RUPERT ISAACSON

IRG
BERNIUKAS

IRG BERNIUKAS

RUPERT

ISAACSON

IRG BERNIUKAS

Is angl kalbos vert Laimut Gylien

____ i AURE
____
US

VE RS US

UDK 821.1 ll(73)-94

Is-01

ISBN 978-9933-34-309-7

Versta is:
Rupert Isaacson. TheHorse Boy
A Fathers Quest to Heal His Son

Copyright 2009 by Rupert Isaacson

Laimut Gylien, vertimas lietuvi
kalb, 2011
Versus aureus leidykla, 2011

Savo snui
ir Kristinai u begalinjos drs
M

Prologas
Upakalini koj kanopoms klimpstant purv, arklys i pas
kutinij stengiasi pasiekti perj. A palinkstu priek, kad
sitempusiai arklio nugarai bt lengviau, kartu stengdamasis
nespausti savo berniuko, sdinio balne prieais mane. Neiriu
apaioje plytini svaiginani bedugn. Arklys netiktai slys
teli, ir a isigstu. Laim, nieko bloga neatsitinka, ir tai mes
jau stovime kaln perjoje.
- Valio, tti! - Penkiametis mano snus Rovenas juokdama
sis atsigria ir vos nepakteli man skaudani nuausi lp.
Pasuku veid al. Vir ms plaukia debesys ir alto oro srovs.
Upakalyje, toli apaioje, plyti beribiai Sibiro mikai, o priekyje
laukin kaln tundra.
- Sniegas! aukia Rovenas rodydamas plat balt ruo, vis
dar dengiant auktesnes virnes, kur, beprotikai kranksdami,
sklando vjyje pora krankli. - Lipkim nuo arklio! Lipkim! No
riu paaisti su sniegu! - prao jis.
Kaip kiekvienas normalus vaikas. Beveik.
Arklys, kur Rovenas pavadino ydre, nuleidia galv ir itie
sia kakl. Prieais mus kyla didel i akmen sukrauta pirami
d - nusta gyvuli kaukoli, su daugybe vjyje plevenani yd

I RG BERNI UKAS

ros spalvos mantr ir sunkiais akmenimis prispaust popieriaus

juost, kuriose kirilica iraytos maldos.
Kakur ioje kaln platybje gyvena amanas ir iaurs el
nius auginantys mons. Kad aptikiau jo pdsakus, man pri
reik puss met. Ar jis igydys mano sn? Ar jis bent ino,
kaip tai daryti?

P I RMA

DALI S

Septynmetis vaikas
2004 MET BALAND mano snui Rovenui buvo diagno
zuotas autizmas. Kai tai suinojau, jauiausi taip, lyg bt kas
smogs veid beisbolo lazda. Jauiau skausm ir gd - keist
ir sunkiai suprantam gd - tarsi a pats perdaviau blogus ge
nus ir pasmerkiau vaik gyvenimui atskirtyje. Atrod, neliko
nieko kito, kaip su siaubu stebti jo prasidjusi kelion kitur,
ten, kur nuo mans j skirs stora stiklo siena, man permatoma
tik svajonse.
A privaljau rasti kit keli - keli jo pasaul, jo prot. Ir
a j radau! Padedant kumelei Betsei.
Bet pradkime visk nuo pradi.
2001 MET GRUODIO 27 DIENA. Pasaulis dar nebuvo
atsigavs nuo smgio, patirto susprogdinus du Niujorko bok
tus - dvynius. T dien a drauge su savo aukta, juodaake ir juo
daplauke mona Kristina - nia jau atunt mnes - draug
namuose griau arbat. Staiga, tarsi kokiame filme, ji iblyko ir
pakilo nuo sofos.
O, Dieve! - kteljo velgdama per didel pilv sau po kojo
mis. Ant parketo plytjo didelis tirto skaidraus skysio klanas.

I RG BERNI UKAS

- O, Jzau! - suukau ir skubiai griebiau telefon.

Netrukus lydimi garso ir viesos signal lapiu greitkeliu mes
dmme ralio greiiu ligonin, kur i primimo kambario tuoj
pat patekome skubios pagalbos skyri. Kristina klyk, nes jau
buvo prasidj srmiai - su tokiais trumpais pertrkiais, kad
atrod, jog keniantis agonijos draskomas jos knas neitvers.
Gimdos kaklelis neatsivr tiek, kiek reikjo, be to, Rovenas gim
doje buvo sitaiss kojomis priek. Kit savait buvo planuota j
apgrti. Dabar tam nebra laiko, pasak gydytojas, Kristin
veant operacin. Paskui atsigr mane ir paklaus: Ar no
rsite stebti?
Taip suduo ms svajon pagimdyti vaik natraliai. Nieka
da negalvojome, kad jam ateiti pasaul reiks gydytoj siki
imo ir kad tas sikiimas bus gana radikalus. Kad a pats - nuo
vaikysts negaljs irti krauj - matysiu, kaip gydytojas per
pjauna Kristinai pilvo sien, pastumia vidurius on ir itraukia
pamlus ir neprastai didel naujagim. T akimirk galvojau tik
viena: Dieve, duok, kad jis bt sveikas.
Kristina dar buvo neatsigavusi po anestezijos, j priirjo
gydytojai, o a likau vienas su Rovenu (jis svr beveik 3500 gra
m, nors gim atuoni mnesi). Palinks ties juo, suvystytu
rankluosius ir paguldytu ant nugaros plastikiniame lopyje,
grojausi pusiau atmerktomis mlynomis mane velgianiomis
akimis ir mano smili apsikabinusiu deins rankos delniuku.
Laikrodis ant sienos rod kelet minui po vidurnakio.
Tada suvokiau, kad Rovenas pasaul atjo prajus tiksliai
septyneriems metams nuo tos dienos, kai mudu su Kristina susi
tikome pirm kart ir beveik - kaip paaikjo apskaiiavus laiko
I 12 I

Septynmetis vaikas

skirtum skirtingose ems juostose - t pai valand, kai mes

pirm kart pasikalbjome.
Keista, kad tai vyko, nes kai sutikau j pirm kart, ji apskritai
nenorjo su manimi kalbtis. O, Dieve, dar vienas hipis, pa
galvojo ji ir nusisuko. Tai atsitiko piet Indijoje, Misorio mieste.
Buvau ia atvyks rayti pagal sutart to regiono turist vadov, o
ji atliko psichologinius tyrimus filosofijos daktaro laipsniui gaud.
Neiojau ilgus, beveik iki puss nugaros, plaukus ir keliavau po
drgnusVakarGat atogrmikus, bendravausu iosevietovse
gyvenaniomis gentimis, o ji organizavo ind mergin apklausas,
aikindamasi, kaip jos vertina tradicij, kai vyr merginai irenka
tvai, ir kaip jos tada elgiasi - atsisako to, k sveikas protas mano
esant neteisinga, ar paklsta sistemai, kurioje monos turi taikstytis
su kiekviena vyro ugaida. Vliau, kai susipainome, paaikjo, kad
ji uaugo Kalifornijos priemiestyje. A buvau britas, gims Piet
Afrikoje gyvenaniai porai ir augs tai Londono centre, tai toli nuo
sostins sikrusioje fermoje, kur daug laiko leidau prajodindamas
arklius. Taigi aplinka, i kurios buvome kil, labai skyrsi.
Nors pirm kart pamaiau j isitiesusi papldimio kdje
alia viebuio Southern Star baseino - ilgakoj, saulje degu
si ir glebi (tokias sivaizdavau Kan papldimyje besiilsinias
mad demonstruotojas), su keistai spindiniomis juodomis aki
mis - pajutau vidin savo bals (beje, tuo metu kakur emiau
diafragmos jauiau beveik intuityvi trauk) labai aikiai sakant:
Tai tavo mona.
Ne, pamaniau a; negali bti. Ir okau vanden.
Bet man ikilus paviri, balsas vl pasak: Tai tavo mona.
Eik ir ukalbinkj. Dabar.

I RG BERNI UKAS

Deja, prajo dar visa para, kol ji teiksi man itarti pirmuo
sius odius. Bti tame mieste man buvo likusi tik viena diena
(buvau davs garbs od, kad kit dien ivaiuosiu toliau rinkti
mediagos savo knygai). Neviltis skatino skubti, ir man pavyko
praleisti su ja vakar. Impulsyviai atskleidiau jai tai, k buvo
saks vidinis balsas. Buvau pasiruos paiam blogiausiam, kai
igirdau j sakant: Js iprotjote. Taigi pirmieji jos man pasa
kyti odiai buvo tokie, koki ir tikjausi.
Bet tuoj pat pridr kai k netikta: Nors... ko gero, ir a
pati iprotjusi. Tikrai taip, - pasak ji, - jums vertt mans
pasisaugoti.
Jos istorija pasirod esanti ne tokia jau paprasta. Prie metus
buvo palikusi savo vyr dl kito vyrikio ir dabar lauk, kol is
paliks savo mon. Bet jis t reikal vilkino. Esu pasimetusi, neslp ji, - turiu tai prisipainti. A nesu laisva.
T akimirk jauiausi kaip bulius, kuriam prie akis mojuoja
ma raudonu skuduru.
Ilgai su ja kalbjau, ir pagaliau ji sutiko vaiuoti (su keliomis
draugmis) kit didmiest - ten man nemokamai buvo paskirti
apartamentai pramatniame viebutyje, kur visi galjome nak
voti. Nuo tos dienos - nors i pradi ji prieinosi - mes leido
ms septynerius metus trukusi nuotyki kelion; bastms po
labiausiai nutolusius Indijos rajonus, paskui gyvenome Londone
(ji metams buvo atidjusi savo darbus filosofijos daktaro laips
niui gauti ir gyveno su manimi), vliau ivykome Piet Afrik,
kur pagal sutart rinkau mediag kitam turist vadovui. Ga
liausiai, kai jai reikjo grti Jungtines Valstijas baigti daktaro
disertacijos, atvykome Berkl Kalifornijoje. ia susituokme,

Septynmetis vaikas

ir a, turist vadovus ras ir dl to gyventi bet kur prats mo

gus, tapau idealiu mokslininks vyru. I pradi ivaiavau su ja
Kolorad, kur ji, apgynusi daktaro disertacij, vykd mokslinius
tyrimus, vliau Teksas, nes ji pradjo dirbti Teksaso universite
te Ostine. ia, kariu alsuojaniame ir cikad garsais svaiginan
iame kratovaizdyje su gausybe uol ir piev, a pirm kart
nuo savo vaikysts - kuri, galima sakyti, prabgo man sdint bal
ne - galjau gyvendinti svajon turti arkli. Nors nuo to laiko,
kai mane dar gana ma tvai rasdavo be galo laiming protets
arkli ganykloje, - ten galjau kiek panorjs kalbinti iuos di
delius gyvulius, - buvo praj daug met, a vis dar beprotikai
myljau arklius. Beveik kaip profesionalas mokjau arklius pra
tinti prie kaman, prajodinti ir, inoma, jodinti.
Kartais iJungtini Valstij vykdavau Afrik tirti keist savo
eimos ryi, per santuok, su paskutiniais PietAfrikos medio
tojais rinkjais, Kalahario bumnais - raiau knyg apie be galo
domius j gydymo bdus naudojant trans bei pastangas atgauti
mediokls plotus, kurie buvo i j atimti steigiant nacionalinius
parkus ir deimant kasyklas. Kaip tik tuo metu, kai ijo mano
knyga, Kristina pasak, jog laukiasi.
Nusprendme kdik pavadinti Rovenu*, nes visose senosiose
brit liaudies pasakose is medis tapatinamas su baltja magija.
mons sakydavo, kad jei neiosiesi kienje ermuknio akel,
tave aplenks piktosios laums. I anksto irinkome ir antr var
d - Bes, taip pagerbdami netradicinmis priemonmis gydant
bumn, su kuriuo buvau artimai susidraugavs. Lauktas ste
buklas vyko 2001 met Kald ketvirtj dien, tuoj po vidur* Rowan (ang.) ermuknis (ia ir toliau vertjospastabos).

I RG BERNI UKAS

nakio. Tada - aprengtas alsvais ligonins drabuiais ir duo ke

puraite - a pirm kart pamaiau vaisi, gimus i mano meils
merginai, kuri sutikau prie baseino Indijoje prie septynerius
metus.
- Lygiai septyneri metai nuo tos dienos, - sunabdjau gar
siai. - Sveikas atjs pasaul, mlynaki Rovenai Bes Isaksonai. Nagi, koki nuotyki esi mums paruos?
PARSIVEME SN NAMO labai alt dien (Teksaso apy
linkse tai retai pasitaiko). Nuo tada kdikiu turjome rpintis
patys, jau be slaugi - aisming ir labai rpesting, kurios
motinikai mus globojo ligoninje, pagalbos. Kaip ir dauguma
jaun tv, apie kdiki prieir nieko neinojome. Atrod
netiktina, kad i nepaprasta mums dovanota maa btyb yra
ms snus. Kai pasiguldydavome j savo lov, baiminoms,
kad versdamiesi jo nenuspaustume, o kai jis miegodavo savo lo
velje, kas deimt minui tikrindavome, ar dar kvpuoja. Ne
rimavome, ar jam pakanka maisto. Nors pagrindo tam nebuvo:
jis beveik nepaleisdavo i burnos motinos krties spenelio. Net
miegodamas.
Kaip dauguma naujagimi, Rovenas daugiausia miegodavo,
kai prabusdavo, bdavo tai meilus, tai neramus. Kaip koks sumo
imtynininkas kultino motinai krt, o prisivalgs vl miegodavo.
Jis verk nedaug. Negaljome atsistebti tuo, kad taip lengva bti
tvais. Neturjome, dl ko skstis.
Netgi tada, kai pasibaigus trumpoms motinysts atostogoms
Kristina gro darb, nemanme, kad mums bus sunku susi
tvarkyti. Paimdavau i aldytuvo vien ar du buteliukus motinos
I 16 I

Septynmetis vaikas

pieno, pasodindavau Roven neyn ir eidavau kaimyno dar

in, kur apvaliame aptvare dresavau jaun arkl. Neynje sdin
tis Rovenas seildavosi ir krizendavo, kartais atpildamas maist
tiesiai man ant krtins. Tada pasakiau sau, kad neversiu Roveno
tapti jojiku. Bet, inoma, melavau pats sau, nes jau tada sivaiz
davau, kaip mokysiu j jodinti, dar ma sodinsiu prieais save
baln. Savo ruotu Kristina, jau daug met budiste, svajojo apie
tai, kaip su protingu, dvasingu ir ne pagal metus subrendusiu
snumi diskutuos dvasinmis ir filosofinmis temomis. Kaip ir
visi jauni tvai svajodami apie ateit ir j prognozuodami, visur
matme savo vaik ir i jo labai daug tikjoms.
Rovenas anksti m vaikioti, o pirmuosius odius itar ne
sulauks n met. Buvome laimingi. Tai primme kaip patvirti
nim, kad jis ne pagal ami isivysts, kad paveldjo nepaprast,
kaip mes sivaizdavome, ms intelekt. Mes tuo didiavoms.
Mus iek tiek pykd tik tai, kad jo pirmieji itarti odiai buvo ne
mama ir ne tt, bet Thotnas the TankEngine garveiuk var
dai. Hen-riis!atsigrs mane su aisliniu garveiuku, kur
gamintojai tikrai buvo pakriktij Henriu, rankoje sakydavo jis
su keista stipria energija. Hen-riis!
Rovenas domiai aisdavo su savo mainytmis ir aisliniais
gyvnliais - atsiguls ant svetains grind valand valandas ri
kiuodavo juos pagal dyd arba spalv - beje, nepaprastai tiksliai.
Mes plojome jam u groio pojt, u ankstyv ir i pairos
instinktyv formos suvokim, fantazavome, kad jis bus meni
ninkas, kaip ir mano motina, arba architektas, kaip mano tvas.
Kai jis valand valandas, kaip ir anksiau, nepaleisdamas krties,
m atlikti keistus jogos judesius, tiksliau sakant, kai staiga ka

I RG BERNI UKAS

kaip nenatraliai nusisukdavo nuo spenelio ir lepteldavo ant

grind, vos nenupldamas Kristinai krties, mes tarsi iminiai,
linksdami galvas, sakydavome, kad ms snus paveldjo ra
ytojo arba tyrintojo bd. Kai jis pradjo vapalioti dialog i
Thomas the Tank Engine kompiuterinius film fragmentus, mes
vl labai diaugms, nes manme, kad jis anksti ims kalbti.
Kai Rovenas sulauk pusantr met, Kristinai - ji buvo psi
cholog ir turjo ini apie vaiko raid kai kas m kelti neri
m. Rovenas niekada niek nerod pirtuku. Be to, skurdus jo
odynas nesipild naujais odiais jis ir toliau tenkinosi matyt
vaikik filmuk dialog nuotrup atkartojimu (autizmo eks
pertai simptom vadina echolalija). Jis niekada nenedavo savo
aisl parodyti monms, kaip tai daro dauguma ma vaik.
Paauktas vardu neatsigrdavo.
Manydami, kad jis ltai mokosi kalbti, pasitarme su vals
tijos tarnybomis, besirpinaniomis kdiki raida, ir papra
me, - juk buvome rpestingi tvai, - kad pas mus kas savait
atvykt kalbos terapeutas. Rovenas j ignoravo, vis dlto po m
nesio ar dviej, laikydamas savo Toy Story ll rankutje, jis jau
mokjo pasakyti: Tai Vudis. Be to, imoko pasakyti Toy Story,
kai usinordavo (gal kokius atuonis imtus kart per dien)
prakeikt daikt matyti. Vaikas galjo pasakyti fraz: Tai dramb
lys, kai pamatydavo aislin drambliuk arba tikr drambl tele
vizijos ekrane. Bet nesugebjo pasakyti mama, tt, a noriu
valgyti, ar galiu tai paimti, taip ir net maamei vaik taip
mgstamo ne.
Ko nors usigeids imdavo alia esant mog u rankos ir
vesdavosi prie aldytuvo, kai nordavo valgyti (valg tik tai, k
I

18

Septynmetis vaikas

reikia smarkiai kramtyti, pavyzdiui, rkyt kump, obuolius),

arba prie vaizdo film grotuvo, kai nordavo irti Toy Story
arba kok nors dokumentin film apie gyvnus. Jei paleisdavome ne t film, imdavo spiegti ir liaudavosi tada, kai gaudavo
tai, ko norjo.
Ir mano, ir Kristinos tvai gyveno u tkstani kilometr.
- Js per daug jam nuolaidiaujate, - sakydavo jo moiuts,
kai kartais atvykdavo ms aplankyti ir matydavo, kad snus
visikai mus ignoruoja. - Leidiate jam daryti, k nori. Negi ne
galite bti grietesni?
- Neinau, sakydavo nerimo apimta Kristina. - Neinau.
Paskui prasidjo nirio priepuoliai. Ne tokie kaip kit vaik,
kai jie tokiu bdu nori pasakyti: Esu sutriks, nes neinau, ko
noriu, negaliu gauti, ko noriu. Visa tai mums jau buvo praeity.
Dabar susierzinimo ir nirio priepuoliai buvo kitokie: demoni
ki, vos ne beprotiki, jie itikdavo staiga, be jokios prieasties.
Vien akimirk Roven galjai matyti laiming rikiuojant savo
aisliukus arba aidiant su sodo arna (aidimas su ja taip pat
buvo vienas jo prast pasikartojani veiksm), arba sndu
riuojant, o kit jau klykiant, tuo pat metu ir nirus, ir tariamai
keniant. Kartais valand valandas. Kodl?
Kakas turjo bti ne taip, taiau mums niekada neatjo gal
v mintis, kad tai autizmas. Jis nebuvo nuo ms nutols emo
cikai. Neveng aki kontakto, danai prieidavo itiess ranku
tes, kad j apkabintume. Draugai band mus raminti sakydami:
Ir a pradjau kalbti vlai, kai sujo ketveri, Vaikai, kurie
ateina pasaul adikus cezario pjv, danai vystosi liau arba
Pabandykite kalbos terapij. Bet mesjau buvome j iband, ir

I RG BERNI UKAS

jokios paangos. Buvome imgin ir darbo terapij. J Rovenas

taip pat ignoravo. Jis pyko ir rk, kai bdavo veriamas sdti su
specialistu, kuris su juo dirbo. Po usimim vl rikiuodavo ais
linius gyvnlius, mainles, spiegdamas reikalaudavo Toy Story!
ir daugyb kart sakydavo: Tai dramblys!, bet nieko daugiau.
Vliau net ir i fraz vis reiau girddavome. Vis daniau ma
tydavome j velgiant erdv ir tylint. Jis tyldavo vis ilgiau ir
paskui staiga susierzindavo, ir tie susierzinimo priepuoliai tapo
kurtinaniu ir emocikai alinaniu pragaru. Ms berniukas,
ms nuostabusis vaikas, vis labiau tolo nuo ms, ir mes nei
nojome, k daryti.
Tol, kol vien vakar, kai Rovenui buvo pustrei met,
Kristina prijo prie kompiuterio, paiekos laukelyje surinko
fraz autizmas, pirmieji simptomai ir panariusi internete
aptiko vieno gerai inomo universiteto profesoriaus ivardytus
poymius, kuriems esant galima tarti, kad vaikas serga autizmu. tai jie:
nerodo savo aisl tvams ir kitiems suaugusiems monms;
nerodo gest (neturi poreikio rodyti smiliumi k nors,
negriebia, nemojuoja);
nesidalija spontanikai su kitais tuo, kas jam domu, kas
teikia diaugsm;
atlieka prastus pasikartojanius veiksmus su daiktais;
vengia aki kontakto;
nereaguoja savo vard;
neprasta prozodija (kalbos intonacija ir gars trukm);
atlieka neprastus kno judesius ar pozas;
I 20

Septynmetis vaikas

praranda gdius, taip pat ir kalbjimo, kuriuos buvo gijs;

veblena, uuot kalbjs;
sukakus dvejiems metams, savarankikai nesako vieno ar
dviej odi frazi (turimas omenyje ne kieno nors pasa
kyt odi kartojimas).
Ms Rovenas aki kontakto neveng. Bet visus kitus i i po
ymi mes jau buvome pastebj.

Pragaro link
TAIGI MES AUGINOME SPECIALIJ poreiki vaik.
Buvome viena i tokius vaikus auginani eim.
Kristina jautsi pervargusi. Bdama psichologijos profesor,
ji puikiai nard internete pateikiamos informacijos labirintuo
se (i informacija buvo ir tebra pagrindinis autizmu sergan
ius vaikus turini tv ini altinis), bet informacija danai
buvo prietaringa ir mums teko - tarsi kuriant sudting mo
zaik - sudlioti reikalingas inias, kad Rovenui bt oficialiai
nustatyta diagnoz ir jis gyt teis - nors ir menkas - valstybs
paalpas. Gausyb taisykli, kuri turjome laikytis tvarkydami
reikal, pavert ms gyvenim komaru. Mums reikjo gauti
dviej vaik psicholog nepriklausomus vertinimus, paskui ne
urologo ivad ir dar vien - jau ketvirt - ms rajono vietimo
skyriaus specialaus ugdymo koordinatoriaus vertinim. T vis
vertinim ilaidas turjo atlyginti draudimas, o bendrov - kaip
Kristina isiaikino jau po pirmojo preliminaraus telefono skam
buio sumokti kiekvien sum, kuri mes ileisime tuos for
malumus tvarkydami. Bet juk draudimo bendrov turt deng
ti bet kurios terapijos priemons ilaidas. Deja, tai privaljome
daryti mes patys. Kaip ir nusprsti, kokias konkreiai terapijos
I

22

''Pragaro link

priemones taikyti. Internete apie autizm pateikiama informaci

ja prietaringa. Atrod, - bent jau i skelbiam duomen, - kad
veiksmingiausia terapijos priemon yra taikomoji elgesio analiz,
paremta, galima sakyti, Pavlovo mokslu, kai uduot atlikusiam
vaikui atlyginama duodant leidim daryti tai, kas jam domu, o
neatlikusiam uduoties tokio leidimo neduodama. Uduotis pa
prastai bna tokia: pakartoti terapeuto itartas bendrauti reika
lingas frazes. Pavyzdiui: Kaip jums sekasi? Man sekasi gerai,
Ai vardu...
- Atrodo, tai i tikrj turt padti, - kart pasak Kristina
irdama mane keistu, tarsi iektiek pamiusio mogaus vilgs
niu, kuris bdingas per ilgai sdintiems prie kompiuterio. - Bet
vaikas iuo metodu turt bti mokomas nam aplinkoje po ke
turiasdeimt valand per savait, vadovaujant visu etatu dirban
iam terapeutui, kuris nustatyt dienos tvarkarat, nuo kurio
nevalia nukrypti net tada, kai terapeuto alia nra. Tai mums
atsieit apie penkiasdeimt tkstani doleri per metus.
- Penkiasdeimt tkstani? - pasitikslinau. - I kur galtu
me tiek gauti?
- A jau isiuniau elektroninius laikus special universite
to skyri, kalbjo Kristina lidnu balsu. Kit savait viskas
gali bti sutvarkyta - tada galt ateiti specialistas ir pradti tai
komosios elgesio analizs terapij.
- Bet kur gausime pinig?
- Mes j gausime. Ru, ar inai, kas mane labiausiai siutina.
Visur raoma, kad kuo anksiau bus pradta i terapija, tuo di
desn tikimyb, kad vaikas visikai pasveiks. Mes praradome vi
sus metus manydami, kad sutrikusi tik kalba...

I RG BERNI UKAS

- Visikai pasveiks? Argi tai manoma?

- Taip skelbia taikomosios elgesio analizs terapijos ali
ninkai.
- Bet juk tai susij su smegen pakitimais. Turiu galvoje tai,
kad... kad Rovenas yra protikai atsiliks. Autizmas neigydomas.
T akimirk prisiminiau autizmu serganius vaikus, kuriuos
painojau vaikystje, kai gyvenau Londone. Vienu metu buvau
trumpam isistas Waldorfo mokykl, kurioje normals vai
kai moksi kartu su protin ar fizin negali turiniais vaikais. Iki
iol prisimenu du berniukus. Vienas j Simonas puldavo smaugti
kitus vaikus, j atitraukti bdavo manoma tik panaudojus fizin
jg. Tada stovdavo, mojuodamas rankomis, ir klykdavo. Kartjis
sukl mokykloje gaisr. Kitas berniukas, vardu Robertas, daugy
bs mokini akivaizdoje mokyklos koridoriuje isitraukdavo savo
pimpal ir masturbuodamasis visu balsu rkdavo: Kakarieku!
Ar galt taip elgtis Rovenas? irjau j, sdint virtuvje
ant grind, gra vaik tamsiai mlynomis akimis su aliais vi
diniais raineli kratais, garbanotais katoniniais plaukais, gra
aus kno sudjimo ir maloni veido bruo. Jis tamp u u
pakalini koj kat, ir - keista - i pakent visk, k jis dar jai.
Kaip ir draug uo ir kiti naminiai gyvnliai. Atrod, kad jis
beprotikai myljo gyvnus, o ie j. A taip pat myliu gyvnus,
ypa arklius, bet ne taip kaip jis. Regjos, tarp jo ir gyvn yra
kakoks ypatingas ryys.
- inoma, jie gali pagyti, - kalbjo Kristina. - Jeigu tik pra
dedi su jais dirbti gana anksti. Tie unsnukiai i Vaik ugdymo
skyriaus, kurie privalo ugdyti autizmu serganius vaikus, turjo
tai inoti. iandien jiems paskambinau, ir jie prisipaino! Pasak,
i

24 !

Tragaro link

kad tar autizm, bet nenorjo klijuoti etikets. Klijuoti etike

ts! Cha, cha. Regis, jie nenorjo rekomenduoti daugiau paslau
g. Per juos mes praradome beveik metus!
- O k manai apie pediatr? Jis juk taip pat turjo matyti?
- Bet nemat. Atrodo, esame palikti vieni.
Taip ir buvo. Roveno bkl sunkjo, mes vos pajgme usi
dirbti pragyvenimui. A nebejodinjau. Smoningai laikiau Roven kuo toliau nuo arkli, nes jis atrod neprognozuojamas.
Mes jau nebesvajojome, kad Rovenas dalysis su mumis domiu
savo gyvenimu. Ms gyvenimas pasidar sunkus ir nykus. Ve
iojome vaik nuo vieno terapeuto ar vaiko raidos bkls vertin
tojo pas kit, derjoms su draudimo bendrovmis, konsultavoms su neurologais. Bet vaiko bkl negerjo, priepuoliai darsi
vis stipresni ir sunkiau paaikinami. Kartais jie itikdavo gatvje.
Syk, priepuolio itiktas, jis spieg taip garsiai, kad nustelb gr
imo kj skleidiam triukm gatvje. Jais dirb mons met
prietaisus al ir isigand irjo, kaip Rovenas - kuriam i
burnyts sklido ne maiau decibel kaip i kokios nors mai
nos - metsi ant ems (tarsi bt epileptikas) ir m taip stipriai
dauyti galv beton, kad buvome priversti j tramdyti.
Kartais per nirio priepuolius jis imdavo vemti, kaip tas vai
kas, kur matome filme Egzorcistas. Vieni mons silydavo
kviesti greitj pagalb, kiti nepatenkinti niurndavo, kad lei
diame vaikui taip baisiai aiktytis prekybos centre ar gatvje, dar
kiti tiesiog gdindavo mus. Jei neitvrs atsikirsdavau: Jis serga
autizmu. Na, ar dabar bent atsipraysite mans, buvo menka pa
guoda matyti, kaip jie traukiasi atgal pasijut kalti ir susigd.
Dl nuolatins emocins tampos ir mus apmusio visiko be

I RG BERNI UKAS

jgikumo pradjo griti ms tarpusavio santykiai, inoma, ir

lytiniai. Dienai baigiantis jausdavoms visikai isek. Mus taip
stipriai siejusiai meilei atjo sunkus metas.
Aktyviai narydami internete suinojome ir tai, kad tuos stip
rius ir keistus priepuolius gali lemti neurologins prieastys - be
veik neabejotina, jog Roveno nerv sistema yra hiperaktyvi, to
dl atsiranda sensorins perkrovos. Dl neadekvaios reakcijos
sensorinius dirgiklius vjo gsis, kuris palieia Rovenui skruost,
jo gali bti suprastas tarsi veidel lyteljusi liepsnosvaidio ugnis,
o vytini lemp viesos parduotuvje ar dienos centre - kaip
milijon kart per sekund ispinduliuojami viesos blyksniai.
drabuli ar patalyns lietimsi prie kno vaikas gali reaguoti
taip, tarsi tai bt j slegiantys vino laktai ar deginanti napalmo
liepsna. inoma, mes nepajgme jo paguosti tais momentais,
kai jo smegenis ir kn apimdavo nirio priepuoliai. Bet tai pa
djo mums iek tiek geriau suprasti, koks tai sutrikimas. Sui
nojome, kad tai patiria milijonai kit tv per pastaruosius
penkiolika met isivysiusiose alyse autizmu sergani vaik
padaugjo beveik 1000 procent. Kodl?
Dauguma j yra tokie kaip Rovenas, t. y. turi autizmo po
ymi, bet bendrai pamus nevisikai atitinka klasikinio autiz
mo model. J diagnoz: nepatikslintas mirus raiios sutrikimas.
Vis daugiau mokslinink mano, kad tam turi takos ir genai,
ir aplinka. Pavyzdiui, gali bti, kad genetikai jautraus vaiko
organizmas buvo nuolat veikiamas toksik sunkij metal,
ypa gyvsidabrio, kuriuo apsinuodijus atsiranda labai panas
autizmo simptomai. Bet niekas nra dl to garantuotas. Kaip yra
saks - velniai, kaip bdinga britams, pabrdamas - Jungtinje
I

26

'Pragaro link

Karalystje dirbantis pagrindinis autizmo tyrintojas (ir garsiojo

Borato pusbrolis) Simonas Baron-Cohenas, tai ta autizmo sri
ties dalis, apie kuri inome maiausiai.
Nepatikslintas mirus raidos sutrikimas. Skamba gana moks
likai. Paprasiau sakant, tai i tikrj panau autizm, bet ne
visai taspats, todl mumsper maaipastama.
Kadangi viena prieasi, kaip manoma, yra biologins pri
gimties, autizmu serganiuosius reikt gydyti biologinmis prie
monmis. Vienas i silom biologini metod yra chelatinimas,
kai gydymui naudojama chemin mediaga, galinti toksinus su
riti kompleksinius junginius, kurie i organizmo pasialina su
adiekomis. Mes neinojome io metodo. Keistas sutapimas, bet
Kristina kelerius metus buvo gydyta btent chelatinimu (nuo
gana retos vadinamosios Wilsono ligos, kuria susirgo bdama
trisdeimties). Sergani ia liga moni organizmas nesugeba
perdirbti vario. Jeigu nebt vartojusi cinko kelet kart per die
n (varis sveikauja su cinku ir sudaro i organizmo pasialinant
kompleksin jungin), galiausiai Kristina bt mirusi nuo kepe
n cirozs.
Taigi prasidjo dani ir brangiai mums atsij vizitai pas spe
cialistus. Jie atliko chelatinimo procedras, per kurias Rovenas
taip garsiai rkdavo, jog bijodavome, kad nuo jo klyksmo nei
byrt lang stiklai.
Po to prasidjo gydymas antivirusiniais vaistais. Tyrimai leido
manyti, kad dalies vaik, kuriems buvo diagnozuotas nepatiks
lintas mirus raidos sutrikimas, nerv sistema yra aktyviai vei
kiama virus (juos, kaip manoma, gali suaktyvinti ir skiepai),
sukeliani nerv sistemos audini udegimus, kuriuos neva
I

27

I RG BERNI UKAS

galt slopinti antivirusiniai vaistai, pavyzdiui, Valtrex, pla

iai naudojami pslelinei gydyti ir galintys padti neurologinei
informacijai pasiekti smegenis. Kai kurie tvai buvo prane apie
stebukling j poveik.
Ityrme Roveno DNR ir suinojome, kad jis neturi geno,
gaminanio ferment glutation, padedant organizmui metabo
lizuoti toksinus. Nuo tada buvome priversti ne tik kasdien duoti
jam miltelius sutrinto Valtrex, kas ryt ir vakar tepti od
bjauriu supuvusiu kiauiniu dvokianiu chelatinim inicijuojan
iu tepalu, kuriam vaikas i vis jg prieinosi, bet dar ir sugir
dyti porcij glutationo. O kur dar daugyb kit maisto papild,
nes chelatinimas skatina ne tik blogj, bet ir gerj mediag
pasialinim i organizmo. Dabar mes buvome viena t eim,
kuri nam vaistinl prikimta vitamin ir mineral, vaist ir
vairi homeopatini preparat, kuriuos Rovenas turjo kasdien
vartoti. Kad galt siaubing kokteil praryti, reikjo bent du
kartus per dien sugirdyti baisiai saldaus okoladinio pieno (jis
permua vaist skon), dl kurio jis darsi dar labiau hiperaktyvus, o nirio priepuoliai stiprjo.
Bet mes turjome ir kitoki gydymo priemon, laisvai ir leng
vai prieinam, kuriai Rovenas ne tik nesiprieino, bet i tikrj
mgo. Tai buvo gamta, tiksliau sakant, u ms nam veintys
mikai. Kiekvien kart, kai priepuolis itikdavo dien ir mums
esant namie, griebdavausi vieno dalyko: nusivesdavau Roven
mik. ia jis i karto liaudavosi spiegs ir pasileisdavo lakstyti
tarp medi kaip koks laimingas giri elfas.
inoma, iais laikais Teksaso apylinks anaiptol nra saugios.
Vietiniai mons mgsta sakyti: Jei jis nekanda ir negelia, va
! 28

Tragaro link

dinasi, yra ne i Teksaso. Jei ia nori klaidioti po tankm, turi

netis lazd ir ja dauyti prieais auganias oles ir krmus, kad
isigst ir pasitraukt i kelio gyvats barkuols. iuose mi
kuose pavojingos ne tik jos: prie vandens telkini gyvena van
deniniai mokasinai*, po akmenimis graios, bet mirtinai pavo
jingos koralins gyvats, o tarp nukritusi lap mgsta slptis
varins gyvats. O kur dar ugnins skruzdls, skorpionai, nuo
dingasis uolas, geben ir agrenis, suaugusio mogaus nykio
dydio iruolai, bits udiks, juodosiomis nalmis ir rudaisiais
atsiskyrliais vadinami vorai. Jei rudasis atsiskyrlis kanda mo
gui, kandimo vietoje audiniai gangrenuoja ir atsiranda dauba,
panai kaip sergant raupais. K jau kalbti apie skaudiai durian
ias laukines kriaues, ilgoje olje pasislpusias lazdelines karpa
oles ir atrialap agarit. Taigi tai nra ta vieta, kur galtumleisti
autizmu sergant vaik laisvai bgioti.
Bet Rovenas - nepaprastas jo judrumas tarsi kompensavo v
luojant painim bdamas vos pusantr met jau gerai inojo
visus takus aplink ms raudon namel ir galjo vienas grti
namo i bet kurios per pus mylios nuo nam nutolusios vietos.
Tose kelionse jam tekdavo patirti visko. Jis jau inojo, - kai kar
t ugnins skruzdls skaudiai sukandiojo pudi jo kojyt, kad mike esanius rudus kauburius reikia perokti arba apeiti.
Kart jam, vaiktant su manimi, teko matyti por gyvai nuo
tada inojo, kad jas galima irti, bet ne liesti. inojo, kad
negalima kiti rankos jokius po akmenimis iraustus urvus, o
kai jam pirm kart gl vapsva, vengdavo bet koki urv. i
noma, leisdami jam lakstyti po mik rizikavome. Bet rizikuoti
* Skydasnuki genties ropliai, priklausantys angi eimai.

I 29 1

I RG BERNI UKAS

buvo verta, nes ten vaikas nurimdavo: jau po keli sekundi jo

riksmas imdavo silpti ir galiausiai liaudavosi, vos tik jis ivysda
vo tinkam aisti smlio lopinl ar marg medio ievs gabal,
arba atsisds ant tako imdavo tyrinti sudtingus nukritusi pa
geltusi lap pieinius.
Vaikiodavome prastais marrutais: eidavome prie pasvi
rusios guobos, kuri buvo lengva lipti; prie sen vynuogieno
j storomis, kaip mano rankos, akomis, kurios Rovenui labai
patiko, nes buvo galima pasisupti; apleistas galvij ganyklas,
apsuptas natralaus laukini karij parko, kur tarp uol iurle
nantis upelis krito nuo skardio emyn aviu kriokliuku, o pu
siau sulaukjusios karvs, isirikiavusios ratu, tarsi nordamos
apsiginti, irdavo mus kaip ateivius i kitos planetos. ia
Rovenas bent jau buvo ramus.
Lankydavoms ir zoologijos soduose. J Ostine yra net du.
Abu gana mai ir apie valand kelio nuo ms nam. Roven ten
nuveti sumanme pamat, kad jam patinka dokumentiniai fil
mai apie laukinius gyvnus, toki film kartais parsinedavome
i vaizdajuosi parduotuvs. Ir apskritai jis avjosi kiekvienu
vabaliuku ar kitokiu gyvu padaru. Taigi ir zoologijos sodas jam
patiko, bet ten jis nebuvo ramus, veikiau hiperaktyvus. Nub
gs prie ilgauodegi lemr narvo, stabteldavo ir imdavo sukti
aplink ratais, o alkanas kaln litas (tai iduodavo nerimstanti
io vries uodega) ilgesingai irdavo j pro tinkl kaip labai
geidiam grob. Arba krisdavo ant ems ir raiiodavosi kak
veblendamas prieais suglumusius tarp narv vaiktinjanius
povus. Kartais bandydavo lipti per aptvarus - syk vos neperli
po tvoros, kuri supo krokodilo gyvenamj zon. Laim, man
'

30

'Pragaro link

pavyko j sugriebti - dideliam krokodilo nusivylimui. Bet tai

baigsi - kaip ir visada bdavo, kai jam sutrukdydavome - stip
riu nirio priepuoliu, jis net vm ir pridar kelnes. Kiti tvai
ir lankytojai m nepatenkinti kudakuoti ir trauktis nuo ms
tolyn (Kristina ir a jau buvome prat prie tokio elgesio). iaip
ar taip, zoologijos sode Rovenas bdavo pasinrs ne save, bet
aplink. Gyvnai ir gamta j stimuliavo. Dl to nebuvo joki
abejoni.
Nors buvo beveik trej met, Rovenas kalbjo nedaug. Bet
mes pastebjome, kad jam patiko sakyti atskirus odius, nors
kartais juos tik pusiau itardavo. Turiu omenyje ne bendrauti rei
kalingus odius, bet pavienius odius, kuriuos vienus su kitais
siejo nebent tai, kad tai buvo jo turim aislini gyvn pavadi
nimai arba Thomas the Tank Engine garveiuk vardai. Vakarais
Kristina jam ilgai skaitydavo. Negaljome inoti, k jis suvok,
bet buvo aiku, kad jam tai labai patiko - bti prisiglaudus prie
motinos ir girdti, kaip jos tariami odiai srva aplink tarsi iltas
vanduo. Neinia, ko jam labiau reikjo: bti alia jos ar klausytis
jos balso? Galbt jos klausydamasis jis kr vaizduotje unikali
savo istorij? Negaljome to inoti.
Vliau vien dien Kristinai ov gera mintis. Panariusi in
ternete ji usak apie du tuzinus plakat su gyvn atvaizdais,
nes gyvn pavadinimus Rovenas labiausiai mgo vardyti; ji
pasirpino, kad bt atsisti plakatai su visais tais induoliais,
paukiais ir ropliais, kurie patrauk jos ak kaip spdingiausi.
Kai plakatai su gyvn nuotraukomis buvo atsisti, vien po
piet, Rovenui esant mokykloje (vietos valstybin mokykla buvo
organizavusi speciali klas, kurios mokytojai apibdino Roven
I

31 I

I RG BERNI UKAS

kaip proting, bet save nugrimzdusi vaik), Kristina iklijavo

jais visas jo kambario sienas ir lubas.
T vakar laiptais pakils savo kambar Rovenas buvo malo
niai nustebintas: labai apsidiaug, m okinti ir ploti ranko
mis. Kai iek tiek vliau ten nujau, radau j ir Kristin gulinius
vien alia kito, pirtais rodanius kiekvien plakat i eils ir
kartu tarianius gyvn pavadinimus: Tiesiaragis oriksas, ru
doji meka, raudongalvis sys, briaunagalvis krokodilas, pandos
vaikas, zebras su zebriuku, Sibiro tigras...
Po poros dien Kristina, atsigulusi alia jo, pradjo pasakoti
istorij apie vien t gyvn (vliau ji pasakojo jas kiekvien va
kar, kaskart vis apie kit heroj).
- Kart, pasak ji, - gyveno maas berniukas, vardu...
- Rovenas!
- Teisingai, brangusis. Tai tu. Klausykis toliau. Vien dien
Rovenas, vaiktindamas po mik u savo nam, sutiko labai
miel tiesiarag oriks, besivainjant dviraiu.
Ar galjome tiktis paadinti jo vaizduot? Bent jau mgino
me tai daryti.
To siekme ir vesdamiesi j zoologijos sod, kur atsiskleisda
vo, nors kartu ir nuvargindavo, j apsd trokimai. Ir mik,
kur jis nurimdavo ir jausdavosi visikai susiliejs su j supania
aplinka - beje, ten, laim, nebuvo ms smerkj. ios vietos
mums atrod tinkamiausios pabgti. Bet... netrukus atjo diena,
kai jis itrko platesnes erdves.
Tai atsitiko po pirmojo taikomosios elgesio analizs usi
mimo. Ta diena buvo siaubinga. Moteris, kuri iuo metodu
gyd, buvo simpatika, pati augino autizmu sergant vaik.
I 3i i

Pragaro link

Jam, kaip ji sak, taikomoji elgesio analiz labai padjo. Kad

Roveno niekas neblakyt ir jis galt susikaupti bei imituoti
paprastus jos judesius ir frazes, per vis usimim ji usispyr
laikyti j udarytame kambaryje kartu su ja. Nors vaikas labai
verk, versi pro duris, - netiktas ir nepaaikinamas kalini
mas j igsdino, - jam nebuvo leista nei ieiti, nei pasiimti ko
kio nors aisliuko ar kitokio daikto nusiraminti tol, kol neatliko
vis paskirt uduoi. Man tai buvo tas pats, kas stebti, kaip
mano snus yra kankinamas. Jis nesuprato, ko i jo norima. Po
valand trukusio usimimo (ta valanda mums brangiai atsijo)
terapeute pasak, kad tursime grietai planuoti savo laik ir
tam tikrais tiksliais laiko tarpais - be joki nukrypim, nes
antraip veltui nueis ms darbas - dirbti su vaiku. T griet
tvarkarat patar priklijuoti prie aldytuvo, prisiekti, kad nuo
jo nenukrypsime ir nuolat su ja konsultuosims, nes tik tada
Rovenas ims suvokti, k kas reikia.
Nesivaizdavau, kaip galtume tokio tvarkaraio laikytis. Nei
man, nei Kristinai jis netikt, nes abu dirbome. Artimieji mums
taip pat negaljo padti - monos ir mano tvai gyveno u tks
tani kilometr ir panorj mus pamatyti turdavo skristi lk
tuvu. Jei tuo metu kakur pasaulyje gyveno eima, kuriai buvo
reikalingas lankstumas, tai buvome mes. O kur dar kaina? Ar
vertjo j mokti u terapij, kuri Rovenui buvo kankyn - jis
laik tai niekaip nepaaikinama bausme.
Po usimimo ijau su juo pasivaikioti, kad bent kiek
prasiblakytume. Slinkau paskui j, trepenant mums pasta
mu miko keliu, kai staiga buvau priverstas bgti kiek kojos
nea, nes vaikas netiktai metsi kair, ten, kur iki tol nieka
I

33

I RG BERNI UKAS

da nebuvome, ir, kai mikas baigsi, pasuko link siauro ruoo,

skirianio mano em nuo kaimyno Stafordo ganyklos, kur
gansi jo arkliai. Greiiau, negu spjau susiorientuoti, Rovenas pralindo pro vielin tvor ir atsidr tarp keturi ramiai
ol rupnojani arkli. Diaugsmingo juoko apimtas, jis
parvirto ant ems pilvuku j vir, prie pat didel br ku
mel Bets, kuri buvo bandos vedl. A netekau ado. Bet
koks staigus judesys - jo arba mano - galjo j igsdinti, ir
jis likt gulti sutryptas.
Tos kumels bd a inojau. Ji buvo rami joti, bet su kitais
arkliais elgsi kaip pikta bose. Tokia, kuri bet kada gali trenkti
kanopomis jai kyrjusio bandos nario snuk. Taigi garantuoti,
kad ji vien kart nesigeis nusviesti nuo nugaros naujoko raite
lio, negaljau.
Bet dabar... ji stovjo kaip besta, kartu su kitais arkliais,
traukdama or nervmis, tarsi svarstyt isigsti ar neisigsti
io mao prie jos koj besivoliojanio moguio. Tada nuleido
galv prie pat jo knelio, esanio taip pavojingai arti jos sunki
kanop, ir liko stovti, epsdama lpomis. Taip visada elgiasi
arkliai, kai paklsta.
Nenuleisdamas nuo jos aki, atsargiai jau artyn, kad tik ne
igsdiniau. Supratau, kad esu liudininkas kako nepaprasto.
i kumel spontanikai pasidav prieais j ant ems guliniam
vaikui. Daug met buvau treniravs arklius, bet niekada nieko
panaaus nemaiau. Mano snus turjo gebjimo tiesiogiai bend
rauti su iuo arkliu dovan.
Tada pravirkau. T rkan birelio dien galvojau: Jis tai
turi. Jis turi meils arkliui gen. Bet jis serga autizmu. Ir a nie
i

34

Tragaro link

kada negalsiu tuo su savo snumi dalytis. Niekada negalsiu jo

mokyti joti ir kartu su juo diaugtis jojimu.
T PAT MNES turjau ivykti i nam - lydjau Kalahario
dykumos bumn delegacij Jungtines Tautas. Per pastaruo
sius metus mano ryiai su iais taikiais mediotojais rinkjais
sutvirtjo; anksiau a tik raiau apie sunki j padt, dabar kai j gyvenimas darsi vis sunkesnis tapau tikru j advokatu.
Imta juos masikai ikeldinti padarant vietos naujoms deimant
kasykloms. Jie buvo net muami ir kankinami. Grup labiausiai
nukentjusi bumn pra mans padti, ir man pavyko per
metus surinkti tiek pinig, kad galiau nuveti ei bumn
delegacij Jungtines Tautas ir ten idstyti reikal. Atrod, is
mano ivykimas i nam bus papildoma tampa ms eimai juk auginome autizmu sergant vaik. Bet i tikrj vykiai klos
tsi visai kitaip.
Bumnai pasisteng, kad j kelion Jungtines Tautas su
tapt su senoviniais metodais gydani gydn, geni vad ir
aman suvaiavimu, kuris buvo organizuojamas Los Andelo
apylinkse, Didij Loki kalnuose, ten, kur didingas Sieros
Nevados kalnagbris (Kalifornija) leidiasi Mohavi dykum.
rengin, vykusiai pavadint susibrimu, rinkosi geni atstovai
i Afrikos, Amazons regiono, Arktikos, Indijos, Pietryi Azijos
ir Australijos, taip pat i Amerikos, Karib regiono ir Sibiro i
visur, kur dar gyveno iabuvi. Manieji bumnai nutar sude
rinti kelion susibrim su vizitu Jungtines Tautas. Politinei
misijai jie pasirinko dienas po io susitikimo, kad gaut rucum
(taip jie vadina dvasin energij), kuri, kaip tikjosi, pads siekti
I

35

I RG BERNI UKAS

politini tiksl. A visk sutvarkiau, kaip jie norjo. J susibri

mas vyko vienoje vietoje ir truko penkias dienas, todl nutariau,
kad jame galsiu pabti drauge su Kristina ir Rovenu.
inoma, ilgokai svarsiau, ar Rovenui bus naudinga bti ia
me susibrime kartu su tiek daug gydn ir aman. Kadangi
daug met dirbau urnalistu tarp bumn, j kultroje vy
rauja gydymas transu, - maiau, kaip fizini negalavim kamuo
jami mons buvo igydyti. Visa tai drstu vadinti stebuklu.
Ties sakant, dar prie susipaindamas su bumnais, buvau
susidrs su natraliais gydymo metodais, nors apskritai jaunys
tje tuo nesidomjau. Pirm kart tai atsitiko anaiptol ne nu
tolusiuose ems kampeliuose, kur dar gyvena iabuvi gentys,
bet vienos i Didiosios Britanijos metropolini grafysi kaimo
vietovje, kuri galima bt vadinti priemiesiu. A, dvideimt
penkeri jaunuolis, ijodinjau arklius Berkyre (miestelyje va
karus nuo Londono) sikrusioje fermoje, kurioje eimininka
vo moteris. Vienas jos arkli buvo tikras stebuklas - adetikas,
dalyvaudavo tarptautinse varybose, o kartu toks velnus, kad
juo galjo saugiai pajodinti visikas naujokas. Tikrai nepana
us Bets. Kart pavasar sutriko io arklio inkst veikla, ir per
savait - nors buvo jaunas - i jo liko vieni kaulai. Veterinaras,
neinodamas, ko griebtis, patrauk peiais ir pasak, kad niekuo
nebegali padti. Jis patar iekoti gydno.
Iki tol nieko nebuvau girdjs apie gydnus, bent jau kaip apie
tikrovje, o ne filmuose ir knygose egzistuojanius mones. Bet
drauge su eimininke labai norjome padti iam akyse nykstan
iam gyvuliui, todl pradjome iekoti gydno. Deja, paiekos
bergdios. Nebegaldama ilgiau irti gyv lavon, kuriuo vir
36

Pragaro link

to mylimas jos irgas, eiminink pakviet mog i skerdyklos

ir papra mans palaikyti arkl, kol veterinaras adiks bais savo
darb. Man jau buvo tek ivesti arklius pribaigti, bet tai buvo
seni, vos paeinantys, artrito nukamuoti arba sulauytomis kojo
mis arkliai. Tai visada skaudu, bet ramina pojtis, kad pasen ir
lig ikamuoti arkliai yra pasireng isivaduoti i savo kani.
Bet is arklys nebuvo pasirengs. Pamats mog, kuris turjo
j nuauti, gyvulys m trauktis atgal, vartyti akis ir inkti. Arklys
nebuvo mano nuosavyb ir sprendim dl jo likimo turjau pri
imti ne a, o savinink.
Kai pakviestas vyrikis pridjo prie galvos pistolet, neino
jau, kur dtis. Kulka perskrod smegenis, ir arklys krito. Viskas
buvo baigta. Bet maudulys mano irdyje liko.
Po keli savaii, per vakarl Londone, sutikau televizijos
prodiuser, kuri buvo k tik baigusi kurti nauj televizijos film.
Apie k? - pasiteiravau. Ji atsak, kad filmas yra apie gyvuli
gydnus. Mano irdis okteljo krtinje. Kur tu buvai prie
mnes? - paklausiau ir papasakojau lidn ms istorij. Pas
kui dar pasiteiravau, ar jos filmuoti gydnai atrod patikimi.
- Vienas i j taip, - atsak ji. - Vienintelis. Tas, kuriam
buvo vis tiek, ar jis pateks televizij, ar ne. Ji papasakojo, kad
tai buvo keistas emagis atunt deimt engs vyras, kuris
gyveno vagonlyje ir nieko kito nedar, tik gyd arklius. Jos ko
manda beveik metus vainjo su juo ir savo akimis mat, kaip
jis gyd - udedamas savo rankas - brangi grynaveisl limfo
ma sirgusi kumel, kuri gydyti veterinarai buvo atsisak. Po
met tie patys veterinarai patvirtino, kad vys pasitrauk j
nuomone, nepaaikinamai ir dabar, kaip ji sak, jie pataria
! 37

I RG BERNI UKAS

monms vyki pas gydn, kai ie jauiasi nebegalintys igy

dyti arba igelbti gyvulio.
Gavau vieno i veterinar telefono numer, ir mogus pa
tvirtino visk, k buvo sakiusi filmo prodiuser. Paskui paskam
binau keli apie arklius raani urnal redaktoriams, teiravau
si, ar jie pritart mano sumanymui vainti kartu su gydnu, kai
is vyksta pagalb beviltikais atvejais, ir irti, ar jo gydyti
arkliai pasveiksta. Vienas redaktori usikabino. Tada paskam
binau gydnui Charlesui Siddleui ir susitariau, kad galsiu ly
dti j du mnesius. Per t laikotarp maiau, kaip jis gyd kelis
arklius; vienam per gaisr tvarte buvo apdeg plauiai, kitam l
s stuburas (paprastai tokius arklius nuauna), treiam sutrikusi
psichika (buvo geros veisls, bet pavojingas joti). Visi ie arkliai
po keli mnesi pasveiko ir galjo dirbti. O kai atvykau j pa
irti po met, taip pat juos radau sveikus.
Vien dien papraiau Charleso paaikinti, kokia energi
ja, - apie j jis ne kart buvo kalbjs, - padeda jam igydyti
gyvulius. Jis atsak: Tai meil, Rupertai. Tiesiog meil. Viskas
labai paprasta.
Taip baigsi keista mano paintis su gydn pasauliu, j gr
ti nebesitikjau. Ta tema paraiau ir paskelbiau kelet straipsni
bei miausi kit dalyk. Vis daugiau laiko leidau su Kalahario
bumnais - rpinausi j emi reikalais. Jie tvirtai laikosi to
kio ritualo: kas deimt dien kuria lau ir susirink aplink j
plodami gieda daugiabalses ritualines giesmes tol, kol pasiekia
tam tikr melodijos ir ritmo intensyvum. Paskui priek ieina
gydnai ir ima okti, ltai ir ritmingai dauydami pdomis em,
kol pasineria trans. Vliau jie traukia i lauo raudonas arijas
I

38

^Pragaro link

ir trina jomis savo veidus ir galvas, kartais jas net ryja, ir jiems
nieko bloga nenutinka. Transas vis gilja, - kartais jie staugia i
skausmo, i nosies ar burnos krinta kraujo kreuliai, - bna pasi
reng gydyti. Tada pereinama prie giedojimo ir gydymo.
Kart maiau, kaip buvo gydomas labai stipriai kosintis vai
kas - ligonis sdjo lauo viesoje, o gydnas vediojo susirauk
ljus savo deln jam vir galvos. Kit ligon senut kamavo nuo
artrito sutinusios kojos. Gydnas tamp skaudanias deformuo
tas jos galnes ir raudojo, tarsi skausmas i jos kno turt perei
ti jo kn. Per vis nakt gydnas ir choras toliau giedojo ritua
lines dainas ir oko ritualinius okius, o kai m auti, vaikas jau
nebekosjo, o senut atsistojo ir nujo atsileidusiomis kojomis.
Dar noriu papasakoti apie gydymo atvej, kuris, kad ir kaip
bt keista, man buvo pamttas tuo metu, kai miau vieno
seno genties vado interviu apie jo mginimus atgauti atimtus
mediokls plotus. alia jo buvo baltaod moteris i Piet Afri
kos, vardu Keit, ji vertjavo geniai. Mums kalbantis, per kopas
prie ms linguodama prijo labai sena moteris - Antas. Kak
niniuodama sau po nosimi, ji - nepaisydama ms paneke
sio - prislinko prie Keits, apkabino j per liemen, paguld ant
smlio ir, atsiklaupusi bei palinkusi ties ia moterimi, niurnda
ma m vedioti savo susiraukljus deln ratais jai vir pilvo.
Visi buvome nusteb. Buvau neseniai susipains su bumnais,
todl negaljau patikti tuo, kas vyksta - pamaniau, kad seno
l yra girta. Vliau Keit man atskleid, kad prie kelet dien
jai buvo diagnozuotas skrandio vys, bet ji niekam apie tai
neprasitar, iskyrus savo eim. ,Antas nebuvo girta, - sak ji
man, - tai, kjs matte, buvo gydymo seansas. Kai paklausiau,
39

I RG BERNI UKAS

kas apie jos lig prane iai bumnei, trukteljusi peiais, Keit
tar: Niekas jai neprane. A jos nemaiau jau kelis mnesius.
Po ketveri met suinojau, kad skrandio operacijos Keitei ne
prireik - auglys tiesiog inyko.
Stipriausiai mane paveik paintis su senu gydnu Bes. is
mao gio, peldos akimis, sunkiai kalbantis vyras, panirs
trans, imituodavo gyvn judesius; prunkdavo kaip tiesiaragis
oriksas arba didioji kudu, mgdiodavo iraf arba strut, nes,
kaip pats sak, naudojo i gyvn energij savo apeigose. Vien
vakar ritualiniu okiu gydydamas moter itinusiomis nuo reu
matoidinio artrito kojomis, jis netiktai udjo rankas ant mans
ir gimtja kalba suuko: Leopardai! Leopardai!
Neprajus n dviemminutms, kakur netoli lauo m staug
ti vienas, paskui kitas leopardas. I pradi negaljau tuo patikti,
nors aikiai maiau, kokia buvo un reakcija - jie reagavo iurpiu
kaukimu, j plaukai atsistojo piestu, bet netrukus unys susig
ir m inkti. I tamsos sklido leopard riaumojimas, kur sustip
rino siutusi ir igsdint un kaukimas ir inktimas. Ryt apti
kome leopard pdsakus - vos u keliolikos metr nuo tos vietos,
kur sdjome. Pairj juos supratome, kad nors kiekvienas
leopardas suko savo rat, tie ratai daugyb kart susikirto. Vliau
Bes prisipaino nors pasakyti man, kas yra toteminis mano gy
vnas. Anot jo, kiekvienam skirtas toks gyvnas - kaip dvasios
draugas ar totemas. Manasis yra leopardas. Stenkis j panaudoti
geriems darbams, - sak jis. - Leopardas ne tik greitai veikia, bet
ir greitai supyksta. Ir didiuojasi ess aiktingas.
Mudu su Bes greitai susidraugavome, ir taip artimai, kad
nordamas j pagerbti Rovenui suteikiau dar ir jo vard Bes.
40

~Praga.ro link

Pamau amanizm ir kitokius natralius gydymo bdus miau

irti ne kaip j kak egzotiko ir mums visai svetimo, bet kaip
paprast ir natral, kaip pati monija, dalyk. Kaip metod,
kuris gali papildyti iuolaikin medicin. Bet i to, kad Rovenas
ir Kristina atsidr alia aman, a nieko ypatinga nesitikjau.
ei mano organizuotos delegacijos nariai bumnai vadino Roven mauoju Bes (jie gerai painojo ir senj Bes). Tai diugino
mane, nors apskritai mums, kaip ir tikjoms, bti ioje stovykloje
drauge su Rovenu, bent jau i pradi, buvo nelengva. Berniukas
kaip padks lakst tarp isidaiusi ir plunksnomis pasidabinu
si delegat, kyriai spiegdamas ir mtydamas savo lles - Vudi ir
Des - taip stipriai, kad kartais jos ugaudavo pro al einanius
dalyvius. Retsykiais jis siverdavo br moni, adiekani savo
apeigas po auktomis Kalifornijos puimis, ivartydavo gydn
pasidarytus laikinus altorius, imtydavo j smilkalus ir ventintas
oleles. Mums su Kristina neliko nieko kito, kaip bgioti jam i
paskos ir atsiprainti nukentjusi moni.
I tikrj kai kuriuos gydnus toks ms vaiko elgesys erzi
no. Bet buvo ir kitoki - kaip antai vyrikis i Zimbabvs, vardu
Mandaza, indnas gydnas Kristas iTrinidado (prie Karibjros),
maj ledi Lora de Majo i Gvatemalos ir, inoma, mano draugai
bumnai. Jie pra leisti udti rankas ant vaiko. Jis yra vienas i
ms, - paprastai kalbjoMandaza, greitaivediodamassavorankas
Rovenui vir galvos ir beveikj liesdamas. Jo rankos slinko emyn
iilgai vaiko stuburo (tai atlikdamas gydnas buvo sutelks vilgsn
berniuko knel). Mano nuostabai, Rovenas visikai nesijaudino
(paprastai jis susinervindavo, kai prie jo prisiliesdavo nepastamas
mogus), sdjo ramus, krizeno ir atrod visai patenkintas.
I 41

I RG BERNI UKAS

T vakar mudu su Kristina ramiai vaikiojome po mik,

o Rovenas bgo priekyje, vaikydamasis netoliese skraidanius
pauktelius ir kaip visada veblendamas savo prastus nesmonin
gus odius. Staiga pastebjome, kad nesmoningas veblenimas
virsta garsiai itartu tikru ir aikiu odiu: alia!
Mudu su Kristina susivalgme.
alia! - pakartojo Rovenas. Tuo metu jis buvo tolokai nu
bgs pirma ms. Mes j pasivijome.
alia! Jis sdjo ant ols, kuri paprastai ia bna panai
plunksnas, bet t kart buvo trumpai elni nugrauta, ir dar
kart pasak: alia! alia ol!
Tai buvo aiki kalba. Autentika kalba. Ne echolalija. Papras
tas ir realyb atspindintis odis. Mums buvo sunku tuo patikti!
Per kitas dvi dienas Rovenas jo prie moni ir rod jiems
savo aislus. Tai buvo adekvatus mao vaiko elgesys, anksiau
to niekada nematme. Berniukas tapo ramesnis, jo hiperaktyvumas prislopo. Bet didiausia staigmena ms lauk ketvirt
dien, kai visi trys jome per mik. Ant vir stovyklos ikilusios
uolos krato buvo dviej tkstani met senumo Amerikos
indn medicinos ratas. Kalbjausi su Kristina apie mums labai
svarbius dalykus. Dideliam mano diaugsmui, po ilgai trukusi
dvejoni ji nusprend, kad taikomoji elgesio analiz netinka
Rovenui. A jau seniai supratau, kad toks gydymas Rovenui
netinka ir kad bet kokiu atveju mes nestengsime jo pritaikyti,
bet sutikau j tsti vien dl Kristinos. Buvome taip sitrauk
pokalb, kad i pradi nesusivokme, kai Rovenas, - tuo metu
jis sdjo man ant pei, - staiga garsiai ir aikiai pasak:
Per mik prie medicinos rato.
! 42

Tragaro link

Mes sustojome kaip apmir.

K tu pasakei?
- Per mik prie medicinos rato, pakartojo jis.
A patikjau tik tada, kai t fraz jis itar eis kartus. Tai
nebuvo tik ms odi pakartojimas - nei a, nei Kristina n
odiu neusiminme apie mik ir medicinos rat. Prie eidami
pasivaikioti, visai nekalbjome apie tai, kur eisime. Kaip jam
tai ov galv? Kas ia darosi? O gal j stebuklingai igyd gydn ir aman pastangos?
Deja, ne.
Kai parjome namo, - beje, bumnai buvo Jungtinse Tau
tose igirsti ir gavo tarptautin teisin param, kuria remdamiesi
galjo, gr Afrik, paduoti savo vyriausybes teism, - Rovenas vl m nesmoningai veblenti. kyrios jo bsenos ir nepa
stovios emocijos, kaip ir tutinimasis kelnes (nors buvo jau trej
met, vis dar nesugebjo atlikti gamtini reikal tualete, kad ir
kaip stengsi tvai, seneliai ir atlyginami profesionalai), vargino
mus visus ir galbt net progresavo. Laukdamas mans grtanio
jis kasdien kartojo vien od: Arklys.
Vien rugsjo pavakar kaip prasta ijau su juo pasivaik
ioti mik. Nieko nelauks Rovenas tiesiausiu keliu patrauk
Stafordo arkli ganyklos link. kart nebandiau jo sulaikyti.
Pralinds pro tvor, Rovenas nubgo prie senos bros kumels bandos vedls - Betss ir kaip prie eias savaites krito ant ems
prie jos kanop man nespjus sustabdyti.
Ir vl vyko stebuklas. Kaip ir pirm kart, ji nuleido galv
savo noru paklusdama. Spontanik savo paklusim autizmu ser
ganiam mano snui ji parod epsdama lpomis.
I

43

I RG BERNI UKAS

- Arklys, - itar jis patenkintas, kumelei j uostant. - Arklys.

Prijau ivad, kad sn teigiamai veik du dalykai: i nepa
prasta kumel ir j susibrim vaiav amanai. Jie ivyko namo,
tolimiausius pasaulio kampelius, bet Bets gyveno ia pat, alia
ms. Taigi jau kit dien nujau Stafordo namus papasakoti
apie keist kumels ir snaus ry. Tai suinojs is i Piet kils
senosios mokyklos iaukltas dentelmenas tuoj pat man dav
rakt nuo patalpos, kur buvo laikomi balnai.

I 44

%rg berniukas
A SULAUIAUVISASTAISYKLES. Turjau tai padaryti. Kai
pirm kart su Rovenu jau darin balnoti Betss, jis lakst
kaip padks, roptsi ant vart, kurie ved arklides, barkino
kiekvien puod, trank patalpos, kurioje buvo eriami arkliai,
duris, vaiksi juod po tvart besisukiojani kat, spieg ir vie
g, mosavo rankomis - vienoje buvo Vudis, kitoje Des - tarsi
vidurami kovotojas spragilais arba svaid ias lles j stambi
rud kumel, stovini ant pagrindinio tvarto tako. i stovjo
rami kaip uola. Nesujudjo n vienas jos raumenlis - nei tada,
kai balnojant j sunkiu kaubojiku balnu (jis buvo didesnis nei
paprastai, kad tilptume mes abu) Rovenas landiojo jai po pilvu,
nei tada, kai man tvarkant balno pavaras tamp j u uodegos
ir abojant slais grabaliojo apatin jos lp.
- Nori lipti ant arklio? - paklausiau snaus, nesitikdamas
atsakymo.
- Noriu!
Tai buvo pirmas kartas, kai gavau tiesiogin atsakym tiesio
gin klausim. Pasilenkiau, pakliau j ir pasodinau baln. Jokio
riksmo, jokio mosikavimo rankomis. Jis ypsojosi. Tokia plaia
ypsena, kad atrod nebetilps veidel. kiau pd balnakilp
I

45

 I RG B E R N I U K A S

ir okau baln u jo - viena ranka laikiau apkabins ma, bet

tvirt jo kn, kita pavadius. Pliaukteljau lieuviu, ir Bets
pro atvirus vartus iingsniavo didel ganykl, apsodint kryialapiais uolais. Tada trumpam sustabdiau arkl, galvodamas,
kuria kryptimi joti ir ar toli joti.
- Pirmyn! - kteljo Rovenas nekantriai.
- Ar nori, kad Bets bgt?
- Noriu! - patvirtino jis, maloniai nustebindamas.
- Kur? Prie tvenkinio? Ar mik?
- Prie tvenkinio!
Buvo nuostabu, kad jis atsakinjo mano klausimus. Taip
mes niekada nebuvome kalbjsi.
Rovenas patenkintas kikeno, o Bets dideliais ingsniais
ingsniavo per ganykl tiesiai tvenkinio link. Prie jo vl sustojo
me. Tvenkinio gale vaiktinjo didelis mlynasis garnys. Pamats
mus sumosavo plaiais sparnais ir pakilo.
- Garnys, spontanikai kteljo Rovenas.
Tikriausiai atpaino j i knyg ar film apie laukin gamt.
Tokia jo reakcija aplink man taip pat buvo naujiena. Tikra
naujiena. Negaldamas patikti tuo, k girdjau, apgriau
Bets.
- Kur dabar josime: atgal arklid ar ms namus?
- Atgal arklid!
Tai echolalija ar realus nor ireikimas? Patraukme arklids
link prieais plytjo erdvi alia ganykla. ov nauja mintis. Su
manymas nebuvo saugus, bet...
- Nori joti ingine ar risia?
- Risia!
I 46 I

irg berniukas

Ir vl svarsiau tai echolalija ar smoningas pasirinkimas?

Bet kokiu atveju jis, atrodo, inojo, k tas odis reikia.
- Puiku, - pasakiau ir kulnais stukteljau Betsei onus. Nu
stebusi ji pakilo ant upakalini koj ir nudm priek. Rovenas suspieg, prigludo prie mans ir prapliupo juoktis. em
skrido po mumis kaip alia migla. Meldiau Diev, kad Bets
nesuklupt, nesimest al, nepargrit. Po keli sekundi jau
buvome prie darins, ir metalins jos sienos skambjo nuo Roveno juoko.
- Risia! - reikalavo jis. - Dar risia!
Man sunku buvo patikti. Mums vl risnojant Bets smagiai
versi pirmyn, o Rovenas be paliovos juoksi; skambus jo balsas
skardeno altame spalio vjyje. Apsigrme prie tvenkinio. Da
bar ia kranksdamos plasnojo dvi varnos.
- Kar kar kar! - aikiai itariau. - Varnos sako kar!
- Varnos sako kar.
Bets ingsniavo koja u kojos ir, karpydama ausimis, lauk
kitos komandos, pasiruousi apsigrti ir vl lkti. Nors jojau
pirm kart, tarp ms atsirado instinktyvus pasitikjimas, ko
kio reikia, kai skrendi per al ant arklio paskui skalikus arba
sieki laimti okinjimo pro rat varybas. Paprastai toks ryys
tarp raitelio ir arklio atsiranda tik po keli mnesi, kartais net
po met.
- Kaip tu tari paraidiui od varnai paklausiau tuo metu,
kai Bets, man davus enkl, vl ov pirmyn. V-A-R-N-A! aukiau vjui vilpiant mums pro ausis. Netrukus vl sustojome
garsiai sukaukjus Betss kanopoms.
- Dar! - auk Rovenas Dar risia!
I 47

 I RG B E R N I U K A S

Varg Bets. Galbt ji niekada nebuvo dirbusi taip sunkiai.

Kai vl sustojome, ji sunkiai kvpavo, onais tekjo prakaitas.
Bet liko narsi - trypiojo kojomis, laukdama komandos joti. Jei
biau verts j ir toliau taip sunkiai dirbti, ms eksperimentas
galjo baigtis lidnai. Turjome ja pasirpinti.
- Gerai, - pasakiau. - Bets pavargo. Grkime arklid ir j
paerkime.
- V-A-R-N-A! - aikiai itar Rovenas.
- Taip, varna, - pakartojau, kai su udususi Betse ltai jo
jome atgal. - Nemaniau, kad tai tau simin. Tpru, Betse, - su
stabdiau arkl prie vart arklid.
- Stok, Betse, - dav komand ir Rovenas. Jis spontanikai
pridr: - Buvo puiku!
Nuokau nuo arklio ir nukliau Roven. Pastatytas ant ems,
jis vl usigeid joti ir reikalavo: Dar!Taip suprantamai jis nie
kada nebuvo su manimi kalbjs. Jis pravirko.
Bets stovjo nekrusteldama, nuolankiai nuleidusi galv,
kaip visada, kai Rovenas bdavo alia jos.
- Nusiramink. Bets pavargo. Rytoj ateisime vl pajodinti.
O dabar paimsime arn ir Bets nuprausime. Tada duosime
jai sti.
- Duosime Betsei sti!
Roveno nuotaika bematant pasitais. Jis juokdamasis okinjo
alia mans, kol numiau baln ir apynasr, pakabinau prakaitu
persisunkusius kilimlius diti ir, pams arn, pradjau plauti
suprakaitavusius Betss onus ir nugar. Prie vesdamas j tvart
erti, Rovenui pasiliau:
- Apkabink Bets ir padkok u pasijodinjim.
I 48 I

irg berniukas

N akimirkos nesvyravs Rovenas iskt rankas, apkabino di

del rud Betss galv, tarsi tam ir nuleist emyn, kad jis pasiek
t, ir pabuiavo. Betss akyse buvo matyti sunkiai nusakomas
velnumas, kur idav minktas vilgsnis ir pusiau nuleisti vo
kai ilgomis juodomis blakstienomis. Maiau, kad tarp j kakas
usimezg - kakoks ypatingas bendravimas, kurio a - sveikas
mogus - niekada nepatirsiu. Nebent kitame pasaulyje.
Stebjome, kaip Bets sud jai supiltus grdus, suprunk
t, pasipurt ir ltai nujo ganykl, kur stovjo ir j irjo
kiti trys arkliai: bra kumelait Benal, Betss dukt, jau visai
uaugusi, bet neprajodinta, irmas kumeliukas Batmanas ir Tazas - katonis su baltomis puskojinmis ir didele balta vaigde.
Priglaudusi ausis prie kaklo ir apnuoginusi dantis, Bets metsi
juos, o nespjusiam pasitraukti i kelio Tazui spyr upakalin
mis kanopomis upakal, tarsi sakydama: A galiu bti velni
vaikui, bet tai nereikia, kad nebesu vis js vad!
Mudu su Rovenu patraukme namo - vl pro Stafordo ga
nykl ir mik, kuris augo u ms namo. Rovenas sdjo man
ant pei ir dainavo pakyltu balsu abcls dainel (kartais jis
usigeisdavo mgdioti tai, k buvo mats mgstamame savo
filme Genialus vaikas): ABCD, kvpimas, EFG, kvpimas,
HJKLMNOP, kvpimas, RS, kvpimas, TUV, kvpimas ir Z,
kvpimas, A PADAINAVAU SAVOABC... Paskui vl paniro
savo veblenim. Bet tai buvo gana diugus veblenimas, isaky
tas auktu balsu. Tuo metu, kai a ingsniavau tiesiai per ol
prie isirikiavusi aukt merilandini uol, u kuri drieksi
ms mikas, jis okinjo ant pei auktyn emyn. Buvo pui
ku! vl pasak Rovenas. Klausiau savs, ar jis t fraz pam
i 49 !

I RG BERNI UKAS

i savo irto filmuko, ar sugalvojo pats. Bet kokiu atveju jis

panaudojo j tinkamame kontekste, pasakydamas man tai, k tuo
metugalvojo.
Durys, vedanios Roveno pasaul, truputl atsivr.
I PRADI KALBJIMO PAANGA buvo matoma tik
tada, kai jis bdavo su Betse. Kai pasijodinj grdavome
namo ir a degdavau noru papasakoti Kristinai, kiek daug Rovenas kalbjo ir kaip tiksliai komentavo aplink, jis, vos mums
engus pro duris, vl imdavo nesmoningai veblenti. Pirm
savait Kristinai buvo sunku manimi patikti, - ji juk nema
t, kaip Rovenas bendrauja su Betse, - todl mano entuzi
astingus pasakojimus atsakydavo santriai: Tai labai miela.
Santriai reagavo ir specialiojo ugdymo mokyklos personalas.
Ties sakant, vargu ar t staig buvo galima vadinti moky
kla - veikiau tai buvo daugelio giriamas dienos centras, kur
susirinkdavo grup autizmu sergani ir kit specialij po
reiki vaik. Jie praleisdavo ten vis dien, susikim viename
lakbetoninio namo kambaryje, apviestame pailgomis fluo
rescencinmis lempomis (nes lang nebuvo). Vieni plojo ran
komis, kiti spieg, treti idarinjo kitokias idaigas. Aukltojai
atrod bejgiai suvaldyti bais triukm. Mane grau si
n, kad ten j veiojome, bet turjau udirbti pinig pragyve
nimui. Kristina taip pat - jos darbo krvis universitete n kiek
nesumajo. Diaugiausi bent tuo, kad berniuko mokytojai,
tiksliau sakant, priirtojai, pastebjo, kad tomis dienomis,
kai mokykl sn atvedavau po pasijodinjimo, jis bdavo
ne toks hiperaktyvus ir gerokai paklusnesnis.
I 50 I

irg berniukas

Kiti su juo dirb mons - du kartus per savait vienas arba

kitas i ms vedavome Roven kalbos ir darbo terapijos usi
mimus, kurie vykdavo u trisdeimt myli nuo ms nam
apskritai nepastebjo joki teigiam rezultat. Nors i pradi
jie buvo adj, kad Rovenas greitai imoks atsakyti jam u
duodamus klausimus odiais taip arba ne ir adekvaiai
elgtis atitinkamose socialinse situacijose, dabar jie skundsi,
kad jis per daug aktyvus ir isiblaks, jog bt galima pasiekti
pagerjim, kad okinja nuo tvor, griebia pro al einanius
vaikus, bandydamas juos apkabinti, kartais stumdosi ar bando
ksti. Kart uklupau darbo terapijos specialist, po pamokos
sugriebusi jam u rankos, piktai purtani ir tempiani pro
duris. Ji auk: Jei tu elgsiesi su manimi blogai, ir a su tavimi
elgsiuosi blogai. Rovenas atrod pasimets ir band bgti. Ji
iurkiai trkteljo j atgal, bet atsigrusi pamat mane. Su
miusi nusiypsojo ir m skstis, kad t dien Rovenas blogai
su ja elgsi. Grdamas namo, klausiau savs, ar verta j iame
terapijos centre palikti. Dieve, kas gali inoti? Pastebjome, kad
priepuoliai j itikdavo daniau - jo poreikiai kas dien darsi
didesni, o jiems jis stokojo odi. Priepuoliai itikdavo staiga,
bet kuriuo metu ir nakt, ir dien.
Laim, su Betse Rovenas buvo kitoks. Po poros savaii pa
anga jau buvo tokia akivaizdi, kad jis m pats inicijuoti odi
aidimus. Nors kalbjo nedaug, mes prie mieg btinai k nors
jam paskaitydavome. Jis turjo savo mgstamas knygutes ir pajg
atsiminti j turin. Tuo metu jis buvo ypa susidomjs daktaru
Seussu. Vien apniukus ryt, kai iaurs vakaruose rinkosi pir
mieji rudeniniai lietaus debesys, nusprendme pajodinti u ran
! 5i I

I RG BERNI UKAS

os. Norjosi kako daugiau, negu sukintis Stafordo ganykloje,

kur arkl uoliais galima buvo paleisti tik kelioms sekundms.
Kai ijojome asfaltuot keli ir Betss kanopos pradjo rit
mingai kaukti dang, Rovenas, ilgai nelauks, m mojuoti
rankomis, tarsi diriguot nematomam orkestrui.
- Kasdien tai en, tai ten, - igirdau j deklamuojant takt su
Betss kanop tzak tzak.
Ne i karto supratau, koks tai tekstas, bet netrukus susivo
kiau, kad tai daktaro Seusso eilraio Visur yra dalyk domi
Roveno versija. Tad nieko nelaukdamas pridriau:
- Yra dalyk domi. Yra netgi moni, kuriems smagu b
gioti...
Vl ustrigau. Dievai, juk t posmel buvau skaits gal kok
tkstant kart. Vis dlto... ai Dievui, prisiminiau.
- Net tarp kariausisauls spinduli. -Tie odiai svaigino.
Stengiausi tarti juos takt Betss kanop kaukjimui. Maiau
prie kaklo prigludusias Betss ausis - kumel ms klaussi.
- Mnulis patekjo, - msi antro posmelio Rovenas.
A irgi stengiausi neatsilikti:
- Ir snaudianios avys pasivaikioti ijo.
- Mnulis viet.
- vaigds spindjo.
- O apsndusios avels vis jo ir jo.
- Bet a nebiau js.
- A biau automobiliu skriejs, - kvatodamas padeklamavo
paskutin eilut Rovenas.
Ar jis suprato, kad tai juokinga? Jodinjome dar pusantros
valandos. Apjojome didel rat tarp gyvatvori isiraiiusiais Sta!

5*

Zirgt{ berniukas

fordo fermos apylinki kaimo keliukais. Krito guob ir uol

lapai, mus abejingai stebjo galvijai, o patvoriais risnojantys ark
liai, irdami mus, prunkt.
Rovenas pradjo abcls aidim:
- A- Asilas.
- B, - pabandiau silyti a.
- Barsukas.
- C, - vl pasiliau.
- Cikada.
-D.
- Dramblys.
Ir taip toliau.
Buvau nustebs, kad jis tiek daug ino. Kai pasiliau raid
I, jis atsak: Iguanas. inojau, kad is gyvnas buvo pamin
tas vienoje jo knyg, skirt kalbai lavinti, bet nemaniau, kad jis
galt j atsiminti.
Jodinjimui baigiantis, jis sak man raides, o a, prakaituoda
mas balne, - oras buvo drgnas, o danguje rinkosi audros debe
sys, - turjau sugalvoti gyvn pavadinimus.
T vakar pratrko lietus. Vanduo liete liejosi i dangaus, tar
si ten auktai Dievas bt apverts didiul neisenkam kibir.
Lijo taip smarkiai, kad nemanoma buvo matyti, kas yra u keli
metr. Staiga prie pagrindinio tako esani verand, kur mudu
su Kristina gurknodami vyn grojoms litimi, - buvo tikra
Teksaso litis, bgo Rovenas.
- Lyja! - suuko jis.
Abu susivalgme. Jis pirm kart aik ir prasming sakin
pasak tuomet, kai nebuvo Betss.
I

53

I RG BERNI UKAS

Taigi ilgesni pasijodinjimai atrod labai naudingi. Taiau jo

dinti Bastropo grafysts keliukais nebuvo saugu - ia mons
greitai vainjo, vairuotojai danai bdavo igr, kartais (man
paiamteko tai matyti) su alaus buteliu rankoje arba su ratiniais
autuvais aud voveraites mediuose. Todl jau kit dien apsi
lankiau pas kelis kaimynus ir papraiau leidimo jodinti privaio
se j valdose toks atsargumas yra btinas gyvenant valstijoje,
kurios kai kurie gyventojai laiko normaliu dalyku praeiv pirma
paleisti v, tik paskui uduoti klausimus. Beveikvisi leido man
joti jiems priklausaniomis teritorijomis. Taip mudu su Rovenu
jojome vis toliau ir toliau nuo nam. laukini karij giraites
ir sensias Komano indn stovyklavietes, isidsiusias palei
ma upel madaug u mylios nuo ms nam. i tolo mato
m kedr augimviet ir netiktai akiratyje pasirodanias pievas,
kur kartais i krmyn staiga iokdavo elniai ir auktyn, kaip
vliavas, ikl baltas savo uodegas, kad spt gentainius apie
pavoj, nuuoliuodavo tolyn. raiytoje vietovje plytinias ap
leistas ganyklas, kur augo daugyb laukini kriaui ir algarob,
o kartais kaip mklos iokdavo i krmyn ir nudumdavo b
rys kojot. Ten matme ir daugyb tarp kaktus ir ols kuokt
isimiusi idivusi arvuoi kiaut.
Mes sugalvojome naujus alfabeto aidimo variantus; dabar
vienam ms pasakius alfabeto raid, kitas turdavo sugalvoti
viet, kuri josime arba keliausime. inoma, svarbiausia vieta,
kurlink mes daniausiai traukdavome, buvo arklid.
Eisimepajodinti su Betseiklausdavau.
Eisime pajodinti, jis vis dar nemokjo pasakyti taip
arba ne.
I

54

%rgtf berniukas

Diaugiausi tuo, kad bent jau galjo patvirtinti, k jis darys

arba ko jis nenori daryti.
Ms ivyka pasijodinti prasiddavo nuo mano duotos ko
mandos:
- Anams kojines ir batus.
Jis atkartodavo j, beje, labai muzikaliai:
- Anams kojines ir batus? Ir mes tai padarydavome.
Tada jis ibgdavo pirmas - nuoks nuo verandos laiptelio,
nerdavo dein, aplink ms namo kamp toliau taku ply
tint mik, paskui nuo kalvos emyn idivusio upelio sln
ir keliu dein. Kartais, ms isigand, i medi pakildavo
kardinolai.
- irk, paukiai.
- Taip, paukiai kardinolai.
Kartais matydavome varn br. O syk - to pamirti negali
ma - sutrikdme vienio didiulio trumparegio vlio, kuris u
sispyrs kassi pirmyn iekodamas stovinio vandens, kelion.
- Vlys, irk, vlys.
-Teisingai, Rovenai. Tai vlys. Tu pasakei teisingai. Jis tikrai
taip vadinasi.
Tai buvo beveik tas pats, kas girti un ar arkl, bet, teatleidia
man Dievas, a labai norjau sn paskatinti.
Toliau ms lauk staigus poskis kair - ten, kur augo
amerikinis pkenis, trilapiai laukiniai apyniai ir graiosios ame
rikins vaisuols. J rykios rausvai violetinmis uogomis apli
pusiomis akos viliote viliojo paukius giesmininkus. Nusileid
giliausi idivusio upelio slnio dal, kur po stipraus lietaus
atsirasdavo vandens, kopdavome stat krant skaisioje Tek

I RG BERNI UKAS

saso saulje spindjo raudono molemio ir rdi spalvos feriti

ns uolienos. Beje, ms ingsniai darniai atsiliepdavo j Betss
kanop kaukjim.
Atstumas nuo trumpo, bet staigaus pakilimo, iki Stafordo
emes ribojanios gyvatvors, buvo vos imtas jard. i atkarpa
mums buvo ypatinga - j veikiant (tuo metu eidavau psiomis,
nedamas lengv, bet tvirt sn ant pei, nors kartais jis ings
niuodavo alia mans savomis kojytmis), berniuk visada itik
davo priepuolis. A puikiai inojau dl ko. Ten buvo pereinamoji
zona baigsi mikas ir prasidjo Stafordui priklausani emi
plotai. O autizmu sergantys be galo jautriai reaguoja bet kokius
vietos pasikeitimus, net labai prastus, pavyzdiui, kai reikia ieiti
i stovjimo aiktels ir eiti prekybos centro pastat. Arba pa
likti savo nam svetain ir laiptais kilti miegamj. Arba ieiti i
miko ir engti ganykl. Neaiku, kurios smegen dalies veiklos
sutrikimu tai bt galima paaikinti, bet faktas tas, kad perjim
i vienos zonos kit autizmu sergantys vaikai sunkiai pakelia.
Taigi toje atkarpoje per kasdienes ms keliones Rovenas vi
sada imdavo klykti, krisdavo ant ems ir dauydavo j galv.
Priepuolis liaudavosi tik tada, kai pralodavome pro tvor ir atsidurdavome Stafordo ganykloje. Tada berniukas staiga nuvisda
vo, liaudavosi spiegs ir pasileisdavo arklids link.
Atj rasdavome arklius, ilgesingai irinius savo gardus,
nes artjo rimo metas. Per t laik Rovenas spdavo pavai
kyti apie tvart besiglaustani juod kat (tik jis sugebdavo
j pagauti), paglostyti pointer Bo, kuris priklaus Teriui, labai
maloniam kaimo mogui, priirjusiam k, kol Stafordas
dirbo Ostine.
56

irg berniukas

- Nesuprantu, kam jums j reikia, - kart pasak jis, turda

mas omenyje arklius. - Viena, jie brangiai kainuoja, antra, reikia
mogaus priirti, treia, jodinti nra saugu.
- Ar duosime Betsei sti? - klausdavau Roveno. Labai jau
norjau papirkti i nuolanki kumel, kad ji ir toliau gerai
elgtsi.
- Duosime Betsei sti! - akimirksniu atsakydavo Rovenas.
Ties sakant, sti gaudavo visi arkliai (papildomai Betsei duoda
vome tik sugr). Po to a balnodavau Bets, Rovenas lakstydavo
prie pat Betss kanop - lauydamas visas saugaus elgesio su ark
liais taisykles, - o Bets kaip visada bdavo tokia rami, kad joks
raumenlis nesukrutdavo.
Pabalnojs Bets - tai buvo ms ritualas - klausdavau:
- Ar nori ssti ant arklio?
Rovenas atsakydavo:
- Ant arklio!
Tada klausdavau vl:
- Nori joti su tiu ar vienas?
- Su tiu! atsakydavo jis.
Tik tada okdavau baln, jam u nugaros.
Deja, a dariau ir klaid. Ir ne kart. Pirma didel klaida buvo
bandymas primesti savo vali Betsei. Rovenas - nors dar visai vai
kas - pasirod puikiai gebs rasti bendr kalbsu arkliais, o a, kad
ir turjau nema darbo su arkliais patirt, nebuvau toks supratin
gas. Pamirau, kad Bets, nors su Rovenu elgsi ramiai, i prigim
ties nebuvo nuolanki - bandoje ji jautsi kaip tikra vaigd, o
suaugusiesiems mgo rodyti savo charakter. inoma, ji neturjo
proio mesti raitel i balno ar bandyti j sutrypti, bet jai nieko ne
57

I RG BERNI UKAS

reik apsisukti ir lkti su ant jos sdiniu mogumi atgal tvart,

jei buvo sitikinusi, kad taip bus geriau. Stafordas buvo spjs, kad
ji kartais taip elgiasi arba bent bando elgtis su suaugusiais raiteliais,
jojaniais ja pirm kart. Arkliai ino ribas ir - panaiai kaip vai
kai su savo tvais - randa bd pastatyti raitel juoking padt.
Grau, kai arklys risnoja ne bet kaip, o ilakiai, auktai kelia kojas,
engia lengvai ir grakiai. Kad Bets buvo imokyta elgtis prakti
kai ir engti sunkokai, be joki subtilybi, a neinojau. Per vie
n i pirmj ms pasijodinjim, kai Rovenas laimingas sdjo
prie mane ir deklamavo alfabet, a kyriai baksnojau Bets, ska
tindamas ingsniuoti ritmingiau ir grakiau. Ji nepatenkinta por
kart kresteljo galva, adenk ausis atgal, taip spdama mane, kad
liauiausi. Bet a nesilioviau. Tada ji staiga sispyr upakalinmis
kojomis em, atsistojo piestu ir apsisuko. Rovenas buvo atsir
ms mane, o a nesugebjau vertinti savo svorio centro padties
ir nugriuvau ant kietos kelio dangos. Laim, spjau taip nugriti,
kad Roveno knas atsidr vir manojo. Man tai buvo okas. O
mums visiems, taip pat ir Betsei, gera pamoka. Ji stovjo dreb
dama i susijaudinimo. Gal tikjosi gauti muti? O gal ir j itiko
okas? Daugeliui arkli patinka, kai pavyksta numesti raitel. Tada
paprastai jie spardydamiesi pabga. Taiau Bets stovjo kaip bes
ta, kol a atsistojau ir vl atsisdau baln su Rovenu.
Po to vykio Betss neberaginau grakiai engti. Bet po keli
savaiivl nukritau. Ne dl to, kad biau Bets sunervins, bet
todl, kad jojant pagal tvor, skyrusi Stafordo emes nuo ma
nj, nutrko balno pavara ir balnas netiktai nuslinko emyn.
Tai klasikinis atvejis, kai raiteliui ikyla pavojus ti arba rimtai
susieisti. Mano pda liko strigusi balnakilpje, ir nedaug trko,
I 58 i

\rgtf berniukas

kad biau bganio arklio velkamas. Laim, kaip ir an kart,

man pavyko krintant taip pasisukti, kad Rovenas nukrito ant
mans ir nesusieid. Taiau mano galva labai pavojingai palindo
po vielins tvoros apaia netoli kuolo.
Kai arklys pajunta emyn nuslydus baln tabaluojant jam po
pilvu, kaip t kart atsitiko man jojant su Betse, jis labai su
sierzinasavisaugos instinktas skatina gintis nuo grobuoni,
pavyzdiui, vilk, bandani iplti gabal minktos msos i
gyvulio papilvs. Tada net gerai itreniruotas arklys instinktyviai
pasileidia bgti, nirtingai spardydamasis tol, kol baim jam va
rs daiktas, kartu ir tariamas pavojus, dingsta. Gyvenime buvau
ne kart mats toki atsitikim.
Kadangi mano pda buvo strigusi balnakilpje, o galva pa
lindusi po tvoros apaia netoli metalinio kuolo, nedaug trko,
kad i mans likt lavonas. Bets nepajudjo; ji stovjo su ne
nusakomu velnumu akyse, kuriuo ji visada velgdavo po ko
jomis atsidrus Roven, kol mes isipainiodavome. Numiau
baln, paskui vl j udjau, suriau balno pavar, ir mes su
Rovenu vl buvome balne. Ar Betss reakcija bt tokia pati,
jei alia nebt buv Roveno? tariu, kad t kart gyvyb man
igelbjo Rovenas.
Buvau prats, kai eidavome jodinti, pasiimti atsargini
sauskelni, servetli ir drabui. Pakeisti Rovenui sauskelnes ir
kelnes galjau nenulips nuo arklio - kokioje nors aiktelje tarp
kaktus arba uol, sikands vadeles dantis. Vliau kelion
imdavau dar daugiau daikt: aisl, gaivij grim, ukandi
ir net knyg, kad Rovenas - tuo metu, kai nejodavome - gal
t paaisti (knygas kartais skaitydavau ir jojant). ilt ir drgn

I RG BERNI UKAS

spal pakeits lietingas lapkritis ms neigsdino - apsivilk ne

perlampamas striukes ir toliau daug jodinjome. Mes, galima
sakyti, balne gyvenome.
Jei jums susidar spdis, kad jodindamas su Rovenu po mi
kus a daugiau nei Kristina rpinausi Rovenu, js klystate. Nors
dirbo, grusi namo Krisdna vakarais mayliui skirdavo labai daug
dmesio: skaitydavo knygas, aisdavo sujuo tada, kai jis rikiuodavo
savo gyvnlius ir garveiukus, skatindama apie juos kalbti, kad
neusimirt kalbos gdiai, kurie po truput lavjojodinjant.
Deja, nors laikas, kur praleidome jodindami, teik daug
diaugsmo, berniuko priepuoliai ir nesugebjimas tutintis
puoduk var mus nevilt. Nuolatin Roveno prieira mus taip
slg, jog bijojome, kad nerad bdo, kaip sumainti tamp,
mes kaip pora nebeitversime. Beveik 80 procent por, kurios^
augina autizmu serganius vaikus, isiskiria. inojome, kodl
taip atsitinka. Mes neturjome aukli, niekas i draug negaljo
mums padti, nes nesugebjo su Rovenu susitvarkyti, o pagelb
ti galintys giminaiiai gyveno toli. Laim, turjome vienas kit.
Kart, kai baisiai pavarg po dvi valandas trukusi sekinani
Kristinos bandym paguldyti Roven lov - atsisdome pails
ti, pradjome piktai aikintis (tai atsitikdavo vis daniau ir da
niau), kuris ms labiau pavargsta priirdamas Roven: ar a,
daugyb valand praleisdamas balne ant Betss nugaros, ar ji,
valand valandas jam skaitydama ir (daniau negu a) i paskuti
ni jg kalbindama j eiti miegoti.
Staiga ji tar:
Mums reikia bent kiek laisvalaikio.
Puiki mintis, - atsakiau sarkastikai. - Kur gausime aukl?
60

\irgtf berniukas

- Mes galime bti aukle vienas kitam, - nesutriko Kristi

na. - Kiekvien savait - vien vakar tu, kit a - eisime j Ostin susitikti su draugais, pairti film, pabti vakarliuose.
Namo negrime, pernakvosime pas draugus ant kuets. Tai
pads mums grus dirbti su nauja energija, - kalbjo Kristi
na. - K apie tai manai?
- Tu genijus, - atsakiau kaip visada nustebintas iminties
moters, kuri prie daug met sutikau Indijoje. Mes nutarme
nepasiduoti.
Atjo Kaldos, o po dviej dien Rovenui sukako treji. Tin
kamas metas apmstymams. Nuo tada, kai ms snui buvo nu
statyta diagnoz, prajo atuoni mnesiai, per kuriuos ibandme
visus metodus: chelatinim, gydym Valtrex, kalbos ir darbo
terapijas, diet - beveik visk, kas jam nekenk. Dar buvo per
anksti sprsti, tai veiksminga ar ne, bet paaikjo, kad n vie
nas i metod nelm bent kiek akivaizdesnio pokyio gerj
pus. Teigiamai Roven veik tik Bets ir - apie tai danai pa
galvodavau - tie keli trumpi susitikimai su gydnais ir amanais
per j susibrimus. inoma, nepamirau to, kad po stebuklin
go - kaip man atrod - gydn poveikio Rovenas vl nugrimzdo
autizm. Bet tai netrukd manyti, kad jam galt padti da
nesni kontaktai su gydnais ar amanais. Dl Betss a n kiek
neabejojau - ji dar stebuklus. O gal iuos dalykus - jodinjim
ir aman gydym bt galima suderinti?
Vis daniau klausiau savs: ar galima rasti pasaulyje viet, kur
arkliai ir amanai yra neatskiriamos kultros dalys? Viet, kur
arkli ir aman ryys, kur a tikjau esant, bt natralus ir
visuotinai priimtas dalykas? Ar yra tokia vieta?
I

61

 I RG B E R N I U K A S

A inojau, kad arklys, Equus caballus, isivyst ledynmetyje

Mongolijos stepse. O odis amanas, kurio reikm yra tas,
kuris ino, kaip rodo tyrimai, kilo i pietinio Sibiro dalies, susi
siekianios su iaurinmis Mongolijos teritorijomis.
Mongolija! Vieta, kur prie eis tkstanius met buvo
prijaukintas arklys. Vieta, kurioje, - apie tai neseniai buvau
skaits, - amanizmas, kaip ir budizmas, vis dar yra valstybs
religija.
O kas, jei ten nuvetume Roven? Isinuomotume arklius ir
jotume per ios alies begalines pirmyktes ganyklas nuo vieno
amano pas kit? Ar Roveno autizmas, kalins mus namuose ir
pasmerks sunkiam gyvenimui, negalt mums atverti vart
didiausi i vis ms gyvenimo nuotyki?
O jei galt? Kas tada?

