Šiuo simboliniu vaizdiniu autorius kelia mintis ne tik apie šviesos

ir šešėlio, energijos ir kūniškumo, atminties ir užmaršties, paveldo

ir gyvos kultūros, praeities ir ateities, istorijos ir dabarties,
valstybės ir jos griuvėsių dichotomiją ir sąveiką, bet skatina
susimąstyti apie fragmento galią atstovauti prarastą, ar viso labo
tik neregimą visumą ir žiūrovo galią ją mintyse atkurti.

Menininko sukurti pavaeikslai rodo jo estetinių pažiūrų

palankumą meno archaizavimo nuostatoms, dėmesį
archajiškiausiems etninės kultūros pradams, ypač juostoms bei
senoviškos melodikos ir ritmikos liaudies dainoms.

Akys susiję su akylumu, atsargumu ir dvasingumu.

Žmonių pasaulėjautoje akys skirstomos į geras, švelnias,
malonias, nuoširdžias ir blogas, piktas, žiaurias, nemalonias. Iš
akių sprendžiama ir apie žmogaus gerą ar blogą būdą, aukštą ar
žemą moralę. Jos spinduliuoja gėrį arba blogį.