Žodynas:

LOJALUS – Teisėtas
Administracinis teritorinis vienetas – oficialiai apibrėžta
valstybės teritorijos dalis,
Etninis - susijęs su kuria nors tauta.
Reformoti – pertvarkyti.
Dekabristai – Rusijos kilmingosios bajorijos (rus.
дворянство) opozicinio judėjimo dalyviai,
Unifikacija - apima objektų projektavimą, gamybą,
kontrolę ir eksploatavimą. Vienodinimas.
Periodika - (gr. periodikos - periodinis; sk. perijodika) - to
paties pavadinimo, iš eilės numeruojamas leidinys,
leidžiamas tam tikrais laiko tarpais
Lietuvos vardas buvo visiškai panaikintas 1940 metais, caro
įsakymu.

Nuo 1801 m. iš Lietuvos gubernijos buvo sukurta Lietuvos

Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijos, kurios egzistavo iki
pat 1843 metų. Šiais metais Vilniaus gubernija buvo
padalyta dar į dvi dalis. Iš vakarų Vilniaus gubernijos buvo
sudaryta Kauno gubernija. O prie likusios Vilniaus
gubernijos prijungtos baltarusiškos apskritys, atskirtos nuo
Gardino ir Minsko gubernijų.

Užnemunė nuo 1837 m. buvo ijungta i Augustavo vaivadija.

Lietuvos guberniją sudarė 19 apskričių.
Taigi, didžioji etninės Lietuvos dalis – Žemaičių
kunigaikštija, Vilniaus ir Trakų vaivadijos – atiteko
Rusijai, Užnemunė (pietinė Žemaičių kunigaikštijos ir
pietvakarinė Trakų vaivadijos dalis – abi kairėje Nemuno
pusėje) - Prūsijai.

1799 m. liepos 26 d. specialiu caro įsaku nuo

1800 m. pradžios Lietuvos gubernijoje buvo įvestas
Rusijoje galiojęs senasis (Julijaus) kalendorius.
Užnemunėje toliau galiojo Grigaliaus kalendorius.

Jekaterinos II sūnus Pavelas I (1796–1801 m.)

buvo nusistatęs prieš motinos vykdytas reformas
ir daug ką darė priešingai negu jo pirmtakė: buvo
pakeisti gubernijų pavadinimai, ribos.

1802 – 1804 metais vyko švietimo reforma.Buvo

refermuojama švietimo sistema. Buvo visuomenės
kontrolė su švietimo pagalba. Aleksandras I buvo liberalių
pažiūrų.

1803 metais buvo sukurta Vilniaus švietimo apygarda. Jai

vadovavo Vilniaus imperatoriškasis universitetas.
Universiteto globėju buvo paskirtas Čartoriškis. mperijoje
buvo įsteigtos 6 švietimo apygardos; viena jų − Vilniaus
švietimo apygarda. Apygardos centru tapo Vilniaus
universitetas. Švietimo sistema keitėsi po 1831 m. sukilimo.
1831 m. panaikinta Vilniaus švietimo apygarda, nes buvo
uždarytas Vilniaus universitetas.

1802 įsteigta Liaudies švietimo ministerija.

1803 Rusijos imperija buvo padalyta į 6 švietimo apygardas
(Tartu, Charkovo, Kazanės, Maskvos, Peterburgo ir
Vilniaus), joms vadovavo universitetai ir globėjai
(kuratoriai). Čartoriskis siekė atkurti LDK

Po Aleksandro I mirties I valdžią atėjo Pavlo I trečias sūnus

Nikalajus I (1825 – 1855). Pagrindinės veiklos kryptis –
policinė valdžios organų ir visuomenės peržiūra. Tam 1826
m. buvo sukurta slaptoji policija su daugeliu šnipu.
Dominavo biurokratija, unifikacija.
„Patvaldybė (vienvaldystė), stačiatikybė, tautuškumas”.

Lietuvoje imta vykdyti politiką, pavadintą „lenkų pradų

naikinimo“ programa. Jos šalininkai įrodinėjo, kad senoji
Lietuva iki Liublino unijos buvo rusų valstybė. Tik Lietuvai
susijungus su Lenkija, čia ėmė plisti lenkybė, kurią reikia
sunaikinti, o kraštą vėl surusinti.

Siekta surusinti Lietuvių valstiečius. Ko nepajėgi

kontruolioti, tą reikia uždrausti..

1853-1856 m. Rusijos karas su Turkija ir jos

sąjungininkėmis Didžiąja Britanija, Prancūzija, Sardinijos
karalyste dėl įtakos Artimuosiuose Rytuose. Ta nulėmė
trchninis ir ekonominis atsilikimas. Norint keisti, pagerinti
Rusijos padėti reikėjo imtis radikalių priemonių.

Po Nikalajaus I mirties, valdžią paėmė jo sūnus Aleksandras

II (1855 -1881).Pirmiausia siekė panaikinti baudžiava.
Tačiau Aleksandras II atsisakč daryti nuolaidas Lietuviams.
Lituanistinis žemaičių bajorų sąjūdis
Žemaičių bajorai buvo ne tokie sulenkėję, jautė istorinį
savo atskirumą, todėl tapo tautinio sąjūdžio pradininkais.

Apsišvietusius žemaičių bajorus telkė žemaičių vyskupai J.

Giedraitis ir M. Valančius.

Istorikas S. Daukantas 1822 m. parašė veikalą „Darbai

senųjų lietuvių ir žemaičių“ – pirmąją Lietuvos istoriją
lietuvių kalba.

S. Stanevičius pripažinimą pelnė pasakėčiomis, jo odė

„Šlovė žemaičių“ reiškė romantines patriotines nuostatas.
Stanevičius garbingoje praeityje matė paskatas lietuviams
susirūpinti pavergtos tėvynės likimu.

D. Poška įrengė pirmąjį žemaičių archeologinių radinių ir

tautodailės muziejų Baublį.

Žemaičių vyskupas M. Valančiaus buvo gabus rašytojas bei

istorikas. Apysaka „Palangos Juzė“ išreiškė lietuvių
tautinius idealus ir aprašė XIX a. antrosios pusės lietuvišką
gyvenimo būdą. „Žemaičių vyskupijos istorija“ – svarbus
žemaičių istorijos veikalas. Jis rėmė istoriko S. Daukanto
veiklą.

Žemaičių lituanistinio sąjūdžio reikšmė

Žemaičių šviesuoliai padėjo kultūrinius pagrindus lietuvių

tautinei savimonei vystytis.

(lenk. szubrawcy – nenaudėliai), liberalių nuostatų Vilniuje

įkurta Lietuvos inteligentų draugija, veikusi 1817-1822 m.
Satyriniu spaudos žodžiu kovojo su visuomenės prietarais ir
ydomis, pasenusiais papročiais. Savo sueigų ceremonialu
šubravcai parodijavo masonų ložes.
Masonai tai buvo liberališka šviesuomenės organizacija,
kuri, gėrėdamasi švietimo ir prancūzų revoliucijos idėjomis,
norėjo pakelti ekonominę ir kultūrinę krašto gerovę.