You are on page 1of 178

I norveg kalbos vert

Leonas P etraviius

Altna littera

Versta i:
Jostein Gaarder.
APPELSINPIKEN.
H. Aschehoug &Co.
(W. Nygaard). Oslo 2003.

UDK 839.6-^3
Ga-01

Knygos vertima parm

Nordic Council of Ministres (Nordbok)


Apie Hablo teleskop galima paskaityti:
http//hubbble.stci.edu/

ISBN 9955-08-991-1

Jostein Gaarder and Asche


houg &Co.
Vertimas lietuvi kalb,
Leonas Petraviius, 2006
Leidykla Alma littera", 2006

Man tada buvo tik


ketveri. Maniau, i jo daugiau neigirsiu n odio, o
tai dabar mudu kartu raome knygas.
Tai pirmosios ios knygos eiluts, ir jas raau a. Bet
tvas netrukus irgi prisids prie io pasakojimo. Juk
pagrindinis pasakotojas i tikrj yra jis.
Nesu tikras, ar gerai prisimenu savo tv. Gal tik
sivaizduoju, kad prisimenu, juk maiau tiek daug jo
nuotrauk.
Vienintelis dalykas, kuris tikrai iliko atmintyje,
tai vakaras, kai mudu sdjome terasoje ir velgme
vaigdes.
T vas mir prie vienuolika met.

Vienoje nuotraukoje mudu su tte sdime ant gelto


nos odins sofos svetainje. I nuotraukos galima su
prasti, kad jis pasakoja man kakoki linksm istorij.
Sofa tebestovi ms svetainje, bet tt joje niekada
nebesds.
Kitoje nuotraukoje mudu su tte sdime supamojoje
kdje stiklinje verandoje. Nuotrauka kabo ant sienos
5
Mergait su apelsinais

nuo tada, kai tt mir. iuo metu a sdiu alioje


supamojoje kdje. Stengiuosi nesisupti, nes raau pa
sidjs stor ssiuvin. Paskui visk perraysiu senj
tts asmenin kompiuter.
Apie tts kompiuter irgi galima kai k papasakoti,
bet tai padarysiu vliau.
Man visada atrodo keista sklaidyti senas tts nuo
traukas. Jos priklauso kitam pasauliui negu tas, kuria
me gyvename dabar.
Savo kambaryje turiu piln album tts fotografij.
Kartais man, galima sakyti, nejauku irti nuotrau
kas mogaus, kurio nebra tarp gyvj. Danai j ma
tau ir vaizdajuostse. Kiek paiurpstu, kai pasigirsta jo
balsas. Tts balsas buvo gana griausmingas.
Gal reikt udrausti irti filmus su monmis,
kuri jau nebra, kurie, kaip sako senel, mus jau
paliko. Kakaip tarytum nepadoru nipinti miru
siuosius.
Kai kuriose vaizdajuostse girdiu ir savo bals,
plonut, pypsint. J girddamas nejuiomis pagalvoju
apie ma paukiuk.
Taigi anais laikais tt buvo bosas, o a diskantas.
Vienoje vaizdajuostje a sdiu ttei ant pei ir
siekiu nusiskinti vaigd nuo Kald egluts. Man ne
daugiau kaip vieneri metai, bet vaigd bandau nu
traukti gana atkakliai.
6

Jostein Gaarder

Mama irdama vaizdajuostes, kuriose pasirodo


tt, kartais atsiloia ir ima juoktis, nors tas juostas ka
daise pati filmavo. Man jos juokas nepatinka. Manau,
kad ttei irgi nepatikt. Galbt jis pasakyt, kad mama
nesilaiko taisykli.
Kitoje juostoje mudu su tte per Velyk ventes il
doms saulje prie ms kaln trobels. Ir a, ir tt
rankose laikome po pus apelsino. A bandau iiulpti
nelupto apelsino sultis. O tt sdi ramiai ir, matyt, pri
simena visai kitus apelsinus. Tuo esu beveik tikras.
Kaip tik po an Velyk tt susirgo. Jis sirgo dau
giau kaip pus met ir bijojo, jog gali numirti. Man
regis, jis inojo, kad jo laukia mirtis.
Mama daug kart pasakojo, jog tt labai lidjo,
kad gali numirti nespjs i tikro pabendrauti su mani
mi. Senel irgi kalba panaiai, tik dar paslaptingiau.
Kai senel i tvo puss nekasi su manimi apie tt,
jos balsas pasikeiia. Tai galima suprasti. Juk tts tvai
neteko snaus. K tokiu atveju mons jauia, neinau.
Laim, juodu turi dar vien sn. Bet senel niekada
nesijuokia irdama senas tts vaizdajuostes. Ji visa
da iri jas labai pagarbiai. Tai jos paios odiai.
Tt man, kad su pusketvirt met vaiku rimtai
nepasikalbsi. iandien pradedu tai suprasti. O tu, jei
skaitai i knyg, irgi netrukus suprasi.
Turiu vien nuotrauk, kur tt guli ligonins lo
voje. Toje nuotraukoje jo veidas atrodo labai sulyss.
7
Mergait su apelsinais

A sdiu jam ant keli, o jis laiko mane rankomis,


kad ant jo neugriiau. Tt bando man nusiypsoti.
Fotografuota vos kelet savaii prie mirt. Veriau jau
neturiau ios nuotraukos, bet jei turiu, negaliu imes
ti. Prieingai, iriu j gana danai.
Man jau penkiolika met, tikriau - penkiolika ir
trys savaits. Esu Georgas Riodas, gyvenu Osle, Ka
mani gatvje su mama, Jorgenu ir Miriama. Jorgenas - mano naujasis tvas, bet vadinu j tiesiog Jorge
nu. Miriama yra mano maoji sesut. Jai dar tik pus
antr met. Ji tokia maut, kad su ja apie niek rimta
nepasikalbsi.
Sen nuotrauk ar vaizdajuosi, kuriose galtum
pamatyti mano tt ir Miriam kartu, aiku, nra. Mi
namos tvas yra Jorgenas. A - vienintelis savo tts
vaikas.
Paioje ios knygos pabaigoje paaiks kai kas svar
baus ir apie Jorgen. Kol kas negaliu visko atskleisti,
bet kas skaitys - suinos.
Kai tt mir, senelis ir senel atjo pas mus, padjo
mamai sutvarkyti visus tts daiktus. Bet vieno svar
baus dalyko nerado - ilgo pasakojimo, kur tt para
prie guldamas ligonin.
Tada niekas ir neinojo, kad tt para t pasako
jim. Istorija apie Mergait su apelsinais" atsirado tik
prajus pirmadien. Senel kako iekojo ranki san8

Jostein Gaarder

dliuke ir rado rankrat, paslpt po raudono vaikiko


veimlio pamualu. Tuo veimliu mane veiodavo,
kai buvau maas.
Kaip pasakojimas ten pateko - paslaptis. Tai ne at
sitiktinumas, nes pasakojimas, kur tt ra, kai man
buvo pusketvirt met, susijs su tuo vaikiku vei
mliu. Pats pasakojimas ne apie vaikik veiml, ne,
tt i ilg istorij para man. Jis para istorij apie
Mergait su apelsinais", kad paskaityiau j, kai b
siu didelis ir galsiu visk suprasti. Jis para laik
ateiiai.
Jei mano tt i tikrj kakada paslp lapus, ku
riuose buvo suraytas ilgas pasakojimas, u senojo ve
imlio pamualo, jis, matyt, labai tikjo, kad laikas
pasieks adresat. Mane priblok mintis, jog senus
daiktus reikia labai atidiai apirti prie atiduodant
juos sendaiki parduotuv ar imetant iukli
konteiner. Bijau ir pagalvoti, kiek sen laik, dieno
rai ir panai dalyk tikriausiai galima rasti iuk
li krvose.
Pastarosiomis dienomis nemaai apie tai galvoju.
Man rodos, turt bti paprastesnis bdas pasisti
laik ateit negu paslpti po vaikiko veimlio pa
mualu.
Juk kartais norime, kad kas nors paskaityt ms
laik po keturi valand, po keturiolikos dien ar po
keturiasdeimties met. Pasakojimas apie Mergait su
9
Mergait su apelsinais

apelsinais" ir yra toks laikas. Jis paraytas dvylikameiui ar keturiolikmeiui berniukui Georgui, taigi tam
Georgui, kurio tt dar nebuvo mats ir nebesitikjo
pamatyti.
Betgi laikas papasakoti vis istorij i pat pradi.
Kart prie savait grau i muzikos mokyklos ir
netiktai radau atvykusi svei - senel ir senel.
Juodu atvaiavo i Tionsbergo ir ketino pas mus nak
voti.
Mama ir Jorgenas jau buvo namie, visi keturi ne
kantriai lauk, kol a priekambaryje nusispirsiu batus.
Batai buvo lapi, nevars, bet tas niekam nerpjo.
Visi sdjo ir galvojo apie visai k kita. Pajutau, kad
kakas atsitiko.
Mama pasak, kad Miriama jau paguldyta. Turint
galvoje senels ir senelio vienag, tai buvo visai ne
blogai. Juk juodu nra Miriamos seneliai. Miriama turi
savo senel ir senel. Juodu irgi malons mons ir kar
tais mus aplanko. Bet juk ne veltui sakoma: Kraujas
tirtesnis u vanden".
jau svetain ir atsisdau ant kilimo. Vis veidai
man pasirod tokie reikmingi, kad pagalvojau, jog
atsitiko kakas rimta. Pastarosiomis dienomis, regis,
mokykloje neikriau jokios kvailysts, i fortepijono
pamokos grau prastu laiku, o nuo tada, kai i vir
tuvs spintels nukniaukiau deimt kron, prajo jau
keletas mnesi. Todl ramiai paklausiau:
10

Josteiti Gaarder

- Kas atsitiko?
Tada senel ir pradjo pasakoti, jog radusi laik,
kur tt prie pat savo mirt para man. Man keistai
sugniau krtin. Nuo jo mirties prajo vienuolika
met. A net nesu tikras, ar gerai j prisimenu. Tvo
laikas... Tai atrod taip nepaprasta, sakytum, testa
mentas ar kas panaaus.
Pamaiau, kad senel ant keli pasidjusi didel
vok. Padav j man. Vokas buvo uklijuotas, o ant
voko urayta: Georgui". Raysena buvo ne senels,
ne mamos ir ne Jorgeno. Atpliau vok ir itraukiau
stor pluot lap. Pirmojo puslapio viruje per
skaiiau:

Artvirtai sdi, Georgai? sitverk k nors. Noriu pa


pasakoti tau jaudinam istorij.

Pajutau, kaip visas suvirpjau. m svaigti galva.


Kas gi ia dabar? Tvo laikas... Bet ar jis tikras?
Ar tvirtai sdi, Georgai?" Man pasirod, kad gir
diu jo griausming bals. Ne vaizdajuostje, o taip,
11

Mergait su apelsinais

tarytum tt staiga bt prisikls ir sdt kartu su


mumis iame kambaryje.
Nors vok man padav uklijuot, paklausiau, ar
kas i suaugusij skait man skirt laik. Visi pa
purt galvas ir pasak, jog niekas nra skaits n vieno
sakinio.
- N vieno skiemens, - pasak Jorgenas kiek sutri
ks, nors jam tai visai neprasta. Bet gal a duosis pa
skaityti ir jiems, kai perskaitysis pats, pridr jis. Man
pasirod, kad Jorgenui labai rpi, kas galt bti tame
laike. Pajutau, kad j tarytum kako grauia sin.
Senel m aikinti, kodl juodu su seneliu t popie
t sd automobil ir atvaiav Osl. Ji pamaniusi,
kad dabar galbt minsime sen msl. Jos odiai man
pasirod gana paslaptingi. Jie ir buvo paslaptingi.
Sirgdamas tt sak mamai nors kai k parayti
man. Laik, kur a galsis perskaityti, kai uaugsiu.
Bet to laiko niekada niekas nemat. O dabar man jau
penkiolika met.
Staiga senel prisimin kit dalyk, kur buvo saks
tt. Jis grietai pareikalavo, kad niekas nesumanyt
imesti raudonojo vaikiko veimlio. Senel tvirtino
odis odin prisimenanti, k jis pasak, kai guljo li
goninje: Nieku gyvu neimeskite to veimlio. Labai
jus praau. Pastaraisiais mnesiais jis taip daug reik
man ir Georgui. Noriu, kad jis likt Georgui. Papasa
kokite jam tai kada nors. Tada, kai bus suaugs ir visk
supras. Labai noriu isaugoti veiml jam".
12

Jostein Gaarder

Todl senojo veimlio niekas neimet, neatida


v sendaiki parduotuvn. Apie tai papasakojo ir
Jorgenui. Kai tik Jorgenas atsikl gyventi Kamani
gatv, j spjo, kad nevalia liesti vieno daikto - rau
donojo veimlio. Jis siningai laiksi nurodymo ir
savo dukteriai Miriamai nupirko naujutelait veiml.
Gal jam bt ir nepatik veioti savo dukter tuo pa
iu veimliu, kuriuo tt prie daugel met veiojo
mane. Gal Jorgenas tiesiog norjo naujo, madingesnio
veimlio. Jis stengiasi sekti madas, gal yra net kiek
tuiagarbis.
Taigi tt kalbjo apie laik ir vaikik veiml.
Bet senelei prireik vienuolikos met, kad mint ms
l. Tik dabar jai atjo galv mintis gerai apirti ve
iml, stovint ranki sandlyje. Ji neklydo. Veimlis
nebuvo tik veimlis. Tai buvo pato dut.
Neinojau, ar tikti ia istorija. Niekada negali i
noti, ar tvai ir seneliai pasako vis ties, ypa kai kal
bama apie jautrius klausimus", kaip mgsta sakyti
senel.
Didiausia msl man iandien atrodo tai, kad prie
vienuolika met niekas nesugebjo jungti senojo t
ts kompiuterio. Juk tuo kompiuteriu tt ra man
laik! Aiku, jie band j jungti, bet jiems neuteko
vaizduots atspti slapt tts kod. J sudar devynios
raids - tokie tada buvo kompiuteriai. Net mama neat
spjo kodo, tiesiog netiktina. Taigi kompiuteris buvo
ukeltas palp.
13
Mergait su apelsinais

Bet apie tts asmenin kompiuter a dar papasa


kosiu.
Dabar laikas leisti prabilti mano ttei. Kartais terp
siu ir savo aikinim, be to, paraysiu pabaigos od.
Turiu tai padaryti, nes savo ilgame laike tt mans
rimtai kai ko klausia. Jam labai svarbu, k atsakysiu
klausim.
Pasimiau butel kokakolos ir nusineiau laik
savo kambar. Kai dl viso pikto usirakinau duris,
mama band protestuoti, bet greitai suprato, jog tai
nieko nepads.
Skaityti laik mogaus, kurio jau nebra gyvo,
man pasirod toks rimtas ir svarbus dalykas, kad ne
galjau paksti minties, jog gimins vis laik miins po mano kambar. iaip ar taip, tai mano tvo
laikas, o tvo nebra jau vienuolika met. Man reikia
susikaupti.
Keista buvo laikyti rankose stor pluot lap. Jau
iausi tarytum aptiks nematyt album su naujute
laitmis tts ir mano nuotraukomis. U lango tirtai
krito snaigs. Snigti pradjo man grtant i muzikos
mokyklos. Ko gero, sniegas ilgai neusiguls. Juk dar
tik lapkriio pradia.
Atsisdau ant lovos ir pradjau skaityti.

14
Jostein Gaarder

Ar tvirtai sdi, Georgai? sitverk k nors. Noriu pa


pasakoti tau jaudinam istorij. Gal tu patogiai sitaisei
ant geltonosios odins sofos? inoma, jeigu js jos dar
neimette ir nenusipirkote naujos. To a negaliu inoti.
Beje, man malonu sivaizduoti tave sdint ir supama
jame krsle iemos sode. Juk tau visada patikdavo jame
sdti. O gal ijai teras? Neinau, koks dabar met
laikas. Pagaliau, gal js isiklte i Kamani gatvs kur
nors kitur.
I kur man inoti?
A nieko neinau. Neinau, kas dabar Norvegijos mi
nistras pirmininkas. Kokia Jungtini Taut generalinio
sekretoriaus pavard? Na, o tu... Ar inai, kokie steb
jimai iuo metu atliekami Hablo teleskopu? Ar astrono
mai suinojo k nors nauja apie tai, kaip surstas ms
kosmosas?
Ne kart bandiau galvoti, koks bus pasaulis po keleto
met, bet niekaip nesugebjau bent apytikriai sivaizduoti
tavs ir tavo gyvenimo. Pastu tave tik tok, koks buvai.
Net neinau, kiek tau met dabar, kai skaitai mano
laik. Gal dvylika, gal keturiolika? O a, tavo tvas, jau
seniai nebegyvenu iame laike.

15
Mergait su apelsinais

Ties sakant, jauiuosi lyg vaiduoklis ir kiekvien kart,


kai apie tai pagalvoju, man ugniauia kvap. Imu supras
ti, kodl vaiduokliai kioja ir dejuoja tarytum audringas
vjas. Jie nenori gsdinti artimj. Tiesiog labai skaudu
kvpuoti kitame laike nei tas, kuris buvo jiems skirtas.
Btyje mums skirta ne tik ribota erdv. Ribotas ir
ms laikas.
K gi, taip jau yra. Ir man nelieka nieko kito kaip pra
dti nuo to, kas mane supa dabar. Raau tau 1990 met
rugpjio mnes.
iandien, kai tu skaitai laik, tikriausiai jau pamir
ai daug k i to, k mudu igyvenome tais iltais vasaros
mnesiais, kai tau buvo treji su puse met. Bet kol kas
dienos priklauso mums, mudviem dar liko daug grai
valand, ir jas mes galsime praleisti kartu.
Pasakysiu tau, apie k iuo metu danai galvoju: kiek
viena kartu praleista diena, kiekvienas maas naujas da
lyklis, kur mudu su tavimi atrandame, leidia man ti
ktis, kad tu mane geriau prisiminsi. Skaiiuoju savaites
ir dienas. tai antradien mudu stovjome ant Triuvano
bokto, po ms kojomis plytjo pus karalysts. Mudvie
j vilgsnis siek net iki vedijos. Mama taip pat buvo su
mumis. Bet ar tu prisimeni?
Jei ne, pabandyk prisiminti, Georgai. Padaryk tai, pa
bandyk prisiminti, viskas slypi tavo viduje.
Ar prisimeni didel aislin traukin? Tu su juo ai
di kasdien, aidi valand valandas. tai ir dabar a j
16

Jostein Gaarder

velgiu. Dabar, kai raau, ant priekambario grind guli


imtyti bgiai, traukinys ir spalvoti keltai. Viskas taip,
kaip tu prie valandl palikai. Turjau plte atplti
tave nuo aidimo, kad nepavluotume darel. Man vis
rodosi, kad maos tavo rankos dar tebelieia aisliukus.
Neidrsau pajudinti n vieno.
Ar prisimeni kompiuter, kuriuo mudu laisvomis die
nomis aidiame kompiuterinius aidimus? Jis dar visi
kai naujas, todl vis laik stovjo mano darbo kambary
je, bet prajusi savait perkliau svetain. Dabar man
labiausiai patinka sdti ia, kur mtosi visi tavo daiktai.
Po piet ir tu bni ia, ir mama. Senelis ir senel dabar
mus daniau aplanko. Tai puiku.
Ar prisimeni alij triratuk? Antai jis stovi lauke
ant vyruoto takelio, dar visikai naujas. Jei tu jo nepa
mirai, tai gal tik todl, kad jis vis dar mtosi kur nors
garae ar ranki sandliuke. sivaizduoju, koks jis jau
senas. Niekas juo nesivainja. O gal j atidavte sen
daiki parduotuv?
O kaip raudonasis vaikikas veimlis, Georgai? I
tikrj, kaip jis?
Turtum bent iek tiek prisiminti ms pasivaikioji
mus prie Sogno eero. Arba savaitgalius kaln trobelje.
Kart tris savaitgalius i eils kopme Fjelstiolen. Bet
daugiau tavs tikrai nieko neklausinsiu. Galbt tu vi
sikai nieko neprisimeni i to gyvenimo, kai Georgo laikas
kartu buvo ir mano laikas. Tebnie taip, kaip yra.

V
Mpr^niip <;p apelsinais

adjau tau papasakoti vien istorij. Taiau neleng


va rasti iam laikui tinkam ton. Galbt jau padariau
klaid kreipdamasis t mayl, kur, man rodos, taip
gerai pastu. Juk dabar, kai skaitai ias eilutes, jau nesi
maas. Tu jau nebe tas maas berniukas su geltonomis
garbanlmis.
Atrodau tarsi sena tetul, saldiu balseliu kalbinanti
ma vaik. Tai kvaila. Juk kreipiuosi suaugus Georg,
t, kurio nespjau pamatyti, su kuriuo negaljau rimtai
pasikalbti.
iriu laikrod. Prajo vos valanda, kai grau paly
djs tave darel.
Kai vaiuojame per tilt, tu visada nori ilipti i ve
imlio ir mesti upel pagaliuk ar akmen. Kart radai
tui limonado butel ir metei vanden. Nebandiau
tavs sustabdyti. iomis dienomis leidiu tau iek tiek
daugiau, negu leidiama kitiems vaikams. O kai nueina
me vaik darel, tu greitai bgi savo skyri, mes vos
spjame itarti vienas kitam sudie". Lyg ne man reik
t labiausiai skubti, o tau. Keista, kai apie tai galvoji.
Kartais atrodo, kad seni mons turi daugiau laiko negu
mai vaikai, kuriems prie akis visas gyvenimas.
Negaliu pasigirti, kad esu senas. Manau, kad esu pa
lyginti jaunas vyras, bent jau jaunas tvas. Ir vis dlto
labai noriau sustabdyti laik. Apsidiaugiau, jei kuri
nors diena trukt vis aminyb. inoma, ateis vakaras
ir naktis. Juk diena ir naktis keiia viena kit prastu rit18

Jostein Gaarder

mu. Bet rytojaus diena galt prasidti ten, kur prasidjo


vakarykt.
Netroktu pamatyti ir patirti nieko daugiau negu jau
esu patyrs. Tik labai noriau ilaikyti tai, k turiu. Bet
ateina vagis, Georgai. Nekviesti sveiai siurbia mano gy
vybs jgas. Kaip jie drsta!
Man labai gera ir kartu labai sunku iomis dienomis
lydti tave darel. Man dar nesunku vaikioti, ne
sunku stumti tavo veiml, bet inau, kad mano knas
labai serga.
Yra ger lig, kurios priveria ligon staiga gultis
lov ir kelias dienas pagulti. Bloga liga paprastai trunka
ilgai, gal gale apveria tavo gyvenim auktyn kojomis
ir amiams paguldo tave em. Gal tu n negirdjai, kad
a buvau gydytojas, nors tikriausiai mama tau apie tai
pasakojo. iuo metu mane ileido atostog, poliklinikoje
nebedirbu, bet inau, k sakau. Nesu lengvas" ligonis.
Taigi iame ms pokalbyje, iame paskutiniame mud
viej susitikime yra du laikai. Tarytum mudu kiekvienas
stovtume ant dviej rkuose paskendusi kaln vir
ni ir mgintume pavelgti vienas kit. Mus skiria sl
nis, paadtoji em, kuri tu jau perjai engdamas savo
gyvenimo keliu ir kurioje a tavs niekada nepamatysiu.
Mginsiu atsivelgti ir laik, kai raau ias eilutes, kol
tu bni darelyje, ir laik, kai tu skaitai, laik, kuris
priklauso tik tau. inoma, jei kada nors galsi visa tai
perskaityti.

19
Mergait su apelsinais

Be
galosunku rayti snui, kur netrukus paliksi.
Turbt gana skaudu ir visa tai skaityti. Bet juk tu jau
beveik vyras, jei a pajgiau urayti ias eilutes popie
riuje, turk kantrybs ir jas perskaityk.
Turbt supranti, jog a atviromis akimis velgiu fak
t, kad man tikriausiai teks palikti visk - saul ir mnu
l, visk, visk, kas yra ioje emje, o svarbiausia - mam
ir tave. Tai tiesa, kuri man netelpa galvoje.
Georgai, noriu kai ko tavs rimtai paklausti. Todl ir
raau laik. Bet kad galiau tave paklausti, pirma
turiu, kaip adjau, papasakoti tau jaudinam istorij.
Norjau kada nors gyvenime papasakoti tau apie Mer
gait su apelsinais. iandien, kai raau ias eilutes, tu
dar per maas ir nieko nesuprastum. Taigi tegul tai bus
mano maas palikimas tau. Tegul toji istorija guli kur
nors paslpta ir laukia, kol tavo gyvenime ateis tinkama
diena.
tai dabar toji diena atjo.

Perskaits iki ios vietos, pakliau galv. Daug kart


mginau prisiminti tv, mginu ir dabar. Jis mane to
prao. Bet viskas, k a, kaip man atrodo, prisimenu,
atjo i vaizdajuosi ir fotografij.
Prisimenu, kad vaikystje turjau ilg aislin trau
kin, bet tas man nepadeda prisiminti tvo. aliasis
triratukas tebestovi garae, todl irgi prisimenu j nuo
20

Jostein Gaarder

vaikysts. O raudonasis veimlis vis laik mtsi


ranki sandliuke. Bet niekaip negaliu prisiminti pasi
vaikiojim prie Sogno eero. Neprisimenu ir to, kad
mudu su tvu lipome Triuvano bokt. Bokte kelet
kartu esu buvs, bet ten kopme su mama ir Jorgenu.
Kart - tik a ir Jorgenas. Tai buvo tomis dienomis, kai
mama, k tik pagimdiusi Miriam, guljo ligoninje.
inoma, puikiai prisimenu ms trobel Fjelstiolene, bet tvo tuose mano prisiminimuose visikai nra,
tik mama, Jorgenas ir maoji Miriama. Kaln trobelje
yra sena ra knyga. Daug kart skaiiau, k tvas
joje ra prie mirt. Tik bda, kad visikai igaravo
i galvos tie dalykai, apie kuriuos jis rao. raai iek
tiek primena nuotraukas ir vaizdajuostes. Velyk i
vakarse Georgas i sniego nulipd trobel ir udeg
joje vakutes". Aiku, danai skaitydavau tuos raus,
kai kuriuos moku atmintinai. Bet negaliu aikiai si
vaizduoti, kad ten apraomuose vykiuose biau da
lyvavs a. Man buvo ne daugiau kaip pustrei met,
kai mudu su tte pastatme rekordikai didel sniego
namel ir udegme jame vakutes. Iliko ir to namelio
nuotrauka, bet ji tokia tamsi, kad matyti vien vakui
apviesti langai.
Man pasirod svarbus ir kitas dalykas, kurio tt
klaus paioje ilgo laiko pradioje:

21

Mergait su apelsinais

Ar inai, kokie stebjimai dabar atliekami su Hablo te


leskopu? Ar astronomai suinojo k nors nauja apie tai,
kaip surstas ms pasaulis?

C t t*
Kai perskaiiau ias eilutes, nugara perbgo iur
pulys. K tik baigiau dom rain apie kosmin teles
kop, anglikai vadinam Hubble Space Telescope. Kiti
klass mokiniai ra apie angl futbol, Space Girls
arba apie Roald Dal. O a nujau bibliotek, susiie
kojau visk, kas tik manoma, apie Hablo teleskop ir
paraiau apie tai rain. Prie kelias savaites atidaviau
rain mokytojui, ir mokytojas mano ssiuvinyje pay
mjo, jog jam padar labai ger spd, kad a taip
brandiai, savarankikai ir iradingai nagrinju sud
ting mediag". Skaitydamas mokytojo odius kaip
niekada didiavausi savimi. Vir io sakinio mokytojas
dar ura: Gls astronomui - mgjui!" Ir nupie
grai puokt.
22
Jostein Gaarder

Gal tvas sugebjo velgti ateit? Ar jis tiesiog visi


kai atsitiktinai paklaus apie Hablo teleskop prajus
vos kelioms savaitms, kai baigiau rain?
Ar tvo laikas tikras? Gal tvas vis dar gyvas? Man
vl nugara perbgo iurpas.
Sdjau ant lovos ir svarsiau. Hablo teleskop or
bit aplink em ikl kosminis laivas Discovery"
1990 met balandio 25 dien. Kaip tik tuo metu tvas
susirgo. Jis susirgo tuoj po 1990 met Velyk veni.
Tai a gerai inau, tik niekada nepagalvojau, kad tai
atsitiko kaip tik tada, kai aplink em pradjo skrieti
Hablo teleskopas. Bet gal tvas inojo, kad susirgo t
pai dien, kai i Kanaveralo kyulio pakilo Disco
very" su Hablo teleskopu, galbt t pai valand-, t
pai minut?
Jei taip, suprantu, kad jam labai rpjo, k parodys
kosminis teleskopas. Netrukus pastebta, kad pagrin
diniame teleskopo veidrodyje buvo nemaa kliauda,
lifavimo netikslumas. Mano tvas negaljo inoti, kad
t kliaud paalino kosminio laivo Endeavour" astro
nautai 1993 met gruodio mnes. Tai vyko prajus
trejiems metams po tvo mirties. Aiku, jis nieko ne
inojo ir apie papildomus renginius, montuotus 1997
met vasar.
Tvas mir nesuinojs, kad Hablo teleskopas at
siunt em rykiausias kosmoso nuotraukas, kokios
tik kada nors buvo inomos. Daugel i j susiradau
internete, pasidariau daugyb ira ir juos panaudo23
Mergait su apelsinais

jau savo darbe. Kelet domiausi nuotrauk pasikabi


nau savo kambaryje, pavyzdiui, labai ryk vaigds
milins Eta Carina atvaizd. Toji vaigd yra nutolusi
nuo Sauls sistemos atuonis tkstanius viesmei.
Eta Carina - viena i didiausi Pauki Tako vaig
di. Ji netrukus sprogs, taps supernova, o gal gale
susilies su viena neutronine vaigde, tai yra su juod
ja skyle. Kita mano mgstama nuotrauka - milinikos
duj ir dulki dms Erelio ke (kitaip dar vadinama
me M 16). Taip gimsta naujos vaigds!
iandien apie kosmos inome daug daugiau negu
1990 metais, ir prie to daug prisidjo Hablo telesko
pas. Jis nufotografavo tkstanius galaktik ir vaig
di k, esani u milijon viesmei nuo Pauk
i Tako. Be to, teleskopas padar kelet netiktin
kosmoso praeities nuotrauk. Gal atrodo kiek keista,
kad galima nufotografuoti visatos praeit, bet velgti
kosmos yra tas pat kaip irti tolimos praeities
laikus. inome, kad viesa lekia trij imt tkstan
i kilometr per sekund greiiu, bet vis dlto toli
m galaktik viesa pasiekia mus tik per milijardus
met, nes visata beprotikai didel. Hablo teleskopas
nufotografavo galaktikas, nutolusias nuo ms dau
giau kaip dvylika milijard viesmei. Vadinasi, te
leskopas pavelg dvylika milijard met jaunesns
visatos istorij. Kai apie tai galvoji, apima gana keistas
jausmas. Juk tada visatai buvo maiau kaip milijardas
met. Hablo teleskopas leido pavelgti atgal beveik iki
24
Josteirt Gaarder

didiojo sprogimo, kai buvo sukurti laikas ir erdv.


Kai k imanau apie iuos dalykus, todl apie juos ir
raau. Turiu susitvardyti, kad neimiau rayti visko,
k inau. Ssiuvinyje, kur atidaviau mokytojui, prira
iau keturiasdeimt septynis puslapius!
Atrodo gana keista, kad tvas rao man apie kosmi
n teleskop. Visada domjausi kosmoso tyrinjimais.
Gal sugebjimas pakelti vilgsn nuo to, kas dedasi
ios planetos paviriuje, yra paveldimas? Bet juk gal
jau pasirinkti kit rainio tem - kosminio laivo Apo
lonas" program ir pirmj mogaus skryd Mnul.
Galjau rayti apie galaktikas ir juodsias skyles, nes
apie tai irgi kai k imanau, tikriau, apie galaktikas
su juodosiomis skylmis. Galjau parayti apie Sauls
sistem, jos devynias planetas ir didj asteroid ied
tarp Jupiterio ir Marso. Arba apie milinikus telesko
pus Havajuose. Bet pasirinkau Hablo teleskop. Kaip
tvas galjo tai atspti?
Lengviau suprasti, kodl tvas klausia apie Jung
tini Taut generalin sekretori. Tikriausiai todl,
kad mano gimimo diena - spalio dvideimt ketvirto
ji - Jungtini Taut diena. Beje, generalinis sekretorius
dabar yra Kofis Ananas. Norvegijos ministras pirmi
ninkas - Kjelis Magn Bondevikas. Jis perm ias pa
reigas i Jenso Stoltenbergo.
Sdjau susimsts, kai duris pasibeld mama ir
paklaus, kaip man sekasi.
- Netrukdyk, - atsakiau jai.
25
Mergait su apelsinais

Perskaiiau vos keturis puslapius.


Vis laik galvojau: greiiau pasakok, tte! Pasakok
apie mergait su apelsinais. Esu pasirengs. Atjo die
na. Atjo laikas skaityti.