I 62

Svajoni metas
- NE, - PASAK KRISTINA, kai vien alt dien, gruodiui
baigiantis, grs i pasijodinjimo idsiau savo idj. - Jokiu
bdu. Kaip tau galjo tokia mintis ateiti! Tu iprotjai!
- O gal... dabar pats laikas daryti kak beprotiko?
- Rupertai! Ms vaikas serga autizmu, jis net tutintis puo
duk nesugeba, k jau kalbti apie priepuolius! Ir tu sakai, kad
mes skrisime Mongolij, isinuomosime arklius ir josime nuo
vieno amano prie kito? Ar tu rimtai visk apsvarstei?
T vakar nujome miegoti susipyk ir kit dien, nors mums
tai nebdinga, apie dalyk nebeusiminme. Paryiais prad
jau savimi abejoti: kaip galjau bti toks tikras, kad tai nra tik
Naujojo amiaus kliedesiai? Bet intuicija nabdjo, kad tai yra
ne Naujojo amiaus kliedesiai, tik kakas daug senesnio. Vidinis
balsas, kuris kitados, kai pirm kart pamaiau Kristin, man
pakudjo, kad ji yra bsimoji mano mona, dabar aikiai sak,
jog nereikia spausti Kristinos. Geriau palikti j ramybje. Ir kad
mes privalome ten vykti. Nors tuo metu Kristina man, jog tai
tik mano fantazijos, jog greitai pamatysiu, kad j realizuoti ne
manoma, ir viskas baigsis niptu.
I

63

I RG BERNI UKAS

Ai ne tik svajojau, bet ir kriau konkreius planus. Kas bt,

jei pradtume kelion su arkli augintoj amanais, gyvenaniais
beribse Mongolijos ganyklose, - i ten yra kils arklys, o pas
kui jotume Sibiro taigos mikus susitikti su i elni augintoj
kilusiais Dukhos amanais, kuri amanizmo tradicija jau tks
tanius met perduodama i kartos kart ir laikoma stipriausia
visame regione?
Elektroniniu patu, padedant grupei moni, kurie organi
zavo aman susibrim, umezgiau ry su moterimi amane
i Sibiro, idsiau jai savo mintis ir papraiau patarimo. Ji pri
tar mano sumanymui susitikti ir su arkli augintoj, ir su el
ni augintoj amanais, rekomendavo ioje kelionje maudyti
Roven ventuosiuose vandenyse. Kadangi nepaino Mongoli
jos, negaljo pasilyti konkrei eer ar upi, bet per trump
ms susirainjim utikrino, kad maudymasis ventuosiuose
vandenyse yra neatskiriamas nuo iaurs Azijos senj gydymo
tradicij. Panars internete radau vairi Mongolijos vent
j eer ir upi pavadinim. Rajone, kur turjo driektis ms
marrutas, t. y. tarp kelions pradios tako, Mongolijos sostins
Ulan Batoro, ir galutinio tikslo - elni augintoj gyvenamo ra
jono Mongolijos iaurje, ventomis buvo laikomos pro sostin
tekanti Tolos up, iaurje esanios Selengos ir dar kelios kitos
ups. Radau nuorod ir gana izoliuot argos eer, tyvuliuo
jant pusiaukelje tarp sostins ir Dukhos rajono. Usiraiau j
pavadinimus ir pradjau svajoti apie marrut, leidiant aplan
kyti iuos ventus vandens telkinius.
Taigi pradioje buvo tik svajon. Bet svajon tikriausiai buvo
geriau negu gyvenimas nesvajojant apie kitoki, kokia tapo ms
I 64

Svajoni metas

btis, kai Rovenui buvo diagnozuotas autizmas, tikrov. ino

ma, negaljome pakeisti fakto, kad Rovenas serga autizmu, bet
galimyb keisti bt nebuvo atimta.
Nors su Betse Rovenas jautsi daug geriau, jo bkl negerjo.
2005 metais berniuko priepuoliai ir veblenimai gerokai padan
jo. Visas diaugsmas buvo jodinjimas. Nepaisant vairi terapi
j, papild, specialiojo mokymo programos vietos mokykloje ir
net jodinjimo, nors jodindamas Rovenas lingvistiniu poiriu
dar paang, ji nebuvo pastovi, nes vien dien pagerjimas b
davo aikiai matomas, kit berniukas vl veblendavo. Vertinant
visum, atrod, kad autizmo poymiai tik stiprja. Mane kanki
no klausimas: kas bus, jei nesulauksime pasikeitim. Jei niekada
neisikapstysime i ios psichologins ir neurologins bsenos?Ar
Rovenas kada nors atsigr aukiamas vardu? Ar ateis laikas, kai
grime i pasivaikiojimo vals? Ar jis kada nors sakys taip
ir ne?Ar pastebs kitus vaikus ir sugebs su jais susidraugau
ti? Ar su savo garveiukais ir aisliniais gyvnliais imoks aisti
normaliai - neberikiuos j eilmis arba spiralmis ir nebeirs
juos labai arti pasilenks vairuojaniu tamsiai mlyn aki
(keista buvo tai, kad vidiniai raineli kratai buvo alios spalvos)
vilgsniu? Ar galime tiktis, kad taip kada nors bus?
Vien kovo vakar grome pasijodinj saulei leidiantis.
Saullydis buvo neprastai raudonas, paskui stojo prietema ir pa
kilo plonas mnulio pjautuvas. Rovenas, pirtuku parods balt
tarp Betss aus rmint pjautuv, pasak:
- Mnulis.
Jis niekada niek nebuvo rods pirtu. Ir tai dabar - nors
dvejus metus pavlavs - jis tai dar.

I RG BERNI UKAS

A sustabdiau Bets.
- Kaip tu tari od mnulis?- paklausiau Roveno.
- Nulis! neaikiai sumurmjo.
- M, - pasiliau aikiai tardamas pirmj raid.
- M! - kartojo Rovenas.
-.
-!
-N.
-N!
Kai visos raids buvo ivardytos, tariau:
- Teisingai, Rovenai. O dabar itark vis od. - Giliau kv
ps laukiau, koks bus rezultatas.
- Mnulis! suuko jis triumfuodamas.
Taigi pagaliau lyg ir atsirado viltis. Bet viskas vyko labai l
tai. Norjau kako radikalesnio, kako panaaus stebukl. Ar
kelion Mongolij ir susitikimai su ios alies amanais duot
troktam rezultat? Kad ir kaip stengiausi, atsisakyti tos idjos
negaljau.
Atjo balandis. Vien popiet - po vos ne pusdien trukusio
Roveno spiegimo ir plojimo rankomis (pagal autizmo argon
tai savs stimuliavimas) nujau su Rovenu per jonvabaliais
vytint mik Betss tvart, o Teris arba dd Teris, kaip ber
niukas j vadino, motorine ienapjove pjov vej. uo Bo, pasid
js priekines letenas ant vairo, vairavo.T kart Rovenas kyriai
reikalavo mans vl ir vl uoliais joti nuo tvarto prie tvenkinio
ir atgal, o mums jojant kaip padks mtsi onus. I vis jg
stengiausi, kad jis neikrist i balno, o Bets neprarast pusiau
svyros. Roveno alkns skaudiai dau man rankas. Jis spieg ir
66

Svajoni metas

vebleno, o knu idarinjo keistas pozas, visikai nesiderinanias

su Betss kanop kaukjimu. Man plyo irdis maniau, jis vl
gro man nesuprantam pasaul. Bijodamas per daug nuvar
ginti apsiputojusi Bets, pasiliau snui sustoti.
- Ne!Noriu darjoti! Noriu Betss!auk jis.
- Rovenai, Bets pavargo. Gana. Turime sustoti.
Nukeltas ant ems, Rovenas isiriet, m raudoti ir klykti.
Pasitraukiau al, kad susivaldyiau ir nepradiau aukti. To
kiais momentais i nevilties ir bejgikumo staiga kildavo baisus
pyktis ir noras jam suduoti. Pasikabinau ant rankos sunk Betss
baln ir nujau arklid, giliu kvpavimu bandydamas numal
dyti emocijas. Kai grau atgal, Rovenas jau nebeklyk - jis atsi
stojo, prijo prie Betss, kuri stovjo ramut ramutl, tada ities
rankas, apkabino priekin dein jos koj, pabuiavo ir pasak:
- Myliu tave, Betse.
Jis pirm kart itar tuos odius. Niekada nebuvo saks j nei
Kristinai, nei man. Kol jis buvo prisiglauds, Bets stovjo pusiau
nuleistais vokais. Paskui Rovenas, linksmai okindamas, pribgo
prie mans, pam u rankos ir nusived namo per ganykl.
T VASAR primme svarb ir teising sprendim. Atsim
me Roven i mokyklos, kurioje jo elgesys darsi vis labiau
nenuspjamas, ir dl keli laiming atsitiktinum sugalvojome
geresn variant. Hipi bendruomenje Grinbriaras, kuri ga
lima buvo pasiekti nuo ms nam nuvaiavus tris mylias kai
mo keliu, gyveno moteris Katerina. Ji turjo autizmu sergant
sn, kuriam tuo metu buvo dvylika. J maiau kelis kartus ir
buvau susidars spd, kad daugeliu poiriu jis buvo pasvei

 I R G BERN' I U KAS

ks. Katerina siek filosofijos daktaro laipsnio, ra disertacij

i klinikins psichologijos. Be to, deimt met dirbo specialij
poreiki vaik mokytoja, o dirbdama su savo snumi sukr
nauj metod - vaikui turjo bti uduodami vienas po kito
klausimai, kuriuos jis privaljo atsakyti. Taip ji imok savo
sn skaityti, rayti ir skaiiuoti - greiiau ir su maesne ner
vine tampa, negu jis bt to pasieks bet kurioje valstybinje
mokykloje. Jos metodas, nors apm kai kuriuos taikomosios
elgesio analizs elementus, buvo priimtinesnis tokio elgesio vai
kams. Ji nevert paklusti ir neapdovanodavo uduotis atliku
si vaik leisdama usiimti mgstama veikla, bet mokydavo vai
k tokioje aplinkoje, kuri jam labiausiai patikdavo. Jei jis norjo
bti mokomas medyje, ji taip ir dar, jei tvenkinyje, ji mok j
ten (Grinbriare buvo puikus nuo tiesiogini sauls spinduli
apsaugotas baseinas).
Be to, Grinbriarui priklaus 100 hektar miko, ir tai buvo
puiki natrali aplinka gamt dievinaniam Rovenui. Pasiteiravau
Katerinos, ar imtsi dirbti privaiai su Rovenu. Ji sutiko. Kateri
na pareng kasdien darbo grafik 2
3 valandas skyr akademi
niams usimimams savo paios sukurtu metodu, kitas valandas
Rovenas galjo mgautis pasivaikiojimais su Kamilu - vyri
kiu, anksiau dirbusiu su autizmu serganiais vaikais. Jis gyveno
Grinbriare, turjo dukter, pagal ami galjusi bti vyresne
Roveno seserimi. Pasisiliau savanorikai mokyti kitus Grinbriaro vaikus - vien ryt istorijos, kit - jodinti.
Kai Katerinos snus su kitais Grinbriaro vaikais ateidavo
jodinti, maiau, kad Bets su jais elgsi panaiai kaip su Rovnu. Jiems prijus nuleisdavo galv ir imdavo laiyti ir iaumoti.
I

68

Svajoni metas

Nors kartais ji iurkiai elgdavosi su sveikais vaikais, su Katerinos snumi visada elgsi taip, kaip reikia.
Naujos mokyklos aplinkos teigiam poveik Rovenas pajuto i
karto. Jis tapo ramesnis, pradjo - dabar jam buvo beveik penkeri - engti pirmuosius netvirtus ingsnius mokydamasis skaityti.
Kamilas valand valandas vaikiodavo su Rovenu ir skatino j
kalbti apie visk, k mat ir k liet. Jo kalba dar buvo nevieno
da: kai k jis tar paraidiui, kai k sak normaliai, bet daugiausia
vebleno. Tik kai sddavo Betsei ant nugaros, vebleno maiau ir
kalbjo normaliau. Jei Rovenas i mokyklos grdavo vakare, mes
vis dek eidavome jodinti. Kelet kart nujojau su juo mokyk
l. Neurologiniai pykio protrkiai ir priepuoliai nesiliov. Nie
kam- nei mums, nei Katerinai, nei Kamilui, nei ms aplankyti
atvykstanioms moiutms - nesisek jo imokyti tutintis tualete
(man siaub var istorijos apie autizmu serganius vaikus, kurie
nesugebjo to padaryti net sulauk paauglysts). Guodiausi tuo,
kad bent jau po trupuiuk judjome priek. Tuo, kad turjome
svajon pasiekti dar geresni rezultat.
Jei viena gera svajon gali pasiteisinti, kodl nepabandius
gyvendinti kitos? 2006 met ali lieting pavasar pakeit kar
ta Teksaso vasara, o svajon nebeleido man nurimti. Mongolija.
Kol kas a tyljau, nenordamas konfliktuoti su Kristina, kuri,
kaip jauiau, vis dar nepritar mano miniai. Bet kakoks ne
racionalus balsas kudjo: Daryk tai. Reikjo daryti nedelsiant.
Rovenas augo taip greitai, kad po met jis gal bt nebegaljs
patogiai sdti balne kartu su manimi.
T met liep kalbjau apie bumn reikalus vietos susirin
kime Ostine. Jau buvau sukrs ma mogaus teisi organiza

 I RG B E R N I U K A S

cij ir rinkau pinigus advokatui, kuris turjo ginti bumnus,

kai j byla bus nagrinjama Botsvanos Aukiausiajame Teisme.
Igirds mano pasisakym jaunas kino operatorius Michaelis pa
sisil nuvykti Botsvan ir pabandyti nufilmuoti, kaip iurk
iai elgiamasi su bumnais. Tamsaus gymio, graus, garbanotais
plaukais jaunuolis itreniruotais bicepsais ir altruizmu spindin
iomis juodomis akimis prijo prie mans pasikalbti. nekda
miesi usiminme ir apie bumn gydnus bei gana veiksming
j gydym. Taigi man pasirod visai natralu papasakoti jam,
kok teigiam poveik (nors ir laikin) patyr mano snus, kai
jam prie dvejus metus per gydn susibrim buvo pritaikytas
gydymas. Pusiau piktai ir pusiau elmikai velgdamas alia sto
vini Kristin prisipainau Michaeliui, kad brandinu mint nu
siveti Roven Mongolij, kur gydymas arkliais buvo derinamas
su aman gydymu. sumanym ketinau netrukus gyvendinti.
Galbt net kitais metais, nes greitai Rovenas bus per didelis ir
jam bus nepatogu sdti balne kartu su manimi.
Kristina nusiypsojo, bet nieko nepasak.
Michaelis pasisil lydti mus ir filmuoti kelion.
- Dar neturiu pakankamai pinig, - spjau Michael. - Net
jei tursiu, vargu ar j pakaks sumokti u filmavim.
Michaelis utikrino, kad tai jam nesvarbu. Tai buvo unikali
tema. Ir, kaip sak jis, jei Roveno bkl bent truput pagers, ios
kelions vyki filmavimas tikrai nenueis veltui. Be to, jis pasisa
k augs arkli ranoje ir jam nebus sunku, net jei sdti balne
reiks per vis kelion.
T ruden mudu su Michaeliu susitikome dar kelis kartus
pasitarti, kaip reikt teikti paraikas dl dotacijos. Ms tar
I

70

'

Svajoni metas

pusavio pasitikjim dar labiau sustiprino metas, kai Rovenas

buvo filmuojamas kartu su Betse - kaip jis kalba, protauja, kaip
stiprja nepaprastas j ryys. Pagaliau pabandiau vl atvirai pa
sikalbti apie Mongolij su Kristina. Kad greiiau isisukt nuo
pokalbio, ji pasak: Gauk pinig, tada pamatysime.
Nors kartus vasaros orus pakeit spalio pabaigai bdingi v
jai, mudu su Rovenu ir toliau jodinjome. Bets jau seniai pa
miro, kaip nervingai i pradi su manimi elgsi. Dabar joti
ant io arklio buvo vienas malonumas. Kai okdavau baln ir
paspausdavau jos onus kojomis, ji pasileisdavo bgti, o Rove
nas juokdavosi taip smagiai, kad balsas skarddavo medi vir
nse. Berniukui patikdavo, kaip Bets skrisdavo su mumis per
gulinius rstus ar neauktas tvoras. Tada susiavjs aukdavo:
Kaip pauktis! Ms ir arklio ryys buvo toks stiprus, kad kiti
raiteliai galjo apie j tik pasvajoti. Skirtumas tik tas, kad mes
buvome trise, o ne dviese.
Kas tai? - klaus Rovenas vien grai rudens dien mums
jojant per karij giraites. Ant ems buvo prikrit daugyb rieu
t, nemaai j i ols buvo isikrapiusi meka, o cikados irp
taip smarkiai, jog atrod, kad nuo j bals virpa mediai. Mums
vir galv, genami piet vjo, atusio nuo Meksikos lankos,
tiesiai i Kubos, ratus ltai suko suopiai.
- Kas tai? - paklaus Rovenas, pirtuku rodydamas vien i
dideli tamsi sklandani pauki.
- Neinau, Rovenai, kas jis? - inojau, kad pasta t paukt.
Laukin gamta buvo jo arkliukas.
- Tai yra... - jis giliai kvp.
- S-U-O-P-I-S, - priminiau aikiai tardamas kiekvien raid.

 I R G BERN I KAS

- Suopis!
- Itarei puikiai!
Tuo metu suprunkt Bets.
- Bets prunkia!
- Taip, Rovenai. Tu teisingai pastebjai.
- Ji dar ir nusiiaudjo.
- Taip. Rovenai, ar tu nortum kitais metais vaiuoti su tiu
jodinti Mongolij?
- Jodinti Mongolij!
Keista. Bet jo kalba vis dar buvo labai netolygi. Kai kada, kaip
ir t kart, jis kalbjo beveik sklandiai - gali bti, kad jis tiesiog
pakartojo, k pasakiau, bet a tai primiau kaip sutikim.
Savaitgal drauge su Rovenu jodinjome iki vlumos - sau
lei nusileidus jodinjome sidabrinje mnulio viesoje. Naktys
buvo iltos, velnus vjelis maloniai glamonjo od. Grdami
i ganyklos jome ilgu vaiavimo Stafordo kiem keliu. Rado
me eiminink sdint su vaikaiiais lauke, besigrint mnuliu ir
velniais sausmedi kvapais. Kai prijojome ten, kur jie sdjo,
Rovenas staiga atsistojo balne, tarsi maas vikingas plaukianio
laivo pirmagalyje, ir visu balsu utrauk ABC dainel. Kai baig,
entuziastingai idainuodamas paskutin fraz: Kvieiu kitkart
dainuoti kartu su manim!, prijo Stafordas.
- Puiku, - tar jis juokdamasis, - tikrai graiai padainavai!
Atjo pirmieji aliai. Michaelis jau buvo filmavs Roven il
giau kaip mnes. Nusprendme nuvykti pasikalbti su dr. Tample Grandin. Ji, nors buvo autist, dirbo gyvulininkysts profe
sore Kolorado valstijos universitete. Dr. Grandin buvo ileidusi
knyg apie tai, kad gyvnai ir autizmu sergantys mons msto
I 72

Svajoni metas

vaizdais ir kad geriausiai juos galima suprasti stebint gyvn el

ges. Norjau jos paklausti apie keist Roveno giminyst su Betse.
Be to, Michaelis ir a tikjoms, kad interviu su inoma moks
lininke dr. Grandin pads mums gauti l dokumentiniam fil
mui kurti.
Kai Grandin sutikome universiteto miestelyje Fort Kolinse (Kolorade), sikrusiame Uolini kaln priekalni papd
je, buvau nustebs ir beveik nusivyls - nors skmingai dirbo
akademin darb ir buvo paraiusi nemaai populiari knyg,
moteris turjo autizmu sergantiems monms bding savybi.
Kol nureguliavome kamer, ji kyriai spragsjo raikliu, kuriame
su kiekvienu spragteljimu sijungdavo ir isijungdavo lemput.
Oi, - tar ji juokdamasi. Metusi mus fantastik vilgsn (turiu
prisipainti, kad pirmsias por minui mes jautms suglum)
pridr: - Geriau liausiuosi tai daryti. Faktikai tuo raikliu a
save stimuliuoju.
Suinojome, kad, bdama vaikas, valand valandas ji galjo s
dti kampe linguodama priek ir atgal - beveik nepasiekiama - ir
kramtyti sien apmualus. Laim, su ja visada buvo gera aukl,
netingjusi aisti ir visaip skatinusi jos gebjim reaguod. Be to,
ji labai anksti atrado arklius. Gyvnai msto vaizdais, - sak ji
mums. - Taip mstau ir a. Ir daugyb autizmu serganij. Tai
reikia, kad mums sunku bendrauti su tais monmis, kuri ms
tymas kitoks - odinis arba paremtas kitais psichikos modeliais.
Dl to, kad gyvnai msto vaizdiniais, autizmu sergantiesiems su
jais bendrauti lengva. Kartais jie, kol bna jauni, kad pasakyt, k
nori pasakyti, naudoja gyvn kaip tarpinink, ypa sau artim
gyvn. Galima sakyti, kad tokie mons yra jungiamoji grandis,
I

73

 I RG B E R N I U K A S

kuri sieja sveikuosius su gyvn pasauliu, o gyvnai - ypa autizmu sergantiems vaikams - gali padti kaip grandis, jungianti
serganiojo ir normali moni pasaulius.
Kai pasiteiravau, kodl jodinjimas, kaip buvau sitikins,
padeda tobulinti Roveno kalb, Grandin pasak, kad, tyrim
duomenimis, bet kokie pasikartojantys sibuojantys judesiai,
reikalaujantys nuolat kontroliuoti pusiausvyr, stimuliuoja tas
smegen sritis, kur yra mokymosi receptoriai. Jei dar prisimin
sime, kad sdti ant arklio apskritai yra labai smagu, - ts ji, tokia vaik reakcija visai natrali. Bt gerai, kad toki galimyb
turt kuo daugiau vaik.
Pagaliau ryausi papasakoti jai apie savo sumanym vykti
Mongolij ir Roveno reakcij amanus. Norjau inoti, ar ji,
kaip mokslinink, ia mato prasm. Maniau, ji nepritars arba
pasakys neturinti iuo klausimu nuomons. Bet, mano nuos
tabai, ji paklaus: O kaip tos aman apeigos vyksta? Apib
dinkite jas.
Mintimis grau tuos metus, kai lankydamasis bumn
krate turjau progos tokias apeigas stebti, ir papasakojau apie
ritmikus plojimus ir giedojimus. Dr. Grandin pritariamai link
teljo:
- Pasikartojantis ritmas, kaip visi inome, panaiai, kaip ir
jodinjimas, padeda atverti smegenyse slypinius mokymosi re
ceptorius.
- Vadinasi, js negalvojate, kad tai apgavysts?
- Negalime to inoti.
- Ar laikote toki kelion prasminga? - irdis norjo jos pa
laiminimo.
I 74

Svajoni metas

- Blogiausia, k js galite padaryti, yra nedaryti nieko. Dl to

sutaria visi specialistai, nors dl daugybs kit dalyk sutarti ne
pavyksta. Vekite sn j Mongolij, jeigu jis tam neprietarauja.
Visk nufilmuokite. Tai bus gera mediaga tolesniems ios srities
tyrimams. Gr informuokite mus apie visk.
PER KALDAS gavau netikt dovan. Mano nuostabai,
bumnai laimjo byl Botsvanoje. Dabar jie galjo grti namo,
tas emes, kurios buvo i j atimtos. O a miau organizuoti
kelion Mongolij. Susisiekiau su lktuvo biliet usakymo
agentra ir, nepaisydamas gin su Kristina, gerokai sumai
nau ms banko sskait - nupirkau bilietus Ulan Bator sau,
Kristinai, Rovenui ir Michaeliui. Padedamas kelioni agent
ros, elektroniniu patu miau susirainti su ten gyvenaniu
kelioni organizatoriumi Tulga, kuris garsjo kaip neprast
marrut alies ukampius inovas. Turiu prisipainti, tada
maniau, kad Mongolijoje ukamp rasi visur, kur tik engsi.
Apibdinau, kokios kelions noriau, ir papraiau suinoti,
pas kokius amanus mums bt verta keliauti ir ar jie galt
padti Rovenui. Netrukus jis atsak, kad yra girdjs apie labai
gabius gydnus, kuri galima rasti iaurje tarp elni augintoj.
Jo sutikti mons tvirtino, kad jei mums pavykt iuos amanus
pasiekti, kelion neturt bti veltui. Bet pasiekti juos sunku,
jie gyvena iaurinje Mongolijos dalyje - Mongolijos Sibire. Va
sar io regiono mons dukhai, dar vadinami zatanais, gyvena
vasaros stovyklose, kurios perkeliamos i vietos viet kartu su
besigananiais elniais net keturi tkstani kilometr aukio
kaln virtines.

 I RG B E R N I U K A S

Be to, i Tulgos igird apie Roven savo paslaugas sil kit

region amanai. Jie prane galintys, jei atskristume liep, at
vykti Ulan Bator ms pasitikti.
A gerai istudijavau emlap. Tarp Ulan Batoro ir Mongo
lijos Sibiro plyti daugyb kilometr nusitsianios atviros vie
tovs. Prisimins ankstesn susirainjim elektroniniu patu su
gydne i Rusijos Sibiro, kuri buvo kalbjusi apie maudymo
ventuosiuose vandenyse naud, miau iekoti aman, eer
ir upi, tikdamasis vandenyne maudyti Roven. emlapyje
radau Tolos ir Selengos upes - abi neabejotinai buvo ventos.
Grs prie savo pastab apie anksiau kaupt informacij, ra
dau nuorod argos eer, esant tarp Ulan Batoro ir elni
augintoj emi. Jis buvo minimas kaip itin ventas. Jauiau,
kad btinai reikia Roven ten nuveti. Pabandiau t interneto
puslap vl atsiversti.
Bet informacijos apie eer nebebuvo. Tarsi bt dings
interneto erdvje. Kart po vlyvo pasijodinjimo su Rovenu
Kristina aptiko mane prie kompiuterio - pasitelks Yahoo ir
Google atkakliai iekojau argos eero ir Mongolijos ventj
vanden.
- Po galais, - kteljo ji. - Nejaugi i tikrj ruoiesi ten
vykti?
- Tu juk inai, kad ruoiuosi. Mes ruoiams. Mes.
Kristina atsiduso ir atsisdo ant grind alia mano kds.
- Neinau, Ru. Neinau, ar galiu tai daryti. Man sunki kiek
viena prasta diena ia, todl baisu net pagalvoti apie kakoki
beprotik kelion pasaulio krat. A niekada to nenorjau. Be
to, nekeniu arkli.
I 76

Svajoni metas

odis nekeniu, ko gero, buvo per stiprus, bet Kristinai tai

galima buvo atleisti prisiminus jos blog patirt praeityje. Tada,
kai gyvenome Anglijoje, a mokiau j jodinti, ir por kart ji
nukrito nuo arklio. Ji nemgo io sporto. Ms eimoje tik a
vienas jodinjau. Todl visai natralu, kad ji taip atkakliai atsisa
kinjo ios kelions.
- Tu neprivalai vykti. Tu t inai, - pasakiau.
- Na, taip, - jos balse buvo justi sarkazmas.
- Turiu galvoje tai, kad... jeigu tu nevyksi, a nepriekai
tausiu. O Dieve, atvirai kalbant, taip galbt bus net lengviau.
Grinsiu biliet ir atsiimsiu pinigus. Jeigu su mumis nekeliausi,
man nereiks igyventi, kad tu ten blogai leidi laik, arba bijoti,
jog gali nukristi nuo arklio.
- Bsiu arklio nutempta arba suspardyta, arba sudauyta,
arba sumindyta, arba prispausta, arba kitaip sualota.
- A kalbu rimtai. Suprantu, kad ta idja beprotika. Tu ne
privalai vykti su mumis.
- Ar tikrai man nepriekaitausi?
- Tikrai. Juk inai, kad esu kuokteljs.
Kit dien mudviem su Rovenu jodinjant po didiul ga
nykl (j nuo ms nam skyr apie pus mylios), prie ms
prisijung Michaelis su Tazu. Kai jojome takais, Rovenas auk:
Bk. Bk greiiau!Jis norjo rasti kuo daugiau tak su nugriu
vusiais karij ar uol rstais, per kuriuos geroji Bets pareigin
gai okinjo, Rovenui isterikai juokiantis ir rkiant: ok! ok
kaip varl!
- Puiku, Rovenai, - pasak dd Teris, kai grome arkli
d. Js su Betse okinjote?
77

I RG BERNI UKAS

- okinjome! - laimingas atsak Rovenas.

Tada Teris - tikras dentelmenas - pasil man ir Michaeliui
po butel nam gamybos (ypa stipraus) vynuogi vyno. Mie
lai pamiau savj - turiu prisipainti, nuo tada, kai suinojome
apie Roveno autizm, a vis daugiau vartojau alkoholio. Tai rod
ir mano priaugtas svoris. Michaelis, kuris garbino jog ir sveik
gyvenimo bd, atsisak.
- Na k gi, - stojikai tarsteljo Teris. - Pamaniau, kad
mano pareiga yra pasilyti. Jau geriau pasielgti kvailai negu
nemandagiai.
Tikrai geri odiai. Kai grs namo atidariau butel, ino
jau, kad itutinsiu j vienu ypu, - man ov mintis, jog mudu su
Kristina taip pat reikia gydyti, gal net daugiau negu Roven.
Kit ryt gavau Tulgos elektronin laik. Jis ra, kad jei a
noriu, kelion galiu pasiimti savo sn. Jis i karto apie tai pa
galvojs ir nusprends, kad berniukai galt susidraugauti. A
tuo abejojau. Rovenas dar nebuvo su niekuo susidraugavs ar ar
timai su kitais vaikais bendravs. Kristina laik taip pat skait
man per pet.
- Gerai, Ru, - pasak ji netiktai. - A vaiuosiu. Neinau,
kas i to ieis. Bet jei pavyks, bsiu ten. Sunkumai, kurie ms
neveikia, mus tik sustiprina. Argi ne? Nusijuok ir pridr: Kas ino, gal tie amanai imokys j tutintis sdint ant klozeto.
JOKI OIUK NAMUOSE! - igirdome Roven treliuojant miegamajame ir nusijuokme. Gimtadienio proga
buvome jam nupirk du - balt ir juod - oiukus, Deiz ir
Hovard, ir jis labai mgo mus paerzinti: atsinedavo oiukus
; 78 i

Svajoni metas

vid mums nematant, o kai pamatydavome ir nutaisydavome

grietus veidus, atverts galv juokdavosi ir kaip koki komi
k mantr kartodavo ms taip danai jam sakom: Joki
oiuk namuose!
- Atrodo, tarsi jis bt gims budistu, - pasak Kristina.
Nustebs pavelgiau j. Pastaraisiais metais budizmo prak
tika vis labiau pindavosi su moksliniu jos darbu i psichologijos
srities. Kalbant konkreiau, j vis labiau domino budist propa
guojamas adaidumas sau - jie skelb, kad mogus sau turi bti
ne maiau malonus ir atlaidus negu kitiems. Tai nelengva, ypa
kai mogus kenia arba jam nesiseka. Jos paskelbtuose darbuo
se keliama mintis, kad gebanio sau atleisti mogaus psichin
sveikata bna geresn. Ji daug svarbesn negu savigarba, kaip pa
prastai skelbia psichologai. Kristina nustat, kad mogus, nuolat
besirpinantis savo savigarba, laikui bgant ima jaustis ypatingas
ir u kitus vertingesnis. Atsikratyti to jausmo jam taip pat sun
ku, kaip vaikui ilipti i atrakcion traukinuko. O adaidumas
sau skatina atvirai pavelgti save, atleisti sau ir keisti tai, kas
padeda atgauti psichin pusiausvyr. Dievai, kaip autizmu ser
ganio vaiko mama, ji turjo daugyb prog atleisti sau. Jeigu
tik apskritai toks dalykas kaip savo a egzistuoja, - sakyt ji,
palydjusi jus juod aki vilgsniu.
- Manai, jis gims budistu, - paklausiau.
- Atrodo, jis nieko nepriima asmenikai, - pastebjo Kristi
na. - Jis kenia labai trumpai ir paskui leidia kaniai pasitrauk
ti. Jis nesureikmina jos ir neigyvena asmenins dramos, jis ne
jauia kanios, kai skaudus faktas jau bna praeitis, ir tuo skiriasi
nuo normali moni. Kaip inai, tai didel dovana.

I RG BERNI UKAS

Ji neklydo: vienas i autizmu serganio mogaus poymi

yra tas, kad jis nejauia savojo a. Tam tikra prasme jam pa
vydjau.
Taip ir t kart atsines ms lov juodj oiuk ir j ap
klosts, jis juoksi i ms ir kartu su mumis, elmikai mus
irdamas, o mums atrod, kad ir oiuko akyse spindi elmiki
iburliai.
Po dviej dien gavau elektronin laik, kuriame buvo pra
neta, kad mano praymas dl biliet usakymo priimtas. Mes
nesubankrutuosime. Mes vyksime Mongolij.

i 80 I

ANTRA

DALIS

'"Nuotykis prasideda
ROVENAS SDJO prispauds nos prie lktuvo Aeroflot
lango ir irjo, kaip apaioje k tik dar matytas ems lopinlis
pamau pasidengia storu debes sluoksniu.
Pagaliau mes skrendame. Ar i beprotika kelion - ne tik
beprotika, bet ir desperatika - apskritai turs takos Rovenui?
Mane vl m kamuoti senos baims. Kas bus, jei jam nepatiks?
Ar draudimo bendrov kompensuos ilaidas, jeigu jis susirgs arba
jodindamas susieis ir jam nugabenti ligonin reiks samdyti
lktuv? O jeigu negalsime pasamdyti lktuvo? Jei susirgs arba
susieis vienas i ms?Jei amanai nepasirodys? Jei niekada j
nepasieksime? O jeigu pasieksime, bet Rovenui nebus i to jokios
naudos? Arba jie pasirodys es arlatanai? Kas bus, jei vadovas
Tulga mums nieko gero nepadarys ir viskas nueis veltui?
Gal taip pasielgs pasirodiau essvisikas kvailys? Gal ta kelion
tra mano egoizmo tenkinimas ir Rovenas ia niekuo dtas? Ko a
siekiu? Kad pagert Roveno bkl? Kad pagert ar kadjis igyt?
Tai ne tas pats. Jau seniai nebesiekiau, kadjis visikai igyt - autizmas buvo neiraunama Roveno esybs dalis. Bet pagerjimo a no
rjau. Mudu su Kristina norjome amanprayti:praompadaryti,
kadgrs namojis mokt tutintis atsisdsant kbzeto. PraompaI

83

I RG BERNI UKAS

daryti, kadjis nebebt priklausomas nuo savo priepuoli ir nerv

sistemos perkrov. Kad jo hiperaktyvumas ir nerimas sumat ir
nebesijaustume esantys nuolatiniame pavojuje. Ar gali amanas tai
padaryti? Niekas negaljo atsakyti j klausim.
Atsigriau Kristin.
- Mes iprotj?
-Taip. Ne. Leisk man perfrazuoti. Tu iprotjs. O a tik ben
drakeleiv. - Ji ironikai nusiypsojo. - Jei viskas baigsis puikiai,
tuomet gerai. Jei ne, kaltinsiu tave. Taigi bet kokiu atveju man
bus gerai.
- A pakvais, ar ne?
- Tu pakvais. Tu loji. Tu viauksi.
- A esu Ididiosios uolos karalius, - padeklamavo Rovenas
nusigrs nuo debes, kad atkreiptume dmes vytini jo
ypsen. Tai buvo eilut i filmuko Litas karalius, kur jis ga
ljo irti imtus kart.
Berniuko viduje jau kakas keitsi. Paskutines savaites mes
praleidome Anglijoje, kur Rovenas nemaai laiko buvo su mo
iute ir teta. Taip ivengme pernelyg ilgo skrydio i Ostino
(Teksaso) tiesiai Ulan Bator, kuris bt truks vis par. Ang
lijoje aplankme Velse gyvenani mano seser, ten radome arkl
Rovenui pasijodinti. Tai buvo rami sena irma kumel, j mums
paskolino Bilis - mogus, treniruojantis arklius, ir senas eimos,
turjusios jojimo mokykl centriniame Velse, draugas.
- Ji vardu Dot, - pasak Bilis, vesdamas arkl prie straksinio
Roveno, kad susipaint.
Dot, kaip ir Bets, nuleido galv emyn. Gal tai ir nebuvo
visiko paklusimo iraika, bet panaiai kaip Bets ji nepadar
I 84 i

Huotykis prasideda

nieko bloga, kol mes su Rovenu jodinjome po aluma spindin

ias Velso apylinkes.
T vakar ijome kalvas, kurias nuo sesers kio skyr plati
lyguma, pasiirti, kaip leidiasi saul. Staiga Rovenas m vi
sas puses bgioti aukdamas: Basteris, Basteris.
- Kas yra Basteris? - paklausiau jo, dumianio pro mane va
karo viesos nuauksintu veidu.
- Basteris yra berniukai
Pavelgiau Kristin.
- Ar Basteris tavo draugas? - vl paklausiau, kai jis lk at
gal iskstomis rankomis mgdiodamas vir galvos kranksinias
varnas. Rovenas neturjo draug. Niekada nebuvo j turjs.
Nebuvau tikras, kad jis ino, k i svoka reikia.
- Basteris yra draugas, patvirtino jis, kai vl atsidr netoli
mans. Na, Basteri! Bk! Bk greiiau!
Mudu su Kristina susivalgme. sivaizduojamas draugas? Tai
buvo kakas visikai naujo.
Dabar jis sdjo lktuve (tuo metu turjome skristi vir Ka
zachstano) ramus, kaip kiekvienas paklusnus vaikas. Buvo ramus
net tada, kai persdome Frankfurte ir Maskvoje. Jis ypsojosi
man. Paskui igirdome j kartojant: Skrendame Mongolij su
sitikti su elni augintojais, Skrendame su Basteriu.
Negaljau atsistebti jo ramumu. Dabar a nervinausi.
- Pairk debesis, - kteljo jis. - Kaip pyragas.
Kai jis patenkintas aid su aisliniu lituku ir kumeliuku,
pasidjs juos ant stalelio prieais, mane vl apm baim. Kas
bus, jei jam ten nepatiks? Jei jis visk atmes? Jei nesileis gydomas
ios tolimos alies arkliais?

I RG BERNI UKAS

Kart arkliai igyd mane. Kai man buvo dvylika, patyriau

nervin isekim. Tai, kad kelerius metus chuliganavau mokyklo
je ir nesijauiau laimingas namie, galiausiai atsiliep mano svei
katai. Kart ryte pabuds nebegaljau atsikelti i lovos. Mginau
kalbti, bet nepavyko. Tada miau verkti. Negaljau suprasti, ko
dl verkiu. Negaljau liautis verks. Lovoje iguljau tris mne
sius. Kart tvai paklaus, kas galt padti man vl atsistoti ant
koj. Nedelsdamas atsakiau, kad noriu jodinti. Trokau praleisti
savaitgalius savo protets kyje u Londono, kur mes danai nu
vaiuodavome, ir imokti joti. To praiau jau nebe pirm kart.
Nuo trej met, kai tik bdavome tame kyje, eidavau laukus
pasikalbti su dviem pasenusiais ir artritu serganiais mediokli
niais arkliais. Jie prieidavo prie mans ir patenkinti stovdavo
alia. Kaip ir Rovenas, jiems buvau kakuo artimas. Vien dien
jis tikrai jos ant arklio, - kart pasak protet mano tvams. Patinka tai jums ar ne. Mano tvai, grynakraujai miestieiai,
ilgai prieinosi, bet pagaliau pasak: Gerai. Gali mokytis joti.
Jie sumokjo u pamokas netoli protets nam sikrusioje vie
tos jojimo mokykloje.
Yra senas angl posakis: Niekas taip gerai negydo ms
sielos kaip arklys. Mano atveju jis visikai pasiteisino. Jojimas
pakl mane i lovos. Depresij pajgiau kontroliuoti. Grau
mokykl. Vl miau save gerbti. Pasirodiau ess geras mokinys.
Po met a norjau turti savo arkl. Mano tvai nebuvo turtingi
ir sak, kad pinig arkliui turiu usidirbti pats. Taigi por met nuo dvylikos iki keturiolikos - prekiavau Londono blus turgu
je, i pradi pardavinjau visok lamt, kur rasdavau kaimyn
palpse ir garauose, vliau antikvarinius ir kolekcionuojamus
I

86

Huotykis prasideda

daiktus, senovikus drabuius ir kitas panaias prekes. U per t

laik surinktus pinigus buvo galima nupirkti kak nebrangaus.
Arklys turi bti atletikas, kad galt eiti mediokl ir dalyvauti
pasirodymuose. U tuos pinigus pajgiau sigyti tik lenktynms
nebetinkant arkl, o ie, kaip ino visi arkliais besidomintys
mons, turi vien didel defekt jie yra tikri beproiai.
Per visus paauglysts metus darbo dienomis mokiausi vieno
je Londono mokykloje, o savaitgalius leidau pas protet sename,
grivaniame, neildomame name, kur nervingoji teta ir a kiek
manoma vengme vienas kito, iem mediodami su unimis rai
ti, vasarorganizuodami arkliparodas. Jauna moteris, kuri i protets nuomojosi gyvenamj nam ir apie arklius iman daugiau
negu a, mok mane jodinti ir i naujo treniravo pamius mano
arkl. Taip a imokau jodinti ir bdamas dvideimties pradjau
u pinigus treniruoti kit moni arklius. Arkliai mane igelbjo,
jie buvo mano aistra, mano svajon - visas mano gyvenimas.
KAI PAJUT UGULTAS AUSIS pabudome, lktuvas leidosi,
ir Rovenas, jau visai guvus, sdjo ir makalavo kojomis. Laim,
mes sdjome priekinje eilje ir spardymasis niekam netrukd.
Taip jis reik savo susijaudinim. Rovenas spoksojo pro lang,
jo pavyzdiu pasekiau ir a.
Lktuvas m leistis, ir mes ivydome kalnus. Virtin po vir
tins. J virns buvo apaugusios pu ir epui mikais, tarp
j plytjo ali piev plotai ir kai kur ryto saulje spindintys
eerai. Tarp kaln virtini tssi beribs steps - joki tvor ne
turinios priekalnes siliejanios gamyklos. I viraus jos atrod
kaip ali vandenys, ramiai nubanguojantys kalnuot pakrant.

 I RG B E R N I U K A S

Nebuvo nei keli, nei pastat. Tik beribis kratovaizdis - toks,

kok sukr Dievas.
Lktuvas pasviro ir, murmant susijaudinusiems bendrakelei
viams, kuri dauguma buvo vokieiai, apsuko auktas uolingas
kalvas. laituose visai nebuvo matyti medi, pirm kart ivy
dome moni bstus. Tai buvo ne namai, bet vadinamosios jur
tos - apvalios, i kupranugario viln veltinio padirbtos palapi
ns. Buvau skaits, kad j viduje bna pristatyta lov su ratukais
ir rykiai nudayt spinteli, viduryjemalkomis krenama
krosnel, o durys, jei yra galimyb, visada piet pusje. I viraus
jurtos atrod kaip balti takeliai. Interneto puslapiuose ir var
tydamas The Lonely Planet ir Bradt vadovus po Mongolij
buvau rads informacijos, kad jurtos itveria stipriausias pgas,
kad per karius j sienos yra susukamos ir pakeliamos auktyn
(patalpa turi vdintis), kad jurta gali bti iardyta ir sukrauta
veim per valand. Tai mongolams tinkamiausias bstas, nes i
trij milijon ios alies gyventoj dauguma yra klajokliai. Lk
tuvui nusileidus dar iek tiek emiau, pamatme galvijus, kurie
bandomis laisvai gansi aplink jurtas.
Okos! linksmai suuko Rovenas. - Deiz ir Hovardas!
Noriu paaisti su oiukais.
Netoliese tingiai ristele jodinjo du raiteliai: vienas ant kato
no spalvos arklio, kitas ant irmio. Paskui praskridome dar vien
virtin neaukt kaln, kuri laituose augantys mediai buvo
pliki ir pajuod nuo neseniai ia siautjusios ugnies. Ir pagaliau
kitoje pusje iniro vaizdas, baisiai nederantis prie dievika lais
ve alsuojanio kratovaizdio, kad i pradi suabejojome, ar jis
tikras. Tai buvo miestas. Didelis ir bjauriai atrodantis su rks
I

88

Huotykis prasideda

taniais elektrini kaminais, gelsvai rusva smogo migla ir stk

saniais keliais nedideliais dangoraiiais. Isidsts iilgai plataus
slnio, tarp aukt kaln virtini, tarsi vangi serganti gyvat at
stumiantis, bet drauge intriguojantis. Kam is miestas - didelis,
pramoninis, utertas - ia reikalingas?
Lktuvo palydovs moterys - su taip standiai suritais plau
kais, kad atrod, jog dvi almus (viena vies, kita tams) - ir
palydovai vyrai, apranga panas ir karikius, ir stovyklautojus,
jo taku tarp sdyni eili ir tikrino, ar pakelti sdyni adoai ir
staleliai padklams, ar gerai usegti saugos dirai. Prie visikai
nusileisdamas lktuvas iek tiek pasviro. Atsigriau Kristin
(Rovenas, prispauds nos prie lango, vis dar irjo pilk mies
t ir kalnus u jo). Ji nusiypsojo ir tar:
Kelio atgal nebra.
IR TAI MES MONGOLIJOJE. Lipame i lktuvo su penkia
meiu autizmu serganiu snumi. Eidamas gudronuotu skaldos
taku su Rovenu ant peties, tiksliau sakant, ant deinio peties,
nes jis taip norjo, *plauius traukdamas tvank, drgn ir mal
k dm iek tiek prisisunkus or, tyliai meldiausi.
Kol registravoms imigracijos tarnyboje, Rovenas guljo
man ant peties suglebs ir mieguistas. Buvo atvetas ms ba
gaas. Pasodins Roven veiml, ant krepi, istmiau j
atvykimo sal - mus dmiai stebjo uniformuoti pareignai ten, kur sutinkami sveiai. Isiskyr i minios savo giu, stovjo
Dastinas ir Deremis, du draugai, kurie buvo prikalbinti ke
liauti su mumis, kad galt dirbti su garso ir atsargine vaizdo
kameromis, jei Michaelis susirgt. Ms paprayti, jie atvyko

I RG BERNI UKAS

por dien anksiau susitikti su vadovu Tulga ir sitikinti, kad

viskas tinkamai paruota.
Michaelio draugas Dastinas buvo graus 180 cm gio vaiki
nas, nekalbus, bet kartais mgstantis elmikai pajuokauti. Jis jau
turjo pasiruos vis garso raymo rang. Deremis - dar auk
tesnis, lieknas tamsiaplaukis, su nuo veido nenykstania kvailoka
ypsena - buvo senas draugas. Pamats pastamus veidus ioje
keistoje vietoje Rovenas nusiypsojo.
- Tai dd Deremis, - pasak jis pamojavs savo aisliuku
Simba. - O kas ten?
Vyras, kur Rovenas rod, stovjo tarp Dastino ir Deremio.
Beveik ms amiaus mongolas baltais markiniais ir chaki spal
vos kelnmis, su juoda Australijos piemen skryble, kuri virvute
pakabinta ant kaklo tabalavo ant nugaros, ir mobiliuoju telefonu
rankoje. Iskstomis rankomis jis prijo prie ms ir tar:
- Sveiki. A esuTulga. Bkite pasveikinti ms Mongolijoje.
Pamats j, truput atsipalaidavau. Tai buvo ramus ir pasiti
kjim keliantis mogus. Remdamasis intuicija, ilavinta raant
kelioni vadovus, galjau drsiai pasakyti, kad atsidrme gerose
rankose.
- PasakykTulgai sveikas, - paskatino Kristina.
- PasakykTulgai sveikas, - pakartojo Rovenas.
Vyras gerairdikai nusijuok.
- Praomeiti prie automobilio. Iki viebuio pusvalandis kelio.
Michaelis su dzgiania kamera klesteljo alia ms, o kiti at
sisdo ant upakalins sdyns. T ryt oras buvo apniuks. Abipus
ilgos siauros lygumos, kuri kirto gudronuoto asfalto kelias, dunk
sojo kalnai, alia kelio plytiniose skurdiose nevariose ganyklose
i

90

Huotykis prasideda

gansi blogai priirimi galvijai ir avys. O priekyje buvo miestas,

nelauktai didelis, jo kaminai ir aukti namai tarsi galinga siena kilo
vir tarp aukt kaln keter. alia kelio, vedanio i oro uosto
miest, buvo pristatyta daugyb didiuli skyd, reklamuojan
i moterikus kremus, sauskelnes ir kotik visk. Visa tai sky
rsi nuo mano vaizduotje susikurto Mongolijos paveikslo ir nuo
fantastik ne miesto vaizd, kuriuos maiau lktuvui leidiantis.
Klausiau savs: kur tie idids arkli augintojai? Kur klajokliai?
- Tai didiausia UB elektrin, - tar didiuodamasis Tulga ir
parod siaubing kamin. - UB yra sutrumpintas Ulan Batoro
pavadinimas. Manau, taip paprasiau.
- British Ainvays, - m zirzti Rovenas. Irzl jo ton ge
rai inojau. Man tarsi sustojo irdis. Jis norjo British Ainvays
lktuvuk komplekto, kur nupirkome Hitrou oro uoste ir kuris
tuo metu buvo viename i ms krepi kitame veimlyje.
- Gal sustoti j iimti? sunerimusi paklaus Kristina.
- Nereikia, - atsakiau jausdamas, kad elgiuosi kvailai. Bent
kol kas, kol nra tikrai blogai.
Bet greitai viskas pablogjo. Net labai greitai. Gal jis kelio
nje pervargo, gal pasijuto ess visikai naujoje, jam nepasta
moje aplinkoje, bet, kad ir kas bt tai iprovokavs, inojau,
jog staiga atsirads lktuvli komplekto poreikis reik padi
djus nerim.
- Apsikabinkime, - pasakiau stipriai spausdamas j glbyje.
Rovenas, kaip ir dauguma autizmu serganij, ties sakant,
man tai irgi patinka, - mgsta bti stipriai spaudiamas. Jis su
spurdjo, skaudiai suduodamas ranka man lpas, iriet nuga
r ir m klykti:

I RG BERNI UKAS

- Noriu lktuvli! Lktuvli! Tada giliai kvp, ir a jau i

nojau, kas bus. I-RAFA! rk jis auktu ir erzinaniu balsu.
- Sustabdyk automobil, papra Kristina, - ir duok jam
tuos prakeiktus lktuvlius.
Taip ir padarme. Priepuolis liovsi. Kad vaikas greiiau nu
rimt, aidim su lktuvliais sitraukiau ir a.
- Mes skrendame London. Eisime Londono, paskui
Vipsneido zoologijos sod, kur pamatysi drambliuk Li Li ir raganosiuk A...
Pastebjau, kaip Tulga vogiomis stebjo Roven emoci
kai ir fizikai nesitvardant vaik jis turs keturias savaites lydti
labiausiai nutolusius Mongolijos rajonus. Pajutau simpatij iam
mogui. U automobilio, kuriuo vaiavome, lang tviskjo sve
timas siurrealistikas miestas.
Ulan Batore ivydome daug apepusi betonini daugiabui
nam; suskilusiais aligatviais skubanius, pigiais vakarietikais
drabuiais apsirengusius mones (tautikais drabuiais vilkini
buvo matyti vos vienas kitas atvyklis i provincijos, vaiktinjan
tis tarp skubanios minios); plastikiniuose nam fasaduose tai
sytas kirilicos abcle uraytas ikabas (buvo ir anglik: Karaoke Bar, Game Arcade)-, grup slampinjani li ilgaplauki,
vilkini sunkiojo metalo grupi nari mgstamus sportinius
markinlius; piktoltus parkus su sulankstytomis metalinmis
tvoromis ir sudauytais buteliais pievelse; eismo ukimtas pla
ias gatves be jokio medelio. Dauguma moni atrod nusimi
n, - j veiduose nebuvo matyti ypsen, - bet fizikai stiprs.
T kart, vaiuodami per visikai netinkamoje vietoje soviet
pastatyt miest, kai ie dvideimtame amiuje eiasdeimt met
92

l\iiotykis prasideda

vald al, neivydome n vieno turisto. Miesto estetika posovie

tin, ir Tolimj Ryt atspindi labai maai. Paprastai sakant,
Ulan Batoras - tai tikra votis ant vienos i maiausiai mogaus
sugadint ir paliest ekosistem veido. Dkojau Dievui u tai,
kad iame mieste bsime tik dien ar dvi.
inoma, miestas nestokojo ir savotiko avesio. Buvo matyti,
kad Tulga, kuris prisipaino ess io miesto vaikas, tikrai j myli.
Jis mus ve pro pagrindin miesto aikt, kurioje stovi Didiojo
liaudies churalo rmai su alia esania marmuru iklota parad
zona ir griozdikomis Stalino epochos skulptromis, vaizduojan
iomis narsius mongol karius. Paskui vaiavome pro Gamtos
istorijos muziej. Pamaniau, kad jis vertas dmesio, nes buvo tik
septinta valanda ryto ir prie akis turjome dar vis ilg dien.
Lonely Planet turist vadove pasiymjau, kad j verta aplan
kyti - mano nuomone, ten turjo bti gyvn ikam, kurias
Rovenas galt smagiai apirinti kelias valandas. Ir man, ir
Kristinai pasirod, kad gatvs tutokos.
- Visi yra Nadamo festivalyje, - paaikino Tulga. - Js tik
riausiai vieninteliai turistai Ulan Batore, o gal ir visoje Mongoli
joje, nevykstantys Nadam!
Na, inoma, Nadamas. Apie j taip pat buvau skaits Lonely
Planet turist vadove. Tai kiekvien vidurvasar vykstanti vent,
kurioje varosi imtynininkai, jojikai, i lanko audantys sporti
ninkai ir muzikantai. Pasiirti klajokli meno suvaiuoja mo
ni i viso pasaulio. Imtyni varybos vyksta miesto pakraty
je esaniame didiajame stadione, arkli lenktyns - stepje u
miesto. Jojimo trasos gali bti 32 kilometr ilgio, o jojikai net
atuonmeiai berniukai. Vienos toki arkli lenktyni buvo ro

 I RG B E R N I U K A S

domos itin modernaus viebuio, kur mums buvo usaks Tulga, foj stoviniame televizoriuje. Kol vorele sujome marmuru
ir kilimais ipuot vid, buvo jungtas kitas kanalas, transliavs
imtyninink varybas: tai buvo vyrai, sudjimu panas ne
didelius kalnus, nemonikai aptemptomis trumpikmis, kelius
siekianiais batais, keistais rank apdangalais ir smailiomis velti
nio kepurmis ant plikai nuskust galv. Nors atrod kone ma
nieringai, jga, su kuria blok vienas kit ant ems, stebino.
Padaviau savo pas auktai, dalykiku kostiumliu vilkiniai
merginai. Ji dirbo registratroje. Kaip ir visi msikiai, stebjau
neprast aplink. Tuo metu televizoriaus ekrane pasirod grup
gracing mongoli su maudymosi kostiumliais ir guminmis
kepuraitmis - jos atliko pratimus baseine.
- Ar tai Nadamo programos dalis? - kreivai ypsodamasis pa
klaus Dastinas.
Tulga atsigr, pamat, kas rodoma ekrane, ir nusiypsojo.
- O ne. Bet mongolai mgsta manktintis.
- Namo! reikalavo Rovenas.
- Eime pasiirti kambari, pasakiau ir, pagriebs j su vi
sais jo lktuvliais, usikliau ant pei.
- Namo! - raudojo jis mums lipant laiptais. Bet vos tik en
gme laipt aiktel, kurioje buvo ms kambarys, berniukas
kteljo: Oro uostas! ir laimingas nuiuo man nuo pei
ant ems. - Oro uostas. Visai kaip oro uostas.
Ir nieko nelauks m aisti ant laipt aiktelje patiesto pilko
juostuoto kilimo, kuriame i tikrj buvo galima irti kak
panaaus betonin kilimo ir leidimosi tak. Rovenas stumd
ant jo savo lktuvl, prisimerks j irjo ir rk: Laikas kilI 94

7\iiotykis prasideda

ti arba Laikas leistis. Tuo metu ms komanda gabeno savo

kameras ir garso aparatr vien i kambari. Tulga pasirpino,
kad krepius unet vairuotojas, todl galjome stebti Roven.
Vis dar nepajgme atsitokti ir atsikratyti baims. Kokie im
ginimai ms laukia?
- Gal galtumte j nutildyti? - pasak laipt aiktel stai
ga ilinds europietis vokietis, sisups rankluost. - Dabar tik
septynios valandos ir noriau dar numigti.
- Oro uostas! Oro uostas! i-RA-A-A-FA! - i vis jg
auk Rovenas, kai neme j kambar, kuriame kilimas buvo
ne pilkas, bet tamsiai raudonas. - Pranczik bulvy-y-y-yi!
Noriu namo!
- Ar jam viskas gerai? - sunerims paklaus Tulga.
-Tikiuosi, - atsakiau, ilgesingai velgdamas lov. - Tikiuosi.
MS ATVYKIM MONGOLIJ sivaizdavau visai kitaip.
Vaizduotje matydavau, kaip tiesiai i lktuvo mes patenkame
step, vos atsim baga sdame ant gniomis papuot ark
li, aplink mus ypsosi klajokliai, oka ir bgnus mua ama
nai, auktai danguje vir ms sklando ereliai, o arkliai, galvijai,
avys, okos ir jakai adieka vos ne Brodvjaus numer, jiems sak
sofonu ir trombonu akompanuoja kalnuose gyvenantys vilkai ir
mekos. Kak panaaus.
Visai nesitikjau, kad sdsime antrario viebuio numery
je, - nors, galiu pasakyti, paiame geriausiame, su prabangiu p
kuotu raudono nailono kilimu, - svarstydami, kaip gavus pran
czik bulvyi (buvau beveik dkras, kad Rovenas jas valgys,
nors paprastai, mums keliaujant nauj viet, pirmas penkias

 I RG B E R N I U K A S

dienas jis nieko nevalgydavo). Tuo metu Rovenas, pamats, kad

atsidar kambario durys, - prie tai mes buvome gal deimt kar
t jas udar, bet jos vis atsiverdavo, - isiver j koridori ir m
lakstyti juo pirmyn ir atgal rkdamas visa gerkle.
Pusryiauti nujome viebuio restoran visa ms grup
arba, kitaip sakant, Rovenas ir mes kaip jo palyda. Berniukas vo
liojosi ant grind, sivaizduodamas, kad tai lktuv kilimo ir lei
dimosi takas, - dl to mons negaljo laisvai praeiti, - spjaud
pyragaii ksnius, ridinjo ant ems nuo stalo pasiimtus kiau
inius (a vos spjau atsiprainti), iupinjo rankomis padkle
sudliotus supjaustyt vaisi gabaliukus, o galiausiai nusine
juos ant grind, kur suorganizavo ikyl, dideliam kit vaka
riei, atjusi pusryiauti, nusivylimui. Sutrik restorano dar
buotojai neinojo ko griebtis, kol atvyks Tulga paaikino. Tada
mons irjo j mus palankiai, bet vis dlto teko ivesti Roven
ir ieiti patiems.
Turjome laisv dien, todl reikjo sugalvoti, k veikti. Kit
dien jau buvo numatytos apeigos ant ventojo kalno, kaip
mums sak Tulga, su Rovenu turjo dirbti devyni amanai. O
dar po dienos turjome ivykti j krato centrinius rajonus. Bet t
dien, - dievai, autizmu sergantiesiems nereikia ilgai galvoti, k
veikti, jie padaro gd visiems neinantiems, kuo usiimti, - mes
privaljome sugalvoti, kaip sutramdyti ma velnikt. Buvo
pavojus, kad kiekvien akimirk pratrks jo hiperaktyvumas.
- Gal aplankykime Gamtos istorijos muziej? - pasiliau.
Nujome kaip tik tuo metu, kai muziejus buvo atidaromas.
Vos neiau Roven didel marmuru puot koridori, jis suir
zs m ms prayti skristi atgal London. Man apmir irdis.
I

96

'N.uotykis prasideda

Kristinai taip pat. Tulga sumokjo u bilietus. Michaelis, kuris

norjo ufiksuoti, kaip Rovenas reaguoja kiekvien dalyk, net
paprast apsilankym muziejuje, nard en ir ten su puikios
kokybs skaitmenine kamera, o Dastinas ramiai stovjo alia su
ilgu mikrofono kotu, ausinmis ant aus ir pultu, pakabintu ant
jo peius juosianio diro. Jie jo mums i paskos, kai lipome
plaiais marmuro laiptais vir (pastatas buvo neoklasikinio sti
liaus). Rovenas vis dar zirz, praydamas vaiuoti oro uost, bet
i karto liovsi, kai pamat pirmj ikam eksponat - kaln
oi eimyn (didiuliai raguoti patinai stovjo ant uol, o ne
tokios spdingos, bet taip pat su ragais, patels stovjo krvelje
su mayliais emiau). Akimirksniu, kaip vikri bedion, nusiropt man nuo pei ir suuko: Kaln oys! Dabar jam ms
nebereikjo.
Rovenas kaip padks lakst po muziej, sustodamas prie
kiekvieno Mongolijos laukins gamtos eksponato - briedio,
vilko, kurio kailis jau buvo gerokai kandi apgrautas, elnio
vapiio, iaurs elnio, laps, vairi ri pauki (j ikamos
buvo gana blogos bkls, i kai kuri tiesiog krito plunksnos; ia
buvo net pingvin ikam, nors jie Mongolijoje ir negyvena),
laukini kupranugari, laukini arkli, gazeli, didiuli rudj
mek, erni (j ikamos atrod tartinai), nublukusi raudo
nj lapi, erno, lies ir netgi natralaus dydio nuogomis (i
tikrj plaukuotomis) krtimis neandertaliei. Prie kiekvieno
eksponato Rovenas stabteljo ir, kai mes, atbildj i paskos, su
stodavome jam u nugaros, laimingas klaus:
- Kas ia?
- Briedis, - atsakiau.

I RG BERNI UKAS

Kas ia? vl klaus jis, ir a patvirtindavau dar kart, kad

tai tikrai briedis arba kaln oys (dar kart), arba vilkas (dar kar
t), arba elnias (dar kart). Prie kai kuri eksponat klausim:
Kas ia? jis uduodavo ir trei kart, ir a trei kart patvir
tindavau to gyvno r. Tris valandas stebint suglumusiems
muziejaus darbuotojams ir keliems lankytojams, ikeitusiems t
dien Nadame apsilankym muziejuje - jis lakst nuo ekspona
to prie eksponato trepsdamas tai kilimu, tai parketu, nes buvo
apautas kroksais, o i paskos, n kiek ne maiau trepsdama, b
giojo filmavimo komanda. Rovenas tarsi apsstas mgavosi i
kamomis ir visikai ignoravo puiki dinozaur kaul kolekcij.
Mes labai pavargome. Artjant piet metui, kaln oi ikamas
Rovenas jau buvo apirjs dvideimt eis kartus (pagal tos sa
ls priirtojos skaiiavimus). Keista, bet jis visai neatrod pa
vargs. Kristina su vaikinais nujo papietauti, o a ir toliau sekio
jau po muziej bgiojant sn. Galiausiai ineiau j viegiant,
galvos linkteljimais mgindamas praneti Tulgai, kad sutinku su
jo silymu pamginti nuveti Roven Ulan Batoro nacionalin
pramog park.
- Gerai, - bandiau perrkti Roven, kuris niro, kad reikia
palikti visas tas ikamas, ir visa gerkle vieg: I-RAFA! Pa
sodintas ant pei blaksi ir kulnais stipriai dau man krti
n. - Vekime j tok, koks yra.
Tulg itiko nedidelis okas, kai suvok, kas jo laukia kitas
keturias savaites. Mobiliuoju telefonu jis paskambino savo pa
djjui (snnui Bodo, lydiniam mones netoli esant pig
greitojo maisto restoran) ir liep pasitikti mus prie Nairamdalo
parko, kuris automobiliu buvo greitai pasiekiamas.
I

98

Nuotykis prasideda

- Jam ten patiks, - pasak Tulga, braukdamas nuo kaktos

susitariusius plaukus. - Ten daug vaik. Daug atrakcion. Pa
matysite.
Rovenas, inoma, vis keli vieg kaip pjaunamas. Bet kai
ikliau jj i automobilio ir prie save jis pamat erdvi mediais
apsodint lygum bei tarp j vaiktinjanius mones, berniukas
staiga nurimo ir pasileido bgti. Galjau guostis bent tuo, kad
greitai numesiu tuos dvylika kilogram, kuriuos buvau priaugs
Rovenui diagnozavus autizm.
Oro uoste, viebutyje ir muziejuje mons strimgalviais
bgiojant ma berniuk ir jam i paskos paparacus panaius
vyrus su kameromis irjo sutrik, o nuolatiniai io keisto nu
iurusio pramog parko lankytojai - daugiausia eimos, ijusios
pasivaikioti popiet, ir breliai vietos jaunuoli, apsirengusi
repo arba sunkiojo metalo grupi apranga isiiojo i nuosta
bos. Bet argi galima juos teisti?
ia niekas nebuvo prieikai nusiteiks, nerod pirtais, k
kartais tekdavo patirti kitose Azijos alyse. ie mons buvo tak
tiki ir ors. Beveik visi vyrai buvo vienodo gio ir sudjimo,
moterys stambokos, bet graios. Jie teiravosi, kas mes tokiekiekvienas mogus, kad ir kur jis bt, susidomt pamats pen
kiamet berniuk, lakstant minioje kaip padkus su i paskos
bgiojania filmavimo komanda. Bet kai moni nuostaba adgo, jie elgsi tolerantikai: nepyko, kai Rovenas stumdsi, spieg,
diaugsmingai puldinjo tai en, tai ten. irjo tai su humoru
ir adaidiai. Niekas nereik nepasitenkinimo ir nereagavo kaip
nors blogiau negu Jungtinse Valstijose arba Britanijoje, kai Roveno ligos simptomai reiksi stipriausiai. ia atmosfera buvo

I RG BERNI UKAS

tokia, tarsi mes, drauge ir jis, vieni prie kit btume prisideri
n - ne tik vieni kitus toleruojantys, ir tas spektaklis, kur jiems
pateikme, lakstydami paskui Roven kaip kokie paparacai pas
kui miniatirin model ar kino vaigd, jiems bt visai netrukds. Kai Rovenas iki soties prisidko ir jome automobilio
link, jam dar pakako jg sustoti prie kiekvieno prekiautojo (jie
buvo sikr palei tak, vedant i parko automobili aiktel)
ir apirti visus j parduodamus pigius plastikinius aislus. Mes
jautms visikai isek. ioje alyje dar nebuvome praleid n
vienos paros, o Rovenas pasirod itvermingesnis u mus.
- Oho! - pasakTulga purtydamas galv, kai sulip automo
bil patraukme atgal viebut Koks jis energingas!
- Js dar jo nepastate, atsak Kristina. Js dar jo nepa
state.
Taiau nuovargis dar savo. Atunt valand vakaro, nepaisy
dami triukmo, kuris sklido i netoliese vykusios diskotekos, mes
visi jau miegojome.
Kit dien turjome susitikti su amanais.

I ioo I

Kgln ir upi dievai

IAUO ILTAIR DRGNA DIENA. Kai pirmas sauls spin
dulys prasiskverb pro plon purpurin viebuio kambario
uuolaid, Rovenas jau buvo atsibuds ir sitemps it styga sd
jo lovoje. Kristina sunkiai atsiduso. A apsiveriau, - labai nor
jau dar pasnausti, - bet staiga prisiminiau, kad kambario durys
gerai neusidaro, ir po akimirkos jau bgau kiek kojos nea kori
doriumi, su glaudmis, vydamasis sn, lekiant emyn laiptais
priimamojo link, i kur, jei biau bent kiek pavlavs, bt i
spruks gatv. Laim, spjau j suiupti. Sutriks nusiypsojau
registratroje t ryt dirbaniai merginai ir miau lipti laiptais
auktyn. Jis raudodamas rk: Postas! Postas! Turbt turjo
omenyje priimamj. sitemps galvojau, kur bt galima gauti
kavos. Staiga prisiminiau, kokia diena ms laukia - turjome
susitikti su gydnais, kuri iekodami arba, tiksliau sakant, ban
dydami iekoti nuvaiavome tkstanius kilometr. Ir tai paga
liau ventojo kalno Bogd Chano papdje netoli sostins ms
laukia net devyni amanai.
- Nori pamatyti amanus? - paklausiau tiesiai viesiai, kai gr
s kambar nuvilkau jam piam ir miau rengti arba veikiau
bandiau priversti j apsirengti.
I

ioi

 I RG B E R N I U K A S

- Atsakyk: Taip arba Ai, ne.

- Taip.
Tai primiau kaip ger enkl.
- Einu iekoti kavos, - tar Kristina. Ji jau buvo apsivilkusi
dinsus ir palaidinuk. - Jauiu, jos mums reiks.
Kai ji iskubjo, js su kamera Michaelis paklaus:
- K dabar veiksite?
- T, k veikt kiekviena eima t dien, kai i pat ryto prie
ventojo kalno prasidt jai skirtos aman apeigos.
VIENASUNKIAI SUVOKIAM Ulan Batoro ypatybi ta, kad
vos tik ijus arba ivaiavus i miesto - nesvarbu kuria krypti
mi - staiga dingsta bet kokie pastatai ir atsiveria beribs ganyklos
ir laukai. Kaip tik dl to vienas vokiei ekspresionistini film
krjas ia jautsi laimingas daugyb deimtmei.
Kai mikroautobusas pajudjo i viebuio kiemo, pirmiausia
patekome prisigrdus purvin miesto centr. alia apirusi
soviet architektros pastat, monolitini Lenino, Gengischano ir, kaip man atrod, neinomo Raudonosios armijos kario
statul bei pigi bar buvo galima matyti kompiuterius, greito
jo maisto restoranus ir kitus naujos epochos enklus. Ivaiavus
i centro atsivr chaotikos gamybins teritorijos, visur mt
si sen mechanizm dalys, slankiojo beglobiai galvijai, tai en,
tai ten stovjo jurtos su aplink besivoliojaniais nenaudojamais
automobiliais, plieno kabelio ritiniais ir krvomis gyvuli od,
kol galiausiai, praslinkus madaug pusvalandiui nuo tada, kai
palikome viebut, miestas dingo. Panas kitados buvo Europos
vidurami miestai: joki priemiesi, jokio pakriko isipltimo,
1 02

Kaln ir upi dievai

tik kaktomua susidr miestas ir kaimas. inoma, miesto iuk

ls - dreifuojantis plastikini mai, popierini pakuoi, sen
automobili akumuliatori, sudauyt degtins buteli avangar
das - versi vis gilyn j ganyklas. Bet pavaiavus toliau iukli
majo - matme, kaip avys ir okos grau maisto adiek gaba
liukus galiausiai visai neliko.
Netrukus pasirod ventoji Tolos up - sekli, srauni, su dau
gybe sal, apaugusi juodosiomis tuopomis ir berais. Pakrant
se drieksi neplati juosta ali maumedi ir pu, u j plytjo
siauras nuostabi ganykl, siterpusi tarp ups ir staiga vir
aunanios kaln sienos, ruoas. Po maumedi ir pu ako
mis guljo apsamanoj rieduliai ir dideli akmen piramids,
ia mons aukojo i vietovi dievams. Netoli u t medi
vir kilo beveik statmenos veniausio Mongolijos kalno Bogd
Chano sienos.
Priartjome prie prezidento rm, stovini u nuostabios ika
liojo plieno vairi moni sukurtos tvoros su vairiais iraitymais.
Buvo aiku, kad prezidento rm parke nradraudiama net stovy
klos lau sukurti. Bet t kart ten buvo keli policijos postas.
- Tai dl to, kad Nadamo vent atvyko Japonijos preziden
tas, - gteljs peiais tar post pamats Tulga. Mikroautobu
sui sustojus, Tulga tarsteljo: - Tai utruks madaug 20 minu
i, - ir ilipo pasikalbti su paniurusiu policininku.
- Rovenas labai nemgsta laukti, - pasakiau jam kandin.
- Vaiuoti! Noriu VAIUOTI! - lyg tyia, tarsi pagal koman
d, m rkti Rovenas.
Apsidair pamatme kalvos laite stovini statul, aiku, di
diul. Tai buvo auksinis Buda.

I RG BERNI UKAS

- Eime pairti, pasil Kristina.

Mane nusmelk negera nuojauta. Pamaniau, kad tai gali i
provokuoti Roveno priepuol. A, autizmu serganio vaiko tvas,
jau buvau prats tokias situacijas numatyti.
- Nagi eime, - ragino Kristina - Reikia prasmingai praleisti
laisv laik. Eik, Skubio berniuk. - Ji ities rank Rovenui. Eime pairti Budos.
- Buda! - nuvito Rovenas ivyds didiul auksin statul.
Tuoj pat ioko i automobilio ir pasileido monumento link.
Mes visi kaip paprastai sekme jam i paskos. Bet vos prij prie
auksins Budos kojos igirdome Tulg kvieiant mus grti.
- Grkime, - pasakiau. - Ilgai stovti prie keli policijos
posto neverta.
Ir pakliau Roven.
- Buda!
Jo knas buvo sitemps ir sustings, kojos stipriai suspautos,
nugara ilenkta lanku. Jis duso nuo spigaus riksmo, kuris greitai
perjo klyksm: i-RAFA! Noriu Budos.
- Pamatysime Bud rytoj.
- Nenoriu rytoj. Pranczik bulvyyyyyi! Na-mo-o-oi
Kaip ir visada, kai Roven, jam nusivylus, itikdavo nervinis
priepuolis ir jis puldavo savo paties klyksmu susikurt pragar,
man stipriai suspaud ird. Kol jis buvo kdikis ir mes apie jo
lig neinojome, irdamas j jausdavau savo ird plakant taip
laisvai, tarsi ji bt ne kne. Bet nuo tada, kai inau diagnoz,
jauiu ird esant tarytum kumtyje, kuris vis labiau ir labiau su
signiauia. Pradjau bijoti, kad kart ji gali bti suspausta taip,
kaip maas vaikas gali mirtinai suspausti savo kumtyje ma
104

Kaln ir upi dievai

viiuk. Rovenas darsi vis stipresnis. Reikjo vis daugiau jgos

jam sulaikyti, neleisti bgti ten, kur yra pavojus, dauyti galv j
em. Iriets nugar lanku ir tampomas konvulsij, jis dau
save ir mane, kandiojo man rankas, tal veid. Norjau j ap
rkti. Gal ir biau taip padars, jei nebtume vieumoje, tarp
moni su kameromis. Sukands dantis, kaip tikras britas, pa
praiau Kristinos paaikinti, kodl ji taip usispyr eiti prie to
prakeikto Budos. Jei ji nebt taip usispyrusi, is stiprus perau
gs kdikis bent jau t kart nebt drasksis mano rankose ir
viegs kaip pjaunamas.
Kai grome prie mikroautobuso, man dingteljo: Gal jis
verk i tikrj dl Budos? Bent jau Tulga, atrodo, taip man:
Jis labai myli Bud. A?
Toliau vaiavome tyldami. Visi, iskyrus Roven. Maiau,
kaip vairuotojas suraukia kakt stengdamasis susikaupti vin
giuotame kelyje, atkartojaniame alia tekanios Tolos ups
poskius.
- irk, - rodiau pro lang vaizdus snui, kuris vis dar ne
buvo atsigavs po priepuolio. - Matai vanden? Ar nori paaisti
su vandeniu? Nori teku teku? - Nors buvo jau puset met,
a vis dar kalbjau su juo kaip su kdikiu. Kartais, kaip ir t syk,
tai mane labai slg.
- Noriu aisti su vandeniu, - m zirzti jis.
Pagavau Kristinos vilgsn. Mums buvo neprasta, kad is d
mesio nukreipimo bdas pasirod ess veiksmingas.
Mikroautobusas sustojo, Tulga atidar duris. Mes atvykome.
- Up! - suuko Rovenas ir, paiups maiel su savo gyvn
liais, nudm kit pus nuo tos vietos, kur prie visali medi,
105 i

 I RG B E R N I U K A S

nukabint mlyno ilko juostomis, buvo susirink mons.

Kristina nubgo paskui Roven.
Ar viskas gerai? - kreipiausi Tulg. - Tikiuosi, pasakte
amanams ir j atstovams apie Roveno bkl? Kad jis negali ra
miai sdti ir visa kita. Kad per apeigas tikriausiai bgios, kur tik
usigeis.
Taip. Viskas gerai, atsak Tulga, nors neatrod visikai dl
to tikras. A su jais apie tai kalbjausi. Svarbu, kad js atnetumte ia Roven, kai tik amanas pasakys, kad dvasios jau i
kviestos. Eime...
vilgterjs sau per pet pamaiau, kad Rovenas, Kristinos
ir Deremio priirimas, isims i maielio savo vrelius, jau
aidia seklioje srovje. Nujau paskui Tulg ten, kur devyni a
manai ir j padjjai - i viso gal dvideimt ar trisdeimt mo
ni sdjo ant ols ir kalbjosi prie medi, kuri akos buvo
nukabintos mantr tekstais. Vieni mons buvo apsireng vaka
rietikai, kiti mlynomis arba purpurinmis tunikomis, per lie
men suritomis juosta (tai tradicinis mongol drabuis), ir kaili
nmis arba smailiomis veltinio kepurmis, nors oras buvo kartas
ir drgnas. Eidamas a suprakaitavau. Mudu su Tulga kaip auk
atneme degtins, nors nesupratau, kam ji reikalinga: gerti a
manams po ritualo ar paiam ritualui. Turjau paruos pinig,
madaug po 125 JAVdolerius kiekvienam i devyni aman, su
kuriais, kaip Tulga buvo saks, turjome t dien susitikti.
Be to, buvau isims i bankomato viebutyje didel pluo
t iugdani Mongolijos pinig tugrik. Tulga mane ved pro
sdinius mones, sveikindamasis su jais galvos linkteljimu ir
odiais Oglooni mend (labas rytas). tai jie atsak linkteldami
106

Kalnu ir upi dievai

galv ir pakeldami rank, danai su degania cigarete tarp pirt.

