Ernest Hemingway THE OLD MAN AND THE SEA London 1957 Vert R.

LANKAUSKAS

SENIS vienui vienas vejojo su savo laiveliu Golfo srovje, ir jau atuoniasdeimt keturios dienos, kai jis nieko nepagauna. Pirmsias keturiasdeimt dien su juo buvo berniukas. Bet po keturiasdeimt dien, kai seniui vis tiek nepasisek suvejoti n vienos uvies, tvai pasak berniukui, kad senis yra tikras salao, vadinasi, paskutinis nevyklis, ir liep pereiti kit laivel, kuris jau pirm savait parve tris puikias uvis. Berniukui buvo gaila irti, kaip senis kasdien grta tuiomis, ir jis visada nubgdavo pajr, paddavo jam parneti susuktas virves arba kobin, eberkl ir bur, suvyniot ant stiebo. Bur buvo ulopyta maiais nuo milt ir suvyniota atrod tarsi amino pralaimjimo vliava. Senis buvo liesas ir suvargs, giliomis rauklmis ivagotu sprandu. Nepavojingas odos vys, kur sukelia sauls spinduliai, atsimu nuo tropik jros paviriaus, imargino jo skruostus rudomis dmmis. Tos dms jo veidais emyn ligi pat kaklo. Ant senio rank juodavo gils randai, kuriuos irai virv, traukiant didel uv. Taiau n vienas i i rand nebuvo vieias. Jie buvo seni nelyginant plyiai idivusioje dykumoje. Viskas jo buvo sena, iskyrus akis, o jos buvo tokios pat spalvos, kaip jra, linksmos ir drsios. Santjagai, tar jam berniukas, kai juodu kop krant, ant kurio buvo itrauktas senio laivelis,A vl galiu plaukti su tavim. Mes jau udirbome truput pinig. Senis imok berniuk vejoti, ir berniukas myljo j. Ne, tar senis. Tu pataikei laiming laivel. Pasilik jame. Nejaugi tu neprisimeni, kaip atuoniasdeimt septynias dienas nieko nepagavai jroje, o .paskui itisas tris savaites mes kasdien itraukdavom po didel uv. Prisimenu, tar senis. A inau, tu ne todl palikai mane, kad netikjai. Mane ttis privert. A dar maas ir turiu jo klausyti. inau, tar senis. Taip ir turi bti. Jis nelabai tiki. Taigi, tar senis. Taiau mes tikime. Ar ne? inoma, tar berniukas. Nori, a tau pastatysiu alaus Teraspje? 0 paskiau nuneim visus rykus namo. Kodl ne? tar senis. Jei vejys vaiina vej... Jie atsisdo Terasoje, ir daugelis vej aipsi i senio, bet is nepyko ant j. Senesnieji velg j su uuojauta, nors ir stengsi to neparodyti. Jie mandagiai nekjosi ir apie srov, ir apie tai, kok gyl buvo umet mekeres, kad stojo geri orai, ir k jie mat jroje. Tie, kuriems t dien pasisek, jau buvo sugr i kls. Iskrod savo marlinus*, jie uvert juos skersai dviej lent ir, po du pam u lent gal, nune uv sandl. I ia uvis aldytuvuose jo Havanos turg. vejai, kurie pagavo rykli, pristat juos rykli apdirbimo mon kitoje lankos pusje. Tenai uvis pakabino ant blok ir virvi, im i j kepenis, nupjov pelekus, nulupo od, supjaust ms pailgais gabalais ir pasd.

