trimaculatus
Payk.,? (I);L . trinotatus Er., 5 (I)\L .lu -
nulatus L., 3, 5 (IV); L. pulchellus
Mann., 3 (II).
L. lunulatus L. Kūnas 5—7 mm
(140 pav., b). Galva, skydelis ir 5—10 an­
tenų nareliai juodi, antsparniai juodi, jų
viršūninis kraštas bei pečių dėmė geltoni.
Galva trumpa, skruostai trumpesni už akis,
antenų pamatinė dalis ribojasi su viršuti­
nių žandų pamatine dalimi. Priešnuga­
rėlės pamatinėje dalyje randelio nėra.
Paplitęs Europoje, Kaukaze ir Sibire.
Aptinkamas grybuose bei medžių kem­
pinėse.
Gentis
Bolitobius Sam. (Bryocharis Boisd.
Lac.)
Kūnas 6—9 mm, juodas. Antsparniai,
kartais ir priešnugarėlė raudoni. Apa­
tinių žandų čiuopiklių galinis narelis tokio
pat ilgio kaip priešpaskutinis. Apatinės lū­
pos čiuopiklių galinis narelis ilgas, įstrižas.
Vidurinių bei užpakalinių letenų pirmojo
narelio apatinėje pusėje tarp prigulu­
sių plaukelių yra ilgų šereliu.
Gyvena trūnijančioje medienoje, miško
paklotėje, irstančiose augalų liekanose.
Lietuvoje 3 rūšys (1 ieškotina): B.analis
Fabr. (castaneus Steph.), 3 (II); B. cin-
gulatus Mann.,? (I); B. formosus Grav.,
3 (I).
B. analis Fabr. Kūnas 6—7 mm (140
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
140 pav. Trumpasparniai: a — Bryoporus merda-
rius; b — Lordithon lunulatus; c — Bolitobius analis
pav., c). Antenų pamatinis narelis gels­
vai rausvas. Priešnugarėlė juoda arba
raudona. Pilvelis juodas su raudona vir­
šūne. Antsparnių priesiūlinė duobučių
(su šereliais) eilė iš 8—10 taškų.
Paplitęs visoje Holarktikoje. Aptinka­
ma irstančiose augalinėse liekanose, su­
trūnijusiuose kelmuose ir kamienuose, po
akmenimis bei samanomis.
Gentis
Sepedophilus Gist. (Conosoma
Kraatz)
Kūnas 2—5 mm, apaugęs tankiais smul­
kiais plaukeliais. Pilvelis į viršų smarkiai
siaurėja. Letenos plonos ir ilgos. Užpa­
kalinių kojų letenos tokio pat ilgio arba
ilgesnės už blauzdas.
Gyvena trūnijančioje medienoje, po
žieve, miško paklotėje ir irstančiose au­
galų liekanose. Lietuvoje 7 rūšys: 5. bi-
punctatus Grav., 3 (1); S. bipustulatus
Grav.,? (I); S. immaculatus Steph., 1,
3—5 (III); S. littoreus L., 1, 2 (II); S.
marshami Steph., 2, 4, 5 (III) (146 pav.);
S. pedicularius Grav., 3, 5 (IV ); S. testą-
ceus Fabr., 3, 5 (II).
S. littoreus L. Kūnas 4—5 mm (141
pav., a), juodas. Priešnugarėlės šonai
gelsvi. Antsparniai su rausva pečių dėme
arba ištisai rausvai gelsvi. Viršutinė kūno
146
pusė apaugusi tankiais pilkais plaukeliais.
Antenos ilgos, jų priešpaskutinis narelis
nėra skersinis. Antsparniai ilgesni už prieš-
nugarėlę. Pilvelio 2—4 tergitai ties už­
pakaliniu kraštu be ilgų šerelių.
Plačiai paplitusi holarktinė rūšis. Gy­
vena sutrūnijusiuose medžių kelmuose
bei kamienuose, po atšokusia žieve, šakų
krūvose.
Gentis
Tachyporus Grav.
Kūnas 2—4 mm, juodas, rusvas arba
gelsvas. Antenos plonos. Apatinių žandų
čiuopiklių galinis narelis mažas ir plonas.
Užpakalinių letenų pirmasis narelis tokio
pat ilgio kaip trys gretimi kartu, ketvir­
tas narelis labai mažas. Galva ir priešnu­
garėlė neplaukuoti, pilvelis į viršūnę siau­
rėjantis.
Gyvena įvairiuose biotopuose: atvirose
pievose ir dirbamuose laukuose, miško
paklotėje, irstančiose augalų liekanose
ir kt. Plėšrūs, minta kolembolomis, ne­
matodais, amarais, musių lervomis. Sto­
kojant gyvūninio maisto, suaugėliai gali
maitintis ir augalų žiedadulkėmis bei
grybais. Daugumos rūšių žiemoja vabalai.
Pavasarį atšilus orams iš žiemojimo vie­
tų migruoja į atvirus laukus. Kiaušinius
deda į dirvą ir aplipdo žemės grumsteliais.
Ieškodami maisto, suaugėliai vikriai lai­
pioja augalų stiebeliais.
Lietuvoje 12 rūšių (3 ieškotinos): T. ni-
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
141 pav. Trumpasparniai: a — Sepedophilus litto­
reus; b — Tachyporus obtusus; c — Lamprinodes
saginatus
tidulus Fabr., 3—5 (III); T. abdomi­
nalis Fabr., 3 (I): T. atriceps Steph., ?
(I); T. chrysomelinus L. 1—5 (V); T.
corpulentus Shlb., 4 (I); T. hypnorum
Fabr., 1, 3—5 (IV); T. obtusus L.,
2—5 (IV); T. scuttelaris Rye (pallidus
Sharp), 3, 4 (II); T. pulchellus Mann.,
? (I); T. pusillus Grav., 3—5 (III);
T. solutus Er., 3—5 (III); T. transversa-
lis Grav., 3—5 (IV).
T. obtusus L. Kūnas 3,5—4 mm (141
pav., b). Galva ir priešnugarėlė gelsvai
rausvi. Pilvelio pamatinė dalis šviesi,
viršūnė juosva. Antsparnių pamatinė da­
lis su plačia juoda skersine juosta. Ant­
sparniai su mikroskulptūra.
Paplitęs Palearktikoje. Aptinkama miš­
ko paklotėje, užliejamose pievose, pelkėse
bei žemapelkėse, trūnijančioje medienoje.
Gentis
Lamprinodes Luze
L. saginatus Grav., 3 (I). Kūnas 4—
5 mm (141 pav., c). Galva ir pilvelis rudi,
priešnugarėlė, antsparniai, antenos ir
kojos rausvi. Antenos į viršūnę platėjan­
čios, nareliai glaudžiai prigludę vienas
prie kito. Užpakalinių letenų ketvirtasis
narelis tik truputį trumpesnis už trečiąjį.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Gyvena sausose atvirose vietose, viržy­
10'
147
nuose, miškų pakraščiuose, šviesiuose
pušynuose bei eglynuose po samanomis,
akmenimis, nukritusiais lapais, skruzdė­
lių lizduose ar jų kaimynystėje.
Gentis
Tachinus Grav.
Kūnas 3—9 mm. Apatinių žandų čiuo­
piklių galinis narelis tokio pat ilgio ir sto­
rio kaip priešpaskutinis arba tik truputį
plonesnis. Pirmieji pilvelio tergitai abipus
vidurio su 2 plaukelių dėmelėmis. Patinų
priekinės letenos paplatėjusios.
Aptinkami dvėsenoje, mėšle, irstan­
čiose augalų liekanose, kai kada miško
paklotėje. Lietuvoje 12 rūšių (3 ieško­
tinos): T. basalis Er., ? (I); T. corticinus
Grav., 3—5 (IV); T. laticollis Grav.,
3—5 (IV); T. lignorum L., 3,5 (III);
T. marginatus Fabr., 5 (I) (146 pav.);
T. marginellus Fabr., 3, 4 (III); T. pallipes
Grav., 3, 5 (II); T. proximus Kraatz,
5 (II); T. rufipennis Gyli., 3 (I); T. rufi-
pes L. (signatus Grav.), 3—5 (IV); T.
subterraneus L., 3,5 (II); T. elongatus
Gyli., ? (I).
T. rufipes L. Kūnas 5—6,5 mm (142
pav., a), juodas, antsparnių viršūninis
kraštas, antenų pamatiniai nareliai ir kojos
rausvi. Priešnugarėlės šoniniai kraštai ir
antsparniai kartais būna šviesesni, rusvi.
Antsparniai su mikroskulptūra. Priešnu­
garėlės priekinis kraštas be randelio, jos
diskas smulkiau taškuotas negu antspar-
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
niai. Pirmieji du pilvelio tergitai su plau­
kelių dėmelėmis.
Paplitęs Palearktikoje, įvežtas ir į Šiau­
rės Ameriką. Gyvena šlapių mišriųjų miš­
kų paklotėje, mėšle, dvėsenoje, grybuose,
užliejamose pievose, dirbamuose laukuose.
Gentis
Leucoparyphus Rog. (Cilea Jacq.
du Vai)
L. silphoides L., 3 (I). Kūnas 3—4 mm
(142 pav., b), juodas, blizgantis. Prieš-
nugarėlės šonai, antsparniai, antenų pa­
matiniai nareliai ir kojos geltoni. Antspar­
niai su būdingu juodu piešiniu. Apatinių
žandų čiuopiklių galinis narelis ilgesnis
už prieš jį esantį. Antenos (nuo ketvirtojo
narelio) apaugusios tankiais plaukeliais.
Palearktinė rūšis, įvežta į Šiaurės Ame­
riką bei kitas pasaulio šalis. Aptinkama
mėšle, komposte, pūvančiuose šiauduose
bei šiene.
Gentis
Aleochara Grav.
Kūnas 1,5—9 mm, pailgas, išgaubtas.
Apatinių žandų čiuopikliai iš 5 narelių.
Galinis narelis labai mažas, sunkiai įžiū­
rimas. Apatinės lūpos čiuopikliai iš 5 na­
relių. Priešnugarėlė plati, išgaubta, ant­
sparniai trumpi. Užpakalinių kojų letenos
ilgos, pirmasis narelis beveik tokio pat
ilgio kaip antrasis ir trečiasis kartu pa­
ėmus. Kūno viršus blizgantis. Letenos
5-5-5.
Gyvena mėšle, grybuose, miško paklo­
tėje, dirbamuose laukuose, paukščių liz­
duose, žinduolių urvuose, trūnijančioje
medienoje. Viena rūšis (A. grisea Kr.)
halofilinė, paplitusi pajūryje. Suaugėliai
plėšrūs, lervos parazituoja musių pupa-
rijuose. Lietuvoje aptikta 19 rūšių (apie
10 ieškotina): A. curtula Goeze, 3, 5 (III);
A. brevipennis Grav., 2, 3, 5 (III);
A. intricata Mann., 5 (I); A. moesta
Grav.,? (I); A. tristis Grav., 5 (II); A.
148
diversa Sahlb., 5 (I); A. fumata Grav.,
3.5 (III); A. funebris Woll. (albovillosa
Bernh.), 3 (II); (146 pav.); A. laevigata
Gyli., 5 (I); A. lanuginosa Grav., 3, 5
(II); A. moerens Gyli., 3 (I); A. sparsa
Heer, 3, 5 (III); A. stiebai Lik., 3 (I)
(146 pav.); A. erythroptera Grav., ? (I);
A. bilineata Gyli., 5 (III); A. verna Say,
1.5 (III); A. bipustulata L., 3, (II); A.
binotata Kraatz (verna auct. nec Say)
1—3, 5 (IV); A. grisea Kraatz, 1 (I).
A. curtula Goeze. Kūnas 4—8 mm (142
pav., c), juodas, apaugęs gelsvais plauke­
liais. Antsparniai rausvai rudi, labai tan­
kiai taškuoti, tamsesniais šonais. Antenų
pamatiniai nareliai, kojos ir galiniai ter­
gitai rudi. Priešnugarėlė tolygiai taškuota,
be taškų eilių. Vidukrūtinėlės atauga be
kylio. Antenos labai storos, 6—10 nare­
liai triskart platesni už ilgį, trečiasis nare­
lis ilgesnis už antrąjį.
Paplitęs Palearktikoje. Gyvena dvėse­
noje ir mėšle.
A. bilineata Gyli. Kūnas 2,5—5,5 mm
(143 pav., a), juodas. Antsparniai juodi,
siauras viršūninis kraštas kartais raus­
vas. Antenos ir kojos tamsiai rudos.
Priešnugarėlė abipus netaškuotos viduri­
nės juostos su viena stambesnių taškų eile.
Paplitęs Europoje, Viduržemio jūros
baseino šalyse, Kaukaze, Irane. Lietuvoje
neretas, išplitęs visoje teritorijoje. Gyvena
dirbamuose laukuose, pūvančiose augalų
liekanose. Minta musių lervomis. Suaugę
vabalai pasirodo pavasarį, kai oro tempe­
ratūra pakyla iki 8—10 °C. Patelė į dirvą,
kur yra kopūstinės (Hylemyia brassicae)
ar morkinės (Psila rosae) musės lėliukių,
sudeda 240— 1000 kiaušinių. Po 5—10
dienų išsirita pirmos stadijos lervos. Jų
kūnas ilgas, burnos organai ir kojos
gerai išsivysčiusios. Lerva (apie savaitę)
gali nesimaitinti. Vėliau, suradusi musės
lėliukę, įsigraužia į ją ir tampa vidiniu
parazitu. Po kelių dienų neriasi ir virsta
antrosios stadijos lerva — stora, sunyku­
siomis kojomis, burnos organais bei šere-
liais. 1—2 savaites tokia lerva gyvena
lėliukės nugarinėje pusėje ir minta jos
hemolimfa. Po to dar kartą neriasi, virsta
trečiosios stadijos lerva ir galiausiai —
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
142 pav. Trumpasparniai: a — Tachinus rufipes;
b — Leucoparyphus silphoides; c — Aleochara cur­
tula
lėliuke. Viena karta vystosi 24—61 dieną.
Per metus išsivysto dvi generacijos. Pap­
rastai šeimininko kūne žiemoja lervos ar­
ba lėliukės, tačiau gali žiemoti ir suaugę
vabalai.
Vabalai sėkmingai naudojami biologi­
nei kovai su kenkėjais.
Gentis
Tinotus Sharp
T. morion Grav., 3,5 (III). Kūnas 1,9—
2,6 mm (143 pav., b), juodas, silpnai
blizgantis. Antenų pamatiniai nareliai ir
kojos rudos. Burnos organai tokios pat
sandaros kaip Aleochara genties vabalų.
Letenos 4-5-5.
Palearktinė' rūšis. Vabalų aptinkama
mėšle, komposte, dvėsenoje, pūvančiuose
šiauduose ir kitose irstančiose organinėse
medžiagose.
Gentis
Oxypoda Mann.
Vabalai maži, dažniausiai tamsių spalvų,
rečiau šviesūs, gelsvi. Apatinės lūpos lie­
žuvėlis dviskiautis. Apatinių žandų čiuo­
pikliai liekni, kartais labai ilgi. Smilkinių
apatinėje pusėje yra randelis. Priešnuga-
149
rėlė dažniausiai ryškiai skersinė, plačiau­
sia vidurinė arba pamatinė dalis, rečiau
silpnai skersinė. Priešnugarėlės epipleurų,
žiūrint iš šono, nematyti. Priešnugarėlės
disko plaukeliai ties vidurio linija pakrypę
atgal, link pamatinės dalies, šonuose —
įstrižai link šoninių kraštų. Pilvelis kartais
lygiagretus, paprastai į viršūnę nusmailė-
jęs. Pirmieji trys tergitai su skersiniais
pamatiniais įdubimais. Letenos 5-5-5,
užpakalinių letenų pirmasis narelis tokio
pat ilgio arba ilgesnis už priešpaskutinį.
Kūno viršus silpnai blizgantis.
Gausi rūšių (apie 350) kosmopolitinė
gentis. Vabalai aptinkami sausų ir apy-
drėgnių miškų paklotėje, keletas rūšių hig- *
rofilinės. Kai kurios rūšys gyvena žin­
duolių urvuose, skruzdėlynuose, grybuose.
Beveik nėra dendrofilinių rūšių.
Lietuvoje aptiktos 22 rūšys (apie 12
ieškotinų): O. lividipennis Mann., 3,5
(IV); O. longipes Muls. et Rey, 3 (II);
O. opaca Grav., 3 (II); O. spectabilis
Mark., 3 (II); O. vittata Mark., 3 (II);
O. elongatula Aubė, 3—5 (IV); O. proce-
rula Mann., 3—5 (III); O. lentula Er., ?
(I); O. skalitzkyi Bernh., 3,5 (II) (146
pav.); O. umbrata Gyli., 2, 3, 5 (III);
O. abdominalis Mann., 5 (I); O. alter-
nans Grav., 3, 5 (III); O. exoleta Er.,
3 (II); O. praecox Er., 1, 3, 5 (III);
O. recondita Kraatz, 5 (I); O. advena
Mäkl., 3 (I); O. annularis Mann., 3, 5
(IV); O. ferruginea Er., ? (I); *0. fili-
formis Redtb., ? (I); O. haemorrhoa
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
Mann., 3 (III); O. testacea Er., ? (I);
O. formiceticola Mark., 3 (III).
O. spectabilis Mark. Kūnas 6—7,5 mm
(143 pav., c), tamsiai rudas, priešnuga-
rėlės šonai, antsparniai ir tergitų viršūnės
rusvai gelsvi. Antsparniai prie skydelio ir
šonuose kiek tamsesni. Antenos ilgos ir
plonos. Trečiasis antenų narelis tokio pat
ilgio kaip antrasis, priešpaskutinio narelio
ilgis kiek didesnis už plotį. Kojos lieknos
ir ilgos, pirmasis narelis trumpesnis už
tris gretimus kartu paėmus.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje,
Kaukaze, Kazachstane. Lietuvoje aptiktas
Kamanų rezervate barsukų ir kurmių
urvuose, matyt, paplitęs visoje teritorijoje.
Taip pat gyvena po nukritusiais lapais,
samanomis, trūnijančioje medienoje, vap­
svų lizduose.
O. annularis Mann. Kūnas 1,8—2,7 mm
(144 pav., a), gelsvai rudas, blizgantis,
vienspalvis. Kai kada galva ir 4—5 pil­
velio tergitai kiek tamsesni. Antenos sto­
ros, priešpaskutinio narelio plotis 2 kar­
tus didesnis už ilgį. Pilvelio šonai ly­
giagretūs. Viršus labai smulkiai taškuotas.
Eurosibirinė rūšis. Gyvena spygliuočių
ir mišriųjų sausų miškų paklotėje.*
* A. Horion’as [23] nurodo, jog Lietuvoje
gyvena O. filiformis Redtb.
150
Deubelia Bernh.
D. picina Aubė, 3,5 (III). Kūnas 2,5—3
mm (144 pav., b), juodas, blizgantis,
išgaubtas. Antenos ir kojos rausvai gels­
vos, antenų viršūnė ir blauzdos kiek tam­
sesnės. Galva skersinė, tokio pat pločio
kaip priešnugarėlė. Antsparniai nedaug il­
gesni, tačiau gerokai platesni už priešnu-
garėlę.
Pilvelio šonai lygiagretūs. Keturi pir­
mieji tergitai su skersine pamatine įduba.
Letenos ilgos, penkianarės, pirmasis nare­
lis tokio pat ilgio kaip antrasis ir tre­
čiasis kartu paėmus.
Higrofilinė europinė rūšis. Gyvena už­
liejamose pievose, pelkinių miškų paklo­
tėje, upių ir ežerų pakrančių sąnašose.
Gentis
Calodera Mann.
Vabalai 2—4,5 mm ilgio. Galva į pama­
tinę dalį siaurėjanti, su įsmauga. Smilki­
nių apatinė dalis be randelio arba ran­
delis priekinėje dalyje išnyksta. Keturi
pirmieji pilvelio tergitai su skersine pa­
matine įduba. Letenos ilgos, penkianarės.
Higrofilinės rūšys. Aptinkama užpelkė­
jusių miškų paklotėje. Lietuvoje 3 rūšys
(3 ieškotinos): C. aethiops Grav., 2, 3, 5
(III); C. riparia Er., 3 (I); C. uliginosa
Er., 4 (I).
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae 151
144 pav. Trumpasparniai: a — Oxypoda annularis; Gentis
b — Deubelia picina; c — Calodera riparia
Thyasophila Kr.
C. riparia Er. Kūnas 3—3,2 mm (144
pav., c), juodas, blizgantis. Viršus smul­ Tai smulkūs, 2—3 mm dydžio vabalai.
kiai taškuotas, be mikroskulptūros. Antenų Kūnas rudas, antenos ir kojos šviesios.
priešpaskutinis narelis aiškiai skersinis. Antenų nareliai glaudžiai prigludę vienas
Palearktinė rūšis. Gyvena įvairiose šla­ prie kito. Galva siauresnė už skersinę
piose vietose: pelkėse, užliejamose pievose, priešnugarėlę, pastaroji plačiausia ties vi­
pelkėtuose miškuose. Aptinkama paklotė­ duriu arba prie pamato, į priekį susiau­
je, sąnašose, pūvančiose augalų liekanose. rėjusi. Priešnugarėlės pamatinis kraštas
abipus vidurio linijos giliai įlenktas. Le­
Gentis tenos 5-5-5. Užpakalinių letenų pirmasis
narelis ilgesnis už antrąjį, tačiau daug
Dexiogyia Thoms. trumpesnis už galinį.
Gyvena skruzdėlių (Formica, Lasius)
D. corticina Er., 5 (I). Kūnas 2,3—2,9 lizduose. Lietuvoje 1 rūšis (2 ieškotinos).
mm (145 pav., a), arba vienspalvis, tam­ T. angulata Er., 3 (IV). Kūnas 2,6—
siai arba šviesiai rudas, arba galva ir 3,3 mm (145 pav., b), rausvai rudas,
pilvelis tamsesni. Kojos rausvai gelsvos. galva juoda, pilvelis ties viduriu tamses­
Antenos šviesios, vienspalvės. Apatinės nis. Antenos ir kojos rausvai gelsvos, an­
lūpos liežuvėlis ilgas, jo viršūnė įskelta. tenų viduriniai nareliai neretai patamsėję.
Priešnugarėlė skersinė, trečdaliu plates­ Priešpaskutinio narelio plotis apie pu­
nė už ilgį, plačiausia ties viduriu. Priešnu- santro karto didesnis už ilgį. Galva ne
garėlės pamatinė dalis išlenkta, užpakali­ platesnė negu vieno antsparnio viršūnė.
niai kampai buki, bet aiškūs. Viršus silp­ Priešnugarėlė matinė, su mikroskulptūra,
nai blizgantis, labai smulkiai ir tankiai smulkiai taškuota.
taškuotas, apaugęs plaukeliais. Letenos Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje
5-5-5. Užpakalinių letenų pirmasis narelis bei Sibire. Gyvena Formica rufa skruz­
trumpesnis už antrąjį ir trečiąjį kartu dėlynuose. Lietuvoje aptiktas tik Kama­
paėmus. nų rezervate, nėra abejonės, jog paplitęs
Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Lie­ visoje teritorijoje.
tuvoje aptiktas 1969 09 30 Vilniaus miškų
ūkyje, Lavariškių girininkijoje (leg. B.
Jakaitis). Gyvena po spygliuočių ir lapuo­
čių medžių žieve kinivarpų bei ūsuočių
takuose, taip pat senose kempinėse.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 152 Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae 153

147 pav. Trumpasparniai: a — Haploglossa pulla; Gentis

nareliai skersiniai. Letenos 5-5-5. Prie­
145 pav. Trurapasparniai: a — Dexiogyia corticina; b — Mniusa incrassata; c — Poromniusa procidua
b — Thyasophila angulata; c — Crataraea sutu- kinių bei vidurinių blauzdų išorinis kraš­
ralis
tas apaugęs smulkiais standžiais šereliais. lės taškus. Trečiasis antenų narelis trum­ Poromniusa Ganglb.
Gentis Užpakalinių letenų pirmasis narelis tokio pesnis už antrąjį. P. procidua Er., ? (I). Kūnas 1,5—2
pat ilgio kaip du gretimi kartu paėmus. Europinė rūšis. Gyvena uoksuose bei mm (147 pav., c), juodas, antsparniai
Crataraea Thoms. Gyvena paukščių lizduose. Lietuvoje 5 inkiluose, pelėdų, rečiau atviruose šarkų ir kojos tamsiai rudi. Priešnugarėlės plo­
rūšys: H. gentilis Mark., ? (I); H. mar- ir varnų lizduose. Lietuvoje retas, aptiktas tis trečdaliu didesnis už ilgį, plačiausia
C. suturalis Mann., 3 (II). Kūnas 2,3— ginalis Grav., 5 (I); H. nidicola Fairm., Jurbarko miškų ūkio Kalvelių girininki­ ties viduriu. Antsparniai trumpi. Pilve­
3 mm (145 pav., c), tamsiai rudas, bliz­ ? (I); H. picipennis Gyli., 3,5 (III); joje (leg. B. Jakaitis) bei Kamanų re­ lis į viršūnę platėja. Kūno viršus stambiai
gantis, priešnugarėlė ir antsparniai pa­ H. pulta Gyli. (villosula Steph.), 2, 3 (II). zervate (146 pav.). taškuotas, apaugęs ilgais ir plonais plau­
prastai vario blizgesio; antsparnių siūlė H. pulla Gyli. Kūnas 2,5—3,5 mm keliais. Antenų trečiasis narelis trumpes­
ir viršūninis kraštas, tergitų bei pilvelio (147 pav., a), juosvai rudas, antenų pa­ Gentis nis už antrąjį, priešpaskutinis narelis sker->
viršūnė rausvi. Antenos ir kojos gelsvos. matinė dalis bei viršūninis narelis ir kojos sinis. Letenos 5-5-5. Užpakalinių letenų
Galva didelė, apvali, siauresnė už sker­ rausvai gelsvi. Galva ir priešnugarėlė Mniusa Muls. et Rey pirmasis narelis trumpesnis už du greti­
sinę priešnugarėlę, pastaroji plačiausia ties stambiai ir tankiai taškuotos. Taškų skers­ mus kartu paėmus.
pamatine dalimi, į priekį siaurėjanti, užpa­ muo didesnis už tarpus tarp taškų. Ant­ M. incrassata Muls. et Rey, 5 (I). Kū­ Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
kaliniai kampai statūs. Galva ir prieš­ sparnių taškai ne mažesni už priešnugarė- nas 2,5—2,8 mm (147 pav., b), juo­ Gyvena pelkėse ir užpelkėjusiuose miš­
nugarėlė retai ir silpnai taškuota, ant­ das, silpnai blizgantis. Antsparniai papras­ kuose. Aptinkama paklotėje, po nukritu­
sparnių ir pilvelio taškai stambesni. Vir­ tai tamsiai rudi, antenos rudos, kojos siais lapais, samanomis, sąnašose, po atšo­
šus apaugęs ilgais gelsvais plaukeliais. Le^ rusvai gelsvos. Viršus smulkiai taškuotas. kusia medžių žieve. A. Horion [23] ir
tenos 5-5-5. Užpakalinių letenų pirmasis Galva didelė, kiek siauresnė už priešnu­ M. -Lomnicki [36] teigia, jog gyvena
narelis tokio pat ilgio kaip 2 šalia esan­ garėlę. Smilkiniai už akių paplatėję. Lietuvoje, tačiau tikslesnių radimviečių
tys kartu paėmus. Priešnugarėlės plačiausia vidurinė dalis, nenurodo.
Holarktinė rūšis. Aptinkami pūvan­ jos plotis ketvirtadaliu didesnis už ilgį.
čiuose šiauduose ir kitose irstančiose au­ Užpakaliniai kampai suapvalėję. Priešnu­ Gentis
galų liekanose, taip pat vapsvų lizduose. garėlės plaukeliai ties vidurio linija nu­
kreipti į priekį, disko paviršiuje — į šonus. Ocalea Er.
Gentis Antsparniai trumpi, jų ilgis ne didesnis
už priešnugarėlės ilgį. Pilvelio trys pir­ Tai 3—5,5 mm dydžio gelsvai rudi arba
Haploglossa Kr. mieji tergitai su skersine pamatine įduba. juosvi vabalai. Būdingi ilgi šereliai prieš­
Antenos trumpos, trečiasis narelis trum­ nugarėlės šonuose ir blauzdų išoriniame
Vabalai 2,5—4 mm dydžio, panašūs į pesnis už antrąjį, priešpaskutinis narelis krašte. Galva įsmaugta, siauresnė už silp­
146 pav. Kai kurių trumpasparnių (Staphylinidae) nai skersinę priešnugarėlę; pastaroji pla­
Aleochara gentį. Galva siauresnė už sker­ radimvietės Lietuvoje: 1 — Sepedophilus marshami; skersinis. Letenos 5-5-5. Užpakalinių le­
sinę priešnugarėlę. Jos plačiausia pama­ 2 — Tachinus margimtus; 3 — Aleochara fune- tenų pirmasis narelis tokio pat ilgio kaip čiausia prieš vidurį. Priešnugarėlės plau­
tinė dalis, į priekį siaurėjanti. Pilvelis bris; 4 — A. stichai; 5 — Oxypoda skalitzkyi; du gretimi kartu paėmus. keliai ties vidurio linija nukreipti į priekį.
tankiai taškuotas, šonai lygiagretūs. Apa­ 6 — Haploglossa pulla; 7 — Ocalea picata; 8 — Europinė rūšis. Aptinkamas drėgnų Pilvelio trys pirmieji tergitai su gilia sker­
Dasygnypeta velata; 9 — Atheta arctica; 10 — A.
tinių žandų čiuopikliai iš 4 narelių, lie­ boleticola; 11 — A. paracrassicornis; 12 — A. miškų paklotėje, trūnijančioje medienoje, sine pamatine įduba. Kūno viršus bliz­
žuvėlis nedviskiautis. Viduriniai antenų strandiella samanose ant medžių kamienų. gantis. Apatinės lūpos liežuvėlis siauras
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
148 pav. Trumpasparniai: a — Ilyobates nigricollis;
b — Ocalea picata; c — Phloeopora testacea
keliai pakrypę link pamatinės dalies. Ant-
sparnių viršūninis kraštas šalia užpakali­
nių kampų su nedidele išpjova. Galva -ir
priešnugarėlė labai smulkiai, antsparniai
ir pilvelis kiek stambiau taškuoti. Letenos
5-5-5. Užpakalinių letenų pirmasis narelis
kiek ilgesnis už antrąjį.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Gyvena po lapuočių bei spygliuočių me­
džių žieve.
Gentis
Dasygnypeta Scheerp.
D. velata Er., 3, 5 (II). Kūnas 2,3—
2,6 mm (149 pav., b), juodas, silpnai
blizgantis. Viršus apaugęs labai tankiais
a b
149 pav. Trumpasparniai: a — Phloeodroma concolor; b — Dasygnypeta velata; c — Ischnopoda atra
155
šviesiais plaukeliais. Antenų pamatiniai
nareliai ir kojos geltoni. Priešnugarėlės
disko plaukeliai ties vidurio linija nukreip­
ti link pamatinės dalies. Galva įsmaugta,
antenų priešpaskutinis narelis skersinis.
Letenos 4-5-5.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje
bei Sibire. Vabalai gyvena atvirose smė­
lėtose vandens telkinių pakrantėse (146
pav.).
Gentis
Ischnopoda Steph. (Tachyusa Er.)
Genčiai priklauso liekni ir ilgi vabalai
labai ilgomis kojomis ir antenomis. Gal­
va įsmaugta. Pilvelis lygiagrečiais šonais
arba į viršūnę platėjantis. Letenos
4-5-5. Užpakalinių letenų pirmasis na-
c duomenimis [35] nustatyta, jog tai yra Ph. corti-
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
ir ilgas, viršūnė įskelta. Antenos ir kojos
labai ilgos. Letenos 5-5-5.
Lietuvoje 3 higrofilinės rūšys: O. ba-
dia Er., 3, 5 (II); O. picata Steph.,
5 (I) (146 pav.); O. rivularis Mill.,
? (I).
0 . picata Steph. Kūnas 4—5 mm (148
pav., b), gelsvai arba rausvai rudas, gal­
va ir pilvelis tamsesni, rečiau visas va­
balas tamsiai rudas. Antenų pamatiniai
nareliai ir kojos rausvai gelsvi. Priešnu­
garėlė kiek siauresnė už antsparnius, iš­
gaubta, blizganti, labai smulkiai taškuota.
Priešnugarėlės užpakaliniai kampai buki.
Antsparniai tankiai taškuoti.
Paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje,
Kaukaze. Gyvena vandens telkinių pa­
krančių sąnašose bei irstančiose augalų
liekanose.
Gentis
Ilyobates Kraatz
Genčiai priklauso liekni šviesiai arba tam­
siai rudi vabalai. Galva ir pilvelis (kar­
tais visas vabalas būna tamsių spalvų)
beveik juodi. Galva į pamatinę dalį siau­
rėjanti, smilkiniai ilgi, apatinėje pusėje su
randeliu. Priešnugarėlė siauresnė už ant­
sparnius. Keturi pirmieji pilvelio tergitai
su pamatine skersine įduba. Antenos la­
bai storos, tačiau viduriniai nareliai ne-
skersiniai.
Gyvena miškų paklotėje bei vandens
telkinių pakrantėse. Lietuvoje 2 rūšys:
I. nigricollis Payk., 3—5 (III); /. su-
bopacus Palm, ? (I).
1. nigricollis Payk. Kūnas 4,5—7 mm
(148 pav., a). Galva ir priešnugarėlė
labai tankiai taškuotos, tačiau tarp taškų
matomi siauri blizgantys tarpeliai, taigi
kūno viršus šiek tiek blizgantis. Prieš­
nugarėlė nesiaurėjanti.
Europinė rūšis. Aptinkama po nukritu­
siais lapais, samanomis, komposte, kai
kada skruzdėlių Lasius fuliginosus ir Myr­
iui ca lizduose arba šalia jų.
154
Gentis
Phloeopora Er.
Kūnas lygiagretus, silpnai išgaubtas. Galva
tokio pat pločio ar kiek siauresnė už
silpnai skersinę priešnugarėlę, įsmaugta.
Antsparniai kiek platesni ir ilgesni už
priešnugarėlę, jų viršūninis kraštas šalia
užpakalinių kampų su išpjova. 3—4 pir­
mųjų pilvelio tergitų pamatinė dalis su
skersine įduba. Antenos labai trumpos,
viduriniai nareliai skersiniai. Letenos
5-5-5. Užpakalinių letenų pirmasis nare­
lis ilgesnis už antrąjį, bet trumpesnis už
antrąjį ir trečiąjį kartu paėmus.
Gyvena po medžių žieve. Lietuvoje 2
rūšys (2—3 ieškotinos): *Ph. cortica-
lis Grav., 2,3 (II); Ph. testacea Mann.,
2, 3,5 (II).
Ph. testacea Mann. Kūnas 2,5—3 mm
(148 pav., c), tamsiai rudas. Antspar­
niai, neretai ir priešnugarėlė šviesiai rudi,
pilvelio tergitų užpakaliniai kraštai bei
pilvelio viršūnė šviesesni. Antenų pamati­
niai nareliai ir kojos gelsvai rausvi. Prieš­
nugarėlės disko plaukeliai nukreipti tie­
siai link pamatinės dalies. Pilvelio ket­
virtojo tergito skersinė pamatinė įduba
tokio pat gylio kaip trijų pirmųjų tergi­
tų. Galva ir priešnugarėlė matinės, smul­
kiai taškuotos.
Paplitęs Europoje ir Kaukaze. Gyvena
po spygliuočių medžių žieve, kinivarpų
takuose. Minta kinivarpų kiaušinėliais bei
lervomis.
G entis
Phloeodroma Kraatz
Ph. concolor Kraatz, ? (I). Kūnas 2,6—
2,9 mm (149 pav., c), juodas, truputį
blizgantis. Galva stačiakampė, įsmaugta,
priešnugarėlė skersinė, jos disko plau-
* Anksčiau buvo nurodyta, jog Lietuvoje gyvena
Ph. angustiformis Baudi. Tačiau remiantis naujais
calis Grav. Ph. angustiformis Baudi Lietuvoje ne­
aptiktas.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 156 Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae 157

a
150 pav. Trumpasparniai: a — Brachyusa concolor; Gentis
b — Dilacra vilis; c — Schistoglossa viduata 151 pav. Trumpasparniai: a — Aloconota gre- krantėse, užliejamose pievose, miškų pa­
garia; b — Liogluta microptera; c — Geostiba cir- klotėje, dirbamuose laukuose. Lietuvoje
relis ilgesnis už du gretimus kartu pa­ Dilacra Thoms. cellaris
2 rūšys (apie 7 ieškotinos): A. gregaria
ėmus ir galinį narelį. Kūnas tamsiai rudas. Priešnugarėlė kiek Lietuvoje 3 higrofilinės rūšys (1 ieško­ Er., 1, 3, 5 (III); A. languida Er., 3, 5 (II).
Gyvena vandens telkinių pakrantėse. skersinė, jos disko plaukeliai ties vidurio tina): S. curtipennis Sharp, 3 (I); S. A. gregaria Er. Kūnas 2,7—3,8 mm
Lietuvoje 6 rūšys (1 ieškotina): I. leu- linija nukreipti į pamatą. Tik pirmasis, gemina Er., 4 (II); S. viduata Er., 5 (I). (151 pav., a), rusvai juosvas, antsparniai
copus Marsh., 3,5 (IV); I. umbratica rečiau pirmasis ir antrasis pilvelio ter- neretai šviesesni, antenos rudos, kojos
S. viduata Er. Kūnas 2,5—3,5 mm
Er., 3 (II); I. scitula Er., 3 (I); I. coarc- gitai su skersine pamatine įduba. Keturi rusvai gelsvos. Galva ne siauresnė už
(150 pav., c), juodas, antenos rausvai
tata Er., 3,5 (III); I. constricta Er., pirmieji tergitai vienodai tankiai taškuoti. priešnugarėlę. Smilkinių randelis priekyje
rudos, jų pamatiniai nareliai ir kojos
3,5 (II); I. atra Grav., 3,5 (III). Antenos lieknos, priešpaskutinis narelis išnyksta. Priešnugarėlė su mikroskulptū­
rusvai gelsvi. Galva siauresnė už priešnu-
I. atra Grav. Kūnas 3—3,5 mm (149 daugiausia silpnai skersinis. Letenos garėlę. Akys kiek trumpesnės už smil­ ra, jos disko plaukelių išsidėstymas bū­
pav., c), juodas, matinis, apaugęs tan­ 4-5-5. Užpakalinių letenų pirmasis na­ kinius. Antenos lieknos, jų priešpasku­ dingas tik šiai rūšiai. Užpakalinių letenų
kiais smulkiais plaukeliais. Antenos plonos, relis ilgesnis už antrąjį. tinis narelis silpnai skersinis. Priešnuga­ pirmasis narelis beveik tokio pat ilgio
priešpaskutinio narelio ilgis didesnis už rėlės disko plaukeliai ties vidurio linija kaip gretimi du kartu paėmus.
Lietuvoje 1 rūšis (1 ieškotina).
plotį. Pilvelio šonai lygiagretūs. Trijų pir­ D. vilis Er. Kūnas 2—2,5 mm (150 nukreipti į pamatą. Pilvelis iki pat viršūnės Paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje,
mųjų tergitų pamatinė įduba negili. pav., b), tamsiai rudas, galva ir pirmieji tankiai taškuotas. Kaukaze. Gyvena labai įvairiuose bioto­
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje pilvelio tergitai beveik juodi. Antenos švie­ Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje. puose. Neretas daržuose bei dirbamuose
bei Kaukaze. Gyvena įvairių vandens tel­ siai rudos, kojos geltonos. Priešnugarėlės Vabalai aptinkami užliejamose pievose. laukuose. Minta dvisparnių lervomis.
kinių pakrantėse. Skrenda į šviesą. plaukeliai disko šonuose nukreipti įstrižai
atgal. Akys tokio pat ilgio kaip smilki­ Gentis
niai. Antenų trečiasis narelis trumpesnis
Gentis
Gentis Liogluta Thoms.
už antrąjį, priešpaskutinis silpnai skersi­ Aloconota Thoms.
Brachyusa Muls. et Rey nis. Pilvelio penktasis tergitas kiek ilges­ 3,1—5 mm dydžio vabalai. Galva apvali,
nis už ketvirtąjį. Liekni, juodi arba rudi vabalai ilgomis siauresnė už priešnugarėlę, pastaroji silp­
B. concolor Er., ? (I). Kūnas 2—2,5 mm Europinė rūšis. Vabalai gyvena miško kojomis. Antenos plonos ir ilgos. Galva nai skersinė. Smilkinių randelis priekyje
(150 pav., a), laivelio formos, juodas, paklotėje. siauresnė arba tokio pat pločio kaip prieš­ išnykstantis. Apatinė lūpa su didelėmis
matinis. Galva siauresnė už skersinę prieš- nugarėlė, ši silpnai skersinė, plačiausia išorinėmis skiautėmis (paraglossae). An­
nugarėlę; jos užpakaliniai kampai nesuap- Gentis prieš vidurį. Apatinės lūpos liežuvėlio pla­ tenos lieknos, jų trečiasis narelis tokio
valėję. Viršus smulkiai ir labai tankiai čiausia yra pamatinė dalis, į viršūnę pat ilgio arba ilgesnis už antrąjį. Prieš­
taškuotas, apaugęs trumpais prigulusiais Schistoglossa Kraatz siaurėjanti. Pilvelio ketvirtasis tergitas be nugarėlės diskas dažniausiai su 4 smul­
plaukeliais. Antenos plonos ir ilgos. Lete­ pamatinės skersinės įdubos. Patinų penk­ kiomis duobutėmis, disko plaukeliai ties
nos 4-5-5. Užpakalinių letenų pirma­ Juodi ir tamsiai rudi vabalai. Kūno vir­ tasis tergitas dažniausiai su 1—3 kauburė­ vidurio linija nukreipti atgal. Viršus bliz­
sis narelis tokio pat ilgio kaip trys gretimi šus su mikroskulptūra, matinis. Skruos­ liais ar kyliais. Letenos 4-5-5. Užpaka­ gantis, smulkiai ir netankiai taškuotas,
kartu paėmus. tai ilgesni už akis. Mandibulių viršūnės linių letenų pirmasis narelis ilgesnis už apaugęs ilgais plaukeliais. Kojos ilgos. Le­
Paplitęs šiaurinėje Palearktikos dalyje. įskeltos. Apatinės lūpos liežuvėlis perskel­ antrąjį. tenos 4-5-5. Užpakalinių letenų pirmasis
Gyvena upių ir ežerų pakrantėse. tas iki pamato. Letenos 4-5-5. Vabalai gyvena vandens telkinių pa­ narelis ne ilgesnis už antrąjį.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
152 pav. Trumpasparniai: a — Taxicera deplanata:
b — Dadobia immersa; c — Cadaverota cadave-
rina
Gyvena sausų ir apydrėgnių miškų pa­
klotėje. Lietuvoje 4 rūšys (3 ieškotinos):
L. granigera Kiesnw., 3 (II); L. lon-
giuscula Grav., 3 (III); L. alpestris Heer
(nitidula Kraatz, nitidiuscula Sharp), 5
(II); L. microptera Thoms., 3,4 (III).
L. microptera Thoms. Kūnas 3,5—3,7
mm (151 pav., b), juosvai rudas, ant-
sparniai šviesiai rudi, kojos gelsvos. Ante­
nų galinis narelis aiškiai skersinis. Prieš-
nugarėlė su mikroskulptūra, silpnai bliz­
ganti, jos disko užpakalinė dalis su lėkšta
įduba. Antsparnių ilgis ties siūle lygus
priešnugarėlės ilgiui.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Vabalai gyvena derlingų augimviečių la­
puočių ir mišriųjų miškų paklotėje.
Gentis
Geostiba Thoms. (Evanystes Gist.)
G. circellaris Grav., 1—5 (V). Kūnas
2,2—2,9 mm (151 pav., c). Galva ir
pilvelis rudi, priešnugarėlė ir antsparniai
kiek šviesesni, antenų pamatiniai nare­
liai ir kojos gelsvi. Akys mažos, daug
trumpesnės už smilkinius. Priešnugarėlės
disko visi plaukeliai nukreipti į pamatinę
dalį. Antsparniai trumpi, trumpesni už
priešnugarėlę. Letenos 4-5-5.
Paplitęs Europoje, Kaukaze, Sibire,
Šiaurės Amerikoje. Labai dažnas įvairaus
tipo miškų paklotėje.
158
c
Gentis
Taxicera Muls. et Rey
T. deplanata Grav., ? (I). Kūnas 1,9—
2,2 mm (152 pav., a), tamsiai rudas,
antenų pamatiniai nareliai, priešnugarėlė,
antsparniai ir pilvelio viršūnė kiek švie­
sesni, kojos rusvai gelsvos. Antenos trum­
pos ir storos, viduriniai nareliai skersi­
niai. Letenos 4-5-5. Priekinių blauzdų
išorinis kraštas apaugęs standžiais šere-
liais.
Paplitęs Pietų ir Vidurio Europoje,
daugiausia kalnuose. Abejojama, ar gy­
vena Lietuvoje.
Gentis
Dadobia Thoms.
D. immersa Er., 3 (II). Kūnas 1,5—2 mm
(152 pav., b), juodas, antenų pamatiniai
nareliai ir kojos rausvi. Galva plati, sker­
sinė, jos užpakaliniai kampai statūs. Prieš­
nugarėlė plačiausia prieš vidurį, siauresnė
už antsparnius. Kūno viršus, išskyrus pil­
velį su mikroskulptūra, silpnai blizgantis.
Keturi pirmieji tergitai su skersine pa­
matine įduba. Letenos 4-5-5.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje
bei Vidurinėje Azijoje. Gyvena po spyg­
liuočių bei lapuočių medžių žieve, trū­
nijančioje medienoje, senose kempinėse.
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
Gentis
Cadaverota Yossi et Saw. (Di-
metrota Muls. et Rey)
C. cadaverina Bris., 3,5 (III). Kūnas
2,8—3 mm (152 pav., c), smarkiai bliz­
gantis. Galva skersinė, akys didelės, ilges­
nės už smilkinius. Apatinės lūpos liežu­
vėlis labai ilgas ir siauras, viršūnė įskelta.
Priesmakrio šereliai stori ir ilgi, ilgesni
už liežuvėlį. Galva, ypač patinų, su vi­
durine duobute. Priešnugarėlės disko
plaukeliai ties vidurio linija nukreipti į
pamatinę dalį. Priešnugarėlė ir antspar­
niai labai tankiai taškuoti. Letenos
4-5-5.
Europinė rūšis. Gyvena dvėsenoje, irs­
tančiose augalinėse medžiagose, pūvan­
čiuose grybuose, paukščių lizduose. Lie­
tuvoje taip pat ieškotina labai panaši,
besiskirianti tik genitalijomis, boreomon-
taninė rūšis D. hansseni Strand.
Gentis
Atheta Thoms.
Genčiai priklauso 1—5 mm dydžio įvai­
rių formų bei spalvų vabalai. Visoms
rūšims būdingas įskelta viršūne apatinės
lūpos liežuvėlis,— įskėlimas sudaro treč­
dalį liežuvėlio ilgio. Letenos 4-5-5.
Šiai didžiulei genčiai priklauso apie
4000 labai panašių rūšių, paplitusių vi­
same pasaulyje. Gyvenamųjų vietų dia­
pazonas labai platus: nuo sausų smėlio
kopų iki pelkinių biotopų, nuo požeminių
žinduolių urvų iki medžių viršūnėse su­
krautų paukščių lizdų. Lietuvoje aptik­
tos 66 rūšys (40—50 rūšių ieškotinos):
A. arctica Thoms., 3—5 (II) (146 pav.);
A. debili s Er., 5 (I); A. elongatula Grav.,
2—5 (IV); A. fallaciosa Sharp, 3 (I);
A. gyllenhali Thoms., 3 (II); A. hygro-
bia Thoms., 2, 3, 5 (III); A. luridipen-
nis Mann., ? (I); A. malleus Joy, 3, 5
(IV); A. melanocera Thorns., 3—5 (III);
A. palustris Kiesnw., 5 (II); A. ripicola
Hanss., 3 (I); A. talpa Heer, 3 (IV);
A. amicula Steph., 3 (II); A. inquinula
159
Grav., 3—5 (II); A. subtilis Scriba, 5
(I); A. canescens Sharp, 3 (I); A. celata
Er., 3, 5 (II); A. dadopora Thoms.,
3, 5 (III); A. nigra Kraatz, 3 (III);
A. sordidula Er., 3,5 (II); A. fungi Grav.,
1—5 (V); A. laticollis Steph., 3,4 (II);
A. myrmecobia Kraatz, 2—5 (V ); A.
orbata Er., 3, 5 (II); A. confusa Mark., ?
(I); A. flavipes Grav., 3 (II); A. ga-
gatina Baudi, 3, 5 (III); A. pallidicornis
Thoms., 5 (I); A. sodalis Er., 2, 3, 5 (IV );
A. subglabra Sharp, 5 (II); A. trinotata
Kraatz, 2, 3 (II); A. macrocera Thoms.,
5 (II); A. longicornis Grav., 3—5 (III);
A. subsinuata Er., 3 (III); A. intermedia
Thoms., 3 (I); A. putrida Kraatz, 3 (I);
A. aquatica Thoms., 5 (I); A. atramen-
taria Gyli., 3, 5 (II); A. autumnalis
Er., ? (I); A. basicornis Muls. et Rey,
5 (ID; A. boletophila Thoms., ? (I);
A. boleticola Sahib., 5 (I) (146 pav.);
A. britanniae Bernh. et Scheerp. (fulvi-
pennis Muls. et Rey, reperta Sharp),
3 (I); A. cauta Er., 3 (I); A. coriaria
Kraatz 3 (I); A. crassicornis Fabr. (re­
panda Muls. et Rey, inoptata Sharp),
3.5 (III); A. diversa Sharp, 3 (I); A.
divisa Mark., 5 (I); A. euryptera Steph.,
2.5 (II); A. graminicola Grav., 3—5
(IV); A. ischnocera Thorfis., 3 (II); A.
laevana Muls. et Rey, 5 (II); A. laevi-
cauda Sahib., 5 (I); A. liturata Steph., ?
(I); A. nidicola Joh., 3,5 (III); A.
nigricornis Thoms., 3, 5 (III); A. parac-
rassicornis Brund., 3, 5 (III) (146 pav.);
A. pilicornis Thoms., 3, 5 (II); A. ra-
villa Er., 3 (II); A. setigera Sharp, 5
(I); A. strandiella Brund., 3 (I) (146
pav.); A. nigritula Grav., 3, 5 (III);
A. corvina Thoms., 3 (III); A. depressi-
collis Fauv., 3 (I) (163 pav.); A. picipes
Thoms. (excavata Gyli.), 3, 5 (II); A.
monticola Thoms., 3, 5 (II).
A. graminicola Grav. Kūnas 4—4,5 mm
(153 pav., a), juodas, antsparniai tam­
siai rudi. Priešnugarėlės mikroskulptūra
neryški. Antsparniai stambiai ir tankiai
taškuoti. Taškai kauburėlių formos. An­
tenos plonos, priešpaskutinio narelio ilgis
didesnis už plotį.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje,
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
Kaukaze, Sibire, Mongolijoje. Aptinka­
mas užliejamose pievose, pelkėse, užpelkė­
jusių miškų paklotėje.
Gentis
Alevonota Thoms. (Aleunota
Thoms.)
Kūnas lieknas, plokščias, rudas arba raus­
vas, antenos ir kojos gelsvos. Galva kiek
siauresnė už silpnai skersinę priešnugarė-
lę. Akys trumpesnės už smilkinius, pas­
tarųjų randelis priekyje išnykęs. Apatinės
lūpos liežuvėlis trumpas ir siauras, vir­
šūnė apvali arba įskelta. Antenų priešpas­
kutinis narelis aiškiai skersinis, trečiasis
narelis trumpesnis už antrąjį. Priešnuga-
rėlės plaukeliai ties vidurio linija nu­
kreipti į pamatinę dalį. Kūno viršus su
mikroskulptūra, silpnai ir retai taškuotas.
Letenos 4-5-5. Užpakalinių letenų pirma­
sis narelis ne ilgesnis už antrąjį.
Lietuvoje aptikta 1 rūšis (1 ieškotina).
A. gracilenta Er., ? (I). Kūnas 2,4—
2,8 mm (153 pav., b), rudas, galva kiek
tamsesnė. Antenų priešpaskutinis narelis
dvigubai platesnis už ilgį. Priešnugarėlė
blizganti, mikroskulptūra neryški. Ant-
sparniai ne ilgesni už priešnugarėlę.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Vabalai gyvena miško paklotėje, sama­
nose, po nukritusiais lapais, sąnašomis,
atšokusia medžių žieve.
160
Dinaraea Thoms.
Kūnas lygiagretus, plokščias, silpnai bliz­
gantis. Galva labai plati, smilkiniai pa-
platėję. Akys trumpesnės už smilkinius.
Apatinės lūpos čiuopiklių priešpaskutinis
narelis aiškiai trumpesnis už paskutinįjį.
Antenos storos, trečiasis narelis tokio pat
ilgio arba ilgesnis už antrąjį, priešpasku­
tinis narelis skersinis. Letenos 4-5-5. Už­
pakalinių letenų pirmasis narelis ne ilges­
nis arba tik truputį ilgesnis už antrąjį.
Gyvena po medžių žieve ir trūnijan­
čioje medienoje, rečiau miško paklotėje.
Lietuvoje 4 rūšys: D. aeąuata Er., 3 (II);
D. angustula Gyli., 5 (II); D. arcana
Er., ? (I); D. linearis Grav., 3 (II).
D. angustula Gyli. Kūnas 3—3,7 mm
(153 pav., c), juosvai rudas, priešnuga­
rėlė ir antsparniai rudi. Antenų pamati­
nis narelis ir kojos rausvai gelsvi. Smil­
kinių randelis priekyje išnykstantis. Prieš-
nugarėlės plaukeliai ties vidurio linija
nukreipti į priekį; šoninių kraštų bei vi­
durinių blauzdų išorinio krašto šereliai
trumpi. Pilvelio pirmieji tergitai labai tan­
kiai ir smulkiai taškuoti.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje,
Kaukaze, Sibire, Šiaurės Amerikoje. Va­
balai gyvena trūnijančioje medienoje, po
atšokusia žieve, kartais po nukritusiais
lapais, sąnašomis, dirbamuose laukuose.
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae 161
Gentis 154 pav. Trumpasparniai: a — Acrotona aterrima;
b — Coprothassa melanaria; c — Amischa analis
Acrotona Thoms.
Gentis
Genčiai priklauso smulkūs juodi arba tam­
siai rudi vabalai. Priešnugarėlės epipleu- Coprothassa Thoms.
rų iš šono nematyti. Pilvelis link vir­
šūnės susiaurėjęs, penktojo tergito mikro­ C. melanaria Mann., 5 (II). Kūnas 2,7—
skulptūra izodiametrinė. Letenos 4-5-5. 3,3 mm (154 pav., b), juodas, blizgantis,
Užpakalinių letenų pirmasis narelis tokio antsparniai su gelsva įstriža juosta. Kojos
pat ilgio arba ilgesnis už antrąjį.
rusvai gelsvos. Priešnugarėlė skersinė, į
Gyvena irstančiose augalų liekanose, viršūnę siaurėjanti. Jos disko plaukeliai
miško paklotėje, trūnijančioje medienoje, nukreipti įstrižai atgal. Priešnugarėlės
užliejamose pievose ir pelkėse, 1 rūšis epipleurų žiūrint iš šono nematyti. Vi­
(A. anceps) mirmekofilinė. Lietuvoje 10 durinės ir užpakalinės blauzdos su ilgu
rūšių (2 ieškotinos): A. anceps Er., 3 vidurio šereliu. Letenos 4-5-5.
(III); A. sordida Marsh., 3, 5 (III); Paplitęs Europoje, Kaukaze, Altajuje,
A. aterrima Grav., 3—5 (IV); A. pilo- Mongolijoje. Gyvena mėšle ir komposte.
sicollis Brund., 5 (I); A. exigua Er.,
5 (I); A. muscorum Bris., 3 (I); A. pa-
rens Muls. et Rey, 2 (I); A. planipennis Gentis
Thoms. (sylvicola Kraatz), 3, 5 (III);
A. pygmaea Grav., 3,5 (II); A. pusilla Amischa Thoms.
Brund., 5 (I).
A. aterrima Grav. Kūnas 2,2—2,7 mm Smulkūs, 1,7—2,5 mm dydžio vabalai.
(154 pav., a), juodas, truputį blizgan­ Galva labai didelė, trapecinė. Akys daug
tis, apaugęs tankiais smulkiais plaukeliais. mažesnės už smilkinius. Apatinės lūpos
Antsparniai ir antenos tamsiai rudi, ko­ liežuvėlio viršūnė apvali. Priešnugarėlės
jos rusvai gelsvos. Priešnugarėlės disko disko plaukeliai ties vidurio linija nukreip­
plaukeliai ties vidurio linija pamatinėje ti atgal. Visi pilvelio tergitai tankiai taš­
dalyje nukreipti atgal, priekinėje dalyje — kuoti. Letenos 4-5-5.
į viršūnę. Pirmieji pilvelio tergitai labai Lietuvoje 3 rūšys: A. analis Grav. (ca-
tankiai ir smulkiai taškuoti. vifrons Sharp), 2—5 (IV); A. decipiens
Palearktinė rūšis. Gyvena įvairiose irs­ Sharp, 3, 4 (II); A. similima Sharp (soror
tančiose augalų liekanose. Nereta dirba­ auct. nec Kraatz), 1, 3—5 (IV).
muose laukuose. A. analis Grav. Kūnas 2—2,5 mm
(154 pav., c), juodas arba tamsiai rudas.
II. 1834
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 162 Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae 163

Antsparniai ne trumpesni už priešnugarė- lis paprastai šviesesni, antenų pamatiniai

lę. Antenų priešpaskutinis narelis neryš­
kiai skersinis. Patinų šeštojo pilvelio tergi-
to užpakalinis kraštas su negilia išpjova,
patelių šeštojo sternito užpakalinis kraštas
tiesus arba suapvalėjęs.
Holarktinė rūšis. Aptinkamas įvairių
miškų paklotėje, užliejamose pievose,
dirbamuose laukuose, įvairiose irstančiose
augalinėse medžiagose.
nareliai ir kojos rusvai gelsvi. Antenų
ketvirtasis narelis kiek ilgesnis už plotį.
Pilvelio ketvirtasis ir penktasis tergitai
labai tankiai taškuoti, apaugę tankiais švie­
siais plaukeliais.
Palearktinė rūšis. Gyvena mėšle, kom­
poste ir kitose irstančiose augalinėse me­
džiagose. Nereta dirbamuose laukuose.

Gentis
Thamiaraea Thoms.
Kūnas rudas, šonai apaugę ilgais plau­
keliais. Galva plati, smilkiniai su randeliu.
Apatinės lūpos čiuopikliai iš 2 narelių.
Apatinių žandų čiuopikliai ilgi, plonas
galinis narelis tokio pat ilgio kaip prieš­
paskutinis. Letenos 4-5-5.
Lietuvoje 1 rūšis (1 ieškotina).
Th. cinnamomea Grav., 1, 5 (II). Kū­
nas 4—5 mm (155 pav., a), tamsiai
rudas. Priešnugarėlė ir antsparniai labai
smulkiai ir netankiai taškuoti, apaugę
gelsvais plaukeliais. Pilvelis blizgantis, la­
bai retai taškuotas.
Paplitęs Vakarų bei Vidurio Europoje
ir Kaukaze. Aptinkamas ant lapuočių me­
džių kamienų prie tekančios sulos.
Gentis
Gentis
Cordalia Jac.
C. obscura Grav., 1 (I). Kūnas 2—2,8 mm
(155 pav., c), rudas, blizgantis. Galva
įsmaugta, tokio pat pločio kaip prieš­
nugarėlė, kuri stipriai išgaubta, rutuliška,
į pamatinę dalį siaurėjanti. Antsparniai
daug platesni už priešnugarėlę. Letenos
4-5-5. Užpakalinių letenų pirmasis narelis
tokio pat ilgio kaip 3 gretimi kartu pa­
ėmus. Viršus labai smulkiai ir retai taš­
kuotas, apaugęs smulkiais plaukeliais.
Paplitęs Vakarų Palearktikoje ir Šiau­
rės Amerikoje. Vabalai gyvena įvairiuose
biotopuose irstančiose augalų liekanose.
Lietuvoje labai retas. Vienintelis egzemp­
liorius sugautas 1984 10 03 Palangoje,
jūros pakrantėje po išmestais į krantą
dumbliais (leg. Vidm. Monsevičius).
Gentis
a
155 pav. Trumpasparniai: a — Thamiaraea cinna­
momea; b — Falagria sulcata; c — Cordalia obs­
cura
Gentis
Zyras Steph.
Tai 3,5—7 mm dydžio vabalai. Galva
neįsmaugta. Priešnugarėlės šonai suapva­
lėję, su randeliu arba užlenkti žemyn.
Pirmųjų pilvelio tergitų šonuose gelsvų
plaukelių kuokštų nėra. Letenos 4-5-5.
Gyvena įvairių rūšių skruzdėlių lizduo­
se arba jų kaimynystėje. Lietuvoje 6 rū ­
šys (3 ieškotinos): Z. collaris Payk., 5
(II) ; Z. cognatus Mark., 5 (II); Z. hu-
meralis Grav., 3, 5 (III); Z. laticollis
Mark., 4 (I); Z. limbatus Payk., 3, 5
(III) ; Z. lugens Grav., 2 (II).
Z. humeralis Grav. Kūnas 5,5—6,5 mm
(156 pav., b), rudas, antsparnių pečiai
arba visa pamatinė dalis rausvai gelsvi,
pirmieji pilvelio tergitai, antenų pamati­
niai nareliai bei kojos gelsvi. Priešnuga­
rėlė skersinė, plačiausia prieš vidurį, į
pamatą siaurėjanti. Jos užpakaliniai kam­
pai buki, bet aiškūs. Patinų priešnuga­
rėlės diskas su pailga įduba. Pilvelio ter­
gitų taškai sukoncentruoti į siaurą sker­
sinę juostelę tergito užpakalinėje dalyje.
Paplitęs Europoje, Kaukaze, Sibire.
Gyvena skruzdėlių Lasius fuliginosus,
rečiau L. bruneus bei Formica lizduose.
Neretai aptinkamas sutrūnijusiuose kel­
muose bei miško paklotėje skruzdėlių lizdų
kaimynystėje.
Gentis
Gyrophaena Mann.
Smulkūs, 0,9—3 mm dydžio vabalai. Kū­
nas blizgantis, trumpas, platus. Priešnuga­
rėlė plokščia ir plati, abipus vidurio linijos

Falagria Sam. Drusilla Sam. (Astilbus Dili.)