Pastebjau, kad tai en, tai ten buvo pastatyta laikin altori, o
j onuose auktyn kilo smilkalai - deginamo diovinto karvi
mlo produktas. Pagaliau prijome prie vyrikio, kuris sdjo
iek tiek atokiau nuo grups. Jis atsistojo su mumis pasisveikinti.
Tulga iek tiek nusilenk; a taip pat.
- Tai ponas Sukhbatasas - Mongolijos aman asociacijos
pirmininkas, - pristat j Tulga, o paskui mongolikai pristat
mane.
aman asociacijai Vyras stipriai paspaud man rank. Paju
tau degtins kvap. Nejaugi patekau arlatan rankas? Vyrikis
kalbjo, o Tulga kas keliolika sekundi jo odius vert.
- Jis sako, kad jis ir kiti amanai labai didiuojasi, jog js i
taip toli atvykote ir atvete savo sn. Juos labai sujaudino, kad
jais pasitikite - ne, tai nelabai tikslus odis - kad vertinatej reli
gij, kuri pastaruoju metu atmeta net j pai mons. Jis sako,
kad gyvendami komunistpriespaudoje daug moni umiro a
manizm, nors tai yra tradicin mongol religija. Kad kiekvien
mog, pas kur rasdavo bgn ar kitoki reikmen, kidavo ka
ljim. Iliko tik keletas atokiausiai gyvenani aman. Dabar jie
moko kitus, ir i tradicija atsigauna. Js prie to prisidedate.
Puiku, pamaniau. Mesjiems esamejr kiaulyts. Taiau nusi
ypsojau ir pasakiau Tulgai:
- Pasakykite jam, jog man didel garb, kad jis sukviet tiek
daug aman padti mano snui.
Vyras vl nusilenk ir kak pasak. Tulga ivert:
- Jis sako, kad tai didiausias Mongolijos aman susirin
kimas nuo komunizmo laik, kad i mans suinojs apie jus,
I 107

 I RG B E R N I U K A S

Roven ir js ketinimus atvykti jis susisiek su visais, ku

riuos tik inojo, amanais Mongolijoje. Jie visi sak, kad tai
labai sunkus gydymas, ir galbt jiems bus nelengva. Dauguma
j nusprend atvykti. Kai kurie vaiavo du, penkis, septynis
imtus kilometr i toli vakaruose esanio Altajaus, i kaln
iaurje, netoli kuri yra Gengischano gimtin, net i taigos
(tai Sibiro mikas). ie i labai skirting geni atvyk mons
bandys padti Rovenui.
Jauiau, kad mane drausmina mano skepticizmas. Iki tol bu
vau susitiks su nemaai aman ir gydn (skaitant iuolaiki
nius gydytojus ir psichoterapeutus) ir esu sitikins, kad truputis
skepticizmo niekada nra blogai. Na k gi, turiu reaguoti taip,
kaip pridera. Svarbiausia, kad mes esame ia.
Vyras vl paspaud man rank. Tulga tar:
- Jis sako, kad jie pasireng padti. A bsiu vertjas. Kai k
usiraysiu ura knygut. Po kiekvieno amano atlikto ritualo
galsiu informuoti, k jis sak.
- Labai malonu. Praom dar kart padkoti mano vardu pir
mininkui.
Tada pro sdinius ir besinekuiuojanius mones bei j al
torius, smilkalus ir mantras grome atgal. Kai kurie amanai ant
ols buvo pasidj didiulius bgnus. Rovenas vis dar buvo prie
ups, laimingas su Kristina, Deremiu ir savo Litu karaliumi.
Kai nujome t viet, kur mans lauk pirmasis amanas,
Tulga paaikino:
- Tai amane i Buriatuos, alies, kuri yra iaur nuo ms
valstybs ir kurios didel dal sudaro taiga, besiribojanti su ms
elni augintoj gyvenamaisiais rajonais.
108

Kaln ir upi dievai

Koks sutapimas, - pamaniau. Ta amane, su kuria bendra

vau elektroniniu patu, kai prie trejus metus pradjau domtis
Mongolija, taip pat buvo i Buriatijos. Ar mums pavyks rasti
tuos ypatingus mik amanus, kurie gyvena elni augintoj ra
jonuose? Ar apskritai nusigausime taip toli? Nustmiau t mint
al. Dabar mes buvome ia. amane - madaug trisdeimties
met - vilkosi apsiaust i elni odos, kailiu vir, vis apkabi
nt geleiniais daikiukais, kurie skambiojo kaip juodi matiniai
kaldiniai papuoimai. Kai prijome, ji djosi galvos apdangal,
prie kurio buvo pritvirtintos dvi nedidels elnio - atrodo, rau
donojo elnio - rag akos ir juodi apatin veido dal tamsinantys
kariai. Vir kari, priekinje galvos apdangalo dalyje, buvo i
siuvintos dvi akys ir nosis. io galvos apdangalo, kuris netrukd
amanei pasiekti savo burn, paskirtis neabejotinai buvo padary
ti j nematom ioriniam pasauliui.
Man aplink galv skraid muss. Girdjau kakur mykiant
galvijus. Vir ms praplauk elis. Pakls galv pamaiau
paukt plrn, kuris atskrido ir nusileido ant artimiausio vis
alio medio akos, aukiau prikabint mantr (Tulga vliau
pasak, kad tai buvo stepi erelis). Jis irjo mus geltonomis
akimis. U amans stovjo kita moteris, turbt jos padjja, su
kremo spalvos tunika ir raudona skarele. Rankose ji laik bgn
ir lazdeles.
- Dabar ji ikvieia dvasias, - sunabdjo Tulga.
Taip prasidjo ritualas.
Atsigrusi veidu kaln ir med, kuriame tupjo ir irjo ste
pi erelis, ji pradjo giedoti ilg, meloding, ausiai labai maloni
giesm. Paskui, paklusi bgn, m j stipriai muti greitu ritmu,
I 109

I RG BERNI UKAS

o netrukus suktis toliau giedodama ir mudama bgn - tai pa

silenkdama prie ols, tai vl isitiesdama, tarsi nort pasiekti
dang. Tada pasisuko veidu iaur, Sibiro link, i kur buvo kilu
si, ir vl giedodama, sukdamasi ir mudama bgn meldsi, kol
netiktai atsitp ir auktu dainuojaniu balsu kak pasak savo
padjjai. i ities rank altorlio, su dviem onuose esaniais
smilkal laueliais, link, pam ant jo stovint paruot kartonin
pakel pieno, pyl lakel metalin dubenl ir ities man.
- Ji sako, kad turite j igerti, - ivert Tulga.
A sutrikau. Bijau pieno ir kiauini. Toks buvau visada: pie
nas man taip griso vaikystje, kad dabar - jau gana retai koes
verdu vandenyje. O kiauini taip bijau, kad jei kas nors tam
siame parke man per prievart silyt kiauin, atiduoiau savo
pinigin. Bet neturjau pasirinkimo: buvau klajokli krate, kur
pienas, vark ir msa yra tradiciniai produktai. Todl giliai kv
ps susipykau gerkl ir greitai nurijau vis dubenlyje buvus
pien, stengdamasis nesusivemti. Bet j tuoj pat vl pyl pieno.
Pamaniau, kad dabar jau neitversiu, bet igirdau Tulg sakant:
-Ji sako, kad turite atsistoti veidu savo tvyn, malda kreip
tis dievus, gyvenanius kalnuose t krat, i kur atvykote, kad
Rovenas pasveikt, ir pien paaukoti jiems.
- Melstis kaln dievams?
- Taip, kreipkits malda juos... - Tulga iekojo odi tiks
liam kontekst atitinkaniam vertimui. Tai dvasios, kurioms
mes ia meldiams. Tai kaln dievai, upi dievai. Ar galite tai
padaryti?
A pasisukau veidu vakarus. Augau Londone ir Lesteryre, ir n viename j nebuvo dmesio vert kaln. Nebent
I

IIO

Kairi ir upi dievai

prie j priskirtume Parlamento kalv Londone, kur bdamas

paaugliu danai slampindavau ir svaigindavausi narkotikais.
Tikrai niekam nepakenkiau melsdamasis ios puikios vieto
vs dievams. Arba auktokoms kalvoms, esanioms prie Velso
sien, kur per pastaruosius dvideimt met, po to, kai mano
teta ir sesuo persikl gyventi prie Velso sien, praleidau ne
maai laiko. Prisiminiau ir kriokl, kur mgau bti - madaug
prie savait buvau ten su Rovenu. O gal tam geriausiai tikt
Teksasas su sausomis uolingomis kalvomis? J virns, kurio
se buvo gausu gyvai barkuoli, stksojo vakarus nuo tos
vietos, kur mes dabar gyvename. Nusprendiau pasimelsti vi
siems i vietovi kalnuose gyvenantiems dievams ir dvasioms
ir, kaip man buvo sakyta, liukteljau dubenlyje esant pien
vakar pus.
- Gerai, - pasak Tulga garsiai, kad perrkt triukm, nes
tuo metu amane toliau oko, sukosi, stipriai mu bgn ir gie
dojo. -Ji sako, kad dvasios jau yra ia. Atveskite Roven.
- Einu, - atsakiau su baime. Bijojau, kad dabar, kai jis lai
mingas prie ups aidia Lit karali, labai nenors aidimo
nutraukti, kad ir koks bt tas amanas.
Nubgs tuos du imtus metr, kurie mane skyr nuo ups,
kaip ir tikjausi, radau Roven sitraukus aidim, o Kristin ir
Derem stovinius alia ir nekuiuojanius.
- Up! Dar noriu ups! - auk mano snus, kai pamiau
glb.
- Eime pas amanus, - pasakiau.
- Pas amanus, o paskui vl prie ups?
- Taip, tikrai taip.
m

I RG BERNI UKAS

Pasisodinau j ant pei ir pasileidau visas suils atgal. Kris

tina ir Deremis bgo i paskos. Man sunku buvo patikti, kad
Roveno neitiko priepuolis.
- irk, amanai, - parod Rovenas, kai priartjome.
Mes atsisdome ant ols alia amans, kuri usidjusi elnio
rag akomis puot kauk ir vis dar sukdamasi ratu oko ir mu
bgn. Pamaiusi mus, ji staiga klesteljo ant ols ir ities ran
kas, taip praydama perduoti jai vaik.
- Jis blogai jauiasi su nepastamais monmis, - pasakiau
Tulgai, kuris drsino mane perduoti Roven samanei.
- Taip reikia, - atsak Tulga bejgikai.
Man nieko kito neliko, kaip nabdant nesmones {teks, teki,
teks, mano vaikeli, nusiprauskamanogeldelj), kadj nuraminiau
ir iblakyiau, perduoti dvideimt penkis kilogramus sveriant,
besispardant, spiegiant ir kitaip besiprieinant Roven amanei
rankas. Be galo nustebau, kai atsidrs ten jis elgsi visai ramiai.
Tol, kol amans padjja perdav dvasinei savo vadovei butel
degtins, i kurio i sipyl gurkn burn ir be jokio perspji
mo ispjov j Rovenui ant veido ir kno. tai Rovenas negaljo
nereaguoti:
- i-RAFA! NAMO! PRANCZIK BULVYI!
amane grino Roven man.
- Ar galiu j paleisti? - paklausiau Tulgos kiek galdamas ra
mesniu balsu. Jis kak panabdjo amans padjjai, ir i link
teljo galv parodydama, kad sutinka. Paleistas i glbio, Rovenas
nuskuod atgal prie ups.
- Js turite likti ia. Abu tvai turi likti, - pasak Tulga.
- Deremi! - suukau.
I

112

Kaln ir upi dievai

- Ko reikia!
- Priirk j.
- Supratau!
- Atsiklaupkite ia, - paliep Tulga.
Tuo metu amane - toliau giedodama puiki labai auktu bal
su adiekam giesm - didel savo bgn jau buvo padjusi ant
ems ir laik didel ir sunki, varpeliais ir kaspinais ipuot
elnio rag ak.
- Atsiklaupkite taip.
A atsiklaupiau ir nuleidau galv emyn, atstatydamas nuga
r dang. Ji padau man nugar sunkia elnio rag aka su
skambaniais varpeliais. Nestipriai ir visikai neskaudiai. Tarsi
kumiu ar dideliu sunkiu daiktu bt kelet kart nestipriai
stukteljs draugas.
Tada atjo Kristinos eil igerti pien, pasimelsti, kit porcij
pieno ipilti kaip auk vakar link, galiausiai atsiklaupti ir susi
rietus kamuoliuk, kad nugara bt atstatyta dang, priimti
smgius elnio rago aka. Paskui mes abu buvome pastatyti vienas
alia kito, o amane, pamusi gurkn degtins burn, ja mus
apspjaud. Ko gero, tai buvo labiausiai gaivinanti ritualo da
lis - atrod, tie degtins laai ant ms kn usideg ir staiga
igaravo. Vis dar negaljau pamirti to, kad Rovenas beveik nesi
prieindamas paliko up ir leidosi atneamas pas aman. Palikti
Bud jam buvo daug sunkiau.
Kristinai buvo paruotas pilnas dubenlis degtins, o Tulga
turjo iklausyti, k jam aikino amans padjja. irdamas
j pastebjau, kad tai gana sudtingos instrukcijos ir kad j klau
sydamasis Tulga nuraudo, pavelg Kristin, vl nuraudo ir gal
113 1

I RG BERNI UKAS

vos linkteljimu samans asistentei parod, kad suprato, kas jam

buvo pasakyta. Tada, galima sakyti, nenoriai atsigr Kristin
ir duodamas jai dubenl su degtine kalbjo:
- amane sako, kad... kai buvote nia, jums sias pateko
bloga energija. Turite paimti t degtin ir ja ivalyti hm... Tas
savo kno dalis, pro kurias gim Rovenas.
Kristina ne i karto suprato.
- Js sakote, kad turiu paimti t degtin ir ja iplauti makt?
Tulga irjo ol.
- Taip... amane sako, kad tai labai svarbu.
Varg Kristina. Ji patrauk ups link. Michaelis filmavo.
- Kadr, kuriuose bt kas nors per daug intymaus, nebus, ramino j.
- inoma, - pasak Kristina atsargiai nedama dubenl deg
tins, kad neilaistyt. - Rovenas pasaul atjo atlikus cezario
pjv, taigi man reiks nuplauti rand.
- Puiku, - tariau isiblaks. Rovenas nuo ups atjo prie
ms toks ramus, tarsi niekada nebt buvs itiktas priepuoli.
Jis priartjo prie amans ir kikeno irdamas, kaip ji toliau
oka sukdamasi aplink, mua bgn ir gieda.
- Geriau btum fotografavs mano celiulit, - igirdau Kris
tin sakant, kai ji su Michaeliu sugro. Apsidiaugiau, kad ji ne
prarado humoro jausmo. Bent jau iki iol. Paskui pridr: - Ne
galiu patikti, kad tai padariau.
Netrukus Tulga paliet man rank:
-Jau ruoiasi antras amanas. Sdkite ia, kol jis ikvies dva
sias. O a einu usirayti, k pasakys man buriats amans asis
tent apie savo ry su dvasiomis.
I

114

Kaln ir upi dievai

Mudu su Rovenu sdjome alia antro amano - liekno jauno

vyro, dar be amanikos aprangos ir be kauks su kariais. Rovenas nors buvo aman apsuptas - laimingas ir netiktinai ra
mus aid su aisliniais savo vreliais. Pagaliau amanas apsivil
ko savo drabuius: jie buvo mlynos spalvos, kauk slp veid,
bet elnio rago ak nebuvo. Staiga jis isitrauk dambrel ir m
groti keist ritming melodij. Kas kelias minutes liaudavosi gro
ti, imdavo melstis arba giedoti, o paskui vl grodavo dambreliu.
Rovenas i pradi tai stebjo kimiai krizendamas ir paskui gro
prie savo aisl. is amanas nemu bgnais, bet spjaud mus,
taip pat ir Roven, degtine ir rijo ilto lykiai rgtaus pieno
gurknius. Aiku, tais momentais Rovenas vieg kaip pjauna
mas, bet tuoj pat grdavo prie savo aidimo. Stebjausi, kaip jis
sugebjo taip lengvai pereiti i tampos ramybs bsen.
Naujojo amano asistent, vidutinio amiaus moteris, liep
man ir Kristinai atsissti veidu kaln. Kai tai padarme, ji nebuvo
patenkinta ir dar kak pasak Tulgai. Tada jis kreipsi mus:
- Ne taip. Atsiklaupkite ant keli.
- Ant keli? - Jau buvau pastebjs, bet iki tol tam neteikiau
jokios svarbos, kad amanas prie savo diro turjo pasikabins
aliamins odos botag.
- Gal jis ketina mane plakti? - paklausiau negaldamas tuo
patikti ir drauge iek tiek isigands.
Tulga nervingai nusijuok:
- Truputl. Pasistenkite nerkti. Tai svarbu.
- O, Jzau! - giliai kvpiau.
inojau, kas yra fizinis skausmas. Jau vaikystje pradjs jodi
nti kartais nukrisdavau nuo arklio. Kai kada labai skaudiai. Mo
115

I RG BERNI UKAS

kykloje mus kartais mu mokytojai, ypa fizinio lavinimo. Be to,

ne kart buvau sumutas per mutynes ir per upuolimus gatvje
Piet Afrikoje. Buvau susieids rank Indijoje, tada aizda buvo
gramdoma ir tvarkoma nenaudojant anestezijos. Taiau skaus
mas, kur jutau, kai amanas mane pliek botagu, atm ad.
Vienas, du, trys smgiai per nugar. Verkti negaljau, nors
skausmas tiesiog degino. Liko tik giliai kvpuoti.
Paskui amanas atsistojo prieais mane, pakl mano rankas ir
liep laikyti jas itiestas priek delnais emyn. Tada tal botagu
per platakas, dilbius, krtin, kirknis vos itvriau nerks.
Gerai, igirdauTulg sakant. Dabar atsistok.
Atsistojau.
okink auktyn emyn. Taip...
okinjau sutriks ir apsvaigs nuo skausmo. Vieta, kuri
buvo suduoti trys kiriai botagu, liko randuota.
Gerasis Dieve, - itariau tyliai.
Gerai, - pasak amano padjjos odius angl kalb i
verts Tulga. - Dabar tegul ateina Kristina.
O, Kristau, - pamaniau. - Ji su manimi isiskirs.
Kiek galdamas tyliau pasakiau, kas jos laukia. Mano nuosta
bai, be joki atsikalbinjim ji atsiklaup ir m giliai kvpuoti.
Vienas, antras, treias kirtis. Po trij kiri, kurie nebuvo tokie
stiprs kaip man suduoti, bet gana skauds, amanas liovsi tal
s Kristin.
Atsistokite, ivertTulga amano odius. - Ir paokinkite.
Negaliu tuo patikti, kalbjo Kristina paokusi abiem ko
jomis or.
Aukiau! Reikia paokti aukiau.
I

116

Kaln ir upi dievai

Ir Kristina, juokdamasi i viso io absurdo, kartu ksdama

skausm, okinjo palaidais plaukais ir prie krtins pritrauktais
keliais, kaip mokinuk per okdyn, o tuo metu amanas pliek
botagu em jai po kojomis. Keistas makabrikas okis.
- Dieve, tu tokia nuostabi! - pasakiau tiesdamas j vis dar
deganias i skausmo rankas. - Ar adeisi pamiusiam savo vyrui?
Mes apsikabinome juokdamiesi, nors abiem labai skaudjo.
- Atleisk man, - sunabdjau glostydamas jai plaukus. - Pa
miusiam savo vyrui.
Ji atsak juoku, i susijaudinimo negaldama itarti n odio.
Tada igirdau besijuokiant Roven. Atsigrs pamaiau, kaip a
manas botagu patryn jam nugar ir pilv - kaip tik tai ir juoki
no Roven, - o paskui kelet kart tvojo botagu per em. Taigi
tai buvo daug humanikesni veiksmai negu mums skirtieji. Tada,
pakertas savj diev, vl pradjo okti sukdamasis aplink.

I 117 I

Brolis mongolas
SDJOME SU KRISTINA ant trumpai nugrautos ols
ir glostme nuo muimo atsiradusius randus, negaldami pa
tikti tuo, k itvrme. Rovenas patenkintas guljo alia ir,
klausydamasis muam bgn gars, aid su Simba ir Skaro
litais. Tuo metu keturi netoli ms sitais amanai jau buvo
pradj angines apeig maldas. amanas, k tik ais mus
rimbu, stovjo svirduliuodamas, uduss ir suprakaitavs, o jo
padjja, kartu su pirmja amane, kuri jau buvo nusimetusi
elnio odos apsiaust ir kauk, padjo jam nusivilkti mlynus
ritualinius drabuius. Tada jis sudribo ant ols ir sdjo visi
kai apatikas, kol jos tryn jam delnus ir peius, kad sugrin
t realyb. Baigusios abi moterys m pasakoti Tulgai, koki
informacij amanas gavo i savo ikviest dvasi apie mus ir
Roven bei jo bkl ir kas atsiskleid jam giedant amanikas giesmes. Tai, k jos pasakojo, Tulga rpestingai registravo
ura knygutje. Erelis vis dar tupjo ant aukiausios mau
medi akos ir stebjo aplink. Diena darsi vis tvankesn ir
kartesn.
Pagaliau Tulga prjo prie ms.
I n8 I

Tirolis mongolas

- Abu amanai pra paklausti js, ar tarp Kristinos gimini

nebuvo aman panaaus asmens.
- Tarp mano gimini? - pasitikslino Kristina.
- Taip, jie klausia to. Ar tarp j nebuvo asmens, savo psichika
panaaus aman?
- Ne. Bent a to niekada negirdjau.
- Keista. Jie abu sako gav informacij, kad kakas i js
gimini galjo bti gal ir ne amanas, bet panaus aman.
- Turite omenyje anksiau gyvenusius mones? Tuos, kurie
jau mir?
-Taip.
- Na, kas gi tai galt bti, - svarst susirpinusi Kristina
glostydama savo skaudani nugar. Dl tvankaus oro mes smar
kiai prakaitavome ir randai dar smarkiau degino.
- A esu aukiausio kalno karalius, tyliai sunabdjo savo
aidim Litas karalius pasinrs Rovenas.
- Na, - ts Kristina, - kas gali inoti, kas buvo praeityje.
inau, kad mano senelio gimin yra kilusi i Graikijos sal, kiti
i Skandinavijos. Tada visko galjo bti.
- Ar tas asmuo tik panaus aman? - siterpiau. - Nebti
nai tikras amanas. Taip?
- Taip, - linkteljo galva Tulga. - Kakas panaaus tai.
- Ir is asmuo Rovenui yra palankus, ar ne?
- Ne. Jie sako, kad ta dvasia nra geranorika. Nesu tikras,
kad teisingai visk supratau. Paklausiu dar kart. Laukite ma
ns ia.
Kol Tulga aikinosi, amanai isirikiavo ir m muti bgnus
bei okti irdami kaln.
I 119

I RG BERNI UKAS

Kristina toliau svarst:

- Nesuprantu, k jis turi omenyje sakydamas panaus j a
man. Be to, t isiaikinau. Jie sako, kad tas asmuo nra i
tolimos praeities. Ir jis...na, neinau, kaip ia geriau pasakius,
galjo bti pernelyg jautrios psichikos. Arba nepakankamai sta
bilios psichikos.
- Gal tai galjo bti mano moiut i mamos puss? - to
liau spliojo Kristina. - Ji sirgo maniakine depresija. Mir se
neli namuose. Gal ji? Bet nemanau, kad ji galt vis dar bti
su mumis susijusi. A apskritai netikiu, kad mir mons lieka
su mumis susij... Jos sn partrenk automobilis, kai is buvo
vos atuoneri. Nuo tada ir prasidjo psichikos sutrikimai. Po
ios netekties ji niekada nebeatsigavo. Neitvr to, kad nemat
jo auganio. Prajus metams po ios tragedijos mano mama i
tekjo ir isikl gyventi kitur, o moiuts vyras mir nuo irdies
smgio. Ji jautsi visai bejg.
- Jie sak ir dar kai k kak apie vanden ir blog energij,
kuri pateko js sias, kai buvote nia. Nueisiu dar kart
pasitikslinti.
- Bloga energija i vandens?
Tuo metu pasigirdo auksmai i toliausiai sdinios moni
grups.
- Jie jau pasiruo, tar Tulga. Turime eiti ten.
- Gerai, - pasakiau imdamas Roven glb ir sodindamas
sau ant pei.
- irti daugiau aman! - auk i viraus Rovenas.
Tulga nuskubjo pirma ms pasikalbti su aman padj
jais. Keturi amanai stovjo isirikiav vienoje linijoje ir giedoda
I

120

Tirolis mongolas

mi giesmes kalnams, sukdamiesi aplink ir mudami bgnus sten

gsi pasiekti transo bsen. Kartu muami keturi bgnai skleid
stipr jaudinant gars.
- Visai kaip ms okiai! - pareik Rovenas ir m pagal bg
n ritm man ant pei okinti auktyn emyn.
- Taip, tu teisus! - patvirtinau, pajuts nenusakom paleng
vjim ir matydamas savo sn smagiai nusiteikus. - Visai kaip
ms okiai! - miau su Rovenu ant pei okti.
okiai - neatskiriama ms gyvenimo Ostine dalis (Rovenui
jie aikiai asocijavosi su namais). Tai vadinamieji oki seminarai,
kurie vyksta tris kartus per savait madaug po pusantros valandos
ir kuriuos gali atvykti kas tik nori ir okti kaip tik nori. I pradi
groja lta muzika, kuri palengva greitja, pasiekia kulminacij, po
to vl ltja ir baigiasi. Mudu su Kristina - abu prisiek okjai -
juos pradjome ateiti, kai, persikl Teksas, vien vakar atsi
tiktinai atsidrme jogos studijoje. Tai buvo vienas i nedaugelio
rengini, kur galjome atsivesti Roven - jam labai patikdavo s
dti man ant pei tuo metu, kai okdavau, i auktai stebti, kaip
viskas aplink sukasi, ir, iklus kumtelius vir, kratytis pagal
technomuzikos ritm. Kai pasiok mons atsissdavo ant grind
pasidalyti spdiais, Rovenas lakstydavo kaip patraks, spygauda
mas - toje saugioje ir tolerantikoje aplinkoje jis jautsi laimingas.
okiai, nors retai kada galjome ten nueiti daniau kaip kart per
mnes, mums buvo tikras isigelbjimas.
- Kaip ms okiai! okiai, okiai, okiai! - treliavo Rovenas
tuo metu, kai, bgnams dundant maumedi apsuptyje, amanai
pradjo giedoti giesmes miko, ups ir kalno dievams. Jas lydjo
duslus man ant pei okinjanio Roveno krizenimas - buvo
I 121 I

 I RG B E R N I U K A S

matyti, kad jis gerai jauiasi. Ne tik gerai jauiasi, bet ir yra i
situacij sitrauks, palyginti ramiai reaguoja ias keistas apei
gas, kuri dalyviu j padarme. Ar taip pasielg nepasirodme
es baiss tvai? T akimirk, kai Rovenas m tai taip man ant
pei okinti, pradjau arba, tiksliau sakant, leidau sau pradti
galvoti, kad galbt visa tai yra gerai.
-Taip, - pasakiau dar kart su didiuliu palengvjimu. - Kaip
ms okiai.
Tuo metu mus pakviet aman padjjai.
inodami, kad jau pirmj dviej susitikim su amanais
patirtis Rovenui buvo didiulis krvis arba, tiksliau sakant, di
delis jausm antpldis, kur patyrs berniukas anksiau visada
susidurdavo su neveikiamais sunkumais, mes su nerimu lauk
me io ritualo, kuris turjo trukti pusantros valandos. Ir ne be
pagrindo. Per t ritual buvo visko: Rovenui teko sdti mano,
Kristinos ir amano skraite, smarkiai dundant bgnams beveik
prie pat jo veido, o kelet kart amanai - visi jie buvo atvyk i
Gobio dykumos specialiai atlikti i ritual dl Roveno buvo
paki j tiesiog po bgnu, kur mu taip energingai, kad vaikas
turjo jaustis kaip kurtinanioje garso dje. Kartais amanai
trinkteldavo bgno onu arba lazdelmis jam kn arba galv;
kartais spiegianiu balsu atliekama giesm virsdavo baisiu riks
mu, isiverianiu jiems i burnos vos per kelis centimetrus nuo
Roveno veidelio. Pasitaik akimirk, kai amanai, paiup vaik
u rankos arba kojos, i visjg j pt arba Rovenas buvo pri
verstas laikyti suspauds kumtyje vent objekt (jo kumtis tuo
metu buvo amano, Kristinos arba mano kumtyje). Vis t laik
buvau baisiai sitemps - maniau, vaikas gali kiekvien akimirk
I 122 |

Tirolis mongolas

pratrkti, - o tada man galbt reikt visa tai baigti, padkoti

amanams u mums skirt laik ir isiveti Roven atsipraius jo
u tai, kad per mane atsidr tokioje ekstremalioje situacijoje.
Bet Rovenas nespieg ir net nebuvo isigands. Jis reagavo
prieingai, nei tikjoms. Vis krizendamas band aman kuten
ti: Kutenti! Kutenti! Krizenim pakeit kvatojimas, siliejs
ore skardinius, nuo kaln aidu atsimuanius amans atliekam giesmi garsus. Oras darsi vis kartesnis ir tvankesnis. Pra
kaitas liaug i po plunksnomis ipuotos amans kauks su
isiuvintomis akimis, nosimi ir burna. Mano markiniai buvo
prilip prie nugaros. Kristina brauk prakait nuo aki. Prakaitu
apsipyls buvo ir Tulga - jis bijojo, kad gali sulapti jo bloknoto
lapai, kuriuose band urayti amans giesms fragmentus. Tik
tada, kai amane, pamusi burn gurkn degtins, ruosi ja
apspjauti Roven, jis - taip pat visas suprakaitavs - m viegti
ir isisukinti. Bet tai truko tik akimirk. Netrukus jis vl kri
zeno, graibst amans kauk ir galvos apdangal, bandydamas
juos nutraukti, o i band vaiko idaig ivengti traukdamasi at
gal. Taigi Roveno nuotaika buvo visai kitokia, negu tikjoms.
Jis diaugsi. Nors ir buvo sunku.
Kai pirmajai i keturi aman igiedojus paskutin gaid ir
nuaidjus paskutiniam jos bgno garsui buvome pakviesti pas
antrj i eils aman, Rovenas pasiirjo mane, prisimerks
nusiypsojo ir, sugriebs mane u plauk, prisitrauk galv ar
iau savs ir savo nosimi patryn manj. Tai buvo jo didiausios
meils man enklas. Tada, vl pradjs kimiai krizenti, garsiai
pagadino or, i vis jg suuko: Pagadinau or! ir pridr:
Dar aman!

I RG BERNI UKAS

Ir jis gavo j dar. Jo nuotaika keitsi. Jis tai kvatojo ir graibst

amanus u kauki, plunksn ar bgn lazdeli, tai isisukin
damas spieg: Uteks, Noriu ups, o paskui vl juoksi, kri
zeno ir graibst u kauki, lazdeli ar bgn ir kitaip band su
amanais aisti, kai ie giedojo ir bgnijo, sukosi ratais, djo ant
jo savo rankas, spjaud degtin, liep mums gerti pien, melstis
ir svaidyti aukas vakar link.
Pavelgiau kaln supani medi virnes. Erelis vis dar
buvo ten. Taip jau atsitiko, kad kaip tik tuo metu, kai glbyje
neiau Roven, visa irdimi aman ritualus sitraukus, kito
ritualo vietos link, danguje pasirod ir ant tos paios akos,
kur tupjo erelis, madaug poros metr atstumu nusileido du
kranksintys krankliai.
Tai buvo keista - krankliai ir varnos paprastai puola va
nagus ir erelius. Biologiniu poiriu bdami konkurentai, jie
vengia bti tame paiame dangaus lopinlyje, juolab tupti
ant tos paios akos. Bet kart buvo kitaip - ie trys pauk
iai toleravo vienas kit, jie stebjo mus i auktai tuo metu,
kai treias amanas - barzdotas vyras i Altajaus kaln - pa
deklamavs angini mald odius pradjo okti sukdamas
bgn mums vir galv.
is vyrikis buvo labai simpatikas, tik negaljau suprasti ko
dl. Pastebjau, kad jo kno kalba buvo kiek kitokia. Nors jis
giedojo, mu bgn ir sukosi aplink energingai kaip ir kiti a
manai, kai priartdavo prie Roveno, judesiai tapdavo ramesni,
velnesni ir ltesni, panas tuos, kuriuos mes pasirenkame, kai
artjame prie nervingo jauno arklio ar uniuko. Tais momentais
jis giedojo tyliai, beveik intymiai, mosuodamas Rovenui vir gal
I 124 I

Urolis mongolas

vos ir nugaros ilgais prie bgno lazdels priritais kaspinais. Baigs

amanas atsisdo, nusim ritualin drabu ir galvos apdangal,
nusiypsojo Rovenui, - is netoliese ant trumpai nustos ols
vl aid su aisliniais savo gyvnais, - ir tvikai patapnojo jam
per nugar ir kojas.
- Viskas bus gerai, - tar jis. - Tereikia per kitus trejus metus
daryti t pat (kart per metus). T pat arba kak panaaus. Jis
pasveiks.
Kai Tulga ivert iuos odius, kakas mano sieloje suvirpjo.
Nejaugi idrsiu tuo patikti? Anksiau bandiau apie tai visai
negalvoti. Stengiausi gyventi ta diena. Tarsi jausdamas, kad man
reikia nusiraminti ir patikti tuo, k jis sak, barzdotasis vyras
atsistojo paaukoti paskutini mald. Stebjau j tolstant, svars
tydamas, ar galiu leisti sau tikti jo odiais.
Jau prajo trys valandos nuo to momento, kai mes atsid
rme ia, Bogd Chano papdje. Mane stebino Roveno, taip
pat ir ms itverm. Apsiniauk. Pakilo vjas. Nuo auktupio
nuleid galvas ms link artjo galvijai. Pamat mus susto
jo, irjo sistebeilij, kaip jie yra prat, ir palengva nujo.
Erelis ir du krankliai toliau dalijosi ta paia maumedio aka.
Ilgi mlyni nuo maumedi ak katantys kaspinai plaikstsi
altame ryt vjyje. Siauru ups krantus atkartojaniu keliu
ltai slinko keli automobiliai. Tie amanai, kurie savo apeigas
jau buvo baig, sdjo ant ems, rk ir tarpusavyje neku
iavosi. Tulga rasi tai, k girdjo, ura knygut. Pasinau
dojs tuo, kad, prie vykstant paskutinio amano apeigoms,
stojo ramyb, pajau ganyklos link paiekoti oleli Rovenui.
Radau pieni, gysloi, ibuokli visos jos valgomos. Nuo

I RG BERNI UKAS

vakar dienos, kai mes atvykome, Rovenas buvo nieko nevalgs,

iskyrus iek tiek bulvi trakui.
Rovenai, - paaukiau sn, aidiant netoli vieno i lauke
rengt altori, alia kuri buvo smilkomas mlas. - Atneiau
tau oleli.
Bet Rovenas, pamirs savo aislus, mans negirdjo. Jam
rpjo maas berniukas. Tai buvo mongoliukas su beisbolo ke
puraite ir ortais, j buvau anksiau mats vaiktinjant atokiau
nuo aman, daugiausia tarp io susirinkimo dalyvi eimos na
ri. Rovenas laik berniuk - u save galbt por centimetr
auktesn ir metais vyresn - apkabins ir juokdamasis band
pagriebti u jo kepurs. Berniukas, gal kiek susierzins, aikiai
jaut j nukreiptus suaugusij vilgsnius - stovjo sitemps,
bet nesiprieino. Rovenas iki tol nelabai domjosi kitais vaikais.
Jis elgsi kaip klasikinis autizmu sergantis vaikas, tai yra buvo
alutinis aidjas, labiau links likti alia kit vaik aidim
aiktelje, negu aktyviai j veikloje dalyvauti.
Prie mans prijo Tulga ir primin:
- Jau kitas amanas kvieia savo dvasias. Praom prie jo
prieiti.
Turiu prisipainti, kad po susitikim su atuoniais amanais
a maai k prisiminiau, iskyrus kai kurias detales. Po trumpo
mus ipraususio ir tikra palaima pasirodiusio lietaus jautme,
kad vl ueina kaitra ir tvankuma, du kartus stipresn negu anks
iau. Ritualui pasiruos amanas klpojo ant ols iseks, jo
pagalbininkai du j buvo jauni vyrai, pagal ami tinkantys
jam snus - atsine vandens, band praseg drabuius pilti ant
jo, beveik alpstanio.
I

126

H roIis mongolas

Rovenas buvo nujs prie ups ir neatrod patenkintas, kai

atbgau jo paimti ir nuneti paskutiniam amanui. Vis dlto jis
per daug nesiprieino turbt dl to, kad netoli paskutin ama
n supani moni vaiktinjo tas pats berniukas. amanas
ruosi pradti - kaip ir ankstesni amanai buvo atsisuks veidu
kaln ir giedojo. Kai prasidjo paskutin ritualo dalis, Rove
nas mano nustebimui - vl nesiprieino. Net kai buvo kiamas
po bgnu nepaisydamas triukmo ir dramatikos situacijos, jis,
kaip ir anksiau krizendamas, graibst amano bgno lazdel ir
galvos apdangal. Nors kaitra buvo sunkiai pakeliama, jauiausi
atsipalaidavs, nes inojau, kad tai paskutinis sunkus ios ilgos
ilgos dienos imginimas. Klausiau savs: Kodl mes ia esame?
Jau keturias valandas. O gal ir daugiau? Rovenas pasirod tikras
aunuolis. Dar vienas kartas ir...
Tuo metu amanas atsitrauk atgal ir staiga, man nespjus jo
sulaikyti, tvojo Rovenui per nugar rimb panaiu, prie bgno
lazdels prirrit kaspin ir kitokio audinio juost pluotu. Ro
venas m rkti. okau prie amano, bet dvi jo padjjos pastojo
man keli ramindamos: Nereikia. Viskas gerai! Viskas gerai!
Vos joms spjus tai pasakyti, amanas tvojo Rovenui antr, pas
kui ir trei kart. Paskutin syk a spjau pakiti savo alkn
taip, kad beveik visas smgis nors nebuvo toks stiprus, kaip
maniau, bet gana spdingas - teko man. Rovenas rk nesavu
balsu. Apglbiau j, jauiausi ess blogiausias tvas pasaulyje. At
sistojau. Rovenas lipte prilipo prie mans. amanas, nusvirdulia
vs tolyn, numet savo bgn kit rankas. Apimtas transo b
senos, jis buvo panaus mog, kuriam staiga aptemo smon.
Rovenas tyljo kaip em. Tuo metu prie ms prijo viena i
I 127 I

 I RG B E R N I U K A S

vidutinio amiaus moter, kuri per apeigas talkino amanams, ir

nieko nepasakiusi pam Roven rankas. Anksiau jis niekada
neleisdavo nepastamiems monms taip sujuo elgtis. Bet dabar
tvirtai j apsikabino, o i pradjo niniuoti. Ritualas jau buvo
pasibaigs, j adiks amanas klpojo, kak sau murmdamas,
bet vis dar buvo apimtas transo. Rovenas, kilsteljs galv nuo
moters peties, nusiypsojo man ramia ypsena - tokios jo ypse
nos niekada nebuvau mats - ir rodydamas pirtuku j laikan
ios moters krtin paklaus:
- Kas tai?
- Tai mogus, - atsakiau jam.
Tuo momentu nuo kalno atgriaudjo stiprus perkno trenks
mas ir m pliaupti lietus. Deremis, Dastinas ir Michaelis nu
bgo slpti aparatros. Kiti liko stovti mgaudamiesi malonia
ilto lietaus atneta vsa. Mama mongole, - kartojo ir kartojo
Rovenas keistai vytiniu palaimingu veidu. Ji niniavo jam taip,
tarsi perimdama io vaiko skausm ir kani. okas, kuris j iti
ko, kai amanas tvojo per nugar savo rimbu, jau buvo prajs,
nors mudu su Kristina vis dar drebjome. Netrukus Rovenas tuo paiu kimiu balsu - vl m krizenti. Sunku buvo patikti jo
gebjimu adaptuotis t sunki dien. Ir kai tik lietus nurimo, jis
isiver moteriai i glbio ir nukr pas berniuk, kuris stovjo
drebdamas po savo beisbolo kepuraite.
- Brolis mongolas! - spontanikai kteljo Rovenas. Ber
niukas irjo nustebs, iek tiek nepatikliai, bet tai netrukd
Rovenui vl j apkabinti. Brolis mongolas! tar Rovenas ir
pakviet prie ups aisti.
Mes su Kristina nusteb irjome vienas kit.
I

128

Brolis mongolas

Aiku, is mongol vaikas nesuprato, kjamsak Rovenas. Tai

gi Rovenui neliko nieko kito, kaip atlaidiai pasiirjus berniuk
bgti prie ups vienam.
- Brolis mongolas! Up! suriko ir nudm, o Kristina paskui
jj. Lietus jau buvo beveik nurims.
Prie mans prijo Tulga, kidamas savo ura knygel j kie
n, kad nesulapt.
- Matau, kad berniukai beveik susidraugavo, tar jis. a
man asociacijos prezidentas nori dar kart su jumis pasikalbti
prie mums ivykstant. Jis perduos jums ir Kristinai kai kuriuos
nurodymus. Vakare a pasistengsiu ueiti viebut ir papasako
siu visk, k kalbjo amanai. A usiraiau.
- Gerai. O kas tas berniukas, prie kurio prijs Rovenas pasa
k brolis mongolas. Jis niekada taip prie vaik neprieina. Gal
tai vieno i aman snus?
- Ne, tai mano snus Tomiu.
- Tai Tomiu? - buvau pamirs, visikai pamirs, kad susi
raindamas su manimi elektroniniu patu Tulga buvo adjs
pasiimti su savimi kelion eiamet sn.
- Taip, - patvirtino jis. - O tai ten mano mona Nara. Jie at
vaiavo tada, kai js buvote su ketvirtuoju ar penktuoju amanu.
Pairjs t pus, kur jis rod, pamaiau berniuk, kalban
t su neaukta graia madaug trisdeimties met moterimi prie
nedidelio hebeko, io automobilio nebuvau mats, kai ia
atvykome, - pastatyto atokiau nuo kit, kuriais buvo atvaiav
amanai.
Prie mums ivykstant, Tulga nuved mane atsisveikinti su
aman asociacijos prezidentu. Sdjome ant ems sukryiav
129

I RG BERNI UKAS

kojas. Lyti beveik nustojo. Kai Tulga amanui perdav mano pa

dkos odius, is pasak:
- Visi apeigose dalyvav amanai sako, kad jeigu per trejus me
tus js kasmet po kart dalyvausite panaiuose ritualuose, Rovenas pasveiks. Nepamirkite, per kitus trejus metus - tai svarbu.
- ia, Mongolijoje? - paklausiau, i anksto bijodamas, kaip
reiks tai pasakyti Kristinai.
- Ne, ivert vyrikio atsakymTulga. Tai galite daryti bet
kur. Ten, kur yra stipri aman. Jis linki jums gero ir diaugiasi,
kad atvykote elni augintoj krat, kur gyvena stipriausi Mon
golijos amanai. Jis dkoja jums ir sako, kad jam didel garb,
jog pasitikjote jais. Kad dabar, kai gausja mongol, kurie yra
nusigr nuo ios labai senos religijos, js atvykimas i taip toli
itin svarbus, nes liudija, kad ir ne Mongolijoje gyvenantys mo
ns vertina ias tradicijas. Jis dkingas u tai.
m lyti smarkiau.
- Dievai diaugiasi, - vert toliau amano odius Tulga.
Lietus rodo, kad kaln dievai nori, jog Rovenas bt igydytas.
Tai geras enklas. Buvo ir daugiau ger enkl - per apeigas ne
trukd jokie gyvuliai, neatskrido dideli briai pauki. Jei bt
buv prieingai, tai reikt, kad kaln dievai visk atmet. Taigi
enklai yra geri. Labai geri.
- Dar aman!- auk Rovenas, kai sodinau j mikroauto
bus, kur jau sdjo kiti ms grups nariai. - Dar aman!
Abu su Kristina susivalgme. Nereikjo joki odi. Mes
buvome per stipriai paveikti, kad galtume kalbti. realyb mus
sugrino Rovenas.

130

Brolis mongolas

- Guminukai! - kteljo jis patenkintas, aptiks kuprinls

kamputyje pakel vairi gyvn formos saldaini, kur buvo
djusi supratingoji mano mama.
- Guminukai! - patvirtinau atidars pakel, kai vairuotojas
pradjo vaiuoti. Spjau pamatyti, kad erelis ir du krankliai jau
buvo nuskrid. Gal dl lietaus?
T VAKAR, MUMS GR|US keist, raudonais pliuiniais
kilimais iklot viebuio kambar, Tulga papasakojo, k buvo
sak amanai apie Roveno bkl. Rovenas buvo isistas miega
mj. Gr i susitikimo su amanais visi buvome labai pavarg.
Baisiai norjau miego, Kristinai taip pat reikjo tvardytis, kad
neumigt. Turjome itverti, nes Tulga, taip pat labai pavargs,
atsisdo ir isim i kiens knygel su nurodymais, kuriuos a
man padjjai liep mums perduoti.
- Gerai, - tar jis, kasydamasis galv, kad greiiau surikiuo
t savo mintis. Paskutins dvi paros jam buvo tokios pat sun
kios kaip mums, gal net sunkesns, nes jis buvo atsakingas u
susitikimo organizavim. - Gerai, - pakartojo Tulga. - Pirmoji
amane vardu Gildma i buriat genties iaurje sak, kaip jau
inote, i savo dvasi suinojusi, kad blogoji energija Roven
paliet tada, kai jis buvo siose, Kristinai bridus kakok van
den. Neaiku kok. Tai galjo bti eeras arba up. Be to, tarp
Kristinos protvi yra kakokia dvasia. Roveno sveikata susijusi
su iais dviem dalykais. Bet ji sak, kad blogoji energija gali
bti paalinta. Patarimus, kaip tai padaryti, perduosiu jums,
kai baigsiu kalbti apie visus amanus.

 I RG B E R N I U K A S

- Dvasia tarp mano protvi? - klausiamai itar Kristina. Noriau inoti aikiau - amans nuomone, ta dvasia yra palan
ki ar nepalanki?
- Nepalanki.
- Ar tas eimos narys gyveno neseniai, - siterpiau, - ar anks
iau? Tai vyras ar moteris?
Atidiau pairjs savo uraus, Tulga tar:
- Ir ta amane, ir kitas, kuris buvo i iaurs vakar Mongo
lijos.
- Ar tas, kuris mane plak? - pasitikslinau irdamas rau
donus rank ir laun randus.
-Taip, tas, kuris jus plak, - patvirtins tsTulga. - Jis, kaip ir
kiti, minjo kak i protvi. Kakoki neseniai gyvenusi mote
r. Pirma amane taip pat sak, kad tai moteris. Keistos psichikos
moteris. Btent tai ji turjo omenyje, kai pirm kart sak, kad
tas asmuo panaus aman. Mat kai kurie amanai, prie pra
ddami mokytis amanizmo meno, turi psichikos bd. Laikoma,
kad tai enklas, rodantis, jog mogus gali bti amanas. Kristinos
giminje netolimoje praeityje turjo tokia moteris bti.
Kristina linkteljo galv.
- Kad ir kaip bt, ts Tulga, - du pirmieji amanai sak
padar didel darb, kad ta Rovenui nepalanki dvasia ir juodo
ji energija bt paalintos. Kiti keturi amanai buvo atvyk i
centrins Mongolijos, kur gyvena chalchai. Pirmoji i j - mo
teris kreipsi diev kalno, esanio alies iaurs rytuose, kur
gim ingischanas, ir pasak t pat - Roven blogoji energija
paveik dar siose. Antrasis i keturi aman taip pat patvirti
no, kad Roven veikia blogoji dvasia, kuri stengiasi j atitraukti
I 132 I

Brolis mongolas

nuo ems. Kaip tik dl to jis, jei sidmjote, liep Rovenui

laikytis u diro ir u triuio kojos. Taip jis norjo padaryti
Roven sunkesn.
- Kad dvasios negalt Roveno pasiimti?
- Tikrai taip. Bet dabar jis nebegali bti paimtas i io pasau
lio. Visi keturi chalch amanai dar visk, kad Rovenas likt
ia, su mumis. Dar vienas amanas, tas su barzda, Durvodas,
kuris atvyko i Altajaus kaln vakarins dalies, ikviet net pen
ki ventj kaln, ant kuri ledas ir sniegas laikosi visus metus,
dvasias. Anot jo, i bda js namus atjo prie trejus metus.
- Taip, btent tada Rovenui buvo diagnozuotas autizmas, patvirtino Kristina.
Tulga linkteljo galv ir kalbjo toliau:
- Tas vyras sak, kad Rovenui viskas bus gerai. Kad bloga
energija j paliks. Jis, kaip ir kiti, sak, kad ta blogai j veikianti
dvasia yra moteris i Kristinos protvi puss.
- I mano puss? - pasitikslino Kristina.
- Taip. Jis taip pat sak, kad ta moteris sirgo psichikos liga.
Be to, jis - kaip ir dar du amanai - sak, kad Rovenas gali tapti
amanu.
Tai mane sudomino. Nejaugi suaug autizmu sergantieji gali
bti amanai? Prisiminiau, kad mokslinink Temple Grandin,
kuri pati sirgo autizmu, buvo sakiusi, jog autistai gali bti jun
giamoji grandis tarp normali moni pasaulio ir gyvn pa
saulio arba mokslo ir muzikos pasaulio. Ar tradicinse visuome
nse tokie mons taip pat yra vieni t, kurie gali bendrauti su
dvasi pasauliu? Prisiminiau Bes ir kitus savo sutiktus gydnus.
Visi jie buvo keisti, kalbjo mslmis ir, kaip sako britai, ben

 [ RG V B E R N I U K A S

dravo su fjomis, taigi kakuo panas Roven. Jeigu jie sirgo

autizmu, tuomet sunku suprasti, kaip sugebjo likti integralia,
savo vaidmen puikiai atliekania visuomens dalimi ir nebuvo
nustumti al.
Tulga kalbjo toliau. Jis pasakojo apie tai, kad visi amanai su
tar, jog blogj energij i Kristinos si galima paalinti mel
diantis ir atliekant tam tikrus ritualus. Kad Kristinos protvi
dvasios mginimai pasiimti Roven gali bti neutralizuoti bent
kart per metus atliekant ritual dievui Vandesui nuraminti. Ir
kad tos keistos dvasios i Kristinos protvi brio tak mes gali
me sumainti tuoj pat, atlikdami tam tikrus ritualus.
- amanai jums paskyr nam darb, - nusiypsojo Tulga.
Ir i tikrj amanai per Tulg dav mums nurodym, tiks
liau sakant, rinkin ritual, kuriuos turjome adikd kiekvien
vakar tol, kol bsime Mongolijoje. Tulga padav mums butel
supilt degtins ir pieno su olelmis miin, kuriuo kas vakar
luostmis turjome valyti Rovenui kn, o panaudotas numesti
vakar pus (tai reik, kad jas iukli d tursime sviesti
nuo vonios dur, nes tik taip bus ilaikyta vakar kryptis). Be to,
gavome kartonin pakel pieno, sumaiyto su maiau degtins ir
oleli. iuo miiniu tris vakarus i eils visi turjome valyti savo
kn, o panaudotas luostes taip pat imesti vakar link. Dar
mums dav dut degtuk, kuriuos privaljome sudeginti t
pat vakar tokia tvarka: imti po tris degtukus i karto ir udegus
apneti aplink Roveno kn tris kartus pagal laikrodio rodykl.
Tai daryti, kol degtuk nebeliks. Gavome ir kit degtuk dut,
bet jau ne su degtukais, o prikimt susmulkint oleli, kve
piani panaiai kaip Amerikoje augantis alavijas ir vandenin
I i34 I

fBrolis mongolas

monaol, tai indnai naudoja per vairius ritualus. Turjome i

jos imti po iupsnel oleli, jas sudeginti ir pelenus neti aplink
Roveno kn tris ratus pagal laikrodio rodykl. Ir taip daryti
kiekvien dien vakar, kol grime namus.
Ar ia yra logikos? - paklausiau retorikai.
Pavargs Tulga nusijuok:
Jie to nepasak. Tik tvirtino, kad tai svarbu.
- Bet, Tulga, - Kristina gro prie mums labiausiai rpimo
klausimo, - ar jie tikrai sak, kad gydymas pasisek?
- Taip, - atsak Tulga. - Anot j, dievai buvo palanks. Tai
buvo matyti i enkl, toki kaip lietus, griaustinis. Tai geri enk
lai. Dievai neatmet i aman praym.
Tulga ijo. Turjome ruoti voni Rovenui ir pakuoti laga
minus, - rytoj buvo numatyta ivykti alies gilum, - jaut
ms per daug pavarg, kad galtume kalbtis. Bet neprisiminti
to buvo nemanoma. Ar tie net penkias valandas truk ritualai
bus veiksmingi? Turjau omenyje tikr poveik. Ar bus matyti
kokie nors teigiami poslinkiai? O gal tai tik teatras? Ar tuo
tikdamas nepasirodiau ess kvailys? Ir ar a tikrai tuo tikiu?
K reikia visos tos kalbos apie blog energij ir vanden? Ko
kia bloga energija? Koks vanduo? Kai Kristina pasijuto esanti
nia, mes buvome Kalifornijoje. Prisiminiau, kad eidavome
maudytis kaln eer alia astos kalno. Ar tai jo vanduo
pakenk? O gal tai atsitiko Teksase, Barton Springse, paiame
Ostino centre? Gal Pedernaleso upje kalvotoje Teksaso dalyje?
Buvo daugyb viet, kuriose maudms, kai lauke buvo karta
(Kristinos ntumas irykjo gegu). K visa tai reikia? Ir
kas yra ta mirusi moteris i Kristinos puss, kuri neva bando

I RG BERNI UKAS

pasiimti Roveno siel? Gal tai tik aki dmimas? Ar nepasiel

giau kaip idiotas atvykdamas ia ir versdamas savo eim perei
ti... k? Ar mes i tikrj esame ten, kur mums reikia bti?
Ir vis dlto ia Rovenas pirm kart umezg draugyst arba
bent paband umegzti. Tai buvo kakas visikai nauja. irjau
j miegant, velniai besikilnojani ma jo krtin. Gal rytoj
matysime daugiau pasikeitim? O gal ne? Bet dl vieno dalyko
neabejojau - rytoj ivyksime alies gilum iekoti klajokli, ku
rie nuves mus prie ventojo eero, o paskui keliausime pas elni
augintojus. Nors ms kelion jau suteik daugyb spdi, tai
buvo tik pradia.

136

vakarus su lietumi
- TIKRA Skubio Du maina, - pasak Kristina, kai kit ryt
stovjome viebuio kieme pasireng kelionei krato gilum.
- Man jis panaesnis j pimpmobilj, - pasak Deremis, kai
vairuotojas atidar visureigio duris.
- Tuoj pamatysime, sumurmjo Dastinas, atsitemps
savo garso rang. - I tikrj, atrodo, kad mes vaiuosime
pimpmobiliu.
lip mikroautobus pamatme, kad jo vidus su leopardo
od panaiais sdyni apmualais ir roinmis lang uuolaid
lmis visikai nederjo prie iors: i iors tai buvo chaki spalvos
rusikas karinis visureigis, o i vidaus RickoJameso epochos pra
bangus automobilis.
Rovenui jis patiko i karto. Ropdamasis j susiavjs suuko:
- Leopardo kailiai!
Vietos nebuvo per daug: mes visi susdome pimpmobilio - i
pravard visureigiui i karto prilipo - keleivi sdynse, o Tulga
priekyje. Antras mikroautobusas buvo iki pat viraus prikrautas
ms daikt, ia buvo ir filmavimo ranga. Kaip mums seksis,
kai perssime ant arkli, tada dar nesivaizdavome. Tulgos mona
Nara ir maasis Tomiu turjo atvaiuoti savo automobiliu kiek vI

i 37

 I RG BERN' I KAS

liau - sutarme susitikti klajokli stovykloje, kur nusigauti arkliais

planavome atunt kelions prie argos eero dien.
- Kodl js keliaujate prie argos eero? - susidomjo Deremis, kai mikroautobusas, vairuojamas apknaus, imtyninink
panaaus mongolo Hados, pajudjo automobili pilnomis gat
vmis. Mat buvo iokiadienis ir mieste po Nadamo vents vl
knibdte knibdjo moni ir automobili.
- Ties sakant, a ir pats gerai neinau, - prisipainau, - visa
i kelion man atrodo keista.
Pavelgiau Roven, kuris stebjo, kas dedasi u lango.
- irk, kiek daug moni vaikto, - pasak jis.
- I tikrj buvo matyti daugyb skubani moni, kaip bet
kurios pasaulio dalies mieste.
- Bet kodl argos eeras, - vl band ikvosti Deremis. Juk tai tokia varginanti kelion...
- Tikrai neinau kodl. Man ov mintis, - faktikai t mint
pakio Rusijos Sibiro amane, su kuria bendravau elektroniniu
patu prie trejus metus, - kad bt puiku imaudyti Roven
ventuosiuose vandenyse. Internete radau nuorod ventj
eer, esant pusiaukelje, vaiuojant nuo ia iki elni augintoj
rajono, kurio amanai laikomi vis geriausiais. Taigi...
Tuo metu vairuotojas nuspaud stabdius, nes priekyje vaia
vo arklio traukiamas veimas, sulaiks eil sunkveimi, paskui
mikliai ir pavojingai juos visus aplenk. Kad ivengtsusidrimo
su i priekio atvaiuojaniais automobiliais, jis savo eismo juos
t nerdavo paskutiniu momentu.
- Taigi eer radai internete*. nenurimo Deremis. - Ar
inai apie j daugiau negu tai, kad jis yra ventas?
!

138

vakarus su lietumi

- Ne, - prisipainau. - Daugiau nieko neinau. domiausia,

kad vliau to interneto puslapio man n karto nebepavyko rasti.
inau tik tiek, kad mane ten instinktyviai traukia.
- Instinktyvi trauka, - sumurmjo pusiau piktai, pusiau juo
kais Kristina.
Pro lang jau rykjo priemiesi vaizdai gamybins teri
torijos, jurtos, ganykl lopinliai, priiuklinti ir nugrauti avi
ir ok. Greitai ivaiuosime i Ulan Batoro. Deremis paliet
priekinje sdynje sdinio Tulgos pet.
- K apie stebukling Sargos eer kalba mons Mongolijoje?
Tulga atsigr ir nusiypsojo.
- Pirm kart apie jo ventum igirdau tada, kai Rupertas
papra ten nuveti. Nieko apie tai neino ir mano monos Naros pusbroliai - klajokliai, kurie mums rodys keli. Jie tik ino,
kur jis yra. Tiesiog eeras ir tiek.
- Vadinasi, vis keli vaiuojame tik tam, kad pamatytume
eer, apie kur nieko neinai? - pareik Deremis.
A nusijuokiau.
- Gal ir taip. Gal daugiau suinosime, kai nuvaiuosime.
- irk, - suuko Rovenas. - Kupranugariai!
Jis neklydo. Mes jau buvome u miesto - kaip minjau, ia
greitai miest pakeiia laukin gamta. Aplink buvo matyti berib
aliais ir rudais atspalviais besimainanti jra, tolumoje - kal
nai. O per t jr stepi platybi link ltai ir sunkiai judjo
didiuli smlio spalvos kupranugari vilkstin - j galjome
stebti pro mikroautobuso kairs puss langus.
Tai maloniai stebino. Vos tik palikome Ulan Bator, atrod,
kad to miesto net nebuvo. Aplink, kiek akys mat, plytjo ganyk

I RGU BERNI UKAS

los. Vaiavome gudronuotu keliu, kuris tarsi juodas kaspinas o

lje ved mus vakarus. Vliau jau matme... Na, nebe keli.
Gudrono nebeliko, ivydome purv ir - nepamirkite, kad tai
buvo pagrindin magistral - keistas, lygiagreias, galima sakyti,
kur papuola ivaintas ves, tarsi ia bt js ir savo pdsa
kus paliks kakoks milinikas vris. Lietus tai praeidavo, tai
vl ueidavo. Ms mikroautobusas garsiai riaumojo, kbulas
suposi taip smarkiai, kad salone jautms kaip cemento maiyk
ls viduje. Kalbtis buvo beveik nemanoma. Utat pro langus
vrsi begalins platybs; tai en, tai ten baltos jurtos; didiulius
plotus aprpiantys mediniai ok ir avi aptvarai. Vyrai, moterys
ir vaikai kartais kone maameiai - puikiai, vos ne kaip cirko
raiteliai, vald savo jojamuosius arklius, karvs su sibuojaniais
temenimis ltai drimblino skersai provuoto kelio. Matme
laisvai besiganani avi ir ok band, neinia i kur ir kur
einani. Civilizacija buvo sibrovusi tik siaur ruo pagal pa
dang iraust magistral, kuria ltai slinko sunkveimiai, pri
krauti avi od ir vilnos - didiuls j snys buvo apgaubtos
brezentu - vairuojami cigaretes sikandusi vyr. Ms vairuo
tojas, atidiai stebintis duobt keli, kuriame netrko ir i prie
kio, kaip pakliva, atvaiuojani automobili ir t, kuri ne
kantrs vairuotojai band mus lenkti, klaussi mongoliko repo,
vos girdimo dl visu pajgumu dirbanio variklio riaumojimo.
Rovenas atrod atsiplaidavs ir usisvajojs, tylesnis ir daug
ramesnis, negu a buvau prats j matyti. Atrms galv lang,
neatitrauk aki nuo keist praslenkani vaizd.
Ankstyv popiet nusprendme sustoti pavalgyti ir pamank
tinti koj. Tulga papra vairuotojo pavaiuoti toliau nuo kelio,
I

140

 vakarus su lietumi

kur vargu ar galima buvo vadinti keliu, step netoli mayio

eero. Ilip i mainos sustingusiomis ir skaudaniomis kojomis
buvome nustebinti mus supanios erdvs ir tylos. Aplink, iki pat
tolumoje stksani kaln, plytjo ganyklos. Eero pakrantje
elegantikai vaiktinjo pilkosios gervs. Du arkliai - juodas ir
tamsiai bras - d kupstais sulusi ol pievoje tarp ms ir
eero pakrants. Niauksi. Atvaiavo ir kitas ms autobusas,
vairuojamas neprastai aukto lieso vairuotojo - alia stambaus
ms mikroautobus vairuojanio vyrikiojis atrod kaip Dekas
Spretas*. Vairuotojas ijung varikl ir plaiai nusiypsojo. Rovenas nubgo palakstyti po ganykl, kuri, sprendiant i kupst,
tam tikrais met laikais virsta pelke arba, galima sakyti, seklija
alia esanio eero dalimi.
- Varlyts! - igirdome j spiegiant patenkint. visas puses
nuo t lopinli, kur stovjo Rovenas ir mes, iuoliavo daugyb
ali varlyi, dar visai neseniai buvusi buogalviais.
- Pagavau! - suuko Rovenas, nykiu ir smiliumi suimt var
lyt ikls vir. Paskui atsiduso ir pasileido bgti per kupstus.
A kaip visada automatikai nusekiau jam i paskos, varlytms
okinjant visas puses su kiekvienu mano pdos nusileidimu
ant ems.
Tulga atidar antro mikroautobuso galines duris - ten stovjo
naudoti paruota dujin virykl. Netrukus stepje pasklido ver
danios kiaulienos kvapas. Rovenas lakst aplink, gaud ir vl
paleisdavo varles. Prie jo pribgo Michaelis su kamera, kad nufil
muot pirmuosius Roveno spdius didiojoje stepje. Bet tuo
* Jack Sprat- senovikos angl liaudies dainos apie lies itsl vyr ir jo emo gio
apkni mon personaas.
141

I RG BERNI UKAS

metu mano snus staiga sustojo - jo knelis drebjo, akys buvo

pilnos igsio.
- Defekacija, - suukau.
Kristina puol prie mikroautobuso paimti mlyno plastiko
kibirlio, epeio ir dviej litr talpos butelio su vandeniu, ku
riuos buvome pasim tokiems atvejams. I mano balso ji supra
to, kad atsitiko tai, kam sutvarkyti - autizmu serganio vaiko
tv odiais kalbant - reikia dviej moni rank.
- velk tai su humoru, - raminau Michael. is stovjo susi
gs ir nukreips akis al, kol moviau suteptas Roveno kelnes
ir kol atbgo Kristina su visa reikalinga manta.
- Nuvalyk... - raudojo Rovenas.
Jis visada nusimindavo, kai taip atsitikdavo. Todl niekaip ne
galjau suprasti, kodl jis taip atkakliai prieinasi ms mgini
mams imokyti j sstis ant naktinio puodo ar klozeto.
Tai tikrai buvo keista. Juolab kad jis lapindavosi tik naktin
puod. Net nakt atsikeldavo, pats j pasiimdavo ir nusilapinda
vo. Bet atsissti ant to paties naktinio puodo jam buvo tikra kan
ia. Pasodintas jis sustingdavo, akyse atsirasdavo igstis - mes
niekaip negaljome suprasti kodl ir praddavo rkti: Neno
riu! Nenoriu! Vliau paraginti keli psichoterapeut liovms
mov jamsauskelnes (j reikjo labai dideli, skirt beveikseeri
met vaikui), vildamiesi, kad pridars kelnes jis jaus nepatogu
m ir tai bus motyvas pradti tutintis puod.
Tok sprendim primme prie tris mnesius. Bet kol kas
joki teigiam pokyi nebuvo. Ir tai dabar, uuot keliav pa
lyginti patogiai ir naudoj sauskelnes, mes su normaliai tutintis
nesugebaniu vaiku toliausiai nuo ms nam nutolus krat
I

142

 vakaras su lietumi

ivykome be j, nors inojome, kad ger slyg jam apiplauti ir

drabuiams iskalbti nebus. Tik beproiai, - maniau, - gali taip
su savo vaiku elgtis. Nuluostyti apsidirbusio vaiko upakaliuk
popieriumi, o kojas apiplauti vandeniu i butelio. Beproiai.
A j nuvaliau, Kristina atne varius drabulius. Ar ilgai taip
bus? Gal mums grti prie sauskelni? Bet tai bt ingsnis atgal.
Visi specialistai, su kuriais kalbjome, sak, kad jeigu taip pasielg
sime, jis niekada nesitutins atsisds ant klozeto. Todl turjome
itverti ir sauskelni nenaudoti - tai galjo trukti daug met nesvarbu, kad dl to turjome deimt kart daugiau darbo.
Kristina apreng Roven. Nors k tik buvo sukrstas, jis vl
smagiai lakst paskui varles, o a, prisipyls mlyn kibirl van
dens, miau plauti siaubingai iteptus drabulius. Man vir galvos
auktai danguje eerlio link skrido gagendamos septynios gervs.
Lietaus debesys buvo jau ia pat. Plsteljo altesnio vjo gsiai.
Kaip viskas vyks, jei Rovenas bus vienas t autizmu sergan
i moni, kurie net tap paaugliais nesugeba nusitutinti
atsisd ant klozeto? Jei jis taip ir neimoks kontroliuoti savo
priepuoli? Baisu apie tai net galvoti. inojau, kad nuo to pri
klausys visas ms gyvenimas.
Staiga igirdau Roven rkiant: Surikata!
Kaip tyia prapliupo lietus. Michaelis, Kristina, Deremis ir
Dastinas nubgo mikroautobus. Kartu su jais ir Rovenas vis
dar rkdamas, kaip pagaliau supratau, dl pamesto aislinio gy
vno. Mano drabuiai tuoj pat permirko. Ipyliau i kibirlio ne
varvanden, Roveno drabuius palikau lietuje, kad isiskalaut,
ir miau olje iekoti pamesto aislo. Litis buvo tokia smarki,
kad turjau vaikioti pusiau prisimerks - kitaip vanduo bt
i 143

I RG BERNI UKAS

sruvs akis. Iekodamas girdjau, kaip Rovenas mikroautobuse

aukia: SURIKATA! SURIKATA! vis auktesniu balsu, nu
stelbianiu net lities nioktim.
Radau aisl atsitiktinai ant jo ulips. Pakliauj, pamiau kibi
rl, epet, gerai isiplovusius drabuius ir nujau mikroautobus.
Pagaliau! - kteljo Kristina, kai visas permirks pasirodiau
su aislu rankoje. irk, k ttis rado! Tavo ttis nuostabus!
Visi bendrakeleiviai juto palengvjim, nes automobilyje i
tverti Roveno riksm nebuvo lengva.
Padkok tveliui, - primin Kristina.
- Padkok tveliui, - pakartojo Rovenas. Bet tuo metu pasi
gedo kito aisliuko: - Hipopotamas? Kur mano hipopotamas?
Jis dingo! Jis ikeliavo Grinbriar, hipopotamas! HIPOPOTAAAMAS!
- A maiau, - atsistojs, kad triukme bt igirstas, tar
Michaelis, - kad prie ilipdamas ir nubgdamas vaikyti varli jis
turjo rankoje abu aislus: ir hipopotam, ir surikat. Tikriausiai
jis pamet j lakstydamas paskui varles.
vilgterjs pro lang pamaiau, kad alia ms mikroauto
buso vandens jau buvo iki puss blauzd. Kakur po vandeniu
turjo bti Roveno hipopotamas.
Nusiaviau kroksus. Lietui dar stipriau pliaupiant ir Rovenui
dar smarkiau rkiant ilipau iekoti aisliuko, tikdamasis, kad
man pavyks ant jo ulipti braidant po k tik atsiradus lietaus
vandens eer Mongolijoje.
Vliau, kai hipopotamas jau buvo rastas, nustojo lyti, o mes
visi pavalgme, ilindo saul ir pasidar karta. Vaiavome toliau
vl kaip pakliva imutomis provomis - pagrindine rytus ir
I

144

 vakarus su lietumi

vakarus jungiania magistrale - stebdami besikeiiant krato

vaizd: jis darsi vis sausesnis ir nuobodesnis, ol retesn, tarp
trumpai nust ganykl lopinli daugjo raudonojo dirvoe
mio plot. Buvo tarp, kai vis valand ar dar ilgiau vaiavome
nepamat nei vienos jurtos, nei vieno raitelio. Rovenas dainavo
sen liaudies dain A keliauju per kalnus ir mikus, j kartais
jam vakarais dainuodavau - ir, kaip galiausiai supratau, elektri
nio regio stiliaus melodijas i filmo Madagaskaras. Pamginau
dainuoti ir a, bet jis elmikai nusiypsojo ir mane sustabd:
- Ne, ne, ne, ne. Tti, nedainuok!
Pabandiau tai paversti aidimu. miau dainuoti, o jis mane vl
sustabd. Pro mus lk debesys, ganyklos, kalvos ir kalnai. Kartais
horizonte pasirodydavo tolim kaln grandins, tarsi Dievas bt
jas teptuku vandeniniais daais brkteljs. Kartais kelias - nors
vis tas pats - pasidarydavo lygesnis ir galjome vaiuoti beveik
normaliai, jei nebtume pais pro langus besiskverbianio kario
ir dulki. Kartais Hada dl pernelyg gili prov turdavo staiga
sumainti greit, tada mus mesdavo priek arba vairiomis krypti
mis iblakydavo. Rovenui tai patiko. Jis patenkintas juoksi maty
damas, kaip mons grivavieni ant kit, o kai vl ivaiuodavome
lygesn keli, berniukas usisvajojs dainuodavo pats sau, kartais
atsigrdamas Kristin arba mane, kad apsikabintume arba, jam
sugriebus mane u plauk ir taip ariau pritraukus mano galv,
pairtume vienas kitam akis, susidautume kaktomis ar susiliestume nosimis. Atrod, nuo ms susitikimo su amanais pra
jo aminyb, maiausiai mnuo, bet jokiu bdu ne viena para.
Mes vl sustojome vlyv popiet, eliams ilgjant, kad bent
kiek pamanktintume kojas. Rovenas isine savo gyvnus ir su

I RG BERNI UKAS

stat juos ant smlio tarp ols kuokt netoli vilpiko olos, kuri
jam dabar tapo gyvn buveine. Man buvo keista matyti j taip
jaukiai aidiant ioje svetimoje emje.
Tuo metu privaiavo nedidelis hebekas, tvirtas japonikas
automobilis, i pairos galintis vaiuoti bet kur ir bet kokiu,
netgi paiu blogiausiu, Treiojo pasaulio keliu. I jo ilipo Tulgos
mona Nara ir snus Tomiu. is turjo rankoje aislin kard.
Pamats ant smlio su savo gyvnais prie pat vilpiko olos ai
diant Roven, Tomiu suuko: Rovenai ir nudm prie jo.
Rovenas pakl akis.
- Brolis mongolas!
- Tomiu! - pasak berniukas rodydamas pirtu sau krti
n. - Tomiu!
- Tomiu! - pakartojo patenkintas Rovenas. Ir tada atsitiko
kakas nepaprasto. Rovenas atsistojo, paliks savo aislus, ir pla
iai iskt rankas. Tomiu ir Rovenas puol vienas kitam glb.
Trko tik muzikos.
Rovenas eng ingsn atgal, pam Tomiu kard, itrauk
plastiko amenis i juodos makties ir pasak:
- aidiam kardu. Kaip piratai!
Krizendamas jis mosteljo kardu prieais Tomiu, kuris tuoj
pat atrm smg maktimi. Pirm kart Rovenas aid - i
tikrj aid - su kitu vaiku. Paskui smg kardu ypsodamasis
imitavo Tomiu, o Rovenas j atrm ir, linksmai suuks: Piratai
sprunka!, nudm mikroautobus.
Netek ado, mudu su Kristina irjome, kaip Rovenas ir
Tomiu kvatodami vaik vienas kit aplink du stovinius mikro
autobusus. Kaip bet kurie kiti du pasaulio berniukai.
I 146 !

 vakarus su lietumi

PO VIENUOLIKOS VALAND kelions, prasidjusios Ulan

Batore, galima sakyti, nebeliko jokio kelio. Toliau judjome vos
ne ok taku, vingiuojaniu auktikalns slniu tarp neaukt
ole apaugusi kaln, galiausiai atvedusiu mus plai dub,
panai natral amfiteatr. Ten stovjo trys jurtos, o netoliese
gansi keli imtai bliaunani ir mekenani visoki dydi ir
spalv ok ir avi, taip pat banda vairiausi spalv arkli: j
buvo balt ir juod, rud ir pilk, br ir irm, kremo spalvos
ir pilkv. Apsvaig nuo vaiavimo, mes i karto nesuvokme,
kad jau atvykome, kol Tulga, persimets keliomis mongoliko
mis frazmis su vairuotoju, atsigr ir pasak:
- Jau atvaiavome.
Atstumus slankisias mikroautobuso duris, upldo netikta
vakaro vsa bei gausyb gars ir kvap - gyvuli, lietaus, lojani
un, rkianivaik, smilkstani malk ir mlo bei nepapras
tai gaivaus oro, konkuruojani tarp savs plaioje jaudinanioje
erdvje.
Tokia kelion i niekur niekur grina mus ieities tak,
tarsi vidinis ms laikrodis - nuspaudus mygtuk - bt atsuk
tas atgal ir valandos vl pradtos skaiiuoti i naujo. Arba tarsi
bt nutrinta viskas, kas anksiau buvo parayta lentoje, ir sme
genys klaust: Kas bus dabar?Kas bus dabar?
-Arklys! - Rovenas ioko ipimpmobilio toks pat valus, koks
buvo ryte, ir nudm, gstant saulei, prie kero arklio. is stovjo
priritas prie kuolo, tarp ms ir pirmos jurtos, kur mons ilgais,
tunikas panaiais drabuiais judjo, garsiai auk vieni kitiems, kad
nustelbt garsus avi ir ok, kurias emyn nuo kaln lait di
delius medinius aptvarus var du raiti berniukai. Priritas gyvulys,
i 147 I

I RG BERNI UKAS

i pairos nirtus, karp ausimis, susipainiojs tarp gars, atsklindani nuo jam pastam moni ir nuo nepastam - ms.
Jis neatrod ess i t, kuris nekelt pavojaus staiga pribgusiam
Rovenui, aikiai nusiteikusiam pajodinti. Medausi pirmyn - i
noma, kiek galima ramiau - ir pamiau sn ant rank.
- Rovenai, mes dar nepastame to arklio. Pasisveikinkime su
juo ir palaukime, kol geriau susipainsime.
- Arklys! Arklys! Joti!
Graus rudai baltas arklys velniai suveng. I pairos jis
atrod nervingas, toks, kuris gali spirti arba - netiktai apsisuks,
jeigu staiga pasijust nesaugiai - parversti Roven. Bet atsitiko
visai kas kita. Tuo metu, kai kiti rydamiesi, iovaudami ir sks
damiesi kaip seniai raumen spazmais ir nuovargiu, isiropt i
mikroautobuso, apstulbinti grojosi fantastiku, kalnais apsup
tu amfiteatru ir besileidianios sauls - rausva, melsva, purpu
rine ir aukso spalva - nudaytais debesimis, arklys eng vien,
paskui dar vien ingsn Roveno link.
Jo vilgsnis, kaip ir Betss, buvo velnus, vokai pusiau nuleisti,
veido iraika bylojo apie nuolankum. Jis pradjo epsti. Nu
leido galv. Pakluso Rovenui, maamprieais stoviniampadarui
su itiesta rankute, - a tuo metu pasilenks stovjau u vaiko
jo nevarydamas ir leisdamas eiti ariau, nes tai buvo ne pirmas
arklys, kuris taip su Rovenu elgsi, - kaip paklsta bandos lyde
riui. Keistai ir visikai savanorikai. Nuostabu. Tai ir vl atsitiko.
Rovenas ities rank, paglost aksomin arklio nos ir pasak:
- Gal rytoj pajodinsime.
Staiga priverts arkl suprunkti ir trktelti virv, kuria buvo
priritas, nudm prie ok ir avi aptvaro.
I

148

 vakarus su lietumi

Sekdamas paskui j, pamaiau Tulg, einant prie jurt - ten

lojo, urzg ir savo iltis rod didiuliai, i pairos agresyvs avi
ganiai unys. Jis auk: No-khoi, ko-rio!Laikykite unis!Taip visa
da sveikinasi mongolai, kai artinasi prie svetimos jurtos.
Dieve, kas bt, jei kuris nors i un jam kst? Arba Rovenui? Jei gresia toks pavojus, geriau mano koja bt sumaito
ta, - maniau bgdamas paskui Roven, pasiruos spirti bet ku
riam tartinam uniui. Netrukus Rovenas, labai patenkintas, jau
buvo daugiaspalviame ok, avi, riuk ir vaik bryje, kuris
pamau judjo didelio medinio aptvaro link. Moterys ir vaikai
sveikino Roven ir mane droviais linkteljimais ir ypsniais. Visi
vyrai, kaip man pasirod, buvo jurtoje ir kalbjosi su Tulga ir
vairuotojais. Netrukus Rovenas jau jo aplink medin aptvar,
atidiai j apirdamas, nekreipdamas dmesio kitus vaikiojo
alia puins tvoros, kol rado vartus, prie kuri ant bro ikas
truoto arklio sdjo dvejais trejais metais u j vyresnis berniukas
ir skaiiavo aptvar einanius gyvulius, ne blogiau kaip koks
Teksaso kaubojus ar Velso piemuo. Ar Rovenas kada nors toks
bus? Ir tai jis jau viduje, kanop ir rag maialynje.
- Kaip ms Juod, - pasak jis rodydamas pirtu juod
oiuk. - Noriu j palaikyti. Galiu palaikyti? Leisk palaikyti.
Jis kalbjo neprastai aikiai. Iki tol jis bt rks: Oiukas!
Oiukas/, o paskui ms leisti beprasmius odius, tokius kaip
i-rafa arbapranczikos bulvyts (autistams jie nra beprasmiai),
kuriais isakomas primygtinumas. Aplink buvo matyti mongoli moter - motin, tet, seneli, susirinkusi patikrinti gy
vuli. Kadangi vertjo Tulgos nebuvo, Roveno nor, bijoda
mas, kad jo neitikt susierzinimo priepuolis, mginau perduoti
I 149 I

I RG BERNI UKAS

kno kalba. Turbt mano veidas buvo iraikingas, nes viena

vyresni moter, stambi besiypsanti matrona, i pairos labai
imintinga, eng aptvar, iupo didel juod ok u sp
ding rag bei galvos ir pei judesiais parod, kad Rovenas gali
ant jos lipti ir joti.
Jo veidas nuvito. Pams u paast, ukliau j ant plaios
okos nugaros. Matyt, pripratusi jodinti vaikus, ji stovjo ra
miai ir kantriai: ir tada, kai Rovenas iupo j u rag, ir tada, kai
sitvr pirtais nedaili, bet velni jos viln. Paskui jis nulipo,
persiropt per aptvar ir nulk jurt ir un link. Gestais pa
dkojau moterims ir, peroks per aptvar, nubgau i paskos.
Rovenas - nepaprastai siaudrins ir hiperaktyvus - bgo taip
greitai, jog vos spjau paskui j. Saul, leisdamasi u vakaruose
stksanio kalno, pripild dang vir steps nepaprast angel
choro gars ir nuda roine ir aukso spalvomis, kurios temstant
ugeso, palikdamos dang pilkv su siiebusia vienintele nery
kia vaigde. Bgdamas paskui sn galvojau: Dieve, mes i tik
rj esame ia. Nuostabioje Mongolijoje. alyje, kurios atokius
regionus galime drsiai vadinti pasaulio kratu.
- Rovenai! tai buvo Tomiu balsas, stiprus ir aikus. Jis su
mama atvaiavo, kol aidme su okomis.
Tomiu! Rovenas pakeit krypt ir nubgo iskts rankas
pas savo nauj draug.
Ar i nauja usimezgusi draugyst turjo k nors bendra su a
manais? iaip ar taip, pirmasis i vaik kontaktas vyko aman
ritualams pasibaigus. Ir tai Rovenas laksto su Tomiu ir aidia
gaudynes, lyg tai bt dars vis gyvenim. Kaip kiekvienas kitas
vaikas. Su tokiomis mintimis, pkuodamas, greitai ingniavau
150 l

 vakarus su lietumi

paskui juos. Kadangi staiga sutemo, garsiai suuks papraiau,

kad kas nors i filmavimo komandos arba Tulga atnet ibintu
vl. Jis man labai pravert. Tai en, tai ten i tamsos ilsdavo ant
arkli sdintys mons, jojantys pairti, koks ia sujudimas.
Mat vairuotojai buvo uved variklius, kad priekiniais ibintais
apviest lait, ant kurio turjome statyti palapines.
Kuo tamsiau darsi, tuo didesnis buvo sambrzdis. Taip
bruzdti gali tik tamsoje naujoje vietoje stovykl sirengiantys
mons. Atrod, kad iki pat auros neubaigsime btin darb.
Reikjo pastatyti palapines miegoti, palapin virtuvei, maistui ir
pagaliau isivirti valgyti. Vidutinio amiaus moteris, kuri vaia
vo mikroautobusu, vairuojamu lieknojo vairuotojo, nekalbi ir i
pairos nedraugika, pasiviesdama ibintuvliu, pradjo virti
ryius ir makaronus. Rovenas, stiprokai siaudrins, bgiojo tam
soje, tai aisdamas su Tomiu, tai vienas. Netoliese buvo girdti
kanop bildjimas ir prunktimas. Genties banda, matyt, buvo
nusileidusi emyn, ariau jurt. Tikriausiai dl saugumo, nes alk
malino sdama ol atviroje stepje (nebuvo eriama grdais),
kur galjo bti vilk.
- Rovenai? Rovenai? - bandiau kontroliuoti j bgiojant
tamsoje. Vyliausi, kad jis nenuklys ten, kur dunksjo kanopos,
arba ten, i kur neberast kelio atgal. Ir vis dlto kiekvien kart,
kai jis pasirodydavo, aukdavau:
- Rovenai, bk su tiu! Rovenai...
Jau buvo beveik vidurnaktis, kai pavalgme. Rovenas sukirto
didel porcij kiaulienos (ar kitas tris savaites jis taip pat valgys
tik j?). Sugulme (iltai apsireng, nes temperatra greitai kri
to) jau po vidurnakio. Kai mikroautobus priekiniai ibintai
I

i Si

I R G B E R N I U K A S

pagaliau buvo ijungti, mus apgaub visika tamsa. Maiau liko

ir gars, o tie, kurie buvo girdti kims balsai ir juokas jurto
se, mekenimas aptvaruose, netoli paliktos arkli bandos kanop
dunksjimas ir prunktimas - nebuvo stiprs. Ms palapinje
buvo trys dalys - centrin dalis skirta krepiams su daiktais ir o
nuose du miegamieji, udaromi utrauktukais. Nors man buvo
iek tiek kieta gulti, nedejavau. Miegoti ant ems yra puiku.
Girdjau, kaip kitame miegamajame (ten susiglaud guljo
Kristina ir Rovenas) motina ir snus velniai kalbjo naktin
savo psalm: K myli mamyt? Rovenas atsako: Roven!
- O k myli Rovenas?
- Mamyt!
- O k myli ttis?
- Roven!
- O k myli Rovenas?
- Mamyt ir tt!
Jis velniai sukrizeno ir vl gro prie autistiko veblenimo.
Bet tai buvo laim iduodantis veblenimas. Dar po minuts kitos
buvo girdti tik gilus kvpavimas, lti ir ritmingi kvpimai ir
ikvpimai.
Guljome ant avikaili, t pai, kurie bus dedami ant baln,
kai josime tolyn. Laukiau, kol suims miegas, ir galvojau apie tai,
kaip Rovenas ir jo autizmas pakeit mano poir jojim. Prie
trejus metus, - tais metais Rovenui buvo diagnozuotas autizmas,
mes susitikome su bumnais ir amanais, usimezg Roveno ir
Betss draugyst, - vyko tai, kas i esms pakeit mano santy
kius su arkliais. Tai atsitiko per kelias trumpas savaites - tada, kai
susitiks su amanais grau namo, prie tai palydjs bumn
I 152 I

 vakarus su lietumi

delegacij j Jungtines Tautas. Kelyje tarp Kalifornijos ir Ryt pa

krants mes sustojome Arizonoje pabendrauti su dviej indn
geni - hopi ir navah - monmis, kad bumnai, kovojantys
dl savo emiAfrikos pietuose, galt pasikalbti su Pirmajame
pasaulyje gyvenaniomis gentimis, kurioms, bent jau popieriuje,
pavyko isaugoti savo teises j em. Kadangi buvome apsisto
j netoli Voro uolos, nutolusiame navah indn rezervacijos
rajone, o kit dien ketinome arkliais pasiekti jaus kanjono
nacionalin gamtos paminkl (Botsvanos bumnai yra velnikai
geri jojikai, mediojantys ietimis i balno), mus aplank navah
gydnas. Jis saksi suinojs ms atvykimo tiksl ir nors mums
pasilyti t vakar pasimelsti u bumn emi grinim spe
cialiame tam skirtame vigvame.
Sutikome. Vigvamas - tai i ak surita palapin, jos viduje
prikrauta uolien (jos turi bti kaitinamos tol, kol tampa baltos),
o ant viraus umesta seno brezento ir buivol od. Gydnas,
bumnai, a ir keletas vietini navah jame meldms nusireng
iki apatini drabui trokiame, plauius deginaniame kartyje.
Po keli cikl giesmi ir mald navah ir angl kalbomis gyd
nas (kario pritvinkusioje tamsoje atrod, kad praneko bek
n btyb) paklaus, ar tarp ms nra mogaus, norinio, kad
bt pasimelsta jo intencija.
Tada pasakiau:
- A noriu. Mano snui iais metais diagnozuotas autizmas.
Pasimelskime u j.
Gydno vadovaujami pradjome kit mald cikl. Meld
ms Krjui, Didiajai Motinai, protvi sieloms. Ms knais
liaug prakaitas. Visikoje tamsoje leidau aaroms laisvai lietis
153

I R G B E R N I U K A S

skruostais. Apeigoms pasibaigus, mums stovint lauke po vaig

dmis nustu dykumos dangumi netoliese emyn leidosi stats
kanjono skardiai - kresnas, stiprus daugiau kaip penkiasdeim
ties met vyras ilgais plaukais ir tvirtais, vos ne kaip jaunuolio
raumenimis udav man keist klausim:
- Ar js mediotojas?
-Taip, - atsakiau. Pridriau, kad medioju, ko gero, jam ne
pastamu bdu. Tada papasakojau keist ir beprasmik angl
lapi mediokls ritual: kalbjau apie mediotojus, kurie iem
lekia ant arkli beprotiku greiiu per mikus, laukus ir ganyklas
okindami per auktas gyvatvores (kiekvienas toks uolis gali
baigtis arklio arba raitelio timi dl lusio sprando slankstelio,
bet niekas to nepaiso, nors i tikrj pasitaiko griti ir labai rim
tai susieisti, nes ekstaz yra stipresn u baim), mgaudamiesi
raitelio ir arklio gebjimu suprasti vienas kit ir kaitinami me
dioklini un skalijimo ir varpeli skambjimo - paskui savo
greitakoj raudonplauk grob.
- Ar lapes nuudote? - pasiteiravo gydnas.
- Taip. Mediokls pabaigoje, jeigu skalikai bna jas pagav.
Nors Amerikoje, - pridriau, - kur mediokls tokios pat popu
liarios kaip Britanijoje, emi savininkai, jeigu jie nra avi au
gintojai, nereikalauja nuudyti, pavyzdiui, jei lap lenda ol,
ji paliekama ramybje. Taigi laikoma, kad Amerikos versija yra
ne tokia kruvina.
- Neinau kodl, - tar gydnas, kurio balsas tamsoje skambjo
itin minktai, - bet gavau ini, kad turite liautis tai dars ir kad tai
kakaip susij su js snaus autizmu. Man tai pasak dvasia tuo
metu, kai meldms u js sn, todl perduodu iini jums.
I

i 54

 vakarus su lietumi

Stovjau tyldamas, jausdamas keist tutum. Mano gyveni

me mediokl reik daug. Gal nesu gims mediotoju, bet tarp
j patekau pro onines duris, kai vaikytje - augau mieste ne
turtingoje eimoje - pajutau nepaaikinam trauk prie arkli.
Savaitgaliais mokiausi joti savo protets (senelio ar senels sesuo)
kyje. Dalyvauti medioklse pradjau i smalsumo - trokau pa
inti pasaul, o vliau tai tapo, bent i dalies, mano pragyvenimo
altiniu - treniravau arklius medioklms ir nemaai raiau joji
k spaud apie mediokles Britanijoje ir Jungtinse Valstijose.
Galima sakyti, tapau priklausomas nuo mediokls. Niekur
negauni tiek daug adrenalino, kaip okdamas su arkliu per auk
t gyvatvor, toki aukt, kad negali matyti, kas yra kitoje pus
je: griovys ar vielos tvora, kelias, ems kio technika ar dar kas
nors pavojingo. Seni Lesteryro kininkai sako: Pirma permesk
savo ird, tada ok, kiek gali geriau. Bti tokiu raiteliu, laikyti
save tokiu raiteliu man buvo svarbiau u visk. ia galbt buvo
ir egoizmo, ir noro i kit isiskirti.
Nors, ties sakant, pastaraisiais metais nebejodinjau - mano,
kaip ir Kristinos, gyvenim pasiglem Roveno autizmas. Jodin
jimo man labai trko. Ir tai sakoma, kad turiu visikai jo atsi
sakyti. Atsisakyti to, kas man taip svarbu. Stovjau tamsoje alia
gydno, sverdamas jo odius, ir msiau. Apmir irdis. Staiga
pajutau, kad abejoni neliko. Mano intuicija - tvirtai, nepaai
kinamai ir visikai nepaisydama to, kad is pasilymas man buvo
velnikai nepalankus - kudjo, kad is vyras yra teisus.
- Gerai, - pasakiau atsiduss, - daugiau nebemediosiu.
Paskui mes ikeliavome Ryt pakrant ir Kapitolijaus kal
n, paskui Jungtines Tautas. Bumnai gro namo patenkinti
i

55

IRG BERNI UKAS

savo kelions rezultatais. Kai grau Teksas, jau pirm vakar

Kristina, paguldiusi Roven, pasak, kad kol nebuvau namie,
Rovenas vis kartojo: Arklys! Arklys! Paskambinau artimam
draugui, lapi mediotojui, ir papasakojau, k man sak gydnas. I pradi jis supyko, nes man, kad tapau lapi mediokli
prieininku tai jie laiko didiuliu paklydimu. Nuraminau j,
kad taip nra, kad mano sprendimas yra grynai asmenikas ir
protu nepaaikinamas.
Itars iuos odius netiktai pamaiau lap, - Teksase, kur
daug lapi igaudo kojotai kaip konkuruojani r arba mais
tui, tai atsitinka labai retai, - engiani i tamsaus miko ve
randos viesos apviest, pusiau perpjauto disko formos ms
kiemo dal. Ji sustojo, atsigr mane, eng por ingsni artyn
ir pradjo, mano nuostabai, loti. Tu nepatiksi tuo, k dabar
igirsi, - pasakiau jam ragel, paskui j nukreipiau t pus,
i kur sklido lojimas, kad treij mano istorijos dal draugui
papasakot pati lap.
Kit dien mudu su Rovenu jojome ant Betss. Pirm kart.
Nuo tada pasikeit visa mano kaip jojiko veikla ir mano san
tykiai su arkliais. Tos permainos ir atved mane ia, pasaulio
krat, pas Mongolijos arkli augintojus.
Prisiminimai mane uliejo ir u ms palapins tamsoje
vaiktinjani ir prunkiani arkli garsai pasiek vartantis
ir iekant patogiausios pozos ant avies kailio, kuriuo kit dien
klosiu baln, kur ssiu ir keliausiu. Kur? Dar didesnio stebuklo
link? Akyse stovjo atvira step. Rytoj ijosime.