Istorija apie Mergait su apelsinais prasideda vien


popiet, kai prie Nacionalinio teatro laukiau tramvajaus.
Buvo atuntojo deimtmeio pabaiga, vlyvas ruduo.
Prisimenu, galvojau apie medicinos studijas, kurias
k tik buvau pradjs. Sunku sivaizduoti, jog kada nors
bsiu mokslus baigs gydytojas, jog pas mane ateis pa
cientai ir atiduos savo likim mano rankas. Sdsiu prie
didelio raomojo stalo apsivilks baltu chalatu ir sakysiu:
Teks atlikti kraujo tyrim, ponia
Arba: Ar se
niai jauiate tuos skausmus?"
Pagaliau atvaiavo tramvajus. Pamaiau j i tolo. I
pradi jis pravaiavo pro Storting, paskui nusileido
Stortingo gatve. Keista, bet vliau, galvodamas apie tai,
niekaip negaljau prisiminti, kur ir kokiu tikslu tada va
iavau. iaip ar taip, okau mlyn Frognerio linijos
tramvaj. Tramvajus buvo sausakimas.
Pirma, kas patrauk mano vilgsn, buvo juokinga
mergiot tramvajaus viduryje su dideliu popieriniu mai26

Jostein Gaarder

sliu, pilnutliu graiausi apelsin. Mergait vilkjo


sena oranine sportine striuke. Prisimenu, pagalvojau,
jog maielis, kur ji spaud prie krtins, toks didelis ir
sunkus, kad ji gali jo neilaikyti ir tuoj tuoj imesti. Bet
pirmiausia sidmjau ne maiel su apelsinais, o pai
mergait. Staiga suvokiau, kad ji kakokia nepaprasta,
kad ji be galo paslaptinga ir patraukli.
Be to, pamaiau, kad ir ji iri mane, tarytum i
skirdama i vis t moni, grite grivani tramva
j. Tai vyko per vien sekund. Mudu i karto pasijuto
me lyg smokslininkai. Vos lipau tramvaj, ji smeig
mane akis, ir turbt a pirmas nukreipiau vilgsn
al, nes tais laikais buvau labai drovus. Vis dlto prisi
menu, jog per t neilg kelion aikiai ir neabejodamas
pagalvojau, kad tos mergaits niekada nepamiriu. Ne
inojau nei kas ji tokia, nei kuo vardu, bet nuo pirmos
valandls pajutau, kad ji mane traukia nesivaizduo
jama jga.
Buvo puse galvos u mane emesn, plaukai ilgi ir
tamss, akys rudos. Jai galjo bti apie devyniolika met.
irdama mane, tarytum linkteljo, nors jos galva n
nekrusteljo, valikikai nusiypsojo, lyg btume seni
pastami arba - nedvejodamas galiu tai pasakyti - lyg
kakada, labai labai seniai btume su ja igyven itis
gyvenim, tik ji ir a. Jos rudos akys tarytum norjo man
tai priminti.
ypsantis skruostuose jai atsirasdavo duobuts. Ka
kodl ji man pasirod panai vover, buvo tokia vali
27
Mergait su apelsinais

ir vikri. Jei mes i tikrj su ja nugyvenome gyvenim,


tai galbt kaip dvi vovers mike, pagalvojau, galbt tai
buvo dviej aidiani voveri gyvenimas. Toji mintis
man pasirod gana maloni.
Bet kodl ji taip gudriai ir liai ypso? Ar ji tikrai
ypsosi man? Gal tik pagalvojo kak juokinga, gal tai
neturi su manimi nieko bendra? O gal juokiasi i ma
ns? Taip irgi gali bti. Bet juk a nesu juokingas, ma
nau, atrodau toks kaip visi. Tai ji, spausdama prie krti
ns didel apelsin maiel, atrodo truput juokingai, ne
a. Gal todl ir ypso, i savs? Gal tai autoironija? Ne
visi mons jos turi.
Nedrsau dar kart pavelgti jai akis. irjau tik
didel apelsin maiel. Vis galvojau, kad tuoj tuoj j
paleis. Ji neturi jo paleisti, bet vis tiek paleis.
Maielyje buvo maiausiai penki kilogramai apelsin,
gal atuoni, gal deimt.
Tramvajus kilo Drameno gatve. sivaizduok t viet.
Tramvajus stabteli, trkioja, vl stabteli ties Amerikos
pasiuntinybe, sustoja Solio aiktje, ir tai jam sukantis
Frognerio gatv atsitinka tai, ko vis laik bijojau. Staiga
tramvajus grsmingai pasvyra, mergait su apelsinais su
svyruoja, ir a per vien sekunds dalel suvokiu, jog tu
riu igelbti apelsinus nuo praties. Ak, ne... Na, tai!
Kaip tik ia padarau lemting klaid, neteising judes.
Tik paklausyk: rytingai itiesiu abi rankas, vien pakiu
po rudu popieriniu maieliu, o antrja tvirtai apkabinu
28

Jostein Gaarder

mergait. Ir k tu manai? Mergait oranine striuke, ai


ku, paleidia maiel su apelsinais, tikriau sakant, tai a
atlaisvinu jos tvirt glb, tarytum i pavydo nordamas
paalinti apelsinus i kelio, o lidnas rezultatas yra tas,
kad trisdeimt ar keturiasdeimt apelsin pabyra kelei
viams ant keli, ant grind, nurieda per vis tramvaj.
Gyvenime esu pridars daug kvailysi, bet toji pati di
diausia. Tokios smyio akimirkos dar niekada nebuvo
tek patirti.
Tiek kart apie apelsinus. Tegul jie rieda visas
puses, per vis tramvaj. Juk mano istorijoje i tikrj
svarbiausia ne jie. Mergait greitai atsigria mane,
ji jau nebesiypso. I pradi atrodo nulidusi, veidu
perbga nirus elis. Neinau, k tuo metu galvoja, ne
galiu to inoti, bet i veido matau - tuoj pratrks verk
ti. Atrodo, kiekvienas apelsinas jai nepaprastai svarbus,
kiekvienas absoliuiai nepakartojamas. Viskas trunka
neilgai, nes kit akimirk ji priekaitingai pavelgia
mane, tarytum aikiai sakydama, jog a kaltas dl to, kas
atsitiko. Jauiuosi, lyg biau sugriovs jai gyvenim,
nekalbu jau apie savj. Jauiuosi, tarytum sulugds
vis savo ateit.
Jei tu btum buvs su manimi, Georgai, gal btum
igelbjs padt, pasaks k nors juokinga, visk suvel
nins. Bet a tuo metu negaljau sitverti tavo mauts
rankos. Tai buvo daug met prie tau gimstant.
Labai susigds imu keturpsias tarp purvin bat ir
bateli rankioti apelsinus. Bet igelbti pavyksta nedaug.

29
Mergait su apelsinais

Greitai pamatau, kad maielis perplyo, i jo dabar jokios


naudos.
Man pasidar skaudu ir kartu juokinga, kad tiesio
gine prasme isitiesiau ant pilvo prie jaunj moter.
Kai kurie keleiviai ima juoktis, bet tik patys linksmiausi.
Netrksta ir rsi veid. Tramvajus kimte prisikims,
spstis beveik nepakeniama. Jauiu, kad visi keleiviai,
mat, kas vyko, laiko mane kaltu, nors i tikrj a tik
norjau bti galantikas ir igelbti mergaits neul.
Paskutinis vaizdas, kur prisimenu i tos nelemtos ke
lions, yra toks: a atsistoju, rankose laikau tiek apelsin,
kiek tik galiu apimti, du sidjau kelni kienes. Mergai
t oranine striuke velgia man tiesiai akis ir kandiai
prataria:
- Nevykli!
Tai, be abejo, priekaitas. Bet netrukus ji, regis, at
gauna ger nuotaik ir tarytum susitaikydama, tarytum
paaipiai sako:
- Malonkite man duoti vien apelsin.
- Atleiskite, - vos sulemenu, - atleiskite!
Tramvajus sustoja ties Miolhauseno kavinuke Frognerio rajone, durys atsidaro, a linkteliu galva iai, mano
akimis, kone pasakikai megaitei, o ji pasigriebia man i
delno vien apelsin ir dingsta gatvje kaip aisminga
pasakos fja.
Tramvajus vl trkteli ir toliau vaiuoja Frognerio
gatve.

30
Jostein Gaarder

Malonkite man duoti vien apelsin". Georgai! Bet


juk tai buvo jos apelsinai, spaudiau juos rankose, du
sikiau kienes, o kiti ridinjosi tramvajaus grindimis.
Staiga likau vienas su pilnomis rankomis apelsin,
kurie juk buvo ne mano. Pasijutau kaip negrabus apelsi
n vagis. Kai kurie keleiviai negailjo paaipi uuomin
ia linkme. Nebeprisimenu, k tada galvojau, islinkau i
tramvajaus kitoje stotelje, Frognerio aiktje.
Ilipdamas trokau tik vieno - rasti toki viet, kur
galiau atsikratyti apelsin. Turjau balansuoti kaip ak
robatas, kad j neimesiau, bet vienas vis tiek nukrito
ant grindinio, o a, aiku, negaljau pasilenkti ir jo pa
kelti.
Netrukus pamaiau moter, stumiani vaikik ve
iml. Ji kaip tik jo pro senj uvies parduotuv, t
Frognerio aikts pakratyje. (Tiesa, neinau, ar ji ten
dar tebra.) I lto prieinu prie moters su veimliu, pa
juntu prog atsikratyti nelemt apelsin, ibertu juos ant
rausvos kdikio antklods, taip pat ir tuos du, kurie buvo
kiense. Viskas vyksta per vien dvi sekundes.
Jei btum mats tos moters veid, Georgai! Jauiau,
kad turiu k nors pasakyti. Pasakiau, jog praau priimti
ma dovanl kdikiui. Juk jau vlyvas ruduo, svarbu,
kad visi vaikai gaut pakankamai vitamino C. A tai ge
rai inau, nes studijuoju medicin.
Turbt ji paman, kad a labai lus, gal net girtas.
Kad esu medicinos studentas, inoma, nepatikjo. Bet a

31
Mergait su apelsinais

kiek kabindamas leidausi kojas Frognerio gatve tolyn.


Galvoje sukosi tik viena mintis - reikia susirasti mergai
t. Turiu j kuo greiiau susitikti ir visk isiaikinti.
Neinau, ar gerai pasti t miesto rajon. Netrukus
uduss atbgu ton vieton, kur kryiuojasi Frognerio,
Frederiko Stango, Elisenbergo ir Liovenioldo gatvs. ia
paslaptingoji mergait ilipo i tramvajaus su vieninteliu
varganu apelsinu rankoje. Tai buvo tas pat kaip stovti
Pranczijos sostins vaigds aiktje. I ia jo daugy
b gatvi, neinojau, kuri pasirinkti, o mergaits niekur
nebuvo matyti.
T dien daug kart vaikiojau Frognerio rajone pir
myn ir atgal. Buvau nujs iki Briskebio gaisrins, pas
kui iki Raudonojo kryiaus ligonins. Kiekvien kart,
kai pamatydavau k nors panaaus oranin striuk,
irdis okteldavo krtinje, bet ta, kurios iekojau, tary
tum prasmego skradiai ems.
Po keli valand pagalvojau, kad mergait, kuri taip
nuskriaudiau, galbt ramiai sdi u lango Elisenbergo
gatvje ir slapta stebi, kaip jaunas studentas tarytum
susinervins veiksmo filmo personaas bgioja gatvmis
ir niekaip negali rasti iekomos princess. Jam netrksta
ryto ir usispyrimo, bet jos susekti jam nepavyksta. Fil
mo veiksmas stringa.
iukli dje pamaiau viei apelsino ievel, pa
kliau j, pauosiau. Jei t ievel numet ji, tai buvo
paskutinis jos pdsakas.

32
/ostein Gaarder

Vis vakar negaljau pamirti mergaits oranine


striuke. Nors gyvenu Osle, iki iol niekada nesu jos ma
ts, buvau tuo visikai tikras. Pasiryau padaryti, k tik
galsiu, kad vl j sutikiau. Lyg burtininkui mosteljus
lazdele, ji atsistojo tarp mans ir viso likusio pasaulio.
Negaljau pamirti ibarstyt apelsin. K ji ketino
su jais veikti? Tiesiog nulupti ir vien po kito suvalgyti,
skiltel po skiltels, pavyzdiui, per pusryius ar prie
pieius? Tokia mintis mane sujaudino. Gal ji serga ir
laikosi ypatingos dietos? Tai njo man i galvos ir kl
nerim.
Bet juk yra ir kit galimybi. Gal ji norjo pagamin
ti apelsin drebui daugiau kaip imtui svei? Mane
tuoj apm pavydas, kad nesu pakviestas vaies. I karto
pagalvojau, kad toje draugijoje bus smarkiai paeista ly
i pusiausvyra, pakviesti daugiau kaip devyniasdeimt
vaikin ir tik atuonios merginos. Maniausi ins, kodl
taip atsitiko. Apelsin drebuiais turjo bti vaiinami
Verslo ekonomikos instituto studentai, veniantys se
mestro pabaig. Verslo ekonomikos specialyb studijuoja
daugiausia vaikinai.
Bandiau imesti i mint i galvos, ji buvo nepakelia
ma. Kartu man rodsi, kad Verslo ekonomikos institutas
smarkiai paeidia lygi galimybi reikalavimus, jei dar
neved mergin kvotos. K gi, negaljau nieko tvirtin
ti remdamasis vien savo fantazijomis. Gal toji mergait
turjo grti savo ankt kambarl, isispausti kelet
litr apelsin suli ir pasistatyti jas aldytuve? Gal ji

33
Mergait su apelsinais

nemgsta, gal alergika parduotuvi sultims, pagamin


toms i pigaus Kalifornijos koncentrato?
Nei drebuiai, nei sultys neatrod labai tiktinos gali
mybs. Netrukus man kilo labiau pagrsta mintis. Mer
gait vilkjo sena sportika alpinisto striuke, labai panaia
tas, kokiomis vilkjo Roaldas Amundsenas keliaudamas
vien ar kit aigal. Man visada seksi aikinti enklus.
Medicina tai vadina diagnostika. Jei kas vaikto Oslo gat
vmis su sena sportine striuke, tai tas kak reikia, juo
labiau jei kartu tempia didiul popierin maiel sulting
apelsin.
Pamaniau, kad mergait, matyt, rengiasi slidmis ke
liauti po Grenlandij ar bent jau per Hardangerio ploktikaln, todl ketino sidti un traukiamas roges a
tuonis ar deimt kilogram apelsin, kitaip ledo dykynje
galima mirti nuo skorbuto.
Dar kart vaizduot nuved mane neatspjamais ke
liais. Argi poliarin striuk ne eskim iradimas? Aiku,
mergait rengiasi Grenlandij. Bet kaipgi bus dabar?
Kain ar ji turs u k nusipirkti dar vien maiel apel
sin? Juk ibarsiusi apelsinus vos vos nepravirko. Man
atrod, kad ji labai neturtinga.
Buvo ir daugiau galimybi. Sukau galv, svarsiau.
Gal mergait gyvena didelje eimoje, kodl gi ne? Kas
gali paneigti, kad ji gyvena maame kambarlyje neto
li Raudonojo kryiaus ligonins ir dirba slauge? O gal
gyvena didelje eimoje, kurioje visi mgsta apelsinus?
Su mielu noru biau aplanks t eim, Georgai. si
vaizdavau juos visus sdinius prie didelio stalo valgo-

34
Josteiti Gaarder

majame, viename i t prabangi but Frognerio rajone


su auktais, erdviais kambariais ir gipso ornamentais ant
lub. eimoje, be tvo ir motinos, septyni vaikai, keturios
seserys ir du broliai, neskaitant mergaits su apelsinais.
Ji - vyriausia vaik bryje, miela ir rpestinga vyresnioji
sesut. Dabar jai ios savybs tikrai reikalingos, nuo j
priklauso, ar maesnieji broliukai ir sesuts eidami mo
kykl gals sidti kuprin po apelsin.
Staiga mane lyg alio banga persmelk kita mintis.
Gal mergait pati yra maos eimos motina, gal toji eima
susideda tik i jos paios/ aunaus vyruko, k tik baigusio
studijuoti verslo ekonomik, ir maos keturi ar penki
mnesi dukryts? Kakodl sikaliau galv, kad duk
ryts vardas - Ranveiga.
Turjau apsvarstyti ir dar vien galimyb. Gal vei
ml su kdikiu, uklotu rausva antklode, pro Frognerio
uvies parduotuv stm ne kdikio motina, o mergaits
padjja? Nuo ios minties man pasidar karta. Tokiu
atveju bent maa dalis apelsin bt sugrinta juos pir
kusiai mergaitei su vovers akimis. Pasaulis staiga pasi
rod toks maas, jame viskas turjo prasm.
Man visada sekdavosi sudlioti paprastus dalykus
savo vietas, aikinti enklus. Mes, gydytojai, tai vadina
me diagnostika. ia galiu pridurti, kad a pats nustaiau
savo lig, kai pajutau, jog kakas negerai. Tuo netgi di
diuojuosi. Tiesiog nujau pas vien koleg ir pasakiau,
kas man yra. Jis m tirti atidiau. Ir tada...
Taip, Georgai. Turiu valandl nutraukti raym.

35
Mergait su apelsinais

Galtau keista, kad randu jg taip nerpestingai ap


rainti, kas nutiko an popiet prie daugel met. Bet
prisimenu tai kaip linksm istorij, beveik kaip nebyl
film, noriu, kad ir tu pajustum tos istorijos nuotaik.
Nemanyk, kad iuo metu, kai raau, mano nuotaika tokia
puiki. Bsiu atviras - jauiuosi visikai bejgis, esu be
galo nulids. Nra reikalo to slpti, bet tau nebtina
apie tai galvoti. Tvirtai nusprendiau, kad tu niekada ne
pamatysi mans verkianio, ir vis laik tvardausi.
Netrukus i darbo gr mama, o kol kas mudu su ta
vimi vieni namie. iuo metu tu sdi ant grind ir kak
piei spalvotais pietukais. Tu irgi negali mans paguos
ti. O gal vis dlto gali? Kai kada nors ateityje skaitysi
laik mogaus, kuris kadaise buvo tavo tvas, galbt
tavo mintys paguos mane. Vien taip pagalvojus man jau
dabar darosi iliau.
Laikas, Georgai. Kas yra laikas?

Pavelgiau Supernovos 1987 A nuotrauk. vaig


d nufotografavo Hablo teleskopas madaug tuo metu,
kai tvas suprato, jog serga.
Man, inoma, gaila tvo. Bet neinau, ar tvas tei
singai padar ukraudamas man ant pei savo skaus
m. Juk vis tiek negaljau jam padti. Jis gyveno kitais
36
Jostein Gaarder

laikais, negu dabar gyvename mes. A turiu gyventi


savo gyvenim. Jei visi mons raudot skaitydami
mirusi tv ar protvi laikus, jie negalt gyventi
savo gyvenimo.
Pajutau, kaip i aki veriasi aaros. Tai nebuvo
saldios aaros, jei toki aar i viso esama, tai buvo
karios, sustingusios aaros, kurios neteka skruostais,
o lieka akyse ir jas degina.
Prisiminiau, kaip mudu su mama eidavome kapi
nes ir tvarkydavome tvo kap. Perskaits paskutines
laiko pastraipas nusprendiau, jog daugiau ten nie
kada neisiu. Vienas daugiau niekada nekelsiu kojos
kapines. Niekada.
Gal ir nra labai sunku uaugti be tvo. Baisu gali
pasidaryti tik tada, kai mirs tvas staiga pradeda
kalbti i kapo duobs. Gal bt geriau, jei jis duot
snui ramyb. Juk pats rao, kad grta savo namus
tarytum vaiduoklis.
Jauiu, kad mano delnai la ir drksta. Bet turiu
perkaityti tvo laik iki galo. Gal jis teisingai pasielg,
kad pasiunt laik ateit, o gal ir ne. Kol kas neturiu
aikios nuomons.
Tikriausiai jis buvo nemaas keistuolis, galvojau a,
ypa tada, kai jam buvo devyniolika met, t ruden
atuntojo deimtmeio pabaigoje. Man pasirod, kad jis
per daug suko galv dl tos mergiots Frognerio tram
vajuje su apelsin maieliu rankose. Kas gi ia keista,
kad berniukai ir mergaits vilgioja vieni kitus. Ma
nau, kad jie tai daro nuo Adomo ir Ievos laik.
37
Mergait su apelsinais

Kodl jis tiesiog nepara, kad j simyljo? Mergai


t turbt pajuto tai pirma, negu jis puol gelbti jos
apelsin. Jis net apkabino j ranka per liemen. Gal tai
buvo jo nesmoningas noras suokti su ja apelsin val
s Frognerio linijos tramvajuje?
Kai simyli vaikai, jie pradeda mutis arba rauti vie
nasldfanTpaukusyKitiimrme^^^^^22l^E.
Devvniolikmeiartrtu elgtis kakaip auniau.
' Bet juTTprkareiau JflTistorijos pradi. Gal toji
apelsin, mergait" i tikrj buvo kuo nors ypatin
ga? Jei ne, tvas man apie j n nepasakot. Jis sirgo,
inojo, kad tikriausiai mirs. Tai, k ra, turbt jam
buvo labai svarbu. Gal tai svarbu ir man?
Baigiau gerti kokakolos butel ir miau skaityti
toliau:

Ar dar kada nors sutiksiu Mergait su apelsinais? Gal


niekada? Gal ji gyvena kakur toli ir Osl buvo atvy
kusi tik trumpai?
Jei bdamas mieste pamatydavau Frognerio tramvaj,
visada atidiai irdavau pro visus langus, ar tarp ke
leivi nepamatysiu Mergaits su apelsinais. Daug kart
valgiausi, bet n karto jos nepamaiau. Vakarais prad-

38
Jostein Gaatder

jau vaiktinti Frognerio rajone. Vos tik gatvje pasiro


dydavo geltona ar oranin spalva, irdis suspurddavo,
kad tai tai j sutiksiu. Viltys buvo didels, ne maesnis
bdavo ir nusivylimas.
Bgo dienos, savaits. Vien pirmadien usukau
kavin Karlo Johano gatvje, kur a ir kai kurie mano
studij draugai buvome, galima sakyti, nuolatiniai sve
iai. Vos kls koj per slenkst staiga sustojau ir miau
trauktis atbulas. Kavinje sdjo Mergait su apelsinais!
Niekada nebuvau jos ia mats, o tai dabar ji sdjo u
stalelio, prieais j - puodelis arbatos, ji sklaid kakoki
spalvot knyg. Atrod, tarytum j ia atved neinoma
ranka ir tyia pasodino, kad laukt mans. Ji vilkjo t
pai apneiot striuk ir - gal tu nepatiksi, Georgai, ant keli, atrmusi ma kavins staliuk, ji laik didel
popierin maiel, piln graiausi apelsin.
A net sudrebjau. Mergait su ta paia oranine
striuke ir tokiu pat apelsin maieliu man pasirod kaip
kakas nerealaus, tarytum miraas. kart apelsinai
buvo svarbiausias dalykas, kur turjau isiaikinti. Beje,
kas tai per apelsinai! Man regjosi, kad oranins apelsi
n sauluts vieia taip skaisiai, jog norjau pasitrinti
akis. Jie buvo aukso geltonumo, visai kitokie nei mano
kada nors matyti. Nors ir su odele, kvepjo taip stipriai,
kad galjau uuosti, kokie jie sultingi. Ne, tai nebuvo pa
prasti apelsinai!
Atsargiai slinkau kavin ir atsisdau prie kito stale
lio, u keturi ar penki metr nuo jos. Prie apsisprs-

*' 39
Mergait su apelsinais

damas, k daryti, norjau tiesiog pasdti ir pairti


j, pasigroti tuo, kas nepaaikinama.
Nemaniau, kad ji mane pastebjo. Bet staiga pakl
vilgsn nuo knygos ir pairjo man tiesiai akis. Ta
rytum nutvr mane u rankos, suprato, kad a jau va
landl sdiu ir iriu j. Ji velniai nusiypsojo, toji
ypsena, Georgai, bt galjusi itirpdyti vis pasaul.
Jei pasaulis bt pamats ta yvsena! bt rads jg
nutraukti visus karus, nesantaik visoje planetoje, bent;
jau btu prasidjusios ilgos ilene
Man neliko nieko kito kaip prieiti prie jos. jau i lto
ir pagaliau atsisdau alia ant laisvos kds. Ji n kiek
nenustebo, nors jos akyse maiau kak, dl ko suabejo
jau, ar ji atpaino mog, su kuriuo jau buvo susidrusi
tramvajuje.
Kelias sekundes sdjome netardami n odio. Atro
d, kad ji nenori i karto pradti kalbos. Ilgai irjo man
akis, gal itis minut. kart nevengiau jos vilgsnio.
Pastebjau, kad jos aki llyts virpa. Jos akys tarytum
klaus: Ar prisimeni mane? O gal: Ar jau nebeprisi
meni mans?
Kakuris i ms turjome k nors pasakyti, bet a
buvau labai sumis ir vis galvojau apie tuos laikus, kai
mudu - dvi vitrios voveraits - gyvenome prie miko
laukyms visikai vieni. Ji mgdavo nuo mans pasislpti,
ir a vis laik turjau galvotrkiais bgioti medi ka
mienais auktyn ir emyn, iekoti jos, o kai pamatydavau,
ji greitai perokdavo kit med. Taip a uoliuodavau

40
Jostein Gaarder

paskui j, bet vien dien nusprendiau pasislpti pats.


Tada jau ji pradjo vikriai vaikytis mane, o a tupdavau
paioje medio virnje arba ant ems, samanose, ir su
diaugsmu stebdavau, kaip ji nekantriai mans ieko,
vejama baimingos nuojautos, kad gali niekada mans ne
rasti...
Staiga atsitiko kakas pasakika, ne kakada, mitiniais
laikais lazdyn giraitje, o ia, Karlo Johano gatvs kavi
nje, vidurdien.
Padjau kairij rank ant stalelio, o ji staiga spraud
savo deinij man deln. Knyg udjo ant apelsin
maielio, kairija ranka laik apelsinus, tarytum bijoda
ma, kad juos atimsiu ar ibersiu ant ems.
Jau nebuvau toks sumis, tik jauiau, kaip jos pirtais
mane teka gaivi jga. Pamaniau, kad ji turi antgamtik
gali, vienaip ar kitaip susijusi su apelsinais.
Paslaptis, pagalvojau a, nuostabi paslaptis!
Negaljau ilgiau sdti tyldamas, kuris nors i ms
turjo k nors pasakyti, nors tai galbt nuvilt Mergai
t su apelsinais, sulauyt jos nustatytas taisykles. Mes
vis laik velgme vienas kitam akis. Pagaliau a pra
tariau:
-Tu tikra voverait!
Vos tai itariau, ji ypteljo lengvute ypsena ir vel
niai spusteljo man rank. Paskui j paleido, ididiai
pakilo nuo staliuko, suspaud didiul apelsin maiel
ir ijo gatv. Jai ieinant pamaiau, kad jos akyse su
sitvenk aaros.

41
Mergait su apelsinais

Buvau sustings, man um kvap. Prie kelias se


kundes Mergait su apelsinais sdjo alia, laik mane u
rankos, tebejauiau apelsin kvap, o tai dabar dingo. Jei
ne apelsin maielis, gal bt man pamojusi. Bet ji abiem
rankomis spaud maiel, todl pamojuoti buvo nemano
ma. Ir pravirko.
A nenusekiau jai i paskos, Georgai. Tai irgi bt
buvs taisykli paeidimas. Buvau pribloktas, sutriks,
nudiugs. Patyriau kak graaus ir mslingo, - to tu
rjo utekti daugeliui mnesi. Pamaniau, kad btinai
j dar sutiksiu. ia veik galingos, nors nesuprantamos
jgos.
Ji buvo kakas nauja, ji atjo i graesnio pasaulio
negu msikis]Kakaip sugebjo prasiskverbti ms
tikrov, galbt nori ia atlikti svarbi uduot, igel
bti mus nuo to, k vadiname pilka kasdienybe". Iki
iol nieko neinojau apie toki uduot ar sumanym.
Maniau, tra viena btis ir viena tikrov. iaip ar taip,
yra du moni tipai. Tai Mergait su apelsinais ir mes.
Bet kodl jos akyse pasirod aaros? Ko ji verk?
Prisimenu, pagalvojau: Gal ji aikiareg?" Kitaip, ko
jai verkti irint visikai svetim mog? Bet gal ji
pamat", kad vien dien mane itiks skaudus likimas?
Keista, kad tuo metu galjau sivaizduoti tokius da
lykus. Nors lengvai pasiduodu lakiai vaizduotei, visada
buvau ir tebesu racionalus mogus.

42
Jostein Gaarder

ioje savo istorijos vietoje noriau kai k apibendrin


ti. Paadu, tokie apibendrinimai nebus dani.
Jaunas vyras ir tokia pat jaunut moteris atsitiktinai
pavelgia vienas kit Frognerio linijos tramvajuje. Juo
du jau nebe vaikai, bet tikrai suaugusiais j irgi nepava
dinsi. Iki iol juodu niekada nebuvo susitik. Po keli mi
nui jaunuoliui pasirodo, kad mergait tuoj tuoj imes
didiul maiel, piln sulting apelsin. Jis puola prie
jos, o rezultatas gana lidnas - apelsinai pabyra jiems
po koj. Mergait ivadina j nevykliu, kitoje stotelje
ilipa i tramvajaus, prie tai papraiusi i jo vieno var
gano apelsino, ir jaunuolis sumis linkteli galva. Praeina
kelios savaits, ir juodu vl susitinka kavinje. Ir kart
mergait laiko apglbusi didiul popierin maiel, pilnu
tl grai apelsin. Jaunuolis atsisda prie jos staliuko,
juodu valandl sdi ir velgia vienas kitam akis. Gal
tai pasirodys tik banali fraz, bet eiasdeimt sekundi
juodu velgia vienas kit taip giliai, kone iki pat sielos
gelmi, ji - jo, jis - jos. Ji deda savo rank jo deln,
o jis pasako jai, kad ji panai voverait. Tada ji grakiai
pakyla ir ieina i kavins su didiuliu neuliu glbyje.
Jaunuolis pamato jos akyse aaras.
Iki iol juodu pasak vienas kitam keturis sakinius. Ji:
Nevykli!" Ji: Malonkite duoti man vien apelsin".
Jis: Atleiskite, atleiskite!" Jis: Tu tikra voverait!"
Visa kita - nebylus filmas. Visa kita - msl.
Ar gali minti i msl, Georgai? A negaljau jos
minti, gal todl, kad pats buvau ios msls dalis.

43
Mergait su apelsinais

Pasakojimas mane gerokai sudomino. Du kartus


mergait pasirod ttei su dideliu apelsin maieliu
rankose. Tai atrod paslaptinga. Paskui, netardama
n odio, pam j u rankos ir pavelg jam tiesiai
akis, tada pakilo ir verkdama ibgo gatv. Keistas
elgesys, kakas nepaprasta.
O gal tt pradjo regti vizijas?
Gal Mergait su apelsinais buvo tai, kas paprastai
vadinama vaizduots vaisiumi". Juk daug moni
tvirtina mat Lochneso pabais ar, tarkime, Seljordsvano eero pabais Norvegijoje. Negali sakyti, kad jie me
luoja, bet gal tai, k jie mat, tebuvo vaizduots pada
rinys. Jei tt staiga prads pasakoti, kad Mergait su
apelsinais vien grai dien lk Karlo Johano gatve
unimis kinkytomis rogmis, bus aiku, kad i tikrj
jam tuo metu buvo pasimais protas. Tai kiekvienam
gali nutikti, tokius dalykus reikia gydyti.
Ar Mergait su apelsinais buvo vaizduots vaisius,
ar paprastas mogus i kno ir kraujo, - visikai aiku,
kad mano ttei ji beprotikai susuko galv. Kai paga
liau atsirado proga jai k nors pasakyti, sakinys: Tu
tikra voverait", mano nuomone, buvo visikai nevy
ks. Tt ir pats neslepia, kad itar nei , nei t. Ir
kodl, po galais, jis pasak kaip tik tai? Ne, tte, ios
msls tikrai negaliu minti.
44
Jostein Gaarder

Nelaikau savs labai imintingu. Galiu sutikti su


tuo, kad ne visada lengva k nors pasakyti mergaitei,
kuri tau krito ak".
Jau minjau, kad skambinu fortepijonu. Nesu labai
puikus pianistas, bet galiu beveik be klaid paskam
binti pirmj Bethoveno Mnesienos sonatos" dal.
Kai vienas skambinu pirmj Mnesienos sonatos"
dal, kartais man atrodo, jog sdiu Mnulyje prie di
delio fortepijono, skambinu, o Mnulis, fortepijonas ir
a skriejame Mnulio orbita aplink em. Fortepijono
garsai tarytum aidi po vis Sauls sistem, na, jei ne
iki pat Plutono, tai bent iki Saturno.
Neseniai pradjau mokytis antrj sonatos dal - Al
legretto. Ji gerokai sunkesn, bet labai malonu klausy
tis, kai man j skambina fortepijono mokytoja. Tada
sivaizduoju maas mechanines prekybos centro lles,
okinjanias laipteliais auktyn ir emyn.
Treiosios dalies nusprendiau i viso nesimokyti, ir
ne tik todl, kad ji per sunki. Man tiesiog jos klausantis
darosi baisu. Pirmoji dalis - Adagio sostenuto - grai,
nors gal truput niroka, bet treioji - Presto agitato tiesiog grsminga. Jei keliauiau kosminiu laivu ir nu
sileisiau neinomoje planetoje, o ten kokia nors var
gana btyb skambint treij Mnesienos sonatos"
dal, tuoj pat vl pakiliau ir skrisiau tolyn. Bet jei
toji btyb skambint pirmj dal, galbt likiau ten
kelet dien, iaip ar taip, prieiiau prie skambinanios
btybs ir pasiteirauiau apie gyvenim muzikaliojoje
planetoje, kuri k tik atskridau.
45
Mergait su apelsinais

Kart pasakiau fortepijono mokytojai, kad Bethoveno irdyje ariai kovoja dangus ir pragaras. Ji gerokai
nustebo ir pritar man, sakydama, jog a galbt atsp
jau esmin dalyk. Mokytoja papasakojo man domi
dalyk. Ne Bethovenas pavadino krin "Mnesienos
sonata". Jis pavadino j Sonata eis moli, Opus 27, nr. 2, o
kitas pavadinimas Sonata quasi una Fantasia, tai reikia
"tarytum fantazija". Mokytoja aikino, jog toji sonata
yra per daug grsminga, kad j bt galima vadinti
Mnesienos sonata". Ji sak, kad vengr kompozito
rius Ferencas Listas antrj dal pavadino gle tarp
dviej bedugni". A galiau j pavadinti linksmu
lli teatru tarp dviej tragedij".
Kaip jau minjau, gerai suprantu, kad gali bti sun
ku pasakyti k nors protinga mergaitei, kuri tau kri
to ak". Galiu prisipainti, kad kaip tik iuo metu
ir man gerokai susuko galv vienas dalykas muzikos
mokykloje.
Pirmadieniais mano fortepijono pamoka trunka nuo
etos iki septintos. Kaip tik tuo metu viena mergai
t ateina smuiko pamok. Ji gal metais ar dvejais u
mane jaunesn, ir, reikia pasakyti, jog man tikrai krito
ak". Ne syk teko penkias ar deimt minui kartu
laukti pamokos. Mudu su ja beveik nesikalbame, tik
kart prie kelias savaites ji paklaus mane, kiek lai
ko. Lygiai tas pat pasikartojo po savaits. Tada a dar
pasakiau, kad lauke lyja kaip i kibiro ir kad jos smui
ko dklas sudrks. Turiu prisipainti, kad daugiau
46
Jostein Gaarder

nieko nesugalvojau jai pasakyti. Jei ji neprads su ma


nimi normaliai kalbtis, a irgi nieko gudraus jai ne
pasakysiu. Gal jai atrodau nesimpatikas. Bet galimas
dalykas, kad jai patinku ir kad ji tokia pat drovi kaip
ir a. Neinau, kur ji gyvena, inau tik tiek, kad vardu
Isabel. Perskaiiau jos vard mokini srae.
muzikos pamokas ateiname vis anksiau ir anks
iau. Prajus pirmadien mudu kartu isdjome apie
ketvirt valandos. Bet mudu tik sdime kartu ir tylime
kaip uvys. Paskui einame kiekvienas savo klas ir
grojame mokytojui, k paruome namuose. Kartais
sivaizduoju j siveriani mano klas kaip tik tuo
metu, kai skambinu Mnesienos sonat". J taip su
jaudina mano skambinimas, kad ji pradeda man akom
panuoti smuiku. To niekada nebus, tai mano vaizduo
ts vaisius. O svajoju apie tai greiiausiai todl, kad
niekada nemaiau jos smuiko, niekada negirdjau, kaip
ji groja. Gal jos smuiko dkle tra tik iilgin fleita! (O
jos vardas visai ne Isabel, o tiesiog Kar.)
Jei ji staiga paimt mane u rankos ir pavelgt tie
siai akis, neinau, kaip elgiausi. Neinau, k dary
iau, jei ji pradt verkti. Dabar atjo galv mintis,
kad esu tik ketvertais metais jaunesnis negu mano tt
tada, kai sutiko Mergait su apelsinais. Suprantu, kad
jis sutriko. Tu tikra voverait!" - pasak jis.
Manau, galiu gerai suprasti tt. K gi, pasakok to
liau.