Kūnas išgaubtas, viršutinė pusė blizgan­ D. canaliculata Fabr., 3—5 (IV). Kūnas
ti. Galva įsmaugta, kaklo plotis mažes­ 4—4,8 mm (156 pav., a), rausvai ru­
nis už pusę galvos pločio. Priešnugarėlė das, galva ir skersinė juosta pilvelio vir­
širdiška, su gilia vidurine vagute. Prieš- šūnėje tamsiai rudi. Antenos ir kojos rus­
nugarėlės disko plaukuotumas skersinis. vai gelsvos. Galva kiek siauresnė už prieš­
Skydelis su gilia vidurine vagute. Letenos nugarėlę, įsmaugta. Patelių priešnugarė-
4-5-5. Užpakalinių letenų pirmasis narelis lės diskas su vidurio vagute, patinų —
ilgesnis už du gretimus kartu paėmus. su gilia įduba. Antsparniai trumpi, jų
Lietuvoje 2 rūšys: F. sukata Payk. pečiai suapvalėję. Pilvelis į viršūnę platė­
(caesa Er.), 3 (III); F. sulcatula Grav., jantis. Letenos 4-5-5.
4 (II). Holarktinė rūšis. Gyvena miškų paklo­
F. sukata Payk. Kūnas 2,4—2,8 mm tėje, vandens telkinių pakrantėse, pievose,
(155 pav., b), juodas arba tamsiai ru­ retkarčiais aptinkama trūnijančioje me­ a b c
das, antsparniai ir pilvelio pamatinė da­ dienoje. 156 pav. Trumpasparniai: a — Drusilla canaliculata; b — Zyras humeralis; c — Gyrophaena affinis
n*
Antšeimis. Trurapasparniniai. Staphylinoidea
su stambesnių taškų eile. Antsparniai daug
ilgesni ir paprastai platesni už priešnuga­
rėlę. Antenų 7 galiniai nareliai stambesni.
Kojos visuomet gelsvos arba gelsvai raus­
vos. Letenos 4-4-5.
Gyvena grybuose bei medžių kempinė­
se. Minta grybiena. Lietuvoje 12 rūšių
(5 ieškotinos): G. affirtis Sahlb., 2, 5
(III); G. angustata Steph., 3 (II); G.
bihamata Thoms., 3, 5 (II) ; G. fasciata
Marsh., 3 (II); G. gentilis Er., 3, 5 (II);
G. joyioides Wüsth., 3, 5 (II); G. mini­
ma Fabr., 5 (II); G. munsteri Strand.,
3, 5 (II); G. nana Payk., 3, 5 (II); G.
poweri Crotch, 3 (I); G. boleti L., 3, 5
(III); G. strie tūla Er., 5 (I).
G. af finis Sahlb. Kūnas 1,8—2,3 mm
(156 pav., c), rausvai rudas. Galva ir
ketvirtasis bei penktasis pilvelio tergitai
tamsiai rudi. Antsparnių pečiai paprastai
šviesesni, o išoriniai kampai tamsesni. An­
tenų pamatiniai nareliai gelsvi. Antenos
plonos ir ilgos, viduriniai nareliai ne-
skersiniai arba silpnai skersiniai. Priešnu-
garėlė silpnai blizganti, su mikroskulp-
tūra. Antsparniai su mikroskulptūra, retai
ir stambiai taškuoti.
Holarktinė rūšis. Suaugę vabalai bei
lervos gyvena įvairių rūšių pūvančiuose
grybuose.
Gentis
Bolitochara Mann.
Tamsių spalvų, 3—5 mm dydžio vaba­
lai. Galva įsmaugta. Priešnugarėlė kiek
platesnė už galvą. Antsparniai daug il­
gesni ir platesni už priešnugarėlę. Pil­
velio šonai lygiagretūs, pirmieji 4 tergitai
su skersine pamatine įduba. Antenos į
viršūnę storėjančios, jų nareliai glaudžiai
prigludę vienas prie kito. Kojos ilgos ir
plonos. Letenos 4-4-5. Užpakalinių letenų
pirmasis narelis tokio pat ilgio kaip 2
gretimi kartu paėmus.
Gyvena grybuose. Lietuvoje 3 rūšys
(1—2 ieškotinos): B. mulsanti Sharp,
5 (I); B. obliqua Er., 3 (II); B. pulchra
Grav. (lunulata Payk.), 3,5 (III).
164
B. pulchra Grav. Kūnas 3,5—4,5 mm
(157 pav., a), rausvai rudas. Galva juo­
da arba tamsiai ruda, antsparnių užpa­
kaliniai kampai juosvi. Pilvelis prie viršū­
nės su juoda skersine juosta. Galva ir
antsparniai vienodai stambiai taškuoti.
Kaklo plotis lygus pusei galvos pločio.
Smilkinių užpakalinė dalis su rudimenti­
niu randeliu.
Eurosibirinė rūšis. Gyvena antžemi­
niuose grybuose (Amanita, Boletus, Lac-
tarius ir kt.) bei medžių kempinėse (Po-
lyporus, Daedalea). Neretai aptinkamas
trūnijančioje medienoje ir grybingoje miš­
ko paklotėje.
Gentis
Phymatura Sahlb.
Ph. brevicollis Kraatz. 3 (II). Kūnas
2,3—3 mm (157 pav., b), tamsiai rudas.
Galva, priešnugarėlės diskas ir pilvelio di­
desnioji dalis juodi. Antsparniai šviesiai
rusvi, jų užpakaliniai kampai juosvi. An­
tenos ir kojos gelsvai rausvos. Galva neįs-
maugta. Antsparnių viršūninis kraštas ša­
lia užpakalinių kampų su išpjova. Kūno
viršus apaugęs tankiais šviesiais plauke­
liais. Letenos 4-4-5. Užpakalinių letenų
pirmasis narelis tokio pat ilgio kaip 2
gretimi kartu paėmus.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje
bei Sibire. Visame areale retas. Gyvena
senuose miškuose. Aptinkamas medžių
kempinėse (Polyporus ir kt.).
Gentis
Leptusa Kraatz (Sipalia auct.)
Genčiai priklauso 2—3,2 mm dydžio tam­
sių spalvų vabalai. Akys didelės, tokio
pat ilgio kaip smilkiniai. Antenų trečia­
sis narelis trumpesnis arba tokio pat ilgio
kaip antrasis, priešpaskutinis narelis sker­
sinis. Antsparnių viršūninis kraštas šalia
užpakalinių kampų su išpjova. Pilvelio
šonai lygiagretūs. Letenos 4-4-5.
Gyvena po medžių žieve. Lietuvoje 2
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
157 pav. Trumpasparniai: a — Bolitochara pulchra;
b — Phymatura brevicollis; c — Leptusa fumida
rūšys: L. fumida Er., 3 (II); L. pulchella
Mann., 2, 3, 5 (III).
L. fumida Er. Kūnas 2,4—3 mm (157
pav., c). Galva ir pilvelis juosvi, pir­
mieji tergitai šviesesni. Priešnugarėlė ir
antsparniai rausvai rudi. Penktojo tergito
užpakalinė dalis ir šeštasis tergitas gels­
vai rausvi. Antenų pamatiniai nareliai ir
kojos rausvai gelsvi. Viršutinė kūno pusė
truputį blizganti. Priešnugarėlė siauresnė
už antsparnius.
Paplitęs Europoje ir Vakarų Sibire.
Aptinkamas po atšokusia medžių žieve
bei kempinėse. Lietuvoje rastas Kamanų
rezervate.
Gentis
Tachyusida Muls. et Rey
T. gracilis Er., ? (I). Kūnas 3—3,5 mm
(158 pav., a), šviesiai rusvas, silpnai bliz­
gantis. Kojos rausvai gelsvos. Galva ruda,
antsparniai tamsesni. Akys trumpesnės už
smilkinius. Priešnugarėlė plačiausia per
vidurį, į pamatinę dalį ir viršūnę smar­
kiai susiaurėjusi. Antsparnių viršūninis
kraštas šalia užpakalinių kampų su išpjo­
va. Antenos ir kojos labai ilgos. Letenos
4-4-5. Užpakalinių letenų pirmasis narelis
tokio pat ilgio kaip 3 gretimi kartu pa­
ėmus.
Paplitęs Vidurio Europoje. Gyvena su­
trūnijusiuose lapuočių, rečiau spygliuočių
165
medžių kamienuose, po atšokusia žieve,
trūnijančioje medienoje. M. Lomnicki
[36] teigia, jog gyvena Lietuvoje, tačiau
tikslesnės radimvietės nenurodo.
Gentis
Euryusa Er.
Šviesiai arba tamsiai rudi vabalai. An­
tenų trečiasis narelis ilgesnis už antrąjį,
priešpaskutinis narelis skersinis. Galva
daug siauresnė už priešnugarėlę, ši labai
plati, platesnė už antsparnius. Antsparnių
viršūninis kraštas šalia užpakalinių kampų
su išpjova. Letenos 4-4-5. Užpakalinių le­
tenų pirmasis narelis daug ilgesnis už
antrąjį.
Gyvena trūnijančioje medienoje, po žie­
ve, kempinėse, taip pat skruzdėlių liz­
duose. Lietuvoje 1 rūšis (2 ieškotinos).
E. castanoptera Kraatz, 5 (I). Kūnas
2,8—3,2 mm (158 pav., b), tamsiai ru­
das. Priešnugarėlės šonai, antsparniai ir
tergitų viršūninis kraštas kiek šviesesni.
Priešnugarėlė stambiai ir labai tankiai
taškuota. Pilvelio ketvirtasis ir penktasis
tergitai taškuoti taip pat tankiai kaip ir
pirmieji trys tergitai.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europos
rytinėje dalyje. Gyvena po lapuočių ir
spygliuočių medžių žieve, samanose ant
medžių kamienų, taip pat skruzdėlių La­
sius lizduose.
Antšeimis. Trumpaspaminiai. Staphylinoidea
G entis
Silusa Er.
S. rubiginosa Er., ? (I). Kūnas 3—
3.8 mm (158 pav., c), juodai rudas,
apaugęs prigludusiais plaukeliais. Prieš-
nugarėlės šoniniai kraštai rausvi, antspar-
niai rusvai rausvi, šalia skydelio ir ties
užpakaliniais kampais tamsiai rudi. Ter-
gitų viršūniniai kraštai šviesesni, antenos
ir kojos rausvai gelsvos. Kūno šonai apau­
gę ilgais šereliais. Priešnugarėlės užpakali­
niai kampai buki. Galva blizganti, labai
smulkiai ir retai taškuota. Letenos 4-4-5.
Užpakalinių letenų pirmasis narelis ne­
daug ilgesnis už antrąjį ir trumpesnis
už antrąjį ir trečiąjį kartu paėmus.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Gyvena po lapuočių medžių atšokusia
žieve, kvapiojo medgręžio (Cossus cossus)
vikšrų išgraužtuose takuose medienoje.
Žiemą dažnai aptinkamas trūnijančioje
medienoje ir paklotėje bei sausuose miškų
pakraščiuose.
Gentis
Anomognathus Sol.
A. cuspidatus Er., 2 (1). Kūnas 1,5—
1.8 mm (159 pav., a), juodas, matinis.
Antsparniai, pilvelio viršūnė ir antenos
rudi, antenų pamatiniai nareliai ir kojos
šviesiai rusvos. Galva kvadratinė, smilki­
niai ilgesni už akis. Antsparniai daug
ilgesni už priešnugarėlę. Pilvelio šeštojo
tergito viršūnė ištįsusi į siaurą ir ilgą
166
158 pav. Trumpasparniai: a — Tachyusida gracilis;
b — Euryusa castanoptera; c — Silusa rubiginosa
ataugą. Letenos 4-4-5. Užpakalinių lete­
nų pirmasis narelis ne ilgesnis už antrąjį.
Paplitęs Europoje ir Šiaurės Afrikoje.
Gyvena po medžių žieve ūsuočių ir ki­
nivarpų takuose. Minta erkėmis, vabzdžių
kiaušiniais bei gyvūniniu detritu.
Gentis
Homalota Mann.
H. plana Gyli., 2, 5 (III). Kūnas 2,5—
3 mm (159 pav., b), juodas, matinis.
Antsparniai tamsiai rudi, antenos ir kojos
rudos. Kūnas plokščias, šonai lygiagretūs.
Galva stambiai taškuota. Akys tokio pat
ilgio kaip smilkiniai. Pilvelio keturi pir­
mieji tergitai su pamatine skersine įduba.
Priešnugarėlės, pilvelio ir blauzdų kraštai
su ilgais šereliais. Letenos 4-4-5. Užpaka­
linių letenų pirmasis narelis ne ilgesnis
už antrąjį.
Paplitęs Holarktikos šiaurinėje dalyje.
Gyvena po spygliuočių bei lapuočių me­
džių žieve kinivarpų ir ūsuočių takuose.
Lietuvoje aptiktas po pušies žieve vio­
letinio karnagraužio, išvartinio žievėgrau-
žio ir didžiojo kirpiko takuose (163 pav.).
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
159 pav. Trumpasparniai: a — Anomognathus
cuspidatus; b — Homalota plana; c — Placusa ta-
chyporoides
Gentis
Placusa Er.
Galva aiškiai siauresnė už priešnugarėlę,
ši skersinė, plačiausia ties viduriu ar prie
pamato. Priešnugarėlės disko plaukeliai
nukreipti atgal. Užpakaliniai priešnuga­
rėlės kampai buki arba suapvalėję. Ant-
sparnių viršūninis kraštas šalia užpakali­
nių kampų be išpjovos. Letenos 4-4-5.
Užpakalinių letenų pirmasis narelis ilges­
nis už du gretimus kartu paėmus.
Gyvena po medžių žieve bei kempinėse.
Lietuvoje 5 rūšys (1 ieškotina): P. at-
rata Mann., 5 (III); P. complanata Er.,
2, 5 (II); P. depressa Mäkl., 2, 3, 5
(IV); P. incompleta Sjöb., 2, 5 (II);
P. tachyporoides Wahl, 5 (II).
P. tachyporoides Wahl. Kūnas 2—
2,5 mm (159 pav., c), juodas, antsparniai
šviesiai rudi, kai kada priešnugarėlę, pil­
velio pamatinė dalis ir viršūnė šviesesnės.
Galva ir priešnugarėlę kiek blizganti.
Priešnugarėlę plačiausia prie pamato, į
viršūnę siaurėjanti.
Palearktinė rūšis. Gyvena po lapuočių,
rečiau spygliuočių medžių žieve, kini­
varpų takuose. Taip pat aptinkama sutrū­
nijusiuose tikrosios pinties (Fomes fomen-
tarius) vaisiakūniuose. Lietuvoje aptik­
tas Čepkelių rezervate.
167
Gentis
Aulalia Sam.
Smulkūs, L,7—3,2 mm dydžio vabalai.
Galva įsmaugta. Priešnugarėlės užpakali­
nė dalis abipus vidurio linijos su įstriža
pailga įduba. Antsparniai daug platesni
už priešnugarėlę, pamatinėje dalyje su
2 giliomis pailgomis duobutėmis. Letenos
4-4-5.
Gyvena irstančiose augalų liekanose.
Lietuvoje 2 rūšys (2 ieškotinos): A. punc-
ticollis Sharp, ? (I); A. rivularis Grav.,
5 (I).
A. rivularis Grav. Kūnas 1,7—2,1 mm
(160 pav., a), juodas. Priešnugarėlę la­
bai smulkiai, vos pastebimai taškuota.
Priešnugarėlės vidurio vagutė ilga, iki
pamatinės dalies.
Palearktinė rūšis. Gyvena komposte,
mėšle, pūvančiuose grybuose.
Gentis
Phytosus Curtis
Ph. balticus Kraatz, 1 (I). Kūnas 2—
2,5 mm (160 pav., b), gelsvai rausvas.
Galva ir pilvelis tamsesni. Galva didelė,
apvali, akys mažos, trumpesnės už smil­
kinius. Priešnugarėlės plačiausia viršūnė,
link pamato siaurėjanti. Antsparniai trum­
pesni už priešnugarėlę, apaugę tankiais
šviesiais plaukeliais. Pilvelis į viršūnę pla­
tėjantis. Priekinių ir vidurinių blauzdų
išorinis kraštas apaugęs standžiais šere­
liais. Letenos 4-4-5.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
a
160 pav. Trumpasparniai: a — Autalia rivularis;
b — Phytosus balticus; c — Hydronoma dimi-
diata
Halofilinė europinė rūšis, aptinkama
jūrų pakrantėse. Lietuvoje labai retas.
Vienas vabalas rastas 1973 08 23 jūros
pakrantėje Šventojoje išmestuose dumb­
liuose (leg. V. Strazdienė).
Gentis
Hygronoma Er.
H. dimidiata Grav., 3—5 (II). Kūnas
2,5—3 mm (160 pav., c), juodas, plokš­
čias. Antsparnių užpakalinė pusė, antenų
pamatiniai nareliai ir kojos gelsvi. Pir­
mieji keturi pilvelio tergitai su skersine
pamatine įduba. Kūno viršus tankiai ir
smulkiai taškuotas. Letenos 4-4-4, labai
trumpos ir storos.
Paplitęs visoje Palearktikoje. Higrofi-
las.
Gentis
Oligota Mann.
Smulkūs, 0,7—1,5 mm dydžio vabalai.
Galva siauresnė už skersinę priešnugarėlę.
Antenos iš 10 narelių, 2 pamatiniai na­
reliai dideli, galiniai 3—5 nareliai sudaro
buoželę. Letenos 4-4-4.
Aptinkami irstančiose augalų liekanose.
Lietuvoje 2 rūšys (5—6 ieškotinos): O.
flavicornis Lac., ? (I); O. granaria Er.,
1, 3 (III).
168
O. granaria Er. Kūnas 1,2— 1,5 mm
(161 pav., a), juodas, rečiau tamsiai ru­
das. Pilvelio viršūnė, antenos ir kojos
rausvai rudi, antenų pamatiniai nareliai
šviesesni. Antenos labai storos, devintasis
narelis dvigubai platesnis už ilgį. Akys
didelės, jų užpakalinis kraštas siekia prieš­
nugarėlę. Pilvelio 1—4 tergitai vienodo
ilgio, penktasis tergitas truputį ilgesnis už
ketvirtąjį.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Sinantropas. Aptinkamas ūkiniuose pasta­
tuose mėšle, komposte, pūvančiuose šiau­
duose ir kitose augalų liekanose. Retes­
nis po atšokusia kelmų ir kamienų žieve
bei sutrūnijusiose kempinėse.
Gentis
Cypha Sam. (Hypocyphtus Gyli.)
Smulkūs, blizgantys, 0,5—1,5 mm dydžio
vabalai. Priekinė kūno dalis rutuliška.
Pilvelis į viršūnę smailėjantis. Antenos
iš 10, buoželė iš 3 narelių. Letenos 4-4-4.
Gyvena po nukritusiais lapais, sama­
nomis, sąnašose upių pakrantėse, rečiau
komposte ir po medžių žieve. Lietuvoje
3 rūšys (apie 5 ieškotinos): C. laeviuscula
Mann., ? (I); C. pulicaria Er., ? (I);
C. seminulum Er., ? (I).
C. laeviuscula Mann. Kūnas 0,9—1,1
mm (161 pav., b), juodas, antsparniai
paprastai rudi, priešnugarėlės šonai ir
pilvelio viršūnė šviesesni. Antenos ir kojos
tamsios. Antsparniai silpnai blizgantys, ne
trumpesni už priešnugarėlę, ši labai smul­
kiai netankiai taškuota. Užpakalinių lete-
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
a b
161 pav. Trumpasparniai: a — Oligota granaria;
b — Cypha laeviuscula; c — Gymnusa brevicollis
nų pirmasis narelis trumpesnis už gretimus
kartu paėmus.
Palearktinė rūšis. Gyvena miško paklo­
tėje, po nukritusiais lapais, samanomis,
irstančiose augalinėse medžiagose.
Gentis
Gymnusa Grav.
Galvos priekinė dalis ištįsusi į snapą. Apa­
tinių žandų čiuopikliai labai ilgi, antrasis
ir trečiasis nareliai, kartu paėmus, ilgesni
už galvą. Apatinių žandų vidinė skiautė
siaura ir ilga, vidinė pusė su danteliais
ir standžiais šereliais. Letenos penkiana-
rės.
Gyvena įvairiuose šlapiuose biotopuose.
Lietuvoje 1 rūšis (1 ieškotina).
G. brevicollis Payk., 3—5- (II). Kūnas
5—6 mm (161 pav., c), juodas, matinis.
Antenų pirmasis narelis ir letenos rusvai
rausvi. Galva ir priešnugarėlę blizgan­
čios, priešnugarėlę labai smulkiai netan­
kiai taškuota. Antsparnių ir pilvelio pa­
viršius matinis. Antenų vidurinių narelių
ilgis dvigubai didesnis už plotį.
Palearktinė rūšis, užvežta ir į Šiaurės
Ameriką. Gyvena tarpinėse pelkėse ir
aukštapelkėse. Skrenda į šviesą.
169
C
Gentis
Deinopsis Matth.
D. erosus Steph., 3, 5 (II). Kūnas 3—
3,7 mm (162 pav., a), juodas, letenos
gelsvos. Apatinių žandų čiuopikliai labai
ilgi, antrasis ir trečiasis nareliai, kartu
paėmus, ilgesni už galvą. Galva daug
siauresnė už plačią priešnugarėlę. Ant­
sparniai kiek ilgesni už priešnugarėlę, sky­
delis nepastebimas. Kūno viršus labai
smulkiai ir tankiai taškuotas, apaugęs tan­
kiais gelsvais plaukeliais. Pilvelio šeštojo
tergito viršūnė dviskiautė. Letenos 3-3-3.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Higrofilas, aptinkamas pelkėse, užlieja­
mose pievose, užpelkėjusiuose miškuose,
vandens telkinių pakrančių sąnašose.
Gentis
Myllaena Er.
Kūnas laivelio formos. Galvos priekinė
dalis ištįsusi į snapą. Viršutiniai žandai
bei apatinių žandų čiuopikliai ilgi. Kūno
viršus labai smulkiai taškuotas, apaugęs
tankiais prigulusiais plaukeliais. Prieš­
nugarėlės disko plaukeliai nukreipti link
pamato. Pilvelis į viršūnę siaurėjantis.
Letenos 4-4-5.
Higrofiliniai vabalai. Lietuvoje 6 rūšys
(2 ieškotinos): M. brevicornis Matth., ?
(I); M. dubia Grav., 3 (II); M. infuscata
Kraatz, 5 (II); M. intermedia Er., 3, 5
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
a b
162 pav. Trumpasparniai: a — Deinopsis erosus;
b — Myllaena intermedia; c — Oxyporus rufus
(IV); M. kraatzi Sharp, 3 (II); M. mi­
nutei Grav., 3, 5 (IV).
M. intermedia Er. Kūnas 2,2—2,6 mm
(162 pav., b), tamsiai rudas, kojos švie­
sesnės. Antenų vidurinių narelių ilgis di­
desnis už plotį. Priešnugarėlės pamatinis
kraštas tiesus. Antsparniai tokio pat ilgio
kaip priešnugarėlė.
Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Aptin­
kami užpelkėjusių miškų paklotėje, tar­
pinėse pelkėse ir žemapelkėse, užliejamose
pievose, vandens telkinių pakrantėse.
Skrenda į šviesą.
Gentis
Oxyporus Thoms.
Genčiai priklauso tamsūs, blizgantys vaba­
lai. Galva tokio pat pločio arba platesnė
už skersinę, išgaubtą, lygią priešnugarėlę.
Priekakčio nėra, kakta tiesi, prieš akis
lyg nukirsta. Apatinės lūpos čiuopiklių
galinis narelis labai didelis, pusmėnulio
formos. Antsparnių bendras plotis didesnis
už ilgį, jų paviršius su pavieniais retais
taškais bei dviem neryškiomis taškų ei­
lėmis.
Gyvena medžių kempinėse ir antžemi­
niuose grybuose. Minta grybiena bei dvi­
sparnių ir kitų vabzdžių lervomis. Lietu­
voje 3 rūšys: O. mannerheimii Gyli., ?
(I); O. maxillosus F., 5 (II); O. rufus L.,
1, 5 (III).
170
c vose, pelkėse, užpelkėjusiuose miškuose,
O. rufus L. Kūnas 7— 12 mm (162 pav.,
c), juodas, priešnugarėlė rausva, antspar­
niai su gelsvai rausvomis pečių dėmėmis.
Pilvelis rausvas, juoda viršūne. Antenos ir
kojos rausvos, šlaunų pamatinė dalis juo­
da. Priešnugarėlė be skersinės įdubos.
Palearktinė rūšis. Gyvena antžeminiuo­
se grybuose bei medžių kempinėse. Lervos
minta grybiena, o suaugę vabalai ir mu­
sių lervomis, kurias randa grybuose ir
paklotėje.
Gentis
Euaesthetus Grav.
Kūnas trumpas, kresnas. Galva didelė,
kiek siauresnė arba ne siauresnė už prieš­
nugarėlę. Akys stambios, apvalios, smilki­
niai labai trumpi. Viršutinė lūpa su ilgais
danteliais. Priešnugarėlė truputį siauresnė
už antsparnius, išgaubta, pamatinė dalis
su įsmauga. Priešnugarėlės pamatinėje
dalyje yra skersinė smulkių duobučių eilė,
priešais jas — dvi išilginės vagutės. Ant­
sparnių plotis daug didesnis už ilgį. Pil­
velis platus, jo šonai švelniai suapvalėję.
Trys pirmieji pilvelio tergitai su skersine
pamatine įduba. Kojos trumpos, šlaunys
storos, blauzdos lieknos. Letenos 4-4-4,
galinis narelis ilgiausias.
Gyvena šlapiose vietose: pelkių paklo­
tėje, žemapelkėse ir tarpinėse pelkėse,
užliejamose pievose, sąnašose vandens tel­
kinių pakraščiuose. Lietuvoje 3 rūšys:
E. bipunetatus Ljungh, 4, 5 (II); E.
Šeima. Trumpasparniai. Staphyiinidae 171
laeviusculus Mann., 3—5 (III); E. ru-
ficapillus Lac., 3—5 (III).
E. bipunetatus Ljungh. Kūnas 1,5—
2 mm (164 pav., a), silpnai blizgantis,
juodas arba tamsiai rudas. Kai kurių
vabalų galva ir priešnugarėlė juosvai raus­
vos. Priešnugarėlės išilginės vagutės ne­
ryškios. Priešnugarėlė ir antsparniai labai
stambiai ir tankiai taškuoti. Antsparnių
priesiūlinės vagutės nėra. Patinų pilvelio
šeštasis sternitas su gilia išpjova.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje
bei Sibire. Aptinkami užliejamose pie­
pavasarį bei rudenį ir sausesniuose bio­ 163 pav. Kai kurių trumpasparnių (Staphyiinidae)
radimvietės Lietuvoje: 1 — Atheta depressicollis;
topuose. 2 — Homalota plana; 3 — Stenus proditor; 4 —
S. atratulus; 5 — S. europaeus; 6 — 5. inerassa-
tus; 7 — 5. brunnipes; 8 — S. erassus; 9 — 5. bo-
Gentis hemicus; 10 — S. fulvicornis; lt — S. fucicornis;
12 — S. kolbei
S te nūs Latr.
1, 3—5 (IV); S. lustrator Er., 1, 4—5
Kūnas 1,7—7 mm, pailgas, dažniausiai (III); S. proditor Er., 3, 4 (II) (163
juodas, tankiai ir stambiai taškuotas, daž­
pav.); S. providus Er., 4 (I); S. rogeri
niausiai plikas. Galva didelė, pamatinė Kraatz, 1 (I); *S. scrutator Er., ? (I);
dalis įsmaugta. Akys stambios, užima visą
S. Sylvester Er., 3 (II); S. argus Grav.,
šoninį galvos kraštą. Apatinių žandų 3—5 (II); S. atratulus Er., 5 (II) (163
čiuopikliai iš 4 narelių, paskutinis narelis
pav.); S. boops Ljungh, 3, 5 (IV); S.
labai mažas, sunkiai matomas. Viršutinė canaliculatus Gyli., 3 (I); S. carbona-
lūpa pailgėjusi, ramybės būklėje būna
rius Gyli., 3, 4 (II); S. cautus Er. (va-
įtraukta į galvą, bet gali būti iškišama fellus Er.), 5 (I); S. circularis Grav.,
į priekį ir tuomet atlieka čiumpamąją 4, 5 (II); S. europaeus Puthz (cautus
funkciją. Priešnugarėlės šonai suapvalėję.
auct. nec Er.), 3 (I) (163 pav.); S.
Pilvelis iš 7 matomų tergitų, į viršūnę fuseipes Grav., 3—5 (III); S. glabellus
smailėjantis. Kojos lieknos. Letenos 5-5-5,
Thoms., 5 (I); S. humilis Er., 3, 5 (III);
ketvirtasis narelis neretai platus, dvi- 5. inerassatus Er., 3—5 (II) (163 pav.);
skiautis.
S. melanarius Steph., 1 (I); S. morio
Vabalai plėšrūs, minta smulkiais vabz­ Grav., 3 (II); S. nanus Steph., 3 (I);
džiais, pavyzdžiui, šeriauodegiais. Suaugė-
S. nigritulus Gyli., 4, 5 (II); S. palpo-
liai dažniausiai aptinkami šlapiuose bio­ sus Zett., 1, 3—5 (III); S. pusillus Steph.,
topuose: pelkėse, užliejamose pievose, van­
3—5 (II); S. brunnipes Steph., 2 (I)
dens telkinių pakraščiuose ir kt. Viena (163 pav.); S. erassus Steph., 1, 3, 5
rūšis (Stenus aterrimus Er.) mirmekofili-
(II) (163 pav.); S. formicetorum Mann.,
nė, gyvena skruzdėlių Formica rufa L.
3, 5 (II); S. intermedius Rey (prob-
ir F. pratensis Retz. lizduose.
lematicus Kevan et Allen), 5 (I); S.
Gentyje gausu rūšių. Lietuvoje 55 rū­ opticus Grav., 3—5 (II); S. bohemicus
šys (apie 20 ieškotina): S. ater Mann., Mach., 2—4 (III) (163 pav.); S. cicin-
? (I); S. aterrimus Er., ? (I); S. bigutta-
deloides Schall., 3, 5 (III); S. fulvicor­
tus L., 3—5 (II); S. bimaculatus Gyli., nis Steph., 1 (I) (163 pav.); S. latifrons
3—5 (IV); S. calcaratus Scriba, 3 (I);
S. clavicornis Scop., 1, 3—5 (V); S. * A. Horion’as [21] teigia, jog šis vabalas gy­
comma Lee., 3—5 (IV); S. juno Payk., vena Lietuvoje, tačiau radimvietės nenurodo.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
a b
164 pav. Trumpasparniai: a — Euaesthetus bi-
punctatus; b — Stenus comma; c — Stenus boops
Er., 3—5 (II); 5. similis Hbst., 3,5 (III);
5. tarsalis Ljungh, 1, 3, 4 (II); S. bi-
foveolatus Gyli., 1, 3, 5 (III); S. bitio-
tatus Ljungh, 3, 5 (II); S. pallitarsis
Steph., 3 (I); 5. pubescens Steph., ?
(I);S . erichsoni Rye (ochropus Kiesnw.),
3, 5 (II); S. flavipalpis Thoms., 3, 5
(III); 5. fuscicornis Er., 4 (I) (163
pav.); S. geniculatus Grav., 5 (I); S.
impressus Germ., 3, 5 (II); 5. kolbei
Gerh., 3 (I) (163 pav.); S. pallipes Grav.,
3, 4 (II); S. palustris Er., 3—5 (III).
S. comma Lee. Kūnas 5—6 mm (164
pav., b), juodas, antsparniai su geltona
dėme viduryje. Priešnugarėlė kiek ilgesnė
už plotį. Apatinių žandų čiuopiklių ant­
rasis narelis ir kojos juodi.
Paplitęs visoje Holarktikoje. Lietuvoje
dažnas upių ir ežerų pakrantėse.
5. boops Ljungh. Kūnas 3,5—4 mm
(164 pav., c), juodas, matinis. Antspar­
niai kiek ilgesni už priešnugarėlę, labai
grubiai ir tankiai taškuoti, taškai dažnai
jungiasi į netaisyklingas vagutes. Prieš-
nugarėlės pamatinėje dalyje eina sekli
vidurio vagutė. Patinų vidurinės ir už­
pakalinės blauzdų viršūnėje yra dantelis.
Paplitęs Europoje, Sibire, Mongolijoje.
Lietuvoje dažnas, aptinkamas upių ir eže­
rų pakrantėse, rečiau užliejamose pievose
bei užpelkėjusių miškų paklotėje.
172
Gentis
Paederus Fabr.
Kūnas ilgas, truputį išgaubtas, ryškių spal­
vų. Galva didelė. Viršutinė lūpa trumpa ir
plati, jos priekinis kraštas su negilia iš­
pjova. Antenos plonos. Priešnugarėlė ova­
li, dažnai į pamatinę dalį siaurėjanti. Ke­
turi pirmieji pilvelio tergitai su skersine
pamatine įduba. Kojos lieknos ir ilgos. Le­
tenų ketvirtasis narelis dviskiautis.
Vabalai dažniausiai aptinkami vandens
telkinių pakraščiuose, pelkėse ir kitose
šlapiose vietose. Kitaip negu kiti trumpa­
sparniai, nevengia šviesos, aktyvūs dieną.
Vabalų hemolimfoje yra toksinės medžia­
gos — pederino, kuri, patekusi ant žmo­
nių odos arba į akis, sukelia dermatitą
ar konjunktyvitą. Tropiniuose rajonuose,
kur šių vabalų gausu, pasitaiko net der­
matito epidemijų. Tai kartais sukelia rimtą
pavojų sveikatai — galima netgi laikinai
netekti regėjimo. Pederinas yra dezoksiri-
bonukleininės rūgšties inhibitorius, blo­
kuojantis ląstelių mitozes. Eksperimentais
nustatyta, kad pederinas slopina piktybi­
nių ląstelių vystymąsi bei skatina audi­
nių regeneraciją.
Lietuvoje 3 rūšys (1—2 ieškotinos):
P. fuseipes Curtis, 1, 3—5 (II); P. litto-
ralis Grav., ? (I); P. riparius L., 2—5
(IV).
P. riparius L. Kūnas 7,5—8 mm (165
pav.,a). Galva juoda, priešnugarėlė ir 4
pirmieji pilvelio tergitai gelsvai raudoni,
antsparniai metališkai melsvi arba žalsvi,
pilvelio viršūnė juoda. Blauzdos rausvai
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
a
165 pav. Trumpasparniai: a — Paederus riparius;
b — Astenus longelytratus; c — Rugilus rufipes
gelsvos. Galva link pamato beveik nesu-
siaurėjusi, smilkinių ilgis ne daugiau kaip
1,5 karto didesnis už akių ilgį.
Holarktinė rūšis. Lietuvoje dažna užlie­
jamose pievose, šlapiuose miškuose, van­
dens telkinių pakraščiuose. Neretai aptin­
kama ir kultūrinėse pievose bei ganyklose.
Skrenda į šviesą.
Gentis
Astenus Dej.
Genčiai priklauso ilgi, plokšti, juodi arba
rausvai rudi vabalai. Antenos ir kojos
geltonos, antsparniai paprastai dvispalviai.
Galva didelė, pamatinė dalis įsmaugta.
Viršutinės lūpos priekinis kraštas su dviem
mažais danteliais. Apatinių žandų čiuo­
piklių galinis narelis labai mažas, smai­
lus. Letenų ketvirtasis narelis dviskiautis.
Gyvena šiltose saulėtose vietose, miškų
pakraščiuose, paklotėje, po akmenimis.
Dažnai laipioja žolėmis, krūmais ir ne­
aukštais medeliais. Lietuvoje 1 rūšis (4
ieškotinos).
A. longelytratus Palm, ? (I). Kūnas
3—3,5 mm (165 pav., b), juodas. Ant-
sparnių viršūnė su geltona dėme. Galva
kiek siauresnė už antsparnius, šie aiškiai
platesni ir trečdaliu ilgesni už priešnu­
garėlę. Pirmieji pilvelio tergitai su skersi­
ne pamatine vagute.
173
c
Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Aptin­
kama šviesių lapuočių miškų paklotėje bei
atvirose saulėtose vietose.
Gentis
Rugilus Sam.
Kūnas lieknas, kiek išgaubtas. Galva plati,
kaklas labai plonas. Antenos storos. Vir­
šutinė lūpa didelė, jos priekinis kraštas
su 2—4 danteliais. Apatinių žandų čiuo­
piklių galinis narelis labai mažas. Galva ir
priešnugarėlė tankiai taškuoti. Priešnuga­
rėlė su lygia vidurio linija. Trys arba
keturi pirmieji pilvelio tergitai su skersi­
ne pamatine įduba. Kojos ilgos ir lieknos.
Užpakalinių letenų ilgis beveik lygus
blauzdų ilgiui.
Gyvena miško paklotėje, po samanomis
bei irstančiose augalų liekanose. Lietuvoje
5 rūšys (2 ieškotinos): R. erichsonii Fauv.,
3, 5 (II); R. geniculatus Er., 3 (I);
R. orbiculatus Payk., 3 (II); R. rufipes
Germ., 3, 5 (IV); R. similis Er., 3, 5
(II) (170 pav.).
R. rufipes Germ. Kūnas 6—6,5 mm
(165 pav., c), juodas. Antenos, čiuopikliai
ir kojos rusvai rausvi. Antsparniai vien­
spalviai. Smilkiniai 2 kartus ilgesni už
akis. Priešnugarėlės ilgis lygus pločiui.
Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Lietu­
voje dažnas sausų ir drėgnų miškų pa­
klotėje.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
Gentis
Medon Steph.
Kūnas rausvai rudas. Priekinė kūno dalis
smulkiai ir tankiai taškuota. Galva ilgesnė
ir platesnė už priešnugarėlę. Akys mažos,
daug trumpesnės už smilkinius. Viršutinės
lūpos priekinis kraštas su 2 danteliais.
Apatinių žandų čiuopiklių galinis narelis
labai mažas. Priešnugarėlė į pamatą siau­
rėjanti, jos plotis lygus ilgiui arba kiek
didesnis.
Gyvena požeminiuose žinduolių, ypač
pelių ir kurmių, urvuose. Kartais aptinka­
mi po akmenimis, sąnašose, irstančiose
augalų liekanose. Lietuvoje 3 rūšys (2
ieškotinos): M. castaneus Grav., ? (I);
M. fusculus Mann., ? (I); M. ripicola
Kraatz, ? (I).
M. castaneus Grav. Kūnas 6—7 mm
(166 pav., a), rausvai rudas. Galva, prieš-
nugarėlės vidurinė dalis ir pilvelis tam­
sesni. Galvos ilgis truputį didesnis už plotį.
Užpakalinės letenos plonos ir ilgos, beveik
tokio pat ilgio kaip blauzdos.
Paplitęs Vidurio Europoje. Aptinkamas
kurmių ir pelių lizduose.
Gentis
Scopaeus Er.
Genčiai priklauso maži liekni vabalai.
Galva didelė, kaklas labai plonas. Akys
mažos, smilkinių ilgis keletą kartų didesnis
174
166 pav. Trumpasparniai: a — Medon castaneus;
b — Scopaeus laevigatus; c — Lathrobium elon-
gatum
už akių ilgį. Apatinių žandų čiuopiklių
trečiasis narelis storas, galinis labai ma­
žas, vos pastebimas. Galva ir priešnuga­
rėlė švelniai taškuotos. Priekinės šlaunys
sustorėjusios. Užpakalinių letenų pirmasis
narelis kiek ilgesnis už antrąjį, bet daug
trumpesnis už galinį.
Gyvena saulėtose atvirose vietose. Ap­
tinkami po akmenimis, irstančiose augalų
liekanose, upių pakrantėse. Lietuvoje 1
rūšis (3 ieškotinos).
S. laevigatus Gyli., 3,5 (II). Kūnas
3—3,7 mm (166 pav., b), tamsiai ru­
das. Antsparnių ir pilvelio viršūnė švie­
sesnė. Čiuopikliai, antenos ir kojos raus­
vai gelsvi. Galva apvali, gausiai taškuota;
jos plotis didesnis už ilgį. Antenos gana
storos, priešpaskutinio narelio ilgis kiek
didesnis už plotį. Priešnugarėlė smulkiai,
antsparniai kiek stambiau taškuoti.
Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Lietu­
voje retas, aptinkamas atvirose upių ir
ežerų pakrantėse.
Gentis
Lathrobium Grav.
Kūnas ilgas, blizgantis. Galva plati, pa­
matinė dalis įsmaugta. Akys mažos, daug
trumpesnės už smilkinius. Apatinių žandų
čiuopiklių galinis narelis mažas, smailus.
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae 175
Galva ir priešnugarėlė stipriai taškuotos. 167 pav. Trumpasparniai: a — Ochthephilum fracti­
corne; b — Leptacinus sulcifrons; c — Gyrohypnus
Priešnugarėlės viduriu eina lygi netaš­ scoticus
kuota juosta. Kojos tvirtos. Priekinės šlau­
nys sustorėjusios, priešais vidurį su buku narelis labai ilgas. Galva ir priešnugarėlė
danteliu, nukreiptu į priekį. smarkiai taškuotos. Antsparniai trumpes­
Aptinkami įvairiuose šlapiuose bioto­ ni arba tokio pat ilgio kaip priešnugarėlė,
puose, kai kurios rūšys vystosi požemi­ tankiai ir stambiai taškuoti, apaugę trum­
niuose žinduolių lizduose. Lietuvoje 12 rū­ pais plaukeliais.
šių (5—7 ieškotinos): L. ąuadratum Paplitęs visoje Palearktikoje. Lietuvoje
Payk., 3, 5 (II) (170 pav.); L. scutellare neretas pelkinių miškų paklotėje, rečiau
Nordm., 3 (II); L. terminatum Grav., 1, aptinkamas atvirose šlapiose pievose bei
3—5 (III); L. brunnipes Fabr., 3—5 (V); sąnašose vandens telkinių pakraščiuose.
L. dilutum Er., ? (I); L. elongatum L.,
3—5 (III); L. filiforme Grav., 3—5 (IV); Gentis
L. fovulum Steph., 3, 5 (IV); L. ful-
vipenne Grav., 2, 3, 5 (III); L. longulum Leptacinus Er.
Grav., 3—5 (III); L. rufipenne Gyli.,
3—5 (III); L. volgense Hochh. (gemi- Genčiai priklauso nedideli, liekni, juodi
num Kraatz), 1, 3—5 (IV). vabalai. Kojos visuomet šviesios, rausvai
L. elongatum L. Kūnas 8—9 mm (166 gelsvos. Galva didelė, kaklas plonas. Apa­
pav., c), juodas, antsparniai, išskyrus pa­ tinių žandų čiuopiklių galinis narelis ma­
matinę dalį, raudoni. Antenos storos, vi­ žas, dvigubai siauresnis už priešpaskutinį.
duriniųjų narelių ilgis kiek didesnis už Gyvena mėšle bei irstančiose augalų
plotį. Galvos apatinė pusė stambiai ir liekanose. Viena rūšis (L. formicetorum
tankiai taškuota. Tarpai tarp taškų ma­ Mark.) yra mirmekofilinė (aptinkama
žesni už taško skersmenį. Formica genties skruzdėlių lizduose). Lie­
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje, tuvoje 5 rūšys: L. batychrus Gyli., 5 (I);
Vidurinėje Azijoje, Sibire. Lietuvoje nere­ L. formicetorum Mark., 3 (I); L. inter-
tas užpelkėjusių miškų paklotėje. medius Don., 3 (I); L. pusillus Steph.,
5 (I); L. sulcifrons Steph., 3, 5 (II).
Gentis L. sulcifrons Steph. Kūnas 4—4,5 mm
(167 pav., b), juodas, antsparniai tam­
Ochthephilum Steph. siai rudi. Priešnugarėlės užpakalinė dalis
be mikroskulptūros. Priešnugarėlėje yra
O. fracticorne Payk., 3—5 (III). Kūnas dorsalinė iš 10—12 duobučių su šere-
4,5—5,5 mm (167 pav., a), juodas, bliz­ liais eilė. Antsparniai daug ilgesni už
gantis. Kojos geltonos. Antenų pirmasis priešnugarėlę.
 Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 176

Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje dažniausiai žievėgraužio tipografo ir di­

bei Kazachstane. Aptinkamas pievose, džiojo kirpiko kiaušiniais, lervomis ir lė­
laukuose ir kitose atvirose vietose: mėšle liukėmis.
bei irstančiose augalų liekanose.
Gentis
Gentis
I
Hypnogyra Casey {Me galinus
Gyrohypnus Sam. Arn.)
Genčiai priklauso ilgi, siauri, tamsių spal­ H. glabra Nordm., ? (I). Kūnas 6—7 mm
vų vabalai. Smilkiniai plokšti, stambiai (168 pav., b), juodas, antsparniai rudai
ir grubiai taškuoti, per vidurį su pailga rausvi. Antenos, čiuopikliai ir kojos gels­
lygia linija. Apatinių žandų čiuopiklių vai rusvi. Galva trapecijos formos, jos
galinis narelis ne siauresnis ar truputį siau­ paviršius su mikroskulptūra. Apatinių
resnis už priešpaskutinį. žandų čiuopiklių galinis narelis pustrečio
Gyvena irstančiose organinėse medžia­ karto ilgesnis už plotį. Priešnugarėlėje
gose, ypač mėšle ir komposte. Viena rū­ yra 6—9 duobučių su šereliais eilė. 168 pav. Trumpasparniai: a — Nudobiąs lentus; juodi. Galvos mikroskulptūrą sudaro sker­
šis (G. atratus Heer) yra mirmekofilinė. Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Vabalai b — Hypnogyra glabra; c — Xantholinus tricolor
sinės linijos. Antenų ketvirtojo narelio
Lietuvoje 4 rūšys: G. scoticus Joy (art- gyvena trūnijančioje lapuočių medžių me­ ilgis kiek didesnis už plotį. Penktasis na­
gustatus auct. nec Steph.), 3, 5 (III); dienoje bei paukščių uoksuose. kojos rausvai rudi. Priešnugarėlė be mik- relis apvalus, skersinis. Antsparniai smul­
G. atratus Heer, 3 (II); G. fracticornis roskulptūros, su 10—14 duobučių su še­ kiai taškuoti.
MU11., 3, 5 (III); G. punctulatus Payk., Gentis reliais eile. Paplitęs Europoje, Kaukaze ir Sibire.
3, 5 (IV). Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje, Lietuvoje retas, gyvena miškuose po me­
G. scoticus Joy. Kūnas 6—7 mm (167 Xantholinus Dej. Vidurinėje Azijoje ir Sibire. Lietuvoje džių žieve bei trūnijančioje medienoje.
pav., c), tamsiai rudas, galva juoda, ant- neretai aptinkamas sausų spygliuočių miš­
sparniai ir tergitų viršūniniai kraštai rus­ Kūnas lieknas ir ilgas. Galva didelė, iš­ kų paklotėje, daug retesnis šlapiuose la­
vi. Smilkiniai šiurkščiai taškuoti, matiniai.tįsusi, pamatinė dalis paprastai paplatė­ puočių miškuose.
Gentis
Priešnugarėlėje yra apie 9 duobučių su jusi. Antenos storos, pirmasis narelis
šereliais eilė. Priešnugarėlė su ryškia mik- tokio pat ilgio kaip gretimi keturi kartu Othius Steph.
roskulptūra. paėmus. Akys mažos, plokščios, daug ma­ Gentis
žesnės už smilkinius. Apatinių žandų čiuo­ Kūnas ilgas, šonai lygiagretūs. Galva ova­
Palearktinė rūšis. Lietuvoje neretas, ap­ li. Viršutinė lūpa dviskiautė. Apatinių žan­
tinkamas irstančiose organinėse medžia­ piklių galinis narelis kiek siauresnis ir Baptolinus Rog. (Atrecus Jacq.)
dų čiuopiklių galinis narelis į viršūnę
gose. Vabalai minta musių lervomis. trumpesnis už priešpaskutinį. Priešnuga­ Kūnas ilgas, šonai lygiagretūs. Galva di­ švelniai smailėjantis, kiek trumpesnis už
rėlė į pamatinę dalį siaurėjanti. Antspar­ delė, tokio pat pločio kaip priešnuga­ trečiąjį narelį. Priešnugarėlėje abipus vi­
niai trumpi. Pilvelio šonai lygiagretūs,
Gentis penktasis tergitas ilgesnis už kitus. Ko­
rėlė arba platesnė. Apatinių žandų čiuo­ durio linijos išsidėsčiusios 3 duobutės, ku­
piklių galinio narelio viršūnė susiaurėjusi riose yra po 1 šerelį. Antsparniai aiš­
Nudobtus Thoms. jos tvirtos, blauzdos apaugusios spyg­ ir nusmailėjusi, jis kiek ilgesnis už tre­ kiai taškuoti.
liais. Letenos nepaplatėjusios, trumpesnės čiąjį narelį. Priešnugarėlė į pamatą kiek Dažniausiai aptinkami įvairių miškų
N. lentus Grav., 1—5 (III). Kūnas 7— už blauzdas.
siaurėjanti, jos plotis truputį mažesnis už paklotėje, rečiau atvirose vietose. Lietu­
8 mm (168 pav., a), lieknas, juodas. Plėšrūs, gyvena irstančiose augalų lie­ antsparnių plotį. Antsparniai lygūs arba voje 3 rūšys (1 ieškotina): O. lapidicola
Antsparniai raudoni, antenos ir čiuopikliai kanose, galvijų mėšle, miško paklotėje.
negausiai taškuoti. Priekinių ir vidurinių Mark., 5 (I); O. myrmecophilus Kiesnw.,
rusvai rausvi, kojos gelsvai rausvos. Gal­ Lietuvoje 6 rūšys (1 — 3 ieškotinos): X.
va didelė, akys mažos, daug trumpesnės relucens Grav., ? (I); X. tricolor Fabr., kojų blauzdos apaugusios standžiais šere­ 2—5 (V); O. punctulatus Goeze, 3, 5
liais. Priekinės letenos paplatėjusios. (IV).
už smilkinius. Priešnugarėlė į pamatą 3, 5 (III); X. clarei Coiff., 3, 5 (II);
siaurėjanti, joje yra 7—9 duobučių su X. distans Muls. et Rey, ? (I); X. linea- Gyvena po medžių žieve ir trūnijan­ O. punctulatus Goeze. Kūnas 10—14
čioje medienoje. Lietuvoje 2 rūšys (1 mm (169 pav., b), juodas arba juosvai
šereliais eilė. Kojos storos, letenos nepap- ris Oliv., 1, 3, 5 (IV); X. longiventris
ieškotina): B. a ff irtis Payk., 1—3 (II); rudas. Antsparniai raudoni. Kojos, ante­
latėjusios, kiek trumpesnės už blauzdas. Heer, 1, 3—5 (III). B. longiceps Fauv., ? (I).
Paplitęs visoje Palearktikoje. Lietuvoje nos ir čiuopikliai tamsiai raudoni. An­
X. tricolor Fabr. Kūnas 7,5—11,5 mm B. affirtis Payk. Kūnas 6—7,5 mm tenų trečiasis narelis aiškiai ilgesnis už
neretas, gyvena po medžių, dažniausiai (168 pav., c), juodas, priešnugarėlės prie­
(169 pav., a), dvispalvis: šviesiai rudas, antrąjį.
eglių ir pušų, žieve, kinivarpų takuose. kinė pusė, antsparniai ir pilvelio šeštasis galva, antsparniai, išskyrus pamatinę dalį,
Labai naudingi vabalai, mintą kinivarpų, tergitas raudoni, antenos, čiuopikliai ir Palearktinė rūšis. Lietuvoje dažnas sau­
ir ketvirtojo bei penktojo tergito pamatai sų ir drėgnų miškų paklotėje.
12. 1834
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
a b
169 pav. Trumpasparniai: a — Baptolinus affinis;
b — Othius punctulatus; c — Neobisnius villosulus
Gentis
Neobisnius Ganglb.
Kūnas lieknas, mažas (4—5 mm). Gal­
va ir priešnugarėlė, išskyrus plačią išil­
ginę juostą viduryje, gausiai taškuotos.
Priešnugarėlės šoniniai kraštai lygiagre­
tūs, jos priekiniuose kampuose yra po
didelę duobutę su šereliu. Antenų antra­
sis narelis ne storesnis už trečiąjį. Apati­
nių žandų čiuopiklių galinis narelis nu-
smailėjęs. Užpakalinių letenų pirmasis na­
relis trumpesnis už antrąjį ir trečiąjį kar­
tu paėmus.
Dauguma rūšių gyvena vandens telkinių
pakrantėse, kai kurios rūšys sinantropi-
nės, aptinkamos mėšle ir komposto krū­
vose. Lietuvoje 1 rūšis (1—2 ieškotinos).
N. villosulus Steph., ? (I). Kūnas 4—
4,5 mm (169 pav., c), tamsiai rudas,
antsparniai rausvai rudi. Galva ir pil­
velis tamsesni. Kojos ir antenos geltonos.
Smilkinių ilgis du kartus didesnis už akių
ilgį. Trys pirmieji pilvelio tergitai su gi­
lia skersine pamatine įduba, ketvirtojo
tergito įduba sekli.
Paplitęs Europoje ir Kaukaze. Lietuvo­
je labai retas, aptinkamas upių ir ežerų
smėlėtose pakrantėse.
178
c
Gentis
Erichsonius Fauv.
E. cinerascens Grav., 3, 5 (III). Kūnas
4—5 mm (171 pav., a), juodas, mati­
nis. Antenos rusvai juodos, antrojo na­
relio pamatinė dalis šviesesnė. Čiuopik-
liai ir kojos gelsvai rudi, blauzdos kiek
tamsesnės. Antenų antrasis narelis daug
storesnis už trečiąjį. Priešnugarėlė, išsky­
rus lygią išilginę juostą viduryje, gau­
siai taškuota. Priekinių kojų letenos pa-
platėjusios.
Paplitęs Europoje, Kaukaze bei Sibire.
Lietuvoje neretas, aptinkamas pelkinių
miškų paklotėje, užliejamose pievose, tar­
pinėse pelkėse bei žemapelkėse, upių są­
našose.
Gentis
Cafius Curtis
C. jcantholoma Grav., 1 (I). Kūnas 6—
9 mm (171 pav., b), juodas, priešnuga­
rėlė, antsparniai bei pilvelio tergitų dėmės
rusvai bronzinės. Antsparnių epipleuros
geltonos. Kojos gelsvai rudos. Priešnuga­
rėlė su dviem eilėmis gilių duobučių, po
4 kiekvienoje eilėje. Antsparniai platesni
ir ilgesni už priešnugarėlę, smulkiai ir
tankiai taškuoti, matiniai.
Seimą. Trumpasparniai. Staphylinidae
Halobiontas, išplitęs Europos ir Šiaurės
Afrikos jūrų pakrantėse. A. Horion’as
[22] nurodo, jog gyvena Lietuvos pa­
jūryje.
Gentis
Philonthus Curtis
Kūnas siauras ir ilgas, pilvelis kiek pa-
platėjęs. Galva ir priešnugarėlė pliki, ly­
gūs ir dažniausiai blizgantys. Antenos il­
gesnės už galvą, jų antrasis narelis ne-
sustorėjęs. Apatinių žandų čiuopiklių ga­
linis narelis tokio pat ilgio arba kiek
ilgesnis už priešpaskutinįjį. Priešnugarėlė-
je abipus vidurio linijos išsidėsčiusios ei­
lės duobučių su šereliais. Skydelis tri-
kampiškas, didelis. Užpakalinės ir viduri­
nės blauzdos apaugusios standžiais šere­
liais.
Vabalai ir lervos plėšrūs. Minta daž­
niausiai musių lervomis, dėl to gausūs
irstančiose organinėse medžiagose. įprasti
sinantropiniuose biotopuose. Nemažai hi-
grofilinių rūšių, gyvenančių pelkėse, už­
pelkėjusių miškų paklotėje ir vandens
telkinių pakrantėse. Kai kurios rūšys gy­
vena paukščių lizduose ir žvėrių urvuose,
kur minta blusų lervomis. Tai labai nau­
dingi vabalai.
Gentyje gausu rūšių. Lietuvoje 53 rūšys
(9— 11 ieškotinos): P h. addendus Sharp,
3, 4 (II); Ph. albipes Grav., 3, 5 (III);
Ph. alpinus Epp., 3, 5 (II); Ph. atratus
Grav., 1, 3—5 (IV); P h. binotatus Grav.,
1 (I) (170 pav.); Ph. carbonarius Gyli.
(tenuicornis Rey), 3—5 (II); Ph. cepha-
lotes Grav., 3, 5 (II); Ph. chalceus Steph.
(succicola Thoms.), 3, 5 (II); Ph. con-
cinnus Grav. (ochropus Grav.), 2, 3, 5
(III); Ph. corruscus Grav., 3 (I) (170
pav.); Ph. corvinus Er., 4, 5 (II); Ph.
cruentatus Gmel., 2, 3, 5 (II); Ph. de-
bilis Grav., 3, 5 (II); Ph. decorus Grav.,
3—5 (IV); Ph. discoideus Grav., 3 (II);
Ph. ebeninus Grav., 1, 5 (II); Ph. fime-
tarius Grav. (rigidicornis Grav.), 3, 5
(II); Ph. fumarius Grav., 1, 3, 5 (II);
Ph. fuscipennis Mann. (cognatus Steph.),
1—5 (V); Ph. fuscus Grav. (subulifor-
12 *
179
170 pav. Kai kurių trumpasparnių (Staphylinidae)
radimvietės Lietuvoje: 1 — Rugilus similis; 2 —
Lathrobium ąuadratum; 3 — Philonthus binotatus;
4 — Ph. corruscus; 5 — Ph. spinipes; 6 — Ph.
umbratilis; 7 — Ph. furcifer; 8 — Ph. micantoides;
9 — Ph. coprophilus; 10 — Ocypus aeneocephalus;
!1 — Heterothops stiglundbergi; 12 — Quedius cru-
entus
mis Grav.), 1, 3, 5 (II); Ph. immundus
Gyli., 2—5 (II); Ph. intermedius Lac.,
5 (I); Ph. laminatus Creutz., 3—5 (III);
Ph. linki Solsky, ? (I); Ph. mannerheimi
Fauv., 3, 4 (II); Ph. nigrita Grav., 1,
3—5 (III); Ph. nitidus Fabr., 5 (II);
Ph. politus L., 3, 5 (III); Ph. puella
Nordm., 3, 5 (II); Ph. pundus Grav.,
1 (I); Ph. quisquiliarius Gyli., 3, 5 (III);
Ph. reclangulus Sharp, 3 (I); Ph. ro-
tundicollis Men., 3—5 (II); Ph. sangui-
nolentus Grav., 2, 3, 5 (II); Ph. sordidus
Grav. (pachycephalus Nordm.), 3,5 (II);
Ph. spinipes Sharp, 5 (I) (170 pav.);
Ph. splendens Fabr., 3—5 (III); Ph. um­
bratilis Grav., 1, 2, 4 (II) (170 pav.);
Ph. varians Payk., 3—5 (IV); Ph. varius
Gyli. (carbonarius Grav.), 1—5 (V);
Ph. ventralis Grav., 5 (I); Ph. fulvipes
Fabr. (rubripennis Steph.), 1, 3—5 (III);
Ph. furcifer Renk., 3, 5 (II) (170 pav.);
Ph. micans Grav., 1—5 (III); Ph. mican­
toides Ben. et Lohse, 4 (I) (170 pav.);
Ph. coprophilus Jarr., 5 (I) (170 pav.);
Ph. longicornis Steph., 3,5 (II); Ph.
parvicornis Grav. (agilis Grav.), 5 (II);
Ph. lepidus Grav., 5 (I); Ph. laevicollis
Lac., 3 (II); Ph. marginatus Strom, 2—5
(IV); Ph. tenuis Fabr., 3, 5 (II); Ph.
nitidulus Grav., 4 (I).
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
a b
171 pav. Trumpasparniai: a — Erichsonius cineras-
cens; b — Cafius xantholoma; c — Philonthus de-
corus
Ph. decorus Grav. Kūnas 11— 13 mm
(171 pav., c), juodas, antsparniai su ryš­
kiu žalsvu atspalviu. Antenos ir kojos tam­
siai rudos. Galva apvali. Priešnugarėlėje
abipus vidurio linijos išsidėsčiusios 4 duo­
butės su šereliais. Antsparniai labai tan­
kiai taškuoti, matiniai.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Lietuvoje dažnas, gyvena sausų ir apy-
drėgnių miškų paklotėje, mėgsta sunkesnes
ir derlingesnes priemolio bei molio dirvas,
vengia nederlingų smėlynų. Balandžio—
liepos mėn. patelė sudeda apie 20 kiau­
šinių, iš kurių po 28 dienų išsirita ler­
vos. Suaugę vabalai pasirodo rugpjūčio—
rugsėjo mėn. Plėšrūs, minta mažojo žiem-
sprindžio lėliukėmis.
Ph. marginatus Strom. Kūnas 7—
10 mm (172 pav., a), juodas, priešnuga-
rėlės šonai ryškiai oranžiniai. Antsparniai
silpno bronzinio atspalvio. Priešnugarėlės
priekinė dalis susiaurėjusi, jos diske abi­
pus vidurio linijos išsidėsčiusios 4 duo­
butės su šereliais. Priekinių kojų lete­
nos su dideliais judamais nageliais, kurie
ramybės būklėje gali būti paslėpti po
letenomis specialiose įdubose. Nageliais
čiumpa grobį (muses bei jų lervas).
180
c
Paplitęs Europoje bei Sibire. Visoje
Lietuvoje dažnas. Aptinkamas miškuose,
dvėsenoje bei pūvančiuose grybuose.
Gentis
Gabrius Curtis
Kūnas pailgas, galvos ir priešnugarėlės
šonai lygiagretūs. Apatinės lūpos čiuopik-
lių galinis narelis daug siauresnis už prieš­
paskutinį. Priešnugarėlėje abipus vidurio
linijos išsidėsčiusios 5 ar 6 duobutės su
šereliais. Patinų priekinės letenos nepapla-
tėjusios.
Dauguma rūšių higrofilinės, gyvena pel­
kėse, užliejamose pievose, užpelkėjusiuo­
se miškuose, vandens telkinių pakrantėse.
Keletas rūšių gyvena po medžių žieve,
ksilofagų, tarp jų ir kinivarpų, takuose.
Vabalai ir lervos plėšrūs. Paprastai ak­
tyvūs šiltų giedrių dienų vakarais. Tuo­
met karstosi žolių stiebeliais ar perskrenda
iš vienos vietos į kitą. Lietuvoje 8 rūšys
(5—7 ieškotinos): G. appendiculatus
Sharp (subnigritulus Reitt.), 3—5 (II);
*G. lividipes Baudi, ? (I); G. nigritulus
Grav., 1, 5 (II); G. pennatus Sharp,
* A. Horion’as [22] teigia, jog šis vabalas gy­
vena Lietuvoje, tačiau tikslesnės radimvietės nenu­
rodo.
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
172 pav. Trumpasparniai; a — Philonthus margina­
tus; b — Gabrius pennatus; c — Ontholestes tessel-
latus
1—5 (IV); G. splendidulus Grav., 2—5
(IV); G. trossulus Nordm., 2—5 (III);
G. velox Sharp, 3 (II); G. vernalis Grav.,
1, 3—5 (II).
G. pennatus Sharp. Kūnas 3,8—4,6 mm
(172 pav., b), rusvai juodas arba juodas,
pilvelio tergitų užpakaliniai kraštai švie­
sesni. Čiuopikliai ir antenų pamatiniai
nareliai rusvai gelsvi. Priešnugarėlės ilgis
aiškiai didesnis už plotį. Eilėje išsidėsčiu­
sios 6 duobutės su šereliais. Antsparniai
platesni už priešnugarėlę.
Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Lietu­
voje viena dažniausių genties rūšių. Hig-
rofilas.
Gentis
Ontholestes Ganglb.
Genčiai priklauso stambūs pailgi vaba­
lai su plačia keturkampe galva. Apatinių
žandų čiuopiklių galinis narelis į viršūnę
kiek siaurėjantis, trumpesnis ir siauresnis
už priešpaskutinįjį narelį. Antenos plonos,
jų viršūnės nesustorėjusios. Priešnugarėlės
priekiniai kampai smailūs, atsikišę į priekį.
Kūnas apaugęs juosvais ir gelsvais plau­
keliais, sudarančiais marmurinį piešinį.
181
Plėšrūs. Minta įvairių vabzdžių, daž­
niausiai musių, lervomis. Gyvena kom­
poste, mėšle, pūvančiuose grybuose ir ki­
tose irstančiose organinėse medžiagose.
Lietuvoje 2 rūšys: O. murinus L., 3—5
(II); O. tessellatus Four., 3, 4 (III).
O. tessellatus Four. Kūnas 14—19 mm
(172 pav., c), juodas, galva, priešnuga-
rėlė ir antsparniai bronzinio atspalvio.
Kūnas apaugęs gelsvais plaukeliais, kurie
sudaro nedideles dėmeles. Priešnugarėlės
pamatinė dalis susiaurėjusi, šonuose su
įdubimais. Akies ilgis ketvirtadaliu di­
desnis už smilkinio ilgį.
Paplitęs visoje Palearktikoje. Lietuvoje
neretai aptinkamas komposte, mėšle ir
dvėsenoje.
Gentis
Ėmus Sam.
E. hirtus L., 3—5 (II). Kūnas 14—19 mm
(173 pav., a), juodas, viršutinė pusė bron­
zinio, apatinė — mėlyno arba violetinio
blizgesio. Antenos ir kojos juodos. Kū­
nas apaugęs tankiais ilgais juodais ir gels­
vais plaukeliais. Antenos trumpos, 6 sker­
siniai galiniai nareliai sudaro neryškią
buoželę. Galva didelė, pamatinė jos dalis
paplatėjusi.
Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Lietu-
 Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae 183
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 182