156

'

TS(uopuoliai ir pakilimai
AR ESATE BUV Britanijos auktumose? Ten kitokia viesa.
Prasiskverb pro nuolat judanius ir besikeiianius debesis,
sauls spinduliai krinta vis ant kit kaln ploteli, kurdami efe
merik neemik gro. Pana t, kuris atsiranda katedroje
saulei skverbiantis pro auktai statytus langus arba vitraus. Tai
nuostabs, bet nuolat kintantys reginiai. Ar tik ne dl j keltai
ir kiti i region gyventojai taip danai kalba apie buvim su
fjomis? Kai kurie mons net sako jas regintys. Matyt, tokios
fantastikos viesos apsuptyje mintys apie fjas ateina savaime.
Tiesiog negali susilaikyti negalvojs apie fj pasaul.
Panai viesa mane pasitiko kitos dienos ryt: emai plau
kiantys debesys ustojo kaln virnes ir prasiskverbiantys sau
ls spinduliai irykino kiekvien detal, kiekvien ols stiebel
i pradi viename, paskui kitame kalvos laite, nuostabiame
auksiniame fone, - panaiai irykt apviesti seno viduram
i rankraio fragmentai, - kad po akimirkos pasislinkt, bu
vs auksas virst pilkuma ir... vl pasirodyt, bet jau laite u
puss mylios, apipildami ol, uol ar nustebus med nuostabia
auksine viesa, paveriania juos spindiniais brangakmeniais.
Ir vl labai trumpam.
I

157

 I RG B E R N I U K A S

Visai kaip Peninai, - pagalvojau prisimins rko skraiste

apgaubt iaurs Anglijos kaln vaizdus. Mano vilgsnis nukry
po tui kalvos lait ir emyn slenkant debes. iandien mes
keliausime dykum.
Igirdau arkli prunktim j atne drgnas altas vjas.
Keletas vairi spalv arkli stovjo pririti prie ilgos virvs,
kabanios tarp dviej em best medini kuol. Netoliese
jodinjo jaunuolis. Rankoje jis turjo ilg medin iet, panai
kart, kurios gale buvo kilpavirv (virv su paslankia kilpa
gale). rank arkliams gaudyti buvau mats nuotraukose. Tai
mongolikas lasas - urga. Staiga jaunuolis pasileido uoliais
paskui juod arkl, kuris atsiskyrs nuo bandos mgino sprukti
atviras kalvas. Vydamasis bgl, jaunuolis atsistojo balnakil
pse ir, palinks priek, svied kilp vir pabgti mginan
io arklio galvos, tada mitriai trkteljo virv atgal, tuo pat
metu stabdydamas vadelmis savo arkl. Pagautas bglys, ve
damas prie arkli, kurie jau buvo pririti prie ilgos du kuolus
jungianios virvs, nesiprieino. Jaunuolis - plikai nusiskuts,
apsirengs tamsiai raudonos spalvos drabu, apsiavs trumpus
juodus jojiko batus - pririo arkl, vl sdo baln ir su urga
rankoje nujojo atvesti i neramios bandos kito gyvulio. Supra
tau, kad jis atveda arklius, kuriais mes josime iandien. Ir dar
kelet dien.
Nujs stovykl, radau Michael, Derem ir Dasdn apsi
blaususius sukinjantis aplink termos su karta arbata. Puodu
kas kartos arbatos buvo kaip tik tai, kas galjo geriausiai mus
nuraminti dabar, kai kartu su atsklindaniu kanop dunksjimu
ir plstania pasakika viesa ms irdis slinko nerimas.
I

158

Tuopuoliai ir pakilimai

Kodl nesijauiau ramus? Gsdino aplink plytinios platy

bs. Prisiminiau knyg Kaltinamasis Flamanas, joje satyrikai
apraytas pragaitingas 18531856 met Krymo karas. Ten yra
tokia scena: britai, drsiai siver Rusij, ilipa i savo laiv,
apsidairo, atsidsta ir sako: Hm... didiul teritorija. Ar ne?
Mano reakcija buvo panai. Dabar, kai jau buvau ia ir maiau
sunkiai aprpiamas vietoves, sakyti, kad jauiausi neramiai, bt
per velnu. sipyls metalin puoduk arbatos, nujau prie iri
kiuot arkli, kur jaunasis piemuo, dailus auktas vaikinas, kaip
tik atved dar vien arkl, kart irm. Vaikinas nusiypsojo,
nuoko nuo arklio ir pririo atvest gyvul alia kit Tada pirtu
parod juodj, anksiau atvest arkl, paskui mane.
- Ar tai tas arklys, kuriuo josiu a? - panaiais gestais atsakiau
jam, pirma pirtu parods nedidel tvirt gyvul, paskui save.
Jaunuolis linkteljo galv ir mosteljo ranka netoli sumest
baln ir kaman krv. Ten buvo ir lengvas vakarietikas balnas,
kur atsiveiau, kad galiau jodinti kartu su Rovenu, nes ino
jau, kad mongoliki balnai tam per mai. Vaikinas atne baln
ir pasil ibandyti arkl. Gera mintis, pamaniau. Tulga ir kiti
keliautojai buvo mane spj, kad tie arkliai yra pusiau laukiniai
ir bna patenkinti, kai naujas raitelis juos ibando. inoma, susi
raindamas elektroniniu patu ir kalbdamasis su Tulga, daviau
suprasti, kad man ir Rovenui reikia kuo ramesnio arklio, ir nea
bejojau, kad ie puikiai arklius pastantys mons parinko man
tinkamiausius. Bet vis dlto geriausia arkl pajusti paiam.
Jaunuolis atrio juodj arkl, - tai buvo kumel, - kuri, kaip
pamaiau alia jos atsistojs, buvo ponio dydio, nors kno pro
porcijos aikiai rod, kad tai maas arklys, o ne didelis ponis (pa
I 159 I

IRG B ERNI UKAS

nas yra visi mongol arkliai). Kariai buvo trumpai nukirpti,

nugara plati, akys ramios. I pairos tvirtas ir patikimas. Mano
jaunystje seni Lesteryro kininkai apie tokius arklius sakydavo:
Jis niekada nesuklups. Gera ris.
Suveriau balno pavar sudtingu kaubojiku mazgu. Mon
golas umov nam darbo aliamins odos kamanas su slais.
Paprasti slai su dviem iedais onuose ir iedus jungiania da
limi, kuri dedama arkliui burn, - toki sl su iedais ar
cheologai yra rad prie tkstanius met palaidot moni ka
puose, - dabar populiariausi visose alyse. iedus jungianti dalis
bna arkliui vir lieuvio. iedai, kurie arkliui judinant galv,
kruta ir suteikia iek tiek laisvs, idealiai tinka ramiems gero
bdo arkliams. kiau koj balnakilp, sitveriau balno rag ir
okau baln. Pagaliau sdiu ant mongoliko arklio!
Kojomis daviau kumelei enkl pasitraukti nuo kit arkli.
Ji tai padar ltai ir tingiai. Tai man patiko - visai nenorjau
noringo ir karto gyvulio (nors, dievai, arkliai puikiai sugeba
bti ir tings, ir noringi, kai jiems to reikia). Antra vertus,
jeigu man reikt jojant didelius atstumus beveik kiekvien
ingsn kulnais raginti arkl judti greiiau, bt menkas ma
lonumas. Tada kojomis ir lieuvio pliaukteljimu daviau ku
melei enkl joti lengva risia. Ji pakluso noriai, bet ramiai. Tai
buvo taip pat geras enklas. Atsiloiau, vien koj perkliau u
pavaros, kit palikau ten, kur buvo, kviesdamas j lkti zova
da. Ji to nepadar, tik m greiiau bgti risia. Gal ji pratusi
prie kitokio pavaldo? pamaniau ir atsigriau arkl man
davus jaunuol, kuris tariai stebjo mane - taip visada stebi
vienas kit arkli augintojai.
I

160

T^uopuoliai ir pakilimai

Pamats mano klausiam vilgsn ir greita nepatogia risia b

gani kumel, jis suuko: av! av! ir mosteljo kaire ranka.
Kai padariau t pat, maa juoda kumel noriai perjo zovad.
Ji judjo lygiai ir ritmikai, netamp pavadi, neband bgti
greitai. Ji man tiko.
Jodinjant m lynoti. Apgriau kumel joti atgal prie jur
t kaip tik tuo momentu, kai nugriaudjo griaustinis. I piet
papt alto vjo gsiai, staiga m lyti smarkiai. Atrodo, staiga
ueinantys stiprs liets iose vietovse yra prastas dalykas. Kai
zovada atlkiau prie jurt, visi buvo subg palapines. I vie
nos jurtos ijo graus vaikinas, tas pats, kuris man dav arkl, ir
mostu pakviet vid. Sustabdiau arkl, nuoks pririau prie
kuolo, kuris buvo netoli priekini jurtos dur, ir paskui jau
jurt, paliks varg kumel stovti nuleista galva ir liet atsuk
tu upakaliu.
Jurtoje pasijutau kaip kitame pasaulyje. Ne tik pasijutau. Tai
i tikrj buvo kitas pasaulis, visikai kitas, pradedant stipriu be
veik pykinaniu kvapu, kur skleid ant metalins krosnels, sto
vinios palapins centre, trokinama okiena, iki graaus dailiais
geltonos ir mlynos spalvos ratais idayto bufeto, kuris stovjo
jurtos gale, ir dviej medini lov i abiej bufeto pusi. Vir
bufeto kabjo autuvas ir daug rmint nuotrauk, jose buvo
matyti arkliai su vaikais okjais ir alia ididiai stovintys tauti
niais drabuiais apsireng vyrai, kai kurie pasikabin medalius.
Ant vienos lovos sdjo graus, i pairos tvirtas vidutinio
amiaus vyras su jojiko batais, tamsiai raudonu drabuiu ir nela
bai derania iektiek igonika skryble suapskritu plokiu dug
nu ir ulenktais kratais, tokias kitados Anglijoje mgo neioti
I

161

IRG BERNI UKAS

arkliais prekiav mons. alia buvo jo mona, taip pat vidutinio

amiaus, grai ir i pairos stipri moteris, ta pati, kuri praju
s vakar pasil Rovenui pajoti ant okos. Prieais juos, kitoje
krosnels pusje, kur stovjo emas stalas su taburetmis, sdjo
auktas jaunas piemuo ir jo plaiaveid grauol mona. Visi jie
ypsojosi. Pasisveikinus pagyvens vyras isim i drabuio kie
ns nedidel knygut, - vliau pamaiau, kad tai mongol-angl pokalbi knygut, prijo prie stalo, gestu pakviet mane
atsissti ant vienos i taburei ir alia atsisdo pats.
Man atne dubenl balto stipr specifin kvap skleidian
io skysio.
- Airagas, pasak vyras ir gestu pakviet igerti.
Kaip tik to a bijojau. Airagas - garsusis fermentuotas kume
ls pienas, kuris Mongolijos stepi gyventojams yra ir pagrindi
nis maistas, ir malonumas. Jo paviriuje plaukiojo plonas riebal
sluoksnis ma vilgani gelton burbuliuk pavidalu. Norjosi
apsisukti ir rkiant ibgti liet, bet... veikiau save, itiesiau ran
k, pamiau dubenl, galvos linkteljimu padkojau ir igriau.
Gaila, kad nesu vienas t keliautoj, kurie sako, kad kiekvienas
egzotikas valgis yra skanus. Mano patirtis kitokia. Kai Kalaharyje
bumnai mane vaiino kakokiais vikrais, j skonis buvo... na
kaip vikr. O j patiektos skraidanios skruzdls buvo tokios
lykios, kaip ir tikjausi. Vis dlto prisiveriau juos nuryti, net
su ypsena. Taip padariau ir dabar. Atsigriau didel gurkn.
- Hm, - pasakiau, grindamas dubenl eimos galvai ir ap
silaiydamas lpas. - Skanu.
Jis nusiypsojo, linkteljo galva ir gurkteljo pats. Na k gi,
mintyse guodiau save - mat inojau, kad tursiu jo dar gerti,
i

162

"Nuopuoliai ir pakilimai

kol sdsiu ia - gal bent iame grime esantis alkoholis pads

veikti leiktul. Pajutau ilum. Organizmas nebuvo priprats
prie alkoholio tokiu ankstyvu laiku. Tuo metu vyresnysis vyras
atvert ant stalelio padt pokalbi knygut ir pirtu parod sa
kin: Ah Tavtaii moril. Sveiki atvyk.
Veriau pokalbi knyguts lapus, kol radau, kaip mongolikai
pasakyti ai - bayarlaa. O paskui iekojau, kaip mongolikai
pasakyti labai - tand ikh. Paskui jau gestais bandiau parodyti,
kad jauiuosi pagerbtas. Toks a jauiausi i tikrj. Labai pagerb
tas. Juk ie mons buvo pasiry mus lydti ir mumis rpintis per
vis i beprotik kelion. Man vl atjo eil gerti airag - du
benlis jau buvo apsuks rat ir i jo buvo atsigr visi keturi be
mans jurtoje buv mons. Atsiduss gurkteljau kuo didesn
gurkn. Jeigu jau buvau pasirys gerti bais vemti veriant
alkoholio turint grim, norjau patirti kuo daugiau malonumo.
Lietaus laai barbeno fetrin jurtos stog. Perdaviau dubenl ir
tylomis svarsiau, ar visada airagas yra toks stiprus. O gal vien
kart ieina vienoks, kit kart - kitoks?
- Borooy - pasak jaunesnysis vyras, rodydamas man od
pokalbi knygutje. Jo anglika reikm lietus.
Tada knygut permiau a. Nusprendiau, kad jau atjo laikas
pajuokauti. Turbt paveiktas airage buvusio alkoholio prisiminiau
Piton* komik spektakliuk apie tai, kaip kakoks mogus,
naudodamasis pokalbi knygute, usisakinjo puodel arbatos
ar kak panaaus, regis, kakur Skandinavijoje (galbt tai ne vi
sai tikslu, ir dabar Piton spektakli inovai gerbjai aukia ne
* Pitonai - angl komik grup, igarsjusi trumpais humoristiniais siuetais
BBC televizijoje.
i

163

 I RG B E R N I U K A S

taip) ir j bandymas susikalbti baigsi tuo, kad jis pasak: Mano

laivas su pripuiama pagalve yra pilnas unguri.
Taigi greitai perveriau skyrelio naudingos kasdien vartoja
mos frazs puslapius ir ipykinau: Ogonuujorlongiin tsaas. Ar
negaliau gauti tualetinio popieriaus?
Akimirk atrod, kad vjo nugairintas raukltas veidas, kur
aikiai maiau vir airago dubenlio, nieko nesuvokia. Bet staiga
vyro akys nuvito ir visi keturi prie stalo sdintys mons pra
pliupo kvatoti. Ledai buvo pralauti.
Pams knygut, gimins galva surado fraz taksi duutiarai,
praom ikviesti taksi. Tada vl a, pagautas azarto (dubenlis
su airagu jau buvo apsuks trei rat), suradau Khaan kheregtai
jorbng, kur yra moter tualetas?
Taip juokaujant ir (ai Dievui) dubenliui su fermentuotu
kumels pienu jau sukant ketvirt rat, vyresnis vyras knygutje
surado fraz Namaig khuleej uzeerei, palkkite.
Surimtjs papra snaus atneti popieriaus ir raikl. Rody
damas pirtu mane jis paklaus: Amerika?
A linkteljau galv. Jis padar gest, kur - jau iek tiek ap
girts - supratau taip: Nupiek emlap, ir ipildiau praym.
Jis linkteljo, aikiai patenkintas, pam pokalbi knygut ir pa
rod od dachka, dukt, o paskui pirtu save.
- Js esate dukt? - paklausiau jo sumis.
Jis vl parod pirtu save, paskui savo mon ir pridr
dachka.
-Js dukt! - pagaliau supratau a.
Jis linkteljo, pasilenk priek - padvelk arkli, prakaito ir
tabako kvapas - ir labai aikiai pasak:
I 164 i

'Nuopuoliai ir pakilimai

Los Andelas.
Js dukt Los Andele?
Jis vl linkteljo, bet nebuvau tikras, ar supratau j teisingai, ar
siaubingai suklydau. Todl k tik nupietoje emlapio schemoje
nubriau nema apskritim, j udaiau mlynai, alia paraiau
LosAndelas ir rodydamas jam pasakiau:
Los Andelas.
Jo akys idav, kad yra patenkintas. Dachka, pasak dar kar
t - dukt - baksnodamas pirtu t viet. Nejaugi Los Andele
i tikrj gyveno jo dukt? Nejaugi i laukinse platybse pasta
tyta jurta i tikrj eimos ryiais susijusi su tviskania Vakar
sostine Los Andelu? Kodl gi ne? I ties kodl gi ne?
Tada nupieiau kit apskritim- prieingoje pakrantje,
kur yra Niujorkas, ir nuo jo vediau sivaizduojam linij piet
ryius, iki pietuose esanio Teksaso centro Ostino. Nubrs
ia treij apskritim ir paskutin kart panars po pokalbi
knygut, tapnodamas sau krtin (vl tas airagas), pasakiau
damoy, namai.
Dar kiek pabendravome gestais. Vyresnis vyras ididiai paro
d arkli, ant kuri kabojo medaliai, nuotraukas. Jose atpainau
ir du berniukus, juos maiau jodinjanius stovykloje. Vadinasi,
gimins galva usim lenktynini irg veisimu, o jo vaikaiiai
buvo greiio lenktyni jojikai. Man tai padar didel spd. Ar
Rovenas kada nors gals taip joti vienas? - klausiau savs. Tai
buvo didiausia mano svajon.
Parodiau autuv, kabant ant sienos, ir imituodamas - ai
ku, labai netiksliai - vilko kauksm mginau suinoti, ar jie me
dioja iuos vris. Visi keturi man atsak linkteldami galvas, o
165

IRG BERNI UKAS

auktagis jaunesnysis vyras parod pokalbi knygutje odius

chono, vilkas, ir galisatsh, mediokl. Vargai vilkai, - pa
galvojau. Nors jeigu gyveniau ten ir gyvuliai bt mano vienin
telis pajam altinis, tikriausiai taip pat audyiau tuos plr
nus. Tuo metu airagas pasiek mane jau penkt kan - jis netapo
skanesnis, bet galva svaigo stiprliau. Staiga pastebjau, kad pa
sikeit fono garsas. Tiksliau sakant, jo nebeliko. Mat liovsi lij.
Pamaniau, kad Rovenas ir Kristina jau turt bti atsikl. Atsi
stojau ir nusilenkiau, nes neinojau, kaip mongolikai pasakyti:
Einu pairti, kaip sekasi mano monai ir snui. Bet jauiau,
kad tarp ms atsirado abipusis supratimas.
Vyresnysis vyras ir jo mona man draugikai linkiojo, o
jaunesnysis nujo atidaryti dur ir pairti, kas dedasi lauke.
Debesys kilo auktyn, vir kaln. Sait vj buvo pakeits iltas.
Pamaiusi mane, juodoji kumel pastat ausis. Atriau j, sdau
lapi baln ir, palydtas besiypsanio ir man mojuojanio auk
to jaunuolio, zovada pasileidau ms palapini link. Pastebjau,
kad arklys bga daug geriau - jis jaut mane, o a j.
Nujojs prie palapini radau Dastin, Derem ir Michael gerai nusiteik jie valg sumutinius su karta kiauiniene ir kum
piu, bet nei Kristinos, nei Roveno sujais nebuvo. Nujs su kume
le prie ms palapins, igirdau juos dainuojant ir krizenant.
- Mama, padainuok.
Kristina pradjo:
- Kas draugauja su daina, tas ilgai smagiai gyvena...
Kit eilut, puikiai intonuodamas, padainavo Rovenas:
- Tad dainuokime visi.
O toliau abu kartu:
166

'Huopuoliai ir pakilimai

- La la la la la, lala la lalala....

A atsiklaupiau.
- Tuk-tuk.
Kristina atitrauk palapins utrauktuk.
- Ai Dievui, tai tu, Ru. Mes ia jau vis valand gulim- jis
veria mane be perstojo dainuoti. Baisiai noriu valgyti.
- Dainuok! Dar dainuok!reikalavo Rovenas.
- Niekas jums neatne valgyti? - susierzins prisiminiau prie
pusryi stalo linksmai plepanius vaikinus. - Palauk!
Man nueinant juoda kumel klusniai sek i paskos.
- Deremi! Liejau savo t, nes jis buvo mano draugas, o kiti
atvyko tik padti filmuoti kelions. - Kodl tau rpi tik paiam
pavalgyti? Kodl nepagalvojai apie Kristin ir Roven? ia tau
ne atostogos...
Nutilau sutriks.
- Dieve, koks palemkas a kartais bnu. Pagaliau kur buvau
a pats? Atsipraau, - sulemenau, - bet jau visa valanda, kai jie
nebemiega, o js pusryiaujate be...
- Daugiau nieko nesakyk. - Deremis padjo savo lkt ir
nujo palapin, kur buvo virtuv. - A tuoj.
- Ai, - kteljau jam i paskos. Jauiausi apsikvailins ir
iek tiek apgirts. - Atnek sumutin su kiauiniu. Ir kumpio
Rovenui.
Grau savo palapin. Roveno veriama Kristina vis dar dai
navo t pat posmel.
- Pusryiai jau tuoj pat. Na, Rovenai, ar nori pajodinti? i
rk, atvediau nauj arkl. Ji vardu, paskubomis iekojau tinka
mo odio. - Juod!
I 167 I

I RG BERNI UKAS

Labai imoninga, - pasak Kristina ropdamasi i palapins.

Gal nori truput pajodinti, paklausiau nekreipdamas d
mesio Kristinos pastab.
Ne! Nenoriu! Noriu, kad mama dainuot! Dainuot! DAINUUUOT!
Priepuolis ujo staiga, kaip lietus, kaip griaustinis. Rovenas
iriet nugar. Riksmas virto viegimu, galva nusviro emyn. Ro
venas m dauyti j rankomis. Stipriai. Pakliau j ir laikydamas
u paast, atmets savo galv atgal, kad mosuodamas rankomis
ir spardydamasis nesulauyt man nosies, nuneiau mikroauto
bus, i kurio ioko Tomiu.
Roveno klyksmas ir draskymasis dingo taip pat staigiai, kaip
ir prasidjo.
Tomiu! tar jis patenkintas, islydo man i rank ir si
ropt mikroautobus pas savo aislinius gyvnlius, tarsi nieko
bloga nebt nutik.
Laikydamas Juods pavad, atsitps stebjau pro atviras mik
roautobuso duris, kaip abu berniukai aid su litais ir kitais Af
rikos gyvnais i Roveno maio.
Prie mans prisijung ir Kristina. Leidau Juodei dinti ol
per pavadio ilg. Rovenas, sddamas ant mikroautobuso sdy
ns su leopardo kail panaiais apmualais, vaidino Ididiosios
uolos karali, o Tomiu skraidino Roveno British Ainvays lk
tuvlius. Rovenas dl to n necypteljo, nors dalytis savo aislais
su kitais vaikais nemgo.
Po deimties ar penkiolikos minui a vl surizikavau:
Eime paaisti suJuode. Ji nori su tavimi pasisveikinti. - Ro
venas nesureagavo. Prajus dar porai minui pasilym pakarto
I

168

7{uopuoliai ir pakilimai

jau. Ir vl jokios reakcijos. - Nebk kyrus, - pasakiau sau, nors

negaljau susilaikyti negalvojs apie tai, kas bus, jeigu jis visikai
atsisakys joti. Kas tada? Laim, Rovenas ilipo i mikroautobuso.
Juod pastat ausis ir ties galv Roveno link, kad galtj ap
uostyti. Rovenas ypteljo ir prisimerks, keistu kampu pakrei
ps galv, - tai bdinga autistams, - irjo j. Juod nuleido
galv ir m epsti lpomis, taip rodydama klusnum. Su iuo
arkliu Rovenas bent jau bus saugus, - guodiau save mintyse.
Roveno paklausiau:
- Ar nori Juod apkabinti ir pabuiuoti?
Jis tai padar. Kad is Roveno gestas Juodei buvo malonus,
supratau i jos pusiau nuleist vok ir nukarusios apatins lpos.
Rovenas atsitp ir paliet jos kojos barzdel ir iurn.
- irk, - pasak, - ji turi koj ir kanop...
- Taip. Ji grai. - inojau, kad kalbu globjiku tonu, lyg
elgiausi pagal kakok reglament. Rovenas tikriausiai tai jaut.
Vaiko neapgausi - ar jis autistas, ar ne. - Nori pajodinti? - pri
driau lyg tarp kitko.
- Ne! Ai!
Rovenas atsistojo ir nubgo atgal mikroautobus. Palauks
dar kelias minutes, vl paklausiau:
- Gal nori pajodinti su Tomiu?
Igirds savo vardTomiu atsigr mane. A jam pirtu pa
rodiau arkl. Tomiu linkteljo galva, padjo lktuvl ir leidosi
pasodinamas baln. Tada Rovenas teiksi pasiirti mus.
- Eik, Rovenai. Pajodink su Tomiu, - kvieiau.
Rovenas nieko neatsak, bet neprotestavo, kai pams j, nors
aid su savo gyvnliais, pasodinau baln u Tomiu. Jis apsi
I

169

 I RG B E R N I U K A S

kabino Tomiu rankomis, delnuose laik po lituk, - ir mes

pajudjome. Diaugiausi matydamas, kaip du berniukai jaukiai
sdi balne, tarsi bt seni draugai, bet i tikrj pastami tik
par, o Rovenas elgsi taip, tarsi vis gyvenim bt turjs drau
g. Nuvediau arkl su ant jo sdiniais vaikais prie ok ir avi
aptvaro, tuo metu tuio. Vyrai, rad atkampi viet, skerd i
anksto paymtus gyvulius. Vos mums priartjus, Rovenas, ne
aiku kodl, sustingo ir pradjo klykti:
- Mikroautobusas! Mikroautobusas!
Turjau apgrti Juod ir grti prie mikroautobuso, nes Roveno klyksmas pranaavo priepuol. Dieve, koks sunkus ry
tas, - pagalvojau. Vos priartjus prie mikroautobuso Rovenas
m reikalauti:
- Nukelk! Nukelk!
Nukliau j ir Tomiu nuo Juods nugaros; abu oko mikro
autobus.
- Rupertai, - netiktai igirdau Tulgos bals. Jis prijo taip
tyliai, kad nepastebjau.
- Manau, puota jau paruota. eima kvieia jurt.
- Puota? - susidomjo Kristina. Ji tuo metu sdjo ant mik
roautobuso laiptelio. - Kokia puota?
- Valgysime steps delikatesus, - paslaptingai atsak Tulga.
- A liksiu ia, - nusiypsojo Kristina. - Priirsiu Roven ir
Tomiu. O tu eik, brangusis.
Vais buvo suruotos toje paioje palapinje, kurioje jau
buvau lanksis. Abu su Tulga buvome pasodinti garbingiausio
je vietoje. Michaelis, Dastinas ir Deremis buvo paruo savo
kameras ir garso rang filmuoti, kaip stal ididiai neamas
i 170 I

\uopuoliai ir pakilimai

dubuo su garuojaniais k tik ivirtais gyvuli organais. Gimins

vadas ir trys jaunesni vyrai, kurie turjo lydti mus kelionje, bei
j monos stebjo, kaip dubuo padedamas prieais mane. Pama
iau ant stalo stovint degtins butel. Pamaniau, pravers.
- Na, - tar Tulga velniai ironizuodamas. - Tikiuosi, is val
gis jums patiks. Tai tikras mongolikas delikatesas, - pasak ir
mosteljo krv garuojanios, atriai kvepianios, k tik ivirtos
msos. ia, - parod du rausvos spalvos gabalus ariausiai
ms, - yra plauiai. Labai geri. Labai skans.
- Plauiai! - kteljau, rankoje laikydamas keramin puodel
degtinei, kuri pilst pagal ami vyriausias vyras. - Fantastika!
- O ia kepenys, irdis ir inkstai, su visais riebalais.
I tikrj riebal netrko - glits pusiau ivirusi riebal gu
mulliai buvo prilip prie rausv organ gaballi. Tulga pasi
lenk priek ir truput pavert didel metalin padkl.
O ia kraujin dera.
Kakas panaaus Jorkyro juodj puding, - bandiau ra
minti save. Bet jis visai neatrod kaip Jorkyro pudingas, kuris
panaus paprast der, ir nematyti, kad pagamintas i kraujo
ir arn. Kai mokiausi Jorko universitete, utektinai jo prisival
giau. O irint mongolik patiekal, i karto matyti, kad tik
arnos ir kraujas.
O kas ia? - parodiau didel apval rudos spalvos kolbos
pavidalo gabal, didiausi i vis. J gaubianti plv grsmingai
virpjo atrod, kad neilaikys ir visi viduje esantys siaubingi
dalykai isivers ior.
Atsipraau, pamirau pasakyti, smagiai nusiteiks Tulga
msi taisyti padt, ir man sunku buvo suprasti, kas diugino

I RG BERNI UKAS

Tulg: ar j malonino mano pastangos umaskuoti pasibjaurjim

silomais valgiais, ar tikjimas, kad jie man tikrai patinka. Tai
skrandis, prikimtas arn, gerkl ir, - jis pristigo odi, - kai
kuri kit dali.
- Kit dali.
-Taip.
Ties sakant, buvo geriau to neinoti.
- Pradsiu nuo plaui, - pasakiau igrs antr porcij degti
ns ir itiesiauTulgai peil, padt prie mane. - Praomatpjauti?
Ibals irjau, kaip Tulga atpjauna gabal dar garuojani
plaui. Ne todl, kad man teks valgyti plaut, bet todl, jog tas
valgis atrod kaip plautis. Jei bt supjaustytas maus gabal
lius ir pakepintas su svognais bei esnakais, viskas bt gerai.
Net domu. Bet jis buvo virtas, dievai, virtas ir dar virpantis.
Atrodo, valg ruos mogus galvojo, kaip ia j pateikus paiu
lykiausiu bdu. Ir sugalvojo, kad pakaks plaut vos vos apvir
ti - tada jis atrodo taip, tarsi bt iimtas i k tik idoroto gy
vulio, dar sunkiasi kraujas. Kai j pjaustai, matyti viskas - plvs,
bronch vamzdeliai ir visa kita, kas sudaro plaut. Tarsi sdtum
prie skrodim stalo.
inoma, mano pagarba iems monms dl to n kiek nesu
majo. Nusprendiau neparodyti, k galvoju, ir savo apgailti
n baim nutariau paslpti po kauke ir ypsena. Pamiau Tulgos
man duodam minkt vos apvirusio plauio skilt, sikiau
burn, greitai sukramiau ir vartydamas akis, epsdamas lpo
mis ir kitaip stengdamasis ivengti iaukiojimo nurijau.
- Puiku, - pasakiau usigrs degtine, o vliau paragausiu
irdies.
I 172 I

'Nuopuoliai ir pakilimai

Kai nurijau ksn, Tulga patapnojo per pet:

- Dabar jau inai, kas yra mongolikas patiekalas!
Linkteljau ir vos nepravirkau pamats, kaip senyvo vyro
mona, spinduliuojanti i pasididiavimo, jog pavaiins ypatin
gu patiekalu, siunia man dubenl fermentuoto kumels pieno.
O, Jzau. Kas bus toliau? Igriau gurkn, veiks pykinim kaip
geras berniukas, ir laukiau irdies gabalo.
- K a praradau? - pasidomjo Kristina, kai po sunkaus i
mginimo grau prie mikroautobuso.
Kai papasakojau, k valgiau, ji iblyko.
- Matai, mano pasirinkimas buvo geresnis, - pasak ji. Tur
dama omenyje Roven pridr: - Neatrodo, kad jis ruotsi i
ten ieiti. Lyg inot, kad jo vieta ia.
- Gal pajodinsime truput? - paklausiau Roveno, kis gal
v leopardo kailio spalvomis ipuot mikroautobuso vid, kur
aid Rovenas ir Tomiu.
- Ne, ai!
K daryti? Kadangi greitai - bent a to tikjausi - turjome su
ia vieta atsisveikinti, ssti ant arkli ir ikeliauti, nusprendiau,
kad geriausia bus jga usodinti j ant arklio. is mano sprendi
mas nebuvo toks despotikas, kaip gali i pirmo vilgsnio atrody
ti. Jau namuose (Teksase) pastebjau, kad geras bdas - tiksliau,
vienintelis geras bdas - numalinti Roveno nir ir padaryti j
besijuokianiu laimingu berniuku, buvo usodinti j ant Betss,
atsissti baln u jo ir pasileisti zovada arba galopu. Ritmiki
judesiai ir greitis visada j nuramindavo ir pradiugindavo. Taigi
nusprendiau ibandyti metod dabar. Itiesiau rankas, paiu
pau Roven ir pasodinau ant Juods, kaip darydavau namie. Jo
I i73 I

I RG BERNI UKAS

prieinimasis tuoj pat virto krizenimu, paskui juoku, o netrukus,

man kulnais raginant maj kumel bgti zovada, jis jau laimin
gas auk:
- Greiiau! Greiiau!
Tuo metu pamaiau i pagrindins jurtos grtant Derem.
Pasivykime Derem! Ar nori pasivyti Derem?
-Taip!
Daviau enkl arkliui pereiti risi ir joti ms draugo link.
is vos spjo pasitraukti. Roveno juokas skambjo kaip varpelis tai buvo pats graiausias t ryt mano girdtas garsas. Maiau,
kaip kiti ms grups nariai briavosi aplink arklius. Meldiau
Diev, kad jie greiiau susiruot, nes inojau, kad gera Roveno
nuotaika ilgai netruks. Trokau, kad pajudtume tuojpat.
Kaip tik tuo metu trko balno pavara, tiksliau sakant, meta
linis iedas, kuriuo pavara buvo tvirtinama prie balno pagrindi
ns dalies. Ji neilaik sukimo momento, kai, stipriai sitempus
Juods pilvo raumenims, kaip griausmas lk plaiu ratu, mums
dar kart nusitaikius Derem. Pajuts, jog slenka balnas,
Juodei daviau enkl sustoti, stengdamasis, kad kiekvienai bal
nakilpei tekt vienodas svoris. Taiau kai ji sustojo, mano pdos
isilaisvino, ir Rovenas nuskrido ant ols, o paskui j ir a. Blo
gas meistras dl neskms visada kaltina rank, bet, velniai grieb
t, balno, juolab vos prie eias savaites specialiai pirkto naujo
balno, dalys neturt taip greitai lti. Ties sakant, tai buvo
vienintelis balnas, tinkamas man sdti su snumi per kelion
Mongolijoje. Diaugiausi bent tuo, kad Rovenas krisdamas net
necypteljo. Usisodinau j ant pei ir nubgau atgal, vesdamas
kantrij Juod, nes reikjo surasti k nors i gid, kas padt
I i74 I

\iwpuoliai ir pakilimai

greitai sutaisyti baln. Prij prie arkli, pamatme, kad visi u

sim. Dastinas, atsines didelius balnamaiius savo garso ra
ymo rangai susidti, band juos pritvirtinti prie arklio balno,
bet jam nesisek.
- Jojam! Jojam! Vykims Dastin! - rk man ant pei s
dintis Rovenas. Jo balsas darsi vis spigesnis, ir tai buvo blogas
enklas. Kristina sdjo ant savo irmio ir susinervinusi klausi
njo Tulgos:
- Ar tas arklys tikrai ramus?
Kristina - nebloga jojik. Bet jai trksta - t pripasta pati vidinio instinkto, adinanio nor nurodyti arkliui, k daryti
tada, kai jis to daryti nenori. Tokia intuicija raiteliui labai reika
linga, nes arklys yra bandos gyvulys, prats, kad jam vadovaut
(inoma, ne brutaliai) bandos lyderis. Panas yra unys. Taigi
raitelis privalo arkliui vadovauti i dalies naudodamas imoktus
metodus, i dalies savo valios jga. Kristina nemokjo primesti
savo valios kitiems (iskyrus savo vyrus). Tai nereikia, kad ji yra
silpnas mogus. Prieingai. I mano pastam maai kas taip
sugeba save apginti kaip ji. Bet jai tiesiog nedomu nurodinti
arkliui, k daryti. Deja, jeigu tu sdi arkliui ant nugaros, privalai
nurodinti, nes antraip nesijausi saugus.
- Ru, ar is arklys tikrai normalus? - paklaus ji sddama
ant i pairos labai ramaus jai paskirto arklio? Kiek raginiau
kulnais, neina ir tiek.
- Todl, kad jis nenori palikti kit, - atsakiau nerpestingai,
mat tuo metu stengiausi umegzti saug mazg laikinai pavar
ai i aliamins odos atraios, kuri kakur stebuklingai surado
vienas i gid. - Jis pajuds, kai kiti prads eiti. Viskas bus ge

I RG BERNI UKAS

rai, - raminau j, nors nebuvau tikras, ar taip bus. Rovenas vl

m tampyti mane u plauk ir rkti:
- Joti! Joti! Dar joti!
Gerai umegzti mazg nesisek. Atrod, kad mes niekada ne
pajudsime. Pagaliau, umezgs mazg, patikrins balno iedus,
pasodinau Roven baln, pats atsisdau u jo ir nujojau apsukti
dar vieno rato. Rovenas vl juoksi juokas puikiai maskavo jo
nesaugumo jausm. Bet to negaljau pasakyti apie save. Juk ne
galjau varyti ir varyti to vargo arklio ratu, juolab kad iki vakaro
turjome nukeliauti dar daug myli.
Apgriau Juod ir nujojau prie vis dar neisiruoiani ke
liautoj. Dastinas jau sdjo ant arklio - gerai bent tai. Maiai
su jo garso ranga buvo pririti prie balno, o mikrofono gerv ky
ojo kaip ietis su cilindrine galvute. Tikras skaitmeninio amiaus
riteris ant arklio! Bet Tulga, Michaelis ir Deremis vis dar stovjo
ant ems ir ginijosi. Staiga Rovenas atsistojo balne, kaip vikin
gas laivo pirmagalyje. Jis taip danai stovdavo laikydamasis man
u plauk, kad nenugrit.
- Vaikinai! rikteljau, pabands suvaidinti vadov, nors bal
se buvo neviltis. - Kada pagaliau pajudsime. Neinau, ar ilgai
Roveno nuotaika bus gera. Vis ryt ji buvo labai nepastovi, ir
netrukus galime tiktis...
-Joti! - susierzins spieg Rovenas, o tai rod, kad nervinausi
ne be pagrindo. - Joooooooti!
- O, Jzau! suukau i skausmo. Rovenas iriet nugar atgal,
ipe man sauj plauk. Ger moment mes jau buvome praleid.
- Mikroautobuuusas! Mikroautobuuusas! Lipkime mikro
autobus! Nukelk! Nukelk! NORIU, KAD NUKELTUM!
I 176 I

Nuopuoliai ir pakilimai

- Pajokime dar truput! - vaidindamas linksm, kulnais pa

raginau Juod risnoti ten, kur gansi okos. Toliau buvo matyti
platesnis takas, kuriuo, kaip spjau, turjo joti visa ms grup.
Rovenas m dar labiau rkti.
- Nekvailiok! - pasakiau, vl bandydamas suvaidinti, kad esu
gerai nusiteiks, nors baisiai norjosi j aprkti. Mane sulaik tik
inojimas, kad Dastinas - prie mano markini buvo prisegtas
mikrofonas - fiksuoja kiekvien mano od. Susivalds pasiliau
dar pajoti.
- MIKROAUTOBUSAS! MIKROAUTOBUSAS! MIKRO
AUTOBUSAS! - auk Rovenas blakydamasis.
Pairjau atgal. Msikiai pagaliau buvo pajudj, o i pas
kos j ltai slinko mikroautobusas.
- MIKROAUTOBUSAS! MIKROAUTOBUSAS!
Prijojo Kristina.
- Ru, negaliu ijudinti to arklio! Turiu kas ingsn muti kul
nais jam onus. Neitversiu! Pavargau...
A taip pat buvau pavargs. Sustabdiau Juod, nulipau ir su
glbyje besidauaniu Rovenu palaukiau, kol privaiavo ms
pimpmobilis.
- Na k gi, - atsiduss tariau, - atiduok arkl gidui ir lipk
mikroautobus. Paimk Roven. Jis nori bti ten. Gal vliau vl
pabandysime.
Ir taip Rovenas, irg berniukas, Mongolijos gilum ivyko
dyzelinio visureigio mikroautobuso salone, ipuotame leopar
do kail panaiais apmualais ir roinmis uuolaidlmis.

I i77 I

10

Tvo klaida
NESVARBU, GUODIAU SAVE mums jojant purvinu taku
ir Juods kanopoms vis slidinjant molingame dirvoemyje. Ne
svarbu, Rovenas keliauja balne ar automobilyje. Svarbu, kadjis
yra ia. Kad keliauja. Juk taip?inoma, bet... bet vis dlto tai
svarbu. Svarbu.
Laim, kad prajus madaug valandai nuo tada, kai ivykome,
likimas man vl nusiypsojo. Vienam ms gid trko balno
pavara, ir mes buvome priversti sustoti. Nulipome nuo arkli.
Aplinkui, iki pat tolumoje matom kalv, plytjo ganyklos. Mgavoms vju ir tyla. Ta proga nutariau patikrinti, kaip Rovenas
reaguos j pakartotin silym. Prijau prie sustojusio pimpmobilio ir kis galv pro duris paklausiau:
- Ar nori vl joti ant Juods?
Jis atsak:
-Taip!
Nori joti su tiu balne ar kad ttis vest arkl?
Kad ttis vest arkl?
- Gerai.
Taigi dabar jis keliavo ne mainoje. Kristina taip pat ilipo
i mikroautobuso ir sdo ant brio ilgais viesiais kariais ir ilga
! 178 I

Tvo klaida

uodega, kur atved vienas ms gid. Pasirod saul. O su ja

vl bda, ai Dievui, maa. Pajudjus pasidar karta, todl nu
sprendiau nusivilkti drabu, pana berankov vejo liemen.
Jo kiense buvo sudta visa Roveno manta: drabuiai pakeisti,
atsarginiai batukai, lapios servetls, dvejos atsargins ilgos kel
ns, tvarkingai sulankstytas brezentas, jei kartais imt lyti. Taigi
viskas, ko galjo prireikti, buvo padta paskui mus liauiant
visureig mikroautobus, i kurio, kaip maniau, prireikus visada
galsiu pasiimti reikaling daikt.
Nusirengdamas pamaiau besispyriojant Deremio arkl.
Keista, kaip greitai gali pasikeisti arklio nuotaika. Per akimir
k - dl menkiausios prieasties - netiktai suplazdjus gyvatvo
rje strigusio plastiko skiautei, glus vapsvai, po koj murk
teljus gyvatei, netinkamu momentu psteljus alto vjo gsiui
ar kilus stipriam triukmui - net tingus senas ir ramus arklys
gali imti spardytis arba pasileisti bgti, sukeldamas didel pavoj.
Arklys sveria apie pus tonos. sivaizduokite, kas bt, jei jums
jojant pro siaur tarpuvart arba ramiai sdint balne arklys staiga
isigst ir mestsi on.
Arklys pasibaid, nes nusivilkt apsiaust Deremis apsirio
sau aplink juosmen. iltam vjui paptus drabuis m plaiks
tytis, ir to pakako, kad nuolankus darbinis jo arklys, tas pats,
kuriuo Kristina vos prie valand skundsi dl perdto ltumo,
m spardytis kaip laukinis mustangas. Tuo metu, kai pamaiau,
jo galva buvo nuleista emyn, kanopos ikeltos auktyn, o nugara
beveik vertikali.
Deremis balne neisilaik. A tvirtai apglbiau ranka Roven, pasiruos nutraukti j nuo arklio, jei is irgi imt muistytis.

I RG BERNI UKAS

Noras nepaklusti tarp arkli bna ukreiamas, ypa kai jie pa

mato, kad vienam i j bandos pavyko atsikratyti raitelio.
Laim, Juod stovjo kaip besta, o kiti arkliai, nors iek tiek
muistsi, liko valdomi. Deremiui, ai Dievui, nieko blogo ne
nutiko, iskyrus tai, kad buvo paeistas jo ididumas ir purvu su
teptos tamsiai rudos jojimo kelns. Jo arklys nudm taku emyn,
namuose likusios bandos link, o du i gid nuuoliavo pavymui!
Ar ioje kelionje bus bent kiek ramybs? svarsiau, kai
per kupstuot ganykl pajudjome link kaln perjos, kuri
turjome kilti uol nustu laitu. A to tikjausi. Bent jau tuo
momentu viskas buvo gerai. Gal gale esu ia, mano snus sdi
ant arklio, kur vedu per berib step, vir ms sklando du ere
liai, vieia saul, bet nra karta, vjas iurena ols kuoktus,
ir... Rovenas pagaliau jauiasi laimingas.
- irk, - kteljo jis. Bizonas!
Pastaruoju metu, kai bdavo atsipalaidavs, jis danai taip
elgdavosi - rodydavo sivaizduojamus gyvnus ir sakydavo: i
rk, puma. irk, dramblys.
- Panau, kad ia galt bti bizon, ar ne? - I ties is kra
tovaizdis primin Montan ir Vajamong - Laukinius Vakarus,
iki juose pasirod ir visk griauti m baltieji.
- Tti, padainuok, - netiktai papra jis, velniai linguoda
mas pirmyn ir atgal, pagal ritm, kur diktavo Juod, pradjusi
kilti ilg, uolomis nubarstyt lait.
- K dainuosime?
- Meskeliaujamperkalnusirmikus, - jis tai itar akimirksniu.
Meskeliaujamper kalnus ir mikus- senaangl, gal kot, liau
dies daina, kuri kartais dainuoju jamprie mieg. Taigi pradjau:
I

180

'Tvo klaida

- Tomasyra ddmaiininko snus,

Jis imokogroti dar vaikas,
Bet mgsta vienintel dain...
- Mes keliaujam per kalnus ir mikus, - ubaig posmel Rovenas, kaip visada puikiai intonuodamas.
Mes keliaujamper kalnus ir mikus
Per...
- Flandrij, Portugalij ir Ispanij, - sutreliavo Rovenas.
KaraliusJurgis liepia ir mesjo klausom...
- Mes keliaujam per kalnus ir mikus, - vl baig posmel
Rovenas
A mylsiu tave visada...
- Kasdien buiuosiu ir su tavimi aisiu, - ts jis labai aikiai,
kaip visada, kai dainuoja.
Jei su manimi laimingas dainuosi...
- Mes keliaujam per kalnus ir mikus.
- Mes keliaujam per kalnus ir mikuuus, ubaigme kartu.
Dainuoti nebegaljome, nes laitas darsi vis statesnis ir
labiau varginantis. miau prakaituoti ir nopuoti. Juod r

 I RG B E R N I U K A S

pestingai rinkosi keli tarp uolien, o Kristinos bris sek i

paskos.
Kai atsidrme perjoje, Juod vis dar vediau. Sustojs pa
siirjau atgal j u ms plytint plat sln. Kiek akys mat,
visur plytjo ganyklos. Tolumoje kalnai. Debesys, ganykl van
denynas. Laisv. Daug daug laisvs. Galbt laisviausia vieta pa
saulyje. Nepaisant baisaus maisto.
- Tti, lipk!
- Nori joti su tiu?
-Taip.
Atrod, kad man nuo pei nusirito penki ton nata.
- Tada pasislink, - papraiau velniai stumdamas j priek,
kad atsirast vietos man. okau baln u jo. - Kuriuo keliu da
bar? - paklausiauTulgos, kuris, kaip ir jo vaikinai, jau buvo pasie
ks vir. Mikroautobuso nebuvo matyti - jis iekojo kito kelio
per perj. Buvome tik mes, arkliai, vjas ir begalin erdv.
- Jokite ia ketera. Ji leidiasi emyn prie ups, kuri yra u
keli myli. Nenuklyskite nuo ten vedanio tako.
- Pirmyn! - suuko Rovenas. Kulnais paraginau Juod lkti zovada. Kristina jojo alia, taip pat zovada. Tolumoje prieais mus
matsi up. Ms plaukai plaikstsi vjyje. Buvome laimingi.
Bet laim ilgai netrunka.
Kol kas jojome smagiai. Padangje vir ms treliavo viever
siai - mai takeliai dangaus mlynje, j irenimas susiliejo
vien sklandi melodij. Sauls apviesta ol spindjo tai gel
tonuoju, tai baltuoju auksu panaiai vakarop auksu suspindi
Britanijos auktumose auganios virginins rovens. laitas dar
si nuolydesnis, dl to jojome vis laisviau - tai risia, tai zovada.
I

182

~vo klaida

Rovenas laimingas juoksi, sukiojosi balne, retsykiais plektel

damas man ir papraydamas pakutenti. Pagaliau pasiekme up.
- Sustokime, sustokime paaisti, - m maldauti Rovenas,
vos pamats sekl kaip gyvat tarp neaplusi krant vingiuo
jant upel.
Atsigriau Tulg, kuris jau buvo mus pavijs.
- Ar turime laiko?
- inoma, - atsak jis patenkintas. - Galime iek tiek pails
ti. Jojome greiiau, negu tikjausi, nors ivykome pavlav.
Nukliau Roven ant ems, tada pats iokau i balno ir vel
niai papleknojau Juod. Dkojau Dievui, kad ji pasirod esanti
puiki - anksiau nei mes spjome nujoti pus viso pirmosios die
nos marruto. Visi nulipo nuo arkli. Ilgai kop auktyn ir joj
arkliai galjo bent kiek pasiganyti.
- Nujojome penkiolika myli, - tar Tulga, pasitars su gi
dais. Dar liko 6-10 myli. Galime daryti pertrauk.
Kol ilsjoms, Tulga nusprend mikroautobusu uvaiuoti ant
vieno i netoliesie esani kaln, kur tikjosi mobiliuoju telefonu
pasikalbti su Ulan Batoru kakokiu svarbiu reikalu. Kit dien
jau turjome bti rajone, i kurio nebus jokios galimybs umegzti
ry. Rovenas laimingas aid su uol nuolauomis ir akmenimis,
guliniais iilgai ups kranto. Mudu su Kristina, palik arklius pri
irti gidams, taip pat leidoms pakrant pas Roven. Tuo metu
kiti komandos nariai, nulip nuo arkli, manktino kojas, iekojo
atokesns vietels nusilapinti. Staiga pamatme, kaip Rovenas i
gsio pilnomis akimis sustingo, m drebti, pasistieb ant pirt,
auktyn ikl rankas. I karto supratau, kas atsitiko - jis visada tai
darydavo stovdamas. Kaip tik dl to mums taip nesisek imokyti
i

183

I RG BERNI UKAS

j tutintis atsisdus ant klozeto. Jis tutinosi - stovjo ant pirt

galiuk, knas virpjo, akys isiptusios.
Drgnos servetls, atsarginiai drabuiai ir visa kita, ko mums
reikjo, buvo mano liemens kiense, o i mikroautobuse, kuris
tuo metu vaiavo neinia kurio i trij gretim kaln link. Taigi
buvo nepasiekiamas. Taiau reikjo kak daryti. Apiploviau j
upelyje, iteptus apatinius drabuius pakiau po akmenimis ir vl
uvilkau kelnes. Bet ta jam neprasta patirtis ir priemons, ku
ri griebiausi vykus iamnemaloniam atsitikimui, - vargu ar tai
teisingas odis disfunkcijai, kuri mus vargino reguliariai, tiksliau
sakant, kasdien, apibdinti, - primin Rovenui, kaip supratau i
jo elgesio, kad jis yra toli nuo savo nam.
Iki stovyklos, kaip buvo saksTulga, mums ir liko tik pora va
land joti, bet Rovenui tai buvo labai daug. Atneiau j i paupio
ir vl pasodinau baln. Gidai, baksnodami pirtais tai artjant
lietaus debes, tiksliau, debesis, tai sivaizduojamus rankinius
savo laikrodius, dav mums suprasti, kad laikas judti. Perbridome up ir slniu jojome toliau. ia ir prasidjo priepuolis.
Rovenas buvo susinervins ir pavargs.
Tos kelios dienos nuo tada, kai ivykome i Londono, jam
buvo labai temptos ir atrod kaip aminyb. Akstinas priepuo
liui buvo labai paprastas. Po 10-15 minui, kai pajudjome
nuo ups, sutikome du jojanius piemenis. Jie gin prie ups
didel band avi ir ok.
Oiukai! suuko Rovenas, pamats du graius juodus risnojanius oiukus. Pagauk juos! Noriu nulipti! aisti!
Bet gidai, - artjo vakaras ir grs lietus, - taup laik ir greita
risia jojo toliau.
I

184

Tvo klaida

- Oiukai! oiuuukaiL
Bandiau j nuraminti, bet jis dar labiau susierzino.
- Noriu nulipti. Nulipti!
-Tuoj atjosime stovykl ir...
- Mikroautobuso! Noriu mikroautobuso! Mikroautobuuuso!
Raiyta vietove mes greitai jojome aukt kaln link. Gidai
mat, kad Rovenas iseks. Auktas jaunuolis, kurio tvas vakar
mane pasikviet savo jurt, gestais rod, kad stovykla yra u
dviej kalv.
- Liko tik dvi kalvos, - raminau Roven, mintyse melsda
mas, kad tai bt tiesa. - Tik dvi kalvos, ir galsime voliotis
palapinje.
Bet Rovenas jau ne raudojo, o vieg. Tai rod, kad jis tikrai
buvo baisiai iseks. Patyrs daug spdi, suals, ialks. Leis
damas mikroautobusui nuvaiuoti, atmiau i snaus vienintel
vietel, kur jis galjo jaustis patogiai ioje bauginanioje tuioje
stepje. Kaip galjau taip idiotikai pasielgti?
Kristina jojo alia mans ir taip pat band guosti:
- Viskas gerai, brangusis, jau greitai bus stovykla.
Bet veltui.
- Padkite! - raudojo jis toliau. - Padkite!
Michaelis prijojo prie ms, kad galt, sddamas balne,
nufilmuoti.
- Paslpk t prakeikt kamer! - nesusivaldiau. Rovenas rau
dojo vis stipriau, ir man, kaip ir kiekvienam tvui, nuo to plyo
irdis. Dl to, kad berniukas neitvr ir dabar taip kentjo, bu
vau kaltas a.
- Padkite!nesiliov raudojs jis - Padkite.

I RG BERNI UKAS

- Laukti nebebuvo galima.

Vis dairiausi, ar nepasirod mikroautobusas. Jo nebuvo. Jo
jome greita risia - taip, kaip raitelis jauia didiausi nepatogu
m. Dabar Rovenas buvo usimerks, tiksliau, usisklends savy
je. Autizmu serganio vaiko tvams nieko nra blogesnio, kaip
matyti savo vaik usisklendus dl nerv sistemos perkrovos.
Trkteljs pavad sustabdiau Juod. Nulips nuo arklio pa
miau vaik glb. Jis buvo isigands, knelis raudojimo ikan
kintas. Pervertinau jo jgas. Smarkiai pervertinau. Spaudiau j
glbyje. Prijo Kristina, vedina arkliu u pavadio, ir apglb j
i kitos puss. Taip laikme j tarsi kokone, bandydami raminti,
bet jis vis raudojo. Ai Dievui, staiga igirdome automobilio,
vaiuojanio ema pavara, riaumojim. Atsigrs pamaiau, kad
mikroautobusas pagaliau mus pasivijo.
TOS DIENOS VAKARE, - Rovenas jau buvo atsigavs po prie
puolio ir aid su Tomiu, - irdyje kaltindamas save, prisdau
prie Tulgos aptarti marruto. Koks kvailas buvau. Nuoirdiai
maniau, kad kelion suplanavau pagal Roveno poreikius - ma
niau, galsime keliauti pamau ir kada panorj, kai Rovenas
usigeis, galsime nulipti nuo arklio, paaisti ar iaip padykinti.
Mano planas pasirod ess nerealus, kai keliauji su tokia didele
grupe, taip sudtingai rengiamomis stovyklomis ir tokia ran
ga. Kad nujotume iki argos eero per atuonias dienas, kaip
buvo suplanuota, kasdien iki pusiaudienio turjome sukarti di
del atstum - tai buvo manoma tik suaugusiam mogui. Bet
ne vaikui. Dabar klausinjau Tulgos, ar nra kelio, kuriuo prie
argos eero galtume toliau keliauti mikroautobusu.
I

18 6

Tvo klaida

Tulga parod savo emlapyje viet, kuri nujoj - tam rei

kt dviej dien - pasiektume tok keli.
- Kelias nebus geras, - spjo Tulga. - Bet juo galima nuva
iuoti beveik iki eero.
- Kelias nebus geras? Ar jis blogesnis u t, kuriuo iki iol
vaiavome?
-Taip, jis daug blogesnis. - Tulga nervingai nusijuok, ir i to
supratau, kad ms lauk dideli nepatogumai.
Neatrodo, kad Rovenas kreipt tokius dalykus dmes, mintijau ir su baime svarsiau, kaip reaguot kiti. Joti ant arklio
yra nepalyginti patogiau, nei vaiuoti automobiliu blogais Mon
golijos keliais - tada jautiesi taip, tarsi btum betono maiyklje.
Kas bus, jei Rovenas usigeis vaiuoti greiiau? Arba jeigu prie
eero nebus nieko, dl ko bt buv verta keliauti, juolab patirti
tokius sunkius ibandymus? Arba jeigu prireiks grti ir kit die
n lktuvu igabenti j namo.
Pasikalbjau su Tulga. Ar prarasime daug laiko, jei kit dien
padarysime pertrauk, kad Rovenas pailst? Jis utikrino, kad
tai padaryti galima. Vien dien pailsti, tada dar dien joti, o
tada ssti automobil ir vaiuoti iki sibirins dalies, kur vl bus
galima keliauti tik arkliais. Iki to laiko dar turjome savait.
Mums su Tulga nagrinjant emlap pribgo Rovenas.
- Noriu joti ttei ant pei!
Man tarsi akmuo nusirito nuo irdies. Jis man adeido. Ikls
j auktai paklausiau:
- Kur eisime? Kilsime kaln?
vakarus nuo stovyklos buvo status pakilimas. Gera vieta gro
tis saullydiu.
I 187 I

 I RG V B E R N I U K A S

- kaln! - sutiko Rovenas.

Pradjome kilti auktyn. Rovenas, kiek pasirangs, usirop
t man ant deinio peties, ten jam labai patiko, o a lipau p
kuodamas ir sunkiai kvpuodamas pakilimas buvo gana status,
Rovenas gana sunkus. Pasiek virn apsidairme.
- Atleisk, kad iandien taip tave nuvarginau, - tariau.
Jis nieko neatsak.
- Ar tau patinka Mongolija? - paklausiau ir jaudindamasis
laukiau atsakymo.
-Taip.
- Pairk tuos kalnus, - parodiau jam artimiausi, rytuose
esani, keter, apaugusi drebulmis. I velnios i medi la
pijos kyojo keturios didels uolos.
- Gal ia yra kaln oi? paklaus Rovenas. Man buvo keis
ta, kad jis, niekieno neskatinamas, sklandiais odiais ireik
toki logik abstraki mint.
- Gal ir yra, - atsakiau. - Gal ateikime ia rytoj ir pamatysi
me, ar yra?
- Gerai!
- Gal atjosime su Juode?
- Ne, ai\
- Atvaiuosime visureigiu?
-Taip!
- Gerai. Atvaiuosime.

188

11

cRvenas veikia baim

DREBULI MIKUOSE, kurie augo kaln lait viruje,
buvo daug ma laukini braki. is pasaulis labai skyrsi nuo
apaioje besidriekiani stepi; medi lapai mirguliavo sidab
rika pilkuma, kamienai buvo itapyti pilkais ir juodais dry
iais, anot Roveno, kaip zebro kojos, po jais vejo pomikis,
pilnas lauko gli ir peteliki. Gausyb spalv raudon ir
violetini, gelton ir mlyn, - mirguliavo smaragdins alu
mos jroje, upildanioje erdves tarp dryuot medi kamie
n. Su niekuo nepalyginamas grois. Deja, Rovenas atsisak
ilipti i mikroautobuso - visai nekreip dmesio t gro ir
niks aid su oro uoste nupirktais aislais ant sdyni, kuri
apmualai buvo panas leopardo kail. Kelis kartus mginau
prikalbinti j ilipti i mikroautobuso ir keltis su manimi uo
las, kurioms tik vakar dav kaln oio uol pavadinim, bet
nieko neideg. Vos man prabilus, jis imdavo klykti: MIKRO
AUTOBUSAS!
ydr dang kaip ugnini tvirtovi sienos kylanios uolos
buvo idabintos aliomis ir oraninmis samanomis, i j plyi
svyraniais papariais ir glmis.
I

189

 I RG B E R N I U K A S

- Eik, Rovenai, - pakvieiau j dar kart pro atviras mikro

autobuso duris, musms tingiai zvimbiant aplink. - Lipam
uolas.
- MIKROAUTOBUSAS!
- ios kelions spdius pavadinsime mikroautobuso ber
niuku, - juokavo Kristina. Atsigulusi ant nugaros tarp gli ir
aukt oli, ji mgavosi sauls spinduliais ir nekuiavo suTulga
bei komandos vaikinais. A taip pat nusijuokiau, bent jau savyje.
Arkliai, kuriais kaln gidai pakilo paskui mikroautobus (ne
tiktina, kad is rus ininieri sukurtas visureigis gali pasiekti
tok aukt vaiuodamas raiytais laitais), patenkinti prunkt
paleisti per vis pavad. A laikiauJuod taip pat paleist per vis
pavad.
- Mes nejosime, - kalbinjau Roven. - Juod veims tik
tam, kad net ms daiktus, jei laitas pasidaryt per daug sta
tus. Tas madaug imto ingsni tarpas, kuris skyr mikroau
tobus nuo kalno papds, buvo labai status, todl nekeista, kad
norjau, jog neike bt Juod, o ne a. - O, k gi a ia turiu? aismingai pasakiau, apkabins Roven per liemen i upakalio,
kai jis dliojo lktuvlius ir kgio formos keli enklus ant mik
roautobuso sdyns su leopardo odos apmualu. - Noriau,
kad tu jotum. Bet sprsk pats. Na, eime uolas.
- MIKROAUTOBUSAS!
- Eik! - ikliau j i mainos ir, nepaisydamas protesto, kuris
mano gudusiai ausiai neadjo didelio susierzinimo priepuolio,
pasisodinau ant pei.
- Einam irti kaln oio! - igirdau sakant j, tarsi k tik,
kai praiau ilipti i mikroautobuso, nebt spyriojsis.
I

190

'

T^ovenas veikia baim

- Einam! - pasakiau su palengvjimu. Tempdamas u pava

dio tingiai nusiteikusi Juod, miau kopti j stat lait rink
damasis arkliui eiti tinkam keli alia didels uolos. ia, prie
pat kalno, matsi zigzagais iminti takai - kaln oi ar koki
kit gyvn. Kilome ltai, a udusau, bet diaugiausi iviliojs
Roven i to prakeikto mikroautobuso.
Pasieks keteros vir, pastaiau Roven ant ems, o Juod
pririau prie iurktaus vj nugairinto, trumpo ir keistai susuk
to puies kamieno. Matyt, iem i auktuma su gausia augalija
atrodo visai kitaip. Tada ulipome ant plaios granito plokts,
kuri tarsi plokias stogas deng stai uol.
- irk! - suuko Rovenas. Erelio lizdas!
- Tikrai, - atsakiau vis dar uduss, net nepairjs. Buvau
tikras, kad tai dar viena i Roveno fantazij, sukelt besikeiian
ios jo nuotaikos.
- Jis teisus, Ru, - tar Kristina, ulipusi ant uolos mums i
paskos su Tulga.
- Tikrai tai erelio lizdas, - santriai patvirtino Tulga.
Pueli giraitje, iek tiek emiau aki lygio, buvo sukrauta
krva pkuotomis plunksnomis apkibusi ak, sudariusi vei
kiau ploki pakyl negu lizd.
- Tikrai! - patvirtinau nustebs.
Rovenas nieko nelauks nujo uolos krato link.
- Erelis.
- Atsargiai! - Abu su Kristina metms paskui j, bet veltui
jaudinoms. Rovenas, kaip visada sumanus, kad galt pairti
emyn, atsigul ant pilvo. Mes pasekme jo pavyzdiu. Erelio
lizde nebuvo, tik mtsi plunksn ir kaul. Apaioje pro mirgu

 I RG B E R N I U K A S

liuojant drebuli lapijos skliaut matme arklius, ms koman

dos narius ir gidus, kiek emiau daub laite, kurioje drebuls
buvo uleidusios viet iedais nusagstytai pievai, o dar emiau
alsv, melsv ir galiausiai violetin bekratyb, nuo kurios svai
go galva. Baugu buvo irti, dar baugiau sivaizduoti, kaip pasileidi skristi vir tos begalins banguotos erdvs, tarsi btum erelis
ar sapnuotum, ir... kaip Ikaras krinti. Klausiausi alia gulinio
snaus kvpavimo.
- Ar tau patinka Mongolija? - paklaus Roveno Kristina.
- Taip. Patinka!
- Ar ia grau? - paklausiau.
-Taip!
- Myliu tave, Rovenai. - pasakiau.
Jis neatsigr mane. Bet prisimerks, kaip visada, irdamas
apai, ten, kur susitinka dangus ir em, dalykikai atsak:
- Ir a myliu tave, tti.
Koks prisipainimas! Retas kaip brangakmenis. Atsisdau, pa
miau j rankas ir apglbs prispaudiau prie savs. Paslapting
ir nesuprantam savo vaik.
Tada i apaios atsklido stiprus vieno i ms arkli vengi
mas. J igirdusi Juod taip nusiveng, kad krpteljome.
Rovenas m blakytis mano glbyje ir rkti:
- Aaaaaaaa! Namo! Namo\ MIKROAUTOBUSAS! MIKRO
AUTOBUSAS!
- Taip ir nepamatysim kaln oio, - mginau maiktauti, po
keli minui sodindamas sn jo mgstam mikroautobus.
- Nejaugi mano planas sulugs? neslpiau nusivylimo nuo
Kristinos.
192 I

Mudu su Kristina keliaujame po Kodagu region (Indija). Rattjan Abraham

Su k tik gimusiu Rovenu. Kristinn Neff

Atrodo, kad Rovenas geba

umegzti ry su visais gyvnais,
ne tik su Betse.
Kristin Neff
Roveno moiuts negaljo
suprasti, kodl j anklis taip
keistai elgiasi. ia jis muistosi
Kristinos motinos Teri rankose.
Kristin Neff

Net su viiukais.
Kristin Neff

Autizmo simptomas gali bti ir keistas pomgis rikiuoti aislus,

o ne aisti su jais taip, kaip aidia kiti vaikai. Kristin Neff

Viena pirmj dien ant Betss.

Rovenas pirm kart sukomanduoja: Jok! Kristin Neff

Meldiams kaln dievui pirmojo amano ritualas. Justin Hennard

Kai susilieja amano

ir audsto pasauliai.
JustinJin.

tai igerk vento elns pieno (lengviau pasakyti negu padaryti).

Pirmojo amano ritualas antrj kelions dien. Sakyti, kad ta diena buvo
sunki, reikt, jog nepakankamai vertinu. pusjus iam ritualui,
Rovenas pirm kart umezg draugyst. JustinJin

Ar gali atleisti savo pamiusiam tyrui? JustinJin

Brolis mongolas! Pirmasis Roveno draugas. JustinJin

Prie tris dienas Rovenas dar niekaip nebt sau leids

tokio artumo su kitu vaiku. JustinJin

Mama mongole!
Justin Hennard

Rovenas
veik baim.
JustinJin

Rovenas ir Tomiu aidia tada, kai Rovenas veikia baim. JustinJin

Sustojame, kad Rovenas sigyt nauj draug. JustinJin

Stebi peiza pro

pimpmobilio lang.
K jis mintija?
Justin Hennard

Kaln perjoje Piet Sibire

po devynias valandas trukusio
kopimo auktyn. Kur yra elni
augintojai? Justin Hennard

Meldiame Diev, kad ydr nesuklupt... Michel Scott

Jurta prie argos eero. Ant stogo dista vark. Justin Hennard

Rovenas ir Abrakadabra kokia meil! Justin Hennard

Dukha moni palapins. mklos palapin yra kairje. Michel Scott

Dukha mons vis dar

keliauja elniais. Rovenas
jau nebe ant arklio,
bet ant elnio.
Justin Hennard

Rovenas trei dien su

mkla ar tai tas stebuklas,
dl kurio atvykome.
Justin Hennard

Grs i Mongolijos Rovenas, anksiau vengdavs bendraami,

susirado vis br draug. Michel Scott

Vaikai mokomi New Trails fermoje. ia gali ateiti autistai ir nesveiki

vaikai mokytis joti ir gydytis. Jei Rovenas nebt man atvrs
kelio pas Bets, to niekada nebt vyk. Kristin Neff

Po deimties mnesi - Rovenas savarankikai joja ant Betss.

Trksta odi diaugsmui ireikti. Michel Scott

jRgvenas veikia baim

- Nesijaudink, mielasis. Kristina udjo rank ant mano

sios. - Viskas susitvarkys. Jam reikia laiko prisitaikyti.
- Gal a klydau. Jis net nepairjo arkl.
- Suprantu, mielasis, suprantu. - Kristina nuleido galv, lyg
nebeinot, k sakyti. Rovenas vl aid su savo aislais. Vairuo
tojas uved varikl.
- Vaiuokim atgal stovykl, noriu pamatyti Tomiu, - pra
Rovenas.
- Ar neprietarausi, jei emyn nusileisiu arkliu? - paklausiau
Kristinos. - Man reikia...
- inoma, - atsak ji ir pabuiavo mane. - Viskas bus gerai.
Tikrai.
Bet a tuo beveik nebetikjau. Kas bus, jei Rovenas vl atsi
sakys joti? Jei man nepavyks, nors alia turime puik arkl, su
stiprinti jo ir mano pasaulio ryi? Gal jam reikia daugiau laiko
veikti save ir savo baimes? Namuose geriausias bdas padti
jam - pasodinti baln. Kartais net priegyniaujant. Gal iban
dyti bd ia? Kad ir vakar.
Kulnais paraginau Juod joti greiiau, kad pavyiau Tulg ir
kitus. Ji pasileido uoliais. Mano plaukai plaikstsi iltame vasa
ros vjyje.
T POPIET VL SMARKIAI LIJO. Mes sulindome palapi
nes ir laukme, kol lietus liausis. Rovenas tai aid su aislais, tai
klaussi Kristinos skaitom knygui, tai kuteno mane, kad at
sakyiau tuo paiu. Madaug po valandos, igirds lauke auks
mus ir juok, ikiau galv i palapins ir pamaiau, kad Mi
chaelis ir Deremis, pleknodami intymias savo vieteles, nuogi
I 193

I RG BERNI UKAS

bgioja lietuje, o Tulga, vairuotojai ir gidai, triukmo ivilioti i

palapini ir priedang, raitosi i juoko. Tai prajuokino ir mane.
Kol baigsi lietus, skaiiau Rovenui knygas, o Kristina savajame
palapins one atsigul pogulio. Kai pabudo, palikau j ir Roven dainuojanius ir nujau prie pririt arkli.
Vienas i gid tuoj pat pribgo prie mans, pagavo Juod
ir atspjs, ko noriu, udjo jai baln. Jis lydjo mane, kai ve
diau arkl prie palapins. Du ereliai, mgaudamiesi ilto oro
srove, kilo vir, - atrodo, ie paukiai danai skraido po
du, - komunikuodami vienas su kitu atriais ir aikiais garsais.
Pilkame danguje daugjo auksini, roini ir mlyn atspalvi.
Aukiau tos vietos, kur turjo nusileisti saul, plytjo ydra
provaist, kuri utemdyti ksinosi kitas tamsus lietaus debe
sis. ol spindjo auksu. Besileidianios sauls spinduliuose
nuostabiai atrod viskas: em, kalnai, rupnojantys arkliai, ne
toliese esani moni veidai.
Prie ms prisijung dar du gidai. Nebetikjau, kad man
pasiseks. Maniau, esu blogiausias ttis pasaulyje. Nors nebuvo
me kalbjsi apie prajusios dienos vykius, tikriausiai jie jaut
mano nuotaik ir irdyje mane palaik, bet asmenin erdv
nesiksino. Stebjausi natraliu instinktyviu j taktikumu ir
santrumu. Vienu momentu a turbt isidaviau, nes vyriau
sias j man nusiypsojo ir patapnojo per rank, taip ireikda
mas moralin param.
Nagi, sunabdjau kumelei. Padk man. Gerai?
Privediau j prie palapins, kur Kristina neinia kelint kar
t tai buvo matyti i jos pavargusio balso - dainavo Rovenui
dainel apie dailid.
194

Tevertas veikia baim

- Rovenai, eime pajodinti su Juode, - pakvieiau atitrauks

palapins utrauktuk.
- Neeeeeeeeeee, ai! Palapin! Palapin! Dainuotisu mama!m aukti Rovenas.
- Nagi, eik, Rovenai, - paragino nuo dainavimo ir snaus
irzlumo pavargusi Kristina. Nors truput!
- Rovenai! - kteljo pro palapins ply alia mans netik
tai atsirads Tomiu. - Roveeenai!
Pamaius naujj draug, Roveno nuotaika i karto pasitai
s, bet kai apkabinau j ranka per liemen, pakliau auktyn ir
pasodinau laukianios Juods baln, vl subjuro. Rovenui u
nugaros Tulga pasodino Tomiu.
- Rovenai! - Tomiu apkabino mano sn per liemen. Man
vedant Juod su balne sdiniais vaikais pasivaikioti, u ms
kaip blizgantis auksinis diskas leidosi saul.
Deja, tas pasivaikiojimas buvo trumpas. Neaiku dl ko,
Rovenas staiga pradjo klykti:
- Nukelk! Nukelk ant ems! Palapin! Palapiiiiin! PALAPIIIN!
Gali jis norjo joti greitai? Nukls ant ems Tomiu, atsis
dau baln u Roveno, apgriauJuod ir kojomis daviau enkl
bgti zovada. Rovenas klyk dar labiau. Tas klyksmas aidu atsi
liep nuo mus supani kaln. Paskui usimerk. Nebeinojau,
k daryti.
Vl igirdau t pat, kaip anksiau, vidin bals man sakant:
Pabandyk dar kart.
Paleidau arkl visu greiiu tolimesns kalvos laito link, tada
atsiloiau atgal pakeldamas Juod ant upakalini koj ir apgrI 195 I

I RG BERNI UKAS

damas. Zovada adkm dar kart prie palapini. Rovenas nebe

klyk. Jis krizeno.
- Tu maas apgavikas! - velniai paerzinau.
- Apgaviiikas! - pakartojo patenkintas Rovenas.
Tu Skubio berniukas! - jamlabai padkdavo, kai taip j auk
davome. - Tu man neduodi ramybs. Ar dar nori joti?
Pramutgalvikai pavelgs mane, Rovenas atsak:
- Joti!
Stukteljau kulnais Juodei onus, kaip niekada anksiau
staiga pasijuts be galo laimingas, nes Rovenas vl buvo laimin
gas ant arklio. Mes nujojome per vis lygum, gale sustojome
ir apsigrme. Norjau kaip manoma geriau pasinaudoti tuo
momentu. Meldiau Diev, jog panabdt, k daryti, kad Ro
venas pasijust dar laimingesnis. Po akimirkos paklausiau:
- Nori joti stovdamas?
Tai Rovenui visada labai patiko. A leisdavau jam atsistoti ant
balno ikyos. Viena ranka laikydavau j apglbs, o kad geriau
ilaikyt pusiausvyr, liepdavau sikibti viena ranka man plau
kus. Laisvja ranka galjo daryti k panorjs. Dl atsargumo
taip jodavome tik ingine. Bet dabar nebuvo kada laikytis saugu
mo taisykli. iaip ar taip, Juod su mumis elgsi ne blogiau kaip
Bets - tuo buvau sitikins dien anksiau.
- Pamgink, Skubio berniuk! - paraginau nusprends tokia
poza nujodinti j prie palapini zovada. - Atsistok!
Juokdamasis Rovenas pakl savo kelius auktyn ir, pdomis
remdamasis man launis, pasiek jomis baln, tada sitvr
plaukus ir atsistojo. Juode, tik nepadaryk ko nors bloga, ne
smoningai tyliai itariau sau ir, ranka tvirtai apkabins Roven
! 196 I

Rovenas veikia baim

per liemen, paleidau kumel atgal prie palapini. Roveno juo

kas skambjo ore, o besileidianti saul met ant ms roini ir
auksini sil voratinkl. Juod pasirod esanti labai supratinga,
kai man dar nespjus duoti enklo perjo ingin.
- Valio! - susukau. - Tu tai padarei! Valio, Rovenai!
Kai snus atsigr ir pavelg mane, jo akys spindjo
diaugsmu. Jis suvok, kad pagaliau veik j kaustant nerim ir
baim. Galbt pirm kart per savo trump gyvenim jam pavy
ko tai nugalti, pakilti aukiau ir isilaisvinti.
- Valio, Rovenai! - jis pakartojo mano odius. Prisimerks,
irdamas mane, - tai bdinga autistams, - atrm savo kakt
manj. Jis pulsavo gyvybe ir spontaniku diaugsmu.
- Rankos auktyn, - aukiau ikls savo rankas, kad jam
bt saugu atsiloti ir atsiremti mano krtin ir kakl. - Valio,
Rovenai!
- Rankos auktyn! - suuko ir jis, ididiai ikls savo kum
telius vir. - Valio, Rovenai!
irovai - Kristina, Tomiu, Tulga ir gidai, Michaelis, Deremis, net santrieji Dastinas, Nara, ms vairuotojai ir paniurl
virja - sveikino j linksmais ksniais ir plojimais.
- Valio, Rovenai! - auk jo gerbjai, o jis kartojo tuos o
dius vis keldamas suspaustus kumius or.
Tada perdaviau j, linksmai krizenant, laukianios motinos
rankas kaip tik tuo momentu, kai u kalno keteros inyko pasku
tinis didelio raudono disko ruoelis.
- Kur degtin? - paklausiau, stovdamas linksmai nusitei
kusi moni brelyje. Tomiu lakst aplink auktyn ikelto
mis rankomis. Kristina paleido i glbio Roven, ir is nubgo
! 197

I RGU BERNI UKAS

pasitikti draugo. Savo draugo. Puol vienas kitam glb, jie

nuvirto ant ols pasivolioti. Paskui Tomiu atsistojo ir pradjo
okti lt pergals ok, linguodamas klubais, auktyn ikls
rankas - ok paprastai oka Mongolijos imtynininkai, kai
pasiekia pergal. Tomiu padjo Rovenui atsistoti ir band mo
kyti okio ingsni.
Taip jis nori parodyti, kad Rovenas laimjo! - tar Tulga
juokdamasis.
Rovenas nudm - pro Tomiu, pro mus visus aukdamas:
A arklys! A arklys! A uoliuoju! uoliuoju! uoliuoju!
Jis dar ilgai lakst mgdiodamas uoliuojant arkl.
Atjo Deremis ir atne skaidrios kaip kritolas Gengischano
degtins - ji yra geriausia Mongolijoje - butel. Kai Tulga atidar
butel ir pakl tost u Roven, jau buvo prietema.
Zinai, Ru, - prakalbo Deremis, nurijs antrj gurkn. Manau, dabar tavo malda jau iklausyta.
Taip, - atsakiau ir atidaviau butel gidams, atjusiems iger
ti u Roven.
A turiu omenyje konkret dalyk, - kalbjo Deremis. Kitados, man girdint, tu esi saks, kad atkimi butel ampano
tada, kai Rovenas tau pirm kart pameluos, nes tai bus enklas,
kad jo painime vyko pozityvus uolis. tai dabar tai ir vyko.
Jis buvo teisus. A tikrai tai buvau saks. Nes kai vaikas sako
tai, ko tikrovje nra, jam atsiveria nauja painimo perspektyva.
Tai btinas intelekto raidos etapas. Abejojau, ar tai galima lai
kyti melu, bet diaugiausi, kad jo nuotaika staiga pasikeit, tarsi
bt pirm kart suvoks, jog ne visada reikia kliautis savo jaus
mais. Nors tai nebuvo visai tas pats kas melas, diaugiausi, kad
I 198 !

lovenas veikia baim

jo intelekte ir vaizduotje vyko uolis ir jis atsikrat nereikaling

emocini traum.
Pamiau man vl atsist degtins butel ir pasakiau:
U Roven, atsikraius savo baimi.
Igerkime u mus visus, siterp Kristina.
Joki isisukinjim.
Butelis vl buvo pasistas ratu. Rovenas ir Tomiu vaiksi vie
nas kit stepje. Buvo jau beveik sutem, vir kaln pasirod pir
mosios vaigds.
U laisv!
Tulga ivert tost gidams. ie pritariamai nusijuok ir ig
r. irjau tams dang toks linksmas, koks nebuvau jau daug
mnesi. Pasirod mnulio pjautuvas. K mums pranaauja is
jaunas mnulis? Gal nauj pradi?
TVAKARMES SUKRME LAU ir sdjome aplink j
valgydami skaniai itrokint ms ir pyragaiius su darovmis.
Tuo metu Rovenas tarsi euforija dl patirtos pergals bt i
skyrusi jo organizme amfetamin - juokdamasis lakst suTomiu
aplink stovykl persiknijs tai arkl, tai erel arba jo imtyni.
Grjausi steps groiu. ia nebuvo pavoj: nei automobili, nei
pavojing skardi ar duobi, nei nuoding gyvai ar plrn.
Tik begalin vaiko siel vir kelianti platyb. I pradi baimi
nausi, kad Rovenas lakstys tarp pririt arkli, kur yra pavojus
bti sueistam j kanop, bet jis instinktyviai j veng. Taigi
sdjome, valgme, grme ir dainavome. Gidai mums dainavo
ilgas graias piemen dainas apie meil savo kratui, mes - savo
dar nepamirtas liaudies dainas, o vliau metms populiarij
I i99

I RG BERNI UKAS

muzik - prisiminkime grupi Abba, Village People (Deremis, Dastinas ir Michaelis tryp i pasitenkinimo, kai atjo eil
spontanikajai YMCA) melodijas ir visokias humoristines daine
les. Dainos liejosi, ratu keliaujant degtins stikleliui.
Staiga, kaip tik tuo momentu, kai baigme dainuoti vien
i dain, man glb puol juokdamasis Rovenas. Neprisime
nu, kuriam i ms pasilius pradjome dainuoti dain i filmo
Madagaskaras. Tai buvo vienas Roveno mgstamiausi film
iki tol, kai jis prie kelis mnesius staiga panoro irti ir kitus
filmukus, kad ir kokie jie bt.
- Man patinka judti, judti, judti...
- Judti! - sitrauk Rovenas.
Tada siterpiau a technostiliumi bandydamas balsu imituo
ti bgno, boso ir lki garsus uz, uz, uz (inoma, man pad
jo degtin, bet pamginkite ir pamatysite, kad toki muzik
savo balsu galite atlikti ir js). Paskui Kristina, synth stiliumi
dainuodama Na-na-nana-na-na-na-na-na-na-na-na, paskui vl
a, klupdamas ir neaikiai tardamas staiga prisimint Jamaikos
stiliaus posmel (baltajam vaikinui tai atleistina) pusiau repo,
pusiau regio stiliumi.
Vliau sitrauk Michaelis, mudviem su Kristina palaikant
ritm:
- Na, Rovenai, na, Rovenai, na, Rovenai, na, Rovenai...
Ir visi:
- Na, Rovenai, na, Rovenai, na, Rovenai, na, Rovenai.
Pagaliau sunku buvo tuo patikti igirdome Roven, repuojant laisvustiliumi. Paiu tinkamiausiu momentu. I pradi
jis tar beprasmius skiemenis Heb-e-beb-e bla, Heb-e-beb-e bla,
I 200

T^ovenas veikia baim

hebeb-eba, hebeb-eba, hebeb-eba-bla, paskui perjo prie reali

paties sugalvot frazi: Na, Basteri, na, Basteri, na, Basteri, na
Basteri, Tai Gobis, tai Gobis, tai Gobis, tai Gobis.
I kur jis tai itrauk?Tulga kelionje mums buvo saks, kad jo
eima yra kilusi i Gobio regiono ir kad jam Gobio dykuma yra
pati graiausia vieta Mongolijoje. Nejaugi Rovenui i informaci
ja strigo? Kas ino? Ir argi tai svarbu? Svarbu, kad jis muzikavo,
ir ne bet kaip, o laisvu stiliumi. Garsiai. Mums tai buvo kakas
nepaprasto ir nelaukto. Labai linksmo ir keisto. Kaip visada, tai
buvo nespjama msl.
Nujome savo palapin juokdamiesi. Juokms ir tada, kai
prie mieg adikome aman mums duotus ritualus su degtine,
vandeniu ir deginamomis olelmis. Pagaliau atsigulme ant avies
kaili. Nuo steps mus skyr tik palapins audinys, todl prie
umigdamas girdjau, kaip mnulio jaunaties viesoje zovada pra
lekiant arkli briui dunksjo kanopos. Ms ar kieno kito?
KIT DIEN ROVENAS vl atsisak ssti ant Juods.
- Gerai, - pasakiau, slpdamas nusivylim, beje, labai nevy
kusiai. - Nieko tokio. Jei jau taip nori, vaiuok mikroautobusu.
I stovyklos pradjome kilti neauktos perjos, esanios e
miau Kaln oio uol link. Jose kaln oio taip ir nepamatme.
Mikroautobusas kaip gyvat pamau liau mums i paskos.
Rovenas dmiai tyrinjo aislini gyvn, kuriuos atsiveme i
Jungtins Karalyts, katalog, Kristina ir Tomiu jojo su mumis.
- Kaip jautiesi? - paklaus aliajojantis Michaelis, nutaikyda
mas mane kamer. Stengiausi nebti sujuo piktas. Kai nesiseka,
yra didelis skirtumas tarp to, ar esi filmuojamas antrame plane,
i

201

I RG BERNI UKAS

ar visai i arti. Bet privaljome laikytis susitarimo. Antraip, ko jis

bt vertas? Taigi turjau susitaikyti su tuo, kad bsiu filmuoja
mas ir tada, kai igyvensiu neskmes.
Michaeliui prisipainau, kad jauiuosi baisiai. Kad bijau. Bi
jau, kad Rovenui atsisakius joti ant arklio (kai nuvyksime j sibirins taigos zon, kur gyvena elni augintojai ir kur negals
vaiuoti mikroautobusas), nepasieksime aman ir negalsime
ubaigti gydymo, kur instinktyviai jauiau esant reikaling ir
Rovenui, ir mudviem su Kristina, vien dl to atkeliavusiems
ias beribes stepes.
- Neinau, k dar galiau pridurti, - neutikrintai itariau
Michaeliui, vis dar mane filmuojaniam i savo arklio balno.
- Klausyk, ijunk t prakeikt prietais. Praau.
Kodl Rovenas nenorjo joti, nors vakar vakare buvo pa
tyrs tikr triumf? Gal jis nebenori keliauti? Bet jis sak, kad
nori keliauti pas elni augintojus. Gal jis tiesiog nori ginti save,
savo norus ir poreikius ioje i dalies nuostabioje, i dalies su
dtingoje ir keistoje kelionje? Perjoje sustabdme visureig,
nusprend ibandyti nauj taktik. Kristina nulipo nuo arklio,
persdo ant Juods, priekyje pasisodino Roven, o a Juod ve
diau. Priepuolio nebuvo, bet Rovenas jautsi prislgtas ir usi
sklends. Mums einant perja, ilgu aliu taku, vedaniu aliuo
janios ganyklos veliame slnyje link, jis atsisak atsimerkti, o
nujs dar kelis imtus jard, atsisdo taip, kad kratovaizdio
nematyt - veidu Kristinai krtin. sikniaubs j, usimer
ks jis keistai niurnjo uz, uz, uz.
Kristina pradjo - derindamasi prie Juods ingsni - dai
nuoti:
202 |

Hpvenas veikia baim

Esupavargs ir noriu namo

Neseniai igriau taurel
Ir tlabarjauiuosi...
Ji iekojo tinkam odi
Lygbiau nyktukas.
Esu pavargs ir noriu pamatyti iraf! kimiai suuko Rovenas, sikniaubss jos apsiaust. Mes pavelgme vienas kit.
Ji patrauk peiais.
Esupavargs ir noriupamatyti iraf
Neseniai igriau taurel
Ir... mane labai imajuokas.
Juod suprunkt ir kresteljo galv tarsi reikt nepasitenki
nim prastu rimavimu.
Esupavargs ir noriupamatyti...
- Kaln o! - sikio Rovenas.
Neseniai igriau taurel
Ir dabarjauiuosi...
Kristina pavelg mane, kad padiau.
I 203 I

I RG BERNI UKAS

- Hm... lyg biau k tik ikeps viiuk Pyrex keptuvje.

Rovenas sukikeno.
- Tu apsimetlis! - nusijuok Kristina.
- Apsimetlis! - pakartojo Rovenas. Ar jis suprato, k tas o
dis reikia? Gal jis apsimeta? Ar tai kakas kita, labai sudtinga ir
nesuvokiama?
Priartjome prie slnio. emiau buvo matyti keletas jurt,
prigludusi prie didelio apvalaus medinio aptvaro, panaaus t,
kur matme kelions pradioje - piln bliaunani ir mekenan
i ok ir avi.
- irk! - paaukiau Roven, inodamas, kad jam tai pa
tiks. - Oiukai!
A neklydau. Rovenas atsipl nuo Kristinos krtins ir at
merk akis. Jos ibjo. Po keli minui Tulgai aukiant: Nokhoi, ko-rio (Laikykite unis) jau buvome prie jurt ir aptvaro.
I vienos jurtos ibgusi gal koki eeri septyneri met mer
gait metsi ant didelio gauruoto aviganio, kuris iieps dan
tis nenuleido aki nuo ms. uo galjo numesti lengv kaip
plunksna mergait, bet jis nuolankiai guljo po ja, o i savo ran
kyte uspaud jam nasrus. I jurtos ij mergaits tvai visai ne
kreip tai dmesio. Jie ypsojosi! Tulga su Tomiu prijojo pirmi
ir paaikino, kas vyksta. Rovenas, mikliai nuiuos nuo Juods
nugaros, mums nespjus net susigaudyti, laimingas stovjo su
oiuku rankose ir, velniai j apglbs, rod:
- irk, ia jo akys. ia nosyt. ia ausys. ia upaka
liukas.
Pamaniau, kad bt neblogai padarl nupirkti ir vetis su
savimi, deja, negaljau. Laikyti oiuk ir Roven balne tuo paiu
! 204

Rovenas veikia baim

metu bt nemanoma, kaip ir nemanoma j vetis mikroauto

buse. Vairuotojai sustreikuot.
A neatsispyriau pagimdai dar iek tiek su Rovenu pajodinti.
Slnis, kur atvykome, tam labai tiko - jo paklot sudar puiki
velna, pagal up plytjo nuostabi baltais vaigdikais iedais
nusagstyta pieva, o vir ms plytintys drebulmis ir puimis ap
aug laitai mirgjo melsvai alios ir tamsiai alios spalv ratais.
Ijojome ristele. Vliau, derindamiesi prie turimo laiko, jojome
tai risia, tai zovada. Matme didelius akmenis su mogaus r
tais enklais, kuriuos, kaip vliau Tulga paaikino, buvo irai
kariai, prie imtus metus ij i io slnio kariauti su ingischa
no armijomis. Ir didiul erel, draskant elniuko su dmtu kai
liuku mait. Kai prisiartinome, erelis pakilo. Neseniai sudraskyto
elniuko akys dar blizgjo. Erelis, matyt, buvo j pagavs aukiau
kalnuose ir atsines ia sudoroti, nes slnyje, kur jodinja kla
jokliai su autuvais balnakrepiuose, elniai beveik nepasirodo.
Rovenas tai verk, tai pra joti greiiau arba sustoti, o paskui
vl joti. Koks jis buvo? Laimingas ar lidnas, ar toks ir anoks tuo
paiu metu? Neinojau. Buvo momentas, kai jojant jis atsistojo
ant balno ir pradjo judti, kiodamas savo krybos daine
l, takt su vienodai banguojaniais Juods uoliais, lyg bt
koks arkli akrobatas, paskui staiga atsisuko mane ir sikniaub
veidu man krtin, tarsi bt tokio ms jojimo isigands.
Jojimo, kai a viena ranka laikiau j, kita pavad ir leidau Juo
dei uoliuoti, pasitikdamas ja, - jos gebjimu pasirinkti keli ir
uoliuoti neklumpant. Jei ji bt suklupusi, mes atsipalaidav,
kokie tuo metu buvome btume tiesiu taikymu nusviesti po
mumis alia migla lekiani piev.
205 ;

I RG BERNI UKAS

Kai grome ten, kur buvo apsistojusi visa ms grup, pavar

g arkliai d ol. Rovenas sdjo balne usimerks ir tik tada,
kai atvaiavo mus pasivijs visureigis, nuoko ant ems, pribgo
prie mainos, oko j ir sikniaub savo gyvnli katalog. Jis
nesureagavo net tada, kai i miko ilindusios vietins meliamos
karvs prijo prie ms - ant ols besiilsini ir ukandiaujan
i - paspoksoti ir vien j gidas sulaik, kad Rovenas ir Tomiu
galt ant jos nugaros pasdti.
Netrukus turjome keliauti toliau. Kai suvalgme pietusmakaron sriub su riebios msos gabaliukais, debesys prasiskyr
ir ilindo saul. Nuo kario mane sum miegas. Sunrs rankas
u galvos, atsiguliau auktielninkas ydini ramuni pievoje ir
nepajutau, kaip umigau.

i 206 I

12

CMikroautobuso berniukas
PALIKOME ROVEN automobilyje su Tomiu ir Michaeliu pa
bandyti, kaip jis elgsis dabar, kai pirm kart gyvenime susidrau
gavo su bendraamiu vaiku, ir ijojome dviese. Mudu su Kristina.
Pirm kart po ilgos pertraukos. Iskyrus tada, kai ms aplankyti
buvo atvykusi viena i moiui, Roven priirjome patys. Ne
todl, kad nebtume mgin pasisamdyti aukls ar nenorj bent
kiek pailsti dviese be vaiko. Jo nirio priepuoliai, pasireikian
tys klyksmais, savs muimu, galvos dauymu grindis ir kitaip,
stumdavo nevilt kiekvien aukl, o kur dar nuovargis, papildo
mas darbas dl vaiko tutinimosi kelnes, jaudinimasis, kad negali
jo kanios palengvinti, paguosti, nuo jo autizmo pabgti. Kad bent
kiek isiblakytume, kart per savait ileisdavome vienas kit pasibti su draugais, bet toki malonum, kaip dviese restorane pava
karieniauti, nueiti kin ar okius, jau seniai buvome atsisak.
Ir tai dabar, mums jojant vis platjaniu slniu, - arkliai en
g taku per pievos vidur, o mikroautobusas vaiavo grubltu ke
liu, einaniu iilgai atokiau stksanios kalno sienos, - Rovenas,
ms nuostabai, atrod patenkintas liks be ms. Turjome pa
sim portatyvin radijo stotel, kad btume pasiekiami, jeigu j
staiga apimt nerimas ir prireikt mamos.
I 207 I

I RG BERNI UKAS

irjau alia jojani ilgakoj grauol savo mon, kaip

visada elegantikai sdini balne. Lengvas vjas kedeno ilgus
katoninius jos plaukus. Oro temperatra buvo ideali - apie 17
laipsni. Atsigrusi mane ji paklaus:
- Ar gali patikti, kad jis mus ileido?
- Negaliu. Man atrodo, kad tai tai suskambs signalas, ir
Michaelis prane, jog vienam i ms reikia grti.
- Retai kada galite pabti dviese, ar ne? - siterp greta jojan
tis Tulga. - ia puiki vieta vienam kitu pasidiaugti. irkite,
kaip grau.
Jis buvo teisus. Dabar kalnai, kuriuos matme, buvo auk
tesni, rykiau isiskyr virns ir keteros. lait apaioje ve
jo visaliai mediai ir drebuls. Nebuvo matyti jokios gy
venviets, joki jurt, net gyvuli band. Tik atvira erdv. Ir
oras... kaip vynas.
- Gal tai enklas, kad ms gyvenime atsiras kakas nauja? paklaus Kristina - Sakykime...
- Aukls, - ubaigiau jos sakin.
Tuo metu suskambjo radijo stotels signalas.
- Sveiki! spusteljau jungikl. Sveikas, Michael. Ar vis
kas gerai?
Kur laik kitame gale buvo tyla. Paskui igirdau Roveno
bals:
- Uz, uz, uz, uz.
Nusikvatojs pagarsinau, kad galt girdti Kristina, Tulga ir
kiti alia jojantys.
- Skubi! - suukau ragel.
Vl igirdau: Uz, uz, uz, uz ir Michaelio su Tomiu juok.
I 208 |

'JAIikroautobuso berniukas

j aidim sitraukiau ir a - i pradi niniuodamas tik

melodij, paskui ir odius repo stiliumi i filme Madagaskaras
dainuojamos dainels.
Rovenas man atsak taip pat repu (skambant Michaelio taria
miems uz, uz, uz, uz):
- Na, Basteri, na, Basteri, na, Basteri, na, Basteri... Tai Gobis,
tai Gobis, Tai Gobis, Tai Gobis...
Garsiau ir tyliau, jis stengsi, valdyti savojuok. Labai laimin
gas. Mums jojant per ali sln.
Igirdome, kaip plazda praskrendani poros sakal sparnai.
Paukiai bendravo auktais ir stipriais balsais, skrido greitai ir
tikslingai. Priekyje ms jau i tolo pastebta neryki kontr
melsvai pilkos spalvos dm, priartjus ariau, pasirod grupel
elegantik, kaip kokie modeliai, gervi, susispietusi laukinio
slnio paupyje. ydrame danguje nejuddami kabojo balti debe
sys. Buvo nuostabu joti. Tiesiog bti.
Vl suzvimb portatyvin radijo stotel. Skambino Micha
elis.
- Hm, Rovenas nelabai skaniai kvepia. tariu, kad jam atsiti
ko avarija. Pasisiliau j sutvarkyti ir perrengti drabuius, bet jis
pareik: Mama, ttis. Tai tiek.
- Dabar tavo eil, - igirdau sakant man i paskos jojani
Kristin. Nemalonius darbus dalijoms per pus.
- Gerai, - atsakiau Michaeliui. - Manau, js esate nuvaiav
apie por myli daugiau nei mes. Greitai pas jus bsiu! Iki.
Pasitikrins, ar striuks kienje turiu drgn servetli,
apatini drabuli pamain ir varias kelnes, stukteljau kul
nais Juodei onus ir uoliais pasileidau taku. Plastiko maielis
I 209 I

I RG BERNI UKAS

su drgnomis servetlmis dausi jai onus, kanopos drebino

em, kai mes su Juode dundjome padti Rovenui.
- Defekacija! - suukau, apsimets, kad skubu labiau, negu i
tikrj skubjau, stabdydamas arkl prie mikroautobuso ir mo
juodamas vir galvos servetlmis. - Defekacija!
Prie mikroautobuso stovintis Rovenas sukrizeno. alia stovjo
Tomiu, pirtais usispauds nos. i scen stebjo ms stam
busis vairuotojas, taip pat maa mergait kartu su savo liesu kaip
botagas seneliu - jie sdjo ieno pilname veime su kinkytu
jaku, kur buvo sustabd, kad pairt, kas vyksta.
- Defekacija! - suukau dar kart ir, teatralikai mosuodamas
drgnomis servetlmis, nuokau kaip koks kaskadininkas nuo
uoliuojanio arklio.
- Smirdi, prozikai pareik Rovenas. - Viau.
STOVYKLAVIET KRME PRIE UPELIO. Sauls spin
duli nuviesti Tomiu ir Rovenas nusireng aid su aisliniais
gyvnliais linksmai iurlenaniame upelyje. inojau, kad vie
n ar du jie tikriausiai pames, bet nenorjau nutraukti aidimo,
kur buvo sitrauk.
Papraiau Kristinos ir Deremio, kad priirt berniukus.
Iki tamsos dar buvo likusi gera valanda, todl pasimiau Juod
pajodinti. Norjau pakilti laitu iki miko juostos. Su manimi
pasiov joti ir Dastinas, usigeids rayti laukini gars pauki ir vjo. Mano vaizduot tuos laukinius garsus kaip
mat susiejo su nematoma i eterio sukurta gorila. Pasisiliau
priirti arklius, kol jis isine keistus savo reikmenis: krep
su garso signalo apdorojimo ranga ir mikrofon, vaizdiau sa
210 i

Calibro auto buso berniukas

kant, kot su ant viraus umauta didele pkuota kojine arba

pasmeigtu Pekino uniuku. Priris arklius prie dviej bereli,
kad juos skirt atitinkamas atstumas, nes kitaip sipainiot
vienas kito pavadius arba imt petis ir spardytis, kaip kartais
arkliai daro, atsisdau ant kelmo. Pro lapus skverbsi nepapras
to skaidrumo viesa. iulbjo paukiai, i emiau sikrusios
stovyklos buvo girdti moni balsai ir arkli prunktimas.
Isitraukiau savo uraus, spragteljau raikl, kad urayiau
pasikeitimus, kuri, nors ir buvo praj nedaug laiko, buvo la
bai daug. Po susitikim su amanais Rovenas pirm kart savo
gyvenime susidraugavo su vaiku, jam pavyko veikti savo bai
m ir nerim, smoningai persiknyti tai, kuo jis tikrovje
nebuvo (bent mums taip atrod). Jis spontanikai padainavo
rep, nesiprieino, kai mudu su Kristinj palikome Michaeliui
priirti, ir pradjo daugiau kalbti.
Paskutin kart jis mus buvo nustebins prajus vakar. Pa
valg kaip paprastai makaron sriubos su riebia msa - vargu ar
kuris nors i ms sutikt tokiu valgiu pavairinti kasdien savo
valgiarat - visi gana anksti sulindome palapines, nes staiga
atvso. Bet Rovenas nebuvo pavargs. I savojo palapins kampo
girdjau, kaip jis kalbjosi su savimi, daugiausia nesuprantama
kalba. Vis dlto kai kuriuos odius man pavyko suprasti, ypa
kai kalbjo prasta savo tema, apie gyvnus. Kristina jam padai
navo, tikdamasi, kad taip j greiiau suims miegas, bet jis n ne
ketino miegoti. Snduriuodamas girdjau, kaip ji ir dainavo, ir
kalbino eiti miegoti, bet jis neklaus. I balso suprats, kad ji jau
visai nusivylusi, ilindau i miegmaiio, atsikliau ir atitraukiau
j kambarlio utrauktuk.
! 2ii

I RG BERNI UKAS

- Rovenai, nori su tiu eiti pairti vaigdi?