_________________________ * Marlinas karduvs ris. Kai vjas psdavo i ryt, jis atnedavo rykli perdirbimo mons smarv; taiau iandien dvoko veik nebuvo, nes vjas pasisuko, m psti i iaurs, o paskui ir visai nutilo. Terasoje buvo saulta ir malonu. Santjagai,tar berniukas. K? atsiliep senis. Jis laik rankoje savo stikl ir galvojo apie senas dienas. Nori, prigaudysiu sardini rytdienai? Ne. Geriau paaisk beisbol. A dar galiu irkluoti, o Rodelio umes tinkl. Paimk mane. Jeigu man negalima su tavim vejoti, tai iaip kuo nors tau padsiu. Juk tu pavaiinai mane alumi, tar senis. Tu jau tikras vyras. Kiek met a turjau, kai pirm kart pamei mane Jr? Penkerius, ir tavs vos neumu dar gyva uvis, kai a veriau j laivel ir ji vos nesuskald jo ipulius. Prisimeni? Prisimenu, kaip ji blaksi ir dau uodeg, kaip sutrupino suoliuk, kaip tu trankei j su kuoka. Prisimenu, tu nublokei mane laivelio priek, kur guljo susuktos lapios virvs; visas laivelis drebjo, o tavo kuoka trinksjo, lyg btum med kapojs, ir salsvas kraujo kvapas sklido aplinkui. Ar tu i tikrj tai prisimeni, o gal a tau vliau pasakojau? A prisimenu visk nuo tos dienos, kai mudu pirm kart drauge iplaukm jr. Senis pavelg j paraudusiomis nuo sauls, patikliomis ir myliniomis akimis. Jeigu tu btum mano snus, a ir dabar surizikuoiau pasiimti tave kartu, tar jis. Bet tu turi tv, motin ir pataikei laiming laivel. Prigaudyti tau sardini? A taip pat inau, kur galima gauti keturis prievilus. Dar liko j nuo iandien. A padjau juos d su druska. Geriau a tau atneiu keturis vieius prievilus. Vien, tar senis. Jis niekada neprarasdavo nei vilties, nei tikjimo ateitimi, ir dabar jo dvasia stiprjo, tarsi gaiviam vjui paptus nuo jros., Du, tar berniukas. Tebnie du, sutiko senis. Tu kartais nenudiovei j? Prireikus galjau ir taip padaryti, tar berniukas. Bet a juos pirkau. Ai, tar senis. Jis buvo per daug tiesios irdies, kad imt galvoti, kada pasidar toks nuolankus. Taiau jis inojo, kad pasidar toks, neprarasdamas nei garbs, nei tikro ididumo. Jeigu srov nepasikeis, rytoj bus geras oras, tar senis. Kur tu vejosi? paklaus berniukas. Toli nuo kranto, o griu, kai pasikeis vjas. Ketinu iplaukti prie dien. Pasistengsiu savik prikalbti, kad jis taip pat vejot toliau nuo kranto, tar berniukas. Tuomet mes galsime tau padti, jeigu ukibs didel uvis. Tavikis nemgsta per toli plaukti; Taip, tar berniukas. Bet a btinai k nors pastebsiu, ko jis negali matyti, pavyzdiui, uvdras, o tada j prikalbsiu plaukti paskui auksines skumbres. Argi jo akys tokios prastos?

 Jis jau beveik apako. Keista, tar senis. Jis niekada negaud vli. Jie tai ir sugadina akis. Bet tu tiek met gaudei vlius prie Moskito kranto ir matai kuo puikiausiai. A nepaprastas senis. 0 tau uteks jg itraukti didel uv? Manau, kad uteks. Visk nulemia gudimas. Parnekime namo rykus, tar berniukas. 0 paskiau a paimsiu tinkl ir eisiu gaudyti sardini. Jie itrauk i laivelio vejybos rankius. Senis ant peties ne stieb, o berniukas medin d su stipriai susuktomis rudomis virvmis, kobin ir eberkl su kotu. D su jauku buvo palikta upakalinje laivelio dalyje kartu su kuoka, kuri naudojama stambiai uviai apsvaiginti, kai ji pritraukiama prie laivelio; Niekas nebt apvogs senio, taiau bur ir virves reikjo parneti namo, kad nesudrkt nuo rasos. Nors senis ir buvo tikras, jog niekas i vietini gyventoj jo neapvogs, vis dlto pagalvojo, kad laivelyje paliktas kobinys ir eberklas gali tik be reikalo vesti mog pagunda. Jie ukop keliu iki senio lnels ir jo vid pro atviras duris. Senis atrm stieb su uvyniota bure sien, o berniukas alia padjo d ir visa kita. Stiebas buvo bema tokio pat ilgio, kaip ir lnel. Lnel buvo sukrauta i kiet karalikosios palms, vadinamos guano, lap; joje stovjo lova, stalas, kd, plktinje asloje buvo padarytas ugniakuras. ia senis virdavo su medio anglimis. Ant rud sien, suklot i ploki gyslot guano lap, kabojo spalvoti viepaties Jzaus irdies ir nekaltosios mergels paveikslliai. Tai buvo jo monos palikimas. Kakada ia kabojo ir nuspalvinta monos fotografija, bet jis nukabino j, nes ji per daug pabrdavo jo vienatv. Nuotrauka dabar guljo kampe ant lentynos, po variais senio markiniais. K turi vakarienei? paklaus berniukas. Katiliuk geltonj ryi su uvimi. Nori? Ne. Namie pavalgysiu. Ukurti tau ugn? Nereikia. Usikursiu vliau. 