Gentis
Ocypus Sam.
Vabalai stambūs, didele keturkampe arba
apvalia galva. Viršutinė lūpa dviskiautė.
Antenos trumpos ir storos. Kūnas dažniau­
siai juodas, galva ir priešnugarėlė neretai
melsvo arba bronzinio atspalvio. Prieškrū­
tinio epimerų dažniausiai nėra. Vidurinių
ir užpakalinių kojų blauzdos apaugusios
standžiais šereliais. Priekinių kojų letenos
174 pav. Trumpasparnis (Staphylinus erythrop- paplatėjusios.
terus) Plėšrūs. Minta įvairiais dirvožemio be­
stuburiais, gyvena miškuose bei atviruose
Aptinkami miškų paklotėje arba atviro­ biotopuose. Aptinkami paklotėje, dirvoje,
se vietose po akmenimis ir galvijų mėšle. po akmenimis ir irstančiose augalų lie­
Lietuvoje 3 rūšys: 5. caesareus Ced., 3—5 kanose. Lietuvoje 9 rūšys (5 ieškotinos):
( I ) ; S. dimidiaticornis Gemm., 3—5 (III); O. brunnipes Fabr., 3 (I); O. ophthal-
173 pav. Trumpasparniai: a — Ėmus flirtus; b — Gentis S. erythropterus L., 1—5 (IV). micus Scop., 1 (I); O-similis semialatus
Piatydracus fulvipes; c — Dinothenarus pubescens S. erythropterus L. Kūnas 14—18 mm Mūll., 3, 5 (II); O. aeneocephalus Deg.,
Dinothenarus Thoms. (175 pav., a). Burnos organai, kojos ir 5 (II) (170 pav.); O. fulvipennis Er.,
voje gana retas, gausiau pasirodo kas antenų pamatiniai nareliai gelsvai rausvi.
keliolika metų. Aptinkamas atvirose sau­ 5 (II); O. fuscatus Grav., 3—5 (II);
D. pubescens Deg., 1, 3—5 (III). Kūnas Skydelį dengia gelsvi plaukeliai. Prieš-
lėtose vietose, irstančiose organinėse me­ O. picipennis Fabr., 3, 5 (III); O. ater
12—17 mm (173 pav., c), juodas, apau­ nugarėlės užpakalinis kraštas be gelsvų
džiagose, ypač galvijų mėšle. Minta musių Grav., ? (I); *0. compressus Marsh., ?
gęs juodais ir rusvais plaukeliais, suda­ plaukelių. Pilvelio 1—3 tergitai be dė­
ir afodijų lervomis, medžioja ir suaugu­ (I).
rančiais marmurinį piešinį. Pakrutinės ir melių iš gelsvų plaukelių, dėmelės yra
sius vabzdžius. Gausu gegužės—liepos mė­ O. picipennis Fabr. Kūnas 14—17 mm
pilvelio sternitus dengia tankūs, trumpi, tik ant 4—6 tergitų.
nesiais. (175 pav., b), juodas, apaugęs trumpais
balti plaukeliai. Antenų ir viršutinių žandų Paplitęs Europoje ir Sibire. Lietuvoje prigulusiais plaukeliais. Antsparniai raus-
pamatinė dalis, viršutinė lūpa, šlaunų išo­ dažnas, gyvena įvairių miškų paklotėje.
Gentis riniai kraštai bei viršūnės rudai geltoni. Vabalai plėšrūs. Minta įvairių vabzdžių * M. tomnicki’s [36] teigia, jog gyvena Lietu­
Antsparnių pečiai, siūlė bei užpakalinis lervomis ir lėliukėmis. voje, tačiau tikslesnės radimvietės nenurodo.
Piatydracus Thoms. kraštas rausvi. Galva platesnė už ilgį.
Antenos nuo šeštojo narelio paplatėjusios.
Genčiai priklauso stambūs trumpaspar­ Paplitęs Europoje, Kaukaze ir Sibire.
niai, didele trapecine, j pamatą platėjan­ Lietuvoje neretas. Gyvena laukuose, so­
čia galva. Galva ir priešnugarėlė tankiai duose, pievose, galvijų mėšle, irstančiose
taškuotos. Pilvelis su šviesesnių plaukelių augalų liekanose ir dvėsenoje. Medžioja
dėmėmis arba juostomis. afodijus bei jų lervas.
Aptinkami miškų paklotėje. Lietuvoje
2 rūšys (2 ieškotinos): P. fulvipes Scop.,
3, 5 (III); P. stercorarius Oliv., 4, 5 (I). Gentis
P. fulvipes Scop. Kūnas 13— 16 mm
(173 pav., b). Galva, priešnugarėlė ir Staphylinus L. x
antsparniai žydro atspalvio, pilvelis juodas.
Čiuopikliai, antenų pamatiniai bei du ga­ Šios genties vabalų kūnas juodas, ant­
liniai nareliai ir kojos gelsvai rausvi. sparniai raudoni (174 pav.). Galva ir
Smilkiniai trumpesni už akis. priešnugarėlė tankiai ir smulkiai taškuoti.
Paplitęs Palearktikoje. Lietuvoje nere­ Galvos pamatinė dalis nepaplatėjusi.
tas, gyvena sausų ir apydrėgnių miškų Prieškrūtinio epimerų nėra. Pilvelio tergi-
paklotėje. tai su auksinės spalvos plaukelių dėmelė­ 175 pav. Trumpasparniai: a — Staphylinus erythropterus; b — Ocypus picipennis; c — Creophilus ma-
xillosus
mis.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
vai rudi, čiuopikliai, antenų viršūniniai
nareliai ir letenos rudi. Akies ilgis lygus
smilkinio ilgiui. Galva ir priešnugarėlė
vienodo pločio. Priešnugarėlės pamatinė
dalis kiek susiaurėjusi, jos viduriu eina
lygi aiški linija.
Paplitęs Palearktikoje. Lietuvoje nere­
tas dirbamuose laukuose, soduose, dar­
žuose. Poruojasi ir kiaušinius deda vėlų
pavasarį. Jauni vabalai pasirodo rugpjū­
čio mėnesį.
Gentis
Creophilus Sam.
C. maxillosus L., 3—5 (III). Kūnas 15—
23 mm (175 pav., c), juodas. Galva
ir priešnugarėlė lygūs, blizgantys. Antspar-
niai su skersine neryškia pilkų trumpų
plaukelių juostele. Antsparnių užpakali­
niai kampai su juodomis dėmelėmis. An­
tenų 5 galiniai nareliai sudaro neryškią
buoželę. Antsparniai kiek ilgesni už prieš-
nugarėlę, kiekviename jų yra po duobučių
su šereliais eilę (5 ar 6).
Paplitęs Holarktikoje, Indijoje ir Hava­
juose. Aptinkami ant stambesnių gyvūnų
lavonų, mėšle ir kitose irstančiose or­
ganinėse medžiagose. Minta musių ir afo-
dijų lervomis bei lėliukėmis.
Gentis
Heteroihops Steph.
Priklauso smulkūs, 3,5—5,3 mm ilgio va­
balai su siaura maža galva. Apatinės lū­
pos ir apatinių žandų čiuopiklių galinis
narelis daug trumpesnis ir siauresnis už
priešpaskutinįjį. Antenų pirmasis narelis
tokio pat ilgio ar kiek trumpesnis už du
gretimus kartu paėmus. Priešnugarėlės
priekinė dalis siaurėjanti. Prieškrūtinio
epimerų nėra.
Dauguma rūšių sinantropinės. Gyvena
komposte, mėšle ir kt. Kai kurių rūšių
aptinkama žvėrių lizduose bei paukščių
apgyventuose medžių uoksuose. Lietuvoje
3 rūšys (3 ieškotinos): H. niger Kraatz,
184
3 (II); H. ąuadripunctulus Grav., 3 (II);
H. stiglundbergi Isr., 3 (II) (170 pav.).
H. niger Kraatz. Kūnas 3,8—4,7 mm
(176 pav., a), juodas, antsparnių vir-
šūninis kraštas paprastai šviesesnis. Galva
plati, jos užpakaliniai kampai suapvalėję,
bet aiškūs. Antenos juodos, jų ketvirta­
sis narelis ne ilgesnis už plotį, 5—10 nare­
liai aiškiai skersiniai.
Paplitęs Vidurio Europoje. Lietuvoje
retas, gyvena požeminiuose žinduolių,
ypač kurmių ir pelių, lizduose, kartais
aptinkamas ūkiniuose pastatuose ar šalia
jų mėšlo bei komposto krūvose. Gau­
siausias vėlai rudenį ir žiemą.
Gentis
Euryporus Er.
E. picipes Payk. ? (I). Kūnas 9—10 mm
(176 pav., b), juodas, blizgantis. Antenų
pamatiniai nareliai, apatinių žandų čiuo­
pikliai, blauzdos ir letenos juosvai rusvi.
Apatinės lūpos čiuopiklių galinis narelis
daug stambesnis už priešpaskutinįjį, pla­
tus, trikampio formos. Antenų pirmasis
narelis tokio pat ilgio kaip du gretimi
kartu paėmus. Galva dvigubai siauresnė už
priešnugarėlę, pastarosios priekinė dalis
susiaurėjusi. Antsparniai ir pilvelis stipriai
taškuoti.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Vabalai gyvena derlingų lapuočių, miškų
paklotėje ir samanose.
Gentis
Quedius Steph.
Vidutinio dydžio ir stambūs vabalai ova­
lia arba apvalia galva, siauresne už prieš­
nugarėlę. Apatinių žandų čiuopiklių ga­
linis narelis išsivystęs. Akys dažnai dide­
lės, užimančios visą galvos šoną. Priešnu­
garėlė smarkiai išgaubta, priekinė dalis su­
siaurėjusi, jos epipleurų, žiūrint iš šono,
nematyti. Antsparniai dažniausiai tankiai
taškuoti ir apaugę plaukeliais. Pilvelis
lygiagretus arba nusmailėjęs. Patinų prie­
kinės letenos paplatėjusios.
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae
a b
176 pav. Trumpasparniai: a — Heterothops niger;
b — Euryporus picipes; c — Quedius brevicornis
Dauguma genties rūšių stenotopinės,
gyvena slaptai, todėl retai aptinkamos.
Gyvena miško paklotėje, po medžių žieve,
trūnijančioje medienoje, uoksuose, paukš­
čių lizduose, žinduolių urvuose. Lietuvo­
je* 30 rūšių (11 —12 ieškotina): Q. bre­
vicornis Thoms., 3, 5 (II); Q. brevis
Er., 3 (II); Q. cruentus Oliv., 2 (I)
(170 pav.); Q. longicornis Kraatz, 3 (I);
Q. maurus Sahlb., 3, 5 (III); Q. meso-
melinus Marsh., 3 (I); Q. microps Grav.,
3 (II); Q. nigrocaeruleus Fauv., ? (I);
Q. rufitarsis Marsh. (fulgidus Fabr., assi-
milis Nordm.), ? (I); Q. scitus Grav.,
5 (I); Q. tenellus Grav., ? (I); Q. xant-
hopus Er., 3, 5 (II); Q. cinctus Payk., ?
(I); Q. plagiatus Mann., 2 (I); Q. curti-
pennis Bernh., 4, 5 (II); Q. fuliginosus
Grav., 1—5 (V); Q. molochinus Grav.,
3, 5 (III); Q. tristis Grav., ? (I); Q. boo-
poides Munst., 5 (I); Q. boops Grav.,
3, 5 (IV); Q. fulvicollis Steph., ? (I);
Q. fumatus Steph., ? (I); Q. humeralis
Steph., ? (I); Q. limbatus Heer, 3, 5
(III); Q. lucidulus Er., 3 (I); Q.mauro-
rufus Grav., 4 (I); Q. nitipennis Steph.,
1—3 (III); Q. oblitteratus Er., ? (I); Q.
* A. Horion’as [22], M. tomnicki’s [36], Sz.
Tenenbaum [71] nurodo (be radimvietės), jog kai
kurios Quedius genties rūšys gyvena Lietuvoje.
185
scintillans Grav., 3 (II); Q. umbrinus Er.,
1, 3, 5 (III).
Q. brevicornis Thoms. Kūnas 9—14
mm (176 pav., c), juodas, antsparniai
gelsvai raudoni. Čiuopikliai rusvai gelsvi,
kojos ir antenų pamatiniai nareliai tamsiai
rudi, antenų viršūniniai nareliai ir lete­
nos kiek šviesesni. Priešpaskutinis antenų
narelis skersinis. Akies ilgis ne didesnis už
smilkinio ilgį. Priešnugarėlė platesnė už
ilgį, šonai su įdubimais. Skydelis netaš­
kuotas.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje bei
Kaukaze. Gyvena medžių uoksuose bei at­
viruose paukščių lizduose. Lietuvoje ap­
tiktas Nacionalinio parko miškuose bei
Kamanų rezervate suopių, juodųjų gand­
rų bei mažųjų erelių rėksnių lizduose.
O. fuliginosus Grav. Kūnas 10—15 mm
(177 pav., a), juodas, antenos ir čiuo­
pikliai tamsiai rudi. Kojos juodai rudos,
letenos kiek šviesesnės. Akys stambios,
ilgesnės už smilkinius. Viršutinės lūpos
priekinis kraštas suapvalėjęs. Skydelis ly­
gus, antsparniai smulkiai taškuoti.
Paplitęs Vakarų Palearktikoje. Visoje
Lietuvoje labai dažnas užpelkėjusių miškų
paklotėje.
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
Gentis
Acylophorus Nordm.
Šios genties vabalai panašūs į Quedius
gentį, tačiau skiriasi alkūninėmis anteno­
mis: pirmasis narelis ilgesnis už tris gre­
timus kartu paėmus. Viršutinė lūpa plati,
jos priekinis kraštas su negilia išpjova.
Apatinių žandų čiuopiklių galinio narelio
viršūnė susiaurėjusi ir jis ilgesnis už prieš­
paskutinį. Užpakalinių letenų pirmasis na­
relis tokio pat ilgio kaip trys gretimi
kartu paėmus.
Higrofiliniai, gyvena vandens telkinių
pakrantėse. Lietuvoje 1 rūšis (1 ieškoti­
na).
A. wagenschieberi Kiesnvv., 5 (I). Kū­
nas 6,5—8,5 mm (177 pav., b), juo­
das, blizgantis. Antenų pirmojo narelio
pamatinė dalis rausva, čiuopikliai ir kojos
rusvai rausvi. Skydelis be įdubimo. Ant-
sparniai tankiai grūdėtai taškuoti, pilvelio
taškai išsidėstę rečiau ir tolygiai.
Europinė stenotopinė rūšis. Gyvena dis­
trofinių aukštapelkės ežerėlių pakrantėse
kiminų ir viksvų kupstuose. Lietuvoje
kol kas aptiktas tik Čepkeliuose.
21 šeima
Rausiavabaliai
Colonidae
Dar neseniai rausiavabaliai buvo priski­
riami maitvabalių (Silphidae) arba urva-
vabalių (Catopidae) šeimai.
Kūnas tamsiai rudas, rečiau raudonai
rudas, 1,2—3,6 mm ilgio, ritinėliškas, pri­
menantis kinivarpas, arba pailgai kiauši-
niškas. Kojos ir antenos šviesesnės, buo­
želė juosva. Kūno viršus taškuotas, apau­
gęs tankiais švelniais gelsvais plaukeliais.
Antsparniai raukšlėti, juos dengia mažy­
čiai gumburėliai. Galva už akių nesu-
siaurėjusi. Akys gerai išsivysčiusios, ova­
lios, rečiau kiek inkstiškos. Antenos iš
11 narelių, buoželė iš 4 narelių; aštun­
tasis (pirmasis buoželės) visuomet didesnis
186
a b
177 pav. Trumpasparniai: a — Quedius fulginosus;
b — Acylophorus wagenschieberi
už septintąjį narelį. Priešnugarėlė taisyk­
lingai išgaubta, jos plotis 1,2— 1,5 karto
didesnis už ilgį. Antsparniai truputį pla­
tesni, kartais kiek siauresni už priešnu-
garėlę, su aiškia ištisine priesiūline va­
gute arba su kitų vagučių pėdsakais. Ant-
sparnių viršūnės siaurai suapvalėjusios.
Patelių pilvelyje matyti 4 segmentai, pa­
tinų pilvelyje — 5 segmentai. Visos le­
tenos aiškiai iš 5-5-5 narelių.
Bionomija ištirta nepakankamai. Ler­
vos dar neaprašytos. Spėjama, kad Co­
lon genties rausiavabaliai gyvena ant po­
žeminių grybų ir grybų, pažeidžiančių
medžių šaknis. Dirvos paviršiuje vabalai
pasirodo labai trumpam, pradeda skrai­
dyti maždaug pusvalandį prieš saulėlydį.
Saulei nusileidus jie tupia ant žolių kups­
telių ir greitai lenda į dirvą. Dirvos pa­
viršiuje vabalai pasirodo tik palankiomis
meteorologinėmis sąlygomis. Kai pučia
stiprus vėjas arba kai vėsu, jie neskrai­
do. Dažniausiai pasirodo nuo balandžio
iki spalio mėn. miško aikštelėse, miškų
pakraščiuose bei kirtavietėse, apaugusio­
se žolių kupsteliais.
Pasaulyje apie 100 rūšių. Lietuvoje dėl
slapto gyvenimo ištirti nepakankamai, ap­
tiktos tik 3 rūšys, jos priklauso vienai Co­
lon genčiai (5—6 rūšys ieškotinos).
\
Šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae 187
Gentis
Tikrieji rausiavabaliai
Colon Hbst.
Vabalai 1,5—3,0 mm ilgio. Kūnas plikas,
juodas arba rudas. Galva už akių be
įsmaugos. Viršugalvio užpakalinis kraštas
neatskirtas nuo kaklo, o jeigu atskirtas,
tai tik negilia skersine linija. Antenų buo­ 178 pav. Rausiavabalis; Colon brunneum
želė iš 4 narelių. Priekinės letenos ne-
paplatėjusios. piausias, jis siauresnis už gretimus na­
Vabalai vystosi požeminiuose grybuose.relius. Priešnugarėlė išgaubta, pailga,
Lietuvoje 3 rūšys (5—6 rūšys ieško­ šonuose kiek suplota. Antsparniai ištįsę,
tinos): C. calcaratum Er., 3 (II) (180 išgaubti, su aiškia priesiūline vagute ir
pav.); C. brunneum Latr., 5 (I); C. kai kada su išilginių vagučių pėdsakais.
viennense Hbst., 5 (I) (180 pav.). Prieškrūtinėlė didelė, viduryje su išilgine
Rudasis rausiavabalis. C. brunneum briaunele, priekiniai dubenėliai nedideliu
Latr. Kūnas 1,4—2,7 mm (178 pav.). uždari. Pilvelyje matomi 6 stemitai. Le­
Priešnugarėlė plati, dažnai kiek tamsesnėtenos iš 5-5-5 narelių. Patinų priekinių
už antsparnius, taškai jungiasi tarpusa­ letenų 3—4 nareliai paplatėję. Patelės
vyje į neryškias ir netaisyklingas skersi­būna kresnesnės, jų antenos trumpesnės
nes linijas. Priekinis priekakčio kraštas ir dažnai, ypač Catops, priešnugarėlė bū­
viduryje su išpjova. Patinų užpakalinės na mažesnė. Bionomija ištirta nepakan­
šlaunys su danteliu. kamai. Gyvena slaptai, tamsiose ir drėgno­
se vietose: miško paklotėje, medžių drevė­
Aptinkamas visoje Lietuvoje, tačiau dėl
slapto gyvenimo, atrodo labai retas (180 se, žinduolių urvuose, paukščių lizduose,
pav.). Sugautas I. Roubal’io (1910). po akmenimis, olose, rūsiuose. Kai kurios
rūšys yra mirmekofilinės. Žiemą suaugę
urvavabaliai slapstosi giliai graužikų ur­
vuose. Ūkiniu požiūriu yra indiferenti-
22 šeima niai. Minta įvairiomis augalinės ir gyvū­
ninės kilmės atliekomis, kai kurios rūšys
Urvavabaliai (Catops) yra nekrofagai. Dauguma yra
monovoltiniai, kai kurios rūšys — bivol-
Catopidae tinės: turi pavasarinę ir rudeninę gene­
Urvąvabalių šeima dar neseniai buvo pris­ raciją.
kiriama maitvabalių (Silphidae) šeimai. Dėl slapto daugumos rūšių gyvenimo
Tai smulkūs (1—9 mm), pailgai ova­ atrodo, kad urvavabaliai yra labai reti. Ta­
lūs vabalai. Kūnas nuo šviesiai rudos čiau taikant specialias rinkimo priemo­
iki beveik juodos spalvos. Kojos, ypač nes — gaudytuvus su pūvančia mėsa,
letenos, burnos organai ir antenų bota­ nugaišusiais sliekais, pūvančiu fermentiniu
gėlio 1—2 pirmieji nareliai būna švie­ sūriu — nustatyta, jog dauguma rūšių yra
sesni. Kūno viršus apaugęs plaukeliais, gausios. Dažnai urvavabalių apibūdinimui
taškuotas. Galvos užpakalinis kraštas su reikalingi patinų ir patelių genitalijų pre­
viršugalvine plokštele, kurios forma su­ paratai.
tampa su priešnugarėlės priekiniu kraštu. Pasaulyje daugiau kaip 1000 rūšių.
Akys ovalios. Antenos iš 11 narelių, jų Lietuvoje 22 rūšys (8 rūšys, priklausan­
viršūnės storesnės, kartais su aiškia, čios Nargus bei kitoms žemiau išvardy­
liekna buožele; aštuntasis narelis trum- toms gentims, ieškotinos).
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea
Gentis
Ptomaphagus III.
Vabalai 1,7—4,0 mm. Priešnugarėlė ir
antsparniai išmarginti švelniais skersiniais
ruoželiais; antsparniuose jie išsidėstę kiek
įstrižai siūlės atžvilgiu. Blauzdos viršūnė
su 2 pentinais ir vienodo ilgio spygliukais.
Kūnas apaugęs trumpais prigludusiais
plaukeliais.
Gyvena žinduolių, ypač graužikų, ur­
vuose, taip pat dirvos paviršiuje, dvėse­
noje.
Lietuvoje 3 rūšys (1 rūšis ieškotina):
P. varicortiis Rosen., 3 (I); P. subvillosus
Goeze, 4, 5 (III); P. sericatus Chaud.,
5 (I) (180 pav.).
P. subvillosus Goeze. Kūnas 2,2—3,7
mm (179 pav., a), viršutinė pusė aiškiai,
bet nelabai tankiai dryžuota. Antenos sto­
ros, trečiasis narelis kiek trumpesnis už
antrąjį, bet ilgesnis už ketvirtąjį; 5—10,
kartais 4—10 nareliai skersiniai. Kojos
storos. Užpakalinių blauzdų pamatinė da­
lis plona, maždaug nuo pusės ilgio blauz­
dos pastorėjusios. Patinų priekinių letenų
4 pirmieji nareliai labai paplatėję.
Gyvena miško paklotėje, graužikų ur­
vuose, kartais dvėsenoje (180 pav.).
Gentis
Nemadus Thoms.
Rausiavabališkasis urvavabalis. N. eolo-
noides Kraatz, 3, 5 (II). Kūnas 1,5—
2,0 mm (179 pav., b), pailgai ovalus,
stipriai išgaubtas, tamsiai rudas arba raus­
vai rudas, apaugęs smulkiais prigludusiais
plaukeliais. Antsparniai trumpi, viršūnės
siauros ir apvalios. Priešnugarėlės plotis
toks kaip ir antsparnių, šonai apvalūs,
užpakaliniai kampai buki. Patinų prieki­
nės letenos labai plačios. Antenos trum­
pos su neaiškia plona buožele.
Gyvena paukščių lizduose, drevėse,
trūnijančioje medienoje, kai kada Lasius
genties skruzdėlynuose (180 pav.).
188
a b e 4.5 mm (181 pav., a) kresnas, ovalus,
179 pav. Urvavabaliai: a — Ptomaphagus subvil­
losus; b — Nemadus colonoides; c — Choleva angus-
tata
Gentis .
Choleva Latr.
Vabalai 4—8 mm ilgio, grakštūs. Antenos
ilgos, plonos, į viršūnę kiek storėjančios,
nareliai pailgi. Priešnugarėlė siauresnė už
antsparnius, jos šonai plokšti, užpakali­
niai kampai buki. Kai kurių rūšių pa­
telių antsparnių viršūnės ištįsusios į dante­
lį. Kojos ilgos, plonos. Patinų kūnas grakš­
tesnis, jų antenos ilgesnės, kojos storesnės.
Gyvena tamsiose, drėgnose vietose, daž­
niausiai graužikų urvuose, tarp pūvan­
čių augalų liekanų, po akmenimis, minta
detritu. Vabalai monovoltiniai, suaugėliai
aktyvūs pavasarį.
Lietuvoje gentis nepakankamai ištirta,
aptiktos 4 rūšys (ieškotinos 4—5 rūšys):
Ch. angustata Fabr., 3 (III); Ch. agilis
III., 3 (I); Ch. cisteloides Frol., 3, 4
(I); *Ch. oblonga Latr., 3 (I) (180 pav.).
Kurmims urvavabalis. Ch. angustata
Fabr. Kūnas 4,5—5 mm (179 pav., c),
grakštus, tamsiai rudas; galva ir priešnu­
garėlės diskas tamsesni. Užpakalinių kojų
klubų dantelis yra klubo viduryje, jo
pagrindas storas, kabliškai išlenktas atgal.
Priešnugarėlė nedidelė, jos šonai kiek su-
apvalėję; užpakaliniai kampai aiškūs. An­
tenos plonos.
Lietuvoje lokalus, vietomis (Panevėžio
* Remiantis A. Palionio kartoteka, buvo klaidin­
gai nurodomas Ch. spinipennis Reitt. [61], patiks­
linus nustatyta, jog tai Ch. oblonga Latr.
Šeima. Urvavabaliai. Catopidae 189
medelyne, aronijos plantacijoje) labai
gausus (180 pav.). Aptinkama graužikų
bei kurmių urvuose ir arti jų dirvos pavir­
šiuje.
Gentis
Dreposcia Jeannel
D. umbrina Er., .? (I). Kūnas 3,5—
priešnugarėlė didelė, jos pamatinė dalis
plačiausia, užpakaliniai kampai buki, kiek
išlenkti atgal. Antsparnių vagutės labai 180 pav. Kai kurių rausiavabalių (Colonidae) ir
švelnios, bet aiškiai matomos. Antenos urvavabalių (Catopidae) radimvietės Lietuvoje: 1 —
Colon calcaratum; 2 — C. brunneum; 3 — C. vien-
trumpos, plonos, 1—7 nareliai pailgi. nense; 4 — Ptomaphagus subvillosus; 5 — P. serica­
Priešnugarėlė labai tankiai taškuota, ants- tus; 6 — Nemadus colonoides; 7 — Choleva angus­
sparniai taškuoti rečiau, bet aiškiau. Apa­ tata; 8 — Ch. oblonga; 9 — Sciodrepoides watsoni;
10 — Catops nigricans; 11 — C. fuscus; 12 — C.
tinių žandų čiuopiklių galinis narelis re­ westi
dukuotas.
N. Szymczakowski (1961) nurodo, jog nareliai labai trumpi. Patinų priekinės
gyvena Lietuvoje. Aptinkama senų ąžuolų blauzdos storos, į viršūnę platėjančios.
drevėse, paklotėje prie jų kamienų, trū­
Aptinkamas miškuose ir atvirose vietose
nijančioje medienoje, dažnai Lasius gen­ (180 pav.): dvėsenoje bei pūvančiose au­
ties skruzdėlynuose.
galų liekanose, neretas graužikų urvuose
bei paukščių lizduose. Pavasarinės gene­
Gentis racijos vabalai pasirodo jau kovo mėnesį.
Sciodrepoides Hatch
Gentis
Gentis artima Catops. Jai priklauso 2,5—
3.5 mm ilgio vabalai. Priešnugarėlė plati. Catops Payk.
Antsparniai taškuoti rupiau negu prieš­
nugarėlė. Plaukeliai gana ilgi, prigludę Vabalai 2,5—9,0 mm ilgio, kūnas pail­
prie kūno. Antsparniai kiek žvilgantys. gai ovalus. Priešnugarėlės ir antsparnių
Du galiniai apatinių žandų čiuopiklių na­ taškuotumą sudaro labai smulkūs, tankūs
reliai vienodo ilgio. Antenos storos, su grūdeliai. Tarp taškų priešnugarėlės pa­
aiškia buožele, šeštasis antenų narelis vi­ viršius švelniai raukšlėtas. Kūnas apaugęs
suomet skersinis. gelsvais, trumpais, paprastai prigludusiais
Aptinkami žinduolių urvuose, paukščių plaukeliais. Antsparniai kiek žvilgantys, su
lizduose bei dvėsenoje. Būdingas bicikli- labai smulkiomis skersinėmis raukšlelėmis.
nis vystymasis. Antenos gana storos, paprastai su aiškia
' Lietuvoje 2 rūšys: S. watsoni Spence, buožele.
3,-5 (III); S. fumatus Spence, 3, 5 (II). Aptinkami dvėsenoje, pūvančiuose gry­
Vatsono urvavabalis. 5. watsoni Spence. buose, augalų liekanose, graužikų urvuose
Kūnas 2,6—3,4 mm (181 pav., b). Prieš­ ir kitose tamsiose bei drėgnose vietose.
nugarėlė kiek siauresnė už antsparnius Vystymasis biciklinis. Būdinga pavasarinė
pečių srityje, su stačiais užpakaliniais ir rudeninė karta.
kampais. Antenos storos, 4—5 nareliai Gausiausia rūšimis urvavabalių gentis.
ryškiai skersiniai, šeštasis ir aštuntasis Lietuvoje 11 rūšių (1—2 rūšys ieškoti-
Antšeimis. Plokštėtausiniai. Scarabaeoidea
a b c sandara. Antenos alkūniškos, stiebelis il­
181 pav. Urvavabaliai: a — Dreposcia umbrina;
b — Sciodrepoides watsoni; c — Catops fuscus
nos): C. subfuscus Kelln., 3 (I); C.
kirbyi Spence, 5 (II); C. tristis tristis
Panz., 3, 5 (II); C. morio Fabr., 5 (I);
C. nigrita Er., 3, 5 (I); C. fuscus Panz.,
3 (IV); C. fuliginosus Er., 3 (I); C.
nigricans Spence, 3, 5 (I) (180 pav.);
C. picipes Fabr., ? (I); C. coracinus
Kelln., 4 (I); C. westi Krog., 3—5 (III)
(180 pav.).
Pilkasis urvavabalis. C. fuscus Panz.
Kūnas 3,5—4,5 mm (181 pav., c), kres­
nas, pailgai kiaušiniškas, juodai rudas;
antsparniai, dažniausiai ir priešnugarėlės
šonai raudonai rudi. Priešnugarėlė tarp
taškų labai švelniai raukšlėta, jos užpa­
kaliniai kampai beveik statūs arba ištįsę.
Užpakalinis kraštas prie užpakalinių kam­
pų su kiek lėkšta išpjova. Antsparniai
su vagučių pėdsakais. Patinų priekinių
kojų blauzdos kiek storesnės.
Gyvena vandeninio pelėno bei žiurkių
ir kitų žinduolių urvuose. Aptinkamas ark­
lidėse, rūsiuose, sandėliuose, svirnuose
(180 pav.). Žiemoja lervos ir suaugėliai.
Antšeimis
Plokštėtausiniai
Scarabaeoidea
Plokštėtaūsinių antšeimiui priskiriamos
3 šeimos: elniavabaliai (Lucanidae),
smiltvabaliai (Trogidae), plokštėtaūsiai
(Scarabaeidae).
190
23 šeima
Elniavabaliai (elniaragiai)
Lucanidae
Elniavabalių šeimai priklauso stambūs ir
vidutinio dydžio vabalai. Svarbus požy­
mis elniavabaliams pažinti yra jų antenų
gas, buoželė šukiška, iš 3—6 nesusi-
glaudžiančių plokštelių. Viršutiniai patinų
žandai dideli, išsikišę, kai kurių rūšių
(Lucanus) panašūs į elnio ragus, patelių
žandai įprastos sandaros. Kojų letenos iš
5-5-5 narelių. Priešnugarėlė stambi, mažai
paslanki. Antsparniai dengia visą pilvelį.
Pilvelyje matyti 5 sternitai.
Lervos stambios, panašios į plokštėtaū-
sių, pasagos formos, su stambia ruda gal­
va, be akių, su ilgomis krūtinės kojomis
ir maišo formos galiniu pilvelio segmentu.
Vystosi trūnijančioje senų ąžuolų, rečiau
kitų lapuočių medžių, senų kelmų, šaknų
ir rąstų medienoje. Vabalai minta lapuo­
čių medžių, ypač ąžuolo bei beržo, te­
kančiomis sultimis, kurias laižo plaukuo­
tu šepetėlio formos liežuvėliu.
Pasaulyje elniavabalių yra apie 1100
rūšių. Dauguma jų būdingi tropikams ir
subtropikams. Lietuvoje — 6 rūšys (1 rū­
šis ieškotina).
Gentis
Lucanus Scop.
Paprastasis elniavabalis (elniaragis). L.
cervus L., 1, 3, 4 (I). Kūnas 25—75 mm
(182 pav.), juodas, matinis. Patino ant­
sparniai ir viršutiniai žandai prinokusio
kaštono spalvos, patelės antsparniai tam­
sesni, juodai rudi. Patino galva labai di­
delė, plati, viršutiniai žandai labai stam­
būs, su elnio ragų formos ataugomis.
Patelės galva nedidelė, viršutiniai žandai
trumpi. Antenų buoželė keturnarė. Tai
stambiausias ir gražiausias ne tik Lietu­
vos, bet ir Europos vabalas. Tai viena
iš nedaugelio vabalų rūšių, kurių patinai
yra stambesni už pateles.
Šeima. Elniavabaliai. Lucanidae
a b
182 pav. Elniavabalis; Lucanus cervus; a — patinė­
lis; b — patelė
Lietuvoje paprastasis elniavabalis yra
Atlanto periodo reliktas. Aptinkamas se­
nuose ąžuolynuose. Dar prieš 50—60 me­
tų Lietuvoje buvo neretas. A. Palionis
(1937) rašo, jog Kaune (Ąžuolyne) ste­
bėjo besigrumiančius elniavabalių patinus.
Paprastai kovoja lygiaverčiai konkurentai.
Stambesni, pranašesni patinai niekuomet
nesirungia su mažesniais bei silpnesniais.
Mažėjant senų ąžuolynų plotams, pagerė-
a b
183 pav. Elniavabalis; Dorcus parallepipėdus; a —
patinėlis; b — patelė
191
jus medynų sanitarinei būklei, padidėjus
trukdančių ramybę lankytojų srautui miš­
kuose, elniavabalių labai sumažėjo. Sau­
goma rūšis visoje Europoje, įrašyta į
Lietuvos raudonąją knygą.
Per 50 pastarųjų metų paprastasis el­
niavabalis pastebėtas (184 pav.): Kauno
ąžuolyne, Labūnavos girininkijoje (Kė­
dainių raj.), prie Stakliškių (Prienų raj.),
prie Žiežmarių, prie Ančios upelio (Laz­
dijų raj.), prie Garliavos (Kauno raj.) bei
Ukmergės rajone. A. Palionio rinkiny­
je yra elniavabalis su nuoroda „Palan­
ga“, bet datos nėra. 1956 m. Lietuvoje
pradėjo plisti Kolorado vabalas. Iš pra­
džių radusiems šį kenkėją buvo mokamos
premijos. Tuo laiku (1959 06 24) į
LŽŪA Augalų apsaugos katedrą buvo at­
neštas ir gyvas, sugautas prie Garliavos,
labai stambus paprastojo elniavabalio pa­
tinas. Vabalo veisimosi vieta galima lai­
kyti tik tuos medynus, kur aptinkama
mažiau judrių patelių.
Vabalai skraido ir poruojasi (VI—VII)
prieblandoje (todėl sunku juos stebėti).
Tuomet juos galima aptikti ant medžių
kamienų prie ištekančių sulčių, ant švie­
žių kelmų. Patelės deda kiaušinius į ąžuo­
lo, rečiau skroblo kelmų ar rąstų žievės
plyšelius. Vystymosi trukmė 5—6 metai.
Lervos lėliukėmis virsta kokonuose, su­
klijuotuose iš medienos trūnėsių ir žemės
specialių liaukų išskyromis.
Gentis
Dorcus Mac Leay
Platusis elniavabalis. D. parallelipi pėdus
L., 1—5 (IV). Kūnas 18—32 mm (183
pav.), juodas, matinis, plokščias ir platus.
Galva, priešnugarėlė ir antsparniai vieno­
do pločio, todėl kūno šonai atrodo ly­
giagretūs. Priekinės blauzdos išorinėje
pusėje yra keletas išilginių kylių ir vagu­
čių. Letenų apačia apaugusi ilgais gels­
vais plaukeliais. Patelių kaktoje yra 2
gumburėliai.
Vystosi trūnijančioje ąžuolo, alksnio,
uosio, liepos, gluosnio medienoje. Vabalai
Antšeimis. Plokštėtausiniai. Scarabaeoidea
skraido V—VII. Kiaušinius deda į žievės
plyšius. Lervos graužia ilgus, netaisyklin­
gus cilindriškus takus, kurie būna pilni
rupių išgraužų. Lėliukės lopšelį taip pat
iškloja rupiomis išgraužomis. Čia pat žie­
moja vabalai. Tai dažniausias elniava-
balių šeimos vabalas Lietuvoje.
Gentis
Platycerus Mūll. (Systenocerus
Wse.)
Žygiškasis elniavabalis. P. caraboides
L.,* 2—5 (III). Kūnas 10—14 (185
pav., a), pailgas, kiek išgaubtas, apatinė
pusė blizganti, juoda; viršutinė — žalia,
mėlyna, violetinė arba bronzinė. Patelės
kojos kartais rusvos. Antsparniai taškuoti.
Akys apskritos, priekakčio kraštu nepėr-
skirtos. Patino pilvelyje yra pridėtinis šeš­
tasis sternitas.
Lervos vystosi trūnijančioje įvairių la­
puočių medžių (ąžuolo, uosio, alksnio,
drebulės), rečiau pušies medienoje arba
dirvoje prie trūnijančių šaknų. Išsiritę
iš lėliukių rugpjūčio mėn., vabalai žiemoja
lėliukių lopšeliuose. Skraido pavasarį. Ap-
graužia ąžuolų, drebulių sprogstančius
pumpurus. Aptinkama tik pavienių (184
pav.).
Gentis
Ceruchus Mac Leay
Šiaurinis elniavabalis. C. chrysomelinus
Hoch., 1, 5 (I). Kūnas 12—15 mm (185
pav., b), juodas, blizgantis. Antenos ir
kojos rusvos. Antenų buoželė iš trijų
narelių. Galva ir priešnugarėlė patinų
su smulkiais, patelių — su stambiais taš­
kais. Antsparniai su vagutėmis ir iški­
liomis lysvelėmis. Patinų viršutiniai žan­
dai dideli, platūs, iš viršaus su kampuotu
danteliu.
* Kai kurie autoriai pagal genitalijas išskiria
morfologiškai labai panašią, savarankišką rūšį Platy­
cerus caprea Deg. Lietuvoje aptikta prie Kruonio
(leg. A. Meržijevskis).
192
184 pav. Kai kurių elniavabalių (Lucanidae) ir
smiltvabalių (Trogidae) radimvietės Lietuvoje:
/ — Lucanus cervus; 2 — Platycerus caraboides;
3 — Ceruchus chrysomelinus; 4 — Sinodendron
cylindricum; 5 — Trox sabulosus; 6 — T. scaber
Tai boreomontaninė rūšis, subarktinio
periodo reliktas, išplitęs Europos, Sibiro
ir Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje bei
Vidurio Europos kalnuose. Vystosi drėg­
nose, pavėsingose vietose, trūnijančiuose
beržo ar eglės kelmuose, pūvančiuose
rąstuose. Lietuvoje labai retas, lokalus,
aptinkamas aukštapelkėse. Rastas 1975 04
09 Čepkeliuose (leg. P. Ivinskis) ir pra­
eitame šimtmetyje pajūryje (184 pav.).
įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Gentis
Sinodendron Schneid.
Cilindriškasis elniavabalis. S. cylindricum
L., 1—5 (III). Kūnas 12—16 mm (185
pav., c), juodas, Blizgantis, cilindriškas,
su tankiais ir stambiais taškais. Antenų
buoželė iš trijų narelių. Antenos, čiuo-
pikliai ir letenos rusvi. Patinų galva su
gana dideliu, stačiu ragu.
Lervos vystosi trūnijančioje lapuočių
medienoje. Vabalai skraido V—VII. Su­
gaunami ant lapuočių medžių lapų ir
kamienų. Manoma, kad lervos gali gyventi
skruzdėlynuose bei pūvančių linų likučių
krūvose, kur buvo aptiktos cilindriškojo
elniaragio lėliukės (žodinis doc. A. Kaz­
lausko pranešimas). Lietuvoje neretas
(184 pav.).
Šeima. Smiltvabaliai. Trogidae 193
185 pav. Elniavabaliai: a — Platycerus caraboides; Gentis
b — Ceruchus chrysomelinus; c — Sinodendron
cylindricum
Trox Fabr.
Vabalai 6—13 mm ilgio. Akys su gilio­
24 šeima mis įpjovomis. Užpakalinės šlaunys ir
blauzdos plonos, priekinės šlaunys su išil­
Sm iltvabaliai gine vagute, į kurią įdedamos blauzdos,
pastarųjų apatinis kraštas į priekį papla-
tėjęs. Nagai normalūs.
T rogidae
Lervos gyvena sausoje dvėsenoje ir
kitose gyvūninės kilmės liekanose (kau­
Vidutinio dydžio arba smulkūs juodi va­ luose, odoje), taip pat senų lapuočių me­
balai. Kūnas ovalus, smarkiai išgaubtas. džių trūnėsiuose.
Viršutiniai žandai nedideli. Antenos iš Lietuvoje 2 rūšys (1 ? rūšis ieškotina):
10 narelių, neaiškiai alkūniškos su storu T. sabulosus L., 3, 5 (II); T. scaber L.,
stiebeliu ir mažyte trinare plokšteline buo­ 3, 5 (II) (184 pav.).
žele. Antsparnių epipleuros plačios, sie­ Raudonūsis smiltvabalis. T. sabulosus
kiančios jų viršūnes; pakraščiai su blaks- L. Kūnas 8—9 mm (186 pav.), juodas,
tienėlėmis. Pilvelis iš 5 sternitų. Visi du­ antenos rusvos. Antsparnių dvigubos va­
benėliai susiglaudę, viduriniai pailgi, labai gutės, gilios su labai rupiomis ir aiškio­
mažyčiai. Visos letenos iš 5 narelių. Ant­ mis (ypač antsparnių šonuose) duobutė-
sparniai dažniausiai su gumburėlių, ant
kurių auga šereliai, eilėmis.
Nekrofagai. Gyvena sausose smėlėtose
vietose. Minta išdžiūvusia įvairių gyvūnų
dvėsena. Lervos (135 pav., e) vystosi
dirvoje, urveliuose, po dvėsena. Trindami
pilvelį į antsparnius, vabalai skleidžia gar­
są, panašų į svirpimą.
Pasaulyje apie 200 rūšių. Lietuvoje ap­
tiktos 2 rūšys (1 ? rūšis ieškotina). Kai
kurie autoriai smiltvabalių šeimą jungia
(pošeimio Troginae range) su plokštėta-
ūsių (Scarabaeidae) šeima. 186 pav. Smiltvabalis; Trox sabulosus
13. 1834
Antšeimis. Plokštėtausiniai. Scarabaeoidea
mis. Vagučių tarpueilių gumburėliai apau­
gę rudais šereliais. Antsparnių pakraščiai
apaugę labai trumpomis blakstienėlėmis.
Gyvena sausoje dvėsenoje, ant kaulų,
kai kada grobuoniškų žinduolių išmato­
se (184 pav.).
25 šeima
Plokštėtaūsiai
Scarabaeidae
Būdingiausia plokštėtaūsių antenų san­
dara. Jos trumpos, kiek alkūniškos, iš
7—11 narelių. Gale yra buoželė, kuri
sudaryta iš 3—7 ištįsusių, plokštelių pa­
vidalo, vėduokliškai susiglaudžiančių na­
relių; buoželė kartais primena vėliavėlę.
Daugiausia tai stambūs ir vidutinio dy­
džio vabalai. Kūnas išgaubtas, antspar-
niai stori, pigidiumas paprastai laisvas.
Plėveliniai sparnai beveik be skersinių
gyslų. Viršutiniai žandai trumpi, stiprūs,
paslėpti po priekakčiu. Priekinės kojos
rausiamosios, blauzdos plokščios, jų išo­
rinis kraštas su keliais danteliais. Viduri­
nės ir užpakalinės kojos vaikštomosios,
gana trumpos ir stiprios, blauzdų viršū­
nėse yra pentinai. Visos letenos iš 5 na­
relių. Pilvelis iš 6 sternitų. Daugumai
būdingas lytinis dimorfizmas. O n th o p h a -
g u s, O r y c tę s , C o p r is ir kt. patinų (rečiau
patelių) galvoje ar priešnugarėlėje yra
ragas ar bent gumburėlių išvaizdos išau­
gos. Patinų antenų buoželės nareliai būna
labiau ištįsę.
Lervos „C“ raidės formos, baltos, gels­
vos arba šviesiai rudos (135 pav., /) .
Galva stambi, kieta, ruda, be akių. An­
tenos iš 3—4 narelių. Kojos ilgos, stip­
rios. Pilvelyje yra 10 segmentų. Kūno
šonuose yra 9 poros rudos spalvos kvėp-
tukų. Lervos praeina 3 vystymosi ūgius,
neriasi 2 kartus. Lėliukės laisvosios, iš­
vaizda panašios į suaugusius vaba­
lus.
Plokštėtaūsių lervos gyvena dirvoje, pū­
vančiose augalų liekanose (detrite), kom­
posto krūvose, trūnijančioje me­
194
dienoje, medžio pjuvenų krūvose, skruz­
dėlynuose, įvairių gyvūnų mėšle. Minta
pūvančiomis augalų liekanomis, trūni­
jančia mediena, mėšlu bei gyvų augalų
(žolinių ir sumedėjusių) šaknimis. Gene­
racijos trukmė — 1—5 metai. Vabalai
aktyvūs ir skraido daugiausia prieblan­
doje, kai kurios rūšys heliofilinės, skraido
dieną.
Aptinkami ant įvairių augalų lapų, žie­
dų, puvenose, mėšle. Kai kurios lervos
bei suaugėliai yra pavojingi žemės ūkio
augalų ir miško kenkėjai (grambuoliai).
Tačiau dauguma jų (mėšlavabaliai, bron-
zinukai) yra labai naudingi koprofagai
bei organinių irstančių liekanų redu-
centai.
Lietuvoje išplitusius plokštėtaūsius ga­
lima suskirstyti į 3 ekologines grupes.
L Fitofagai, kartais vadinami kark­
vabaliais. Jie sudaro apie 16% Lietuvos
plokštėtaūsių rūšių. Fitofagų lervos gy­
vena dirvoje ir minta augalų šaknimis.
Suaugėliai pavasarį graužia augalų lapus,
žiedus, o kai kurios rūšys yra afagai.
Šiai grupei priklauso įvairiaėdžiai augalų
kenkėjai: paprastasis ir miškinis grambuo­
liai, grikinukas, vasarinis ir žiedinis gram­
buoliai ir kitos giminingos rūšys.
2. Koprofagai ir detritofagai, arba mėš­
lavabaliai. Jie sudaro 72% Lietuvos rū­
šių. Šių vabalų lervos gyvena įvairių
gyvūnų mėšle, pūvančiose augalų lieka­
nose, komposto krūvose. Suaugėliai aptin­
kami kartu su lervomis, minta tuo pačiu
maistu. Antrajai grupei priklauso įvairūs
mėšlavabaliai: G e o tr u p e s , A p h o d iu s , O n -
th o p h a g u s , C o p r is ir kai kurios kitos gen­
tys. Tai labai naudingi vabalai, organinių
medžiagų reducentai. Rausdami urvus ir
kameras, purena dirvą, gerina jos aera­
ciją, filtraciją, įneša mėšlą į gilesnius
sluoksnius. Labai naudingi sausesnėse ga­
nyklose, kur sliekų yra labai mažai ar
jų visai nėra. Taigi masinis koprofagų
plitimas ganyklose yra vienas iš natūra­
laus jų tręšimo komponentų.
3. Dendrofilinės ir mirmekofilinės rū­
šys (bronzinukai) sudaro apie 12% Lie­
tuvos plokštėtaūsių. Lervos vystosi trūni­
jančioje lapuočių medienoje, pjuvenų
Šeima. Plokštėtaūsiai. Scarabaeidae
krūvose arba gyvena skruzdėlynuose. Va­
balai aptinkami ant žiedų ir prie ište­
kančių medžių sulčių. Šiai grupei pri­
klauso T r ic h iu s , O s m o d e r m a , G n o r im u s ,
C e to n ia , N e to c ia ir kai kurių kitų genčių
atstovai. Bronzinukai yra naudingi redu­
centai. Tik kai kurie iš jų ( C e to n ia )
gali truputį kenkti dekoratyvinių sumedė­
jusių augalų žiedams bei lapams.
Dauguma Lietuvoje aptinkamų plokš­
tėtaūsių yra išplitę visoje Palearktikoje,
Holarktikoje ar net kosmopolitai ( A p h o ­
d iu s g r a n a r iu s ) . Faunistiniu požiūriu įdo­
mus Respublikoje aptiktas halobiontas
A e g ia lia a r e n a r ia bei G e o tr u p e s s p in ig e r ,
A p h o d iu s im m u n d u s , O n itic e llu s f u lv u s ,
P o ly p h y lla fu llo , M a la d e r a h o lo s e r ic e a ,
H o p lia p a r v u la , O x y th y r e a f u n e s ta , N e t o ­
c ia f i e b e r i, N . a e r u g in o s a . Šių vabalų
šiaurinė arealo riba literatūroje [90] bu­
vo nurodoma daug piečiau Lietuvos. Au­
torių tyrimų duomenimis, paaiškėjo, kad
kai kurių išvardytų rūšių šios ribos eina
kaip tik per Lietuvą. Įdomi ir rasta Res­
publikoje boreomontaninė rūšis A p h o d iu s
p ic e u s Gyli.
Pasaulyje plokštėtaūsių yra daugiau
kaip 20 000 rūšių, dauguma jų būdinga
tropikams ir subtropikams, Lietuvoje 90
rūšių (10—12 retų, daugiausia A p h o d iu s
genties rūšių, ieškotina).
Daugelis buvusių labai gausių plokštė­
taūsių rūšių dabar Lietuvoje aptinkamos
tik sporadiškai, atskirais izoliuotais liz­
dais. Tai euribiontiniai, koprofaginiai
( G e o tr u p e s ) ir kai kurie dendrofiliniai
195
( N e t o c i a ) plokštėtaūsiai, kurių retėjimo
priežastys — sumažėjusios (arklių mėšlo)
bandos ir vis didesnės mineralinių trąšų
bei pesticidų pievose ir ganyklose normos.
Gentis
Oniticellus Dej.
Rudasis mėšlavabalis. O . f u lv u s Goeze,
2, 5 (I). Kūnas 7—11 mm (187 pav.,
a ) , pailgas, geltonai rudas. Antenos iš
8 narelių. Galva nedidelė, švelniai taš­
kuota. Kiekvienas antsparnis su 8 vagu­
tėmis, tarpueiliai švelniai taškuoti, antspar­
nių viršūnės apaugusios ilgais^ plaukeliais.
Vidurinių kojų blauzdų viršūnės su 2
pentinais. Skydelis aiškiai matomas. Prieš-
nugarėlė tamsiai ruda, metališkai žalsvo
atspalvio, pamatinėje dalyje yra išilginė
įduba. Antsparniai geltonai rudi su pail­
gomis žalsvomis dėmelėmis ir žalsva siūle.
Aptinkamas kalkingose ir smėlėtose dir­
vose, galvijų mėšle ir žmonių fekalijose
(192 pav.).
Gentis
Copris Mūll.
Smailiaragis mėšlavabalis. C. lu n a r is L.,
2—5 (III). Kūnas 15—24 mm (187 pav.,
b ) , juodas, tamsiai mėlynas, stipriai iš­
gaubtas, kresnas, žvilgantis. Priekinių
blauzdų išorėje yra 3 aiškūs danteliai.
Antsparniai su 9 vagutėmis. Lysvelės lėkš-

A n tšeim is. Plokštėtaūsiniai. Scarabaeoidea
tos. Patino priekaklis su ilgu, smailiu,
šiek tiek atgal lenktu ragu; patelės ragas
trumpas, viršūnė su duobute. Patino prieš-
nugarėlės priekinė dalis su dideliais ky­
šuliais, kurie perskirti dviem duobutėmis.
Patelės priešnugarėlės kyšuliai nedideli.
Skydelio nėra. Kūno apačia apaugusi gels­
vais plaukeliais.
Pavienių vabalų aptinkama priemolio
drėgnose dirvose, šviežiame galvijų mėšle
arba po mėšlo krūvelėmis žemėje įreng­
tuose urvuose. Lizdus daro patinas ir
patelė, atvirose saulės apšildomose vietose,
į lizdą neša galvijų mėšlo, iš kurio vaba­
lai gamina kriaušės formos darinius, į
juos patelė deda kiaušinius. Po to patinas
ir patelė saugo lizdą, valo jį tol, kol
išsirita nauja vabalų karta. Tada kartu
apleidžia lizdą.
Gentis
Caccobius Thoms.
Šreberio mėšlavabalis. C. schreberi L.,
2, 4, 5, (III). Kūnas 4—7 mm (187 pav.,
c), plikas, lygus, žvilgantis, juodas. Prie­
kinių kojų blauzdos viršūnės lygios lyg
nupjautos. Skydelio nėra. Kiekviename
antsparnyje yra 2 raudonos dėmės, viena
prie pečių, antroji prie antsparnių vir­
šūnės.
Lietuvoje sausesnėse smėlėtose stacijose
galvijų mėšle nedažnas (192 pav.). Bio-
nomija panaši kaip Onthophagus.
Gentis
Mėšlagraužiai
Onthophagus Latr.
Vidutinio dydžio vabalai. Kūnas platus,
kresnas. Prieškrūtinėlė be duobučių an­
tenoms paslėpti. Priekinių blauzdų viršū­
nės netiesios, jų viršūninis dantelis pa­
krypęs į priekį. Priekinės blauzdos išorėje
yra 4 danteliai. Antspamiai su 8 vagu­
tėmis, gelsvai rudi su juodomis arba žals­
vomis dėmelėmis. Priešnugarėlės priekinė
dalis nelygiai taškuota. Kūnas apaugęs
188 pav. Mėšlavabalis (G e o tru p e s v e r n a lis )
189 pav. Miškinis mėšlavabalis
co rosus)
190 pav. Paprastasis mėšlavabalis
c o ra riu s)
trumpais, retais plaukeliais. Skydelio nėra.
Dažnai galvoje ir priešnugarėlėje yra ky­
liai ir randeliai.
Dauguma rūšių žemėje po įvairių gy­
vūnų mėšlo krūvelėmis daro urvelius bei
kameras, gyvena poromis ir rūpinasi pa­
196 Šeima. Plokštėtausiai. Scarabaeidae
191 pav. Plokštėtausiai: a — O n th o p h a g u s
— G eo tru p es stercorosus; c — G .
tico rn is; b
c o ra riu s
likuonimis. Vabalai kasa 5—20 cm gylio
urvus. Kameros būna pilnos mėšlo arba
išmatų, į kurias patelė deda kiaušinius.
Lietuvoje 9 rūšys (I ? rūšis ieškotina):
O. taurus Schreb., 2 (I) (192 pav.);
O. ovatus L., 2 (I); O. joannae Goljan,
3, 4 (I); O. gibbulus Palias (austriacus
Panz.), 3, 5 (IV); O. coenobita Hbst.,
3, 5 (I); O. fracticornis Preyssl., 3, 5
(G e o tru p e s ste r-
(IV); O. similis Scriba, 5 (I) (192 pav.);
O. nuchicornis L., 1—5 (IV); O. vacca
L., 3 (III).
Žaliasiūlis mėšlagraužis. O. fracticornis
Preyssl. Kūnas 6—10 mm (191 pav., a).
Galva ir priešnugarėlė juoda, kartais bron­
zinio atspalvio, žvilga. Kūno apačia juoda.
Antsparnių siylė žalia, žvilganti. Antspar-
niai išmąrginti tankiomis juodomis, netai­
syklingai išsidėsčiusiomis dėmelėmis. Pa­
tino priekinis priekakčio kraštas ištįsęs
ir iškilęs; kaktos kylis išlenktas lanku.
Viršugalvio kylis platus. Jis sudaro stačią
plokštelę, pereinančią į smailų ragą, kuris
(G e o tru p e s ster- užima 2/3 galvos pločio. Rago šonai su
aiškiais kampais. Patelės priekinis prie­
kakčio kraštas ovalus, kiek išpjautas. Kak­
tos kylis lankiškas, gerai matomas. Vir­
šugalvio kylis tiesus, smailus.
Lietuvoje nuo pavasario iki rudens
dažnas, vietomis gausus galvijų ir avių
mėšle.
197
fr a c ­ Gentis
s te r -
Geotrupes Latr.
Stambūs mėšlavabaliai. Kūnas išgaubtas,
tamsiai mėlynas, violetinis arba žalsvas;
jaunų — metališkai žvilgantis, senų —
juodas ir matinis (188 pav.). Antenos
iš 11 narelių, buoželė plokštelinė, rutu­
liška, matinė, apaugusi labai švelniais,
vos pastebimais, smulkiais plaukeliais.
Priekinės blauzdos išorinėje pusėje yra
6 ar daugiau dantelių. Akys visiškai per­
skirtos skruostų ataugomis. Priešnugarėlė
be išaugų. Užpakalinės blauzdos išorėje
yra 2—3 kyliai.
Aptinkami po šviežio, dažniausiai ark­
lių bei galvijų mėšlo krūvelėmis. Čia že­
mėje rausia gilius urvelius ir kameras.
Kameros prinešamos mėšlo, į kurį pa­
telės deda kiaušinius. Mėšle vystosi ler­
vos. Vabalai skraido prieblandoje, ypač
prieš giedrą orą. Naudingi irstančių or­
ganinių liekanų utilizatoriai ir minera-
lizatoriai; gerina dirvos aeraciją bei filt­
raciją. Pastaraisiais metais, dažniausiai dėl
vis didesnės žemės ūkio chemizacijos ir
arklių skaičiaus mažėjimo, tampa vis re­
tesni
Lietuvoje 5, išplitusios Vidurio Europo­
je, rūšys: G. mutator March., 2,5 (II)
(192 pav.); G. stercorarius L., 1, 3—5
(IV); G. spiniger Marsch., 4, 5 (II) (192
pav.); G. stercorosus Scriba (sylvaticus
Antšeimis. Plokštėtausiniai. Scarabaeoidea
Panz.), 1—5 (V); G. vernalis L., 1—5
(IV).
Miškinis mėšląvabalis. G. stercorosus
Scriba. Kūnas 12—19 mm (189, 191
pav., b) , kresnas, išgaubtas, mėlynas arba
mėlynai juodas, apačia rudai mėlyna arba
rudai žalia, žvilganti. Užpakalinės blauz­
dos išorėje yra 2 skersiniai kyliai. Galvos
viduryje yra gumburėlis. Išilgai priešnuga-
rėlės pamatinės dalies eina randelis. Ant-
sparnių vagutės aiškios, lysvelės plokščios,
su švelniomis skersinėmis raukšlelėmis.
Pilvelio sternitai taškuoti, apaugę tamsiais
plaukeliais. Antenos rusvos arba rudos.
Dažniausia genties rūšis. Gyvena lapuo­
čių ir mišriuosiuose miškuose. Lervos ir
vabalai minta pūvančiomis augalų lieka­
nomis, be to, vabalai minta galvijų ir
arklių mėšlu bei kai kuriais grybais.
Paprastasis mėšlavabalis. G. stercora-
rius L. Kūnas 16—25 mm (190, 191 pav.,'
c), ovalus, išgaubtas, juodas arba juodai
žalsvas, antsparnių pakraščiai su tamsiai
mėlynu ar žalsvu apvadu, apačia mėlynai
violetinė, mėlyna arba mėlynai juoda,
apaugusi juodais plaukeliais. Užpakalinės
blauzdos išorėje yra 3 skersiniai kyliai.
Galvos viduryje yra gumburėlis. Antspar-
niuose, tarp siūlės ir paties gumburėlio
yra 7 rupiai taškuotos vagutės, lysvelės
kiek išgaubtos su •švelniomis skersinėmis
raukšlelėmis.
Aptinkamas nuo pavasario iki rudens
laukuose, ganyklose, kaimo keliuose, miš­
ko aikštelėse. Skraido prieblandoje. Ler­
vos ir vabalai minta arklio mėšlu.
Gentis
Odontaeus Dej.
Grybinis mėšlavabalis. O. armiger Scop.,
3, 4 (II). Kūnas 6—8 mm (193 pav.,
a), kresnas, stipriai išgaubtas, juodas arba
rudai geltonas; apačia, antenos ir kojos
rudai geltonos. Viršus plikas, apačia apau­
gusi plaukeliais. Patinų kakta su ilgu, plo­
nu, atgal nukreiptu, ragu. Priešnugarėlės
viduryje yra du smailūs gumburėliai ir prie
priekinių kampų — atgal lenkti ragai. Pa-
198
192 pav. Kai kurių plokštėtaūsių (Scarabaeidae)
radimvietės Lietuvoje: 1 — Oniticellus fulvus; 2 —
Caccobius schreberi; 3 — Onthophagus taurus; 4 —
O. similis; 5 — Geotrupes mutator; 6 — G. spini-
ger; 7 — Odontaeus armiger; 8 — Aegialia arenaria;
9 — Psammoporus sabuleti; 10 — Oxyomus sylvest­
ris; 11 — Aphodius piceus
telių kakta be rago, su dviem nedideliais
gumburėliais; priešnugarėlė su trumpa
skersine briaunele, o šonuose — su 2 gum­
burėliais. Skydelis didelis, trikampiškas.
Antsparniai tarp siūlės ir petinio gumburė­
lio su 7 giliomis, taškuotomis vagutėmis;
pirma vagutė nesiekia antsparnių pa­
grindo.
Vabalai ir lervos minta požeminiais gry­
bais. Slapūs, todėl sugaunami retai (192
pav.). Skraido V I-V II, prieblandoje sau­
lei leidžiantis tupia ant žolinių augalų.
Būdingas fototaksis.
Gentis
Aegialia Latr.
Kopinis mėšlavabalis. A. arenaria Fabr.,
1 (II). Kūnas 5—6 mm (193 pav., b),
trumpas, žvilgantis, juodas arba rudas.
Antsparniai stipriai išgaubti. Priešnugarėlė
trumpa. Skydelis labai mažas. Blauzdos
trumpos ir storos. Užpakalinių kojų pen­
tinai suploti ir suapvalėję. Vidurinių kojų
pentinai ploni, smailūs, letenų nareliai
trumpi, nagai mažyčiai. Galvoje taškai
grūdėti, priekaktis suapvalėjęs, viršutinė
lūpa ir žandų viršūnės išsikišusios į priekį.
Akių iš viršaus nematyti, jas beveik vi-
Šeima. Plokštėtausiai. Scarabaeidae
siškai dengia priekinis priešnugarėlės kraš­
tas.
Lietuvos pajūryje retas (192 pav.).
Aptinkamas V—VII ir VIII—IX kopų
smėlyje, po pūvančiais augalais, medienos
gabalais bei po pakrančių sąnašomis.
Gentis
Psammoporus Thoms.
Smiltyninis mėšlavabalis. P. sabuleti
Panz., 3 (II). Kūnas 4—5 mm (193
pav., c), ritinėliškas, juodas, kartais rau­
donai rudas. Antsparniai į viršūnę kiek
platėjantys. Priekaktis grūdėtai taškuotas.
Akių iš viršaus beveik nematyti. Prieš­
nugarėlė tankiai taškuota, jos šonai švel­
niai karpyti, skydelis mažas, be taškų.
Antsparnių epipleurų gale yra aiškus pe-
tinis dantelis. Antsparnių vagutės gilios,
tankiai ir rupiai taškuotos, lysvelės iš­
gaubtos, blizgančios ir lygios.
Vabalai skraido V—VIII, smėlėtuose
upių ir upokšnių krantuose, aptinkami
po krantų sąnašomis, akmenimis, pūvan­
čia mediena ir augalų liekanomis (192
pav.).
. Gentis
Oxyomus Dej.
O. sylvestris Scop., 2, 3—5 (II). Kū­
nas 2,5—3,5 mm (194 pav., a), pailgas,
kiek žvilgantis, juodas arba juodai ru­
das. Galva švelniai, tačiau tankiai taš-
199
b c
193 pav. Plokštėtausiai: a — Odontaeus armiger;
b — Aegialia arenaria; c — Psammoporus sabuleti
kuota. Akių beveik nematyti,— jas dengia
priešnugarėlės priekinis kraštas. Priešnu­
garėlė gana rupiai ir tankiai taškuota,
su viršutine, priekyje išnykstančia vagute.
Skydelis trikampiškas su neryškia išilgi­
ne briaunele. Antsparniai su aiškiu pe-
tiniu danteliu. Kiekviename antsparnyje
yra 10 siaurų vagučių ir 10 plačių, tu­
rinčių skersines briauneles, tarpueilių.
Skraido prieblandoje, miškų pakraš­
čiuose ir aikštelėse. Lietuvoje retas (192
pav.). Aptinkamas pavasarį ir rudenį det-
rite tarp pūvančių augalų, grybuose, kar­
vių ir avių mėšle, žinduolių ir paukščių
lizduose.
Gentis
A fodijai
Aphodius III.
Daugiausia smulkūs ir vidutinio dydžio
mėšlavabaliai. Kūnas ritinėliškas pailgas.
Priekinės blauzdos išorėje yra 3 dante­
liai. Užpakalinių ir vidurinių blauzdų išo­
rinėje pusėje yra po 2 aiškius įstrižus
kylius. Galvoje dažnai yra 3 gumburėliai,
išsidėstę skersine eile; patinų jie ryškesni.
Antenos iš 9 narelių. Priešnugarėlė taš­
kuota, jos kraštai su randeliu. Antspar­
niai su išilginėmis vagutėmis, juodi, rau­
doni, geltonai rudi, vienspalviai arba dė­
mėti. Gentyje gausu rūšių. Palearktikoje
apie 500 rūšių. Vystosi įvairių gyvūnų,

Antšeimis. Plokštėtausiniai. Scarabaeoidea
rečiau žmogaus išmatose; kai kurios rūšys
pūvančiose augalų liekanose ir labai re­
tai — dvėsenoje. Dauguma rūšių yra poli-
fagai, kartais būna ir siauresnės trofinės
specializacijos. Patelės deda 20—25 kiau­
šinius į duobutes, padarytas tarp išmatų
viršutinio išdžiūvusio sluoksnio ir dar
drėgno gilesnio sluoksnio. Lervos minta
išmatomis prie pat žemės. Prieš virsdamos
lėliukėmis, dirvos viršutiniame sluoksnyje
rausia nesudėtingus takus ir kameras. Tai
naudingi koprofagai ir reducentai.
Lietuvoje 39 rūšys (5—6 rūšys ieš­
kotinos): A. erraticus L., 2—5 (II); A.
subterraneus L., 1—5 (IV); A. fossor L.,
2—5 (V); A. haemorrhoidalis L., 5 (III);
A. arenarius Oliv., S (I); A. luridus Fabr.,
4, 5 (I); A. depressus Kug., 2, 3, 5 (I);
A. rufipes L., 2—5 (IV); A. scrofa Fabr.,
5 (I); A. sticticus Panz., 4 (II); A.
conspurcatus L., 3, 4 (I); A. distinctus
Müll, (inquinatus Hbst.), 1—5 (IV);
A. melanostictus Schmidt., 5 (I); A. con-
taminatus Hbst., 3, 4 (II); A. prodromus
Brahm, 2, 3—5 (III); A. sphacelatus
Panz. (punctatosulcatus Sturm), 3—5
(II); A. porcus Fabr., 3, 4 (I); A. tomen-
tosus Müll., 3, 4 (I); A. merdarius Fabr.,
4, 5 (III); A. pusillus Hbst., 2, 4, 5 (II);
A. coenosus Panz. (tristis Ženk.), 4 (I);
A. quadriguttatus Hbst., 5 (I); A. gra-
narius L., 2—5 (III); A. varians Duft.
(bimaculatus Fabr.), 5 (II); A. plagiatus
L., 2—4 (II); A. niger Panz., 1, 3 (II);
A. lividus Oliv., ? (I); A. fimetarius L.,
1—5 (V); A. foetens Fabr. (aestivalis
Steph.), 1, 3—4 (IV); A. foetidus Hbst.
(scybalarius auct. nec Fabr.,), 5 (I);
A. immundus Creutz., 5 (I); A. piceus
Gyli., 2, 3 (I) (192 pav.)*; A. sordidus
Fabr., 2, 3, 5 (II); A. rufus Moli, 3, 5
(II); A ictericus Laich. (nitidulus Fabr.),
3, 5 (I); A. nemoralis Er., ? (I); A.
ater Deg., 3—5 (I); A. tenellus Say (put-
* Boreomontaninę rūšį Aphodius piceus Gyli.
Lietuvoje aptiko Vidm. Monsevičius (1979 05 16 Ka­
manų rezervate), B. Jakaitis (1981 05 21 Kalvelių
girininkijoje) bei G. Švitra (198505 01 Dukstynos
entomologiniame draustinyje).
** S. Medvedevas [90] nurodo, jog A. borealis
Gyli. aptiktas Pabaltijyje.
200
a b c
194 pav. Plokštėtaūsiai: a — Oxyomus sylvestris;
b — Aphodius fossor; c — A. distinctus
Hbst.), 2, 3 (I); A . b o r e a lis Gyli.,
r id iu s
? (I)**.
Juodasis afodijus. A . f o s s o r L. Kūnas
10—13 mm (194 pav., b ) , ovalus, iš­
gaubtas, ritinėliškas, žvilgantis. Galva ir
priešnugarėlė juodos. Priekakčio kraštas
kiek pakeltas. Galvoje prieš vidurinį gum­
burėlį yra trumpa skersinė raukšlelė.
Antsparniai dažniausiai juodi, kartais tam­
siai raudoni (a b . s ilv a tic u s Ahr.). Ant-
sparnių vagutės negilios, trupųjį taškuo­
tos. Lysvelės kiek iškilusios, švelniai taš­
kuotos. Kūno apačia juoda.
Aptinkamas V—VIII šviežiame galvi­
jų mėšle.
Juodasiūlis afodijus. A . d is tin c tu s Mūll.
Kūnas 3,5—5,5 mm (194 pav., c), pa­
ilgas. Antsparnių šonai lygiagretūs. Prieš­
nugarėlė juoda su rudais šonais, gana
tankiai taškuota. Skydelis ir antsparnių
siūlė tamsūs. Antsparniai rudai geltoni
su juodomis dėmėmis, išsidėsčiusiomis
išilginėmis eilėmis. Dėmių skaičius, dydis ir
išsidėstymo tvarka nepastovi. Antsparniai
su taškuotomis vagutėmis, lysvelės neryš­
kiai taškuotos, blizgančios. Antsparnių vir­
šūnės su trumpais, retais plaukeliais.
Aptinkamas III—VI ir VIII—IX įvairių
gyvūnų išmatose, komposto krūvose ir
kartais dvėsenoje.
Raudonsparnis afodijus. A . f im e ta r iu s
L. Kūnas 5—8 mm (195 pav.,a), ova­
lus, blizgantis. Galva juoda, švelniai taš­
kuota. Priešnugarėlė juoda, jos priekiniai
kampai rusvi. Skydelis juodas. Antsparniai
raudoni, jų vagutės taškuotos, lysvelės
Šeima. Plokštėtaūsiai. Scarabaeidae 201
plokščios, viršūnėse kiek daugiau išgaub­
tos. Kūno apačia juoda, kojos raudonai
rudos.
Lietuvoje nuo pavasario iki rudens daž­
niausiai aptinkama rūšis mėšle, komposto
krūvose, tarp pūvančių augalų.
Gentis
Heptaulacus Muls. a b e
195 pav. Plokštėtaūsiai: a — Aphodius fimetarius;
Vabalai smulkūs, kiek išgaubti, plaukuoti, b — Heptaulacus testudinarius; c — Psammodius
antsparniai su dėmelėmis arba be jų. sulcicollis
Galva plokščia, be gumburėlių. Priešnu-
gelsvais šereliais. Antsparniai į viršūnę
garėlės pamatinė dalis be randelio, apau­
gusi blakstienomis. Antsparniai su 7 va­ platėjantys, jų pečiai su danteliu. Ant­
sparnių vagutės gilios, labai švelniai taš­
gutėmis ir 7 išgaubtais, briaunelių formos
plaukuotais tarpueiliais. Užpakalinių kojų kuotos, lysvelės be taškų. Dešimta lysvelė
plokščia arba visai išnykusi.
letenos ilgos ir plonos.
Lervos vystosi mėšle. Lietuvoje 2 rūšys: Saprofagas. Aptinkamas smėlėtose, šil­
H . su s Hbst., 5 (I); H . te s tu d in a r iu s tose stacijose pūvančių augalų liekanose,
upių krantų sąnašose, pūvančiuose gry­
Fabr., 5 (I).
H . te s tu d in a r iu s Fabr. Kūnas 3—4 buose, kartais sausame galvijų mėšle
mm (195 pav., b ) , juodas. Galva apau­ (197 pav.). Skrenda į šviesą (teigiamas
f ototaksis).
gusi gelsvais prigludusiais plaukeliais.
Priešnugarėlė plaukuota su tankiais, ru­
piais priekiniuose kampuose grūdėtais taš­ Gentis
kais. Skydelis pailgas, beveik penkiakam­
pis. Antsparniai tamsiai arba gelsvai rudi Rhyssemus Miill.
su įvairaus dydžio rusvomis dėmėmis; pa­
kraščiai apaugę trumpomis blakstienomis. Germaninis mėšląvabalis. R h . g e r m a n u s
Antsparnių briaunelės žvilgančios. Tarpai L., 5 (VI). Kūnas 2,5—3,5 mm (196
platesni, matiniai, su 2 plaukelių eilėmis. pav., a ) , juodas arba juodai rudas, ova­
Aptinkamas IV—VI, smėlėtose, sausose lus, vidutiniškai išgaubtas. Galvos priekinė
stacijose, augalų liekanose, sausame galvi­ dalis rausva, išgaubta, grūdėtai taškuota,
jų, arklių arba avių mėšle. viršugalvyje yra 2 įstriži iškilimai. Akių
beveik nematyti, jas dengia priekinis prieš­
nugarėlės kraštas. Priešnugarėlėje yra
Gentis skersinės nelabai iškilios briaunelės, dvi iš
Psammodius Fall. (Psammobius jų per vidurį skiria išilginis griovelis. Tarp
briaunelių yra grūdėti, netolygiai taškuoti
Heer) grioveliai. Antsparniai su ryškiu pečių
P . s u lc ic o llis III., 1, 3 (I). Kūnas 2,6—4 danteliu; į viršūnę kiek platėjantys. Vagu­
mm (195 pav., c), kresnas, išgaubtas, ru­ tės negilios ir siauros, lysvelės plokščios
dai juodas. Antenos ir burnos organai rus­ su 2 eilėmis grūdėtų taškų.
vi. Priešnugarėlėje yra 5 skersinės rupios Saprofagas. Aptinkamas smėlėtose vie­
briaunelės, dvi iš jų — lygiagrečios prieš- tose, IV—VI, kartais VIII—IX, sausose
nugarėlės pagrindui — per vidurį kerta ir pūvančiose augalų liekanose, komposto
išilginis griovelis. Tarp briaunelių yra krūvose, vandens telkinių krantų sąna­
rupiai taškuoti grioveliai. Priešnugarėlės šose, rečiau sausame mėšle (197 pav.).
šoniniai kraštai smulkiai dantyti, apaugę Bionomija nežinoma.
Antšeimis. Plokštėtausiniai. Scarabaeoidea
Gentis
Diastictus Muls.
D. vulneratus Sturm, 5 (II). Kūnas 2,8—
3,5 mm (196 pav., b), kiek žvilgantis,
juodas arba juodai rudas, kresnas, išgaub­
tas. Priekinis galvos kraštas rausvas, grū­
dėtai taškuotas. Priešnugarėlė su 2 sker­
siniais neryškiais įdubimais, šonų viduryje
ir prie priekinių kampų yra išilginis lėkš­
tas griovelis. Priešnugarėlės priekiniai
kampai rausvi, rupiai taškuoti; šoniniai
kraštai ir užpakaliniai kampai švelniai
karpyti, įdubose yra trumpi šereliai. Ant-
sparniai pečių srityje su danteliu, į viršūnę
platėjantys, su giliomis taškuotomis vagu­
tėmis. Lysvelės 'su švelnia mikroskulp-
tūra, 1—5 išgaubtos, 6—9 lygios, 10 lys­
velė beveik išnykusi.
Aptinkamas pavasarį ir rudenį smėlė­
tose vietose, sausose ir pūvančiose augalų
liekanose (197 pav.).
Gentis
Serica Mac Leay
Naktinis grambuoiiukas. S. brunnea L.,
1—5 (IV). Kūnas 8—10 mm (196 pav.,
c), pailgas, vienspalvis, rusvas, gelsvas,
matinis, minkštas, kiek išgaubtas. Prieš­
nugarėlės ir antsparnių šoniniai kraštai,
kūno apačia ir pigidiumas apaugę gana
ilgais, šviesiais plaukeliais. Antsparniai į
viršūnę truputį platėjantys, su 10 taškuotų
vagučių ir kiek išgaubtomis, padrikai ne­
giliai taškuotomis lysvelėmis. Antsparniai
apaugę trumpais, retais ir trapiais plauke­
liais.
Lietuvoje būdingas smėlėtose vietose,
sausuose retuose pušynuose ir kopose,
apaugusiose karklais. Skraido V—VIII,
prieblandoje arba naktį. Skrenda į šviesą.
Dieną slapstosi dirvoje, po samanomis,
akmenimis, prie žemės tarp tankios au­
galijos. Kiaušinius deda į dirvą. Lervos
vystosi dirvoje, po medžių lajomis ir at­
virose vietose. Minta augalų šaknimis,
kartais kenkia. Generacijos trukmė 2—3
metai.
202
a b c
196 pav. Plokštėtausiai: a — Rhyssemus germa­
nus; b — Diastictus vulneratus; c — Serica brunea
Gentis
Maladera Muls.
Juosvasis grambuoiiukas. M. holosericea
Scop., 1, 2, 4, 5 (III). Kūnas 6—9 mm
(198 pav., a), ovalus, išgaubtas, užpa­
kalinė dalis paplatėjusi, juodas arba juo­
dai rudas, kartais rudas. Kūno viršus,
išskyrus priekakčio priekinę dalį, matinis,
su pilkšvai melsvu aksomišku apnašu. Akys
didelės. Priešnugarėlė skersinė, jos prieki­
nis kraštas ir šonai su randeliu. Ant­
sparnių šonai ir pigidiumas plaukuoti,
antsparniuose yra trumpi, reti ir trapūs
šereliai. Antsparnių vagutės lėkštos, taš-
197 pav. Kai kurių plokštėtaūsių (Scarabaeidae)
radimvietės Lietuvoje: 1 — Psammodius sulcicollis;
2 — Rhyssemus germanus; 3 — Diastictus vulnera­
tus; 4.— Omaloplia ruricola; 5 — Anisoplia segė­
tum; 6 — A. agricola; 7 — Polyphylla fullo; 8 —
Hoplia parvula; 9 — H. graminicola; 10 — Valgus
hemipterus
Šeima. Plokštėtausiai. Scarabaeidae
198 pav. Plokštėtausiai: a — Maladera holosericea;
b — Omaloplia ruricola; c — Anisoplia segėtum
kuotos, tarpueiliai kiek išgaubti su retais
aiškiais taškais.
Kontinentinė, kserotermofilinė rūšis.
Aptinkama nuo birželio iki rugpjūčio mėn.
sausose smėlėtose vietose, ypač pietryti­
nėje zonoje bei pajūryje. Skraido saulei
nusileidus, prieblandoje. Skrenda į šviesą.
Dieną slapstosi prie žemės, tarp tankios
augalijos, po akmenimis.
Gentis
Omaloplia Schon. (Homaloplia
Agass.)
O. ruricola Fabr., 1, 5 (II). Kūnas 5—
7,5 mm (198 pav., b), ovalus, viduti­
niškai išgaubtas, beveik matinis. Galva,
priešnugarėlė, skydelis ir kūno apačia juo­
di. Antsparniai rudai geltoni arba rudi
su juoda siūle, pečių gumburėliu ir juodu
šoniniu apvadu. Galva kiek žvilganti, taš­
kuota, apaugusi plaukeliais, jos šonai ir
pamatinė dalis su randeliu. Antsparniai
matiniai, jų plaukeliai nevienodo ilgio,
išsidėstę nevienodai. Epipleuros siauros
su eile ryškių taškų, iš kurių išauga gana
ilgi, šviesūs šereliai.
Lietuvoje lokalus (197 pav.). Skraido
dieną, V—IX. Aptinkamas dirbamuose
laukuose ir pievose ant įvairių augalų.
Žiemoja dirvoje lervos.
203
Gentis
Anisoplia Dej.
Vabalai panašūs į Phyllopertha horti-
cola. Kūnas rudas arba rudai juodas.
Priekakčio priekinis kraštas ištįsęs, pa-
platėjęs, iškilęs. Priekinių letenų vidinis
nagas ilgas.
Lervos vystosi dirvoje, minta javų ir
kitų augalų šaknimis. Vabalų aptinkama
ant įvairių augalų žiedų bei javų varpų;
kenkia.
Lietuvoje, gerokai šiauriau ištisinio
arealo, rastos 2 rūšys*: A. segėtum Hbst.,
5 (I); A. agricola Poda, 5 (I) (197 pav.).
A. segėtum Hbst. Kūnas 9—12 mm
(198 pav., c), ovalus. Galva, priešnuga­
rėlė ir skydelis apaugę tankiais plaukeliais,
žalio arba rudo metalo blizgesio. Ant­
sparniai geltonai ar raudonai rudi, prie
skydelio yra kvadratinė juoda dėmė. An­
tenos, kojos ir kūno apačia juoda.
Aptiktas Merkinėje (197 pav.). Skrai­
do V—VI. Vabalai minta žiedų pieste­
lėmis.
Gentis
Anomala Sam.
Žiedinis grambuolys. A. dubia Scop., 1—5
(V). Kūnas 12—15 mm (200 pav., a),
ovalus, išgaubtas, viršus plikas, žvilgantis,
* Anksčiau [61] manyta, jog Lietuvoje (Aly­
taus raj.) gyvena A. austriaca Hbst., tačiau dabar
abejojama. A. segėtum Hbst. ir A. agricola Poda,
matyt, gali užskristi atsitiktinai.
Antšeimis. Plokštėta usiniai. Scarabaeoidea
labai nepastovios, metališkai žvilgančios
spalvos. Dažniausiai aptinkama ab. margi-
nata Schilsky, jos priešnugarėlė ir pigidi-
umas žali, priešnugarėlės šonai ir ant-
sparniai geltonai rudi. Paprastai kūnas
būna varinės žalios spalvos, melsvo arba
rausvo metališko žvilgesio. Aptinkama
mėlynų, gelsvų, žalių, įvairaus atspalvio
vabalų. Priešnugarėlės spalva dažniausiai
būna kitokia negu antsparnių. Antenų
buoželė juodai ruda. Priešnugarėlė gana
tankiai vienodai taškuota, šonuose su ran­
deliu. Pečių gumburėliai ryškūs, jų vidinė­
je pusėje ir žemiau jų yra negilios įdu­
bos. Antsparniai netolygiai ir neryškiai
taškuoti su 10 neryškių vagučių, šonai ir
viršūnė su randeliu.
Visoje Lietuvoje dar neseniai buvo la­
bai dažnas, smėlėtose vietose net gausus.
Pastaraisiais metais lokalinis ir nedažnas.
Aptinkama lengvose smėlio ir priesmėlio
dirvose. Tingiai skraido miško pakraš­
čiuose, aikštelėse, atželiančiose kirtavietė­
se, kultūrų plotuose šiltomis saulėtomis
dienomis (VI—VII); tupia ant pušaičių
ir kitų medelių bei krūmų. Kartais grau­
žia karklų, drebulių, vaismedžių ir kitų
augalų lapus. Lervos vystosi dirvoje, ken­
kia įvairių augalų šaknims. Generacijos
trukmė — dveji metai.
Gentis
Phyllopertha Steph.
Grikinukas (sodinis grambuoliukas). P.
horticola L., 1—5 (V). Kūnas 8,5—11
mm (199, 200 pav., b), ovalus, viduti­
niškai išgaubtas, žvilgantis, plaukuotas.
Galva, priešnugarėlė, skydelis, pigidiumas
ir kūno apačia juodai žali arba tamsiai
mėlyni. Antsparniai geltonai rudi arba
rudi. Antenos rudos. Priešnugarėlė siau­
resnė už antsparnius, visi jos kraštai
su randeliu, per vidurį su išilgine linija,
apaugusia ilgais pasišiaušusiais plaukeliais.
Antsparniai su keliomis netaisyklingomis
taškų eilėmis, apaugę ilgais pasišiaušusiais
plaukeliais.
Visoje Lietuvoje, sausesnėse smėlėtose
vietose kartais labai gausus. Vabalai skrai­
204
do miško pakraščiuose, aikštelėse, kirtavie­
tėse, dykvietėse (V—VI) šiltomis saulė­
tomis dienomis. Apgraužia įvairių augalų,
ypač erškėčių, vaismedžių, beržų, ąžuolų,
gluosnių ir kitų medžių bei žolinių au­
galų žiedus ir lapus. Naktį ir vėsiomis
dienomis vabalai slapstosi dirvoje. Kiauši­
nius patelė deda į dirvą (1 patelė padeda
apie 50 kiaušinių). Lervos minta įvai­
rių žolinių ir sumedėjusių augalų šak­
nimis. Kartais kenkia pušies daigams ir
sodinukams. Generacijos trukmė — vie-
neri metai.
Gentis
Rhizotrogus Berth. (Amphimallon
Muls.)
Vasarinis grambuolys. Rh. solstitialis L.,
1—5 (V). Kūnas 14— 18 mm (200 pav.,
c), gelsvas arba gelsvai rudas, atrodo
išblukęs, priešnugarėlės vidurinė dalis
tamsesnė. Galva nelygiai taškuota, apau­
gusi plaukeliais, viršugalvis išgaubtas,
raukšlėtas. Priešnugarėlė tankiai plaukuo­
ta, trumpesni plaukeliai pilkšvi, prigludę.
Skydelis plaukuotas. Antsparniai su neryš­
kiomis išilginėmis briaunelėmis, retai ir
smulkiai taškuoti, žvilgantys, apaugę il­
gais, retais pasišiaušusiais plaukeliais. Ant­
sparnių kraštai su ilgais plaukeliais.
Labai dažnas lengvose smėlėtose sau­
sose vietose, ypač dykvietėse, dirvonuojan-
199 pav. Grikinukas (Phyllopertha horticola)
205
Antšeimis. Plokštėtausiniai. Scarabaeoidea
b
200 pav. Plokštėtausiai: a — Anomalia dubia; b — VI—VII, vakarais, prieblandoje; patinai
Phyllopertha horticola; c — Rhizotrogus solstitialis aukščiau, patelės prie pat žemės. Skrenda
į šviesą. Apgraužia pušaičių spyglius ir
čiuose plotuose, miškų pakraščiuose, aikš­
telėse, želdiniuose. Vabalai skraido vaka­ lapuočių, ypač karklų, lapus. Kiaušinius
deda į dirvą. Viena patelė padeda 25—
rais saulei nusileidus, maždaug nuo bir­
želio 15 d. iki liepos 15 d., dažnai dide­ 40 kiaušinių. Lervos vystosi smėlėtoje
dirvoje; minta įvairių augalų, ypač kark­
liais spiečiais, pavienių žemesnių beržų,
liepų, pušaičių lajos aukštyje. Skrenda lų ir pušaičių, šaknimis. Lietuvoje gana
retas, todėl nežalingas. Generacijos truk­
į šviesą. Dieną vabalai slapstosi dirvos
mė 3—4 metai. įrašytas į Lietuvos rau­
viršutiniame sluoksnyje. Afagai. Kiauši­
nius patelės deda į dirvą. Lervos vys­ donąją knygą.
tosi lengvoje dirvoje; kenkia žemės ūkio
augalams ir spygliuočių medžių, ypač pu- Gentis
saicių, sakmms. Lietuvoje generacijos
trukmė — 3 metai.
G ram buoliai
Gentis Melolontha Fabr.
Stambūs, rudi, ritinio formos vabalai. An­
Polyphylla Harris
tenos iš 10 narelių. Pilvelio sternitų šo­
Margasis grambuolys. P. fullo L., 1—5 nai su trikampiškomis baltomis dėmėmis.
(II). Kūnas 25—36 mm (202 pav., a),
beveik cilindriškas, kiek žvilgantis, kaš­
tono ar juodai rudos spalvos. Viršutinė
pusė apaugusi trumpais baltais žvyneliais,
kurie antsparniuose sudaro marmurinį
piešinį, galvoje platų apvadą, o prieš-
nugarėlėje — 3 išilgines juosteles. Prieš­
nugarėlės šonai smulkiai dantyti.
Tai vienas gražiausių Lietuvoje išplitu­
sių vabalų. Retas, lokalinis. Aptinkamas
Nemuno, Neries ir Merkio smėlėtose tera­
sose bei Kuršių nerijos pajūrio kopose
(197 pav.). Per Lietuvą eina arealo šiau­ 201 pav. Paprastasis grambuolys (Melolontha me­
rinė riba. Latvijoje neaptiktas. Skraido lolontha)
Antšeimis. Plokštėtausiniai. Scarabaeoidea
202 pav. Plokštėtausiai: a — Polyphylla fullo;
b — Melolontha melolontha; c — M. hippocastani
Lervos stambios, „C“ raidės formos.
Galva stambi, ruda. Kojos ilgos, rudos.
Kūnas baltai gelsvas, paskutinis pilvelio
segmentas maišelio pavidalo, analinė anga
skersinio plyšio formos. Vystosi 3—4 me­
tus lengvoje smėlio ir priesmėlio dirvoje.
Neriasi 2 kartus, turi 3 vystymosi ūgius.
Vabalai pradeda skraidyti prieblando­
je, gegužės mėn., sprogstant beržams.
Iš pradžių skraido tik patinai, po savai­
tės pasirodo ir patelės, o birželio vidury­
je — tik patelės. Dieną ir vėsesniu oru
slapstosi tarp augalų lapijos ir dirvoje.
Apgraužta įvairių lapuočių (vaismedžių,
beržų, gluosnių ir kt.) medžių ir krūmų
lapus. Tai pavojingi polifaginiai miško ir
žemės ūkio augalų kenkėjai. Pastaraisiais
metais Lietuvoje reti, sporadiški.
Lietuvoje 2 rūšys: M. melolontha L.,
1—5 (V); M. hippocastani Fabr., 3—5
(III).
Paprastasis grambuolys. M. melolontha
L. Kūnas 20—31 mm (201, 202 pav.,b),
pigidiumas juodas arba rudas, palaipsniui
siaurėjantis į gana plačią, gale su ly­
giagrečiais šonais, ataugą. Kūnas juodas,
apaugęs pilkšvais plaukeliais. Antsparniai
geltonai rudi. Priešnugarėlė ir skydelis
juodi. Antsparniuose, be iškilios briaunelės
formos siūlės, yra keturios išilginės briau­
nelės. Patino antenų buoželės plokštelės
206
ištįsusios, patelių — trumpos, kompak­
tiškos.
Lietuvoje lengvose dirvose dar neseniai
buvo labai gausus ir žalingas. Pastarai­
siais metais ne toks gausus, lokalus. Vys­
tosi atvirose vietose, nedirvonuojančioje
žemėje. Generacijos trukmė — 4 metai.
Masiškai skraido V—VI (kas 5 metai)
laukuose, brūzgynuose, miškų pakraščiuo­
se, soduose, medelynuose.
Miškinis grambuolys. M. hippocastani
Fabr., 3—5 (III). Kūnas 22—26 mm
(202 pav., c). Pigidiumas palyginti trum­
pas, siauras, galas kiek paplatėjęs. Ant­
sparniai rudai geltoni. Antenos, priešnu­
garėlė ir kojos rusvos. Galva ir priešnu­
garėlė apaugę gelsvais plaukeliais. Ant­
sparniai su keliomis iškiliomis briaunelė­
mis, apaugę balsvais, prigludusiais plau­
keliais.
Lietuvoje retesnis už paprastąjį gram­
buolį, lokalinis, dažniau aptinkamas piet­
rytinėje Respublikos dalyje. Skraido ge­
gužės pradžioje, kiek anksčiau už papras­
tąjį grambuolį. Generacijos trukmė —
5 metai. Lervos vystosi po pušaičių la­
ja, dirvonuojančiuose bei piktžolėtuose
plotuose. Žalingas.
Šeima. Plokštėtausiai. Scarabaeidae 207
Gentis relė su trumpais šviesiais ir retais plau­
keliais, augančiais tarp žvynelių; antspar-
Hoplia III. nių plaukeliai trumpesni ir retesni. Prieš­
nugarėlės šoniniai kraštai su ilgais, šeriš-
Vidutinio dydžio, trumpi ir kresni va­ kais plaukais.
balai. Viršutinė pusė apaugusi žalsvais, Lietuvoje dažnesnis pajūryje (197
pilkais ar sidabrinio atspalvio žvyneliais. pav.). Lervos vystosi lengvoje smėlio ir
Užpakalinių blauzdų viršūnės be pentinų. priesmėlio dirvoje. Vabalai sugaunami
Priekinis priešnugarėlės kraštas be odiško VI—VII mėn., arčiau vandens telkinių,
randelio. Nagai, ypač užpakalinių letenų, ant įvairių augalų, ypač ant karklų.
nevienodo ilgio. Vidinis nagas (priekinių
letenų išorinis) plonas, trumpas arba jo
visai nėra. Gentis
Lervos vystosi lengvose smėlio ir prie­
smėlio dirvose. Vabalai skraido V—VI, Oryctes III.
sugaunami ant žolinių augalų ir karklų
lapų. Vabalas raganosis. O. nasicornis L., 2—5
(III). Kūnas 25—40 mm (204, 205, 206
Lietuvoje2 rūšys* (1 ? rūšis ieškotina): pav., b, c), išgaubtas, stambus, žvilgantis,
H. parvula Kryn., 1, 3, 5 (III); H. gra- rudai kaštoninis. Viršutinė pusė plika. An-
minicola Fabr., 3—5 (III) (197 pav.).
Žaliažvynis grambuoliukas. H. parvula
Kryn. Nedidelis, 6—8 mm (203, 206 pav.,
a) vabalas. Kūną dengia žalsvai sidab­
riški, žalsvai auksiški ar žalsvai melsvi,
tankūs žvyneliai. Todėl juodai rudas ar
juodas kūnas matomas tik tose vietose,
kur nusitrynę žvyneliai. Užpakalinių kojų
letenų nago vidinė pusė be griovelio.
Antenos iš 9 narelių. Galva ir priešnuga-
* 1980 m. birželio mėn. Varėnos raj. aptiktas
H. farinosa L. Pagal rūšies bendrą arealą, į Lietu­
vą, matyt, užklydo atsitiktinai. Sz. Tenenbaum’as
[71] taip pat nurodo, jog šis vabalas aptiktas 204 pav. Vabalas raganosis (Oryctes nasicornis),
Vilniaus krašte. patinas
203 pav. Žaliažvynis grambuoliukas (Hoplia par­ 205 pav. Vabalas raganosis, patelė
vula)
Antšeimis. Plokštėtausiniai. Scarabaeoidea
206 pav. Plokštėtausiai: a — Hoplia parvula; b —
Oryctes nasicornis (patinas); c — patelė
tenų pirmasis narelis, priekakčio kraštai,
priešnugarėlės šoniniai kraštai, apatinė
kūno pusė ir kojos apaugę rusvais plau­
keliais. Antsparniai lygūs, žvilgantys, be
taškų. Patino priešnugarėlė su dideliu ky­
šuliu, jo kraštai kampuoti; galva su stam­
biu atgal lenktu ragu. Patelių ragas trum­
pas ir bukas.
Lietuvoje lokalus sinantropas. Stambios
sukumpusios lervos vystosi komposto bei
pūvančių medžių pjuvenų krūvose, todėl
sporadiškai, gausiau aptinkamas prie
lentpjūvių. Pietiniuose Europos rajonuose
vystosi miškuose, trūnijančiuose lapuočių
medžių kelmuose ir šaknyse. Generacijos
trukmė 3—4 metai. Afagai, skraido prie­
blandoje VI—VIII. Skrenda į šviesą. Vie­
na patelė padeda apie 34 kiaušinius.
Gentis
Valgus Sc ri ba
Smailapilvis grambuoliukas. V. hemipte-
rus L., 2—5 (II). Kūnas 6— 10 mm
(208 pav., a, b) , paplokščias, apaugęs bals­
vais ir juodais žvyneliais. Antenos iš 10,
buoželė — iš 3 narelių. Priekinėje prieš­
nugarėlės dalyje yra dvi pailgos briau­
nelės, viduryje ir šonuose didoki, gana
gilūs įspaudimai. Priešnugarėlės kraštai
dantyti, skydelis ištįsęs. Antsparniai ovalūs,
208
trumpi ir plokšti su pastebimomis vagutė­
mis. Patino kūnas kresnas, pigidiumas kiek
išgaubtas, viršūnė suapvalėjusį. Patelės kū­
nas siauresnis, pigidiumas stambesnis,
užpakalinė dalis su didele apvalia įduba,
viršūnė ištįsusi į ilgą, dantytą kiaušdėtę.
Lietuvoje lokalus (197 pav.). Lervos
vystosi senų trūnijančių lapuočių medžių
medienoje. Generacijos trukmė — vieneri
metai. Vabalai skraido vasarą. Dieną ap­
tinkami ant įvairių žolinių ir sumedėjusių
augalų žiedų.
Gentis
Trichius Fabr.
Raštuotasis auksavabalis (grambuoliu­
kas). T. fasciatus L. 1—5 (III). Kūnas
9—14 mm (207, 208 pav., c), platus,
kiek išgaubtas. Galva, priešnugarėlė, sky-
207 pav. Raštuotasis auksavabalis (Trichius fas­
ciatus)
Seimą. Plokštėtausiai. Scarabaeidae 209
c
208 pav. Plokštėtausiai: a — Valgus hemipterus antsparniai ir pigidiumas su baltomis ak-
(patinas); b — patelė; c — Trichius fasciatus
somiškomis dėmelėmis. Galva ir priešnu­
delis, pigidiumas ir kūno apačia juodos garėlė su giliais, stambiais taškais. Ant­
spalvos, apaugę tankiais pasišiaušusiais, sparniai su stambiais taškais, skersinėmis
raukšlelėmis ir neryškiomis išilginėmis
gelsvais ar pilkšvais plaukeliais. Antspar­
niai matiniai, gelsvai oranžiniai, jų siūlė, dviem ar trim taškų eilėmis.
Saulėtomis (VI—VIII) dienomis aptin­
šoninis kraštas, pamatinė dalis, viršūnė ir
skersinis, pertrauktas prie antsparnių siū­ kami pamiškėje bei miško aikštelėse ant
stambesnių žolinių ir sumedėjusių augalų
lės, raištis, juodi. Juodo raiščio forma,
dydis ir išsidėstymas būna labai įvairūs. žiedų (209 pav.). Lervos vystosi trūni­
jančioje lapuočių medžių medienoje. 6.
Visoje Lietuvoje aptinkama pavienių
vabalų. Lervos vystosi trūnijančioje la­ Kryžanovskis Čepkeliuose lervų aptiko ir
trūnijančiuose pušų kelmuose. įrašytas į
puočių medienoje. Generacijos trukmė —
dveji metai. Saulėtomis vasaros dienomis Lietuvos raudonąją knygą.
miško pakraščiuose bei aikštelėse vabalai
laikosi ant stambesnių žolinių ir sumedėju­
sių augalų žiedų. Spalva ir piešiniu pa­
našūs į kamanes (mimikrija).
Gentis
Gnorimus Serv.
Vidutinio dydžio vabalai. Kūnas plikas.
Priekinių kojų letenų pirmoji narelio vir­
šūnė be ataugos. Priekinių kojų blauzdų
išorinė pusė su 1—2 danteliais. Priešnuga­
rėlė be gumburėlių. Patinų vidurinių kojų
blauzdos kreivos, „S“ formos.
209 pav. Kai kurių plokštėtaūsių (Scarabaeidae)
Lervos vystosi trūnijančioje lapuočių radimvietės Lietuvoje: 1 — Gnorimus variabilis;
medienoje, vabalai aptinkami ant žiedų. 2 — Osmoderma eremitą; 3 — Epicometis hirta;
4 — Oxythyrea funesta; 5 — Netocia lugubris;
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina). 6 — N. fieberi; 7 — N. aeruginosa
Aštuoniataškis auksavabalis. G. variabi-
lis L. (octopunctatus Sieb.), 2—5 (II).
Kūnas 17—22 mm (211 pav., a), ma­
tinis, juodas, be spalvingo metališko at­
spalvio, truputį išgaubtas. Priešnugarėlė,
14. 1834
Antšeimis. Plokštėtausiniai. Scarabaeoidea
Gentis
Osmoderma Serv.
Niūraspalvis auksavabalis. O. eremitą
Scop., 2—5 (II). Kūnas 22—32 mm
(211 pav., b), juodas ar juodai rudas,
plikas, kiek metališko atspalvio. Priešnu-
garėlė daug siauresnė už antsparnius, sky­
delis ilgas, trikampiškas, viršūnė smaili.
Antsparniai lygūs, retai taškuoti, pečių
gumburėliai išsikišę. Patino priešnugarėlės
vidurinė dalis su pailga ryškia įduba,
iš šonų apribota smailiomis briaunelė­
mis. Pigidiumas platus, išgaubtas ir pli­
kas, šonuose su 2 įdubimais.
Lietuvoje retas (209 pav.). Aptinkama
pavienių vabalų. Lervos vystosi trūni­
jančioje gluosnių, drebulių, liepų ir kitų
lapuočių medžių medienoje. Generacijos
trukmė — dveji treji metai. Vabalai skrai­
do dieną (V—VIII), aptinkami pamiškėse
ir miško aikštelėse ant įvairių žiedų. Tu­
ri deguto kvapą. įrašytas į Lietuvos rau­
donąją knygą.
Gentis
Epicometis Burm.
Gauruotasis auksavabalis. E. hirta Poda,
1 (I). Kūnas 8— 11 mm (210, 211 pav.,
c) . Viršutinė pusė juoda arba juodai ruda,
211 pav. Plokštėtausiai: a — Gnorimus variabilis; b — Osmoderma eremitą; c — Epicometis hirta
210
210 pav. Gauruotasis auksavabalis (Epicometis
hirta)
be metališko atspalvio, apaugusi ilgais
pasišiaušusiais plaukeliais. Antsparniai
plokšti su ryškiais pečių gumburėliais, 5
neryškiomis taškų eilėmis ir su balsvomis,
aksomiškomis dėmelėmis, kurių skaičius,
dydis, išsidėstymas yra nepastovūs. Skyde­
lio viršūnė smaili. Priešnugarėlės viduri­
nė dalis su pailga, lygia briaunele. Gal­
va grūdėtai taškuota. Kūno apačia (išsky­
rus pilvelio sternitus) apaugusi ilgais, vilną
primenančiais plaukeliais.
Lervos vystosi drėgnokoje dirvoje, min­
ta pūvančiomis šaknimis. Vabalų aptinka­
ma pavasarį ant žolinių augalų ir krūmų
žiedų (209 pav.).
Šeima. Plokštėtausiai. Scarabaeidae 21
Gentis Gentis
Oxythyrea Muls. Netocia Costa (Potosia Muls.)
Kvapusis auksavabalis. O. funesta Poda, Stambūs ir platūs, žalios, žaliai auksiš-
1, 3, 5 (I). Kūnas 8—12 mm (214 pav., kos arba žaliai bronzinės spalvos, metalo
a), juodas arba juodai žalsvas, kartais žvilgesio vabalai (212 pav.). Vidukrūtinė­
bronzinio atspalvio. Priešnugarėlė netai­ lės ataugos tarp vidurinių dubenėlių galas
syklingai taškuota, su 6 baltomis dėmelė­ suplotas ir aiškiai paplatėjęs. Antenos iš
mis, išsidėsčiusiomis dviem išilginėmis ei­ 10, buoželė — iš 3 narelių. Šoninio ant­
lėmis. Antsparniai su 5 neryškiomis taškų sparnių krašto priekinė dalis su išilgine
eilėmis, netaisyklingai išsidėsčiusiomis išpjova, pro ją vabalai iškiša plėvelinius
balsvomis dėmelėmis ir retais ilgais plau­ sparnus.
keliais. Kūno apačia plaukuota, pilvelio Lervos vystosi trūnijančioje lapuočių
sternitai dėmėti. medžių medienoje, dirvoje prie pūvančių
Lietuvoje aptinkamas piečiau Kauno medžių šaknų arba skruzdėlynuose. Va­
(209 pav.). Lervos vystosi dirvoje, minta
balai skraido tik saulėtomis dienomis. Ap­
augaliniu detritu. Pavienių vabalų sugau­ tinkami ant įvairių, dažniausiai stambia-
nama birželio mėn. ant įvairių augalų
žiedų. Per Lietuvą eina kvapiojo auksa-
vabalio arealo šiaurinė riba.
Gentis
Cetonia Fabr.
Paprastasis auksavabalis (bronzinukas).
C. aurata L., 1—5 (IV). Kūnas 14—20
mm (214 pav., b), kresnas, metalo bliz­
gesio, viršutinė pusė žalios, žaliai auksiš-
kos, žaliai bronzinės ar žaliai violetinės
spalvos; apatinė pusė vario raudonumo.
Antsparniai su 2 kiek iškilusiomis briau­
nelėmis ir su balsvomis skersinėmis siau­
romis dėmelėmis. Šoninio antsparnių kraš­
to priekinė dalis su išilgine išpjova, todėl
vabalas gali išskėsti plėvelinius sparnus 212 pav. Auksavabalis (Netocia aeruginosa)
nepakėlęs antsparnių. Pastarieji išilgai
siūlės yra suaugę. Skydelio viršūnė ap­
vali. Vidukrūtinėlės atauga tarp viduri­
nių kojų dubenėlių siaura, plika, galas
buožiškas.
Lietuvoje dar neseniai buvo labai daž­
nas, pastaraisiais metais lokalus ir gana
retas. Skraido saulėtomis (VI—VII) die­
nomis. Aptinkama ant žolinių, ypač skė­
tinių augalų ir įvairių krūmų, ypač erškė-
tinių, žiedų. Taip pat prie ištekančių ir
rūgstančių beržo bei ąžuolo sulčių. Lervos
vystosi trūnijančioje įvairių lapuočių me­
džių medienoje. 213 pav. Dėmėtasis auksavabalis (Netocia metallica)
M*
 Šeima. Karnavabaiiai. Eucinetidae 213
Antšeimis. Skiautvabaliniai. Dascilloidea 212

