Rašinys

Kriminaliausia metų naktis

Vasara – džiaugsmo, atostogų, derliaus kupinas metų laikas. Moksleiviai ilsisi nuo
mokyklos rutinos, darbuotojai nuo darbo. Ramybė buvo reikalinga ir man. Deja, truko ji neilgai. Tą
dieną, iš birželio 23 d. į 24 d. – tai yra per Joninių naktį, nutiko kriminalinis įvykis, kuris ilgai išliks
mano atmintyje.
Joninės – Jono Krikštytojo gimimo diena, kupina papročių ir pramogų. Ši diena yra
svarbiausia šventė Jonavoje. Į šį miestą buvo atvykę labai daug žmonių, o svarbiausia priežastis –
mugė. Mugės dalyviai buvo skirstomi į poras. Mano sesuo mašininkė Ona poroje buvo su
statybininku Andriumi. Ji buvo klaipėdietė, o jis šiauliškis, tad gyveno arti. Konkursas susideda iš
trijų užduočių: šokimo per laužą, vainiko meistravimo ir paparčio žiedo ieškojimo. O išvis dalyvavo
10 porų. Pirma užduotis buvo tikra velniava. Onos ir Andriaus pora dalyvavo paskutinė, dėl to kiti
bijojo, kad jie, išanalizavę kitų klaidas, laimės. Todėl viena iš porų , kai jie pradėjo šokti per laužą
įpylė spirito į ugnį. Sesuo liko sveika, bet partnerio kojos buvo apsvilusios, tad jį nuvežė į ligoninę.
Aš mačiau, jog spiritą įpylė viena iš porų ir pasakiau tą organizatoriams, bet manimi nepatikėjo, o
sesuo, dėl to, jog liko viena, buvo diskvalifikuota. Man buvo jos labai gaila, bet nieko negalėjau
padaryti, tad likime stebėti.
Antra užduotis buvo tokia, jog reikėjo sumeistrauti vainiką. Yra tradicija, jog per
Jonines į upę leidžiami vainikai, nuo to, ar vainiką toli nuneš, priklauso, ar greitai mergina ištekės.
Tad vainikas turėjo būti ne tik gražus, bet ir lengvas. Poros pradėjo ieškoti įvairių gėlių, lapų,
stengdamiesi, kad vainikas būtų kuo puošnesnis. Deja, vienas iš vainikų dingo (o jis, mano manymu
buvo pats gražiausias), o jo vietoje pasirodė kuklus, iš beržo lapų. Apkaltino mano sesę,
argumentuodami tuo, jog ji iš pavydo pakeitė vainikus, jai net grasino – jeigu ji negrąžins pavogto,
organizatoriai kreipsis į policiją. Sesuo, žinoma, neprisipažino, tad atvyko policija. Tuo metu, kai
dalyviai atlikdavo trečią užduotį, policija pradėjo tyrimą. Tuo tarpu dalyviai gavo žemėlapius,
žiūrint į juos, turėjo rasti paparčio žiedą. Sakoma, jog jis pražysta kartą per 100 metų, ypatingą naktį
ir ypatingoj vietoj. Bet, kai žemėlapiai gulėjo ant stalo, aš buvau liudininkė to, kai viena pora, ta
pati, kuri trukdė Onai su Andriumi, nupiešė naują žemėlapį, kurio kelio pabaigos išvis nėra. Aš tą
papasakojau kriminalistams, bet mūsų pokalbį pertraukė vienos poros rastas beržynė peilis su
kraujo lašais. Visi pradėjo kaltinti mano sesę, sakydami, jog ji tokiu būdu atkeršijo konkurentams, ir
mane, apkaltindami bendrininkaujant su ja, nes pora, kuri gavo klaidingą žemėlapį, vis dar negrįžo.
Tuo metu policininkai rado dilgėlynėje, netoli tos vietos, kur buvo rastas peilis. Pažiūrėję į
nuotrauką, padarytą prieš mugę, kriminalistai suprato, jog ne aš su seserimi esame kaltos, o pora,
kurią aš įtariau, nes mergina mūvėjo tą žiedą. Rado juos aludėje, jie pabėgo bijodami, jog policija
supras, kad jie sukčiavo. Jie prisipažino, kad įpylė spirito, kai per laužą šoko sesuo su Andriumi,
pakeitė vainiką, o peiliu nupjovė beržo šakas, netyčia sužeisdami pirštą. Juos nuvežė į prokuratūrą,
kur toliau vyko pokalbis su policija. O paklydusią porą rado dilgėlynėje. Va toks paradoksas nutiko
mugėje.
Joninių naktis turėjo būti trumpiausia metų naktis, bet, man rodos, ji truko visą
amžinybę. Tai buvo tuo pačiu metu trumpiausia ir ilgiausia naktis mano gyvenime.