47
Mergait su apelsinais

jS ^ tZ l t-A

Po trumpo susitikimo kavinje pradjau rpestingai,


apgalvodamas iekoti Mergaits su apelsinais. Prajo
daug ilg dien, bet nepamaiau net jos elio.
Neaprainsiu tau savo iekojim ir klaidiojim, Ge
orgai. Tai bt per ilgas pasakojimas. Bet a svarsiau,
tyrinjau ir syk prijau prie tokios ivados: ir vien, ir
kit kart Mergait su apelsinais sutikau pirmadien. Kaip
a neatkreipiau tai dmesio! Apelsinai buvo vienintelis
pdsakas, gals man padti. Kur ji rado toki apelsin?
Frognerio parduotuvse, inoma, pilna apelsin. Bet ar
tai tokie geri, tokie sultingi apelsinai, ar ia jie pigiau
si? noringas pirkjas, svarsiau a, pirkt juos didelia
me vaisi turguje, pavyzdiui, Jonge, kur anais laikais
buvo didiausias Oslo vaisi ir darovi turgus tiems,
kas perka dideliais kiekiais. I ten, jei nenori leisti pinig
taksi, galima Didiojoje gatvje ssti Frognerio tram
vaj. Kitas svarbus dalykas - rudas popierinis maielis.
Paprastoje parduotuvje preks sudedamos polietileno
maielius. Ar ne Jongo turguje perkamos preks dedamos
didelius rudus popierinius maielius, tokius, kok laik
mergait?
Tai buvo viena i daugelio mano teorij. Tris pirma
dienius i eils vaikiojau Jongo turg nusipirkti tru
put vaisi ir darovi. Man, studentui, buvo visai ne

48
fostein Gaarder

pro al pagerinti savo maist. Pastaruoju metu turjau


blog prot maitintis daugiausia keptomis derelmis ir
krevei salotomis.
Manau, nra reikalo aprainti Jongo turgaus mini
ir maiat, Georgai. Pats bet kada gali j pamatyti. Pa
bandyk ten kada nors pasivalgyti paslaptingos striuke
apsivilkusios mergaits, besideranios dl deimties ki
logram apelsin, arba pamgink pastebti t pai mer
gait, ieinani i turgaus su sunkiu maieliu rankose.
Visa kita, visus kitus mones pamirk.
Ar matai j, Georgai?
Pirm ir antr kart mans lauk nusivylimas, bet tre
ij pirmadien i tolo pamaiau oranin striuk prie
vieno vaisi kiosko paiame turgaus pakratyje. Taip, tai
buvo mergait su sena alpinisto striuke, ji rinkosi apelsi
nus ir krovsi maiel.
Nuslinau per vis turg ir sustojau u keli metr
nuo jos. Tai tai kur ji perka! Tarytum nutvriau j nu
sikaltimo vietoje. Jauiau, kad man dreba keliai ir linksta
kojos.
Mergait dar nebuvo prisikrovusi pilno maielio. Ji
pirko apelsinus visai kitaip negu paprasti pirkjai. Tik
paklausyk. Ilgai stovjau ir irjau, kaip ji paima vien
apelsin ir atidiai j apirinja, paskui sideda maiel
arba padeda atgal didiul d. Supratau, kodl ji ne
vaikto paprastas Frognerio parduotuves. Jai reikia labai
daug apelsin, kad bt i ko rinktis.
Su tokiu irankumu man dar nebuvo tek susidurti.

49
Mergait su apelsinais

sitikinau, kad ji tikrai nespaudia apelsin suli. Bet


k ji su jais veikia? Gal tu galtum pasakyti, Georgai? Ar
gali suprasti, kodl jai reikjo maiausiai puss minuts
nusprsti, ar dti apelsin maielin, ar ne?
Galjau spti tik vien dalyk. Matyt, mergait dir
ba didelio vaik darelio virtuvje, kur kiekvienas vaikas
priepieiams gauna po apelsin. Visi ino, kad vaikai
pasiymi nepaprastu teisingumo jausmu. Mergaits pa
reiga buvo nupirkti visikai vienodus apelsinus, didelius,
apvalainus, vytinius rykia oranine spalva. Be to, juos
reikjo tiksliai suskaiiuoti.
Tokia mintis man atrod tikinama, su pagarba pagal
vojau, kad tame darelyje dirba ir daugiau toki auni
darbuotoj. Bet stovdamas vos u keli metr, Georgai,
greitai pamaiau, kad viskas ne taip. Buvo nesunku pa
stebti, kad mergait labai stengiasi isirinkti kiek gali
ma skirtingesnius apelsinus, skirtingo dydio, skirtingos
formos ir spalvos. Gali sidmti vien ma smulkmen:
ji rinkosi ir tokius apelsinus, ant kuri buvo iliks apel
sinmedio lapelis!
Su palengvjimu imeiau i galvos mint apie pedan
tikus darelio tarnautojus. Bet tai ir viskas, kuo galjau
pasidiaugti. Mergait tebebuvo man didiausia msl.
Pagaliau maielis buvo pilnas. Mergait sumokjo par
davjui ir nujo Didiosios gatvs link. Sekiau i pas
kos, nusprends nesirodyti jai, kol lipsime Frognerio
tramvaj. Bet kaip tik ia suklydau. T dien ji njo iki
Didiosios gatvs tramvajaus stotels. Neprijusi gatvs

50
Jostein Gaarder

sdo balt automobil, Toyot. Priekinje sdynje jos


lauk mogus, vyras...
inoma, dabar negaljau prieiti prie jos. Visai neno
rjau susipainti su tuo vyru. Automobilis pajudjo ir
netrukus dingo u kampo.
Vis dlto turiu tau pasakyti kai k svarbaus: kai Mer
gait su apelsinais sdo automobil su sunkiu neuliu
rankose, ji staiga atsisuko ir pavelg mane. Nesu visi
kai tikras, ar paino. Tikras esu tik tuo, kad ji, ssdama
balt Toyot, kurioje jos lauk kakoks vyras, atsigr
ir pavelg mane.
Kas gi tas laimingasis vyras? Nepamaiau, kokio jis
amiaus. Gal jos tvas, bet gal... Na, kas ino? Gal vai
k darelio darbuotojas? Ne, vargu ar jis vaintu balta
Toyota. O gal lus vikruolis, keturi mnesi mer
gaits Ranveigos tvas? Tam irgi trko rodym. Gali
mas dalykas, kad vyrikis Toyotoje" yra slidi ygio
po Grenlandij bendrakeleivis. Apie tok irgi jau seniai
galvojau, stengiausi sivaizduoti, kas tai per tipas. Ma
iau daugyb vaizd Grenlandijoje: kiekvienai dienai pa
dalintus apelsinus, ledkirius, specialias slidi lazdas,
miegmaiius, primus ir kaitinam sultin. Matydavau
palapin, kurioje juodu gyvena. Palapin, inoma, gelto
na, o rogse pakinkyti atuoni unys.
Danai aikiai juos matydavau! Tegul nemano, kad
juodu gali nuo mans pasislpti. Mano mintyse sukosi
filmas. Keista pora myli mylias keliauja slidmis per
Grenlandijos ledynus. Ji grai ir nekalta kaip sniego dei-

51
Mergait su apelsinais

v. Visai kitoks jis. Jo nosis kreiva, lpos perkreiptos,


vilgsnyje tamss kslai, tokie tamss kaip ir ledyno ply
iai, kuriuos ji bet kada gali kristi. (Ar jis padt jai
isigelbti, jei ji krist? Gal tiesiog keliaut toliau vie
nas, valgyt jos apelsinus, gerai inodamas, jog daugiau
niekada jos nesutiks?)
Jis kupinas iurkios vyrikos jgos, prasiokikas,
negraus. audo poliarinius lokius panaiai kaip kitas
pliauki nordamas umuti uod. O dar ilgiau pagalvo
jus, - gal jis gali j ir iprievartauti? Juk jie vieni tarp
ledo kaln, toli nuo to, kas vadinama bendruomens gy
venimo taisyklmis. Kas gi juos ten mato? Kas seka j
ingsnius? Galiu tau pasakyti, Georgai, kad vis smulkiau
vaizdavausi j ekspedicij. Aikiai maiau vis j turim
rang. Iki vakaro jau inojau vis atuoni un vardus
ir buvau suras vis keliautoj mant. Ji svr du im
tus keturiasdeimt kilogram, skaitant nedidel buteliuk
ampno ir ketvirt litro degtins, kurios jie po truput
gurkteldavo privaiav Siorapaluk ar Kaanag...
Kit ryt mano nerv tampa kiek atlgo. Kas gi ke
liauja per Grenlandij gruodio mnes? Gruod galima
keliauti nebent piet aigal, bet tada apelsin niekas
nepirkt Osle. Maistu ir ranga tekt apsirpinti ilje
arba Piet Afrikoje. Neinia, ar keliautojai i viso pirkt
bent vien apelsin. Kas slidmis nori pasiekti piet ai
gal, turi maitintis tokiu kaloringu ir kokybiku maistu,
kad vargu ar tinka imtis kelion vitamin ar vaisi.
Be to, apelsinai bt per sunkus krovinys, o svarbiau-

52
fostein Gaarder

ia
- kaip suvalgysi
led sualus apel
storas kumtines pirtines? Apelsinai kaip vandens alti
nis kelionje aigal gali bti tokie pat pratingi, kaip
Robertui Skotui buvo pratingi arkliai. Dl vandens,
tai utenka tik pasiimti truput benzino ir ger primus.
Tuose kratuose tikrai netrksta sniego ir ledo. Beje, a
tuoniasdeimt procent apelsino irgi sudaro vanduo.
"Mieloji,m aoji Mergaite su apelsinais! - aukiau
mintyse. - Kas tu tokia? I kur atsiradai? Kur esi?"

Prie dur vl prijo mama.


- Kaip sekasi, Georgai?
- Gerai, - atsakiau. - Netrukdyk.
Kelias sekundes ji tyljo, paskui tar:
- Man nepatinka, kad tu usirakinai.
- Jei duryse yra raktas, kodl kartais juo nepasinau
doti? Juk yra tokia taisykl - nesikiti privat gyve
nim.
Ji kiek susinervino. Gal tikriau - pasijuto eista.
- Tai vaikika, Georgai. Tau nra reikalo nuo ms
usirakinti.
- Man jau penkiolika met. Jei kas ir elgiasi vaiki
kai, tai ne a.
Ji sunkiai atsiduso, atrodo, buvo nepatenkinta. Pas
kui vl pasidar visikai tylu.
53
Mergait su apelsinais

Neketinau jai nieko aikinti apie Mergait su apel


sinais. Aikiai jauiau, kad tvas niekada neusimin
mamai, k pasakojo man apie t mergait. Juk tada ji
bt man visk papasakojusi, ttei nebt reikj ra
yti man ilgo laiko paiomis paskutinmis savo gyve
nimo valandomis. Gal jis jaunystje igyveno kak,
nuo ko norjo spti sn, pasikalbti su juo kaip vyras
su vyru. iaip ar taip, jis rao, kad nori mane kako
paklausti.
Kol kas jis mane klaus tik vieno konkretaus da
lyko - k atskleid Hablo teleskopas. Jei tik jis inot,
kiek daug galiau apie tai papasakoti...
Nemaloniausia tos ypatingos uduoties" dalis
buvo ta, kad mokytojas papra mane perskaityti rain
visai klasei. Turjau parodyti ir nuotraukas. Mokytojas,
inoma, nemat ia nieko blogo, bet jau per pirmj
pertrauk kelios mergiots pradjo mane pravardiuoti
mauoju Einteinu". Kaip tyia tos mergiots, kurios
labiausiai mgsta eksperimentuoti su blakstien tuu
ir lp daais. Manau, kad jos eksperimentuoja ir su
kai kuo daugiau.
Man nelabai rpi j tuas ir lp daai. Bet juk
mes gyvename vienoje visatos planetoje. Vien kai apie
tai pagalvoji, svaigsta galva. Sunku sivaizduoti, kad
apskritai egzistuoja visata. Bet yra mergioi, kuri
blakstienos taip tirtai utuuotos, kad visatos jos ir
nordamos nepamatyt. Gal yra ir berniuk, kurie ne
sugeba pavelgti toliau u horizonto, nes mato ir ino
54
Jostein Gaarder

tik futbol. Ne taip lengva pasitraukti nuo veidrodio


ir prieiti prie gero veidrodinio teleskopo. Manau, kad
tai ir yra ikreipta perspektyva". Yra dalyk, kuriuos
galima pavadinti Aha - patyrimu". Niekada ne vlu
patirti t Aha". Bet daugelis moni pragyvena vis
gyvenim, taip ir nesuvok, kad kabo tuioje erdvje.
Daug yra toki, kurie nepakelia nosies nuo ems po
savo kojomis. Jie susirpin tik tuo, kaip igyventi i
dien.
Mes priklausome iai planetai. Nenoriu to neigti.
Esame ios planetos gamtos dalis. I bedioni ir rop
li supratome, kaip susiformavome. Kitokioje gamtoje
galbt viskas bt buv visikai kitaip, bet mes gyve
name ia. Kartoju: nenoriu to neigti. Bet man atrodo,
tas neturt mums trukdyti pakelti galv ir pavelgti
kiek toliau, negu siekia ms nosis.
Tele - skopas" ir leidia mums pavelgti toliau. Bet
ar tas pasakojimas apie Mergait su apelsinais" gali
turti k nors bendra su kosminiu teleskopu?
Isisti teleskop kosmos nebuvo noras priartti
prie vaigdi ir planet, kurias teleskopas stebi. is
noras atrodyt toks pat kvailas kaip ir bandymas pasi
stiebti ant pirt galiuk, kad geriau pamatytum M
nulio kraterius. Kosminio teleskopo tikslas yra pavelg
ti visat i tako, esanio u ems atmosferos rib.
Daugelis mano, kad vaigds mirksi, nors i tikr
j taip nra. Mirksjimo spd sukelia nerami ems
55
Mergait su apelsinais

atmosfera, panaiai kaip judantis vandens pavirius


gali sukelti spd, kad akmenys eero dugne virpa
ir keiia form. Arba atvirkiai: jei irsi guldamas
plaukymo baseino dugne, negalsi aikiai pamatyti,
kas dedasi alia baseino.
emje nra teleskopo, galinio parodyti rykius
visatos vaizdus. Tai sugeba tik Hablo kosminis teles
kopas. Todl jis pasako mums apie kosmos daug dau
giau negu ems teleskopai.
Yra trumparegi moni, kurie nesugeba atskirti ar
klio nuo karvs arba, sakykime, begemoto nuo zebro.
Tokiems monms reikia akini.
Savo rainyje raiau, kad Hablo teleskopo pagrindi
niame veidrodyje netrukus buvo rasta rimta lifavimo
kliauda ir kad kosminio laivo Endeavour" gula i
kliaud itais 1993 met gruodio mnes. I tikrj
jie nepakeit veidrodio, tik tarytum udjo jam aki
nius. ie akiniai - tai deimties nedideli veidrodi
sistema, vadinama COSTAR, tai yra Corrective Optics
Space Telescope Axial Replacement.
Ne, vis dar negaliu suprasti, k bendra turi kosmi
nis teleskopas ir Mergait su apelsinais. Dabar, kai ra
au iuos odius, inoma, jau visk suprantu, nes per
skaiiau vis ilg laik, kur tvas man para kelet
savaii prie mirt. Perskaiiau j net keturis kartus,
bet, aiku, kol kas neiduosiu paslapties.
Tte, pasakok toliau! Pasakok visiems, kas skaito i
knyg.
56
Jostein Gaarder

Kitkart Mergait su apelsinais pamaiau Ki va


kar, pamanyk, kaip tik Ki vakar. kart man pa
vyko su ja pasikalbti. iaip ar taip, tarme vienas kitam
kelet odi.
Tuo metu gyvenau nedideliame bute Adamstueno rajo
ne su studij draugu, vardu Gunaras. Bet Ki vakar
norjau praleisti su savo eima Kamani gatvje. Mano
eima buvo tt, mama ir brolis, taigi tavo dd Einaras.
Einaras ketvertais metais u mane jaunesnis. T iem jis
lank paskutin bendrojo lavinimo mokyklos klas. Tik po
daugelio met senelis ir senel persikl Tionsberg.
Buvau jau beprarands vilt, kad dar kada nors pama
tysiu Mergait su apelsinais. Be to, man njo i galvos,
kas gi galjo bti tas vyras baltoje Toyotoje". Staiga
man ov galv mintis dl visa ko, prie vaiuojant
Kamani gatv, nueiti Ki vakaro pamaldas. Nuolat
galvojau apie paslaptingj mergait ir kakaip pajutau,
kad ji gali ateiti pamaldas prie ssdama u stalo su
tais, su kuriais vs Kias. (Kas jie? Kas tai per mo
ns?) Pamaniau, kad ji, ko gera, gali ateiti Oslo katedr,
kad tai labiausiai tiktina.
Turiu tave utikrinti, kad niekas, k pasakoju apie

57
Mergait su apelsinais

Mergait su apelsinais, neigalvota. Vaiduokliai neme


luoja, Georgai, jiems i to jokios naudos. Kita vertus, pa
sakoju ne visk. Kas gi kada nors yra bands daryti tok
beprasmik dalyk?
Nra reikalo pasakoti apie visus bergdius bandymus
susitikti su mergaite. Nepasakosiu, kaip itisas dienas ir
savaites valgiau Frognerio rajon. Jei pasakoiau, ieit
labai ilga ir nedomi istorija. Maiausia keturis kartus
per savait ilgai vaikiodavau po Frognerio park. Kar
tais pasirodydavo, kad jau matau j: ant didiojo tilto,
Parko kavinje ar prie Monolito, bet netrukus paaik
davo, jog tai ne ji. Kartais eidavau kin, vildamasis
netyia j ten utikti. Filmo daniausiai n neirda
vau. Po reklamos klip, matydamas, kad mergaits nra,
ieidavau ir kartais nusipirkdavau biliet kit seans.
sidmdavau filmus, kurie, mano nuomone, galjo bti
jai doms. Vienas vadinosi Poskis", kitas - veicar
filmas Nrja". Kaip jau sakiau, nesileisiu toki epi
zod smulkmenas.
Per pasakojim driekiasi tik viena raudona gija, Ge
orgai, - j sudaro tie atvejai, kai i tikrj sutikdavau
paslaptingj mergait. Nra ko leistis kalbas apie tuos
kartus, kai jos nesutikau. Kas gi pasakoja istorijas apie
loterijos bilietus, nelaiminius dideli sum? Ar kada
nors tai girdjai? Ar teko laikratyje ar urnale skaityti
istorij apie mog, kuris nelaimjo milijono? Tokia ir
mano istorija. Pasakojimas apie Mergait su apelsinais
yra tarytum istorija apie didiul loterij, kurioje svarbs

58
Jostein Gaarder

tik laimingi bilietai. sivaizduok, kiek biliet upildoma


per savait. Pabandyk juos sivaizduoti dideliame kam
baryje, galbt jiems sutalpinti prireikt net sporto sals.
Ir tada, lyg burtininkui mosteljus elegantika lazdele,
bilietai, nelaimj milijono, kakur dingsta. Sporto salje
lieka visai nedaug biliet, Georgai. Bet laikraiai rao
tik apie juos.
Taigi mes iekome Mergaits su apelsinais, sekiojome
tik j vien, tik apie j visa i istorija. Visa kita galime
pamirti. Visus kitus mones galime ibraukti. Visas ki
tas moteris paimti didelius skliaustus. Taip paprasta.
js Katedr i pradi jos nematau, paskui, kai
vargonininkas pradeda groti Bacho preliudij, staiga j
ivystu ir sustingstu led. Vliau mane ipila kartis.
Mergait sdi kitoje pusje negu a, tai tikrai ji. Per
pamaldas kart atsigria ir vilgteli chor, giedant
Kald giesm. iandien ji be oranins striuks ir nelai
ko ant keli maielio su apelsinais. K gi, juk prasideda
Kald vents. Ji apsivilkusi juodu paltu, o plaukus ant
sprando susisegusi tvirta sege, atrodo, sidabrine, taip,
tai gryniausias pasak sidabras, galbt nukaltas vieno i
septyni nyktuk, kurie igelbjo Snieguolei gyvyb.
Bet su kuo ji ia atjo? Jai i deins sdi vyrikis, bet
per visas pamaldas juodu n karto nepasilenkia vienas
prie kito. Prieingai, pamaldoms baigiantis matau, kaip
vyrikis, sds mergaitei i deins, pasilenkia prie kitos
moters, sdinios jam i deins, ir kak sunibda jai

59
Mergait su apelsinais

aus. Man tai atrodo graus judesys. Vyrikis, inoma,


galt pasilenkti ir dein, ir kair, tai jo reikalas, ir
is vyras nra iimtis, bet jis pasilenkia dein, jei nori,
t pus, kuri ir turt pasilenkti. Man atrodo, kad
kontroliuoju jo judesius.
J^Mergaitei i kairs sdi senyva, apkni moteris. Nra
joki enkl, kad mergait ir toji moteris pastamos,
kita vertus, visikai manoma, kad jos ne kart susitiko
Jongo turguje, nes senyva ponia labai panai turgaus
pardavj. Gal jos taip gerai sutaria, kad kas metai kartu
eina Kald pamaldas. Kodl gi ne, Georgai? Kas galt
joms tai udrausti? Mergait yra geriausia tos pardavjos
klient, ypa kai perka apelsinus, todl jai parduodama
pigiau. Septynios kronos u Maroko apelsin kilogram
nra begdikai didel kaina, bet mergaitei ji parduoda u
eias ir pus kronos, nors toji renkasi maiausiai pus
valand, kol prisirenka maiel puiki, rinktini ir kuo
vairesni egzempliori.
Negirdiu, k kalba pastorius, bet tikriausiai jis kalba
apie Mergel Marij, Juozap ir Kdikl Jz, kaipgi ki
taip. Jis kalba vaikams, ir tai man patinka. Kaldos - vaikjyji32nt. Nekantriai laukiu, kada baigsis pamaldos. tai
pagaliau vargonai groja postliudij, lankytojai pakyla i
suol, o a iriu, kad mergait ieit i banyios pirma
mans. Ji praeina pro mano suol, kiek krypteli galva, bet
nesu tikras, ar pamato mane. Taiau ji viena. Dar gra
esn negu j prisimenu i anksiau. Atrodo, kad visos
Kald viesos spindi i vienos moters.
60

Jostein Gaarder

Ak! Tik a vienas inau, kad jaunoji moteris yra Mer


gait su apelsinais, pilna viliojani paslapi. inau,
kad ji - i visai kitos pasakos, kur veikia visai kiti dsniai
negu ia. inau, kad atjo tik pasiirti ms tikrov.
Bet vakar ji apsilank Katedroje tarytum bt viena
i ms, diaugiasi kartu su mumis, kad gim ms At
pirkjas. Tai grau. Man regis, ji elgiasi kilniai.
Seku jai i paskos. Ij i banyios kai kurie mons
linki vieni kitiems linksm Kald veni, bet a negaliu
atitraukti vilgsnio nuo stebuklingos segs jos plaukuose.
Visame pasaulyje yra tik viena Mergait su apelsinais, ji
atjo pas mus i kitos tikrovs, ji eina Grenseno pus, o
a seku j atsiliks kelet ingsni. Pradjo snigti, didels
snaigs sukiojasi ore. Matau jas tik todl, kad drgnos
snaigs krinta ant tamsi mergaits plauk. Sudrks jos
plaukai, galvoju a. Reikjo pasiimti skt ar bent laikra
t, kad galiau udengti jai galv.
inau, kad tai beprotyb, tiek a dar suprantu. Bet
juk iandien Ki vakaras. Nors stebukl laikai prajo,
liko i stebuklinga naktis, kai gali vykti bet kas. Viskas.
em slapta leidiasi angelai, o Mergaits su apelsinais
lyg niekur nieko vaikto gatvmis.
Prisiveju j Auktutinje Pilies gatvje. Aplenkiu vie
nu ingsniu, atsigriu ir su diaugsmu balse sakau:
- Linksm veni!
Ji pasijunta netiktai uklupta, o gal tik apsimeta, to
niekada negali aikiai suprasti. Droviai ypso. Atrodo ne
61

Mergait su apelsinais

kaip atjusi i kitos tikrovs, o kaip mergait, su kuria


tbt noriau geriau susipainti. Ji atsako:
- Linksm veni!
Tada nusiypso nuoirdiau. Mudu einame greta.
Man rodos, jai patinka, kad einu alia. Nesu visikai tik
ras, bet manau, kad jai patinka. Matau kontrus dviej
apelsin, slypini po jos juodu paltu. Jie lygiai tokio
dydio ir formos. Tai mane jaudina, veria drovtis. Pa
sidariau be galo jautrus apvalioms formoms.
Turiau k nors pasakyti, jei ne, teks eiti alin, lyg
kakur skubiau. Bet a niekur neskubu, turiu daugyb
laiko. Pasiekiau laiko itakas, atplaukiau prie vis laik
tikslo ir prasms. Prisimenu dan poeto Pito Heino eilutes:
Kas negyvena dabar, negyvens niekad. K veiki tu?
A gyvenu i akimit^c^kalpnfc'^abar, nes iki iol
negyvenau. Kakas manyje digauja. N negalvodamas
klausiu:
- Vadinasi, tu nevaiuoji Grenlandij?
Kvailas klausimas. Ji prisimerkia.
- A gyvenu ne Grenlandijoje, - atsako ji.
Tik dabar susivokiu, kad vienas Oslo rajonas vadinasi
Grenlandija. Jauiuosi baisiai kvailai, bet manau, kad ge
riausia ir toliau laikytis ios temos.
- Norjau pasakyti: Grenlandijos ledynus. Su atuoni un kinkiniu ir deimia kilogram apelsin.
Atrodo, ji ypteljo. O gal ne?
Tik dabar pagalvoju, kad ji gal n nebeprisimena ms
susitikimo Frognerio tramvajuje. Tai mane nuvilia, i62

Jostein Gaarder

mua pagrind i po koj, bet kartu pasidaro lengviau.


iaip ar taip, prajo jau keli mnesiai, kai pabriau jos
apelsinus, iki tol mudu nebuvome susitik, o toji scena
truko tik kelias akimirkas.
Bet ji turt prisiminti, kaip susitikome Karlo Johano
gatvs kavinje. Negi ji danai sdi kavinse laikydamasi
u rank su nepastamais vyrais? Net nemalonu apie tai
galvoti. Ir jos toks dalykas nepuot. Net Mergait su apel
sinais neturt per daug dosniai dalinti savo maloni.
- Apelsin? - pakartoja ji ir nusiypso tikra pietieti
ka ypsena - tarytum dvelkteli Sacharos vjo gsis.
- Taigi, - sakau a. - Tiek pakakt slidi ygiui per
Grenlandij dviese.
Ji sustoja. Neinau, ar ji dar nori kalbtis su manimi.
Gal mano, kad ketinu j pakviesti riziking yg per
Grenlandij. Paskui vl pakelia mane vilgsn, jos juo
dos akys bgioja mano veidu, ji klausia:
-A r tai tu?
Linkteliu galva, nors nesu tikras, apie k ji klausia.
Juk tikrai ne a vienas esu sutiks j su apelsin glbiu.
Tarytum kak prisiminusi ji vl klausia:
- Tai tu vos neapvertei mans Frognerio tramvajuje?
Vl linkteliu galva.
- Buvai tikras senis besmegenis.
- Senis besmegenis nort atsiprayti u visus apelsi
nus, kuriuos ibarstei.
Ji nuoirdiai juokiasi, tarytum n nenordama apie
tai galvoti. Pakreipia galv ir sako:
- Nesigrauk dl to. Buvai labai avus.

63
Mergait su apelsinais

Atleisk, kad pertraukiu pasakojim, Georgai, bet vl


turiu tave prayti, kad padtum man minti msl. Pats
matai, kad ia kakas neaiku. Juk mergait dar tada,
tame nelemtame tramvajuje, velg mane taip dmiai,
lyg nordama pasigrobti. Atrod, isirinko mane i vis
perpildyto tramvajaus moni, galima sakyti, i viso
pasaulio moni. Po keli savaii leido man kavinje
atsissti prie jos stalelio. Valandl sdjo, velg man
akis, o paskui djo savo rank manj. Toje rankoje
kunkuliavo ragan grimas, adinantis nuostabius jaus
mus. Paskui susitinkame kelios minuts prie suskambant
Kald varpams. Bet ji mans nebeprisimena!
Nepamirkime, kad ji buvo i visai kitos pasakos negu
ms, i pasakos, kur veikia kitokios taisykls. Nes yra
dvi lygiagreios tikrovs, viena, kurioje yra Saul ir M
nuo, o kita - nesuprantama pasaka, kuri Mergait su
apelsinais staiga pravr duris. Ir vis dlto, Georgai, buvo
tik dvi galimybs: ji puikiai prisimin abu kartus, galbt
mat mane ir Jongo turguje, bet apsimet, jog nepasta
mans, jog mane pamiro. Tai viena galimyb. Antroji
kl dar didesn nerim. Tik paklausyk: gal varg mer
gait nesveika, gal jai, kaip sakoma, ne visi namie? Gal
smarkiai sutrikusi atmintis? Gal ji jau kit akimirk vis
k pamirta, gal tai voveri problema? Vover tik gyvena
iame pasaulyje, ia vienur, ia kitur. Juk kas negyvena
dabar, negyvens niekada. K veiki tu?" inksmas gyvenimo aismas nepalieka vietos atminiai, prisiminimams,
jis usims tik savimtTl okios taisykls pasakoje, i ku-

64
Jostein Gaarder

rios atjo Mergait su apelsinais. Beje, prisiminiau, kaip


ta pasaka vadinasi. Ateik mano svajon.
Kita vertus, Georgai, turjau pagalvoti ir apie tai, kok
spd jai padariau. A taip pat laikiau j u rankos ir
velgiau jai tiesiai akis. O kaip elgiuosi, kai sutinku j
po Ki vakaro pamald Katedroje? Pasakau: Linksm
Kald/" tai natralu, bet nepasakau: Seniai nesima
tme". Ne, klausiu j, ar ji nesirengia keliauti Gren
landij! Ar nesirengia leistis Grenlandijos ledynus su
astuoniais unimis ir deimia kilogram apelsin. K
mergait galjo apie mane pagalvoti? Gal ji laiko mane
pamiliu?
Mes abu kalbjome pro al. aidme sudting aidi
m, kuriame per daug taisykli. Mtme kamuol, bet n
karto nepataikme tiksl.
Ir tada, Georgai, Akerio gatvje staiga pasirodo laisvas
taksi. Mergait mosteli deine ranka, automobilis sustoja,
ji nubga.
Pagalvoju apie Pelen, turini bgti i rm pokylio,
kai laikrodis mua dvylikt, nes dvylikt isisklaido bur
tai. Galvoju apie princ, kuris vienas lieka stovti rm
balkone, apleistas, nulids.
Juk inojau, kad taip atsitiks. Aiku, mergait turi
grti namo, kai suskamba Kald varpai. To reikalauja
taisykls. Mergaits su apelsinais neklaidioja gatvse
Kald nakt. Kitaip kam skambint varpai? Gal varpai
gali ivaduoti jaunuolius i Mergaits su apelsinais ker?

65
Mergait su apelsinais

Buvo jau be penkiolikos penkios, ir a netrukus liksiu


vienas itutjusios Auktutins Pilies gatvs gale.
Mintys greitai sukosi galvoje. Turjau tik sekund lai
ko pasakyti ar padaryti k nors tokio, kad mergait mans
daugiau nepamirt.
Galjau paklausti, kur ji gyvena. Galjau paklausti,
ar mums ne pakeliui. Galjau jai paduoti imt kron
u deimt kilogram apelsin, skaitant trisdeimt kron
u patirt nuoskaud. Juk nebuvau tikras, kad ji mokjo
su nuolaida. I smalsumo galjau bent paklausti, kodl ji
perkasi tokias dideles apelsin atsargas. Atsargas kaupia
daug kas, bet kodl btinai apelsin, o ne, sakykim, obuo
li ar banan?
Per t vien sekund mano galvoje msteli mintis
apie kelion Grenlandijos ledynais, gausi eim, gy
venani Frognerio rajone, semestro pabaigos vent su
daugybe apelsin drebui, taip pat apie kdik, maj
Ranveig, kuri iuo metu rankose spuoja raumeningas
tvelis, prie por savaii baigs Verslo ekonomikos ins
titut, o prie mnes irinktas jaun vyr klubo Jga
ir elegancija prezidentu. Regis, kart praleidiu pro
g vilgtelti triukming vaik darel. Darelinukai
mane kiek nervina.
Bet tinkam odi nerandu, Georgai, tiesiog sunku
juos parinkti. Jai jau sdant automobil spju tik su
ukti:
- Man rodos, a myliu tave!
Tai buvo tiesa, bet vos juos itars miau gailtis.
66

fostein Gaarder

Taksi nuvaiavo. Bet mergait nesdo j. Apsigalvo


jo. I lto eina aligatviu alia mans, grakiai neama
savo kno ir valios, deda savo rank manj - tarytum
pastaruosius penkerius metus mes beveik ir neveikme
nieko kito, tik laikms susitvr u rank - ir linkteli
galva nordama pasakyti, kad turime eiti toliau. Paskui
kilsteli galv, pavelgia mane ir sako:
- Kai vl pasirodys taksi, tursiu vaiuoti. Mans laukia.
Taip, inoma, pagalvoju a, stipruolis vyras ir pa
sakikai avus kdikis. O gal mama ir tt, tvas, beje,
pastorius - gal jis ir laik pamaldas, i kuri mudu gr
tame - keturios seserys ir du broliai, be to, jaunas uniu
kas, kur neseniai isikaulijo maasis broliukas Peteris. O
gal jos laukia paniurs disna poliarini srii tyrinto
jas su tvarkingai supakuotomis kumtinmis pirtinmis,
iltais drabuiais, sniegbridiais, slidi tepalu ir inuito - dan, dan - inuito kalb odynu po Kald eglute?
vakar mergait, aiku, nevenia semestro pabaigos, o
vaik darelyje - atostogos.
- Netrukus suskambs Kald varpai, tiesa? - sakau
jai. - Tu negali bti mieste, kai prasids Kaldos.
Ji nieko neatsako, tik tvirtai ir velniai spaudia man
rank. Atrodo, kad mudu be svorio skrajojome visatoje pri
sigr tarpgalaktinio pieno, kad visata priklauso tik mums.
Praeiname pro Istorijos muziej, pasiekiame Rm
park. inau, kad bet kuriuo metu gali pasirodyti tak
si. inau, kad tuoj suskambs varpai, skelbdami Kald
pradi.

67
Mergait su apelsinais

Sustoju ir atsigriu j. Atsargiai paglostau jos drg


nus plaukus ir sidabrin seg. Seg alta kaip ledas, bet
ildo vis mano kn, ildo vien tai, kad galiu j liesti.
- Kada vl susitiksime? - klausiu j.
Ji stovi, velgia asfalt po kojomis, paskui pakelia
akis mane. Aki llyts neramiai virpa, man rodos, jog
virpa ir jos lpos. Tada umena man msl, dl kurios
vliau ilgai lauysiu galv. Ji klausia:
- Kiek laiko tu gali laukti?
K atsakyti tok klausim, Georgai? Gal tai spstai?
Jei pasakysiu dvi ar tris dienas", pasirodysiu labai ne
kantrus. O jei pasakysiu vis gyvenim", ji pamanys,
kad jos arba nemyliu, arba esu nenuoirdus. Turjau ie
koti kakokio vidurio.
- Galiu laukti, kol irdis papls krauju i ilgesio, - at
sakiau.
Ji nusiypsojo, akyse pasirod abejon. Ji pirtu per
brauk man per lpas. Tada pasak:
- O kada tai atsitiks?
A beviltikai papuriau galv ir ryausi pasakyti ties:
- Tikriausiai po penki minui.
Atrodo, jai patiko tai, k pasakiau, bet netrukus ji su
nibdjo:
- Bt labai gera, jei itvertum kiek ilgiau.
Dabar man teko klausti j:
- Kiek?
- Pasistenk palaukti mans pus met, - atsak ji. Jei ilauksi, galsime vl susitikti.
68

Jostein Gaarder

Prisimenu, kaip atsidusau.