Gyvena drėgnose tamsiose vietose,

dumblingame dirvožemyje, pūvančiose
augalų liekanose, po nukritusiais pūvan­
čiais lapais, miško paklotėje.
Šeima ištirta nepakankamai. Pasau­
lyje aptikta tik apie 70 rūšių; Lietu­
voje 2 rūšys (3 rūšys, priklausančios 215 pav. Taškavabalis; Clambus armadillo
Clambus genčiai, ieškotinos).
216 pav. Karnavabalis; Eucinetus haemorrhoidalis

Gentis mis. Užpakaliniai dubenėliai labai dideli,

įžambūs su pilnais, stambiais šlaunų dang­
Clambus Fisch, v. Wald. čiais.
Labai smulkūs vabalai. Galva kiek siau­ Vystosi ir gyvena po trūnijančių me­
resnė už priešnugarėlę. Antenos iš 9 na­ džių žieve. Labai vikrūs; ištikus pavojui,
214 pav. Plokštėtausiai: a — Oxythyrea įunesta; Antšeimis relių, išaugusių prie pat akių, kaktos va­ vartaliojasi kulversčia ir šokinėja, pana­
b — Cetonia aurata; c — Netocia metallica šiai kaip dygliavabaliai (Mordellidae).
gutėje. Skydelis didelis. Priešnugarėlės
žiedžių augalų žiedų bei prie ištekančių
Skiautvabaliniai priekinis ir užpakalinis kraštai su įlin­ Pasaulyje apie 30 rūšių, Lietuvoje 1
kiais. Vidukrūtinis su kyliu. Pilvelyje yra rūšis. Kai kurie autoriai karnavabalius
medžių (beržo, ąžuolo) sulčių. jungia su liūnvabalių (Helodidae) šeima.
Lietuvoje aptiktos 4 rūšys (1 ? rūšis Dascilloidea 5 stemitai.
ieškotina): N. lugubris Hbst. (marmorata Lietuvoje 2 rūšys (2 rūšys ieškotinos):
Fabr.,), 2—5 (II) (209 pav.); N. me­ Skiautvabalinių antšeimiui priklauso 4 C. armadillo Deg., 5 (I); C. minutus
tallica Hbst. (cuprea Fabr.), 1—5 (III); šeimos: taškavabaliai (Clambidae), karna- Sturm, 4, 5 (II)*. Gentis
N. fieberi Kraatz, 5 (I); N. aeruginosa vabaliai (Eucinetidae), liūnvabaliai (He- C. armadillo Deg. Kūnas 0,9 mm (215
Drury, 5 (I). lodidae) ir skiautvabaliai (Dascillidae). pav.), plačiai ovalus, juodas. Priešnugarė­ Eucinetus Germ.
N. fieberi ir N. aeruginosa pavienių lės siauras šoninis kraštelis geltonas. Kū­
no viršus apaugęs smulkiais, pilkšvais, Paprastasis karnavabalis. E. haemorrhoi­
aptikta Lietuvos pietinėje dalyje (209 dalis Germ. (haemorhous Duft.), 4 (I).
pav.). Per Lietuvą eina šių vabalų arealo kiek pasišiaušusiais plaukeliais.
Kūnas 2,8—3,5 mm (216 pav.), pailgai
šiaurinė riba. N. lugubris įrašytas į Lietu­ 26 šeima Gyvena po pūvančiomis augalų lieka­
kiaušiniškas, išgaubtas, juodai rudas, kiek
vos raudonąją knygą. nomis ir nukritusiais lapais (220 pav.).
Taškavabaliai blizgantis, apaugęs labai smulkiais juodais
Dėmėtasis auksavabalis. N. metallica plaukeliais. Antenos, kojos, iš dalies ir
Hbst. Kūnas 14—23 mm (213, 214 pav., 27 šeima antsparnių viršūnės rūdžių raudonumo.
c), dažniausiai tamsiai žalias, kiek meta-
Clambidae
Galva palenkta, iš viršaus nematoma.
liškai violetinio arba rudo atspalvio. Kūno Tai labai smulkūs (0,5—r l,8 mm) va­ Karnavabaiiai Priešnugarėlė trumpa ir labai plati, už­
apačia žalsvai ar rausvai violetinė, apau­ balai. Kūnas išgaubtas, galva didelė, pa­ pakalinė dalis suapvalėjusį, į priekį siau­
gusi šviesiais plaukeliais. Antsparniuose lenkiama, kaip ir trumpa skersinė prieš- Eucinetidae rėjanti, tampriai prigludusi prie antspar­
visuomet yra balsvų arba rudų netaisyk­ nugarėlė, į apačią, todėl vabalai gali su­ nių, truputį taškuota. Antsparniai su ryškia
lingų dėmelių, priešnugarėlėje jos labai siriesti į kamuolį. Antenos trumpos iš Karnavabalių kūnas pailgai elipsiškas arba priesiūline vagute ir smulkiais, tankiais
mažos arba jų nėra. Ties visų kojų sąna­ 8 ar 10 narelių, su neaiškia dvinare kiaušiniškas, išgaubtas, kietas, tankiai taš­ skersiniais brūkšneliais. Antsparnių viršū­
riais yra gelsvi arba rudi, apaugę labai buožele. Antsparniai be epipleurų. Užpa­ kuotas ir apaugęs smulkiais plaukeliais. nės suapvalėjusios.
smulkiais plaukeliais ploteliai. kaliniai dubenėliai aiškiai skersiniai, jie Galva palinkusi į apačią. Antenų antra­ Aptinkamas po trūnijančių medžių žie­
Lietuvoje dažniausia šios genties rūšis. tarpusavyje liečiasi ar beveik liečiasi, šlau­ sis narelis ilgesnis už kitus narelius. Vidu­ ve. Leg. M. Mastauskas, 1964 06 10 Ka­
Lervos vystosi trūnijančioje medienoje nų dangčiai dideli, po jais gali paslėpti rinių ir užpakalinių blauzdų viršūnės pa- čerginėje (220 pav.).
ir skruzdėlių Formica rufa bei Campono- užpakalines šlaunis ar net visas kojas. platėjusios ir įžambios lyg nupjautos.
tus herculeanus skruzdėlynuose. Vabalai Letenos iš 4-4-4 narelių. Blauzdų viršūnės, taip pat ilgų letenų pir­
skraido saulėtomis (VI—VIII) dienomis, Lervos verpstiškos, krūtinės segmentai mųjų narelių viršūnės su spygliukų eilė- k
aptinkami ant žolinių, ypač skėtinių, au­ stambiausi, kojos trumpos, letena iš vieno
galų ir krūmų žiedų. narelio. Šalia galinio antenų narelio yra
pridėtinis narelis. Viršutinė lūpa ryški. * A. Palionis [61] ir A. Meržijevskis (kolek­
cijos) nurodo, jog Clambus minutus Sturm gyvena
Analinis sternitas karpelės formos. Cerkų Lietuvoje.
nėra.
Antšeimis. Skiautvaballniai. Dascilloidea
28 šeima
Liūnvabaliai
Helodidae ( Cyphonidae)
Nedideli (ilgis ne didesnis kaip 6 mm),
dažniausiai gelsvi, ovalūs, apaugę švel­
niais plaukeliais vabalai. Antenos šeriš-
kos arba pjūkliškos. Priekiniai dubenė­
liai dideli, susiliečiantys, užpakaliniai —
su nedideliais šlauniniais dangčiais. Lete­
nos penkianarės, be skiautelių.
Lervos plokščios, vėdarėlio formos su
labai ilgomis, plonomis antenomis. Burnos
organai sudėtingos sandaros, būdinga mo­
difikuota gomurio išauga (hypopharynx),
kurios neturi visų kitų vabalų lervos.
Vabalų aptinkama pelkėse, šlapiose pie­
vose, upių ir ežerų pakrantėse. Lervos
gyvena stovinčiuose ir tekančiuose vande­
nyse, šliaužioja vandens telkinio dugnu
ar povandeninių augalų stiebeliais. Kvė­
puoja atmosferos oru, kurio atsargas lai­
ko trachėjose. Lervos labai ėdrios, minta
vandens telkinio dugne esančiu detritu,
tačiau kai kurių genčių paskutinės sta­
dijos lervos yra plėšrios. Prieš virsdamos
lėliukėmis, lervos išropoja iš vandens ir
krante išsirausią urvelį. Per metus išsi­
vysto viena generacija.
Pasaulyje žinoma daugiau kaip 1200
liūnvabalių rūšių, paplitusių daugiausia
tropikų ir subtropikų srityse. Vidurio Eu­
ropoje aptinkama tik 20 rūšių. Lietuvoje
16 rūšių, ieškotinos 3—4.
Lietuvoje liūnvabalius tyrė Vidm. Mon-
sevičius.
Gentis
Elodes Latr. (Helodes auct.)
Ovalūs, 4—6 mm ilgio vabalai. Priešnu-
garėlės priekinis kraštas paprastas, pama­
tinės dalies kiekvienoje pusėje yra duo­
butė. Trečiasis antenų narelis mažesnis
už antrąjį. Užpakalinių letenų pirmasis
narelis tokio pat ilgio kaip visi kiti kartu
paėmus.
Aptinkami upių pakrantėse ant žolinių
214
augalų, lervos gyvena tekančiuose van­
denyse.
Lietuvoje 1 rūšis (ieškotinos 1—2 rū­
šys).
E. minuta L., 5 (I). Kūnas 4,5—6 mm
(217 pav., a), rusvai gelsvas, antsparnių
viršūnė neretai juosva. Plačiausia priešnu-
garėlės vidurinė dalis.
Paplitęs visoje Europoje. I. Roubal
[103] nurodo, jog gyvena Lentvario apy­
linkėse.
Gentis
Microcara Thoms
M. testacea L., 1—5 (IV). Kūnas 5—
5,5 mm (217 pav., b), ovalus, rusvai
gelsvas. Priešnugarėlė 2—2,5 karto pla­
tesnė už ilgį, pamatinė dalis be duobučių,
kartais su tamsia dėme ties viduriu. Tre­
čiasis antenų narelis ilgesnis už antrąjį.
Užpakalinių letenų pirmasis narelis trum­
pesnis negu visi kiti kartu paėmus.
Lervos gyvena stovinčiuose vandenyse,
dažniausiai mišku apaugusiose žemapel­
kėse ir tarpinėse pelkėse.
Plačiai paplitęs Europoje. Lietuvoje
dažnas šlapiuose biotopuose.
Gentis
Cyphon Payk.
Kūnas pailgai ovalus, 2—3,5 mm ilgio,
rusvai gelsvas. Priešnugarėlės priekinis
kraštas su išėma. Antenos šeriškos, jų
pirmasis narelis beveik dvigubai storesnis
už antrąjį. Užpakalinių letenų pirmasis
narelis trumpesnis už visus kitus kartu
paėmus. Rūšys tarpusavyje labai pana­
šios, jas galima atskirti tik pagal patinų
ir patelių genitalijas.
Suaugėliai aptinkami ant augalų, au­
gančių drėgnose vietose ir užpelkėjusių
miškų paklotėje. Lervos gyvena stovin­
čiame vandenyje.
Lietuvoje 10 rūšių: C. coaretatus Payk.
(paykulli Guer.), 3, 5 (III); C. hilaris
Nyh., 3, 5 (II) (220 pav.); C. kongs-
bergensis Munst., 3—5 (III) (220 pav.);
Šeima. Liūnvabaliai. Helodidae
217 pav. Liūnvabaliai: a — Elodes minuta; b —
Microcara testacea; c — Cyphon padi
C. ochraceus Steph., 3—5 (III); C. padi
L., 2—5 (V); C. palustris Thoms., 5
(II); C. phragmiteticola Nyh., 4 (II);
C. pubescens F., 2—5 (IV); C. puneti-
pennis Sharp, 3, 5 (II); C. variabilis
Thunb., 3, 5 (IV).
C. padi L. Nuo visų kitų genties rū­
šių skiriasi dydžiu (mažas, 2,3—2,5 mm)
(217 pav., c). Euritopinė higrofilinė rūšis,
paplitusi visoje Europoje.
Gentis
Prionocyphon Redtb.
P. serricornis Müll, 3, 4 (II). Kūnas
3,5—4,5 mm (218 pav., b), ovalus, iš­
gaubtas, rausvas. Antenos pjūkliškos, jų
pirmasis narelis daug storesnis už kitus,
antrasis ir trečiasis nareliai labai maži.
Užpakalinių letenų pirmasis narelis ne
trumpesnis už visus kitus kartu paėmus.
Vabalai dažniausiai aptinkami ant senų
medžių kamienų ir žievės plyšiuose, pa­
prastai netoli vandens. Aktyvūs naktį. Ler­
vos gyvena į vandenį nuvirtusių ąžuolų,
uosių, guobų, kitų lapuočių medžių žievės
plyšiuose.
Paplitęs visoje Europoje. Lietuvoje
retas (220 pav.). Rastas Žuvinto rezer­
vate ir ties Ukmerge.
215
Gentis
Scirtes III.
Kūnas 3—3,5 mm, platus, ovalus. Už­
pakalinės šlaunys sustorėjusios (kojos šo­
kamosios), užpakalinės blauzdos su ilgais
pentinais.
Aptinkami įvairiuose šlapiuose bioto­
puose; lervos gyvena stovinčiuose van­
denyse.
Lietuvoje 2 rūšys: S. hemisphaericus
L., 1, 5 (III); S. orbicularis Panz., 3,
4 (I).
Scirtes hemisphaericus L., 1, 5 (III).
Kūnas 3—3,5 mm (218 pav., a), rusvai
juodas, antenų pamatiniai nareliai ir kojos
(išskyrus užpakalines šlaunis) gelsvai rus­
vi. Antsparniai blizgantys, lygūs, tankiai
taškuoti.
Paplitęs Europoje ir Sibire. Lietuvoje
aptinkamas pelkėse ant žolinių augalų.
a b
218 pav. Liūnvabaliai: a — Scirtes hemisphaericus;
b — Prionocyphon serricornis
Antšeimis. Kamuolvabaliniai. Byrrhoidea
29 šeima
Skiautvabaliai
Dascillidae
Vidutinio dydžio, siauri, pailgi vabalai.
Letenos iš 5 narelių. Nareliai širdiški;
keturi pirmieji priekinio krašto apačioje
su didokomis skersinėmis odiškomis skiau­
telėmis (19 pav., d). Antenos iš 11 na­
relių, siūliškos, antrasis narelis mažas,
trečiasis — ištįsęs. Priešnugarėlė skersinė,
priekinė dalis siauresnė. Skydelis trikam-
piškas. Antsparniai pridengia visą pilvelį,
tankiai, padrikai taškuoti ir su gilesnių
tankių taškų eilėmis. Pilvelis iš 5 ster-
nitų. Šlauniniai dangčiai nedideli, išorėje
susiaurėję.
Aptinkami ant žolinių augalų žiedų,
lervos (135 pav., g) vystosi drėgnoje
dirvoje, minta žolinių augalų šaknimis.
Pasaulyje žinoma apie 400 rūšių. Lie­
tuvoje 1 rūšis.
Gentis
Dascillus Latr.
Paprastasis skiautvabalis. D. cervinus L.,
3 (UI). Kūnas 10— 13 mm (219 pav.),
šonai lygiagretūs. Patinas juodas, apaugęs
tankiais pilkšvais plaukeliais; patelės ant­
sparniai, antenos ir kojos gelsvai rudi.
Kūno viršutinė pusė apaugusi tankiais
gelsvais plaukeliais. Galinio letenos na­
relio pado odiška skiautelė įskelta.
Lervos gyvena dirvoje, ypač durpin­
gose pievose, minta žolinių augalų šak-
219 pav. Skiautvabalis; Dascillus cervinus
216
nimis, kartais gali kenkti žemės ūkio au­
galams. Vabalai skraido V—VI. Aptin­
kami drėgnose pievose ir prie vandens
ant įvairių augalų žiedų.
Antšeimis
Ka muol vabaliniai
Byrrhoidea
Lietuvos faunoje kamuolvabalinių antšei-
miui priklauso tik viena šeima.
30 šeima
K am uolvabaliai
Byrrhidae
Tai smulkūs ir vidutinio dydžio (Lietuvoje
2—13 mm) vabalai. Kūnas trumpai ova­
lus arba kiaušiniškas, labai išgaubtas. Gal­
vos iš viršaus nematyti arba matyti tik
priekinis jos kraštas. Prieškrūtinėlėje yra
kyšulys; kai galva įtraukta į prieškrūtinį,
jis dengia iš apačios burnos organus. Kojos
trumpos, plokščios. Šlaunys paslepiamos
apatinės kūno pusės įdubose, blauzdos —
apatinės šlaunų dalies vagutėse, letenos —
apatinės blauzdų pusės įdubose. Antenos iš
11 narelių su aiškia buožele ar laipsniškai
storėjančios į viršūnę. Letenos iš 5-5-5
narelių, tik Curimopsis genties visos le­
tenos keturnarės (4-4-4). Antsparniai
su taškų eilėmis arba taškuotomis vagutė­
mis, bet be priesiūlinės vagutės. Kai kurių
rūšių antsparniai išilgai siūlės suaugę, to­
dėl jos neskraido. Kūno viršus apaugęs
juodais, pilkšvais, rudais arba žalsvais,
švelniais plaukeliais; jie kartais sudaro
piešinį. Kai kada antsparniai apaugę buo-
žiškais šereliais. Kartais būna pliki. Daž­
niausiai juodi ar rudi, kai kurie žalsvi
metalo žvilgesio.
Lervos (135 pav., h) cilindriškos, su-
sirietusios, su stambiu prieškrūtiniu ir
analiniu segmentu. Kojos trumpos.
Slapūs. Paprastai aptinkami smėlėtose
sausose dirvose, tarp samanų, po akme­
Šeima. Kamuolvabaliai. Byrrhidae 217
nimis, miško paklotėje, kopose. Minta
augaliniu detritu ir samanomis. Lervos
gyvena dirvoje.
Pasaulyje aprašyta apie 700 rūšių.
Lietuvoje 12 rūšių (1—2 rūšys ieškoti­
nos).
Gentis
Limnichus Latr.
Mažylis kamuolvabalis. L. pygmaeus
Sturm, 4 (I). Kūnas 1,5—1,8 mm (221
pav., a), juodas, apaugęs labai smulkiais
gelsvai pilkais arba rudai pilkšvais plau­ 220 pav. Kai kurių taškavabalių (Clambidae),
keliais. Antsparniai su švelniais, padrikais karnavabalių (Eucinetidae), liūnvabalių (Helodi-
dae) ir kamuolvabalių (Byrrhidae) radimvietės
taškais, priesiūlinės taškų eilės nėra. Sky­ Lietuvoje: 1 — Clambus armadillo; 2 — Eucine-
delis pailgas, mažas. Priešnugarėlės šoni­ tus haemorrhoidalis; 3 — Cyphon hilaris; 4 — C.
nio randelio iš viršaus nematyti. kongsbergensis; 5 — Prionocyphon serricornis; 6 —
Aptinkami vandens telkinių krantuose; Simplocaria semistriata; 7 — Morychus aeneus;
8 — Byrrhus fasciatus; 9 — Porcinolus murinus;
minta augalinėmis liekanomis (leg. A. 10 — Curimopsis setigera
Meržijevskis).
Gentis
Simplocaria Steph.
Juostuotasis kamuolvabalis. S. semistriata
Fabr., 1, 2 (I). Kūnas 2,5—3,0 mm
(221 pav., b), juodas, kartais tamsiai
rudas, stipriai išgaubtas, apaugęs švelniais
plaukeliais. Antsparnių vagutės gilios ir a b c
aiškios. Išilgai antsparnių siūlės taškų eilės 221 pav— Kamuolvabaliai: a — Limnichus pyg­
nėra. Antenų septintasis ir aštuntasis (ar maeus; b — Simplocaria semistriata; c — Morychus
tik aštuntasis) nareliai kiek platesni už aeneus
pirmuosius narelius, todėl trinarė buoželė sparniai be ryškių pečių gumburėlių, prie
neryški. Antsparnių epipleuros iki pakrū- pamato su neryškia priesiūline vagute,
tinėlės užpakalinio krašto, palaipsniui dažniausiai žalsvi, metalo žvilgesio, tačiau
siaurėja. žvilgesį maskuoja gana tankūs rudi arba
Aptinkamas sausose smėlėtose vietose balsvi plaukeliai. Kai kada viršutinė pusė
po akmenimis, samanomis ir augalų lie­ bronzinė. Skydelis apaugęs tankiais bal­
kanomis (220 pav.). tais arba gelsvais plaukeliais. Blauzdos
gana plačios, plokščios, vidinis ir išorinis
kraštai lygiagretūs, išorinis kraštas aštrus,
Gentis apaugęs storais šereliais.
Gyvena smėlėtuose vandens telkinių
Morychus Er. krantuose (220 pav.).
Žalsvasis kamuolvabalis. M. aeneus Fabr.,
2—5 (III). Kūnas 3,2—4,8 mm (221 pav.,
c), pailgai ovalus, stipriai išgaubtas. Ant-
Antšeimis. Kamuolvabaliniai. Byrrhoidea
Gentis
Lamprobyrrhulus Ganglb.
Rutuliškasis kamuolvabalis. L. nitidus
Schall., 3, 5 (III). Kūnas 2,5—3,5 mm
(222 pav., a), trumpas, labai išgaubtas,
beveik rutuliškas. Viršutinė pusė žalsva,
kartais žalsvai bronzinė arba mėlynai ža­
lia, labai žvilganti, apaugusi plonais plau­
keliais. Kūno apačia juoda arba ruda,
kojos rudos. Pakrūtinėlės šonai su skersi­
nėmis įdubomis, kuriose telpa vidurinių
kojų blauzdos. Letenos plonos, jų tre­
čiasis narelis be skiautelės.
Aptinkami saulės apšildomose atvirose
smėlėtose vietose.
Gentis
Cytilus Er.
Kūnas apie 5,5 mm ilgio. Vagutės lete­
noms slėpti yra tik priekinių kojų blauz­
dų viršūnių vidinėje pusėje. Antsparniai
su švelniomis vagutėmis arba su neryškia
skulptūra; vagutės ryškesnės šonuose. Kū­
nas apaugęs švelniais plaukeliais. Kai gal­
va įtraukta, viršutinė lūpa nepridengta.
Pakrūtinyje duobučių vidurinių kojų
blauzdoms įdėti nėra.
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina).
Raibasis kamuolvabalis. C. sericeus
Forst., 1—5 (IV). Kūnas apie 4,5—5,5
mm (222 pav., b), juodas, paprastai žals­
vo atspalvio. Antsparniai plačiai kiauši-
niški, apaugę sidabriškais, rausvais ir juo­
dais plaukeliais, jie sudaro gana taisyk­
lingą šachmatinį piešinį. Po plaukeliais
kūnas juodas arba tamsiai rudas, tarp
dėmelių —- žalsvo atspalvio.
Paplitęs sausose pievose tarp samanų ir
neaukštų žolių.
Gentis
Byrrhus L.
Tai stambiausi šeimos vabalai. Kūnas iki
13 mm ilgio, kiaušiniškas, labai išgaubtas.
Forma ir spalva labai panašūs į kiškių ar
218
a b c
222 pav. Kamuolvabaliai: a — Lamprobyrrhulus
nitidus; b — Cytilus sericeus; c — Byrrhus pilula.
ožkų išmatas, ypač tada, kai pabaidyti
apsimeta negyvais ir antenas bei kojas
paslepia'po kūnu. Vagutės letenoms pa­
slėpti yra visose blauzdose, jų viršūninio
krašto išorinė pusė suapvalėjusį. Pakrūti-
nėlė su gilia įduba vidurinių kojų blauz­
doms paslėpti. Antsparniai su švelniomis
vagutėmis, apaugę švelniais plaukeliais.
Aptinkami drėgnokose smėlėtose vieto­
se, miškų pakraščiuose, aikštelėse, lauko
keliuose. Manoma, kad minta samanomis.
Lietuvoje 4 rūšys: B. arietinus Steff.,
3—5 (II); B. fasciatus Forst., 2,3,5 (II);
(220 pav.); B. pilula L., 1—5 (V); B.
pustulatus Forst., 2—4 (III).
Paprastasis kamuolvabalis. B. pilula L.
Kūnas 7,5—11,0 mm (222 pav., c), pail­
gas, ovalus, išgaubtas. Viršutinė kūno
pusė apaugusi pilkais, rudais ir juodais
plaukeliais. Poriniuose vagučių tarpuei­
liuose juodi plaukeliai sudaro pailgas
stačiakampes dėmeles. Apačia švelniai ir
netankiai grūdėta, žvilganti, apaugusi
švelniais plaukeliais. Priešnugarėlė su la­
bai smulkučiais taškeliais, švelniai raukšlė­
ta. Tarpai tarp taškų didesni už taškus.
Antsparniai plačiausi per vidurį. Juose
niekuomet nebūna baltos, pusmėnulio for­
mos, plaukuotos dėmelės. Kūno forma, dy­
dis, spalva, plaukuotumas yra labai ne­
pastovūs; išskiriama daug porūšių ir for­
mų.
Aptinkamas smėlio kopose, lauko ke­
liuose, pušynų pakraščiuose, smėlėtose
drėgnokose dirvose ten, kur auga sama­
nos arba netoli jų.
Dėmėtasis kamuolvabalis. B. pustulatus
Forst. Kūnas 6,2—7,3 mm (223 pav., a),
trumpas, kresnas. Priešnugarėlė labai tan­
kiai ir smulkiai taškuota. Tarpai tarp
Šeima. Kamuolvabaliai. Byrrhidae
taškų mažesni už taškus, neraukšlėti.
Priešnugarėlė paprastai apaugusi gelsvai
auksiškais plaukeliais. Antsparniai pla­
čiausi prieš vidurį. Kiek arčiau užpaka­
linės dalies, juodame antsparnių fone, yra
skersinė auksiškų, rudų ar pilkšvų plau­
kelių dėmė, apsupta tokios pat spalvos
plaukelių juostele.
Lietuvoje nedažnas, aptinkamas kartu
su paprastuoju kamuolvabaliu.
Gentis
Porcinolus Muls.
Raibasis kamuolvabalis. P. murinus Fabr.,
2,3 (II). Kūnas 4,0—5,0 mm (223
pav., b), juodas, trumpas, platus, labai
išgaubtas. Letenų trečiojo narelio apačio­
je nėra odiškų skiautelių. Antsparnių
buožiški šereliai trumpi, lanko formos, ne­
daug išsikiša už tankių plonų plaukelių.
Priekakčio priekinė dalis su neryškiu įlin­
kimu. Antenos palaipsniui į viršūnę sto-
rėja. Aptinkamas sausose smėlėtose vieto­
se, po augalų liekanomis, tarp samanų, po
akmenimis (220 pav.).
Gentis
Curimopsis Ganglb. (Syncalypta
Steph.)
Tai mažiausi kamuolvabaliai. Kūnas ne
ilgesnis kaip 3 mm. Letenos keturnarės.
Viršutinė pusė su pasišiaušusiais šereliais
ir tampriai prigludusiais apskritais ar ova­
liais žvyneliais. Antenos buoželė iš 2 na­
relių.
Lietuvoje 2 rūšys (1 rūšis ieškotina):
C. setigera III., 5 (I); C. paleata Er.,
3,5 (I).
Šeriuotasis kamuolvabalis. C. setigera
III. Kūnas 2,4—2,9 mm (223 pav., c),
rutuliškas, juodas arba žalsvas. Antenų
trečiasis narelis ilgesnis už ketvirtąjį. Kak­
ta be vagučių, tankiai taškuota. Priešnuga­
rėlė švelniai taškuota. Antsparnių nugari­
nėje dalyje vagučių tarpueiliai plokšti.
Kūno viršutinė pusė apaugusi pasišiau­
219
a b e
223 pav. Kamuolvabaliai: a — Byrrhus pustulatus;
b — Porcinolus murinus; c — Curimopsis setigera
šusiais ilgais ir į galą storėjančiais še­
reliais.
Gyvena saulės apšildomuose molio ir
smėlio dirvožemiuose, arti vandens arba
žvyrduobėse. Atrodo labai retas (220
pav.).
Antšeimis
Kabliavabaliniai
Dryopoidea
Kabliavabalinių antšeimiui priskiriamos 3
šeimos: pjūklavabaliai (Heteroceridae) ,
kabliavabaliai (Dryopidae) ir nendriava-
baliai (Elmidae).
31 šeima
Pjūklavabaliai (p jūk laūsiai)
Heteroceridae
Tai smulkūs (Lietuvoje 3—6 mm), pailgi,
plokšti vabalai. Priešnugarėlė nestandžiai
prigludusi prie antsparnių. Kūnas apaugęs
trumpais, gulsčiais ir ilgais pasišiaušusiais
plaukeliais; plaukeliai tamsiai rudame ar
juodame antsparnių ir priešnugarėlės fone
sudaro geltonai rudą, margą piešinį. Vir­
šutiniai žandai stambūs, išsikišę, dantyti,
išorinis kraštas su įpjova. Antenos iš 10—
11 narelių, pirmieji 2 nareliai trumpi
ir stori, trečiasis ir ketvirtasis — trumpi
ir ploni, kiti 6—7 nareliai trumpi, pla-
Antšeimis. Kabliavabaliniai. Dryopoidea
224 pav. Pjūklavabalis: Heterocerus fenestratus
tūs, pjūkliški. Antsparnių epipleuros be­
veik vertikalios, siekiančios antsparnių vir­
šūnes. Kojos, ypač priekinės blauzdos,
plačios, rausiamosios, jų išorinis kraštas
su stambiais chitininiais danteliais. Užpa­
kalinių kojų dubenėliai su šlauniniais
dangčiais. Visos letenos iš 4 narelių.
Lervos (135 pav., i), plokščios, turi
13 segmentų, galinis segmentas labai ma­
žytis; krūtinės segmentai platūs, daug
stambesni už pilvelio segmentus. Ribos
tarp segmentų ryškios. Krūtinės kojos pa­
prastos, su vienu nageliu.
Vabalai ir lervos gyvena ežerų bei
upių krantų drėgname dumble arba smul­
kiame smėlyje, kuriame rausia urvelius.
Minta detritu. Prieš virsdamos lėliukėmis,
lervos ropoja į sausesnį smėlį arba dumblą.
Užmynus ar užpylus vandeniu pjūkla-
vabalių urvelį, vabalai greitai išsirausią į
paviršių ir nuskrenda.
Pasaulyje apie 180 rūšių, Lietuvoje 7
rūšys; visos priklauso Heterocerus genčiai
(1 rūšis ieškotina).
Gentis
Heterocerus Fabr.
Vabalai geltonai ir rudai dėmėti. Antenos
iš 10 ar 11 narelių, nuo trečiojo ar penk­
tojo narelio — pjūkliškos. Kūno viršus
dažniausiai apaugęs pasišiaušusiais plau­
keliais. Išorinio viršutinių žandų krašto
viduryje yra didelis dantelis.
Vabalai ir lervos gyvena upių ir ežerų
pakrančių drėgname dumble ir smėlyje.
Lietuvoje 7 rūšys (1 rūšis ieškotina):
H. flexuosus Steph., 4, 5 (I); H. obso-
letus Curtis, 1 (I); H. marginatus Fabr.,
220
1, 4, 5 (I); H. fenestratus Thunb., 3, 5
(III); H. fusculus Kiesnw., 1, 4, 5 (I);
H. intermedius Kiesnw., 3 (I); H. his-
pidulus Kiesnvv., 3—5 (II).
Geltonšonis pjūklaūsis. H. fenestratus
Fabr. Kūnas 3—4,5 mm (224 pav.).
Priešnugarėlė su siaura šonine juostele,
dažniausiai ir antsparnių visas kraštas su
geltonu apvadu. Kojos geltonos, blauzdų
išorinis kraštas juosvas.
Gyvena upių ir ežerų pakrančių drėg­
name smėlyje ir dumble.
32 šeima
Kabliavabaliai
Dryopidae (Parnidae)
Anksčiau kabliavabalių (Dryopidae) šei­
ma buvo skirstoma j 2 pošeimius. Dabar
tai dvi savarankiškos šeimos: kabliava­
baliai (Dryopidae= Parnidae) ir nendria-
vabaliai (Elmidae= Limniidae). Šio
skirstymo prisilaiko ir autoriai.
Kabliavabaliams (Dryopidae) priklau­
so nedideli (2,5—10 mm), kresni, beveik
cilindriški ar kiek suploti, tankiai plau­
kuoti vabalai. Galva rutuliška, įtraukta
į prieškrūtinį, matoma tik jos priekinė
dalis. Antenos iš 7—11 narelių. Jos gali
slypėti grioveliuose, esančiuose tarp kak­
tos ir priekakčio; pirmasis narelis būna
ištįsęs, antrasis — paplatėjęs, kiti siauri,
skersiniai, plaukuoti. Priešnugarėlė tra­
pecinė, kai kada labai išgaubta, su išil­
ginėmis vagutėmis. Skydelis trikampiškas
ar pusiau apskritas. Antsparniai kieti, tar­
pusavyje tampriai susiglaudę. Antsparniai
gali būti su vagutėmis arba giliais taš­
kais. Pilvelyje yra 8 sternitai, tačiau ma­
toma tik 5. Priekinės ir vidurinės kojos
vienodos sandaros, užpakalinės turi šlau-
ninius dangčius, kurie dengia dubenėlius
ir šlaunų pamatus. Visos letenos iš 5
narelių (5-5-5).
Lervos (135 pav., j) 7—10 mm il­
gio, cilindriškos, pailgos, šonai lygiagre­
tūs. Lervų galva ovali, su 6 paprasto­
mis akutėmis. Antenos iš 3 narelių. Kojos
Šeima. Kabliavabaliai. Dryopidae
trumpos ir storos, nagai tvirti. Pilvelis
iš 10 segmentų.
Bionomija ištirta nepakankamai. Lie­
tuvoje gyvena stovinčiose pelkėse, upių
senvagėse, kūdrose, tvenkiniuose arba lė­
tai tekančio vandens telkinių pakrantėse.
Lervos ir vabalai yra augalėdžiai, mintą
augalų (Mentha, Glyceria, Carex, Sphag-
num) audiniais, taip pat smulkiais dumb­
liais. Patelės kiaušdėtė durklo pavidalo.
Pavasarį ar vasaros pradžioje kiaušinius
deda į vandens augalų audinius. Lervos
praeina 5 ar 6 vystymosi ūgius. Lė­
liukėmis virsta krantuose, drėgname smė­
lyje, tarp samanų ar prie pat vandens,
po akmenimis. Jauni vabalai sugaunami
pavasarį. Manoma, jog generacijos trukmė
dveji metai.
Pasaulyje kabliavabalių (siaurąja pras­
me) žinoma apie 260 rūšių. Lietuvoje 6
rūšys, priklausančios Helichus ir Dryops
gentims. Dvi rūšys, priklausančios Dryops
genčiai, ieškotinos.
Šios šeimos vabalus Lietuvoje nuodug­
niau tyrė R. Kazlauskas ir S. Pileckis
[31].
Gentis
Helichus Er.
Juostuotasis kabliavabalis. H. substriatus
Mūll., 5 (I). Kūnas 4,2—5,5 mm (225
pav., a), cilindriškas, juodas arba rudas,
apaugęs tankiais, auksiškais plaukeliais.
Kojos tamsiai rudos, letenos ir nagai rau­
donai rudi. Antenos iš 9 narelių, antra­
sis narelis platus, penkiašonis. Kiti na­
reliai skersiniai. Antsparniai su aiškiomis
taškuotomis vagutėmis, lysvelės kiek iš­
gaubtos.
Gyvena upokšniuose ir upėse, tarp sa­
manų, ant paskendusios medienos bei po
akmenimis. Rastas 1986 birželio mėn.
Varėnos raj. Skroblo upės pakrantėje (leg.
R. Kazlauskas).
221
225 pav. Kabliavabaliai: a — Helichus substriatus;
b — Dryops auriculatus ,
Gentis
Dryops Oliv.
Kūnas cilindriškas arba kiek suplotas,
apaugęs tankiais trumpais ir ilgais retes­
niais, pasišiaušusiais plaukeliais. Antenos iš
9—10 narelių. Priešnugarėlės šonuose
yra išilginės vagutės. Akys apsuptos plau­
kelių.
Lietuvoje 5 sunkiai apibūdinamos rū­
šys, viena iš jų — D. viennensis Cąst.,'
aptikta Rytų Lietuvoje [41], abejotina.
Remiantis naujais literatūros duomenimis,
ši rūšis išplitusi kalnuose (2 rūšys ieš­
kotinos) . Lietuvoje aptiktos rūšys: D. auri­
culatus Four., 4, 5 (III); D. ernesti Gozis,
2, 5 (III); D. luridus Er., 4 (II); D. ni-
tidulus Heer, 2, 3 (III); D. viennensis
Cast., 5 (I) (226 pav.).
Kupstinis kabliavabalis. D. auriculatus
Four. Kūnas 4,2—5,2 mm (225 pav.,
b), juodas, cilindriškas, kiek suplotas. Ko­
jos tamsiai rudos, letenos ir nagai švie­
sesni. Antenos iš 10 narelių. Kūnas švel­
niai ir tankiai taškuotas. Priešnugarėlė
siauresnė už antsparnius, plačiausia kiek
už vidurio, šonai tolygiai suapvalėję. Ant­
sparniai pailgi. Vieni plaukeliai trumpi,
gana tankūs, gelsvai pilki arba pilkšvai
juodi; kiti — trumpi, netankūs.
Gyvena nedideliuose stovinčio vandens
telkiniuose, vandens augalų kupstuose
(226 pav.).
Pievinis kabliavabalis. D. ernesti Go­
zis. Kūnas 4,0—5,1 mm, cilindriškas, kres­
nas, išgaubtas, juodas, truputį blizgantis.
Antšeimis. Kabliavabaliniai. Dryopoidea
Kojos tamsiai rudos, letenos ir nagai švie­
sesni. Antenos iš 9 narelių. Kūnas ryškiai
ir tankiai taškuotas, su retais mikrotaš-
kais. Priešnugarėlė siauresnė už antspar-
nius, beveik rutuliška, labai išgaubta, jos
šonai kiek suapvalėję. Antsparniai su ke­
liomis išilginėmis vagutėmis. Vieni plauke­
liai reti ir trumpi, rudi arba pilki, kiti —
labai ilgi, pasišiaušę.
Aptinkamas stovinčio ir lėtai tekančio
vandens telkinių krantuose, drėgname
smėlyje, po akmenimis, krantų sąnašose,
drėgnų pievų augalų kupstuose (226
pav.).
33 šeima
Nendriavabaliai
Elmidae (Limniidae)
Nendriavabalių šeimai priklauso smulkūs
(1 —11 mm) vabalai. Kūnas kresnas,
cilindriškas arba suplotas. Lietuvoje išpli­
tusių nendriavabalių kūno nugarinė pusė
plika arba su labai retais plaukeliais. Apa­
tinė pusė su labai trumpų, tankių plau­
kelių juostelėmis — plastronais. Plastro-
nai svarbūs dujų apykaitai. Naudodami
sukauptą tarp plaukelių orą, vabalai gali
ilgai išbūti po vandeniu. Antenos siūliškos
arba karoliškos, kartais 2 pirmieji nare­
liai būna didesni už kitus, tačiau antrasis
narelis niekuomet nebūna trapecijos for­
mos. Akys plikos. Priekiniai dubenėliai
dažniausiai rutuliški.
Lervos panašios į kabliavabalių lervas,
tik kūnas gali būti suplotas (Elmis), tuo­
met kūno segmentai, išskyrus galinį, tu­
ri šoninius paplatėjimus. Paprastųjų akelių
nuo 1 iki 6. Paskutinis pilvelio segmen­
tas dviskiautis.
Gyvena šaltuose, srauniuose upokšniuo­
se. Tačiau daugiausia Lietuvoje yra euri-
terminių rūšių, kurios gyvena šiltesniuose
upokšniuose, taip pat ežerų ir tvenkinių
litoralėje. Lervos ir vabalai neplaukioja,
o ropoja, kabindamiesi stipriais nagais
už dugno, akmenų ir vandenyje augan­
čių augalų. Dieną vabalai dažnai skrai­
222
do virš vandens. Minta smulkiais dumb­
liais. Kiaušinius patelės deda rudenį ant
akmenų, vandens augalų ar vandens sa­
manų. Lervos praeina 6 vystymosi sta­
dijas. Lėliukėmis virsta drėgname krantų
smėlyje. Vabalai ritasi pavasarį arba va­
sarą. Nendriavabaliai yra labai jautrūs
vandens užterštumui, todėl ypač upokšnių
žemupiuose, Lietuvoje vis retesni.
Pasaulyje daugiau kaip 1120 rūšių. Lie­
tuvoje 10 rūšių (2—3 rūšys ieškotinos).
Šeimą Lietuvoje nuodugniau tyrė R.
Kazlauskas ir S. Pileckis [31].
Gentis
Macronychus Mūll.
Keturkupris nendriavabalis. M. ąuadri-
tuberculatus Mūll., 3,5 (II). Kūnas 2,6—
3,6 mm (227 pav., a), rudai juodas,
siauras, cilindriškas. Priešnugarėlės pama­
tinė dalis su 2 stambiais plaukuotais gum­
burėliais. Antsparniai su tokiais pat gum­
burėliais pamatinės dalies vidiniuose kam­
puose. Antenos iš 7 narelių, galinis na­
relis buožiškas, stambesnis už kitus. Prieš­
nugarėlė pailga, siauresnė už antsparnius,
be išilginių vagučių. Antsparniai su stam-
226 pav. Kai kurių kabliavabalių (Dryopidae) ir
nendriavabalių (Elmidae) radimvietės Lietuvoje:
I — Dryops auriculatus; 2 —D. ernesti; 3 — D.
viennensis; 4 — Macronychus quadrituberculatus;
3 — Elmis maugetii; 6 — Esolus pygmaeus; 7 —
Oulimnius tuberculatus; 8 — O. troglodytes; 9 —
Limnius volcmari; 10 — L. muelleri; 11 — Norman-
dia nitens; 12 — Riolus cupreus
Šeima. Nendriavabaliai. Elmidae
bių taškų eilėmis. Kojos labai ilgos, le­
tenos ilgesnės už blauzdas.
Lervos ksilofaginės — vandenyje nu-
grimzdusioje medienoje graužia takus. Va­
balų aptinkama ant vandenyje plūduriuo­
jančios medienos ir apaugusių dumbliais
akmenų (226 pav.). Literatūros duome­
nimis [90], ši rūšis aptikta tik Karpa­
tuose.
Gentis
Elmis Latr. (Helmis Bed.)
Kūnas smulkus, kresnas. Priešnugarėlė su
išilginėmis šoninėmis vagutėmis, kurios.
pamatinėje dalyje susijungia; vagutės supa
beveik plokščią vidurinę aikštelę. Skyde­
lis siauras, mažas. Antsparnių septinta
lysvelė labai iškilusi, kitos neporinės lys­
velės daugiau iškilusios negu porinės.
Vabalai gyvena įvairaus tipo upokš- '
niuose. Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieš­
kotina).
Paprastasis nendriavabalis. E. maugetii
Latr. (maugei megerlei Duft.), 2—5
(IV). Kūnas 1,9—2,2 mm (227 pav.,
b). Priešnugarėlės viduryje papras­
tai būna tankiai, smulkiai taškuotas ma­
tinis plotelis. Antsparnių septintoji lysvelė
prie peties stipriai išlinkusi: trečioji ir
penktoji lysvelės truputį iškilusios.
Gyvena srauniuose upokšniuose po ak­
menimis, tarp vandens augalų kupstų,
prie užtvankų. Euriterminė rūšis; šaltuo­
se upokšniuose retesnė. Lietuvoje dažna
(226 pav.).
Gentis
Esolus Muls. et Rey
Smulkūs (iki 2 mm), juodi arba juodai
rudi vabalai. Kūnas suplotas, pailgas.
Antenos ir kojos šviesesnės. Priešnuga­
rėlė su pailgomis šoninėmis vagutėmis.
Skydelis pailgas, labai mažas. Antspar­
nių septintoji lysvelė iškilusi, penktoji lys­
velė iškilusi tik pamatinėje dalyje.
Reofilai. Gyvena upokšniuose po ak-
223
a b e
227 pav. Nendriavabaliai: a — Macronychus quadri­
tuberculatus; b — Elmis maugetii; c — Esolus pyg­
maeus
menimis. Lietuvoje 1 rūšis (1 ? rūšis
ieškotina).
Nendriavabalis pigmėjus. E. pygmaeus
Mūll., 5 (I). Kūnas 1,2—1,4 mm (227
pav., c), trumpas, rudai juodas. Kojos
ir antenos rusvos. Priešnugarėlės viršū-
ninė dalis labai siaura. Pilvelis į užpa­
kalinį galą paplatėjęs.
Gyvena srauniuose šaltuose upokšniuo­
se: po akmenimis, tarp samanų (226
pav.).
Gentis
Oulimnius Gozis (Limnius Mūll.)
Smulkūs, tamsiai rudi vabalai. Kūnas pa­
ilgas ir suplotas. Antenos ir kojos švie­
sesnės, rusvos. Priešnugarėlės šoninės
išilginės vagutės remiasi į antsparnių iš­
kilusią penktąją lysvelę. Priešnugarėlės
priekinė dalis siaura, pamatinė tik truputį
siauresnė už antsparnius. Skydelis apvalus.
Antsparnių septintoji ir aštuntoji lysvelės
taip pat iškilusios. Priešnugarėlės ir ant­
sparnių iškilimai sudaryti iš smulkučių
gumburėlių.
Gyvena upėse, upokšniuose ir ežerų
litoralėje. Lietuvoje išplitusios 2 neretos
rūšys: O. tuberculatus tuberculatus Mūll.,
5 (IV); O. troglodytes Gyli., 5 (III)
(226 pav.).
Gumburiuotasis nendriavabalis. O. tu­
berculatus tuberculatus Mūll. Kūnas 1,6—
1,9 mm (228 pav., a). Priešnugarėlės
šoninės vagutės priekinėje dalyje įlinku­
sios į vidų.
Antšeimis. Kabliavabaliniai. Dryopoidea
a b
228 pav. Nendriavabaliai: a — Oulimnius tuber-
culatus; b — Limnius volcmari
Gyvena stambesniuose upokšniuose,
upėse bei ežerų litoralėje: tarp vandens
augalų kupstų ir po akmenimis (226 pav.).
Gentis
Limnius III. (Latelmis Reitt.)
Kūnas kresnas, juodas arba rudai juo­
das, kiek bronzinio atspalvio, apaugęs vos
matomais, tamsiais plaukeliais.
Antenos ir letenos iš dalies arba išti­
sai raudonos. Priešnugarėlė su išilginė­
mis šoninėmis, pamatinėje dalyje ir ties
viršūnėmis kiek užlinkusiomis į vidų vagu­
tėmis. Skydelis mažas, pailgas. Antsparnių
lysvelės plokščios ar tik truputį iškilu­
sios, be briaunelių.
Gyvena srauniuose upokšniuose po ak­
menimis ir tarp vandens augalų. Lietu­
voje 2 rūšys (1 ? rūšis ieškotina): L.
volcmari Panz., 2,5 (IV); L. muelleri
Er., 2, 5 (III) (226 pav.).
Volkmario nendriavabalis. L. volcmari
Panz. Kūnas 2,8—3,5 mm (228 pav., b),
pailgas, juodas. Kojos rudai juodos, lete­
nos ir antenos geltonai rudos. Priešnu­
garėlė siauroka ir pailga, priekinė dalis
kiek siaurėjanti. Priešnugarėlės ir antspar­
nių šonai beveik lygiagretūs. Antsparnių
pečiai neryškūs.
Euriterminė rūšis. Gyvena upokšniuose.
Aptinkama vandenyje po akmenimis, tarp
vandens samanų ir kitų augalų (226 pav.).
224
Gentis
Normandia Pic
Kresnakūnis nendriavabalis. N. nitens
Mull., 5 (II). Kūnas 1,7—2 mm (229
pav., a), kresnas, juodas, kiek bronzinio
atspalvio. Kojos tamsiai rudos, letenos
ir antenos rausvos. Priešnugarėlė be šo­
ninių išilginių vagučių, kiek išgaubta, pir­
masis jos trečdalis platesnis, į priekį kiek
siaurėja. Antsparnių šonai beveik lygia­
gretūs, pečiai ryškūs, septintoji lysvelė tru­
putį iškili.
Gyvena kalkingų dirvožemių upokš­
niuose. Aptinkami po akmenimis ir tarp
vandens augalų kupstelių (226 pav.).
Gentis
Riolus Muls. et Rey
Variaspalvis nendriavabalis. R. cupreus
Mūll., 2 (I). Kūnas 1,6—1,9 mm (229
pav., b), bronzinis, kresnas, ovalus. Kojos
ir antenos rudai juodos. Priešnugarėlė
lygi.be vagučių ir gumburėlių, kiek iš­
gaubta, į priekį truputį siaurėjanti. Ant-
sparniai plačiausi už vidurio, jų septin­
toji lysvelė ryški, trečioji ir penktoji tru­
putį iškilusi. Gali būti trumpasparniai ar
ilgasparniai. Trumpasparnių kūnas apva­
lesnis ir antsparnių pečiai ne tokie ryškūs.
Euriterminė rūšis. Gyvena upokšniuose,
kurių vandenyje yra kalkių (226 pav.).
Gentis
Eubria Germ.*
Paprastasis pelkiavabalis. E. palustris
Germ., 4 (I). Kūnas 2—2,6 mm (229
pav., c), beveik apskritas, juodas arba
rudas. Patinų antenos ryškiai pjūkliškos,
* Seniau Eubria gentis buvo priskiriama liūn-
vabalių (Helodidae) šeimai. Pastaraisiais metais ji
išskiriama į savarankišką pelkiavabalių (Psepheni-
dae) šeimą arba jungiama kaip pošeimis (Eubri-
nae) su nendriavabalių (Elmidae) šeima. Tokios
sistematikos prisilaikyta ir šiame darbe.
Seimą. Nendriavabaliai. Elmidae
a b c žiedų. Ypač noriai lanko erškėtinių ir
229 pav. Nendriavabaliai: a — Normandia nitens;
b — Riolus cupreus; c — Eubria palustris
patelių neryškiai pjūkliškos. Kiekvienas
antsparnis su 5 giliomis vagutėmis. Lete­
nų ketvirtasis narelis paprastas, nedvi-
skiautis.
Aptinkami ant vandenyje ir pelkėse
augančių augalų. Lervos euriterminės, gy­
vena lėtai tekančiame, kalkingame vande­
nyje. Sugauta 1986 05 08 Jiesios draus­
tinyje (leg. R. Ferenca).
Antšeimis
Blizgiavabaliniai
Bupresloidea
Antšeimiui priklauso tik viena šeima.
34 šeima
Blizgiavabaliai
Buprestidae
įvairaus dydžio (Lietuvoje 3—32 mm)
vabalai, į abu kūno galus siaurėjantys,
kontūrais primeną valtelę. Kūnas įvairia­
spalvis, paprastai metalo blizgesio, kartais
antsparniai ir pilvelis su geltonu ar auk-
sišku piešiniu. Galva buka, nedidelė, or-
tognatinė, iki akių įtraukta į prieškrū-
tinį. Antenos siūliškos, pjūkliškos ar kiek
šukiškos. Prieškrūtinis glaudžiai ir neju­
damai suaugęs su vidukrūtiniu (tuo ski­
riasi nuo sprakšių) (20 pav., c). Antspar­
niai ištįsę, rečiau trumpi, trikampiški
(Trachys), viršūnės susiaurėjusios. Viršu­
tinė kūno pusė plokštesnė, apatinė dau­
15. 1834
225
giau išgaubta. Pilvelis iš 5 segmentų. Le­
tenos penkianarės. Blizgiavabaliai yra vie­
ni iš gražiausių mūsų faunos vabalų.
Mėgsta šilumą ir šviesą, vikriai skrai­
do šiltomis saulėtomis birželio—liepos
mėn. dienomis miško pakraščiuose, aikš­
telėse, retmėse, parkuose, soduose, tupia
ant medžių kelmų, kamienų, rąstų, įvairių
ryškiai geltonos spalvos žiedus. Minta žie­
dadulkėmis.
Lervos balsvos, minkštos, bekojės, būna
dvejopos išvaizdos. Vienų lervų prieškrū­
tinis būna labai platus, išsipūtęs, beveik ru­
tuliškas (234 pav., a), o kiti segmentai
siauri ir ploni (Buprestis tipas), kitų lervų
kūnas cilindriškas, prieškrūtinis tik tru­
putį platesnis už kitus segmentus, galinis
segmentas su smailiomis ataugėlėmis (Ag­
nius tipas).
Lervos vystosi nusilpusių ir džiūstančių,
rečiau sveikų medžių bei krūmų žievėje
ir medienoje. Kai kurių rūšių (Agnius,
Trachys) lervos minuoja gluosnių lapus
arba vystosi žolinių augalų stiebuose. Apie
27% būdingų Lietuvos faunos blizgia-
vabalių vystosi spygliuočių medienoje,
66% — lapuočių ir uogakrūmių, ypač
serbentų, šakų medienoje ir 7% — lapų
parenchimoje ir žolinių augalų stiebuose.
Kiaušinius deda pavieniui ar nedidelė­
mis krūvelėmis į medžių ar krūmų ka­
mienų bei šakų žievę, dažniausiai pie­
tinėje pusėje. Išsiritusios lervos iš pra­
džių takus graužia po žieve, vėliau gali
įsigraužti į balaną. Lervų takai platė-
jantys, aštriabriauniai, tampriai prikimšti
smulkių, miltelių pavidalo išgraužų. Lė­
liukėmis lervos virsta žievėje arba me­
dienoje, paplatėjime-lopšelyje. Buprestis
tipo lervų lėliukių galva būna nukreipta
į žievės pusę, todėl išsiritę vabalai turi
pragraužti tik žievę. Cilindriškos Agrilus
tipo lervos lėliukėmis virsta galvą nu­
kreipusios gilyn į medieną. Taigi, išsiritę
vabalai turi graužti savarankišką taką. Va­
balai išgraužia elipsės formos angas: vir­
šutinė jos pusė būna lėkštesnė, apatinė —
daugiau išgaubta. Didžiausi blizgiavabalių
priešai yra geniai, jie iš po žievės išskap­
tuoja žiemojančias lervas.
Antšeimis. Blizgiavabaliniai. Buprestoidea
Lietuvoje reti. Kiek daugiau žalos ga­
li padaryti šios rūšys: Anthaxia ąuadri-
punctata, Agrilus viridis, A. biguttatus,
A. cyanescens.
Pasaulyje daugiau kaip 13 000 rūšių,
dauguma jų išplitę tropikuose ir subtro­
pikuose. Lietuvoje aptikta 41 rūšis* (3—
4 labai retos rūšys ieškotinos).
Vilniaus krašto blizgiavabalius tyrinėjo
B. Ogijewicz’ius [54], visos Lietuvos —
S. Pileckis [57].
Gentis
Chalcophora Sol.
Didysis blizgiavabalis. Ch. mariana L., 1—
5 (IV). Kūnas 21—32 mm (230 pav.,
a). Tai stambiausias Europoje paplitęs
blizgiavabalis. Viršutinė pusė tamsiai
bronzinė, apatinė — vario blizgesio. Ant-
sparniai ir priešnugarėlė su netaisyklin­
gomis išilginėmis briaunelėmis ir duo­
butėmis. Tarpai tarp briaunelių ir 4 pla­
čios duobutės antsparniuose paprastai
yra vario blizgesio.
Skraido šviesiuose pušynuose (VI —
VII). Tupia ant kelmų ir rąstų. Kiau­
šinius deda į pušies kelmų bei džiūstančių
rąstų gilius žievės ir medienos plyšelius.
Lervų takai netaisyklingi, skersinis pjūvis
ovalus, skersmuo 1,5 cm. Generacijos
trukmė — 2 metai. Lietuvoje, ypač pie­
tinėje ir rytinėje zonoje, gana dažnas.
Naudingas, greitina trūnijančios medie­
nos irimą ir mineralizaciją.
* A. Richter’is [102] nurodo, jog kai kurios
rūšys, pvz., Anthaxia nitidula, A. similis, A. manca
gyvena Lietuvoje. I. Obenberger’is [501 bei A. Ho-
rion’as [18] nurodo Aphanisticus emarginatus,
Agrilus mendax, A. ater, A. hyperici, A. pseudo-
cyaneus, Trachys pumila. Vietiniai koleopterologai
šių rūšių neaptiko, todėl nežinomos nei jų radimo
vietos, nei datos. Kai kurių išvardytų rūšių (pvz.,
Anthaxia manca) išplitimas Lietuvoje, turint gal­
voje jų bendrą arealą, abejotinas.
226
a b c lės) kelmuose, rąstuose, džiūstančiuose
230 pav. Blizgiavabaliai: a — Chalcophora mariana;
b — Dicerca aini; c — D. moesta
Gentis
Dicerca Esch.
Vidutinio dydžio ir stambūs vabalai. An­
tenos trumpos. Priešnugarėlė su 2—6
briaunelėmis arba lygiomis išilginėmis
juostelėmis, tarp jų su išilginiais įspaudi-
mais. Prieškrūtinėlės užpakalinės ataugos
šonuose yra lygi žvilganti iškili briaunelė.
Antsparniai su taškuotomis vagutėmis, ant-
sparnių viršūnės ištįsusios, galuose daž­
niausiai su išpjovomis, rečiau tiesiai nu­
pjautos ar suapvalėjusios.
Lervos takus graužia po nusilpusių,
rečiau sveikų medžių žieve. Lėliukėmis
virsta kablio formos landoje, medienoje.
Lietuvoje 4 labai retos rūšys: D. aenea
L., 5 (I); D. aini Fisch, v. Wald., 5 (I);
D. furcata Thunb. (acuminata Pall.),
2,3 (I); D. moesta Fabr., 4 (I).
Alksninis blizgiavabalis. D. aini Fisch,
v. Wald. Kūnas 15—22 mm (230 pav.,
b), vario raudonumo ar bronzinės, ža­
lios spalvos. Antsparniai su vagutėmis ir
stambiais taškais. Priešnugarėlės viduryje
yra negili išilginė įduba. Antsparnių vir­
šūnės tarp dantelių su nelygiomis išpjo­
vomis.
Lervos vystosi nusilpusių bei džiūstan­
čių lapuočių medžių (beržų, gluosnių,
liepų, tuopų, alksnių) medienoje. Takai
platūs žievėje ir balanoje. Aptiktas (233
pav.) 1965 06 16 Punios šile (leg. S. Pi­
leckis) .
Variapilvis blizgiavabalis. D. moesta
Fabr. Kūnas 12—17 mm (230 pav., c),
kresnas, kampuotas. Antsparniai ir prieš­
nugarėlė su rupia skulptūra. Priešnugarėlė
Šeima. Blizgiavabaliai. Buprestidae
su 4—6 ryškiomis išilginėmis briaunelė­
mis. Užpakalinė prieškrūtinėlės atauga
rupiai ir tankiai taškuota. Antsparnių vir­
šūnės įstrižai nukreiptos į siūlės pusę. Kū­
no viršus juodai bronzinis, apačia varinės
raudonos spalvos.
Lervos vystosi spygliuočių (pušies, eg­
medžiuose. Takai balanoje platūs. Aptik­
tas (233 pav.) 1929 07 20 Ežerėlyje (leg.
A. Palionis).
Gentis
Poecilonota Esch.
Tuopinis blizgiavabalis. P. variolosa
Payk., 2, 3, 5 (II). Kūnas 11—20 mm
(231 pav., a), plokščias, varinės raudonos
spalvos. Antsparniai su lygiomis dėmelė­
mis. Priešnugarėlė rupiai ir tankiai taš­
kuota. Pilvelio pirmojo sternito šoniniai
kyšuliai į išorę nuo užpakalinių dubenė­
lių siauri, nepridengia pakrūtinėlės epi-
merų.
Vabalai skraido VI—VII. Aptinkami
miško aikštelėse, kirtavietėse, parkuose.
Kiaušinius deda į žievę, labiau apšviestų
medžių kamienų apatinę dalį. Lervos vys­
tosi nusilpusių bei džiūstančių drebulių
ir tuopų kamienų bei storesnių šakų me­
dienoje. Generacijos trukmė — treji metai
(233 pav.).
Gentis
Ovalisia Kerr. (Lampra Dej.)
Liepinis (auksiškasis) blizgiavabalis. O .
rutilans Fabr., 3 (I). Kūnas 11 — 15 mm
(231 pav., b), platokas, ryškiai žalias,
metalo žvilgesio. Priešnugarėlės ir ant­
sparnių išoriniai kraštai su auksiškai rau­
dona juostele. Antsparnių šoninis kraštas
lygiai pjūkliškai dantytas. Antsparniai su
gana giliomis taškuotomis vagutėmis ir
retomis mėlynai violetinėmis tamsiomis
dėmelėmis. Kūno apačia ryškiai žalia.
Antenos, blauzdos ir letenos juodos.
Monofagas. Lervos vystosi po džiūstan-
15 *
227
a b
231 pav. Blizgiavabaliai: a — Poecilonota variolosa;
h — Ovalisia rutilans
čių liepų {Tilia cordata) žieve ir medie­
noje, kelmuose ir storesnėse šakose. Skrai­
do VI—VII, aukštai tarp lajų, saulėto­
mis dienomis. Lietuvoje rastas (233 pav.)
tik 1 vabalas (1966 06 19 Romainiuose,
leg. S. Pileckis), daug šiauriau negu li­
teratūroje nurodytas arealas.
Gentis
Buprėstis L.
Tipiška blizgiavabalių gentis. Vabalai vi­
dutinio dydžio. Priešnugarėlė prie užpaka­
linių kampų be įpjovų, nuo pamatinės
dalies ar nuo vidurio suapvalėjusį, į priekį
siaurėja. Antsparniai su ryškiomis vagutė­
mis. Patinų priekinės blauzdos viršūnėje
yra kabliškas dantelis. Užpakalinės letenos
pirmasis narelis dvigubai ilgesnis už ant­
rąjį. Kūnas pailgas, išgaubtas, žalios, bron­
zinės, mėlynos ar violetinės spalvos, kai
kurių rūšių antsparniai ir pilvelis su gel­
tonomis dėmelėmis.
Aptinkama sausuose retuose šviesiuose
pušynuose, kirtavietėse, miško aikštelėse.
Skraido saulėtomis (VI—VII) šiltomis
dienomis. Kiaušinius deda į žievės ply­
šius. Lervos vystosi nusilpusių pušų kelmų
bei jaunų pušaičių medienoje. Reti, todėl
ūkinės reikšmės Respublikoje neturi. Ge­
neracijos trukmė — dveji metai, tačiau
sausoje medienoje gali trukti trejus ar
ketverius metus.
Lietuvoje 4 rūšys (1 rūšis ieškotina):
B. haemorrhoidalis Hbst., 1—5 (III);
B. novemmaculata L., 2, 4, 5 (II); B.
octoguttata L., 1—5 (III); B. rustica
L., 1—5 (IV).
Dėmėtapilvis blizgiavabalis. B. hae-
Antšeimis. Blizgiavabaliniai. Buprestoidea
a b c dėmėmis; kūno apačia dėmėta. Antspar­
232 pav. Blizgiavabaliai: a — B u p restis h a e m o rr h o i-
d a lis; b — B. n o v em m a cu la ta ; c — B . o c to g u tta ta
morrhoidalis Hbst. Kūnas 11—20 mm
(232 pav., a), siaurokas, tamsiai bronzi­
nės, žalios ar mėlynai žalios spalvos. Prieš-
nugarėlės plotis mažesnis už dvigubą jos
ilgį, priešnugarėlė į priekį beveik tiesiai
siaurėja. Antsparnių viršūnės tiesios, lyg
nukirstos. Galinis pilvelio segmentas su
2 geltonomis dėmelėmis.
Lietuvoje neretas. Tai dažniausia gen­
ties rūšis.
Dėmėtasparnis blizgiavabalis. B. no­
vemmaculata L. Kūnas 13— 19 mm (232
pav., b), bronziškai žalios arba bronzi­
nės spalvos. Kiekvienas antsparnis su 4
įstrižomis geltonomis dėmėmis. Antspar­
nių viršūnės su 2 nedidelėmis įpjovomis.
Už pečių antspamiai paplatėję.
Aptinkamas kirtavietėse, ypač pietinės
dalies pušynuose (233 pav.). Skraido sau-
233 pav. Kai kurių blizgiavabalių (B u p re stid a e )
radimvietės Lietuvoje: 1 — D icerca a in i; 2 — D.
m oesta; 3 — P o e c ilo n o ta variolosa; 4 — O valisia
ru tila n s; 5 — B u p re stis n o v em m a cu la ta ; 6 — M e ­
la n o p h i la a c u m in a ta ; 7 — C h ryso b o tris ch ryso s-
tig m a ; 8 — C h. a ffin is ; 9 — C oroebus etatus; 10 —
A g rilu s b etu le ti; 11 — A . su b auratus; 12 — T ra ch y s
fra g a ria e
228 Šeima. Blizgiavabaliai. Buprestidae 229
lės atokaitoje. Tupia ant rąstų, kelmų,
šakų rietuvių. Lervos vystosi kelmuose ir
džiūstančių pušų kamienuose.
Aštuoniataškis blizgiavabalis. B. octo­
guttata L. Kūnas 9—13 mm (232 pav.,
c), mėlynas arba violetinis. Kiekvienas
antsparnis su 4 geltonomis stambiomis
nių viršūnės su giliomis įpjovomis. Už
pečių antspamiai nepaplatėję.
Vabalai aptinkami saulėtomis šiltomis
dienomis, išretintuose pušų jaunuolynuo­
se. Lervos vystosi jaunų pušaičių kamie­
nuose ir kelmuose.
Gentis
Phaenops Dej.
Mėlynasis blizgiavabalis. P h. cyanea
Fabr., 1—5 (II). Kūnas 7—12 mm (235
pav., a), tamsiai mėlynas, mėlynai žalias
arba bronziškai žalias. Antsparnių viršū­
nės suapvalėjusios, su smulkiomis įpjovo­
mis. Kūno viršutinė pusė tankiai padrikai
taškuota. Kūno apačia žalia, metalo žvil­
gesio. Akys raudonai rudos. Užpakalinių
letenų pirmasis narelis gerokai trumpes­
nis už antrąjį ir trečiąjį kartu paėmus.
Antenos (nuo trečiojo narelio) pjūkliškos.
Lervų prieškrūtinis labai paplatėjęs, nu­
garoje yra ovalus chitininis skydas. 234 pav. Vabalų lervos: a — blizgiavabalio (B u ­
Vabalai skraido pušies jaunuolynų ret- p re stis s p .); b — sprakšio (L a c o n m u r in u s ); c —
Gentis
mėse, VI—VII. Patelės kiaušinius deda blusvabalio (T h r o sc u s s p .); d — jonvabalio (L a m -
p y ris n o c tilu c a ); e — minkštavabalio (C a n th a ris
į žievės plyšelius. Išsiritusios lervos grau­ fu s c a ); f — kailiavabalio (A tta g e n u s p e ilio ); g —
Anthaxia Esch.
žia ilgus, vingiuotus, juosiančius medį skaptuko ( E rn o b iu s sp .); h — keršvabalio (T h a n a -
takus. Pažeisti medžiai žūsta. Lervos žie­ sim u s fo r m ic a r iu s ) ; i — pievavabalio (M a la c h iu s b i- Nedideli, trumpi, paplokšti, gana platūs
moja žievėje susirietusios į pasagą. Lėliu­ p u stu la tu s ); j — grąžtvabalio (H y lo c o e tu s d e rm e s- vabalai. Pilvelio pirmasis sternitas su pla­
to id e s)
kėmis virsta pavasarį. Generacijos truk­ čiais šoniniais kyšuliais, kurie dengia pa­
mė — dveji metai. Daug žiemojančių ler­ krūtinėlės epimeras. Antspamiai be ryš­
vų sulesa geniai. Reti, todėl miškams di­ per vidurį su skersinėmis raukšlelėmis.
Antspamiai pleištiškai siaurėjantys, viršū­ kesnių taškuotų vagučių, padrikai taškuo­
desnės įtakos neturi. ti. Antsparnių epipleuros siekia jų viršū­
nės smailios. Antenos nuo ketvirtojo na­
nes. Skydelis trikampis.
relio pjūkliškos. Pilvelio pirmasis sterni-
Gentis tas su plačiais šoniniais kyšuliais, kurie Lervos vystosi džiūstančiuose medžiuo­
dengia pakrūtinėlės epimeras. se, krūmų šakutėse arba žolinių augalų
Melanophila Esch. Aptinkamas spygliuočių, rečiau miš­ stiebuose. Vabalų aptinkama ant geltonų,
baltų ir rožinių žiedų.
Išdaginis blizgiavabalis. M. acuminata riuosiuose atželiančiuose medynuose. Ler­
Deg., 3 (I). Kūnas 7—13 mm (235 pav., vos vystosi pušų medienoje. Lietuvoje 4 rūšys (1 rūšis ieškotina):
Aptiktas ties Panevėžiu 1927 06 06 A. manca L. (Cratomerus mancus L.),
b), juodas, kiek žvilgantis. Priešnugarėlė
panašios į smulkius narvelius struktūros, (leg. A. Palionis) (233 pav.). ? (I); A. nitidula L., ? (I); A. ąuadri-
Antšeimis. Blizgiavabaliniai. Buprestoidea
a b c a
235 pav. Blizgiavabaliai: a — Phaenops cyanea;
b — Melanophila acuminata; c — Anthaxia quadri-
punctata
punctata L., 2—5 (III); A. similis Saud.
(morio Fabr.), ? (I).
Keturtaškis blizgiavabalis. A. quadri-
punctata L. Kūnas 4—6 mm (235 pav.,
c), kiek išgaubtas, vienspalvis, tamsiai
bronzinis, beveik juodas. Antsparniai su
vos pastebimomis taškų eilėmis. Priešnu-
garėlė su 4 įlinkiais. Kaktos, priešnuga-
rėlės ir prieškrūtinėlės mikroskulptūra aiš­
kiai grūdėta.
Vabalai skraido VI—VII, retų pušynų
pakraščiuose, aikštelėse, kartais toli nuo
jų. Dažniausiai aptinkami ant geltonų
kiaulpienių (Taraxacum), vėdrynų (Ra­
nunculus) ir vanagių (Hieracium) žiedų.
Samčio formos lervos vystosi jaunų pu­
šaičių, kartais eglaičių, kamienuose ir nu­
laužtose šakose. Takai netaisyklingi, išil­
giniai, su aštriais kraštais, prikimšti smul­
kių išgraužų. Lervos lėliukėmis virsta lop­
šeliuose, medienoje. Generacijos truk­
mė — dveji metai. Pažeisti medeliai nu-
džiūsta. Lietuvoje didesnės žalos nepa­
daro.
Guobinis blizgiavabalis. A. manca L.
Kūnas 7—11 mm (236 pav., a), ištįsęs.
Antsparniai į galą pleištiškai siaurėja.
Priešnugarėlė auksiška arba auksiškai ža­
lia su 2 išilginėmis juodai rudomis juos­
telėmis. Antsparniai bronziškai rudi, kar­
tais kraštai rausvai žvilgantys.
Lervos vystosi po džiūstančių guobi­
nių medžių žieve. Bionomija ištirta ne­
pakankamai.
230
b c
236 pav. Blizgiavabaliai: a — Anthaxia manca;
b — Chrysobothris chrysostigma; c — Ch. affinis
Gentis
Chrysobothris Esch.
Vidutinio dydžio blizgiavabaliai. Kiekvie­
nas antsparnis su 3 auksiškomis arba
žalsvomis dėmelėmis.
Lietuvoje 2 rūšys: Ch. affinis Fabr.,
3,5 (I); Ch. chrysostigma L., 3 (I).
Įvairiaspalvis blizgiavabalis. Ch. chry­
sostigma L. Kūnas 10—16 mm (236
pav., b), vario, bronzos, kartais juodos
spalvos. Antsparnių briaunelės aukštos,
tarpai tarp jų stambiai raukšlėti ir taš­
kuoti. Antsparnių duobutės auksinės arba
žalios. Pilvelis ryškiai žalias, jo šonai
purpuriniai.
Vystosi po spygliuočių ir kai kurių
lapuočių medžių žieve. Vabalai skraido
VI—VII. Bionomija ištirta nepakankamai.
Boreomontaninė rūšis. Aptiktas 1960 07
24 Pakruojo girininkijoje ir keli vabalai,
surinkti V. Straševičiaus, laikomi Pane­
vėžio kraštotyros muziejuje (233 pav.).
Ąžuolinis blizgiavabalis. Ch. affinis
Fabr. Kūnas 8—15 mm (236 pav., c),
viršutinė pusė bronzos arba bronziškai
juodos spalvos. Pilvelis vienspalvis, bron­
ziškai raudonas arba žalias. Antsparnių
briaunelės žemos, dažniausiai neryškios,
duobutės apskritos, nedidelės.
Vystosi ąžuolo, beržo, rečiau kitų la­
puočių medžių medienoje. Vabalai skrai­
do VI—VII. Lervos graužia vingiuotus,
lėkštus takus po stora žieve. Lėliukėmis
virsta tarp balanos ir žievės. Lietuvoje
sporadiškas (233 pav.). Aptiktas 1958
Šeima. Blizgiavabaliai. Buprestidae
07 03 Dubravoje, 1980 06 18 ties Trakais
(leg. S. Pileckis) ir Panevėžio krašto­
tyros muziejuje yra 14 vabalų, kuriuos
prie Panevėžio surinko V. Straševičius.
Gentis
Coraebus Cast, et Gor.
Žemuoginis blizgiavabalis. C. elatus Fabr.
(lampsanae Bon.), 5 (I). Kūnas 5—7 mm
(237 pav., a), siauras, bronziškai žalias,
bronziškai mėlynas arba mėlynas. Ant­
sparniai be raiščių. Akys stambios, be­
veik liečiasi prie priešnugarėlės, pastaro­
sios šoninis kraštas dantytas. Prieškrūti-
nėlė be apykaklės.
Būdingas kseroterminėms stacijoms.
Lervos vystosi žemuogės (Fragaria), si­
dabražolės (Potentifla) bei dirvuolės (Ag-
rimonia) šaknyse. Vabalai laikosi ant žie­
dų. Aptiktas (leg. Vidm. Monsevičius)
pietinėje Lietuvoje (Čepkeliai; 233 pav.).
Gentis
Siaurablizgiai
Agrilus Dahl.
Tai smulkūs blizgiavabaliai. Kūnas pail­
gas, siauras. Vabalai žali, auksiški, bronzi­
niai, purpuriniai, melsvi arba juodi. Nagai
įskelti arba su danteliu. Šoninių priešnuga­
rėlės kraštų bent priekinė dalis su dvigubu
randeliu. Akys stambios, beveik liečia
priešnugarėlę. Prieškrūtinėlės priekinė da­
lis su apykaklės pavidalo suapvalėjusiu
kyšuliu.
Vabalai skraido VI—VII, karštomis,
saulėtomis dienomis, tupia ant įvairių au­
galų, ypač erškėtinių, žiedų bei medžių
žievės. Vabalai graužia lapus. Kiaušinius
deda pietinėje kamienų arba šakų pusėje.
Lervos vystosi įvairių lapuočių medžių
bei krūmų kamienų ir šakučių medie­
noje bei žievėje, taip pat žolinių augalų —
jonažolės (Hypericum), žalčialunkio
(Daphne) — stiebeliuose. Kai kurios rū­
šys (A . viridis, A. biguttatus) yra ža­
lingos.
231
a b c
237 pav. Blizgiavabaliai: a — ,Coroebus elatus;
b — Agrilus biguttatus; c — A. viridis
Lietuvoje 16 sunkiai apibūdinamų rū­
šių (3—4 rūšys ieškotinos): A. angustu-
lus III., 3,5 (V); A. ater L., ? (I);
A. aurichalceus Redtb., (chrysoderes
Abeil., commuais Obenb., cuprescens
Men.), 1—5 (III); A. kaluganus (Obenb.)
Alex. (olivicolor ssp. kaluganus Obenb.),
3, 4 (I); A. betuleti Ratz., 2—5 (II)
(233 pav.); A. biguttatus Fabr., 3—5
(III); A. cyanescens Ratz. (coeruleus
Rossi), 4,5 (II); A. hiperici Creutz. (ela­
tus Fabr.), ? (I); A. integerrimus Ratz.,
2 (I); A. laticornis III. (scaberrimus
Ratz.), ? (I); A. mendax Mann., ? (I);
A. subauratus Gebi., 2—5 (II) (233
pav.); A. sulcicollis Lac., 1,3 (II); A.
viridis L., 1—5 (IV); A. pratensis Ratz.
(roberti Chevr.), 3—5 (II); A. pseu-
docyaneus Kiesnw., ? (I).
Dvitaškis siaurablizgis. A. biguttatus F.
Kūnas 8—13 mm (237 pav., b). Vir­
šutinė pusė bronziškai žalia, žalia arba
mėlynai žalia. Antsparnių viršūnės su
dviem baltomis plaukuotomis dėmelėmis,
dažniausiai kiek mažesnės dėmelės būna ir
ant pečių.
Pažeidžia senus, džiūstančius ąžuolus.
Vabalai skraido VI, kiaušinius deda į
žievės plyšelius, tik kamienų pietinėje pu­
sėje. Lervos takus graužia žievės vidinėje
pusėje, kiek paliesdamos ir balaną. Ta­
kai horizontalūs, lygiagretūs, todėl pažei­
džia vandens indus ir medžiai džiūsta.
Žiemoja lervos žievėje. Daug jų sulesa
geniai. Lėliukėmis virsta pavasarį. Mano­
ma, jog generacijos trukmė — vieneri me­
tai. Lietuvoje sporadiškas, paprastai su­
gaunama pavienių vabalų. Kartais telkiasi
Antšeimis. Blizgiavabaliniai. Buprestoidea
į židinius (Babtų ąžuolyne 1957 m. bir­
želio mėn.).
Žaliasis serbentinis siaurablizgis. A.
viridis L. Kūnas 5—9 mm (237 pav.,
c). Kakta tarp akių truputį paplatėjusi.
Antsparniai žali, bronziniai arba
mėlyni (yra daug spalvinių aberacijų),
jų viršūnės siauros, suapvalėjusios, pa­
prastai kiek ištįsusios, dantytos. Kūno apa­
čia ir priešnugarėlė dažniausiai vario bliz­
gesio. Viršugalvyje taškai susilieja ir suda­
ro dvi gilias išilgines vagutes. Kyliai prie
priešnugarėlės užpakalinių kampų pa­
stebimai kreivi.
Lietuvoje dažniausia Agrilus genties rū­
šis. Pažeidžia įvairius lapuočius medžius
(gluosnius, drebules, liepas, beržus) ir
krūmus (juoduosius serbentus, erškėčius).
Vabalai skraido VI—VII. Kiaušinius ne­
didelėmis krūvelėmis (po 6—10) deda
pietinėje šakų pusėje ir pridengia lipnio­
mis išskyromis. Tik išsiritusios lervos tie­
siai įsigraužia į žievę. Lervų takai vin­
giuoti. Pažeistos šakutės nudžiūsta ir leng­
vai lūžta. Tako gale lerva įsigraužia į
balaną, čia ir žiemoja, o pavasarį virs­
ta lėliuke. Generacijos trukmė — dveji
metai. Kenkia senuose neprižiūrimuose
serbentynuose. Gausesnis šiltomis sauso­
mis vasaromis.
Variaspalvis serbentinis siaurablizgis.
A. aurichalceus Redtb. Kūnas 4,5—6 mm
(238 pav., a). Kakta tarp akių gerokai
paplatėjusi. Antsparnių viršūnės plačiai
suapvalėjusios. Antsparniai žaliai bron-
ziški, varinės raudonos, rečiau bronziš-
kai juodos spalvos.
Pažeidžia serbentus, erškėčius, rožes.
Bionomija kaip ir A. viridis.
Gentis
Aphanisticus Latr.
Vikšrinis blizgiavabalis. A. emargimtus
Oliv*., ? (I). Kūnas 3—3,5 mm (238
pav., b), siauras, bronziškai juodas. Šlau­
nų vidinė pusė su dideliais plokščiais įdu­
bimais, kuriuose gali paslėpti blauzdas.
Priešnugarėlė skersinė, jos plotis daug
232
I
a b c karklų labai dažnas. Lervos minuoja la­
238 pav. Blizgiavabaliai: a — Agrilus aurichal­
ceus; — Aphanisticus emarginatus; c — Trachys
minuta
didesnis už ilgį. Antsparnių ilgis 2,8—3
kartus didesnis už pamatinės dalies bendrą
plotį. Analinio sternito viršūnės plotis
beveik du kartus didesnis už jo ilgį.
Lervos vystosi vikšrių (Juncus) stie­
buose. Bionomija ištirta nepakankamai.
Gentis
Trachys Fabr.
Kūnas mažytis, trumpas, apvaliai trikam-
piškas. Šlaunys su negilia vagute, į kurią
blauzdų negali įtraukti.
Lervos minuoja liepų, tuopų, karklų,
taip pat žolinių augalų: piliarožės (Alt­
haea), žvaigždūnės (Scabiosa), šlaitinės
žemuogės (Fragaria viridis), šantros
(Marrubium), vijoklio (Convolvulus) ir
kitų lapus. Vabalai skraido VI—VII, su­
gaunami ant lapų ir žiedų.
Lietuvoje 4 rūšys: T. įragariae Bris.
de Barn.**, 3 (III); T. minuta L., 3—5
* A. Richter’is ir A. Aleksejevas [90] nurodo,
jog A. emarginatus Oliv. aptiktas Lietuvoje.
B. Burakowski ir kt. [3] teigia, kad Rytų Euro­
poje išplitęs A. elongatus Villa, kuris labai pa­
našus į Vidurio Europos pietinėje dalyje išplitusį
A. emarginatus. Kuri rūšis paplitusi Lietuvoje, koi
kas nežinoma.
** Daug vabalų (43 egz.) surinkta 1979 06 12
Babtuose ties Kaunu (leg. P. Ivinskis) (233 pav.)
ant šlaitinės žemuogės (Fragaria viridis). Litera­
tūros duomenimis [90], T. fragariae išplitęs tik
Ukrainoje; šie duomenys netikslūs.
Šeima. Blizgiavabaliai. Buprestidae
(V); T. pumila 111., ? (I); T. troglo­
dytes Schôn., 3—5 (II).
Mažylis blizgiavabalis. Trachys minu­
ta L. Kūnas 3—3,5 mm (238 pav., c),
bronzinės juodos arba melsvos spalvos.
Antsparniai paprastai violetinio atspalvio,
su siaurais dantytais raiščiais iš balsvų
plaukelių. Pečių gauburėliai išsikišę.
Šlaituose, upių slėniuose, sodybų žel­
dynuose ant labiau apšviestų gluosnių ir
pus. Vabalai skraido VI—VIII. Genera­
cijos trukmė — vieneri metai.
Antšeimis
Sprakšiniai
Elateroidea
Sprakšinių antšeimiui priklauso 3 šeimos:
sprakšiai (Elateridae), blusvabaliai
(Troscidae), medienvabaliai (Eucne-
midae).
35 šeima'
Sprakšiai
Elateridae
Šeimai priklauso įvairaus dydžio (Lietu­
voje 2,5—28 mm) vabalai. Kūnas pail­
gas, gana plokščias, į abu galus siaurė­
jantis, aptakus. Prieškrūtinėlės priekinė
dalis su ryškia apykakle, dengiančia bur­
nos organus iš apačios ir su anteninė-
mis vagutėmis ar linijomis, prasidedan­
čiomis nuo apykaklės kraštų ir besidrie­
kiančiomis iki priekinių dubenėlių. Prieš­
krūtinėlės užpakalinio krašto viduryje yra
nusmailėjusi atauga, kuri nukreipta atgal
ir telpa vidukrūtinėlės duobutėje. Antenos
išaugusios prieš akis, iš 11 narelių, siū-
liškos, pjūkliškos arba šukiškos. Priešnuga­
rėlė kiek išgaubta, nuolaidi į priekį
ir į antsparnių pamatinę dalį (20 pav.,
d). Priešnugarėlės užpakaliniai kampai iš­
tįsę į smailias ataugas. Prieškrūtinis pa­
233
slankiai jungiasi su vidukrūtiniu, juda ver­
tikalia kryptimi. Kūno viršus apaugęs
smulkiais plaukeliais. Antsparniai daž­
niausiai su taškuotomis vagutėmis, papras­
tai trečiosios ir ketvirtosios vagučių vir­
šūnės jungiasi. Užpakaliniai dubenėliai su
aiškiais šlauniniais dangčiais. Kojos trum­
pos, vaikščiojamosios, visos letenos iš 5
narelių (5-5-5).
Aptinkami dirvos paviršiuje. Paprastai
ropoja įvairiais žolinių bei sumedėjusių
augalų lapais, stiebais, šakutėmis. Jausda­
mi pavojų, vabalai paspraudžia trumpas
kojas ir krinta ant žemės. Dažniausiai
nukrinta ant nugaros, tačiau geba pa­
šokti į viršų ir, apsivertę ore, atsistoja
ant kojų. Laikomas už pilvelio, vabalas
staigiais judesiais judina prieškrūtinį, tada
girdėti spragsėjimas. Nuo to kilo šeimos
pavadinimas.
Sprakšių lervos plonos, cilindriškos arba
pusiau cilindriškos, geltonos ar rudos, kie­
tos, su trumpomis krūtinės kojomis (234
pav., b). Viršutiniai žandai su viduri­
niuoju danteliu. Pilvelio galinis segmentas
kūgiškas arba skeltas.
Dauguma sprakšių rūšių gyvena dir­
voje, mėgsta piktžolėtus, ypač varputėtus,
taip pat daugiamečių žolių bei kaupia­
mųjų kultūrų plotus. Šių rūšių lervos
polifaginės, labai žalingos, minta požemi­
nėmis augalų dalimis, pažeidžia dygstan­
čias sėklas, šakniagumbius, šakniavaisius.
Kai kurių rūšių lervų aptinkama miško
paklotėje ir trūnijančioje medienoje, ypač
senuose kelmuose. Šios lervos iš dalies
yra grobuoniškos, minta kitų vabzdžių
lėliukėmis ir lervomis arba minta me­
diena bei ją pūdančių grybų miceliu.
Kai kurios rūšys nekrofaginės ir sapro-
faginės.
Daugumos sprakšių vystymasis Lietuvo­
je trunka 3—5 metus. Žiemoja lervos
ir vabalai. Lervos virsta lėliukėmis lie­
pos pabaigoje—rugsėjo pradžioje. Vabalai
žiemoja lėliukių lopšeliuose, o jei ruduo
šiltas, lėliukių lopšelius apleidžia ir žie­
moja antrinėse slėptuvėse. Poruojasi ir
kiaušinius deda pavasarį. Rūšys, žiemo-
jančios tik lervos fazėje (Adrastus, Me-
lanotus), lėliukėmis virsta pavasarį. Išsi-
Antšeimis. Sprakšiniai. Elateroidea
ritę vidurvasarį, vabalai poruojasi ir rug­
pjūčio mėn. deda kiaušinius. Literatūros
duomenimis.vabalai kartais apgraužia su­
medėjusių augalų ūglius. Mėgsta saldžias
amarų išskyras.
Pasaulyje sprakšių daugiau kaip 8500
rūšių. Lietuvoje 64 rūšys (8—10 retų
rūšių, ieškotinos).
Faunistiniu požiūriu įdomūs Lietuvoje
aptinkami Lacon fasciatus, Procraerus
tibialis, Stenagostus rufus, Paracardiop-
horus musculus ir kt., kurie literatūroje
aprašyti kaip stepių ir miškastepių zonos
vabalai.
Lietuvoje sprakšius nuodugniau tyri­
nėjo B. Ogijevvicz’ius [54]. Kiti koleopte-
rologai juos rinko atsitiktinai kartu su
kitais vabalais.
Gentis
Kelm asprakšiai
Ampedus Dej. (Elater auct. non
L.)
Vidutinio dydžio, grakštūs sprakšiai. Kū­
nas pailgas. Kakta atskirta nuo priekak­
čio. Antenos, nuo trečiojo ar ketvirtojo
narelio, pjūkliškos, kartais siūliškos. Prieš-
krūtinėlės išilginės siūlės išlenktos į vidų,
dvigubos, priekyje gilesnės. Antsparniai
juodi arba raudoni, kartais dvispalviai,
dažnai su rupiomis, taškuotomis vagutė­
mis, apaugę plaukeliais (239 pav.).
Lervos grobuoniškos ar fitosaprofagi-
nės, vystosi trūnijančioje medienoje, ypač
senuose kelmuose, po pūvančių rąstų žie­
ve, kitų vabzdžių lervų takuose, kai kurių
rūšių — miško paklotėje, po samanomis.
Vabalai aptinkami miškuose arba arti jų,
ant rąstų, kelmų, žiedų. Generacijos truk­
mė — 4—5 metai.
Lietuvoje 12 rūšių (2—3 labai retos
rūšys ieškotinos): A. balteatus L., 1—5
(IV); A. cinnabarinus Esch., 3,5 (III);
A. elongatulus Fabr., 2 (I); A. erythro-
gonus Mūll., 2,5 (I); A. nigrinus Hbst.,
3,5 (I); A. nigroflavus Goeze, 2 (I);
A. pomonae Steph., 2—5 (III); A. po-
234
239 pav. Kelmasprakšis (Ampedus sanguineus)
morum Hbst. (ferrugatus Lac.), 3 (III);
A. praeustus Fabr., 5 (I); A. sanguineus
L., 3—5 (II); A. sanguinolentus Schrnk.,
3—5 (II); A. tristis L., 2 (II).
Juodgalvis kelmasprakšis. A. balteatus
L. Kūnas 7,5—9 mm (240 pav., a),
juodas, apaugęs juodais plaukeliais. Ants­
parniai raudoni, trečdalis jų viršūnių juo­
dos spalvos.
Lervos grobuoniškos ir fitosaprofagi-
nės. Aptinkamos dažniausiai spygliuočių
miškuose: pušų trūnijančioje medienoje,
senuose kelmuose, kartais miško paklo­
tėje, po samanomis. Vabalai gyvena miško
pakraščiuose, aikštelėse, kirtavietėse, ant
įvairių augalų.
Raudonsparnis kelmasprakšis. A. cinna­
barinus Esch. Kūnas 11 —15 mm (240
pav., b), juodas, apaugęs labai smulkiais,
gelsvais plaukeliais; galva ir blauzdos su
ilgais plaukeliais. Antsparniai kraujo rau­
donumo, apaugę juodais plaukeliais. Prieš-
nugarėlės šonai su plokščiais taškais.
a b c kiu švino atspalviu; antsparniai, kojos ir
240 pav. Sprakšiai: a — Ampedus balteatus; b —
A. cinnabarinus; c — A. erythrogonus
Šeima. Sprakšiai. Elateridae
Lervos grobuoniškos ir fitosaprofagi-
nės. Vystosi trūnijančioje lapuočių medžių
medienoje, ypač kelmuose. Vabalai ap­
tinkami po atšokusia kelmų ir rąstų žieve,
ant medžių ir krūmų lapų.
Juodasis kelmasprakšis. A. erythrogo­
nus Mūll. Kūnas 5,5—7,3 mm (240 pav.,
c), juodas, viršus apaugęs smulkiais švel­
niais rudai juodais plaukeliais. Užpaka­
liniai ir priekiniai priešnugarėlės kampai
raudoni, antenos ir kojos rusvos. Prieš-
nugarėlė platesnė už antsparnius, sker­
sinė, su švelniais nelygiai išsidėsčiusiais
taškais.
Lervos vystosi lapuočių medžių trūni­
jančioje medienoje. B. Ogijewicz’ius apti­
ko ties Vilniumi, B. Jakaitis 1977 08 02
Kalvelių girininkijoje (Jurbarko miškų
ūkyje) (250 pav.).
Gentis
Procraerus Reitt.
Kelminis sprakšis. P. tibialis Lac., 3, 4
(II). Kūnas 6,2—9 mm (241 pav., a),
juodas, pailgas, siauras, blizgantis. Viršus
apaugęs smulkiais juodais plaukeliais, apa­
čia — gelsvais. Blauzdos ir letenos rudai
raudonos, kartais tik letenos rusvos. Prieš-
nugarėlė pailga, tokio pločio kaip antspar­
niai, smulkiai ir gana tankiai taškuota.
Antsparnių šonai lygiagretūs, viršūnės su-
apvalėjusios, su siauromis taškuotomis va­
gutėmis ir tankiai taškuotomis lysvelėmis.
Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose.
Lervos vystosi įvairių lapuočių medžių
trūnijančioje, saulės apšildomoje medie­
noje.
Gentis
Sericus Esch.
Rudasis sprakšis. S. brunneus L., 3—5
(IV). Tai 7—10 mm (241 pav., b)
dydžio vabalai. Patinas juodas su neryš­
antenų pamatinė dalis rudi, antsparnių
siūlė juoda. Kūnas apaugęs tankiais trum­
235
a b c
241 pav. Sprakšiai: a — Procraerus tibialis; b —
Sericus brunneus; c — Dalopius marginatus
pais gelsvais plaukeliais. Patelė raudonai
ruda, galva, priešnugarėlės kraštai, išilginė
dėmė vidurinėje dalyje bei užpakalinė
priešnugarėlės dalis, pakrūtinėlė ir sky­
delis juodos spalvos, antsparnių siūlė
juosva.
Lervos fitofaginės. Vystosi retesnių ir
sausesnių miškų, ypač pušynų aikštelių
paklotėje, po samanomis. Saulėtomis die­
nomis miško aikštelėse ir pakraščiuose
vabalų aptinkama ant žolinių ir sume­
dėjusių augalų. Generacijos trukmė —
treji metai. Vietomis gausus.
Gentis
Dalopius Esch.
Raudonšonis sprakšis. D. marginatus L.,
1—5 (V). Kūnas 6—8 mm (241 pav.,
c), geltonai rudas arba tamsiai rudas.
Antsparniai rudai geltoni. Priešnugarėlės
vidurinė dalis ir antsparnių siūlė juodos.
Antenos ir kojos raudonai rudos. Viršus
apaugęs gelsvais, apačia pilkšvais trumpais
plaukeliais. Antsparnių vagutės taškuotos,
taškai gilūs, ovalūs; lysvelės plokščios, su
gumburėliais; viršūnėse taškai reti.
Aptinkama miškuose, krūmais apaugu­
siuose plotuose, rečiau ariamose dirvose.
Vabalai skraido nuo ankstyvo pavasario
miško pakraščiuose, aikštelėse ir kirta­
vietėse. Minta įvairių augalų žiedadulkė­
mis.
Lervos polifaiginės, vystosi drėgnoje
dirvoje ir miško paklotėje, po samanomis,
kartais kenkia pasėtas augalų sėklas ir
daigų šaknis, be to, puola kitų vabzdžių
lėliukes bei lervas. Generacijos trukmė —
dveji ar treji metai.
Antšeimis. Sprakšiniai. Elateroidea
Gentis
Ectinus Esch.
Miškinis dirvasprakšis. E. aterrimus L.,
3—5 (III). Kūnas 11— 14 mm (242 pav.,
a), intensyviai juodas, kartais letenos ir
antenos juodai rudos. Viršutinė pusė apau­
gusi retais (mikroskopiniais), apatinė —
tankiais, labai trumpais, bronzinės spalvos
plaukeliais. Galva ir priešnugarėlė su gum­
bo formos taškais. .Priešnugarėlė pailga,
jos užpakaliniai kampai ilgi. Antsparniai
2,8 karto ilgesni už plotį. Vagutės siau­
ros, negilios, duobutės juose gana gilios,
pailgos. Lysvelės su rupiais gumburė­
liais. Gumburėlių pamatinėje dalyje yra
stambi duobutė.
Lervos polifaginės. Vystosi drėgnesnių
miškų dirvožemyje, rečiau dirbamoje dir­
voje, kenkia pasėtas sėklas, daigus ir so­
dinukus. Vabalai aptinkami miško aikšte­
lėse ir pakraščiuose ant įvairių žydinčių
augalų. Generacijos trukmė — penkeri
metai.
Gentis
Dirvasprakšiai
Agriotes Esch.
Smulkūs ir vidutinio dydžio (4— 15 mm)
vabalai. Kakta bent vidurinėje dalyje ne­
atskirta nuo priekakčio, išgaubta, priekis
beveik vertikalus. Antenos (nuo ketvir­
tojo narelio) ryškiai pjūkliškos. Prieš-
krūtinėlės siūlės dvigubos, tiesios, prie­
kinėje dalyje kiek gilesnės. Priešnugarėlė
su paprastais arba gumbo formos taš­
kais, jos šoninis randelis priekinėje da­
lyje palinkęs į kūno apatinę pusę, todėl,
žiūrint iš viršaus, nematomas. Antspar­
niai tankiai taškuoti. Priešnugarėlės plau­
keliai nukreipti atgal.
Lervos gyvena humusingoje dirbamoje
ir pievų dirvoje; kartais miško dirvože­
myje. Minta augalų sėklomis, daigais, šak­
nimis. Kenkia javams, kukurūzams, bul­
vėms. Ypač daug jų būna varputėtoje dir­
voje. Generacijos trukmė — 3—5 metai.
236
Vabalų, kartais gana daug, antroje vasa­
ros pusėje ir rudenį aptinkama dirvos
paviršiuje ir ant skėtinių augalų žiedų.
Lietuvoje 4 labai dažnos ir žalingos
rūšys ir viena — abejotina*: A. ustulatus
Schall., 2—5 (V); A. acuminatus Steph.,
1,4 (I) ?; A. sputator L., 2—5 (V);
A. lineatus L., 1—5 (IV); A. obscurus
L., 1 ,3 -5 (V).
Vakarinis dirvasprakšis. A. ustulatus
Schall. Kūnas 9—12 mm (242 pav., b),
juodai rudas arba su geltonai rudais ant-
sparniais, arba visas kūnas tamsus. Ante­
nos ir kojos rusvos. Antenų antrasis na­
relis trumpesnis už ketvirtąjį. Prieškrūti-
nio šonai su labai tankiais taškais. Vi­
durinė prieškrūtinėlės dalis smulkiai taš­
kuota, kiek blizganti. Antsparnių vagučių
visi tarpueiliai beveik vienodai taškuoti
ir apaugę plaukeliais.
Aptinkama ariamose, ypač sunkesnėse,
dirvose, sausose pievose, ganyklose, miškų
pakraščiuose. Kenkia žemės ūkio auga­
lams, ypač javams, kaupiamosioms kultū­
roms, daržovėms. Vabalai aktyvūs VI—
VIII. Lervos vystosi beveik 4 metus. Lė­
liukėmis virsta ketvirtų metų birželio mė­
nesį. Vabalai ritasi liepos—rugpjūčio
mėnesį.
Pasėlinis dirvasprakšis. A. sputator L.
Kūnas 6—8 mm (242 pav., c), juodai
rudas arba raudonai rudas, apaugęs tan­
kiais, pilkšvais plaukeliais. Priešnugarėlės
priekinis ir užpakalinis kraštas, kojos ir
antenos geltonai rudi. Priešnugarėlė
blizganti, tankiai ir smulkiai taškuota. An­
tenų antrasis narelis ne trumpesnis už ket­
virtąjį.
Tai vienas iš dažniausių ir žalingiausių
sprakšių, aptinkamų ariamose dirvose,
pievose, ganyklose. Lervos vystosi tiek
lengvuose priesmėlio, tiek ir sunkesniuose
priemolio dirvožemiuose. Jo židiniai pa­
prastai susiję su varpinių augalų pasėliais.
Žiemoja vabalai. Dirvos paviršiuje jie pa-
* Remiantis A. Palionio kartoteka [61 J, ma­
noma, jog Lietuvoje gyvena A. acuminatus Steph.
(1927 05 16 Kaunas ir 1935 06 15 Ventės ragas).
Literatūros duomenimis [3,79], rūšis išplitusi Vaka­
rų bei Vidurio Europoje, europinės dalies stepių
zonoje, todėl abejojama, ar gyvena Lietuvoje.
Šeima. Sprakšiai. Elateridae
a b c
242 pav. Sprakšiai: a — Ectinus aterrimus; b —
Agriotes ustulatus; c — A. sputator
sirodo anksti pavasarį (IV—V). Aktyvūs
tik prietemoje (rytais ir vakarais). Kiau­
šinius deda dirvos viršutiniame sluoksnyje
prie augalų. Išsiritusios lervos (V—VI)
vystosi 4 metus. Liepos mėn. jos virsta
lėliukėmis. Išsiritę vabalai lėliukės lopše­
liuose žiemoja iki pavasario.
Juostuotasis dirvasprakšis. A. lineatus
L. Kūnas 7,5—10 mm (243 pav., a),
rudas. Antsparniai dryžuoti, išilgai jų eina
tankiai plaukuotos šviesesnės juostelės ir
siauresni tamsesni tarpueiliai. Antenos ir
kojos raudonai rudos. Priešnugarėlė ne
platesnė už ilgį, netankiai taškuota, kiek
išgaubta. Užpakalinių kojų šlauninių
dangčių išorinė dalis tik dvigubai siau­
resnė už jų plotį prie dubenėlių.
Lervos vystosi drėgnesnėse derlingose
dirvose, bet aptinkamos ir smėlio bei prie­
smėlio drėgnesnėse dirvose, kuriose gausu
augalų liekanų. Židiniai susidaro varpinių
kultūrų, kurioms jie labiausiai kenkia,
pasėliuose ir dobilienoje. Vabalai skrai­
do pavasarį ir vasarą (V—VII). Akty­
vūs prietemoje, dieną slapstosi po dirvos
grumsteliais ir augalų liekanomis. Patelė
dirvoje, 0,5—2 cm gylyje, krūvelėmis su­
deda iki 150 kiaušinių. Lervos ritasi va­
sarą (VI—VII). Lėliukėmis virsta VII—
VIII. Žiemoja vabalai lėliukių lopšeliuose.
Generacijos trukmė — penkeri metai.
237
Gentis
Synaptus Esch.
Siaurakūnis sprakšis. S. filiformis Fabr.,
3—5 (III). Kūnas 9—12 mm (243 pav.,
b), siauras, ilgas, juodas arba raudonai
rudas, apaugęs tankiais pilkšvais plauke­
liais. Antenos ir kojos rudos. Priešnuga­
rėlė pailga, jos pamatinėje dalyje plau­
keliai išsidėstę skersai. Antsparniai su švel­
niomis taškuotomis vagutėmis. Antenos
beveik siūliškos. Prieškrūtinėlės išilginės
siūlės dvigubos, tiesios, priekyje kiek gi­
lesnės. Šlauninių užpakalinių dubenėlių
dangčių išorinė dalis kiek siaurėjanti. Le­
tenų trečiasis narelis su skiautele.
Lervos vystosi drėgnų pievų priemolio
arba dumblingoje dirvoje, arti vandens
telkinių. Vabalų (VI—VII) gana dažnai
aptinkama ant įvairių žydinčių augalų ir
prie vandens augančių krūmų, ypač ant
gluosnių.
Gentis
Sam ansprakšiai
Adrastus Esch.
Smulkūs (3—6 mm) vabalai. Antenos,
nuo trečiojo ar ketvirtojo narelio, pjūk­
liškos. Prieškrūtinėlės siūlės dvigubos, kiek
išlenktos į vidų, priekyje kiek gilesnės.
Priešnugarėlė taškuota, jos šoninis rande­
lis ištisinis, nuo užpakalinių kampų pa­
lenktas į apačią. Užpakaliniai priešnuga­
rėlės kampai plokšti, kylis yra arčiau jų
šoninio krašto. Užpakalinių kojų šlauni-
niai dangčiai aiškiai siaurėja nuo vidu­
rinės dalies. Nagai šukiški. Viršutinė kūno
pusė apaugusi nelygiais plaukeliais.
Lervos vystosi drėgnose, krūmais apau­
gusiose vietose po nukritusiais lapais, sa­
manomis, upių krantų sąnašose. Vabalų
aptinkama ant įvairių augalų.
Juos sunku apibūdinti, turi daug spal­
vinių aberacijų.
Lietuvoje 3 rūšys: A. limbatus Fabr.,
5 (II); A. rachifer Four., 5 (II); A.
Antšeimis. Sprakšiniai. Elateroidea
a b e Skydelis pailgas. Priešnugarėlė retai taš­
243 pav. Sprakšiai: a — Agriotes lineatus; b —
Synaptus filiformis; c — Adrastus limbatus
palietis Fabr. (A. nididulus Marsh.), 1,3—
5 (III).
Juodasis samansprakšis. A. limbatus
Fabr. Kūnas 4,2—6 mm (243 pav., c),
juodas. Pirmieji antenų nareliai, kojos,
po išilginę juostą kiekviename antspar-
nyje rudai geltoni. Juostelė išilgai ant-
sparnių siūlės juosva. Antenų antrasis na­
relis beveik rutuliškas, 2 kartus trumpes­
nis už trečiąjį. Priešnugarėlė tankiai ir
smulkiai taškuota. Antsparnių taškuotų
vagučių tarpueiliai (lysvelės) tankiai brū-
žikliškai taškuoti, apaugę gelsvais prigu­
lusiais plaukeliais.
Lervos vystosi drėgnoje pievų, upių
krantų, miškų pakraščių ir aikštelių dir­
voje, kartais ariamuose bei daugiamečių
žolių pasėliuose. Vabalai skraido VI—VII.
Bionomija ištirta nepakankamai. Ge­
neracijos trukmė — treji metai.
Gentis
Melanotus Esch.
Stambūs sprakšiai. Kūnas ištįsęs, nagai
šukiškai dantyti. Priešnugarėlės vidurinės
dalies plaukeliai nukreipti atgal. Antenos,
nuo ketvirtojo narelio, pjūkliškos, pate­
lių — apaugusios trumpais prigulusiais,
patinų — ilgais pasišiaušusiais plauke­
liais.
Lervos vystosi trūnijančioje medienoje,
ypač senuose kelmuose.
Vabalų aptinkama ant medžių ir krū­
mų, miško aikštelėse, pakraščiuose arba
arti jų.
238
Lietuvoje 2 rūšys (1 ? rūšis ieško­
tina): M. erythropus Gmel. (rufipes
Hbst.), 1—5 (V); M. castanipes Payk.,
1,3—5 (IV).
Raudonkojis sprakšis. M. erythropus
Gmel. Kūnas 14— 19 mm (245 pav., a),
ištįsęs, juodas arba tamsiai rudas, apau­
gęs gelsvais plaukeliais. Kojos ir antenos
rudai raudonos. Antsparnių vagutės siau­
ros, priekinėje dalyje sunkiai pastebimos.
kuota.
Vabalai skraido VI—VII. Lervos vys­
tosi trūnijančioje senų kelmų medienoje.
Generacijos trukmė — 4—5 metai.
Gentis
Lacon Lap. de Cast. (Adelocera
Germ. nec Latr.)
Vabalai 9—14 mm ilgio, apaugę žvy-
niškais plaukeliais. Antsparniai rupiai pa­
drikai taškuoti. Prieškrūtinėlės vagutės an­
tenoms įdėti siekia priekinius dubenėlius.
Priešnugarėlė su gilia vidurine vagute.
Lervos grobuoniškos. Gyvena įvairių
spygliuočių ir lapuočių medžių trūnijan­
čioje medienoje, ypač senuose kelmuose.
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina).
Auksaraištis sprakšis. L. fasciatus L.,
2 (I). Kūnas 14—16 mm (245 pav.,
b), juodas, rečiau tamsiai rudas. Viršus
dažniausiai apaugęs auksiškais žvyneliais.
244 pav. Kanapėtasis sprakšis (Adelocera murina)
Šeima. Sprakšiai. Elateridae
Antsparnių užpakalinėje dalyje, kartais ir
priekyje, žvyneliai sudaro skersinius ban­
guotus raiščius. Antenų trečiasis narelis
lygus antrajam arba kiek ilgesnis. Visas
šoninis priešnugarėlės kraštas su aštriu
randeliu. Užpakaliniai priešnugarėlės
kampai be kylių.
Boreomontaninė rūšis. Lervos vystosi
trūnijančioje spygliuočių medžių kelmų
medienoje. Aptikta 1978 05 20 Jurbarko
apyl. (leg. B. Jakaitis) (250 pav.).
Gentis
Adelocera Latr. (Lacon Germ.)
Kanapėtasis sprakšis. A. murina L., 1—5
(V). Kūnas 11 —17 mm (244, 245 pav.,
c), platus, vidutiniškai išgaubtas, juodas
arba tamsiai rudas, tankiai plaukuotas.
Priešnugarėlė truputį skersinė, pamatinėje
dalyje yra 3 negilios įdubos. Arti prieš­
nugarėlės vidurio, vidurinės įdubos šo­
nuose, yra 2 gumburėliai. Kūno viršus
lopais apaugęs pilkšvai rudais, žvyniškais,
prigludusiais plaukeliais, todėl vabalas at­
rodo raibas. Išilginės prieškrūtinėlės siūlės
gilios, griovelių pavidalo, t jas gali būti
įguldomos antenos.
Vabalai skraido IV—VII. Aptinkami
dirvos paviršiuje ir ant įvairių augalų.
Lervos iš dalies grobuoniškos arba augal-
ėdės. Vystosi humusingoje arimų, pievų,
lapuočių miškų aikštelių ir pakraščių dir­
voje. Generacijos trukmė — 4—5 me­
tai.
Gentis
Pievasprakšiai
Ctenicera Latr. (Corymbites
Latr.)
Pailgi, grakštūs, gana stambūs vabalai.
Prieškrūtinėlės apykaklė trumpa, pasmak­
rio nedengia. Antenos nuo trečiojo na­
relio aiškiai pjūkliškos, patinų kartais šu-
kiškos. Prieškrūtinėlės išilginės siūlės vien­
gubos. Antsparnių epipleurų užpakalinė
239
a b c
245 pav. Sprakšiai: a — Melanotus erythropus;
b — Lacon fasciatus; c — Adelocera murina
dalis palenkta į apačią, tačiau jos gana
plačios ir gerai matomos.
Skraido vasaros viduryje. Aptinkami
miško aikštelėse ir pievose ant žolinių
augalų bei krūmų. Lervos polifaginės;
gyvena saulės gerai apšildomose miško
aikštelėse, pievose, miškų ir dirvų pa­
kraščiuose.
Corymbites gentis pagal naują sistema­
tiką skirstoma į 3 savarankiškas gentis:
Ctenicera, Actenicerus, Anostirus.
Lietuvoje Ctenicera genčiai priklauso
2 rūšys: C. euprea Fabr., 5 (II); C. pec-
tinicornis L., 2—5 (III).
Šukausis pievasprakšis. C. pectinicornis
L. Kūnas 15—18 mm (246 pav., a),
žalias arba žaliai bronzinis, metalo bliz­
gesio. Priešnugarėlė per vidurį su aiškia
išilgine vagute. Patinų antenos ryškiai
šukiškos. Antsparnių viršūnės susiaurėju-
sios ir suapvalėjusios. Tai vienas iš gra­
žiausių Lietuvoje aptinkamų sprakšių.
Žiemoja vabalai. Skraido V—VI. Lai­
kosi ant įvairių žolinių augalų lapų ir
žiedų, kartais soduose ant žydinčių vais­
medžių. Lervos polifaginės; gyvena drėg­
nesnėje dirvoje, apaugusioje tankia žoline
augalija, miško aikštelėse, pievose, arimų
pakraščiuose.
Gentis
Liotrichus Kiesnw. (Selatosomus
Steph.)
Brukninis sprakšis. L. affinis Payk., 4
(I). Kūnas 11 —12,5 mm (246 pav., b),
Antšeimis. Sprakšiniai. Elateroidea
a b e dėmėtą piešinį. Antenos pjūkliškos. Prieš­
246 pav. Sprakšiai: a — Ctenicera pectinicornis;
b — Liotrichus affinis; c — Orithales serraticornis
juodas, apaugęs pilkšvais plonais, ilgokais
plaukeliais. Priešnugarėlė blizganti, smul­
kiai tankiai taškuota, tarpai tarp taškų
ne didesni už taškus; pamatinėje dalyje
taškai retesni. Priešnugarėlės plaukeliai
nukreipti į priekį. Antenos, nuo trečiojo
narelio, pjūkliškos, daug ilgesnės už galvą
ir priešnugarėlę kartu paėmus.
Lervos polifaginės; gyvena miško pa­
klotėje, dirvoje, kur yra daug trūnijančios
medienos, durpynuose, ypač po bruknė­
mis (Vaccinium). Vabalų aptinkama ant
įvairių žolinių augalų. Boreomontaninė
rūšis [3]. A. Palionis [58, 61] nurodo,
jog aptiktas Lietuvoje, Žuvinte, 1926 06 04
(250 pav.).
Gentis
Orithales Kiesnw.
O. serraticornis Payk., 4 (I). Kūnas 6—
7 mm (246 pav., c), juodas, bronzinio
atspalvio; letenos rudos. Užpakaliniai
priešnugarėlės kampai be kylių. Viršus
apaugęs vienodo ilgio juodais plaukeliais.
Priešnugarėlė apaugusi į priekį pakrypu­
siais plaukeliais. Patelių antenos, nuo ket­
virtojo narelio, pjūkliškos, patinų — ilgai
šukiškos; 2—3 nareliai mažyčiai, rutuliški.
Antsparniai su plonomis vagutėmis, vir­
šūnėse išorinės vagutės gilesnės, lysvelės
tankiai taškuotos.
Bionomija nežinoma. Vabalų aptin­
kama miškų pakraščiuose ant krūmų ir
žolinių augalų (leg. A. Meržijevskis). 247 pav. Pilkasis sprakšis (Prosternon tessellatum)
240
Gentis
Actenicerus Kiesnw. (Corymbites
Latr.)
Strazdanotasis sprakšis. A. sjaelandicus
Müll., 1—5 (III). Kūnas 13—15 mm
(248 pav., a), pailgas, tamsiai bronzi­
nis, viršutinė pusė apaugusi tankiais, pil­
kais, nelygiai išsidėsčiusiais plaukeliais,
todėl jie antsparniuose sudaro neaiškų
nugarėlė pailga, rupiai ir tankiai taškuota.
Jos užpakaliniai kampai su išilginiais ky­
liais, diskas su neryškia išilgine vidurine
vagute.
Žiemoja vabalai. Skraido (IV—VII) iki
pietų. Aptinkama ant krūmų ir žolinių
augalų, ypač ant pievinės kartenės (Car-
damine pratensis). Lervos polifaginės.
Gyvena atvirose vietose, drėgnesnėje pie­
vų, pelkėtų vietų, durpynų, miškų dirvoje,
kartais trūnijančioje medienoje. Gali
kenkti žemės ūkio augalams, ypač pir­
maisiais ir antraisiais metais nusausintoje
dirvoje. Vėliau dirbamuose laukuose ler­
vos išnyksta.
Gentis
Anostirus Thoms.
Vabalai vidutinio dydžio. Priešnugarėlė
rutuliškai suapvalėjusį, tankiai ir labai
švelniai taškuota, apaugusi nelygiai išsi­
dėsčiusiais plaukeliais, jos užpakaliniai
Šeima. Sprakšiai. Elateridae
t
a b
248 pav. Sprakšiai: a — Actenicerus sjaelandicus;
b — Anostirus castaneus; c — Prosternon tessel­
latum
kampai be kylių. Patelių antenos pjūk­
liškos, patinų — šukiškos.
Vabalai skraido pavasarį ir pirmojoje
vasaros pusėje. Aptinkami ant ąžuolų,
gluosnių ir kitų lapuočių medžių jaunų
ūglių. Lervos grobuoniškos, vystosi miško
pakraščių, retmių ir aikštelių dirvoje.
Lietuvoje 2 rūšys: A. purpureus Poda,
4 (I); A. castaneus L., 1,3 (I).
Rudasis pievasprakšis. A. castaneus L.
Kūnas 9—10 mm (248 pav., b), juodas.
Antsparniai su taškuotomis vagutėmis, gel­
toni, juoda viršūne. Priešnugarėlė apau­
gusi tankiais rausvai gelsvais, labai ne­
vienodai (debesėliais) išsidėsčiusiais plau­
keliais.
Lervos vystosi trūnijančioje medie­
noje, rečiau dirvoje, kurioje gausu or­
ganinių liekanų. Aptinkami ant krūmų
ir medžių. 1970 liepos mėn. sugautas
Jonavos raj. (250 pav.; leg. S. Pileckis).
Gentis
Prosternon Latr.
Pilkasis sprakšis. P. tessellatum L., 1—5
(IV). Kūnas 9—12 mm (247, 248 pav.,
c), platus, plokščias, tamsiai rudas arba
juodas. Viršutinė pusė apaugusi tankiais,
šilkiškais, gelsvais arba pilkšvais, nukreip­
tais į įvairias puses plaukeliais. Plauke­
liai sudaro dėmėtą margą piešinį. Ant­
sparniuose yra juosvų plaukelių. Prieš-
krūtinėlės išilginės siūlės dvigubos.
Lervos grobuoniškos ir fitosaprofagi-
nės, vystosi miško dirvožemyje, rečiau
16. 1834
241
trūnijančioje medienoje, ypač pušų kel­
muose, kartais miško aikštelėse, žolinių
augalų šaknyse. Vabalai žiemoja. Skrai­
do V—VII. Aptinkami ant įvairių au­
galų.
Gentis
c Rugiasprakšiai
Selatosomus Steph.
Vidutinio dydžio, grakštūs, aptakaus kūno
sprakšiai. Prieškrūtinėlės apykaklė didelė,
dengia pasmakrį, išilginės siūlės viengu­
bos. Antenos, nuo trečiojo ar ketvirtojo
narelio, pjūkliškos.
Lervos grobuoniškos ar fitosaprofagi-
nės. Kai kurių rūšių lervos minta žemės
ūkio augalų požeminėmis dalimis, kenkia.
Vystosi lengvesnėse miško, pievų ar aria­
mose dirvose arba trūnijančioje medie­
noje, ypač kelmuose. Vabalai skraido V—
VI, sugaunami dirvos paviršiuje ar ant
įvairių augalų.
Lietuvoje 5 rūšys (1 rūšis ieškotina):
5. aeneus L., 2—5 (V); S. cruciatus L.,
2—5 (III); S. impressus Fabr., 1, 2, 5
(II) (250 pav.); S. latus Fabr., 3 (I)
(250 pav.t; S. nigricornis Panz., 1, 4, 5
(II_) (250 pav.).
Žaliasis rugiasprakšis. 5. aeneus L. Kū­
nas 12— 15 mm (249, 251 pav., a), vir­
šutinė pusė bronzinė, žalia arba melsva.
Kojos dažniausiai rusvos, kartais juodos.
Priešnugarėlės užpakalinių kampų kyliai
nutolę nuo priešnugarėlės šoninio krašto.
249 pav. Žaliasis rugiasprakšis (Slatosomus aeneus)
Antšeimis. Sprakšiniai. Elateroidea
250 pav. Kai kurių sprakšių (Elateridae) radim­
vietės Lietuvoje: 1 — Ampedus erythrogonus; 2 —
Lacon fasciatus; 3 — Liolrichus affinis;4 — Anosti-
rius castaneus; 5 — Selatosomus impressus; 6 —
S. latvis; 7 — S. nigricornis; 8 — Calambus bipus-
talatus; 9 — Harminius undulatus; 10 — Stenagos-
tus rufus; 11 — Athous vittatus; 12 — Cardiopho-
rus ruficollis
Labai dažnas sausesnėse smėlio ir prie-
smėlio dirvose, miškų pakraščiuose ir aikš­
telėse, ariamuose plotuose. Lervos augal-
ėdės, kenkia žemės ūkio augalams. Per­
žiemoję vabalai gegužės—birželio mėn.
dirvoje deda kiaušinius. Birželio mėn. ri­
tasi lervos. Jos vystosi ketverius metus.
Ketvirtų metų rudenį virsta lėliukėmis.
Vabalai išsirita rugsėjo ar spalio mėn.,
jie ir žiemoja. Kartais suaugusios lervos
žiemoja antrą kartą, todėl generacijos
trukmė 5 ar 6 metai. Vabalus galima
pagauti dieną dirvos paviršiuje ar ant
įvairių augalų lapų bei žiedų. Suaugė­
jai nežalingi, minta žiedų nektaru, ište­
kančiomis augalų sultimis, amarų saldžio­
mis išskyromis.
Kryžiuotasis rugiasprakšis. S. cruciatus
L. Kūnas 11 —14 mm (251 pav., b), juo­
das. Antsparniai geltoni, per vidurį su
juodu kryžiaus formos piešiniu ir su 2
pailgomis dėmelėmis už pečių. Priešnuga-
rėlė su 2 raudonomis išilginėmis juostelė­
mis. Kojos ir antenos rusvos.
Peržiemoję vabalai skraido gegužės—
birželio mėn. Aptinkami retokuose miš­
kuose, kirtavietėse, aikštelėse ant žolinių
ir sumedėjusių augalų, po trūnijančių
kelmų žieve. Lervos vystosi lapuočių ir
spygliuočių miškų paklotėje ir dirvože-
242
a b e
251 pav. Sprakšiai: a — Selatosomus aeneus;
b — S. cruciatus; c — Calambus bipustulatus
myje, senuose trūnijančiuose kelmuose,
kartais grybuose. Generacijos trukmė —
penkeri metai.
Gentis
Calambus Thoms.
Dvidėmis sprakšis. C. bipustulatus L., 3
(I). Kūnas 6—9 mm (251 pav., c), juo­
das, blizgantis, apaugęs smulkiais juodais
plaukeliais. Kojų sąnariai ir letenos rus­
vi. Priešnugarėlė suapvalėjusį, su trumpa
vidurine linija. Antsparnių pamatinė dalis
su raudona dėme, kartais užpakalinė da­
lis su raudonais šonais ar geltonai rusvi.
Gyvena miškuose. Lervos grobuoniškos,
vystosi trūnijančioje lapuočių medžių me­
dienoje, ypač kelmuose, po gulinčių rąstų
žieve. D. Heyden’as [15] nurodo, jog
gyvena Kauno apylinkėse (250 pav.).
Gentis
Denticollis Pili. et Mitt.
Vidutinio dydžio sprakšiai. Jų priešnuga­
rėlė siauresnė už antsparnius, vidurinė
linija trumpa, užpakaliniai kampai daž­
niausiai į išorę išlenkti ir ištįsę. Antspar­
niai su taškuotomis vagutėmis. Antsparnių
epipleuros iki viršūnių plačios. Prieškrū-
tinėlė be apykaklės. Akys esti atokiau
nuo priešnugarėlės priekinio krašto.
Šeima. Sprakšiai. Elateridae 243
Lervos grobuoniškos ir fitosaprofagi-
nės. Aptinkama lapuočių medžių trūnijan­
čioje medienoje. Vabalai skraido V—VII
miško pakraščiuose ir aikštelėse. Sugau­
nami ant įvairių žolinių bei sumedėjusių
augalų žiedų ir lapų.
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina).
Vagotasis sprakšis. D. linearis L., 2—5
(III). Kūnas 10—12,5 mm (252 pav.,
a), juodas. Priešnugarėlė raudona, pati­
nų — su juoda dėmele. Patinų antsparniai a b c
geltoni, patelių — juodi su raudonais šo­ 252 pav. Sprakšiai: a — Denticollis linearis; b —
Cidnopus pilosus; c — Stenagostus rufus
nais. Antsparniai su ryškiomis taškuoto­
mis vagutėmis, lysvelės siauros, smulkiai apšviestuose šlaituose, tarp augalų šaknų,
taškuotos ir grūdėtos. Patelių antenos ne­ miškų pakraščiuose, arimuose. Mityba ne­
ryškiai, o patinų ryškiai pjūkliškos. Blauz­ ištirta. Manoma, kad lervos gali kenkti
dos ir letenos raudonai geltonos. žemės ūkio augalų šaknims; taip pat minta
Aptinkamas miško pakraščiuose ir aikš­
saprofitiniais grybais.
telėse V—VII ant skėtinių augalų.
Gentis
Gentis Stenagostus Thoms. (Athous
Cidnopus Thoms. (Limonius Esch.)
Esch.) Didysis sprakšis. S. rufus Deg., 1,3—5
(II). Kūnas 20—28 mm (252 pav., c),
Vidutinio dydžio sprakšiai. Kūnas siauras, raudonai rudas, apaugęs labai trumpais
ištįsęs. Prieškrūtinėlės siūlės dvigubos, auksiškais plaukeliais. Antenos, nuo tre­
priekinėje dalyje gilios. Priešnugarėlės šo­ čiojo narelio, ryškiai pjūkliškos. Galinio
ninis randelis gerai matomas iš viršaus. narelio viršūnė su sąsmauka. Prieškrūti­
Užpakalinių letenų pirmasis narelis kiek nėlės priekinė pusė su skersine iškilusia
ilgesnis už kitus narelius. briaunele. Antsparniai su taškuotomis va­
Lervos vystosi miško paklotėje, po sa­ gutėmis, trys šoninės vagutės priekinėje
manomis, kai kurių rūšių — humusingoje, dalyje su labai rupiais skersiniais taškais.
ariamoje dirvoje. Vabalai gyvena miško Tai stambiausias Lietuvos sprakšis. Ap­
pakraščiuose, saulėtose vietose ant žolinių tinkamas (250 pav.) stambesniuose durp­
augalų, ypač žiedų ir krūmų. žemių pušynuose. Aktyvus VI—VII, prie­
Lietuvoje 3 rūšys (1 rūšis ieškotina): blandoje. Lervos grobuoniškos, vystosi
C. aeruginosus Oliv., 3—5 (III); C. mi- saulės apšildomuose, trūnijančiuose sto­
nutus L., 4,5 (II); C. pilosus Leske, ruose pušų, rečiau eglių kelmuose arba
3—5 (IV). rąstuose. Generacijos trukmė — penkeri
Pūkuotasis sprakšis. C. pilosus Leske. metai.
Kūnas 9,5—12,5 mm (252 pav., b), juo­
das arba tamsiai rudas, kiek bronzinio
atspalvio, apaugęs gana ilgais geltonai
pilkšvais plaukeliais. Priešnugarėlės užpa­
kalinių kampų kylis trumpas, ryškus, įžam­
bus. Priešnugarėlė tankiai ir rupiai taš­
kuota. Antsparniai su gana giliomis vagu­
tėmis.
Dažnas atvirose sausose vietose, saulės
i6*
Antšeimis. Sprakšiniai. Elateroidea 244 Š eim a. S p ra k šia i. E la te rid a e 245