0 gal valgysiu ryius neildytus. Ar galiu paimti tinkl? inoma. Jokio tinklo seniai nebuvo; berniukas prisimin, kada jie pardav. Taiau juodu kiekvien dien apsimesdavo, kad senis turi tinkl. Nebuvo nei katiliuko su geltonaisiais ryiais, nei uvies, ir berniukas tai inojo. Atuoniasdeimt penki laimingas skaiius, tar senis. 0 k, jeigu rytoj a pargabeniau uv, kuri idarinta svert tkstant svar? Susirasiu tinkl ir prigaudysiu sardini. Pasdsi ant slenksio prie saulut? Taip. A turiu vakarykt laikrat, pasiskaitysiu apie beisbol. Berniukas neinojo, ar senis i tikro turi vakarykt laikrat, ar tai irgi tik prasimanymas. Taiau jis isitrauk j i palovs. Perikas dav j man vyno krautuvje, paaikino senis. A prigaudysiu sardini ir sugriu. Padsiu jas kartu ant ledo, o ryt pasidalysim. Kai sugriu, tu papasakosi man apie beisbol. Jankiai negali praloti. Kad tiktai j nesupliekt Klivlendo Indnai. Pasitikk Jankiais, sneli. Prisimink didj Di Madio. A bijau ne tik Klivlendo Indn, bet ir Detroito Tigr. Bk ramus. Nejaugi tu dar pradsi bijoti ir Cincinaio Raudonj, ir ikagos Baltj kojini? Perskaityk visk, papasakosi man, kai griu.

 Ar tau neatrodo, kad mums reikt nusipirkti loterijos biliet su skaiiumi atuoniasdeimt penki? Rytoj atuoniasdeimt penkta diena. Galime nusipirkti, tar berniukas. Bet gal geriau pirkti su skaiiumi atuoniasdeimt septyni? Juk prajus kart prajo atuoniasdeimt septynios dienos. Niekas dusyk nesikartoja. 0 tu galtum gauti atuoniasdeimt penkt? A usakysiu. Viengub. U pustreio dolerio. I ko mums juos pasiskolinti? Niekai. A bet kada galiu pasiskolinti pustreio dolerio. A, tur bt, irgi galiau. Taiau stengiuosi nesiskolinti. I pradi tu skolinies, o paskiau praai imaldos. Nepersialdyk, seni, tar berniukas. Neumirk, kad dabar jau rugsjis. Tai mnuo, kada pasirodo didiosios uvys. Kiekvienas moka vejoti geguyje. Na, a eisiu sardini gaudyti. Kai berniukas sugro, saul buvo jau nusileidus, o senis miegojo kdje. Berniukas pam nuo lovos sen kareivik antklod ir udeng ja kds atkalt ir senio peius. Tai buvo nepaprasti peiai galingi, nors ir labai seni; sprandas taip pat buvo stiprus, ir raukli nesimat, kai senis miegojo, nulenks emyn galv. Jo markiniai buvo ne maiau sulopyti, negu bur, o lopai ibluk nuo sauls nelygiomis dmmis. Senio veidas vis dlto buvo labai senas ir dabar, per mieg, kai akys buvo umerktos, atrod lyg negyvas. Laikratis guljo jam ant keli, prispaustas alkne, kad nenupst vakaro vjas. Jis buvo basas. Berniukas neadino jo ir nujo, bet kai jis vl sugro, senis tebemiegojo. Gana miegoti, tar berniukas, ddamas rank jam ant keli. Senis pravr akis, ir valandl jam atrod, kad jis grta i kakur labai toli. Paskiau nusiypsojo. K atneei? paklaus jis. Vakarien, tar berniukas. Tuojau mes vakarieniausim. A nelabai alkanas. Eik ia ir valgyk. Nevalgs uvies negaudysi. Man tekdavo, tar senis keldamasis. Jis pam laikrat ir sulenk j; paskiau m dlioti antklod. Nenusiimk antklods, tar berniukas. Pakol a gyvas, tau neteks vejoti nevalgius. Tada saugok save ir gyvenk kuo ilgiau, tar senis. 0 k mudu valgysim? Juodj pup su ryiais, kept banan ir trokintos jautienos. Berniukas atne maist su metaliniais dubenliais i Terasos. Peilius, akutes ir auktus, atskirai suvyniotus popierines servetles, jis buvo susidjs kien. Kas tau visa tai dav? Martynas. Restorano eimininkas. Reiks jam padkoti. A jau padkojau, tar berniukas. Gali nesirpinti. A jam duosiu didels uvies papilv, tar senis. Juk jis ne pirm kart mums padeda? Tai jau ne pirm. Tada vienos papilvs neuteks. Jis mums labai geras. Jis nepayktjo net alaus. A labiausiai mgstu konservuot al.

