Lietuvos pinigai 1795–1918

Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos įvesti Rusijos pinigai rubliai, bet
Abiejų Tautų Respublikos pinigai dar ilgai išliko. 1825
caras Nikolajus I uždraudė Lietuvos žmonėms atsiskaityti senaisiais pinigais.
Lietuva kartu su Rusijos imperija patyrė infliaciją, kuri tęsėsi apie 100 metų.
Pinigų vertė stabilizuota įvedus aukso monetų standartą tik per 1895–1897
pinigų reformą.
1915 pabaigoje Vokietijai okupavus Lietuvą greta rublių pradėjo
cirkuliuoti markės. Jų apyvarta įteisinta 1915 11 11 įsakymu, kuriuo
1 sidabrinis ir popierinis rublis prilygintas pusantros markės. Kai kurias
prekes (pvz., cukrų, kavą, degtinę) galima buvo nusipirkti tik už auksines
monetas. Taip siekta surinkti iš Lietuvos gyventojų auksą ir išgabenti jį į
Vokietiją.
1916 06 26 į apyvartą išleisti Rytų kraštams skirti specialūs (kariniai)
pinigai – ostrubliai. Juos leido Rytų skolinamoji kasa (Darlehnskasse Ost).
Šių pinigų išleidimo tikslai – apsaugoti markę nuo infliacijos ir už
mažaverčius ostrublius supirkti Lietuvos prekes. 1 ostrublis buvo prilygintas
vienam Rusijos rubliui ir dviem Vokietijos markėms. 1918 08 Rytų
skolinamoji kasa pradėjo leisti į apyvartą naujo pavadinimo piniginius
ženklus – ostmarkes. Viena ostmarkė prilygo vienai Vokietijos markei ir
pusei ostrublio. Išleidus ostmarkes apyvartoje cirkuliavo ir ostrubliai.
Ostrubliai ir ostmarkės vadintos bendrais vardais – ostpinigiais, obostais,
ostais. Gyventojai jais nepasitikėjo, priimdavo tik reikalo spiriami. Ostrublius
ir ostmarkes buvo galima iškeisti į Vokietijos markes.

Pinigai Lietuvoje okupacijų metais (1940–1990)

Prasidėjus SSRS okupacijai, 1940 10 25 greta lito įvestas SSRS rublis (jo
viena šimtoji dalis – kapeika). Prieš tai gerokai padidinus prekių kainas buvo
nuvertintos Lietuvos gyventojų santaupos. Litai nebuvo nei išleidžiami į
apyvartą, nei keičiami į rublius, už turimus litus gyventojai, juridiniai
asmenys galėjo pirkti prekes, sumokėti mokesčius. Iki 1941 03 25 sovietiniai
rubliai cirkuliavo kartu su litais santykiu 0,9:1. Litas prilygintas 90 kapeikų
pagal jų aukso turinio santykį, bet ne pagal perkamąją galią. Manoma, kad
tokiu būdu litas buvo nuvertintas tris penkis kartus. 1941 03 25 slaptu
nutarimu uždrausta atsiskaityti litais, vienintele teisėta mokėjimo priemone
tapo sovietinis rublis. Buvo konfiskuoti indėliai, kurių suma didesnė nei
1000 litų. Litų banknotai buvo sudeginti, sidabro monetos išvežtos į Maskvą
ir išlydytos.
Per Vokietijos okupaciją greta rublio cirkuliavo specialiai okupuotoms šalims
išleistos markės – Reicho kredito kasos ženklai. Jos buvo skirtos tik okupuotų
kraštų apyvartai ir negalėjo būti išvežamos į Vokietiją. Nustačius neadekvatų
markės ir rublio santykį (viena markė prilyginta 10 rublių) antrą kartą buvo
nuvertinta Lietuvos gyventojų santaupos, darbo užmokestis, turtas. Okupantai
iš Lietuvos banko pagrobė ir į Vokietiją išgabeno daugiau kaip 30 tonų
monetinio sidabro (jo vertė didesnė kaip 11 mln. litų). 1944 antroje pusėje
SSRS vėl okupavus Lietuvą markės neteko mokėjimo galios (santaupos jomis
panaikintos), cirkuliavo tik SSRS rubliai.

Pirmosios Lietuvos Vyriausybės finansų istorija prasidėjo nuo 30 000 ostmarkių paskolos,

kurią pirmasis Lietuvos finansų ministras Martynas Yčas surinko iš privačių asmenų.

Paskiau Lietuva gavo dvi paskolas iš Vokietijos vyriausybės per Rytų skolinamąją kasą

(Darlehenskasse Ost) (RSK), kuri ir vykdė ostmarkių emisiją Lietuvoje: 10 milijonų markių

pagal 1918 m. lapkričio 26 d. pasirašytą sutartį, ir dar 100 milijonų pagal 1918 m. gruodžio

30 d. sutartį.

Mainais Lietuvos pirmoji Vyriausybė sutiko įteisinti okupacinių ostmarkių apyvartą savo

kontroliuojamoje teritorijoje. Šiais RSK spausdinamais pinigais Lietuvos Vyriausybė gavo

ir iš Vokietijos išsiderėtą paskolą, kuri jai būdavo išmokama dalimis, kas mėnesį. 1919 m.

vasarį ostmarkės buvo paskelbtos „lietuviškais“ pinigais – auksinais.

Auksinas – pereinamasis Lietuvos Respublikos laikinasis popierinis pinigas.

Lietuvos vyriausybė 1919 m. vasario 26 d. auksino pavadinimu įteisino per Pirmąjį

pasaulinį karą Lietuvos teritorijoje kursavusius vokiečių okupacinės valdžios pinigus

ostmarkes. Ostmarkės viena šimtoji dalis pavadinta skatiku.

Auksinas apyvartoje buvo iki 1922 m. spalio 2 d. − lito įvedimo dienos.