- Kodl taip ilgai?
Mergaits veidas pasidar grietesnis. Atrod, kad jai
reikia suimti save rankas.
- Todl, kad tai yra lygiai tiek, kiek tu turi ilaukti.
Ji mat, kaip mane prislg lidesys. Gal todl pridr:
- Bet jei ilauksi, kitus pus met galsime bti kartu
kiekvien dien.
Suskambo varpai. Kaip tik t akimirk atitraukiau
rank nuo drgn plauk ir nuo sidabrins segs. Vergelando gatve vaiavo laisvas taksi. Atjo laikas.
Ji pavelgia man akis tarytum maldaudama - supra
timo, pastang panaudoti visas jgas, prot. Jos akyse vl
suvilga aaros.
- K gi, linksm Kald... Janai Olavai, - prataria ji,
sustabdo taksi, sda, linksmai man pamojuoja.
Bet ore tvyro likimo enklas. Ji neatsigrta. Taksi pa
didina greit ir dingsta. Man rodosi, ji verkia.
Mane tai priblok, Georgai. Mane itiko okas. Lai
mjau loterijoje milijon, bet po keli minui buvo pa
skelbta, kad biliete sivlusi klaida ir laimjimas nebus
imoktas, bent kol kas.
Jau kiek kart klausiau save, kas gi toji neemika
Mergait su apelsinais! O dabar ikilo dar vienas klausi
mas. I kur mergait ino mano vard?
Katedros bokte ir kitose miesto centro banyiose
tebeskambjo varpai, skelbdami prasidedanias Kaldas.

69
Mergait su apelsinais

Gatvs buvo tuios. Gal todl kelet kart prodainiu


garsiai suukau klausim gruodio nakt: "I kur
mergait ino mano vard?" Ne maiau svarbus buvo ir
treias klausimas: Kodl turi praeiti pus met, kol ji
vl nors mane pamatyti?"
Turjau daug laiko sukti galv dl io klausimo. Die
nos bgo, atsakym atsirasdavo vis daugiau, tik neino
jau, kuris i j teisingas. inojau tik kelet simptom,
bet jau tada mokjau meistrikai aikinti enklus, nusta
tyti diagnoz. Gal tik per daug stengiausi, todl atsirado
labai daug panai teorij.
Gal mergait i ties rimtai serga, galbt todl ka
kas paskyr jai griet apelsin diet? Gal jai pus met
teks ksti nemalonias gydymo procedras Amerikoje ar
veicarijoje, nes namie niekas nebegali padti? Jos akyse
kiekvien kart pasirodydavo aaros, ypa kai skirdavosi
su manimi. Bet ji taip pat usimin, kad paskui, antrj
met pus, vadinasi, nuo liepos iki gruodio, galsime
matytis kiekvien dien. Pus met tursiu laukti Mer
gaits su apelsinais, o tada bsiu su ja kiekvien dien.
Toji mintis mane diugino. I ties, neblogas susitarimas,
rodos, nra ko skstis. Juk, galima sakyti, matysims kas
antr ateinani met dien. Bt kur kas blogiau, jei
mes kasdien susitiktume pirmj met pus, o antrj
niekada nesimatytume.
Neseniai pradjau studijuoti medicin. inomas da
lykas, kad medicinos studentai kartais link pesimizm
savo ir kit atvilgiu. Jie tarytum detektyvai tbt nori

70
Jostein Gaarder

nustatyti diagnoz. Juk neretai teologijos studentai ima


abejoti savo tikjimu, arba, sakykim, teiss studentai ima
kritikai irti savo alies teis ir teisingum. Todl
grietai draudiau sau galvoti, kad mergait rimtai serga
ir turi iksti skausming gydym svetimose alyse. Juk
yra daugyb kit enkl.
Jei mergait serga ar jai pasimai protas, tai nepaai
kina, i kur ji ino mano vard. Buvo dar ir kitas dalykas:
kodl ji pravirkdavo kiekvien kart, kai tik mane pama
tydavo? K a turiu tokio, kas j taip lidina?
Dabar galiau be galo ilgai pasakoti tau apie mintis,
kurios nedav ramybs per visas ilgas Kald ventes.
Pavyzdiui, galiau papasakoti, ko prisigalvodavau apie
gausi Frogneryje gyvenani eim. Kiek atsakym ra
dau klausim, kodl negalsiu sutikti mergaits anksiau
nei po puss met. Vienas i atsakym, galbt tipikas
tokiai situacijai, buvo tas, kad Mergait su apelsinais tie
siog per gera gyventi iame pasaulyje. Todl labai slap
ta ikeliavo Afrik ir bandys parpinti maisto ir vaist
vargingiausiai gyvenantiems to emyno monms, ypa
ten, kur labiausiai siauia maliarija ir kitos pavojingos
ligos. Nors, rodos, toks atsakymas nepaaikina, kam reika
lingi apelsinai. Pagaliau - kodl gi ne? Gal ji nori vetis
juos Afrik? Kaip a apie tai nepagalvojau iki iol! Gal
ji paaukojo visas santaupas ir inuomojo lktuvo skryd?
Bet juk mudu susitarme, Georgai, kad kalbsime tik
apie tikrus mergaits pdsakus. Jei bandyiau tau at-

71
Mergait su apelsinais

skleisti visas mintis ir fantazijas, kurios nuolat sukosi


galvoje, turiau sdti prie kompiuterio kiaurus metus,
o tiek man nebeskirta. tai koks paprastas paaikinimas,
kad ir kaip man dl jo skaudu.
Bet kam kalbti vien apie spliones. Nors mergait
kelet kart irjo man akis, du kartus laik u ran
kos ir kart perbrauk pirtu per lpas, vienintelis tik
ras dalykas buvo tie keletas odi, kuriuos vienas ki
tam pasakme. Taigi buvo svarbu gerai apsvarstyti tuos
odius. Susiraiau juos ir miau lauyti galv, k jie
galt reikti.
Kaip tau atrodo, Georgai? Ar tu gali: 1) paaikinti,
kodl ji pirko tiek daug apelsin? 2) pasakyti, kodl ji
kavinje pavelg man tiesiai akis ir pam u rankos
netardama n odio? 3) atsakyti klausim, kodl ji Jongo turguje tyrinjo kiekvien apelsin, irdama, kad
neisirinkt dviej visikai vienod? 4) kaip nors pa
aikinti, kodl negalsime susitikti pus met? 5) minti
pai didiausi msl - kaip ji suinojo, kuo a vardu?
Jei isprsi rebus, Georgai, galbt rasi atsakym
svarbiausi klausim: kas gi i tikrj yra toji Mergait
su apelsinais? Viena i ms? O gal atjo i visai kitos
tikrovs, i kito pasaulio, kur dabar turi dar pus met
ivykti, o tada grti ir apsigyventi pas mus?
i enkl negaljau isiaikinti. Negaljau nustatyti
diagnozs.

72
Jostein Gaarder

Kaimergait nuvaiavo Vergelando gatve, pasirod


dar vienas taksi. A j susistabdiau ir nuvaiavau Ka
mani gatv vsti Kald su savo eima.
Einar t iem buvo pagavusi viena aistra - slalomas
Triuvano laite. Nupirkau jam madingas slidinjimo pir
tines, tikdamasis, kad jis apsidiaugs jas ipakavs po
Ki vakariens. Be to, nupirkau dut brangaus mais
to jo katinui. Mamai skirta dovana buvo eilrai knyga,
parayta Suomijos ved poets Mertos Tikanen. Apie i
knyg visi kalbjo. Ji vadinosi imtmeio meils istori
ja". Tvui ketinau padovanoti jauno norveg autoriaus
Erlingo Gjelsviko roman Tuia eiga". Pats buvau j
neseniai skaits ir maniau, kad tvui turt patikti. Buvo
ir dar kai kas. Tuo metu svajojau pats k nors parayti.
Gal todl man knietjo padovanoti tvui pradedanio ra
ytojo krin.
Tuo metu miegodavau maajame kambarlyje prie
svetains. iandien tai tavo kambarys, tai yra dabar, kai
raau laik. Kai tu j skaitysi, neinau, kaip viskas
atrodys.
Nepasakosiu tau, kaip tais metais ventme Kaldas,
nes tai ne io pasakojimo tikslas. Tik prisipainsiu, kad
Ki nakt nesudjau aki.

73
Mergait su apelsinais

Perskaiiau tik pus ilgo mano tvo laiko. Turjau


nueiti tualet. Pats buvau dl to kaltas, nes igriau
per daug kokakolos.
Velniava!" - pagalvojau. Tursiu pereiti svetain,
priekambar ir koridori sekamas smalsi vilgsni,
tarytum pro rikiuot kareivi, pliekiani tave lazdo
mis. Bet kitos ieities nra.
Atrakinau duris, rankrat padjau ant lovos, ijs
duris vl urakinau. Rakt sikiau kien.
Visas ketvertas tutuojau susmeig mane akis.
Bandiau apsimesti, kad man visai nerpi j sitemp,
mane nukreipti vilgsniai.
- Ar jau baigei? - paklaus mama.
Ji atrod panai didel klaustuk. K gi a tokio
perskaiiau?
- Ar tai lidna? - paklaus Jorgenas.
Jorgenas gailjosi mans dl tvo mirties ir vis
laik kaip manydamas stengsi j pakeisti. Gal jam
tai ir pavykdavo, gal tai buvo netgi grau. Bet juk jis
neturt ujausti mamos, kad ji neteko vyro, nes pats
um jo viet, nenoriu sakyti - jo lov. Manau, irdies
gilumoje Jorgenas diaugiasi, kad tt mir. Jei ne - jis
neturt mamos, neturt Miriamos, be to, neturt
ir mans. Kaip sakoma: Vienas kapus, kitas - jo
namus".
~
---- ......
Pastebjau, kad Jorgenas sipyl didel stiklin vis
kio. Bna, kad jis kartais igeria viskio, bet tik penkta
dieniais ar etadieniais. O juk iandien pirmadienis.
74
Jostein Gaarder

Manau, kad jam visai patiko stovti kambaryje su


stikline stipraus grimo, ne todl apie tai pasakoju. Bet
gal jis jautsi nekaip dl to, kad a usirakinau kamba
ryje ir skaitau kak, k man para tikras tvas prie
pat mirt, kai Jorgeno ms namuose dar nebuvo n
kvapo? Kai buvau maesnis, kartais pavadindavau Jorgen atjnu". inoma, tai buvo tik vaikikas noras j
paerzinti.
- Ar dar daug liko skaityti? - paklaus senelis deg
damasis cigar. Jis geriau suvok situacij.
- Perskaiiau tik pus, - atsakiau. - O dabar einu
tualet.
- Bet ar tau patinka tai, k jis para? - smalsavo
senel.
-Joki komentar! - atoviau jai. Taip atsako poli
tikai, uspeisti kyri urnalist klausim.
Tvai panas urnalistus. Ir vieni, ir kiti nori vis
k inoti. O vaikai ir politikai panas tuo, kad ir vie
ni, ir kiti susilaukia klausim, kuriuos ne taip lengva
atsakyti.
Galbt laikas ariau supaindinti jus su ios istori
jos veikjais. Pradsiu nuo mamos, nes j, iaip ar taip,
geriausiai pastu.
Mamai jau sukako keturiasdeimt. Galiu pasakyti,
kad ji subrendusi, savarankika moteris, nebijanti pa
sakyti savo nuomons. Be to, ji motinika". Turiu gal
voje ne tik tai, kaip ji elgiasi su Miriama. Kartais ji ir
75
Mergait su apelsinais

su manimi elgiasi ir kalba, lyg biau dvejais ar trejais


metais jaunesnis negu esu. Daniausiai su tuo taikstausi, bet kartais, ypa kai ateina mokyklos draugai,
mane tai labai erzina. Kaip tik tada ji mgsta parodyti,
kad a vis dar tebesu jos maas berniukas, nors i tik
rj jau keliais centimetrais j praaugau. Kart sd
jome svetainje su vienu i mano draug, Martinu, o ji
prijo prie sofos su plauk epeiu ir band suukuoti
man plaukus. Tada aikiai pasakiau jai savo nuomon.
Nemgstu pyktis su mama, bet t kart ne supykau, o
tiesiog tau. Be to, juk visa tai mat Martinas. Tur
jau ir jam, ir jai parodyti, kad viskam yra ribos. Mama
ibgo virtuv, o po dvideimties minui gro su
kakava ir kaldinio pyrago gabalu. Martinas susiav
js vilpteljo, bet a po to, kas k tik vyko, pasijutau
kvailai, kad ji mus aptarnauja. Buvau bebgs virtuv
pairti, ar aldytuve yra alaus. Pamaniau: jei nerasiu
alaus, inau, kur stovi Jorgeno viskis. Laim, Martinui
netrksta humoro. Vliau mudu, inoma, visk apta
rme. Manau, kad jis pajuto mamai didesn pagarb,
kai papasakojau, kad ji - Valstybins meno akademijos
dstytoja.
- Jei pasirodys naujas Pikasas, inok, pas k jis mo
ksi, - pasakiau jam.
Po visko, kas vyko, norjau pabrti jos teigiamas
savybes.
Sunkoka rayti apie savo motin, ypa apie jos gei
dius, ydas ir panaius dalykus, bet vien charakterin76
Jostein Gaarder

g savyb ji tikrai turi. Mama mgsta saldainius - guminukus, visokiausius. Visur namuose mtosi guminuk laiveliai, Fazerio duts, angliki saldainiai. Pasta
ruoju metu ji m valgyti guminukus slaptai, mat ir a,
ir Jorgenas kalbjoms su ja, aikinome, koks tai blogas
protis. Jorgeno nuomone, nuo saldumyn gali padid
ti kraujospdis. Galbt tai perdta baim, bet mam
spjimai paveik tik tiek, kad ji prisaikdino mane nie
ko nesakyti Jorgenui, kai ji mieste nusiperka maiel
guminuk laiveli ar dut anglik saldaini.
Jei kalbsime apie mamos geriausi savyb, tai j
galima ireikti dviem odiais: gera nuotaika. Bet
didiausia jos yda yra bloga nuotaika. Nedanai pa
sitaiko, kad mama atsidurt kakur tarp i dviej
bsen. Daniausiai mama bna geros nuotaikos, bet
kartais pasidaro baisiai surgusi. Taigi ji visada bna
kokios nors nuotaikos, niekada - abejinga. Mgstamas
mamos sakinys: Dabar suloime partij kortomis, o
tada - miegoti".
O dabar apie Jorgen. Jo gis - tik imtas septynias
deimt centimetr, tai yra toks pat kaip mamos. Suau
gusiam vyrui tai nelabai spdinga. Daugelis mano,
kad tai trkumas, beje, ne vienintelis, mat Jorgenas dar
ir rudaplaukis. Jo oda blyki, vasar niekada nedega,
nuo sauls tik parausta ir nusvyla. Net ant rank jo
plaukai rudi. Kaip jau minjau, jis laikosi mad, gal
net kiek dl j pamis. Ne kiekvienas vyras ant vo
nios lentynls turi trij ri dezodorant ir keturi
77
Mergait su apelsinais

ri skutimosi odekolono. Ne kiekvienas rytsi ieiti


gatv su geltonu kupranugario vilnos megztiniu ir
juoda ilkine erpe. Bet Jorgenui - n motais. O svar
biausia - jam tai labai tinka.
Neirint viso to, Jorgenas dirba ekspertu krimina
linje policijoje! Nuolat primena mums, kad turi sau
goti paslaptis", bet kartais neikents prasitaria. Por
kart atsitiko taip, kad mes suinojome svarbi smulk
men apie kriminalines bylas pirma, negu apie tai pa
ra laikraiai. Manimi jis pasitiki, ir tai man patinka.
ino, kad niekam neiplepsiu policijos paslapi.
Jorgenas mano ins atsakymus visus klausimus,
bet tai toli grau ne taip. Neseniai IKEA parduotuvje
pirkome drabui spint mano kambariui. (Mat imta
jaudintis, kad mano drabuiai mtosi po visus namus,
nors tai, velniai tariant, netiesa. Pirmame aukte nie
kad nenumetu net kojins, nes ten beveik nebnu.) Vis
popiet montavome spint, o vakare bandme rasti jai
tinkam viet. Jorgenas usispyrs tvirtino, kad spin
ta turi stovti pasienyje prie dur, bet a kategorikai
nesutikau. Man atrod, kad tinkamiausia vieta - prie
lango, nors tada ji puse centimetro susiaurina vaizd
kiem. Pareikiau, kad tai mano kambarys ir kad man
nesvarbu prarasti pus centimetro lango viesos. Pri
miniau Jorgenui, kad gyvenu iuose namuose daug il
giau u j, be to, geriau, jei spint gali atidaryti ir tada,
kai kambario durys praviros. inoma, visk padarme,
kaip a norjau, bet Jorgenas su manimi nesikalbjo
78
Jostein Gaarder

vis par, o kai pagaliau praneko, buvo matyti, kad


jam nelengva.
Geriausia Jorgeno savyb galbt ta, kad jis vis
laisvalaik praleidia stengdamasis i mans pada
ryti sportinink. Anot jo, visi mons turi raumenis,
bet raumenis reikia manktinti. Jorgeno silpnoji vieta,
kad jis nenori pripainti, jog a turiu kitoki plan
negu tapti sportininku. Manau, jam maai rpi, kad
a stropiai mokausi Mnesienos sonatos". Mgsta
mas Jorgeno posakis, be abejo, yra: Viskas priklauso
nuo ryto".
~Prie praddamas pasakoti apie senel ir senel,
noriu pabrti, kad pastu juos labai gerai, tikrai ne
blogiau u Jorgen, nes kelet met gyvenau pas juos
Tionsberge. Ypa ilgai sveiavausi pas senelius tuo
metu, kai mama susidraugavo su Jorgenu. Tada bu
vau tik deimties met. Manau, kad juodu vargu ar
bt tap tikra pora, jei nebt galj mans isisti
pas senelius kelet dien ar net savaii. Dl to n kiek
nesiskundiu. Prieingai, man visada patiko sveiuotis
Tionsberge. Be to, manau, jog mama ir Jorgenas elgsi
protingai, kad nevert mans stebti j simyljimo ir
flirto laikotarpio. Ir taip teko prie daug ko priprasti.
Kart ulipau antrj aukt pasakyti jiems labanakt"
ir utikau juos besiglbesiuojanius patale. Man tai
nepatiko, todl apsisukau ir tyliai nulipau laiptais. Gal
atrodyt kitaip, jei Jorgenas bt mano tikras tvas. O
gal ir ne. Man tai nepasirod labai bjauru, bet veriau
79
Mergait su apelsinais

jie bt usidar miegamojo duris, pasak, kad eina


miegoti. Nebiau taip kvailai pasijuts. Nebiau pa
sijuts toks vienias.
Senelei netrukus sueis septyniasdeimt. Ji vis gy
venim dirbo dainavimo mokytoja. Mgsta visoki mu
zik, bet labiausiai Puin. Nori, kad ir a pamgiau
Bohem". Bet man, atvirai kalbant, italika muzika
atrodo kiek per saldi, ne iimtis ir Bohema", toks
meils ir tuberkuliozs miinys, iaip jau senel labai
myli gamt, ypa paukius. Mgsta visokiausias jros
grybes ir net irado specialias jros salotas, kurias ji
vadina Tionsbergo salotomis" (krevei, krab ir u
vies frikadeli miinys, kur originaliausias dalykas
yra uvies frikadels). Kiekvien ruden kvieia mane
Tjoms sal rinkti gryb. Stiprioji senels savyb - ji
ino vis pauki vardus ir gerai imano, kur jie peri.
Silpnoji - negali gaminti maisto nedainuodama Puinio
arij. Nebandiau jos nuo to atkalbti, bt negrau,
nes senel labai puikiai gamina valg. Mgstamas sa
kinys: Sskis, Georgai, pasikalbsime".
Prie ieidamas pensij senelis dirbo Valstybs me
teorologijos tarnyboje. Jis ir dabar tebesidomi ia sriti
mi ir kasdien perkasi laikrat Verdens Gang", nor
damas pakomentuoti Sirs Kalvig or prognozes. Rko
cigarus, bet, kaip pats sako, tik per ventes. Mano ap
silankymas pas senelius Tionsberge jam visada vent,
taip pat ir ms ikylos valtimi. Jis labai linksmas ir s
mojingas mogus, galima sakyti - tryktantis humoru,
80

Jostein Gaarder

be to, niekada nebijo tiesiai pasakyti savo nuomons. Jei


jam atrodo, kad senels ukuosena baisi, nedelsdamas
t ir pasako. Bet visada pagiria j u grai ukuosen.
iltj met pus praleidia cheruose su savo motorine
valtimi, o likus laik skaito laikraius. Kartais parao
koki inut vietin Tionsbergo laikrat. Visi j laiko
iokia tokia Tionsbergo ymybe. Jo stiprioji savyb ta,
kad jis puikiai valdo savo valt jroje. Silpnoji - kad
kartais jauiasi kone Tionsbergo karaliumi. Mgstamas
posakis: Bepigu mums, turtingiems!"
Kelis kartus buvo pamintas ir dd Einaras. Kai
skaiiau apie j, mane sudomino, kad t ruden, kai
tt sutiko Mergait su apelsinais, ddei Einarui buvo
tiek pat met, kiek man dabar. iandien jis - didelio
prekybos laivo pirmasis turmanas, neveds, bet sklin
da gandai, kad turs po mylimj kiekviename uoste.
(Vienu metu tarinjau, kad jis turi mylimj paiame
laive. iaip ar taip, kakokia Ingrida apie pus met
plaukiojo su juo, bet paskui staiga kakur dingo). Jis
daug kart adjo pasiimti mane kelion po usie
nius, bet tai tik tuios kalbos; iki iol i to nieko nei
jo. Jo stiprioji ypatyb ta, kad jis yra turbt auniau
sias dd visoje Norvegijoje. Silpnoji: niekada nesilaiko
paado. Mgstamas posakis: Tu net nenutuoki, kas
yra jra!"
Lieka dar vienas personaas, kur apibdinti sun
kiausia - Georgas Riodas. Mano gis - imtas septy
niasdeimt keturi centimetrai, taigi esu keturiais cen81

Mergait su apelsinais

timetrais auktesnis u Jorgen. Manau, jam tai nelabai


patinka, nors, ko gero, jis vis tiek jauiasi pranaesnis
u mane (!). Kadangi Georgas Riodas ir a esame vie
nas ir tas pats asmuo, nematau, kaip jis vaikto, kaip
apskritai keiia savo viet erdvje. Tiesa, kartais galiu
pavelgti jam akis. Tai bna tais retais atvejais, kai
sustoju prie veidrod. Gali pasirodyti nekuklu, bet tu
riu prisipainti, kad priklausau prie tos moni kate
gorijos, kuri daugiau ar maiau patenkinta savo ivaiz
da. Nepasakyiau, kad esu grauolis, bet, iaip ar taip,
nesu ir bjaurus. inoma, tokius dalykus reikia vertinti
atsargiai. Kakur skaiiau, kad daugiau kaip dvide
imt procent moter manosi priklausanios trims
procentams graiausi moter visoje alyje. Tokioje
lygtyje, inoma, nesuvesi galo su galu. Neinau, kiek
moni yra sitikin, kad priklauso trims procentams
pai bjauriausi. Turt bti baisu, jei vis gyvenim
jautiesi nepatenkintas, kad esi toks koks esi. Tikrai ne
linkiu, kad Jorgenas jaustsi nelaimingas dl savo rau
don plauk ar dl to, kad be bat jo gis tik imtas
septyniasdeimt centimetr. Kartais apie tai pagalvoju,
bet n karto neidrsau tiesiai jo paklausti.
O dl mano ivaizdos, tai didiausi susirpinim
kelia neseniai pasirod nemalons spuogeliai kaktoje.
Maai guodia mintis, kad po ketveri ar atuoneri
met jie inyks. Jorgenas tvirtina, kad jie galbt inyk
t, jei imiau kartu su juo daryti jogos pratimus, bet a
nesileidiu kalbamas. Beje, kvaila mane kalbinti. Da82

ostein Gaarder

bar a tikrai neklausysiu jo patarim, nes Jorgenas ma


nys, kad tai darau tik nordamas atsikratyti spuog.
I tvo paveldjau mlynas akis, mano plaukai vie
ss, viesi ir oda, bet vasar galiu graiai degti. Stip
rioji savyb: Georgas Riodas priklauso prie tos moni
jos dalies, kuri suvokia, kad gyvena vienoje Pauki
Tako planetoje. Silpnoji: nesu tipikas narsuolis. Bt
neblogai iuo poiriu tapti kiek rytingesniam. Mgs
tamas posakis: Dkui, ir jums to linkiu".
Pabuvs tualete turjau per svetain grti savo
kambar. Suaugusieji nepasak n odio. Aiku, jie
susitar mans daugiau nekalbinti. Atsirakinau duris
t pat kambar, kuris kadaise buvo mano tvo kamba
rys, usirakinau i vidaus ir griuvau lov. Netrukus
suinosiu, kas gi toji Mergait su apelsinais, jeigu, i
noma, tt su ja dar kada nors susitiko. Gal ji buvo ra
gana? iaip ar taip, jai pavyko j apkerti. Tai dar viena
prieastis, kodl ttei atrod taip svarbu man apie j
papasakoti. Prie mirt jam labai rpjo papasakoti tai
savo snui.
Mans neapleidia mintis, kad Mergait su apelsi
nais vienaip ar kitaip susijusi su Hablo teleskopu, su
visata ir kosmosu. Tt para nepaprastus odius, i
kuri man susidaro toks spdis. Atveriau kelet lap
atgal ir dar kart perskaiiau: Ji... tik tvirtai ir velniai
spaudia man rank. Atrodo, kad mudu be svorio skra
jojome visatoje prisigr tarpgalaktinio pieno, kad visata
priklauso tik mums.
83
Mergait su apelsinais

Gal Mergait su apelsinais atskrido i kitos plane


tos? iaip ar taip, netrksta uuomin, kad ji buvo
i kitokio pasaulio negu msikis. Gal ji pasirod su
NSO? inoma, tokiais dalykais netikiu, tikriausiai ne
tikjo ir mano tvas. Bet gal tuo tikjo ji? Tai bt be
veik dar baisiau.
Hablo teleskopas apskrieja em per devyniasde
imt septynias minutes dvideimt atuoni tkstani
kilometr per valand greiiu. Palyginkime: pirmasis
garveio velkamas traukinys eiasdeimt atuonis ki
lometrus nuo Kristianijos iki Eidsvolo pkuodavo dvi
ir pus valandos. Suskaiiavau, kad vidutinis traukinio
greitis buvo madaug dvideimt atuoni kilometrai per
valand. Taigi Hablo teleskopas tkstant kart grei
tesnis u pirmj Norvegijos traukin. (Mano mokytojo
nuomone, suradau labai vykus palyginim!)
Dvideimt atuoni tkstaniai kilometr per valan
d! I ties galima kalbti apie skrajojim visatoje be
svorio, apie tai, kad jautiesi tarytum prisigrs tarpgalaktinio pieno"! Juo labiau kai teleskopo fotografuo
jamos galaktikos nutolusios nuo Pauki Tako daug
milijon viesmei.
Hablo teleskopas turi du sparnus su sauls baterijo
mis. Jie yra dvylikos metr ilgio, dviej ir puss metro
ploio ir teikia palydovui trij tkstani vat energij.
Betgi dvejetas balandli, ijusi i Katedros ir ings
niuojani pro Istorijos muziej Rm parko link, ne-

84
Jostein Gaarder

tupjo ant Hablo teleskopo sparn. Nors kas ino, gal


juodu buvo septintame danguje?
Pasimiau lap pluot ir miau skaityti toliau.

TarpKald ir Naujj met nebandiau iekoti Mer


gaits su apelsinais. emn nusileido Kald ramyb. Bet
sausio pradioje vl miausi paiek. Jauiausi kupinas

imtus kart bandiau j susirasti, bet viskas veltui,


todl nra ko ir pasakoti. Manau, tu jau perpratai io
pasakojimo ritm ir logik.
Padarysiu vien iimt. Ji susijusi su svarbiu daly
ku, kurio nepaminjau vardydamas msles ir silydamas
jas minti. Sena kelionin striuk, Georgai! K ji liudija?
Ji leido man splioti apie alinani kelion slidmis per
Grenlandijos ledynus. Dl jos a i pradi pamaniau,
kad Mergait su apelsinais galbt labai neturtinga. Bet
juk pirm pirmiausia striuk liudijo, kad mergait mgs
ta danai bti gryname ore, gamtoje.
T iem daug slidinjau. Gal tie slidi ygiai po
Oslo apylinkes ir kalnus padjo mano knui kelet m
nesi itverti ir nepasiduoti kartligikam negalavimui.
Nesirengiu tau pasakoti apie slidi ivykas, nes jose
85
Mergait su apelsinais

mergaits n karto nesutikau: nei miesto apylinkse, nei


kaln trasose, nei Kikute, nei Strykene ar Harestuoje. Bet
pagaliau prisiartino kovo pradia, artjo Holmenkoleno
sekmadienis, kai slidinti isiruoia visas miestas. Min
tis apie bsim vent su uoliais nuo tramplino adino
irdyje diaugsming vilt. Maniausi teisingai sugulds
visus dlions kubelius, perprats galvoskio rakt. Ta
rytum laybose biau atspjs vienuolikos futbolo rung
tyni rezultat. Liko tik viena kova, laimjimas beveik
garantuotas.
Graiu oru Holmenkolen susirenka daugiau kaip
penkiasdeimt tkstani moni. Atlaitse t dien
kapanojasi nemaas Oslo gyventoj procentas. Bet kiek
procent dalyvi vilki senomis iltomis striukmis, kaip
tau atrodo? Jei paklaustum, pasakyiau: beveik imtas
procent.
T sekmadien susiruoiau Holmenkolen. Oras buvo
visai neblogas, o tai jau pus skms. Turjau penkiasde
imt tkstani prog j susitikti. Pasakysiu viena: sen
ilt striuki, vairiausi saulje iblukusi variant t
kovo sekmadien Holmenkolene tikrai netrko. Galjai pa
manyti, kad visos jos ia susirinko, kad ia joms tikras
Eldoradas. tramplin beveik n nepavelgiau, dairiausi
tik striukes. Daugyb kart i tolo ivyds Mergait
su apelsinais, vos nepratrkdavau kaip pamis rkti i
diaugsmo, bet netrukus paaikdavo, kad tai ne ji. Ke
let kart pamaiau net pasakikj sidabrin seg, bet
vlgi ne jos.
86
Jostein Gaarder

Holmenkolene ji nepasirod, Georgai. Tokia buvo


mano vienintel ivada, vienintelis dalykas, kur gal
gale supratau. Net nepastebjau, kas laimjo varybas,
nepastebjau nieko, vien tai, kad mergaits ten nebuvo.
Mano akys iekojo tik jos, bet viskas veltui.
Nuo tada tik vien kart buvau nujs Holmenkoleno
vent. Neinau, ar tau dabar nesiieb mayt raudona
lemput. Gal bent pro rk prisimeni, k mudu veikme
tsyk, kai tau buvo pusketvirt met.
Stovjome laito apaioje ir velgme auktyn uoli
ninkus nuo tramplino. T kovo dien oras buvo nepapras
tas. Retas sveias - piet vjas glost em, oro tempera
tra buvo kone vasarika. Snieg uoliams nuo tramplino
teko veti vos ne i kito Norvegijos galo, i Finss aukti
kalni. Auks laimjo Jensas Veisflogas, nuluostydamas
norvegams nos. Beje, tai nebuvo didel staigmena, juk
Veisflogas buvo laimjs ir prajusiais metais.
Patiksiu tau vien paslapt. T ilt kovo dien, kai
mudu su tavimi vaiktinjome po Holmenkolen, a irgi
kartais nejuiomis imdavau dairytis Mergaits su apel
sinais. Ir po deimties met negaljau pamirti nusi
vylimo.
Man liko maai laiko. Bet ne tik todl savo pasakojime
praleisiu kelias savaites. Tada kai kas vyko.
Balandio pabaigoje pato dutje netiktai radau
gra atviruk. etadien aplankiau tvus Kamani
gatvje. Atvirukas atjo ne Adamstuen, kur kelet m-

87
Mergait su apelsinais

net gyvenome su Gunaru, o tv namus, bet buvo


adresuotas man.
Ir k manai? Nuotraukoje ivydau nuostab apelsin
sod ir didelmis raidmis ura: PATIO DE LOS NARANJOS. Kiek supratau, ispanikai tai reik madaug
Apelsin sodas. Jau sakiau tau, kad mokjau neblogai
skaityti enklus.
Apelsin sodas! irdis suspurdjo krtinje. Yra toks
dalykas, Georgai, vadinamas kraujospdiu. Ypatingais
atvejais jis gali staiga pakilti, tiesiog okte paokti. Bet
dl to neturtum vengti stipri igyvenim ar dideli
spdi. (iaip ar taip, nenoriau, kad pradtum skrai
dyti parasparniu, okinti paraiutu ar juo labiau smigti
emyn galva, prisiris tampriu lynu.)
Pairjau kit atviruko pus. Antspaudas buvo Se
vilijos, o uraas trumpas: Negaliu tavs pamirti. Ar
palauksi dar truput?
Daugiau nieko, nei vardo, nei siuntjo adreso. Tik ran
ka pietas veidas, jos veidas, Georgai, voveraits veidas.
Buvo matyti, kad j pie dailininkas, netgi talentingas.
Ties sakant, labai nenustebau. Mergait su apelsinais
buvo Apelsin sode, kurgi jai daugiau bti? Ji ikeliavo
namo, savo karalyst, Apelsin al. Taip a ir vaiz
davausi. Juk ir vaikelis Jzus pasiliko ventykloje, norjo
bti savo Tvo namuose.
Viskas atrod suprantama. Visos msls mintos, pa
siansas sudliotas iki galo. Svetimoje alyje Mergait su
apelsinais pus met atsikvps, noringai, galima saky88

Jostein Gaarder

ti, artistikai tyrins apelsin vairov, o paskui, gali


mas dalykas, paliks savo aistros objekt ir kit met pus
kasdien matysis su manimi. Paskui jai galbt vl reiks
kvpti oro, bet tai bus jau visai kas kita.
Mane pagavo kartis, smegenys gausiai gamino me
diag, kuri mes, gydytojai, vadiname endorfinais. i,
galima sakyti, liguista pakilimo bsena turi savo pa
vadinim. Sakoma, kad pacientas yra euforikas. Toks
apibrimas man tuo metu visikai tiko. Nedelsdamas
nubgau pas tvus. Juodu sdjo iemos sode, mama a
lioje supamojoje kdje, o tt sename ezlonge su eta
dieninio laikraio numeriu. puoliau pas juos be kvapo
ir pareikiau, jog ketinu vesti. To man nederjo sakyti,
nes po keliolikos minui pasijutau blogai. Smegenys nu
stojo gaminti endorfinus, euforija dingo kaip nebuvusi.
Juk a nieko nesupratau, inojau maiau negu kada nors
iki iol.
Mergait su apelsinais dar tada isidav, kad ino
mano vard, o dabar paaikjo, kad ino ir pavard. Dar
labiau mane nustebino, Georgai, kad ten, Apelsin a
lyje, ji turi mano adres, Kamani gatvs adres. K tu
pasakysi? Tai atrod grau, buvo malonu apie tai galvoti,
kad ir kas atsiskleist minus msl. Bet argi ne skaudu,
kad ji ikeliavo Ispanij ir n odelio man apie tai ne
usimin tomis pasakikomis minutmis, kai susikib u
rank jome Rm parko link, kol dar nebuvo suskambj
Kald varpai, kol Pelenei dar nereikjo galvotrkiais
pulti kariet, kol karieta nevirto moligu?