Gentis Gentis
Laukasprakšiai Hypnoidus Dillw.
Athous Esch. Krantinis sprakšis. H. riparius Fabr., 5
(II). Kūnas 6—7 mm (254 pav., a),
Juodi arba rudai rusvi, stamboki sprak- išgaubtas, juodas, bronzinio atspalvio,
šiai. Prieškrūtinėlės išilginės siūlės papras­ apaugęs smulkiais gelsvais plaukeliais. Ko­
tos. Užpakalinis prieškrūtinio kraštas prie a b c jos rudos. Antsparnių viršūnės suapvalė-
užpakalinių kampų be išpjovos. Užpakali­ 253 pav. Sprakšiai: a — Athous hirtus; b — jusios. Prieškrūtinėlės siūlės paprastos. a b c
nės letenos pirmasis narelis tokio pat A. haemorrhoidalis; c — Harminius undulatus Vidukrūtinėlės episternos siekia vidurinius 254 pav. Sprakšiai: a — Hipnoidus riparius; b —
ilgio kaip antrasis ir trečiasis nareliai Oedostethus ąuadripustulatus; c — Negastrius pul-
dubenėlius. Priešnugarėlė skersinė, retai
kartu paėmus. Priešnugarėlės plaukeliai pav., b), juodas arba tamsiai rudas, ant- taškuota, tarpai tarp taškų kiek didesni už
chellus
nukreipti įstrižai į priekį. sparniai šviesesni. Pilvelio kraštai rusvi, taškų skersmenį. Galiniame trečdalyje pakaliniai kampai smailūs, rausvi. Antenos
Lervos gyvena miško paklotėje po nu­ kai kada rusva visa apačia. Priešnugarėlė plaukeliai išsidėstę skersai priešnuga­ ir kojos rudai geltonos.
kritusiais lapais, spygliais, po samanomis, su rupiais, tankiais taškais, tarpai tarp jų rėlės. Aptinkama smėlėtose vietose, lervos —
trūnijančiuose kelmuose ir po pūvančių daug mažesni už taškų skersmenį. Ante­ Lervos vystosi drėgnokose pievose arba tarp augalų šaknų, ypač prie vandens
rąstų žieve. Grobuoniškos, minta kitų nos, nuo ketvirtojo narelio, pjūkliškos. ariamose dirvose, su smėlio ar žvirgždo telkinių. Vabalų randama V—VII.
vabzdžių lervomis ir lėliukėmis ar fito- Letenos ketvirtasis narelis plonas, tokio priemaiša, ypač prie vandens, upių ir eže­
saprofaginės, minta pūvančiomis augalų pločio kaip ir galinis narelis, pridengtas rų krantuose bei drėgnokų miškų pakraš­ Gentis
liekanomis. Kai kurių rūšių (A. niger, trečiojo narelio skiautele, todėl atrodo, čiuose. Vabalai skraido V—VII. Gene­
A. hirtus) lervos gyvena ariamoje dir­ kad letenos iš keturių narelių. racijos trukmė — treji metai. Negastrius Thoms. (Hypnoidus
voje, kenkia žemės ūkio augalams. Va­ Dažnas lapuočių ir mišriuose miškuo­
balų aptinkama ant įvairių augalų lapų, se, parkuose, daržuose, soduose, taip pat auct.)
dirbamuose laukuose, drėgnokose ganyk­
stiebų ir dirvos paviršiuje.
lose ir pievose. Lervos vystosi dirvoje, Gentis Smulkūs vabalai. Antsparniai su ryškio­
Kai kurie autoriai Athous gentį skirs­ mis vagutėmis, lysvelės išgaubtos, vidurinė
to į 3 savarankiškas gentis: Pseudathous, miško paklotėje, po samanomis, kartais
trūnijančioje medienoje. Kenkia žemės Sm ulkiasprakšiai dalis su randeliais. Antenų pirmasis narelis
Crepidophorus, Athous. kiek pailgas, storokas. Priešnugarėlė su
Lietuvoje 6 rūšys: A. (Pseudathous) ūkio augalams. Vabalai skraido V—VIII.
Generacijos trukmė — 4—5 metai. Oedostethus Lee. (Cryptohypnus tankiais pailgai apvaliais grūdeliais.
hirtus Hbst., 2—5 (IV); A (Pseudathous) Esch.) Vabalų aptinkama smėlėtose vietose,
niger L., 2—5 (V); A. (Crepidophorus) tarp augalų šaknų upių krantuose, drėg­
mutilatus Rosen., 3 (I); A. (s. str.) vitta- Gentis Smulkūs sprakšiai. Prieškrūtinėlės anteni- nokose pievose.
tus Fabr., 3, 4 (II) (250 pav.); A. (s. str.) nės siūlės uždaros. Priešnugarėlė su pa­ Lietuvoje 2 rūšys: N. pulchellus L.,
haemorrhoidalis Fabr., 3—5 (IV); A. Harminius Fairm prastais taškais, be grūdelių. Antsparniai 1—5 (IV); N. sabulicola Boh., 1 (I).
(s. str.) subfuscus Mūll., 3—5 (III). su giliomis taškuotomis vagutėmis. Šešiataškis smulkiasprakšis. N. pulche­
Plaukuotasis laukasprakšis. A. hirtus Hbst. Skersadryžis sprakšis. H. undulatus Deg., Vabalų aptinkama smėlėtose drėgno­ llus L. Kūnas 2,7—6 mm (254 pav., c),
Kūnas 12—17 mm (253 pav., a), viršu­ 2 (II). Kūnas 13— 19 mm (253 pav., kose vietose, ypač vandens telkinių kran­ juodas, suapvalėjęs, apaugęs labai smul­
tinė pusė juoda, blizganti, paprastai apau­ c), juodas, apaugęs pilkais plaukeliais; tuose tarp žolinių augalų šaknų. Lervos kiais gelsvais plaukeliais. Galva ir prieš­
gusi smulkiais pilkšvais plaukeliais. Ante­ antsparniai rudi, su 3 tamsesniais kiek vystosi drėgnoje krantų dirvoje. nugarėlė matinė su pailgais apvaliais grū­
nos nuo trečiojo narelio aiškiai pjūkliš- įžambiais, apaugusiais tankesniais plau­ Lietuvoje 2 rūšys: O. ąuadripustulatus deliais. Priešnugarėlė kiek pailga, jos už­
kos. Prieškrūtinėlės atauga tarp priekinių keliais, raiščiais. Užpakaliniai priešnu­ Fabr., 3, 4 (II); O. tenuicornis Germ., pakaliniai kampai smailūs su neaukštais
dubenėlių yra lygi su prieškrūtinėle. garėlės kampai be briaunelių. Antenos, 5 (I). kyliais, vidurinė dalis su siaura netaš­
Dažnas ariamose drėgnokose dirvose, nuo trečiojo narelio, ryškiai pjūkliškos. Keturdėmis smulkiasprakšis. O. ąuadri­ kuota vidurine linija. Antsparniai su gilio­
miškų pakraščiuose ir aikštelėse. Lervos Galva ir priešnugarėlė rupiai bambiškai pustulatus Fabr. Kūnas 3—3,5 mm (254 mis taškuotomis vagutėmis ir kyliškai iš­
polifaginės, kenkia žemės ūkio augalams. taškuotos. pav., b), išgaubtas, juodas, kiek meta- gaubtomis lysvelėmis. Kiekvienas antspar-
Aptinkama dirvoje, kartais trūnijančiuose Lervos vystosi senų trūnijančių eglinių
liško atspalvio, apaugęs labai smulkiais nis su 3 geltonomis dėmelėmis. Antenų
kelmuose, dažnai kartu su A. niger. Va­ rąstų ar kelmų medienoje. Vabalų ap­
gelsvais plaukeliais. Antsparniai su ryškio­ pamatinė dalis ir kojos rudos.
balai skraido V—VII. Generacijos truk­ tinkama po atšokusia žieve. Rastas mis taškuotomis vagutėmis, prie pečių
1985 07 01 ir 1987 06 25 Kalvelių giri­ Smėlėtose vietose, ypač upių krantuose,
mė — 3—4 metai. ir viršūnės su raudonai geltonomis stam­ tarp žolės, vietomis dažnas.
Rusvapilvis laukasprakšis. A. haemorr­ ninkijoje (leg. B. Jakaitis) (250 pav.). biomis dėmelėmis. Priešnugarėlė išgaub­
hoidalis Fabr. Kūnas 10—14 mm (253 ta, tokio pločio kaip antsparniai, jos už-
Antšeimis. Sprakšiniai. Elateroidea
Gentis
Cardiophorus Esch.
Genčiai priklauso smulkūs sprakšiai. Jų
priešnugarėlė beveik apskrita. Prieškrūti-
nėlės užpakalinė ataugėlė buka, trumpa.
Skydelis širdiškas, priekinė dalis su ran­
deliu. Šoninis priešnugarėlės randelis pa­
linkęs į apačią, sutrumpėjęs. Letenų pir­
masis narelis neištįsęs.
Lervos fitosaprofaginės, iš dalies gro­
buoniškos. Gyvena miško paklotėje prie
senų medžių, kelmų ir kamienų, po sama­
nomis ir nukritusiais lapais, kai kurios
rūšys tarp augalų šaknų smėlėtose dir­
vose, trūnijančioje medienoje, skruzdė­
lynuose. Vabalų aptinkama ant įvairių
augalų lapų ir žiedų.
Lietuvoje gentis ištirta nepakankamai,
aptikta 1 rūšis (2—3 rūšys ieškotinos).
Melsvasparnis smulkiasprakšis. C. rufi-
collis L., 2—5 (III). Kūnas 5,5—7 mm
(255 pav., a). Priešnugarėlės priekinis
trečdalis juodas, užpakalinė dalis raudona.
Antsparniai dažnai melsvo atspalvio. An­
tenos ir kojos juodos.
Gyvena pušynuose. Lervos — po trūni­
jančių kelmų ir rąstų žieve ir medienoje.
Vabalai — ant žiedų ir kelmuose (250
pav.).
Gentis
Dicronychus Brullė
Labai panašūs į Cardiophorus gentį, tik
nagų vidurinė dalis paplatėjusi, atrodo
lyg dantelis.
Lervos fitosaprofaginės, iš dalies gro­
buoniškos, vystosi dirvoje, miško paklo­
tėje, trūnijančioje medienoje. Vabalų ap­
tinkama ant įvairių žydinčių krūmų ir
žolinių augalų lapų bei žiedų.
Lietuvoje 2 rūšys: D. cinereus Hbst.,
3—5 (II); D. eąuiseti Hbst., 1,3 (I).
Juodasis smulkiasprakšis. D. cinereus
Hbst. Kūnas 8,5—11,5 mm (255 pav.,
b), juodas, tik antenų pirmieji nareliai,
kojų sąnariai ir letenos raudonos. Vir­
šutinė pusė tolygiai apaugusi pilkšvais
246
a b c Vabalai vystosi trūnijančioje senų la­
255 pav. Sprakšiai: a — Cardiophorus ruficollis;
b — Dicronychus cinereus; c — Paracardiophorus
musculus
ir balsvais plaukeliais. Antsparnių taškuo­
tosios vagutės priekyje kiek gilesnės.
Lervos grobuoniškos, gyvena sausų vir-
žinių pušynų dirvoje ir paklotėje, kartais
kelmuose. Vabalų aptinkama ant augalų
lapų ir žiedų.
Gentis
Paracardiophorus Schw.
Pilkaplaukis smulkiasprakšis. P. musculus
Er., 1 (I). Kūnas 5,5—7 mm (255 pav.,
c), juodas, apaugęs labai smulkiais pilkš­
vais plaukeliais. Priešnugarėlės šoninis
randelis į apačią nepalinkęs, priekyje su­
trumpėjęs. Skydelis širdiškas. Priešnuga­
rėlės užpakalinis kampas ištįsęs. Apskritai
labai panašus į Cardiophorus gentį.
Lervos grobuoniškos. Aptinkamos prie
vandens telkinių, atvirose vietose, smėlio
arba priesmėlio dirvose, po krantų są­
našomis, kartais senuose trūnijančiuose
kelmuose. Vabalai gyvena tarp pakrančių
krūmų ant žiedų ir lapų.
36 šeima
Blusvabaliai
Throscidae (Trixagidae)
Tai smulkūs, pailgo kūno vabalai. An­
tenos pjūkliškos arba su trinare buožele,
išaugusios galvos šonuose prieš akis.
Skruostuose yra gilios duobutės antenų
pirmajam nareliui paslėpti. Prieškrūti-
nėlės užpakalinėje dalyje yra ilgoka, lygia­
Šeima. Blusvabaliai. Throscidae
grečiais šonais ataugėlė; ji jungiasi su siau­
ra vidukrūtinėle. Pastarosios kartais ne­
matyti, ją dengia prieškrūtinėlė ir pakrū-
tinėlė. Priešnugarėlė glaudžiai prigludusi
prie antsparnių, nejudama; jos užpaka­
liniai kampai gaubia antsparnių pamatinę
dalį. Visos letenos iš 5 narelių. Viršutinė
kūno pusė apaugusi smulkiais plaukeliais.
puočių medžių, ypač beržų bei ąžuolų,
medienoje, kai kada vabalų aptinkama
drėgnose pievose ir miško aikštelėse ant
žolinių augalų, kai kurių rūšių po dumblių
sąnašomis jūros krantuose. Lervos —
234 pav., c.
Pasaulyje aptikta apie 200 rūšių. Lie­
tuvoje 3 rūšys (2 rūšys, priklausančios
Throscus genčiai, ieškotinos).
Gentis
Drapetes Dej.
Dvidėmis blusvabalis. D. cinctus Panz.
(biguttatus Pili. et. Mitt.), 4 (I). Kūnas
4—5 mm (256 pav., a), apvalus, juodas,
apaugęs juodais, smulkiais, kiek pasišiau­
šusiais plaukeliais. Kiekvieno antsparnio
pamatinėje dalyje yra įstriža, geltonai
raudona dėmelė. Antenos (nuo ketvirtojo
narelio) pjūkliškos. Antsparniai taškuoti
padrikai, be priesiūlinės vagutės. Prieškrū­
tinėlė su anteninėmis vagutėmis.
Vabalai vystosi senoje, trūnijančioje
beržo ir ąžuolo medienoje. R. Ferenca
nurodo, jog gyvena Lietuvoje [107].
Gentis
Trixagus Kug. (Throscus Latr.)
Smulkūs, rudi, ovalūs, apaugę tankiais,
smulkiais, gelsvais plaukeliais vabalai.
Antenų buoželė stamboka, dantyta, iš 3
narelių. Antsparniai su taškuotomis vagu­
tėmis. Prieškrūtinis su giliomis vagutėmis, į
kurias gali būti įguldomos antenos.
Vabalų aptinkama miško pievose ir
aikštelėse ant įvairių žolinių augalų.
Lietuvoje 2 rūšys (2 rūšys ieškotinos):
247
a b
256 pav. Blusvabaliai: a — Drapetes cinctus; b —
Trixugus dermestoides
T. carnifrons Bonv., 2 (I); T. dermestoi­
des L., 3, 5 (III).
Paprastasis blusvabalis. T. dermestoides
L. Kūnas 2,5—3,3 mm (256 pav., b),
pailgai ovalus, rudas. Akys iki pusės per­
skirtos išilginėmis trikampio formos atau­
gomis. Kakta su 2 kyliais.
Žiemoja vabalai. Skraido V—VII miško
aikštelėse ir pakraščiuose, tupia ant ne­
aukštų žolių. Lervos vystosi dirvoje,
minta smulkiomis mikorizinėmis, ypač
beržo, rečiau alksnio bei pušies, šaknelė­
mis. Generacijos trukmė — dveji metai.
37 šeima
Medienvabaliai
Eucnemidae (Melasidae)
Medienvabalių šeimai priklauso smulkūs
ir vidutinio dydžio, pailgi, iš dalies prime­
nantys sprakšius vabalai. Galva plati. Vir­
šutinės lūpos nėra. Antenos iš 11 narelių,
pjūkliškos arba šukiškos, išaugusios tarp
akių. Galvos šonuose po akimis (skruos­
tuose) yra įdubimai pirmajam antenų
nareliui paslėpti (20 pav., h ) . Prieškrū-
tinėlės užpakalinėje dalyje yra atauga, ku­
ri beveik nejudamai sujungta su vidukrūti­
nėle. Visos letenos iš 5 narelių. Priekiniai
dubenėliai rutuliški, užpakaliniai su aiš­
kiais šlaunų dangčiais. Pilvelio sternitai
lanksčiai suaugę tarpusavyje.
Lervos kiek panašios į blizgiavabalių
lervas. Jos pailgos, beveik cilindriškas,
prieškrūtinis yra plačiausias.
Medienvabaliai vystosi trūnijančių me­
džių medienoje, senuose kelmuose, rąs­
tuose; aptinkami medienoje ar ant žiedų.
Antšeimis. Sprakšiniai. Elateroidea
Pasaulyje žinoma apie 1600 rūšių.
Lietuvoje 3 rūšys. Ieškotinos 5 labai retos
rūšys, priklausančios Melasis, Xyloecus,
Xylophilus, Otho gentims.
Gentis
Eucnemis Ahr.
Rudapadis medienvabalis. E. capucinus
Ahr., 4 (I). Kūnas 6— 6,5 mm (257 pav.,
a), pailgas, juodas, tankiai ir švelniai taš­
kuotas. Patinas blizgantis, apaugęs smul­
kiais tamsiais plaukeliais; patelė matinė,
apaugusi gelsvais plaukeliais. Antsparniai
be aiškių vagučių. Antenos (nuo ketvirtojo
narelio) smailios, pjūkliškos. Galva su iš­
ilginiu kyliu. Priešnugarėlės ilgis lygus
pločiui, pamatinė dalis su skersine vagute.
Letenos rudos, ketvirtasis narelis papras­
tas.
Gyvena lapuočių miškuose, senuose so­
duose. Lervos vystosi senų išdžiūvusių
arba džiūstančių liepų, tuopų, drebulių,
vaismedžių ir kitų lapuočių medžių trūni­
jančioje medienoje, ypač senuose kel­
muose, rąstuose, drevėse. Generacijos
trukmė — dveji metai. Vienas vabalas
aptiktas 1964 06 10 Kačerginės miške.
Gentis
Hylis Gozis (Hypocaelus Guėr.
-Mėn.)
H. procerulus Mann. (simplicifrons
Reitt.), 2 (II). Kūnas 4,5—5,5 mm
(257 pav., b), juodas, matinis, apaugęs
smulkiais pilkšvais plaukeliais. Antenos,
išskyrus pamatinius narelius, blauzdos ir
letenos, kartais ir antsparniai, rūdžių
raudonumo. Galva su plona išilgine briau­
nele. Priešnugarėlė labai tankiai taškuota.
Antsparnių viršūnių vagutės gilesnės ir
rupiau taškuotos negu pamatinės dalies.
Vabalai gyvena trūnijančioje eglių me­
dienoje. Lietuvoje pirmą kartą daug vaba­
lų sugauta (leg. B. Jakaitis) 1987 07 23—
25 d. Jurbarko miškų ūkio Kalvelių
girininkijoje feromoniniais gaudytuvais
žievėgraužiui tipografui gaudyti.
248
a b c minkštavabalių (Cantharidae) šeimą.
257 pav. Medienvabaliai: a — Eucnemis capucmus;
b — Hylis procerulus; c — Microrhagus lepidus
Gentis
Microrhagus Dej. (Dirhagus Latr.)
Smulkūs, panašūs į sprakšius vabalai. Ko­
jos nepaplatėjusios. Priešnugarėlės prie­
kinis kraštas apvalus arba tiesus, o prieki­
niai kampai pasprausti į apačią. Priešnu­
garėlės šoninis randelis dvigubas ir per­
trauktas. Prieškrūtinėlės siūlės gilios, vir­
tusios vagutėmis antenoms įdėti. Antenos
daugumos rūšių šukiškos.
Vabalai ir lervos vystosi trūnijančioje
medienoje. Lietuvoje 1 rūšis (2 rūšys ieš­
kotinos) .
M. lepidus Rosen., 4(1). Kūnas 5—
6,5 mm (257 pav., c), pailgai ovalus, juo­
das, letenos rudos. Antsparniai su ryškio­
mis vagutėmis. Patinų antenų narelių
ataugos dvigubai ilgesnės už narelius.
Vystosi trūnijančioje medienoje (leg.
A. Meržijevskis).
Antšeimis
Minkštavabaliniai
Cantharoidea
Minkštavabaliniams priskiriamos 4 šeimos:
sraigvabaliai (Drilidae), jonvabaliai
(Lampyridae) , minkštavabaliai (Cantha-
ridae) ir žiedvabaliai (Lycidae).
Šeima. Sraigvabaliai. Drilidae 249
38 šeima
Sraigvabaliai
Drilidae
Sraigvabaliai panašūs į jonvabalius (Lam­
pyridae). Anksčiau (Reitter, 1911) jie,
kaip pošeimis, buvo jungiami į vieną
Sraigvabalių galva kiek ištįsusi. Patinų
antenos šukiškos, atokiau viena nuo kitos, a b
išaugusios prieš akis, po šoniniu kaktos 258 pav. Sraigvabalis; Drilus concolor (a — pati­
nas; b — patelė)
kraštu. Šlaunys prisitvirtinusios stambių
klubų šonuose. Priešnugarėlė keturkampė. Viršutinė pusė apaugusi gelsvais plauke­
Antsparnių užpakalinė dalis paprastai iš­ liais. Kojos trumpos.
siskyrusi. Patelės besparnės, panašios į ler­ Ieškotinas drėgnesnėse vietose, pievose,
vas, su mažyte galva ir trumpomis ante­ vandens telkinių krantuose, lapuočių
nomis. Priešnugarėlė skersinė, į priekį miškų paunksnėje, ten, kur yra sraigių.
siaurėjanti. Pilvelis ilgas. Kojos labai
trumpos. Patelės išskiria stiprų puvėsių
kvapą, kuriuo vilioja patinus. 39 šeima
Lervos grobuoniškos, minta sraigėmis
ir vystosi jų kiautuose. Vabalų aptinkama Jonvabaliai
drėgnose vietose, po nukritusiais lapais,
akmenimis, kartais patinai būriuojasi sau­ Lampyridae
lės atokaitoje ant žolinių augalų.
Pasaulyje žinoma apie 200 rūšių. Es­ Patinai turi sparnus. Lietuvoje išplitusių
jonvabalių patelės be sparnų ir antspar­
tijoje ir Lenkijoje aptikta 1 rūšis, ji ieško­
nių, lervų pavidalo. Trijų galinių pilvelio
tina ir Lietuvoje.
segmentų apatinės pusės oda plona ir
skaidri, ten yra naktį šviečiantis organas.
Viduriniai dubenėliai susiliečiantys. Šlau­
Gentis nys prie klubų šonų priaugusios įstrižai.
Viršutinė lūpa yra. Galva iš viršaus ne­
Drilus Oliv. matoma, nes ją dengia priešnugarėlė. Jos
Paprastasis sraigvabalis. D. concolor Ahr. priekis kartais su nedideliais ir neryškiais
Kūnas 4—6 mm (258 pav., a, b), vien­ permatomais langeliais. Antenos trumpos
spalvis, juodas. Antenos ir kojos kartais ir plonos. Patinų akys stambios, rutuliškos,
rudos, rečiau rusvos, letenos gelsvos. suartėjusios, patelių akys mažos, kiek ato­
Patino antenos (nuo ketvirtojo narelio) kiau viena nuo kitos.
šukiškos, antrasis narelis mažas. Galva iki Lervos plokščios, viršutinė pusė kieta,
akių įtraukta į skersinės formos prieš- tamsi, matinė. Priešnugarėlė ilga, pusiau
nugarėlę. Antsparniai dengia visą pilvelį. elipsiška. Išilgai nugaros yra siaura gelsva
Jie yra raukšlėti, apaugę plaukeliais, su- linija. Užpakaliniai visų segmentų kampai
apvalėjusia viršūne. su geltonomis dėmelėmis (234 pav., d ) .
Grobuonys. Patelių aptinkama birželio
Patelė lervos pavidalo; viršutiniai žan­
dai pjautuviški, išsikiša į priekį. Antenos mėn. lapuočių miškų pakraščiuose, tarp
trumpos, antrasis narelis labai trumpas. krūmų ir žolių, drėgnesnėse vietose. Jon­
Priešnugarėlė skersinė, apvali, su vidu­ vabaliai minta sraigėmis ir šliužais. Patinai
rine vagute ir 2 juodais gumburėliais. gerai skraido, juos vilioja patelių skleidžia-
Antšeimis. Minkštavabaliniai. Cantharoidea
ma šviesa. Patelių pilvelio galiniuose seg­
mentuose išsidėsčiusios fotogeninės ląste­
lės, labai tankiai apraizgytos oro vamz­
deliais — tracheolėmis ir nervais. Oro
vamzdeliais į fotogenines ląsteles patenka
deguonis. Ląstelėse vyksta intensyvūs
oksidacijos procesai ir cheminės reakcijos,
kurių metu fermentas liuciferazė virsta
sudėtingu švytinčiu junginiu — liuciferi-
nu. Po šviečiančiomis (fotogeninėmis)
ląstelėmis yra ląstelių su šlapimo rūgšties
kristalais. Šios ląstelės atspindi šviesą.
Pasaulyje žinoma apie 2000 rūšių, dau­
guma jų būdinga tropikams. Lietuvoje —
2 rūšys (1 ? rūšis ieškotina).
Gentis
Lampyris Geoffr.
Paprastasis jonvabalis. L. noctiluca L.,
2—5 (III). Patinų kūnas 11 —12 mm
(260 pav., a), pailgas, paplokščias, šonai
lygiagretūs. Viršutinė pusė ruda, apati­
nė — geltonai ruda. Priešnugarėlė rudai
gelsva. Antsparniai taškuoti ir smulkiai
raukšlėti, apaugę smulkiais plaukeliais, su
2—3 neryškiomis, užpakalinėje pusėje
pranykstančiomis, briaunelėmis. Patelių
kūnas 16— 18 mm (259, 260 pav., b ), juo­
dai rudas, kraštai šviesesni. Besparnės,
panašios į lervas. Abiejų lyčių antenos
trumpos. Priešnugarėlės priekinis kraštas
259 pav. Paprastasis jonvabalis (Lampyris nocti­
luca)
250
a b e siūliškos, išaugusios kaktoje, tarp akių, 4 (I). Kūnas 11 —13,5 mm (262 pav., a),
260 pav. Jonvabaliai: a — Lampyris noctiluca
(patinas); b — patelė; c — Phosphaenus hemip-
terus
pusiau apskritas, suapvalėjęs, užpakaliniai
kampai ryškūs.
Aptinkamas miškų pakraščiuose, so­
duose, parkuose, tarp krūmų ir žolinės
augalijos. Patinai šiltu oru (VI—VII)
skraido prieblandoje ir naktį, tupia ant
įvairių augalų. Patelės laikosi drėgnesnėse
vietose, tarp žolės. Lervos grobuoniškos,
minta daugiausia smulkesnėmis sraigėmis
ir šliužais. Generacijos trukmė — vieneri
metai.
Gentis
Phosphaenus Lap. de Cast.
Trumpasparnis jonvabalis. P. hemipterus
Goeze, 4, 5 (I). Kūnas 7—10 mm (260
pav., c), rudai juodas, beveik matinis.
Pilvelio segmentai siauri, jų randeliai,
blauzdos ir letenos šviesiai rudos. Viršutinė
pusė raukšlėtai taškuota. Antenos storos,
ilgesnės už priešnugarėlę. Priešnugarėlė
pailga, priekis elipsiškai suapvalėjęs, be
permatomų langelių. Patinų antsparniai
labai sutrumpėję, rupiai raukšlėti, mati­
niai; patelės jų visai neturi. Kojos plačios,
letenos trumpos.
Vabalai grobuoniški. Aptinkami drėg­
nesnių miškų aikštelėse, jų pakraščiuose,
pievose, kirtavietėse, tarp žolinių augalų,
po akmenimis. Minta šliužais ir sraigėmis.
Patelių skleidžiama šviesa, lyginant su
paprastuoju jonvabaliu, silpnesnė ir per­
traukiama (pulsuojanti). Vabalai akty­
vūs VI—VII, prieblandoje ir ūkanotomis
lietingomis dienomis.
Šeima. Minkštavabaliai. Cantharidae > 251
40 šeima tos 34 rūšys, dar ieškotina apie 12— 14
rūšių, priklausančių Rhagonycha, Absi-
M inkštavabaliai dia, Podistra, Malthinus, Malthodes gen­
tims.
Cantharidae
Gentis
Tai vidutinio dydžio ir smulkūs vabalai.
Kūnas pailgas, kiek suplotas, minkštas, Podabrus Westw.
paprastai apaugęs švelniais plaukeliais.
Antenos ne trumpesnės kaip 1/2 kūno, Šiaurinis minkštavabalis. P. alpinus Payk.,
atokiau viena nuo kitos. Kaktos priekinis rudai geltonas. Viršugalvis ir čiuopiklių
kraštas suapvalėjęs ir visiškai dengia vir­ viršūnė juodi. Priešnugarėlė ir skydelis
šutinę lūpą. Priešnugarėlė plokščia, dažnai juodi, priešnugarėlė su plačiu geltonu
nelygi, su įdubomis ir iškilimais, šoniniai šoniniu apvadu, kartais priešnugarėlė iš­
kraštai aštrūs; ji galvos nepridengia. Už­ tisai rudai geltona, yra daug spalvinių
pakaliniai dubenėliai kyšantys (19 pav., aberacijų. Galva ištįsusi į priekį, kartu su
c), be šlauninių dangčių. Kojos ilgos, plo­ akimis tokio pločio kaip priešnugarėlė,
nos, letenos penkianarės. Priešpaskutinis už akių įsmaugta, rupiai taškuota. Prieš­
letenos narelis su randeliu, nagai daž­ nugarėlė kiek pailga, beveik keturkampė,
niausiai perskelti arba dantyti. Pilvelyje daug siauresnė už antsparnius, visi jos
yra 7—8, rečiau 5—6 sternitai. kraštai, išskyrus pamatinę dalį, plačiai
Lervos pailgos (234 pav., c), vidutiniš­ išlenkti. Antsparniai pailgi, lygiagretūs,
kai išgaubtos, tankiai apaugusios trumpais raukšlėti, apaugę smulkiais plaukeliais.
aksomiškais juodais arba rudais plauke­ Boreomontaninė rūšis. Aptinkama miš­
liais. Galva prognatinė, su ragiškomis kų pakraščiuose ant krūmų, jaunų pušai­
išaugomis. Abiejose galvos pusėse yra čių, skėtinių augalų ir rąstų. Vabalai ak­
po 1 stambią skersai elipsišką paprastą tyvūs V—VII, prieblandoje. Lietuvoje
akelę. Lervos kūnas dažniausiai juodas, labai retas (265 pav.). Aptiktas Kauno
matinis, kartais su raudonomis arba bal­ apylinkėse [15].
tomis dėmelėmis ir šviesesnėmis anteno­
mis bei kojomis. Gentis
Vikriai skraido saulėtomis dienomis,
tupia ant įvairių augalų žiedų bei lapų. Ancistronycha Mark.
Lervos žiemoja miško paklotėje po nukri­
tusiais lapais ir samanomis, tarp krūmų, Mėlynasis minkštavabalis. A. cyanipennis
po augalų likučiais. Vabalai ir lervos yra Fald. (violacea Payk.)»4 (I). Kūnas 11 —
grobuonys, mintą kitais smulkiais vabz­ 13,5 mm (262 pav., b). Antsparniai tam­
džiais, šliužais, sraigėmis. Kai kurie minkš­ siai mėlyni, metalo žvilgesio. Galva ir
tavabaliai kartais apgraužia sumedėjusių priešnugarėlė rausvos. Kartais skydelis,
augalų žiedus, lapus, ūglius. antenų pirmieji nareliai, prieškrūtinis ir
Kartais anksti pavasarį daugybė 2— pilvelis rausvi. Letenos visuomet
3 cm ilgio aksomiškai juodų minkštava- tamsios.
balių lervų, besigelbėjančių nuo potvynio Bionomija ir ekologija neištirta. Sugau­
miškuose, prie medžių kamienų išropoja tas Kaune ir jo apylinkėse (265 pav.)
ant sniego. Jos vadinamos „sniego kirmė­ 1981 06 06 Kačerginėje (leg. G. Slavins­
lėmis“. Seniau su jų pasirodymu buvo sie­ kas) ir 1985 06 07 Aleksote (leg. S. Gai­
jamos įvairios nelaimės ir nederliai. žutis) ant sibirinio barščio ir karklų su
Minkštavabalių priskaičiuojama apie kitais Cantharis. Kai kurie autoriai Ancis­
4000 rūšių, dauguma jų būdinga tro­ tronycha gentį priskiria (kaip pogentį)
pikams ir subtropikams. Lietuvoje aptik­ Cantharis genčiai.
Antšeimis. Minkštavabaliniai. Cantharoidea
Gentis
T ikrieji m inkštavabaliai
Cantharis L.
Kūnas pailgas, antsparniai lygiagretūs,
minkšti, nesutrumpėję, apaugę smulkiais
plaukeliais. Kakta tarp antenų su pailgu,
į visas puses vienodai nuolaidžių gum­
burėliu. Priešnugarėlės priekiniai kampai
plačiai suapvalėję, jos šonai ir priekinis
kraštas plačiai išlenkti, pamatinė dalis su
siauru išlinkimu. Priekinių nagų pamati­
nėje dalyje paprastai būna dantelio
formos atauga. Apatinių žandų čiuopiklio
galinis narelis kirvio formos.
Vabalai ir lervos grobuonys. Dirvos
viršutiniuose sluoksniuose žiemoja ler­
vos, lėliukėmis jos virsta balandžio pabai­
goje—gegužės pradžioje. Vabalai pradeda
skraidyti gegužės mėnesį. Po kopuliacijos,
kuri gali tęstis visą dieną, patelės kiauši­
nius deda į dirvos viršutinį sluoksnį.
Birželio mėn. ritasi lervos. Jos visą
vasarą minta smulkiomis kirmėlėmis ir
nariuotakojais. Lervos dirvoje lieka žie­
moti. Vabalai skraido nuo pavasario iki
rudens. Aptinkami miško pakraščiuose,
aikštelėse, soduose, parkuose, pievose ant
lapų ir įvairių augalų žiedų. Ypač aktyvūs
šiltomis saulėtomis dienomis. Minta smul­
kiais nariuotakojais, kartais apgraužia
augalų žiedus ir ūglius.
Lietuvoje 14 rūšių (2—3 retos rūšys
ieškotinos): C. fusca L., 2—5 (V); C. rus-
261 pav. Paprastasis minkštavabalis (Cantharis
fusca)
252
a b c a
262 pav. Minkštavabaliai: a — Podabrus alpinus;
b — Ancistronycha cyanipennis; c — Cantharis
fusca
tica Fall., 2—4 (IV); C. obscura L.,
3—5 (V); C. nigricans Mūll., 2—5 (II);
C. pellucida Fabr., 2—5 (II); C. livida L.,
1—5 (III); C. figurata Mann., 4, 5 (I);
C. ąuadripunctata Mūll., 4, 5 (II); C. rufa
L., 1—5 (V); C. pallida Goeze, 2, 3, 5
(III); C. fulvicollis Fabr., 2—5 (III);
C. bicolor Hbst. (thoracica Oliv.), 5 (I);
C. lateralis L., 2—4 (II); C. haemorrhoi-
dalis Fabr. (clypeata III.), 4 (I).
Paprastasis minkštavabalis. C. fusca
L. Kūnas 11 —15 mm (261, 262 pav., c).
Priešnugarėlė gelsvai rusva, vienspalvė
arba su 1—2 juodomis dėmelėmis, jos
šoninio krašto viduryje dėmelės dažniau­
siai nėra. Antsparniai juodi arba juodai
rudi, apaugę vienodais plaukeliais. Kojos
juodos, priekinė galvos dalis, antenų pa­
matai ir pilvelio dalis gelsvai rusvos
spalvos.
Aktyvūs nuo ankstyvo pavasario iki
rudens.
Vikrusis minkštavabalis. C. obscura L.
Kūnas 9—13 mm (263 pav., a), juodas,
viršutiniai žandai ir pilvelio pakraščiai
rusvi. Priešnugarėlė juoda, tik šonai su
gelsvu apvadu. Antsparniai juodi, apaugę
vienodais plaukeliais.
Labai dažnas kartu su C.fusca ant įvai­
rių žolinių ir sumedėjusių augalų.
Pušinis minkštavabalis. C. haemorrhoi-
dalis Fabr. Kūnas 6,5—10 mm (263 pav.,
b), šviesiai gelsvas. Priešnugarėlės pakraš­
čiai stikliški, permatomi. Galvos užpaka­
linė dalis, priešnugarėlės diskas, skydelis,
didesnioji kūno apačios dalis, kartais ir
užpakalinių šlaunų viršūnės — juodi.
Antsparniai grūdėti.
Šeima. Minkštavabaliai. Cantharidae 253
D. Heyden aptiko Kauno apylinkėse.
Laikosi ant žydinčių pušų, kadagių ir
ąžuolų lapų (265 pav.).
Gentis
Rhagonycha Esch.
Vabalai panašūs į Cantharis, tačiau kakto­
b e
je tarp antenų jie neturi gumburėlio. Gal­ 263 pav. Minkštavabaliai: a — Cantharis obscura;
va trumpa. Antsparnių plaukeliai smul­
b — C. haemorrhoidalis; c — Rhagonycha fulva
kūs. Priešnugarėlės kraštai aplink su
plonu randeliu, išlenkti. Antsparniai grū-
delėti ir raukšlėtai taškuoti. Nagų viršūnės
perskeltos.
Bionomija ir ekologija kaip Cantharis.
Abiejų genčių vabalai aptinkami kartu,
tačiau Rhagonycha retesni. Pastarieji yra
grobuonys, mintą smulkiais nariuota­
kojais.
Lietuvoje 7 rūšys (1 rūšis ieškotina):
Rh. fulva Scop., 2—5 (IV); Rh. testacea
L., 2—5 (III); Rh. limbata Thoms., 2—4
(III); Rh. nigripes Redtb. (fuga Mann.), a b
5 (I); Rh. lignosa Mūll., 1, 3, 5 (II); 264 pav. Minkštavabaliai: a — Podistra schoen-
Rh. elongata Fall., 3 (I); Rh. atra L., herri; b — S iIis ruficollis
5 (I).
P. schoenherri Dej. (pilosa Payk.),
Skėtinis minkštavabalis. Rh. fulva Scop. »1,5 (I). Kūnas 7,5—9 mm (264 pav., a),
Kūnas 7—10 mm (263 pav., c), rusvai
rudai geltonas, kai kada antsparnių vir­
geltonas, tik antenos (išskyrus pirmąjį
narelį) ir antsparnių viršūnė juodos. šūnė ir priešnugarėlės diskas juosvi. Prieš­
nugarėlės užpakaliniai kampai buki. An­
Priešnugarėlė gelsva.
tenų trečiasis narelis 1, 5 karto ilgesnis
Lietuvoje dažnas vasaros viduryje
(VII) ant įvairių skėtinių augalų žiedų už antrąjį.
Gyvena eglynų pakraščiuose ir aikšte­
bei javų varpų.
lėse, tarp krūmų ir žolių.
Gentis Gentis
Podistra Motsch. (Absidia Muls.) Sitis Charp.
Vabalai panašūs į Rhagonycha, tačiau jų Vidutinio dydžio vabalai. Antsparniai be
galva ištįsusi į priekį ir antsparniai ap­ epipleurų. Priešnugarėlės šoninis kraštas
augę ilgesniais gauruotais plaukeliais. prie užpakalinių kampų patinų su gilia
Priešnugarėlę juosia siauras randelis, išpjova, patelių — išpjova nedidelė. Galva
jos šonai, beveik tiesūs, į priekį ryškiau skersinė.
siaurėjantys. Apatinių žandų čiuopiklių Vabalai aptinkami tarp krūmų ir žolių.
galinis narelis ilgas, kirvio formos, vidi­ Lietuvoje 2 rūšys: S. ruficollis Fabr.,
nis kraštas mažiau suapvalėjęs. 2,5 (I); S. nitidula Fabr., 4 (I).
Aptinkami tarp krūmų ir brūzgynų. S. ruficollis Fabr. Kūnas 6—7,5 mm
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina). (264 pav.,b), juodas, priešnugarėlė rau-
Antšeimis. Minkštavabaliniai. Cantharoidea
265 pav. Kai kurių minkštavabalių (Cantharidae),
žiedvabalių (Lycidae) ir sulavabalių (Nosodendri-
dae) radimvietės Lietuvoje: / — Podabrus alpinus;
2 — Ancistronycha cyanipennis; 3 — Cantharis
haemorrhoidalis; 4 — Sitis ruficollis; 5 — Maltho­
des minimus; 6 — Pyropterus nigrorub'er; 7 —
Platycis minuta; 8 — Nosodendron fasciculare
dona. Pilvelis, blauzdos ir burnos organai
geltonai raudoni. Priešnugarėlė skersinė,
suapvalėjusį, jos diskas raukšlėtai taškuo­
tas, šonuose su gumburėliais. Antsparniai
raukšlėti, apaugę smulkiais, juodais plau­
keliais.
Gyvena pelkėtose ir drėgnose vietose,
ypač pievose, durpynuose, ežerų ir upių*
krantuose (265 pav.) Vabalai skraido
V—VIII. Sugaunami ant žydinčių žoli­
nių augalų ir krūmų.
Gentis
Malthinus Latr.
Smulkūs ir vidutinio dydžio minkšta-
vabaliai. Antsparniai sutrumpėję, daž­
niausiai viršūnėje su geltona dėme; nepri­
dengia pilvelio galo ir sparnų viršūnių;
priekinė dalis dažnai su taisyklingomis
taškų eilėmis. Antenų pamatinė dalis nu­
tolusi nuo akių vidinių kraštų. Viršutinių
žandų vidinis kraštas su ilgu, smailiu dan­
teliu.
Vabalai grobuonys, mintą smulkiais
vabzdžiais. Aptinkami ant jaunų medelių,
krūmokšnių, žolinių augalų, miškų pa­
kraščiuose, aikštelėse, parkuose, soduose,
pievose.
254
Lietuvoje 3 rūšys (1 rūšis ieškotina):
M. biguttatus L. (biguttulus Payk.), 2,5
( I ); M. punctatus Four. (flaveolus Hbst.),
4,5 (II); M. fascialis Thoms., 2 (I).
Besotis minkštavabalis. M. punctatus
Four. Kūnas 5—6,5 mm (266 pav., a),
gelsvas. Galvos užpakalinė dalis juoda.
Priešnugarėlė dažniausiai su 2 rudai juo­
domis pailgomis dėmėmis. Antsparniai
padrikai taškuoti, o aplink geltoną skydelį
ir prieš geltonas viršūnes — juosvi. Ante­
nos antrasis narelis trumpesnis už trečiąjį.
Vabalai miškų pakraščiuose, aikštelėse,
pievose aptinkami ant krūmų ir žydinčių
liepų.
Gentis
Malthodes Kiesnw.
Vabalai labai panašūs į Malthinus gentį.
Skiriasi tik tuo, kad antenos išaugusios
prie pat akių vidinių kraštų. Antsparniai
be taisyklingų taškų eilių. Viršutinių žan­
dų vidinis kraštas karpytas, su smulkiais
danteliais. Patinai su ilgesnėmis už ant-
sparnius antenomis ir stambiomis, iššoku­
siomis akimis. Priešnugarėlė su ištisiniu
randeliu. Rūšis galima apibūdinti tik pagal
patinų pilvelio galinio segmento sandarą.
Vabalų aptinkama miškų pakraščiuose
ir aikštelėse, drėgnesnėse pievose, soduose
ant krūmų, įvairių žolinių augalų, kar­
tais gausu ant skėtinių ir kitų augalų
žiedų.
Lietuvoje nepakankamai ištirti, aprašy­
tos 5 rūšys (ieškotina 8—10 sunkiai api­
būdinamų rūšių): M. marginatus Latr., 2
(I); M. guttifer Kiesnvv., 5 (I); M. mini­
mus L., 2 (II); M. flavoguttatus Kiesnvv.,
3, 4 (II); M. brevicollis Payk., 2 (I).
Mažylis minkštavabalis. M. minimus
L. Kūnas 3,3—4 mm (266 pav., b), gal­
va juoda. Antenų pirmasis narelis, bur­
nos organai (išskyrus čiuopiklių galinį
narelį) rausvai geltoni. Šlaunų viršūnės
ir didesnė blauzdų dalis rausvai geltonos.
Priešnugarėlė vienspalvė — geltonai rau­
dona, kartais jos diskas su juoda dėmele.
Antsparniai rudai juodi, vidurinė dalis
Šeima. Žiedvabaliai. Lycidae
a b
266 pav. Minkštavabaliai: a — Malthinus punctatus:
b — Malthodes minimus
kiek šviesesnė, viršūnės su sieros gelto­
numo dėme.
Aptinkama drėgnose pievose ir tarp
krūmų (265 pav.). Lervos kartais gyvena
kurmių urvuose. Bionomija neištirta.
41 šeima
Žiedvabaliai
Lycidae
Vidutinio dydžio ir smulkūs, paplokščio
kūno vabalai. Antsparniai purpuriškai
raudoni. Antenos storos, išaugusios kakto­
je tarp akių, arti viena kitos. Priešnuga­
rėlė su šoninėmis briaunelėmis ir su iški­
lusiomis skersinėmis bei išilginėmis briau­
nelėmis, jos priešnugarėlės diską suskirsto
į uždarus narvelius.
Antsparniai su išilginėmis iškiliomis
briaunelėmis, tarp kurių yra 2 eilės duo­
bučių, panašių į narvelius, rečiau tarpai
su paprastų taškų eilėmis. Antsparnių epi-
pleuros siauros, dažniausiai siekia viršū­
nes. Viduriniai dubenėliai nesusiglaudžia.
Šlaunys ir blauzdos paplatėjusios, plokš­
čios, jų apatinė pusė plokščia su plačia
vagute. Šlaunys priaugusios prie klubų
viršūnių. Letenos iš 5 narelių.
Lervos pailgos, verpstiškos, gelsvos,
su krūtinės kojomis. Galva nedidelė, ruda.
Vystosi trūnijančioje medienoje, rąstuose,
senuose kelmuose, po medžių žieve. Vaba­
lai aptinkami miško aikštėse, pakraščiuose,
kirtavietėse, pamiškio pievose, apskritai
saulėtose vietose, ant įvairių žiedų, kurių
nektaru jie minta.
255
Anksčiau žiedvabalių šeima buvo pri­
skiriama minkštavabalių (Cantharidae)
šeimai [64].
Pasaulyje žiedvabalių apie 3500 rūšių,
daugiausia būdingų tropikams. Lietuvoje
5 rūšys (1 rūšis, priklausanti Dictyoptera
genčiai, ieškotina).
Gentis
Dictyoptera Latr.
Priešnugarėlė raudona su 4—5 narve­
liais, kuriuos skiria iškilios briaunelės.
Antsparniai ryškiai raudoni, su išilginė­
mis briaunelėmis ir tarp jų narvelėta
skulptūra. Antenų trečiasis narelis paste­
bimai ilgesnis už antrąjį. Kakta tarp akių
kiek iškilusi, be išilginės vagutės.
Lervos vystosi trūnijančioje medienoje.
Vabalų sugaunama ant senų kelmų ir
trūnijančių rąstų, miško pievose ant au­
galų, ypač skėtinių, žiedų. Vabalams bū­
dinga tanatozė: pabaidyti pritraukia kojas
bei antenas ir apsimeta negyvais.
Lietuvoje 2 rūšys (1 rūšis ieškotina):
D. erythroptera Baudi, 2, 4 (I); D.
aurora Hbst., 3, 4 (III).
Aušrinis žiedvabalis. D. aurora Hbst.
Kūnas 7— 13 mm (267 pav., a). Viršu­
tinė pusė purpuriškai raudona. Antspar­
niai tarp išilginių briaunelių su 2 eilėmis
narvelių, kuriuos skiria plonas, kiek iški­
las tarpelis. Antenų trečiasis narelis daug
ilgesnis už antrąjį ir mažesnis už ket­
virtąjį. Kūno apačia, galva, antenos ir
kojos juodos. Antenų pamatinė dalis raus-
Antšeimis. Minkštavabaliniai. Cantharoidea
268 pav. Žiedvabalis (Lygistopterus sanguineus)
Priešnugarėlė skersinė, į priekį smarkiai
susiaurėjusi, jos narveliai beveik kvad­
ratiniai.
Lervos vystosi trūnijančioje medienoje.
Vabalų sugaunama šiltomis saulėtomis die­
nomis, drėgnokose vietose, ypač miškų
pakraščiuose, ant skėtinių (Umbelliferae)
augalų žiedų.
Gentis
Pyropterus Muls.
P. nigroruber Deg. (affinis Payk.), 4 (II).
Kūnas 6,5—9 mm (267 pav., b), juodas,
tik antsparniai purpuriškai raudoni, apau­
gę vos pastebimais plaukeliais. Priešnu­
garėlė su 5 narveliais; vidurinis rombo
formos, smailiais kampais, nukreiptais Į
priekinį ir užpakalinį kraštus. Priekinis
priešnugarėlės kraštas suapvalėjęs, iki akių
dengia galvą. Antenos suartėjusios, jų tre­
čiasis narelis mažas, antrasis labai mažas.
Antsparniai tarp briaunelių paprastai su
skersiniais narveliais.
Lervos vystosi trūnijančioje medienoje.
Vabalų aptinkama ant įvairių skėtinių
(Umbelliferae) augalų žiedų (265 pav.).
256
a b
269 pav. Žiedvabaliai: a — Platycis minuta; b —
Lygistopterus sanguineus
Gentis
Platycis Thoms.
P. minuta Fabr., 3, 4 (II). Kūnas 4,5—
8 mm (269 pav., a), ištisai juodas, tik
antsparniai ryškiai raudoni, apaugę tan­
kiais smulkiais raudonais plaukeliais.
Priešnugarėlė skersinė, jos vidurinio nar­
velio priekinė dalis perskirta trumpa
briaunele. Antsparnių tarpueiliai su 2 taš­
kų eilėmis, kurias skiria švelnios briaune­
lės. Antenų galinis narelis geltonas.
Gentis
Lygistopterus Dej.
L. sanguineus L., 2—5 (IV ). Kūnas 6—
12 mm (268, 269 pav., b), plokščias, juo­
das, matinis. Priešnugarėlės platus šoninis
kraštas ir antsparniai purpuriškai raudoni.
Viršutinė pusė apaugusi tankiais raudonais
plaukeliais. Viršugalvis su vagute. Ant­
sparniai su labai sekliomis taškų eilėmis.
Antenos ir kojos storos. Galva priekyje
konusiška, ištįsusi, snapo formos. Prieš­
nugarėlė skersinė su vidurine vagute, vidu­
rinės dalies šonuose yra trumpa skersinė
briaunelė. Pilvelis iš 7 sternitų.
Lervos vystosi trūnijančioje medie­
noje. Vabalų gausu pavėsinguose, drėg­
nuose miškų pakraščiuose.
Šeima. Sulavabaliai. Nosodendridae
Antšeimis
Kailiavabaliniai
Dermestoidea
Kailiavabalinių antšeimiui priklauso dvi
šeimos: sulavabaliai (Nosodendridae) ir
kailiavabaliai (Dermestidae).
42 šeima
Sulavabaliai
Nosodendridae
Kūnas trumpas, išgaubtas, kiaušiniškas.
Galva ištįsusi į priekį, iki akių dengia
priešnugarėlė; kakta įstrižinė. Pasmakrė
didelė, iš apačios dengia burnos organus.
Viršutinės lūpos nėra. Antenos iš 11 nare­
lių, trumpos, su trinare buožele. Kojos
trumpos. Letenos trumpos, iš 5-5-5 na­
relių. Šeima labai artima kamuolva-
baliams (Byrrhidae).
Lervos plačios, verpstiškos, šonuose yra
plaukelių kuokšteliai; galinis pilvelio seg­
mentas kūgiškas.
Pasaulyje apie 40 sulavabalių rūšių.
Viena plačiai Europoje paplitusi rūšis
aptinkama ir Lietuvoje.
Gentis
Nosodendron Latr.
Paprastasis sulavabalis. N. fasciculare
Oliv., 5 (1 ). Kūnas 4—4,5 mm (270 pav.),
trumpas, ovalus, juodas arba tamsiai ru­
das. Priešnugarėlė ryškiai skersinė. Jos
pamatinė dalis tokio pločio kaip antspar­
niai. Skydelis didelis, trikampiškas. Ante­
nos trumpos, buoželė iš 3 narelių. Ant­
sparniai padrikai taškuoti su 5 eilėmis pa­
sišiaušusių rudų arba rusvų plaukelių
kuokštelių. Eilėse kuokštelių gali būti
nevienodas skaičius (6—9).
Lervų ir vabalų aptinkama senų su­
žeistų lapuočių medžių (liepos, ąžuolo,
guobinių) kamienų arba kelmų apatinėje
17. 1834
257
270 pav. Sulavabalis; Nosodendron fasciculare
dalyje; minta ištekančiomis sultimis. Gy­
vena kolonijomis. Vidukrūtinėlės ir pilve­
lio pirmajame segmente yra liaukos, gami­
nančios aliejinį skystį, kuris apsaugo va­
balus nuo nuodingų medžių sulčių jun­
ginių.
Lietuvoje pirmą kartą sugautas
(265 pav.) 1983 06 15 Verkiuose (leg.
A. Traubas).
43 šeima
Kailiavabaliai (odėdžiai)
Dermestidae
Smulkūs ir vidutinio dydžio (2—4 mm,
rečiau apie 1 mm) vabalai. Kūnas įvai­
rios formos, pailgai ovalus, išgaubtas, kar­
tais plokščias, beveik apskritas, apaugęs
plaukeliais arba žvyneliais. Kaktoje dau­
guma rūšių (išskyrus Dermestes) turi
paprastąją akutę. Kiti vabalai jos neturi.
Akys apskritos arba ovalios, kai kada su iš­
pjova. Antenos dažniausiai iš 11 narelių,
kartais iš 9 ar iš 10 narelių. Anthrenus
genties antenų narelių skaičius nepasto­
vus — nuo 5 iki 10. Buoželė glaudi. Prieš­
nugarėlė kiek išgaubta, lygi. Prieškrūti-
nėlės šonuose (epipleurose) dažnai yra
grioveliai antenų buoželėms įtraukti. Prie­
kinių kojų dubenėlių duobutės atdaros;
užpakaliniai dubenėliai skersiniai, su duo­
butėmis šlaunims įtraukti. Visos letenos
iš 5 narelių. Pilvelyje yra 5—7 ster-
nitai.
Lervos verpstiškos (234 pav., /), apau­
gusios gana ilgais plaukeliais, pilvelio gali­
nis segmentas dažnai su ilgų plaukų kuokš­
teliu. Galva ruda. Kojos trumpos.
Antšeimis. Kailiavabaliniai. Dermestoidea
Kailiavabalių lervos, kartais ir vabalai,
minta įvairiomis gyvulinės kilmės medžia­
gomis ir produktais. Sinantropinės rūšys
aptinkamos butuose, zoologijos muzie­
juose, sandėliuose bei tokiose patalpose,
kuriose laikomos gyvulinės kilmės me­
džiagos. Gadina neišdirbtus ir išdirbtus
kailius, kailinius, odas, vilną, vilnonius
audinius, plunksnas, gyvūnų iškamšas,
vabzdžių kolekcijas, šilkaverpių kokonus,
kartais grūdus, kruopas, džiovintus vai­
sius, džiovintas vaistažoles. Daugelis si-
nantropinių rūšių (Dermestes, Attagenus,
Anthrenus) yra labai žalingos. Kai kurių
kailiavabalių lervos nežalingos, jos vystosi
įvairių plėviasparnių vabzdžių (bičių,
vapsvų), vorų, paukščių lizduose, žin­
duolių urvuose, po senų medžių atšokusia
žieve, ksilofagų takuose, miško paklotėje.
Minta įvairiomis gyvūninės kilmės lieka­
nomis, ypač vabzdžių lervų ir lėliukių
išnaromis, žuvusiais vabzdžiais. Taigi nau­
dingos, nes pagreitina chitino destrukcijos
procesą. Pastebėta (Kuršių nerijoje),
kad Dermestes sp. lervos, masiškai pasi­
dauginusios, naikino neporinio verpiko ne
tik lėliukių išnaras, bet ir gyvas lėliukes.
Kartais kailiavabalių lervos puola netvar­
kinguose aviliuose bičių lervas ar laukinių
plėviasparnių lervas.
Vabalai nelabai žalingi. Aptinkami san­
dėliuose, butuose, miško paklotėje, dvėse­
noje, dažnai ant įvairių, ypač baltų, švie­
sių rožinių žiedų, kambarinių pelar­
gonijų.
Dauguma kailiavabalių (ypač sinantro­
pinės ir sandėliuose gyvenančios rūšys)
išplitę kosmopolitiškai. Gyvenančios gam­
toje dažniausiai turi tam tikrą arealą.
Generacijos trukmė — vieneri metai.
Suaugėliai skraido IV—VII. Dermestes
genties rūšių per metus išsivysto kelios
kartos. Suaugėlių aptinkama IV—XI.
Pasaulyje kailiavabalių beveik 1000 rū­
šių. Lietuvoje — 22 rūšys.
258
Gentis
Tikrieji kailiavabaliai
Dermestes L.
Kūnas pailgas (5—12 mm), išgaubtas,
apaugęs aiškiais plaukeliais. Kai kurių
rūšių plaukeliai sudaro marmuro išvaizdos
piešinį. Antenos iš 11, buoželė — iš 3 na­
relių. Plačiausia priešnugarėlės pamatinė
dalis. Paprastosios akutės kaktoje nėra.
Patinų trečiojo ar trečiojo ir ketvirtojo
sternitų viduryje yra duobutė ir aiškus
ilgesnių, pasišiaušusių plaukelių šepe­
tėlis.
Vabalai skraido IV—IX. D. lardarius,
D. maculatus lervos yra odų, kailių, zo­
ologinių kolekcijų gadintojai. D. frischi,
D. murinus, D. atomarius aptinkama dvė­
senoje, paukščių lizduose, plėviasparnių
vabzdžių (kamanių, vapsvų) lizduose,
naminių bičių aviliuose. D. atomarius
minta pūvančiomis žuvimis. Kartais D.
laniarius lervos naikina drugių lėliukes.
Lietuvoje 7 rūšys (2—3 rūšys ieško­
tinos): D. maculatus Deg., 5 (V) (282
pav.); D. frischi Kug., 5 (II); D. mu­
rinus L., 1—5 (III); D. atomarius Er.,
1 (I); D. laniarius Ilk, 1—4 (III);
D. lardarius L., 1—5 (V); D. ater Deg.
(cadaverinus Fabr.), 5 (I).
Margasis kailiavabalis. D. murinus
L. Kūnas 7—9 mm (271 pav., a), viršu­
tinė pusė apaugusi juodais plaukeliais, su
melsvai pilkšvų plaukelių dėmelėmis, ku­
rios sudaro marmuro išvaizdos piešinį.
Skydelis, dvi nedidelės dėmelės priešnu-
garėlėje, kartais priekiniai ir užpakaliniai
jos kampai apaugę gelsvais plaukeliais.
Pilvelis apaugęs rausvais arba baltais
plaukeliais. Antenų buoželė tamsiai juoda.
Kūno apačia apaugusi šviesiai rausvais
plaukeliais, šlaunys su tokių pat plaukelių
žiedais.
Vabalų aptinkama dvėsenoje, ypač ant
sausos odos gabalų bei kaulų.
Paprastasis kailiavabalis. D. lardarius L.
Kūnas 7—9 mm (271 pav., b), juodas.
Antsparnių priekis su plačiu pilkšvu
arba gelsvu skersiniu raiščiu. Kiekviena­
Šeima. Kailiavabaliai. Dermestidae
me antsparnyje yra 3 juodos nedidelės
dėmelės. Antsparnių paviršius raiščių
vietoje — raudonai rudas, kitų — tamsiai
rudas, beveik juodas. Priešnugarėlė išmar­
ginta gelsvomis dėmelėmis.
Pavojingas kailinių, rūkytos ir džiovin­
tos mėsos, lašinių, vilnos, zoologinių, ypač
entomologinių, rinkinių kenkėjas. Vabalai
skraido IV—XI, aptinkami butuose, san­
dėliuose, kartais gamtoje ant šviesių žie­
dų. Per metus turi keletą generacijų. Kar­
tais gausu fabrikuose, kur gaminami kli­
jai iš kaulų, arba odų perdirbimo fabri­
kuose. Išplitęs visame pasaulyje. Lietuvoje
dažniausia rūšis.
Gentis
Kailiagraužiai
Attagenus Latr.
Smulkūs (4—6 mm), pailgi vaba­
lai. Antenos iš 11 narelių, kartais
iš 10, buoželė — iš 3 narelių. Patinų
antenų galiniai nareliai daug ilgesni negu
patelių. Kaktos viduryje yra paprastoji
akutė. Prieškrūtinėlė į priekį neišsikišusi,
be apykaklės, nedengia burnos orga­
nų. Kūno viršus apaugęs neilgais
prigulusiais plaukeliais. Priešnugarėlės
epipleuros be duobučių antenoms pa­
slėpti.
Vabalai skraido III—IX. Paprastai ap­
tinkami butuose ant kambarinių žydinčių
gėlių. Lervos — butuose ir sandėliuose.
Labai žalingos, gadina kailius, kilimus,
zoologines kolekcijas, vilną, vilnonius
audinius, duoną bei kitus sausus maisto
produktus. Kartais lervos gyvena paukščių
lizduose, graužikų urvuose, neprižiūri­
muose aviliuose; minta gyvūninės kilmės
liekanomis. Dauguma rūšių kosmopoli­
tinės.
Lietuvoje 3 rūšys: A. schaefferi
Hbst., 5 (I); A. megatoma Fabr. (piceus
Oliv.), 3—5 (II); A. peilio L., 3—5 (III).
Dėmėtasis kailiagraužis. A. peilio
L. Kūnas 3,5—6 mm (271 pav., c),
juodas. Viršus apaugęs juodais plaukeliais.
Priešnugarėlės pamatinė dalis su 3 balto-
17»
259
a b c
271 pav. Kailiavabaliai: a — Dermestes murinus;
b — D. lardarius; c — Attagenus peilio
mis dėmelėmis. Trys baltos- dėmelės yra
ir antsparniuose, dvi mažos, neryškios, už
pečių ir viena ryškesnė — prie siūlės,
antsparnių viduryje. Antenų buoželės
ilgos.
Vabalai skraido III—IX. Aptinkami
butuose, sandėliuose ir ant žiedų. Lervos
labai žalingos, graužia odą, kailius, vilną
ir vilnonius audinius. Gadina 'zoologines
(vabzdžių, paukščių, žinduolių) kolekci­
jas. Kosmopolitas.
Gentis
Megatoma Hbst.
Kūnas pailgas. Antenos iš 11, buoželė —
iš 3 narelių. Patinų buoželė stambesnė.
Priešnugarėlės epipleuros be duobučių
antenoms įdėti.
Lervos grobuoniškos, vystosi dažniau­
siai ksilofagų takuose. Vabalų aptinkama
ant žiedų.
Lietuvoje 2 rūšys: M. undata L.,
3—5 (II); M. pubescens Zett., 3, 4 (I).
Miškinis kailiavabalis. M. undata L.
Kūnas 4—6 mm (272 pav., a). Antspar-
niai juodi, kaip ir visas kūnas, apaugę
juodais plaukeliais, tarp jų yra pavienių
baltų plaukelių. Trys dėmelės prie prieš­
nugarėlės pamatinės dalies ir 2 siauri
banguoti raiščiai antsparniuose apaugę
baltais plaukeliais; po jais paviršius juodas.
Vabalų (IV—VII) aptinkama ant įvai­
rių žiedų. Lervos grobuoniškos, gyvena
įvairių plėviasparnių (bitinių, vapsvinių)
vabzdžių lizduose, minta jų lervomis bei
po medžių žieve ksilofagų takuose kini­
varpų bei skaptukų lervų išnaromis ir ne­
gyvais vabzdžiais.
Antšeimis. Kailiavabaliniai. Dermestoidea
Gentis
Globicornis Latr.
Išnarinis kailiavabalis. G. margi nata
Payk., 1, 3, 4 (II). Kūnas 3,5—4,5 mm
(272 pav., b) , pailgas, ovalus, juodas arba
juodai rudas, apaugęs juodais švelniais,
netankiais plaukeliais, antsparniai kartais
būna šviesesni. Antenos, blauzdos ir lete­
nos rausvai rudos. Priešnugarėlės epipleu-
ros be duobučių antenų buoželėms įdėti.
Antenos iš 10, buoželė — iš 3 narelių.
Vabalų aptinkama (282 pav.) ant žiedų,
lervos gyvena po atšokusia senų medžių
žieve, ksilofagų takuose. Minta kinivarpų,
ūsuočių ir kitų, po žieve gyvenančių vabz­
džių lervų išnaromis ir negyvų vabzdžių
liekanomis.
Gentis
C tęsias Steph.
C. serra Fabr., 4 (I). Kūnas 4—5 mm
(272 pav., c), juodas arba rudai juodas,
blizgantis; antenos, blauzdos ir letenos
rusvos. Viršus apaugęs švelniais tamsiais
plaukeliais. Antenos iš 10—11 narelių,
buoželė iš 3 narelių, kurie tarpusavyje
jungiasi ekscentriškai.
Vabalų aptinkama IV—VII ant įvairių
žiedų. Gyvena geluoninių plėviasparnių
lizduose, medžių drevėse, žievės nelygu­
muose, įvairiuose plyšiuose. Minta vorų
iščiulptų vabzdžių liekanomis bei išnaro­
mis (leg. A. Meržijevskis).
Gentis
Trogoderma Berth.
Kūnas ovalus, apaugęs smulkiais plau­
keliais. Antenos iš 11 narelių (kartais iš
9 ar 10), buoželė iš 3 ar 9 narelių. Prieš­
nugarėlės epipleuros su ryškiomis duo­
butėmis antenų buoželėms paslėpti. Blauz­
dos be spygliukų.
Lervos vystosi vapsvų ir bičių lizduose,
kai kada po medžių žieve, ksilofagų ta-
260
a b c
272 pav. Kailiavabaliai: a — Megatoma undata;
b — Globicornis marginata; c — C tęsias serra
kuose. Minta lervų išnaromis ir negyvais
vabzdžiais, gadina zoologinius rinkinius,
džiovintą arba rūkytą mėsą, šilkaverpių
lėliukes ir kokonus.
Lietuvoje 2 rūšys: Trogoderma versico­
lor Creutz., 3, 4 (I); T. glabrum Hbst.,
3, 4 (I).
Raibasis kailiavabalis. T. versicolor
Creutz., 3, 4 (I). Kūnas 2—5 mm
(273 pav., a). Antsparnių kutikulė juoda
arba rausvai ruda. Antsparniai su 3 raus­
vai rudais raiščiais ir keliomis dėmelėmis.
Tamsios kutikulės dalys apaugusios juo­
dais arba tamsiai rudais plaukeliais, švie­
sios — baltais ir gelsvais plaukeliais. Ants­
parnių piešinys nepastovus.
Beveik kosmopolitas. Lietuvoje spora­
diškas. Keletas vabalų aptikta entomolo-
ginėse LŽŪA Augalų apsaugos katedros
kolekcijose (1984 06 13 leg. S. Pileckis).
Lervos gali gadinti gyvūninės kilmės džio­
vintus arba rūkytus maisto produktus.
Gentis
Anthrenus Geoffr.
Kūnas trumpas, platus, ovalus ar net aps­
kritas, apaugęs tankiais, įvairios formos ir
spalvos žvynais. Antenos iš 5— 11 narelių,
buoželė iš 1—3 narelių; pirmieji 2 antenų
nareliai rutuliški. Priešnugarėlės epipleu­
ros su labai giliomis duobutėmis antenoms
paslėpti. Kaktoje yra paprastoji akutė.
Lervos naikina zoologines, ypač ento-
mologines, kolekcijas, kailius, taip pat ap­
tinkama paukščių, bičių bei vapsvų lizduo­
se — minta jų lavonais ir išnaromis. Su-
augėliai sugaunami III—VII ant žiedų.
Žiemoja lervos ir sūaugėliai.
Šeima. Kailiavabaliai. Dermestidae
a b c
273 pav. Kailiavabaliai: a — Trogoderma versico­
lor; b — Anthrenus scrophulariae; c — A. muse-
orum
Lietuvoje 6 sporadiškos rūšys: A. scrop­
hulariae L., 3—5 (V); A. pimpinellae
Fabr., 5 (I); A. verbasci L., 5 (I); A. mu­
seor um L., 3, 4 (II); A. fuscus OI iv.,
1,3—5 (III); A. polonicus Mrocz.,
3—5 (II).
Bervidinis kailiavabalis. A. scrophu­
lariae L. Kūnas 3—4,5 mm (273 pav., b).
Antsparniai juodi, žvynuoti, jų siūlė rau­
dona arba geltona. Antsparniuose yra
3 skersiniai, siauri, banguoti, prie siūlės
pertraukti balti raiščiai. Priešnugarėlės
šonai balti, apaugę žvynais.
Kosmopolitinė rūšis. Lietuvoje (IV—
VII) dažnas sandėliuose ir butuose, daž­
niausiai aptinkami ant baltų žiedų. Lervos
gyvena plėviasparnių vabzdžių, paukščių
ir žinduolių lizduose, po medžių žieve ir
butuose. Minta gyvūninės kilmės išdžiūvu­
siomis medžiagomis. Dažnai gadina ento-
mologines kolekcijas. Žiemoja lėliukėse
susiformavę vabalai. Generacijos truk­
mė — vieneri metai.
Muziejinis kailiavabalis. A. museorum
L. Kūnas 2,2—3,6 mm (273 pav., c).
Viršutinė pusė apaugusi juodais žvynais,
tarp kurių yra įsiterpusių gelsvai rudų
žvynų. Balti ir gelsvai rudi, trikampiški
žvynai dengia priešnugarėlės pamatinę
dalį, užpakalinius kampus ir antsparniuo­
se sudaro 3 plonus vingiuotus, netaisyk­
lingus raiščius. Antenos iš 8 narelių, buo­
želė — iš 2 narelių.
Beveik kosmopolitas. Lietuvoje dažnas
(IV—VII) ant žiedų. Žiemoja lervos. Jos
gyvena po medžių žieve, butuose, muzie­
juose. Minta gyvūninės kilmės išdžiūvu­
siomis medžiagomis. Kenkia zoologiniams,
ypač entomologiniams, rinkiniams.
261
Antšeimis
Gaubtavabaliniai
Bostrychoidea
Gaubtavabalinių antšeimiui priskiriamos
4 šeimos: skaptukai (Anobiidae), vorva-
baliai (Ptinidae), gaubtavabaliai (Bostry-
chidae) ir balanVabaliai (Lyctidae).
44 šeima
Skaptukai
Anobiidae
Skaptukams priklauso smulkūs, dažniau­
siai tamsių spalvų (juodos ar rudos), riti­
nėlio formos, beveik cilindriški arba
trumpi ir ovalūs vabalai. Antenos išau­
gusios galvos šonuose, prieš akis, iš 11 ar
10 narelių, su 3 ilgesniais galiniais nare­
liais, kai kurių rūšių pjųkliškos bei šukiš-
kos, ar iš 8—10 narelių, su trinare pjūk-
liška buožele. Galva didelė, išgaubta, giliai
įtraukta į prieškrūtinį. Daugumos rūšių
galva gali būti palenkiama į apačią ir
slepiama į įdubą, esančią pirmųjų dube­
nėlių priekinėje dalyje. Akys atokiau viena
nuo kitos, didelės, išgaubtos, kartais ante­
nų pamatinėje dalyje su išpjovomis. Prieš-
nugarėlė išgaubta, dažniausiai lyg gaubtu
pridengia galvą iš viršaus. Jos šonai su
aštriais kraštais, rečiau suapvalėję. Prieš­
nugarėlės diskas dažnai su „kupra“, va­
gute arba įduba, padrikai taškuotas arba
grūdėtas. Antsparnių šonai dažniausiai ly­
giagretūs, kartais išlenkti. Antsparniai pa­
drikai taškuoti arba taškai sudaro taisy­
klingas vagutes arba eiles. Daugumos rūšių
prieškrūtinėlė, kai kada vidukrūtinėlė ir
pakrūtinėlės priekinė dalis su įduba. Pil­
velyje yra 5 sternitai. Priekiniai dubenė­
liai rutuliški, užpakaliniai skersiniai. Visos
letenos iš 5 narelių.
Ištikus pavojui, skaptukai palenkia an­
tenas bei kojas į kūno apačią ir sustingsta
apsimesdami negyvais. Po tam tikro laiko
jie vėl „atgyja“ . Nuo to kilęs ir šeimos
Antšeimis. Gaubtavabaliniai. Bostrychoidea
pavadinimas — Anobiidae (gr. anabio­
sis — atgijimas).
Lervos baltos, galva ruda. Kūnas „C“
raidės formos, su 3 poromis trumpų krū­
tinės kojų, apaugęs smulkiais plaukeliais
(234 pav., g).
Daugelis skaptukų yra polifagai. Lietu­
voje aptinkamus skaptukus galima suskirs­
tyti į 7 ekologines grupes.
1. Sinantropinės, dažniausiai kosmopo­
litinės rūšys, besivystančios augalinės
(džiūvėsiuose, kruopose, miltuose) ir gy­
vūninės (džiovintoje arba rūkytoje mėso­
je) kilmės maisto produktuose, botaninėse
ir zoologinėse kolekcijose (Stegobium
paniceum).
2. Sinantropinės rūšys, besivystančios
sausoje, dažniausiai lapuočių medžių me­
dienoje. Tai pavojingi pastatų, baldų, me­
no kūrinių, medinių konstrukcijų gadin­
tojai (Hadrobregmus pertinax, H. denti-
collis, Anobium punctatum, Oligomerus
brunneus).
3. Rūšys, besivystančios eglės kankorė­
žiuose (Ernobius abietis, E. longicornis,
E. angusticollis).
4. Rūšys, besivystančios po spygliuočių
medžių žieve ir medienoje (Ernobius
mollis, Priobium carpini, Microbregma
emarginatum).
5. Skaptukai, besivystantys lapuočių
medžių negyvoje medienoje ir kempinėse
(Ptilinus pectinicornis, Xyletinus ater,
Priobium carpini, Dorcatoma sp., Caeno-
cara sp.).
6. Skaptukai, besivystantys išdžiuvu­
siose pušies ir eglės šakutėse (Ernobius
nigrinus, E. kiesenwetteri, E. gigas).
7. Skaptukai, besivystantys sausose
gluosnių šakutėse (Ochina ptinoides).
Dabar pasaulyje skaptukų daugiau kaip
1700 rūšių. Lietuvoje 26 rūšys, tarp jų
Dryophilus pusiliūs, Dorcatoma flavicor-
nis aptiktos praėjusio šimtmečio pabaigoje.
Naujos, ypač kosmopolitinės, ar turinčios
platų arealą rūšys gali būti įvežtos į res­
publiką su mediena arba įvairiomis pre­
kėmis.
262
Gentis
Dryophilus Chevr.
D. pusillus Gyli., 1 (I). Kūnas 1,6—
2,6 mm (274 pav., a), rudas arba juodai
rudas; viršus apaugęs kiek pasišiaušusiais
pilkais plaukeliais. Patino galva kartu su
akimis platesnė už priešnugarėlę, patelių
galva tokio pločio kaip priešnugarėlė.
Priešnugarėlė skersinė. Antsparnių lysve­
lės tarp gilių, taškuotų vagučių, su gilio­
mis skersinėmis raukšlelėmis.
Lervos vystosi sausoje spygliuočių me­
džių medienoje. F. Lentz’as dar praeita­
me šimtmetyje nurodo, jog rūšis aptikta
Lietuvoje (Klaipėdos krašte) [34].
V. Logvinovskis [83] abejoja, ar D. pusil­
lus išplitęs Latvijoje ir Lietuvoje.
Gentis
Ernobius Thoms.
Kūnas pailgas, cilindriškas ar kiek pa­
plokščias. Kūno viršus blizgantis, retai
matinis, apaugęs šviesiais plaukeliais. Akys
su smulkiomis facetėmis. Antenos iš 11 na­
relių, siūliškos, galiniai 3 nareliai ilgesni
už kitus. Priešnugarėlė truputį išgaubta,
jos šonai su aštriu randeliu. Antsparniai
su aiškiais pečių gumburėliais, padrikai
taškuoti. Prieškrūtinėlė be įdubų šlau­
nims įdėti.
Vabalai ir lervos vystosi eglės kankorė­
žiuose, sausoje spygliuočių medienoje,
sausose šakutėse. Kartais labai žalingos.
Vabalai skraido IV -V II. Generacijos
trukmė — vieneri metai.
Lietuvoje 7 rūšys* (2 rūšys ieškotinos):
E. longicornis Sturm, 2—5 (II); E. ni­
grinus Sturm, 2 (I); E. kiesenwetteri
Schilsky, 2 (I); E. mollis L., 2, 4, 5 (III);
E. gigas Muls. et Rey, 2 (I); E. angusti­
collis Ratz., 2 (I); E. abietis Fabr.,
1—5 (V).
* Remdamasis P. Vinogradovo, Nikitino ir kt.
Sankt Peterburgo Zoologijos instituto kolekcijo­
mis, V. Logvinovskis nurodo, jog Ernobius longi­
cornis, E. angusticollis, E. kiesenwetteri, E. gigas
aptikti Lietuvoje ir Latvijoje [83].
Šeima. Skaptukai. Anobiidae
a b c prigludusiais, švelniais plaukeliais, kurie
274 pav. Skaptukai: a — Dryophilus pusillus; b —
Ernobius mollis; c — E. abietis
Spygliuotinis skaptukas. E. mollis L.
Kūnas 3,5—6,5 mm (274 pav., b), rudas.
Priekiniai priešnugarėlės kampai suapva-
lėję. Skydelis apaugęs šviesesniais plau­
keliais negu antsparniai. Antsparnių šonai
beveik lygiagretūs. Antenų trijų galinių
narelių ilgis patinų kiek didesnis, patelių
truputį mažesnis už visų kitų narelių ilgį
kartu paėmus.
Lervos vystosi negyvoje spygliuočių
medienoje. Vabalai skraido V—VII. Kiau­
šinius patelės deda tik į nenužievintas me­
dienos dalis. Lervos žiemoja viršutiniuo­
se medienos sluoksniuose, lėliukėmis virsta
pavasarį. Generacijos trukmė — vieneri,
kartais dveji metai.
Kankorėžinis skaptukas. E. abietis
Fabr. Kūnas 2,9—4,1 mm (274 pav., c),
rudai rausvas. Antenos rudos, trumpos.
Priešnugarėlės plotis toks kaip antspar­
nių, šonai su siauru paplokščių randeliu,
priekiniai kampai ryškūs, užpakaliniai
kampai dengia antsparnių pečių gumburė­
lius, diskas smulkiai taškuotas. Antsparniai
beveik 2 kartus ilgesni už bendrą plotį.
Priekinės blauzdos tiesios. Užpakalinių
letenų ketvirtojo narelio viršūnės viršu­
tinė pusė su duobute; penktasis narelis
labai trumpas.
Lietuvos eglynuose, ypač retmėse arba
medynų pakraščiuose, labai dažnas. Ler­
vos vystosi eglės, dažniausiai pernykš­
čiuose, kankorėžiuose. Generacijos truk­
mė — vieneri metai. Sausuose kankorė­
žiuose — 2—3 metai. Žiemoja lervos
nukritusiuose kankorėžiuose. Lėliukėmis
virsta pavasarį. Vabalai skraido IV -V I.
263
Gentis
Ochina Dei.
Gluosninis skaptukas. O. ptinoides
Marsh., ? (I). Kūnas 2—3 mm (275 pav.,
a ) , rudai gelsvas, blizgantis, antenos, ko­
jos ir antsparnių viršūnės šviesesnės. Vir­
šutinė pusė smulkiai taškuota, apaugusi
antsparniuose sudaro 2 skersinius plačius
raiščius.
Vystosi plonose, džiūstančiose gluos­
nių šakutėse. Bionomija neištirta. Rem­
damasis A. Jakovlevo kolekcija, V. Logvi­
novskis [83] nurodo, jog gyvena Lie­
tuvoje. Lenkijoje nerastas, aptiktas Dani­
joje [66].
Gentis
Priobium Motsch. (Trypopitys
Redtb).
Skroblinis skaptukas. P. carpini Herbst.,
3, 5 (II). Kūnas 3,2—5,6 mm (275 pav.,
b ) , juodas arba tamsiai rudas, pailgas,
beveik cilindriškas, viršus blizgantis, apau­
gęs plonais švelniais plaukeliais. Galva
hipognatinė. Antenos iš 11 narelių, pjūk-
liškos, 3 galiniai nareliai nesiskiria nuo
kitų.
Priešnugarėlė lyg gaubtas iš viršaus
pridengia galvą, jos šoniniai kraštai
nepaplatėję, tik su aštriu randeliu, pa­
viršius nelygus. Antsparniai su aiškiu
peties gumburėliu. Taškai antsparniuose
sudaro ryškias gilias vagutes.
Lervos vystosi lapuočių, rečiau spyg­
liuočių medžių negyvoje, dažniausiai gry­
bų pažeistoje pastatų medienoje. Vaba­
lams būdingas teigiamas fototaksis. Lietu­
voje retas (282 pav.). Vabalai skraido
V II-V III.