- Eiti su tiu!
- Puiku, - su palengvjimu tar Kristina, kai i jos glbio i
sirangiusiam Rovenui tamsoje aviau kroksus. Tada pamiau j u
rankos ir ivediau alt vaigdt nakt.
Susikib rankomis klumpinome palengva statjant lait u
palapini - kirt siaur purvin tak, kuris buvo vietins reik
ms kelias madaug ta paia kryptimi, kuria neseniai jojau su
Juode. Keista, kad eidami tamsoje nuolydius sivaizduojame
maesnius, dl to danai klumpame. Tarsi kalnas bt gyvas ir
sumans pateikti mums staigmen, staiga jis pasidars statesnis.
Panaias staigmenas slidininkams trasoje pateikia nei i io, nei
i to ilind kupstai. Rovenas, labai guvus, risnojo alia mans,
kalbdamasis su savimi dainuojamu balsu.
- irk, vaigds! irk, koks graus mnulis. M--N-UL-I-S. O ia kalnas. Mes einame pasivaikioti. Tai didelis kalnas.
- Nori mik? - paklausiau iek tiek retorikai. Mikas buvo
gana toli, be to, buvo aplink tamsu - dang puo tik jaunas
mnulis ir vaigds.
- Taip, noriu!
- Miela girdti tavo taip, Rovenai.
- Miela girdti tavo taip, Rovenai, - tarsi aidas pakartojo
jis. - Tai puikuuuus taip.
- Tikrai taip.
Kur laikjome tyldami. laitas darsi vis statesnis, oras buvo
toks altas, kad mums i burn virto garai. Netrukus prasids al
nos. Ms tempas ltjo. Pamaniau, kad esame gana auktai vir
jros lygio. Stebjausi, kaip staiga iose vietose kart keiia altis.
I 212 |

cJMikroautobuso berniukas

T akimirk jauiausi puikiai: juk vaikiojau Mongolijoje nak

t vaigdi ir tylos apsuptyje, laikydamas snaus rankut savo
delne. Mes sustojome. Kalnas pasidar per daug status.
- Kart gyveno maas berniukas, staiga prakalbo Rovenas
tamsoje.
- Maas berniukas.
- Labai maas berniukas. Ir jis ijo iekoti nuotyki.
A bandiau kak sakyti komentuoti. Mat Kristina, a, visi
jo terapeutai ir mokytojai visada taip darme, kad skatintume jo
vaizduots ir kalbos raid. Bet instinktyviai pajutau, kad turiu
usiiaupti.
- Labai maas berniukas ijo iekoti nuotyki, - pasak.
Paskui jis itar kak nesuprantamo, vliau od amanai.
- amanai, - ts Rovenas tamsoje skambiu melodingu bal
su. - Taukt, taukt, taukt nugar.
Toliau igirdau j sakant Tomiu, paskui vl kak neaikaus
ir od draugas.
- Draugas, vl prabilo Rovenas. Kam jis kalbjo? vaig
dms, nakiai, sau, man, Dievui? Netrukus igirdau: - Ir visurei
gis, ir arkliai... Rovenas buvo nusimins. Ir kalnai, ir ereliai.
Mano snus pasakojo istorij. Istorij apie savo patyrimus.
Buvau apstulbintas. Jis minutlei nutilo.
- Ar toje istorijoje yra Basteris? - pagaliau siterpiau, norda
mas paskatinti j tsti.
- Taip, Basteris, Rovenas ir Tomiu. Kart gyveno maas ber
niukas Rovenas. Jis nukeliavo Mongolij. Ir mat amanus.
Rovenas vl pradjo eiti, tempdamas mane paskui save, dabar
jau emyn - ten, kur prunkt pririti arkliai ir nerykioje m

I RG V B E R N I U K A S

nulio viesoje spindjo upelis. Jis beprasmikai vebleno tardamas

realius tiesiogiai su juo susijusius odius: Tomiu, draugas, pira
tas, aidimas, arklys, ereliai, amanai.
- Rovenai, tu man pasakoji savo istorij. Tai nuostabu.
Jis sukrizeno. Jauiau jo ypsen tamsoje, j idav ir balsas.
- Roveno nuotykis, - kalbjo jis vesdamas mane nuo kalno
emyn u rankos. - Roveno nuotykis.
RYT SAULEI PAKILUS ir orui spariai ylant ant sraunaus
upelio kranto atsisveikinome su mus ia atvedusiais gidais. At
jojo keletas vietini piemen, vieni per kitus, kaip tose vie
tose prasta, suinoj, kad ia - tokioje tolybje - usienieiai
sireng stovykl. Jiems ia buvo namai, viskas pastama. Tik
mums viskas egzotika ir svetima. K ir sakyti, susitikimas su
mumis jiems buvo pramoga. I pat ankstaus ryto mes ardme
palapines ir krovms kuprines. Turjome atsisveikinti su ar
kliais ir gidais, kurie mumis i irdies rpinosi, ir susikrauti
vis mant visureig. I kakur atsirado degtins butelis. Ne
arkliu, o motoriniu dviraiu atvyks vyras dideliame plastiki
niame sotyje atve airago. Jau buvome iek tiek apsvaig, kai
ant stovyklos stalo atsirado ir termosas arbatos. Ir mongoli
k sviestini pyragli, juokingai vadinam lietaus monmis.
Rovenas ir Tomiu taksi upelyje iekodami aisl, kuriuos va
kare buvo palik purve. Laim, jie rado juos.
- Laikas atsisveikinti su Juode, - tariau Rovenui. - Eime, pa
buiuosime j ir padkosime u rpinimsi.
- Atsisveikinti su Juode, automatikai pakartojo Rovenas,
nebekreipdamas dmesio tai, k sakiau. Bet kai pamiau j ant
I 214 !

CMikroau to bso berti i kas

rank, kad nuneiau atsisveikinti su Juode, jis m klykti. Su

mumis nebebus arkli! - auk spardydamasis.
- Taip, t arkli nebebus, - patvirtinau. - Eime pabuiuoti
Juod ir atsisveikinti.
Jis nurimo ir leidosi vedamas prie olrupnojanios Juods. Pri
js apkabino jai kakl, pabuiavo minktas juodas nerves ir nu
dm atgal prie ups, pas Tomiu. Stebjau j nubgant. Man buvo
lidna, nors prajs vakaras ir buvo nuostabus. Kamavo nerimas. Iki
tos vietos atkeliavome arkliais. Dabar pas Sibire gyvenanius elni
augintojus tursime vaiuoti mikroautobusu. Vadinasi, a pats at
skyriauj nuo arkli, nors kariausias mano noras buvo matyti Roven ant arklio. Kai padidja nervin tampa, paprastai reaguoja ir
fizinis knas Taip atsitiko ir kart- dilgiojo lpa, ir tai rod, kad
mane upuol pslelin. Meldiausi, kad ji per daug nesisiautt.
Nuo t mini mane atitrauk jauniausias ir aukiausias i
gid. Jis netiktai prijo, papleknojo per pet ir, kai atsisukau,
gestais rodydamas tai Juod, tai Roven, kak pasak mon
golikai. A, inoma, nieko nesupratau, iskyrus odius kurti ir
boli, kuri reikmes - arklys ir berniukas - buvau simins.
ia pat buvo Kristina, kiti gidai ir vietiniai. I kakur atsirado
degtins butelis. Igriau gurknel.
- Ar jis pavadino Roven arklio berniuku? - paklausiau, ban
dydamas prasmingai susieti gido pasakytus odius arklys ir
berniukas. Jauiau, kad jis norjo man pasakyti kak svar
baus. Tulga! Kur Tulga. Mums jo reikia, - kteljau.
Tik paauktas kelet kart Tulga ilindo i ms palapins tualeto, modamas ranka, tarsi sakyt: Einu, Einu. Vargas mo
gus. Per mus jis neturjo n minuts ramybs.
215

I RG BERNI UKAS

Jis prijo prie ms, iklaus, k jaunasis gidas sak, plaiai

nusiypsojo ir ivert:
- Oho! Klausyk, Rupertai, tau didel garb. Jie nusprend
paskirti arkl Rovenui.
- Paskirti Juod?
- Taip, Rupertai ir Kristina. Atsisskite... Ta proga reikia at
likti tam tikr ritual. Tai labai... - jis iekojo tinkamo odio.
Neprasto, tiksliau sakant, reto, kuriuo galima bt apibdinti
situacijos svarbum. - Nagi, atsisskite. Bandysiu iversti kuo
tiksliau. Turiu prisipainti, kad esu labai nustebs. - Jis nusijuo
k. Atrod i tikrj nustebs ir patenkintas.
Mes atsisdome ant iltos trumpai nustos ols vienas a
lia kito. Nuo upelio, kur aid Rovenas su Tomiu, retsykiais
atsklisdavo j laimingo iaukjimo nuotrupos. Buvo atnetos
dvi plaios mlynos ilkins juostos, kokias buvome mat ka
banias ant maumedi ak per susitikim su amanais Ulan
Batoro apylinkse, o vliau ant palei keli pastatyt akmenini
piramidi ovoos. Tos dvi juostos simbolizavo arklius - mat jie
Rovenui paskyr ne tik Juod, bet ir jaunesn br arkl, kuris,
anot j, buvo lenktyni arklys, laimjs daug medali. Visus
juos maiau kabanius vaikino senelio jurtoje tos dienos, kuri
ijojome, ryt.
- Jie sako, - vert Tulga, - neabejojantys, kad Rovenas pa
sveiks. Ir kad kit kart atvyks Mongolij jodins savarankikai
ir gana gerai, kad galt dalyvauti lenktynse kartu su mongol
berniukais. Juod ir lenktyni arklys bus laikomi ia kaip jam
skirti arkliai, kuriais Rovenas gals pasinaudoti, kai vl atvaiuos.
Jie sako, kad Rovenui viskas bus gerai. Jie stebjo j ir jo bendra
I 216 I

<JMikroautobuso berniukas

vim su gyvuliais, su gamta ir sako, kad js, Rupertai ir Kristina,

teisingai pasielgte j ia atvedami. Jis pasveiks ir gr Mongoli
j. Ir jodins savarankikai, kaip tikras stepi vaikas.
Vos nepravirkau. Turjau kak pasakyti. Usikirsdamas kalb
jau apie tai, kad esu jiems labai dkingas, jauiuosi nepaprastai
pagerbtas, o tuo pat metu sukau galv, k galiaujiems dovanoti.
Prisiminiau, kadTeksase Roveno laukia Bets - arklys, kuris ir fizi
ne, ir moraline prasme mums padjo atvykti ia. Ir sugalvojau:
- Pasakykite, kad noriau jiems dovanoti eril tos paios
veisls, kokios yra arklys, kuriuo Rovenas jodinja namuose. To
dl atsisiu jiems jo sklos, kad galt apvaisinti vien geriausi
savo kumeli. Ar jiems tai tikt?
Tulga ivert mano odius. Nuskardjo pritariantis juokas.
Degtins butelis vl suko rat, Kristina man sunabdjo:
- Ru, ar esi tikras, kad galsi tai vykdyti?
-Taip. Manau, kad taip. Mano senelis, kuris gyveno Zimbab
vje, savo ran (ji vadinosi Brangus) importavo buli skl i
Teksaso. Ji buvo gabenama ualdyta azote. Tulga, ar ionykiai
mons taip daro?
- Taip. Manau, kad daro. Girdjau, jog panaiais dalykais u
siima Ulan Batoro universiteto Veterinarijos fakultetas. Manau,
bus manoma tai suorganizuoti.
Paklme u tai tost. Rovenas buvo nufotografuotas poliaroidine kamera, nors labai nenorjo (laim, gidai atrod nekrei
piantys dmesio Roveno socialini gdi stok), paskui dar
igrme degtins ir atsisveikinome apsikabindami. Dieve, jie
tikrai stiprs ir raumeningi. Nenuostabu, kad su savo itvermin
gais maais arkliais buvo ukariav didel pasaulio dal. O vliau
I 217 I

 I RG V B E R N I U K A S

kar atsisak ir pasuko budizmo keliu*. Ir kaip iais monmis

nesiavti - pasaulyje yra nedaug taut, kurios panaiai nuo mir
t neani kar bt perjusios prie vietimo.
Ir tai tada vyriausias pagal ami vietinis kak pasakTulgai.
Kak, dl ko staiga pakilo Tulgos antakiai. Supratome, kad jis
buvo labai nustebintas. Ilgai nelauks, jis mums pasak i to vyro
suinojs, kad netoli Sargos eero yra gydomasis altinis, kurio
vandeniu gydomi smegenys. Maa to, jis suinojo, kad pakeliui
t eer gyvena gydnas, kuris gydo pasitelkdamas qi arba chi
kanalus (taip Rytuose vadinama energija).
- Ar nortumte su juo susitikti? - paklaus Tulga. A pavel
giau Kristin. Tai labai paprasta, ts Tulga, - nes gydno
namai bus mums pakeliui.
A linkteljau galv. Tai nepakenks, pamaniau.
- O tas altinis, - pasiteiravau, kai vl kratms nelygiu ke
liu, ar nebus sunku j rasti?
- Anot to vyro, gydn rasime nesunkiai, nuramino atsigr
s Tulga (jis sdjo priekyje su patenkintu Tomiu ant keli). Jis gyvena u koki dvylikos, gal net maiau, myli nuo eero. Jis
patar paklausti ko nors i vietini moni. Jie pasakys, nes tai
plaiai inomas gydnas.
- Jei toks garsus, kodl js apie j nieko negirdjote?
- A - miesto vaikas, - ypteljo Tulga.
GYDNAS GYVENO maoje gyvenvietje, apimanioje kele
t stepje nedarniai susispietusi rst nameli - vlyvos civili
zacijos enkl.
* Vyraujanti Mongolijos religija yra budizmo ataka lamaizmas.
! 218

'JAlikroautobuso berniukas

- ie miestai pastatyti Soviet laikais, kad bt lengviau mus

kontroliuoti, - aikino Tulga, kai kratms siaubingai duobtu ir
purvinu keliu (tas kratymasis truko apie dvi valandas). Kai kuriose
steps vietoseTulga atkreip ms dmes tai, kad ol augo ruo
ais, kuriuos vienus nuo kit skyr grioveliai. - ia mons band
arti step - kiekvienai bendruomenei buvo skirtas traktorius. Tai
nepasiteisino. Jiems nepavyko paversti steps didiuliu kvieilau
ku. ia vl uaugo ol. Tame mieste net buvo geleinkelis. sivaiz
duojate, geleinkelis. Kad bt patogu iveti grdus.
Dabar ia lik tik grd sandlio griuvsiai prie bgi kelio,
vedanio i niekur j niekur paminklas, liudijantis apie neskmin
g Soviet bandym paaboti ios steps laisv. Miestai yra keisti
dariniai pastatykjuos, mons gyvens juose, kad ir kokie tie pas
tatai bt purvini, iuklini, grivantys ir nesiderinantys su nesu
darkytu peizau. Vaiuodami per miest matme slankiojanius
unis, jakus, karves, avis, okas ir pabgusius arklius. Matme ir
moni, irini mus pro rstini nameli duris ir langus.
- Kuo jie ia usiima? - pasidomjo Deremis. Tulga trkte
ljo peiais.
Galvojome, jog reikia paruoti Roven susitikimui su gydnu - bijojome, kad berniukas gali bti neramus po to, k patyr
per aman ritualus prie Ulan Batoro. Bet nespjome. Vos tik
ms mikroautobusas sustojo prie dideli aliai dayt medini
kiemo vart, - Tulga ir vairuotojas spjo, kad gydnas gyvena
ia, - Rovenas jau roptsi i jo.
- Einame aplankyti gydno, - pasak ir nubgs cementuotu
taku per kiem, kuriame gansi kelios avys ir okos, nelaukda
mas ms eng nam.
I 219 |

I RG BERNI UKAS

Mums liko tik sekti jam i paskos. Tulga sutriko pamats, kad
Rovenas smeigs akis pagyvenus vyr ir jo mon, - sdinius
prie apdauyto stalo, stovinio emiau sienins portjeros, kurioje
buvo pavaizduoti bgantys arkliai. Plaiai ir avingai ypsodama
sis, jis pasak nieko bendra su situacija neturint sakin:
- Drambliai yra kil i Afrikos ir Indijos.
- Tikrai taip, - patvirtinau imdamas j rankas ir ssdamasis
ant didels prajusio amiaus atuntojo deimtmeio sofos, ant
kurios sstis mostu mus buvo pakvietusi pora, veikiau patenkin
ta nei susierzinusi dl Roveno elgesio. Tulga mgino paaikin
ti ms staigaus pasirodymo prieast. Dar neseno vyro veidas
buvo labai platus, skruostikauliai atsiki, o kitos dalys tokios
iurkios, jog veidas atrod tarsi itaytas i medio, o vliau
atgaivintas mik burtininks. I po rud veli antaki velg
protingos juodos giliai statytos akys.
Jei netiktas mspasirodymas septint deimt kopus vyr
ir nustebino, jis tai vykusiai nuslp ir kaip niekur nieko, tarsi mes
btume atvyk i anksto perspj, klaussi, kol Tulga papasakojo
apie Roveno bkl, o paskui udav kelet klausim. Sunerimau,
kai jo mona ijo ir netrukus gro su lkte, pilna diovintos avies
pieno varks. Pams gabaliuk tikinamai vaizdavau j kramsno
jantis, kaip ir kiekvliau prisijungusi Kristina. Laim, kaip tik tuo
metu vyrikis pradjo mans per Tulg klausinti apie Roven.
Kiek manoma isamiau papasakojs apie Roveno bkl, jo
papraytas, pateikiau ir ini apie gimim- kad gimdoje jis
buvo sitaiss kojomis priek, kad gim mnesiu anksiau adikus cezario pjv. Iklauss mane gydnas linkteljo galva ir vl
per Tulg paaikino, k ketina daryti. Tulga mums ivert:
I 220 i

'Mikroautobuso berniukas

- Jis sako, kad turi apiupinti Rovenui kaukol, patikrinti,

ar joje nra ublokuotos energijos. Kaip manote, ar Rovenas leis
gydnui tai daryti?
Labai bijojau, kad kai is pagyvens vyrikis uds rankas
Rovenui ant galvos, is ims spiegti ir prieintis. Kad snui
bt ramiau ir kad pats sitikiniau, jog tai nra skausmin
ga, paklausiau, ar gydnas nesutikt pirma apiupinti mano
kaukols.
Kai atsisdau ant grind prieais gydn ir is savo stipriais
patyrusiais pirtais m iupinti man galv, Rovenas smalsiai
irjo. Man ne tik neskaudjo, bet buvo savaip malonu. Kakas
panaaus masa, na gal ir gydym, kaip a norjau tikti.
Jauiau, kaip nuo galvos iki koj apima malonus jausmas. U
simerkiau, bet tuo metu stengiausi ilikti budrus, kad girdiau
Tulgos veriamus gydno odius.
- Jis sako, kad kaukols apatiniame deiniajame kampe ap
tiko ublokuotos energijos, ir klausia, ar kada nors neskaudjo
ioje vietoje galvos.
Atsakiau, kad skaudjo. Tada vyro pirtai nuslinko dein
kaukols pus. Tai jis dar ypsodamasis.
- Jis sako, kad tie dalykai persiduoda i kartos kart, todl
Rovenas gali turti t pai bd, - ivert Tulga. Gydno ran
kos liovsi judjusios. Atsidusau ir pamiau glb atidiai i
procedr stebint Roven.
Nustebau, kad Rovenas nerk, kai senas vyras vediojo ber
niukui po galv. Sdjo ramus ir patenkintas. Gydnas per Tulg
patvirtino, kad Rovenas turi tokios pat ublokuotos energijos
kaip ir a.
!

221

I RG B E R N I U K A S

- Jis sako, kad turite pirtais masauoti Rovenui galv, pa

naiai kaip daro jis, tai yra braukia iilgai ioje kaukols pusje
einanios venos, - kalbjo Tulga. A dmiai irjau.
- Kaso man galv, - pasak Rovenas.
Stebjausi tokia ramia Roveno reakcija. Jis turjo jau seniai
bti pabgs nuo gydno, nes niekam neleisdavo savs liesti,
juolab nepastamam asmeniui.
Tik tada, kai gydnas pradjo pirtais spausti stipriau, - m
gino, kaip sak, ilaisvinti ublokuot energij, - Rovenas m
spiegti. Bet tai truko labai trumpai. Gydnas Roven paleido
anksiau, negu galjo prasidti kriz, o mums pasak, kad jeigu
kit dien ar kiek vliau pastebsime skirtum - vaikas bus ra
mesnis, priepuoliai taps retesni vertt daryti kak panaaus
grus namo. Jei pagerjimo nebus, tuomet neverta - gydnas
pei kilsteljimu leido suprasti, kad negali igydyti kiekvieno
pas j atjusio mogaus. Bet kaip vliau, kai Tulga mums ivert
gydno odius, suinojome, gydnas pajuto t ublokuot ener
gij pradjus tekti. Kai rinkdamiesi daiktus dar paklausme, ar
jis rekomenduot nuvykti prie altinio, apie kur buvome gird
j, ir ventojo eero, patrauks peius, jis garbingai prisipaino:
- Neinau.
Tuo metu kambar nedrsiai jo jauna porel neina kdi
kiu su svogn panaia keistos formos galva. Gydnas atsipra
turs apirti pacient ir gestu papra ms ieiti. Kai per
Tulg perdavme jam savo dkingum, jis nusilenk. Ant sie
nos kabojo paveikslas, kuriame jis buvo jaunesnis, su komunist
stiliaus uniforma, nukabinta medaliais. Gal jis buvo vyresnis,
negu mums atrod? Tuomet galt bti Antrojo pasaulinio karo
! 222 |

(JMikroauto buso berni ukas

Mongol fronto veteranas, kai Rusija nugaljo kinus, naudoda

ma iuos stepi vyrus kaip patrank ms. O gal buvo trauktas
kok nors vliau vykus kar. velniose jo akyse nebuvo to, kas
rodyt praeityje j buvus iaur. Nuotrauka liudijo tik Soviet
tironij, kuri kadaise kent ios ems mons.
Kai palik miest vaiavome siaubingu keliu toliau, nuolat
stabdydami ir darydami poskius, paklausiau Tulgos:
- Kaip manote, ar jis tarnavo Soviet armijoje?
- inoma, - nusiypsojo Tulga. - Visi tarnavo. Privaljo ati
tarnauti tam tikr laik. Norjo to ar nenorjo. Toks buvo ko
munizmas.
- O kaip amanizmas? Ar tai buvo leidiama komunist
laikais?
- K js! Jei jurtoje ar namuose rasdavo amano bgn arba
drabuius, sodindavo kaljim. Kaip ir u tok gydym. mo
gus, skstas valdios organams kaip usiimantis gydno ar a
mano praktika, bdavo aretuojamas. Jei btumte atvaiav pas
mus prie deimt met, KGB mus sekt, o a biau apklaustas.
Tikriausiai negaltume to, k dabar darome, daryti. Negaltume
susitikti su amanais.
- O kaip iliko tradicija?
- Tvai perduodavo informacij vaikams. Atokiuose rajonuo
se tokiuose kaip Sibiras, kur mes dabar keliaujame, kontrols
buvo maiau. Dabar viskas atsigauna.
Pravaiavome du didelius akmenis, kuriuose buvo iraiyti
elniai su akotomis rag karnomis, primenantys, kad ia prie
tkstanius met klimatas buvo altesnis. Prie dar daugiau
met, ariau paskutinio ledynmeio, elniai buvo auginami net
I 223 I

 I RG B E R N I U K A S

Ispanijoje. mons elni prisijaukino anksiau negu karv, ark

l, asil. Kai ledo danga trauksi iaur, kartu trauksi ir elni
augintojai. Dabar Mongolija yra toliausiai pietus nutolusi alis,
kurioje dar gyva elni augintoj kultra.
Vietovs, pro kurias dabar vaiavome, buvo sausesns ir nuo
bodesns negu aliuojanios auktumos, kuriose buvome sikr
stovyklir nakvojome prajusi nakt. Tikriausiai auktis vir jros
lygio dabar buvo maesnis. Dien pasidar karta, net nemaloniai
karta. Pavaiavus nuo miestelio madaug valand ar kiek dau
giau, Tulga prane, kad stojame pietauti - maumedi giraitje
prie plaios, gal koki 50 metr ploio, Orkhono ups, seklios ir
sraunios. Kai msvisureigis trkiodamas pagaliau sustojo ir mes
i jo rydamiesi ir dsaudami isiritome, Tulga pasak, kad pava
iav dar kelet valand bsime jau kitame, didesniame, mieste
Bulgane, kur tursime galutinai apsisprsti, ar vaiuoti prie argos
eero, kaip buvo planuota, ar nevaiuoti ir i karto traukti iaur
pas elni augintojus. Kristina vis dar nebuvo tikra, ar mums verta
prie eero vaiuoti, juolab kad jau inojome, koks pragarikas bus
tas vaiavimas, o apiuopiamo rezultato gali ir visai nebti.
Stovyklaviets vieta buvo labai grai, ant maumediais apau
gusio ups kranto. Tiksliau sakant, ji bt tokia buvusi, jeigu
nebt primtyta degtins ir alaus buteli, plastikini maieli,
saldaini popieriuk, naudot sauskelni, tampon ir prezerva
tyv. Pastebjome, kad kuo ariau miesto ir kuo platesnis kelias,
tuo daugiau iukli. iame graiame vietins reikms krato
vaizdyje j buvo krvos.
- Neleiskite Rovenui basam bristi vanden, - spjo Tulga.
Nuo kario leipstantis Rovenas su Tomiu jau buvo nusireng ir
I 224 |

(JMikroautobuso berniukas

pasiruo bgti prie seklumos pasitaikyti. - Nusigr mons ten

meta degtins butelius. Geriausia bus, jei jie braidys apsiav. - T
pat Tulga pasak Tomiu mongolikai, is linkteljo galv ir, nie
ko nelauks, liep Rovenui nenusiauti kroks. Nustebau - uuot
prieinsis, kaip visada darydavo, kai mudu su Kristina j nuo ko
nors sulaikydavome, Rovenas i karto pakluso Tomiu.
- Pairk, kur yra jo aislai, - papraiau Deremio. - Jis la
bai mgsta aisti su jais vandenyje.
Tuo momentu Rovenas kaip tik gro mikroautobus niur
ndamas sau po nosimi:
Kur Simba?
Nusprendiau pasivaikioti pakrante ir pabandyti suprasti,
k sako mano jausmai. Ar mums vaiuoti, - tai pragarikai sunki
kelion prie eero, j dviprasmikai vertina net vietinis gydnas,
ar taupyti laik bei jgas ir traukti tiesiai iaur? Nusprend
nevaiuoti, turtume daugiau laiko elni augintoj paiekai ir,
jei pavyks rasti j stovyklas, galtume ilgiau sujais bendrauti, ie
koti amano, jeigu i karto jo nerasime. Atrod, is pasirinkimas
neabejotinai geresnis. Tuomet kodl mane ta vieta j aptikau
prie trejus metus tik kart internete pamint taip traukia?
Racionaliai mstant, nebuvo jokios prieasties ten vykti. Buvo
tik keista intuicija, kuri mane visada stebino...
Nendrse sparnais sumosavo didiulis garnys. Kiek toliau pa
jjus teko apeiti krveles apdivusi mogaus imat ir pusdy
kums ore besiplaikstanius tualetinio popieriaus gabalus. Bre
lis laukini ani - alsvai mlynos sparn juostos rod, kad tai
krykls - gagendamos plaukiojo vandenyje. uvdra, - nors nuo
jros mus skyr tkstaniai myli, - skland vir galvos rypuo
225 ,

 I RGU B E R N I U K A S

dama kaip kiras. K ji ia veik? Turjo susisukusi lizd ar skrido

savo marrutu tolim Arkties vandenyn, kur - nors atrodo ne
tiktina - tikriausiai teka i up. Kai grau prie mikroautobu
s, maumedi pavsyje jau buvo pastatytas stalas, o ant jo Tulga
klojo emlap.
- Jis tikrai toli, - igirdau neutikrintu balsu sakant Kristin.
- Taip, - patvirtino Tulga, irdamas emlap. - Tikrai
taip.
Tada dar kart prie laikino stovyklaviets stalo pradjome
svarstyti visus u ir prie. Sveikas protas sak, kad reikia
nebevaiuoti prie eero, bet traukti iaur. Tik mano intuicija
nabdjo: Vaiuokite ir suraskite tai, kas yra prie eero. Mums
svarstant, nuo ups pasiimti sau kumpio atbgo Rovenas.
- Gerai, - netiktai pasakiau kakokios neaikios jgos pa
veiktas. - Leiskime nusprsti paiam Rovenui.
Pasigirdo pritarimo nabdesys. Nieko nelauks kreipiausi
sn.
- Na, Rovenai, kaip manai, mums vaiuoti pirma prie eero,
o paskui pas elni augintojus ar..?
Bet jis jau dm atgal prie eero, visikai nekreipdamas mane
dmesio. Jei norjau gauti atsakym, turjau imti mstyti kaip
jis. Taigi atsistojau ir nujau i paskos ten, kur jis aid - dst
smlyje savo gyvnus.
- Tti! Tti! - suuko jis. Bet tas kreipinys buvo skirtas ne
man. Rovenas kalbjo su savo aisliniais gyvnais, nes vaidino
scen i Lito karaliaus pai dramatikiausi, kurioje tvas li
tas i paskutinij laikosi sikibs uol, o litukas Simba, jo
vaikas, bando j pasiekti, kad nenukrist siaur tarpekl, kur jis
I 226 I

<JMikroautobuso berniukas

bt sutryptas panikai bgani laukini gyvn, aukdamas:

Tti! Tti! Bet tvas litas nukrito emyn mirt.
- K tu padarei? - Roveno balsu kalbjo jau Skaras, piktas
dd litas, troktantis teigti litukui, kad jis atsitiktinai prau
d savo tv. Pastebjau, kad t kart vietoj aislinio lito, kuris
visada adikdavo Skaro vaidmen, Rovenas naudojo aislin tigr.
Keista, pamaniau a, negirdjau, kaip jis spieg, kai t aisliuk
pamet. Dabar jis tikriausiai guljo kakur upelyje netoli vaig
di apviesto kalno.
- Ei, Rovenai, ar nori vaiuoti susitikti su elni augintojais?
- Taip, noriu.
- Paklausyk. Ar tu nori vaiuoti tiesiai pas elni augintojus, ar
pirma vaiuoti prie eero, o paskui pas elni augintojus?
- Pirma prie eero, paskui pas elni augintojus, - pasak jis,
nepakeldamas galvos.
- Gerai, taip ir padarysime. Na, js ten visi. Mes jau pri
mme sprendim. Jis pasak, kad pirma eeras, paskui elni
augintojai.

I 227 |

13

taisome vjo arkl

T vakar krme stovykl alioje auktikalni pievoje, miko
pakratyje, i kurios atsivr ilgas ne maiau kaip 30 myli ilgio
platus slnis - itisin aluma, kylanti auktyn tolumoje mato
m balt sniego kepuri link. Neemikas grois. Tarsi nutapyta
dekoracija Holivudo epui. Iki ia mes kilome ltai, kelias va
landas palik pusiau idivusius kratovaizdius ir Bulgan.
Sis miestas, kitaip negu ta umirta Soviet kurta gyvenviet,
kurioje gyveno ms aplankytas gydnas, buvo savaip avus.
Mums u nugar liko pagrindin gatv, kurioje stovjo seni ru
siko stiliaus vieieji pastatai - su langinmis, aliais stogais ir
gonkais, nors apiur, bet dar doms. ia buvo ir savotikas
prekybos centras, - preki nedaug, bet galima buvo nusipirkti
kiaulienos, kuri kartu su balta duona ir bulvi trakuiais buvo
bene vienintelis maistas, kur Rovenas sutiko valgyti Mongoli
joje. Parduotuvje buvo drgn servetli ir, ms vis diaugs
mui, keturi buteliai netiktinai pigaus, bet puikaus raudonojo
vyno Bordeaux. Nupirk juos visus, nutarme pasivaikioti
dulkta pagrindine gatve, stebdami mus spoksanius gyvu
lius ir atsakydami mandagius pasveikinimus moni, kurie dl
mongolams bdingo takto pavargusios ms grups pasirodym
I 228 I

Taisome vjo arkl

pagrindinje dulktoje j gatvje prim labai natraliai, nei

rdami j mus kaip kak ypatinga. Viskas alsavo draugikumu.
Rstini nameli gofruotos geleies stogai, nudayti rykiomis
spalvomis - raudona, mlyna, alia, geltona, graiai atspindjo
besileidianios sauls spindulius. Mums einant mons ypso
josi, sveikinosi linksdami galvas. Kai mikroautobusai pajudjo,
gal kok imt ingsni i abiej pusi ant arkli mus lydjo du
plaiai besiypsantys bernikiai.
Kelias buvo geresnis. iukli, kuri i pradi matsi, vliau
nebeliko. Vaiavome auktum stepe neaukt, bet graia rantyta
ketera besipuikuojani kaln, kuri laitai buvo apaug miku,
o proskynose mirguliavo purpuriniais iedais apsipylusios oro
s. Sustojome prie dviej i akmen sukraut piramidi ovoos, skirt dievams dviej neaukt perj, kurias buvome k tik
pasiek. Sekdami ms vairuotoj Hados ir Dargos pavyzdiu
apjome aplink kiekvien j, taip ireikdami padk u tai, kad
saugiai pasiekme perjas. I prie tilto sdini moter - susto
jome, kad Rovenas pabraidyt srauniame kaln upelyje - nu
sipirkome stiklainius pririnkt laukini braki. Kai pagaliau
sustojome statyti palapini, ten, kur kaln ganykla ribojosi
su miku, - atsivr nepaprasto groio alios beribs aplinkins
auktumos. Pasijutome tarsi atsidr kakur netoli dangaus.
Miko pakratyje, atvirose park panaiose laukymse, rin
kome sausas akas. emos (madaug penki metr aukio) ir
lieknos puys panjo gltoje pievoje okanias mergaites.
Vienas i ten ydini gli Rovenas pradjo skinti, pareiks,
kad jos panaios avietes, ir kimti burn. Puoliau prie Tulgos
aikintis, koks tai augalas.
I 229 I

 I RG B E R N I U K A S

- Nesijaudinkite - atsak jis juokdamasis. - Mes j valgome.

Dar kiek pavarts odynl, pridr: - Kad sustiprintume imuni
n sistem. iem valgome diovintas, su medum. Taigi Rovenas
drsiai gali valgyti. Ir Tomiu.
- Tomiu! - pasauk jis savo sn, kuris mikliai rinko praku
rus, kai kiti temp link atviro kalno laito, kur buvome sustoj,
nulusi medi kamienus ir akas. Tulgos mongolikai pasa
kyt silym valgyti tas gles Tomiu atsak viso pasaulio vaikams
pastama grimasa, kuri reikia viau. Rovenas, nors irankus
maistui, rinko gles saujomis ir rijo kaip saldainius.
Peizaai. Visas pasaulis yra graus, iskyrus tas vietas, kur
mogus gro sunaikino smoningai. Man patinka ir sukultrin
ti, ir laukiniai kratovaizdiai. Bet pamatyti kratovaizd, kuris n
kiek nepasikeit nuo tada, kai buvo sukurtas Dievo, galima labai
retai. Akimirk sustojs, kad geriau sugriebiau tempiam rst,
pastebjau voratinkl, kabant ant puies, stovinios tarp mans
ir steps, apatins akos. Ant jo krintantys besileidianios sau
ls spinduliai buvo nuauksin voratinklio gijas, o kartu ir vor,
kuris kabojo nejuddamas kaip koks auksakalio edevras. Staiga
topteljo, kad tie mediai ir tas voratinklis su auksiniu voru ymi
rib, kur baigiasi mikas ir prasideda alia alia step. Langas
aminyb.
Pro mane pradm Rovenas. I jo kelni pasklids nemalonus
kvapas sugrino mane tikrov. Kas bus, jei taip vyks visada?
Vyliausi, kad nebus.
T vakar, mums sdint prie blyksinio ir maloni orani
n ilum skleidianio lauo, Rovenas ir Tomiu lakst aplink.
Pastebjau, kad Rovenas bga toliau, negu a leisdavau. Kai jis
230 I

Taisome vjo arkl

nubgo taip toli, kad atrod kaip maas takelis kalvos dubi
me, atsistojau ir paaukiau j vardu. Rovenas sustojo, atsigr
ir toliau aid. Paauktas vardu jis sureagavo, o ne ignoravo,
kaip bdavo anksiau. Baiminoms, kad ms snus galbt
niekada nesugebs atpainti savo vardo, juolab sustoti ir atsi
grti aukiamas.
Tulga pasakojo apie amanus ir kaip juos buvo irima ko
munizmo laikais.
- inote, ir man teko bti pas aman. A taip pat buvau
iplaktas rimbu, - pradjo jis ypsodamasis. - Na, jei kalbsime
rimiau, tada visi, kas eidavo pas amanus, bdavo aretuojami.
amanas taip pat. Bet vliau policija, net ir slaptosios tarnybos,
pradjo bijoti aretuoti amanus. Mat pasklido kalbos, kad tokie
policininkai suserga arba net numirta. Taip pat kalbta, kad pri
irtojai, atj kameras, kur buvo kalinti amanai, j neberas
davo. Niekas negaljo paaikinti, kaip jie dingo. Taigi komunis
tinei epochai baigiantis padtis iek tiek pagerjo. mons gro
prie tradicij. inoma, per daug to neparodydami.
- O kaip buvo irima budistus? - paklaus Kristina. K
galtumt papasakoti apie juos?
- T pat. Pam valdi komunistai m griauti ventyklas.
Daug j buvo sunaikinta. ud vienuolius, naikino bibliote
kas. I pradi situacija buvo panai kaip Tibete. Bet vliau iek
tiek pagerjo. Manau, vadovai nebenorjo to daryti, bijodami
nelaimi. Pradjo toleruoti vienuolius, jei tik ie nesikidavo
politik. Kai kurie vadovai net eidavo pas amanus prayti pata
rim paskaityti, kad sektsi. Manau, panai padtis Kinijoje.
Oficialiai tam nepritariama, bet vis tiek visi tai daro.
I 231 I

I RG BERNI UKAS

- K turite omenyje, kai sakote paskaityti, kad sektsi?

Tulga, apsirengs tradiciniu apdaru, kad nesualt temperatrai
vis krintant, buvo panaesnis mongol klajokl nei Mongolijos
turizmosektoriaus, kuriame buvojauiamas aikus pakilimas, atsto
v. Jamjau buvo pradjusi eld barzda (kiekanksiau ypsodamasis
buvo prisipains, kad augina j tik tada, kai alia nra Natos).
- Vienuoli praydavo paskaityti i... jis vl iekojo tinkamo
odio, - i rat. Ne...
- Sutras? pasil Kristina.
- Taip, i ventj tekst. Galite paprayti, kad paskaityt ir
priartint js vjo arkl, js skm.
- Maniau, kad vjo arklys - tai amano bgnas, - pertraukiau
j, nes kak panaaus buvau skaits. Arba bgno muimas,
kuris padeda amanui patekti dvasi pasaul.
- Tokia prasm taip pat yra. Tai sudtinga.
- Kaip tai veiktai primygtinai klausinjau. - Turiu omenyje
kalno dievo idj ir visa kita. Kas tai? Ar yra ir kit dvasi? Pro
tviai? Prisiminiau bumnus ir kaip jie tiki, kad Dievas gyvena
kaime, kurio gyventojai yra protvi dvasios, ir btent ten turi
patekti transo bsen pasieks gydnas, kad galt tiesiogiai de
rtis su dievu dl serganio mogaus arba bendruomens dvasios.
Mane, pripratus prie toki neapibrtum, - bumnams pa
tinka, kai dalykas yra iek tiek neapibrtas, nustebino tikslus
Tulgos atsakymas.
- Kiekvienas amanas meldiasi kalno arba ups, kurie yra ten,
i kur jis atvyks, dievui. Panaiai elgiams mes visi: kai pasiekiame
kaln perj arba kertame up, padkojame dievams prie i akme
n sukrautos piramids. Neseniai matte, kaip tai daroma. Be to, I 232 i

taisome vjo arkl

ts jis, - kiekvienas amanas turi savo dievus, su kuriais dirba. J

yradevyniasdeimt devyni - kaip ir devyniasdeimt devynios auksi
ns kolonos, kurios laiko dang (kiekviena kolona turi savo diev).
Tiksliau sakant, yravienas dievasTenger ir jampavalds penkiasde
imt penki baltieji dievai bei keturiasdeimt keturi juodieji...
- Dievo padjjai? - siterpiau a.
Tulga ne i karto atsiliep:
- Galbt. Kakas panaaus. Gal tiksliau bt sakyti, kad tai
to paties dievo apraikos. Arba moni. moni, nes j yra viso
ki: ger ir blog, juodj ir baltj...
- tai kaip, - atsakiau jam, mgindamas suprasti jo odius.
Gal tai pirminiai vaizdiai? Bet kodl tiek daug?
- Kiekvienas i diev valdo tam tikr mogaus gyvenimo
dal. Kiekvienas amanas dirba su savo dievais juodaisiais ir
baltaisiais stengdamasis mogui padti. Per ritualus amanai
kalbasi su jais, kaip ir su vietos dievais arba j vietovi dievais
(kaln ir upi).
- Ar visi dievai yra vyrai? - pasidomjo Kristina.
- Ne. Yra visoki. Sunku tai paaikinti...
I tikrj suprasti, kas yra dievas, sunku kiekvienam, kad ir
kokia kalba jis kalbt. Tuo metu prisiminiau, kaip kart papra
iauTempls Grandin, gyvulininkysts moksl profesors, vaizdais
mstanios autists, pasakyti, kji mato, kai pasakauod dievas.
Ji atsak, kad prie j ikyla begalinio pasaulio su nesuskaiiuojama
daugybe galaktik vaizdas. Tai, ko nemanoma suvokti.
- irk, - staiga lauo viesos apviest zon siver Rovenas su aisliniu drambliuku ir raganosiuku rankose. - Tai Li Li ir
Aa i Vipsneido laukini gyvn parko!
I 233

I RG BERNI UKAS

Prie ivykdami j Mongolij buvome nuved Roven di

diausi Britanijos zoologijos sod Vipsneide. ia jam labai pa
tiko Indijos drambliukas Li Li ir Indijos raganosiukas Aa. Todl
nenustebau, kad ir dabar jis sijauts kartojo: Li Li ir Aa! Jie
draugai! Basteris eina j pamaitinti!
Paskui apsisuko ir nubgo atgal, kur buvo maiau viesos,
pats su savimi kalbdamas apie Li Li, A ir Baster. Vliau pa
stebjau j dliojant aislinius gyvnus prie erdvaus jimo
vilpiko urv. (vilpikai - dideli urvuose gyvenantys grauikai,
kuri msa ekstremaliais atvejais padeda igyventi stepi klajok
liams ir kuri blusos, ypa jei vasara labai karta, gali iplatinti
bubonin mar. Istorija liudija, kad keturioliktame amiuje Eu
ropoje siautjusi juodoji mirtis atjo kaip tik i Mongolijos ste
pi ir iplito per neinom mirt neani parazit r, kitoki
negu ta, kuri viduramiais mar i Mongolijos pernedavo li
kusi Eurazijos dal.) Pamaniau, kad kit ryt prie ivykstant
reiks btinai surasti Roveno aisliukus, inoma, pasitelkus
visus pagalb, nes vilpik ola ia ne viena, ir Rovenas sps
paaisti prie keli. Jei imtyt aisl nesurinksime, greitai j
neliks, ir Rovenui nebus kuo aisti kelionje. O k kabti apie
priepuolius. K darytume, jei jis kurio nors aislo usigeist
ir jo nebt? Niekaip negaljau suprasti, kaip is savo aislus
puikiai prisimenantis berniukas ia juos nuolat pamesdavo,
svarbiausia - mgstamiausius aislinius gyvnus (dl to mes
turjome daug vargo).
Rytoj mums vaiuojant prie argos eero pusiaukelje bus
budist vienuolynas, - prane Tulga. - Jei nortumte, galtu
me ten sustoti?
I 234 I

'Taisome vjo arkl

- Noriau, - tar Kristina, vienintel i ms praktikuojanti

budizm. - Labai noriau.
Kit dien, nors apiekojome vis stovyklos teritorij ir vilpi
k urvus, neradome nei drambliuko, nei raganosiuko. Jie dingo
visiems laikams. Bet Rovenas, mano nuostabai, n necypteljo.
Kad greiiau slinkt laikas vaiuojant mikroautobusu, pasa
kojome vairias istorijas. T kart Deremis papra kiekvieno
ms papasakoti apie tai, kada gyvenime jautms nesmagiau
siai. Geriausia buvo pripainta Kristinos istorija. Ji visus prajuo
kino papasakojusi, kaip bdama paaugl - tada gyveno Kalifor
nijoje - band bti kieta:
- Stengiausi bti panai roker. Suiauti plaukai, grimu i
balintas veidas, juodi drabuiai - nepaisant baisi Los Andelo
kari. Bet man nelabai seksi su berniukais. Vien dien, kai
galiausiai pasiryau pasikalbti su berniuku, kur buvo simyl
jusios visos mergaits, atsitiko tai kas. Mums kalbantis, beje,
viskas josi neblogai, staiga a... - Kristina vos tramd juok ir
suraukusi kakt galvojo, kaip prajuokinti mus, - inypiau di
diul snargl. Prieais auniausi mokyklos berniuk! O kaip,
js manymu, pasielg jis? Jis pasak: Puikus snarglys, atsisto
jo ir nujo. Norjau mirti. Tada dar buvau savanaud. Ne tokia
kaip Rovenas. Tikrai.
Kai baigme pasakoti istorijas, stojo tyla. Burzg tik variklis.
Vaiavome per tui step. ali kaip Airijos pievos. Aplink ply
tjo ols jros ir vandenynai, kuriuos pavairino velnios alios
kalvos ir kalnai kiekviename horizonte. Visureigiui priartjus,
olas nerdavo geltoni vilpikai. Atrod, mylios, kurias dar reikia
nuvaiuoti, niekada nesibaigs. Ir kad taip keliausime aminai.
235

 I R G V BERN11KAS

Bandiau sivaizduoti vidurami mongolus, okanius ant

arkli ir galvojanius, kodl gi nenujojus ir neukariavus nauj
plot ten, kur ols jra baigiasi. Kelis imtmeius ia sukosi
kruvinas ratas, palikdamas paskui save skerdyni aukas ir kan
ias, apie kurias net baisu galvoti.
Bet vliau kelis imtmeius ukariavimais garsj mongolai to
atsisak, kolektyvikai suvok, kad kaip toli ir kaip greitai jotum,
vis tiek lieki ten, kur esi. Banali, bet teisinga fraz. Ir taip jie pri
m budizm, kur Mongolij septynioliktame amiuje i Tibeto
atne tkstanius myli nukeliavs vienuolis. Taip pasielg jie
isaugojo savo laisv, vyrikas sporto akas (imtynes, arkli sport
ir audym i lanko), suteik laisv ir savarankikum moterims
ir imoko gyventi taikiai, apsupti dviej dideli valstybi - Ru
sijos ir Kinijos, kurias kitados vald ir kurios dabar nori valdyti
juos. Tai padjo jiems net dvideimto amiaus industrializacijos
ir sovietizacijos laikotarpiu isaugoti daugiau maiau nepaliestas
stepi ekosistemas ir savo kultr. Nemenkas ygdarbis.
Tikriausia tai nebuvo paprasta. Prie vykdamas ia, interne
te susirinkau informacij apie kasybos koncesijas Mongolijoje ir
atsiveriau ios alies emlap. Situacija nra gera - beveik visa
alis nuymta enklais, rodaniais vietas, kur usienio kompa
nijos yra sigijusios kasybos teises. Ar po deimties met ia dar
bus galima diaugtis ta beribe, gyvybs ir laisvs pilna erdve, kuri
stebina dabar.
Pravaiavome pro br pilkai melsv gervi - vieninteli ver
tikali objekt iame ols ir dangaus peizae. Vliau sutikome
band kupranugari - dideli dvikupri gyvuli, kurie mus
irjo taip pat nusteb kaip ir mes juos.
iI

236 I

Taisome vjo arkl

- irk! - kteljo Kristina. Kupranugariukas. Rovenas

nesureagavo. Jis net neilipo i mikroautobuso.
Buvo pats laikas pamanktinti kojas, todl mainai sustojus
visi keleiviai ilipo. Deremis, iki puss nusirengs, nes buvo
karta, prislino prie kupranugars nors tai gal ir nebuvo pro
tinga - ir beveik pasibuiavo su ja nosimis. Visi smagiai nusijuo
k. Bet Rovenas ne tik atsisak ilipti, bet ir j kupranugarius net
nepairjo. Lieuviu perbrauks per apatin savo lp apiuo
piau didjant a - jis man vis labiau skaudjo. Kol kas viskas
josi gerai, bet kas bus, jeigu Rovenas atsisakys joti?
Imu kartotis kaip skilusi ploktel. Nesu geras budistas. Gal
ir gerai, jog vaiuosime pro j ventov jau vien dl to, kad ji
primins mums, jog prie nieko negalima prisiriti. Hm...
Tarsi tai bt manoma. Mes sulipome atgal mikroautobu
s. Darsi vis kariau ir tvankiau. Vaiavome myli po mylios
kildami vir, vliau vl leidoms mik zon, emiau esani
step, grdamiesi kratovaizdiu, kuris dl kylanios oro tempe
ratros atrod kaip keista tarp dangaus ir ems tviskanti vieta.
VIENUOLYNAS ATROD KUKLIAI - nedailus medinis na
melis, apsuptas keli kit medini nameli. Jis stovjo vidury
dar vieno i stepje pastatyt miest, su vienas nuo kito nu
tolusiais rstiniais namais. ventov nuo vienuoli miegamj
pastat ir valgyklos skyrsi skulptromis ipuotomis karnizo
nuosvyromis ir dideliu mald bgnu prie fasado. alia buvo di
del aplusi betonin mokykla. Klajokli vaikai mokosi inter
natinse mokyklose (devynis mnesius per metus), bet kadangi
buvo vasara, mokykla buvo tuia - vaikai gro savo eim
I . 237

I RG BERNI UKAS

jurtas ir padjo tvams priirti gyvulius. Mokyklos aiktje

eimininkavo ei pariukai.
- Pariukai! - suuko i mikroautobuso ioks Rovenas. Ne
spjau apsidairyti, o jis jau buvo perlips per aptvar. Nubgs
paskui j, taip pat perlipau aptvar. Pariukai viegdami isilakst
kas kur. Rovenas smagiai juoksi. A netyia lindau dilgles ir
miau okinti, raukytis ir keiktis, nes bdamas tik su ortais ir
sandalais skaudiai nusidilginau. Rovenas su ilgomis kelnmis ir
kroksais toliau lakst paskui ma roin savo grob.
- Kokie gras! - auk jis bgdamas paskui viegianius gy
vullius.
Nors Rovenas negaljo pariuk pagauti, tai netrukd jam
bandyti gaudyti juos lakstanius aplink mokyklos pastatus,
dvokianius priestatus, dilglynus, stiklo duen krvas, senus
lentgalius su kyaniomis vinimis ir metalo lau, kurio ne
trksta Mongolijos vieosiose vietose, skaitant vaik aidim
aikteles. Stengiausi apsaugoti sn, kad jis nesusieist, arba,
ties sakant, apsimeiau tai darantis, nes jis ir pariukai lakst
taip greitai, kad i mans buvo menka nauda. Mano kojos buvo
paraudusios ir skaudjo nuo sudilginimo. Laim, tuo metu i
girdau Derem aukiant:
- Jie kvieia tave ir Roven ventykl.
Planavau ventykl neiti. Nesivaizdavau ir Roveno vento
je vietoje, kur reikalinga tyla ir pagarba. Sustojome veikiau dl
Kristinos nei dl jo.
- Nemanau, kad jis sutiks palikti pariukus ramybje, - pasa
kiau Deremiui, kuris perlipo aplus mokyklos kiem supani
tvor. Bet, mano nustebimui, Rovenas liovsi vaikyti pariukus,
I 238 I

Taisome vjo arkl

kai tik jo paklausiau, aukdamas per vis aidim aiktel, ar nori

apirti ventykl.
js j vid jis elgsi taip, kaip tikjausi. okinjo, linksmai
kavo: Ei, irk, vaks!; lakst pro geltonais drabuiais ap
sirengusius giedanius vienuolius ir pro Kristin, kuri klpojo
prieais juos sudjusi platakas maldai, nuolankiai nuleidusi gal
v. Nubgs prie galins ventyklos sienos, kur mirkiodamos
deg alvario dubenyse vaks, irikiuotos prie ikonas, vaizduo
janias Tibeto gailestingumo deives dvynes: baltj Tar, ramy
bs ir malons deiv, ir alijTar, doro darbo deiv, mgino jas
upsti ir suuko:
- O! Gimtadienio tortas! Puiku!
Maniau, kad eilje sdintys vienuoliai su savo abatu ant paky
los paoks, ims gestikuliuoti ir mus ivys. Bet jie to nedar. Man
pasirod, kad Roveno kvailiojimai juos net pralinksmino. Pamo
js ranka, abatas dav enkl Roven pasodinti prie Kristinos, ant
graiai ratuoto kilimo, prie j ir vienuolius, kurie monotoniku
hipnotizuojaniu balsu giedojo sutras. I elio viesijsTulga palydjo mane, stumiant prie save protestuojant (jis auk:
vaks!vaks!) Roven nurodyt viet ir sunabdjo:
- Jie klaus mans, kodl ia atvykome, ir a jiems pasakiau,
todl dabar skaitys ventuosius ratus u Roven, taip pat u js
vaikinus, kad kelion bt skminga. Sdkite su Rovenu ia...
- Ar paaikinote jiems, kad Rovenas negali ramiai vienoje vie
toje sdti ir...
Mano nustebimui, jis sdjo. Tuo metu vienuoliai nepaste
bimai perjo nuo savo giedotos sutros, skirtos Rovenui. Snus
sdjo neprastai ramus mano sterblje, alia meldsi Kristi
I 239 I

IRG BERNI UKAS

na - pasilenkusi, suglaudusi delnus prieais save, lotoso poza,

kuri buvo itobulinusi jau daug met medituodama. Bijo
damas, kad nepadarytume ko nors nepagarbaus, viena ranka
laikiau apglbs Roven, kad sulaikyiau, jei pult priek ir
bandyt nustverti varpel, kur po dviej posmeli abatas pa
imdavo ir paskambindavo. Bet Rovenas sdjo kaip gerai i
aukltas berniukas. Vienuoliai elgsi labai imintingai ir baig
skaityti paiu laiku po keli minui Rovenas vl pasidar
neramus.
- Dabar jis gali eiti, - sunabdjo u mans sdintis Tulga.
A nusilenkiau, kiek galjau tai padaryti laikydamas prie save
Roven, taip pat ir Kristina, ir mes ijome. Vienuoliai maloniai
mums ypsojosi ir linksjo, nors jie jau sklandiai skait kit su
tr. Mums ieinant i ventyklos, jauna moteris, viena i tikini
j, kuri matm sdint prie galins sienos, kai jome vid, yp
sodamasi galvos gestu pakviet Roven sukti didelio cilindrinio
bgn panaaus daikto, kur galima vadinti mald statine, rat,
pamus u tam skirt ranken.
- Toks mald sukimas rate atnea skm, artina mus prie nu
vitimo, - paaikino Tulga.
- Kaip individus ar kaip r? - pamaiktavau.
Tuo metu Rovenas jis susivok greiiau u mane - jau buvo
sitvrs vien i io taiso geltonai nudayt ranken ir prad
js sukti bgn pagal laikrodio rodykl, tuo labai nudiugins
jaun moter, kuri, kaip galima buvo spti, labai norjo, kad jis
apsukt j. Paskui t pat padariau a - apsukau mald rat vie
n kart, o po mans visi kiti, tada j vl suko Rovenas, rat po
rato, darydamas tai ne hiperaktyviai ar pusiau maniakikai, kaip
I

240

'Taisome vjo arkl

jam buvo bdinga, bet isaugodamas ritm ir priversdamas jaun

moter vis plaiau ypsotis. Kai mums ieinant ji nusilenk jam,
Rovenas ypsodamasis spontanikai j apkabino. Ji itrauk i ki
ens pakel vafliuk su Bemb panaiu elniuku ant pakuots ir
du iulpiamus saldainius.
- Elniuko sausainiai, - pasak dovana labai patenkintas
Rovenas.
- Pasakyk ai, - priminiau jam. Visada stengiausi j mokyti
mandagumo.
- Pasakyk ai, - suiulbjo jis jau bgdamas pro duris lau
kan pas pariukus.
MES TAIP IR NESUSPJOME isiaikinti, koki sutr vie
nuoliai jam skait. Pastebjome, kad Rovenas tuo metu, kai
vaiavome toliau valand valandas daugiau ar maiau kratomi,
per alia ole apaugusias kalvas, stepes ir slnius, buvo neprastai
ramus. Diena, kaip ir ankstesns, buvo karta ir beveik nepake
liamai tvanki. Michaelis ir Deremis, abu besididiuojantys liek
nais savo knais, isireng iki ort. Nebijodamas sumenkinti
savo kaip modelio vaizdio Michaelis, kad mus prajuokint,
usidjo ortopedin kaklo tvar - kitados balt, bet jau supur
vint ir dar su ruda neinia kokios kilms (gal kavos, gal maisto,
gal seili) dme priekyje.
- Jis labai patogus, - ddamasis tvar aikino jis mums, krintantiems i juoko. - Naudoju j per ilgus skrydius. Kaip tik tai,
ko reikia.
- Ar jis tau netrukdo flirtuoti su moterimis? - paklaus Mi
chaelis.

IRG BERNIUKAS

- Gal atvirkiai, tu nori j atsikratyti? - pamaiktavo Dastinas nuo galins sdyns. ia jis sdjo apsikrovs ranga, dul
kms puiant tiesiai veid pro siaur atdar lang.
- Kaip koks gjus, norintis parodyti joms, kur j vieta.
- Arba kaip apkiautlis.
- Tyiokits, jei jums taip geriau, - Deremis ypsodamasis
usimerk. - Bet a ruoiuosi vaiuoti patogiai.
Po to, inoma, atjo eil mums visiems t tvar ibandyti.
Kiekvienas atrod savaip juokingas.
- Jis visai nepatogus, - pareikiau, kai atjo mano eil.
- Jei jis tau nepatinka, grink man.
- Mielai.
Vaiavome toliau per kalnus ir slnius perkaitusi pimpmobiliu. Rovenas irjo pro lang, plevenant nuo vaiavimo roi
nms uuolaidlms, didiulius alius plotus, kur tik retkariais
pasirodydavo gyvuli banda, viena kita jurta ar vienias raitelis.
Tik tada prisiminiau, k an dien mums buvo saks senasis gy
dimas: Stebkite j dvideimt keturias valandas. Jei pamatysite,
kad jis pasidar aikiai ramesnis...
Jis toks pasidar. Prisiminiau, kaip ramiai jis reagavo prapuo
lusius aislinius gyvnus prie vilpik urv. Kaip lengvai leidosi
nuneamas nuo pariuk pas vienuolius ir kaip ramiai prieais
juos sdjo. Dabar jis vaiavo ramiai - savo alsvai mlynomis
akimis stebdamas pralekianias beribes alias ganyklas.
Prie palikdami medin miestel su vienuolynu sustojome nu
sipirkti vandens ir ioki toki produkt apepusioje parduo
tuvlje, kurioje buvo ir keletas pigi plastikini kinik aisl.
Rovenas isirinko ma oranin ant ant dviraio (ant pedal
I

Taisome vjo arkl

padtos jos letenos galjo judti). Kai jam pabodo irti pro
lang, isitrauk naujj savo aisl.
- Kuo antis vardu? - paklaus Kristina, nordama, kaip visa
da, paskatinti j apie aisl kalbti, fantazuoti, nes neseniai, ma
daug prie metus, mes bijojome, kad jis gali apskritai neaisti ai
dim, kuriems reikalinga vaizduot. - Gal tai antinas Dantelis?
O gal antinas Deividas?
- O gal antinas Lktuvas? - juokais pasiliau.
- Antinas Lktuvas, patenkintas prim pasilym jis ir vl
nujo irti pro lang.
Vaiavome jau beveik devynias valandas, kai pakil kalv pa
matme plai srauni up siaurame tarpeklyje. Labai nudiugo
me, nes jau buvome pavarg nuo ganykl monotonijos.
- Puiku, - tar Tulga. Man sak, kad ia turi bti up. Va
dinasi, argos eeras jau netoli.
ema pavara nusileidome tarpeklio laitu, pervaiavome bras
t ir toliau judjome kitoje pusje palei up einaniu keliu, kurio
danga buvo natrali kieta juodos spalvos vulkanin uoliena. Dl
to mus baisiai krat - kartais net ilkdavome i sdyni. Rovenas
ir Tomiu buvo patenkinti, o kitiems nebuvo kitos ieities, kaip
su ia padtimi susitaikyti. Ir tai pagaliau po deimt su puse va
landos trukusios kelions, kai veikme dar vien pakilim, prie
akis atsivr sauls viesoje spindintis didelis vandens telkinys,
apsuptas i trij pusi stai kaln su plokiomis virnmis.

I 243

14

Dangaus arklio eeras

IEK TIEK BAIMINAUSI, kad argos eeras ms nenuvil
t. Ir nebt panaus didel purvin bal, teliskuojani e
mos kalvos dubime, su dumblinomis ir besimaudani gyvuli
mlu nustomis pakrantmis. Kelet toki mes pravaiavome,
kiekvien kart juokaudami, kad tai turt bti jis. Bet argos
eeras, kaip Tulga j vadino, buvo nykiai graus. Tai vulkanins
kilms ankstyvojo geologinio amiaus liekana. Aplink einanios
kraterio sienos suiro, palikdamos tris vienius bazalto kalnus,
dabar apaugusius ole, su nedideliu mikeliu virnse, o i juos
jungiani erozijos per daug met apardyt pei j vir kilo
juodos uolos, tarsi sargybiniai vir lygaus blizganio vandens pa
viriaus. Pakrantse ol augo iki pat vandens. Tai buvo arkli
eeras. ia j lakst imtai - pasidalij bandas, kiekviena su
savu erilu, kuris uosdamas kontroliavo haremo ribas. Bandas
sudar mai, liesi, bet raumeningi, bri vairi spalv arkliai:
rudi ir juodi su baltais lopais, elnio odos spalvos, visoki ats
palvi pilki, balti, juodi, sarti. Vienos bandos gansi pakrant
se, arkliai be perstojo mosavo uodegas gindamiesi nuo musi ir
uod, kitos buvo iki keli subridusios sekl pakrani vande
n, tams nuo bazalto sna, kad atvst. Eero viduryje kaip
I 244 |

Dangaus arklio eeras

baltos taurs oriai plaukiojo laukins gulbs. Ore skraid daugy

b vabzdi, tarsi visk gaubt virpanti migla.
mons, gyvenantys centriniame Teksase, kur vasar dl kar
io ir drgms susidaro pasakikai palankios slygos veistis vai
riausi ri liauiojantiems vabalams, kandantiems ir geliantiems, niekur neieina neturdami su savimi repelentu ir odos
nieul malinani krem. Bet mes, vos eng su savo repelentais moskit pragar, suinojome, kad juose nra sudedamj
dali, kurios apsaugot nuo i vabzdi.
Laim, Sargos eero moskitai nekando. Kaip ir muss.
Sunku patikti, ar ne? Nekandantys moskitai?
Pagaukime vien, pasil Michaelis, kai vienas vabzdys
nusileido jam ant nuogo dilbio (jis ir Deremis, ia atvaiav, vl
apsivilko markinius, ir tai buvo protingas ingsnis, kaip ir tas,
kad Deremis atsikrat kaklo tvaro), bet jam nepavyko. Vabz
dys spjo nuskristi. Rovenas tuo metu laimingas dliojo ant ols
aislinius gyvnlius, Tomiu talkino vairuotojams, o Tulgos s
nnas Bodo ir virja stat palapines. Kai moskitas nutp man
ant rieo, miau j stebti.
Kuo jie minta? - paklausiau Kristinos, kai vabzdys nuskrido
man nekands.
- Leisk vienamj nutpti ant rankos. Pairsime, ar jis taip
pat neks.
Kristina palauk, kol vabzdys nutp.
- Ne. Nieko, - pasak ji, kai is nuskrido - Keista.
Prie pat eero buvo siaura juod akmen ir smlio juosta,
imindiota arkli. Taiau kai kurie tarpai buvo lygs. Vasaros
sauls ildytas tamsus vanduo glamonjo mums kulknis. Gal
! 245 !

I RG B E RNI UKAS

vojome, k daryti. Ar prausti Roven iame galbt ventame van

denyje? Jei prausime, ar reikia kokio nors ritualo, nors neturjo
me supratimo, kodl is eeras laikomas ventu?
Aplink tvyrojo tyla, j retsykiais sudrumsdavo velnus brai
diojani arkli prunktimas arba lygiame eero paviriuje o
kinjanios uvyts. Vabzdi zvimbimo, vos mums bridus
vanden, nebebuvo girdti, ir tai buvo keista, nes net u penkias
deimties ingsni nuo kranto vanduo siek iki keli. Tolumoje
plaukiojanios gulbs panajo debeslius.
Gal Rovenas nenors lipti vanden? - svarst Kristina. Ir
ne be pagrindo. Jis labai nevienodai reagavo vanden. Kai buvo
visai maas, bijojo vandenyje takytis ir braidyti. Vliau vanduo
j m traukti, net pavojingai, ir mes turjome j akylai stebti,
kai sveiuodavoms pas draugus, kurie turjo sireng baseinus.
Prajusi vasar pradjome j mokyti plaukti vir ems paviriaus
taisytame Grinbriaro baseine. Tai puiku kartomis Teksaso vasa
romis. Taiau vasarai pusjus be jokios aikios prieasties - nebu
vojokios traumos ar nelaimingo atsitikimo - jo baim staiga gro
ir jis nebepasidav ms bandymams paversti j amfibija. Mielai
taksi sekliuose upeliuose, bet dideli vandens telkini bijojo. Ar
jis leisis nuprausiamas iame keistai ramiame juodame vandenyje?
Staiga igirdome teliskuojant vanden. Atsigr pamatme
Roven, taip isklaidius visas ms abejones. Jis buvo atjs
savo noru ir jau nusirengs. Ne braid, bet guljo bazalto spalvos
vandenyje ir aid su savo atsinetu hipopotamu, kur vert ner
ti po raibuliuojaniu vandeniu.
- Beveik kaip Afrikoje, - pasak jis irdamas vir, tiks
liau, alia braidanius Kristin ir mane.
I 246 I

'Dangaus arklio eeras

Tikrai. Beveik kaip Afrikoje.

Vanduo skalavo liekn, bet stangr jo kn, nuplaudamas ge
riau negu kada nors buvau nuplovs a. Jam takantis ir aidiant
sauls apviesto eero pakrantje, abiejose pusse vandenyje sto
vjo po arkli band, kurios atrod kaip du visikai panas ky
uliai, nusidriek eer apie du imtus metr.
Beveik kaip Afrikoje, pakartojo jis.
iltas vanduo adino jo fantazij. Vir ms praskrido pul
kas gervi. Klykdamos jos trauk toli iaurje stksani kal
n link.
Temstant mes vl pajudjome, dabar jau iekoti gydomojo
altinio. J rasti nebuvo sunku. Jau tada, kai vaiuodami eero
link kirtome up, Tulga buvo pastebjs kair atsiakojant ke
li, kur man vedant prie altinio. Jis neklydo t patvirtino
senolis, sdintis alia jurtos netoli kelio, kuriuo vaiavome (jeigu
galime vadinti keliu provas, kurias buvo paliks sunkveimis ir
jak traukiami veimai).
Jurta! Jurta! auk Rovenas. Bet prie jurtos ilgai neusibu
vome, juolab kad senolis buvo pasaks, jog kiek pavaiavus atsi
akojusiu keliu jis pasibaigs toje vietoje, kur vir ups pakibusios
uolos, ir likus keli iki altinio reiks eiti psiomis.
Jis sako, kad altini yra daug, - praneTulga, kai Haga vl
paleido pimpmobilio varikl. - Gal koks dvideimt ir kiekvieno
vanduo gydo vis kit kno dal. Anot jo, mons ia vaiuoja i
visos Mongolijos nuo ingischano laik.
Bet kodl Ulan Batore niekas apie juos neinojo? - pa
klausiau.
Tulga trukteljo peiais.
I M7 I

I RG BERNI UKAS

- Didel alis, o gyventoj nedaug.

Tai buvo kurortas. Arba kitados toks buvo. Kelias prie uol
tikrai baigsi. Vir uol matsi medini nameli, likusi, kaip
Tulga sak, nuo soviet laik. Tada aikiai bandyta pltoti i
vietov, nors ji ir atoki - kad atvyktum sovietiko stiliaus
kurort, i bet kurios vietos reikjo vaiuoti nepaprastai blogais
keliais automobiliu dvi dienas, o arkliu joti keturias. Nameliai
buvo apleisti ir apgriuv, statyti jau seniai. Nepaisant to, aplink
juos daug moni buvo sireng stovyklas. Vien palapins sto
vjo alia sen vairi marki automobili, kiti buvo atvyk
arkliais. Visur mtsi atri uolien ir iukli. mons irjo
mus - eimos sdjo aplink lauus, jauni vyrai gr al, aplink
lakst vaikai, jaunos moterys vaiktinjo susikabinusios u ran
k. mons vieni ant arkli, bent dauguma psiomis, jo e
myn ir auktyn, taku alia uol, prie ups ir altini - nuolati
nis dviem kryptimis judani moni srautas. Tai matyti, kaip
ir daugel kit dalyk ioje nepaprastoje alyje, buvo keista.
Atsiakojusiu keliu nuvaiav paskutinius 50 metr ivydome
altinius.
- I kur jie visi atvyko? - kraudamas savo rang pasidomjo
Dastinas.
Mes norjome tai inoti.
- I Morono, Bulgano, kit viet, - atsak Tulga, tuo metu
padedantis Michaeliui usidti ant peties krep su kamera. - ie
altiniai turt padti.
- Namas! Einam nam! Nam!- m aukti Rovenas rody
damas vien i apleist nameli. alia esantys stovyklautojai
nusteb suiuro j.
i 248 I

Dangaus arklio eeras

- Rovenai, t nam eiti negalima. Geriau leiskims prie

ups. Eime...
- nam! Nam! NAM! - Rovenas iriet nugar. - IRAAAFA! - jis rk taip garsiai ir tokiu auktu balsu, kad sunku
buvo itverti. 50 metr spinduliu nuo ms stovintys mons
nuiuvo matydami, kaip is maas i Vakar atvyks berniukas
i vis jg klykia tvo rankose. Prisiminiau gydno pasakytus
odius: Stebkite, ar jis bus ramesnis. Tada ir paaiks, ar tai
jam padjo. Deja, viskas nujo niekais. Usikliau Roven ant
pei, nes, ujus priepuoliui, laikyti j ant ems buvo pavojin
ga. Sddamas man ant deiniojo peties, smakr rms viru
galv, Rovenas tamp mane u plauk, kuokt j ipe - ne
spjs atsitokti i skausmo skubjau saugoti savo akis, kad j
neikabint. Raminau j, sukdamas savo veid kuo toliau nuo jo
nekontroliuojam rank, nekreipdamas dmesio spardymsi ir
klyksm.
Taip abu ir leidoms staiu taku, laviruodami tarp sutrikusi
stovyklautoj- stengiausi neprarasti pusiausvyros, o Rovenas
blaksi man ant pei kaip maas vaikas. Autistikas vaikas.
- Rovenai, nesusialok! - pra i paskos einanti Kristina.
Nebeinodamas, k daryti, nutraukiau j emyn, kad galiau
neti glbyje kaip kdik.
- Apsikabink rankomis man kakl, - praiau stengdamasis
neprarasti savitvardos dl jo klyksmo ir prieinimosi. Laikiau j
prie savs, kaip buvau prats, sums rankas per rieus ir prispau
ds prie krtins, kad jis negalt aloti savs. Prieindamasis jis
trenksi galva man tarpuak. Nuo smgio susverdjau. Kakas,
regis, Deremis, mane i upakalio prilaik. Dabar Rovenas guI M9 I

I RG BERNI UKAS

jo man ant rank horizontaliai, itiess kojas ir sustings, tarsi

bt medinis. Kai nusileidome nuo kalno ir per guob girait
pasiekme velia ole apaugus ups krant, jauiausi apsvaigs,
pasimets ir vl nubloktas t situacij, kuri turjau vilties ir
maldose praiau nebegrti.
Pastaiau Roven ant ems. Jis buvo ramus. Vyliausi, kad
priepuolis baigsi. Prijome prie ups. jome pakrante, gana ge
rai ivaintu keliu. Saul jau buvo taip emai, kad ms pus
deng elis. Bet uolos ir nedidelis skardis kitame krante dar
skendjo vlyvos popiets spinduliuose. Sauls apviestoje pus
je raitelis iilgai kranto gan karves. O ms pusje buvo gana
plati pieva, pilna laukini gli. I priekio ms link jo eima
su linksmai straksinia trej ar ketveri met mergaite. Pamats
j, Rovenas puol priek ir, apkabins mergait per liemen,
pargriov ant ems. Sutrik metms prie jo, pasipiktin mer
gaits tvai iupo savo vaik. Tulgai atsiprainjant, nutempme
lstant sn al.
- MERGAIT! MERGAIT! PRANZIKOS BULVYYYYTS!
Jo nugara isiriet, galva atsimu em - vien, du, tris kar
tus. Apm neviltis. Vl usikliau j ant pei, leidau tampyti
man palukus, griebti u aki, siremti smakru man virugalv,
kad tik jis nurimt. Prajome pro kelet altini. Tulga skait ki
rilica akmenyse rtus uraus is altinis akims, u imto me
tr - is skrandiui, dar toliau - is altinis gydo nerv sistem.
Prie altini matme mones, liejanius vanden sau ant galv
arba gerianius i atsinet plastikini puodeli. Vieni ia buvo
atvaiav automobiliu, kiti arklio traukiamu veimu, treti raiti.
I 250 |

'Dangaus arklio eeras

eimos ia bna apie savait, kasdien gydosi altini vandeniu,

vakare geria ir oka, bendrauja tarpusavyje. Savotikas neoficialus
vasaros festivalis. Normalios eimos. Paprastos eimos. Ne tokios
keistos kaip mes.
Apie ketvirt mylios Rovenas tyljo, tada vl pratrko - ne
inia kodl - pamats verel, kuris jo taku baubdamas be savo
mamos. Vl lsmas, klyksmas, visikas nesivaldymas. Kas tai
iprovokavo? Koks nerv sistemos jungiklis sijung? Ar tai
ne atkrytis, apie kur mus buvo spj kiti autistikus vaikus
auginantys tvai? Jie mus spjo niekada per daug nesidiaugti
pagerjimu, nes vien dien jis gali dingti, kaip jros bangos
nuplauta smlio pilis. Kristina jo priekyje. Tyljome. Ir jai, ir
man spaud ird.
Kol pasiekme nerv sistem gydant altin, nujome apie
myli. Tai buvo paskutinis i natrali altini tame gana
ilgame ups ruoe. I ems besisunkianio altinio vanduo
tryko pro natrali didelio akmens ang. ia buvo dvi vi
dutinio amiaus poros - vyrai, nusivilk markinius, pilvoti,
bet raumeningi, ir apknokos j monos su maudymosi kos
tiumliais ir aplink klubus apritais rankluosiais. Poros pa
kaitomis pyl vent altinio vanden vieni kitiems ant galv
(tas, ant kurio pilamas vanduo, guli knibsias ant akmens,
nuleids galv vir skyls, i kur teka vanduo, kitas ima van
den puoduku ir pila).
- Vanduo! Vanduo! - suuko Rovenas ir kaip bedion nusirangs man nuo pei pribgo prie vandeniu apsipilanios po
ros, nuiupo plastikin j puoduk ir ipyl vanden ant ems.
A tuoj pat j atitraukiau ir grinau puoduk sutrikusiems mo

 I RG V B E R N I U K A S

nms, Tulgai atsiprainjant mongolikai. Bet jie liko susierzin,

ir tai i dalies pateisinama - mat tuo metu Rovenas prisidirbo j
kelnes ir aplink pasklido blogas kvapas. Tomiu usim nos ir
juokdamasis nugriuvo ant ems.
K gi, pasak Kristina, gerai bent jau tai, kad pagaliau
esame prie altinio. Ji atsigr mane tuo metu tvarkiau ap
sidirbus, klykiant ir besiblakant sn - ir paklaus: - Kaip
manai, ar jis leisis nuprausiamas?
Paleidau Roven nuog ir itiesiau rankas nusiplauti. Pasigir
do riksmas. Tuo metu Rovenas stovjo prie akmens, toje pusje,
kur i angos tryko vanduo, ir lenksi prie jo atsigerti. O rk
ms nuo altinio nustumti mons, kurie nueidami atsigr
ir mat, k Rovenas daro.
Jie sako, kad jam nevalia jo gerti! Kad tai puikus smegenis
gydantis vanduo. Ir jie nenori, kad jis gert j, - susinervins
ivert Tulga.
Taigi a vl turjau j imti glb ir tramdyti - jis prieinosi,
todl galjo usigauti, ir klyk. Jo balsas aidu gro nuo paupio
uol sien. Atrod, ta akivaizdi paanga, kuri buvome pasiek
per kelis pastaruosius mnesius, ir vilties teikiantis pagerjimas,
mums bnant Mongolijoje, staiga igaravo. Prisiminiau, kaip
prie trejus metus - netrukus po to, kai buvo nustatyta diagno
z- su Rovenu buvome aman susirinkime Kalifornijoje. Jo
bkl staiga pagerjo, autizmo simptomai m nykti, jis pradjo
kalbti, bendrauti su monmis, bet po keli dien vl gro
pradin tak. Btent to a labiausiai bijojau.
Na, k gi, - pasakiau kiek galima ramesniu balsu. Dabar
jis yra kaip tik prie akmens. Pabandykime j apipilti.
252 I

'Dangaus arklio eeras

Kristina num plastikin puoduk nuo vieno i termos, ku

riuos Tulga atne i stovyklos. Prileidome j j alto kaip ledas
vandens, ir man per jg ustmus Roven ant akmens ipylme
jam ant galvos. Rezultatas buvo toks, kokio ir tikjoms. Kadan
gi stovjau emiau, nesuskubau nutverti jo u rank, kuriomis
jis kl pavoj man ir sau, ir netekau dar vieno plauk kuokto.
Akies kampeliu pamats blyksini mane nutaikyt Michaelio
kamer, piktai papraiau j nukreipti kitur. Kaip tik tuo momen
tu iseko kameros baterija.
Po velni, nusikeik Michaelis, nuleids kamer.
Ir... koks sutapimas! kaip tik t akimirk Rovenas, mano ap
glbtas, atsipalaidavo ir ypsodamasis irjo mane. Jis sugro.
Neprajo n minut, kai jis ir Tomiu prie altinio prisipild
puodukus nuo termos ir m laistyti mus visus vandeniu - bu
vome permirk, bet laimingi kvatojome. Ypa teko Deremiui,
kuris, kad ivengt alto kaip ledas vandens, labai juokingai oki
njo. Taigi visi iki vieno buvome imaudyti tokiu altu vandeniu,
kad kelioms sekundms dingo visi ms rpesiai. Po to pasismme puodelius to vandens atsigerti, tiesiai i altinio.
Mes savo ruotu tuo vandeniu gerai imaudme Roven jis
leidosi apipilamas i puodelio daugyb kart, tarsi niekada ne
bt buv joki bd. Tada prisipylme termosus vandens nusi
neti stovykl. Kai prie altinio pasirod kita eima, Rovenas su
Tomiu pasitrauk al be joki protest. Kai paupiu jome at
gal, reikjo eiti apie pus mylios, Rovenas tai laiksi man u
rankos, tai pabgdavo priek ir sustodavo paragauti pamgt
raudon lauko gli arba pasigroti besileidianios sauls spin
duliuose okania petelike. Kai prijome prie mikroautobuso,
! 253 I

 I RG B E R N I U K A S

jis visai nesureagavo apepusius keistjo atkryt iprovokavusius

namelius. Tik atsisuko mane ir pasak:
- Buvo smagu. Buvo smagu prie altinio. Man patinka
vanduo.
stovykl prie Sargos eero grome jau visai sutemus. Mais
tas, seniai atals, lauk ms, bet Kristina ir Rovenas buvo per
daug pavarg valgyti, todl i karto nujo palapin miegoti.
Tomiu, kuris gyveno vienoje palapinje su tvu, taip pat nieko
nelauks sirang miegmai. Temperatra greitai krito ir ad
jo alt vasaros nakt. Danguje suibo vaigds. Mnulis - jau
priepilnis - atsispindjo vandenyje. Tamsoje prunkt ir vingiojo arkliai. Atsisdau ivargintas dienos skmi ir neskmi ir
klausiausi, k kalba gidai. Igirdome artjant kanop dundes.
I tamsos iniro raitelis. Tulga pasveikino j, papra virjos - ji
dar nebuvo nujusi miegoti - atneti termos kartos arbatos ir
padav vyrikiui puodel.
- Paklauskite jo, ar is eeras i tikrj gydo. Gal jis gali papa
sakoti koki istorij? papraiau, kai Tulga pyl vyrikiui kar
tos, sdytos, pienu baltintos arbatos.
Vyrikiui igrus arbat, Tulga jo paklaus, ko praiau. Jokio
atsakymo. is paklaus dar kart. Vl jokio atsakymo. Tulga i
rjo mus, sdinius mnulio viesoje, neinodamas, k toliau
daryti, nervingai nusijuok ir pateik klausim trei kart. Vy
rikis tyljo.
- Gal jis kurias? - pasak Deremis.
- Gali bti, - pritar Tulga ir, apgaubs delnais savo burn,
labai garsiai, iek tiek juokingai pradjo aukti vyrui tiesiai aus.

! 254 I

Dangaus arklio eeras

is suniurnjo ir pirtu parod kakur tol, vir eero. Tada atsi

stojo, sdo ant arklio ir nujojo tams.
K jis pasak? paklausme choru.
Tulga kilsteljo peius.
Igirdau tik du odius: Taip. Ten. Daugiau nieko. Gal jis
prarads prot ar kakas panaaus.
Bet ne tiek, kad nesugebt joti tamsoje, atkreip dmes
Deremis. - Tam reikia gdi.
O gal jis autistas? - sumurmjau atsisveikindamas ir nujau
savo palapins link. Eidamas galvojau: Gal ir Rovenas bt
toks, jei augt ia, tokioje nuoalumoje?
lindau miegmai ir tuoj pat umigau. Sapnavau po ydin
i piev vaikiojant jautuk, juodu eero vandeniu tolyn nu
plaukianias gulbes ir Roven, irint mane su aaromis akyse,
kuriose tarsi tamsiame vandenyje atsispindjo vaigds.
KIT DIEN VL nusiprausme bazalto nutamsintu eero
vandeniu. Besivaranios tarpusavyje arkli bandos leidosi
i auktesni viet emyn, jaunikliai spardydamiesi okinjo
aplink veislines kumeles, brido vanden ir gr. Erilai
liai prunkt ir vingiojo. Kai jie priartjo, Rovenas - tuo
metu jis su Tomiu taksi vandenyje pakl isigandusias
akis vir.
Tai arkliai. Jie taip sako sveiki, - giedru, apsimestinai links
mu tonu nuramino sn Kristina.
Sveiki! Sveiki! - vaidindamas arkl pridriau. Nurims Ro
venas aid toliau.

 I RG B E R N I U K A S

Tai buvo pirmas rytas, kai pabuds jis nepasak: Vaiuojam

namo. iandien i jo mes igirdome: Vaiuojame pas elni au
gintojus. Pirma paaisim su vandeniu, o paskui vaiuosime pas
elni augintojus.
K jis sivaizdavo kalbdamas apie elni augintojus} mones
su ragais ir kanopomis, vaiktanius dviem kojomis? Mongoli
kus faunus ir satyrus?
Man pasirod, kad jo kno kalba ir manieros buvo velnesns.
Tarsi jis bt liovsis tai kelionei prieintis. O gal, kaip ir anks
iau, mano prognozs, bandant spti didij snaus paslapt,
buvo per daug optimistins?
Mudu su Kristina jautme, kad privalome adikti tam tikr
ritual. Taigi, Rovenui takantis ir arkliams geriant bei prunkiant, stovdami vandenyje susikib rankomis pradjome mels
tis. U savo sn. U save, u tai, kad mums bt leista baigti i
kelion. Ir kad ji padt jam.
Prie palikdami i keist, iek tiek nyki viet, isiskirian
i keistu groiu, norjome suinoti, ar is eeras i tikrj yra
ventas, ar nra kokios nors su juo susijusios istorijos, kuri bt
reikminga Rovenui arba mums. Gal reikjo pasiteisinimo? Ne
inau. Bet man nepakako buvimo ia. Todl kai iek tiek pavaia
v aplink eer pamatme kelias jurtas, papraiau Tulgos sustoti,
kad galtume paklausinti moni apie eer.
Jaunas dvideimties trisdeimties met vyras su cigarete bur
noje, apsuptas nuog vaik, tais rusiko motociklo varikl. Jis
nukreip mus pas sen vyrik, vidurin jurt. Ant fetrinio jur
tos stogo divo padklus suberta vark. Atokiau mirinjo
okos ir avys, ariau pririti prie stulp stovjo pabalnoti arkliai.
! 256 !