89
Mergait su apelsinais

Buvo prabg trys ir pus mnesio, per kuriuos, beje,


dvideimt penkis kartus slidinjau, tikriau sakant, ieko
jau jos.
O gal Mergait su apelsinais per t laik spjo pa
bti Maroke, Kalifornijoje ir Brazilijoje? Apelsinas ian
dien tapo visos planetos naudinguoju augalu, Georgai.
Man rodos, jau seniai laikas j kanonizuoti ir paskelbti
svarbiausiu gamtos produktu. Gal mergait slapta dirba
Jungtini Taut Apelsin Inspekcijoje (JTAI)? Gal atsi
rado iki iol visikai negirdta paslaptinga apelsin liga?
Gal todl mergait vaikiojo Jongo turg? Gal tikrino
apelsin bkl? Gal kas savait rinko kontrolinius pa
vyzdius?
Gal ji buvo nukeliavusi ir iki pat Kinijos? Jau seniai
inau, kad odis apelsinas" reikia kinikas obuolys.
Juk pirmiausia apelsinai atkeliavo pas mus i Kinijos.
Bet jei mergait ivykt piligrimin kelion Kinijon,
kur kadaise isiskleid pirmas emje apelsino iedas,
juk negaliau pasisti jai atviruko adresu: Mergaitei su
apelsinais. Kinija. Kin laikaneiui bt be galo sunku
j rasti tarp daugiau kaip milijardo Kinijos gyventoj. A
pats, inoma, j rasiau, bet kas gali garantuoti, kad kin
laikaneys bus toks uolus kaip a?
K gi, Georgai, turime skubti toliau.
Kelet dien nusprendiau atitrkti nuo mokslo, pa
siskolinau i tv tkstant kron ir usisakiau skryd
Madrid su nuolaida. Madride pernakvojau pas klass

90
Jostein Gaarder

draugo dd, o kit ryt ankstyvu lktuvu iskridau Se


vilij.
Toli grau nebuvau tikras, kad j sutiksiu. Pamaniau,
kad galimybi madaug tiek pat, kiek buvo Holmenkolene. Tai dar ne viskas. Jei nesutiksiu jos Sevilijoje akis
ak, galbt suinosiu, kad ji visai neseniai ia lanksi,
pavyzdiui, prie ivykdama Marok. iaip ar taip, ap
irsiu Apelsin krat, pakvpuosiu tuo paiu rgto
ku apelsin kvapu, kuriuo ji neseniai kvpavo, pavaiktinsiu tomis paiomis gatvmis, kuriomis ji vaikiojo,
pasdsiu ant t pai suol, ant kuri ji sdjo. Vien dl
to verta ten nukeliauti. Be to, kas ino, gal rasiu ir ry
kesni jos pdsak, pavyzdiui, tame Apelsin sode, jei
tik man pavyks j patekti. sivaizdavau, kad toji venta
vieta apjuosta griovi, pylim, saugoma pikt un ir
rsi sargybini.
Bet Apelsin sod patekau prajus vos pusvalan
diui, kai lktuvas nusileido Sevilijoje. Sodas buvo pri
siglauds prie didiuls katedros - grai, mr apsupta
apelsin girait, sakytum, pavyzdingai tvarkomas skve
ras. Apelsinmediai susodinti tvarkingomis eilmis, apki
b pernokusiais vaisiais.
Tik mergaits ten neradau. Atrod, ijo pasivaikioti
po miest ir tuoj gr...
Bandiau samprotauti ramiai. tikinjau save, kad
nra ko tiktis i karto pamatyti Mergait su apelsinais.
Gal tai nepavyks ir per pirmsias dienas. Todl ilgiau
kaip tris valandas Apelsin sode neutrukau. Bet ieida-

91
Mergait su apelsinais

mas dl visa ko prie seno fontano palikau ratel: A taip


pat apie tave galvojau. Ne, ilgiau laukti negaliu. Lapel
prispaudiau nedideliu akmenuku.
Savo vardo neuraiau, neparaiau ir kam skirtas lai
kelis, tik apaioje nupieiau savo veid. Pieinys buvo n
kiek nepanaus mane, bet buvau tikras, kad mergait,
radusi lapel, supras, k jis vaizduoja. Netrukus ji turt
grti. Juk bent retkariais ateina pasiirti, ar jai nra
laik.
Po geros valandos, kai padjau lapel ir ijau pasi
vaikioti po miest, sutriks pajutau, jog galbt pada
riau didiul klaid. Turi palaukti mans pus met.
Jei palauksi, galsime vl susitikti. Tada j paklausiau,
kodl turiu taip ilgai laukti. Mergait su apelsinais pa
prastai ir aikiai atsak: Kaip tik tiek laiko turi palauk
ti. Jei tai padarysi, kit pus met galsime bti kartu
kiekvien dien.
Ar supranti, Georgai? A sulauiau taisykles, nesu
gebjau ilaukti jos pus met. Todl dabar jos paadas,
kad pus met bsime kartu, nebegaliojo.
Ms ikilming sutart lengva suprasti, tik labai sun
ku jos laikytis. Visos pasakos turi savo taisykles. Galbt
kaip tik taisykls leidia atskirti vien pasak nuo kitos.
Toki taisykli visai nebtina suprasti. Reikia tiesiog j
laikytis. Jei ne - paadai netesimi!
Ar suvoki, Georgai? Kodl Pelen turjo grti i rm
pokylio dvylikt valand? Neinau. To tikriausiai neino-

92
Jostein Gaarder

jo n pati Pelen. Bet jei burtai padeda patekti stebuk


ling svajoni karalyst, negalima klausinti: kodl, kam?
Reikia priimti slygas, kad ir kokios jos nesuprantamos.
Jei Pelen nori itekti u princo, turi pabgti i puotos
prie laikrodiui imuant dvylikt. Tai visikai paprasta,
kaip dukart du. Ji turi laikytis taisykli. Jei ne - neteks
puonaus drabuio, o karieta virs moligu. Todl ji sten
giasi parvaiuoti namo prie dvylikt, ir jai tas pavyksta,
tik netiktai pameta kurpait. Tiesa, keista, bet kaip tik
tai gal gale padeda princui j rasti. Piktosios seserys
nesilaik taisykli ir u tai nubaudiamos.
ioje pasakoje taisykls buvo kitokios. Jei a tris kartus
pamatysiu mergait su dideliu apelsin maieliu rankose,
ji bus mano. Bet taip pat turjau j sutikti per pat K
i vakar ir galbt padaryti dar daugiau: pairti jai
akis kaip tik tada, kai suskambo Kald varpai, paliesti
jos stebukling plauk seg. Tada liko tik vienas iban
dymas: nematyti jos pus met. Neklausk kodl, Georgai,
bet tokios buvo taisykls. Jei neveiksiu paskutinio lemia
mo ibandymo, jei pus met neitversiu be Mergaits
su apelsinais, visos mano pastangos nueis vjais, viskas
bus prarasta.
Puoliau atgal Apelsin sod. Laikelis buvo dings.
Net neinojau, ar jinai j pasim. Juk j galjo pasiiupti
bet koks norveg turistas.
T pai akimirk, kai pamaiau akmenuk, po kuriuo
padjau lapel - o lapelis, kaip jau sakiau, dingo - man
atjo galv dar viena netikta mintis. Ji suteik man

93
Mergait su apelsinais

vilties, nors ir buvau sulaus taisykles. Matai, Georgai.


Mergait man para atviruk, nes inojo mano adres.
A paraiau atsakym, o adreso, kuriuo galiau j isis
ti, neinojau, todl turjau pats atgabenti lapel greituoju
patu Apelsin sod, i kur ji isiunt man atviruk.
Argi mudu nebuvome vienas kito verti? Juk ir ji su
lau taisykles. Kaip tu manai, Georgai? Tu gali taip pat
gerai suprasti ios pasakos taisykles kaip ir a.
Nors, kita vertus, ji vis dlto pra mane dar truput
palaukti. I esms ji tik atnaujino sutart. O a atsakiau,
kad negaliu priimti jos slyg, kad nebegaliu ilgiau lai
kytis taisykli.
Ji ra: A galvojau apie tave. Ar gali dar truput
palaukti?
Bet, Georgai, jei jos klausim atsakyiau, kad nega
liu, k tada, jos nuomone, turiau daryti?
To a neinojau. Be to, buvau per daug sitrauks i
istorij. Turjau susirasti mergait.
Iki tol niekada nebuvau lanksis Sevilijoje ir apskritai
Ispanijoje. Netrukus kartu su turist srautu patekau
senj yd kvartal, vadinam Santa Cruz. Jis atrod
kaip didiul ventykla, sukurta kultrinio vaismedio
apelsino garbei. Visos aikts, visi turgs buvo apsodinti
apelsinmediais.
Apjs visas aiktes ir nerads Mergaits su apelsinais,
gal gale atsisdau vienos aikts kavinje, rads laisv
kd apelsinmedio pavsyje. I vis Santa Cruz aiki
i buvo graiausia. Ji vadinosi Plaza de la Alianza.

94
Jostein Gaarder

Sdjau ir svarsiau. Kai iekai mogaus dideliame


mieste ir neinai, kur jis galt bti, kas geriau: klajoti i
vienos vietos kit ar atsissti kur nors centre ir laukti,
kol tas, kurio iekai, pasirodys pats?
Perskaityk sakin du kartus, Georgai, prie nusprs
damas. A padariau toki ivad: graiausia Sevilijos da
lis yra Santa Cruz rajonas, o graiausia aikt - Plaza
de la Alianza. Jei mergait galvoja panaiai kaip a, ji
anksiau ar vliau ia pasirodys. Mudu susitikome Oslo
kavinje, paskui Katedroje. Mudviem su mergaite ne kart
puikiai pavyko atsitiktinai pasipainioti vienas kito kelyje.
Nusprendiau dar pasdti. Buvo tik treia valanda,
taigi galjau sdti Plaza de la Alianza maiausia atuonias valandas. Man tai neatrod per ilgai. Prie i
skrisdamas i Oslo usisakiau viet maame pensionate
netoliese. Ten man pasak, jog turiu grti prie dvylikt,
vliau durys urakinamos. (Net ir Ispanijos pensionatai
turi taisykles, kuri reikia laikytis!) Jei Mergait su apel
sinais pirmj vakar nepasirodys deimt minui po vie
nuoliktos, sdsiu toje paioje aiktje vis kit dien nuo
saultekio iki saullydio.
As vis laukiau ir laukiau. Stebjau mones, ateinan
ius aikt ir ieinanius i jos, vietinius ir turistus.
Man msteljo mintis, kad pasaulis - grai vieta gyven
ti. Vl apm euforija, susijusi su viskuo, k maiau ap
linkui. Kas mes tokie, ios ems gyventojai? Kiekvienas
mogus ioje aiktje - tarytum gyva lobi skrynia, pilna
mini, prisiminim, svajoni, ilgesio. A pats igyvenu

95
Mergait su apelsinais

svarbiausi mano buvimo emje met. Bet juk t galima


pasakyti ir apie kitus mones ioje aiktje, pavyzdiui,
apie padavj. Jo darbas - aptarnauti visus, kas prisda
kavinje. Kai usisakiau kavos ketvirt kart, pajutau,
kad jam atrodo, jog per ilgai sdiu ums kavins sta
lel. Juk prajo jau trys ar keturios valandos. Kai dar po
pusvalandio ketvirtas puodelis buvo tuias, padavjas
greitai prijo ir mandagiai paklaus, ar nenoriau su
simokti. Bet juk negaljau ieiti, laukiau Mergaits su
apelsinais, todl usisakiau didel porcij tapos ir kolos.
Kol mergait nepasirodys, negersiu alaus ar vyno, pagal
vojau, o kai ji ateis, usisakysime ampano.
Bet Mergait su apelsinais nesirod. Atjo septinta
valanda, teko norom nenorom prayti sskaitos. Staiga
suvokiau, koks buvau naivus. Juk prajo daug dien, kai
pato dje Kamani gatvje radau atviruk i Sevilijos.
O kiek dien reikjo atvirukui atkeliauti i Ispanijos?
Mergait su apelsinais atrod tokia pat nepasiekiama
kaip ir iki iol. Aiku, ji turjo svarbesni reikal negu
aisti su manimi kat ir pel. Gal ji studijuoja ispan
kalb Madride ar Salamankoje? Atsiskaiiau su padav
ju ir jau ketinau eiti. Gailjausi, kad nesugebjau visko
blaiviai apskaiiuoti. Jausdamas kiet gumul gerklje
nusprendiau rytoj ryt skristi namo, Norvegij.
Neinau, ar tu kada nors esi aikiai pajuts, jog ka
k padarei veltui. Gal kada esi ijs i nam sningant,
tekiant lapdribai, nuvaiavai miest, nordamas nusi
pirkti kak tau labai reikalinga, o kai prijai parduotuv,

96
Jostein Gaarder

pamatei, kad ji prie dvi minutes udaryta. Tokiais atve


jais bna pikta, labiausiai pikta dl savo kvailumo. Mane
apm bjaurus jausmas, kad atkeliavau veltui. Ir tai - ne
kelion tramvajumi miesto centr, o tolimas kelias Se
vilij vien dl to atviruko. Nieko ia nepastu, nemoku
n odio ispanikai ir netrukus tursiu eiti vargan
pensionat. Kilo noras skelti sau antaus, bet juk ir tai
atrodyt kvaila ir turiau dar labiau susigsti dl savo
kvailumo. Nusprendiau nubausti save kitaip. Yra daug
bd tai padaryti, pavyzdiui, rytis niekada, kad ir kas
atsitikt, neprasidti su ta Mergaite su apelsinais".
Ir staiga, Georgai, staiga ji atjo. Buvo pus astuoni,
kai mergait pasirod Plaza de la Alianza!
Praslinko keturios ir pus valandos, kai atsisdau po
apelsinmediu, ir mergait bgo aikt. Ji buvo, inoma,
ne su senja striuke, juk Andalzijoje subtropinis klima
tas. Ne, ji vilkjo pasakik vasarin suknel, liepsningai
raudon kaip bugenvilijo/ lydinios netoliese prie auk
tos mrins sienos. jas a ilgai irjau. Gal ji pasisko
lino suknel i mieganiosios grauols, o gal nukniauk
i kokios laums.
Ji mans dar nepastebjo. aikt jau leidosi tamsa.
Oras iltas, net labai iltas, bet man alta, man paiurps
ta oda.
O be to, Georgai, - negaliu tau to nepasakyti - staiga
pamatau, kad ji atjo aikt su jaunu koki dvideimt
penkeri met vyru. Jis auktas, vyrikas, su velia vie-

97
Mergait su apelsinais

ia barzda, atrodo tarytum poliarini krat tyrintojas.


Labiausiai mane erzina tai, kad jis gana simpatikas.
Taigi a pralaimjau. Bet tai mano kalt. Juk nesi
laikiau taisykli, sulauiau ikilming paad. sikiau
ten, kur nederjo, jau pasak, kurios taisykls man
neinomos. Turi palaukti mans pus met, - pasak
ji an kart. - Jei sugebsi tiek ilaukti, mes vl susitik
sime..."
Kai jie mane pamato, a turbt atrodau kaip toji
krosnis, i kurios Pelen turjo kuopti pelenus, kol atjo
princas ir ivadavo j i pamots ir dviej jos dukter
vergovs. Sakau, kad jie pamat mane, nes pirma mane
pastebjo ne Mergait su apelsinais, o barzdotasis vyras.
Jis pirmas parodo mane. (Ar gali tai suprasti, Geor
gai? Man tai buvo visikai nesuprantama.) Jis stveria
mergaitei u alkns, mosteli mane ir itaria taip gar
siai ir aikiai, kad turjo igirsti visi, kas tuo metu buvo
aiktje:
- Janas Olavas!
I jo tarties numanu, kad jis danas. Iki tol niekuomet
nebuvau jo mats.
Toliau viskas vyksta labai greitai, bet vis vien paban
dyk tai sivaizduoti. Mergait su apelsinais pamato mane
po apelsinmediu. Ji por sekundi stovi prie fontano
aikts viduryje ir sustingusi iri mane. Po pirmosios
sekunds atrodo, kad ji ia nekrusteldama stovjo valan
d ar dvi ir niekaip negali pajudti i vietos. Bet paskui
pajuda. Mieganioji grauol miegojo imt met, bet

98
Jostein Gaarder

dabar nubunda tokia vali, lyg bt umigusi tik prie


pus sekunds. Pribga prie mans, apkabina u kaklo ir
pakartoja dano odius:
- Janas Olavasi
Paskui vl sujuda danas, prieina prie stalo, u kurio a
sdiu, tvirtai paspaudia man rank ir draugikai taria:
- Malonu pamatyti tave tikr, Janai Olavail
Mergait jau atsisdo ant kds alia mans, o danas
udeda jai ant peties rank ir sako:
- K gi, a ia, atrodo, nereikalingas.
Ir atsuks mums nugar nueina sau, dingsta, nuings
niuoja per aikt tuo paiu keliu, kuriuo buvo atjs. Tai
gi jis inyksta, mes liekame vienudu. Gerosios fjos buvo
man maloningos.
Ji sdi kitapus stalo sudjusi abi savo rankas man
sias, ypso iltai, gal kiek sutrikusi, bet iltai.
-Tu negaljai, - sako ji. - Negaljai mans palaukti.
- Ne, - prisipastu a. - Nes irdis kraujuoja i
skausmo.
Pavelgiu j. Ji vis dar ypso. A irgi bandau nusi
ypsoti, bet nelabai pavyksta.
- Vadinasi, a pralaimjau, - priduriu lidnai.
Ji pagalvoja, paskui sako:
- Kartais gyvenime turime imokti ilgtis.A tau pa
raiau. Norjau suteikti tau jg ilgtis.
Jauiu, kad mano peiai trkteli.
- Vadinasi, pralaimjau, - pakartoju.
99
Mergait su apelsinais

- iaip ar taip, buvai neklusnus, - sako ji ir dvejoda


ma ypso. - Bet gal dar ne viskas prarasta.
- Ar tai manoma?
- Viskas lieka kaip buv. Svarbiausia, kad turtum
kantrybs.
- Nieko nesuprantu, - sakau a.
Ji velniai spaudia man rankas.
- Ko nesupranti, Janai Olavai? - klausia tyliai, pa
nibdomis, ikvpdama or.
- Taisykli, - atsakau jai. - A nesuprantu taisykli.
Taip prasidjo ilgas mudviej pokalbis.
Georgai! Nebandysiu pakartoti vis odi, kuriuos
mudu t vakar ir t nakt pasakme vienas kitam, visko
negaliau n prisiminti. Be to, inau, kad tau kyla daug
klausim, kuriuos nortum kuo greiiau gauti atsakym.
Atrodo, pirmiausia paklausiau, i kur mergait ino
mano vard ir mano tv adres. Juk paskutinis vykis
buvo tas atvirukas i Sevilijos. irjau j laukdamas
atsakymo, o ji velniai paklaus:
- Janai Olavai... Nejaugi i tikrj mans neprisimeni?
miau j irti. Bandiau velgti taip, lyg maty
iau pirm kart. irjau jos tamsias akis, tyrinjau
iraiking veid. Mano vilgsnis nuslydo jos nuogais pe
iais, ji neprietaravo. Apirjau jos lengvut suknel.
Ne, uduotis buvo nelengva, negaljau prisiminti j kitur
mats, be t keli kart, kai susitikome per Advent ir
Kias. Jei ir buvau sutiks Mergait su apelsinais ku100

Josteiti Gaarder

riuo nors kitu metu, tai dabar to tikrai nemanoma pri


siminti. iuo metu negaljau galvoti apie niek kita, tik
apie tai, kad ji be galo grai. Tai Dievas j toki sukr, o
gal Pigmalionas, graik mito herojus, i marmuro ikals
savo svajoni moter, kuriai meils deiv, pasigailjusi jo,
suteik gyvyb. Kai paskutin kart maiau mergait, ji
vilkjo juodu ieminiu paltu. Dabar vilkjo taip plonai,
kad jauiausi sumis, man atrod, kad a per daug pri
siartinau prie jos. Ir vis dlto, o gal kaip tik todl, negal
jau prisiminti, kad biau j kada nors anksiau mats.
- Pabandyk mane prisiminti, - pakartojo ji. - Taip no
riau, kad prisimintum!
- Duok man koki uuomin, - papraiau j.
Ji atsak:
- Kamani gatv, tu uuomara!
Kamani gatv. Juk a uaugau Kamani gatvje. Juk
ten gimiau. Adamstuene gyvenu vos pusmet.
- Arba Vilkdalgi gatv, - pridr ji.
Tai tas pats rajonas. Kamani gatv kertasi su Vilk
dalgi gatve.
- Na, tada Dobil gatv!
Tai irgi tas pats rajonas. Kai buvau maas, danai
aisdavau aiktje tarp Dobil gatvs nam. Ten buvo
kalnelis, apaugs mediais ir krmais. Kiek prisimenu,
buvo smlio d ir spuokls. Prie kelet met ten pa
stat ir suolelius.
Vl pavelgiau Mergait su apelsinais. Krpteljau
lyg pabusdamas i gilios hipnozs. Tvirtai suspaudiau
101

Mergait su apelsinais

jai rankas, labai tvirtai. Vos nepravirkau. Tada pasakiau,


ukte suukau:
- Veronika!
Ji nusiypsojo, bet kartu, man rodos, nusibrauk aar
nuo akies kampuio.
velgiau jai tiesiai akis, mano vilgsnis dabar buvo
tvirtas. Niekas negaljo mans sulaikyti, netikrumas
dingo. Galjau pasirodyti jai nuogas. Galjau atsiduoti
Mergaitei su apelsinais be joki slyg. Pajutau didiul
palengvjim.
Tikriausiai nra intymumo didesnio u t, kuris atsi
randa, kai susitinka du vilgsniai, susitinka drsiai, ry
tingai ir nebenori isiskirti.
J
Rudaak mergait gyveno Vilkdalgi gatvje. Mudu
bdavome kartu kone kasdien nuo tada, kai imokome
vaikioti ir kalbti. Mokykloje lankme t pai klas,
bet pirmoje klasje po Kald Veronika su eima isikl
i miesto. Tada mudviem buvo po septynerius. Nuo t
laik prajo ne daugiau kaip dvylika ar trylika met. N
karto nebuvome susitik.
Mudu labai danai aidme ant kalvos prie Dobil gat
vs tarp krm ir gli, suol ir medi. Gyvenome tikr
voveri gyvenim. Jei Veronika tada nebt isiklusi i
Vilkdalgi gatvs, nerpestinga vaikyst vis tiek greitai
bt pasibaigusi. Mokyklos kieme danai girddavau sa
kant, kad man labiau patinka aisti su mergaitmis.
Prisiminiau dainel, kuri vienas i ms girdjo
102

Jostein Gaarder

namie ir kuri mudu dainuodavome aisdami: Maas


berniukas, mergyt linksmai aidia apleisto sodo
ksmj. aiskit sapn ir svajoni aly. Vakaras ne
betoli...
- Vis dlto tu mans nepainai, - pasak ji. I balso
girdjau, kad ji nusivylusi, galima sakyti, net truput
pikta. Atrod, kad su manimi kalbasi septyneri met
mergait, o ne suaugusi dvideimties met moteris.
Vl nuvelgiau j. Pamaniau, kad su ta raudona suk
nele ji be galo miela, jaudinanti. Maiau, kaip po sukne
le alsuoja jos knas, suknel kilnojosi kaip jros bang
ma graiame papldimyje, suknel buvo tarytum tas
papldimys.
Pakliau akis auktyn ir tarp apelsinmedio lap i
vydau gelton petelik. T dien jau maiau j kelet,
maiau j daug.
Parodiau jai petelik ir pasakiau:
- Kaip galiu atpainti llyt, jau seniai virtusi pe
telike?
- Janai Olavail - grietai sudraud ji.
Apie tai, kaip maa mergait tampa moterimi, daugiau
nekalbjome.
daugel klausim vis dar neinojau atsakymo. Susi
tikimas su mergaite mans vos neivar i proto, sukrt
vis mano esyb. Paklausiau j svarbiausio dalyko:
- Mudu susitikome Osle. Tris kartus. Nuo tada be
veik apie niek daugiau negaljau galvoti. O tu dingai,

103
Mergait su apelsinais

iskridai. Tave ilaikyti buvo sunkiau negu ant rankos


nutpus drugel. Kodl turi praeiti ei mnesiai, kodl
negaljome susitikti anksiau?
inoma, ji turi reikal Sevilijoje. Bet kodl jai taip
svarbu pus met praleisti Ispanijoje? Gal danas dl vis
ko kaltas?
Turbt atspsi, k ji atsak, Georgai. A tada negaljau
atspti, bet tu inai, kas Veronikai svarbiausia gyvenime.
Raydamas tau laik vis laik svarstau, ar svetainje
tebekabo tas didelis paveikslas su apelsinmediais. Ji vis
sako jau paengusi toliau negu is paveikslas - dabar, kai
a raau - bet tikiuosi, kad, galvodama apie tave, niekam
jo nepadovanojo ir neimet palp. Jeigu vis dlto tai
padar, paklausk j apie paveiksl.
Ji atsak:
- Turiu galimyb ia pasimokyti meno mokykloje, tik
riau sakant, tapybos mokykloje. Nusprendiau baigti vis
kurs, man tai labai svarbu.
- Tapybos mokykloje? - A negaljau atsitokti. - Bet
kodl an Ki vakar nieko nepasakei?
Kadangi ji tyljo, kalbjau toliau:
- Ar prisimeni, kaip snigo? Ar prisimeni, kaip glos
iau tau plaukus? Ar prisimeni, kaip suskambo varpai, o
tada atvaiavo automobilis? Ir tu dingai!
Ji atsak:
-Prisimenu visk. Prisimenu kaip film. Prisimenu
io labai... romantiko filmo paias pirmsias scenas.
- Nesuprantu, kodl elgeisi taip paslaptingai, - prie
kaitavau jai.

104
Jostein Gaarder

Jos veidas valandl labai surimtjo.


- Man rodos, tu kritai man ak jau tada, kai susitiko
me Frognerio tramvajuje. Galbt galiau sakyti: i nau
jo. Bet dabar viskas buvo kitaip. Paskui susitikome dar
kelis kartus. Supratau, kad mums reikt bent pus met
pagyventi atskirai, kad tai btina. Vaikystje mudu buvo
me labai artimi. Dabar reikjo patirti, kas yra ilgesys, kad
vl nepradtume aisti, kaip buvome prat. Norjau, kad
tu atrastum mane i naujo. Norjau, kad paintum mane
taip, kaip a tave painau. Todl nenorjau pasisakyti,
kas esu.
Gerai nebeprisimenu, k jai atsakiau, nebeprisimenu
visko, k man kalbjo Mergait su apelsinais, bet juo il
giau kalbjome, juo daniau mme okinti nuo vienos
temos prie kitos, nuo vieno epizodo prie kito.
- O danas? - paklausiau progai pasitaikius. Atrod,
lyg a j kako maldauju. Tai buvo kvailas jausmas. Su
vokiau, kad tai smulkmenika.
Ji atsak trumpai, beveik grietai:
- Tai Mogensas. Jis mokosi toje paioje tapybos mo
kykloje, labai gabus. Malonu, kad su manimi yra dar vie
nas skandinavas.
Man m suktis galva.
- Bet i kur jis ino mano vard?
Vliau svarsiau, ar tuo metu ji paraudo. Neinau,
sunku atsakyti. Juk vilkjo raudona suknele, be to, buvo
jau visai sutem, tik kalintos geleies ibintai skleid
blausiai gelton vies tuioje aiktje. Usisakme bute-

105
Mergait su apelsinais

l raudonojo Riberos dl Duero vyno, sdjome laikydami


rankose taures.
Ji pasak:
- Nupieiau tavo portret. Pieiau i atminties, bet
ijo gana panaus. Mogensui jis patinka. Kada nors tau
parodysiu. Paveikslas vadinasi tiesiog Janas Olavas.
Supratau, kad Veronika pie ir savo atvaizd atviruko
apaioje. To nereikjo net klausti. Bet man nedav ramy
bs dar vienas dalykas.
- Vadinasi, baltoje Toyotoje" sdjo ne Mogensas?
Ji nusijuok. Man pasirod, kad ji bando nukreip
ti kalb.
- Turbt neinai, kad an kart Jongo turguje maiau
tave? Juk tik dl tavs ten ir nujau.
Nieko negaljau suprasti. Atrod, kad ji umena ka
kokias msles. Bet ji kalbjo toliau:
- Pirm kart mudu susitikome Frognerio tramvaju
je. Tada a kiek pasisukiojau mieste ir suinojau, kokioje
kavinje tu daniausiai lankaisi. Niekada joje nebuvau
buvusi, bet vien dien usukau j nusipirkusi ispan
dailininko Velaskeso album. Atsisdau ir miau j sklai
dyti. Laukiau.
-Mans?
Pajutau, jog tai kvailas klausimas. Ji atsak kiek su
irzusi:
- Nemanyk, kad tik tu iekai. A taip pat ios istorijos
dalis. Nesu tik petelik, kuri tu turi pagauti.
Nedrsau toliau gilintis klausim, kol kas tai atro
d pavojinga. Pasakiau tik viena:
106

Jostein Gaarder

- O kaipgi Jongo turgus?


- Nebk vaikas, Janai Otavai. Juk jau papasakojau tau.
Msiau: kur galt bti Janas Olavas? Kur jis galt
mans iekoti, inoma, jeigu nori mane rasti. Jis du kar
tus sutiko mane su dideliu maieliu apelsin. Neino
jau, bet pamaniau, gal ateisi didiausi miesto vaisi
turg. Iekojau ir kitur, vaikiojau po Dobil gatv ir
po Kamani gatv. Kart ujau pas tavo tvus. Vos tik
jie atidar duris, miau gailtis, bet buvo jau per vlu.
Kak pasakiau jiems apie sen kaimynyst ir vaikysts
aidimus. Man nereikjo aikinti, kas a per viena, jie i
karto mane paino. Galtum tai sidti galv. Kviet u
eiti, bet pasakiau, kad neturiu laiko. Papasakojau jiems,
kad vaiuosiu mokytis dails Sevilij.
Neinojau, tikti ja ar ne.
- Man jie apie tai net neusimin.
Ji mslingai nusiypsojo. Man pasirod, kad ji truput
panai Mon Liz, galbt todl, kad dabar inojau, jog
mokosi dails mokykloje.
- Praiau juos nesakyti tau, kad buvau ujusi. Tu
rjau net sugalvoti prieast, kodl tau negalima nieko
inoti.
As tyljau. Vos prie kelias dienas parodiau mamai
ir ttei atviruk i Sevilijos. puoliau pas juos sakyda
mas, kad rengiuosi vesti. Tik dabar supratau, kodl jie taip
lengvai sutiko duoti man pinig lktuvo bilietui. N ne
paklaus, ar protinga keliauti Sevilij semestro viduryje
ir iekoti mergaits, kuri por kart buvau sutiks Osle.
107
Mergait su apelsinais

Mergait aikino toliau:


- Ne taip lengva sutikti mog dideliame mieste, su
tikti j tarytum visikai atsitiktinai, tada, kai norime. O
juk kartais to i tikrj norime. Turjau vaiuoti ta
pybos kursus, nenorjau prie pat kelion su kuo nors
tvirtai susiriti. Bet jei du mons nuolat valgosi vienas
kito, nieko keista, kad jie kartais netyia susitinka.
Pakeiiau tem, tikriau pasakius, pakeiiau aren.
- Ar esi kada anksiau buvusi Ki pamaldose Ka
tedroje?
Ji papurt galv.
- Ne, niekada. O tu?
A taip pat papuriau galv. Ji pridr:
- Ties sakant, buvau ten ir antros valandos pamal
dose. Paskui vaiktinjau gatvmis, laukiau, kol prasids
kitos. kart tu turjai pasirodyti. Juk buvo Kaldos, o
man netrukus reikjo ivaiuoti.
Mudu ilgai sdjome tyldami. Paskui a vl griebiau
si raudonos gijos.
- Vadinasi, Toyotoje sdjo ne Mogensas?
- Ne, - atsak ji.
- Tada kas?
Kiek patyljusi ji tar:
- Niekas.
- Niekas? - negaljau patikti a.
- Na, sen laik draugas. Lankme t pai gimnazi
jos klas.
Kiek prisimenu, ypteljau. Bet ji vis dlto pridr:
108

Jostein Gaarder

- Negalime savintis vienas kito praeities, Janai Olavai.


Svarbiausia, ar tursime bendr ateit.
Tada itariau be galo banal sakin, gal todl, kad
nedrsau pagalvoti, jog mudu su ta mergaite galtume
turti bendr ateit.

-Tobetwoornottobetwo,thatisthequestion.
Manau, kad jai mano odiai irgi pasirod kvailoki.
Nordamas uslpti nemalon jausm miau kalbti apie
k kita.
- O apelsinai! K veikei su apelsinais? Kam tau rei
kjo tiek apelsin?
Ji nuoirdiai nusijuok.
- Taip, tu, inoma, nesupratai. Apelsinais a tave pri
siviliojau Jongo turg. Dl j tu pradjai kalb apie sli
di yg per Grenlandijos ledynus. Apie atuoni un
kinkin ir deimt kilogram apelsin.
Negaljau to paneigti. Paskui pakartojau klausim:
- Kam tau reikjo tiek apelsin?
Ji pairjo man akis panaiai kaip tada Oslo kavi
nje ir i lto pasak:
- Man reikjo juos pieti.
Pieti? Negaljau suprasti.
- Tiek daug?
Ji grakiai linkteljo ir pasak:
- Turjau imokti pieti apelsinus prie vaiuodama
Sevilij.
- Betgi tiek daug?
- Taip, turjau pieti daug apelsin. Turjau gerai
imokti.

109
Mergait su apelsinais

Beviltikai papuriau galv. Gal ji mane laiko kvailiu?


- Bet ar negana nusipirkti vien apelsin ir pieti j
daug kart?
Ji pakreip galv ir pavelg mane kaip beviltik
neimanl.
- Manau, kad ateityje mudu tursime apie daug k
pasikalbti. Tu, regis, viena akimi aklas.
- Katra?
- Kiekvienas apelsinas kitoks, fanai Olavai. Nra net
dviej vienod ols stiebeli. Juk dl to ir tu ia sdi.
Pasijutau kvailai. Nesupratau, k ji nori pasakyti.
- Dl to, kad vienas apelsinas nepanaus kit?
- Juk tu susirengei tolim kelion Sevilijon ne to
dl, kad norjai susitikti moter". Jei taip - vadinasi,
jai iekoti vandens u septyni upi. Europoje daugyb
moter, beje, ir upi. Tu atskridai, nes norjai susitikti
su manimi. O a esu tik viena. Ir a pasiuniau i Sevi
lijos atviruk Osl ne iaip sau vyrui". Pasiuniau j
tau. Praiau tave nepamirti mans. Praiau tave tikti
rhanimi.
Mudu sdjome ir kalbjoms dar ilgai, nors kavin
jau buvo udaryta. Kai pagaliau pakilome, ji mane pri
spaud prie apelsinmedio, po kuriuo sdjome, o gal tai
padariau a, nebeprisimenu. Bet iuos odius pasak ji:
- Dabar gali mane pabuiuoti, Janai Olavai. Pagaliau
man pavyko tave prisivilioti.
Udjau rankas jai ant pei ir lengvai pabuiavau j
lpas. Ji pasak:
110
Jostein Gaarder

- Ne, turi pabuiuoti mane i tikrj. Ir apkabinti


mane.
Padariau, kaip Mergait su apelsinais liep. Ji diktavo
taisykles. Jos lpos kvepjo vanile, plaukai - gaiviais cit
rusiniais vaisiais.
Man pasirod, kad dvi vitrios voveraits vikriai u
lk medio virn. Neinau, kok aidim jos aid,
iaip ar taip, jos buvo labai sitraukusios aidim.
Nepasakosiu tau daugiau apie t vakar, Georgai. Bet
turi igirsti, kaip baigsi toji naktis.
savo pensionat iki dvyliktos grti nebespjau. Bet
mergait nuomojo pas sen poni kambar su maa virtu
vle. Ant sien kabojo daugyb akvareli, vaizduojani
apelsinmedius ir j iedus. Kambario kampe stovjo di
delis mano portretas, tapytas aliejiniais daais. Apie port
ret nieko nepasakiau, ji irgi apie j nekalbjo. Tai bt
galj isklaidyti pasakos kerus. Nereikia visko isakyti
odiais. Tokios taisykls. Vis dlto man pasirod, kad ji
man nutap per dideles ir per daug mlynas akis. Galjai
pamanyti, kad ji vis mano asmenyb sutelk akis.
Iki inakt pasakojau Veronikai ilgas istorijas su dau
gybe juoking smulkmen. Papasakojau apie sergani
pastoriaus dukter, jos keturias seseris ir du brolius bei
idykus labrador. Papasakojau dramatik istorij apie
slidi yg per Grenlandij su atuoni un kinkiniu
ir deimia kilogram apelsin, apie energing mergi
n - slapt Jungtini Taut Apelsin Inspekcijos agent
ir jos narsi, pasiaukojimo kupin kov su nauju pavojin111

Mergait su apelsinais

gu apelsin virusu, visk, k inojau apie mergait, dir


bani vaik darelyje ir kasdien einani turg pirkti
trisdeimt eis apelsinus, kurie turi bti visikai lygs
ir vienodi. Idsiau savo nuomon apie jaun moter,
verdani apelsin drebuius imtui Verslo ekonomikos
instituto student, ir apie devyniolikmet, itekjusi u
vieno i t student ir spjusi susilaukti su juo duk
ters, nors tas studentas, daugelio nuomone - visikai jai
netinkamas vyras. Nepraleidau ir istorijos apie auni
filantrop, slapta gabenani vargams Afrikos vaikams
maist ir vaistus.
Mergait taip pat trauk i atminties ia vien, ia
kit vaikysts epizod Kamani ir Vilkdalgi gatvje. Be
veik visk buvau pamirs, taiau jai pasakojant bei t
prisiminiau.
Kai mudu nubudome, saul jau buvo auktai pakilusi.
Ji pabudo pirmoji. Niekad nepamiriu jausmo, kur pa
tyriau, kai ji mane adino. Nebeinojau, kas yra tikrov,
kas vaizduots vaisius, abejojau, ar tarp j apskritai yra
riba. inojau tik viena: man nebereikia iekoti Mergaits
su apelsinais. A j radau.