Antšeimis. Gaubtavaliniai. Bostrychoidea
Gentis
Hadrobregmus Thoms. (Anobium
Fabr.)
Kūnas pailgas, beveik cilindriškas, viršus
kiek blizgantis, apaugęs smulkiais plauke­
liais. Galva hipognatinė. Antenos iš 11
narelių, 3—8 nareliai beveik siūliški, 3
galiniai nareliai daug ilgesni už 4—8 kar­
tu paėmus. Priešnugarėlė lyg gaubtas den­
gia galvą iš viršaus, diskas nelygus, su
gumburėliais, šoniniai kraštai aštrūs. Ant-
sparniai su ryškiu peties gumburėliu, taš­
kai sudaro išilgines taisyklingas vagutes.
Prieškrūtinėlė su įduba.
Lervos vystosi negyvoje spygliuočių ir
lapuočių medžių medienoje.
Lietuvoje 2 rūšys: H. denticollis Creutz.,
3 (I); H. pertinax L., 2,3—5 (V).
Baldinis skaptukas. H. pertinax L. Kū­
nas 4,8—7 mm (275 pav., c), juodai ru­
das. Priešnugarėlės paviršius lygus; jos
užpakaliniai kampai suapvalėję, su auksiš-
kai geltonomis plaukuotomis dėmelėmis,
šoninis priešnugarėlės kraštas paprastas.
Lervos vystosi spygliuočių, ypač pušies,
rečiau lapuočių negyvoje medienoje.
Dažniausiai gyvena drėgnose, grybų pa­
žeistose medinių pastatų konstrukcijose
(grindyse, rūsių laiptuose, pertvarose).
Gana dažnas ir miškuose. Vabalai skraido
IV—VI. Patelės deda kiaušinius į medie­
nos plyšius. Lervos lėliukėmis virsta vasa­
rą, bet vabalai ritasi tik kitais metais.
Generacijos trukmė — vieneri metai.
Gentis
Stegobium Motsch. (Sitodrepa
Thoms.)*
Duoninis skaptukas. S. paniceum L.,
3—5 (II). Kūnas 2—3 mm (276 pav., a),
trumpas, platus, viršus matinis, rausvai
rudas, apaugęs tankiais plaukeliais. Galva
hipognatinė. Antenos iš 11 narelių, siū-
liškos; 9—11 narelių ilgis lygus kitų nare­
lių ilgiui. Priešnugarėlė išgaubta, priden­
gia galvą iš viršaus. Antsparniai su neryš­
264
a b c 276 pav. Skaptukai: a — Stegobium paniceum:
275 pav. Skaptukai: a — Ochina ptinoides; b —
Priobium carpini; c — Hadrobregmus pertinax
kiu pečių gumburėliu, o susijungę taškai
sudaro gana plačias taisyklingas vagutes.
Kosmopolitas ir sinantropas. Lietuvoje
sporadiškas. Polifagas. Lervos minta įvai­
riais duonos produktais: sausa duona,
džiūvėsiais, miltais, kruopomis. Gali vysty­
tis po popieriniais sienų apmušalais, kli­
juotais miltų kleisteriu. Gadina ir kitus
augalinės ir gyvūninės kilmės produktus,
taip pat vaistažoles, knygas, odas, zoolo­
gines kolekcijas. Generacijos trukmė —
vieneri metai. Vabalai neapšildomose
patalpose skraido V—VII, apšildomose
ir kitu laiku.
Gentis
Microbregma Seidl. (Anobium
Fabr.)
Žievinis skaptukas. M. emarginatum Duft.,
3 (I). Kūnas 4,5 mm (276 pav., b), pail­
gas, cilindriškas, rudai rausvas, apaugęs
smulkiais gelsvais plaukeliais. Galva hipo­
gnatinė. Antenos iš 11 narelių, siūliškos,
9—11 nareliai ilgesni už visus kitus kartu
paėmus. Priešnugarėlė išgaubta su kylišku
iškilimu, kuris per vidurį turi išilginį
įdubimą. Šoniniai priešnugarėlės kampai
truputį paplatėję, su aštria briaunele iki
priekinių kampų. Antsparniai su aiškiomis
taškuotomis vagutėmis, pečių gumburėliai
neryškūs.
Lervos vystosi storoje senų eglių, rečiau
pušų ir maumedžių žievėje. Manoma, jog
generacijos trukmė — ketveri metai.
Šeima. Skaptukai. Anobiidae
Gentis
Anobium Fabr.
Kūnas pailgas, cilindriškas, viršus blizgan­
tis, apaugęs smulkiais glotniais plaukeliais.
Galva hipognatinė, truputį išgaubta, kar­
tais su nedideliu gumburėliu. Antenos iš
11 narelių, siūliškos, 9—11 nareliai il­
gesni už kitus kartu paėmus. Priešnu­
garėlė išgaubta, su išilgine kupra, iš viršaus
lyg gaubtas dengia galvą. Antsparniai su
pečių gumburėliais ir su ryškiomis taš­
kuotomis vagutėmis. Pakrūtinėlės priekinė
dalis su gilia įduba.
Lervos vystosi lapuočių negyvoje me­
dienoje. Lietuvoje 3 rūšys (1—2 rūšys
ieškotinos): A. punctatum Deg. (domesti-
cum Geoffr., striatum Oliv.), 1,3—
5 (II); A. rufipes Fabr., 3,5 (I); A. ful-
vicorne Sturm, 3, 4 (I).
Naminis skaptukas. A. punctatum Deg.
Kūnas 2,4—5 mm (276 pav., c), rudas,
apaugęs labai smulkučiais plaukeliais.
Kaktos viduryje yra nedidelis gumburėlis.
Priešnugarėlė truputį siauresnė už ant-
sparnius; jos užpakaliniai kampai aiškūs,
smailūs. Antsparnių visi taškuotų vagu­
čių tarpueiliai lėkšti. Vidukrūtinėlė su gilia
išilgine įduba, siekiančia pakrūtinėlės
vidurį.
Lervos vystosi negyvoje medienoje, pa­
žeidžia baldus, paveikslų rėmus, pastatų
medines konstrukcijas. Vabalai takais
juda staigiai pakeldami ar nuleisdami prie­
kinį kūno galą, galva bei priešnugarėlė
atsimušdami į tako sieneles, todėl girdėti
tiksėjimas (ypač naktimis), vadinamas
„mirties laikrodžiu“. Juo patinai vilioja
pateles.
Vabalai skraido prieblandoje, IV—VIII.
Vabalams išsigraužus į pažeistos medie­
nos paviršių, matomos apskritos skylutės.
Gentis
Oligomerus Redtb.
Rudasis skaptukas. O. brunneus Oliv.,
2 (I). Kūnas 4—7,1 mm (277 pav., a),
pailgas, beveik cilindriškas, rudas, apau-
265
a b c
b — Microbregma emarginatum; c — Anobium
punctatum
gęs smulkiais plaukeliais, šonai lygiagre­
tūs. Antenos siūliškos iš 10 narelių. Akys
plikos. Priešnugarėlė skersinė, jos šonai
platūs. Antsparniuose negilūs ir stambūs
taškai sudaro netaisyklingas, kai kur dvi­
gubas eiles. Tarpueiliai plokšti.
Lervos vystosi lapuočių, dažniausiai
ąžuolų medienoje, pažeidžia baldus bei
medines konstrukcijas. Į Lietuvą tikriau­
siai įvežtas. Sugautas 1939 06 24 Sauga-
lionuose A. Palionio.
Gentis
Ptilinus Geoffr. in Mtill.
Kūnas pailgas, cilindriškas, kiek blizgan­
tis, apaugęs smulkiais šviesiais plauke­
liais. Galva hipognatinė su skersine įduba.
Antenos iš 11 narelių, ilgai šukiškos. Tre­
čiojo narelio atauga ne ilgesnė ar tik
truputį ilgesnė už narelį. Priešnugarėlė
beveik rutuliška, išgaubta, dengia galvą iš
viršaus, pamatinės dalies viduryje yra ly­
gus gumburėlis, priekinis kraštas kiek
pakeltas ir grūdėtas. Antsparniai su ryškiu
pečių gumburėliu; taškai padriki.
Lervos vystosi ąžuolo, alksnio ir kitų
lapuočių medžių negyvoje medienoje.
Vabalai kiaušinius deda į medienos ply­
šius arba medienos viduje esančius senus
takus, todėl net kelios vabalų kartos pavir­
šiuje gali nepasirodyti.
Lietuvoje 1 rūšis (1 rūšis ieškotina).
Šukaūsis skaptukas P. pectinicornis L.,
3, 4 (I). Kūnas 3—5,9 mm (277 pav., b),
rudai geltonas arba juodas, blauzdos ir
 Antšeimis. Gaubtavabaliniai. Bostrychoidea
letenos šviesesnės. Antenos rudai geltonos,
jų ataugų galai juosvi. Patelės prieš-
nugarėlės pamatinės dalies viduryje abipus
pailgo lygaus gumburėlio yra lygūs bliz­
gantys ploteliai. Antsparniai 2,1—2,3 kar­
to ilgesni už bendrą plotį, su pailgų 3—
4 juostelių pėdsakais.
Lervos vystosi ąžuolų, tuopų ir kai ku­
rių kitų lapuočių medžių negyvoje me­
dienoje. Pažeidžia išdžiūvusias augančių
medžių dalis, senus rąstus, kelmus, bal­
dus, meno kūrinius. Vabalai skraido die­
ną, V—VIII. Generacijos trukmė — 2—
3 metai.
Gentis
Xyletinus Latr.
Kūnas ovalus arba trumpas, cilindriškas,
apaugęs smulkiais šviesiais arba rudais
plaukeliais. Galva opistognatinė. Antenos
iš 11 narelių, pjūkliškos arba (nuo ketvir­
tojo narelio) šukiškos. Priešnugarėlė iš­
gaubta, rutuliška, kartais per vidurį
įsmaugta, dengia galvą iš viršaus, padrikai
taškuota. Antsparniai su pečių gumburė­
liu ir taisyklingomis taškuotomis vagu­
tėmis.
Lervos vystosi trūnijančioje medienoje,
sausų žolinių augalų stiebų šerdyje, kai
kurios rūšys — sausame mėšle.
Lietuvoje 1 rūšis (1—2 rūšys ieškoti­
nos).
Ąžuolinis skaptukas. X. ater Creutz.,
1, 3 (I). Kūnas 2,3—4 mm (277 pav., c),
juodas arba tamsiai rudas, apaugęs smul­
kiais plaukeliais. Akys mažos, ovalios.
Apatinės lūpos čiuopiklių viršūninis nare­
lis kirvio formos. Antenos pjūkliškos, tam­
siai rucįos. Priešnugarėlė konusiška, į
priekį siaurėjanti, kiek įsmaugta, o pa­
matinė dalis truputį išgaubta. Antspar­
niai 1,5—1,6 karto ilgesni už bendrą
plotį, su rupiomis taškuotomis vagutėmis,
antsparnių viršūnėse jos seklesnės. Pakrū-
tinėlės priekinė dalis su aštriu pailgu
kyliu. Pilvelio pirmojo matomo sternito
užpakalinis kraštas išgaubtas.
Lervos vystosi lapuočių medžių, ypač
ąžuolo, negyvoje medienoje. F. Lentz’as
266
277 pav. Skaptukai: a — Oligomerus brunneus;
b — Ptilinus pectinicornis; c — Xyletinus ater
f 34] ir V. Logvinovskis [83 Į nurodo,
jog aptiktas Lietuvoje.
Gentis
Dorcatoma Hbst.
Kūnas trumpas, ovalus, labai išgaubtas.
Galva opistognatinė. Antenos iš 9— 10
narelių, siūliškos, galiniai 3 nareliai ilgesni
už kitus narelius kartu paėmus. Patinų
pirmasis ir antrasis buoželės nareliai pjūk-
liški. Priešnugarėlė padrikai taškuota,
jos šoninis kraštas aštrus, lyg gaubtas den­
gia galvą. Antsparniai su aiškiais pe­
čių gumburėliais, išilgai šoninio krašto su
I — 3 giliomis vagutėmis. Pakrūtinėlė su
vagutėmis vidurinėms letenoms paslėpti.
Lervos vystosi lapuočių medžių trūni­
jančioje medienoje, medžių kempinėse.
Lietuvoje 4 rūšys (1 rūšis ieškotina):
D. flavicornis Fabr., 1 (I)*; D. chryso-
melina Sturm, 1 (I); D. dresdensis Hbst.,
1, 3 (I); D. lomnickii Reitt., ? (I)**.
Drezdeniškas skaptukas. D. dresdensis
Hbst. Kūnas 3—4 mm (278 pav., a),
blizgantis, rudai juodas arba rudai gelsvas;
kojos ir antenos rausvos. Antsparniai
smulkiai taškuoti, viršūnėje labai rupiai
taškuota pirmoji šoninė vagutė. Pilvelio
II— IV sternitų vidurinioji dalis išlinkusi.
Lervos gyvena medžių kempinėse ir
trūnijančioje grybų pažeistoje lapuočių
* F. Lentz’as nurodo, jog D. flavicornis aptiktas
Lietuvoje (Klaipėdos krašte) [34].
** Leidinyje „Wiener Entom. Zeitung“ 1903 m.
nurodoma, jog D. lomnickii gyvena Lietuvoje.
Šeima. Vorvabaliai. Ptinidae
medžių, ypač ąžuolo, medienoje. Rastas
(282 pav.) 1981 06 10 Utenos raj. (leg.
S. Pileckis).
Gentis
Caenocara Thoms.
Kūnas trumpas, ovalus, išgaubtas, viršus
blizgantis, apaugęs prigludusiais arba pasi­
šiaušusiais smulkiais plaukeliais. Galva
opistognatinė. Antenos iš 9 narelių, siū­
liškos, galiniai 3 nareliai pjūkliški, daug
stambesni ir ilgesni už visus kitus narelius
kartu paėmus. Akys su giliomis išpjovo­
mis, kurios akis beveik dalija pusiau. Prieš­
nugarėlė skersinė, jos šoninis randelis
aštrus. Antsparniai su pečių gumburė­
liais, jų šoninis kraštas su 1—3 giliomis
vagutėmis. Pakrūtinėlė su vagutėmis vi­
durinių kojų letenoms paslėpti. Kojos
plonos. Letenos trumpos, plonos.
Lervos vystosi medžių kempinėse.
Lietuvoje 2 rūšys (1 rūšis ieškotina):
C. bovistae Hoffm., 1 (I); C. affinis
Sturm, 5 (II).
Kukurdvelkinis skaptukas. C. bovistae
Hoffm. Kūnas 1,5—2,5 mm (278 pav., b),
juodas, rečiau rudai raudonas su tamsia
dėme prie antsparnių viršūnės. Antenos
gelsvai rusvos. Viršutinė pusė apaugusi
smulkiais, retais, prigludusiais plaukeliais
ir padrikai, smulkiai, labai tankiai taškuo­
ta, taškai susilieję. Antsparnių 2 šoninės
vagutės negilios, tarpas tarp jų plokščias.
Vystosi grybo kukurdvelkio (Lycoper-
don bovistae) vaisiakūniuose. F. Lentz’as
nurodo, jog aptiktas Lietuvoje (Klai­
pėdos krašte) [34].
a b
278 pav. Skaptukai: a — Dorcatoma dresdensis;
h — Caenocara bovistae
267
45 šeima
Vorvabaliai (apsimetėliai)
Ptinidae
Vorvabalių šeimai priklauso daugiausia
smulkūs, greiti, į voriukus panašūs vabalai.
Jų galva beveik visuomet palenkta į apa­
čią ir gali būti įtraukiama į prieškrūtinį.
Antenos siūliškos, kartais kiek pjūkliškos,
išaugusios kaktoje arti viena kitos tarp
akių. Priešnugarėlė siauresnė už antspar-
nius, pamatinė dalis įsmaugta, šonai su-
apvalėję, be randelio. Priešnugarėlės dis­
kas dažnai su gumburėliais. Antsparniai
dengia visą pilvelį, jų šonai lygiagretūs
arba suapvalėję, beveik rutuliški, priklau­
somai nuo lyties, dažniausiai nevienodos
formos. Užpakaliniai dubenėliai atokiai
vienas nuo kito, be šlauninių dangčių.
Šlaunys buožiškos, išsikišusios į šonus.
Visos letenos aiškiai penkianarės.
Gyvi vabalai pabaidyti pritraukia kojas
ir sustingsta, apsimesdami negyvais. Nuo
to kilęs senas šeimos pavadinimas — ap­
simetėliai.
Lerva turi galvą, trumpas krūtinės ko­
jas, kiek sukumpusi, iš pradžių balta, vė­
liau gelsva, apaugusi retais, rudais plau­
keliais, kurie aplimpa maisto trupinėliais,
dėl to būna panaši į grumstelį ir sunkiai
aptinkama.
Vorvabalių lervos ir suaugėliai yra
polifagai. Minta įvairiais augalinės ir gy­
vūninės kilmės produktais. Dauguma
rūšių yra sinantropai, gyvena sandėliuose,
svirnuose, butuose, malūnuose, kepyklose.
Gadina miltus, grūdus, džiūvėsius, kruopas
ir kitus duonos produktus. Kai kurios
rūšys vystosi trūnijančioje medienoje,
miško paklotėje, samanose, bičių, vapsvų
bei paukščių lizduose. Daugelis yra kos­
mopolitai, su maisto produktais išvežioti
po visą pasaulį.
Pasaulyje apie 620 rūšių, daugiausia
išplitę tropikuose. Lietuvoje — 8 rūšys
(3—4 retos rūšys ieškotinos). ( Respub­
liką su grūdais ir kitais duonos produktais
gali būti įvežta ir neieškomų rūšių.
 Antšeimis. Gaubtavabaliniai. Bostrychoidea
Gentis
Niptus Boield.
Šilkaplaukis vorvabalis. N. hololeucus
Fald., 2—5 (IV). Kūnas 4—4,5 mm
(279 pav., a), rudas arba rusvas, apau­
gęs tankiais smulkiais glotniais, auksinės
spalvos šilkiškais plaukeliais. Antsparniai
rutuliški, su švelniomis taškuotomis juos­
telėmis, kartais apaugę retais pasišiau­
šusiais plaukeliais, išsidėsčiusiais išilginė­
mis eilėmis. Priešnugarėlė be plaukų
kuokštelių. Patelių ir patinų kūno forma
vienoda.
Šilkaplaukis vorvabalis kilęs iš Mažosios
Azijos. Įvežtas j Ameriką ir Europą. Da­
bar kosmopolitas. Lervos minta sausais
augalinės kilmės maisto produktais: mil­
tais, avižų dribsniais, džiūvėsiais, taip pat
negyvais vabzdžiais ir kitais gyvūninės
kilmės produktais. Vabalai minta kiek
kitokiu maistu: butuose ir sandėliuose
gadina ne tik maisto produktus, bet ir
vilnones medžiagas, kailius, entomologi-
nes kolekcijas, plunksnas, odas, tabaką,
arbatžoles. Generacijos trukmė — vieneri
metai. Vabalai gyvena apie 250 dienų, to­
dėl apšildomose patalpose aptinkami iš­
tisus metus. Aktyvūs naktį, o dieną slaps­
tosi įvairiuose plyšiuose. Galima aptikti
toli nuo vystymosi vietų, pvz., voniose ir
kriauklėse (teigiamas hidrotaksis). Va­
balai gali badauti 2 mėnesius. Patelės apie
45 kiaušinius padeda per ilgą laiko tarpą.
Lervos 16—20 °C temperatūroje vystosi
140—248 paras. Lietuvoje sporadiškas,
vietomis labai gausus.
Gentis
Tipnus Jcq. du Vai
Bespalvis vorvabalis. T. unicolor Pili. et
Mitt., 4 (I). Kūnas 1,5—2,5 mm
(279 pav., b), rausvas arba tamsiai ru­
das. Antsparniai trumpi, ovalūs, su ryš­
kiomis taškuotomis vagutėmis. Viršus
apaugęs trumpais, plonais, gana tankiais
plaukeliais, tačiau jie kūno neuždengia.
Šlaunys po truputį, tolygiai platėja į vir-
268
a b c Aptinkamas paukščių lizduose, drevėtų
279 pav. Vorvabaliai: a — Niptus hololeucus; b —
Tipnus unicolor; c — Ptinus fur
šunes. Priešnugarėlė su ištisine vidurine
vagute, nuo viršūnės iki įsmaugos pla­
tėjanti.
Vabalai gyvena sandėliuose, tvartuose,
klojimuose, butuose, dažniausiai tarp šieno
ir šiaudų likučių; kartais aptinkami kama­
nių lizduose, pelinių graužikų urvuose,
medžių drevėse (leg. A. Meržijevskis).
Gentis
Ptinus L.
Pakrūtinėlė ne trumpesnė ar ilgesnė už
antrąjį pilvelio sternitą. Antsparniai su
išilginėmis pailgų duobučių eilėmis. Pa­
tinų antsparniai pailgi, jų pečiai išsikišę
kampu; patelių pečiai apvalūs, antspar­
niai pailgai kiaušiniški. Priešnugarėlėje
kartais būna 2—4 plaukų kuokšteliai.
Vabalai ir lervos gyvena sandėliuose,
butuose, malūnuose, kepyklose, trūnijan­
čioje medienoje, paukščių lizduose ir grau­
žikų urvuose. Pažeidžia įvairius, ypač
duonos, produktus, herbarus. Aptinkami
trūnijančioje medienoje, medinių pastatų
sienų plyšiuose, pastogėse, daržinėse po
įvairiomis augalinės kilmės liekanomis.
Lietuvoje 6 beveik kosmopolitinės rū­
šys: P. rufipes Oliv., 3,5 (II); P. fur L.,
2—5 (V); P. latro Fabr., ? (I); P. pilosus
Mūll., 1 (I); P. subpillosus Sturm, 3,4
(I); P. raptor Sturm, 2,5 (II).
Paprastasis vorvabalis. P. fur L. Kūnas
2—4,5 mm (279 pav., c), rudai raudo­
nas. Priešnugarėlė be ryškių plaukuotų
kuokštelių. Abiejų lyčių priešnugarėlės
diskas su 2 išilginėmis, siekiančiomis vi­
durį, siauromis plaukuotomis dėmelėmis.
Šeima. Gaubtavabaliai. Bostrichidae
Patino antsparniai aiškiai siauresni už pa­
telės. Antsparniuose, ypač patelių, yra
4 baltos žvynuotos, lengvai nusiginan­
čios dėmelės.
Labai dažnas svirnuose, sandėliuose,
drėgnuose butuose. Kartais gadina įvairius
augalinės bei gyvūninės kilmės produk­
tus ir gaminius, ypač miltūs ir grūdus.
medžių trūnėsiuose, senuose neprižiūri­
muose aviliuose; žiemoja lervos ir lėliukės.
Vabalai ritasi pavasarį (V—VI), dieną
slapstosi įvairiuose plyšiuose, aktyvūs nak­
timis. Patinai gali skraidyti. Patelės į įvai­
rius maisto produktus padeda 60—100
kiaušinių. Lervos vystosi 2—3 mėnesius.
Prieš virsdamos lėliukėmis, lervos iš maisto
trupinėlių pasigamina standžius didelius
kokonus, kuriuose gali išbūti iki 5 mėne­
sių. Per metus išsivysto 1—2 generacijos.
Mėgsta drėgnokas, blogai vėdinamas vė­
sias patalpas.
46 šeima
Gaubtavabaliai
Bostrichidae
Seimai priklauso smulkūs ir vidutinio dy­
džio (2,5—13 mm), tamsūs, pailgi, daž­
niausiai cilindriški vabalai. Priešnugarėlė
išgaubta, lyg gaubtas dengia galvą iš vir­
šaus. Antenos iš 9—11 narelių, su trinare
buožele. Galva nukreipta į apačią, iš vir­
šaus nematoma arba matoma tik jos dalis.
Priešnugarėlės priekinė dalis su koncen­
triškai išsidėsčiusiais smailiais gumburė­
liais, užpakalinė — taškuota arba grūdėta.
Kartais priešnugarėlė būna neiškilusi,
plokščia. Antsparniai dažniausiai su tai­
syklingomis taškų eilėmis, kartais padrikai
taškuoti arba grūdėti. Tarpai tarp taškų
būna lygūs arba raukšlėti bei grūdėti.
Antsparnių nuolydyje dažnai būna dan­
tukai arba gumburėliai. Pilvelyje matomi
5 segmentai. Letenos iš 4 arba 5 narelių
(pirmasis sunkiai įžiūrimas).
Gaubtavabalių lervos labai panašios į
skaptukų (Anobiidae), jos mėsingos, „C“
269
280 pav. Gaubtavabalis; Stenphanopachys linearis
raidės formos su krūtinės kojomis. Galva
įtraukta į prieškrūtinį. Viršutiniai žandai
be dantelių. Paskutinė kvėptukų pora yra
stambesnė už priekinius.
Gaubtavabalių lervos vystosi po išdžiū­
vusių ir džiūstančių medžių žieve bei me­
dienoje ar grūdų sandėliuose.
Spygliuočių, ypač pušies, medienoje
gyvena Stephanopachys; lapuočių medie­
noje — Bostrichus, Xylonites; grūduose,
taip pat ir medienoje — Rhizopertha,
Dinodendrus.
Pasaulyje gaubtavabalių apie 350 rūšių.
Lietuvoje ieškotinos 1—2 rūšys. Į res­
publiką gali būti įvežtos su grūdais arba
mediena iš pietinių rajonų. Lietuvos pu­
šynuose ieškotinos dvi rūšys, kurios ap­
tinkamos Latvijoje, Estijoje [66] ir Len­
kijoje [6] ir priklauso Stephanopachys
genčiai.
Gentis
Stephanopachys Water.
Antenos iš 10 narelių, buoželė nepjūk-
liška, jos nareliai plokšti. Antsparniuose
taškai išsidėstę eilėmis. Tarpai tarp taškų
lygūs, blizgantys arba su gumburėliais.
Juostuotasis gaubtavabalis. S. linearis
Kug. (elongatus Payk.) Kūnas 4—5 mm
(280 pav.), beveik plikas, rudai juodas,
antenos ir kojos raudonai rudos. Priešnu­
garėlės priekinio krašto dantelių aukštis
mažesnis už jų pagrindo plotį. Antspar­
niuose tarpai tarp taškų lygūs, blizgantys,
todėl taškai gerai matomi.
Lervos vystosi po išdžiūvusių spyg­
liuočių medžių, ypač pušies, žieve. Vabalai
skraido VI. Generacijos trukmė — vieneri
metai. Ieškotinas Lietuvos pietinės ir vaka­
rinės dalies pušynuose.
Antšeimis. Gaubtavabaliniai. Bostrychoidea
47 šeima
Balanvabaliai
Lyctidae
Balanvabalių šeimai priklauso smulkūs,
tamsūs, pailgi ir dažniausiai plokšti va­
balai. Antenos iš 11 narelių, išaugusios
prie akių priekinio krašto; 2 galiniai na­
reliai sudaro aiškią, storesnę buoželę. An­
tenų pamatinėje dalyje yra gumburėlių
arba dantelių formos išaugų. Galva nu­
kreipta į priekį; už akių įsmaugta. Prieš-
nugarėlė stačiakampė arba kvadratinė,
diskas su vidurine vagute ar pailga, ovalia
įduba. Antsparnių šonai lygiagretūs. Kūno
viršus apaugęs netankiais plaukeliais arba
beveik plikas, kai kada šerelių viršūnės
sustorėjusios. Tokie šereliai antsparnių
lysvelėse sudaro taisyklingas eiles. Pilve­
lyje yra 5 sternitai, pirmasis ilgesnis už
antrąjį. Visos letenos iš 5 narelių; pirmasis
narelis labai trumpas, todėl jį sunku įžiū­
rėti.
Lervos minkštos, „C“ raidės formos,
apaugusios smulkiais plaukeliais, su 3 po­
romis trumpų kojų. Kūnas baltas, tik
burnos organai tamsesni. Gyvena įvairių
lapuočių medžių džiūstančioje ar sausoje
medienoje.
Vabalai skraido V—VI. Kiaušinius de­
da į medienos plyšelius. Lervos graužia
balanoje apskritus, 1,5 mm skersmens,
vingiuotus takus, kurie būna prikimšti
smulkių išgraužų. Vabalai išsigraužia į
išorę, palikdami medienoje 1—1,5 mm
skersmens skylutes. Generacijos trukmė
dažniausiai — vieneri metai. Labai pa­
vojingi medienos kenkėjai. Pažeisdami
kelis metus iš eilės tuos pačius medinius
gaminius, gali juos visiškai sunaikinti.
Pasaulyje balanvabalių yra apie 70 rū­
šių. Lietuvoje 1 rūšis (1—2 ? rūšys, pri­
klausančios Lyctus genčiai, ieškotinos).
270
281 pav. Balanvabalis; Lyctus linearis
Gentis
Lyctus Fabr.
Smulkūs vabalai. Antenos siekia priešnu-
garėlės užpakalinį kraštą. Antenų pamati­
nėje dalyje yra gumburėliai. Galva su
akimis tokio pat pločio arba siauresnė už
priešnugarėlę. Priešnugarėlė padrikai taš­
kuota, į priekį platėjanti. Priešnugarėlės
vidurinėje dalyje yra ovali, pailga duobu­
tė. Antsparniai pailgi, šonai lygiagretūs.
Vabalai pavasarį pažeidžia nukirstus
rudenį ar žiemą lapuočius medžius, nes
tokioje medienoje yra daugiau baltymų ir
kitų maisto medžiagų.
Lietuvoje 1 rūšis (1—2 ? rūšys ieško­
tinos).
Lygiašonis balanvabalis. L. linearis
Goeze, 3, 4 (II). Kūnas 2,5—5 mm
(281 pav.), rausvai rudas. Antsparniai
su labai švelniomis, prie siūlės išnykstan­
čiomis, taškuotomis vagutėmis. Taškai
lėkšti. Vagučių lysvelės kiek iškilusios,
apaugusios plonais vienodais plaukeliais.
Priešnugarėlė apaugusi retais plaukeliais,
jos priekiniai kampai buki.
Lervos vystosi įvairių lapuočių, ypač
ąžuolo, medienoje. Vabalai skraido prie­
blandoje, miškuose, ypač medienos sandė­
liuose, V—VI. Uždarose, žiemą apšil­
domose patalpose, gali skraidyti bet kuriuo
metų laiku. Generacijos trukmė — vie­
neri metai.
Šeima. Skydvabaliai. Trogositidae
Antšeimis
Keršvabaliniai
Cleroidea
Keršvabalinių antšeimiui priklauso 4 šei­
mos: skydvabaliai (Trogositidae), keršva-
baliai (Cleridae), pievavabaliai (Melyri-
dae) ir pūsliavabaliai (Malachiidae).
48 šeima
Skydvabaliai
Trogositidae (Ostomatidae)
Skydvabalių šeimai priklauso įvairios
formos, plokšti, žiūrint iš viršaus, elipsiški,
kartais išgaubti ar net cilindriški vabalai.
Visos jų letenos penkianarės, pirmasis
narelis trumpas, tarp nagų yra mažas
priedėlis (empodiumas) (21 pav., c). An­
tenos buožiškos, buoželė dažniausiai asi­
metriška. Priekiniai dubenėliai skersiniai,
užpakaliniai — beveik susiliečia. Prieš-
krūtinis su vidukrūtiniu jungiasi pa­
slankiai.
282 pav. Kai kurių kailiavabalių (Dermestidae),
skaptukų (Anobiidae) ir skydvabalių (Trogosi­
tidae) radimvietės Lietuvoje: 1 — Dermestes ma-
culatus; 2 — Globicornis marginata; 3 — Priobium
carpini; 4 — Dorcatoma dresdensis; 5 — Nemosoma
elpngatum; 6 — P eitis grossa; 7 — Ostoma ferru-
ginea; 8 — Thymalus limbatus
271
Lervos pailgos, su palyginti stambia
ruda galva ir išsikišančiais viršutiniais
žandais. Kojos trumpos. Priešnugarėlė
kieta, ruda. Pilvelio galinis segmentas su
dviem kabliškomis ataugėlėmis.
Dauguma grobuonys, gyvena po išdžiū­
vusių medžių žieve, trūnijančioje me­
dienoje, ksilofagų takuose bei medžių
kempinėse. Minta kinivarpų, skaptukų ir
kitų vabzdžių lervomis. Kai kurios rūšys
(Tenebrioides mauritanicus) aptinkamos
maisto produktų sandėliuose, butuose;
gali gadinti sandėliuojamus grūdus, miltus
ir kitus produktus.
Pasaulyje skydvabalių apie 600 rūšių,
dauguma jų būdingi tropikams. Lietuvo­
je — 7 rūšys (1—2 labai retos rūšys ieš­
kotinos). Kai kurie autoriai [3] skydva­
balių (Trogositidae=Ostomatidae) šeimą
skirsto į 3 savarankiškas šeimas: Trogosi­
tidae, Lophocateridae ir Peltidae.
Gentis
N emosoma Latr.
Pailgasis skydvabalis N. elongatum L.,
2 (II). Kūnas 4—6 mm (283 pav., a),
plonas, ilgas, cilindriškas, juodas, blizgan­
tis, plikas. Antenos, burnos organų čiuo-
pikliai ir kojos raudonai geltoni. Antspar­
nių priekinis trečdalis ir dėmės jų vir­
šūnėse raudonai geltonos. Galva didelė,
rupiai taškuota. Priešnugarėlė į pamatinę
dalį kiek siaurėjanti su smulkiais taškais.
Antsparnių viršūnė su trumpa priesiūline
vagute ir su vos pastebimomis taškų ei­
lėmis.
Gyvena po spygliuočių medžių žieve,
kinivarpų takuose, minta kinivarpų lervo­
mis. Daug vabalų buvo sugauta (leg.
B. Jakaitis) Jurbarko miškų ūkyje Kalve­
lių girininkijoje (1970 10 9) ir Smalinin­
kų girininkijoje (1986 07 23) feromo-
niniais gaudytuvais žievėgraužiui grave­
riui gaudyti (282 pav.) Matyt, graverio
feromonas vilioja ne tik kinivarpas, bet
ir jas medžiojantį grobuonį.
Antšeimis. Keršvabaliniai. Cleroidea
Gentis
Tenebroides Pili. et Mitt.
Mauritaninis skydvabalis. T. mauritani-
cus L., 3—5 (II). Kūnas 6— 11 mm
(283 pav., b), plokščias, blizgantis, juo­
dai rudas; apačia, antenos ir kojos rudai
raudonos. Antenos į galą laipsniškai storė-
ja. Galva ir priešnugarėlė rupiai, netankiai
taškuotos. Priešnugarėlė skersinė, širdiška,
jos užpakaliniai kampai mažyčiai, statūs,
priekiniai ryškūs, ištįsę į priekį. Antspar-
niai plačiausi už vidurio, plokšti, su taš­
kuotomis vagutėmis, lysvelės su švelnio­
mis skersinėmis raukšlelėmis ir su 2 smul­
kių taškų eilėmis; antsparnių pečiai su
smulkiais dantukais.
Kosmopolitas. Aptinkamas grūdų san­
dėliuose, kepyklose, konditerijos fabri­
kuose, malūnuose, butuose, kartais po
medžių žieve ir balandžių lizduose. Gro­
buonys. Minta grūdų bei miltų kenkėjais,
tačiau kartais ir patys pažeidžia grūdus ir
jų produktus, džiovintus vaisius, daržoves,
riešutus. Patelė deda į grindų bei sienų
plyšius ar tiesiai į produktus, krūvelėmis
iki 1200 kiaušinių. Lervos, nelygu tem­
peratūra, maistas ir drėgmė, vystosi
50—300 parų. Greičiausiai vystosi min­
tančios kviečiais ar kukurūzais ir labai
lėtai — miežiais arba miltais. Lėliukėmis
lervos virsta grindų bei sienų plyšiuose.
Žiemoja lervos arba vabalai, rečiau lėliu­
kės. Generacijos trukmė neapšildomose
patalpose — vieneri metai. Vabalai žemes­
nėje kaip 10 °C temperatūroje be maisto
gali išgyventi 180—200 dienų.
Gentis
Grynocharis Thoms.
Pailgasis skydvabalis. G. oblonga L., 3,5
(II). Kūnas 5—8 mm (283 pav., c), pa­
ilgai ovalus, šonuose su siauru randeliu,
juodas, rečiau rudas, viršus plikas, kiek
žvilgantis. Burnos organai šviesiai raudo­
ni. Dažnai pilvelio sternitas ir kojos rau­
donai rudi. Galva ir priešnugarėlė su
272
a b e
283 pav. Skydvabaliai: a — Nemosoma elongatum;
b — T enebroides mauritanicus; c — Grynocharis
oblonga
giliais ir tankiais taškais. Viršugalvis su
gumburėliu. Antsparniai su taisyklingomis
taškų eilėmis, taškai nesusiliečia, siūlė ir
neporinės lysvelės iškilios, kiekviename
antsparnyje yra 8 briaunelės.
Lervos vystosi trūnijančioje minkštųjų
lapuočių, ypač gluosnių ir tuopų, me­
dienoje, ten pat gyvena ir vabalai.
Gentis
P eiti s Kug. (Zimioma Gozis)
Didysis skydvabalis. P. grossa L., 2 (I).
Kūnas 11 —19 mm (284 pav., a), plokš­
čias, platus, juodai rudas arba juodas, kiek
blizgantis. Galva rupiai ir tankiai taškuota.
Priešnugarėlė trigubai platesnė už ilgį, į
priekį labai siaurėja; visi kampai ap­
valūs, priekiniai ištįsę. Skydelis taškuotas.
Antsparniai tankiai taškuoti, siūlė ir 3 iš­
ilginės briaunelės iškilios, blizgančios.
Aptinkamas senuose miškuose, ypač
eglynuose. Gyvena senuose, trūnijančiuose
rąstuose ir kelmuose, lervos graužia gilius
takus. Vabalų randama po atšokusia senų
eglių žieve. Boreomontaninė rūšis. Lietu­
voje reliktinė, labai reta (282 pav.; leg.
B. Jakaitis, 1980 06 18 (Jurbarko miškų
ūkyje). įrašytas į Lietuvos raudonąją
knygą.
Gentis
Ostoma Laich.
Pūzrinis skydvabalis. O. ferruginea L.,
2, 3, 5 (II). Kūnas 7—10 mm (284 pav.,
b), plačiai ovalus, plokščias, plikas, rau­
donai rudas. Galva ir priešnugarėlė su
Seimą. Keršvabaliai. Cleridae
a b c
284 pav. Skydvabaliai: a — Peltis grossa; b —
Ostoma ferunginea; c — Thymalus limbatus
labai tankiais, stambiais, tačiau lėkštais
taškais. Skydelis skersinis, pusiau apskri­
tas, taškuotas. Antsparniai 1,5 karto ilgesni
už bendrą plotį, viršūnėje kartu suapva-
lėję; šoninis jų kraštas plokščias ir truputį
blizgantis, viršutinė dalis su tankiomis
taškų eilėmis. Siūlė ir 2, 4, 6, 8, 12 lysve­
lės už pečių gumburėlio iškilios, briaunelių
formos. Dešimta lysvelė ryškiai iškilusi
tik už vidurio, 2, 6 ir 10 lysvelių kyliai
viršūnėje išnyksta.
Gyvena senoje trūnijančioje, grybų pa­
žeistoje medienoje, po atšokusia žieve, me­
dienos trūnėsiuose, drevėse, senose kem­
pinėse. Lervos gali vystytis senų medinių
pastatų sienose, grindyse (282 pav.).
Gentis
Thymalus Latr.
Kempininis skydvabalis. T. limbatus Fabr.,
2 (I). Kūnas 4,5—7 mm (284 pav., c),
apskritokas, labai išgaubtas, rausvai rudas,
viršutinė dalis bronzinės spalvos, apaugusi
šviesiais pasišiaušusiais plaukeliais. Galva
iki akių įtraukta į prieškrūtinį. Priešnu-
garėlės visi kampai apvalūs, vidurinė dalis
užgula antspamius. Antsparniai su tan­
kiomis taškų eilėmis, šonai plokšti, rausvi,
pečiai išsikiša kampu.
Gyvena trūnijančioje, grybų pažeistoje
medienoje, po atšokusia žieve, kempinėse.
Minta grybiena ir vaisiakūniais. Žiemoja
lervos. Vabalai iš lėliukių ritasi birželio
mėn. Rastas 1982 07 02 Jurbarko miškų
ūkyje; leg. B. Jakaitis (282 pav.).
18. 1834
273
285 pav. Skydvabalis; Calytis seabra
Gentis
Calytis Thoms.
Dantytkraštis skydvabalis. C. seabra
Thunb., 5 (I). Kūnas 8—12 mm (285
pav.), pailgas, juodas arba tamsiai rudas,
beveik matinis, šonai lygiagretūs. Viršus
su gumburėliais, apaugęs lenktais šereliais.
Priešnugarėlės ir šoniniai kraštai rupiai
dantyti. Galva gerokai siauresnė už prieš-
nugarėlę.
Monotipinė gentis. Vystosi po nudžiū­
vusių spygliuočių medžių žieve. Visur
labai retas. Rastas 1989 08 09 Čepke­
liuose (leg. G. Slavinskas).
49 šeima
Keršvabaliai
Cleridae
Vidutinio dydžio, grakštūs, pailgi, dažnai
ryškių, kontrastingų spalvų vabalai. Gal­
va didelė. Antenos išaugusios prieš akis
arba tarp jų, iš 11 narelių, pjūkliškos
ar buožiškos. Priešnugarėlė pailga, jos
pamatinė dalis siauresnė už priekinį kraš­
tą. Kūnas apaugęs gana tankiais pasišiau­
šusiais plaukeliais. Pilvelyje matyti 5 ar 6
sternitai. Antsparnių pečių gumburėliai
ryškūs; epipleuras skiria plona vagutė.
Antsparniuose taškai ryškūs, kai kada išsi­
dėstę eilėmis. Turi plėvelinius sparnus.
Kojos ilgos, kai kurių rūšių patinų šlau­
nys pastorėjusios. Letenos iš 5 narelių,
antrasis ir trečiasis nareliai, kartais ir pir-
Antšeimis. Keršvabaliniai. Cleroidea
masis bei ketvirtasis iš apačios su odiško-
mis skiautelėmis (19 pav., e).
Lervos su krūtinės kojomis, pailgos,
kiek suplotos, dažniausiai rusvos, galva
ruda. Pilvelio devintasis segmentas su uro-
gomfais (234 pav., h).
Keršvabalius pagal mitybą galima su­
skirstyti į dvi trofines grupes.
Pirmai grupei priklauso grobuonys.
Lervos ir vabalai minta įvairiais ksilo-
fagais. Lervos labai judrios, gyvena po
medžių žieve, kinivarpų, ūsuočių, skap­
tukų ir kitų vabzdžių takuose, minta jų
kiaušiniais, lervomis, rečiau suaugėliais.
Vabalai labai greiti, dažnai randami žievės
paviršiuje, ant medžių ir rąstų, apniktų
ksilofagų. Šiai grupei priklauso labai nau­
dingos Tūlus bei Thanasimus genčių
rūšys. Pastebima jų trofinė specializacija.
Thanasimus minta kinivarpomis, Tūlus —
skaptukais. Grobuonims priklauso ir biti­
nis keršvabalis (Trichodes apiarius). Jis
vystosi netvarkinguose naminės bitės avi­
liuose ar solitarinių vapsvų bei bičių liz­
duose. Vabalų aptinkama ant žiedų.
Antrai grupei priklauso nekrofiliniai ir
nekrofaginiai keršvabaliai. Lietuvos fau­
noje — tai Necrobia gentis. Šios genties
rūšių aptinkama išdžiūvusioje dvėsenoje.
Dažniausiai minta nekrofaginių vabzdžių
(įvairių musių, kailiavabalių) lervomis,
tačiau ir pačios gali misti gyvūninės kil­
mės maisto produktais, vilna, rečiau alieji­
nių augalų grūdais. Kartais kenkia.
Pasaulyje keršvabalių žinoma apie 4000
rūšių. Lietuvoje — 9 rūšys (2—3 retos,
išplitusios Europoje, ieškotinos). 1 Res­
publiką su maisto produktais, vilna, kai­
liais gali būti įvežta ir kai kurių kosmopo­
litinių rūšių.
Gentis
Tillus Oliv.
Lapuotinis keršvabalis. T. elongatus L.,
3, 4 (II). Kūnas 6— 10 mm (286 pav.,
a, b), pailgas, žvilgantis, apaugęs tan­
kiais, pasišiaušusiais plaukeliais. Antspar-
nių viršūnės suapvalėjusios. Antenos pjūk-
liškos. Galva juoda, su retais ir smulkiais
274
a b c juoda su 2 balsvais skersiniais raiščiais:
286 pav. Keršvabaliai: a — Tillus elongatus (pati­
nas); b — patelė; c — Thanasimus formicarius
taškais. Priešnugarėlė beveik lygi; pati­
no — juoda, patelės (išskyrus juodą kraš­
telį) — raudona. Antsparniai juodai viole­
tiniai; į galą platėja, jų taškuotos va­
gutės prie viršūnės daug smulkesnės. Ko­
jos, išskyrus rudas letenas ir kūno apa­
čia — juodos.
Gyvena lapuočių miškuose. Lervos po
medžių žieve minta skaptukų (Ptūinus
pectinicornis, P. fuscus), rečiau ūsuočių
lervomis. Vabalų aptinkama ant rąstų,
tvorų, žiedų, kartais butuose. Lietuvoje
lokalus (292 pav.).
Gentis
Thanasimus Latr.
Kūnas pailgas, grakštus. Galva didelė, kiek
siauresnė už priešnugarėlę. Priešnuga-
rėlės pamatinė dalis siaura, priekinė su
ryškiu skersiniu įspaudimu. Priešpaskuti­
nis letenos narelis su gilia įpjova. Ant­
sparniai trispalviai su raudonais, baltais ir
juodais skersiniais raiščiais. Balti raiščiai
apaugę tankiais, storais, baltais plauke­
liais. Antenos į viršūnę palaipsniui storėja.
Vabalai ir lervos minta spygliuočių
medžių (pušies, eglės) ksilofagais, ypač
kinivarpomis. Labai naudingi.
Lietuvoje 2 rūšys: T. formicarius L.,
1—5 (III); T. femoralis Zett. (rufipes
Brahm), 2 (II). Dažnai sugaunamos žie­
vės paviršiuje ir feromoniniais gaudytu­
vais žievėgraužiams gaudyti. Feromonai,
kurie vilioja žievėgraužius, vilioja ir jais
mintančius grobuonis.
Paprastasis keršvabalis. T. formicarius
Šeima. Keršvabaliai. Cleridae 275
L. Kūnas 7—10 mm (286 pav., c). Ant-
sparnių priekinėje dalyje taškai stambūs,
išsidėstę neryškiomis eilėmis. Tarpai tarp
taškų mažesni už taškų skersmenį. Galva
tankiai ir rupiai taškuota, juoda, apau­
gusi juodais ir baltais plaukeliais. Antenos
rudai raudonos. Priešnugarėlė raudona.
Antsparnių priekinė dalis raudona, kita —
siauresniu priekyje ir platesniu — prie
antsparnių viršūnės. Kūno apačia raudo­
na, šlaunys ir blauzdos tamsiai rudos,
letenos raudonos.
Aptinkamas spygliuočių medynuose,
ypač dažnas ant eglių, pažeistų žievė-
graužių (Ips) bei poligrafo (Polygraphus
287 pav. Bitinis keršvabalis (Teichodes apiarius)
poligraph us). Vabalai labai vikrūs,grobį
medžioja žievės paviršiuje. Puola kini­ Gentis
varpas. Jas čiumpa priekinėmis kojomis,
pakelia ir išėda minkštimą. Poruojasi Trichodes Hbst.
IV—V. Kiaušinius patelės deda nedidelė­
mis krūvelėmis po žievės žvynais. Viena Bitinis keršvabalis. T. apiarius L., 2—
patelė padeda 20—30 kiaušinių. Lervos 5 (V). Kūnas 8—16 mm (287, 288 pav.,
gyvena kinivarpų takuose, minta jų kiau­ b), tamsiai mėlynas. Antsparniai raudoni
šiniais, lervomis, lėliukėmis. Vystymasis arba gelsvi, jų viršūnės ir 2 skersiniai
trunka 6 savaites. Lėliukėmis virsta po /aiščiai tamsiai mėlyni, apaugę juodais
žieve. Gali žiemoti lervos, lėliukės ir su- plaukeliais. Galva, priešnugarėlė ir kojos
augėliai. Generacijos trukmė — vieneri apaugusios ilgais, rudais plaukeliais. Prie­
metai. Labai naudingas. kinių ir vidurinių kojų letenos geltonos,
Žievėgraužinis keršvabalis. T. femora­ užpakalinių — rudos. Antenos geltonai
lis Zett. Kūnas 6—8 mm (288 pav., a). rusvos, buoželė juoda.
Galva juoda, žvilganti, retai ir smulkiai Lervos vystosi netvarkinguose aviliuo­
taškuota. Antenos raudonai rudos. Prieš- se, solitarinių bičių bei vapsvų lizduose,
nugarėlės ir antsparnių spalva kaip pa­ minta jų lervomis ir lėliukėmis, tačiau
prastojo keršvabalio. Prieškrūtinėlė ir pil­ didesnės žalos nepadaro. Daugiau gali pa­
velis raudoni, vidukrūtinėlė ir pakrūtinėlė kenkti silpnoms bičių šeimoms. Vabalai
juodos. Antsparnių pamatinės dalies taškai grobuonys, sugaunami pirmoje vasaros
nedideli, išsidėstę taisyklingomis eilėmis. pusėje ant įvairių graižažiedžių (Compo-
Tarpai tarp taškų didesni už taškų skers­ sitae) bei skėtinių ( Umbelliferae) au­
menį. galų žiedų, ypač netoli bitynų ar vienišų
Bionomija kaip paprastojo keršvabalio. vapsvų lizdaviečių, minta smulkiais vabz­
Lietuvoje gerokai retesnis už pastarąjį džiais. Trakuose surinkta nemažai vabalų
(292 pav.). Daug vabalų surinkta 1986 m. ant medinio pastato, kurio sienose naminio
liepos mėn. Kalvelių girininkijoje (Jur­ ūsuočio takuose buvo daug solitarinių
barko miškų ūkyje feromoniniais gaudy­ vapsvų lizdaviečių. Kai kurie autoriai
tuvais žievėgraužiui tipografui gaudyti; [74], remdamiesi kitų tyrinėtojų duo­
leg. B. Jakaitis). menimis, teigia, kad bitinis keršvabalis
su bitiniais vabzdžiais neturi nieko bendra.
K. Linėjus, pavadindamas vabalą apia­
rius — bitinis, rėmėsi dar Aristotelio ste­
bėjimais.
18
Antšeimis. Keršvabaliniai. Cleroidea
C a
288 pav. Keršvabaliai: a — Thanasimus femoralis;
b — Trichodes apiarius; c — Korynetes coeruleus
Gentis
Korynetes Hbst.
Ūsuotinis keršvabalis. K. coeruleus Deg.,
3 (II). Kūnas 3,0—5,2 mm (288 pav., c),
išgaubtas, metališkai žalias arba mėlynas,
apaugęs juodais pasišiaušusiais plaukeliais.
Galva su smulkiais taškais. Antenos juodos
arba jų pirmasis narelis ir buoželė juodi,
kita dalis — raudona. Antsparniai su taškų
eilėmis, tik viršūnės taškuotos padrikai.
Kosmopolitas. Lervos grobuoniškos,
vystosi po medžių žieve, minta ksilofagų
kiaušiniais ir lervomis arba aptinkamos
sandėliuojamuose maisto produktuose,
apniktuose kenkėjų, kurių lervas ir naiki­
na. Kartais randama ir išdžiūvusioje dvė­
senoje ten, kur naikina kailiavabalių ler­
vas. Vabalai pavasarį (V—VI) laikosi
ant žiedų. Generacijos trukmė — metai.
Gentis
Necrobia Oliv.
Smulkūs vabalai. Letenos ketvirtasis na­
relis mažas, sunkiai pastebimas. Akys su
giliomis išpjovomis. Antenų buoželė dide­
lė, plati. Galinis čiuopiklių narelis ovalus.
Antsparnių pečių gumburėliai neryškūs.
Visos genčiai priklausančios rūšys kos­
mopolitinės. Vystosi išdžiūvusioje dvėse­
noje, dažniausiai minta nekrofagų lervo­
mis, kartais kenkia sandėliuose gyvulinės
kilmės maisto produktams, taip pat vilnai,
aliejinių augalų sėkloms.
276
b c
289 pav. Keršvabaliai: a — Necrobia ruficollis;
b — N. violacea; c — Opetiopalpus scutellaris
Lietuvoje aptiktos 3 retos rūšys: N. ru­
ficollis Fabr., 3, 4 (II); N. violacea L.,
3, 5 (III); N. rufipes Deg., 5 (II).
Skaptukinis keršvabalis. N. ruficiolis
Fabr. Kūnas 4—6 mm (289 pav., a). Gal­
va žalia arba mėlyna, kai kada pamatinė
dalis raudona. Priešnugarėlė ir antspar­
nių pamatinė dalis raudonos, kita ants­
parnių dalis žalia arba mėlyna. Pilvelio
sternitai ir kojos raudoni. Antenos juo­
dos. Kūnas apaugęs šviesiais ir tamsiais
plaukeliais. Antsparniai su aiškiomis stam­
bių taškų eilėmis, tarp jų yra 2—3 eilės
smulkių taškų.
Lervos grobuoniškos. Puola duoninio
skaptuko (Stegobium paniceum) ir kitų
skaptukų lervas. Taip pat aptinkamas iš­
džiūvusioje dvėsenoje, kur medžioja kai­
liavabalių lervas (292 pav.).
Violetinis keršvabalis. N. violacea L.
Kūnas 4—4,5 mm (289 pav., b), tamsiai
mėlynas, rečiau žalsvas. Antenos ir kojos
juodos. Antsparniai su stambių taškų
eilėmis, kurios viršūnėse išnyksta. Galva
žvilganti, tankiai taškuota. Priešnugarėlė
tankiai ir rupiai taškuota, su siaura, žvil­
gančia juostele per vidurį. Kūnas apaugęs
pasišiaušusiais juodais ir prigludusiais bal­
tais plaukeliais. Pilvelis tamsus, apaugęs
prigludusiais baltais plaukeliais.
Lervos ir vabalai minta nekrofaginių
vabzdžių lervomis. Kartais gali gadinti
gyvūninės kilmės maisto produktus, rečiau
vilną bei aliejinius grūdus. Aptinkamas
sandėliuose, rečiau butuose.
Šeima. Pievavabaliai. Melyridae
Gentis
Opetiopalpus Spin.
Įvairiaspalvis keršvabalis. O. scutellaris
Panz., 4 (I). Kūnas 2—3,8 mm (289 pav.,
c ), trumpas, ovalus. Galva, antenos, prieš­
nugarėlė ir kojos raudonos; antsparniai
mėlyni arba žali; pakrūtinėlė ir pilvelis
juodi. Akių priekinis kraštas su nedidele
išpjova. Galinių čiuopiklių narelių viršū­
nės nusmailėjusios. Priešnugarėlės šonai
su ištisiniu randeliu.
Bionomija nežinoma. Aptinkama ant
senų medinių pastatų sienų ar ant netoli
jų žydinčių augalų (leg. A. Meržijevskis).
50 šeima
Pievavabaliai
Melyridae
Smulkūs ir vidutinio dydžio, minkšti ar
kiek kietesni, ryškių spalvų vabalai. Visų
viršutinė pusė (ypač galva ir priešnugarė­
lė) rupiai taškuota. Antsparniai be vagu­
čių, kartais su taškų eilėmis. Užpakalinių
kojų dubenėliai tiesūs arba beveik tiesūs.
Po prieškrūtinio priekiniais kampais ir
pilvelio šonuose nėra išsipučiančių raudo­
nų arba geltonų pūslelių. Antsparniai
bent priekyje su siauromis epipleuromis.
Aptinkama miško pakraščiuose, aikšte­
lėse, pievose, ant įvairių augalų žiedų,
krūmų bei medžių kamienų. Lervos gro­
buoniškos, gyvena po medžių žieve, įvai­
rių ksilofagų (kinivarpų, skaptukų) ta­
kuose, kurių lervomis ir minta.
Pasaulyje apie 1600 rūšių. Ypač gausu
Pietų Europoje. Lietuvoje 9 rūšys (3—4
rūšių ieškotina).
Gentis
Aplocnemus Steph. (Haplocnemus
Agass.)
Kūnas gana kietas, dažniausiai metalo
blizgesio, apaugęs pasišiaušusiais plauke­
277
liais. Viršutinė kūno pusė rupiai taškuota.
Antenos pjūkliškos, į galą platėjančios.
Nagų pamatinėje dalyje yra ilgos, plonos,
odiškos skiautelės.
Aptinkama ant jaunų žydinčių spyg­
liuočių medžių.
Lietuvoje 2 rūšys (1 rūšis ieškotina):
A. nigricornis Fabr., 5 (I); A. tarsalis
Sahlb., 2 (I).
Spygliuotinis pievavabalis. A. nigricor­
nis Fabr. Kūnas 4—5 mm (290 pav., a),
tamsiai žalias arba melsvas, blizgantis,
priešnugarėlė kiek šviesesnė. Antenų pir­
mieji nareliai ir iš dalies kojos rudai gel­
toni. Viršus apaugęs trumpais, retais,
balsvai pilkais, švelniais plaukeliais ir tarp
jų su retais pasišiaušusiais, rudais plau­
keliais. Galva ir priešnugarėlė su smul­
kiais ir retais, antsparniai su labai rupiais
taškais.
Aptinkama ant žydinčių pušų ir eglių
(292 pav.). Rastas 1921 06 16 Vilniaus
apyl. (rinkėjas nežinomas).
Gentis
Trichoceble Thoms.
Kūnas platus, kresnas. Antsparniai rupiai
ir tankiai taškuoti, apaugę ilgais pasišiau­
šusiais plaukeliais. Tokiais pat plaukeliais
apaugusios ir akys. Antenos ryškiai pjūk­
liškos. Apatinių žandų čiuopiklių galinis
narelis kirvio formos. Nagai su stambiais
danteliais.
Aptinkama miškuose ant sausų spyg­
liuočių medžių.
Lietuvoje 2 rūšys (1 rūšis ieškotina):
T. floralis Oliv., 1, 3 (I); T. memnonia
Kiesnw., 1 (I). k -
a b
290 pav. Pievavabaliai: a — Aplocnemus nigricor­
nis; b — Trichoceble floralis
Antšeimis. Keršvabaliniai. Cleroidea
Eglinis pievavabalis. T. floralis Oliv.
Kūnas 4—5,5 mm (290 pav., b), juodas,
viršutinė pusė apaugusi ilgais, juodais
plaukeliais. Priešnugarėlė skersinė, siau­
resnė už antsparniu's, smulkiai taškuota.
Antsparniai rupiai ir tankiai taškuoti.
Aptinkama ant spygliuočių medžių, kai
kada ant išdžiūvusių, trūnijančių ąžuolų.
Gentis
Dasytes Payk.
Kūnas pailgas, juodas, melsvas arba žals­
vas. Nagų pamatinė dalis su danteliu.
Akys plikos. Patinų antenos apaugusios
ilgais, tankiais, gauruotais plaukeliais, pa­
telių antenos su smulkiais, paprastais plau­
keliais.
Lervos grobuoniškos, gyvena po medžių
žieve ir medienoje ksilofagų takuose. Ap­
tinkami ant įvairių žydinčių augalų.
Lietuvoje 4 rūšys (2 rūšių ieškotina):
D. niger L., 3—5 (III); D. caeruleus
Deg., ? (I); D. plumbeus Müll., 3—5 (II);
D. fusculus III., 2, 5 (I).
Juodasis pievavabalis. D. niger L. Kū­
nas 3—3,5 mm (291 pav., a), juodas,
blizgantis, apaugęs prigludusiais ir ilges­
niais pasišiaušusiais plaukeliais. Ant-
sparnių viršūnė su siaura priesiūline va­
gute. Nagų pamatinė dalis su mažyčiu
danteliu.
Vystosi trūnijančioje, pūdančių grybų
pažeistoje medienoje. Lėliukėmis lervos
virsta pavasarį. Vabalai skraido V—VIII.
Aptinkami miško pakraščiuose ir aikšte­
lėse ant įvairių žydinčių augalų.
Gentis
Dolichosoma Steph.
Siaurakūnis pievavabalis. D. lineare Ros-
si, 1—5 (III) . Kūnas 5—7 mm (291 pav.,
b), siauras, ilgas, juodai žalias, šonai ly­
giagretūs. Galva kartu su akimis tokio
pločio kaip antsparniai. Akys iššokusios.
Viršutinė pusė apaugusi labai trumpais
plaukeliais. Priešnugarėlė pailga per vidu-
278
a b
291 pav. Pievavabaliai: a — Dasytes niger; b —
Dolichosoma lineare
rį su išilgine vagute, šonai lygiagretūs.
Antsparniai kiek platesni už priešnuga-
rėlę, su išilginių briaunelių pėdsakais;
antsparnių viršūnės bukos, jų išorinis kraš­
tas apaugęs blakstienėlėmis. Antenos ir
kojos ilgos, tamsios.
Aptinkami V—VIII atvirose, sausose,
smėlėtose, saulės apšildomose vietose,
kalvų šlaituose, upių pietiniuose slė­
niuose, sausesnėse pievose, miško kirta­
vietėse, ant rugiagėlės (Centaurea), usnies
(Circium), vanagės (Hieracium) (292
pav.).
51 šeima
Pūsliavabaliai
Malachiidae
Tai smulkūs ir vidutinio dydžio, minkšti,
dažniausiai ryškių spalvų, margi vabalai.
Viršutiniai žandai su dviguba (perskelta)
viršūne. Viršutinė lūpa gerai matoma.
Priekaktį nuo kaktos skiria siūlė. Galva ir
priešnugarėlė lygios, kartais tik su mikro-
skulptūra. Užpakaliniai dubenėliai išsi­
dėstę įžambiai. Kojos ilgos ir plonos.
Antsparniuose epipleurų nėra. Po prieš-
krūtinio priekiniais kampais ir pilvelio
šonuose yra vabalui esant ramybės būklėje
sunkiai matomos raudonos arba geltonos
pūslelės. Vabalą palietus, rangytos, iš daug
vamzdelių sudarytos spalvotos pūslelės,
padidėjus hemolimfos spaudimui, išsipučia
ir išskiria deginantį ir kitus vabzdžius at­
baidantį sekretą.
Pūsliavabalių lervos labai panašios į
minkštavabalių lervas (234 pav., i).
Šeima. Pūsliavabaliai. Malachiidae
Daugumos rūšių vabalai skraido gegu­
žės antroje pusėje — liepos mėn. (tik
Anthocomus — antroje vasaros pusėje ir
rudenį). Tuomet jų galima aptikti pie­
vose ir miško aikštelėse, saulės atokaitoje
ten, kur yra daug žydinčių augalų. Vabalai
minta žiedadulkėmis, kai kurios rūšys
(Malachius) grobuoniškos, puola amarus
ir kitus ant žiedų pasitaikančius smulkius
vabzdžius. Savotiškas yra poravimosi ak­
tas, tiksliau, pasiruošimas poravimuisi.
Patinai kandžioja patelių antsparnių vir­
šūnes ir pilvelio galą tol, kol ji duodasi
apvaisinama. Kiaušinius deda ant įvairių
žolinių augalų, į džiūstančių medžių žie­
vės plyšelius bei įvairias pūvančias orga­
nines liekanas. Lervos grobuoniškos, min­
ta smulkiais vabzdžiais ir ypač ksilofagų
(kinivarpų, blizgiavabalių, skaptukų),
kiaušiniais ir lervomis, puola rapsinio
žiedinuko lervas. Lervos žiemoja miško
paklotėje, dirvos viršutiniuose sluoksniuo­
se, tarp augalų likučių, po nukritusiais la­
pais, atšokusia medžių žieve. Daugumos
rūšių generacijos trukmė — dveji metai.
Pūsliavabalių pasaulyje dagiau kaip
1500 rūšių, Lietuvoje — 15 rūšių (5—
6 rūšys ieškotinos).
Kai kurie autoriai Malachiidae ir Me-
lyridae šeimas jungia į vieną šeimą.
Gentis
Charopus Er.
Šunažolinis pūsliavabalis. Ch. flavipes
Payk., 4 (II). Kūnas 2,5 mm (293 pav.,
a), juodai žalias, apaugęs smulkiais plau­
keliais. Antenų pamatiniai nareliai ir kojos
iš dalies geltoni. Priešnugarėlės pamatinė
dalis dengia antsparnių pamatinę dalį.
Patinų antsparnių viršūnės prie siūlės su
negiliu įlinkiu ir ilgu, siauru, siūlišku prie­
dėliu.
Gyvena šviesesniuose lapuočių miš­
kuose, pakraščiuose, pievose, upių slė­
niuose, pavėsingose drėgnesnėse vietose.
Vabalai skraido nuo gegužės mėn. pabai­
gos iki rugpjūčio mėnesio. Aptinkama
ant neaukštų žolinių žydinčių augalų:
279
pievinio pašiaušėlio (Alopecurus praten­
sis), paprastosios šunažolės (Dactylis
glomerata), miglės (Poa nemoralis).
Rastas (292 pav.) 1929 07 11 Ežerėlyje
(leg. A. Palionis).
Gentis
Malachius Fabr.
Priešnugarėlė apvali, beveik tokio pat
pločio ir ilgio. Antsparniai dažniausiai
lygiagretūs, kartais jų viršūnės platesnės.
Patinų antenos išaugusios tarp akių, pa­
telių — akių priekinių kraštų lygyje. Gali­
nio apatinių žandų čiuopiklių narelio
viršūnė siaura ir galas bukas. Patinų prie­
kinių kojų letenų antrasis narelis pa­
prastas.
Aptinkami drėgnokose, bet gerai saulės
apšildomose miško aikštelėse, pakraš­
čiuose bei pievose ant įvairių augalų
lapų ir žiedų. Minta žiedadulkėmis, puola
amarus. Lervos grobuoniškos, gyvena
ksilofagų takuose, miško paklotėje, po
nukritusiais lapais.
Lietuvoje 6 rūšys: M. aeneus L., 1—
5 (V); M. bipustulatus L., 3—5 (III);
292 pav. Kai kurių keršvabalių (Cleridae), pieva-
vabalių (Melyridae), pūsliavabalių (Malachiidae)
ir grąžtvabalių (Lymexylonidae) radimvietės Lie­
tuvoje: 1 — Tūlus elongatus; 2 — Thanasimus fe­
moralis; 3 — Necrobia ruficollis; 4 — AplocnemUs
nigricornis; 5 — Dolichosoma lineare; 6 — Charo­
pus flavipes; 7 — Anthocomus coccineus; 8 — E ba­
rius praeoccupatus; 9 — Axinotarsus marginalis;
10 — A. pulicarius; 11 — Hylecoetus flabellicornis;
12 — Lymexylon navale
Antšeimis. Keršvabaliniai. Cleroidea
M. marginellus Oliv., 3—5 (II); M. scutel-
laris Er., 4 (I); M. viridis Fabr., 5 (I);
M. rubidus Er., 5 (I).
Žaliasis pūsliavabalis. M. aeneus L.
Kūnas 6—8 mm (293 pav., b), žalias.
Antsparnių šonai ir viršūnė raudona.
Priešnugarėlės priekiniai kampai raudoni.
Galvos priekinė dalis iki antenų pamatų
geltona. Patelių antenų antrasis narelis
pailgas, kiek trumpesnis už trečiąjį. Pa­
tinų antenų antrojo narelio viršūnė iš­
tįsusi, trečiojo narelio viršūnė su plonu
kablišku geltonu spygliuku.
Aptinkami V—VII miško aikštelėse,
pievose, laukuose ant įvairių žolinių au­
galų žiedų ir lapų bei javų varpų. Lervos
vystosi trūnijančioje medienoje, po atšoku­
sia žieve, sausose drevėse, tuščiaviduriuose
sausų žolinių augalų stiebuose. Žiemoja
lervos, lėliukėmis virsta IV—V. Genera­
cijos trukmė — vieneri metai.
Gentis
Anthocomus Er.
Kūnas pailgas, šonai lygiagretūs. Ant­
sparniai ilgesni už dvigubą jų plotį. Viršu­
tinė pusė ryški, antsparniai dažniausiai su
2 spalvotais skersiniais raiščiais, rečiau
vienspalviai raudoni. Kojos laibos, blauz­
dos plonos.
Vabalai skraido antroje vasaros pusėje
ir rudenį, aptinkami ant žolinių augalų
lapų ir žiedų. Lervos gyvena ksilofagų
takuose, grobuoniškos, smulkių kinivarpų
ir skaptukų lervų ektoparazitai.
Lietuvoje 3 rūšys: A. coccineus Schall.
(rufus Hbst.), 4 (I) (292 pav.); A. fas-
280
ciatus L., 2, 3, 5 (III); A. eąuestris
Fabr. (bipunctatus Harr.), 2—5 (IV).
Raštuotasis pūsliavabalis. A. eąuestris
Fabr. Kūnas 3 mm (293 pav., c), juodai
žalias. Antsparniai raudoni, trikampiška
dėmė pamatinėje dalyje ir skersinis raištis
už vidurinės dalies juodi. Antenų pama­
tinė dalis ir kojos geltonos. Šlaunų pa­
matinė dalis ir užpakalinės kojos juodos.
Aptinkami saulės apšildomose vieto­
se — parkuose, soduose, miškų pakraš­
čiuose ir aikštelėse, gyvenvietėse.
Vabalai skraido V—VII, sugaunami ant
žolinių augalų, krūmų, tvorų, sienų.
Gentis
Cerapheles Muis.
Pievinis pūsliavabalis. C. terminatus Men.,
4 (I). Kūnas 4,0 mm (294 pav., a), juo­
dai žalias, antenos, visa priešnugarėlė ar
tik jos dalis, antsparnių viršūnės ir kojos
raudonai geltonos. Galinio apatinio
žandų čiuopiklių narelio viršūnė buka.
Kojos ilgos ir storos. Patinų antsparnių
šonai lygiagretūs, viršūnė su giliu įspau-
dimu; patelių antsparniai į viršūnę kiek
platėja. „
Gyvena pelkėtose vietose ir drėgnose
pievose, prie stovinčio vandens telkinių
(leg. A. Meržijevskis).
Gentis
Paratinus Ab.— Perr.
Pajūrinis pūsliavabalis. P. femoralis Er.,
1 (I). Kūnas 3,8—4 mm (294 pav., b),
pailgas, juodas, šonai beveik lygiagretūs.
a b
294 pav. Pusliavabaliai: a — Cerapheles termina­
tus; b — Paratinus femoralis
Šeima. Pusliavabaliai. Malachiidae
Antsparniai mėlynai žali, metalo žvilgesio.
Antenos, iš dalies ir kojos, geltonos. Kūno
viršus apaugęs tankiais prigulusiais pilkais
ir retais juodais pasišiaušusiais plauke­
liais. Priešnugarėlės plotis ir ilgis vienodas,
pamatinė dalis siauresnė; užpakaliniai
kampai buki, apvalūs. Antsparniai dau­
giau kaip 2,5 karto ilgesni už bendrą plo­
tį. Antenos iš 10 narelių.
Europoje paplitęs Baltijos jūros pakran­
tėse. Vabalai skraido VI—VII. Aptinkami
ant įvairių žolinių augalų. F. Lentz’as
aptiko Klaipėdos krašte praeito šimtme­
čio pabaigoje [34]. B. Burakowski’s
ir kt. nurodo, jog vabalai labai reti, gyvena
gerai saulės apšildomose kopose [3].
Gentis
Ebaeus Er.
Sausamėgis pūsliavabalis. E. praeoccupa-
tus Gemm. (pedicularius Schrnk.), 4,5
(III). Kūnas 3 mm (295 pav., a). Prieš­
nugarėlė juoda. Antsparniai juodi, melsvo
atspalvio, viršūnė su plačiu gelsvu kraštu.
Antenų pamatinė dalis ir kojos geltonos,
šlaunų pamatinė dalis, o patinų užpaka­
linių kojų šlaunys ištisai juodos. Patinų
antsparnių viršūnės su priedėliais.
Aptinkami VI—VII ant žolinių augalų
ir krūmų, kseroterminiuose, saulės apšil­
domuose šlaituose, miško aikštelėse ir pa­
kraščiuose, ypač žvyrduobių šlaituose,
šalia vienišų bičių lizdaviečių. Lervos
grobuoniškos, minta amarais ir kitais
smulkiais vabzdžiais (292 pav.).
Gentis
Axinotarsus Motsch.
Antsparnių šonai lygiagretūs, viršūnės
gelsvai raudonos, dažnai su įpjova.
Priešnugarėlė beveik apskrita. Priekinių
kojų letenų antrasis narelis ištįsęs.
Aptinkami miško aikštelėse ir pakraš­
čiuose, pagrioviuose, pakelėse, ant įvairių
augalų.
Lietuvoje 2 labai retos rūšys (1 rūšis
281
a b
295 pav. Pusliavabaliai: a — Ebaeus praeoccupa-
tus; b — Axinotarsus marginalis
ieškotina): A. marginalis Cast., 1 (I);
A. pulicarius Fabr., 1 (I) (292 pav.).
Balangraužinis pūsliavabalis. A. margi­
nalis Cast. Kūnas 2,5—2,7 mm (295 pav.,
b). Viršutinė pusė tamsiai žalia. Patinų
antsparnių viršūnės tiesios lyg nupjautos,
prie siūlės įpjovos nėra. Kojos juodos,
priekinės blauzdos, iš dalies ir letenos,
geltonos.
Aptinkami pavasarį ir vasarą ant žo­
linių augalų, ypač netoli ąžuolų. Biono-
mija nevisiškai ištirta. Lervos grobuoniš­
kos, gyvena daugiajuosčio balangraužio
(Scolytus multistriatus) takuose. I. Rou-
bal’is (292 pav.) nurodo, jog aptiktas
Lietuvoje [103].
Antšeimis
Grąžtvabaliniai
Lymexylonoidea
Lietuvoje šiam antšeimiui priklauso tik
viena šeima.
52 šeima
Grąžtvabaliai (gręžikai)
Lymexylonidae
Vidutinio dydžio, ištįsę, cilindriški, apaugę
švelniais plaukeliais vabalai. Antenos išau­
gusios galvos šonuose, iš 11 narelių, siū-
liškos arba šukiškos. Galva didelė, užpaka­
linėje dalyje įsmaugta. Apatinių žandų
čiuopikliai iš trijų arba keturių narelių,
patinų kartais su plunksniškomis ataugo­
Antšeimis. Grąžtvabaliniai. Lymexylonoidea
mis. Skydelis su išilginiu kyliu. Antspar-
niai minkšti, ištįsę, siauri, viršūnės pa­
prastai prasiskėtusios, todėl matyti pilve­
lis. Antsparniuose gali būti kelios išilginės
briaunelės. Pilvelyje matyti 7—8 sternitai.
Visos letenos iš 5 narelių, ilgos, nareliai
cilindriški (19 pav., /).
Lervos (234 pav., /') minkštos, gelsvai
baltos, su aiškia segmentacija ir su 3 po­
romis kojų. Prieškrūtinis labai platus,
pridengia galvą iš viršaus lyg gaubtu, jo
šonai kiek sukietėję. Galinis pilvelio seg­
mentas ištįsęs, ilgos smailios ataugos for­
mos.
Gyvena kietųjų lapuočių, dažniausiai
beržo ar eglės medienoje, kenkia. Hyle-
coetus genties grąžtvabalių lervos minta
ne mediena, bet grybo Endomyces hy-
lecoeti, kuris vystosi lervų takuose, gry­
biena. Jos augimui reikalinga tam tikra
drėgmė, todėl šie grąžtvabaliai pažeidžia
gyvus ar tik nukirstus, dar žalius medžius
arba jų kelmus. Skraido IV—VI. Aptin­
kami ant rąstų. Gyvena trumpai, vos
2—4 dienas, yra afagai. Patelė apie 100
kiaušinių grupėmis (po 6—37) deda į
žievės nelygumus ir užkrečia juos grybo
Endomyces hylecoeti sporomis, kurias
nešioja specialioje „kišenėje“, sujungtoje
su kiauštakiu ir kiaušdėte. Sporas išne­
šioja lervos. Skersinius, lygiagrečius takus
lervos graužia balanoje, kartais giliau me­
dienoje. Takų skerspjūvis apskritas, sie­
nelės juodos. Išgraužas lervos išstumia į
žievės paviršių. Rudenį įsigraužia giliau į
medieną, ten ir žiemoja. Lėliukėmis ler­
vos virsta balandžio mėn. Išsigraužus va­
balams, medienoje lieka apskritos sky­
lutės. Generacijos trukmė dažniausiai
vieneri, rečiau 2•—3 metai.
Lymexylon genties lervų takuose grybai
neauga. Jos minta visiškai sausa medie­
na. Dažniausiai pažeidžia ąžuolą. Takai
būna prikimšti smulkių išgraužų.
Pasaulyje 73 rūšys. Lietuvoje — 3 rū­
šys.
282
a b
296 pav. Grąžtvabaliai: a — Hylecoetus dermes-
toides; b — LymexyIon navale
Gentis
Hylecoetus Latr.
Kūnas siauras, ištįsęs. Antenos iš 11 nare­
lių, trumpos, pjūkliškos arba dvigubai šu-
kiškos. Akys beveik plikos. Galvos užpaka­
linė dalis kiek įsmaugta. Priešnugarėlė
skersinė su šoniniu randeliu. Antsparniai
su keliomis neryškiomis briaunelėmis.
Kūno viršus apaugęs įstrižais plaukeliais.
Lervos vystosi medienoje, dažniausiai
pažeidžia beržą (H. dermestoides) ir eglę
(//. flabellicornis).
■ Lietuvoje 2 rūšys: H. dermestoides L.,
2—4 (III); H. flabellicornis Schneid.,
2 (I) (292 pav.).
Lapuotinis grąžtvabalis. H. dermestoi­
des L. Kūnas 6—18 mm (296 pav., a).
Antenos pjūkliškos. Patino apatinių žandų
čiuopiklių antrasis narelis su 2 išaugomis,
kurios turi daug šoninių plunksniškai išsi­
dėsčiusių atšakų. Patelės gelsvai rudos,
akys juodos, dažnai kūno apačia ir ant-
sparnių viršūnės juosvos. Patinų spalva
labai nepastovi: nuo gelsvai rudos iki
juodos.
Pažeidžia dažniausiai tik beržo, klevo,
alksnio, uosio, rečiau eglės rąstus ir švie­
žius kelmus.
Gentis
Lymexylort Fabr.
Laivinis grąžtvabalis. L. navale L., 2—
3 (I). Kūnas 7—13 mm (296 pav., b),
siauras, ištįsęs. Antenos ilgos, siūliškos.
Priedas
Akys apaugusios tankiais plaukeliais. Gal­
vos užpakalinė dalis su ryškia sąsmauka.
Priešnugarėlė pailga. Antsparniai be iš­
ilginių briaunelių, viršūnėje prasiskėtę.
Viršutinė pusė apaugusi smulkiais plauke­
liais. Galva juoda, priešnugarėlė rudai gel­
tona, patinų dažnai su juoda dėme. Patinų
antsparniai juodi, patelių rudai gelsvi
(išskyrus juodus išorinius pakraščius ir
viršūnes). Patinų apatinių žandų čiuopik-
liai su išsišakojusia atauga.
Vabalai skraido V—VII, šiltomis die­
nomis, vidurdienį. Kiaušinius deda krū­
velėmis į nužievintos medienos plyšelius.
Pažeidžia sausus ąžuolus, rečiau kitus kie­
tuosius lapuočius. Generacijos trukmė —
vieneri metai. Lietuvoje lokalus
(292 pav.).
Priedas
Aprašytos naujos Lietuvos faunai vabalų
rūšys. Nurodyta šeima, lotyniškas ir lie­
tuviškas (jeigu yra) vabalo pavadinimas,
pagrindiniai morfologiniai — skiriamieji
požymiai, kur, kada ir kas rado.
1 šeima
Žygiai
Carabidae
Dyschirius laeviusculus Putz., 2(1). Kū­
nas 3—3,5 mm, juodas, kojos ir antenos
rusvos, antenų pamatiniai nareliai ir
blauzdos šviesesnės. Vagutė, skirianti
priekaktį nuo kaktos negili, V raidės for­
mos. Antsparniai smarkiai išgaubti, jų
šonai suapvalėję. Antsparnių pamatas be
randelio, prieskydelinio taško ir gumbu­
rėlio nėra. Priekinių blauzdų išorinio
krašto priekinis dantelis nedidelis, bet ašt­
rus, užpakalinis — beveik sunykęs.
Paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje.
Gyvena molinguose, gerai apšildomuose
vandens telkinių krantuose.
Mažeikių raj., Kiminiškės, Šerkšnės
upės pakrantė, 1992 08 02 (leg. Vidm.
Monsevičius).
283
Chlaenius spoliatus Rossi., 4(1). Kū­
nas 14— 16 mm. Viršutinė pusė žalia arba
žaliai bronzinė, plika. Antsparnių pakraš­
čiai su geltonu apvadu. Kojos geltonos.
Galiniai apatinės lūpos čiuopiklių nareliai
cilindriški, jų viršūnės nepaplatėjusios.
Gyvena vandens telkinių krantuose.
Literatūros duomenimis, paplitęs Rusijos
europinės dalies pietuose.
Kauno raj., Noreikiškės, dykvietėje
prie tvenkinio, 1992 06 06 (leg. V. Ta-
mutis). Vabalo paplitimui galėjo turėti
įtakos ir 1992 metų karšta vasara.
3 šeima
Dusios
Dytiscidae
Coelambus parallelogramus Ahr., 1 (I).
Kūnas 4,5—5,2 mm, pailgas. Viršutinė
pusė gelsvai rausva, patinų — blizganti,
patelių — kartais matinė. Priešnugarėlės
pamatinė dalis su juodu raiščiu. Antspar­
niai švelniai taškuoti, su 5 aiškiomis, siau­
romis išilginėmis juostelėmis. Kūno apa­
čia juoda. Prieškrūtinėlė, antsparnių epi-
pleuros ir galvos apačia gelsvai rusva.
Antenos raudonai rudos. Patinų vidinis
priekinių letenų nagas platus.
Dažniau randamas sūriuose vandenyse,
jūrų krantuose ar gėlavandeniuose ne­
dideliuose vandens telkiniuose, apaugu­
siuose vandens augalija.
Klaipėda, 1990 04 23 (leg. S. Kara­
lius).
Hydroporus incognitus Sharp, 1 (II).
Kūnas 2,5—3,7 mm, gana platus, pla­
čiausia antsparnių vidurinė dalis. Geltonos
įstrižos dėmelės antsparnių pakraščiuose
neryškios, juostos antsparnių viršūnėse
sutrumpėjusios. Taškai pilvelio galiniame
sternite dideli, tankūs, šonuose sudaro
raukšles. Galva rusva, prie akių tamsios
dėmelės. Priešnugarėlės šoniniai kraštai
su gana plačiu šviesiu apvadu.
Gyvena durpinguose vandens telki­
niuose, įvairiose duobėse; kūdrose.
Klaipėda, Smiltynė, 1990 03 20 — 2
Priedas
egz., 1990 04 15 — 2 egz., 1990 04 23 —
1 egz. (leg. S. Karalius).
Graptodytes bilineatus Sturm., 1 (III).
Kūnas 2,3—2,7 mm, ištįsęs, šonai kiek
suapvalėję. Antenų viduriniai nareliai il­
gi. Patinų vidinis priekinių letenų nagas
daug ilgesnis už išorinį. Antsparnių vi­
durinė juostelė siaura, priekyje liečiasi
su antsparnių priekiniu kraštu, užpakali­
nėje dalyje nesijungia su šonine juostele.
Antsparniai gana tankiai taškuoti.
Gyvena kūdrose, tvenkiniuose ir kituo­
se vandens telkiniuose, apaugusiuose žole.
Klaipėda, 1990 05 01 — 10 egz., (leg.
S. Karalius).
Rhantus incognitus Scholz, 1 (I). Kū­
nas 10— 11 mm, platus, išgaubtas, šonai
suapvalėję. Viršutinė pusė gelsva, su tan­
kiomis juodomis dėmelėmis. Priešnuga-
rėlė su labai siaura, tamsia, lygiagrečia
pamatinei daliai juostele. Patinų prieki­
nių ir vidurinių letenų nareliai siauri, su
siaurais čiulptukais, o šonuose, su nežy­
miai išlenktais šereliais. Galvoje įstrižos
dėmės labai neryškios, lyg išblukusios ar­
ba jų nėra. Pakrūtinėlė priekyje tarp vi­
durinių dubenėlių su plačiu įspaudimu.
Priešnugarėlė šonuose su randeliu.
Reofilinė rūšis, gyvena nedideliuose
lėtai tekančiuose upokšniuose, užaugu­
siuose viksvomis.
Klaipėda, 1990 04 24 (leg. S. Kara­
lius).
Rhantus consputus Sturm., 1 (I). Kū­
nas 12—14 mm, platus, vidutiniškai iš­
gaubtas. Priešnugarėlė prie pagrindo
dažniausiai be išilginės dėmės, rečiau su
pailga siaura dėmele. Trys pirmieji prie­
kinių ir vidurinių letenų nareliai aiškiai
paplatėję, su dvejopais čiulptukais: pail­
gais, siaurais ir plačiais trikampiškais. Na­
relių šonai apaugę šereliais, kurių viršū­
nės lenktos. Kūno viršutinė pusė gelsva,
su juodomis dėmelėmis.
Randamas įvairaus tipo vandens telki­
niuose, kūdrose, upių senvagėse.
Kuršių nerija, ties Nida, pajūryje,
1991 06 24 (leg. V. Tamutis).
Graphoderus austriacus Sturm, 1 (I).
Kūnas 12—13,5 mm, ovalus. Antsparniai
gelsvi su juodomis, smulkiomis, tarpusa­
284
vyje besijungiančiomis dėmelėmis. Prieš-
nugarėlėje juodos dėmės plačios, juostelė
prie priekinio krašto su ilgais šoniniais
kyšuliais. Priešnugarėlės užpakaliniai
kampai neišsiskiria, platūs. Patino prie­
kinių kojų nagai ištįsę, priekinės letenos
tik su 16 čiulptukų.
Gyvena nedideliuose vandens telki­
niuose, tvenkiniuose, kūdrose, apaugusio­
se žole.
Ukmergės raj., Zujai, 1988 08 16 (leg.
G. Švitra).
4 šeima
Sukučiai
Gyrinidae
Gyrinus aeratus Steph, 3 (III). Kūnas
4,4—5,8 mm. Nagai juodi. Vidukrūtinėlė,
analinis sternitas ir antsparnių epipleuros
tamsiai rudi. Patinų antsparniai žvilgan­
tys. Šoninė antsparnių juostelė siaura,
vienodo pločio. Antsparnių taškai stam­
būs, tankūs. Paskutinė taškų eilė antspar-
niuose neužeina ant šoninės juostelės.
Patelių antsparniuose tinkliška mikro-
skulptūra siekia iki pusės antsparnio ilgio.
Išplitęs šiaurinėje ir vidurinėje Euro­
pos dalyje. Randamas lėtai tekančiuose
vandenyse, taip pat ežerų pakrantėse.
Mažeikių raj., Kiminiškės, Šerkšnės
upė, 1991 08 02 — 16 egz. (leg. Vidm.
Monsevičius).
6 šeima
Prūdvabaliai
Hydraenidae
Limnebius truncatulus Thoms, 5 (II).
Kūnas 1,8—2,2 mm ilgio. Priešnugarėlės
šonai raudonai rudi. Antsparniai, antenų
botagėlis, žandų čiuopikliai ir kojos gel­
tonai rudos. Antenų 5 galiniai nareliai
apaugę gauruotais plaukeliais. Priekiniai
dubenėliai uždari. Antsparniai nepriden­
gia pilvelio galo; be priesiūlinės vagutės
ir be taškų eilių.
Priedas
Gyvena kūdrose, tvenkiniuose, upių
senvagėse ir užutekiuose bei ežerų pa­
krantėse.
Ukmergės raj., Zujai, 1984 04 15 ir
1985 04 07 (leg. G. Švitra).
Elophorus grandis III, 5 (I). Kūnas
4—9 mm. Galva ir priešnugarėlė meta-
liškai žalios spalvos, antsparniai metališkai
rudi su tamsiomis ir šviesiomis dėmelė­
mis. Antsparniuose tarp 1-os ir 2-os va­
gutės yra trumpa prieskydelinė vagutė.
Europoje reta rūšis. Gyvena įvairiuose
vandens telkiniuose.
Ukmergės raj., Zujai, 1984 04 15 (leg.
G. Švitra).
14 šeima
Kerpvabaliai
Leiodidae ( Anisotomidae )
Leiodes oblonga Er., 2, 3 (II). Kūnas
3,5—6,0 mm, geltonai rudas, kaštoninio
atspalvio. Antenos rausvai rudos, buoželė
kartais tamsesnė, jos galinis narelis pa­
stebimai siauresnis už priešpaskutinį. Kū­
nas švelniai taškuotas. Akys mažos. Prieš­
nugarėlės užpakaliniai kampai statūs; ji
taškuota kaip ir kakta. Antsparnių va­
gutės švelniai ir retai taškuotos. Prieki­
nių blauzdų viršūnės 3—4 kartus plates­
nės negu pamatinė dalis. Vidurinės blauz­
dos išlenktos lanku.
Išplitęs visoje Europoje. Vystosi miško
paklotėje, grybuose.
Akmenės raj., Kamanos, 1991 09 18—
10 03 — 5 egz. (leg. Vidm. Monsevičius)
ir Kauno raj. Kamšos miške, 1992 10 16
(leg. V. Tamutis).
20 šeima
Trumpasparniai
Staphylinidae
Philonthus nitidicolis Lac. (bimaculatus
Grav.), 3 (I). Kūnas 6—7,5 mm, kojos
ir antenos juosvai rudos, letenos švieses­
nės. Užpakalinėje antsparnių dalyje dide­
285
lė, ovali, raudona dėmė arba visi ant­
sparniai, išskyrus juodą juostą palei siūlę,
raudoni. Galva ir priešnugarėlė be mik-
roskulptūros.
Gyvena irstančiose augalinėse lieka­
nose, atvirose, saulėtose vietose.
Rokiškio raj., 1981 (leg. G. Slavins­
kas).
Philonthus subvirescens Thoms., 3 (I).
Kūnas 6—7 mm, juodas, blizgantis, ant­
sparniai metališkai žalsvo blizgesio. Gal­
va už akių į kaklo pusę smarkiai susiau­
rėjusi. Sunykusi mikroskulptūra matyti
tik priešnugarėlės kraštuose.
Gyvena smėlėtose upių pakrantėse. Ak­
tyvūs saulėtomis, šiltomis dienomis.
Ukmergės raj., Žemaitkiemis, 1982 07
02 (leg. G. Slavinskas).
Philonthus varipennis Scriba (scribae
Fauv.), 4 (I). Kūnas 6—8 mm, juodas,
antsparniai rausvai rausvi, su tamsia juos­
ta išilgai siūlės arba visi rusvi. Priešnu-
garėlėje 4 taškų eilė. Galva su aiškia mik­
roskulptūra, priešnugarėlės mikroskulptū­
ra sunykusi. Antsparniai tankiai taškuoti,
be bronzinio blizgesio, kiek ilgesni už
priešnugarėlę.
Paplitęs Vidurio ir Rytų Europoje,
Kaukaze, Vakarų Sibire, Kazachstane.
Visur labai retas. Gyvena požeminiuose
smulkių graužikų lizduose.
Kauno raj., Kačerginė, 1983 04 03
(leg. G. Slavinskas).
Ocypus melanarius Heer., 3 (III). Kū­
nas 14—20 mm, juodas, priekinė kaktos
dalis su silpnu bronziniu atspalviu. Kojos
rudos. Galva aiškiai platesnė už priešnu­
garėlę, pastaroji link pamato labai su­
siaurėjusi, tankiai ir gausiai taškuota,
apaugusi retais plaukeliais. Kiekvienas
pilvelio tergitas su dviem giliomis duobu­
tėmis.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje
bei Kaukaze. Gyvena drėgnų miškų pa­
klotėje.
Akmenės raj., Kamanos, 1991 m. ge­
gužės mėn., 1991 m. spalio mėn.— 10 egz.
(leg. Vidm. Monsevičius).
Platydracus latebricola Grav., 3 (I).
Kūnas 10—12 mm, juodas, galva ir prieš­
nugarėlė bronziškai blizganti, antsparniai
Priedas
rusvai raudoni. Galvos ir priešnugarėlės
plaukeliai rausvai rudi. Galvos pamatinė
dalis kiek paplatėjusi. Skruosto ilgis treč­
daliu didesnis už akies ilgį. Galvos užpa­
kalinėje dalyje lygios vidurio linijos nėra.
Pilvelio tergitų pamatinė dalis su skersine
gelsvai pilkų plaukelių juostele.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Aptinkama po akmenimis ir irstančiose
augalų liekanose, dažniausiai aukštapel­
kėse ir miškuose.
Akmenės raj., Kamanos, 1991 09 01
(leg. Vidm. Monsevičius).
Quedius picipes Mann., 1 (I). Kūnas
8—11 mm, juodas, antsparniai raudoni.
Čiuopikliai, antenos ir kojos rausvai gels­
vi. Tarp užpakalinio kaktos taško ir akies
krašto yra 1—4 papildomi taškai. Galva
link pamato silpnai susiaurėjusi. Skydelis
netaškuotas, antsparniai be mikroskulp-
tūros.
Paplitęs Europoje. Aptinkama drėgnų
miškų paklotėje, samanose ir pūvančiuose
grybuose.
Palanga, 1985 08 16 — 2 egz. (leg.
G. Slavinskas).
Astenus pulchellus Heer., 4 (II). Kū­
nas 3—3,5 mm, galva, priešnugarėlė ir
pilvelis, išskyrus gelsvą viršūnę, juodi ar
rudai juodi. Antsparniai juodi, jų užpaka­
linė dalis, o kartais ir pečiai gelsvi. Galvos
ilgis didesnis už plotį. Galva ir priešnu­
garėlė matinės, antsparniai ir pilvelis bliz­
gantys.
Paplitęs Europoje ir Kaukaze. Gyvena
atvirose vietose, irstančiose augalų lieka­
nose.
Lazdijų raj., Dusios ež., 1990 05 28 —
4 egz. (leg. G. Slavinskas).
Astenus gracilis Payk., 4 (I). Kūnas
3—3,2 mm, juodas, antsparnių užpakalinė
dalis bei pilvelio tergitų viršutiniai pakraš­
čiai gelsvi. Antsparniai ketvirtadaliu il­
gesni už priešnugarėlę, galva kiek pla­
tesnė už antsparnius.
Paplitęs Europoje. Gyvena atvirose
sausose vietose ir miškų pakraščiuose.
Dažniausiai aptinkamas po akmenimis.
Jiesios draustinis, 1983 04 10 (leg. G.
Slavinskas).
Lathrobium multipunctum Grav., 3 (I).
286
Kūnas 6,7—8 mm, juodas arba rudas.
Antsparniai rausvi, jų pamatinė dalis tam­
sesnė. Čiuopikliai, antenos ir kojos gelsvai
rusvos. Galva, antsparniai ir priešnuga­
rėlė stambiai taškuoti. Antsparnių taškai
išsidėstę pailgomis eilėmis. Priešnugarė­
lės ilgis lygus antsparnių ilgiui.
Paplitęs Europoje bei Šiaurės Afrikoje.
Gyvena vandens telkinių pakrantėse po
akmenimis, irstančiomis augalinėmis lie­
kanomis, paklotėje.
Rokiškio raj., Kuodiškiai, 1980 m.
(leg. G. Slavinskas).
Stenus solutus Er., 5 (I). Kūnas 4,8—
5,5 mm, juodas. Kojos geltonos su juoda
pailga dėme ant priekinių šlaunų. Vidu­
rinių ir užpakalinių šlaunų viršūnės juo­
dos, užpakalinės blauzdos taip pat juodos.
Galva nesiauresnė už antsparnius. Pama­
tiniai antenų nareliai geltoni. Priešnuga­
rėlės ilgis daug didesnis už plotį.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Gyvena vandens telkinių pakrantėse ir
užliejamose pievose.
Aukštadvaris, 1987 06 28 (leg. G. Sla­
vinskas).
Stenus flavipes Steph., 2 (I). Kūnas
3 mm, lieknas, juodas, silpnai blizgantis.
Kojos geltonos. Antenos, išskyrus pama­
tinį bei viršūninius narelius, geltonos. Ant­
sparniai plokšti, jų pečiai suapvalėję, ilgis
kiek didesnis už plotį.
Paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje,
Kaukaze, Sibire. Aptinkamas užliejamose
pievose, vandens telkinių pakrantėse, pel­
kėtų miškų paklotėje.
Akmenės raj., Dauginiai, 1991 06 29
(leg. Vidm. Monsevičius).
Eusphalerum longipenne Er., 5 (I).
Kūnas 2,5—3 mm. Galva, priešnugarėlė
ir antsparniai gelsvi arba rusvai gelsvi.
Antenos geltonos. Priešnugarėlė šiek tiek
blizganti, vos pastebimai taškuota. Ant­
sparnių taškuotumas ryškesnis, jų pavir­
šius išilgai siūlės su lėkšta įduba. Patinų
vidurinės ir užpakalinės blauzdos tiesios.
Patelių antsparnių siūlinis kampas neištį-
sęs į dantelį.
Paplitęs Vidurio Europoje. Vabalai ap­
tinkami ant įvairių augalų žiedų.
Kalvių ežeras, 1985 05 19 ir 1987 07 03
(leg. G. Slavinskas).
Priedas
Olophrum piceum Gyli., 3 (III). Kū­
nas 5—6 mm, rausvai rudas, vienspalvis.
Antenos gelsvai rudos, jų viršūnė kiek
tamsesnė. Priešnugarėlės užpakaliniai
kampai suapvalėję, jos diskas taškuotas
taip pat ryškiai ir tankiai kaip ir ant­
sparniai; pastarieji pusantro karto ilgesni
už priešnugarėlę.
Paplitęs Europoje. Dažniausiai aptinka­
mas užpelkėjusių miškų paklotėje ir įvai­
riose pelkėse.
Akmenės raj., Kamanos, 1991 09 18 —
40 egz. (leg. Vidm. Monsevičius).
Tachyporus macropterus Steph., 3, 5
(III). Kūnas 2—3 mm, juodas ar tamsiai
rudas. Priešnugarėlės šonai ir antspar­
nių viršūninis kraštas šviesesni. Maksilių
čiuopikliai tamsūs. Antsparniai trumpi, ne
ilgesni ar kiek ilgesni už priešnugarėlę,
be mikroskulptūros.
Palearktinė rūšis. Gyvena atvirose vie­
tose: užliejamose pievose, vandens telki­
nių pakrantėse. Aptinkamas po irstan­
čiomis augalų dalimis, nukritusiais lapais,
samanose.
Akmenės raj., Kamanos, 1987 11 07;
Varėnos raj., Pageranša, 1981 06 10 (leg.
Vidm. Monsevičius).
Tachy porus ąuadriscopulatus Pand.,
3 (I). Kūnas 2,7—3,2 mm. Galva ir pil­
velis juodi, pilvelio tergitų viršūniniai
kraštai šviesūs. Priešnugarėlė ir antspar­
niai gelsvai rusvi ar rausvi. Galva didelė,
kartu su akimis tokio pat pločio kaip
priešnugarėlės ilgis. Patinų priekinės le­
tenos labai paplatėjusios.
Reta rūšis, paplitusi Vidurio Europoje.
Gyvena smėlėtose vandens telkinių pa­
krantėse ir sausuose pušynuose tarp vir­
žių ir samanų.
Akmenės raj., Girkančiai, 1990 1002 —
2 egz. (leg. Vidm. Monsevičius).
Tachinus fimetarius Grav., 2 (II).
Kūnas 4—5 mm, juodas, priešnugarėlės
šoniniai kraštai šviesesni. Antsparniai
rausvai rusvi arba rusvai geltoni. Antenos
juodos, kojos rausvai gelsvos. Priešnuga­
rėlė labai smulkiai ir retai taškuota. Ant­
sparniai matiniai, su ryškia mikroskulp-
tūra. Priešnugarėlės priekinis kraštas su
randeliu.
287
Aptinkamas ant žolinių augalų, žydin­
čių krūmų, taip pat po akmenimis ir irs­
tančiomis augalų liekanomis.
Mažeikių raj., Dumaičiai, 1991 07 01
(leg. Vidm. Monsevičius).
Devia prospera Er., 5 (I). Kūnas 3,5—
4,5 mm, platus. Galva ir pilvelis tamsiai
rudi, priešnugarėlės šonai, pilvelio tergitų
viršūniniai kraštai, antenos ir kojos švie­
sesni. Galva daug siauresnė už priešnu­
garėlę, pastaroji platesnė už antsparnius.
Antsparniai ilgesni už priešnugarėlę, į
viršūnę platėjantys. Antenos ilgos, jų tre­
čiasis narelis ilgesnis už antrąjį. Užpaka­
linių letenų pirmasis narelis labai ilgas.
Kūno viršutinė pusė smulkiai ir tankiai
taškuota.
Reta rūšis. Gyvena tekančių vandens
telkinių pakrantėse.
Kaišiadorių raj., Grabuciškės, 1984 05
25 (leg. G. Slavinskas).
Atheta nigripes Thoms, 1 (I). Kūnas
2.4— 3 mm, juodas, silpnai blizgantis.
Antsparnių viršūninis kraštas prie užpa­
kalinių kampų su išpjova. Galva labai
maža, priešnugarėlė smarkiai išgaubta, jos
šonai su labai ilgais šereliais. Antsparniai
tokio pat ilgio kaip priešnugarėlė. An­
tenos lieknos, jų priešpaskutinis narelis
silpnai skersinis.
Paplitęs visoje Europoje. Aptinkamas
irstančiose augalų liekanose.
Palanga, 1980 m. rugpjūčio mėn. (leg.
G. Slavinskas).
Atheta harwoodi Wil., 3 (I). Kūnas
2.5— 2,8 mm, matinis, juodas. Antspar­
niai rudi, antenų pamatiniai nareliai švie­
sesni. Priešnugarėlė ir antsparniai smul­
kiai ir labai tankiai taškuoti. Patinų prieš­
nugarėlės diskai su plokščia įduba, pa­
telių — su negilia vidurio vagute.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Gyvena paukščių lizduose. Rečiau aptin­
kamas komposto krūvose ir po nukritu­
siais lapais. Babtai, 1983 05 04 (leg. G.
Slavinskas).
Acrotoma obfuscata Grav., 2 (I).
Kūnas 2—2,8 mm, tamsiai rudas, prieš­
nugarėlė, antsparniai, antenų pamatiniai
nareliai ir pilvelio viršūnė neretai švie­
sesni. Priešnugarėlės plaukeliai ties vidų-
Priedas
rio linija pakrypę atgal. Viršugalvio plau­
keliai pakrypę įstrižai į išorę. Patinų
priešnugarėlės diskas su lėkšta įduba.
Paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje
bei Vakarų Sibire. Aptinkamas kurmių ir
graužikų urveliuose.
Mažeikių raj., Dumaičiai, 1990 10 25
(leg. Vidm. Monsevičius). ' velis tamsiai rudi. Antsparniai, išskyrus
Alianta incana Er., 2 (I). Kūnas 2,8—
3,5 mm, matinis, juodas. Antenų pamatinė
dalis ir letenėlės rausvos. Galva ir prieš-
nugarėlė gausiai, bet labai sekliai taškuo­
tos. Kitaip negu labai artimos Atheta gen­
ties, viduriniai dubenėliai nesusiliečia. Vi­
sas pilvelis labai grubiai taškuotas.
Paplitęs Vidurio Europoje. Gyvena
288
vandens telkinių pakrantėse ir pelkėse.
Žiemą dažnai randamas nendrių ir švend­
rių stiebeliuose.
Skuodo raj., 1987 07 04 (leg. G. Sla­
vinskas).
Gyrophaena joyi Wend., 2 (II). Kūnas
1,6—2 mm. Galva, priešnugarėlė ir pil­
tamsius užpakalinius kampus, ir trys pir­
mieji pilvelio tergitai rusvai gelsvi. Ante­
nos tamsiai rudos, pamatinis narelis švie­
sesnis.
Paplitęs daugiausia Vidurio Europoje.
Gyvena įvairių rūšių grybuose.
Mažeikių raj., Šerkšnėnai, 1990 10
25 — 3 egz. (leg. Vidm. Monsevičius).
Fauna of Lithuania. Coleoptera
Fauna of Lithuania
Coleoptera
Summary
The book gives an account of the Coleop-
terà fauna of Lithuania. It reflects the
present-day species composition, distribu­
tion and the study level of separate
Coleoptera families in the Republic.
The book consists of two parts — ge­
neral and systematic.
Part One deals with the body composi­
tion of Coleoptera, their bionomy, histo­
ry of Coleoptera research in Lithuania,
stages of fauna formation during the
Postglacial Period, regularities of Coleop­
tera distribution in the Republic as well
as their significance. The tables for de­
termining 93 families of Coleoptera are
also given in the book.
Part Two contains the survey of Cole­
optera families, genera and species re­
vealed in the territory of the Republic
(Crowson, 1955). A brief account of
each family is followed by a description
of its genera and enumeration of all
the species well-known in Lithuania.
An account of one, seldom of two species
of each genus together with colour
illustrations are presented. A monotypic
genus is supplied with no description, in
which case there is one given directly for
its species. The region of each species
found in Lithuania 1—5 (Fig. 13, part 1)
and the occurrence rate (I-V) are indi-
19. 1834
289
cated, where I represents an extremely
rare species and V stands for a most
common species. Habitation sites of
separate species are shown on the maps.
Previous attempts at investigating Co­
leoptera in Lithuania have been insuffi­
cient. A certain contribution in resear­
ching species composition of Coleoptera
has been made by: E. Eichwald (1829—
1931), C. Mannerheim (1844), F. Lentz
(1879), D. Heyden (1903), I. Roubal
(1910), B. Ogijewicz (1933, 1939),
E. Kaminski (1936), K. Stanilisowna
(1939), G. and E. Mazurowie (1939),
A. Palionis (1960), S. Pileckis (1976),
V. Monsevicius (1987), E. Gaidiene and
R. Ferenca (1987), B. Jakaitis (1973,
1988) as well as Coleoptera-lovers:
G. Slavinskas (1982), A. Merzijevskis
(collections), etc.
The material collected by the above-
-mentioned scientists and investigation
(1954—1989) results of the authors are
summarized in the book. Up to now about
3000 species of Coleoptera have been
revealed in Lithuania, that is about 80
per cent of the supposed fauna of the
Republic.
The formation of the present Coleopte­
ra fauna in Lithuania started in the Ho­
locene owing to the species that moved
V
Summary
here after the food plants from Asia,
foremost from Siberia and subseguently
from South Europe and the Mediter­
ranean.
The most ancient Coleoptera dwellers
in Lithuania are considered the species
inhabiting at present boreal and boreal-
-montane areas. They include, e.g.
Miscodera arctica Payk., Nebria gyllen-
hali Schon., Blethisa multipunctata L.,
Elaphrus riparius L., Hydroporus tristis
Payk., H. fuscipennis Schaum., Sphaerites
glabratus Fabr., Ceruchus chrysomelinus
Hoch., Upis ceramboides L., Tragosoma
depsarium L., Evodinus interrogationis
L., Semanotus undatus L., Anoplodera
virens L., Chrysomela lapponica L., Hylo-
bius piceus, etc.
These are relict species in Lithuania.
They survived during the Pleistocene
fall in temperature in taiga areas encom­
passed by glaciers.
The formation of Coleoptera fauna
in Lithuania can be divided into several
stages.
Migration from the Archipalaearctic
refugium started in the sub-Arctic and
pre-Boreal periods when cold-resistant
species ecologically related to coniferous
and narrow-leaved forests settled in the
Baltic States. At present they inhabit Hol-
arctic, Palaearctic, European-Siberian
and partially European-Pontian areas.
Migration from the Mediterranean
refugium started with the approach of
the Atlantic period. It was then that warm-
requiring species ecologically related to
broad-leaved forests settled in the Baltic
region and at present they occur in the
European, European-Mediterranean and
European-West Siberian areas. These are
relict species in Lithuania. They include
Calosoma inquisitor L., C. sycophanta L.,
Sphodrus leucophthalmus L., Calathus
fuscipes Goeze, Stomis pumicatus Panz.,
Diachromus germanus L., Dytiscus semi-
sulcatus Mull., D. circumflexus Fabr.,
Cybister lateralimarginalis Deg., Hydrous
piceus L., Procraerus tibialis Lac.,
Paracardiophorus musculus Er., Antha-
xia nitidula L., Cratomerus mancus L.,
290
Coccinella undecimpunctata L., Hyperas-
pis campestris Hbst., Lucanus cervus L.,
Cerambyx cerdo L., C. scopolii Fuessly,
etc.
The enrichment of fauna with new
species has been taking place owing to
synanthropic and cosmopolitan forms.
New immigrants in the Republic are said
to be Leptinotarsa decemlineata Say,
Tribolium destructor Uytt., Alphitopha-
gus bifasciatus Say, Alphitobius diape-
rinus Panz., Gronops inaequalis Boh.,
Acanthoscelides obtectus Say, and others.
Recently alongside with the fauna
enrichment its impoverishment has been
observed. This is due to the general evo­
lutionary processes occurring under the
influence of climatic changes and other
environmental factors related to man’s
economic activity.
In the course of time Calosoma inquisi­
tor L., C. sycophanta L., Carabus coria-
ceus L., C. menetriesi Hummel, C. nitens
L., Xylodrepa quadripunctata L., Luca­
nus cervus L., Ceruchus chrysomelinus
Hoch., Polyphylla fullo L., Osmoderma
eremita Scop., Gnorimus variabilis L.,
Netocia lugubris Hbst., Boros schneideri
Panz., Peltis grossa L., Ergates faber L.,
Cerambyx cerdo L., etc. have become
more rare.
Coleoptera fauna of Lithuania is typi­
cal of the sub-zones of mixed forests in
Europe, i. e. it is recorded to be the
transitional one between the taiga fauna
and the fauna typical of the sub-zones
of broad-leaved forests. This is evidenced
by the Boreal-Montane species as well as
numerous representatives of the mid-Eu­
ropean and the Mediterranean fauna pre­
vailing in Lithuania. All of them are
considered as relict species.
When researching Coleoptera in Lithu­
ania a whole group of species typical of
forest-steppe and steppe zones, e.g. Rha-
gium sycophanta Schr., Grammoptera
ruficornis Fabr., Leioderus kollari Rdb.,
Plateumaris consimilis Schrnk., Labidos-
tomis humeralis Schneid, Cryptocephalus
vittatus Fabr., Chrysolina limbata L.,
Ch. lurida L., Ch. hyperici Forst.,
Fauna of Lithuania. Coleoptera
Colaphellus sophiae Schall., Phyllobius
brevis Gyll., Neliocarus faber Hbst., Rhy-
nocyllus conicus Frölich, Larinus sturnus
Schall., etc. have been revealed.
In addition to the natural historical
conditions distribution of the indicated
species to the north-east is influenced
by the January isotherm and the isotherm
of absolute minimum temperature. Taking
into account the arrangement of the
isotherms indicated it can be concluded
that further to the west, the areas of the
mid-European species expand to the
north. Consequently, revelation of these
species in the Baltic region is quite a na­
tural phenomenon.
Studies on species composition of Cole­
optera in Lithuania have been insuffi­
cient. Hence, the division of the territory,
comparatively small and uniform as to
its climatogeography, into ecological-
geographical regions is still ahead. Ho­
wever, taking into account the data on
the physicogeographical and phytogeo-
graphical division into regions as well
as the distribution of the background
species of Coleoptera in separate regions,
the territory of the Republic can be divid­
ed into 5 natural-ecological regions
(Fig. 13, part 1):
1. The Baltic Sea coast region.
2. The North-Western region.
3. The Central Lithuania region.
4. The South-Western region.
5. The South-Eastern region. (Num­
ber designation of these regions is provid­
ed with each species).
19*
291
When considering the zoogeographical
distribution of separate species of Coleop­
tera in Lithuania, it follows that wide­
spread are the species distributed by
man’s economic activities. Cosmopolites
include, e.g. Scarabaeidae, Dermestidae,
Cleridae, Ptinidae, Anobiidae, Tenebrio-
nidae families. These are primarily synan­
thropic species consuming grains, grain
products, meet and other food stuffs of
vegetable and animal origin.
The majority of Coleoptera species
revealed in Lithuania inhabits Trans-
palaearctic and European-Siberian, fre­
quently European, European-Mediter­
ranean and European-Pontian areas.
During the studies of Coleoptera, it has
become evident that the data on the
habitation areas of most of the species
revealed in Lithuania, obviously due to
the poor studies on species distribution
in the southern Baltic, appears as a rule
insufficient.
Research on species composition and
distribution of Coleoptera in Lithuania
as well as comparison of the obtained and
available data allowed the boundaries of
habitation areas of certain Coleoptera to
be ascertained. Boundaries of habitation
areas of about 30 Coleoptera species
such as Polyphylla fullo L., Oxythyrea
funesta Muls., Potosia aeruginosa Drury,
Axinopalpis gracilis Kryn., etc. cross the
Republic. Due to the more detailed study
of Coleoptera distribution in Lithuania
and in adjacent territories the number
undoubtedly will increase.
Фауна Литвы. Жесткокрылые
Фауна Литвы
Жесткокрылые
Резюме
Настоящая книга является сводкой
по фауне жесткокрылых ПгоеЩа, Со1е-
ор1ега) Литвы. В ней отражены со­
временный видовой состав, распростра­
нение и степень изученности отдельных
семейств жесткокрылых в Республике.
Книга состоит из двух частей —
общей и систематической.
В первой части описываются строе­
ние тела жесткокрылых, их биономия,
история изучения на территории Лит­
вы, этапы формирования фауны в по­
слеледниковый период, закономерности
распространения жесткокрылых в Рес­
публике и их значение. Приведены
также таблицы для определения 93
семейств жесткокрылых фауны Лит­
вы.
Во второй части в систематической
последовательности [5] дается обзор
семейств, родов и видов жесткокрылых,
выявленных на территории Литвы. Пос­
ле краткого описания каждого семейст­
ва приводится характеристика его ро­
дов и перечисляются все виды, извест­
ные в Литве. Для каждого рода один,
редко — два вида описываются более
подробно, приводятся их цветные ри­
сунки. Если род монотипичен, он не
описывается, а сразу дается характе­
ристика вида. Для каждого выявлен­
292
ного в Литве вида указываются район
(1—5), в котором вид найден, и частота
встречаемости (I—V), где: I — очень
редкий вид, V — очень частый вид.
Для некоторых видов на контурных
картах приведены их местонахож­
дения.
Исследованию жесткокрылых в Лит­
ве в прошлом уделялось мало внима­
ния. Изучением видового состава за­
нимались Е. Ейхвальд [10], Ц. Маннер-
гейм [37], Ф. Ленц [34], Д. Гейден
[15], И. Роубаль [103], Б. Огиевич
[52, 54], Е. Камински [29], К. Стани-
лисувна [68], Г. и Е. Мазурове [41], А.
Палёнис, С. Пилецкис [57—61, 92—
97], В. Монсявичюс [88, 89], Е. Гай-
дене [78], Р. Ференца [107], Б. Якай-
тис [26, 108, 109], Г. Славинскас [104],
А. Мержиевскис и другие.
Предлагаемая работа является ре­
зультатом обобщения материала, со­
бранного перечисленными авторами,
а также итогом многолетних (1954—
1989) исследований жесткокрылых ее
авторами. К настоящему времени в
Литве выявлено примерно 3000 видов
жесткокрылых, что составляет около
80% предполагаемой фауны Респуб­
лики.
Формирование современной колеоп-
Резюме
терофауны Литвы началось в голоцене
на базе видов, переселившихся сюда
вслед за кормовыми растениями из
пространств Азии и в первую очередь
из Сибири, а впоследствии из Южной
Европы и Средиземноморья.
Древнейшими поселенцами жестко­
крылых на территории Литвы нужно
считать виды, имеющие в настоящее
время бореальное и бореомонтанное
распространение. К ним относятся
Miscodera arctica Payk., Nebria gyllenha-
li Schönh., Blethisa multipunctata L.,
Elaphrus riparius L., Hydroporus tristis
Payk., H. fuscipennis Schaum., Sphaeri-
tes glabratus Fabr., Ceruchus chrysome-
linus Hochw., Upis ceramboides L.,
Tragosoma depsarium L., Evodinus inter-
rogationis L., Semanotus undatus L., Ano-
plodera virens L., Chrysomela lapponica
L., Hylobius piceus Deg. и др.
Для Литвы эти виды являются релик­
товыми. Они уцелели во время плейс­
тоценовых похолоданий на участках
тайги, росшей между ледниками или
немного южнее их.
В последующем в формировании
фауны жесткокрылых Литвы стало
возможным выделение нескольких эта­
пов.
Миграция из архипалеарктических
рефугиумов в субарктическом и пребо-
реальном периодах началась тогда,
когда Прибалтику заселили холодо­
стойкие виды, экологически связанные
с хвойными и мелколиственными дре­
весными породами. В настоящее время
им свойственны голарктический, пале-
арктический, европейско-сибирский и
частично европейско-понтийский аре­
алы.
Миграция из средиземноморского
рефугиума началась с наступлением
атлантического периода, когда регион
Прибалтики заселили теплолюбивые
виды, экологически связанные с широ­
колиственными лесами и в настоящее
время имеющие европейский, евро­
пейско-средиземноморский и европейс­
ко-западносибирский ареалы. На тер­
ритории Литвы эти виды имеют релик­
293
товый статус. К ним относятся:
Calosoma inquisitor L., C. sycophanta L.,
Sphodrus leucophthalmus L., Calathus
fuscipes Goeze, Stomis pumicatus Panz.,
Diachromus germanus L., Dytiscus semi-
sulcatus Müll., D. circumflexus Fabr.,
Cybister lateralimarginalis Deg., Hydrous
piceus L., Procraerus tibialis Lac., Pa-
racardiophorus musculus Er., Anthaxia
nitidula L., Cratomerus mancus L., Coc-
cinella undecimpunctata L., Hyperaspis
campestris Hbst., Lucanus cervus L.,
Cerambyx cerdo L., C. scopolii Füssly
и др.
Процесс обогащения фауны Литвы
новыми видами происходил и в исто­
рически недавнее время в основном за
счет синантропных, часто космополит-
ных форм. Этот процесс продолжается
и в настоящее время. Сравнительно
новыми иммигрантами в Республике
являются Leptinotarsa decemlineata Say,
Tribolium destructor Uytt., Alphitophagus
bifasciatus Say, Alphitobius diaperinus
Panz., Gronops inaequalis Boh., Acantho-
scelides obtectus Say и другие виды.
В последнее время наряду с обога­
щением фауны новыми видами проис­
ходит и противоположное явление —
ее обеднение. Причину этому нужно
искать не только в общих эволюцион­
ных процессах, происходящих под вли­
янием изменения климата и других
факторов внешней среды, но и во
все увеличивающейся хозяйственной
деятельности человека на окружаю­
щую среду. Все более редкими в Лит­
ве являются Calosoma inquisitor L.,
C. sycophanta L., Carabus coriaceus L.,
C. menetriesi Hummel, C. nitens L., Xylo-
drepa quadripunctata L., Lucanus cer­
vus L., Ceruchus chrysomelinus Hochw.,
Polyphylla fullo L., Osmoderma eremitą
Scop., Gnorimus variabilis L., Netocia
lugubris Hbst., Boros schneidert Panz.,
Peltis grossa L., Ergates faber L., Ceram­
byx cerdo L. и другие виды.
Фауна жесткокрылых Литвы типична
для подзоны смешанных лесов Евро­
пы, т. е. она является переходной меж­
ду фауной таежной, с одной стороны, и
Фауна Литвы. Жесткокрылые
фауной, свойственной для подзоны
широколиственных лесов,— с другой.
Об этом свидетельствует наличие в
фауне Литвы как бореомонтанных ви­
дов, так и более многочисленных пред­
ставителей среднеевропейской и даже
средиземноморской фауны. И тех, и
других в Литве нужно рассматривать
как реликтовые виды.
В ходе изучения жесткокрылых в
пределах Республики выявлен целый
ряд видов, свойственных лесостепной
и степной зонам, например: Rhagium
sycophanta Sehr., Grammoptera ruficor-
nis Fabr., Leioderus kollari Rdtb., Plateu-
maris consimilis Schrnk., Labidostomis
humeralis Schneid., Cryptocephalus vitta-
tus Fabr., Chrysolina limbata L., Ch. luri-
da L., Ch. hyperici Forst., Colaphellus
sophiae Schall., Phyllobius brevis Gyli.,
Neliocarus faber Hbst., Rhynocyllus coni-
cus Fröl., Larinus sturnus Schall, и др.
Наряду с естественноисторическими
условиями на распространение указан­
ных видов в северном и восточном
направлениях оказывают влияние, по-
видимому, январская изотерма и изо­
терма абсолютных минимумов темпе­
ратуры. Имея в виду расположение
указанных изотерм (рис. 12), можно
заключить, что, чем дальше на запад,
тем больше в северном направлении
расширяется ареал среднеевропейских
видов. Отсюда выявление этих видов в
Прибалтике является вполне законо­
мерным.
Видовой состав жесткокрылых Лит­
вы изучен еще недостаточно, поэтому
и разделение сравнительно малой и от­
носительно однородной по климато­
географической характеристике терри­
тории республики на экологогеогра­
фические районы преждевременно.
Однако с учетом физико-географичес­
кого и фито-географического рай­
онирования, а также распространения
фоновых видов жесткокрылых по от­
дельным районам Республики на ее
территории можно выделить пять ес­
тественно-экологических районов
(рис. 13): 1) побережье Балтийского
294
моря; 2) Северо-Западный; 3) Сред­
нелитовский; 4) Юго-Западный; 5)
Юго-Восточный. Номерное обозначе­
ние районов приводится в тексте около
каждого вида.
Рассматривая зоогеографическое
распространение отдельных видов
жесткокрылых Литвы, следует отме­
тить, что всесветным или почти все­
светным ареалом обладают виды, рас­
пространившиеся преимущественно с
помощью человека. Космополитов
включают, например, семейства Scara-
baeidae, Dermestidae, Cleridae, Ptinidae,
Anobiidae, Tenebrionidae. Это в первую
очередь синантропные виды, развива­
ющиеся благодаря зерну, зернопродук-
там, мясу и другим продуктам как
растительного, так и животного проис­
хождения.
Большинство видов жесткокрылых,
выявленных в Литве, имеет транспа-
леарктический или европейско-сибирс­
кий ареалы, нередко европейский, евро­
пейско-средиземноморский и европейс-
ко-понтийский ареалы. В ходе изучения
жесткокрылых Литвы стало очевидным,
что для многих видов, выявленных в
Республике, сведения об ареалах в ли­
тературных источниках вследствие не­
достаточного изучения распростране­
ния этих видов в Южной Прибалтике
приводятся, как правило, недостаточно
полными.
Изучение видового состава и распро­
странения жесткокрылых на террито­
рии Литвы, а также сопоставление по­
лученных данных с данными из сопре­
дельных территорий позволило выяс­
нить границы ареалов для некоторых
видов жесткокрылых. Например, через
Литву проходят границы ареалов Polyp-
hylla fullo L., Oxythyrea funesta Muls.,
Netocia aeruginosa Drury, Axinopalpis
gracilis Kryn. и других видов, в общей
сложности их около 30. При более де­
тальном изучении распространения
жесткокрылых как в Литве, так и на
сопредельных территориях это число,
несомненно, возрастет.
Literatūra
Literatūra
1. Baltakytė-Vienožinskienė A. Kai kurie Lie­
tuvos TSR vadinamųjų prieglacialinių darinių
palinologinių tyrimų duomenys H Liet. TSR MA
darbai. Ser. B. 1956. Nr. 4.
2. Bielawski R. Biedronki — Coccinellidae //
Klucze do oznaezania owadow Polski. Warszawa,
1959. Cz. 19, Z. 76.
3. Burakowski B., Mroczkowski M., Stefanska J.
Katalog fauny Polski. Chrząszcze (Coleoptera).
Cz. 23. Warszawa, 1971, T. 1; 1973, T. 2; 1974,
T. 3; 1976, T. 4; 1978, T. 5; 1979, T. 6; 1980, T. 7;
1981, T. 8; 1983, T. 9; 1985, T. 10; 1986, T. 11;
1986, T. 12; 1986, T. 13; 1987, T. 14.
4. Ciszkiewicz H. Materialy do fauny közek
Polski H Polskie Pismo entomologiezne. Lwow,
1925. T. 4, Z. 3.
5. Crowson R. A. The natural classification
of the families of Coleoptera. London, 1955.
6. Dominik J. Kapturnikowate — Bostrychidae
H Klucze do oznaezania owadow Polski. Warsza­
wa, 1958. Cz. 19, Z. 39—40.
7. Dominik J. Kolatki — Anobiidae // Klucze
do oznaezania owadow Polski. Warszawa, 1955. Cz.
19, Z. 41.
8. Dominik J. Miazgowce — Lyctidae, Drwion-
ki — Lymexylonidae H Klucze do oznaezania
owadow Polski. Warszawa, 1957. Cz. 19, Z. 43—
44.
9. Dominik J.Ogniczkowate — Pyrochroidae //
Klucze do oznaezania owadow Polski. Warszawa,
1954. Cz. 19, Z. 87.
10. Eidhwald E. Zoologia specialis. Wilna, 1830.
T. 2.
11. Eine entomologische Exkursion nach der
Kurischen Nehrung H Die Insekten-Welt. 1887.
Jg. 3, No. 19—20.
12. Galewski K. Plywakowate — Dytiscidae //
Klucze do oznaezania owadow Polski. Warszawa,
1971. Cz. 19, Z. 7.
13. Haberman H. Eesti jooksiklased (Coleoptera,
Carabidae). Tallinn, 1968.
14. Hlisnikovsky J. Monographische Bearbei­
tung der Gattung Agathidium Panz H Acta Ent.
Mus. Nat. Pragae. Suppl. 5. 1964.
295
15. Heyden D. Beiträge zur Coleopteren—Fau­
na der nordwestlichen Teile Russlands (A. Liw-
land, B. Kowno) H Korrespondenzblatt des Natur­
forscher—Vereins zu Riga. 1903. Bd. 46.
16. Horion A. Faunistik der Mitteleuropäischen
Käfer. München, 1949. Bd. 2.
17. Horion A. Verzeichnis der Käfer Mitteleuro­
pas. Stuttgart, 1951. Abt. 1—2.
18. Horion A. Faunistik der Mitteleuropäischen
Käfer. München, 1955. Bd. 4.
19. Horion A. Faunistik der Mitteleuropäischen
Käfer. Uberlingen, 1960, Bd. 7(1).
20. Horion A. Faunistik der Mitteleuropäischen
Käfer. Überlingen, 1961. Bd. 8(2).
21. Horion A. Faunistik der Mitteleuropäischen
Käfer. Überlingen-Bodensee, 1963. Bd. 9(1).
22. Horion A. Faunistik der Mitteleuropäischen
Käfer. Überlingen-Bodensee, 1965. Bd. 10(2).
23. Horion A. Faunistik der Mitteleuropäischen
Käfer. Überlingen-Bodensee, 1967. Bd. 11(3).
24. Ivanauskas T., Vailionis L. Lietuvos Gamtos
Tyrimo stoties 1920 ir 1921 m. darbų apyskaita
su pastabomis apie Lietuvos fauną apskritai H Kos­
mos. 1922, 1923. Sąs. 1.
25. Ivinskis L. Gaišinimas spragių. V., 1847.
26. Jakaitis B. Spygliuočių medynų kirtaviečių
vabalai // Mūsų gamta. 1973, Nr. 12.
27. Jakaitis B. Naujos Lietuvoje vabalų rūšys
H Actą entomologica Lithuanica. 1973. Vol. 2.
28. Kangas E., Kangas J. Pelecotoma fennica
Payk. (Col., Rhipiphoridae) // Actą Entomolog.
Fenn. 1955. Vol. 21.
29. Kamiftski E. Z badan nad pchetkami
ziemnemi (Halticini Col.) i ich rošlinami zywiciels-
kiemi okolic Wilna // Prace Towarzystwa Przy-
jaciol Nauk w Wilnie. Wilno, 1936. T. 10.
30. Kawall J. H. Beiträge zur Kenntnis der
Käfer (Coleoptera) in den russischen Ostseeprovin­
zen Kurland, Livland und Estland H Korrespon­
denzblatt des Naturforscher — Vereins zu Riga.
1870. Bd. 17.
31. Kazlauskas R., Pileckis S. Lietuvos TSRS
driopidai H LŽŪA Moksliniai darbai. 1968. T. 15.
32. Kazlauskas R. Lietuvos drugiai. V., 1984.
Literatūra
33. Kopyföwna N. Z badan nad chrząszczami
nekrotycznemi pow. dzišnienskiego H Prace Towar-
zystwa Przyjaciöf Nauk w Wilnie. Wilno, 1935.
T. 9.
34. Lentz F. L. Catalog der Preussischen Käfer.
Beiträge zur Naturkunde Preussens. Königsberg,
1879.
35. Lohse G. A. Phloeopora-Studien (ein no-
menklatorischen Horror-Krimi) // Entomol. Blätter.
1984. Bd. 80, H. 2—3.
36. tomnicki M. Wykaz chrząszczow czyli
Tęgopokrywnych (Coleoptera) ziem polskich / Kos­
mos. Lwow, 1913. T. 38.
37. Mannerheim C. G. Versuch einer mono­
graphischen Darstellung der Käfergattungen Corti-
caria und Lathridius H Zeitschrift für die Entomo­
logie. 1944. Bd. 5, H. 1—2.
38. Mastauskis St. Kenkėjų registracija ir jų
biologiniai stebėjimai // Augalų apsaugos stoties
1921 —1932 darbų apyskaitos. Kaunas, 1933.
39. Mastauskis St., Pileckis S. Kinivarpos (Ipi­
da e) aptiktos Lietuvos TSR H LŽŪA moksliniai
darbai. 1959. T. 5.
40. Mazur S. Gnilikowate — Histeridae U
Klucze do oznaczania owadöw Polski. Warszawa,
1973. Cz. 19, Z. 11 — 12.
41. Mazurowie G., E. Sprawozdanie z wycieczki
koleopterologicznej do wojewödstwa wilenskiego w
lipcu 1937 r. // Sprawozdanie Komisji fiziogra-
ficznej w ciągu roku 1937. Krakow, 1939. T. 72.
42. Mensonienė G. Panevėžio medelyno erškė­
čių plantacijoje aptiktų straubliukų (Curculionidae)
rūšinė sudėtis H LŽŪA dėstytojų XX mokslinės
konferencijos trumpi pranešimai. Kaunas, 1974.
43. Mroczkowski M. Omarlicowate — Silphi-
dae H Klucze do oznaczania owadöw Polski. War­
szawa, 1955. Cz. 19, Z. 25.
44. Mroczkowski M. Otrupkowate — Byrrhidae,
Nosodendridae // Klucze do oznaczania owadöw
Polski. Warszawa, 1958. Cz. 19, Z. 50—51.
45. Mroczkowski M. Skörniki — Dermestidae //
Klucze do oznaczania owadöw Polski. Warszawa.
1954. Cz. 19, Z. 52.
46. Nunberg M. Grzybinki — Leodidae H Klu­
cze do oznaczania owadöw Polski. Warszawa, 1987.
Cz. 19, Z. 15.
47. Nunberg M. Obumierki — Rhizophagidae //
Klucze do oznaczania owadöw Polski. Warszawa,
1967. Cz. 19, Z. 64.
48. Nunberg M. Lyszczynkowate — Nitidulidae
// Klucze do oznaczania owadöw Polski. Warszawa,
1976. Cz. 19, Z. 65.
49. Nunberg M. Korniki — Scolytidae, Wyryn-
niki — Platypodidae H Klucze do oznaczania owa­
döw Polski. Warszawa, 1954. Cz. 19, Z. 99—100.
50. Obenberger J. Buprestidae H Junk und
Schenkling. Coleopterorum Catalogus. Berlin,
1926—1930.
51. Ogijewicz B. Szkodniki drzew owocowych,
warzyw i zbož, zaobserwowane w okolicach Wilna
w r. 1928 H Prace Towarzystwa Przyjaciöf Nauk
w Wilnie. Wilno, 1929. T. 5; 1931. T. 6; 1932. T. 7;
1933. T. 8.
296
52. Ogijewicz B. Przyczynek do znajomošci
chrząszczy (Adephaga i Palpicornia) okolic Wilna
i Trok H Prace Towarzystwa Przyjaciöf Nauk
w Wilnie. Wilno, 1933. T. 7.
53. Ogijewicz B. Krytyczny przegląd szkodniköw
zaobserwowanych w pöfnocnowschodniej Polsce
z uwzglfdnieniem ich znaczenia gospodarczego //
Rocznik ochrony rošlin. Pulawy, 1938. T. 5(6).
54. Ogijewicz B. Przyczynek do znajomošci
chrząszczy (Elateridae i Buprestidae) Wilens-
zczyzny H Prace Towarzystwa Przyjaciöf Nauk
w Wilnie. Wilno, 1939. T. 13.
55. Osterloff F. O. chrząszczach krajowych //
Pamiętnik Fizjograficzny. Warszawa, 1882— 1889.
T. 2— 5.
56. Petruszczyftski Z. Wyniki prac idoswiadczen
stacji doswiadczalnej w Bajsagole w roku 1912.
Warszawa, 1913.
57. Pileckis S. Blizgiai (B u p re stid a e ) ir üsuo-
čiai (C e ra m b y c id a e ), pastebėti Lietuvos TSR //
LŽŪA moksliniai darbai. 1958. T. 4.
58. Pileckis S. IndėlisįLietuvos vabalų (C o leo p ­
te r a ) faunos pažinimą H LŽŪA moksliniai darbai.
1960. T. 7, sąs. 3(6).
59. Pileckis S. Naujos vabalų rūšys, aptiktos
Lietuvos TSR / / LŽŪA mokslo darbai. 1967. T.
14, sąs. 2.
60. Pileckis S. Naujos ir mažai žinomos vabalų
rūšys Lietuvos TSR faunoje H LŽŪA mokslo
darbai. 1968. T. 15, Nr. 2.
61. Pileckis S. Lietuvos vabalai. V., 1976.
62. Priiffer J. Walka ze szkodnikami rošlin
uprawnych na obszarze woj. Wilienskiego i No-
wogrödskiego w 1937 roku // Tygodnik Rolniczy.
Wilno, 1938. Nr. 3.
63. Prūffer J. Z badan nad kornikami lasu
zakretowego pod Wilnem // Studia Societatis Scien-
tiarum Tornunensis H Toru’n-Polonia, sectio
Zoologija. 1948. T. 1(2).
64. Reitter E. Fauna Germanica. Die Käfer
des Deutschen Reiches. Stuttgart, 1908— 1916. Bd.
1— 5.
65. Seidlitz G. Fauna Baltica. Die Käfer
(Coleoptera) der Deutschen Ostseeprovinzen Rus­
slands. Königsberg, 1891.
66. Silfverberg H. Enumeratio Coleopterorum
Fennoscandiae et Daniae. Helsinki, 1979.
67. Smreczyöski S. Ryjkowce-Curculionidae H
Klucze do oznaczania owadöw Polski. Cz. 19.
Warszawa, 1965. Z. 98a; 1966. Z. 98b; 1970. Z.
98c; 1972. Z. 98d; 1974. Z. 98e; 1976. Z. 98f.
68. Stanilisöwna K. Przyczynek do znajomošci
közek (Cerambycidae) Wilenszczyzny // Prace
Towarzystwa Przyjaciöf Nauk w Wilnie. Wilno,
1939. T. 13.
69. Stebnicka Z. Scarabaeidae / / Klucze do
oznaczania owadöw Polski. Cz. 19. Warszawa, 1976.
Z. 28a; 1978. Z. 28b.
70. Tenenbaum Sz. Przybytki do fauny chrza-
szczöw Polski od roku 1913 ] / Rozprawy i wia-
domošci z muzeum im. Dzieduszyckich. Lwow,
1923. T. 7— 8.
71. Tenenbaum Sz. Nowe dla Polski gatunki i
Literatūra
odmiany chrząszczy oraz nowe stanowiska gatunkôw
dawniej podawanych Ц Fragmenta Faunistica
Musei Zoologici Polonici. Warszawa, 1931. T. 1,
Nr. 12.
72. Warchalowski A. Stonkowate — Chryso-
melidae // Klucze do oznaczania owadôw Polski.
Cz. 19. Warszawa, 1971. Z. 94a; 1973. Z. 94b;
1978. Z. 94c.
73. Wankowicz .1. Description de quelques
Coléoptères noveaux trouvés en Lithuaniae Ц
Annales de la Société Entomologique de France.
1865. T. 5; 1867. T. 7; 1869. T. 9.
74. Winkler J. R. Die Buntkàfer (Cleridae).
Wittenberg, 1961.
75. Zawadzki Z. Kôzki ziemi Wilenskiej //
Polskie Pismo Entomologiczne. XIV—XV. Lwôw,
1935—1936. T. 14— 15.
76. Афанасьев Д. Материалы для географии
и статистики России, собранные офицерами
генерального штаба. Ковенская губерния. СПб,
1861.
77. Вожев М. О. Борьба с короедами в лес­
ничествах Сувалкской, Виленской и Ковенской
губ. Ц Сельское хозяйство и лесоводство. 1892.
Т. 22(2).
78. Гайдене Э. К., Ференца Р. В. 10 новых
для Литовской ССР видов жесткокрылых, об­
наруженных в 1968—1986 гг. Ц Новые и редкие
для Литовской ССР виды насекомых. Сообще­
ния и описания 1987 года. Вильнюс, 1988.
79. Гурьева Е. Л. Фауна СССР. Жесткокры­
лые; Т. 12, вып. 4. Жуки-щелкуны (Elateridae).
Л., 1979.
80. Заянчкаускас П., Пилецкис С. Жестко­
крылые заповедника Жувинтас Ц Заповедник
Жувинтас. Вильнюс, 1968.
81. Крыжановский О. Л. Новые для Московс­
кой области виды жуков и зоогеографическое
значение этих находок Ц Бюл. МОИП Отд. биол.
1952. Вып. 4.
82. Кузнецов Н. Я. Чешуекрылые янтаря.
М.; Л., 1941.
83. Логвиновский В. Д. Фауна СССР. Жест­
кокрылые: Т. 14, вып. 2. Точильщики — семейст­
во Anobiidae. Л., 1985.
84. Линдеман К. Обзор географического
распространения жуков в Российской Империи.
Ч. 1 Ц Труды Русского Энтомологического
общества. 1871. Т. 6.
85. Лопатин И. К. Жуки — листоеды фауны
Белоруссии и Прибалтики. Минск, 1986.
86. Милендер Г. В. 25 новых для Литовской
ССР видов жуков долгоносиков, обнаруженных в
1966—1979 гг. Ц Новые и редкие для Литовс­
кой ССР виды насекомых. Сообщения и описа­
ния 1981 г. Вильнюс, 1982.
87. Милецдер Г. В., Монсявичюс Видм. С.,
Соо В. 26 новых для Литовской ССР видов
жесткокрылых, обнаруженных в 1974— 1983 гг.
II Новые и редкие для Литовской ССР виды
насекомых, Сообщения и описания 1984 года.
Вильнюс, 1984.
88. Монсявичюс В. С. Обзор фауны жуков-
трясинников (.Coleoptera, Helodidae) Литовской
297
ССР Ц Вопр. общ. энтомол. Тр. ВЭО. Л., 1981.
Т. 63.
89. Монсявичюс Видм. Стафилиниды (Cole­
optera, Staphylinidae) Южной Прибалтики.
Диссертация на соискание ученой степени кан­
дидатов биологических наук. Киев, 1987.
90. Определитель насекомых Европейской
части СССР Ц Жесткокрылые и веерокрылые
/ Ред. Г. Я. Бей-Биенко. М.; Л., 1965. Т. 2.
91. Перковский Е. Э., Монсявичюс Видм.
С. 13 новых и 13 редких для Литовской ССР
видов лейодид обнаруженных в 1976— 1984 гг.
/ Новые и редкие для Литовской ССР виды на­
секомых. Сообщения и описания 1987 года.
Вильнюс, 1988.
92. Пилецкис С. А. К познанию пластин­
чатоусых (Со!.. Scarabaeidae) Литовской ССР //
Тезисы докладов VI научной конференции
Прибалтийских Республик по защите растений.
Тарту, 1968.
93. Пилецкис С. А. 3 новых для Литовской
ССР вида жесткокрылых, обнаруженных в 1982—
1984 гг. Ц Новые и редкие для Литовской ССР
виды насекомых. Сообщения и описания
1984 года. Вильнюс, 1984.
94. Пилецкис С. А. 4 новых для Литовс­
кой ССР вида жесткокрылых, определенных
в 1986 г. Ц Новые и редкие для Литовской ССР
виды жесткокрылых. Сообщения и описания
1987 года. Вильнюс, 1988.
95. Пилецкис С. А., Монсявичюс Видм. С.
65 новых и 3 очень редких для Литовской ССР ви­
ды жесткокрылых, обнаруженных в 1971 —
1980 гг. Ц Новые и редкие для Литовской ССР
виды насекомых. Сообщения и описания 1981 г.
Вильнюс, 1982.
96. Пилецкис С. А., Якайтис Б. Ю. 5 новых
и 2 очень редких для Литовской ССР вида
жесткокрылых, обнаруженных в 1975—1980 гг. Ц
Новые и редкие для Литовской ССР виды на­
секомых. Сообщения и описания 1981 года.
Вильнюс, 1982.
97. Пилецкис С. А., Якайтис Б. Ю. 7 новых
для Литовской ССР видов жесткокрылых, обна­
руженных в 1976— 1987 гг. Ц Новые и редкие
для Литовской ССР виды насекомых. Сооб­
щения и описания 1989 года. Вильнюс, 1989.
98. Плавильщиков H. Н. Фауна СССР. Жест­
кокрылые: Т. 22. Жуки дровосеки. Ч. 2. М.; Л.,
1940.
99. Плавильщиков H. Н. Фауна СССР. Жест­
кокрылые: Т. 23, вып. 1. Жуки дровосеки. Ч.
3. М.; Л., 1958.
100. Путеле В. Земляные блошки, выявленные
в Литовской ССР Ц Краткие доклады по во­
просам защиты растений. VIII Прибалтийская
конференция по защите растений. Ч. II. Каунас,
1972.
101. Рейхард А. Н. Фауна СССР. Жестко­
крылые: Т. 5, вып. 3. Жуки карапузики. М.; Л.,
1941.
102. Рихтер А. А. Фауна СССР. Жестко­
крылые: Т. 13, вып. 2. Златки (Buprestidae)
М.; Л., 1949.
Lietuviškų vardų rodyklė 298 Lotyniškų vardų rodyklė 299

