Kaunas Rusijos

imperijos sudėtyje
Po 1795 m. ATR (Abiejų tautų respublikos padalijimas) padalijimo Kaunas
atitenka Rusijos imperijos žinion. Po penkerių metų kilęs gaisras sunaikina kone
trečdalį miesto.
1812 m. užklupo karas, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per
Nemuną. Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus.
1798 pasikeičia ir pagrindinė miesto savivalda. 1843 m. įsteigiama Kauno
gubernija, įėjusi į Vilniaus generalgubernatorijos sudėtį ir be pakeitimų gyvavusi
iki 1905 m.
Mieste taip pat lankėsi Rusijos imperatoriai, gyvenę Kauno rotušės
apartamentuose, pertvarkytuose į carų rūmus.
Kauno apskrities archyvo duomenimis Kauno gubernijoje gyveno apie 80 000
žydų, o 19a. pabaigoje iš visų gyventojų žydai sudarė apie 12% viso gyventojų
skaičiaus.
1862 m. nutiestas geležinkelis, siejęs Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji
elektrinė – visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau buvo vienas miesto
augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1915 metų. Tolesnę
Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Iki 1919 metų Kaune šeimininkavo įvairių tautų
ir valdžių (Lietuvos komunistų, pilsudskinės Lenkijos, Vokietijos) atstovai.
• 1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas,
kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus klastingai, Suvalkų sutartį sulaužiusiai Lenkijai,
Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 metais Kaune
susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus.
Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo
pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. 1924 m. pradėjo
kursuoti autobusai, 1928 m. įrengtas miesto vandentiekis. Tačiau šį miesto klestėjimo
laikotarpį nutraukė daugiausia žalos padariusi sovietinė okupacija.
• Po karo Vilniui grąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų
skaičių Lietuvos miestu. Sparčiai imtasi atstatinėti karo nuniokotą miestą, bet dar
sparčiau sovietiniai okupantai ėmėsi griauti. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų
protestų prieš sovietinę valdžią buvo Romo Kalantos susideginimas 1972 m. Kauno
miesto sodelyje priešais Muzikinį teatrą. 1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo
sąjūdžiui, buvo imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų
pavadinimai, atstatyta daugelis nepriklausomybės laikų paminklų. 1991 m. sovietų
kariuomenei pasikėsinus į jaunos Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Kaune prie
Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo
gyvybes. Vėliau, išvedus sovietinę kariuomenę iš Lietuvos, Kaunui atsivėrė
visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės.
Darbų paskirstymas
• Marius – darė skaidres ir padėjo ieškotI informacijos. Aš pabriaukiu ka aš mokytojiai
sakiau kad dariau.
• Justas – ieškojo nuotraukų ir informacijos.
• Irmantas – ieškojo nuotraukų ir informacijos.
• Lukas – ieškojo informacijos ir patarė kaip darytI skaidres.
Ačiū už dėmesį.