 inau. Bet ia yra Hetji alus su buteliais. Butelius a jam grinsiu. Tu i tikrj aunus, tar senis. Gal Jau valgysim? A seniai raginu tave, velniai prikio jam berniukas. Ir neatidarau dubenli, kol tu atsissi prie stalo. A jau pasiruos, tar senis. Juk reikjo man nusiprausti. Kur tu galjai nusiprausti? pagalvojo berniukas. Vanduo buvo u dviej kvartal. Reiks atneti jam vandens, muilo ir pador rankluost. Kodl a toks nerpestingas? Reikia gauti jam kitus markinius ir iemin vark, kokio nors apavo ir dar vien antklod. Gardi msa, tar senis. Papasakok man apie beisbol, papra j berniukas. Amerikos lygoje pirmauja Jankiai, kaip a ir sakiau, patenkintas sumurmjo senis. Bet iandien jie pralo, tar berniukas. Tai nieko nereikia. Didysis Di Madio vl geros formos. Jis vienas tai dar ne visa komanda. Suprantama. Taiau jis visk nulemia. Kitoje lygoje Bruklino ir Filadelfijos a u bruklinieius. 0 paskiau a prisiminiau Dik Saizler. Tai pasiutusiai smgiuodavo per rungtynes senajame parke! Niekas su juo nesusilygins. Jis mua toliausia u visus. Atsimeni, jis ateidavo Teras? A norjau j pakviesti kln, bet nedrsau. Tada a papraiau, kad tu j pakviestum, bet ir tu neidrsai. Prisimenu. Padariau klaid. Jis tikriausiai bt sutiks. Ir mes btume turj k prisiminti iki pat mirties. Kad taip didj Di Madio pasimus su savim kl, tar senis. Sako, jo tvas buvo vejys. Gal jis ir pats kada nors buvo vargas ir nepasididiuot. Didiojo Saizlerio tvas niekada nebuvo vargas; jis aid tikrose komandose, kai jam buvo tiek met, kiek man dabar. Kai a buvau tavo met, tarnavau junga burlaivyje, kuris plaukiojo Afrikos pakraiu. Ir vakarais matydavau litus pakrantje. Tu man jau pasakojai. Apie k mudu kalbsims: apie Afrik ar apie beisbol? Geriau apie beisbol, atsak berniukas. Papasakok man apie didj Don MakGrou. Jis seniau taip pat usukdavo Teras. sigrs jis bdavo grubus ir sunkiai sukalbamas. Jo galva buvo pramuta tiek beisbolui, tiek arkliams. Jis visados neiodavosi kienje lenktyni programas ir, kalbdamas telefonu, mindavo arkli vardus. Jis buvo puikus treneris, tar berniukas. Mano tvas sako, kad jis buvo geriausias treneris pasaulyje. Todl, kad jis pasirodydavo ia daniau u kitus, tar senis. Jeigu Diuro kasmet bt atvaiavs pas mus, tavo tvas j laikyt geriausiu treneriu. 0 kas, anot tavs, geresnis treneris? Liukas ar Maikas Gonsalesas? A manau, kad jie vienas u kit ne prastesni. 0 geriausias vejys esi tu. Ne. A painojau ir geresni. Que va!* tar berniukas. Pasaulyje daug ger vej, yra ir labai puiki. Taiau toki, kaip tu, nra. ________________

* K tu! (isp.) Ai. Tu pradiuginai mane. Tikiuosi, kad neusikabins perdaug didel uvis ir tau neteks nusivilti manim. Nra tokios uvies, kurios tu neveiktum, jeigu tebesi toks stiprus, kaip anksiau. A, gal bt, silpnesnis, negu man atrodo, tar senis. Taiau esu guds ir kupinas pasiryimo. Dabar eik gulti ir pailsk iki ryto. A nuneiu indus Teras. Na, tai labos nakties. Ryt paadinsiu tave. Tu man kaip koks adintuvas. Mano adintuvas senatv. Kodl seniai taip anksti keliasi? Nejaugi todl, kad nori prailginti nors i dien? Neinau, atsak berniukas. Tiktai inau, kad jauni miega ilgai ir kietai. Prisimenu tai. Pakelsiu tave laiku. A