103. Роубаль И. Я. К фауне жесткокрылых 1981 — 1985 гг. Ц Новые и редкие для Литовской samanžygiai 57 smulkiasprakšiai 245 sukučiai tikrieji 88 vikriažygiai 66
Литвы Ц Русск. энтомол. обозр. 1910. Т. 10, № 3. ССР виды насекомых. Сообщения и описания siaurablizgiai 231 smulkiažygiai 70 sulavabaliai 38, 257 viksvadusės 83
104. Славинскас Г. А. 5 новых для Литовской 1987 года. Вильнюс, 1988. siaurasparniai 40 sporavabaliai 34, 110 svirnažygiai 62 viržiažygiai 67
ССР видов жесткокрылых, обнаруженных в 108. Якайтис Б. Ю. 9 новых для Литовской siauravabaliai 40 sprakšiai 37, 233 vorvabaliai 36, 267
1979—1980 гг. Ц Новые и редкие для Литовской ССР видов жесткокрылых, обнаруженных в skaptavabaliai 40 sprakšiniai 233 taigvabaliai 38, 100
ССР виды насекомых. Сообщения и описания 1979— 1984 гг. Ц Новые и редкие для Литовс­ skaptukai 36, 261 šakniažygiai 70 taškavabaliai 33, 212 žalsvažygiai 64
1981 г. Вильнюс, 1982. кой ССР виды насекомых. Сообщения и описа­ skaudvabaliai 42 šliužažygiai 50 trumpasparniai 32, 132 žiedvabaliai 35, 255
105. Старк В. Н. Фауна СССР. Жесткокры­ ния 1985 года. Вильнюс, 1985. skiautvabaliai 34, 216 šokliai 46 trumpasparniniai 109 žievėvabaliai 38
лые: Т. 31. Короеды. М.; Л., 1952. 109. Якайтис Б. Виды жесткокрылых, обнару­ skiautvabaliniai 212 šratvabaliai 34, 89 urvavabaliai 33, 187 žievėžygiai 69
106. Шарова И. X, Грюнталь С. Ю. К изу­ женные в феромонных ловушках для корое­ skydvabaliai 38, 271 šratvabaliniai 88 žygiai 29, 45
чению жужелиц заповедника «Жувинтас» и дов Ц Хеморецепция насекомых. Вильнюс, slaptavabaliai 40 šukažygiai 61 ūsuočiai 43 žyginiai 45
косы Куршю-Нерия Ц Acta entomologica Litu- 1988. № 10. slaptažygiai 58 švendravabaliai 76 žvilgvabaliai 38
anica. 1973. Vol. 2. ПО. Якобсон Г. Г. Жуки России, Западной slapūnvabaliai 39 sraigvabaliai 35, 249 valtvabaliai 34, 125 žvilgžygiai 52
107. Ференца P. В. 9 новых для Литовской Европы и сопредельных стран. СПб., 1905— smiltvabaliai 31, 193 straubliukai 44 vėduokliavabaliai 42 žvirgždažygiai 62
ССР видов жесткокрылых, обнаруженных в 1916. smiltžygiai 60 sukučiai 30, 87 vėžiadusės 85 žvitražygiai 63