A j radau taip pat. Dabar inau, kas toji Mergait


su apelsinais, nors galbt turjau tai atspti gerokai
anksiau nei kai suinojau, kad jos vardas Veronika...
112

jostein Gaarder

Mama vl pasibeld duris ir pasak:


- Jau pus vienuoliktos, Georgai. Laukiame tavs
prie vakariens stalo. Ar dar daug liko skaityti?
Pakiliu balsu jai tariau:
- Mieloji, brangioji Mergaite su apelsinais. A nepa
mirau tavs. Ar gali dar truput palaukti?
Nemaiau jos veido, nes ji stovjo u dur, bet paju
tau, kad ji stovi tyldama lyg uvis. A vl pasakiau:
- Kartais gyvenime reikia imokti ilgtis.
Nesulauks atsakymo pridriau:
- Maas berniukas, mergyt linksmai...
U dur vis dar buvo visikai tylu. Paskui igirdau,
kaip mama prisispaud prie dur staktos ir tyliu balsu
udainavo:
- aidia apleisto sodo ksmj...
Daugiau padainuoti ji negaljo, m verkti. Verk
tylomis.
A taip pat tylomis jai pasakiau:
- aiskit sapn ir svajoni aly. Vakaras nebetoli.
Ji sunkiai alsavo, paskui kkiodama pratar:
- Ar jis i tikrj apie tai rao?
- Ra.
Ji nieko neatsak, tik maiau, kad pasirm dur
ranken.
- Tuoj ateisiu, mama, - sukudjau. - Liko tik pen
kiolika puslapi.
Ir dabar ji nieko neatsak. Gal nepajg itarti o
dio. Nemaiau, kas djosi u dur, nors tai buvo
mano kalt.
113
Mergait su apelsinais

Vargas Jorgenas, - pagalvojau. - Galiausiai atsi


dr antroje vietoje. Miriama miega. Dabar kalbams
a, mano tt ir mama. Kadaise mes visi buvome viena
maa eima ir gyvenome Kamani gatvje. Svetain
je sdi senelis ir senel i tts puss. Jorgenas ia tik
sveias".
Gerai apgalvojau visk, k buvau perskaits. Sui
nojau kai k svarbaus. Tt mans neapgaudinjo. Jis
nesukr pasakos apie Mergait su apelsinais. Gal pa
pasakojo ne visk, bet k papasakojo - viskas teisyb.
Neprisimenu, kad svetainje kada nors biau ma
ts paveiksl su apelsinmediais. Ne, nesu mats n
vieno paveikslo su apelsinais. Maiau tik kitus mamos
tapytus paveikslus, akvareles su alyvomis ir ms
sodo vyniomis.
Turjau su ja pasikalbti apie daugel dalyk. O gal
man paiam pasivalgyti palpje. Seniai inau, kad
mama kadaise vaikystje gyveno Vilkdalgi gatvje.
Kart esu net usuks geltonj nam atiduoti laiko,
atjusio ms adresu.
Gal skaitydamas toliau dar k nors suinosiu apie
paveikslus su apelsinais? Be to, yra dar vienas svarbus
dalykas: ar tt k nors parays apie Hablo teleskop?
Hablo teleskopas pavadintas astronomo Edvino Pauelso Hablo vardu. Jis rod, kad visata pleiasi. Pir
miausia isiaikino, kad Andromedos kas - tai ne
dulki ir duj debesis ms galaktikoje, o atskira ga114
Jostein Gaarder

laktika u Pauki Tako galaktikos rib. Atradimas,


jog Pauki Takas tra tik viena i daugelio galaktik,
buvo tikra revoliucija. Astronomai m kitaip irti
visat.
Svarbiausias Hablo atradimas buvo tas, kad jis 1929
metais nustat: juo toliau galaktika yra nuo Pauki
Tako, juo greiiau ji skrieja. is atradimas dav pagrin
d Didiojo Sprogimo, kitaip
teorijai. i te
orija, kuri iandien pripasta kone visi astronomai,
aikina, kad visata atsirado po be galo smarkaus spro
gimo, vykusio prie dvylika ar keturiolika milijard
met. Tai buvo i tikrj labai seniai. '
Jei visatos istorij suspaustume vienos dienos sche
m, galima bt sakyti, kad em atsirado gerokai po
piet. Dinozaurai pasirod vos kelet minui prie
vidurnakt. O monija gyvuoja tik kelet pastarj se
kundi...

Georgai, ar tu vis dar su manimi? Palydjs tave


darel, vl atsisdau prie kompiuterio. iandien pirma
dienis.
Ryt tu buvai kiek suirzs. Pamatavau tau temperat
r, bet kario nebuvo. Apirjau gerkl, ausis, paiupinjau limfmazgius, bet nieko pavojingo neradau. Manau,

115
Mergait su apelsinais

truput persisaldei, gal kiek pervargai po savaitgalio i


vykos.
Slapta tikjausi, kad tu truput apsirgsi ir vis dien
liksi su manimi namuose. Bet juk turiu rayti laik.
Savaitgal vl praleidome Fjelstiolene. etadien,
anksti ryt, mama ibgo mik su senu pieno kibiru
ir pririnko keturis kilogramus teki. Tada tu kiek u
sioiavai, Georgai. Pareikei, kad irgi nori rinkti uogas
kalnuose, ir po piet vienas pririnkai pus kilogramo ilauogi. Mes, inoma, stebjome tave i trobels. Tada
mama nusprend ivirti ilauogi uogiens, j valgme
sekmadien. Tau uogien pasirod per rgti, bet vis tiek
valgei - juk pats buvai pririnks uog.
T vasar matme daug vilpik. Trobels albume tau
buvo leista juodu ir geltonu pietuku nupieti vilpik.
Pieinys ijo puikus, labai norint galima buvo pripainti, jog gyvnlis, kur tu nupieei, i tikrj vilpikas.
Tik uodega ijo kiek per ilga. Dl visa ko mama po pie
iniu ura: VILPIKAS", o dar emiau - Georgas,
1990 met rugsjo 1 diena".
Gal tebesaugote t album? Ar saugote, Georgai?
A kone vis vakar skaiiau t kaln trobels album,
perskaiiau j vis. Tu jau miegojai. Perskaiiau kelet
kart. Vos perskaiiau paskutin ra ir atidiai api
rjau tavo piein, pradjau skaityti dar kart. Pamaniau,
kad tai paskutinis savaitgalis kaln trobelje, kad iki Ka
ld daugiau ia nesilankysime.
Pagaliau prijo Veronika ir itrauk album man i
116

Jostein Gaarder

rank. Ukl j auktai ant knyg lentynos, nors jis vi


sada guldavo ant idinio atbrailos.
- Igerkim po lael vyno, - pasak ji.
Bet grkime Ispanij.
Sevilijoje pas Veronik praleidau dvi dienas. Paskui
reikjo skristi namo. Taip nusprend Veronika ir jos buto
eiminink. Turjau iksti dar beveik tris mnesius, kol
ji baigs tapybos kurs. Buvau imoks ilgtis. Buvau i
moks pasitikti Mergaite su apelsinais.
inoma, paklausiau, ar ji laikysis paado, ar mes i
ties kit pus met kiekvien dien bsime kartu. Pa
maniau, kad tai nra savaime suprantamas dalykas - juk
a sulauiau taisykles. Prie atsakydama ji ilgai galvojo.
Matyt, norjo atsakyti imintingai. Gal gale nusiypsojo
ir tar:
- Na, gal nubrauksiu tas dvi dienas, kurias i mans
pasigrobei.
Ji palydjo mane iki autobuso, vaiuojanio oro uos
t. Ir tada pamatme balt baland, negyv, gulint gatvs
pakratyje. Veronika sustojo ir sudrebjo. Nesupratau, ko
ji taip susijaudino. Ji atsigr mane, prisiglaud vei
du man prie kaklo ir pravirko. A irgi pradjau verkti.
Mudu buvome tokie jauni. Mudu buvome pasakoje. Ne
turjo bti negyvo balandio alikelje. Juo labiau balto.
Tai prietaravo visoms taisyklms. Mudu verkme. Ne
gyvas baltas balandis buvo blogas enklas.

117
Mergait su apelsinais

Osle vl miausi moksl. Teko daug k pakartoti, juk


pastarj savait buvau praleids kelet svarbi paskait,
daug k teko imokti paiam, nes pastaraisiais mnesiais
slidinjau ir klaidiojau po miest. Dabar galjau taupy
ti laik, - nebereikjo medioti paslaptingos Mergaits su
apelsinais. Man taip pat nereikjo iekoti draugs, o mano
mokslo draugai tam skirdavo nemaai laiko.
Vis dlto ne syk suvirpjau ivyds juod moteri
k palt ar raudon vasarin suknel, kai orai pasidar
iltesni. Pamats apelsin kiekvien kart prisimindavau
Veronik. Parduotuvje danai sustingdavau prie lentyn
su apelsinais. miau aikiau matyti, kad i ties nra
dviej vienod apelsin. Galjau ramiai juos apirinti.
O jei kada pirkdavau apelsin, neskubdamas isirinkda
vau paius graiausius. Danai isispausdavau apelsin
suli, o kart net pagaminau apelsin drebui, jais pa
vaiinau Gunar ir dar kelis mokslo draugus. Tai buvo t
vakar, kai sdjome namie aisdami brid.
Gunaras antrus metus studijavo teis ir buvo tarp
ms geriausias virjas. Jis danai kepdavo mums bif
teksus ar menk. Ir nors nereikalavo, kad atsilygintume
tuo paiu, buvo malonu j nustebinti apelsin drebuiais.
Desert gaminau su dideliu kvpimu. Mama, taigi tavo
senel, rado man recept senoje virimo knygoje. Netgi
pasisil pagaminti tuos drebuius. Nesuprato, kad man
labai svarbu pagaminti juos paiam. Manau, ji n nenu
jaut, kad visa tai susij $u Veronika.
O i gro Norvegij, Georgai. Liepos viduryje par118

Jostein Gaarder

skrido i Sevilijos. Nuvaiavau Fornebu oro uost jos


pasitikti. Daug kas mat ms didj susitikim, kai ji
ijo i muitins neina dviem didiuliais lagaminais ir
sunkiu aplanku su paveikslais bei pieiniais. I pradi
mudu beveik pus minuts stovjome ir irjome vienas
kit tarytum nordami parodyti, kad turime tvirt cha
rakter ir galime pakentti dar kelet sekundi. Paskui
apsikabinome, turiu prisipainti, nepaprastai kartai, juo
labiau kad viskas vyko oro uoste. Sena ponia eidama pro
al neikentusi pasak:
- Turkite gdos!
Mudu tik nusijuokme. Mudu nieko nesigdijome, juk
laukme vienas kito pus met.
Atvykimo salje Veronika atrio aplank ir parod, k
buvo nutapiusi. Ji greitai pravert Jano Olavo portre
t", bet spjau j pamatyti, ir mane vl nustebino ryki
mlyna viesa, tryktanti i portreto aki. Nieko apie tai
nepasakiau, o Veronika tuo tarpu linksmai aikino kitus
paveikslus. Plepjo nesustodama, neslpdama, kad labai
didiuojasi savo kriniais. Norjo parodyti man, kad per
prabgusius pus met ji daug ko imoko.
Vasaros pabaigoje mudu skrajote skrajojome. Klajojo
me po Oslo fiordo salas, keliavome Norvegijos iaur,
lankme muziejus, meno parodas, ramiais besibaigianios
vasaros vakarais vaiktinjome takais tarp Toseno vil.
Jeigu tu btum j mats! Kaip ji bgiojo po miest!
Kaip avjosi meno parodomis! Jei btum girdjs jos juo
k! A ir pats juokdavausi iki aar. Juokas - pats ukreiamiausias dalykas pasaulyje.
" ------ ~

119
Mergait su apelsinais

Vis daniau vartojome vard mes", mudu". Keisti


odiai. Sakome: rytoj darysiu tai ir tai. Arba klausiame,
k veiks kitas, tai yra "tu". Nesunku suprasti. Bet staiga
pradedame sakyti mes", ir tai atrodo pats paprasiausias
dalykas. Gal isinuomokime valt ir plaukime maudytis
Langiojen? - K, sdsime namie ir skaitysime?" Ar mums patiko pjes?" O vien dien staiga: Mes
laimingi!"
Kai vartojame vard "mes", sujungiame du asmenis,
atitekanius t pat veiksm, vien btyb. Daugely
je kalb paymti dviem ir tiktai dviem asmenims var
tojamas atskiras vardis. Tai vadinamasis dualis, arba
dviskaita, tai, kuo dalijasi tik du mons. Manau, kad
tai prasmingas vardis. Juk kartais bna taip, kad esi ne
vienas ir ne dideliame bryje. Esame mudu", mudu
du", kuri nemanoma iskirti. Kai staiga pradedamas
vartoti is vardis, sigali naujos, nuostabios taisykls,
viskas stebuklingai pasikeiia. Dabar isivirsime valgy
ti". O dabar mudu atsikimime butel vyno!" Dabar ei
sime miegoti". Tarytum truput ir nepadoru taip kalbti.
Bet tai visai kas kita negu pasakyti, kad dabar tu vaiuok
namo, nes man metas miegoti.
Kai vartojame dviskait, taisykls i pagrind keiia
si. Mudu einame pasivaikioti!" Rodos, taip paprasta,
Georgai, vos trys odiai, bet jie nusako labai prasming
veiksm, smarkiai keiiant dviej moni gyvenim io
je emje. Energija taupoma ne tik todl, kad vartojama
maiau odi. Mudu einame du! - sakydavo Vero120

Jostein Gaarder

nika. - Mudu valgysime! Mudviem laikas miegoti!" Kai


taip kalbame, utenka tik vieno duo, vienos virtuvs,
vienos lovos.
Toks naujas vardi vartojimas man buvo tikras o
kas, Georgai. Mudu" - ir ratas, regis, udaromas. Pa
saulis tarytum pakyla auktesn lygmen.
Jaunyst, Georgai, jaunysts lengvabdikumas!
Bet prisimenu vien ilt rugpjio vakar. Mudu
sdjome Biugdiojo pakrantje ir velgme fiord. Nei
nau, i kur atjo toji mintis, bet staiga man isprdo:
- Mudu gyvename pasaulyje tik vien vieninte
l kart.
- Mudu dabar esame ia, - atsak Veronika, lyg nor
dama man tai priminti.
Man pasirod, kad ji nori nuneigti tai, k norjau i
reikti, ir a pasakiau:
- Mstau apie vakaro vies tuomet, kai mans ne
bebus...
inojau, kad Veronika prisimena ias poeto Olafo Bulo
eilutes. Juk kart su ja skaitme eilrat.
Veronika staiga atsigr mane, dviem pirtais su
spaud man aus ir pasak:
- Bet tu esi ia. Lucky you!
Ruden Veronika pradjo studijuoti Meno akademijoje,
o a vl kibau medicin. Po vadini kurs mokslas da
rsi domesnis. Popietmis ir vakarais kuo daniau bda
vome kartu, stengms matytis kiekvien dien. Mergait
121

Mergait su apelsinais

su apelsinais i tikrj atsim dvi dienas, kurias buvau


jai skolingas. Man rodos, ji norjo mane tiesiog paerzinti,
galbt ir spti. Ir toliau turjome laikytis taisykli, nes
pasaka dar nebuvo pasibaigusi, ji tik prasidjo. Pasak
aplink mus darsi vis daugiau, atsirasdavo nauj taisyk
li, kuri reikjo laikytis. Ar prisimeni, k sakiau apie
taisykles? Tai esminiai dalykai, kuriuos reikia padaryti
arba kuri negalima daryti, nors suprasti j nebtina.
Apie juos net nebtina kalbti.
Osle Veronika taip pat pas vien sen poni nuomojo
kambar su maa virtuvle. Nuomos ji nemokjo, tik tur
davo vasar nukirpti pievel prie nam, o iem nukasti
snieg bei por kart per savait parneti i parduotuvs
maisto, beje, kart per savait ir butel portveino. Senoji
ponia Movinkel sutiko, kad ias paslaugas kartais atlik
iau a. Tai buvo puiku, taip ji pamau susitaik su tuo,
kad kartais apsinakvodavau jos namuose. Jauiausi tary
tum susimokjs u nakvyn.
Ki vakar nujome pamaldas Katedroje, jautme,
kad privalome tai padaryti. Veronika vilkjo juodu paltu,
plaukus buvo sisegusi t pai pasakik seg. Dabar ir
a buvau pasakos dalis, dalis neiaikinamos paslapties.
kart mudu sdjome viename suole. Mans n kiek
nenervino mintis, kad vyrai danai suka vilgsn vien
pus. Dl mans jie galjo valgytis Veronik, manau,
kad ne vienas tai ir dar. Jauiausi ididus. Veronika vy
tjo, buvo laiminga. Aiku, a taip pat jauiausi laimin
gas. Gal ir ji truput didiavosi.
122

Jostein Gaarder

Po pamald jome lygiai tuo paiu keliu kaip ir per


nai. Taip buvome susitar. Mes jau krme savo tradici
jas. Beveik netardami n odio pasukome Rm park.
Nors nebuvome tarsi tylti, taip ijo savaime.
Stovjome apsikabin lygiai toje vietoje, kur prie metus
ji sdo taksi. iemet irgi turjome skirtis. Veronika ketino
susitikti su tvu pas sen tet ilebeke ir i ten vaiuoti
Asker, kur gyveno jos tvai. A norjau vsti Kaldas Ka
mani gatvje su tte, mama ir tavo dde Einaru.
Ta pati scena kaip ir pernai. Turjome atsisveikinti
Vergelando gatvje, vos tik pasirodys laisvas taksi. Bet
kas bus paskui? Ar pasaka baigsis? Ar stebuklai inyks?
Apie tai mudu dar nekalbjome. Prajus pusmet mudu
matms kasdien, iskyrus dvi bausms dienas. Mergait
su apelsinais laiksi ikilmingai duoto odio. Taiau ko
kios bus ateinani met taisykls?
Ki vakaras pasitaik altesnis negu pernai, Vero
nikai pasidar alta. Laikiau j apkabins ir tryniau jai
nugar. Paskui papasakojau, kad Gunaras po Naujj
met isikelia i ms mao butuko. Jis toliau studijuos
Bergene, aikinau jai. Turiu susirasti kit nuominink.
A taip bijojau, Georgai. Manau, ji tai suprato. Guna
ras isikelia? Ir a iekosiu kito studento gyventi kartu?
A tai svarstau nepasitardamas su ja? Ji kone supyko. I
sigandau, kad prie Kaldas mudu susibarsime. Bet tada
ji pasak:
- A galiau atsikelti pas tave. Galtume gyventi kar
tu. Ar gerai, Janai Olavai?

123
Mergait su apelsinais

A kaip tik apie tai ir svajojau. Bet buvau u j bailes


nis. Bijojau sulauyti taisykles.
Ji vytjo kaip apelsinmedis Sevilijos Plaza de la
Alianza, kai netrukus susitarme, kad ji sausio pradio
je persikels pas mane Adamstuen. Ateinaniais metais
mudu bsime kartu ne tik kiekvien dien, bet ir kiekvie
n nakt. Tokios naujos taisykls.
Staiga jos veidu perbgo susirpinimo elis. Gal ji
kuo nors suabejojo, pamaniau, gal kakas j vis dlto trik
do? Gal puoselja kokias nors viltis, apie kurias nenori
kalbti?
- Kas atsitiko, Veronika? - sunibdjau. Juk dabar j
gerai painojau.
Ji atsak:
- Vadinasi, Gunaro kambarys liks laisvas.
Linkteljau galva, nors nesupratau, kodl ji apie tai
kalba. Juk jau sakiau, kad Gunaras isikelia.
- Juk mudu nemiegosime kiekvienas savo kambaryje?
- inoma, ne, - a vis dar nesupratau, k ji nori pa
sakyti.
Dabar ji jau neabejojo, pasak tiesiai:
- Tada Gunaro kambaryje galiau sirengti dirbtuv.
Ji greitomis vilgteljo mane nordama pamatyti,
kaip reaguosiu. Udjau rank ant sidabrins segs jos
plaukuose ir pasakiau, kad labai didiuosiuos galdamas
gyventi su dailininke.
Po keli minui pasirod taksi. Ji pakl rank ir j
sustabd. sdo automobil ir kart atsigr mane,
124
Jostein Gaarder

linksmai pamojavo abiem rankomis. O juk prabgo tik


vieneri metai!
Nereikjo valgytis ir iekoti pamestos Pelens kurpai
ts. Pasakoje nebeliko slygikum. Mes nebebuvome pri
klausomi nuo kakoki globjik fj ir nesuprantam
taisykli: tas leidiama, o tas draudiama. Laim buvo
ms.
Bet kas yra mogus, Georgai? Ko vertas mogaus gy
venimas? Gal mes tik dulks, blakomos vjo, dingstan
ios be pdsak?
Kai raau ias eilutes, Hablo teleskopas skrieja savo
orbita aplink em. Jis jau keturis mnesius skrieja kos
moso erdve ir nuo gegus pradios siunia daugyb ver
ting visatos nuotrauk, siunia jas i tos begalins pla
tybs, i kurios pagaliau ir mes esame atj. Mokslininkai
netrukus pastebjo, kad teleskopas turi didel kliaud.
Jau kalbama, kad siuniamas kosminis laivas su gula tai
kliaudai itaisyti. Tada teleskopas leis mums dar geriau
painti visat.
Ar inai, kaip dabar veikia Hablo teleskopas? Ar jis
jau pataisytas?
Kartais man atrodo, kad tas teleskopas yra Visatos
Akis. Juk ak, kuri velgia visat, galima pavadinti Vi
satos Akimi. Ar supranti, k turiu galvoje? Visata pati
pagamino nepaprast instrument. Hablo teleskopas kosminis jutimo organas.

125
Mergait su apelsinais

Kas gi tas didysis nuotykis, kuriame gyvename, kur


galime patirti tik trump valandl? Gal kosminis teles
kopas vien dien leis mums daugiau suinoti apie t
nuotyk? Gal toli u vis galaktik slypi atsakymas
klausim, kas yra mogus?
Man rodos, iame laike daug kart minjau od
msl". Galbt bandym suprasti visat galima palygin
ti su bandymu sujungti didels dlions kubelius? Nors
gal tai greiiau mentalin, dvasin msl, gal jos paslap
tis gldi mumyse? Juk mes esame. Juk mes ir esame toji
Gal mes dar nesukurti iki galo. Fizin monijos raida,
inoma, turjo prasidti pirma negu dvasin. Gal fizin
visatos prigimtis tra iorinis dalykas, mediaga, reika
linga, kad visata suvokt save?
Kartais mane aplanko beprotika mintis: Niutonas
staiga suprato, kad egzistuoja visuotin traukos jga.
Puiku. Beveik taip pat netiktai Darvinas velg, jog
ioje planetoje vyksta biologin raida. K gi, nuostabu.
Paskui Einteinas atranda ry tarp mass, energijos ir
viesos greiio. Labai gerai. O 1953 metais Krikas ir Vat
sonas parod, kaip sudaryta DNR molekul, augal ir
gyvn paveldimoji mediaga. Didinga. Bet juk galima
sivaizduoti, kad ateis diena - ir kokia tai bus diena, Ge
orgai! - kai kieno nors mstanios smegenys vien aikia
regysts akimirk mins pai visatos msl. Manau, kad
tai gali vykti labai netiktai. (Noriau t dien dirbti
dideliame laikratyje ir kurti antrates!)
126
Jostein Gaarder

Ar prisimeni,
kadpradjau laik sakyd
noriu tavs kai ko paklausti? Man labai svarbu, k tu
atsakysi mano klausim. Bet pirma turiu dar kai k pa
pasakoti.

Hablo teleskopas! tai ir vl. Tikrai inojau, kad di


dysis tvo klausimas bus apie visat.
Atsikliau ir pavelgiau pro lang. Smarkiai snigo.
Bet tai nesvarbu, pagalvojau. Nors em padengta de
bes, Hablo teleskopas gali pateikti labai ryki nuo
trauk, nufotografuoti galaktikas, esanias u daug
milijard met nuo ms Pauki Tako. Jis dirba
dvideimt keturias valandas per par. Jau nufotogra
favo imtus tkstani nuotrauk, ityr daugiau kaip
deimt tkstani dangaus kn. Per vien par Hablo
teleskopas pasiunia mums daugiau duomen, negu j
galt tilpti asmenin kompiuter.
Bet kodl tvas vl rao apie kosmin teleskop?
Nesuprantu, k bendra turi teleskopas ir Mergait su
apelsinais. Beje, tai ne taip ir svarbu. Svarbiausia, kad
tvas apskritai inojo apie Hablo teleskop. Kad supra
to, kaip tai svarbu monijai. Jis spjo tai suprasti prie
mirdamas, tai buvo, galima sakyti, paskutinis dalykas,
kuris jam rpjo.
Visatos Akis! Niekada apie tai nepagalvojau. Man
atrod, kad tai tiesiog monijos langas visat. Nors i
127
Mergait su apelsinais

tikrj pavadins kosmin teleskop Visatos Akimi"


jis neperdjo.
Kadaise susiavjimas pirmuoju norveg geleinke
liu i Kristianijos Eidsvol buvo gal kiek per didelis.
Norvegijoje gyvena tkstantoji monijos dalis, o ruoe
tarp Kristianijos ir Eidsvolo 1850 metais gyveno gal
dar deimt kart maiau. Su Hablo teleskopo pagalba
visi pasaulio mons gali keliauti po visat. Prie pus
met iki mano tvo mirties, teleskop paleidus skrieti
orbita, jo kaina buvo 2,2 milijardo doleri. Apskaiia
vau, kad vienam pasaulio gyventojui ieina madaug
po keturias kronas. Manau, jog tai labai nedidel kaina
u galimyb klajoti skersai ir iilgai po kosmos. Jei pa
lyginsime, iandien kelion geleinkeliu i Oslo Eids
vol ir atgal kainuoja apie du imtus kron. Tai nra
labai pigu. Kas mano panaiai, gali parayti skund
Norvegijos valstybinei geleinkelio bendrovei. (Nenoriu
kritikuoti nei ios bendrovs, nei senojo liliputinio trau
kinuko, vainjusio tarp Kristianijos ir Eidsvolo. Noriu
tik pasakyti, kad Hablo teleskopas svarbesnis ir visai
monijai, ir galbt net Romeriks provincijos valstie
iams. Neperdsime pavadindami Hablo teleskop Vi
satos Akimi, bent jau taip atrod tvui, nors jis nespjo
suinoti, kad teleskopui buvo udti nauji akiniai.)
"Hablo teleskopas - kosmoso jutimo organas", - rao
jis. Manau, kad suprantu, k jis turjo galvoje. Galima
sakyti, kad paleisti Hablo teleskop kosmos buvo
nemaas monijos ingsnis pirmyn. 1990 metais jau
128

Jostein Gaarder

buvo sukurti galingi teleskopai ir kosminiai laivai. Bet


tai buvo didelis uolis ir visatai. Juk tai, kad mons
bando rasti atsakym klausim, kokia yra visata, su
sij ir su paia visata. Nei daugiau, nei maiau! Visatai
prireik penkiolikos milijard met, kol buvo sukurtas toks
svarbus dalykas kaip akis, kuria visata gali pavelgti save!

(Pabraukiau sakin, nes kriau j vis valand.)


Dagtis padegtas, pagalvojau. Skubjau skaityti to
liau ir netrukus tapau savo paties gimimo liudytoju.
Tai tikrai nepaprastas dalykas. Ne visi vaikai gimsta
vakarlyje su ampanu.
Pasakok toliau, tte. Nenoriu tavs pertraukti. Tu
klausei apie Hablo teleskop, ir a pabandiau at
sakyti.

Nuo dabar raysiu trumpai. Turiu skubti, nes laikas


nuo mans bga. Rytoj mans laukia svarbus susitikimas.
darel tave nuves mama.
Mudu gyvenome maame Adamstueno bute ketve
rius metus. Veronika baig Meno akademij, kaip inai,
ji ir toliau tap, paskui m dstyti men, dirbo mokytoja
gimnazijoje, mok to, kas vadinama Forma ir spalva".

129
Mergait su apelsinais

A - jaunas gydytojas - turjau atlikti privalomj rezidentr, tai yra dvejus metus dirbti ligoninje.
Tikriausiai inai, kad tavo senel ir senelis kil i
Tionsbergo. Kaip tik tada jie panoro gyvendinti savo
sen svajon, pasitraukti i darbo ir grti tenai. Kart
jie man pasak nusipirk ma romantik namel Nordbiuene. Mano brolis, taigi tavo dd Einaras, iplauk
jr. Manau, jis tai padar dl kakokios neskmingos
meils. Tada mudu su Veronika persiklme didj nam
Kamani gatvje. Turjome paimti nema paskol, bet
inojome, kad gauname pakankamai pajam.
Pirmaisiais metais Kamani gatvje daug dirbdavome
sode. inoma, palikome dvi ten auganias obelis, kriau
ir vyni, tik apipjaustme akas ir patrme. Palikome ir
senuosius aviei krmus, irdis neleido mums inaikinti
nei agrast, nei braki, nei rabarbar. Utat prisodino
me alyv, rododendr ir hortenzij. Viskam vadovavo
Veronika. Tame sode a gyvenau kone vis gyvenim. Da
bar jis tapo ir jos sodu. iltomis dienomis ji pasistatydavo
sode molbert ir tapydavo tai, kas jame augo ir ydjo.
Kart, kai skynme avietes, pamatme didel kaman.
Ji staiga pakilo nuo dobilo iedo ir labai greitai iskrido
i sodo. Mane priblok mintis, jog kaman nepalygina
mai greitesn u reaktyvin lktuv, jei atsivelgsime
vieno ir kito svor. Pasakiau tai Veronikai, ir mudu i
sprendme nesudting udavin. Paskaiiavome, kad
kaman sveria apie dvideimt gram, o per valand gali
nuskristi maiausiai deimt kilometr. Reaktyvinis lk-

130
Jostein Gaarder

tuvas nuskrenda atuonis imtus kilometr per valand,


vadinasi, atuoniasdeimt kart greiiau u kaman. Bet
jei dvideimt gram padauginsi i atuoniasdeimt, ieis
ne daugiau kaip 1,6 kilogramo. Mudu su Veronika vienu
balsu nusprendme, kad Boeing 747 sveria daug daugiau.
Turint galvoje kamans svor, ji skrenda daug tkstani
kart greiiau u reaktyvin lktuv. O juk Boeing 747
turi keturis reaktyvinius variklius. Kaman neturi n
vieno, ji - paprastas propelerinis lktuvlis. Mudu m
me juoktis. Juokms, kad kaman gali taip nesivaizduo
jamai greitai skraidyti, juokms, kad gyvename Kamani
gatvje.
Veronika imok mane akyliau stebti mauius gam
tos stebuklus, kuri aplinkui be galo daug. Kartais nusiskindavome ibuokl ar kvepiani nalait ir ilgai ty
rindavome nuostabi j sandar, lukjmsaulis - tikra
priblokianti pasaka.
iandien, kai raau Jias eilutes, kartais darosi be galo
lidna prisiminus anos popiets akimirkas, kai skynme
sode avietes. Mudu buvome kupini entuziazmo, Georgai,
tokie atviri, tokie nerpestingi. Noriau, kad ir tu btum
paveldjs siel, atvir maytms gamtos paslaptims. Jos
gali sukelti ne maiau mini negu dangaus vaigds
ar galaktikos. Man rodos, reikia daugiau iminties, kad
sukurtam kaman negu juodj kosmoso skyl.
Visa tai man buvo stebukl pasaulis dar nuo tada,
kai buvau visikai maas ir n nenutuokiau, jog kakada
Oslo gatvmis imsiu sekioti paskui Mergait su apelsi-

131
Mergait su apelsinais

nciis. Ir dabar jauiu, kad gyvenime pamaiau daug da


lyk, kuri kiti nepastebi. Nelengva jausm aprayti
paprastais odiais, bet sivaizduok pasaul prie tai, kai
prasidjo modernizmo epochos kaliojimai apie gamtos
dsnius, raidos teorijas, atomus, DNR molekules, bioche
mij, nerv lsteles, prie tai, kai ms planeta pradjo
suktis apie savo a, sumajo ir tapo tiktai planeta"
visatoje, prie tai, kai harmoningas mogaus knas buvo
suskirstytas ird, plauius, inkstus, kepenis, smegenis,
kraujotakos sistem, raumenis, skrand ir arnas. Kalbu
apie tuos laikus, kai mogus buvo tik mogus, vientisas
ir ididus. Pasaulis tuomet buvo tikras spinduliuojantis
stebuklas.
I miko staiga ioka stirna, sekund dmiai velgia
tave ir vl dingsta tankmje. Kas ragina gyvn jud
ti? Kokia nesuvokiama galia papuoia em vaivorykts
spalv glmis, o nakties dang prabangiais mirgani
vaigdi nriniais?
Tok nuog, tikr gamtos pojt gali aptikti tautosako
je, pavyzdiui, broli Grim pasakose. Paskaityk jas, Ge
orgai. Paskaityk island gimini sagas, graik ir iaurs
german mitus, paskaityk Senj Testament.
Pavelk pasaul, Georgai, pavelk pasaul, kol neprisikimai galv per daug fizikos ir chemijos.
i akimirk per vjuot Hardangerio ploktikaln
skrieja kaimens laukini elni. Kamargo saloje, tarp
dviej Ronos ioi atak, peri tkstaniai rausvj
flaming. Viliojantys graki gazeli breliai kaip mi-

132
Jostein Gaarder

raas pasklinda Afrikos savanoje. Tkstani tkstaniai


karalikj pingvin iauka stovdami ant ledinio An
tarkties kranto, ir jiems nealta, jiems patinka toks gy
venimas. Bet svarbu ne tik didelis skaiius. Vienias, ta
rytum susimsts briedis ikia galv i ryt Norvegijos
eglyno. Prie metus vienas i j atklydo iki pat Kamani
gatvs. Persigands vilpikas Fjelstiolene mkioja tarp
pairs lent. Gerai mits ruonis pliaukteli okdamas
jr nuo Tionsbergo salels kranto.
Nesakyk, kad gamta - ne stebuklas. Neaikink man,
kad pasaulis - ne pasaka. Kas to nesuprato, galbt supras
tik tada, kai priarts pasakos pabaiga. Tai bus jau pas
kutin galimyb nusimesti akidangius, paskutin proga
prasitrinti akis i nuostabos, paskutinis kartas, kai im
sime avtis stebuklu, su kuriuo jau metas atsisveikinti,
kur jau laikas palikti.
Neinau, ar supranti, k bandau pasakyti, Georgai.
mons verkdami atsisveikina ne su Euklido geometrija
ir ne su periodine element sistema. Niekas nelieja aar
isiskirdamas su internetu ar su daugybos lentele. mo
ns atsisveikina su pasauliu, su gyvenimu, su pasaka.
Taip pat tenka atsisveikinti su nedideliu skaiiumi mo
ni, kuriuos tikrai mylime.
Kartais pagalvoju, kad man bt labiau patik gyventi
prie daugybos lentels atradim, juo labiau prie atsi
randant moderniajai fizikai ir chemijai, prie tai, kai mes
mme visk suprasti - gyventi TIKRAME STEBUKLI
PASAULYJE. Kaip tik toks man atrodo gyvenimas dabar,

133
Mergait su apelsinais

i akimirk, kai sdiu prieais kompiuter ir raau tau


ias eilutes. Pats esu mokslininkas ir neneigiu joki moks
l, bet isaugojau mitin, galima sakyti, animistin pa
saulir. Neleidau, kad Niutonas ar Darvinas nuplt
yd nuo paios gyvenimo paslapties. (Atsiversk enciklo
pedij, jei ko nors nesupranti. Svetains lentynoje stovi
naujausia enciklopedija. Ji ten stovi dabar, kai raau, bet
neinau, ar tau ji dar atrodys tokia pat nauja.)
Patiksiu tau vien paslapt. Prie praddamas stu
dijuoti medicin turjau kit ateities galimyb. Galjau
tapti poetu, tai yra odiais apdainuoti burt pasaul,
kuriame gyvename. Manau, kad jau esu tai minjs. Arba
galjau tapti gydytoju ir tarnauti gyvybei. Ryausi pir
miausia tapti gydytoju.
Poetu tapti nespjau. Bet, iaip ar taip, spjau para
yti tau laik.
Grti i gydytojo praktikos pas Mergait su apelsi
nais, rasti j savo sode tapani vyni iedus buvo sva
jon, ir visa, apie k galjau svajoti, regis, virto tikrove.
Kart parjs namo taip apsidiaugiau pamats j sode,
jog pakliau ant rank ir nuneiau miegamj. Ji juo
ksi, ak, kaip ji juoksi! Paguldiau j ant lovos ir miau
myluoti. Man ne gda papasakoti tau ir apie ms
laims aspekt. Kodl turiau gdytis? Juk tai raudona
gija ioje istorijoje.
Kai po keli mnesi remonto darb siklme iuos
namus, pirmiausia nusprendme nevartoti nieko, kas ne-

134
Josteirt Gaarder

leist mums turti vaik. Taip nutarme pirmj nakt,


kuri ia praleidome. Nuo tos nakties pradjome kurti
tave.
Ir tai po pusantr met Kamani gatvje gimei tu,
Georgai. Labai didiavausi pirm kart pams tave ant
rank. Buvai berniukas. Jei btum buvs mergait, btu
me tau dav Ranveigos vard. Juk taip vaidinosi Mergai
ts su apelsinais dukrel, kuri buvau isigalvojs.
Veronika po gimdymo atrod nuvargusi ir iblyku
si, bet buvo labai laiminga. Niekada nesijautme tokie
laimingi. Prasidjo naujas ms gyvenimo tarpsnis su
naujomis taisyklmis.
Atskleisiu tau dar vien paslapt. Ligoninje dirbo gy
dytojas - mano mokslo draugas. Jis atjo Veronikos palat
nedamas po taur ampano gimdyvei ir k tik ikeptam t
vui. Ligoninje tai neleidiama, atvirai kalbant, net grietai
draudiama. Bet lang koridori buvo galima utraukti
maa uuolaidle. Visi trys igrme u gyvenim, kur tu
k tik pradjai gyventi. Tau ampano, inoma, nedavme,
bet netrukus tu prisiglaudei prie Veronikos krties, o Ve
ronika buvo igrusi kelis ampano gurknelius.
Kai Mergait su apelsinais Sevilijoje lydjo mane prie
autobuso, vaiuojanio oro uost, pakelje pamatme ne
gyv baland. Tai buvo blogas enklas. Galbt todl, kad
nesilaikiau vis pasakos taisykli.
Ar prisimeni Velykas, kai ilsjoms kaln trobelje?
Tau buvo pusketvirt met. Tikriausiai visk pamirai.