Dangaus arklio eeras

Dvi paaugls mergaits, tvirtai uspaudusios delnais nasrus, lai

k, kaip ia prasta, piktai urzgianius unis.
Pagyvens vyras, pas kur jaunasis buvo mus nukreips, malo
niai sutiko mus prie jurtos dur. Rovenas, kaip visada pirmas b
gs jurt, nr po ariausiai esanios lovels su ratukais - toki
rykiai dayt loveli buvo pristatyta prie vis jurtos sien u
klotais, prajuokindamas ne tikj, bet ir visus vaikus, tiek gyvenan
ius toje jurtoje, tiek atbgusius i kit pasiirti keist svei.
I arti eimininkas pasirod ess ne senas, o vidutinio amiaus
vyras, iek tiek prails, lieknas ir tvirtas, kaip dauguma klajo
kli, graaus vjo nugairinto veido, liudijanio, kad daug met
iem ir vasar dirbo stepje. Kai susipainome ir pasakme savo
atvykimo prieastis, jis papasakojo, kad alia darbo su savo ban
domis turjo ir kitas pareigas valstybs aplinkos inspektoriaus,
kurio uduotis buvo joti i vieno rajono kit ir tikrinti, ar gyvu
li skaiius nevirija to, kuris daryt al pasliams.
Buvo atneta airago. Skaidrus skystis, kart sufermentuotas
beveik iki gryno alkoholio kumels pieno degtin, nebuvo ne
malonaus skonio, nes j maskavo ildantis io grimo kartumas.
- Taip, galiu papasakoti istorij apie eer, - patvirtino vy
ras, kai igrme pirmj puoduk.
Rovenas ioko i lovos ir puol lauk. Kristina ibgo i
paskos.
- Tai ir legenda, ir realyb. Yra inoma, kad jo vanduo gydo
skydliauks veiklos sutrikimus. Paprastai ia atvyksta tie patys
mons, kurie vaiuoja gydytis prie altini, arba tie, kuriuos var
gina... - vertjaujantis Tulga, nerads rinkamo odio, ranka pa
rod t savo kno viet, kur susisiekia kaklas ir andikaulis.
*57

 I RGU B E R N I U K A S

- Gys? - pasiliau.
- Gali bti, - atsak Tulga. - Manau, taip. Kad ir kaip bt,
jis sako, kad dl to eeras yra inomas imtus, o gal ir tkstan
ius met.
- Oiukas! irk oiukas! - jurt vl bgo Rovenas, kar
t nedamasis vilnot, didiaak gelsvai rud gyvuliuk, o jam i
paskos kvatojantys vaikai ir peiais giojanti Kristina. Su oiu
ku rankose Rovenas vl sirang lov.
- Reikia pakutenti! Pakutenti oiuk! irk, jis toks mielas!
- Tegu kutena, - juokdamasis per Tulg pasak vyrikis. Oiukai gerai veikia vaikus.
Prisiminiau Roveno oiukus ms namuose. Tas vyrikis
buvo teisus: mai gyvuliukai gerai veikia vaikus!
- Yra ir senesn istorija, - kalbjo vyrikis.
Tuo metu Rovenas guljo tarp mano nugaros ir jurtos sienos
ir, grdamasis oiuku, velniai ulbjo: irk, ia jo akyts, ia
ausyts, o ia upakaliukas...
- Tai sena istorija, tiksliau sakant, legenda. Ji apie arklius. i
vietov, viskas, kas supa argos eer, garsja ger arkli veisi
mu. Dauguma arkli, kurie laimi per garsisias lenktynes Ulan
Batore, yra ivesti ia. Jau ingischano laikais greiiausiais buvo
laikomi ionykiai arkliai. Ar inote, k reiki odis sharga?Tdi
blizgesys, arklio plauk blizgesys.
Pavelgiau vertjaujant Tulg ir nustebau, kad jis to odio
neinojo. Jis trkteljo peiais, tarsi sakyt: Atsipraau, a mies
tietis, ir vert toliau:
- Yra legenda, kuri paaikina, kodl geri arkliai kil i ia.
Ji sako, kad ant to kalno kitoje, pietinje, eero pusje, kurlink
258

Dangaus arklio eeras

rod prajus vakar ms sutiktas mogus, du pirmieji arkliai

nusileido i dangaus ir brido eerl, ten viruje, ant kalno vir
ns. Eerlio vanduo poeminiais srautais nuteka pagrindin
eer. Tie diev sukurti pirmi du arkliai ia poemine upe pasie
k argos eer. ia, jiems dauginantis, atsirado pirmoji arkli
banda, kuri pasklido po Mongolij ir vis pasaul. Dabar visi
ino, kad arkliai yra kil i Mongolijos. Net mokyklose t dsto.
Taigi gerai, kad atvete savo sn gydyti ia, ypa jei tarp jo ir
arkli yra stiprus ryys...
Tikkims, kad tas ryys yra, pasakiau pats sau. Tikkims,
kad snus vl ss ant arklio, kai patrauksime dar atokesn ra
jon pas elni augintojus. Nustmiau tas mintis, kad galiau
dmiau klausytis vyro.
- Teisingai pasielgte j ia atvedami, - pakartojo jis. - Ma
nau, jam tai ieis naud.
Jis turi upakaliuk, kojytes, akytes... - ulbjo man u nu
garos Rovenas myluodamas oiuk.
Turjome eiti.
Rovenai, laikas su oiuku atsisveikinti, pasakiau atsisto
damas. iek tiek svirduliavau. Nieko keista. Juk kalbdamiesi
gurknojome skaidr degtins stiprumo airag. Kaip visada pa
naiose situacijose, maniau, kad Roven itiks priepuolis.
Bet... jo nebuvo.
- Gerai. Viskas gerai, - pradjo pats save guosti Rovenas. Mes vl ia atvaiuosime ir a pamatysiu oiuk.
Tada ilipo i lovos, rankose vis dar laikydamas velnj pada
rl. Ijs lauk pastat j ant ems ir kteljs: Vaiuojame
pas elni augintojus! nubgo prie mikroautobuso.
159

15

CMorono jros kiaulyts

VAIAVOME IAUR, nuo auktum vl emyn, vl ten,
kur iliau. Mums kratantis mikroautobuse, oro temperatra vis
kilo. Sunku buvo patikti, kad vos prie kelias savaites ia dar
buvo alna, o po trij mnesi smlinga sausa ganykla jau bus
po sniego danga, nenutirpsiania mnesi mnesius. Apsipyl
prakaitu sdjome pimpmobilio, kuris sunkiai kassi per sml,
gale ir nejautme laiko.
Stojome danai, kai pakelje rasdavome pavs, manktinome
kojas, ukandiavome, klausms vjo ir pauki gars - skaid
raus vieversi irenimo, veriani vanag ir stepi ereli riksm.
Bent vien i pauki por, sklandani padangje vir ms,
galima buvo pamatyti vos ne kiekvien kart paklus galv y
dr dang. Kaip Afrikos dykumose, - nugirdau sakant Roven,
lipant i mikroautobuso su savo aisliniais gyvnais rankoje, ku
riuos netrukus jau dst ia pat, pakels smlyje.
Per plai Selengos up - ji laikoma vartais iaur - buvome
perkelti senoviku pontoniniu tiltu, naudojant virvinius lynus.
Ant laiv panaios platformos tilpo abu ms mikroautobusai.
Keltininkas, nuolat ioje atokioje vietovje gyvenantis vyras, ltai
kl mus per gili skuriuot up.
I 260 !

'JMorono jros kiaulyts

Dar kiek pavaiav atsidrme nauj kaln priekalnse, kur

pradjome dairytis vietos stovyklai. em ia buvo akmenuota,
visai kitokia nei lygi velnos danga stepse, prie kurios jau bu
vome priprat. Galiausiai siaurame slnyje, kuriuo pldo kartas
vjas, radome apskrit lyg plot be medi ir akmen. Galbt
anksiau ten stovjo jurta arba gyvuli aptvaras. Sustojome. Pu
iant stipriam vjui pastatme palapines ir mme rinkti sausa
me ore idivus ml lauui. Vakaras turjo bti altas.
Rinkdamas plastiko mai idivusio mlo krveles
jau tolyn. Norjau pasimgauti vienuma, laukini gli
margumynu. Dulkinoje emje maiau imintus vri ta
kus. Igsdinau por pulkeli kurapk - jos nuplasnojo to
lyn vjo lydimos. Pastebjau, kad mikai i kaln virnse
buvo i dalies uv. Pus medi buvo paeisti: arba lig, arba
sausros. Skaiiau, kad Mongolijoje pastaraisiais metais buvo
neprastai dideli sausr ir alt iem; dl to nugaio labai
daug gyvuli. Tuos sausr ir atiauri iem metus mongo
lai vadina zud. Skaiiau, kad ir ia mons jaudinasi, ar tik
ie nepageidautini pokyiai nra globalinio atilimo padari
nys. Ar ios daugiausia natralios gamtos isaugojusios alies
kratovaizdis nra naikinamas pai moni sukelt klimato
pokyi su kartesnmis vasaromis ir altesnmis iemomis.
Mintis vijo mint. Galvojau apie Roven, jo sveikatos bkl,
naujj autizmo epidemij, kurios prieastimis, kaip vis dau
giau mokslinink teigia, gali bti aplinkos utertumas sun
kiaisiais metalais, gruntin vanden ir dirvoem patenkantys
plastikai ir metalai. Vadinasi, mes - mes patys - ardome savo
sveikat ir negalime to sustabdyti.
I 261 I

I RG B E R N I U K A S

Grs stovykl ir nubloks savo surinkt ml netoli tos

vietos, kur ketinome kurti lau, pamaiau Roven vien vaik
tinjant aplink. Pasukau prie jo. Jis mans nepastebjo, nes susi
kaups kalbjo pats su savimi.
- Basteris ir Juod, ir Lil eina Vipsneido laukini gyvn
park, vainja traukinuku, duoda drambliukui Li Li ir raganosiukui Asai skanumyn.
Sustojau apmirs. Iki tol ilgiausias Roveno pasakytas sakinys
turjo atuonis, na, gal devynis odius. O t kart j pasak - a
suskaiiavau ant pirt - dvideimt du.
- Rovenai, - pasileidau prie jo, einanio toliau ir vis su savimi
kalbanio. - Kas yraJuod ir Lil?Ar Lil- tai kita Basterio draug?
- Juod yra hipopotamas, o Lil - maa triu.
- Tai dabar Basteris turi dvi drauges Juod ir Lil?
- Jie eina iekoti nuotyki.
Tai, galima sakyti, buvo tikras pokalbis. mano klausimus jis
atsakinjo savarankikai sukonstruotais sakiniais, o ne odeliais
taip arba ne ar atkartotais mano odiais.
- Iekoti nuotyki Mongolijoje?
- Mongolijoje, kur yra kaln ir ereli, ir arkli, ir kur ama
nas daro taukt taukt per nugar.
- O k veiks Basteris, Juod ir Lil, kai baigsis kelion po
Mongolij?
Rovenas pajo priek, tarsi svarstydamas:
-Vaiuos vl London ir eis Londono zoologijos sod, pas
kui Vipsneido laukini gyvn park ir vains traukinuku. Ai,
ne! Ateikite! Pakutenkime drambliuk Li Li ir raganosiuk A!
Greitai! Bgam! Bgam zoologijos sod!
I 262 I

JAiorono jros kiaulyts

Ir jis pasileido taku ristele, kalbdamasis - odiai liete lie

josi- su savo sivaizduojamais draugais. Sustojau ir irjau
j, - instinktyviai jauiau, kad geriau bus, jei nesikiiu, - steb
damasis, kur tie trys jo vaizduotje susikurti draugai su juo bgo.
Man teko laim matyti reiausi i vis dalyk - kaip Rovenas
apmsto savo patyrimus. Kitaip sakant, pavelgti autizmu ser
ganio vaiko vidin gyvenim. Tarsi pro lang. Ir sitikinti, kad
tas pasaulis labai turtingas.
Vliau blykioje pusmnulio viesoje pakvieiau Roven pasi
vaikioti. Pasisodinauj ant pei ir jis, kaip visada skausmingai,
rm savo smakr man virugalv. Nekreipiau dmesio. Arkli
banda vaiktinjo laite kalno, siaurj sln skirianio nuo kito,
plataus, slnio, kuriuo turjome vaiuoti toliau iaur. Erilas
suvingo auktu ir stipriu garsu. Rovenas nustro.
- Taip arkliai sako sveiki!- nuraminau sn. Sako: Sveiki,
Basteri, Juode ir Lile. Jis atsipalaidavo. - Arklys pasak: Svei
ki, Basteri, Juode ir Lile.
- Puiku!
- Ar jis pasak sveiki Asai ir Li Li?
-Ne!
- Kodl ne?
- Aa ir Li Li gyvena Vipsneido laukini gyvn parke!
Tai buvo pirmas kartas, kai Rovenas atsak klausim kodl.
Vakare susdome prie deganio lauo. Didel tank turintys
gyvuli suvirkintos ols tortai degdami ildo geriau negu
degdamas medis. Tomiu ir Rovenas guljo sivynioj vilno
n antklod. Tulga band atsakyti klausim, kur jam udav
Kristina, paveikta raudonojo vyno ir euforijos, uvaldiusios j,
I 263 I

I RG BERNI UKAS

kai papasakojau, k t popiet kalbjo Rovenas. O suinoti ji

norjo tai k: kodl tokia taikinga tauta kaip mongol iki iol
garbina ingischan?
Mat neseniai Rovenas, lips pimpmobil, buvo nukabins
nuo sauls skydelio vir priekinio stiklo ma atviruk - vairuo
tojo talisman. Jame buvo pavaizduotas ant arklio sdintis vidur
ami mongol karo vadas. ingischanas! paaikino tada
vairuotojas atviruk spoksaniam Rovenui. Tai igirds Tomiu
suuko: ingischanas! ir nudm pasiimti aislinio kardo - v
liau jie iki sutem vartsi ant ems eidami imtyni.
Taigi Kristina ir kiti norjome inoti, kaip tauta sugebjo per
eiti nuo ingischano (Kubkaichano irTamerleino bei kit masi
ni udyni iniciatori) prie budizmo.
- ingischanas buvo didis mogus, protestavo Tulga, visai
patenkintas, kai jam vl pylme Bulgane pirkto puikaus vyno
Bordeaux. Jis mus suvienijo! Iki jo Mongolijoje gyveno dau
gyb geni, kurios nuolat tarp savs kariavo. Jis visas jas suvie
nijo ir...
- Ir ved udyti vis kit Azijos taut, pertraukiau.
- Bet jis vienijo ir kitas tautas, pavyzdiui, kazachus, rusus,
atne jiems teis ir tvark...
- Ir pjaust juos gabalus, prievartavo j moteris, m ver
gij vaikus.
- inau, kad Vakaruose ingischanas laikomas velniu. Bet
mums... - I paraudusio nuo vyno Tulgos veido maiau, kaip
jame rungsi nostalgija praeiiai ir pasididiavimas iuolaikine
budistine Mongolija. - Net rusai, - tar jis iek tiek pakeisdamas
pokalbio tem, atj pas mus, vert perrayti istorijos vadovI 264 I

iJAiorono j ros kiau lyts

lis, nes nenorjo pripainti, kad kitados juos vald mongolai.

mons, kurie atsisak tai daryti, buvo kalinami.
- Ar Rusija vis dar yra js prieas? paklaus netoli ioruo
janio lauo sitaiss Dastinas.
- Ne. Kinija. Mes esame, kaip ia pasakius, tarp dviej blo
gybi. Bet Kinija yra pavojingesn. Privalome nesileisti kin
Mongolij, nes jie ia visk sugriaut. O rusams esame per
toli.
- Iorinje Mongolijoje, - pasakiau.
- Taip, - sukrizeno Tulga, - kai buvau Londone, visi klausi
njo, i kur esu. Kai pasakydavau, stebdavosi: O! Iorin Mon
golija!Tarsi tai bt mnulis ar kakas tokio.
- Vakarieiams Iorin Mongolija yra mnulis, - tar Deremis. Bent jau kai kuriems.
- Taigi, - siterpiau, js galite jiems sakyti, kad Iorin
Mongolija yra tolimiausia pasaulio vieta.
- Pasaulio galas, - pridr Tulga.
- Taip, pasaulio galas.
- Bet mums, kaip inote, tai yra namai.
- ingischano namai.
- Taip! Beje, jis buvo ir iradjas. Labai protingas vyras.
- K jis irado?
- Pavyzdiui, sumutin.
- Sumutin? surikome choru nusteb. Papasakokite...
- Tikrai. Jis norjo, kad jo kariai galt greitai pavalgyti jo
dami.
- Betgi mongolai neusiima emdirbyste. I kur ingischanas
gaudavo milt duonai kepti?
I

26 5

I RG BERNI UKAS

I Kinijos. Duon mongolams tiek kinai.

- O pas mus sklando kita sumutinio atsiradimo versija, miau pasakoti. - Anglai sako, jog sumutin irado vienas garsus
lojas, kad galt pasistiprinti nenueidamas nuo loimo stalo.
Bet tai taip pat nesmon. Netikiu, kad pirmas mogus, suma
ns dti riekel msos ir riekel srio tarp dviej rieki duonos,
galjo bti atuoniolikto amiaus angl aristokratas. Galbt jis
sumutin ipopuliarino, bet nemanau, kad sugalvojo.
- Na, neinau, siterp Michaelis. - Man tikinamesn in
gischano istorija. Sumutinis yra tikrai labai patogus ukandis
raiteliui. Sddamas balne jis gali viena ranka valgyti sumutin,
kita kapoti prieams galvas.
Tikrai taip! nusijuok Tulga. Ms arkliai gali bti val
domi be pavadi turbt inote, geras raitelis tai daro kojomis.
Taigi vienoje rankoje gali bti sumutinis, kitoje kardas. Juk
sakiau, ingischanas buvo didis mogus.
Kai isivaikiojome savo palapines, dar ilgai guljau pusiau
miegodamas, pusiau bdraudamas. I slnio puss atsklido dus
lus arklio kanop dunksjimas. Tamsoje neinia kur ir i kur jojo
vienias raitelis. Pamats ms lauo pavaist, jis pasveikino mus
daina - tai turjo bti plaiai inoma liaudies daina, nes Tulga i
savo palapins raiteliui atsak taip pat daina, nukreips bals ke
liaujanio raitelio kryptimi, kad is igirst. Daina dain, irdis
ird - du ios alies vyrai, pasitelk muzik, susikalbjo ems
pakratyje. Pakratyje, kuris jiems buvo namai. Pripainkime,
kad toli grau ne visos vietos ioje emje tuo pat metu yra ir
pasaulio pakratys, ir namai.

I 266 I

'JAiorono jros kiaulyts

MURENE - btent taip, kaip Tulga, mes stengms itarti io

miesto pavadinim, nors vakarietikas humoro jausmas akino
mus vadinti t miest Moronu* - kasmet yra organizuojamos
savo Nadamo vents. Prie kelion Mongolij maniau, kad
ia organizuojama tik viena didel nacionalin kultrin ven
t. Ta pati, kuri vyko pirmj ms atvykimo Mongolij dien
ir kurioje mes nedalyvavome, nors tuo metu ten, didiuliame
imtyni stadione ir arkli lenktyni trasose netoli Ulan Batoro,
telksi kiti ios alies turistai ir pus sostins gyventoj. Bet tai
paaikjo, kad kiekviename regione vasar vyksta sava Nadamo
vent imtyni, audymo i lanko, jojimo ir muzikos vary
bos - ir kad tomis dienomis (apie tai mus informavo Tulga) jos
vyks Murene, didiausiame Mongolijos iaurins dalies mieste.
Dl to kuo labiau prie io miesto - pirmos konkretesns gyven
viets po ms ivykimo i Ulan Batoro - artjome, tuo dau
giau sutikome raiteli, vedani u pavadi ilgakojus arklius
iaur (jie jo takais, lygiagreiais keliui). Tie arkliai buvo
daug adetikesni negu stepse ms matyti paprasti darbiniai
arkliai. Kelet kart pralenkme nam darbo sunkveimius,
dardanius su arkliais, apdengtais gniomis ir apibintuotomis
kojomis. Haga vairuodamas dainavo, o Tulga i jo aipsi, nes
inojo, kad vairuotojas yra toks linksmas ne dl ko kito, bet dl
vakare nusimatanios galimybs stebti preliminari imtyni
varybas; jos turjo vykti netoli jurt stovyklos, kurioje mes
ketinome apsistoti.
Apsistoti jurt stovykloje mums atrod labai domu. Nors
Murene buvo numatyta nakvoti tik nakt ir kit dien ivykti
* Anglikai is miestas raomas Moron, o odio moron reikm yra idiotas.

ii

267

 I R G BERN'I KAS

iaur, Sibir, pas elni augintojus, Tulga pasak, kad ms

laukia ne tik mums skirtos jurtos su tikromis lovomis ir pagalv
mis, bet ir duai. Karti duai. Taip pat galimyb turti iskalb
tus drabuius. Pailsti, pagurknoti alaus ir galbt pasmaguriauti
gardiu maistu - mat ms virja, kuri, kaip jau isiaikinome,
buvo Tulgos brolien, vir tik riebi makaron ir msos sriub, o
ir t patiekdavo rkanu veidu. Ir taip kiekvien dien, kiekvie
n vakar. Tulga paadjo, kad jurt stovykloje bus restoranas.
Nekantravome kuo greiiau tuos malonumus patirti. Svarbiau
sia, turjome gauti siuntin su rkytu kumpiu, kur Muren i
sostins skraidino Tulgos mona Nara. Mat ms atsargos buvo
beveik isekusios, ir mes nesivaizdavome, kaip Rovenas galt
pasiekti Sibir ir i jo grti be kumpio.
Taigi. Sibiras. Ten mes vaiavome.
Viskas bt buv gerai, jei biau normaliai jautsis. Bet
mane kamavo nerimas. Kad pasiektume taig, t didiul mik,
kurio pietryiuose stksaniuose kalnuose buvo elni augintoj
vasaros stovykla, planavome vaiuoti dvi dienas ir dien keliauti
su arkliais, jei tik j ten rasime. O jeigu Rovenas vl atsisakys
lipti ant arklio? Kas tada? Juk nenuneiu jo ant pei per pelkes
ir kalnus.
Kita bda - fizinis skausmas. T dien jis mane paadino labai
anksti. Skaudjo ne tik lp, bet ir vis veid, tarsi mano lpa,
smakru, burna, nosimi, akimis bt pulsavusi elektros srov.
Niekada anksiau nebuvau tokios bsenos patyrs pslelin vi
sada tramdydavau antivirusiniais vaistais. Dabar virusas, kuriam
pirm kart buvo leista veikti visa galia, siautjo mano veide kaip
aidim aiktelje. Tik paryiui vl usndau. Atsibudus lpos
I 268 I

'JMorono jros kiaulyts

buvo sulipusios. Skaudulys apatinje lpoje buvo atsivrs ir ma

tsi viena didel raudona aizda.
Rytas buvo pilnas anaiptol nejuoking nuotyki. Vaiuoda
mi Mureno priemiest pamatme alikelje stovint mikroau
tobus; alia stoviniavo grup ne per linksmiausiai nusiteikusi
vakariei, o gidas ir vairuotojas, pasitrauk mikroautobuso
el (vl buvo karta), trauk cigaretes. Jie pritrko degal.
Davme iek tiek i savo atsarg. Kol Hada i prasto kanistro
pyl degalus pro bako angoje statyt piltuvl, suinojome, kad
maina keliauja paaugliai i Anglijos, jauni nuotyki iekotojai,
panas Outward Bound organizacijos narius (ie padjo
pietuose statyti mokykl, o dabar, kaip ir mes, vaiavo iaur
susitikti su elni augintojais). Kai suinojo ms kelions prie
ast, vaikai ir du juos lydintys mokytojai panoro susitikti su
Rovenu. Kai atidarme mikroautobuso duris, radome Roven
aidiant su savimi.
- Pimpaliukas, - pasak rodydamas j su gerairdika ypsena.
Kai atvykome Muren, paaikjo, jog atsidrme labai kvai
loje padtyje. Trys jaunos stovykl tvarkiusios moterys nerado
rao, patvirtinanio, kad esame usisak vietas. Tai reik, kad
nakvoti jurtose negalsime. Moterys mums pasisil u umo
kest iskalbti ms drabuius ir leisti nusiprausti po duu. Gal
jome nusipirkti reikaling atsarg ir palaukti, kol atskris lktuvas
i Ulan Batoro su Roveno kumpiu. O paskui ms lauk kelion
step ir nakvyn palapinse. Tai nebt buv taip jau blogai,
jeigu neturtume autisto vaiko. Bet toks vaikas buvo, todl Mu
reno miestas su jurt stovykla ms atmintyje liko kaip vieta,
kurioje mums tikrai nebuvo gera.
! 269 I

I RG BERNI UKAS

Pradsiu pasakoti nuo pai jurt. Jose buvo sikr kiti ke

liautojai: vakarieiai ir mongolai. Rovenas nepajg suprasti,
kodl jis negali, kada panorjs, jas bgti ir ibgti. Jau vien
to pakako, kad priepuolis bt sukeltas. Salia jurt stovyklos
buvo pagrindinis kelias; juo vaiavo sunkveimiai, jojo raiteliai,
bgiojo dideli unys. Netoliese buvo primtyta stiklo duen,
krvos metalo lauo. Taigi tai nebuvo ta vieta, kur Rovenas ga
lt laisvai bgioti. Antra, vanduo duuose bgo tai labai altas,
tai labai kartas.
Netrukus Rovenas puol jurt, kurioje buvo apsistojs Nadamo vent atvyks stambus imtynininkas su eima ir dviem
jr kiaulytmis narve. Jr kiaulyts? Mongolijos jurt stovyk
loje? Rovenas jas pamat i karto, vos atidars jurtos duris. Tada
nubgo kambar, stebint nustebusiam agresyviai atrodaniam
vyrui ir jo giminaiiams, atidar narv ir pagrieb gyvnlius
anksiau nei a, dosniai atsipraindamas, siveriau i moni
erdv, atmiau i snaus grauikus ir isitempiau j laukan.
- JR KIAULYTS! JR KIAULYTS! - Rovenas kly
k taip garsiai, kad net pro stovyklos pagrindinius vartus joj
raiteliai sustojo pasiirti. Berniukas ne tik klyk. Jis voliojosi
dulkse mudamas save, kol man pavyko j sutramdyti. Tulga
buvo ivaiavs degal atsarg ir pasiimti Michaelio, Deremio ir
Dastino i kin restorano, kur jie leido laik, laukdami atvyks
tanio lktuvo su Roveno kumpiu.
Mes su Kristina buvome nusimin. Nutarme nueiti su Rovenu apirti miesto - neiau j ant pei, kad apsaugoiau
nuo un, stikl, automobili. Bet miestas - didesnis ir labiau
apiurs negu kiti, kuriuos matme ivyk i Ulan Batoro - neI 270 !

rji'forono jros kiaulyts

buvo mums draugikas. Du tvirti svirduliuojantys vyrai band

mus kabinti mongolikai, kiek supratau, praydami pinig.
Nors jie paskui nesek, mums dingo noras detaliau susipain
ti su miestu. Matme apiurusi gyvenamj nam, rstini
nameli ir jurt, aptvert metalini stryp tvoromis. Pamats
atidarytus vartus kiem su jurta, Rovenas usigeid ten patek
ti m vertis man nuo pei ant ems, klyk: Jurta! Jurta!,
mane dau ir pe plaukus.
Grome jurt stovykl. Snus nurimo tik tada, kai kamba
ryje alia du pamat achmatus, be abejons, padarytus Indi
joje, nes pstininkus vaizdavo i medio idroti drambliai. Kol
Rovenas su jais aid, mudu su Kristina bandme bent kiek pail
sti. Bet nepavyko. Nespjs kdje usnsti, jau turjau okti ir
bgti iekoti Roveno. Susijaudins puoliau lauk. Paiu laiku,
nes kaip tik tuo metu jis jau skuod - su jr kiaulytmis ranko
se - i to paties imtynininko jurtos. Dar kart grinau gyvn
lius teistiems eimininkams. Tada pakliau Roven, klykiant ir
besiblakant atgal atlota galva, usikliau ant pei ir, ijs pro
stovyklos vartus, patraukiau iaur, kur buvo matyti atvira ste
p ir kalnai u jos. Kad atitraukiau j nuo daikt, kuri troko
kaip apsstas. Eidamas spjaudiau muses, iekodamos maisto
jos kyriai lindo prie mano aizdotos lpos.
Msmikroautobusai atvaiavoirmus pammadaugpo pus
antros valandos. Iseks lipau pimpmobil. Apatikai velgiau
step, kol i lktos daubos, kurioje stovjo Murenas, pakilome
auktesn viet. Pradioje auktuma buvo akmeninga, toliau
dengta tankia lygia velna. Pavaiav dvi valandas kratovaizdiu,
kurio, regis, nebuvo palietusios mogaus rankos, sikrmestovyk
271 !

I RG BERNI UKAS

l gana auktai vir jros lygio esaniame slnyje. Jau buvo visai
sutem ir ties aukiausiu keteros taku pakilo mnulis.
Kol gaminome maist ir rinkome idivus ml vakaro
lauui, ant ponio be jokio balno atjojo vienuolikos ar dvylikos
met berniukas, matyt, pastebjs ms lauo dmus i toliau
sikrusios jo eimos stovyklos. Netrukus jis jau aid su Tomiu,
valg sausainius, juokavo su vairuotojais, o a irjau j ir pavy
djau. Ko pavydjau? Pavydjau jo tvams, kad turi savaranki
k, savimi pasitikint vaik, drsiai jodinjant iose platybse. Ar
Rovenas kada nors moks pasirpinti savimi kaip is berniukas?
Ar sugebs bent priirti save? Tuo metu jis aid su aisliniais
gyvnais aiktelje, gal u poros imt metr, kur nudm auk
damas: Ne, ai!, - kai tik ms stovykloje pasirod ponis.
niks savo aidim ir atsuks mums nugar, jis sdjo ant ols
nuogu upakaliuku - kelionje nuo Mureno iki stovyklaviets jis
net du kartus prisidirbo kelnes. Ar jis kada nors sugebs tutin
tis kaip suaugs? Ar imoks valdyti savo emocijas? Ar kada nors
pasveiksime: jis ir mes?
Saulei nusileidus u keteros ir visai sutemus pakilo mnulis.
Visikai utikrintas tuo, kad jo arklys ras keli namo, mus aplan
ks berniukas uoko ant plaios gyvulio nugaros ir dingo tirt
janioje tamsoje.

272

TREIA

DALI S

16

Sibir
PABUDS PAMAIAUant palapins sienos, prie kurios guljau,
kak panaaus velnio el. Nors dar nebuvau visikai atsitokjs
po nakties miego, supratau, kad tai buvo jakas. Jis lai ras nuo
palapins apdangalo, kur buvau udjs apsisaugoti nuo lietaus.
Jak buvo ne vienas - jie iaumodami vaikiojo aplink palapin.
- irk, jakai! - suuko patenkintas galv i palapins ikis
Rovenas. Gyvulys, lais ms palapins on, oko bgti garsiai
persdamas. - Fui! - susirauk Rovenas, lsdamas laukan sauls
vies.
Jis puol vaikyti likusi jak, kurie, nors ir buvo su ilgais ra
gais, jo baidsi blaksi pakl uodegas neinodami, kur dtis.
J nukarusios vilnos maskatavo kaip kauboj vark kutai.
Biau smagiai pasijuoks, jeigu ne skaudanti lpa. Netrukus
energija kunkuliuojantis Rovenas galvotrkiais pasileido pas
vairuotojus, ikls rankas ir rkdamas: Valio! ie m kilnoti
j vir taip pat aukdami: Valio!
Kai klupindamas jau nuo virtuvs palapins su puoduku
garuojanios arbatos, sutarytais plaukais ir dar apsiblaususiomis
akimis i palapins ilindo Kristina. Padaviau jai arbat. Ji stov
dama siurbiojo ir tar:
I 275 I

 I R G BERN' 1 U KAS

inai, a paprastai neprisimenu sapn. Bet i nakt sap

navau savo moiut - mamos mam, t, kuri iprotjo. Mano
mama imdavo mane su savimi, kai eidavo jos lankyti pamili
namus. Ji n karto ms neatpaino. Tai buvo keista ir lidna.
pamili namus ji buvo atiduota po vyro mirties, bet mama
sak, kad liga prasidjo anksiau, kai autokatastrofoje uvo a
tuonmetis jos snus, mano mamos brolis. Prisimeni, kaip ama
nai prie Ulan Batoro sak, kad mirusi moteris, i mano protvi
gimins, yra mums nepalanki?Ir tai i nakt j susapnavau.
irdama step, kur Rovenas suTomiu rkaudami ir juok
damiesi lakst paskui jakus, Kristina toliau pasakojo:
- Sapne jauiau, kad ji kabinasi Roven kaip savo prarasto
snaus pakaital. Suprantu, tai skamba absurdikai. Bet net pa
budus tas jausmas buvo labai aikus ir gyvas. Gal tai ir kvailyst,
bet manau, kad turime melsti, jog ms sn ji paleist. Melstis
u jos ramyb, u jos laim, kad galt leisti Rovenui eiti.
Vis t dien vaiavome. Artjome prie auktesni kaln vir
tini negu tos, kurias jau buvome veik, ir tokiais blogais keliais,
kad kartais atrod, jos psiomis nueitume greiiau. Po keli pir
mj kelions valand keista, kaip greitai bga valandos mik
roautobuse, kai susitaikai su mintimi, jog vaiuosi ilgai - nu
sprendme pamanktinti kojas, kol Hada tyrins t ypa bjauri
kaln kelio atkarp. Tolliau nuo kelio, slnyje, buvo apstu edel
veis. Didiulis edelveis kilimas. Vir ms praskrido brys ur
vini ani - jos panaios ir antis, ir sis. I pradi Rovenas
ir Tomiu bgo, paskui snus usinorjo joti man ant pei. Kai
Rovenas m spausti smakru man virugalv, kaip visada daryda
vo nesitikdamas, kad supras, pasakiau:
I 276

 Sibir

- inai, Rovenai, kai tu remi smakr man galv, man skau

da. Jei po smakru padtum platak, bt visai kas kita.
Mano nuostabai, Rovenas tuoj pat pakio rankyt po savo
smakru, kad nesiremt man tiesiai galv.
Per pastaruosius metus a to buvau pras imtus kart. tai
pagaliau jis suprato ir pakluso.
- Ai, Rovenai! - padkojau patenkintas.
Kristina nustebusi pridr:
- Ai tau. Dabar tiui daug lengviau.
- Rovenas ir Basteris, Lil irJuod buvo truput nulid, kal
bjo jis, ignoruodamas mane (o gal man tik taip atrod). Tada
jie nujo susitikti su amanais. O i aman nujo Vipsneido
laukini gyvn park ir dav drambliukui Li Li ir raganosiukui
Aai valgyti.
Roveno ranka vis dar buvo ten, kur buvau pras j laikyti.
- Ai tau, Rovenai, padkojau dar kart. Ai, kad pa
dedi tiui.
Ir tada igirdau - labai tyliai, beveik panabdomis - j sakant
man aus:
- Praom, nra u k.
Privaiavome up, toki plai ir toki vingiuot, kad mums
reikjo daug kart pervaiuoti vyringas jos seklumas, vandeniui
tyktant i po automobilio rat. Rovenas irTomiu diaugsmin
gai kavo, kai ms pimpmobilis, leisdamasis emyn, lingavo,
trkiojo derkant pavaroms ir sukantis atramos iekantiems
ratams.
Pagaliau pasiekme aukt perj - aukiausi i vis ms
veikt - ir trumpam sustojome ne tik tam, kad pamanktintu! 277 i

I RG BERNI UKAS

me kojas (vaiuojant tiek daug valand automobiliu, tai daryti

btina), bet ir dl vaizdo, kur tikrai vertjo pamatyti ne pro
mikroautobuso lang. ia baigsi viena didel ekosistema ir pra
sidjo kita. Didiosios stepi ganyklos uleido viet taigai, Sibiro
mikui, didiausiam pasaulyje, kuris nuo Ramiojo vandenyno
rytuose tsiasi per vis Rusij iki Skandinavijos vakaruose. Sto
vjau didiulje lyg emynas stepi pievoje, prieais miko sien,
tarsi pasitikiau armij. Senovs laik armij. Jos artjim, jos
buvim jauiau labai aikiai. Vjo siruojam medi garsai pri
min Dievo kvpavim.
Didiul i akmen sukrauta piramid ovoo, apimanti ke
let maesni, stovjo ant kalno atsigrusi miko sien. Nu
kabinta mlyno ilko kaspinais, gyvuli kaukolmis ir kaip
visada papuota degtins buteliais, cigaretmis ir pinigais.
Piramids buvo panaesns keistus ilkinius ieno kgius
negu akmen krvas.
Pagaliau, tar Tulga, vairuotojams nujus aukoti auk,
priartjome prie pasaulio pabaigos.
Ltai, visikoje tyloje, tartum eitume katedr, engme di
diul mik. Ar tik sivaizdavau, ar i tikrj pajutau nepaprast
medi didyb ia civilizacijos nebuvo? Tas pajautimas nors
atrod nelogikas, bet jo ignoruoti nepajgiau - sklido mane i
tamsi erdvi tarp susivijusi kamien, i pasaulio, kur gamtos
jgos dar buvo stiprios ir galingos. Pasaulio, kur amanai adiko
savo ritualus.
Visureigiui kratantis staiu miko taku emyn svarsiau, kas
tas moni amanizmu vadinamas reikinys. O gal ne reikinys?
Juk jo negalime protu paaikinti, logikai pateisinti ir apginti.
I 278 i

Sibir

Gal tai tik fantazija? Gal ir i ms kelion tra duokl mano

fantazijai? Kas mane, vakarietikai iauklt mog, ia atved?
Kodl klausiau savs - mes, vakarieiai, taip garbiname racio
nalum? J ir moksl mes auktiname ne maiau, kaip kitados
buvo auktinama religija. Kodl visk, ko negalime paaikinti
protu, atmetame kaip erezij? Nors su dalykais, kuri nepaai
kinsi pasirms protu ar mokslu, susiduriame kasdien. Pavyz
diui, meil. Kiekvienas j patiriame, jos troktame, be jos nega
lime gyventi, bet niekas negali jos iskirstyti atskirus, sakykime,
fizikos ar chemijos reikinius.
Antra vertus, jei neturime pakankamai skepticizmo, tampa
me arlatan, gyvai aliejaus pardavj, dvasinink ir diktato
ri aukomis. I karios patirties inome, kad teisingai elgiams
tada, kai dalykais, kurie yra mums nepains, nepasitikime arba
bent jau susilaikome nuo sprendim primimo, kol patirtis at
skleidia, ar galima jais pasikliauti. Mums lemta klupinti rke,
inant tik tai, kad kai kurie dalykai gali bti paaikinti, ir net
lengvai, kai kurie ne. tai toks yra ms gyvenimas.
- Pairk tuos medius, - nutrauk mano mintijimus Rovenas, kurio balse buvo justi pagarba. - Tie mediai yra laimingi.
Madaug po poros valand mes pasiekme didel proskyn,
kurios viduryje buvo maas, tarsi pasak, miestelis su velna
dengtais nameliais i rst, gatvmis, kuri danga taip pat buvo
velna ir kur gansi okos, avys ir jakai. Tai buvo Ulan Ulas miestas, oficialiai ymintis rib, u kurios nebra civilizacijos. U
jo tra tik mikas, iki pat Arkties vandenyno, u 15 000 myli
(24 000 kilometr). sipylme kuro. Tuo metu Rovenas lakst
paskui bliaunanius riukus ir oiukus, kurie rupnojo ol a
I 279 I

IRG BERNIUKAS

lia savo motin tarp netiktinai em medini pastat. Paskui

vl vaiavome per plai alp tarp dviej aukt uolt kaln
virtini. Tai en, tai ten dar matsi jurtos ir gyvuli bandos - pa
skutinis stepi piemen bastionas. O paskui vl mikas. Stovykl
sikrme miko pakratyje, i kur buvo matyti ms pervaiuo
tas slnis. Vir plai uoling virni, jau apibarstyt vasaros
pabaigos sniegu, viet mnulis. Tolumoje matme daugiau kal
n virtini. Ten turjo bti elni augintoj vasaros stovyklos.
Rovenas kalbino mane eiti mik:
- Einam pasiirti vilko, briedio, maralo! Einam pasii
rti raudonosios laps, lies ir ernio! Laukins mekos ir us
rinio uns!
Visus iuos miko vris jis buvo mats Gamtos istorijos mu
ziejuje Ulan Batore - ten jis lakst i sals sal pirmj beproti
k ms vizito Mongolijoje dien ir visus juos simin.
Netrukus Rovenas jau stovjo ant nuvirtusio medio apsuptas
moskit ( kart besikandiojani) ir auk:
- Vaiuojam pas elni augintojus!
- Rovenai, juk inai, kad pasiekti elni augintojus galima tik
jojant ant arkli. Ar esi pasiruos vl joti?
- Ne, ai!
T vakar mudu su Kristina adikdami ritualus su degina
mosiomis olelmis ir ventu vandeniu, kuriuos mums dav a
manai Ulan Batore, meldme jos moiut, jei ji kakaip trukdo
Rovenui eiti, leisti jam eiti. Leisti jam bti. Isivaduoti paiai ir
ivaduoti Roven i bet koki kani, kuri prieastis gali bti
is jos prisiriimas.

280

Sibir

DAR VISAI NEPRAVITUS i slnio ms aplankyti atjojo

keletas raiteli. Jie norjo suinoti, kodl ia atvykome. Jiems
vadovavo stambus senyvas vyras, apsivilks tautiniais drabuiais
ir ant galvos usidjs smaili imtynininko skrybl. Nulip nuo
arkli ir pasisveikin raiteliai pritp pasikalbti. Tulga pagal
visas elgesio taisykles pakviet ir mane. Jei tai bt kitas lai
kas, kita epocha, tokie sveiai bt baisiai igsdin bet kur
mog bet kokioje vietoje, pradedant Kazachstanu ir baigiant
Viena. Bet ie vyrai plaiai ypsojosi, neturjo joki ginkl. Jie
tik norjo suinoti, k mes veikiame ioje be galo atokioje vie
toje. Tulga papasakojo jiems apie ms kelion, Roveno lig ir
amano paiek, taip pat apie ms ketinim vaiuoti dar dien
visureigiu iaur iki tos vietos, kur jis yra numats pasamdyti
arklius, ir paskui madaug per dien pasiekti elni augintoj
vasaros stovyklas, kur tikjoms rasti aman.
- Bet, tar vyras, itiesdamas sustingusias, trumpas, bet rau
meningas kojas ant pievos, kad galt patrinti skaudant kelio
snar, jums nebtina taip toli vaiuoti.
Jis persimet keliomis frazmis su Tulga, o is ivert:
- Mums sekasi. is vyras sako, kad pat geriausi i vis aman
galima pasiekdjojant arkliais per dien, o jei josime palengva, ma
daug per dvi dienas. Jis gali gauti arklius ir mus ten nuvesti.
Man is pasilymas atrod keistas, todl visai pagrstai ma
nydamas, kad n vienas i i prie mus sdini raumening
klajokli nesupranta anglikai, paklausiau Tulgos:
- Manote, kad jis sako teisyb?
- Manau, - ramiai atsak Tulga. - Mongolijoje neprasta me
luoti. Ypa kai kalbama apie amanus. Jis sako, kad is amanas
! 281

I RG BERNI UKAS

pasiymi labai stipriomis galiomis, yra jo draugas ir jis pats krei

piasi j j, kai uklumpa didel bda. Be to, jis sako, kad, pasam
d jo snus ir snnus, mes duotume jiems iek tiek usidirbti.
Nepastu i jaunuoli. Nepastu ir t, su kuriais ketinau su
sitikti, jei toliau keliautume pagal mano plan. Bet jei ie vaiki
nai yra padors, bt geriau vykti su jais dl to, kad a neturiu
asmenini ryi su amanais, antra todl, kad su jais greiiau
pasiektume elni augintojus.
- Intuicija man kuda, kad galiu jais pasitikti, - pats steb
jausi iais savo odiais. A nemelavau.
- A irgi taip manau, - tar Tulga. Tada mongolikai kreipsi
senj vyr ir prane, kad mes sutinkame, jog jis rast arklius ir
mus nuvest pas aman. Taip pat norjome sutarti dl kainos.
- Ir dar kai kas, - pridriau. - Jis turi inoti, kad mes ke
liausime ltai. Turime daug daikt ir Roven, kuris gali sutikti,
bet gali ir nesutikti joti. Net jeigu jis sutiks, mums reiks kas
pusvaland sustoti ir leisti jam paaisti ant ems. Ir a leisiu.
Paklauskite jo, ar blogiausiu atveju, jei Rovenas atsisakyt joti,
a galiau neti j ant pei.
Vyrikis atidiai klaussi, kai Tulga vert jam mano odius,
kasydamasis trumpai kirpt galv po stilingai pakreipta imtyni
ninko kepure.
-Jei judsim maiausiu tempu, tai truks tris dienas, - galiau
siai atsak jis. - Jei prireiks Roven neti, bus ne vieni peiai, ypsodamasis mosteljo jis aplink sdinius jaunus vyrus. - Tai
gi bet kokiu atveju tai neutruks ilgiau.
-Trys dienos pirmyn, trys dienos atgal. Ar mums uteks laiko
pabti su amanu?
i 282 |

Sibir

tai senasis vyras galjo atsakyti tik pei trkteljimu. Nie

kas negaljo inoti, ilgai ar trumpai truks gydymas.
Man dar rpjo inoti, kokie gali bti - jojant ar psiomis
einant - pavojai ir klitys. Kai apie tai paklausiau, vyras vl trk
teljo peiais:
- Nieko baisaus. Reiks veikti vien didel up. Kelet pel
ki. Ir perj. Ties sakant, dvi perjas. Ma ir didel.
Paskui jis apibdino marrut detaliau. Pasak, kad viena i
pelki bus gana bjauri. Reiks bti atsargiems, kad neprarastu
me arklio. Ir, inoma, kuo toliau taig, tuo daugiau bus vri,
kurie gali ksintis arklius. Tai vilkai, mekos ir kiti. Bet jo vyrai
turs autuv. Jei vilkai atslinkt nakt, bt pavojus, kad arkliai
isilakstys. Tada reikt papildomo laiko jiems surinkti. Bet ne
btinai tai turi atsitikti.
- Skamba gsdinamai, pasakiau Tulgai, kai jis visa tai man
ivert. - Kaip manote, ar galime tam rytis?
kart peiais trkteljo Tulga:
- Jei jau esame taigoje, privalome imtis atsakomybs. Visurei
gi nebetursime. Ir jei atsitikt, kas nors blogo... Bet tuomet
ko mes ia atvykome?
- Sutinku su jumis, - pasakiau irdamas em ir dar kart
visk apgalvodamas. Girdjau, kaip netoliese besiganantys arkliai
rupnoja ol.
- Beje, kuo amanas vardu? - netiktai panorau suinoti,
slapia vildamasis, kad gal tai bus vienas t, apie kuriuos buvau
skaits, kai rinkau informacij prie i kelion.
- mkla, - atsak senasis vyras, kai Tulga jam ivert mano
klausim.
283

I RG BERNI UKAS

Man okteljo irdis. Tai buvo vienas aman, apie kur skai
iau prie kelion. Papraiau Tulgos paklausti, ar iame rajone
nra kit aman, turini t pat vard.
- Ne, - nuramino mane Tulga, dstydamas tai, k jam pasak
senis. ia yra tik vienas amanas iuo vardu. Jo galios stipriau
sios. Jis ne visada sutinka padti. Niekas negali to garantuoti.
Bet is mogus yra beveik tikras, kad viskas bus gerai, nes jis t
aman pasta.
Taigi ms lauk dvi dienos jojimo: tursime kirsti up, pas
kui keliauti taigos miku, per pelkes, i kuri viena gana pavojin
ga, po to dar veikti dvi kaln perjas.
- Mes iprotj, - pasakiau Tulgai.
- Galbt, truput, nusiypsojo jis.
Dviem visureigiais pavaiavome dar kelet myli, kiek buvo
manoma iurkia slnio velna. Tada atbuline pavara iek tiek
pakilome kalno lait, vl iki miko ribos - i ia buvo matyti
gilyn einantis takas, kuris kirto upelkjusi piev; vir jos skrai
d didels urvins antys, per piev nuuoliavo stirna. Ijungme
variklius. Toliau vidaus degimo varikliai mums nieko nebegal
jo padti. Vyras, su kuriuo sutarme dl tolesns kelions, buvo
saks, kad reiks gero pusdienio, kol jis ir jo padjjai paruo
eiolika arkli mums ir ms mantai nugabenti pas elni au
gintojus. Mes susitarme, kad lauksime j ioje vietoje. ia liks
ms visureigiai suvairuotojais, kol grime i taigos pasiek savo
tiksl arba jo nepasiek.
Susd didiuli pu pavsyje pradjome dti daiktus balnamaiius. Turjome pasiimti btiniausius drabuius ir rang,
o visa kita palikti mikroautobusuose. Atrinkti, k imti ir k pa
I 284 I

 Sibir

likti, nebuvo lengva. Tulga spjo, kad auktesn i perj yra

apie 3300 metr aukio ir ant jos gali bti alta. T popiet
sunku buvo net sivaizduoti alt, nes temperatra vis kilo, bet
oras buvo dar ir drgnas. I pradi mus kandiojo moskitai, bet
liovsi, kai aplink uolas, ant kuri buvome isidlioj daiktus ir
drabuius, kad bt patogiau juos riuoti, udegme tris mlu
krenamus lauelius.
Vien tik Rovenui turjome paimti kelet atsargini drabui,
vandens buteli suteptoms kelnms ir apatiniams plauti, mlyn
plastikin kibirl (j planavau pasikabinti ant balno). O kur dar
brezentas, jei uklupt lietus, drgnos servetles ir neperlampa
mos Roveno kelns, jei jis usimanyt alt dien palakstyti per
balas. Buteliukai ir duts su vaistais, kuriuos prie Ulan Batoro
Roven gyd amanai buvo skyr, kad galtume adikti vakarinius
ritualus (mes juos stropiai vykdme kiekvien vakar Rovenui
einant gulti). Vien Roveno daiktams sudti prireik dviej balnamaii. Nepamirome ir kumpio. Kalnuose jis gali isilaikyti
ilgiau, bet mes turjome atsarg tik eioms, na, galbt septy
nioms, dienoms, jei Rovenas valgys dar kak kita. Numatme
dvi dienas eiti pas elni augintojus, dvi dienas praleisti ten ir dvi
dienas eiti atgal. Taigi beveik savait. Neskaitant t dviej dien,
kuri reiks grti Muren - artimiausi tak, kur galima papil
dyti atsargas. Toks buvo ms planas, jei tik viskas eisis gerai.
Ir, inoma, pirmiausia, jei Rovenas sutiks leistis i kelion.
Kur laik jis vogiomis mus stebjo aisdamas su savo kiek su
menkusiu gyvnkomplektu, o paskui m gaudyti muses pimpmobilyje; gaud jas birzgianias palei langus ir pro atviras duris
met laukan. Jis buvo prats, kad mikroautobusas visada yra jam
I 285 !

I RG B E RNI UKAS

po ranka. Mudu su Kristina pastarosiomis dienomis jam vis pri

mindavome, kad norint pasiekti elni augintojus, su kuriais jis
sak nors susitikti, btinai reiks vl joti arkliu. Bet jis tuos
ms odius visai nereagavo.
Staiga mikroautobuse igirdome Roveno verksm. Atsigr
pamatme j ibgant i mikroautobuso, apsipylus aaromis,
be kelni - skystos imatos tekjo nuogomis jo kojomis dviem
rudos spalvos upeliais ir aukiant: Defekacija! Pamaius t
vaizd, man irdis ir verk, ir diaugsi. Diaugsi dl to, kad
jis simin, tai bt pastebjs kiekvienas autistiko vaiko
tvas, - kaip prajusi savait mes od defekacija vartojome
(kai norjau j iblakyti sunkioje situacijoje) ir dabar savaran
kikai j pavartojo teisingai. Nors ir buvo susijaudins! Nuva
liau j ir mikroautobus (Hada su siaubu irjo rud balut,
atsiradusi ant jo garbinamo mikroautobuso grind), paskui
iploviau kelnes ir nujau pakabinti ant uolos. Pavelgs e
myn, pro medius pamaiau kak judant. Tai buvo arkliai.
Daug arkli. Ir tas pagyvens vyras su savo snumis ir sn
nais. Penki raiteliai, kiekvienas vedantis u ilg virvi kelet
arkli. Atjo isipildymo metas.
Arba, tiksliau sakant, varginantis artjimas prie isipildymo
meto. Kai eiolika arkli atjo puynl, kurio paunksnje j
laukme, prasidjo antras pasirengimo etapas. Kadangi visurei
giai nebegaljo paskui mus vaiuoti, bandme pririti filmavimo
rang prie neulini arkli baln ir pairti, ar arkliams bus
patogu j neti per nelygi vietov, ar nereiks papildom arkli.
Pasirengimas utruko geras dvi valandas - arkliai tryp, nerima
vo ir prunkt, o vyrikis ir jo vaikinai stropiai darbavosi su keista
I 286 I

Sibir

ms ranga: suridami j ir atridami, ukraudami ant arkli ir

vl nukraudami, kol, j manymu, visk padar patenkinamai.
Rovenas tai stebjo i mikroautobuso, gaudydamas didisias
sparvas. A vis tikrinau, k jis veikia - jis buvo j prisirinks pil
n sauj, jos zvimb, bet n viena nekando, o arkliams ir mums,
nors buvome po mediais, nedav ramybs.
Ar tai tas arklys, - paklausiau rodydamas rudomis ir bal
tomis dmmis imargint arkl, kur vyrikis buvo minjs kaip
labai tinkam vaikams.
Taip, tai tas, kuriuo josite pas elni augintojus. Greitai pajudsim. Ar jau pasiruote?
eiolika, paskelb Rovenas ir pro atviras mikroautobuso
duris paleido visas sparvas, kurias buvo surinks ant lango stik
lo. O dabar pagausiu dar eiolika. - Jis gro prie lango, kur
ie vabzdiai burzg, ir pradjo juos deine ranka po vien imti ir
dti kairs rankos sauj.
Pratinoms prie klajokli atvest arkli. Tai buvo geri arkliai,
jautriai reaguojantys signalus, bet rams. Arklys rudais ir bal
tais lopais, skirtas Rovenui ir man, isiskyr velniu vilgsniu - a
visada iriu, koks yra arklio vilgsnis - ir dme vidury kaktos,
tarp aki, nes, pasak patyrusi angl raiteli, tai reikia, kad ar
klys yra protingas ir nepiktas. Kitas geras io ikastruoto gyvulio
poymis buvo ilgas snukis: arkliai trumpais snukiais beveik visa
da bna gis ir nervingi. is arklys, jeigu tik Rovenas sutiks joti
juo, atrod tinkamas sunkiai kelionei, kuri lauk ms.
Sunkiausia buvo rasti Dastinui tinkam arkl tvirto sudji
mo, kad galt neti dvi des su garso signal apdorojimo ran
ga dviejuose per pasturgal permestuose balnamaiiuose, gana
I 187 I

I RG BERNI UKAS

aukt, jog brendant per up ir balas brangi ranga nesulapt, ir

ram, kad nesibaidyt ilgo mikrofono koto su pkuotu apdan
galu. Buvo ibandyti du ar trys arkliai, kol irinktas tinkamiau
sias. Neramiai vilgiojau Roven, nes du pirmieji arkliai, pa
mat tok keist Dastino arklio krovin, prunkdami pasileido
bgti ratais. inojau, kad Rovenas visk stebi, nieko nepraleisda
mas. Kai jam nusibodo gaudyti muses mikroautobuse, nubgo
ant aukiausios uolos po mediais. Ten su savo gyvnliais aid
Lit karali, tuo pat metu ddamasis galv visk, kas vyko
aplink. Stengdamasis neparodyti savo nerimo, palaukiau, kol visi
usdo ant arkli, ir tik tada nusprendiau pradti j kalbinti.
(Bijojau padaryti klaid, kuri padariau pirm dien, pasodins
Roven baln daug anksiau, negu kiti buvo pasiruo. Mums
j laukiant, Rovenui subjuro nuotaika.)
Kokia buvo Roveno nuotaika dabar, neinojau. inojau tik
viena ijojame taip vlai, kad joti galsime gal koki valand,
bet ne daugiau, o paskui reiks iekoti nakvyns. Ir tai buvo pa
lanku mums - teik vilt, kad kit dienjis vl sutiks joti. Joti dar
nebus jam atsibod. Kad tik jis sutikt ssti baln.
Delsti nebegaljau. Visa grup jau buvo pasirengusi, mo
ns supratingai neirjo Roveno pus, kad jo nedirgint.
Tomiu laimingas sdjo prieais Tulg; j arklys taip pat buvo
rudas su baltais lopais. Kristina risnojo ratais ant savojo Ka
tono, kad j prisijaukint. Man pasilius, senasis vyras su savo
snumi jau buvo pradj joti taku per lapi piev su neuli
niais arkliais i paskos. Pamiau arklio pavad i senojo vyro
snno ir prijau prie uolos, kur aid Rovenas, tyia nekreip
damas dmesio aplink.
I 288 1

Sibir

- Rovenai, laikas joti pas elni augintojus.

Kristina, mano paraginta, jau jojo paskui ms vadovus.
- irk, mamyt jau nujojo. Pasivykimj.
- Uola! Noriu aisti ant uolos!
- Eik, Rovenai, nejaugi nenori pamatyti elni augintoj? Sa
kei, kad nori.
- Noriu aisti su gyvnliais!
- Pasiimkime juos. Galsi laikyti rankose, kol josime. Eik.
Jis nereagavo. Ms arklys sukarp ausimis, irdamas kan
din kit.
- Eik, Rovenai.
- Noriu bti ant uolos!
- Tada jie nujos, mes ia liksime vieni.
- Liksiu ant uolos!
Giliai kvpiau, apglbiau j per liemen ir nukliau nuo uolos
su aisliniu litu ir lituku rankose.
- Uolaaaaa! spiegjis, kol sodinau baln. Uolaaaaa! ne
siliov rks, kai kulnais raginau arkl pasivyti kitus. - Nulipti!
Nulipti! Ne, ai, nenoriu joti!
Na, k gi, pamaniau, pakentsiu kelias minutes. Gal jis nu
rims. Pairsiu, kas bus.
Ir tada atsitiko tai, kas tokiu atveju gali bti blogiausia. I mi
ko ibgo didel banda pusiau laukini arkli, gl koks atuonias
deimt, vedami grsmingai atrodanio tamsiai bro erilo, kuris
pasileido risia ms link, kviesdamas arklius dvikov. Apimtas
igsio Rovenas usimerk. Laim, du i ms palydov atsisky
r nuo pagrindins grups ir nujoj prie erilo - atrodo, kad mes
buvome siver jo teritorij - pliaukindami botagais ir garsiai
I 289 I

I RG BERNI UKAS

aukdami m vyti j alin. Visi ms arkliai, taip pat ir tas, kuriuo

jojau a su Rovenu, vienas paskui kit m vengti. Kai kurie lau
kiniai arkliai jiems atsak. Isigands Rovenas rankomis udeng
ausis ir sikniaub man krtin. Nors buvau sutriks, kiekmano
ma ramesniu balsu (inoma, apsimestiniu) pasakiau:
- Taip arkliai sako: Sveiki! Sveiki!
Maiau, kaip Kristina atsigrusi neramiai irjo mus. Ban
da jau buvo nubgusi, bet Rovenas vis tiek reikalavo: Nulipti.
Noriu nulipti!Tuo metu mes jojome per apsemt piev. Jei b
tume nulip, nugrimztume samanas ir purv iki pat blauzd.
Laukin eril nuvij raiteliai risia pasileido atgal per skyst pur
v ir aptak man ir Rovenui kojas. Pajuts permirkusias savo
kelnes Rovenas m klykti. Kiekvien sekund j galjo itikti
priepuolis. Galvojau, kaip ia isisukus.
- Viau! pasakiau. - Mes lapi ir isitep. Kaip po defekacijos.
Perbraukiau pirtais per skyst purv, kuriuo buvo kiaurai
permirkusios jo kelns, ir, tarsi bendrauiau su sivaizduojama
auditorija, paklausiau:
- Kas tai?
Pats atsakiau: Defekacija. Viau! Visur kakas! lyktu!
Ir vyko stebuklas. Rovenas sukrizeno.
Kad tas krizenimas trukt ilgiau, pakartojau:
- Visur kakas! Viau! lyktu!
is tualetinis humoras, regis, pasiteisino, nes staiga Rovenas
pasidar visai kitas vaikas.
- Kas taP paklaus jis rodydamas miko sienos medius.
- Neinau, kas tai? - Neinojau, k jis buvo sumans, bet kad
ir kas bt, norjau, kad tai nesibaigt.
I 290 I

 Sibir

Tai... pradjo jis plaiai ypsodamasis.

Giliai kvpiau, taip nordamas parodyti, kad suku galv, kas
tai galt bti.
- Defekacija!
Sis aidimas taip pralinksmino Roven, kad Tomiu ir Tulga
atsigr pairti, kas vyksta, ir taip pat m juoktis. ypsojosi
ir ms palydovai, nors nesuprato, kas nutiko. Kristina ir ko
mandos nariai su palengvjimu susivalg - jie puikiai inojo,
kad kelions skm priklauso nuo Roveno nuotaikos. Trokau,
kad tai trukt kuo ilgiau. Rovenas balne buvo toks natralus ir
atsipalaidavs, kaip kitados namuose mums jodinjant su Betse. Jam sukinjantis, krizenant, trkiojant ir kaujant atsipa
laidavo ir ms arklys. Didiulis Sibiro mikas iskt rankas
mus priimti.
Po neseniai grsusio pavojaus, kur sukl pusiau laukini
arkli banda, aisminga Roveno nuotaika man buvo pati di
diausia dovana, daug didesn, negu kada nors tikjausi. Taip
mums jojant, takas vl atved didel vandeniu paliugusi
piev. Nuo ems pakilo vilpaudamas perkno oelis. Ms
arklys - kaip ir kiti - m klimpti, bet kad ir sunkiai, jo to
liau. Roven juokino garsai, atsirandantys arkliams traukiant
kojas i kibios tsios mass. Ir staiga pajutau, kad po manimi
tarsi nebra arklio.
Tai, ko gero, yra viena pavojingiausi situacij pelkje. Arklys
grimzta svyruodamas onus, o mogus, pusiau sdintis ir pu
siau jau nebesdinds ant arklio, gali bti arba jo prispaustas, jei
arklys, desperatikai bandydamas isikapstyti i pelks, nugrit,
arba sueistas kanopomis, stengiantis rasti atram kojoms.

I RG BERNI UKAS

Pradjus klimpti arkl apima panika. Atsidrs laukinje

gamtoje jis tuoj pat tampa auka. Pusiausvyros praradimas ir gali
myb parvirsti imua i vi net geriausiai itreniruot gyvul.
Taigi ms situacija buvo nepavydtina.
Nusviediau Roven on. Klesteljs ant minktos velnos,
jis m klykti, bet jam bent jau nebebuvo pavojaus atsidurti po
pus tonos sverianio gyvulio knu arba bti ugautamkanopo
mis. Slysdamas on, auktai ikliau dein savo pd, kuri vis
dar buvo balnakilpje, kad isilaisvint, nes antraip arklys prad
t mane vilkti. Arkliui svyrant ant mans, stipriai spyriau koja
jam on. To pakako, kad jis ant mans neugrit ir mano
pda isilaisvint. Girdjau Roven verkiant, mones aukiant.
Arkliui ibridus i balos, juodas dumblas varvjo jam nuo koj ir
pilvo. Upakalins jo kojos kanopa praskrido man prie pat gal
vos, kai jis neskmingai band nuspirti prilipus purvo gumul.
Antras jo bandymas buvo skmingesnis. Vienas ms palydov
atjojo nuvesti jo ten, kur tvirtesnis pagrindas. A paokau ir iu
pau Roven glb. Viskas vyko taip greitai, kad niekas nesp
jo prie ms prieiti. Rovenas raudojo. O Kristau, man pavyko
meistrikai susitvarkyti. Visa tai galjo baigtis daug lidniau.
Ir tuoj pat vyko dar vienas stebuklas. Jauniklis perkno oe
lis, veikiau beveik uaugs, bet su dar ne visai apsiplunksnavusiais sparnais, inr i nendryno tiesiai prieais mus ir nustrak
sjo mik.
irk, perkno oelis! - kteljau kiek manydamas va
lesniu balsu. Pagaukime j!
Dideliam mano nustebimui dl isiskyrusio adrenalino, pa
lankaus vyki sutapimo ar dl to, kad Rovenas niekada nepra
I 292 |

Sibir

leisdavo progos pagauti ma gyvuliuk ar paukiuk, vaiko

aaras ir igst pakeit ypsena.
- Pagaukime j! - prim mano pasilym jis.
Mes nusekme paskui vilpiojant paukt. Gidai tvark ms
arkl. Kristina ir kiti komandos nariai bgo ms pasitikti.

! 293 I

17

altasis kaln oys

KIT RYT krintant altai dulksnai, ms palydovai djo ant
trypiani ir prunkiani arkli mant ir tikrino, ar viskas gerai
pririta. Rovenas okinjo aplink nekantriai ragindamas:
-Jojam! Jojam!
Ai Dievui, galvojau, - jis neprarado noro joti. Mes
taip ir padarme. Ijojome miko taku, toliau aisdami vaka
rykt aidim, kur taip skmingai iprovokavo mano pavarto
tas odis defekacija (koki tik baisybi man teko ia prisigal
voti). Bet valand jojs Rovenas pareik nors lipti nuo arklio
ir paaisti su savo aislais ant ems. Bijodamas j nulidinti,
garsiai suukau, kad stojame, jog girdt visas ms ilgas i
raiteli ir neulini arkli sudarytas karavanas, kurio viduryje
jojome mes. Ilips i balno, nukliau Roven - jis m aisti,
o a stoviniavau netoliese. Mes buvome erdvioje proskynoje,
kurios vakarinje pusje matsi kalvos laitas. Arkliai rupnojo
ol, pagyvens vyras ir jo padjjai rk, Tomiu vaiktinjo
aplink, mt akmenukus, visi kiti, prisd ant savo arkli pav
syje (stebjausi, kaip greitai, pakilus saulei, ia pasidaro karta),
lauk, kol Rovenas paais Lit karali. Prajo pus valandos.
Keturiasdeimt minui.
294 !

\Baltasis kaln oys

Neikent prijo prie mans Tulga ir vyriausias palydovas.

- Rupertai, reikt jau joti. Kaip manai, ar Rovenas gali vl
ssti ant arklio?
-Tuojau pamatysime, - atsakiaujiems ir kreipiausi Roven. Nori dar aisti ar vl truput pajosime?
- Vl truput pajosime.
Mes pajudjome. Kai apsukome kalvos kamp, i kur atsivr
didelio pelkyno su apvaliu sekliu eeru viduryje vaizdas, igirdau
ms palydovus rkiant. Tulga man perdav, k girdjs:
- Jie sako, kad... ar matote t virn ten?
Pavelgiau, kur jis rod. Rovenas atsilos ritmingai dunksjo
galva man krtinkaul.
- Anuose kalnuose, ten toli? Man atrod, kad jie yra be galo
toli. Blankus blykiai melsvas kaln masyvas iaurje. - Nejaugi
ten turime nuvykti? Per rytojaus dien?
- Taip, - atsak Tulga iek tiek nervingu balsu. - Gal jie ne
pakankamai gerai vertino atstum?
Tomiu, sdintis prieais savo tv balne, itiesta ranka pasiek
ir pakuteno Roven. Sis sukikeno.
- itokiu kaip dabar tempu? Ar tikrai galvojate, kad galime
tai padaryti?
Tulga nusijuok, ir a supratau, kad jis nervinasi.
- Galbt, jeigu mums seksis.
- Ar josime iek tiek greiiau?
- Taip. iek tiek.
- Paskutin kart js man pasakytas iek tiek baigsi tuo,
kad buvau nuplaktas rimbu, priminiau Tulgai ritual su ama
nu prie Ulan Batoro.
295

I RG BERNI UKAS

Tulga vl nusijuok, bet be diaugsmo.

- Nulipti! - pareik Rovenas mgindamas nuiuoti nuo
balno. Noriu nulipti paaisti!
- Visi sustokite! - per vis vilkstin suukau, kai Rovenas jau
guljo ant pilvo tako dulkse ir prisimerks dliojo Simb ir Ska
r. Adikdamas j vaidmenis jis kalbjo: Na, k gi m padarei?
Tti! Tti!
Po pusvalandio, kai jau buvo i tikrj karta, man pavyko
kalbti j vl sstis baln. Kai buvome mike, jo paklausiau:
- Ar tau patinka is arklys? Taip ar ne?
-Taip.
- Tikrai? - vl paklausiau, nebdamas tikras, ar jis mechani
kai man atsako, ar i tikrj sako tai, k galvoja. - Tuomet, ar
gali pasilyti jam vard?
-Taip.
-Kok?
- ydr.
Po pusvalandio Rovenas, nusprends, kad jam uteks sdti
balne, pareik: Noriu ttei ant pei!
Nestabdydamas karavano, nulipau nuo balno ir pamiau j
ant pei, viena ranka vesdamas ydr. Rovenas rangsi, kol su
rado savo mgstam poz man ant deinio peties ir rm smakr
man virugalv.
-Tavo smakras spaudia... - pradjau.
- Bet plataka nespaudia. Rovenas padjo savo platak
man tarp galvos ir savo smakro.
- Ai, - padkojau.
- Nra u k.
I 296 I

''Baltasis kaln oys

Taip mes jome, o diena darsi vis kartesn. Ai Dievui, kad

ms plaukai buvo ilgi - jie saugojo sprandus nuo degimo. Ka
dangi mikas i abiej tako pusi buvo atsitrauks, saul tiesiog
spigino. Su kiekvienu ingsniu man atrod, kad Rovenas vis labiau
spaudiadein mano pet, kadsaulvis labiaukaitina. ydr, kuri
vediau u virvs, jo pirmyn, bet nenoromis, tarsi tuo pat metu ir
bendradarbiaut su manimi, ir man prieintsi, kaip danai mgs
ta elgtis arkliai. Tyliai keikdamasis bandiau nupsti prie aizdotos
lpos lipte limpanias muses, viena ranka tempiau ydr, kita lai
kiau Rovenui koj. Staiga mane uliejo pykio banga. Pykau ant
Roveno, kad jis toks sunkus, kad mans nepalaiko. Buvo sunku
kvpuoti, juolab kad vis laik piau nuo lpos muses.
Gal tai lm saul. Gal sunki situacija. Laim, tai truko neil
gai. Aikiai kaip dien igirdau vidin bals man sakant: Kuo tu
nepatenkintas, Rupertai?Kodl tu skundiesi?Tu keliauji per Mon
golij su savo berniuku antpeties!Ko, dl Dievo meils, inkti?Kur
nortum dabar bti? Vaikioti po prekybos centr, pasisodinsj
preki veiml? Laukti transporto kamtyjepakeliui pas terapeut
ar kit gydytoj?Ar tikrai ketini apkartinti i netiktin patirt
ir netiktin nuotyk, kur dabar su snumi patiri, ir skstis, kad
kelionyra sunki? Nebk kvailys. Mgaukis tuo. Daugiau niekada
ia neatvyksi.
inoma! Ir man spontanikai prasiver daina.
- Ttis dainuoja! - digavo Rovenas tampydamas mane u
plauk.
Daina, kuri udainavau, mano pasmonje gldjo met
metus, nuo pat vaikysts, bet nebuvo i t, kurias man maam
dainuodavo mama. Tai buvo kita daina Mergait, kuri ten pa
I 297 !

I RG BERNI UKAS

likau. I t laik, kai devintajame deimtmetyje, prie dvideimt

ar daugiau met, kai buvau jaunesnis ir stipresnis, dainuodavau
Londone per vakarlius.
Sena melodija liejosi tarsi upelis:
Pranczs avi meilumu ir laisve,
Flamands lpomis.
- Nortum, - pajuokavo i paskos jojanti Kristina.
Itals keri velnumu,
Ispansvilgsniu meilingu.
Betj kerai mans nesuvilios,
A negaliupamirti Airijos
Ir mergaits, kuri tenpalikau.
Tti, dar dainuok! - patenkintas auk Rovenas.
Taigi dainavau toliau, nors neturiu n laelio airiko kraujo,
ingsniuodamas taku per kart su ydre i paskos, Rovenu ant
pei ir Kristina, jojania alia.
Meluoiau, jei sakyiau, kad prisiminiau visus ios dainos
posmelius. Tuos, kuri neprisiminiau, pakeiiau odiais: hum
pum pum ir zum tum mmm. Taip ritmingu ingsniu, lengva
maniera - dainavimas bent jau baid muses - nujome kelet
myli, kol galiausiai kartis ir neamas svoris mane taip isekino,
kad m diti lieuvis.
Laim, tai pajutau tada, kai veik posk ivydome emyn
siaurjaniu slniu sruvenant upel, prie kurio augo keletas
I 298 I

^Baltasis kaln oys

aukt pu, metani el kaip tik ant ms tako. iauriniame

krante pavs met vsaus miko siena.
- Ten sustosime pailsti, - igirdau sakant Tulg.
Jis jojo upakaly mans. Nuo tos akimirkos jau drsindamas
save tuo, kad pavsis ir poilsis jau visai arti - dl to buvo lengviau
ilaikyti temp ir itverti, kai Rovenas pagal muzik tamp man
plaukus.
Perdavs ydrs vadeles vyriausio palydovo snui, stebjau,
kaip jis perbrido sekl upokn, kad pririt arkl miko pavsy
je. Nusipls drabuius, Rovenas nubgo pasitakyti upelyje. O
a nukritau ant ems po puimi.
- Deremi, - kreipiausi j, stovint ariausiai mans, - ar ne
galtum priirti Roveno, kol a...
Po minuts mudu su Kristina jau miegojome susiglaud pa
vsyje ant pu spygliais nuklotos iltos gyvyb skleidianios
ems.
Taiau ten buvo skruzdli. T, kurios kandiojasi.
- Ai! - paoko spiegdama Kristina (taip staiga baigsi pogulis),
trindama nuogas rankas skruzdli sukandiotose vietose.
Tokios kaipTeksase, ar ne? - ujausdamas paklaus Michaelis.
Jis pasirod su dviemdubenliais sriubos - man makaron su avie
na ir lajumi, o vegetarei Kristinai makaron su makaronais. Rove
nas su pilna sauja kumpio braidiojo upelyje nuogas ir rpestingai
Deremio priirimas. Tomiu ir kiti buvo madaug u imto metr
kitame krante ten, kur arkliai. Netoliese krenosi keli lauai, ant
kuri buvo verdamas valgis, nors diena buvo labai karta.
- Puiki mintis. Usikurkime lau ir mes, kad nubaidyt mu
ses, - pasakiau pavelgs Michael, laiydamas aizdot lp.
! 299

 I RG V B E R N I U K A S

Michaelis ukr lau i saus gyvasaki pzdro. Kur laik

guljome pavsyje, dmams sklandant vir ms, ir diaugms,
kad dingo muss. Bet neilgai, nes apsikakojo Rovenas. Atsiduss
atsistojau, pripyliau tui butel ups vandens ir j nuploviau.
Kai Rovenas vl nudm upel takytis, igirdau Michael r
kiant: O ne, tik ne tai!
Jis stovjo su buteliu rankoje ir isigands spjaudsi.
- Ar tu?.. - paklausiau.
Jis sutriks linksjo galva, tarsi bt...
- Igrei butel ups vandens, kur buvau pasms Rovenui
apiplauti?..
Michaelis raukydamasis linkteljo galv. A buvau atskyrs
butelius, paprastai neiojamus vejo striuks kiense. Kairje
kienje buvo du buteliai su plovimo vandeniu, deinje du ge
riamojo vandens, kur gaudavome perfiltrav ups vanden pro
ultravioletin vandens filtr. Michaelis juos supainiojo.
- Nieko tokio, - miau raminti j. - Rovenas jau ne kart
yra grs ups vandens, tai en, tai ten, kai man nepavykdavo jo
sustabdyti. IrTomiu. Nieko jiems neatsitiko. Bent iki iol. Ir tau
nieko neatsitiks.
Kai vir upelio papt vsus vlyvos popiets brizas, mes vl
sdome ant arkli ir ijojome greita risia. Taip kart norjo
Rovenas. Dabar ms uduotis buvo veikti paskutines dide
ls proskynos mylias, paskui joti miko juosta iki plaios ups
krant. irdyje jauiau baim. A jau buvau jojs arkliu per vai
riausias upes: ir tokias, kuri dugnas yra tiesiog palaidas vyras,
ir tokias, kuriose staiga galima pulti dubur (tokiais atvejais
arklys pasimeta, neinodamas, ko griebtis) arba patekti slap
I 300 I

'Baltasis kaln oys

tas sroves (pasitaiko, kad arklys tiesiog supanikuoja; tuomet yra

pavojus nusksti). Todl mes neskubjome keltis per up, rpes
tingai irjome, kur yra sekliausios seklumos, vengme gilesni
sietuv ir verpet, arkliams su vaikais ir aparatra leidome bristi
tik tada, kai marrut bdavome patikrin.
Jojome per up valand, nes buvo i naujo paskirstyti kro
viniai - panaudojant ne tik neulinius, bet ir jojamuosius ar
klius, kad joks arklys nebt per daug apkrautas. Tam reikjo
ne kart i naujo pakuoti daiktus. Pasitaik toki atkarp, kur
vandens lygis buvo aukiau papilvs lygio. Ir pora viet, kur
arkliams teko plaukti. Prie brendant per up, vyriausias paly
dovas, jo snus ir snnai nujojo netrump atkarp, tyrinda
mi seklumas - jie rinkosi tik tokias, kuriose vandens nebuvo
giliau kaip iki balno pavaros. Kai a su Rovenu pradjau bristi
ten, kur mums buvo nurodyta, meldiau Diev, taip pat ups
dievus ir visat padti mums persikelti, kad arklys nepargrit,
kad nieko bloga neatsitikt.
Mano maldos buvo iklausytos. Kol bridome, Rovenas juok
si ir krizeno, o kai pasiekme kit krant, usigeid nulipti nuo
arklio ir pabraidyti seklumose. Jis braid, kol mes perdjome
krovinius vl ant neulini arkli. Tada traukme toliau, vaka
rus, pagal up, prisimerk nuo sauls viesos.
Dieve, kaip grau buvo aplink. Paupio pievos nusagstytos
iedais: ibuokli, piev gvazdik, purien, mlynj sinavad,
violetini lubin. Kitame krante palei up drieksi mikas - sod
riai alias ir nirus. Toliau pajojus, ms pusje, emyn, ups
link, leidosi kalno laitas, palikdamas tik siaur ruo joti. Jojo
me greita ilgo ingsnio risia, kurios Rovenas tiesiog reikalavo.

I RG BERNI UKAS

Risia! Risia! Ar dar josime risia? - klausindavo jis vos tik

sultindavome ingsn.
Slnis iplatjo. Dabar mus supo laukin ganykla ir pelk, ku
rioje tai en, tai ten buvo matyti uutekiai, senieji ups vingiai,
pamau, per tkstanius met, atkirsti nuo pagrindins tkms
ir dabar ramiai telkantys atskirai, atspinddami Sibiro dang.
Kaip veidrodis lygiame j paviriuje plaukiojo gulbs. Ore kaip
strls aud cypls ir krykls - retsykiais jos gagendamos nusi
leisdavo ant ups. Stambios uvys - uptakiai ir Sibiro laios iokdavo vir auksinio vandens paviriaus gaudydamos muses, o
paskui garsiai tekteldavo atgal vanden.
Pagaliau atsidrme labai graaus kalno papdje. Uolinguose
kalno laituose buvo matyti terasos, tarsi bt rankomis padary
tos, su granito ikyomis, apaugusiomis ole. Jos panjo di
diulius laiptus, tai en, tai ten papuotus eglutmis, kaip atrs
kgiai kylaniomis dang.
- Gal reikt pagalvoti apie viet, kurioje rengsime stovyk
l, - kteljau Tulgai. is su Tomiu jojo prieais mus. Rovenas
kalbjo su savimi apie Baster, Lil, Juod ir drambliuk Li Li bei
raganosiuk A i Vipsneido laukini gyvn parko.
- Jie ino, kur yra stovyklai tinkama vieta, - per pet man
atsak Tulga. - Madaug u mylios ar dviej prie upelio. Ten ir
apsistosime.
Bti stovykloje prie upelio Sibiro kaln priedangoje man at
rod stebuklas. ias svajas nutrauk Kristina:
- O kur Michaelis? Ir kiti?
Kadangi jojome gana spariu tempu, raiteli virtin buvo ge
rokai nusitsusi. Apsidairiau aplink. Priekyje jojo vyriausias paly302 ;

Baltasis kaln oys

dovas, jo snus ir du snnai, jie ved neulinius arklius, tolliau

Tulga su Tomiu ant savo dmto arklio, tada a ir Rovenas ant
ydrs, Kristina ant Katono ir Dastinas su savo garso signal
apdorojimo ranga ant arklio strn ir iet panaiu mikrofonu
su ilgu kotu rankoje.
- Deremi! - aukme. Michael! Bodo! - Nebuvo matyti ir
virjos snaus, kuris jai talkino. Kaip ir jo mamos, virjos.
Netrukus pasirod kalnel kylantys Deremis ir virja.
- Ar Michaelio ir Bodo nematte? - paklausme j.
Jie atsak nemat nuo to laiko, kai mme joti greiiau.
- Pirmyn! Pirmyn! - m inkti Rovenas.
- Klausykite, - pasakiau Tulgai. - Kad bt ramiau, gal pa
praykime vieno i palydov pajoti taku atgal, kad sitikintume,
jog Michaeliui ir Bodo viskas gerai, o mes josime stovykl.
- Su Michaeliu yra Bodo. Viskas bus gerai. Jokime stovykl,
ir jeigu jie nepasirodys, tada pasisime k nors atgal. Reikia si
kurti, kol dar viesu.
Taigi jojome toliau - kartais risia, kartais zovada - prieais
besileidiani saul. Buvo likusios madaug dvi mylios. Rovenas
juoksi kaip visada, kai bdavo patenkintas. Judjome pagal ilg
kalno su keistomis terasomis papd. Up m tolti nuo ms,
pasukusi miko link - ji dar mylios ploio ving. Kelios tarkan
ios arkos - penkios j buvo pasipuousios mlynai juodomis ir
baltomis plunksnomis - skrido lygiagreiai mums, kartais palies
damos eerli paviri. Galiausiai jos nutp giraitje, savaime
iaugusioje saloje upelio, kuris vinguriavo nuo kalno papds
prie jau nutolusios ups. Tarsi rodyt mums, kur apsistoti nak
voti. Btent ia, tarp kalno laito ir upelio, i kur gerai buvo
303

I RG BERNI UKAS

matyti girait su tarkaniomis ir okinjaniomis arkomis, vy

riausias palydovas pakl rank, kviesdamas vilkstin sustoti ir
lipti nuo arkli. Rovenas ir Tomiu, vos paliet kojomis em,
nudm prie upelio.
- inai, mano krate yra paplit vairs su arkomis susij
prietarai, pasakiau Tulgai, kai traukme nuo pavargusi arkli
balnus ir perdavme gyvulius palydovams, kad nuvest ir priri
t kitame upelio krante.
-Tikrai?
- Taip. Pavyzdiui yra sakoma: Viena arka reikia lides,
dvi diaugsm, trys mergin, keturios vaikin, penkios sidabr,
eios auks, septynios paslapt, kuri nevalia atskleisti. Ar nie
kada io posakio negirdjai, kai buvau Jungtinje Karalystje?
Ne, - atsak Tulga. Neinojai, kad Vakaruose dar gyvi pa
sakojimai apie gyvnus.
Ne jam vienam atrod, kad Vakar kultra nebeturi nieko
bendra su gamta. Bet a uaugau su gamta - skaiiavau arkas,
mediojau lapes, upeliuose vejojau lydekas ir uptakius, ijodinjau jaunus arklius. Nemanau, kad taip augau tik a. Taiau
svetimaliai apie mus yra susidar kitok vaizd. Jiems atrodo,
kad mums rpi tik muzikiniai televizijos kanalai, tranks ritmai
ir serialas Majamio policija. irjau vandenyje aidianius
berniukus ir ypsojausi.
-Vaikinai! - suuko Kristina, tvarkanti balnus kartu su Dastinu ir Deremiu. - Mums neramu dl Michaelio. Ar negalt
kuris nors j grti pasiirti, ar viskas gerai?
A pasikalbsiu su ms palydov vadu, tar i upelio
brisdamas Tulga.
! 304 I

Haltas i s kalnif oys

Taiau tuo metu vienas palydov jau auk, rodydamas tak,

kuriuo artjo, vesdami vien arkl, du mons. Palydovas atrio
arkl, kur buvo k tik priris prie kuolo, oko ant jo be balno,
takydamasis kirto upel ir greita zovada nujojo kalno link. Per
kelias sekundes jis jau buvo prie atsitikusij. Matme, kaip jie
pasinekjo ir m eiti trise vedini dviemarkliais. Netrukus buvo
stovykloje. Michaelis atrod iseks ir iblyks kaip popierius.
- Nebeilaikiau tempo, - sumurmjo. - Noriu prigulti.
Man bloga...
Laim, Michaelio palapin jau buvo pastatyta. Mes paguld
me j, Dastinas atne vandens i altinio, kur rado tryktant i
uolos. Netoli esanioje giraitje erkjo arkos, alia ol rupnoj arkliai spardydamiesi vaik muses, bet kartais pataikydavo
ir vienas kitam. Sukroviau lau. Kai mginau udegti pzr,
Rovenas, netiktai pribgs i upakalio, puol man ant nugaros
sakydamas: Tti, kaip tu kuri lau?
Jis niekada nebuvo udavs klausimo, kuris prasideda odeliu
kaip.
Kol mudu su Kristina ir diaugms, k buvome k tik i s
naus igird, Michaelis, pusiau ilinds i palapins, iaukiodamas vm.
Isigands Rovenas pribgo prie Michaelio. Isekintas pykini
mo, is guljo ir spjaudsi k tik ivemtus vmalus. Berniukas
paklaus:
- Michael! Kodl tu juos spjaudai?
Mums tai buvo nauja maloni staigmena. Mat ir klausimo,
prasidedanio odiu kodl, Rovenas iki tol niekada nebuvo
udavs. Net Michaelis, nors ir labai iseks, tai pastebjo:
I 305 !

I RG BERNI UKAS

Tikiuosi, kakas nufilmavo t moment. Tai pats sudtin

giausias Roveno sakinys. O, Dieve, - ir jis vl ivm.
Netrukus nuo kalno nusileido Dastinas. Jis pasak viruje ma
ts kak, kas, jo nuomone, buvo labai neprasta - balt kaln o.
Dabar kaln oi yra labai maai ir juos sunku aptikti net
tokiose vietose kaip i, kur j (bent jau palyginti su kitomis vie
tovmis) yra gausu. Vien buvau mats prie metus Turkijos kal
nuose. Tai anaiptol ne tas gyvnas, kur galtum matyti kasdien.
O dar balt? Tulgai ta inia padar didel spd, dl to nieko
nelaukdamas ja pasidalijo su vyriausiu ms palydovu ir jo pa
galbininkais. ie tuoj pat m tarp savs nabdtis, isiduodami,
kad yra sunerim.
T nakt Rovenas guljo mano pusje. Girdjau j per miegus
kalbant: Basteris, Lil, Juod. Net kaln oys.
Ta vieta buvo kakuo ypatinga.
Kit ryt pabud pamatme, kad dingo trys i ms arkli,
tarp j ydr ir Tulgos arklys. Michaelis jautsi dar blogiau. At
rod, joti toliau negalsime.