Vabalų poburių, antšeimių, šeimų ir kai kurių genčių

lietuviškų vardų rodyklė Vabalų poburių, antšeimių, šeimų ir genčių lotyniškų vardų rodyklė
Abraeus 103 Anotyius 142 Brachyusa 156 Cetonia 211
gaubtavabaliai 36, 269 krypūnėliai 38, 101 paklotžygiai 67 Absidia 253 Anthaxia 229 Bradycellus 67 Chaetarthria 98
Afodijai 199 gaubtavabaliniai 261 krypūnėliniai 100 pelėsiavabaliai 40 Acidota 138 Anthicidae 41 Broscus 54 Chalcionellus 105
akiuotžygiai 53 gauravabaliai 41 krypūnėliai tikrieji 108 pievasprakšiai 239 Acilius 85 Anthobium 137 Bruchelidae 43 Chalcophora 226
apsimetėliai 36 giriažygiai 50 kupravabaliai 42 pievabaliai 35, 277 Aclypea 118 Anthocomus 280 Bruchidae 43 Charopus 279
aruodvabaliai 39 gnatonkus 104 kūdradusės 77 pievažygiai 63 Acritus 103 Anthophagus 139 Bryaxis 129 Chetabraeus 103
avietinukai 38 graibvabaliai 32, 126 kūdravabaliai 31 piktvabaliai 33, 121 Acrotona 161 Anthrenus 260 Brychius 73 Chlaenius 64
graibvabaliai tikrieji 131 kūdravabaliai tikrieji 99 piktvabaliai tikrieji 124 Acrotrichis 111 Aphanisticus 232 Bryoporus 144 Choleva 188
balanvabaliai 36, 270 grambuoliai 205 kūdravabaliniai 89 pinčiavabaliai 39 Actenicerus 240 Aphodius 199, Buprestidae 37, 225 Chrysomelidae 43
balinukai 90 grąžtvabaliai 35, 281 pjūklavabaliai 37, 219 Acylophorus 186 Aplocnemus 277 Buprestis 227 Chrysobothris 230
barzdukžygiai 55 grąžtvabaliniai 281 laibavabaliai 40 pjūklaūsiai 37, 219 Adelocera 239 Aploderus 142 Buprestoidea 225 Cicindela 46
bebravabaliai 133 gręžikai 35, 281 laibažygiai 71 platambusai 81 Adephaga 29 Arpedium 137 Byrrhidae 37, 216 Cidnopus 243
blizgiavabaliai 37, 225 plikvabaliai 39 Aderidae 42 Asaphidion 55 Byrrhoidea 216 Ciidae 40
grybvabaliai 40 lapažygiai 68
blizgiavabaliniai 225 grūdinukai 43 lapgraužiai 43 plokščiavabaliai 39 Adrastus 237 Aspidiphoridae 39 Byrrhus 218 Cilea 148
blusvabaliai 37, 246 grūdvabaliai 43 laukasprakšiai 244 plokštėtaūsiai 31, 194 Acupalpus 68 Astenus 173 Bythinus 129 Cisidae 40
bombožygiai 71 laukažygiai 59 plokštėtaūsiniai 190 Aechmites 62 Atheta 159 Byturidae 38 Clambidae 33, 212
boružės 40 linažygiai 55 plokštėtaūsiniai 190 Aegialia 198 Atholus 109 Clambus 213
briaunavabaliai 32, 132 irkladusės 83 Agabus 81 Athous 243, 244 Caccobius 196 Claviger 131
irklažygiai 52 liūnvabaliai 34, 214 plunksnasparniai 34
liūnžygiai 65 potamonėktai 79 Agaricophagus 114 Attagenus 259 Cadaverota 159 Cleridae 35, 273
cigarsukiai 44 luobvabaliai 40 prūdadusės 78 Agathidium 116 Attelabidae 44 Caenocara 267 Cleroidea 271
cigarvabaliai 44 jonvabaliai 35, 249 prūdinukai 92 Agonum 63 Autalia 167 Cafius 178 Clivina 53
juodvabaliai 42 prūdvabaliai 31, 89 Agrilus 231 Axinotarsus 281 Calambus 242 Coccinellidae 40
degutvabaliai 99 maitvabaliai 33, 117 Agriotes 236 Calathus 61 Coelambus 78
deronektai 79 mauravabaliai 36, 93 prūdvabaliai tikrieji 90
puikiažygiai 47 Aleochara 148 Badister 63 Calodera 151 Coelostoma 94
dėmėtžygiai 71 kabliavabaliai 31, 220 mauražygiai 51 Alevonota 160 Baeocrara 111 Calosoma 47 Colliuris 71
dirvasprakšiai 236 kabliavabaliniai 219 medienvabaliai 37, 247 puošniažygiai 49
pušiavabaliai 44 Alleculidae 42 Baptolinus 177 Calytis 273 Colon 187
dygliavabaliai 42 kailiagraužiai 259 mėšlagraužiai 196 Aloconota 157 Batrisodes 128 Cantharidae 35, 251 Colonidae 33, 186
dulkiagraužiai 42 kailiavabaliai 34, 37, 257 mėšlinukai 94 puvėsiavabaliai 34
puvėsinukai 34, 95 Amara 59 Batrisus 128 Cantharis 252 Colydiidae 40
dulkiavabaliai 42 kailiavabaliai tikrieji 258 minkštavabaliai 35, 251 Amischa 161 Bembidion 55 Cantharoidea 248 Colymbetes 83
dumblavabaliai 31, 93 kailiavabaliniai 257 minkštavabaliai tikrieji pūzdravabaliai 41
pūzravabaliai 41 Ampedus 234 Berosus 100 Caraboidea 45 Copelatus 81
dumblažygiai 59, 68 kamuolvabaliai 37, 216 minkštavabaliniai 248 Amphicyllis 116 Bibloplectus 126 Carabidae 29, 45 Copris 195
kamuolvabaliniai 216 mitravabaliai 41 pūsliavabaliai 35, 278
dumbliavabaliai 30, 72 Amphimallon 204 Bibloporus 126 Carabus 49 Coprothassa 161
dumbliavabaliai tikrieji 74 karnavabaliai 34, 213 raudonvabaliai 41 Anacaena 96 Bidessus 80 Carcinops 106 Coraebus 231
duobkasiai 120 kaukvabaliai 42 naradusės 80 raudonžygiai 59 Anaspidae 42 Bledius 143 Cardiophorus 246 Cordalia 162
durpžygiai 58 kelmasprakšiai 234 narinukai 97 rausiavabaliai 33, 186 Ancistronycha 251 Blethisa 52 Carpelimus 141 Corylophidae 34
duselės 77 kelmžygiai 58 nendriadusės 86 rausiavabaliai tikrieji 187 Anisodactylus 66 Blitophaga 119 Catopidae 33, 187 Coryphium 139
dusiavabaliai 81 kempinvabaliai 39 nendriaVabaliai 31, 222 rausiažygiai 53 Anisoplia 203 Bolitobius 145 Catops 189 Corymbites 239, 240
dusios 30, 75 kerpvabaliai 33, 113 nendriažygiai 69 rezedvabaliai 43 Anisotoma 115 Bolitochara 164 Centrotoma 131 Crataraea 152
dusios tikrosios 84 keršvabaliai 35, 273 niūravabaliai 42 rugiasprakšiai 241 Anobiidae 36, 261 Boridae 42 Cephennium 122 Creophilus 184
dusytės 82 keršvabaliniai 272 nykštukžygiai 54 rūsiažygiai 62 Anobium 265 Bostrychidae 36, 269 Cerambycidae 43 Cryptohynus 245
kinivarpos 44 Anomala 203 Bostrychoidea 261 Cercyon 95 Cryptophagidae 39
Elniaragiai 31 kirmvabaliai 42 odėdžiai 34, 37, 257 samandusės 84 Anomognathus 166 Brachinus 71 Cerylidae 40 Cryptopleurum 96
Elniavabaliai 31, 190 kirmžygiai 56 olavabaliài 32, 112 samansprakšiai 237 Anostirus 240 Brachygluta 130 Ceruchus 192 Ctenicera 239
Lotyniškų vardų rodyklė 300 Lotyniškų vardų rodyklė

Ctesias 260 Elaphrus 53 Heterothops 184 Liodopria 115 Nitidulidae 38 Philydrus 98 Rhipiphoridae 42 Syntomium 141
Cucujidae 39 Elateridae 37, 233 Hidrobius 96 Liogluta 157 Normandia 244 Phloeocharis 140 Rhizophagidae 38 Syntomus 70
Curculionidae 44 Elateroidea 233 Hister 108 Liotrichus 239 Nosodendridae 38, 257 Phloeodroma 154 Rhizotrogus 204 Synuchus 62
Curimopsis 219 Elodes 214 Histeridae 38, 101 Lordithon 145 Nosodendron 257 Phloeonomus 136 Rhyssemus 201 Systenocerus 192
Cychrus 50 Elophorus 92 Histeroidea 100 Loricera 53 Noterus 76 Phloeopora 154 Riolus 224
Cybister 87 Elmidae 31, 222 Hololepta 107 Lucanidae 31, 190 Nothiophilus 52 Phosphaenus 250 Rybaxis 129 Tachinus 147
Cylister 107 Elmis 223 Hoplia 207 Lucanus 190 Nudobius 176 Phosphuga 119 Rugilus 173 Tachyporus 146
Cymindis 71 Emus 181 Hydrophiloidea 89 Lycidae 35, 255 Phyllopertha 204 Tachys 57 •
Cymbiodyta 98 Endomychidae 40 Hygronoma 168 Lyctidae 36, 270 Ocalea 153 Phymatura 164 Saprinus 104 Tachyta 56
Cypha 168 Enochrus 98 Hygrotus 79 Lyctus 270 Ochina 263 Phytosus 167 Scarabaeidae 31, 194 Tachyusida 165
Cyphon 214 Epaphius 57 Hydaticus 84 Lygistopterus 256 Ochthebius 90 Platambus 81 Scarabaeoidea 190 Taxicera 158
Cyphonidae 34 Epicometis 210 Hydnobius 113 Lymexylon 282 Ochthephilum 175 Platycerus 192 Scaphidiidae 34, 125 Thyasophila 151
Cyrtusa 114 Erichsonius 178 Hydraena 90 Lymexylonidae 35, 281 Ocypus 183 Placusa 167 Scaphisoma 125 Thymalus 273
Cytilus 218 Ernobius 262 Hydraenidae 31, 89 Lymexylonoidea 281 Odontaeus 198 Platycis 256 Scaphosoma 125 Thamiaraea 162
Esolus 223 Hydrochus 91 Oedemeridae 40 Platydracus 182 Scarodytes 80 Thanasimus 274
Dabodia 158 Euaesthetus 170 Hydrophilidae 31, 94 Macronychus 222 Oedostethus 245 Platypsyllus 113 Schistoglossa 156 Thanatophilus 117
Dalopius 235 Eubria 224 Hydrous 99 Malachiidae 35, 277 Oiceoptoma 118 Platystethus 143 Sciodrepoides 189 Throscus 247
Dascillus 216 Eucinetidae 34, 213 Hydrophilus 99 Malachius 279 Oligomerus 265 Platysoma 107 Scirtes 215 Tenebrionidae 42
Dascillidae 34, 216 Eucinetus 213 Hydroporus 77 Maladera 202 Oligota 168 Plegaderus 102 Scolytidae 44 Tenebroides 272
Dasciloidea 212 Eucnecosum 138 Hylecoetus 282 Malthinus 254 Olisthaerus 140 Plectophloeus 127 Scopaeus 174 Teretrius 102
Dasygnypeta 155 Eucnemidae 37, 247 Hylis 248 Malthodes 254 Olophrum 137 Podabrus 251 Scydmaenidae 33, 121 Tillus 274
Dasytes 278 Eucnemis 248 Hyphydrus 80 Margarinotus 108 Omalium 135 Podistra 253 Scydmaenus 124 Tinotus 149
Deinopsis 169 Euconnus 124 Hypnogyra 176 Masoreus 68 Omaloplia 203 Poecilonota 227 Scydmoraphes 123 Tipnus 268
Deleaster 141 Euplectus 127 Hypnoidus 245 Medon 174 Omophrom 52 Polyphaga 29 Selatosomus 239, 241 Titan 111
Deliphrum 136 Euryporus 184 Hypocaelus 248 Megarthrus 133 Oniticellus 195 Polyphylla 205 Sepedophilus 146 Trachys 232
Demetrias 69 Euryusa 165 Hypocacculus 105 Megasternum 95 Ontholestes 181 Porcinolus 219 Serica 202 Trechoblemus 58
Dendrophilus 106 Eusphalerum 134 Hypocaccus 105 Megatoma 259 Onthophagus 196 Porhydrus 78 Serious 235 Trechus 58
Dendroxena 118 Eutheia 122 Melandryidae 42 Oodes 65 Poromniusa 153 Serropalpidae 42 Trichius 208
Denticollis 242 Ischnopoda 155 Melanophila 228 Opetiopalus 277 Potamonectes 79 Silis 253 Trimium 127
Dermestidae 34, 37, 257 Falagria 162 Uiobates 154 Melanotus 238 Orectochilus 88 Prionocyphon 215 Silpha 119 Trichoceble 278
Dermestoidea 257 Ipidae 44 Melasidae 37, 247 Orithales 240 Procraerus 235 Silphidae 33, 41, 117 Trichocellus 67
Deronectes 79 Gabrius 180 Ilybius 82 Melyridae 35, 277 Orthoperidae 34 Proteinus 134 Silusa 166 Trichodes 275
Deubelia 150 Georissidae 36, 93 Meloidae 42 Oryctes 207 Prosteron 241 Silvanidae 39 Trichonyx 127
Dexiogyia 151 Georissus 93 Korynetes 276 Melolontha 205 Osmoderma 210 Psammodius 201 Sinodendron 192 Trichophya 144
Diachromus 65 Geostiba 158 Metabletus 70 Ostoma 272 Psamobius 201 Simplocaria 217 Trichopteryx 111
Diastictus 202 Geotrupes 197 Laccobius 97 Microcara 214 Ostomatidae 38, 271 Pselaphaulax 130 Sitodrepa 264 Trichopterygidae 34
Dicerea 226 Gerapheles 280 Laccophilus 81 Microlestes 70 Othius 177 Pselaphidae 32, 126 Scaphidium 125 Trissemus 130
Dicheirotrichus 65 Gyrinidae 30, 87 Lacon 238, 239 Micropeplidae 32, 126 Ovalisia 227 Pselaphus 131 Spercheidae 31, 93 Trixagidae 37, 246
Dicronychus 246 Gyrinus 88 Lebia 68 Micropeplus 132 Oulimnius 223 Ptenidium 110 Spercheus 93 Trixagus 247
Dictyoptera 255 Gyrohypnus 176 Lagriidae 41 Microscydmus 123 Oxyomus 199 Pterostichus 60 Sphaeroidea 88 Trogidae 31, 193
Dilacra 156 Gyrophaena 163 Lamprinodes 147 Miscodera 54 Oxypoda 149 Ptilinus 265 Sphaerites 100 Trogoderma 260
Dinaraea 160 Gymnusa 169 Lamprobyrrhulus 218 Mycetophagidae 40 Oxyporus 170 Ptinella 111 Sphaeridium 94 Trogositidae 38, 271
Dinothenarus 182 Globicornis 260 Lamphyris 250 Mycetoporus 144 Oxytelus 142 Ptiliidae 34, 110 Sphaeriidae 34, 89 Throscidae 37, 246
Dolichosoma 278 Graphoderus 86 Lampyridae 35, 249 Myllaena 169 Oxythyrea 211 Ptinidae 36, 267 Sphaerius 89 Trox 193
Dolichus 62 Graptodytes 77 Lasiotrechus 58 Myrmetes 106 Ptinus 268 Sphaeritidae 38, 100 Tychus 129
Dorcatoma 266 Grynocharis 272 Lathrobium 174 Myxophaga 29 Paederus 172 Ptomaphagus 188 Sphindidae 39 Tyrus 131
Dorcus 191 Gnathoncus 104 Lathridiidae 40 Mniusa 153 Pagonus 57 Psammoporus 100 Sphodrus 62
Drapetes 247 Gnorimus 209 Lathrimaeum 137 Morychus 217 Panagaeus 59 Pycnoglypta 134 Staphylinus 182 Urodonidae 43
Dreposcia 189 Leiodidae 33, 133 Mordellidae 42 Paracardiophorus 246 Pyrochroidae 41 Staphylinidae 32, 132
Drilus 249 Habrocerus 144 Leistus 50 Paratinus 280 Pyropterus 256 Staphylinoidea 109 Valgus 208
Dromius 69 Haliplidae 30, 72 Leodes 114 Nebria 51 Parnidae 31, 220 Pythidae 41 Stegobium 264
Necrobia 276 » Stenagostus 243 Xantholinus 176
Drusilla 162 Haliplus 74 Leptacinus 175 Paramalus 107
Drylidae 35, 249 Hapalaraea 135 Leptinidae 32, 112 Necrodes 120 Patrobus 59 Quedius 184 Stenichus 123 Xyletinus 266
Dryophilus 262 Haploglossa 152 Leptinus 112 Necrophorus 120 Peltis 272 Stephanopachys 269 Xylodrepa 118
Dryopidae 31, 220 Haplocnemus 272 Leptusa 164 Negastrius 245 Peltodytes 73 Reichenbachia 130 Stenus 171 Xylodromus 136
Dryopoidea 219 Harminius 244 Lesteva 138 Nemadus 188 Phaenops 228 Rhagonycha 253 Stomis 60
Dryops 221 Harpalus 66 Leucoparyphus 148 Nemonychidae 44 Phalacridae 39 Rhantus 83 Syncalypta 219 Zimioma 272
Dyschirius 54 Helichus 221 Licinus 64 . Nemosoma 271 Philonthus 179 Rhinomaceridae 44 Synaptus 237 Zyras 163
Dytiscidae 30, 75 Helochares 97 Limnebius 91 Neobisnius 178
Dytiscus 84 Helodidae 34, 214 Limnichus 217 Nephanes 111
Heptaulacus 201 Lim niidae 31, 222 Netocia 211
Ebaeus 281 Hetaerius 109 Limnoxenus 96 Neuraphes 122
Ectinus 236 Heteroceridae 37, 219 Limnius 224, 223 Nicrophorus 120
Elater 234 Heterocerus 220 Limonius 243 Niptus 268
Turinys

Antšeimis. Sprakšiniai. Elateroidea ........... 233 45 šeima. Voravabaliai (apsimetėliai). Plinl

35 šeima. Sprakšiai. Elateridae .................. 233 dae .................................................................. 267
36 šeima. Blusvabaiiai. Throscidae (Trixagi- 46 šeima. Gaubtavabaliai. Bostrychidae .... 269
dae) ............................. 246 47 šeima. Balanvabaliai. Lyctidae .............. 270
37 šeima. Medienvabaliai. Eucnemidae (Me-
lasidae) ........................................................... 247 Antšeimis. Keršvabaliniai. Cleroidea ........... 271
48 šeima. Skydvabaliai. Trogostidae (Oslo
Antšeimis. Minkštavabaliniai. Cantharoidea 248
matidae) .............. .......................................... 271
38 šeima. Sraigvabaliai. Drilidae ............... 249 49 šeima. Keršvabaliai. Cleridae ................ 273
39 šeima. Jonvabaliai. Lampyridae ............. 249 50 šeima. Pievavabaliai. Melyridae ........... 277
40 šeima. Minkštavabaliai. Cantharidae ....... 251 51 šeima. Pūsliavabaliai. Malachiidae ....... 278
41 šeima. Žiedvabaliai. Lycidae ......... 255
Antšeimis. Grąžtvabaliniai. Lymexylorwidca 281
Antšeimis. Kailiavabaliniai. Dermestoidea ... 257
Turinys 52 šeima. Grąžtvabaliai (gręžikai). Lymexy
42 šeima. Sulavabaliai. Nosodendridae ........ 257 lonidae ............................................................. 281
43 šeima. Kailiavabaliai (odėdžiai). Dermes- Fauna of Lithuania. The beetles.Summary 286
Pratarmė .......................................................... 5 13 šeima. Olavabaliai. Leptinidae ............... 112 tidae .................. 257 Фауна Литвы. Жесткокрылые. Резюме......... 289
Vabalų sandaros ypatumai ........................... 6 14 šeima. Kerpvabaliai. Leiodidae (Anisoto-
Bionomija ........................................................ 15 midae) .................................................... 113 Literatūra ........................................................ 292
Antšeimis. Gaubtavabaliniai. Bostrychoidea ... 261
Tyrimų raida Lietuvoje ............................. 17 15 šeima. Maitvabaliai. Silphidae ............... 117 Lietuviškų vardų rodyklė ........................... 296
Faunos kilmė ir formavimasis ...................... 20 16 šeima. Piktvabaliai. Scydmaenidae .......... 121 44 šeima. Skaptukai. Anobiidae ................. 261 Lotyniškų vardų rodyklė ............................ 298
Paplitimas ......................................................... 23 17 šeima. Valtvabaliai. Scaphidiidae .......... 125
Vabalų reikšmė .............................................. 26 18 šeima. Graibvabaliai. Pselaphidae .......... 126
Sistematika ..................................................... 29 19 šeima. Briaunavabaliai. Micropeplidae .... 132
Lentelė vabalų šeimoms apibūdinti ............ 29 20 šeima. Trumpasparniai. Staphylinidae .... 132
Lietuvos vabalų apžvalga ............................. 45 21 šeima. Rausiavabaliai. Colonidae ........... 186
22 šeima. Urvavabaliai. Catopidae ............. 187
1 pobūris. Plėšrieji vabalai. Adephaga ......... 45

Antšeimis. Žyginiai. Caraboidea .................. 45 Antšeimis. Plokštėtaūsiniai. Scarabaeoidea ... 190

1 šeima. Žygiai. Carabidae ........................... 45 23 šeima. Elniavabaliai (einiaragiai). Luca-

2 šeima. Dumbliavabaliai. Haliplidae .......... 72 nidae ................................................................ 190
3 šeima. Dusios. Dytiscidae ....... 75 24 šeima. Smiltvabaliai. Trogidae .............. 193
4 šeima. Sukučiai. Gyrinidae ....................... 87 25 šeima. Plokštėtaūsiai. Scarabaeidae ........ 194

2 pobūris. Gleiviaėdžiai vabalai. Myxophaga 88 Antšeimis. Skiautvabaliniai. Descilloidea ..... 212

26 šeima. Taškavabaliai. Clambidae ........... 212
Antšeimis. Šratvabaliniai. Sphaeroidea ........ 88 27 šeima. Karnavabaliai. Eucinetidae .......... 213
5 šeima. Šratvabaliai. Sphaeriidae ................ 89 28 šeima. Liūnvabaliai. Helodidae (Cypho-
nidae) 214
3 pobūris. įvairiaėdžiai vabalai. Polyphaga ... 89 29 šeima. Skiautvabaliai. Dacsillidae .......... 216

Antšeimis. Kūdravabaliniai. Hydrophiloidea 89 Antšeimis. Kamuolvabaliniai. Byrrhoidea .... 216

6 šeima. Prūdvabaliai. Hydraenidae ............ 89 30 šeima. Kamuolvabaliai. Byrrhidae .......... 216
7 šeima. Dumblavabaliai. Spercheidae ......... 93
8 šeima. Mauravabaliai. Georissidae ............ 93 Antšeimis. Kabliavabaliniai. Dryopoidea ..... 219
9 šeima. Kūdravabaliai. Hydrophilidae ....... 94 31 šeima. Pjūklavabaliai (pjūklaūsiai). Hete-
roceridae ......................................................... 219
Antšeimis. Krypūnėliniai. Histeroidea ......... 100 32 šeima. Kabliavabaliai. Dryopidae (Parni-
10 šeima. Taigvabaliai. Sphaeritidae ............ 100 dae) 220
11 šeima. Krypūnėliai. Histeridae ................ 101 33 šeima. Nendriavabaliai. Elmidae (Limnii-
dae) 222
Antšeimis. Trumpasparniniai. Staphylinoidea 109
Antšeimis. Blizgiavabaliniai. Buprestoidea ... 225
12 šeima. Sporavabaliai (plunksnasparniai)
Ptiliidae (Trichopterygidae) 110 34 šeima. Blizgiavabaliai. Buprestidae ......... 225
 Li234
Lietuvos fauna = Fauna of Lithu­
ania: Vadovas / Redkol.: V. Kontrimavi­
čius (pirm.) ir kt.— V.: Mokslo ir encik­
lopedijų 1-kla, 1988—
[Kn. 4]: Vabalai. [D.] 1 / S. Pileckis, V. Mon-
sevičius.— 1995 .— 304 p.: iliustr.— Santr. angį.,
rus.— Bibliogr.: p. 295—297 (110 pavad.).

Leidinyje pateikiamos visos Lietuvoje aptinkam os vabalų

gentys ir rūšys. Bendrojoje dalyje — būrio charakteristika, va­
balų tyrinėjimo Lietuvoje istorija, faunos pokyčiai. Svarbesnės
rūšys aprašomos detaliau ir beveik visos iliustruojamos spal­
votais piešiniais.

UDK 595.7(035)

Informacinis leidinys
Simonas Pileckis, Vidmantas Monsevičius.
Lietuvos fauna. Vabalai. Pirmoji dalis. Vadovas.
Redaktorė D. Sverdiolienė. Knygos dailininkas ir
meninis redaktorius V. Ajauskas. Techninė redak­
torė E. Volkienė. Korektoriai D. Baliukynienė,
V. Stepšys.

SL 256. 1995 02 10. 25,98 leid. apsk. 1. Tiražas

2000 egz. Užsakymas 1834. Mokslo ir enciklope­
dijų leidykla, Žvaigždžių 23, 2050 Vilnius. Spaus­
dino „Spindulio“ spaustuvė, Gedimino 10, 3000
Kaunas. Kaina sutartinė