135
Mergait su apelsinais

Kai studijuoji medicin, tenka nemaai skaityti ir apie


moni psichologij. Vaikai maai k prisimena, kol jiems
sueina ketveri.
Mudu su tavimi sdjome prie trobels, o Veronika
filmavo mus vaizdo kamera lyg nujausdama, kad kakas
artja prie pabaigos. Georgai, ar gali j paklausti apie
t film? Galbt jai bus skaudu jo iekoti, bet vis dlto
paklausk.
Po t Velyk supratau, kad esu rimtas ligonis. Vero
nika i pradi netikjo, bet a inojau. Mokjau aikinti
enklus. Man neblogai seksi diagnozuoti ligas.
Nujau pas koleg, kuris gird mus ampanu t dien,
kai tu atjai pasaul. Jis pam kraujo mginius, atliko
vadinamj kompiuterin tomografij, padar rentgeno
nuotraukas ir prijo prie tos paios ivados kaip ir a.
Medicininis mudviej vertinimas buvo tas pats.
Prasidjo visikai nauja kasdienyb. Man ir Veronikai
tai buvo katastrofa, bet mudu abu i paskutinij sten
gms laikyti tave atstu nuo katastrofos. Dar kart teko
netiktai vesti naujas taisykles. odiai ilgesys", "kan
tryb, "netektis" gijo kit prasm. Nebegaljome vienas
kitam adti, jog ateinaniais metais kasdien bsime kar
tu. Nieko nebegaljome vienas kitam adti. Staiga tapo
me tarytum nuogais, tikrais vargais. Nuoirdus vardis
mudu" grsmingai perskilo. Nebegaljome kelti vienas
kitam joki reikalavim, nebegaljome dalytis ateinani
met viltimi.

136
Jostein Gaarder

Paskaits laik tu suinosi mano gyvenimo istorij.


inosi, kas a buvau. Toji mintis mane guodia.
Dabar tu pasti mane geriau negu daugelis kit, nors
mudu negaljome pasikalbti su tavimi akis ak nuo
tada, kai tau dar nebuvo n ketvert. Su kitais monmis
retai bdavau toks atviras kaip dabar su tavimi iame
laike. Tikriausiai suprasi, kaip man buvo sunku priimti
naujsias taisykles. inojau, kurlink viskas krypsta, tu
rjau pamau priprasti prie minties, kad tursiu palikti
tave ir Mergait su apelsinais.
Noriu tave kai ko paklausti, Georgai. Nebegaliu ilgiau
laukti. Tik pirma turiu papasakoti, kas atsitiko Kamani
gatvje prie por savaii.
Veronika iki piet dirba mokykloje, moko jaunuolius ir
merginas pieti apelsinus. Pasakiau jai, kad nebtina vis
dien sdti su manimi namuose. Mudu pusryiaujame
kartu su tavimi. Paskui vedu tave darel, o vliau vien
kit laisv valand sdiu svetainje prie kompiuterio ir
raau tau ilg laik. Kartais stypiodamas einu per
kambar, stengdamasis neukliudyti tavo aislinio trau
kinuko. jei bent viena detal bus pastumta kit viet, tu
tuoj pastebsi.
Kartais dien turiu kiek pamiegoti, ne todl, kad blo
gai jauiuosi, bet todl, kad naktimis ne visada pavyksta
isimiegoti. Naktimis neduoda ramybs mintys. Sunkios
mintys labiausiai kankina naktimis. Kaip tik vakare, kai
ateina laikas miegoti, imu gilintis visas tas lidnas ms
les, lidn pasak, kurioje nebra gerj fj, kurioje

137
Mergait su apelsinais

lieka tik pikta lemiantys enklai, iaurios raganos ir pa


vojingos laums. Tada nebelieka nakties miego ir tenka
kiek pasnausti ant sofos dien, kai lauke viesu.
Man nesunku budti naktimis, kai inau, kad judu
su Veronika esate alia, kad judu miegate. Be to, inau,
kad galiu paadinti Veronik, kelet kart tai ir padariau.
Tada ji sdi alia mans. Kelis kartus isdjome su ja
vis nakt. Tokiais atvejais daug nekalbame, tiesiog s
dime kartu, lsiverdame po puodel arbatos, valgome su
mutin su sriu. Toks dabar ms gyvenimas, Georgai,
tokios naujos taisykls.
Galime ilgas valandas sdti laikydami vienas kit u
rankos. Kartais pavelgiu jos rank, toki velni ir gra
i, paskui pasiiriu savo rank, vien savo rankos
pirt, nag. Kiek dar laiko i ranka bus mano, pagalvo
ju. Kartais pakeliu jos rank prie lp ir pabuiuoju.
Pagalvoju, kad i rank, kuri dabar laikau delne,
laikysiu iki savo paskutins valandos, galbt ligonins
lovoje, ilgai, kol gal gale nieko nebejausiu ir j paleisiu.
Mudu susitarme, kad taip ir bus, Veronika man paad
jo. Gera tai inoti. Ir sykiu be galo lidna. Kai paleisiu
i rank visat, paleisiu gyv, ilt rank, Mergaits su
apelsinais rank.
Pagalvok, Georgai, kaip bt gera, jei ir Anapus ms
laukt ranka, kurios galima sitverti! Bet nelabai tikiu,
kad yra toks Anapus. Beveik visai tuo netikiu. Visa, kas
egzistuoja, kada nors baigiasi. Bet paskutinis dalykas, ku
rio mogus gali sitverti, daniausiai yra ranka.

138
Jostein Gaarder

Jau raiau, kad labiausiai ukreiamas dalykas yra


juokas. Lidesys taip pat gali bti ukreiamas. Kitaip
yra su baime. Ja neusikrsi taip lengvai kaip juoku ar
lidesiu. Su baime turi gyventi kone visikai vienas.
A bijau, Georgai. Bijau, kad bsiu istumtas i io
pasaulio. Bijau vakar, toki kaip is, kuri netrukus jau
nebegalsiu matyti.
Bet vien nakt tu pabudai. Noriu ir tai tau papasako
ti. A sdjau iemos sode, o tu staiga atlepsjai i savo
kambario svetain. Tryneisi akis ir valgeisi. Paprastai
tu tokiais atvejais ropdavaisi laiptais ms miegamj,
bet kart likai svetainje, galbt todl, kad deg vi
sos viesos. Atjau i iemos sodo ir pamiau tave ant
rank. Sakei, kad negali umigti. Gal pasakei tai todl,
kad girdjai, kaip mes su mama danai kalbame, kad tt
naktimis negali umigti.
Turiu prisipainti, be galo apsidiaugiau, kad tu pa
budai, kad atjai pas tt, kai jam labiausiai tavs reikjo.
Todl neliepiau tau grti lov.
Labai norjau pasikalbti su tavimi apie visk, bet ino
jau, kad tai nemanoma, kad tu dar per maas. Bet buvai
jau pakankamai didelis, kad galtum mane paguosti. Jei
btum galjs su manimi pabudti, t nakt biau sdjs
su tavimi ne vien valand. Tai buvo tokia naktis, kai tik
riausiai biau adins Veronik. Dabar ji galjo miegoti.
inojau, kad dangus pilnas vaigdi, maiau tai i
iemos sodo. Buvo antroji rugpjio pus. Tu tikriau-

139
Mergait su apelsinais

iai dar nebuvai mats tokio vaigdto dangaus, juo


labiau kad k tik baigsi tas vasaros laikas, kai naktys
bna viesios, o prajusiais metais buvai dar toks maas.
Uvilkau tau megztin, umoviau iltas vilnones kelnes,
pats usimeiau striuk ir mudu susdome terasoje, tu
ir a. Ugesinau kambario viesas, ijungiau ir terasos
apvietim.
Pirmiausia parodiau tau plonyt delios silel. Jis
kabojo auktai rytuose, pasuks ragelius dein. Visk
tau paaikinau.
Tu sdjai man ant keli, mudu supo ramyb, buvo
jauku. A gerte griau ir t ramyb, kuri tylomis skli
do i tavs. Paskui miau rodyti tau visas vaigdes ir
planetas, vytinias auktai dangaus skliaute. Taip no
rjau tau papasakoti apie visk, apie didj nuotyk, nes
jo dalis esame ir mudu, apie milinik dlion, kurioje
mudu - tik du mayiai kubeliai. i pasaka taip pat turi
savo dsnius ir taisykles, kuri mudu galime nesuprasti,
kurie mudviem gali patikti ar nepatikti, bet privalome j
laikytis.
inojau, kad neilgai trukus tursiu tave palikti, bet
negaljau to sakyti. inojau, kad tikriausiai greitai pa
sitrauksiu i to didiojo nuotykio, kur mudu dabar
velgiame, bet turjau tai nutylti. miau pasakoti apie
vaigdes, i pradi taip, kad tu galtum suprasti, pas
kui sikariavau ir pamau miau kalbti apie visat vis
k, k inojau, lyg su manimi sdt suaugs snus.

140
Jostein Gaarder

Tu leidai man kalbti, Georgai. Tau patiko mans


klausytis, nors galbt negaljai minti vis msli, ku
rias vardijau. Gal i tikrj suvokei daugiau, negu man
atrod. iaip ar taip, tu mans nepertraukei ir neumigai.
Galbt supratai, kad i nakt negali mans nuvilti, gal
supratai, kad ne a sdiu prie tavs, o tu prie mans. T
nakt tu budjai prie savo tts.
Pasakojau tau, jog dabar naktis, nes em apsisuko
apie savo a ir nusigr nuo Sauls. Kaip tik Saulei
tekant arba leidiantis galime suprasti, jog em sukasi.
Tikriausiai tu tai supratai, juo labiau kad mudu padaina
vome vakaro dain, prasidedani odiais: Saulut greit
umerks akis, ir a akis umerksiu... Ar prisimeni?
Parodiau tau Vener ir paaikinau, kad tai ne vaig
d, o planeta, skriejanti savo orbita aplink Saul kaip
ir ms em. Tuo met laiku Venera kabo neauktai
rytuose, Saul vieia j lygiai taip pat kaip vieia
em. Pasakiau tau vien paslapt. Pasakiau, kad kiekvie
n kart velgdamas i planet galvoju apie Veronik.
Juk Venera nuo seno simbolizuoja meil.
Beveik visi danguje vytintys takeliai yra tikros
vaigds, aikinau tau. Jos vieia paios, nes kiekvie
na, net ir pati maiausia dangaus vaigdut yra degan
ti saul. Ir inai, k tu pasakei? Tu pasakei: Bet nuo
vaigdi negalima degti".
Baigsi puiki vasara, Georgai. Turdavome trinti tavo
knel degio kremu. Priglaudiau tave prie savs ir su
nibdjau: Taip, nes jos labai labai toli nuo ms".

141
Mergait su apelsinais

Dabar, kai raau iuos odius, tu rplinji po kambar


ir kabini kak nauja prie savojo traukinuko.
Tai kasdienyb, galvoju a. Tai tikrov. Bet durys i
eiti i tikrovs atlapos iki galo.
Kiek daug dalyk, nuo kuri tenka pasitraukti! Kiek
daug dalyk reikia palikti.
Prie valandl tu buvai prijs prie mans ir paklau
sei, k raau kompiuter. Pasakiau, kad raau laik ge
riausiam draugui.
Matyt, tau pasirod keista, kad mano balsas, nors ra
au geriausiam savo draugui, toks lidnas. Tu paklausei:
- Ar tai laikas mamai?
A papuriau galv:
- Mama - mano mylimiausioji, tai visai kas kita.
- O kas esu a? - paklausei tu.
Paspendei man spstus. Pakliau tave nuo ems, pa
sisodinau ant keli prieais kompiuter, apkabinau ir pa
sakiau, jog tu pats geriausias mano draugas.
Laim, daugiau nieko neklausinjai. Juk negaljai pa
galvoti, kad laikas raomas tau. O man pasirod keista,
jog tu galbt kada nors skaitysi ias eilutes.
Laikas, Georgai. Kas yra laikas?
Kalbjau toliau, nors inojau, kad tu dar negali su
prasti, k sakau.
Visata yra labai sena, kalbjau a, galimas dalykas, kad
jai penkiolika milijard met. Vis dlto iki iol niekas ne
gali aikiai pasakyti, kaip ji atsirado. Visi esame didiulio

142
Jostein Gaarder

nuotykio dalyviai, bet niekas neino, kas tai per nuotykis.


okame, aidiame, plepame ir juokiams iame pasauly
je, bet neinome, i kur jis. okiai ir aidimai - tai gyve
nimo muzika. Sutiksi juos visur, kur gyvena mons. Tai
panau telefono gaudes, kai linija neuimta.
Tada tu uvertei galv ir pairjai mane. Kad vi
suose telefono aparatuose girdti gaudesys, tu, iaip ar
taip, supratai. Juk mgsti pakelti ragel ir klausytis.
Taip, Georgai, paklausiau tave to paties, ko paklausiu,
kai galsi suprasti. Dl io klausimo papasakojau tau ilg
istorij apie Mergait su apelsinais.
- sivaizduok, kad stovi ant ios pasakos slenksio
prie daug milijard met, kai viskas buvo k tik sukur
ta, ir gali pasirinkti, ar nortum gimti ir gyventi ioje
planetoje. Tu neinai, kada gyvensi, neinai, ar gyvensi
ilgai, iaip ar taip, tai bus tik nedaug met. inai tik
viena: jei pasirinksi, kad nori gimti, ateis laikas, ateis,
kaip sakoma, laiko pilnatv, ir vien dien tursi atsi
kelti, ieiti ir visk palikti. Gal tai bus labai lidna, nes
daugeliui moni atrodo taip nuostabu gyventi ioje pa
sakoje, jog jiems akys apsipila aaromis vos pagalvojus,
kad viskas vien kart baigsis. ia gali bti taip gera,
kad be galo skaudu net pagalvoti, jog ateis diena, kai dau
giau dien nebeliks.
Tu tyldamas sdjai man ant keli, o a kalbjau
toliau:
- K pasirinktum, Georgai, jei egzistuot auktesn
Galia, leidianti tau rinktis? Galbt ioje mslingoje pa
lte
Mergait su apelsinais

sakoje galime sivaizduoti kak panaaus kosmin fj,


kuri liepia rinktis. Ar pasirinktum galimyb vien kart
gyventi pasaulyje, gal ilgai, gal trumpai, po imto tks
tani ar imto milijon met?
Kelet kart giliai atsikvpiau, paskui grietu balsu
paklausiau:
- O gal atsisakytum dalyvauti tame aidime, gal ne
nortum laikytis jo taisykli?
Tu vis laik ramiai sdjai man ant keli. Biau no
rjs atspti, k galvoji. Tu esi tikras, gyvas stebuklas.
Tavo geltoni kaip kvieiai plaukai, regis, kvepjo man
darinais. Atrodei kaip gyvas gyvutlis angelas i kno
ir kraujo.
Neumigai, bet ir nieko nepasakei.
Esu tikras, kad girdjai, ko tave klausiu, gal net labai
atidiai klauseisi. Bet negaljau atspti, kas sukasi tavo
galvelje. Mudu sdjome susiglaud. Ir vis dlto staiga
pajutau, jog mus skiria begaliniai nuotoliai.
Dar tviriau prispaudiau tave prie savs. Gal tau
atrod, kad noriu apsaugoti tave nuo alio. Bet tada a
apvyliau tave, Georgai, nes pradjau verkti. Nenorjau
isiduoti, mginau susitvardyti, bet vis tiek apsiliejau
aaromis.
Pastarosiomis savaitmis ne kart to klausdavau ir
savs. Ar biau pasirinks gyvenim ioje emje ge
rai inodamas, jog staiga bsiu i jo ipltas, juo labiau
tada, kai gyvenimas atrodo pats graiausias? Gal i karto

144
Jostein Gaarder

biau padkojs ir atsisaks to rizikingo aidimo imk ir


duok"? pasaul ateiname tik vien kart, esame metami
didj nuotyk. BetliTenslhi t rysTir~suZie- aidimas
baigtas!
"Neinau, k biau pasirinks. Manau, biau nesuti
ks su slygomis. Tikriausiai biau mandagiai padkojs
u pasilym trumpai patirti didiul nuotyk, vadi
nam gyvenimu, ir pasaks: "Ne. Galbt mano atsisa
kymas netgi nebt buvs labai mandagus. Gal biau
nesavu balsu suriks, kad toji dilema yra kakokia to
nika, kad nenoriu apie j n girdti. Taip galvojau tada,
kai sdjau terasoje laikydamas tave ant keli, visikai
tikras, kad biau atmets pasilym.
Jei biau nusprends visai nekiti nosies didj nuo
tyk, biau n neinojs, ko netenku. Ar supranti, k
noriu pasakyti? Kartais mums, monms, atrodo, jog blo
giau prarasti tai, k myli, negu niekada to neturti. Pa
galvok: jei Mergait su apelsinais nebt laikiusis paa
do, kad jai grus i Ispanijos mudu pus met matysims
kiekvien dien, ar man bt buv geriau i viso niekada
jos nesutikti? Panaus klausimas keliamas ir kitose pasa
kose. Ar Pelen bt norjusi grti pil ir tapti princo
mona, jei bt inojusi, kad dalyvaus tame aidime tik
vien savait? Kaip ji bt jautusis inodama, kad reiks
grti pas pikt pamot ir pagieingas jos dukteris, prie
pelen kibir ir arstekli?
Bet dabar tu atsakyk, Georgai, dabar odis tau. Kai
mudu sdjome po vaigdtu dangumi, tuo metu, kai

145
Mergait su apelsinais

staiga pratrukau verkti, nusprendiau parayti tau


ilg laik. Verkiau ne tik todl, kad inojau, jog tursiu
palikti tave ir Mergait su apelsinais. Verkiau, nes tu bu
vai toks maas. Verkiau, kad mudu negalime nuoirdiai
pasikalbti.
Dar kart klausiu tave: k pasirinktum, jei tau bt
suteikta tokia galimyb? Ar nortum trump valandl
gyventi emje, o paskui po keleri met btum atpltas
nuo visko, k ia turi, ir niekada negaltum grti? Ar
pasakytum: Dkui, nenoriu"?
Turi tik i alternatyv. Tokios taisykls. Kai pasiren
ki gyvenim, pasirenki ir mirt.
Paadk, kad prie atsakydamas gerai pagalvosi ir ne
skubsi.
Gal a per daug kyriai skverbiuosi tavo vid? Gal
esu per daug atviras? Ties sakant, nelabai turiu toki tei
s. Bet man be galo svarbu, k tu atsakysi mano klausi
m, nes a tiesiogine prasme atsakingas u tai, kad tu esi.
Jei biau atsisaks gyventi, pasaulyje nebt ir tavs.
Jauiu savotik kalt, kad leidau tau ateiti pasau
l. iaip ar taip, a daviau tau gyvenim, tikriau sa
kant, Mergait su apelsinais ir a. Bet juk mes kada nors
ateityje j i tavs ir atimsime. Duoti kdikiui gyvyb ne
reikia tik padovanoti jam didij pasaulio dovan. Tai
reikia ir atsiimti i nesivaizduojam dovan atgal.
Noriu bti tau atviras, Georgai. Jau sakiau, kad b
iau atmets pasilym akimirk vilgtelti didj nuo-

146
Jostein Gaarder

tyk. Taip man atrodo. Jei ir tu galvoji kaip a, jauiuosi


kaltas dl to, ko iame pasaulyje prikriau.
Leidausi sugundomas Apelsin mergaits, leidausi
suviliojamas meils, pasidaviau svajonei turti vaik.
Dabar ateina gailesio ir susitaikymo metas. Ar a pasi
elgiau blogai? klausim igyvenu kaip skaud sins
konflikt. Noriu visk isiaikinti iki galo.
Taiau, Georgai, dabar gali ikilti nauja dilema, gal
bt ne tokia sunki, ne toki grsminga kaip pirmoji. Jei
tu atsakysi, kad vis dlto btum pasirinks gyvenim,
nors ir labai trump, tada ir man nereiks gailtis, kam
i viso gimiau.
itaip lygtis gali bti isprsta, abi jos puss gali duo
ti vienod rezultat. Suprantama, a to tikiuosi. Dl to
ir raau tau.
Tu negalsi man tiesiai atsakyti klausim. Bet gali
atsakyti netiesiogiai. Gali atsakyti tuo, kaip pragyvensi
t gyvenim, kuris prasidjo, kai Veronika, a ir nedraus
mingas ligonins gydytojas susidaume ampano taur
mis. Gydytojas su ampanu buvo tavo geroji fja, labai
noriu tuo tikti.
Dabar gali padti mano laik al. Dabar tavo
laikas gyventi.
Rytoj guluosi ligonin. Man tai svarbus metas.
darel tave palyds mama.
Turiu ir apie tai parayti. Ir turiu pridurti: negaliu
paadti, kad kada nors griu Kamani gatb.

147
Mergait su apelsinais

Georgai! Paskutinis klausimas: ar galiu bti tikras,


kad po io gyvenimo nra jokios kitos bties? Ar galiu
bti tvirtai sitikins, kad nestebsiu tavs i kur nors
kitur, kai skaitysi laik? Ne, negaliu. Jei is pasau
lis egzistuoja, tai nemanomybs riba jau perengta. Ar
supranti, k noriu pasakyti? Vien tai, kad egzistuoja is
pasaulis, mane taip be galo stebina, kad negaliau nu
stebti dar labiau, jei paaikt, jog po io egzistuoja ir
kitas pasaulis.
Prisimenu, kaip prie por dien kelias valandas pra
leidome aisdami kompiuterinius aidimus. Tuo aidimu
turbt labiausiai diaugiausi a, man btinai reikjo bent
trumpai pamirti mane kamuojanias mintis. Bet kiek
vien kart, kai tame aidime davome", atsiverdavo
naujas laukas, ir mudu galjome aisti toliau. Ar kas
gali inoti, kad ms sieloms taip pat neatsiveria toks
naujas laukas"? A tuo netikiu, i tikrj. Bet svajpn
apie tai, kas netikima, turi savo vard. Mes vadiname
j viltimi.

T NAKT TERASOJE A PRISIMENU! Ji tarytum


augusi mano stuburo smegenis, itatuiruota irdyje.
Dabar, kai apie j skaiiau, kelet kart nugara perb
go iurpulys.
148
Jostein Gaarder

Iki iol visk buvau beveik pamirs, gal biau ir


neprisimins vaigdtos nakties, jei nebiau apie j
perskaits. Bet dabar visk prisimenu be galo aikiai.
GAL TAI VIENINTELIS ILIKS TIKRAS PRISIMINI
MAS APIE TV?
Neprisimenu tts Fjelstiolene. Kad ir kaip tempiu
atmint, negaliu atkurti vaizduotje ms pasivaikio
jim prie Sogno eero. Bet t uburt nakt terasoje pri
simenu puikiai. Tikriau sakant, prisimenu j visikai
kitaip. Man ji iliko kaip pasaka, kaip ryki spalv
kupinas sapnas.
A pabudau. Tada tt jo i stiklins verandos ir
ikl mane auktai or. Pasak, kad eisime laukan
ir skrisime. Pasak, kad turime pasiirti vaigdes.
Skrisime kosmos. Todl reikia apsirengti iltais dra
buiais - juk kosmose baisiai alta. Tt nori parodyti
man dangaus vaigdes, btinai! Tai ms paskutin
galimyb, turime j inaudoti.
O juk a inojau, kad tt serga! Bet jis neinojo,
kad a inau. Mama pasak man i paslapt. Pasa
k, kad ttei turbt teks gultis ligonin, todl jis toks
lidnas. Rodos, ji man atskleid i paslapt t pai
dien po piet. Gal dl to a ir pabudau, gal dl to
negaljau umigti.
Dabar labai aikiai prisimenu ilg nakt, kai mudu
su tte terasoje keliavome po kosmos. Man rodos, su
pratau, kad tt gali mus palikti. Bet pirma jis norjo
parodyti, kur rengiasi ikeliauti.
149
Mergait su apelsinais

O paskui, kai mudu skrajojome po kosmos, tt


staiga pradjo verkti. Kai raau ias eilutes, nugara vl
perbga ledinis altis. inojau, kodl jis verkia, bet jis
neinojo, kad a inau. Todl nieko negaljau sakyti.
Tylutliai kaip peliukas sdjau jam ant keli. Tai, kas
turjo vykti, buvo per daug pavojinga, kad apie tai
bt galima kalbti.
Ir dar vienas dalykas: nuo tos nakties visada i
nojau, kad dangaus vaigdmis negalima pasitikti.
iaip ar taip, jos nuo nieko negali igelbti. Ir su dan
gaus vaigdmis vien dien tursime atsisveikinti,
jas palikti.
Kai mudu su tte skrajojome kosmoso platybse ir
kai tt staiga pravirko, supratau, kad niekuo pasaulyje
negalima pasitikti.
Perskaits paskutiniuosius laiko puslapius pagaliau
suvokiau, kodl man visada taip rpjo kosmosas. Tai
tvas man atvr akis. Jis imok mane atitrkti nuo
visko, kas vargina mus ioje emje, ir velgti auktyn.
Tapau mau astronomu mgju dar tada, kai nesupra
tau, i kur atjo is potraukis.
Taigi nieko keisto, kad ir tvas, ir a domjoms
Hablo teleskopu. Paveldjau tai i jo! Tsiau, k jis
buvo pradjs,, o paskui turjo nutraukti. Tai savoti
kas palikimas. Argi ne taip buvo visais laikais? Pirmie
ji pasiruoimai sukurti Hablo teleskop prasidjo dar
akmens amiuje. Beje, ne, dar anksiau - kelet mik150
Josteiti Gaarder

rosekundi po didiojo sprogimo, kai buvo sukurti


laikas ir erdv.
Yra toks dalykas kaip pasti dirv grd. Tvas
prie mirt spjo tai padaryti. Galima sakyti, kad jis
paskatino mane imtis to rainio apie teleskop. Manau,
kad ttei menkai rpjo angl futbolas, o pice Girls,
laim, jam neteko klausytis. Neinau, kaip jam patikt
Roaldas Dalis.
Baigiau skaityti laik. Sdjau susimsts, tik stai
ga mama vl pasibeld duris.
- Georgai? - paauk.
Pasakiau, kad jau baigiau.
- Kada pagaliau ateisi pas mus?
Atsakiau, jog noriau, kad ji eit mano kamba
r. Atidariau duris ir j leidau. Laim, jusi ji greitai
'urakino duris.
N kiek nesivariau, kad mano akys buvo pasru
vusios aaromis. Juk mamai irgi akyse pasirodydavo
aaros tuos pirmuosius kartus, kai ji sutiko mano tv.
Dabar ir a j sutikau.
Apkabinau Mergaits su apelsinais kakl ir tariau:
- Tt mus paliko.
Mama tvirtai apkabino mane. Ji irgi verk.
Sdjome ant lovos krato. Netrukus ji m klausi
nti, k man rao tt.
- Suprask, kad man tai labai svarbu, - kalbjo
ji. - A gerokai isigandusi. Turbt bijoiau skaityti
laik.
151
Mergait su apelsinais

Paaikinau, kad tt para ilg meils laik, ir


mama, aiku, paman, kad tai meils laikas man. Tu
rjau visk aikinti labai atsargiai. Pasakiau, kad tt
para meils laik jai, Mergaitei su apelsinais.
- A buvau geriausias tts draugas. O tu buvai jo
mylimoji. Tai visai kas kita.
Ji ilgai sdjo ant lovos krato netardama n odio.
Vis dar atrod jauna. Perskaits ilg pasakojim apie
Mergait su apelsinais, pamaiau, kokia ji grai. I tik
rj truput panai voverait. Bet dabar ji greiiau at
rod kaip uaugs paukio jauniklis. Maiau, kad jos
snapelis virpa.
- Kas buvo mano tvas?
Ji krpteljo. Juk gerai neinojo, k a ilgas valan
das skaiiau.
- Na, inoma, Janas Olavas.
- Bet kas jis buvo? Noriu pasakyti, koks jis buvo?
- Aaa...
Pamau jos lpose pasirod Monos Lizos ypsena.
O vilgsn tarytum prideng ydas. Atkreipiau dmes
tai, k ne kart pastebjo tt. Pamaiau, kaip ji moka
susikaupti. Pamaiau, kaip jos rudos akys blyksi, saky
tum oka temperamenting ok.
-Jis buvo be galo mielas... tikrai nepaprastas mo
gus. Be to, jis buvo tikras vizij regtojas, galbt mit
krjas... Danai galjo kalbti, kad gyvenimas ess
pasaka, man rodos, jis turjo tok... magiki} gyvenimo
152
Jostein Gaarder

pojt. Ir dar buvo didelis romantikas... bet tokie bu


vome mudu abu. Paskui staiga susirgo. Neslpsiu, kad
mirt jis pasitiko su begaliniu lidesiu. Buvo sunku tai
matyti, labai sunku. Mane jis labai myljo... supran
tama, tave taip pat... tave jis tiesiog dievino. Negaljo
sivaizduoti, kad turs mus palikti. Bet ligai nepajg
atsispirti, buvo iauriai nuo ms atpltas. Jis nesu
sitaik su tokiu likimu, niekada, iki pat paskutins va
landos. Todl tutuma, atsiradusi po jo mirties, buvo
tokia didel... Negaliu rasti tinkamo odio...
- Galiu palaukti.
- Jis buvo svajotojas. Galbt tai norjau pasakyti.
Dabar a nusiypsojau ir pasakiau:
- Jis buvo atviras. Be to, neblogai gebjo vertinti
save. Net autoironijos jam netrko, o jos turi toli grau
ne visi.
Mama velg mane nustebusi.
- Galbt. Bet i kur tu visa tai inai?
Parodiau jai pluot popieriaus lap.
- Galsi ir tu kada nors paskaityti. Tada ir suprasi,
i kur visa tai inau.
Mergait su apelsinais vl prisideng akis ranka. Bet
negaljome ilgai sdti mano kambaryje ir verklenti.
K pamanys Jorgenas? A jam tikrai nepavydjau.
- Laikas eiti pas juos, - priminiau a.
Atjs svetain, pasijutau keleriais met vyresnis
nei tada, kai pasimiau tvo laik ir usidariau savo
153
Mergait su apelsinais

kambaryje. Jauiausi toks suaugs, kad visai nerpjo


mane pasitik smalss vilgsniai.
Didysis stalas buvo padengtas vakarienei. alta vi
tiena, kumpis, Valdorfo salotos su apelsino skiltelmis,
didelis indas ali salot. Visi penki susdome prie
stalo. Nejuiomis atsidriau stalo gale.
Kai susirenka daugiau moni, mama kartais pa
prao, kad kas nors imtsi vadovauti vaims. kar
t pajutau, jog vadovauti teks man. iaip ar taip, visi
buvo smeig akis mane. vakar buvau svarbiausias
asmuo.
Kai sdome u stalo, visiems keturiems pa
reikiau:
- Perskaiiau ilg laik, rayt mano tvo prie pat
mirt. Manau, visiems domu, k jis rao...
Kambaryje siviepatavo mirtina tyla. K gi man dar
pasakyti?
- Taigi tas laikas skirtas man. Bet daug kas i ms
myljo mano tt. Turiu jums dvi naujienas - ger ir
blog. Pirmiausia pasakysiu ger. Visi ia esantys ga
ls paskaityti laik. Jorgenas taip pat. Bloga naujiena
ta, kad niekam nerodysiu laiko vakar.
Senel sdjo sitempusi, paskui usikniaub ant
stalo. Jos veide msteljo nusivylimo elis. I to su
pratau, kad ji neskait laiko nei dabar, nei tada, prie
vienuolika met. Laikas i tikrj vienuolika met
slypjo po seno vaikiko veimlio pamualu.
Kalbjau toliau:
154
Jostein Gaarder