I 306

18
L

Auktyn ir tolyn

- INOTE, RU, pasak man Tulga, kai vyriausias palydo

vas paved dviem i jauniausi vyr eiti iekoti atsiskyrusi
arkli. - Senis, kaip ir kiti, sako, kad gali bti, jog amanai
mus imgina. Tavo neskm pelkje, Michaelio pykinimas
ir jo arklio dingimas. O dabar dar trys arkliai dingo. Ir dar
tas gyvnas, kur mat Dastinas vakar vakare ant kalno. Tai
atsitinka labai retai. Jie sako, kad tas kaln oys gali bti a
manas, besileidiantis emyn, kad mus pamatyt ir nusprst,
priims ar ne.
Rytas buvo altas, bandme suilti gerdami kav. Mano lpa
siaubingai skaudjo. Michaelis leisgyvis guljo palapinje ir de
javo. K daryti? Palikti Michael stovykloje su vienu i palydov,
maisto atsargomis ir palapine, pavesti filmuoti Deremiui? Ms
lauk sunkus, ne maiau kaip atuonias valandas truksiantis jo
jimas kilsime vir iki auktos perjos, kuri buvome mat
prajusi dien. Bet kuriuo atveju ms lauk sunkus apsispren
dimas, nebent bt sugrinti prarasti arkliai.
Kas privert juos bgti? A miegojau kietai, bet kiti ms
grups nariai sak girdj garsus, leidianius manyti, kad naktis
nebuvo rami. Gal aplink slankiojo plrnai? Vilkas? Meka? O
I 307 l

I RG BERNI UKAS

gal pesi tarpusavyje arkliai? Pririti arti vieni kit, jie kartais
graibsto dantimis u vienas kito virvi.
Bet vienas dalykas yra geras, guod mus Tulga siurb
iodamas kav (ryto saulje vaiksi vienas kit Rovenas ir Tomiu, o giraitje u upelio tarkjo arkos). Vyriausias pa
lydovas sako mans, kad baltasis kaln oys yra enklas, jog
Rovenas bus priimtas amano. Jei Dastinas bt mats vilk
arba krankl, arba mek, tai bt blogas enklas. enklas,
kad mums reikia grti. Taigi senolis mano, kad mes ia ilgai
neusibsime.
Mums lkuriuojant kalno papdje, auktai pakilo saul. Bu
vome apstulbinti mus supanio groio. Apie deimt Michaelis
pradjo atsipeikti, nors buvo iblyks kaip numirlis.
Manau, galsiu joti, sukrenkjo lsdamas i palapins. Skrandio spazmai dingo. Tikriausia tai buvo vienas t skrandio
veiklos sutrikim, trunkani par.
O gal taip tavo organizmas reagavo vakar vakare netyia
igert vanden, - svarst Kristina.
Nenoriu n prisiminti, atsak ir, atsigrs Tulg, pa
klaus: - Kada ijosime?
- Nejosime tol, kol gidai neras prarast arkli.
- Ar ir daugiau j praradome? Ne tik manj?
- Taip, pasakiau spardydamas rasot ol.
- Oho.
Buvome veik gana daug kelio, todl grti atgal bt rei
k, kad mano planas lugo. Buvo skaudu tai net sivaizduoti.
Jeigu trks arkli, galvojau a, gal galiau Roven iki perjos
neti?
I 308 I

^Auktyn ir tolyn

Tuo metu igirdau riksmus ir kanop dunksjim. Atsigrs

pamaiau kalno papde ant Tulgos ir mano arkli zovada par
jojanius plaiai besiypsanius ms palydovus. Supratau, kad
kit dviej arkli jiems nepavyko rasti. Taiau jeigu paliktume
dal bagao ir vien neulini arkli paverstume jojamuoju...
Taigi po pusvalandio mes vl pajudjome. Net nusilps Micha
elis balne laiksi didvyrikai. Jojome vienas paskui kit, palei kit
upel - jis garmjo emyn nuo kalno, kur pradjome kilti, lait.
Perja, kuri turjome pasiekti, buvo padmavusi ir atrod
dar labai tolima, bet vis dlto toli horizonte jau buvo galima
irti jos baln tarp dviej isikiusi virni - ant vienos
matsi sniego juost, nors buvo rugpjio pradia. Nejaugi
mes tikrai ten nueisime? Kai Tulgai pateikiau klausim ryt,
vos atsiklus, jis kaip paprastai iek tiek nervingai nusijuok ir
pasak, kad dabar esame diev prieglobstyje. Visko galjo bti,
taip pat ir bd. Stengiausi joti labai dmesingai, duodamas
ydrei kuo daugiau valios. Mes kilome vir etapais, tai mi
ku, tai natraliomis pievomis, ne vien kart kirsdami t pat
vingiuot upel, kurio altas sraunus vanduo mums buvo tikra
palaima, nes saulei pakilus pasidar labai karta.
- Tti, padainuok!
Vl pasirinkau dain Mergait, kuri palikau ir emu balsu
kartojau j daug kart, mums jojant vis aukiau ir vis toliau.
- Padainuok Skubio berniuko dainel! - papra vairumo
usigeids Rovenas.
Ai Dievui, kad jis neusigeid nulipti nuo arklio ir paaisti
ant ems. Atrod laimingas balne, nors kopme jau ilgokai. Tai
gi pradjau dainuoti Skubio berniuko dainel:
I

309

I RG BERNI UKAS

Jis buvo Skubio berniukas,

Maas Skubis...
- Berniukas! - baig eilut Rovenas.
Jis buvo Skubio berniukas, maas Skubis...
- Berniukas!
Jis buvo Skubio berniukas, maas Skubio...
- Berniukas!
Jis buvo Skubio berniukas, ir vien dien ttis suvalgjo...
- Galv!
ia a turjau kuo tikinamiau suvaidinti, kad atsikandu ga
bal jo galvos, tarsi kokio obuolio, ir garsiai j triaukinu sakyda
mas: Hm, nepasakyiau kad neskanu.
Tai kartojome daugyb kart kildami vir pagal emyn gar
mani up.
- Keliauju pas elni augintojus su Basteriu, Lile ir Juode!
Ir tai mes jau elni augintoj teritorijoje. Upakaly ms
liko palei up plytinios iedais nusagstytos natralios ganyklos.
ia mikas buvo kitoks, nes augo aukiau. Ms vilkstin stai
ga atsidr didiuli pu ir maumedi ak pavsyje. Prie kai
kuri medi buvo prikaltos arkli kaukols.
I

310

Auktyn ir tolyn

Tai aukos io kalno dievams, paaikino Tulga, mums jo

jant pro ias paslaptingas aukas. - Beje, kabinama yra ne bet
kokio, o gero arklio kaukol. Jie tiki, kad paaukoj gero arklio
kaukol gaus i kaln dievo kit tok pat ger arkl.
Prisiminiau mamos turt sen Larousseo Mitologij,
kurioje buvau skaits apie finougr dvasin pasaul. Ten buvo
ir nuotrauka, kurioje matsi arkli kaukols ir odos, ikeltos
kaip aukos, ant aukt dang kylani maumedi kari,
nufotografuotos kakur Sibire rytus nuo Uralo. Si protvi
pasaul menanti nuotrauka mano atmintyje vis dar buvo gyva.
Ir tai dabar ia mes skverbiams t pasaul tikrovje. Tikro
vje, kuri primin vizij. Tas mikas ir tas jojimas slp kak
fantastika.
O elnio rag jie neaukoja?
Ne, beje, ie mons augina ir arklius, - dalykikai atsak
Tulga. Jeigu tuo metu jis ir jaut kak nepaprasta, to neparo
d. - Nemeluoju, - ts jis, - elniais jie jau nebejodinja.
Tai igirdus man apmir irdis. Norjau, kad elni augin
tojai tebejodint elniais, kaip dar neatmenamais laikais, kai
arklys dar buvo neprijaukintas. Norjau matyti Roven, jojant
ant elnio. A jam tai buvau adjs. Gal kada elni augintojai
gr prie to.
Sutramdiau savo mintis ir toliau klausiausi Tulgos:
Jie naudoja elnius gydymui. A tai inau.
Kokiam gydymui? Man tai nuskambjo keistai. Ar tai susij
su amanais? Ar Rovenui gydyti galt padti elni dvasios? Mes
jojome per mikingvietov su daugybe purpurini rododendr,
aukio sulig arklo papilve. Kukutis, karvelio dydio pauktis, su

I RG BERNI UKAS

baltomis dmmis ir keistu apvaliu kryiumi ant galvos pranr

emai kirsdamas ms tak. Jojome tyldami. Takas darsi vis
statesnis, ms tempas ltjo, mus supantis mikas buvo vsus ir
alsavo drgme. Kas bt, jeigu ia, perjoje, mus utikt audra?
Jei imt aibuoti, ar nebt tai dar vienas mums aman siunia
mas imginimas, panaus t, kur, kaip man ms palydovai,
patyrme prajusi nakt? Tam tikras gudrus aidimas, kuriuo
jie siekia isiaikinti ms ketinimus? Kodl mes atsidrme ia,
nors nesame tikri, ar persirit per perj rasime aman mkl?
Kodl mes, vakarieiai, aman gebjimus irime kaip kak
pramanyto ir egzotiko? Juk kitados mes irgi turjome aman.
Taip, turjome, bet juos sunaikinome. Arba bent jau labai
stengms tai padaryti. Pirmiausia romnai, sutraik Britani
jos ir Galijos druidus. Vliau, nuo penkiolikto iki atoniolikto
amiaus, likusius amanizmo pdsakus stengsi itrinti banyia.
Nors tuo metu Vakar Europoje buvo tik oleles gerai pastan
i sen kaimo moter, ir tos buvo deginamos ant lau. Senojo
ikiromniko stiliaus aman buvo lik tik Europos pakraiuo
se - tarp iaurs Skandinavijoje gyvenusi lapi ir sami (jie irgi
augino elnius) ir Pabaltijo geni, taip pat kai kuriose Kornvalio,
Velso, kotijos ir Britanijos vietovse, kur ilgiau iliko pagonyb,
bei tarp bask. Taiau ir i nutolusi region gyventojai buvo
apkriktyti, o j amanai u bandymus isaugoti tradicij sumo
kjo brangiausiai. Banyia, ypa protestant ir katalik, padar
visk, kad jie bt inaikinti sudeginant.
Atuonioliktame amiuje, kai buvo liautasi deginti mones,
vietimo epochos gydytojai ir vaistininkai visko, kas suda
r iuolaikinio mokslo ir medicinos pagrindus - anatomijos,
I

3i*

Anktyn ir tolyn

gamtos moksl, vaistaoli gydomj savybi, moksi i nau

jo. Bet fundamentalizmas ir fanatizmas nedingo. Jie isiskyr
j dvi lygiagreias akas: viena mokslo, kita religijos. tai toks,
regis, yra ms paveldas.
Mes jojome toliau, bet sunkiai. Vis vir, vis glaudiau ap
supti miko. Net Rovenas sdjo kaip niekad ramus ir atsipalai
davs - toks nebuvo nuo tada, kai palikome Teksas. Atsirms
man dein rank, kurioje laikiau vadeles, ir dar prilaikomas
kaire mano ranka, kuria buvau j apglbs. I abiej pusi mus
supo mikas. Girdjome, kaip siruoja vjo judinamos pu a
kos, garma up ir dusliai dunksi atsimudamos spygli paklot
arkli kanopos.
Galvojau apie mano anksiau sutiktus amanus ir gydnus.
Arklius gydant Charles Siddl; Bess, naktyje ikvieiant le
opardus; senj Antas, vediojani savo rank vir pilvo ji
guljo auktielninka ant raudono smlio - ir giesmmis varani
i kno v. Visa to nesugebjau paaikinti. Kaip ir autizmo.
Tada prisiminiau tai, k man ir Michaeliui buvo pasakojs Ge
orgoWashingtono universiteto antropologijos profesorius dr. Ri
chardas Grinkeris. Jis augino autizmu sergant vaik - mergait,
todl msi tirti, kaip autizm iri kitos kultros. Bdamas
Piet Afrikoje, jis suartjo su zul eima, kuri snus taip pat
ia liga sirgo. Seneliai norjo, kad vaik apirt vietos gydyto
jas burtininkas. Taiau vaiko tvai, isilavin ir Vakar kultrai
atstovaujantys mons, pripaino tik vakarietikus terapijos b
dus. Galiausiai, seneliams vis praant, tvai sutiko parodyti vaik
burtininkui. Dvi dienas stebjs vaik burtininkas pareik ins,
kas yra vaikui. Jis pasak, kad tai baltj moni liga, vadina3i3

I R G B E R N I U K A S

ma autizmu. Dideliam tv ir seneli nustebimui, burtininkas

pasak, kad ligos prieastis yra bloga linkinti buvusi tvo mona,
ir patar iveti j miest, kur bloga taka jo nepasiekt ir kur jis
galt bti gydomas iuolaikiniais terapijos bdais. Burtininkas
adiko ir prakeiksm alinanius ritualus. domiausia, jis nespren
d klausimo, kuris bdas jo ar Vakar gydytoj - yra geresnis.
Jis sil naudoti abu, taigi imginti visus ginklus: ir medicinos,
ir dvasini aruod.
Pavelgiau balne prieais mane sdint savo sn, kuris yp
sodamasis stebjo, kaip dirbo ydrs kulknys, kai bgo risia
staiu taku paskui Tulgos arkl.
- Nagi, biiuli, kaip tau sekasi?
- Mes jojame pas amanus! - suuko i svajoni paadintas
Rovenas.
- inoma, mesj, - atsakiaujammgdiodamas MontyPython
vaizduojamo prancz kelnerio akcent. - Mes jojame pas juos!
Judjome palei emyn besiveriani up. Margos kiels
vinksdamos uodeglmis straksjo ant uol, per kurias retsy
kiais persirisdavo vanduo. okinjo uptakiai. Vir ms skland
auksinis erelis - didesnis negu stepi erelis, kuri atvyk Mon
golij matme kone kasdien - jo elis mkiojo vir spindin
io vandens paviriaus. vilgteljau nusitsus, dabar jau daug
siauresn ups sln. Perja, kuri turjome pakilti, dar buvo
toli, regis, nemanomai toli. Beveik n kiek ne ariau negu tada,
kai ivykome i stovyklos.
Atsigrs Tulga - jis su Tomiu jojo prieais mane prane:
- Manau, jau netoli ta pavojingoji pelk, apie kuri kalbjo
ms palydov vadas. Kai j veiksime, galsime ramiai ir dides
I 3i4 I

Lsfuktyn ir tolyn

niu tempu joti toliau. Net jei jojimas per pelk utruks ilgiau
ir bsime priversti nakvoti ioje perjos pusje, nieko baisaus.
Elni augintojai jau netoli. Reikia tik persiristi per perj.
- Vis dlto bt geriau, jei pavykt tai padaryti iandien. Kas
ino, gal amanas savo stovyklai yra pasirinks atokesn viet ir
mums dar gerokai reiks pajoti.
Tulga pritardamas linkteljo galva. Kur laik jojome tylda
mi - supami kaln, vis minktjant pagrindui po kojomis.
- inote, - po keli minui vl prakalbo Tulga. - Man at
rodo, kad Rovenas, nors savo aislinius gyvnlius pameta vis
daniau, dl to nebenusimena, kaip buvo kelions pradioje. Pri
simenate pirmj dien?
- Tada, kai labai smarkiai lijo? Kai iekojau jo aisl basas
braidydamas po balas?
Tulga nusijuok:
- O dabar jis palieka aislus beveik kiekvienoje stovykloje.
Beveik am kiekvieno kalno.
- Ir visai ramiai, be joki priepuoli. Keista.
- Gali bti, kad tai jo aukos kaln dievams, - samprotavo
Tulga.
Tulgos adt pelk prijojome labai netiktai. Isigandau
pamats, kaip sunku pasidar arkliui eiti - jis klimpo ir slidi
njo. Prisiminiau, kaip bridome per pelk pirm dien. Nuo
tada Rovenui nebuvo prog isigsti. Dabar pirm jo igsio
enkl - inktim - igirdau, kai ydr m klimpti iki kulk
ni. Nieko nelauks, nordamas j prajuokinti, kaip ir mums
kapstantis po pelk pirm dien, prisiminiau defekacij. Pavy
ko. Bet netrukus ms panekesys nutrko. Vanduo pelkje
i

3i5

 I RG V B E R N I U K A S

jau siek arkliams iki papilvi, ir ydr bei kiti arkliai i jos
kapstsi sunkiai. Leids ydrei paiai rinktis keli, sitemps
meldiausi, kad ji nedingt i po mans, nepargrit ant ono
ir saugiai ibrist. Mano nuostabai, Roveno baim ne tik ne
didjo, bet inyko. Atsirms man kn, jis sdjo ramus ir
atsipalaidavs. O kai tik arklys ibrido i klampyns, atsigr j
mane ir paklaus:
- Tti, o kur saldainis ant pagaliuko?
- Ttis btinai duos Rovenui saldain ant pagaliuko, - atsa
kiau rausdamasis striuks kienje, kurioje aikiai majo atsar
g. Tu aunuolis.
- Buvau auni derel, - Rovenas pirm kart pasak paly
ginim. J gana danai jis girddavo i mans.
- Didiuojuosi tavimi, brangusis, - igirdau sakant Kristin,
kuri jojo u ms. - Labai didiuojuosi.
- Rovenas yra auni derel, - ikilmingai pakartojo Rovenas,
imdamas ivyniot ledinuk.
- Taip, tu toks esi, brangusis, - patvirtino Kristina, sdinti
ant savo katoninio, bet dabar iki papilvs juodu balos dumblu
isitepusio arklio. Tu toks esi.
Up virto plaia vyringa sekluma, kurios abiejose pusse stai
giai vir kilo mikas ir kalno laitas. Tose seklumos vietose, kur
didum dienos bdavo pavsis, tysojo ledo ir sniego plotai.
- Noriu paaisti su sniegu! - suuko Rovenas, bandydamas
lipti i balno. Bet mes neturjome laiko.
- Mes sustosime ir tu paaisi su sniegu, kai po keli dien vl
bsime ia. Gerai? - paadjau a, nors buvau sitikins, kad tai
nepads ivengti priepuolio.
316

(^Auktyn ir tolyn

- Gerai, - atsak iek tiek virpaniu balseliu Rovenas. Jokio

priepuolio! Atsigriau Kristin. Mus vilgsniai susitiko.
Takas pasidar lygesnis. Kai kuriose atkarpose arkliai galjo
bgti greita risiaar net zovada. Tik neilgai, nes turjome vl kirsti
up. Sekdami paskui savo vad, paskutin kart perbridome up.
Bet tai dar ne viskas. Dabar reikjo kopti labai staiu miko taku.
Tokiu staiu, jog vienu momentu bijojau, kad ydr, iekodama
atramos kojoms, nenuvirst atgal. Pasilenks priek, kiek buvo
manoma neprispaudiant Roveno, jauiau, kaip arkliui, paban
dius kart kit, pagaliau pavyko rasti atram ir veikti paskutin
stat tako gabal. Paglosiau ir pagyriau j, o is maas arklys dir
bo toliau, stebindamas mane jga ir drsa. Pamaniau, kad bt
gerai dienos pabaigoje atsilyginti jam grdais.
Taip mes keliavome toliau, vl per balas ir per mik, tok tan
k, kad ms keliai kliuvo u medi - maumedi, pu ir dre
buli kamien, o j akos liet veidus. A saujomis braukiau ir
iaumojau maumedi spyglius bei daviau j Rovenui. inojau,
kadjuose gausu vitamino C ir kad isvitaminas kartu su ledinuku,
kur jis iulp, pads palaikyti energij. Juk balne mes jau buvome
praleid daugiau kaip eias valandas ir dar nematyti kelio galo.
Stebjausi, kad Rovenas, jei ir buvo pavargs, to nerod.
Ne taip kaip visi kiti. Sustojome atsikvpti ir palaukti, kol
mus pasivys sunkiau apkrauti neuliniai arkliai auktikalni pie
voje, kuri buvo nusidriekusi uol nuogriuv natralioje duboje.
Dabar tokios nuogriuvos ir nuobirynai lyds mus iki pat perjos.
Pririome arklius prie jaun medeli, atsisdome ant minktos
samanomis apaugusios ems, kad pailst ms skaudantys u
pakaliai, itiesme pavargusias kojas.
I

317

 I RG B E R N I U K A S

- Neinau, ar galsiu toliau joti, - pasak Kristina. Ji guljo

sulenkusi kojas per kelius, kad pailst strnos, kurios ir anks
iau jai paskauddavo. Ilgas sdjimas balne, be to, ji buvo labai
ilgai nejodinjusi, tuos skausmus paatrino. Neinojau, kaip j
paguosti. Nors buvome jau toli nuj, iki perjos dar buvo liks
gabalas kelio.
- Ms vadas sako, kad iki perjos dar liko joti dvi valan
dos, - prane Tulga.
Kristina dejavo. Tik Rovenas ir Tomiu vartsi olje ir atro
d visai nepavarg. Net ms filmuotojai buvo tokie isek, kad
nebenorjo dirbti. Dabar, kai buvome nebe mike, vl apniko
muss. Atsiguls ir nukreips veid em kad muss nepasiek
t aizdotos mano lpos - itiesta ranka velniai masaavau Kris
tinai strnas. Mgavausi kaln gli ir pu kvapais. Savo ranka
jauiau, kaip Kristinos kvpavimas ltjo ir ji usndo. Kadangi
Rovenas ir Tomiu buvo rpestingai priirimi Tulgos, a taip pat
usimerkiau ir sikniaubiau veidu saldiai kvepiani veln.
Deja, labai trumpam, nes staiga man ant nugaros abiem ko
jomis uoko Rovenas. Apsiveriau. Rovenas su Tomiu kvatojo
ir rk: Pabaisa!
Vl atsiguliau ir apsimeiau, kad miegu ir knarkiu.
Rovenas vl oko ant mans aukdamas: Tti, atsibusk!
Pabaisa!
A dar kart atsiguliau ir suvaidinau miegant. Rovenas vl
griuvo ant mans ir rk: Tti, atsibusk! Pabaisa!
Kristina pamau atsistojo. A taip pat. Vadovas, pamats mus
stovinius, tuojau prijo prie savo arklio ir sdo baln. Neuli
niai arkliai turjo mus pasivyti iki sutemstant. Pakliau Roven ir
I

318

(_Auktyn ir tolyn

sodinau baln, nugrs veid atgal, kad mosikuodamas ranko

mis neugaut skaudanios mano lpos. Staiga igirdau bumbte
ljim ir klykteljim.
Atsisuks pamaiau, kad Kristina guli ant nugaros ir, apglbusi
savo kel, raitosi i skausmo. Deremis ir Tulga buvo palink ties
ja. Jie pasak, kad Kristinai spyr arklys. Kristina vos neverk.
- Mamyte, nusiypsok, susijaudins pra Rovenas. Ma
myte, neverk.
- Ar labai smarkiai spyr? - paklausiau Kristinos. Nuo arklio
spyrio gali sutrupti mogaus kojos kaulas. Todl pirma man at
jusi mintis buvo, kaip reikt transportuoti i ios siaubingai
atokios vietos Kristin su sulauyta koja.
- Ne per daug smarkiai, pro sukstus dantis itar Kristi
na. - Tikiuosi, nieko baisaus neatsitiko.
Ji sunkiai atsistojo, nulubavo prie palydovo, kuris abejingu
veidu laik jai paruot arkl, ir, kamuojama strn, o dabar ir
kojos skausmo, vl sdo baln.
- A labai tavimi didiuojuosi, - netvirtai pasakiau jai, trok
damas kaip nors palengvinti jos bsen.
- auni derel, - paiu laiku siterp Rovenas.
Tai prajuokino Kristin ir suteik jg keliauti toliau.
Kilome perj apie valand, o ne dvi, kaip buvo saks gi
das, tikriausiai nordamas, kad mes greiiau judtume. Tai
buvo nepaprasta valanda. Aukiau mik ribos ir auktikal
ni pievos, kurioje ilsjoms, ms lauk alto pilko granito
nuobiros. Kilti auktyn galjome tik siauru taku, einaniu per
50 metr aukio smlio ir sna ruo - jis susidaro i al
io ir ledo suardyt uolien, kurios byra kiekvienais metais
I

3i9

 I RG B E R N I U K A S

du trumpus vasaros mnesius. Aplink j vir kilo auktesns

virns, ant kuri dar buvo sniego ir ledo. Tas siauras j vir
vedantis takas buvo nepatikimas dviejose vietose jis apskritai
inyko, ir arkliams teko eiti palaidomis snaomis. Stengiau
si ilaikyti pastovi Roveno svorio centro pozicij, kad arklys
neprarast pusiausvyros, nes bt pakak vieno netinkamo
judesio, ir mes nuo stataus palaid sna skardio btume
nusviesti emyn.
Kaip tik ia Rovenas prisimin vien i savo ioje kelionje
sumanyt aidim - jam labai patiko staiga atsigrti j mane ir
paktelti skaudani lp. Ir daryti tai daug kart.
I pradi maniau, kad nesusivaldysiu ir j aprksiu. Bet susi
valdiau - juk iki tol, kol kopme, jis buvo toks laimingas ir i
tvermingas. Tik nusukau veid kuo toliau, jog jam bt sunkiau
pasiekti lp, ir kiek tik galima pasilenkiau priek, kad ydrs
upakalinms kulknims tekt kuo maiau ms svorio.
Ir tai taip man puiant muses nuo aizdotos lpos ir nepato
giai nugrus veid, kad naujos manijos apimtas Rovenas neu
gaut aizdotos lpos, mes pasiekme perj. Ten sustojome, kad
udus arkliai atgaut kvap.
irjome atgal nueit keli - kalno tarpeklis ir juo tekanti
up vinguriavo emyn ir tolyn sunkiai suvokiamas, neimatuo
jamas mik platybes, aliai spalvai pamau pereinant melsv.
Sibiras. Tolimas ir neukariautas. iaurje buvo tundra - kaln
virns aukiau emutins aminojo sniego ribos, panai ko
tijos virynes, bet didesn, su sniego ruoais, maais upeliais ir
durpingais linais, drgnomis teritorijomis su maais eerliais,
durpini saman, ilini viri plotais ir iurkios ols kuok
i 3*

Auktyn ir tolyn

tais, pa|vairintais tai en, tai ten auganiomis emagmis pui

mis. Elni augintoj vasaros ganyklos. Pagaliau.
ia pt stiprus vjas - jis plaikst plaukus, drabuius, arkli
uodegas ir mlyno ilko juostas (mantras) ant akmen piramids
ovooy kuri stovjo perjoje. Kiekvienas apjome aplink j, vesda
mi arklius. Ir dkodami.
Leidiantis kit pus, auktum tundr, paraudusiais veidais
nuo vjo, kuris uorais pt nuo perjos, Tulga mus sustabd ir
pasil nulipd nuo arkli. Jis pasak, kad ne visi stepi arkliai yra
prat prie elni, dl to sutik elnius pirm kart gali isigsti.
Ar jie gali pasibaidyti, numesti raitelius ir pasileisti lkti,
paklausiau, nors i anksto inojau atsakym.
Galbt, atsak jis iek tiek nervingai nusiypsojs.
Taigi emyn pradjome leistis psiomis. A neiau Roven
ant pei ir vediau ydr. Kojos slidinjo ir iek riek klimpo
durping tako purv. Nekreipiau tai dmesio; mums reikjo
tik apeiti kalno gbr, ir kitoje pusje jau turjo bti, kaip sak
Tulga, elni augintoj stovykla.
Pliumpsjau su Rovenu, sdiniu man ant deinio peties, kaip
balne, dainuodamas Mergait, kuri palikau. Pagaliau mes tai
padarme likus dviem valandoms iki sutemstant. Tuksiniomis
irdimis jome aplink gbr. Juk ne kiekvien dien ateini ten,
kur dar yra ilikusi viena seniausi planetoje monijos kultr.
Taiau elni augintoj stovyklos ten nebuvo. Tik ilgas platus
slnis su daug durpyn ir saman, apsuptas auktomis kaln vir
tins virnmis, ant kuri buvo matyti sniego dryi. Tik tai ir
vjas, iurenantis pelki oles.

321

19

Samanas mkla kalno virnje

Mes nujome dar myli link didelio viryno lieuvio, kuris lei
dosi emyn nuo lkt virni, ustojani likusi slnio dal.
Oras atvso, Rovenas atrod vis sunkesnis, o takas purvinesnis.
Paskutiniai sauls spinduliai auksu krito ant arkli on ir ilg
prieais mane arkl vedanios Kristinos plauk.
- Einam pas elni augintojus? - paklaus Rovenas.
Dar kart sudainavau Mergait, kuri palikau. Purvinas ta
kas dar didel ving, kuriuo eidamas grojausi besileidianios
sauls roine, aukso ir oranine spalvomis itapytu lino vande
niu. Elni augintoj nebuvo matyti.
Man gl pet. Atrod, kad taip greitai, kaip tikjoms, elni
augintoj nerasime: teks nakvoti, o kit dien keliauti toliau.
Pasodinau Roven baln.
- Tiui ant pei!
Ttei skauda peius. O ydr yra stipri.
ydr yra stipri, pritar, o gal mano odius tik atkartojo
snus. - Kurgi tie elni augintojai?
-Ten aukiau. Greitai juos surasime.
I 322 !

Samanas mkla kalno virnje

Meldiau Diev, kad tai bt tiesa. Kad tie palydovai nebt

ms apgav. Kad jie i tikrj, kaip sak, painot elni augin
tojus ir t aman.
Gal jiems mes tik paprasti turistai, usigeid pamatyti elni
augintojus - patikls, visk priimantys u gryn pinig? jome
toliau. Sniego ruoai sauls viesoje - dar neugotoje aukt
virni - atrod rausvi. U valandos turjo sutemti. Ar Roveno neitiks priepuolis, kai sustosime nakvoti taip ir nerad elni
augintoj, kaip jam adjome? Ar jis nepriims to kaip odio
nesilaikymo? O gal i tiktj bsiu sulaus savo od ir snus t
ilg sunk keli bus nukeliavs veltui?
Upelis, pagal kur vis laik jome leisdamiesi nuo perjos,
platjo, giljo ir vis smagiau gurgjo tarp viryns baltj durpi
ni saman. Kitame jo krante, iaurinje pusje, tssi neauktas
kalvagbris, kuris staiga okteljs iki nedidels kalvos aukio
toliau vis emjo. Saulei nusileidus stojo prieblanda. Tada ir pa
maiau elni takus.
Netrukus tolumoje, kalvagbrio papdje, slnyje pasirod ir
trys vigvamai. O netoli j, aliame kalvagbrio fone, didiulio
elnio su masyviais ragais siluetas.
- Elnias! suuko j gyvul parods Rovenas ir, nieko nelau
ks, nusliuog nuo arklio - Einam pajodinti!
Prisiminiau, kad buvau jam tai paadjs. Rovenas susijaudi
ns skubjo prie elnio, kuris stovjo kitame upelio krante. Su
ukau, kad kas nors paimt mano arklio vadeles. Norjau bgti
paskui Roven. Prie mans prijojo Deremis ir pam jas. Aplink
rinkosi ir kiti grups nariai. Arkliai, nuleid galvas, jau rupnojo
alia upelio veli ol. A stebjausi Roveno itverme.
,
I

323

I RG BERNI UKAS

Toje vietovje ems pavirius buvo apgaulingas - ne lygus,

kaip i pirmo vilgsnio atrod, o kauburiuotas ir kupstuotas.
Eiti, juolab bgti, ne taku buvo gana pavojinga - netiktai kius
koj vien i daugybs gili tarp saman kupst slypini tarp
galjai patirti rimt traum. Rovenas griuvo ir vl klsi, bet n
negalvojo sustoti bgo prie elnio, kuris susimsts stovjo ir
gromuliavo ol. Ir tai jis jau prie upelio. Bt per j brids, bet
spjau suiupti ir perkelti. Kai paleidau, vl skuod su manimi
i paskos prie karnuoto gyvulio, kol is, staiga suvoks, kad tos
dvi mogikos btybs i tikrj prie jo artja, kaip a ir spjau,
staiga apsisuko ir oko kit upelio pus.
Tuo metu mano ausis pasiek keisti iki tol niekada negir
dti garsai, tarsi bt virbalais barkinusios arba kastanjetmis
grojusios daugyb moter. Sustojome ir, atsigr t pus,
i kur sklido garsai, mudu su Rovenu pamatme didel, gal
keli imt, elni band, bgani kita upelio puse emyn.
J var ant pilkvo arklio jojantis vaikinas. Supratau, kad tie
keisti garsai sklido i po elni kanop. Prisiminiau, kad kita
dos buvau skaits, jog elni kanopos yra judrios kaip pirtai,
todl gali paplatti ir tapti geresne atrama elniui, pavyzdiui,
kai is bga per gil snieg ar pelkes. mons, keliav Arktikos
ir Subarktikos zonomis, savo apraymuose taip pat mini iuos
keistus elni kanop garsus. Vaikinas var band prie trij di
deli palapini ten jie palyginti saugiai, toliau nuo vilk,
praleis nakt, nes, kaip sak Tulga, vilkai elni augintojams
gali padaryti dideli nuostoli.
Kai su snumi klpdamas ant puri drgn saman steb
jau nuo kaln prie palapini varom elni band, galvojau apie
I

324

Samanas mkla kalno virnje

tai, kad esu dalyvis vykio, kuriame susitinka tolima praeitis ir

dabartis - mintimis grau daugyb met atgal, savo paveldo,
savo tautos, savo kultros itakas.
Taip mstant, aukiau pakilo mnulis, mums i akiraio din
go elniai ir j kanop klaksjimas.
Kai stovykla jau buvo kurta ir lauas sidegs, atjo svei.
Tai buvo emo gio vaikinas maskuojaniais darbo drabuiais ir
guminiais botais ir dvi smulkuts jaunos moterys, graios kaip
elfai, ilgais juodais per nugar vilnijaniais plaukais. Viena buvo
apsivilkusi juodos odos vark, beje, beveik nepriekaitingai pa
sit, kita - santresn - trumpesn ilko varkel alsvai mels
vomis ir aukso spalvos juostomis. Aukt plik kaln fone i j
apranga atrod keistokai. Jie kalbjosi suTulga ir vyriausiu ms
palydovu. Kiti mus atved vyrai priirjo arklius. Kai su Rovenu prijau prie lauo, Tulga vaikin pristat man:
- Ru, tai amano entas. Jau pasakiau jam ms atvykimo
prieast.
A nusiypsojau. Linktelj galvas pasisveikinome. TadaTulga
kalbjo toliau:
- Jis sako, kad amanas, vardu mkla, jau laukia mans. Ir
kad a turiu eiti su juo pasikalbti. Nenorjau eiti tau apie tai
nepranes. O dabar, kai tu jau atsiradai, a praneiau ir gal galiu
eiti. Manau, geriau eiti kartu su vyriausiu ms gidu. Tikiuosi,
amanas mus priims.
- Ir a tikiuosi, - atsakiau jam. - Nesivaizduoju, kaip rea
guoiau, jei paaikt, kad ms kelion buvo veltui.
Tulga nusijuok kaip visada iek tiek nervingai ir kteljo
vyriausiam palydovui, kad jau pasiruos eiti.
i

32.5

IRG

BERNIUKAS

- Dar vienas dalykas, - kteljau kandin tams nueinan

tiems vyrams. - Jau inau, kad elni augintojai nebejodinja el
niais. Bet Rovenui esu tai paadjs, ir jis to nusipeln, nes buvo
labai geras. Ar negaltumte paklausti, jei bus manoma, ar rytoj
Rovenas negalt bent pasdti ant elnio. Jeigu jie turi tok, kuris
nebijo moni. Rovenui tai labai svarbu.
- Paklausiu, paadjo Tulga nueidamas. Kur laik, tamsai
vis tirtjant, dar girdjosi, kaip iurlenanio upelio fone skamba
emi j balsai.
Jlaukme sddami ant avikaili. irjome lauoliepsnas ir
jautme, kaip nuovargis apima raumenis ir kaulus. Netoliese tryp ir
prunkt pririti arkliai, gromuliuojantys saldi kaln ol. Pavarg
atrod ir berniukai, jie guljo padj galvas mums ant keli- Rove
nas ant Kristinos, Tomiu ant savopusbrolio Bodo ir beveikmiego
jo. Lauas skleid velni vies, vir galv mirksjo vaigds.
- Gal jau einam miegoti, - pasil apsndusi Kristina. Visi
apsidiaug tai igird.
Bet kaip tik tuo momentu i tamsos iniro Tulga ir vyriausias
palydovas.
- amanas nori su jumis susitikti, - pasak Tulga.
- Dabar?
- Dabar.
Dar kart pamiau Roven glb, pasisodinau ant pei ir
visikoje tamsoje, ltai, kad neukliiau u kokio kupsto, kartu
su Kristina nusekiau paskui Tulg ir vyriausi gid.
- Einame pas aman, - pasakiau Rovenui.
- Iha ha, iha ha tiui ant nugaros, - traliavo jis krizendamas
ir laiksi sitvrs mano plauk.
326

Samanas mkla kalno virnje

I anksto nesidiaukime, igirdau sakant Kristin, kuri jo

paskui mane.
Siauriausioje upelio vietoje - ten prie pat vigvamo jis dar
kilp - vietoj tiltelio buvo padta siaura akmens plokt. Nu
kls Roven nuo pei ir permets kit pus tiesiai Tulgai
glb, perjau kit krant, kur stovjo didelis kgio formos
vigvamas. viet emose duryse taisytas kvadratinis langelis,
nakties tamsoje skland verdamos msos, oleli, medio dm
ir smilkal kvapai.
- Ar nori eiti vid? - paklausiau Roveno.
- Eiti vid! - atsak jis ir, nusiropts ant ems, nr vig
vam paskui Tulg ir senj palydov.
Nepalikite mans! nriau vid ir a su Kristina. Aplinka
viduje mums pasirod tokia pat laiko tkms nepaliesta kaip ir
aplinka lauke.
Deg vak, centre pastatytoje mediu krenamoje krosnelje
plaikstsi oranins liepsnos, vigvamo sienos buvo padarytos i
elni od, visi daiktai sustatyti pagal sienas, kad nepst vjas
pro plyius, kur palapins sienos susieina su eme. Viduje buvo
labai ilta.
Ir daug moni. A atpainau vyriausi ms vado snn
ir jaun vyr, kuris buvo pas mus atjs, vos tik atvykome (jis
ir dabar vilkjo tuos paius maskuojanius darbo drabuius ir
avjo guminius botus). Kit moni nepainojau - daugiausia
ten buvo vyrai, apsireng tautiniais arba nutrintais kaubojiko
stiliaus drabuiais. Buvo ir viena moteris, neskaiiuojant Kristi
nos, jauna, atsikiusiais skruostikauliais, knas ir kraujas, geidu
lingomis lpomis, graaus veido, ilgais kiet kuod susuktais
I 327

I RG BERNI UKAS

plaukais. Su savo tautiniu drabuiu ji atrod gana elegantikai.

Spjau, kad ji galt bti kiek vyresn nei dvideimties met. Jos
snus, jaunesnis u Roven, stebjo, kaip ji ved mus t vigva
mo dal, kurioje dar niekas nesdjo. Tulga ir ms vyriausias pa
lydovas jau buvo sitaiss alia grupels neaukt, elfus panai
vyr - aikiai emesni, smulkesnio sudjimo ir daug subtilesni
veido bruo negu anksiau ms sutikti mongolai.
Kai atsisdau nurodytoje vietoje vigvame, susimsiau apie
ms kelion ia, pas seniausiai iaurs ryt Azijos kultrai
atstovaujanius, vigvamuose iki iol gyvenanius mones. Apie
paplitusi nuomon, kad vietiniai amerikieiai, kurie gyvena
panaiose palapinse, yra atkeliav i ia. Bet tuomet neaiku,
kodl vietiniai amerikieiai neaugina iaurs elni? Ir i kur
ta elfik ivaizda? Gal tai kultrinis stereotipas, bet ar negali
bti taip, kad brit ir europiei folklore danai minimi elfai
ir laums yra ne kas kita, kaip senovje mikuose gyvenani
moni prisiminimas, moni, kuriuos istm keltai, rom
nai, saksai, vikingai? Ir ar pasakojimai apie elfus ir laumes, pa
vagianius vaik ir pakeiianius j kitu - nesugebaniu girdti
arba matyti, keistai besielgianiu ir nepritampaniu prie aplin
kos, nra susij su tuomei moni noru paaikinti autizm?
tai tokios mintys man kirbjo galvoje, kol sdjome mums
skirtoje palapins zonoje, alia amano, ant stor kilim, pa
tiest ant ems.
amano veid slp plaiakrats skrybls elis. Kai pa
irjo vir, pamaiau vien t veid, kuriuos i karto ilgam
simeni. Tai buvo madaug eiasdeimties met dar stipraus ir
gerai sudto vyrikio veidas. Nosis su kuprele, mai siukai, ypa
I 3*8 I

Samanas mkla kalno virnje

toli viena nuo kitos nutolusios akys, rauklmis ivagota kak

ta. Nors ivargs, ironikas ir iduodantis atsargum, veidas su
sunkiais vokais buvo graus. Jis rk suktin, ramiu vertinaniu
vilgsniu tyrinjo mus ir galiausiai, iurktoku balsu kosioda
mas, kak pasak.
- Jis sako padsis vaikui, - ivert Tulga.
Tuo metu Rovenas sdjo tai pas vienus, tai pas kitus mones
ant keli ir kalbjo:
- Sveiki! Tai mogus! tuo prajuokindamas susirinkusius.
Galiausiai gro pas mus.
- Bet, - ts Tulga, - nebus galima filmuoti. Ir gana brangiai
kainuos. Patyljs pridr: Penkis imtus doleri.
Maiau, kad jis jauiasi nesmagiai.
Nustebs pasitikslinau:
- JAVdoleri?
- Taip. Manau, kad tai daug, - atsak jis vl ir sumis nedr
siai ypteljo.
Pavelgiau aman. Prie palikdami Ulan Bator, mudu su
Kristina viename i didesni viebui i bankomato kaip tik
buvome pasim t sum vietos valiuta. Ir visus juos dar turjo
me. Keista, bet amanas ms papra kaip tik tos sumos. Dar
kart pasiirjau aman. mons palapinje jau buvo nustoj
juoktis ir garsiai kalbtis. Ar tai nebuvo amano mums sistas
ibandymas?
- Taip, tariau a. Pasakykite jam, kad nebus joki sun
kum.
Buvau prats mokti gydnams. Pinigus ima ir bumn gydnai, nors paprastai ne tiek daug. Jei kas nors negali reikiamos
i

329

I RG BERNI UKAS

sumos sumokti, bumn gydnas vis tiekj gydo. Bet mesgali

me, tad kodl neturtume? Ties sakant, buvau nustebintas, kad
umokesio buvo paprayta tiesiai viesiai. Kita vertus, sampro
tavau, mes juk mokame gydytojams u kiekvien mums suteikt
paslaug, tad kodl neturtume mokti amanui? Savo krate jis
laikomas profesionalu, kaip pas mus gydytojai. Pavelgiau Kris
tin. Ji trkteljo peiais.
Samanas atsistojo. Jis taip pat buvo apsivilks ilg chalat
pana tautin drabu. Akis slp plaiakrats skrybls elis.
amanas man panjo vien heroj i senos viking mit kny
gos, kuri turjau vaikystje - diev Odin. Kad gyt ini, is
atuonias dienas kabojo gyvybs medyje, varnui kapojant vien
jo ak. Mat Odinas taip pat buvo su plaiakrate skryble. Kaip
ir amanas tas, kuris ino. Buvau pavargs ir leidausi iuos
romantikus nukrypimus.
Rovenas vl ratais bgiojo po palapin. Stebjausi, kad jis ia
taip puikiai jauiasi, kad yra toks judrus ir guvus.
amanas prijo prie ema uuolaida atitvertos zonos, ki
o ten rank ir itrauk kelet sudivusi oli, kurias pad
jo ant kartos krosnels, kad iek tiek apsvilt. Netrukus j
kvapas - atrokas ir kakoks pastamas - pasklido po tamsi
palapin. Tada jis atsiklaup prie Roven, kuris tuo metu vl
sdjo Kristinai ant keli, ir pradjo j velniai tekenti apskrudusiomis akelmis. Rovenas spygteljo, bet tai buvo tik neva
lingas refleksas. Po minuts jis, ramiai nusiteiks, jau krizeno
ir band griebti u akeli, kuriomis vyras tekeno jam galv,
kakl ir peius.
Ar tu k nors jauti? paklaus mans Kristina puse lp.
I

33

Samanas mkla kalno virnje

- Ne, atsakiau labai tyliai, kad nesutrukdyiau amanui.

O k jauti tu?
Jauiu smeigtuk ir adatli drius man rankas. Gana stip
rius. Ar tu tikrai nieko nejauti?
-Ne.
Baigs plakti Roven olmis, amanas mkla atsigr
Tulg ir kako paklaus.
- Jis prao papasakoti Roveno istorij.
Ir mes papasakojome. Apie autizm, apie tai, k reikia tu
rti vaik, kuris tarsi gyvena savo pasaulyje, turi bendravimo
sunkum, vis dar tutinasi kelnes ir kur nuolat itinka stai
gs nirio priepuoliai. Papasakojome ir apie Bets, Roveno ir
jos ry. Apie tai, kad Roven rodme amanams, kai netru
kus, kai buvo nustatyta diagnoz, Jungtines Valstijas buvo
atvyk Afrikos bumnai; kad po to autizmo simptomai buvo
suvelnj, bet netrukus gro, kad antras jo vardas - Bes suteiktas bumn gydno, kuris man yra artimas, garbei. Ir
kad i vis ms bandyt dalyk geriausias, ms nuomone,
buvo Bets.
amanas per Tulg mums pasak:
- i nakt a bsiu Amerikoje, ten, i kur js atvykote. Ir
dirbsiu su Betse - arkliu, kuris jus saugo. Noriau, kad i nakt
stebtumte, kaip Rovenas miega. O rytoj man labai siningai
papasakokite, k bsite pamat. Ar kak nepaprasto, ar visai
nieko iskirtinio. Tursite visk pasakyti. Rytoj vakare dirbsiu su
js snumi. Dabar galite eiti.
Mes ijome tams. Vl neiau Roven ant pei, atsargiai
eidamas per nelygi em, slid akmenin tiltel, kupstus ir kau

I RG BERNI UKAS

burius tarp upelio ir ms stovyklos. vaigdes ir mnul buvo

paslp debesys. Atrod, greitai lis.
Mes adikome naktin ritual su degtine ir trintomis olel
mis. Rovenas auk:
- Einam miegoti! Noriu apsikabinti mamyt. Laikas apsi
kabinti!
Jauiausi padars kak svarbaus. Kristinos rankos ir pirtai
vis dar buvo nutirp nuo smeigtuk ir adatli dri.
Pagaliau umigome. Kalno virnje, pasibaigus, ko gero,
ilgiausiai dienai ms gyvenime, klausdami savs, kas ms
laukia.

332

20

Sakalas namuose
MADAUG PRIE AURbuvo alta ir drgna, ms
palapins sien barbeno lietus igirdau Roven rkiant. Nu
simins, nes buvome dar labai trumpai miegoj, pakilau. Buvo
alta. Gal jis pabudo nuo alio? Jis rk taip garsiai, kad gal
jo paadinti vis stovykl. Kristina veltui stengsi j numaldyti.
Atitraukiau utrauktuk j pusje. Snus blaksi nusimins,
iseks, alpstantis dl miego stokos.
Gal jis nori sisiuko?- garsiai paklausiau savs. A, inoma,
norjau. Pakliau j, vis dar rkiant, ir ineiau per alt dulksn
lauk, u palapins. Jis padar. Dieve, ar kada nors ateis toks laikas,
kai jis sugebs pasiprayti kaip kiekvienas normalus vaikas?Ar ateis
laikas, kai mums nebereiks dedukcijos bdu bandyti nustatyti jo
priepuoli, kai jis rkia ir dauo save ir kitus, prieasties?
Nuneiau j atgal palapin. ia buvo labai alta. Atsiguliau
alia Kristinos, su Rovenu viduryje, kad jam bt iliau. Jis tuoj
pat vl umigo. Kaip ir mes.
Pabudome, kai saul jau buvo auktai pakilusi. Bet viet ji
trumpai, nes ujo kitas debesis ir vir kaln prapliupo lietus.
Kiti jau buvo atsikl, sdjo po savo palapini stogeliais ir ste
bjo, kaip pila lietus ant vigvam u ms palapini.
I

333

I RG BERNI UKAS

Rovenas dar miegojo. Labai giliai, nepabudo net tada, kai at

bgs Tomiu ypsodamasis kio galv ms palapin. Ant ma
os dujins krosnels, kuri kartu su kita virtuvs manta temp
neuliniai arkliai, iviriau arbatos ir nuneiau Kristinai, kuri vis
dar guljo alia mieganio snaus.
Jis tikrai dar miega, - pasak ji iek tiek sunerimusi. I tik
rj jis niekada taip ilgai nemiegodavo.
Kaip po vakar dienos, tai visai normalu.
Tu teisus. Bet vis tiek keista.
A linkteljau ir toliau gurknojau arbat stebdamas liet.
Sapnavau keist sapn, - netiktai pasak Kristina. - Kai
vl sumigome.
-Kok?
Bets ir leopardas guljo kartu lauke.
Tikrai?
mkla buvo saks, kad t nakt dirbs su Betse. Gal tai ir lm
tok sapn. Kristina inojo, kad Bes buvo mano draugas ir kad
jis man padovanojo totem - leopard. Tada, kai pirm kart ma
iau j okant ir leopardai susirinko aplink ritualin lau. Nuo to
laiko, kai tik bdavau su juo, matydavau leopardus - arba prie jo
trobels, arba pereinanius keli nakt, kai bdavo imamasi kito
gydymo ritualo. iaip jau leopard taip danai nepamatysi, net
gyvendamas brzgynuose.
Leopardas ir Bets guljo kartu lauke, pakartojo Kristi
na. - domu, ar ne?
Turbt. Nenorjau to per daug sureikminti. Tai, kad
mes susitikome su amanu, dar nereik, kad manyje neliko
sveiko skepticizmo bent jau kol kas. Kol nematau rezultato,
334

Sakalas namuose

nesvarbu, tave gydyt amanas ar gydytojas. inoma, a nor

jau, kad jos sapnas reikt, jog Bets ir a arba kakas tokio, kas
yra mumyse, apsaugosime Roven. Norjau to taip smarkiai,
kad negaljau odiais ireikti. Tik irjau liet, kol pagaliau
pabudo Rovenas.
- Einam irti vigvam, - kteljo jis, lsdamas i miegmai
io po keturiolikos valand miego, ir basas pasileido prie ups, ne
kreipdamas dmesio liet. Einam pairti elni. Ir aman!
- Palauk! Pirma reikia pavalgyti pusryius!
Rovenas nulido, vos nepravirko.
- Vigvamai! Noriu irti vigvam!
- Ar nenortum pirma pavalgyti kumpio? Ttis greitai pa
ruo.
- O tada eisim irti elni?
- Taip, Rovenai, ir elni.
- Ir aman.
- Pirma kumpis, paskui elniai, vigvamai, amanai. Gerai?
Jis minutl pagalvojo.
- Gerai.
iek tiek nusiramins jis sutiko nueiti prie lauelio, kur buvo
sukr ms palydovai. Prie jo atjo ir Tomiu. Po keli sekundi
jie jau kaip visada jo imtyni ir kvatojo, o a tuo metu kepiau
keptuvje nema riek kumpio, kad jis gaut kuo daugiau kalori
j po varginanio jojimo. Be to, neinojau, kokia bus i diena.
O ji buvo smagi ir be rpesi. Lietus liovsi. Ilindus sau
lei, pasidar ilta, sauls nuviestos fantastikai atrod virns,
blizgjo upelio vanduo. Puiki diena. Beveik paiu laiku, kai
Rovenas jau buvo pavalgs, igirdome bding elni kanop
I

335

I RG BERNI UKAS

klaksjim ir pamatme raitel, - jis jojo vienas, - slniu art

jant prie ms. Ant elnio.
- Oho! Vis dlto jie darjodinja elniais!
- Elnias! Noriu ant elnio!
Po minuts lieknas emo gio vyrikis prie lauo, netoliese tos
vietos, kur mes dar sdjome, sustabd velniakigyvul sudidiu
liais ragais. Rovenas suTomiu m okinti i diaugsmo. Vyras - jis
atvyko i kitos elni stovyklos, sikrusios toliau slnyje- atne
parduoti amatinink darb. Tarp j buvo i elnio rago idrotas
dailus elnias; nam darbo mediokliniai peiliai su puikiais ameni
mis ir i rago padarytais kotais; pakabuiai i priekini elnio dant,
kurie, anot Tulgos, saugo nuo blog sapn; elnio odos krepiai su
spalvotais silais isiuvintomis mekomis, lapmis, mediotojais,
ant elni jojaniais monmis. Ir maas baltas kaln oys iraiytas
baltintame kaule. Panaus t, kur Dastinas mat ant kalno.
Nespjusius susivokti berniukus mudu su Tulga uklme
ant elnio. Besiypsantis vyrikis ved elni per ol dideliais
ratais, o vaikai juoksi, glbesiavosi vienas su kitu ir pirtais
glost minkt elnio od. J juokas skambjo kaip pauki
daina. Paskui Rovenas buvo pajodintas ant elnio vienas. Jis
sdjo susimsts, velniai liesdamas minkt vasarin velvet,
kuris deng elnio rag akas.
- Ar tau linksma? paklausiau jo.
- Linksma. irk, kokios jo rag akos. Tokios minktos.
Netrukus igirdome artjant klaksint gars, tarsi kakur toli
bt grojama tkstaniu kastanjei. Supratome, kad nuo kalno
pagrindin stovykl varoma elni banda. Nieko nelauks nuo
elnio nukeltas Rovenas pasileido vigvam link.
I

336

Sakalas namuose

Ar tai nieko blogo? paklausiau Tulgos, bgdamas paskui

sn, nes neinojau, kaip elgtis: sustabdyti j ar ne?
- Manau, kad galite bgti.
Mes taip ir darme. Akmeniniu tilteliu vl kirtome up ir, atsi
dr dideliame atvirame plote, tarp mklos vigvamo ir dviej kit,
pamatme iekdek atokiau nuo aptvaro, kur buvo suvaryd elniai,
kelet pkuot pilkai rud elniuk. Jie buvo priria prie medini
kuoliuk, guljo ir mgavosi saule. Rovenas tiesiog tirpo i laims.
Jis patrauk prie ariausiai esanio i t penki ar ei neap
sakomai miel padarli. is, n kiek neisigands, irjo j,
mirksjo Marilyn Monroe vokais ir leido prieiti. Net prisiglausti.
Roveno pirtai glost graj padarl taip velniai ir atsargiai,
kad atrod kaip okanios peteliks. Jis irjo gyvullio akis
prisimerks, i labai arti. is palai j.
- irk, - velniai prakalbo jis, - ia jo nosis. - Jo ranka
praslinko gyvulliui vir nosies, priversdama j nusiiaudti. O
ia jo akys, - vesdamas rank vir minkt mirksini rutuliuk
kalbjo jis. - O ia jo upakaliukas...
Ei, ne... pradjau, bet nebaigiau sakinio. Nusprendiau,
kad man nedera kitis. Rovenas buvo toks laimingas ir taip ty
rai diaugsi, kad besibaranio suaugusiojo balsas bt visk
sugadins.
Rovenas atsisdo ir pradjo dainuoti, rankomis velniai glos
tydamas elniukui nugar (velniai lieiamas elniukas net prisi
merk i laims):
Gyveno elniukas
Maas lipnuspadariukas
Su mielu veideliu
i

337

I RG BERNI UKAS

Ir dailiom kojytm
Maom akytm ir ausytm
Ir mau upakaliuku
- Kuo jis vardu? paklausiau, kai baig dainuoti.
- Abrakadabra, - atsak Rovenas. Tada atsistojo ir, pirtu ro
dydamas kiekvien i pririt elniuk, pradjo juos krikty
ti: - ia Abrakadabra, ia Deiz ir Gvazdikas, ia Nel ir Zu
Zu, ir Vilburas.
Kristinajau buvo atjusi prie ms, ir mes susivalgme. Mus,
kaip ir sn, utvind velnumas.
Vilburas buvo i vis maiausias elniukas, beveikvisikai baltas.
- Jo nosis rausva, sunabdjo Rovenas laimingas sitaiss
alia jo. Jis turi rausv nosyt. Ir lieuviuk, pridr Rove
nas, kai Vilburas j palai.
juos irjo aptvare udaryti elniai su savo, kaip kokios
skulptros, iraityt rag miku, klaksiniomis, kai jie engda
vo ingsn, kanopomis ir stipriu (nei geru, nei blogu, o tiesiog
elni) kvapu, kur iki ms ne nuo kaln puiantis vjelis.
Nors i vigvam buvo girdti balsai ir suaugusij, ir vai
k - niekas prie ms nesiartino, mums netrukd, juolab neprisdo. Kad ir kaip bt - ar buvome jiems visai nedoms,
ar tartini, ar jie gerb ms teis asmenin erdv, arba visa
tai kartu - buvome palikti vieni, kol Rovenas dainavo savo
dainel apie Vilbur, o a, kad ir nenordamas, verkiau.
Taip prajo popiet. Prisiirjs elniuk Rovenas su jais atsi
sveikino (Iki, iki, greitai vl pasimatysime) ir nubgo prie kit
dviejvigvam. Kaip visada drsiai, stebindamas t bst gyven
I

338

Sakalas namuose

tojus, juos eng, o man neliko nieko kito, kaip gioti peiais
ir mandagiai su ypsena atsiprainti. Visi tikriausiai inojo, ko
dl ia atvykome, ir vyliausi, kad bet kokius etiketo paeidimus
mums adeido. Kad ir kaip bt, kito kelio neturjome. Pagaliau
Rovenas pasigedo Tomiu ir nukr atgal per upel ir nelygi pie
v stovyklaviet, kur buvo i aukiau esanio slnio susirink
daugiau elni augintoj, taip pat norini parduoti savo dirbi
nius. Vieni buvo atvyk arkliais, kiti balnotais elniais. Rovenas
vl pajodinjo ant elnio ir, stebint breliui smalsi vaik, staiga
nuoko ir nubgo pas Tomiu aukdamas: Eime imtyni!
Buvo labai gera. Bet neivengiamai, kad ir kaip mus tai lidino,
vl atsitiko defekacija. Rovenas kaip visada tai dar iriets nugar,
susierzins ir klykdamas (jo klyksmai aidu atsimu nuo kaln). O
mudu su Kristina stengms kuo greiiauj nuvalyti. Kai nedamas
jo suteptas kelnes jau iekoti kokios nors toliau nuo upelio esan
ios balos, galvojau, kad tai jau esu dars tkstanius kart. Buvau
imoks tai daryti greitai ir gerai. Buvau prie to priprats. Vis dl
to, atsiklaupiau ir valydamas imatas garsiai meldiausi: O, Dieve,
padaryk, kad tai baigtsi! Tegul tai baigiasi! Po keli mnesi jis
bus jau eeri. eeri! Praau padaryti, kad tai baigtsi! Man tai
lyktu, lyktu, lyktu! Praau ivaduoti mane i to!
Taip jauiausi ne tik a. Dien anksiau radau Kristin, s
dini prie upelio, rankomis apsikabinusi galv. Ji buvo k tik
iplovusi pridergtas Roveno kelnes - darb mes visada atlikda
vome pasikeisdami.
Ru, neinau, ar dar ilgai itversiu, - pasak ji. - inau, kad
beprasmika apie tai kalbti. Bet kartais man atrodo, kad nebei
tversiu. Tu juk inai.
I

339

I RG BERNI UKAS

Kas bus, jei mes neilaikysime. Dieve, praau.

Kai grau stovykl, elni augintoj, pardavinjani savo
dirbinius, turgelis buvo paiame kartyje. Rovenas, vl varus,
kaip visada vengiantis svetim moni, buvo susirads netoliese
atokesn vietel - lopinl laisvos pievos aukiau palapins. Jis
aid su aisliniais gyvnliais. irjau j ir galvojau: Ar kada
nors bent kas pasikeis?
Tuo metu pastebjau, kad u upelio kakas juda. Jaunas,
bet jau uaugs elnias stovjo priritas atokiau nuo pagrindins
bandos. Jauna moteris - ta, kuri buvo atjusi (apsivilkusi sti
linga juoda striuke) su drauge ir jaunu vyru, mklos snumi,
pasisveikinti, kai tik atvykome, ijusi i vigvam, nuved
gyvul toliau, u emos staios uolos, aukiau elni augintoj
stovyklos.
- Jie paskers j, - igirdau sakant alia mans atsiradus Tulg. - Ten, toliau nuo aki.
- Msai?
- Vaistams. Vyriausias palydovas man sak, kad tai Rovenui
skirto ritualo dalis.
Tuo metu vyriausias palydovas band iprovokuoti Michae
l imtyni vaikiojo krypuodamas paskui j ir aipsi, stebint
kvatojantiems jo snums ir snnams, Dastinui, Deremiui ir
dirbinius pardavinjamiems elni augintojams.
- Kodl a, dejavo Michaelis, kai senis, itiess rankas, vai
ksi j po stovykl. - Kodl a?
-Tai ritualo dalis? - neutikrintai paklausiau. Akyse manjausto
vjo kraujo ir paskersto gyvulio kno dalivaizdas. - Ar tai gerai?
Suprats, kur a lenkiu, Tulga nuramino:
I 340 I

Sakalas namuose

- Ne, to reikia vaistams pagaminti. Geriamiems. Pamatysi.

Dalis t pinig, kuriuos sumokjote u ritual, yra sunaudota
iamjaunam elniui pirkti.
- Suprantu. Tai suinojus didel kaina man neatrod ne
monika.
- Be to, dalis pinig bus sumokta dviemkitoms ia gyvenan
ioms eimoms, - pasakojo Tulga. Taip man sak senasis paly
dovas. Kad nebt pavydo. Ir kad kiekvienas turt naudos.
- Vadinasi, mkla gauna tik ma dal?
- Taip jis sak.
Tuo metu pasigirdo garsus kvatojimas. Atsigr pamatme,
kaip Michaelis i vis jg stengiasi iokti kuo aukiau or,
jog senis nespt sugriebti jo u tarpkojo stambiomis kaip kum
piai savo rankomis.
- Kodl a? Jzau! Kodl a?
irjau tol, staios uolos link, kur tuo metu buvo vedamas
skersti elnias, ir meldiausi: Dieve, duok, kad tai padt. Praau.
Ir, - kreipdamasis jau vedam elni, ai tau. Labai apgailes
tauju. Is tikrj. Betjeigu tavo mirtis kokiu nors bdupads mano
snui, bsiu tau aminai skolingas.
Taip, prie eidamas pas aman vigvam, atsipraiau ant
Mongolijos kalno paskersto elnio. Dieve mano, buvau visai ne
teks vilties.
T dien labai vlai atsiklme bent jau Rovenas, todl
nepamatme, kaip atjo popiet. Oras vl atvso, pradjo ruo
ais lyti, mes sulindome palapines, o prekiautojai nam darbo
dirbiniais prisiglaud vigvamuose. Mudu su Kristina skaitme
Rovenui knygutes, paskui jis aid Lit karali, privert KrisI

34i i

 I RG BERNI UKAS

tin gal imt kart dainuoti Dailidi dainel, o pats tuo

metu pribgs okdavo ant mans aukdamas: Kvatojim ata
ka!, Fui, Fui, Fui ataka! Vliau linksminau j buiuodamas
jam pilv. Jis kvatojosi, lietaus laai barbeno ms palapin,
o a ir Kristina, nors ir buvome vis t Fui, Fui, Fui, atak,
kutenim ir istorij pasakojimo dalyviai, galvojome tik apie
ritual. Koks jis bus? Gal toks pat traumuojantis ir sunkokai
pakeliamas, kokius su mumis atliko kai kurie amanai per susi
tikim prie Ulan Batoro?
- Kart, - prijs prie mans ir priglauds savo veid prie ma
nojo inicijavo ms istorijos pasakojim Rovenas. - Kart...
- Gyveno berniukas, vardu Rovenas, sitraukiau. Jis kelia
vo po al, kuri vadinasi Mongolija, iekodamas aman, kartu
su draugais Tomiu ir Basteriu...
- Ir Juode, ir triu Lile!
- Jie jojo arkliais.
- Ir buvo truput nusimin!
- Bet vliau pralinksmjo. Jie rado eer ir altin, vaiavo
visureigiu mikroautobusu, po to vl jojo arkliais. Berniuko arklys
buvo vardu...
- ydr!
- Ir dar jie lipo kaln...
- Ir Michaeliui pasidar bloga!
- Tikrai taip. Oho! Puiku, Rovenai. Nuostabi istorija. I tik
rj. O paskui jie kop kaln ir susitiko su elni augintojais. Ir
Rovenas jojo ant elnio!
Rovenas paiupo mano plauk kuokt ir patenkintas j
trukteljo.
I

342

Sakalas namuose

- Ir dar Rovenas pamat elniukus, juos glamonjo, - Rovenas, dabar jau ne kart, timpteljo man u plauk. - Maiau
sias elniukas buvo baltas, ir Rovenas dav jamvard... - sulaiks
kvpavim laukiau, k jis pasakys.
- Vilburas!
- Teisingai!
- Vilburas toks mielas! - Dar vienas mano plauk timptel
jimas.
- Nori toliau papasakoti istorij?
- Toliau!
- Gerai. Atsisveikins su Vilburu, Rovenas nujo palapin
aisti ir laukti amano...
- Iha ha, iha ha ant tavo nugaros! patenkintas sukrizeno jis.
- Na, nemanau, kad dabar turiau sakyti: O po susitikimo
su amanu...
Kristina ir a susivalgme. Abu galvojome t pat: kas vyks
po susitikimo su amanu.
Prie ms palapins prijo Michaelis. Pasirodo, vyriausias
palydovas, kuriam Michaelis patiko i pirmo vilgsnio, kalbjo
mkl leisti j filmuoti.
- Tai gera inia, pasak Michaelis. - Bet man leista naudoti
tik nestipr apvietim, taigi neinau, kas ieis.
- Labai keista, kad jis apskritai leido filmuoti. Dauguma
mano pastam gydn to daryti neleidia. Arba leidia tik pa
stamiems monms. Taigi tau pasisek.
- O kas ten vyks?
- Neinau, draugui, neinau.
Pagaliau nusileido saul ir stojo prietema.
343

I RG BERNI UKAS

- Kada eisimpas aman? klausinjo Rovenas.

- Greitai.
Diaugiausi, kad jis bent atrod nors eiti.
Rovenas suTomiu vl aid kardais. Lietus liovsi, pradjo ieb
tis pirmosios vaigds. Vir perjos pasirod priepilnis mnulis.
Jo viesoje sniego ir ledo dryiai ant aukiausi virni atrod
blykiai melsvi. Bet matomumas buvo beveik toks pat kaip priete
moje. Berniukai voliojosi. irjau juos ir stebjausi, kaip greitai
pripratau matyti Roven aidiant su bendraamiu. Prie deimt
dien, jis dar nesugebjo to daryti. J sunku buvo sudominti.
Man sdint ant vieno i baln ir taip apsaugant j nuo sulapimo, alia netiktai atsirado Tulga ir pasak:
- Manau, laikas eiti.
Atsigrs Roven - jis buvo tokiu atstumu, kad galjome
vienas kit girdti - paklausiau:
- Rovenai, ar eisime pas aman? Praau atsakyk: Taip arba
Ai, ne.
-Taip!
Pasisodinau j ant pei ir nujau tams, tiksliau, mes visi
nujome, taip pat ir palydovai. Visi norjo ritual stebti.
Mums pasiekus upel ir einant jo pakrante tiltelio link, staiga
pasijutau blogai.
- O, Jzau, kteljau svirduliuodamas. Mane apm toks
silpnumas, kad pamaniau nebeilaikysis Roveno. Pastaiau j
ant ems.
- Kas atsitiko? - sustojusi paklaus Kristina.
Mane pykino, svaigo galva. Visa tai atsirado labai netiktai.
Burnoje buvo per daug seili, kurias turjau ispjauti.
I

344

Sakalas namuose

- O, Dieve, - sudejavau susiriets. - Klausykite, jums gali

tekti adikti visa tai be mans. Man labai bloga... - A vl nusi
spjoviau, nes vl, tarsi nafta i grinio, plipteljo seils. Jauiau
im galvoje.
- Noriu pas aman! - reikalavo Rovenas, nepatenkintas tuo,
kad delsiame.
- Ar viskas gerai? igirdau klausiant Tulg.
- Neinau. Atrodo man atsitiko kakas panaaus kaip Michaeliui. Arba apsinuodijau maistu, - ir dar kart nusispjoviau. I kur
tiek seili?Anksiau tik kart esu patyrs kak panaaus - kai b
nant PietAfrikojebuvopasilytapauostyti narkotiko mandrakso.
I smalsumo pabandiau. Tuoj pat m tirpti galns, krsti dre
bulys ir skirtis per daug seili. Pabandysiu, tariau stengdamasis
suimti save rankas. Bet gali atsitikti ir taip, - padariau pauz, nes
vl buvau priverstas nusispjauti, - kad to padaryti nepajgsiu.
- Noriu pas aman! aman!
Pradjome vl eiti. Vediau Roven u rankos, nes nebepasitikjau savo pusiausvyra. Silpnumo priepuoliai nesiliov. Per
akmenin tiltel jau kaip senis, bijojau nukristi, vis spjaudiausi,
nes seili plipsniai, kaip nafta i grinio, nesiliov.
Bet vos tik persigavome kit upelio pus ir priartjome prie
vigvam, liovsi svaigti galva ir skirtis seils. Dingo esys galvo
je. Atsigavau.
- Viskas prajo, - pasakiau pats netikdamas tuo, kas vy
ko. - Viskas gerai.
- Ar tikrai? paklaus Kristina.
- Kas bt buv, - tai sakiau jau normalia sausa burna, vis
kas prajo.
!

345

I RG B E R N I U K A S

Mes stovjome prie apviesto jimo mklos vigvam.

- Eime vid, okindamas auk susijaudins Rovenas.
- O, - prisimin alia stovintis Tulga, - mes dar turime nueiti
ir atiduoti pinigus kitoms dviem eimoms. Tik tada eisime pas
aman. Taip visada daroma.
Tai reik, kad Rovenas turs dar truput palaukti - tai nie
kada nebuvo stiprioji jo savyb, ypa kai toks reikalas ikildavo
netiktai.
- Klausyk, Skubi, - Kristina i anksto ramino j. - Ttis
trumpam nueis kitus du vigvamus ir gr. Tada ir eisime pas
aman. Gerai?
- Gerai, - ramiai pasak Rovenas.
Tulga ir neinia i kur staiga atsirads vyriausias ms palydo
vas nuved mane du vigvamus. Juose buvo daugyb moni neaukto gio, didelmis akimis, velni bruo. Jie labai skyrsi
nuo apkni stepi gyventoj. Pamaniau, kad vigvamai galjo
bti pilni moni dl to, kad pasilikti, kol vyks amano ritualas,
nutar i slnio atj mons. Niekas man to nepaaikino. Kaip
buvau pamokytas, nusiaviau batus, nusilenkiau, primiau ir ig
riau dubenl kartos sdytos arbatos, baltintos aitroku gomur
sutraukianiu elns pienu, ir kiekvienos eimos galvai padaviau
reikiam sum. Prim pinigus jie abejingai linkteljo galva. Po
keli minui mes vl buvome prie mklos palapins, kur visi
lauk ms, taip pat ir Rovenas, kantrus ir nezirziantis, o tai jam
buvo visai nebdinga.
Pavelgiau Tulg.
- Einam?

I 34^ I

Sakalas namuose

Jis atsigr ir to paties pasiteiravo senojo ms palydovo, ku

ris linkteljo galva ir atidar palapins duris. Mes jome gelto
na viesa apviest kvadrat.
Kaip ir an kart, palapin buvo pilna moni. Daili amano
dukteria pasitiko ir nuved mus pro aplink ilt krosn, kuri
um madaug pus erdvs, susispietusius mones mums skir
t viet. Ten jau sdjo du vyresni i ms palydov ir keletas
elni augintoj, buvo palikta vietos Michaeliui ir Dastinui su
j aparatra, o alia amano toje paioje vietoje, kur sdjome
prajus vakar, Kristinai, Rovenui ir man.
Buvo patiekta tai, kas btina, - elns pienu baltinta arbata. m
kla pasiteiravo, kaip Rovenas miegojo. Mes jam pasakme- pirm
nakties pus miegas buvo kietas, bet prie autant staiga pabudo
keistai susijaudins, paskui vl umigo ir miegojo ilgai kaip niekada,
bent jau nuo kdikysts. Mes jam papasakojome ir Kristinos sapn
apie kartu gulinius Bets ir leopard. Kai mklai tai buvo iversta,
jis atsistojo. Menkai apviestojevaki, krosnels viesos ir vienos
neiojamos filmavimolempos, kuribuvoatsineMichaelis ir Dastinas - patalpoje amano figra atrod keistai. Netrukus dukterios
padedamas jis apsivilko sunk kaspinais puot amano apsiaust.
Apsiaustas buvo nukars nuo stipri pei. Tada amanas pa
m galvos apdangal ir kauk, padaryt i erelio, o gal vanago
plunksn. Kai juos usidjo ant galvos ir nebebuvo matyti veido,
negaljai pasakyti, tai gyvulys ar mogus. Rovenas, iki tol sdjs
neprastai ramiai, suuko:
Oho! irkit! irkit, kas ten!!!! Vanagas! Vanagas mo
ni namuose!

347

I RG BERNI UKAS

Kai Tulga ivert tai amanui, aplink rat nuvilnijo tylus juo
kas. Bet jis dingo, kai tik mklai buvo paduotas didelis apvalus
bgnas ir kailiu apmuta lazdel. Tuo metu amanas atrod pasi
keits - labai didelis. Tarsi viena jo koja jau bt dvasi pasauly
je. Ikilmingas momentas.
- A drambliukas! - kteljo Rovenas. Atsiklaups jis m
keturiomis ropinti pirmyn ir atgal prieais aman riaumoda
mas: - AARVAAAR! - Atrod nepaprastai patenkintas. m
kla ramiai pastat bgn reikiamoje padtyje ir pradjo - i
pradi tyliai, vliau garsiau muti j tokiu ritmu, kokio
reikjo, kad atsidurt tose vietose, kurios buvo reikalingos
monms gydyti.
Rovenas sukluso.
irk, jis mua bgn. amanas mua bgn! kikeno
jis. - Drambliukas! Ir vl m lakstyti aplink aman, plaiai
ypsodamasis, ir riaumoti kaip dramblys.
Bgn amanas mu vis garsiau ir didesniu tempu, tada
pradjo suktis aplink, instinktyviai neukliudydamas Roveno,
panaiai kaip arklys instinktyviai neulipa nukritusio ant ems
gulinio raitelio. A pasilenkiau priek ir, suiups Roven, pa
sisodinau ant keli. Bgno garsai buvo vis stipresni ir greitesni.
Ir tai tuo metu nepaaikinamai ugeso Michaelio lempa. Palapi
nje viesos liko dar maiau.
Bgnijimas liovsi. mkla dainavo, giedojo. Kai kak kte
ljo, kakieno ranka tikriausiai dukterios, prietemoje sunku
buvo matyti ities ma negil dubenl, koki buvome mat
per aman ritualus netoli Ulan Batoro. Jis pam j ir ities
Rovenui. Maiau, kad jame buvo elns pieno.
i 348 I

Sakalas namuose

O, kad tik viskas praeit taip, kaip reikia, - galvojau, bet

tuo metu iki tol ramiai man ant keli sdintis Rovenas staiga
mosteljo ranka, ukliud dubenl, ir is skristenuskrido.
Tarsi to ir bt laukusi, plunksnomis pasipuousi ir usimas
kavusi figra vysteljo ranka, kuria iki tol laik bgn, sugrie
b skrendant dubenl taip, kad is atsidr ant bgno odos
(temptos) paviriaus ir pamtjo j atgal - ant ems prie ms
pd. mkla pasilenk, dmiai j pairjo, pakl, prietemoje
padav atgal dukteriai ir toliau oko savo ok.
Vliau staiga sustojo, padjo bgn, nusim galvos apdangal
ir pasilenks pasil j Rovenui. Patenkintas Rovenas ities ran
k, j pam, usidjo ant galvos, paskui ant manosios.
Taip ritualas buvo baigtas.
Mes ne i karto tai suvokme. Prajus porai minui nuo to
momento, kai pasim atgal savo galvos apdangal, amanas nu
sireng ir kartu su galvos apdangalu dukteriai padav apsiaus
t, atsisdo ir isim i kiens cigaret. Kak pasaks aplink
susispietusiems monms j usideg.
- Jis sako, kad ceremonija baigta, - ivert Tulga.
Pairjau Roven, kuris laimingas voliojosi ant kilimo po
mano kojomis, vl vaidindamas drambliuk. Vigvame buvome
praleid apie dvideimt minui. Nejaugi tai viskas? Mudu su
Kristina susivalgme. mkla vl kak sak.
- Jis sako, - ivert Tulga, - kad mums nevalia ia ilgai usi
bti. Nes Rovenas dabar yra labai stipriai veikiamas dvasi, ir per
didelis poveikis jam gali pakenkti. Mums reikia grti stovykl.
Jis prao, kad js su Kristina ateitumte pas j rytoj ryt.
- Su Rovenu?

I RG B E R N I U K A S

Tulga perdav klausim amanui ir ivert jo atsakym:

- Jis prao ateiti su Rovenu, bet net rytoj dvasi poveikis ia
bus labai stiprus. Dabar, kai pasimatymas su juo jau yra vyks,
pataria jums pradti pakuoti daiktus. Jis ateis su jumis atsisvei
kinti, o po to tursite spti persiristi per perj ir nakvoti jau
anoje pusje. O ne ia.
- Gerai, - pasakiau. Tokia pabaiga man buvo labai netikta.
O ir visa procedra nespdinga, palyginti su dramatiku pir
muoju ritualu prie Ulan Batoro.
- Dabar eikite, pridr Tulga. Jis sako, kad negerai bt
likti ilgiau ia, paiame centre tos vietos, kur buvo dvasia.
A pakilau eiti.
- Eik, Rovenai, paaukiau sn. Laikas grti stovykl.
Vigvame Rovenas buvo rads sausaini dut su animacini
film gyvnli pieiniais, vaizduojaniais Huggys School, ir lai
mingas sdjo j apsikabins. Igirds, kad jau reikia ieiti, m
aukti verkdamas:
- amanai! Likime ia! Likime su amanais!
Bet mkla buvo nepalenkiamas. Rovenui rkiant: amanai!
Dar aman! ijome lauk. Buvo alta. Negaljau suprasti, ko
dl jis toks nusimins, kodl elgiasi taip, tarsi jam plyt i skaus
mo irdis. Tarsi bt atskiriamas nuo Kristinos. Tamsoje slinkome
prie savo palapini, o Rovenas man ant peties raudojo: Daugiau
aman! Noriu pas amanus! Ar dar eisime pas amanus! Eime pas
amanus! tai jie, amanai! Dviem paskutinmis bazmis jis ai
kiai band pats save guosti. Vargas berniukas. Bet kodl?

350

21

Pokalbis su saman
KIT RYTem deng lengvas rkas, o viruje viet saul. I
Maksini gars, kurie skverbsi pro palapins sienas, supratau,
kad elni banda t dien gansi visai arti. Beveik neabejojau,
kad u kokio imto metr vir rko bus galima matyti elni
rag mik. Mes ia jau buvome nemaai, kad ie nedrss gy
vuliai imt mumis domtis. Atsikliau, pasveikinau nauj dien
ir pajau tolliau nusilapinti. Rkas pastebimai kilo auktyn,
ariausiai mans buv elniai pajuto ir, pakl galvas, uod mano
lapimo kvap. Nedideli vilkus panas elni augintoj unys
miinjo aplink stovykl. Kiekvien kart, uniui per daug pri
artjus, kad pasisotint mlu, prie kurio nors i pririt besi
ganani arkli ikildavo pavojus bti stipriai arklio spirtam.
Igirdau besikeliani ir besitvarkani ms palydov balsus.
Privaljome susipakuoti daiktus, ir a inojau, kad tam reikia
laiko. Kristina ir Rovenas velniai parp palapinje.
Prajusios dienos vakaro ritualas buvo visikai kitoks, nei tik
jausi. Jokios dramos. Jokio teatralikumo. Nespdingumas mane
tiesiog glumino. Kaip ir skausminga Roveno reakcija, kai reikjo
ieiti. Nujau prie lauo, kur vyriausias palydovas su keturiais savo
padjjais vir elnien. Ryto ore skland velnus jos kvapas. Prajus
I 35i I

 1RG y B E R N I U K A S

vakar mums buvo atiduota nemaai msos jauno elnio, kuris buvo
paskerstas, kaip btina ritualo dalis (nors pasakyti, kuriai ritualo da
liai tai buvo reikalinga, negaliau). Dabar trokinama savo sultyse
puode ant atviros ugnies ji kvepjo taip gardiai, kad varvjo seils.
Ne tik mums, bet ir aplink slankiojantiems unims. Kai prijau,
viral priirintis vyriausias palydovas vilgteljo mane, nusiypso
jo ir padav gabal msos. Ji kvepjo miku ir kalnais. Po taip ilgai
ms valgytmakaron su lajumi elniena buvo... A taip godiai j
valgiau, kad negaljau odiais ireikti, kokia skani ji buvo.
- Einam pas amanus? igirdau Roven sakant.
Jis jau bgo ups, vigvam link. Ar ne per anksti?
- Pirma kumpis, paskui amanai, - suukau jam kandin. Ir
dideliam mano nustebimui, jis sustojo ir nors suirzs pasuko
atgal. A nujau virtuvs palapin iekoti maisto pusryiams.
Prie lauo atjo ir Kristina.
- Papasakosiu tau savo sapn, kol dar neiblso, - tar ji at
sitpusi ildyti savo rank. - Sapnavau savo moiut, tu j i
nai - mamos mam. Sapne maiau j ir jos sn susikabinusius
u rank ir nueinanius tolyn. Jis buvo suaugs vyras, o ne ber
niukas, koks buvo, kai uvo autokatastrofoje. Bet tai tikrai buvo
jis. Paskui pabudau.
Padaviau jai puodel arbatos ir prisipainau:
- A meldiausi.
- A taip pat.
Rovenas kelis kartus vl band bgti pas aman, bet mums
vis pavykdavo j sulaikyti. Bijojome nueiti per anksti. Nors Rovenui tai nepatiko, nirio priepuoli, kurie paprastai itikdavo,
kai jo norai nebdavo tuojau pat patenkinami, nebuvo.
I 352 I

rPokalbis su amanu

Taiaujo noras eiti pas aman nemajo. Galiausiai jis liovsi

aisti su Tomiu ir nutrepsjo akmeninio tiltelio link. Jausdami,
kad dabar jo nebeperkalbsime, pasikvietme Tulg ir po poros
minui visi jau buvome kitoje upelio pusje.
- amanas! Einame pas aman! Greiiau eime vid! - auk
Rovenas. Man nespjus susigaudyti, murkteljo pro vigvam
dengiant klapan.
Mano kteljimas: Rovenai, palauk buvo aikiai pavluo
tas. Teko eiti paskui j atsiprainjant u sukelt triukm.
Kaip ir anksiau mus prim daili ir tyli mklos dukter
ia. Ji nuved ten, kur sdjome per du ankstesnius susitiki
mus, ir ities dubenl srios, elns pienu baltintos arbatos.
amanas i po plaiakrats skrybls, kuri i dalies ustojo jo
dubusias akis, profesionaliai stebjo Roven, kuris nujo tie
siai prie Huggie Schools metalins sausaini duts, igraintos
animacini film gyvnli paveiksliukais. Prie mekos buvo
parayta Bk varus ir ramus, prie katyts Bk laimingas ir
paslaugus ir 1.1.
- Bk laimingas ir paslaugus, - skait Rovenas ura. Mudu
su Kristina susivalgme. Neblogai.
- Ir taip, tar Tulga, kai amanas pradjo kalbti. Jis sako
turs pasakyti kelet dalyk prie jums ivykstant.
- Gerai.
- Pirma, Rovenas turi turti juos.
Kol Tulga vert, amanas pasilenk prie mans ir padav tris
akmenukus.
- Parsivekitejuos namo ir priej pridjdar keturis akmenukus
i savo gyvenamosios vietos dkite nakiai Rovenui po pagalve.
I

353

 I RGU B E R N I U K A S

- Gerai, - pasaldau. Pamiau akmenukus ir sidjau ma

vidin savo striuks kien. - Ar skaiius septyni yra iskirtinis?
Tulga pateik klausim amanui, bet, jei koks nors atsaky
mas ir buvo, Tulga jo neivert. Igirdome tik tai:
- Prajus vakar viskas pavyko gerai. Rovenas prim gy
dym. Tai labai svarbu. Kai pasiliau jam pieno dubenl ir jis
atstm j, tai buvo jo ligos padarinys, o ne realus atstmimas.
Dubenlis nusileido ant gerosios puss. Ir tai labai svarbu. Kai
jam padaviau savo galvos apdangal, jis pam j ir usidjo ant
galvos. Tai labai gerai. Dar geriau, kad jis udjo j ant js galvos
ir grino man. Jeigu jis bt atsisaks j paimti, gydymas nebt
veiksmingas. Dabar jis buvo veiksmingesnis, negu a tikjausi.
- Bk sumanus ir ypatingas, - Rovenas patenkintas skait dar
vien ura ant Huggy School metalins duts.
Ar inote, kad Rovenas bus amanas. Tai pasakmkla, kal
bjoTulga. - Nebent js, js abu, darytumte kaktokio, - Tulga
iekojo tinkamiausio odio, - jei js smoningai j stabdytumte.
Jei to nedarysite, Rovenas bus amanas. mkla sako, kad vaikys
tje jis pats buvo panaus. Jo protas iki devyneri met buvo kaip
kdikio, be to, jis kartais krisdavo kaip negyvas.
- Epilepsija? - band patikslinti Kristina.
-Taip, taip. Manau, kad taip. Jis sirgo ta liga... Iki dvideimt
penkeri met.
mkla sako, kad toks vaikas, toks kaip Rovenas, yra gims
bti amanu. Jo dalis jau dabar yra dvasi pasaulyje.
- Ar tai reikia, kad ir mes turtume bandyti tapti amanais?
paklausiau. - Ar turiu imokti amano meno, kad galiau pad
ti Rovenui to imokti? Ar mkla tai turi omenyje?
354

'

''Pokalbis su saman

Tulga ivert mano klausim.

- Ne, jums nereikia to daryti. Bet nuo iol kiekvienais metais,
kol jam sueis devyneri, turite daryti bent vien ger, pana ,
ritual. Nesvarbu kur. Nieko blogo neatsitiks ir tuo atveju, jei
neleistumte jam tapti amanu. Bet tai jo... Tulga stabteljo,
kad rast tinkamiausi od, - likimas.
- Suprantu.
irjau, kaip Rovenas aidia. Jis ia jautsi laimingas. Tai
buvo kakas visai prieinga nervingam jo irzlumui, kuris mus
taip vargino kelions pradioje.
- O skaiius devyni? - paklausiau. - Kodl taip danai
j girdiu? amanai prie Ulan Batoro taip pat sak, kad Rovenui kiekvienais metais bus reikalingas geras ritualas, kol
sukaks devyneri. Js taip pat minjote skaii - kalbjote
apie devyniasdeimt devynis dievus. Kuo skaiius devyni yra
ypatingas?
Kai Tulga ivert, mkla nusiypsojo, bet nieko nepasak.
- Gerai, - kalbjau, suprats, kad atsakymo ankstesn klau
sim negausiu. Ar galite jam pasakyti, kad a palaikau ryius su
Afrikos bumnais. Kad Rovenui antr vard - Bes - suteikiau
amano ir gydno, kuris yra man labai artimas, garbei.
Tulga ivert jam mano odius. Paskui ivert mklos atsa
kym:
- Jis sako, kad jei turite toki ryi ir jei Rovenas jau turi tai,
k jis vadina amano tvu, privalote arba nuveti Roven ten,
kad pasimatyt su juo, arba atsiveti t aman.
- Bda ta, kad man udrausta vaiuoti Botsvan. Ar galite
jam pasakyti, kad a gyniau bumnus mogaus teisi poiriu,
355

 I RG BERNI UKAS

padjau jiems isprsti ems klausim, ir dabar vyriausyb u

draud man vaiuoti.
Tulga ivert, o paskui man perdav amano atsakym:
- Js rasite keli. Tai labai svarbu. Jei Rovenas jau turi tv
aman, jis privalo pas j nuvykti. Tai labai pads. Jis taip pat
sako, kad ionykiai amanai yra girdj apie bumnus i vie
nos nevyriausybins organizacijos darbuotoj, kurie ia atvyksta.
O taip pat per savo dvasines keliones. Jie ino, kad Afrikos ama
nai yra labai stiprs.
Tulga stabteljo. Tik iklauss aman vl prakalbo:
- Jis prao papasakoti, kaip gydo Afrikos amanai bumnai.
mkla dmiai klaussi ir rk savo suktin, kai jam pasako
jau, remdamasis tuo, k pats buvau mats, kaip bumnai gydo
pasiek transo bsen.
- Kiek a inau, - kalbjau, ten gyvenantys gydnai nau
doja energij, nxum. Manau, i energija panai tai, k kinai
vadina qi arba chi. Jie man sak, kad tai seksualin energija,
gyvybs energija, kuri yra susikaupusi apatinje stuburo dalyje.
Tinkamai isitreniravs gydnas gali perkelti t energij skran
d ir ten uvirinti. Tai labai skausminga - man yra tek ma
tyti, kaip jie kraujuoja, alpsta, kaip i burnos ir nosies veriasi
putos. Paskui jie pereina auktesn palaimos bsen mcaia
kuri, mano manymu, reikia matym. Tai, k jie tada mato,
yra visk jungiantis tinklas su skirting spalv gijomis. alios
gijos naudojamos tada, kai reikia fizikai kakur, kas yra toli,
nukeliauti ir ten gydyti. Raudonos gijos susijusios su juodja
magija ir yra vengtinos. Bumn gydnas neusiima juodja
magija, nors kai kurie kit geni gydnai tai daro. Ir dar yra
I

356

Pokalbis su amanu

baltos ir sidabrins i dangaus svyranios gijos. Jie jas vadina

Dievo virvmis. Kai jas pamato, gieda giesm, kuri pirm
kart igirdo bdami transo bsenos dar jauni, ir jai padedant
tomis virvmis kyla vir.
Kai pasiekia vir, patenka j kaim, kur gyvena visi protviai.
Didiausia to kaimo troba yra Dievo troba. Dievas gali pasiro
dyti kaip mogus arba gyvnas, arba koks nors tarpinis padaras,
arba kaip viesa, arba ugnis, arba balsas, - manau, pagal situacij.
Tada gydnas ir Dievas atsisd kalba apie ligonio siel, nesvarbu,
kas jis bt, ir kai baigia kalbtis, gydnas virve grta prie lauo,
deda rankas ant moni, kuriuos reikia gydyti, taip itraukdamas
ir imesdamas i j blog. Tai tiek a galiu pasakyti.
KaiTulgameistrikai ivertiasezoterikas mantrybes, mk
la linkteljo galva, nusispjov ir usitrauk cigaret.
- Labai panaiai kaip ia, - pasak jis. - Nuvekite j pas t
tv aman Afrikoje. Laikui bgant paaiks, kaip tai padary
ti. O j, mkla parod dut nuo sausaini, kuri Rovenas
buvo aikiai simyljs, - jis gali pasiimti.
Be to, jis man dav ryel oli, suvyniot gabal senos plas
tiko plvels, ir paliep grus namo laikyti drabuyje, kur ilgai
dvsime.
- Gerai, - pasakiau ddamas dut t pai kien, kur
buvo jo duoti akmenukai. - Tulga, ar sakte jam, kad mums ky
lant kaln Dastinas mat balt kaln o? Paklauskite, ar tai
reikia kak svarbaus.
Tulga ivert mano klausim. amano atsakymas buvo toks:
- Tai ventas kalnas. ia visko gali pamatyti.
- Puiku.
357

I RG BERNI UKAS

- Ir dar jis pasak, - toliau vert amano odius Tulga, - kad

eidami atgal mes neapsinakvotume to kalno papdje, kaip da
rme eidami pirmyn. Na, ten, kur yra upelis. Ten dvasios per
stipriai veikia. Btinai turime pajti myli ar kiek toliau.
- Gerai, Tulga. Tikiuosi, tu tai pasakysi vyriausiampalydovui.
Tulga linkteljo.
- Dabar jis sako, vert toliau Tulga atsistodamas, - kad tu
rime ikeliauti. Nes ia po vakarykio ritualo dvasi poveikis yra
per stiprus. Mums reikia kuo greiiau pereiti per perj. Turime
pakuotis daiktus. Netrukus jis ateis atsisveikinti.
- Gerai. Padkok jam.
- Taip, - pritar Kristina, praom jam tai pasakyti.
Mums einant prie dur, mkla dar kak prakalbo.
- Jis sako, - lyg ir susierzins pradjo versti Tulga. - Jis sako,
kad Roveno autizmo simptomai palengva nyks iki devyneri
met. Ir kad js, Rupertai, tursite atsisakyti Betss kaip pagrin
dins saugotojos.
- Kaip tai suprasti? - bandiau pasitikslinti.
- A ir pats nelabai supratau. Taiau jis pasak ir dar kai k.
Kad tai, kas labiausiai varo jus i proto, na, js inote, kas, - Tul
ga paraudo kaip mokinukas, - tutinimosr bdos ir nirio prie
puoliai. Jie liausis jau dabar.
- Dabar.
-Taip.
- Dabar? iandien? paklausiau.
Tulga perdav mano klausim amanui. Jis linkteljo galva.
Tulga mums ivert, k jis pasak:
- Taip. Dabar. Nuo ios dienos.
358

'Pokalbis su amanu

Kristina ir a irjome vienas kit negaldami itarti n

odio.
GRUS STOVYKL, Rovenas buvo bepradeds prieintis,
kai bandiau jam uvilkti dar vien striuk (ties perja rinkosi
nauji lietaus debesys). Bet pamats, kad dl to labai nulidau,
i karto nurimo ir mans atsipra. Nustebs irjau j. Iki tol
n karto nebuvau girdjs odio atsipraau.
Kai palydovai pradjo krauti ant arkli ms mant, - o tai
kaip ir rengiantis kelionei priek turjo trukti gana ilgai, - Ro
venas, pasims savo labai jau sumenkus aislini gyvnli rin
kin, sitais netoli ms stovyklos esanioje aiktelje. Nors tuo
metu su Kristina pakavome palapin ir djome balnamaiius
mant, kad palydovai galtj riti prie arkli, vogiomis vis lai
k stebjau sn, nes aplink vis dar slankiojo vilkus panas u
nkai. Kaip ir tada, krovinius ant arkli ms palydovai rio vis
valand. Ir tai gerai, nes dl bet kokio ne vietoje pririto krovinio,
leidiantis nuo perjos, staiose vietose arklys galjo pargriti.
Kai buvo suritos paskutins virvs ir ant vis dar pririt arkli
sudtos paskutins ds ir krepiai, igirdome Tomiu aukiant:
amanas!Atsigr pamatme einant per kauburiuot em a
man ir jo dukteri su mau vaiku. Jie jau buvo perj upel.
Vyriausio palydovo paraginti, padjjai pakurst lauo liku
ius, atne katiliuk ir arbatos, kurie buvo sudti greitai pasie
kiamoje vietoje kartu su virtuvs ranga. Visi atsisdome. Pamats
viet, kur Rovenas aidia su savo gyvnliais, amanas pasak:
- Prajusiais metais toje vietoje buvo mano stovykla. Jis guli
kaip tik ten, kur stovjo mano palapin.

I RG BERNI UKAS

domu. Rovenas ten jautsi gerai kaip mklos vigvame. Taip

gerai, kad kai a, mklos papraytas, nujau jo atneti, jog atsi
sveikint, jis prieinosi ir auk:
- Kalnas! Noriu likti ant kalno!
- Nenori pas aman? Nenori su juo atsisveikinti? - Tai atro
d netiktina. - Pirma atsisveikinsi su amanu, o paskui gri ir
vl aisi ant kalno, - pasiliau. - Atsakyk taip arba ai ne.
-Taip.
- Puiku. Tada eime, imk mano rank.
Ir mes nujome prie lauo. Eidamas prisiminiau, kaip kitados
nuogstavau, kad galbt niekada neisime su Rovenu tai taip, su
sikabin u rank. Kad mano baims netapt tikrove, nujome
ilg keli. Kiekvienas i ms.
Kai priartjome prie lauo, Rovenas patenkintas sitais m
klai ant keli ir visai nesiprieino, kai amanas pradjo velniai
vedioti savo rankas jam per nugar - nuo dubens auktyn per
nugarkaul iki virugalvio ir atgal - tuo pat metu nekuiuoda
masis su vyriausiu ms palydovu, jo padjjais ir Tulga. ir
damas jo rankas maiau, kad kiekvien kart, baigs vien ma
sao cikl - nuo dubens iki virugalvio ir atgal, jis sprigteldavo
pirtais iaurs ir vakar puses, lyg kak nustumdamas. Man
teko matyti, kaip panaius veiksmus baigiamaisiais transo okio
etapais, artjant aurai, kai labiausiai sukreianti dalis jau bna
pasibaigusi ir prie lauo nusistovi rami atmosfera adieka bumn gydnai, kai nori itraukti lig i serganio mogaus. Panai
atmosfera buvo ir prie ms lauo. Suaugusieji ramiai neku
iavosi, Rovenas patenkintas valg okoladin sausain, Deremis
spragsjo poliaroidine kamera.
360 !