nemgstu, kai mane adina anas vejys. Tarsi a turiau jo klausyti. Suprantu. Labanakt, seni. Berniukas ijo. Jie valg be iburio, ir todl senis, nusimovs kelnes, atsigul tamsoje. Jis suvyniojo jas kartu su laikraiu ritin ir pasidjo pagalvio vietoje. Susisups antklod, jis atsigul ant sen laikrai, kuriais buvo udengtos plikos lovos spyruokls. Jis greitai umigo ir sapnavo savo jaunyst, Afrik, ilgus auksinius jos krantus, baltas seklumas tokias baltas, kad skauddavo akis, jas irint, taip pat auktas uolas ir milinikus rusvus kalnagbrius. Dabar jis kiekvien nakt artdavo prie t krant, girddavo, kaip palusiai kriokia bang ma, ir matydavo iabuvi laivelius, okinjanius per vilnis kranto link. Sapne jis vl uuosdavo dervos ir pakul kvap ant denio ir traukdavo krtinn Afrikos dvelkim, kur nuo kranto atnedavo rytmeio vjelis. Paprastai, pajuts t kvap, jis nubusdavo, apsirengdavo ir eidavo adinti berniuko. Taiau inakt vjo atnetas emyno kvapas j pakl labai anksti, jis suprato, kad jauia j per sapn, ir miegojo toliau, tikdamasis susapnuoti baltas uol virnes, ikilusias i jros, Kanar sal uostus ir laivus reide. Senis jau nebesapnuodavo nei audr, nei moter, nei dideli vyki, nei dideli uv, nei mutyni, nei galtyni, nei savo monos. Dabar jis sapnuodavo tik tolimus kratus ir litus vandenyno pakrantje. Jie aisdavo prieblandoje tarsi kaiukai, ir jis myljo juos, kaip myljo berniuk. Taiau berniukas jam niekada neprisisapnuodavo. Staiga senis nubudo, pavelg pro atviras duris mnul, isivyniojo kelnes ir usimov jas. Ijs i lnels, jis nusilapino ir nuingsniavo auktyn kylaniu keliu adinti berniuko. Nuo rytmetins vsumos j krt drebulys. Taiau senis inojo, kad drebulys praeis ir jis greitai suils beirkluodamas. Namo, kuriame gyveno berniukas, durys buvo neurakintos; jis atidar jas ir, tyliai statydamas basas kojas, eng vid. Berniukas miegojo lovelje, pirmame kambaryje, ir senis aikiai galjo j matyti blykioje mnesienoje. Jis velniai pam j u kojos ir laik j, kol berniukas nubudo ir atsisuks pavelg j. Senis linkteljo jam, berniukas pastvr savo kelnes nuo kds, kuri stovjo alia lovos, ir usitrauk jas. Senis ijo lauk, ir berniukas nusek paskui j. Jis vis dar niekaip negaljo pabusti, ir senis, apglbs jo peius, tar jam: Atleisk man. Que va! atsak berniukas. Tokia jau vyr dalia. Jie nusileido prie senio lnels, ir visu keliu jo tamsoje basi vyrai, savo laiveli stiebais neini. Kai jie pasiek senio lnel, berniukas pam krep su valo ritiniais, eberkl ir

kobin, o senis usivert ant peties stieb, ant kurio buvo suvyniota bur. Nori kavos? paklaus berniukas. Pirmiausia padsim bur ir virves laivel, o paskiau igersim kavos. Jie gr kav i kondensuoto pieno skardinli ukandinje, kuri aptarnaudavo vejus ir bdavo atidaroma labai anksti. Kaip miegojai? paklaus berniukas. Jis beveik visikai nubudo, nors jam nelengva buvo nusikratyti miegais. Kuo puikiausiai, Manolinai, atsak senis. A iandien pasitikiu savimi. A taip pat, tar berniukas. Dabar a atneiu ms sardines ir tavo jauk. Manikis pats nusigabena savo virves. Jam nepatinka, kai jo daiktus nea kiti. Mums kitaip ieina, tar senis. Tu buvai vos penkeri met, kai a jau leisdavau tau neti daiktus. inau, atsak berniukas. A