- Manau, turiu leisti tts laikui kiek pagulti. Pas


kui galsime pakalbti apie tai, k jis rao. Be to, man
reikia laiko apsisprsti, k atsakysiu jam vien rimt
klausim. Labai svarbu, kaip a jam atsakysiu.
Maiau, kad visi sutinka su mano odiais. Niekas
nesisteng ikvosti ko nors daugiau. Jorgenas net paki
lo nuo stalo ir prijo prie mans. Draugikai patapnojo
man per pet ir tar:
- Protingai kalbi, Georgai. Manau, tavo tiesa. Lai
kas turi dar kiek pagulti.
- Be to, - pridriau a, - jau netoli vidurnaktis. Juk
reikia ir pamiegoti.
Jauiau, jog kalbu rimtai ir ikilmingai, visai kaip
suaugs. A ir buvau suaugs.
Vis dlto t nakt negaljau sumerkti aki. Namuose
jau seniai viskas buvo nutil, o a guljau lovoje ir i
rjau usnigt kiem. Snigti jau seniai nustojo.
Vidury nakties apsirengiau. Usivilkau pkin
striuk, usidjau kepur, usiriau erp, usimoviau
kumtines pirtines. Per stiklin verand ijau teras.
Nubraukiau snieg nuo geleinio suoliuko ir atsisdau.
Ugesinau kiemo viesas.
Pakliau akis kibirkiuojant vaigdt dang ir
pabandiau vl igyventi t nuotaik, kai sdjau ttei
ant keli. Regis, prisiminiau, kaip jis tvirtai prispaud
mane prie savs. Prisiminiau, kaip jis prispaud mane,
kad neikrisiau i kosminio laivo. O paskui suaugs
155
Mergait su apelsinais

vyras, kalbjs griausmingu balsu, staiga pradjo


verkti.
Galvojau apie t rimt dalyk, kurio jis mane klau
s. Bet nepajgiau apsisprsti, k atsakysiu.
Pirm kart gyvenime aikiai supratau, jog ir a
vien kart tursiu ikeliauti i io pasaulio ir visk
palikti. Buvo bjauru apie tai galvoti. Nepakeliama. Bet
juk tvas atvr man akis, leido visk aikiai suvokti.
Gal tai nra taip bjauru? Geriau blaiviai suprasti, kokia
tavo padtis. Tai tarytum sskaita banke. Reikia inoti,
kiek turi l. Be to, puiku buvo suvokti, kad man tik
penkiolika.
Ir vis dlto gal bt geriau, jei biau negims?
Juk jau dabar man be galo lidna, kad vien kart
tursiu i ia ikeliauti. Nusprendiau daryti, kaip
tt man patar laike. Neskubsiu atsakyti sunk
jo klausim.
Uverts galv pairjau vaigdes ir planetas.
Bandiau sivaizduoti, kad skrendu kosminiu laivu.
Kelet kart pamaiau krintanius meteorus. Sdjau
ilgai.
Po geros valandos igirdau, kad prasivr durys.
teras ijo mama. m brkti nauja diena.
- Tu sdi ia? - paklaus ji, nors puikiai mane
mat.
- Negaliu umigti, - atsakiau.
- A taip pat negaliu.
Pakliau j akis ir pasakiau:
156
Jostein Gaarder

- iliau apsivilk ir pasdk kartu su manimi,


mama.
Ji netrukus gro. Buvo usimetusi juod iemin
apsiaust, kur neiojo seniai, kiek tik galiu prisiminti.
Bet nebuvau visikai tikras, ar tai tas pats, kuriuo vilk
jo Katedroje. Kai mama atsisdo ant suolo, pasakiau:
- Trksta tik didels sidabrins segs plaukuose.
Ji prisideng ranka bum.
- Jis tau para ir apie j?
Uuot atsaks, parodiau didel planet, kaip tik
utekani rytuose. Aikiai matei, kad tai planeta, nes
nemirksjo, kaip mirksi vaigds. Devyniasdeimt
devyni procentai tikimybs, jog tai Venera.
- Pairk t planet. Tai Venera, dar vadinama
Rytine. Kiekvien kart velgdamas i planet, tt
galvodavo apie tave.
Kai psi Yfildy^g
iiimini, galima k nors
pasakyti, bet geriau patylti. Mama tyljo.
Po valandls pasaki3tr"
- ia mudu su tte sdjome vis nakt prie jam
atsigulant ligonin. Daugiau apie tai galsi paskaityti
pati. O tai dabar sdiu su tavimi.
- Georgai, - atsak mama. - Tuo laiku a diau
giuosi, bet kartu ir bijau j skaityti. Noriu, kad tu tuo
metu btum namie. Ar gali man paadti?
Padaviau jai rank ir priadjau. Supratau, jog ma
mai svarbu, kad biau alia, kai ji skaitys tts lai
k. Negi Jorgenui dert guosti Mergait su apelsinais,
157
Mergait su apelsinais

kai ji skaitys ilg Jano Olavo laik? Bet laik duosiu


paskaityti ir jam. Lengvai jam nepavyks nuo ms i
sisukti.
- Kai sdjome ia an nakt, tt man pasak, kad
turs mus palikti.
Ji staiga pasisuko mane ir tar:
- inai, Georgai... Manau, kad nepajgsiu dabar
apie tai kalbti. Turi tai suprasti. Juk tu atveri senas
aizdas. Argi nesupranti?
Ji beveik supyko, o gal i tikrj supyko.
- Kodl? inoma, suprantu.
Ilgai sdjome nekalbdami. Gal net vis valan
d. A stebjausi. Mama visada skundiasi, kad bijo
alio.
Rodiau jai utekanias ir besileidianias vaig
des, bet netrukus, vis labiau vintant dienai, vaigds
m blsti ir paniro dangaus gelmes.
Prie mums isiskiriant dar kart parodiau dang
ir pasakiau:
- Ten auktai skrieja didiul dangaus akis. Ji sveria
daugiau kaip vienuolika ton, panaiai kiek garveys,
ir turi du plaiai iskleistus sparnus.
Maiau, jog mama krpteljo. Ji nesuprato, k turiu
galvoje.
Neketinau jos gsdinti ar pasakoti istorij apie vai
duoklius, todl paskubjau j nuraminti:
- Tai Hablo teleskopas. Jis yra Visatos Akis.
158
Josteiti Gaarder

Mama nusiypsojo jai bdinga ypsena ir ities


rank nordama paglostyti man galv. Bet spjau atlyti. Jai atrodo, kad a vis dar vaikas. Galbt paman,
kad kalbu apie savo rain.
- Kada nors mums pavyks suinoti, kas ten i tikr
j yra, - pridriau.
T dien nenujau mokykl. Senel patar tiesiog
pasakyti mokytojams teisyb. Pasakyti, kad gavau lai
k i tvo, mirusio prie vienuolika met. Tokiais atve
jais reikia atgauti ad, kalbjo ji.
Tokiais atvejais... - pagalvojau a. Tarytum gauti
laik i mirusi tv bt gana paprastas dalykas.
Senel ir senelis turjo grti Tionsberg taip ir
nespj perskaityti tts laiko. Paadjau duoti jiems
paskaityti vliausiai po savaits. Senel kiek supyko,
kad teks taip ilgai laukti. Juk ji rado laik, juk ji nu
sprend tuoj pat vaiuoti su laiku Osl. Bet senelis
primin jai, k kalbjo Jorgenas.
Jorgenas t dien anksti ijo darb, vos spjau su
juo susitikti. Mudu su mama likome namie. Po piet
nejuiomis umigau ant geltonosios sofos, nes nakt
nebuvau sumerks aki. Kai pabudau, pradjome krs
ti palp.
Papraiau mam suiekoti visus senus paveikslus,
kuriuos ji tap Sevilijoje. Laim, ji nieko neimet, nors
ir dabar kartojo, kad i j jau iaugusi". Vos tarusi
iuos odius, itrauk sen tvo portret, piet i at159
Mergait su apelsinais

minties. N vienas i ms nepasakme n odio, bet


a, vilgteljs portret, suvirpjau. Tokio mlynai ki
birkiuojanio vilgsnio jokiame portrete dar nebuvau
mats. Pamaniau, kad mlynuose dauose yra daug
kobalto. Ir dar pagalvojau, kad tos akys mato kak,
ko kit akys niekada nepamatyt.
- Bet tts tu neiaugai", - pasakiau mamai. Tai
buvo ne klausimas, greiiau sakymas.
Prikalbjau j pakabinti senj paveiksl su apelsin
mediais svetainje, tiksliai toje paioje vietoje. Nuka
binome kit paveiksl ir pakabinome senj ten, kur jis
kabojo kadaise, kai mano tt sdjo prie kompiuterio
ir ra. Tai buvo tais laikais, kai tt turjo atsargiai
engti grindimis, kad neukliudyt mano vaikiko
traukinuko bgi. Tai buvo kiti laikai negu dabar.
Man pasirod, kad paveikslas su apelsinmediais
ten puikiai tinka, beje, ir pats paveikslas visai neblo
gas. Pamaniau, kad Jorgenui teks susitaikyti su nedide
lmis permainomis, primenaniomis praeit. Pasakiau
tai garsiai.
Vaikik traukinuk radome didelje kartono dje
palpje. Radome ir senj kompiuter. Atsineiau j
svetain, jungiau monitori, ekran ir bandiau patekti
teksto program. Tai buvo senas DOS tipo kompiute
ris, teksto programa vadinosi Word Perfect. Vieno mano
klass draugo tvas vis dar naudoja toki pat muzieji
n senien, ir a ne kart esu mgins su ja dirbti.
160

Jostein Gaarder

Taiau norint jungti program reikjo atspti devy


ni raidi kod. Tik tada galjau pamatyti tts para
ytus tekstus. Prie vienuolika met io kodo niekam
nepavyko atspti.
Kai mginau eiti program, mama stovjo man
u nugaros. Ji sak, kad tada jie band vairiausius o
dius, taip pat skaii eiles, pavyzdiui, gimimo datas,
automobilio numer ir asmens kodus.
Man kilo tarimas, kad jiems pritrko vaizduots.
Netrukus surinkau devyni raidi od: A-P-E-L-SI-N-A-S. Monitorius trakteljo, ir staiga atsivr vadi
namj standiojo disko direktorij" sraas.
Bt pasakyta nedaug, jei sakyiau, kad mamai tai
padar didel spd. Ji susim u galvos, galjai pa
manyti, jog nualps.
Sen kompiuteri dir" atitinka dabartini aplan
k". ia taip pat buvo kodai, daugiausia i atuoni
raidi. Vienas i j buvo Veronika". Nuspaudiau
klavius su rodyklmis, paskui ENTER. Senieji as
meniniai kompiuteriai neturjo pels. Pasirod tik
vienas dokumentas, kuris vadinosi: georgas Ik. Dar
kart paspaudiau ENTER. Ir tai - klikt: pamaiau
lygiai t pat tekst, kur skaiiau savo kambaryje va
kar vakare: Ar tvirtai sdi, Georgai? sitverk k nors.
Noriu tau papasakoti jaudinam istorij... Paspaudiau
HOME ir vertikali rodykl, perbgau vis tekst. Tai
truko itis aminyb, tikriau, deimt sekundi. Ir
i tikrj, paskutinis teksto sakinys buvo: Bet svajon
161

Mergait su apelsinais

apie tai, kas netikima, turi savo vard. Mes vadiname


j viltimi.

Genialiausias bdas panaudoti tts laik sename


kompiuteryje buvo toks: kai nusprendiau kartu su juo
rayti knyg, maniau, kad teks visk rpestingai re
daguoti, darbuotis spalvotais pietukais ir klijais. Bet
viskas ijo daug paprasiau, nei i pradi atrod. Ga
ljau siterpti sen tekst, prirayti visk, k panors,
prie tekst, viduryje ar pabaigoje. Taip kilo jausmas,
kad raau knyg kartu su tte.
Kiek pasikrapts paleidau darb ir senj spaus
dintuv. Tai vadinamasis adatinis raiklis, toks keistas,
kad mane kartais ima baim, jog gali pasirodyti slapti
Technikos muziejaus agentai ir j i mans pavogti. Jis
tarka kaip traktorius, o vien puslap spausdina ketu
rias minutes. Maas plaktuklis turi imuti kiekvien
raid, jis plaka da juostel, ir i palieka atspaud ant
popieriaus. Prie vienuolika met, kai mir mano tt,
tai buvo labai modemus prietaisas!
Dabar sdiu ir raau senuoju kompiuteriu. Turiu
galvoje - dabar. Paskutin eilut tokia: Dabar sdiu ir
raau senuoju kompiuteriu. Turiu galvoje - dabar.
Mama mgsta ploktel, kuri vadinasi Unforgettab
le. Tai unikalus raas, mat ten Natalija Koul dainuoja
duet su savo tvu, garsiuoju Nat Koulu - Kingu".
Gal tai neatrodo labai spdinga, taiau visa esm ta,
162

Jostein Gaarder

kad Natalija Koul dainuoja su tvu prajus beveik tris


deimiai met po jo mirties. Technikai tai nra labai
sudtinga. Natalija dainuoja kartu su senu jos tvo ra
u, darytu prie keturiasdeimt met. Galima sakyti,
kad ji perkelia tvo bals nauj epoch.
Taigi technikai nedidelis ygdarbis dainuoti due
t su mogumi, mirusiu beveik prie trisdeimt met.
Greiiau tai didiul dvasin tampa. Bet duetas i tie
s puikus. Tikra tiesa, jis yra unforgettable".
Nra prasms per daug tsti i istorij. Liko tik du
dalykai. Pirmiausia sunkus tts klausimas, kur tu
riu atsakyti. Bet yra ir dar kai kas. I pradi bandysiu
isiaikinti antrj dalyk. Nusprendiau, kad paskuti
niai ios knygos sakiniai bus atsakymas rimt tts
klausim.
Kai sukabinome senus paveikslus ir padirbjome
su antikvariniu kompiuteriu, mama nujo virtuv ir
m kepti maas bandeles su kokosu. Ji ino, kad labai
jas mgstu, todl nusprend i ypating dien mane
palepinti. Tiesa, Miriama irgi beprotikai mgsta ban
deles su kokosu.
Kai viei bandeli kvapas m skverbtis svetai
n, nuslinkau virtuvn. Maniau, gal pavyks kuo grei
iau ikaulyti bandel. Be to, norjau mam kai ko pa
klausti. Pasakojime apie Mergait su apelsinais karojo
vienas atspurs silas. Mama pasakojimo dar nebuvo
skaiiusi.
163
Mergait su apelsinais

Ji pradjo tepti glaist ant keli bandeli. Ant vir


tuvs suolo stovjo maielis su smulkintais kokosais,
kuriais ji ketino apibarstyti k tik upilt glaist.
- O kas vis dlto buvo tas vyras Toyotoje"? - pa
klausiau j.
Paklausiau tik juokais, tik nordamas j paerzinti.
Be to, ir taip inojau, kad tai kakoks jos buvs myli
masis. Bent taip ji aikino ttei.
Bet mama netiktai sumio. Atsigr mane ge
rokai pablykusi. Paskui atsisdo prie virtuvs stalo ir
atsiduso:
- Vadinasi, jis ir apie tai para!
- Kaip supratau, jis, regis, gerokai pavyduliavo.
Kadangi ji nieko neatsak, paklausiau dar kart:
- Ar negali tiesiog pasakyti, kas sdjo baltoje "To
yotoje"?
Ji velg mane sustingusi, susirpinusi. Galjai pa
manyti, kad jai reikia prasiverti pro metalin sien.
Tylutliai atsak:
- Tai buvo Jorgenas.
Pajutau, kad man sukasi galva.
- Jorgenas?
Ji linkteljo. Man galva m dar labiau svaigti. iu
pau maiel su kokos drolmis ir pradjau barstyti
jas ant grind. Paskui apveriau maiel, ipyliau vis
k, kas ten buvo.
- Sninga, - ramiai tariau.
164
Jostein Gaarder

Mama nepajudjo i vietos. Vis tiek jau buvo per


vlu mane sustabdyti. Ji tik paklaus:
- Kodl tai darai?
- Todl, kad tu kvaila kaip kokosas! - garsiai suu
kau. - Vienu metu aidei su dviem vyrais!
Mano kaltinim ji rytingai paneig.
- Viskas buvo ne taip. Kai sutikau Jan Olav, man
rpjo tik jis.
Ir vl pasirod, kad ia kakas tartina.
- O kai tik Janas Olavas mir, tau vl parpo Jorgenas?
- Ne, - atsak ji. - Prajo keletas met, kol vl su
tikau Jorgen. Iki tol buvome tik mudu su tavimi. Juk
puikiai inai. Bet kai antr kart sutikau Jorgen, vl j
pamilau. Mums reikjo daug laiko, kol nusprendme
pradti bendr gyvenim, daug laiko.
Man, galima sakyti, pagailo uaugusio mao pauk
iuko. Jo snapelis vis dar buvo nublyks. Taiau a
paklausiau:
- Gal vis dlto galima paklausti, katr i dviej
pon Mergait su apelsinais myljo labiau?
- Ne, - atov ji. - To klausti negalima.
Ji nepyko, bet buvo nusiteikusi rytingai. Paskui
pravirko.
Nusprendiau daugiau apie tai nekalbti, nes kai ko
pasimokiau i tts. Neturiu teiss brautis svetimus
reikalus. Neverta per daug artintis prie dalyk, kuri
taisykls man neinomos.
165
Mergait su apelsinais

Bet galiu turti savo nuomon.


Tai, k igirdau, man nepatiko. Juk vyras baltoje
"Toyotoje" vis dlto gal gale pam vir. Tai ne jo
kalt. Galbt ia nra niekieno kalts. Diaugiausi, kad
tt apie tai nesuinojo.
Gal i tikrj jis padar klaid. Nesugebjo laikytis
taisykli, negaljo pusmeio ilaukti Mergaits su apel
sinais. Prajus kelioms valandoms po j susitikimo jis
pamat prie kelio negyv baland, dar blogiau - balt
baland.
Visada galvosiu apie tt kaip apie balt baland.
Neinau, ar tikiu likimu. Manau, kad tt juo netikjo.
Kitaip jis tiek daug nebt kalbjs apie Hablo teles
kop.
Vliau t dien valgme okoladu apteptas bande
les. Pora bandeli buvo pabarstytos cukraus pudra. Jas
atidavme Jorgenui ir Miriamai. Manau, kad juodu to
nusipeln.
Prajo keletas dien po kokoso bandeli vents.
Tebesdiu palinks prie senojo kompiuterio. Turiu
apsisprsti, k atsakysiu sunk tts klausim. Tai
vadinamoji deadline", ji baigiasi rytoj. Kol kas dar nie
kam nedaviau skaityti tts laiko. Bet rytoj sekmadie
nis, senel ir senelis atvaiuos pas mus piet. Terminas
baigiasi.
Pastarosiomis dienomis beveik apie niek kit ne
galvojau, tik apie sunk pasirinkim, apsisprendim.
166

Josteitt Gaarder

Perskaiiau ilg laik keturis kartus ir kiekvien kart


perskaits pagalvoju: vargas, vargas mano tt. Man
labai gaila, kad jo nebra su mumis. Bet k jis rao,
jaudina ne tik j, o visus pasaulio mones: ir tuos, kurie
gyveno prie mus, ir tuos, kurie gyvena dabar, ir tuos,
kurie ateis po ms.
Gyvename iame pasaulyje tik vien kart", - rao
tt. Daug kart kartoja, kad gyvename tlk'trump va
landl. Neinau, ar jauiu lygiai t pat, k jaut jis.
tai gyvenu jau penkiolika met, bet man neatrodo,
kad tai buvo tik trumpa valandl".
Manau, kad suprantu, k tt turjo galvoje. Gy
venimas atrodo trumpas tiems, kas ino, kad visas
pasaulis vien dien visikai inyks. Ne visi mons
tai supranta. Ne visi gali suvokti, k i tikrj reikia
dingti, inykti aminai. Yra daug dalyk, kurie trukdo
suvokti tai kiekvien valand, kiekvien minut.

sivaizduok, jog stovi ant ios pasakos slenksio prie


daug milijard met, kai viskas buvo k tik sukurta, ir
gali pasirinkti, ar nortum gimti ir gyventi ioje plane-

167
Mergait su apelsinais

toje. Tu neinai, kada gyvensi, neinai, ar gyvensi ilgai,


iaip ar taip, tai bus tik nedaug met. inai tik viena: jei
pasirinksi, kad nori gimti, ateis laikas, ateis, kaip sako
ma, laiko pilnatv, ir vien dien tursi atsikelti, ieiti ir
visk palikti.

Vis dar negaliu nieko nusprsti. Bet imu vis labiau


suprasti tt. Gal i tikrj biau tok pasilym at
saks ne". Trumpa valandl, kuri gyvensiu iame
pasaulyje, atrodyt mikroskopikai maa palyginti su
be galo ilgu laiku prie mane ir po mans.
Jei inoiau, kad koks nors valgis yra beprotikai
skanus, tikriausiai vis dlto jo atsisakyiau, jei man pa
silyt jo maiau nei vien miligram.
I tvo paveldjau didel lides, lides dl to, kad
vien kart tursiu palikti pasaul. Imokau galvoti
apie vakaro vies tuomet, kai mans nebebus". Bet
paveldjau ir akis matyti, koks nuostabus is gyveni
mas. Vasar mginsiu patyrinti kamani skryd. (Tu
riu chronometr, taigi galsiu tiksliai imatuoti, kokiu
greiiu kaman skrenda. Be to, reiks j ir pasverti.)
Bt taip pat puiku pakeliauti po Afrikos savanas.
Imokau velgti dang ir stebtis dangaus knais,
168

Jostein Gaarder

nutolusiais nuo ms daug milijard viesmei. To


imokau dar nebdamas n ketveri.
Bet negaliu pradti i tokios tolybs. Pabandysiu
i kitos puss. Gal man pavyks pasirinkti savaip, taip
kaip man paprasiau.
sivaizduoju: pagal Mergaits su apelsinais istorij
sukurtas filmas, o a sdiu kino sals gilumoje ir vis
k stebiu, inodamas, kad niekada neateisiu pasau
l, jei Janas Olavas ir Mergait su apelsinais prasilenks
ir nesusitiks. Tikriausiai raginiau juos ir drebiau
i nerimo, kad tik juodu neisiskirt. Man virpt i
jaudulio irdis. Baiminiausi, kad kuris nors i j ne
bt fanatikas ateistas ir niekad nenueit Ki va
karo pamaldas. Tikriausiai pradiau gailiai verkti, kai
Mergait su apelsinais pasirodyt Plaza de la Alianza
lydima kakokio dano. O kai Veronika ir Janas Olavas
susidraugaut, mirtinai bijoiau kad ir maiausio j
gino ar barnio. Mat man kiekvienas rimtesnis barnis
gali gauti kosmin dimensij.
Pasaulis! Niekada nebiau j atjs, nebiau ta
ps didiosios paslapties liudytoju.
Visata! Niekada negaliau pavelgti vaigdmis
mirgant dang.
Saul! Niekada negaliau engti ingsnio iltais
Tionsbergo pajrio akmenimis. Niekada nebiau
smagiai oks nuo skardio vanden.
169
Mergait su apelsinais

Dabar visk suprantu. Staiga pajutau visa ko mast.


Siela ir knu suvokiau, kas tai yra nebti. Man susitrau
k skrandis, m pykinti. Bet kartu ir susierzinau.
Mane apima niris, kai pagalvoju, kad vien dien
tursiu inykti, nebti, ne savait ir ne dvi, ne ketverius
metus, ne keturis imtus met, bet vis aminyb.
Jauiuosi tarytum apgauls ar pikto pokto auka.
Pirmiausia kakas ateina ir sako: labai praom, tai tau
visas pasaulis, gali pulti j staia galva. tai tau bar
kutis, tai vaikikas traukinukas, tai mokykla, kuri
ruden galsi ygiuoti. Bet jau kit akimirk pasigirsta
kvatojimas. Na, graiai mes tave apmovme! Ir visas
pasaulis ipliamas man i rank.
Jauiuosi visais poiriais apgautas. Nra nieko, ko
galiau sitverti. Niekas negali mans igelbti.
Prarandu ne tik pasaul, ne tik visus ir visk, k
myliu. Prarandu ir pat save.
maukt - ir mans nra!
Mane apima pyktis, toks pyktis, kad bet kuri aki
mirk galiu susivemti. Juk pavelgiau paiam tonui
akis. Bet neleisiu tonui, kad jo odis bt paskuti
nis. Nusigriu nuo nelabojo, kol jis nepasigrob ma
ns savo valdion. Renkuosi gyvenim. Renkuosi ma
grio lopinl, kuris man skirtas. Galbt jame rasiu ir
tai, k galima pavadinti Griu. Kas ino, gal vir viso
to netgi Dievas sdi savo soste.
inau, kad egzistuoja Blogis, nes girdjau Betho
veno Mnesienos sonatos" treij dal. Bet taip pat
170
Jostein Gaarder

inau, kad egzistuoja Gris. inau, kad tarp dviej be


dugni ydi gl, nuo kurios netrukus pakils linksma
kaman.
Ak! Dabar a tai matau. Laim, ioje lygtyje yra ir
valus Allegretto. Tarp dviej tragedij vaidinamas ir
linksmas lli teatras. io vaidinimo tikrai nenoriau
praleisti. Esu pasirengs visk paaukoti antrajai daliai!
Yra toks dalykas kaip noras gyventi, o t dviej be
dugni man vis tiek neteks regti. J nra, jos neeg
zistuoja, bent jau man. Vienintelis tikras dalykas yra
drsus Allegretto.
Turiu prisipainti, jog man atrodo, kad samprotau
ju labai imintingai. Ferencas Listas pavadino antrj
Mnesienos sonatos" dal gle tarp dviej bedug
ni". Manau, kad isprendiau didij dilem pade
damas Listo ir savo gudrumo.
Bandau mintimis grti laik prie kelet milijard
met. Turiu apsisprsti, ar gyvensiu emje po kele
to imt milijard met, ar nusprsiu negyventi, nes
taisykls man nepriimtinos. Bet dabar, iaip ar taip,
inau, kas bus mano tvas ir motina. Dabar inau, kaip
prasidjo i istorija. inau, k gyvendamas mylsiu.
tai dabar ir atsakysiu. Lemtingas pasirinkimas. A
raau:

171
Mergait su apelsinais

Mielas tte! Ai tau u laik. Jis buvo didiul


staigmena, pradiugino mane, bet kartu suteik ir skaus
mo. Pasirinkti buvo sunku, bet a tai padariau. Esu vi
sikai tikras, kad biau pasirinks gyventi emje, nors
ir trump valandl". Gali dl to pamirti visus savo
rpesius. Gali ilstis ramybje", kaip mons sako. D
kui tau, kad meisi medioti Mergait su apelsinais.
Mama virtuvje ruoia vakarien. Sako, kad tai bus
kakoks pranczikas patiekalas. Jorgenas netrukus tu
rt grti i etadienini jogos pratyb", kaip jis tai
vadina, o Miriama jau miega. iandien lapkriio penkio
likta diena. Liko tik penkios savaits iki Kald.
Tu davei man kelet domi klausim apie Hablo teles
kop, o a k tik apie teleskop paraiau puik rain.
Noriu tau atskleisti didel paslapt. Jau beveik atsp
jau, koki dovan gausiu per Kaldas. Apie tai usimin
Jorgenas, parod kelet grai nuotrauk laikratyje, o
diu, jauiu, kad gausiu dovan teleskop. Tiesiog neti
ktinas dalykas. Bet Jorgenas irgi perskait mano rain
net du kartus, nors jis man ne tikras tvas. Pasak, kad
didiuojasi manimi. Matau, kad jis rpinasi manimi kaip

172
Josteiti Gaarder

ir Miriama arba beveik taip pat. Manau, kad daugiau i


jo negaliu reikalauti. Vertinu j beveik taip, lyg jis bt
man tikras tvas.
Jei i tikrj gausiu dovan teleskop, nusiveiu
j Fjelstiolen, nes ia, emumoje, per daug optini
drumzli", kaip sako astronomai. Jau nusprendiau, kaip
pavadinsiu teleskop. Jis vadinsis JANO OLAVO telesko
pu. Gal Jorgenas kiek nustebs, bet jei nors, kad ir toliau
liktume geri draugai, turs su tuo susitaikyti.
Kai nevieia mnuo, vir Fjelstioleno pasirodo tiek
daug vaigdi, kad kartais noriu paklausti, kam buvo
reikalingas kosminis teleskopas. Gerai, gerai, tte, nesu
toks kvailas, nemanyk. inau, kad velgiant i kosmoso
vaigds nemirksi. Bet juk kartais domu kelet sekun
di pagulti plaukymo baseino dugne ir pavelgti ba
seino krat. t vis dlto gali pamatyti, nors kartais
tenka ir pasplioti, kas ten juda u vandens paviriaus.
iaip ar taip, bus galima susidaryti aikesn Mnulio
krateri vaizd, pamatyti Jupiterio palydovus ir Saturno
iedus. Galbt geriau sivaizduosiu, kaip viskas atrodys,
jei kada nors gyvenime pateksiu tikr kosmin laiv.
A, Georgas, siuniu tau nuoirdi sveikinim. Vis
dar gyvenu Kamani gatvje ir inau, kad mano tvas
buvo be galo aunus mogus.
P.S. Perskaits tavo ilg laik, manau, pakalbinsiu
mergait su smuiku. Galbt padarysiu tai ateinant pir-

173
Mergait su apelsinais

madien. Juk dabar tikrai turiu apie k su ja pakalbti. O


ji gal parodys man savo smuik.

Paaukiu mam. tai ji ateina. Baigdamas rayti


sakin, paduodu jai tts laik. Duodu jai senj rank
rat.
- Dabar gali paskaityti tts laik, - sakau jai.
Knyg, kuri paraiau kartu su tte, ji gals paskai
tyti vliau, tikriausiai po Kald, ir tai tik tada, jei i
tikro gausiu dovan teleskop. Juk iame pasakojime
jau minjau JANO OLAVO teleskop.
Truput prisibijau, kad kiti skaitys apie mergait su
smuiku. Kiek sudrebu pagalvojs, kad mama ir Jorgenas skaitys apie savo glamones miegamajame. Bet ne
galiu pasakyti, kad labai to bijoiau.
Mama pasim tts laik ir atsisdo gelton
odin svetains sof. Ji pasak, jog nori truput slapta
paskaitinti, kol Jorgenas gr i savo etadienini jo
gos pratyb. Paadjau bti netoliese, akies kampeliu
matau j pro praviras duris. Kartais girdiu, kaip ji sukkioja. Tai enklas, kad nepamiro Jano Olavo.
O a raau toliau. Noriu pridurti dar vien vadina
mj PS ir tau, ios knygos skaitytojui. Noriu tau duoti
vien patarim.
174
Jostein Gaarder

Paklausk savo mam ar tt, kaip juodu susitiko.


Galbt juodu papasakos tau domi istorij. Beje, ge
riausia paklausti ir vieno, ir kito, nes neinia, ar abu
papasakos t pat.
Nenustebk, jei jie staiga ims drovtis. Manau, tai vi
sai normalu. Tos pasakos, apie kurias kalbjome, nie
kada nebna visikai panaios, bet a miau suprasti,
kad visos jos turi subtilias taisykles, apie kurias ne vi
sada lengva kalbti. Galbt kartais nereikia per daug
prie j artintis. Jas bna sunku ireikti odiais, be to,
yra toks dalykas kaip takto jausmas".
Juo smulkiau pasakojama tokia istorija, juo labiau
ji jaudina t, kuris jos klausosi, nes jei bent kas bt
vyk kitaip negu gal gale vyko, tu niekada nebtum
atjs pasaul. Galiu laintis, kad tkstaniai ma
dalyk galjo visk apversti kitaip, ir tada tu nebtum
turjs joki galimybi ivysti pasaul.
Arba, jei nori, pacituosiu iminting mano tts sa
kin: Gyvenimas yra milinika loterija, kurioje matyti
tik laimingi bilietai".
Tu, ios knygos skaitytojau, esi toks laimingas bilie
tas. Lucky you\

175
Mergait su apelsinais

Gaarder, Jostein
Ga-01 Mergait su apelsinais: [apysaka] / Jostein Gaarder; i norveg
kalbos vert Leonas Petraviius; iliustravo Aida Janonyt. - Vil
nius: Alma littera, 2006. - 176 p.: iliustr. - (10+)
ISBN 9955-08-991-1
Populiaraus norveg raytojo Sofijos pasaulio" autoriaus
J. Gaarderio (g. 1952 m.) knyga apie penkiolikmeio berniuko
igyvenimus, gavus prie vienuolika met mirusio tvo laik,
kuriame raoma apie paslaptingj Mergait su apelsinais, apie
gyvenim, meil ir mirt, apie visat ir mogaus viet joje, apie
visa, kas domina ne tik penkiolikmeius, bet ir suaugusiuosius.
UDK 839.6-93

Jostein Gaarder
MERGAIT SUAPELSINAIS
I norveg kalbos vert Leonas Petraviius
Redaktor Birut Gedgaudait
Meninis redaktorius Agnius Tarabilda
Maketavo Zita Pikturnien
Tiraas 2500 egz.
Leidykla Alma littera", A. Juozapaviiaus g. 6/2, 09310 Vilnius
Interneto svetain: http://www.almalittera.lt
Spaud AB spaustuv Spindulys", Gedimino g. 10, 44318 Kaunas
Interneto svetain: http://www.spindulys.lt

Georgai! Paskutinis klausimas: ar galiu bti tikras,


kad po io gyvenimo nra jokios kitos bties?
Ar galiu bti tvirtai sitikins, kad nestebsiu tavs
i kur nors kitur, kai skaitysi laik? Ne, negaliu.
Jei is pasaulis egzistuoja, tai nemanomybs riba jau
perengta. Ar supranti, k noriu pasakyti? Vien tai,
kad egzistuoja is pasaulis, mane taip be galo stebina,
kad negaliau nustebti dar labiau, jei paaikt,
jog po io egzistuoja ir kitas pasaulis.

J. Gaarderis (g. 1952 m.) studijavo filosofij, teologij ir


literatr. Lietuvi skaitytojai jau pasta jo knyg jaunimui
apie filosofijos istorij Sofijos pasaulis" ir roman Maja".
J. Gaarderis, be to, yra paras romanus Kort paslaptis",
Istorij pardavjas", Vita brevis", Ei, ar ia kas nors yra?" ir kt.
Jo kriniai veriami daugel pasaulio kalb.
Autorius apdovanotas ne viena literatrine premija.
Mergait su apelsinais" - bene pati asmenikiausi inomo
norveg raytojo knyga.

Apsilankyk www.knyguklubas.lt
Rasi naujausi knyg
Suinosi, k skaito tavo bendraamiai
Dalyvausi diskusijose

ISBN 9955-08-991-1

9 789955 089919

You might also like