^Pokalbis su amanu

Kai pagaliauatjolaikasatsisveikinti, Rovenasapkabino mk

l. Kai amanas su eima pakilo eiti atgal kit upelio pus, ber
niukas n necypteljo. O kai mums jau sdint balne priminiau:
Nagi, Rovenai, atsisveikink su elni augintojais, is ramut ra
mutlis pasak: Iki, elni augintojai.
- Risia! - auk jis ydrs kanopoms liugsint per durpyn
ir purv. - Risia!
Maloniai ildant popieio saulei mes taip ir jojome - risia.
Mums i paskos ant savo kastruoto Katono risnojo Kristina.
Gana didel atstum auktyn, kol laitas pasidar per daug status.
Perjoje pt stiprus altas vjas. Apaioje plytjo Sibiras.
- Sniegas! Noriu nulipti ir paaisti su sniegu! - suuko Rove
nas pamats balt ruo ant aukiausios virns. - Noriu nulip
ti irpaaisti!Ant sniego sugyvnliais!
Sustoti ir nulipti nuo arkli tuo metu mums reikjo, taiau ne
tam, kad Rovenas paaist su sniegu. Privaljome apeiti ovoo ir
paprayti kaln dievo padti mums laimingai nusileisti. Rovenui
pasakiau:
- Su sniegu paaisime, kai nusileisime emiau.
Nesitikjau, kad jis sutiks, todl buvo maloni staigmena, kai
igirdau j sakant:
- Tti, paimk ant pei. Apveskime ydr aplink ovoo.
- Gerai! Su sniegu paaisime, kai nusileisime emiau.
Jokio priepuolio. Net inktimo.
I pradi emyn jome staiu laitu, moltu pavojingu siauru
taku. Rovenas sdjo balne, o a vediau ydr - maniau, kad
taip leistis bus saugiau. Bet Rovenas norjo ko kito.
- Tti, ssk baln! - pra jis.
I

361

I RG BERNI UKAS

- Bus saugiau, jei a vesiu arkl, o tu sdsi balne, - pasa

kiau. - Kodl nelaikai pavadi?
- Tti, lipk ia!
Labai norjau, kad jis bent truputl pajot vienas, kol lei
doms staiu laitu. Be abejo, bijojau, nes tai vos ne pavojin
giausia marruto dalis. inoma, jei neskaitysime ups ir upel
kjusi piev.
- Basteris sako, laikyk pavadius. - Jo nuotaika pagerjo, tai
buvo aikiai matyti.
- Taip, pasakiau suglumintas, bet patenkintas. Basteris
laiko pavadius. Jis labai geras raitelis. Ir tu daryk kaip Basteris.
Taip, teisingai!
Rovenas laik pavadius, balne sdjo tiesiai, nesusikprins,
ir jojo. Nors takas buvo pavojingas, a kur laik nelaikiau arklio
u apynasrio, jau priekyje.
- Rovenai, tu joji!
- Kaip Basteris.
- Tikrai kaip Basteris.
- irk, brangioji! - paaukiau per pet Kristinai. - irk!
Stovyklsikrme toje paioje auktikalnipievoje, kurioje bu
vome apsistoj lipdami kaln (paskui stabteljome tik perjoje).
Ten, kur Kristinai spyr atklys (dabar ji turjo pusmnulio formos
mlyn vidinje launies pusje tarsi kok didvyrikumo enkl).
Lyguma tarp kalv (viruje buvo matyti perja, apaioje mikas)
mirgjo iedais - purpurini orchidjas panai glindi, gelton
raktaoli, mlynspalvi sinavad. Nuostabi pieva, kaip kilimas.
Nuo nektaro apsvaigusios bits skraid nuo iedo prie iedo. Kai
nulipome nuo arkli, ie netiktai sutrikd tyl prunkdami ir
362 I

7*okaibis su amanu

vengdami. Mat emyn kalno laitu bgo Michaelio arklys, be rai

telio. Gal Michaelis vl nugriuvo? Baltas lyg sniegas gyvulys emyn
bgo taip greitai, kadjei jo koja bt patekusi kok krmokniuo
se slypinti griov, bt nusisuks sprand. Jis zovada dundjo per
piev, o vienas jaunj palydov nujojo jam i paskos.
Pasiirjau Roven jis voliojosi ant uolos vidury pievos ir su
gyvnliais aid Lit karali. Saliavykstanti drama jo nedomino.
Atrod, dl to jis visai nesijaudino, nors arkliai veng taip garsiai,
kad nuo auktai stksani uol galjo pradti lkti akmenys.
Netrukus psiomis atjo Michaelis - i pairos nesueistas,
tik labai ididus. Tuo metu jau buvo pastatyta virtuvs palapin.
A skubjau ruoti Rovenui kumpio.
- Vandens, igirdau sakant Roven. - Tti, ar duosi Rove
nui vandens?
Tiesiog i smalsumo, kad pamatyiau, k jis darys, pasakiau:
- inoma. Vandens butelis yra oninje tavo kuprins kien
je, o kuprin ms palapinje, vidurinje sekcijoje, tarp dviej
miegamj. Eik ir pasiimk.
Po minuts jis velniai tekteljo man per nugar, - tuo metu
atsitps djau kump keptuv, - ir papra:
- Tti, atidaryk.
Taigi jis pats nujo palapin ir pasim butel. Tai buvo pats
sudtingiausias pavedimas, kur jam kada nors buvau davs, ir
jis paprasiausiai nubgo ir adiko j. Atsukau butelio dangtel.
dmiai stebdamas sn, klausiau savs, kokias dar malonias
staigmenas jis galt mums pateikti.
T vakar jis nujo miegoti nesiprieindamas. Visi buvo pa
varg ir anksti sugul. Tik Tulga, Dastinas, a, vyriausias paly

I RG BERNI UKAS

dovas ir Michaelis liko sdti mnulio viesoje. Pieva toje viesoje

tiesiog svaigo. Netrukus svaigome ir mes. Turjome dar por bu
teli degtins, a juos atidariau. Jauiau, kad reikia t moment
paminti. Kakas nuo Roveno pakilo. Jauiau tai. Kakas pasi
keit, kai buvome ten, kalno virnje.
Igriau dar vien taurel. U mnul ir kaln. alia sdintis
Michaelis pradjo iovauti.
- Gerai, a jau einu miegoti. Jis pasitryn savo laun, kurio
je buvo atsiradusi mlyn.
Vyriausias palydovas, pairjs koj trinant Michael, nu
sijuok lengv girtum iduodaniu juoku ir smarkiai plekteljo
jam per nugar.
- Na, k gi. Michaelis atsistojo. - Dabar jau tikrai einu gul
ti. Labanaktis.
Ir nujo savo palapins link. Po minuts pakilo ir paskui j
susvirduliavo ir senasis mongolas. Tulga, Dastinas ir a nusteb
susivalgme, paskui prapliupome juoktis, nes nakties tyl per
skrod auksmas.
- Vaikinai! Jis nori mane parblokti! - auktu, kaip mergaits,
balsu spieg Michaelis Vaikinai! A rimtai! Vaikinai! Vaikinai!
AI, KAD MAN NEPADJOTE, - pusiau rimtai, pusiau
juokais pasak kit ryt Michaelis.
Senas mongolas arba nebuvo pavojingas, arba atsikabino, kai
Michaelis, pabands j apkabinti, skubiai pasitrauk savo pa
lapin. O gal vyrikis norjo tik paerzinti Michael. Kad ir kaip
bt, tuo metu visas ms dmesys buvo nukreiptas ne Micha
el, o verdam elnien.
I

364 !

Tokalbis su amanu

Sumokj reikaling sum u gydym, mes drauge ne tik su

mokjome u jauno elnio ms (t ryt, saulei vieiant, pus
ryiaudami prie lauo vl valgme nepaprastai skani elnien),
bet ir gavome gydanios sriubos recept - mkla pamok ms
palydov, kaip j virti.
Sdjome aplink lau ir irjome. Buvo verdamas to elnio
(ar kurio nors i elni) skrandis, kur, kaip sak Tulga, verian
tis angl kalb palydovo, laikanio dviem pirtais, smiliumi ir
nykiu, t skrand, odius, buvo dta po gabal kiekvieno io
gyvulio organo ir...
- Ir gabalas... - Tulga nusijuok. - do.
- Js juokaujate! - Kristina pairjo grsmingai ppsant
skrand.
- d sriuba? - negaljome patikti.
Tulga vl nervingai nusijuok. Vyriausias palydovas vis dar
laik ikls garuojant skrand ir kreivai ypsojosi, patenkintas,
kad mes visi tuo bjaurims. Juoksi ir jo padjjai.
- Nejuokaukite. Ar tai i tikrj vaistas?
- Taip, - vl nusijuok Tulga. - I tikrj.
- Gerai, - tariau giliai kvps. - Pasakte A, pasakykite ir B.
Ar Rovenas taip pat turi jo igerti?
- Jei manoma, taip.
Susivalg mudu su Kristina nusikvatojome.
- Pabandykite j dti jo mgstamo kumpio, pasil prie
ms prisijungs Dastinas, vis ryt rinks netiktinai grai
laukini pievos gli pavyzdius. Dava, vyriausio palydovo snus,
jamaikino, kurios j gydo. Balta gl su iedais, panaiais lelijos,
anot jo, padeda nuo kosulio, karalikais purpuriniais iedais y
I 365 !

I RG BERNI UKAS

dinti grauol - nuo menstruacij spazm ir viduri ukietjimo,

kakoki ali oleli rinkinukas nuo kariavimo.
- Tu - genijus, - pasakiau eidamas atsineti keptuvs. Ir per
pet pridriau: - Nejaugi tikrai manai, kad turtume pabandyti
jam sugirdyti bent aukt?
- Gal ir neblogai bt pabandyti, - sikio Tulga.
- Skms, - skeptikai pasak Kristina.
keptuv buvo dti septyni grieinliai kumpio (jo atsargos
buvo smarkiai isekusios, bet dar turjo pakakti trims keturioms
dienoms). Ant viraus vyriausias palydovas upyl gydomosios
sriubos ir dar kiek pavirino.
- Nagi, - kosteljs pasakiau. Kas ragaus pirmas?
Vis akys nukrypo mane.
Tulgai papraius, vyras sriubos pasm auktu, atnetu i vir
tuvs palapins. Pamiau j ir, tartinai pairjs rud skyst,
giliai kvpiau, susipykau burn ir nurijau.
- Taip, - pasakiau. - Tikrai bjauri. Turiu tuoj pat nuryti dar
kelis auktus, kol man tai pavyksta.
Suvalgiau dar tris auktus. Skystis buvo drungnas ir kartus.
Su paskutiniu gurkniu uspringau.
- Kas bus kitas? - paklausiau.
- A, - atsiliep Kristina.
Labai nustebs - Kristina daugiau kaip dvideimt met buvo
vegetar - ilemenau:
-Tai didvyrikumas. - Galvos gestupapraiauvirjovl auk
tu pasemti to lyktaus skysio. Ji igr tris auktus. - Ar tikrai
su manimi neisiskirsi? - paklausiau, kai ji nurijo paskutin.
- Klausk mano advokato, - juokdamasi atkirto ji.
I 366 !

r.Pokalbis su amanu

Tuo metu ragauti sriubos jau jo Michaelis.

Galiausiai visi paragavo sriubos. N vienas nepanoro pasiro
dyti bailys.
O kaip Rovenas? aisdamas Lit karali ant savo olos, ra
mus ir patenkintas, jis kaip niekur nieko sukrimto jam atnet
gydomja sriuba mirkus kump. Bet man to neuteko. Jei ta
sriuba i tikrj vaistai, verta pabandyti sugirdyti jam bent vien
jos aukt. Panaiai galvojo ir Kristina. Ir taip - tikdamiesi ne
ivengiamo protrkio - mes pasmme piln aukt stebuklin
gosios sriubos i beveik jau tuio skrandio ir nujome atsargiai
nedami, kad neisipilt, prie uolos.
Rovenas i karto suprato, kas vyksta, ir m taip spiegti, kad
garsas aidu atsimu nuo kalno laito. Kadangi mums ir anksiau
danai tekdavo per prievart girdyti jam vaistus, inojau, kaip tai
daryti: tvirtai laikiau suimtas jo rankas, kad neipilt, o Kristina su
pylvisk bum. Didum jis ispjov, bet iekrieknubgo emyn.
Mes laikmej, mus kumiuojant, spardant ir vis auktesniu balsu
spiegiant vaik, susitaik su mintimi, kad tai truks ilgai, bet po mi
nuts viskas baigsi. Rovenas visai ramus gro prie savo aidimo.
Kai palik j jome atgal prie palapini, Kristina pasak:
Atrodo, tai pirmas priepuolis nuo... vakar ryto, kai jis neno
rjo vilktis striuks. Bet an vargu ar galima vadinti priepuoliu.
A buvau tos paios nuomons.
Ties sakant, ir is paskutinis protrkis buvo veikiau protestas
negu priepuolis. Negaljau tuo stebuklu patikti. Savo gyvenimo
nesivaizdavome be Roveno priepuoli. Tai buvo priepuoliai ir
tarpai tarp j. Ir tai pagaliau dvideimt keturios valandos be
priepuolio. Negirdtas dalykas.
I

367 !

22

Stebuklas prie ups

TOLIAU LEIDOMS EMYN. Kai atjojome iki gluosniais
apaugusios ups, kurios elyje esantis krantas dar buvo pa
dengtas sniegu, Rovenas papra sustoti, kad galt paaisti.
Sustojome poilsio. Arkliai gansi, o Rovenas su Tomiu dliojo
dar nepamestus aislinius gyvnlius ant balt kristal, kurie
labiau panjo ne snieg, o led. A prisijungiau prie j. Ban
diau suorganizuoti pasimtym sniego gnitmis, bet jos, vos
paleistos taikin, itirpdavo nuo sauls spinduli. Taiau ber
niukams ir tai patiko. Jie tuoj pat mane upuol. J pargriautas
ant sniego, rankomis smiau ir svaidiau snieg besijuokian
ius veidus. Jie labai nenorjo, kad a atsistoiau: Rovenas lai
k mane rms galv man diafragm, Tomiu puikus maas
imtynininkas - band kelti man kojas auktyn.
Kai atjo laikas vl lipti ant arkli, surink Roveno aislus pa
stebjome, kad trksta lito Simbos, i jo mgstamiausio kom
plekto Litas karalius. Vartydamiesi sniege, tikriausiai j nuspyrme nuo snieguoto kranto up.
- Pabgo, - pasakiau i anksto ruodamasis Roveno nirio
priepuoliui.
Pabgo, - lidnai sureagavo Rovenas. - Pabgo up.
I 368 I

Stebuklas prie ups

Ir nuskubjo... prie ydrs, kuri vienas i palydov jau laik

paruot tolesnei kelionei. I paskos atbgs pasodinau sn
baln ir pats atsisdau u jo.
Kalnas buvo nuostabus. Regis, per t laik, kol lankms anoje
pusje, ia lijo, dl to gls ir visa augalija atrod gyvesns. Mes
jojome tai risia, tai zovada purpuriniais rododendrais apaugusia
teritorija. iltas vjas pt mums veidus. Vliau Rovenas keistu
gomuriniu garsu m pasakoti istorij apie Baster, Lil, Juod,
drambliuk Li Li ir raganosiuk A i Vipsneido laukini gyvn
parko, energingai kilnodamas rankas or, tarsi bt koks pamis
futbolo sirgalius (tai primin humoristin filmo Egzorcistas ver
sij). Jauiausi laimingas. Dl to, kad maiau laiming Roven, gir
djau ritming sparia risia bganios ydrs kanop dunksjim,
mgavausi spalvomis ir vju. Net pamirau, kad man skauda lp.
Kelis kartus perbridome srauni up. Mus lydjo padangje
sklandantis tas pats auksinis erelis. veikus kelet myli, raiteliai,
kurie ved neulinius arklius, m ltinti temp ir vis labiau at
siliko nuo ms, jojani per erdvias pievas ir miko laukymes
risia arba zovada. Pagaliau atsidrme prie ventojo kalno - to
paties, kur Dastinas buvo mats balt kaln o ir kur mkla
mums liep neapsistoti. Taigi jojome toliau, kol, persirit per
kaln grandins baln, vl ivydome plat Belchiro ups sln.
Didiulse ios ups kilpose atsispindjo kalnai ir dangus. Artimesniame krante plytjo sauls apviesta olinga alpa, kitame,
beveik iki pat vandens, buvo priartjs mikas taiga kaip kokia
tamsiai alia egli, pu ir epui armija.
Paskutinis ilgas mus ir up skiriantis laitas buvo nusagstytas
karalikomis mlynos spalvos glmis, koki dar niekada nebu! 369 i

I RG BERNI UKAS

vau mats - su sferiniais iedais, panaiais dagio pk, bet jokiu

bdu ne mano kada nors matyto dagio. Kaip pkas lengvi, i
gli vainiklapiai sklend skersai piev genamo ilto piet vjo.
Tai panau fj em, - kteljo Kristina, mano tamsia
plauk grauol, zovada jojanti alia mans.
- Pairk debes, entuziastingai reik savo susiavjim ir
Rovenas, pirtu rodydamas vir. - irk, jis panaus iraf!
Prie ups sustojome. Buvo karta. Palydovai pririo arklius
gluosni pavsyje. Mes, greitai nusireng iki apatini, puolme
takytis skaidriame kaip kritolas seklum vandenyje. Mums
nuo nugar ir pei srvantis vanduo plov prakait ir gaiyino.
Po kojomis jautme minkt var sml. Rovenas, brids iki
juosmens, tekeno vanden negaldamas atitraukti aki nuo toli
lekiani pursl. A stebjau aidianius berniukus tysodamas
seklumoje, gal per kok metr nuo kranto, velnioms bangelms
vilnijant per kn. Maiau, kaip Rovenas, lyg koks ups dievai
tis, ilipo i vandens ir, ikls rankas auktyn, m lakstyti ant
smlto kranto kaudamas:
- Skrendu kaip pauktis! Skrendu kaip erelis!
Bet staiga sustojo ir, pasistiebs ant pirt galiuk, m dre
bti artjanios defekacijos poza. Paokau pasiruos iupti j ir
neti krmus, kur galt nusitutinti niekieno nematomas. Bet
staiga pakeiiau taktik.
Rovenai! - nepajutau, kaip suukau. - Tu gali tai padaryti!
Tu gali. Tik atsitpk, ir viskas ieis!
Ir su savo lapiais apatiniais pats atsitpiau ir pradjau vaidin
ti besitutinant. Rovenas irjo mane man gerai pastamu
igstingu vilgsniu.
i 37

Stebuklas prie ups

- Ro-VENAI! Tomiu taip pat ilipo i vandens ir atsit

p. Ro-VENAI! irk!
- Rovenai, tu gali tai padaryti! - drsino j ir Michaelis su
Deremiu, taip pat ilip i vandens ir atsitp. Akies krateliu
maiau, kad ilvyi krmuose stovi ir kaklus ities mus stebi
trys i palydov. Jiems tai galjo bti juokinga. Bet ne mums.
Rovenas sutriks stovjo ant pirt galiuk ir drebjo, plasnoda
mas rankomis, kaip bdinga autistams.
- Nagi, Rovenai! - a jau buvau beveik apimtas nevilties. Nagi! Staiga prisiminiau por kart mums labai pagelbjus
od ir suukau: - Defekacija! Prisimeni! Defekacija!
Rovenas pabgjo toliau. Krantu auktyn sukrstas, i
sigands, sutriks kad bt toliau nuo ms. Atrod, man
sprogs irdis.
Tada jis staiga sustojo. Atsitp ir padar tai, k reikjo.
- Fantastika! suuko Deremis nepaprastai garsiai. Juk bu
vome prie ups.
- PUIKU! - rkiaujam, stoviniamu pusimio metr. O,
Rovenai! Velnikai gerai!
- O, Dieve, - igirdau sakant Kristin.
okinjau i diaugsmo ir okau.
- Negaliu patikti! Jauiuosi, lyg anglai bt laimj mano
stebtas Pasaulio taurs varybas!
Atsigrs mane Deremis pasak:
- Puiku, tai ir isipild tavo noras.
Bet tai dar buvo ne viskas. Rovenas nujo prie vandens,
pasilenk ir pats apsiplov. Pats. Taigi jis ne tik pirm kart
pasitutino atsitps, bet ir apsiplov. Neprajus n trisdeim
371

I RG BERNI UKAS

iai valand nuo to laiko, kai amanas mkla mums pasak,

jog taip bus.
- Netiktina, - sunabdjo Tulga.
- A BE GALO TAVIMI DIDIUOJUOSI! - aukiau per
atstum, o mano odiai velniu aidu atsimu nuo vandens. ROVENAI! PUIKU! MANO SNAU! A TAIP TAVIMI DI
DIUOJUOSI!
T VAKAR Rovenas papra, kad j pajodiniau. Taigi ba
sas - toks buvau atjs nuo ups - vl pabalnojau ydr, ir su
Rovenu balne pasileidome joti per laukini gli piev kalno
papds link, paskui atgal, vl pirmyn ir atgal, vis laik juokda
miesi, kol nusileido prieblanda.
PUIKIOS NUOTAIKOS BUVOME ir kit ryt, kai numaty
tu laiku paupiu pajudjome prie tos vietos, kur turjome kirs
ti up. Rovenui davus komand, pagal plai rudus vandenis
plukdani up mes skridome uoliais. Nebebuvo jokios bai
ms. Jis juoksi ir auk: Pirmyn! Pirmyn! ak! ak! Vliau
keistu egzorcisto balsu perjo prie istorijos apie Baster, Lil,
Juod, drambliuk Li Li ir raganosiuk A.
- Esu laisvas, padks ir nieko nebijau! - suukau mgdio
damas palus bernikt.
- Esu laisvas, padks ir nieko nebijau! pakartojo Rovenas
mums jojant plat posk.
ydr skriste skrido, em lk mums po kojomis, ilti sauls
spinduliai glamonjo mums veidus, o Rovenas laimingas juok
si. Tokia nuotaika buvo ir jojant per ups (ji buvo plati) bras
372

Stebuklas prie ups

t - arkliai atsargiai rinkosi keli, nes dugnas buvo nelygus, o

vanduo siek arkliams iki pilvo. Atrod, nebra dalyk, galini
sugadinti jam nuotaik.
Net netiktas priverstinis ei valand laukimas neimu jo
i pusiausvyros. Dien prie tai Tulgai atjo gera mintis paprayti,
kad vyriausio palydovo snus Dava ir kitas i jauniausi palydov
jot spariau. Pirma ms nukak prie Ulan Ulo, kur stovjo pa
likti visureigiai mikroautobusai su vairuotojais, jie turjo paprayti
j atvaiuoti pasitikti ms, laukiani ant ups kranto, kitu ke
liu. Jaunuoliai buvo puiks raiteliai, todl tikjoms, kad atstum
jie veiks daug greiiau negu mes, ir taip sutaupysime laiko. Bet kai
atvykome sutart viet prie ups, mikroautobus nebuvo.
Teko laukti vis popiet - darsi vis labiau karta ir drgna, to
liau kalnuose jau siaut audra su perknija. Subridome vanden,
kiek manoma toliau nuo kranto, kad maiau pult muss, prie
miko j buvo daugyb, - nes jos vir vandens toli neskrenda.
Nei nusivylimas, nei laukimas neiprovokavo Roveno. Ber
niukas net nesiskund.
Braidydamas su Tomiu sraunioje seklumoje, jis rado senos
mekers dal, matyt, palikt turist.
- Kas tai? paklausiau jo.
- Meker. irk, vejoju.
- Teisingai. Tu puikiai kalbi!
Tada jis atsisuko mane, parod pirtu mekers kot ir tar:
- Tai stebuklinga lazdel. Dabar a magas.
Isiiojau i nuostabos.
- Puiku, - atsakiau laimingas. Man jau buvo kilusi mintis,
kad nuo iol tursiu labiau pasukti galv, kaip bendrauti su s
I

373

 I RG V B E R N I U K A S

numi, kuris kasdien darosi kitoks - kalba sudtingesniais saki

niais, vis labiau geba dalyvauti pokalbyje ir suvaldyti emocijas.
Hm... kuo gi tu mane paversi? netvirtai paklausiau jo.
- Drambliu!
Suvaidinau, inoma, labai nevykusiai, trimituojant storaod
drambl.
Rovenas vl pamojo lazdele.
- Kuo tu mane paversi dabar?
- Pele!
Atsitpiau vandenyje ir silpnu cypianiu balsu itariau:
- O, pone drambly, js toks didelis! Praommans nesumindyti!
Rovenas nusikvatojo. Jo juokas kaip varpelis skambjo vir
garmanios ups. Jis vl pamojo mekers kotu.
- Kas gi a esu dabar?
- Karinis lemras!
- Ar ttis tikrai yra karinis lemras?
- Ne, - atsak kiek patyljs Rovenas. - Ttis yra draugas.
- O, Dieve mano! Rovenai. - A pasilenkiau jo apkabinti. A tave taip myliu!
Jis atsirm man pet ir sunibdjo labai tyliai, kad vos i
girdau:
- Tti, a tave myliu.
NUO TO, KAS DIDINGA, IKI TO, kas juokinga, tik vienas
ingsnis. Kai mikroautobusai galiausiai atvaiavo, paaikjo,
kad jaunieji ms palydovai (kurie taip ir nebepasirod) vis
nakt ir beveik vis ryt gr kakokioje jurtoje netoli Ulan Ulo.
Taigi mes laukme veltui. Tulga buvo siuts, o vyriausias ms
I

374

Stebuklas prie ups

palydovas, inoma, jautsi nepatogiai. Bet tai truko neilgai, nes

jau turjome atsisveikinti. Rovenas, patenkintas, kad jo mgs
tamas pimpmobilis su leopardo kail imituojaniais apmualais
vl pasirod, su savo aisliniais gyvnliais buvo patogiai sitai
ss ant keleivi sdyns. Apkabinome senj palydov, - be jo
kelion kaln pirmyn ir atgal bt buvusi nemanoma, - ir du
vyresnius, taigi ir atsakingesnius, jo padjjus. Vyrikis paadjo
nubausti jaunuosius palydovus, o mums pasak:
- Tegu geri pokyiai js sn lydi ir toliau.
Taip mes ivaiavome. Vl buvome mtomi ir kratomi, bet tai
visai netrukd Rovenui ir Tomiu vaidinti pabaisas.
- Na, Michael, ar tam senam mongolui pavyko tave pagla
monti? paklausiau Michaelio pusiau juokais, pusiau rimtai,
nes nujauiau, kad jis i tikrj bijojo, jog teks dar vien nakt
bti stovykloje su senuoju mongolu.
- Tikriausiai jis trenktas, nusijuok Michaelis.
Mes taip pat nusijuokme.
- Jis band glamonti ir mane, - pasak Kristina.
- I tikrj?
- A nejuokauju. Kai atsisveikindama apkabinau j, jis paliet
man krt.
- Kodl tu nieko nesakei?
- Ai, nemaiau prasms. Juk mes jau turjome isiskirti.
- Ei, Tulga! - suuko Deremis labai garsiai, kad pro varik
lio gausm j igirst priekyje, ant keleivi sdyns, sdintis
Tulga. Ar girdjai, kaip pasielg su Kristina tas senas vyras?
Ar tai normalu?
- Ne. Visikai nenormalu, nervingai nusijuok Tulga.
I

375

I RG BERNI UKAS

irdamas mon paklausiau:

- Ar nori, kad grtume ir pareikalautume atsiprayti?
- Ne, nereikia. Nuleiskime tai juokais. iaip ar taip, is imin
tingas vyras uved mus kaln. Puiku, argi ne? Nors kelions
pabaigoje tas pats vyras band mane slapta glostyti. Ne veltui sa
kome, kad nuo diding iki juoking dalyk tik vienas ingsnis.
- Ar tikrai taip manai?
- Klausykite, jis nuved mus pas mkl. Ms vaikas jau su
geba arba beveik sugeba tinkamai pasitutinti. nirio priepuolio
nebuvo jau kiek laiko?
- Pusantros paros, - pasufleravo Dastinas nuo galins sdy
ns. -Tai pastebjo ir palydovai, kai grome atgal.
- Taigi jei visa tai vertinsime, neinau, - Kristina trukteljo
peiais. Ji irjo pro lang mik, pievas, jose besigananius
jakus ir avis.
- Jei atsivelgsime tai, kas mums gero vyko, lyg ir neturiu
teiss jaustis nelaiminga, suprantate?
Kol pasiekme Muren, savo kurtose stovyklavietse nakvo
jome du kartus. Taigi dvi kartas dienas mes kratms mikroau
tobusu, vaiuojaniu per auktus kalnus, sustodami prie kiekvie
nos ovoos padkoti; dvi dienas tverme kart, sustingusias kojas,
nevykusius juokus ir blogus kvapus, nes visi buvome daug dien
nesipraus. Vakarais, visiems sumigus, ilinds i palapins lau
k, irjau, kaip vir kaln pateka didelis, beveik pilnas, mnulis,
traukiau save nuostab oleli kvap prisigrus or, dkojau u
tai, kas vyko, ir meldiausi, kad Roveno elgesys ir toliau keistsi.
Nors nei Kristina, nei a apie tai garsiai nekalbjome, abu
bijojome patikti, kad tai, kas vyko po mklos gydymo seans,
I 376

Stebuklas prie ups

iliks ilgam. Po Roveno susitikim su amanais Amerikoje taip

pat buvome pastebj ger pokyi, bet greitai pagerjimo neli
ko. Ar taip neatsitiks ir dabar? Stengiausi i anksto nesidiaugti,
ruotis jo bkls pablogjimui, kad jei tai atsitiks, neplyt irdis.
Bet taip pat inojau, kad jeigu tai atsitiks, - po to, kai per tris
savaites matme toki didel paang, kokios vargu ar galima ti
ktis per trejus metus, - bsiu visikai sugniudytas. irdamas
mnul ir kalnus, meldiausi, kad taip nenutikt.
Antrai nakvynei kelyje Muren apsistojome kalvos papdje,
nuo kurios iki Mureno buvo tik trys valandos kelio, kad galtu
me kit dien pasiekti Mongolijos srit - taip Rovenas vadina
Ulan Bator, paskutin ms marruto punkt prie ivykstant
atgal Vakarus. Kalvos viruje augo jaunas puynlis, emiau ku
rio ir pasistatme palapines. Madaug puss mylios atstumu ant
kalno stksojo didiuli akmen krva.
- Ar nori ten pasivaikioti? - paklausiau Kristinos, staiga u
jus norui.
- O kaip Skubis?
- Gal jis sutiks pabti Tulgos ir kit priirimas. Ei, Skubi, paaukiau aplinkui lakstant Roven. Mudu su mama norime
nueiti iki t uol.
Pirtu parodiau jas, susispietusias kalvos viruje. Tuo metu
kylaniose ilto oro srovse vir j skland du ereliai.
- Ar gerai? Pabsi ia truput su Tulga ir Tomiu? Gerai?
- Gerai, - neprietaravo Rovenas. Mes ijome.
I viraus atsivr begalins kalvotos steps vaizdas.
- Ar tiki, kad tai realu? - ramiai paklaus Kristina. - A tikiu.
Ms gyvenimas jau keiiasi. Jauiu tai. Tikrai jauiu.

I RG BERNI UKAS

irjau j - aukt, grai, nepaprastai elegantik. Jos akys

buvo pilnos aar. emiau plytjo tolyn nubanguojanti begalin
step su ole, genama niekada nesiliaujanio vjo.
T nakt, kai Rovenas umigo, Kristina atjo manj palapi
ns pus. Guldamas tamsoje, alia jos, netiktai igirdau aukt
ir aik Roveno bals. Gal jis pastebjo, kad Kristinos alia jo
nra? Bet ne. Rovenas pasakojo istorij. Ne apie Mongolij ir
amanus. Ta istorija buvo kitokia, grynai jo sukurta, kurioje be
ankstesni heroj - Basterio, Juods, Lils, drambliuko Li Li ir
raganosiuko Aos, buvo ir naujas - Padklis krokodilas. Ir jie
visi nujo Vipsneido laukini gyvn park, paskui gro namo
ir sibrov virtuv, pavog sausainius, ir tada atjo mama, ji
labai ant idykli supyko, ir jie visi ibgo.
Per mieg istorij pasakojanio snaus balsas numalino l
pos skausm ir umigd mane. Kit ryt smarkiai lijo. Mikroau
tobusas skynsi keli per purv. Dastinas pasil Rovenui savo
ausines. Mano nustebimui, Rovenas, kuris negaldavo paksti
jokio daikto sau ant savo galvos, pam jas ir mielai klaussi mu
zikos Dastino neiojamu grotuvu.
Stambaus verslo bedion!suuko jis, kai klaussi ekscen
triko Teksaso dainininko Danielio Johnsono atliekamos dainos.
Vliau dar pridr eilut i jos: Jis tvarko savofirm kaip koks
msaini valdovas\
Vaiavome labai prastais keliais, kartais ulietais vandens, kar
tais einaniais tiesiai per pievas, kurias irti gali tik gudusi
akis, atgal pagrindin keli, kuris ved Muren. Rovenas usi
ropt ant priekins sdyns, kur sdjoTulga suTomiu, ir band
kalbtis su vairuotoju.
I 37 i

Stebuklas prie ups

- Sveiki. A vardu Rovenas! Ar mes vaiuojame Mongo

lijos sit?
- Rovenai, vairuotojas nekalba anglikai, - pasak alia sdin
ti Kristina.
Tada Rovenas band naudoti kno kalb - tuos enklus, ku
ri buvo imoks prie mnes. Kokie ryiai tada susiformavo jo
smegenyse? Jie nebuvo inyk. Kai pagaliau atvaiavome Muren, t pai jurt stovykl miesto pakratyje, kur Rovenas pa
tyr priepuol, nes jam nebuvo leista aisti su imtynininko jr
kiaulytmis, jis su grupe vaik pradjo aisti gaudynes, tiksliau
sakant, liestynes, kai vienas vaikas vejasi kitus ir stengiasi kur
nors paliesti. Pagaliau! Kaip visai normalus vaikas.
Kai pamaiau, kad jis nori tutintis, nusivediau j, nors prie
inosi ir verk, tualet, nes aptvertoje teritorijoje nebuvo tinka
mos vietos Rovenui patupdyti lauke. Kristina atjo pasiirti,
kaip mums sekasi. J pamats suspausta irdimi pasakiau:
- Jis vl nenori tupti. Gal a per greitai pabandiau sodinti
ant puodo. Tikiuosi, dar nesugadinau viso reikalo.
- Atsistoti! Noriu atsistoti! Atsistoti! - kartojo Rovenas kaip
koki mantr. Kristina atsiklaup.
- Rovenai, pasak ji velniai, - ar gali pasakyti, kodl tu ne
nori kakoti sddamas ant puodo.
- Noriu lauk!
- Ar dl to, kad esi labai supyks, ar dl to, kad esi isigands?
- Isigands!
- Rovenai, nebijok. - Kristina atsiklaup prieais j ir apka
bino kaip ir a. Ir taip visi trys, rankomis apsikabin vienas kit
anktame tualete, Mongolijos vidury, laukme stebuklo.
i

379

I RG BERNI UKAS

Ir sulaukme. Kai igirdome pirmj pliumpteljim, mudu

su Kristina susivalgme ir kaip susitar kteljome:
- O, Dieve!
Rovenas atrod toks pat nustebs kaip ir mes.
- Tu nuostabus! - pasakiau jam.
- Tu nuostabus! - pakartojo jis.
Ibgau lauk aukdamas:
- Mes pakakojome ant puodo! Viduje ant puodo!
Jautms kaip laimj loterijoje. Nesitverdamas diaugsmu,
pradjau okti dig, visikai nepaisydamas pro al einanios
mergaits vienos i jurtoje gyvenusi moter dukters - kri
zenimo. Netrukus, Kristinos nuvalytas, atidm Rovenas. I u
kampo pasirod Tomiu.
Rovenas normaliai nusitutino viduje. Jis aid su kitais vai
kais visai kaip normalus vaikas. Ms maldos buvo iklausytos.
T vakar grme al, atsinet i jurt stovyklos baro, ir
stebjome, kaip Rovenas laksto su Tomiu ir kitais dviemvaikais
sitrauks aidim ir laimingas. Kai dang papuo saully
dio dryiai, vaikai pradjo mariruoti, visi keturi susikib ran
komis, dainuodami kakoki dain, kuri gali suprasti tiktai jie
patys. Danguje pasigirdo gagenimas. Pakliau akis auktyn.
vakarus, ten, kur dar matsi paskutiniai sauls spinduliai, skri
do septynios gervs.
KITDIEN mums teko kelias valandas laukti skrydio Ulan
Bator. Ir vl joki priepuoli. Kad greiiau bgt laikas, nu
jome ten, kas i toliau atrod panau vaik park. Stikl pri
mtytoje pievoje radome vaikams skirt liauyni, laipiojimo
I 380 I

Stebuklas prie ups

tvoreli, spyni su tokiais atriais metaliniais kampais, kokiu

gavs vaikas stipriai susialot.
O, Dieve, regis, jie prarado prot, kalbjo Dastinas ir
lakst po aiktel su filmavimo kamera, kol mes i eils sdome
ant betonini gyvn skulptr, kurias kakas sovietiniais me
tais nusprend pastatyti tarp i sudauyt buteli ir dilgli. Jis
buvo teisus atrod, kad Mongolijos miestai buvo darkomi nuo
pat j krimosi pradios.
Jeigu mums bt tek taip ilgai laukti oro uoste prie kelias
savaites, o ne prie savait, Roveno nirio priepuoli tikrai ne
btume iveng. Dabar jis ramiai sdjo ir lauk. Visai kitoks
vaikas. Jis net dar kart nusikakojo oro uosto puod. Koks
nuostabus berniukas?
Skridome vir kaln, vir steps, vir neaprpiam platybi. Kai
nusileidome Ulan Batore, Rovenas usigeid bti tuoj pat nuvestas
Gamtos istorijos muziej. BetTulgos mona Nara (ji apstulbo pa
maiusi, kaip per kelias paskutines savaites uaugo jos vyro barzda)
buvo usakiusi mums vietas jurt stovykloje, kitoje miesto pusje,
kuri mums pasirod bjauri ir vulgari gal dl to, kad ten atsidrme
ilgai buv natralioje gamtoje. Lijo, vliau pliaupte pliaup lietus.
stovykl vaiavome vingiuotais keliais pro nirius pramoninius
rajonus, kurie, atrod, niekada nesibaigs, lietui lyjant, vliau tiesiog
pliaupiant. Kai atvykome, buvo jau seniai sutem. Mums buvo pa
skirta jurta. Rovenas, pavargs ir ialks, i karto nujo lov.
T vakar, lietaus laams barbenant jurtos stog, mudu su
Kristina skaiiavome, kiek per t dien buvo situacij, kurios
galjo iprovokuoti Roveno susierzinimo priepuolius. Suskaiia
vome dvideimt dvi. O priepuolio n vieno.

 I RG B E R N I U K A S

- K galvojate? - paklaus Michaelis. - Visos tos Roveno per

mainos... Ar manote, kad tai aman darbo rezultatas?
Kristina nusiypsojo.
- A net neklausiu savs, kaip tie dalykai veikia. Arba kodl
jie veikia. Neinau, ar tikiu amanizmu, ar ne. Tik inau, kad
Rovenas dabar daro tai, ko anksiau nesugebjo daryti. Ir man
to pakanka.

23

Kgturios minuts ir
penkiasdeimt dvi sekunds
ATSIBUD PASIJUTOME taip, tarsi btume rojuje: prieais
mus didels Tolos ups link emyn leidosi kalno laitas - ant
ios ups krant kelions pradioje mes susitikome su devyniais
amanais. Atrod, nuo tada prajo daugyb laiko. Ir krantuose,
ir ups salose grupmis augo topoliai, berai ir epus. Kai kur
ups krantai buvo emi su didiulmis pakrantse plytinio
mis ganyklomis, kuriose gansi arkli bandos, kitur up buvo
sprausta tarp vir kylani uol, kuri ikyos buvo apaugu
sios maais medeliais. Toliau stksojo kalnai. Kadangi vis dar
lynojo, nerykios viesos apviesti alumynai stebino sodrumu
ir subtilumu. Prijojo piemuo, jis atved man ir Rovenui arkl.
Labai norjau suinoti, kaip arkl reaguos Rovenas dabar, kai
jau vaiuojame namo. Atsisakys joti ar ne? Ramiai paklausiau, ar
nort pajodinti iuo roinmis nervmis ir roiniais ploteliais
aplink mlynas akis kremo spalvos arkliu.
- Taip, jojam!
Ir mes ijojome kartu su piemeniu. Ties brasta perbridome
up ir patraukme netoliese besigananios bandos link. Gestais
piemuo parod nors, kad mes padtume jam nuginti kumeli
ir kumeliuk band t ups pus, i kurios atjojome. Be to, i
I 33 I

 I RG B E R N I U K A S

jo kno kalbos supratau, kad bt saugiau, jei Rovenas sdt

ne mano, o jo balne, nes mano arklys, erilas, gali pasibaidyti.
Taigi perdaviau Roven jam. Be joki klyksm. Tai buvo tei
singas sprendimas. Vos mums priartjus, mano erilas, pamats
kumeli su kumeliukais globj patin, grsmingai suvingo.
Maa to, jis stojosi piestu spardydamasis priekinmis kojomis.
Rovenas n nemirkteljo. Mums ginant band atgal, vl brid
me per up. Rovenas, kaip ir a su piemeniu, kiojo: ak!
ak!, aikiai tirpo i laims, kai piemuo paleisdavo arkl uo
liais, staiga sustodavo ir apsigrdavo, jojo ratais ir dar visa
kita, abiem erilams vis laik vingiojant, k turjo daryti,
kad adikt savo darb.
irjau j, susijaudinus ir laiming dl savo igyvenamo
nuotykio, ir trokau, kad tai nesibaigt.
Bet mums jau buvo laikas vykti toliau. Prie kelias savaites
a buvau susitars, kad mus nuve chust viet, kur stepje
gansi Mongolijos laukiniai arkliai, mongol vadinami takhins,
arba nusipelniusieji. Tai vieninteliai pasaulyje ilik tikri lau
kiniai arkliai - artimiausi dar gyvenantys naminio arklio (taigi
ir t arkli, kuriais ia jodinjome) giminaiiai. Palyginti su n
dieniais naminiais arkliais, jie skiriasi madaug taip, kaip mik
vilkas nuo uns. Norjau ne tik parodyti Rovenui iuolaikinio
arklio pirmtakus, bet ir padkoti jiems u visk, k mes ioje
alyje gavome.
Taigi vl lipome mikroautobus ir vl siaubingais keliais vargu ar juos galima vadinti keliais vaiavome vakarus, tolyn
nuo miesto, atgal step. Tai turjo bti paskutin ms ivyka
Mongolijoje.
384

Keturios minuts ir penkiasdeimt dvi sekunds

Kitiems mano planas atrod iek tiek keistas, nes visi jau lau
k kelions pabaigos.
- Ar btinai to reikjo? paklaus suirzusi Kristina, kai lie
tui pliaupiant mikroautobusu kratms vakarus, nacionalin
park, iki kurio nuo Ulan Batoro buvo trys valandos kelio. A
pervargusi. Ar ne geriau bt buv, jei prie ivykstant namo
btume bent kiek pailsj Ulan Batore?
I dalies ji buvo teisi. Gal i tikrj perlenkiau. Bet man neda
v ramybs tas pats vidinis balsas, kuris vert vaiuoti prie argos
eero. Jis nabdjo, kad turime pamatyti paskutinius tikrai lau
kinius Mongolijos arklius.
- Adeisk, ilemenau, beveik apgailestaudamas, mat nuo va
iavimo mikroautobusu mane pykino. Kaip ir visus kitus.
Tas kelio ruoas buvo vienas blogiausi, kuriais mums teko
vaiuoti. Be to, buvo ir kit nedideli pasikeitim. Tulga, u
truks ilgiau, negu buvo numats, bastydamasis su mumis po
ukampius, turjo pasitikti kit lktuvu i Jungtins Karalysts
atvykstani keliautoj grup, vietoj jo su mumis vaiavo laisvai
samdoma gid Dava. Ji buvo labai maloni, bet trko to gerair
diko humoru nuspalvinto bendravimo, prie kurio buvome per
tris savaites priprat. Trko ir Tomiu, kuris turjo pasilikti su
mama. Ms tikslas buvo pamatyti arklius, grti Ulan Bator
ir, praleidus ten dar vien dien, vykti namo.
Pavaiavus apie pusantros valandos, Kristinai pasidar bloga.
Taip pat ir Michaeliui. Dabar jie abu jautsi n kiek ne geriau
kaip Michaelis, kai vaiavome pas elni augintojus. Abu sdjo
ileip mikroautobusui kratantis baisiomis provomis, kurios,
atrod, niekada nesibaigs. J savijauta buvo prasta. Man taip pat
I

385

I RGU BERNI UKAS

buvo nekas. I ms vis tik Rovenas buvo gerai nusiteiks, tarsi

uvis vandenyje. Stebjo besikeiianius vaizdus, o mtymas ir
kratymas mikroautobusui judant jam net patiko. Rovenui visada
patiko jausti, kad juda pirmyn.
Pagaliau nuo pagrindinio kelio nusukome pietus, kur buvo
pilna step siaubingai darkani ikast duobi ir kanal. Sau
sesn vietov isiskyr smlio kalvomis ir aukta ole. Medi
nebuvo, tik krmokniai kai kur lomose. Tankesni jie buvo ten,
kur lietui lyjant subga vanduo. Tikra arkli karalyst. Netrukus
patekome nacionalinio parko teritorij.
Prie vaiavimo park vaikiojo ganydamasi grup nelaukini arkli.
- Jie rezervat nesiveria, pasak Dava, nes laukiniai ar
kliai juos puola.
Mikroautobus pastatme nedidelje tarp aukt oli reng
toje aiktelje, kur jau stovjo daug kit turist autobus ir mi
kroautobus. Buvome nuvesti jurt kemping, sikrus aplink
dviej kambari rst namel cum. Visur buvo pilna Europos,
Amerikos ir Kinijos turist su fotoaparatais, kino kameromis
ir bagau. ia pirm kart atsidrme tarp kit keliautoj ir tu
rist. Ta aplinka anaiptol nebuvo rami.
Kristina jautsi dar blogiau, Michaelis vos laiksi ant koj.
Pasistengme kuo greiiau juos paguldyti - mums tuoj pat
buvo paskirtos dvi jurtos. Dastinas, Deremis ir a svarstme,
kaip geriausiai nufilmuoti tos dienos vykius. Kol kalbjoms,
Rovenas laimingas, kad pagaliau turi savo jurt, aid ant kili
mo su nauju plastikini traukinuk komplektu. Ivaiuodami
i Ulan Batoro buvome sustoj sename, dar sovietini laik,
386

Keturios minuts ir penkiasdeimt dvi sekunds

prekybos centre - ten buvo galima sigyti visko, pradedant vil

ko kailiu ir baigiant antikvariniais budist relikvijoriais, taip
pat kvepal, aisl, knyg- ir nusipirkome t traukinuk
komplekt, atsidkodami, kad snus buvo toks geras. Mus nu
stebino vaikikos avalyns skyrius, kur beveik visi batai buvo
su kompanijos Stabifoot*preki enklu.
- Tai zoologijos sodo traukinys, kalbjo Rovenas sivaiz
duojamose stotelse keldamas j savo vrelius. - Visai kaip
Vipsneide.
Kai atjo laikas lipti mikroautobus ir vaiuoti pas laukinius
arklius (Kristina sukaup jgas ir nusprend vaiuoti nepaisy
dama pykinimo), Rovenas nepanoro nutraukti aidimo. Kad ir
kaip nesmagu buvo atitraukti j nuo malonios veiklos, genamas
intuicijos, kad privalome pasimelsti ir padkoti laukiniams ark
liams, tvirtai laikiausi savo.
Tai ir iprovokavo pirmj ms priepuol per tris dienas.
- Oho! - pakeltu balsu, kad nustelbt Roveno verksm, pa
sak nepripratusi prie toki dalyk Dava (j, kaip ir nauj vai
ruotoj, mums buvo pasamds parkas). - Atrodo, js leidiate
jam visk.
Vos netrenkiau jai. Atrod, man sprogs irdis. Rovenui i
tikrj buvo prasidjs priepuolis jis iriet nugar ir m rk
ti: i-RAAFA, nepakeniamai garsiai transliuodamas ini,
kad jo prieinimasis greitai nesibaigs. Labai bijojau atkryio, bet
stengiausi nepasiduoti panikai.
- Rovenai, - pasakiau jam prisimins amano mklos odius, kad berniuko blogas elgesys greitai inyks. - Rovenai, kai
* Belgijos vaikikos avalyns gamintoja.

387

I RG BERNI UKAS

tu viegi, tiui skauda ausis. Tada ttis bna lidnas. O kai kalbi
graiai, man labai gera.
Jis pairjo mane. Ir man... man pasirod, kad pamaiau
vieseles u jo tinklaini. Jis suprato! Jis suprato! Ir nurimo.
- Vaiuojam pas laukinius arklius, pasak luostydamasis
akis. - O paskui grime jurt, ir a vl aisiu su traukinukais.
- Taip, - patvirtinau. - Taip ir bus.
Kaip kad danai laukins gamtos rezervatuose nutinka, vaiz
das, kur pirmiausia ivydome, buvo alia kelio sustatyti mikro
autobusai ir i j step pasipyl keleiviai, vakarieiai, stebintys
ilg kalno lait u plaios daubos. Mes irgi sustojome, ilipome,
nukreipme ten vilgsnius ir... pamatme devynis kresnus rau
meningus gelsvai rudus arklius su stangriais baltais kariais, bal
tomis nosimis, juodais dryiais per nugar ir kojas. Jie buvo visai
nepanas mano kada nors matytus naminius arklius. Ltai lei
dosi loma emyn, ms link, rupnodami ol, genami i paskos
didelio erilo. Du kumeliukai risnojo alia savo motin. Arklius
pro ironus stebini turist pulkelyje pasigirdo panabdomis
tariamo susiavjimo frazs.
- irk! auk Rovenas Kokie jie mieli!Ir tuoj pat pra
djo vaidinti arkl - okinjo po nuouln lait juokdamasis ir
kviesdamas mane prisidti: - Tti, ir tu bk arklys!
A, inoma, neatsisakiau. Taigi po minuts - u pulkelyje
susispietusi turist mes jau strapaliojome ir kavome abu.
Laukiniai arkliai, igird ms keliam triukm, pradjo art
ti spariau. Dava ir kiti gidai mongolai (kiekviena grup turjo
savo gid) papra turist pasitraukti: pagal statym tarp mo
ni ir laukini arkli turjo bti ilaikytas dviej imt metr
I

388

Keturios minuts ir penkiasdeimt dvi sekunds

atstumas. Taigi kaip ir kiti mes pasitraukme atgal, prunkdami

ir uoliuodami kaip juokdariai mugje.
- Rovenas nori joti ant tio!
Usikliau j ant nugaros ir toliau uoliavome ratais. Dabar
buvau stipresnis, daug stipresnis negu kelions pradioje. Bet vis
tiek po minuts ar dviej isikvpiau ir nukliau j emyn.
Kaip tik tada prieais mus i auktos ols kupsto purpteljo
kurapkiukas, paskui greitai nusileido ant ems, nes toli skristi ne
pajg, ir nuskuod kit kupst. Rovenas laimingas suuko: Ei
ir pasileido paskui j. Abu atsiklaup ant ems dmiai apirinjome ols kupst. Pauktel pamatme taip arti, kad btume ga
lj pasiekti. Su gyvnams bdingu atsargumu pauktelis irjo
mus juodomis akutmis, o minktos raibos jo plunksnos buvo
puikiai susiliejusios su aplinka. Prisiminiau perkno oel, kuris
taip pat netiktai pasirod prie mus, kai pirm ygio pas elni
augintojus dien pelkje i po ms dingo ydr. Tada bgdamas
paskui pauktel Rovenas greitai pamiro pelkje patirt baim.
- Pagaukimj, Rovenas jau ties rank ols kupsto link.
A sulaikiau j.
- Rovenai, kurapkiukas yra isigands. Gaudydami mes gali
me j sueisti. Geriau pasigrokime juo i tolo. Gerai?
Jis staiga ado galv ir m spiegti. mus atsisuko turistai.
- KURAPKIUKAS! KURAPKIUKAS! - rk visu balsu i
riets nugar.
Tada prisiminiau, kaip neseniai ramiu paaikinimu man buvo
pavyk j nuraminti autobuse, kai vaiavome ia.
- Rovenai, - pasilenkiau prie pat jo ausies. Kas tau geriau:
rkti ir nematyti kurapkiuko? Elgtis ramiai ir toliau juo grotis?
i 389 I

 I RGU B E R N I U K A S

Staiga jis liovsi rks ir niurkiodamas pasak:

- Elgtis ramiai ir grotis.
Klpodami ant keli toliau stebjome laukin pauktel, o is
mus. Mums u nugar ol rupnojo devyni laukiniai arkliai,
kurie laiksi ariau vieni kit, kai Rovenas nubgo mikroauto
bus pasiimti naujo savo aislo.
Dabar, kad mano planas bt visikai vykdytas, stigo tik
vieno dalyko: norjau, kad su Kristina paskutin kart pasimelstume. Laikas tam buvo tinkamas. Kristina jau buvo grusi
mikroautobus, sdjo susimusi galv (atrodo, j kamavo nauja
pykinimo banga).
- Ar man btina eiti? - paklaus nusikamavusi, kai pasakiau,
kad jau laikas.
- Ar labai blogai jautiesi? Ar taip blogai, kad turime skubiai
grti jurt kemping?
Ji atsiduso.
- Manau, kad itversiu. Na k gi, eime, jei jau taip reikia.
- Tu tam nepritari?
- iap ar taip, tai tavo idja. Eime sutvarkyti io reikalo.
- Gerai, - pasakiau sutramds nor atsikirsti. Tai buvo visai
netinkamas momentas susibarti.
Stovdami kartu stepje, jausdami vienas kito rank, nors
irdimis ne visai kartu, veidais laukini arkli band, usi
merk pradjome kiekvienas sau tyliai melstis (stengiausi i
stumti i savo sielos susierzinim ir susitelkti). Dkoju jums,
kaln ir ems dievai, kad gydte mano sn. Jis dabar daug
sveikesnis. Man net sunku tuo patikti. Ai jums. inau, kad
negaliu gyventi su mintimi, jog taip bus visada. Tai bna klai
390 I

Keturios minuts ir penkiasdeimt dvi sekunds

da. Bet negaliu susilaikyti. Meldiu, leiskitejam toliau sveikti,

kaipjis sveiko ia. Js davte mums tiek daug. Leiskite, kad tai
nesibaigt. Laukiniai arkliai, jei yra kas nors, kjs galitejam
duoti, duokite jam dar daugiau, nei jis gavo. Praau padaryti
tai. Neinau, kuo galiaujums atsilyginti. Gal norti daugiau
nedera. Bet jeigu yra kakas daugiau, kas, js manymu, bt
jam tinkama, praau padaryti tai. Jis to nusipelno. A myliu j.
Ir aijums. U visk.
Paleids Kristinos rank, iek tiek drovdamasis, sudjau pla
takas prieais save ir tris kartus nusilenkiau j t pus, kur buvo
arkliai. Kristina, baigusi tyli mald, padar t pat, ir mes pa
sukome atgal prie mikroautobuso. Jauiau, kad Kristina vis dar
susierzinusi. Manyje kilo pykio banga. inojau, kad vliau mes
susiimsime, ir stipriai. Bet kodl tai turiau daryti tuoj pat? To
kiu subtiliu momentu?
Kodl?
Nuo pagundos susibarti su Kristina mane igelbjo netiktai
paonje atsirads Rovenas.
- Rovenas nori joti tiui ant pei.
Mes okinjome auktyn ir emyn, o Roveno juokas skardjo
per vis step. Arkliai buvo susidomj tokiu keistu mogaus el
gesiu; jiems tai atrod neprasta, nes dauguma j pasiirti atvy
kusi moni stebi juos pro ironus ir tyli. Taigi, igird ms
vingiojimus, jie pakl galvas, sukluso ir prijo ariau. Turis
tams tai patiko - m spragsti ir dgzti kameros. Jau temo, todl
kai kas fotografavo su blykstmis. Netrukus turjo sutemti.
Prijo Dava.
- Laikas vaiuoti. Draudiama bti rezervate sutemus.

I RG BERNI UKAS

- Gerai, - pasakiau nukls nuo pei sn. - Rovenai, ar

nori grti jurt?
- Pagauk mane! neatsaks mano klausim, suuko jis ir
ir pasileido bgti, vilgiodamas tai per vien, tai per kit pet,
ar j vejuosi. inoma, sitraukiau aidim - miau j gaudyti,
kriokdamas lyg pabaisa, o jis lk kaip padks autobuso link,
o to man ir reikjo. Ir tada igirdau vyr su aikiu vokiku ak
centu sakant:
- Atsipraau! Atsipraau! Noriau su jumis pasikalbti.
Atsigriau. Nuo vieno turistini mikroautobus prie mans
jo auktas madaug mano met vyras. Suiupau ir ant pei
pasisodinau Roven.
- Praom, - pasakiau. - Kokiu reikalu? - Nors jau i anksto
inojau, k sakys.
- Noriu js paklausti, kodl leidiate tam... tam vaikui
taip elgtis! - tar jis altai ir manieringai. Mes esame gamto
je! Ne vaik aidimo aiktelje! Atvaiavome ia pabti tyloje
ir ramybje! O ne klausytis vaik spiegimo! Kodl leidiate
jam taip elgtis?
- Ar js inote, kas yra autizmasi paklausiau.
Vyrikio veidas suvelnjo. Jame ivydau uuojaut, net sutri
kim. Bet tai truko tik akimirk.
- Taip, atsak jis. Bet tai nra prieastis taip elgtis.
Pavelgiau j, sunkai suvalds nor trenkti. Jis buvo to vertas.
Rovenas ne taip jau baisiai buvo prasikalts. Kai aidme, sten
gms laikytis kiek manoma atokiau nuo kit turist. Be to, dl
Roveno aidim ir laukiniai arkliai prijo ariau! Ir tai patiko tu
ristams. Antra vertus, supratau io vyro susierzinim. Pamaniau,
I

392

Keturios minuts ir penkiasdeimt dvi sekunds

kad bt gerai bandyti visk isiaikinti. Prieais kamer, jei tik

man pavyks j ten nusivesti. Kodl to norjau?
Gal dl to, kad jis buvo tas, kuris mus vieai smerk, ir nor
jau tai ufiksuoti. Trokau nubausti j, nubausti visus mones,
kurie per pastaruosius trejus metus panaiai elgsi su Kristina,
su manimi, su Rovenu. Gal tai ir paauglika, bet, sutikite, mo
gika. Be to, man buvo smalsu pamatyti, kaip jis teisinsis. Savo,
o gal ir jo paties nuostabai, man pavyko nueiti prie filmuojan
io Dastino.
- Vis dlto, prakalbo jis, irdamas ne objektyv, bet
mane (tuo metu sdjau su ant keli besisukiojaniu ir besi
juokianiu Rovenu), - kad ir kaip bt keista, - mandagesniu
tonu, manau, kad jei turite tok vaik... vaik, sergant tokia
liga, dl kurios jis elgiasi labai triukmingai, nedera atsivesti jo
ia, kur dauguma moni ateina mgautis ramybe. Tokia mano
nuomon.
- Ar galtumte pasakyti, kas js esate ir i kur atvykote? paklausiau urnalisto balsu. Jis pasidar atsargesnis.
- Kas jums i to?
- Man domu.
- Ne... Dar mane apkaltinsite. inau, k galima padaryti su
filmuota mediaga. Ikirpti tai, kas netinka. Galima padaryti bet
k. - Jo tonas vis ljo, mogus atrod pasipts. - Kalbu rim
tai, - pridr autoritetingo inovo poza. - A - psichologas.
Tai mane priblok.
- Kokia js specializacija? paklausiau.
- Diagnostika, - dabar jis atrod iek tiek susigds.
- Ir js ne...
I

393

I RG BERNI UKAS

- O! Atrodo, js galvojate, jog a privaljau i karto suprasti,

kad jis autistas?
- Gerai, - vl kreipiausi j. Tuomet pasakykite, kokie, js
nuomone, bna autistiki vaikai.
-Jie... - jis minutl mst, bna labai rams. Isigand.
tai tokia buvo profesionalo nuomon. Tai baisu. Kiek dar
profesional mano taip kaip jis?
- Js manote, kad jis neturt bti ia? paklausiau rodyda
mas Roven, sitaisius prie vilpiko olos ir kak niniuojant
aisliniams savo gyvnliams.
- Na, ne, - vyras neatrod utikrintas savimi, - manau, jis
gali ia bti. Bet... ne pus valandos.
- Manote, kad reikt j ia atvesti ir tuoj pat ivesti?
- Ne. Klausykite, js bandote mane...
- Na, bet vis dlto, jei jau mes ia atvaiavome, kaip, js
manymu, mums dert elgtis?
- Galbt ilgai nebti... nebti pus valandos...
- Kiek laiko, js manymu, mums dert ia pabti? Valan
d? Dvi valandas? Dvideimt minui. Penkias minutes?
Vyras nekantriai prunkteljo - keturias minutes ir penkias
deimt dvi sekundes.
irdamas j, nueinant prie savo grups, galvojau, kad bai
siausia buvo tai, jog is mogus nejuokavo.
Jis turjo savo poir, jo tvirtai laiksi, ir tokia laikysena
atm i jo gebjim ujausti. O tada visai nesunku pasakyti,
kad neramiam ir problemikam vaikui nevalia bti ten, kur
jis gali varginti suaugusiuosius. Kad tokius vaikus reikia su
grsti specialisias mokyklas, o paaugusius specialisias
I

394

Keturios minuts ir penkiasdeimt dvi sekunds

staigas. Kad jiems nereikia integracijos. Nereikia bendruo

mens.
Kai tamsoje vaiavome atgal jurt, kunkuliavau i pykio.
Pykau ant to niekingo psichologo. Ant savo monos. Ant savs,
u... U k? U tai, kad dar kart su problemiku vaiku ijau
vieum? Bet staiga susivokiau. Kaip a drstu pykti dabar, kai
Rovenas taip keiiasi, kai vyko toks didelis uolis? Kaip drstu
lieti tul? Man pasidar gda.
Tamsoje mkteljo dar du laukiniai arkliai. Du viengungiai
patinai, neturintys kumeli haremo, laiksi kartu nakt stepje,
kur j tykojo vilkai.
- Kokie gras! - pasak Rovenas, pamats juos einant per
keli. Laukiniai arkliai tikrai labai gras.
KAD MUMS NEBEREIKT leisti laiko viebutyje uter
tame miesto centre ar jurt kempinge, kurtame kur nors toli
miesto pakratyje, paskutinei nakvynei Mongolijoje Nara sura
do privai rezidencij Bogd Chano kalno papdje, netoli tos
vietos, kur vyko pirmi Roveno gydymo ritualai. Atrod, tame
name susitiko du pasauliai. Tai buvo iuolaikikas pastatas, pa
naus didel viebut, su daugybe atskir but. Ir vaikai, tur
tingi diplomat ir tarptautinse bendrovse dirbani asmen
palikuonys, vairi tautybi (amerikieiai, kinai, europieiai),
visi buvo kartu - vainjo dviraiais, aid krepin, laipiojo
specialiomis tvorelmis ir suposi spynmis, stebint rpestin
goms auklms mongolms.
Rovenas nujo tiesiai prie j. Po valandos jis jau buvo visus
suavjs. Vyresnieji berniukai m j mokyti krepinio net
f

395

I RGU BERNI UKAS

kl auktyn, kad is galt mesti kamuol krep. Atvykus

Tomiu, - jis atvaiavo vliau, kai buvome jau sikr, su juo
lakst vaik pulke kaip normalus vaikas. Nenuleidau aki nuo
snaus, bijodamas, kad kuris nors i vaik, suvoks, kad Rovenas
nra visai toks pat kaip visi kiti, gali imti tyiotis, erzinti arba
atstumti j. Laim, taip neatsitiko.
Kristina buvo blogos nuotaikos ir atsigul, papraiusi palikti
j vien.
Neinau, kodl esu tokia, - prisipaino ji. Tai ne tik dl
pykinimo. Jauiausi taip, tarsi mane bt apmusios tamsios
neigiamos jgos. Neinau kodl. Juk mums viskas josi puikiai.
Atrodo, nebepajgiu susitvarkyti. Tarsi klimpiau kok juod
lin. Adeisk, kad visa tai ilieju tau. Tu juk dabar vienas priiri
Roven. A tiesiog... Tiesiog negaliu savs veikti. Atleisk.
Palikau j. Kadangi visi vaikai jau buvo isiskirst po savo
apartamentus, pakvieiau Roven lipti kaln. Ten, ant plikos
ploktumos, buvo ovoo, i aukto irintis apartament pas
tat ir didel negra miest tolumoje. U ms besidriekiantis
sausas laitas baigsi nuostabiu puynu. Ant kalno gansi arkliai.
Atsidr tarp dviej pasauli, stebjome u kaln inykstani
saul, medius, daugiaaukius pastatus ir kaminus.
Rytoj grime London, pasakiau Rovenui, nors jis tai
inojo. - Ar tau patiko Mongolija?
-Taip.
Ar patiko amanai?
-Taip.
Ar nori vaiuoti namo?
Taip. Noriu.
i

396

Keturios minuts ir penkiasdeimt dvi sekunds

T nakt miegojome giliai, bet trumpai, nes ryt atvaiavo

Nara, Dava ir Tomiu nuveti ms oro uost.
Mums stovint eilje registracijos poste, Rovenas su Tomiu,
kaip du broliai, sdjo usiropt ant bagao veimlio. Kai rei
kjo eiti, jiedu apsikabino ir, susitaik su tuo, kad reikia skirtis,
leido vienas kitam eiti.
KAI LKTUVAS PAKILO vir kaln ir atsivr begalins ios
mums tiek daug davusios ems erdvs, Rovenas atsisuko mane
ir ypsodamasis prislopintu balsu pasak:
- auni derel.
A sugavau Kristinos vilgsn. Ji jau buvo isivadavusi i tam
sos. Pamme vienas kito rank. Lktuvas sukdamasis pakrypo,
pakilo ir nukreip savo nos Vakarus. Namo.

397

Epilogas
KAI ATSKRIDOME LONDON, - pro j grome Tek
sas, pamatme, kad Rovenas grta prie kyraus savo elge
sio. J itiko keli stiprs priepuoliai. Trei dien mums vieint
didmiestyje, - lktuvas Teksas turjo iskristi po keli die
n, kai jome pagrindine gatve netoli mano tv namo, Ro
venas staiga susierzino ir m mostaguoti rankomis bei veblenti.
Mane nusmelk baisi mintis - atkrytis. irdamas rankomis
mosuojant ir galv kratant sn judrioje transporto gatvje
jauiau, kad gali plyti irdis.
Tikdamiesi, kad nusiraminsime, vakare sdome nuo mano
tv nam einant traukin ir ivaiavome Hampsted Hisnuostabi gamtos salel iaurs Londone. Kadaise buvs pakels
plik ir prostitui, piemen ir elni rajonas, dabar jis pavers
tas viena i saugom teritorij, kur dar iliko laukins gamtos.
Jei, galvojau griebdamasis iaudo, grinsiu j gamtos prieglobs
t, gal pavyks ivengti atkryio. Matydamas, kaip jis stebi pro
traukinio lang lekianius Londono stogus, meldiausi, kad tai,
kas buvo pasiekta, nedingt.
Mums vaiktant po plaiaakiais uolais, Rovenas lakst pir
ma ms vaikydamasis prieais j ant tako straksinias grauoles
399

I RG BERNI UKAS

arkas. Medyje pamats pilk su juo pasikalbti panorusi vo

verait, sustojo ir ilgai j irjo. O po to staiga pribgo prie
mans su prasta valikika ypsena veide ir suuko:
- Laikas pasikutenti!
Nudiugs, kad jis vl normaliai kalba, paklausiau:
- Nori, kad tave pakutent maa pelyt ar...
- Didelis dramblys, buivolas, raganosis, mlynasis banginis!pertrauk mane juokdamasis ir ivardijo savo variantus. Ir kai
rm galv man krtin, nebeliko nieko kito, kaip kutenti jam
onkaulius, bgioti pirtais po isitariusius plaukus ir kitaip j
linksminti. A tai noriai dariau. Jo diaugsmas padjo man vyti
alin baimes dl jo ateities. Privaljau neukrsti jomis Roveno.
Taip vaikiojome iki pat vakaro grodamiesi paukiais ir
saullydiu vir Londono.
Gamtoje jis vl buvo ramus.
Bet ar ilgai? Klausiau savs. Ar ilgai?
LAIM, VISKAS BAIGSI GERAI. Po priepuolio Londone,
kuris vyko prajus savaitei nuo tos dienos, kai nusileidome nuo
kalno, kur buvo mklos vasaros stovykla, daugiau niekada ne
bematme Roveno keistai besielgianio. Berniukas nesiprieino
sodinamas ant puodo. Pradioje dar pasitaikydavo, kai jis pri
darydavo kelnes. Bet greitai viskas susitvark. Kai grome
Jungtines Valstijas, jis jau pats sdosi ant puodo. O netrukus
galjo susitvarkyti vienas. Prajus mnesui, kai gro namo, Rovenas visamlaikui atsikrat nirio priepuoli, hiperaktyvumo ir
nerimo, kurie tarsi demonai kamavo j visus trejus metus.
Mes grome namo su visikai kitokiu vaiku.
i

400

epilogas

Prie ivykdami i Anglijos mudu su Kristina nuvaiavome

Kembrid pasikalbti su dr. Simonu Baron-Cohenu, turbt
geriausiu autizmo ekspertu Anglijoje. Ne visoms jo teorijoms
a pritariu. Pavyzdiui, jis mano, kad autizmas dabar diagno
zuojamas daugiau moni, juo sergama ne dl aplinkos u
terimo, kaip sitikin daugelis kit mokslinink. Kristinos,
psichologijos profesors, nuomone, jeigu prieastis bt page
rjusi autizmo diagnostika, tuomet turt bti maiau psichi
kos ligoni grupje, kuri anksiau patekdavo autistai. Taigi
j nuomons iuo poiriu skiriasi. Bet dr. Baron-Cohenas
pasak dar vien labai dom dalyk: Gali bti, kad ateityje
vis daniau bus manoma, kad autizmas yra ne tai, k reikia
gydyti, bet tai, k reikia priimti kaip asmenybs bruo. A
mstau panaiai.
Kai Rovenas gro namo, buvo i naujo vertinti akademiniai
jo gebjimai. Pasirod, nors jam buvo tik penkeri, jo skaitymo
gebjimai prilygo septyneri met vaiko gebjimams. Po trij
mnesi jis jau pasiek atuoneri met vaiko lyg ir prie mieg
pats galjo pasiskaityti knygut.
Kol lankms Mongolijoje, a su baime galvojau, kad drau
gyst su Tomiu bus vienintel Roveno su vaiku umegzta biiu
lyst. Laim, klydau. Neprajus n savaitei nuo tada, kai gro
me, ms eimos draug atsived savo sn Geivin pajodinti.
Rovenas ir Geivinas tuoj pat susidraugavo. Po keli savaii pas
mus pajodinti ateidavo dauguma kaimyn vaik. Kai ventme
Roveno et gimtadien, - nuo tada, kai grome i Mongolijos,
buvo praj tik keli mnesiai, - jis jau turjo tiek draug, kad
teko organizuoti vakarl visampulkui vaik, i j tik vienas taip
I 401 I

I RG BERNI UKAS

pat turjo kai kuri autizmo bruo. Rovenas su bendraamiais

dabar bendravo kaip ir kiti vaikai.
Kai i Mongolijos grs Rovenas vl pamat Bets, i pasitiko
j su prastu spontaniku klusnumu. Kaip ir anksiau mes jodin
jome kartu po laukus, ganyklas ir aplink namus esanias laukini
karij giraites. Netrukus sumaniau kai k naujo: pasijodinjus ei
davau atidaryti vart, kurie buvo apie 400 metr atstumu nuo ar
klids, ir atgal baln nebessdavau. Likus atstum eidavau alia,
net nelaikydamas vadeli, tikvelniu pirtspragsjimu duodamas
Betsei enkl, kad eit alia mans Rovenui vienamsdint balne.
I pradi Rovenui tai nepatiko. Tti, lipk! - reikalavo jis.
A tai nuleisdavau juokais, apsimesdavau negirdintis, palusio
seno angl pulkininko balsu sakydavau: Kas? Kas? ir velniai
kutendavau j, sdint balne, priversdamas krizenti tuo metu, kai
Bets kantriai kitindavo, judindama savo ausis pirmyn prie ar
klids. Kart, kai prijome darin, sustojau ir pasakiau:
- Patrauk pavadius ir pasakyk: Tpru!
Nors nustebs, Rovenas tai padar.
- Tpru! - suuko jis.
Bets tuoj pat sustojo.
Kit dien mes tai pakartojome, o paskui a pasitraukiau
kair ir vl daviau komand:
- Patrauk vadeles tio pus!
Rovenas sutriks irjo mane.
- Patrauk vadeles tio pus! - pakartojau.
Jis patrauk. Bets pasisuko mane rami kaip avinlis.
Kit dien mes ne tik pakartojome tuos pratimus, bet ir mo
kms toliau kaip apgrti arkl. Ir taip kiekvien dien. Rovei

402

Epilogas

no vieno balne ilgiau kaip penkias minutes nepatikdavau, kad

nenusibost. Po mnesio jis jau utikrintai sustabdydavo ir apgrdavo Bets, bet a mokiau j toliau. Kart, kai kumel paban
d nuleisti galv, kad parupnot ols, suukau:
- Patrauk vadeles auktyn ir suduok kulnais j onus!
Jis taip ir padar. Bets pakluso. Atsisuks netoliese vaikio
jant dd Ter kteljau:
- Rovenas k tik jojo vienas!
- Rovenai, ypsodamasis tar dd Teris. - Dabar tu nebeduosi vargei Betsei ramybs. Taip?
Vakare, kai grme al, apie Roveno paang papasakojau ir
Stafordui.
- Rupertai, - tar jis, daudamas savo bokalu manj, - at
rodo, netrukus tu nebetursi kuo skstis.
irjau malon vyr, savo kaimyn, savo draug, ir gal
vojau, kad jeigu jis nebt leids jodinti jo arkliu ir po jo emes,
mano snus niekada nebt tiek daug pasieks.
Madaug tuo metu a sigijau kit trump nuotoli lenktyni
arkl Klu, kuris mgo uoliuoti. J pirkau ne tik dl to, kad ma
esnis krvis tekt Betsei, - naujasis arklys taip pat gerai elgsi
su vaikais, bet ir todl, kad svajojau atgaivinti savo kaip jojiko
karjer. Norjau vl turti arkl, su kuriuo galiau jodinti dau
giau, negu to reikjo vaikui. Kai Rovenui pirm kart pasiliau
joti su Klu, jis nenorjo ir liko itikimas Betsei. Bet po savaits
ar dviej jis jau jodinjo naujuoju arkliu, kasdien vis ilgiau, man
arba Kristinai netoliese vaiktinjant ir j stebint.
Dabar, kai galjau jodinti daugiau, negu reikjo Rovenui,
nutariau imokti ijodinjimo, sudtingiausios jojimo sporto
403

I RG BERNI UKAS

rungties, kai beveik tikrja to odio prasme su irgu oki, ir

susiradau trener. Jau seniai svajojau imokti io meno, bet pas
monje gldjo sitikinimas, kad nesu tam tinkamas. Gal mano
pasitikjim savimi sustiprino Mongolija? Kad ir kaip bt, at
sikraiau neutikrintumo, miau treniruotis ir, dideliam savo
pasitenkinimui, pamaiau, kad galiu ne tik valdyti i sunki
menu laikytin jojimo sporto r, bet ir toje rungtyje varytis.
Kultivuodamas i itin gero ryio su irgu reikalaujani sporto
ak, savyje miau atrasti arklio berniuk.
Naujj met dien Rovenas jau galjo savarankikai jodinti
net dvi valandas be pertraukos, jis mokjo sustabdyti ir apgrti
arkl, paraginti kulnais, kai is usinordavo sustoti parupnoti ols, net joti vingiuota, panaia slalomo, trasa, kuri lauke
paymdavau atitinkamai idstydamas kgio formos kelio en
klus. Taigi klajokli pranayt isipild.
Sustiprjo mudviej su Kristina meils ryys. Ms gyvenime
atsirado aukli. Dabar galjome abu vakarais ieiti prasiblakyti,
prisiminme tikrus pasimatymus. I naujo patyriau, kaip malonu
sdti restorane prie staliuko dviese su grauole mona ir irti
ybsinias rudas jos akis - tamsias, tamsias, beveik juodas. Tai
buvo nuostabu.
- Ar prisimeni, Ru, - pasak ji, kai per vien vakarien mgavoms naujais spdiais, kaip grtant i elni augintoj mane
buvo apmusi siaubingai bloga nuotaika, buvau irzli, isekusi,
apatika. Argi ne keista, jog nuvyk pas aman prame igydyti
ms sn, bet atrodo, kad jis igyd ir mane. Dabar jauiuosi
taip, tarsi mane bt paliks nihilizmas, viskas, kas man trukd.
Atrodo, dabar mane plsta nauja krybai nuteikianti energija.
! 404

Epilogas

T pat mnes Kristina pradjo rayti knyg apie savs gailest

ir po keli mnesi rado agent ir leidj. Niekada anksiau ne
buvau mats jos tokios patenkintos ir spindinios.
Ms ryys stiprjo. Kaip visos poros, mes turime laiko sau.
Nebegalvojame kaip anksiau dien ir nakt tik apie Roven ir jo
autizm. Ir tai yra dar viena didel dovana mums. Ne tik tai, kad
Rovenas igijo.
Igijo gal per stipriai pasakyta? Gal geriau sakyti gyja.
Rovenas tebra autistikas vaikas. Su tuo susijusi jo savastis, jo
talentai. Jis tik atsikrat j alinusi baisi funkcini sutrikim: fi
zinio ir emocinio nesivaldymo, susierzinimo protrki, nerimo,
hiperaktyvumo. Bet nebuvo visikai igydytas. Ir a nenoriau,
kad bt. Dabar esu tos nuomons, kad bt klaida bandyti j
igydyti, jei tai suprasime kaip mginim visikai iplti i jo
autizm. Kodl jis negali egzistuoti tarp dviej pasauli? Viena
koja viename, kita - kitame? Kaip gyvena daugyb autizmu ne
sergani vaik. Pavyzdiui, Amerik emigrav mons viena
koja gyvena ten, kur yra gimtoji j kalba ir kultra, kita - Va
karuose. Tuo jie tik turtingesni. Noriau, kad Rovenas imokt
viso to, kas btina gyvenimui ms pasaulyje, o drauge isaugo
t savasties magijos?Atrodo, tai reali svajon.
Grus iMongolijos, man pavykonusipirkti ems gabalir pra
dti gydyti vairiapusi raidos sutrikim turinius vaikus mokant
juos joti. Septyni hektarai puikios ems - ia pavs teikia dideli
karij mediai, guobos ir ilkmediai, ia net kariausiomis Tek
saso dienomis puia gaivus brizas. ia dar stovi senas gyvenamasis
namas. ia vaikai gals aisti, jodinti, mokytis ir bti laimingi. Ne
veltui t sklypveda kelias, kurio pavadinimas Naujieji takai.
i 405 i

I RG BERNI UKAS

Kai raau ias eilutes sddamas savo namo kiemo puss ve

randoje, aplink iulba raudonieji kardinolai, skardin stog bar
bena pavasarinis Teksaso lietus, sprogsta mediai, o statybinink
komanda baigia rekonstruoti senj nam. Liko sudti tik pasku
tinius akcentus. Arkliai ir kiti gyvuliai jau nupirkti, darbuotojai
pasamdyti. Pajamos, kurias tikiuosi gauti u i knyg, leis man
gydyti, pasitelkus arklius, vaikus t eim, kurios nestengs u
tok gydym susimokti.
Susirainju elektroniniu patu ir bendrauju telefonu suAfrika.
i vasar planuoju nuveti Roven Kalahar, kaip mums patar
amanas mkla. Man vis dar udrausta vaiuoti Botsvan, todl
susitarme, kad Bes, Roveno tvas amanas, pirmkart ivaiuos
i Botsvanos, kad kaimyninje Namibijoje susitikt su mauoju
Bes. Kaip ten seksis? Koks dar gydymas bus atliktas?
K tik prie verandos dur pasirod Rovenas. Jis pasak, kad
nori susitikti su savo draugais Adelina, Geivinu, Honoru, Ariela, Ene ir Bese (beje, tarp j nra n vieno autisto), su kuriais
paprastai susitinkame antradieniais ir jodinjame su Betse, Klu,
Tazu ir senu juodu arkliu iango.
Dl lietaus teko susitikim atidti, - pasakiau jam. - Bet
pasimatysime su jais po keli dien.
Noriu pasimatyti dabar!
Rovenai, nutaisiau nerimt grimas, - ar tu nori ink
ti, ir toliau sukau galv, kaip ia j prajuokinus, uuot igsdi
nus, ir trisdeimt eerius metus tupti auktyn kojomis tauk
kubile su tipu, kuris tau baisiai nepatinka...
ia jis sukrizeno ir pasak: /Ir... provokuodamas mane
baigti sakin, nes inojo t ms aidim:
I 406 I

Epilogas

- Ar... bti geras ir ramus, pasimatyti su draugais kit kart ir

tada vaiuoti dviraiais mnul.
Jis pratrko juoku ir nudm vainti savo traukinuku po
zoologijos sod. Bet netrukus gro.
- Ei. Tti.
A irjau j. Jis pypsjo prie dur ir elmikai ypsodamasis
pasak:
- Vaiuojam pasivainti dviraiu mnul!
T PAT BALANDIO VAKAR ijome pajodinti. Mums
grtant, a jau psias, o Rovenas tiesus sdjo ant plaios Betss nugaros.
- Rovenai, patrauk pavadius ir sustabdyk Bets, - papraiau,
kai priartjome prie vart.
Jis tai padar. Bets sustojo.
- Dabar patrauk pavadius tio pus, kad ji pasisukt.
Jis ir tai padar. Pasuko Bets, padar ratuk ir vl pastat
prieais vartus, u mans. Atidars vartus pasakiau:
- O dabar jok iki arklids. Sakyk: Pirmyn, Betse ir paragink
kulnais.
- Pirmyn, Betse, - pasak Rovenas ir stukteljo jai onus
kulnais.
Ji nujojo velnia risia atgal arklid. Snus sdjo jai ant nu
garos puikiai ilaikydamas pusiausvyr. Jis jojo tolyn nuo mans.
Savarankikai.

I 407 I

'Padkos
VISA TAI PRASIDJO vien vasaros popiet, kai viejau
draugs Ginny Jordan namelyje Kolorade.
- K ketini daryti? - paklaus ji, kai stebjome plaukianius
debesis, guldami medinje prieplaukoje, pastatytoje prie kal
n tvenkinio, kurio tamsaus vandens paviriuje - kaip keistaknibdjo daugyb aksolodi. Aksolodis tai vienas i gamtos
stebukl; i embrionin salamandros forma negyja suaugls sa
lamandros formos, bet mutuoja (niekas neino kodl) suaugusio
gemalo pavidal. Turi iaunas, panaias ilgas pkuotas akeles,
uauga iki 30 centimetr ilgio ir pasiekia lytin brand bdama
ios embrionins formos, taip reprodukuodama keist savo r.
Kiek inau, j yra tik Amerikoje. Kadais skaiiau, kad actekai lai
k, jog ie gyviai simbolizuoja perjim, t. y. moment, kai tai,
kas sena, mirta, o tai, kas nauja, gimsta. A niekada nemaiau j
laukinje gamtoje: kaip ir Ginny, prie kurios tvenkinio dabar s
djau. tai j daugyb - tyliai ir ramiai plaukiojani visai netoli
vandens paviriaus. Kodl? Gal tai susij su klimato ar sezonkai
ta? Ar su keistu reprodukciniu j ciklu? Mudu su Ginny jautms
iek tiek susijaudin, drauge ir iskirtiniai, kaip visada bna, kai
netiktai tampi vienos i gamtos paslapi liudytoju.
409 i

I RG BERNI UKAS

- Na, tai k tu nori daryti? Ginny pakartojo savo klausi

m, kai irjome dang, o nebe juod vanden su jo keistais
gyvnais.
Atsakiau, kad noriu rayti i knyg. To pakako, kad ji padary
t man dovan, dl kurios galjau kuriamlaikui atidti savo, kaip
laisvai samdomo darbuotojo, veikl ir susitelkti raym. Niekas
kitas per vis gyvenim man nebuvo parods tokio nepaprasto
kilnumo. odiais ireikti dkingum jai nemanoma.
Stafordai ONealai, Betss eimininke. Js esate dentel
men dentelmenas. Neprivaljote leisti man - dien dienas,
savaites, metus - jodinti su snumi ant jums priklausanio
arklio; ksti mano sibrovim privai vald, rizikuoti teis
mais, kas danai pasitaiko, kai eimininkas leidia jodinti savo
emje. Bet js pasilte mums savo em, savo arkl, savo ir
d. Maai yra toki nesavanaudik moni. Man garb turti
tok draug, tok kaimyn. Aminai liksiu jums skolingas. Kaip
ir js monai Daphne-Annai, visada svetingai mus sutinkan
iai, taip pat maloniam ddei Teriui. Ai jums ir u pavojing
vynuogi vyn Mustang ir js nuostabius filosofikus smo
jus. lov js kiui: Geriau bti kvailam negu iurkiam.
Dkoju ir kitiems savo kaimynams, emi savininkams,
kurie leido plaiau jodinti po Teksaso apylinkes: broliams
Arbuckleiams, ponui Powellui i Pauel Leino, Keithui ir Sarai
Macneillams, Martin eimai. Js valdose esaniose karij gi
raitse, ganyklose ir mikuose mano snus moksi bendrauti su
aplinkiniu pasauliu.
Labai neteisinga, kad daugumos knyg vireliuose nurody
tas tik autoriaus vardas; juk visos knygos yra bendradarbiavimo
! 410

''Padkos

vaisius. i knyg rengiant dalyvavo daug talenting moni.

Kreipiuosi jus visus: Elizabeth Sheikman, mano agente, js esa
te puiki savo srities inov; Judith i Little Brown - js dka
suinojau, k reikia dirbti ranka rankon su plaios erudicijos
talentingu redaktoriumi. Sujumis dirbti man atrod apgaulingai
lengva - krybinis procesas buvo kvap uimantis, dinamikas ir
smagus (neinojau, kad knyg redaguoti galima smagiai).
Ai Kristinai, monai, kuri neleido isisti redaktoriams n
vieno puslapio, kol juose neliko nieko, kas j erzino (tik tada, kai
nuo sofos, ant kurios sddama ji skait mano rankraius, ma
ns nebepasiekdavo jos dsavimai, inojau, kad neberanda prie
ko prikibti). Brangioji, a nejuokauju, tu esi aukiausio lygio
redaktor, ir mes abu inome, kad be tavs nebiau to padars.
Dkoju Felicity Blunt u nuolatin palaikym, Betsei Rob
bins, puikiai dirbaniai knygos platinimo usienyje agentei,
visiems Curtis Brown, mano agentros, darbuotojams u pa
rodytus gebjimus ir atsidavim pltojant projekt. Esu lai
mingas dirbdamas su jais. Noriu padkoti Eleo Gordon i Vi
king PenguinJungtinje Karalystje ir Michaeliui Heywardui i
leidyklos TextAustralijoje u tai, kad knyga gijo tok pavidal,
koks yra dabar. Jamie Byng i Canongate u nesavanaudik
pagalb, Johnui Stewartui i Haehnel Stewart Advertising u
nuostabios interneto svetains sukrim.
Tulga, js vadovavote ms kelionei per stepes iki pat Sibiro.
Padjote laimingai mums nuvykti. Js radote mums amanus. Ir
aman mkl. Esu jums skolingas. O js, Nara, ileidote i
kelion savo sn Tomiu, kuris tapo Roveno pirmuoju draugu.
Trksta odi ireikti, koks dkingas jums esu.
n

I RG BERNI UKAS

amane mkla, prajus trisdeimiai valand nuo tos aki

mirkos, kai atvediau jums savo sn, jis jau gebjo susivaldyti ir
fizine, ir emocine prasmmis. Esu be galo dkingas ir devyniems
amanams, su kuriais susitikome prie Bogd Chano kalno. Kai
buvo adikta pus mums skirt ritual, snus pirm kart susi
draugavo su kitu vaiku. aviuosi js drsa ir gebjimu isaugoti
savo tradicij, kurios neveik net geleinis soviet kumtis, kai
net u amano bgno laikym grs aretas. Jei nebtumte buv
tokie drss, nebiau galjs atveti jums savo snaus. Kaln
dievai ir upi dievai, a sveikinu jus ir dkoju.
Betse, o kaip padkoti tau? Niekada nebuvau toks skolingas
kitai gyvai btybei kaip tau. Galbt kitame gyvenime ateis mano
eil neioti tave. Noriau kuo geriau tai adikti.
Daugiau informacijos apie hipoterapijos (gydymo arkliais) cent
rus rasite interneto svetainse:
www.narha.org
www.horseboyfoundation.org

41*

APIE AUTORI
Rupertas Isaacsonas gim Londone. Jo motina buvo kilusi i Pie
t Afrikos, tvas i Zimbabvs. Pirma Isaacsono knyga The
Heeling Land (ileista Grove Press leidyklos) 2004 metais
buvo geriausia New York Times knyga. Jis gyvena Ostine,
Teksase, su mona Kristina ir snumi Rovenu.

413

turinys
Prologas
PIRMA DALIS
1 Septynmetis vaikas
2 Pragaro link
3 irg berniukas
4 Svajoni metas
ANTRA DALIS
5 Nuotykis prasideda
6 Kaln ir upi dievai
7 Brolis mongolas
8 vakarus su lietumi
9 Nuopuoliai ir pakilimai
10 Tvo klaida
11 Rovenas veikia baim
12 Mikroautobuso berniukas
13 Taisome vjo arkl
14 Dangaus arklio eeras
15 Morono jros kiaulyts

11
22
45
63

83
101
118
137
157
178
189
207
228
244
260

Turinys

TREIA DALIS
16 Sibir
17 Baltasis kaln oys
18 Auktyn ir tolyn
19 amanas mkla kalno virnje
20 Sakalas namuose
21 Pokalbis su amanu
22 Stebuklas prie ups
23 Keturios minuts ir penkiasdeimt dvi sekunds

275
294
307
322
333
351
368
383

Epilogas
Padkos

399
409

4J5

Isaacson, Rupert
Is-01
irg berniukas / Rupert Isaacson ; i angl kalbos vert Laimut
Gylien. - Vilnius : Versus aureus, 2011. - 416 p., [16] iliustr. lap.
ISBN 978-9955-34-309-7
Ruperto ir Kristinos snus Rovenas autistas. Mylintys tvai - gerai
inomas urnalistas ir perspektyvi psicholog - pasiruo nuversti kalnus,
kad padt snui bent kartkartmis pasijusti paprastu vaiku ir nors trum
pam paaboti siaubingus priepuolius. Tikra gyvenimo istorija uburia,
sukreia ir leidia suvokti, k tvas i ties gali padaryti dl savo vaiko.
Kelion tolim Mongolij, elni augintojai, amanai, gydnai, Sibiro
platybs - visa tai galop prisideda, kad eiametis grt real pasaul,
bendruomen.

UDK 821.111(73)-94+616.89-008-053.2(73X092)
+615.85:636.1

Rupert Isaacson

IRG BERNIUKAS
Redaktor Ilona iuauskait
Virelio dailininkas Saulius Bajorinas
Maketuotoja Reda uke
Ileido Versus aureus leidykla
Rdnink g. 10, Vilnius LT-01135
info@versus.lt | www.versus.lt
Spausdino spaustuv

PRINTiT
Gamyklos g. 27, LT-96155 Gargdai
www.print-it.eu

P TA U TI N I S BESTSELERI S

mirERT I SAACSON

IRG B E R N I U K E
Tikra tvo ir snaus autisto istorija suavjo daugel skaitytoj
ir irov: knyga iversta 20 kalb, BBC sukurt film mat
imtai milijon.

K padarytumt, jei troktumt igelbti savo sn?

urnalistas Rupertas Isaacsonas imai tolimiausius ems kam
pelius, rado begal draug ir biiuli, gebjo padti visikai nepa
stamiems monms, net ijudino ne vien akmen Jungtini Tau
t pamatuose, bet negaljo padaryti tik vieno - siskverbti savo
snaus pasaul. Jis, snus Rovenas, autistas.
...Visos pastangos, kuri griebiasi tvai, bergdios: nei pras
ti vaistai, nei paplit terapijos bdai nepadeda sugriauti sienos,
skirianios sn. Vis dlto vien dien auna beprotika mintis nusiveti Roven j irgyn. Ir ia vyksta stebuklas: berniukas
pasikeiia ir ima savaip bendrauti su kumele Betse. Prasideda ilga
ir ities nelengva, nors ir nuotyki kupina, mylini tv kelion
viesos pasaul - i sn kaustani autizmo gniaut...
Netiktai vyksta tai, ko n vienas net slapia bijojo tiktis: Rove
nas praveria duris savo pasaul. Nepaprasta kelion pas Mongoli
jos amanus, elni augintojus, Sibiro gydimus padeda ne tik keisti
poir nepagydom lig, bet ir vertinti aplinkos poveik.
www.versus.lt
www.skaitytojuklubas.lt
ISBN 978-9955-34-309-7

Virelyje:
Viena pirmj dien ant Betss.
Rovenas pirm kart sukomanduoja: Jok!"
Kristln Neff nuotrauka