tuojau sugriu. Gerk dar kavos. Mums ia duoda skolon. Jis ijo i ukandins ir basas nuingsniavo per koralinius rifus link aldytuvo, kur buvo laikomas jaukas. Senis i lto gurknojo kav. Jis inojo, kad reikia gerai atsigerti kavos, nes daugiau iandien nieko nevalgys. Jam jau seniai nusibodo kramtyti, ir jis niekada nebeimdavo pusryi jr. Laivagalyje jis laik butel su vandeniu, daugiau jam nieko ir nereikjo vis dien. Berniukas sugro su sardinmis ir jauku, suvyniotu laikrat. Jausdami po kojomis iugdant vyr, jie nusileido takuiu prie laivelio, kilsteljo j ir nustm vanden. Gero vjo, seni. Ir tau, atsak senis. Jis umov virvines irkl kilpas ant kab ir, pasilenks priek, tamsoje pradjo irtis i uosto. Nuo kit seklum leidosi jr kiti laiveliai; nors senis ir negaljo j matyti, kai mnuo ulindo u kalv, taiau jis girdjo, kaip pliukena krint vanden irklai. Kartais kas nors sunekdavo kuriame nors laivelyje. Bet daugumoje laiveli vyravo tyla, kuri trikd tiktai irkl pliukenimas. Iplauk i uosto, laiveliai pasklido alis, ir kiekvienas vejys leidosi t viet, kur jis tikjosi pagauti uvies. Senis buvo nusprends vejoti toli nuo kranto; jis paliko upakaly savs ems kvap ir yrsi tiesiai vandenyn, alsuojant gaiviu rytmeiu. Plaukdamas ta jo dalimi, kuri vejai pramin didiuoju uliniu, jis mat vytinius gilumoje dumblius. Dugnas toje vietoje staigiai nusileidia iki septyni imt sieksni gylio, ir vandens srovs, atsimuusios povandeninius kauburius, sudaro skur, kuriame visada bna vairiausios uvies. ia susirenka didiuliai pulkai krevei ir smulki uvyi, o kartais gelmje briuojasi daugyb galvakoj; nakt jie ikyla paviri, ir ia juos puola visos klajojanios uvys. Tamsoje senis jaut ryto artjim; irkluodamas jis girdjo virpant gars; tai uvis skraiduol pakildavo i vandens ir, su vilpesiu mojuodama savo kietais sparnais, nuplasnodavo tamsum. Jis mgo uvis skraiduoles jos buvo jo geriausi draugai okeane. Jis gaildavosi pauki, ypa mayi ir silpn jros kregdi, kurios nuolat ieko maisto, taiau beveik niekada jo neranda, ir senis danai pagalvodavo: Pauki gyvenimas sunkesnis u ms, nekalbant apie grobuonis ir didelius, stiprius paukius. Kodl paukiai sutverti tokie dails ir silpnuiai, tai kaip itos jros kregds, jei vandenynas neretai bna toks iaurus? Jis yra geras ir graus. Taiau kartais ima ir pasiiauia, o paukiai, kurie, pasinerdami ir klykdami savo lidnais balsais, skraido vir jo, yra per silpni jam. Jis visada mintyse vadino jr la mar, kaip vadina j ispanikai mons, kurie j myli. Kartais, myldami jr, jie blogai atsiliepia apie j, bet visuomet kalba kaip apie moter, moterikja gimine. Kai kurie jaunesni vejai, tie, kurie vietoje pldi naudoja bujas ir turi motorlaivius, pirktus tais laikais, kai gerai mokdavo u rykli kepenis, vadina jr el mar, vyrikja gimine. Jie kalba apie j, kaip apie berib platyb, kaip apie varov, o kartais netgi vadina prieu. Taiau senis visuomet galvojo apie jr kaip apie moter, kuri gali bti ir maloni, ir ne, o jeigu jos poelgiai bna neapgalvoti ar negeri,nieko nepadarysi, tokia

jau jos prigimtis. Mnulis jaudina jr tarsi moter, galvojo jis. Jis irklavo lygiai, netempdamas jg, nes vandenyno pavirius buvo lygus, iskyrus tas vietas, kur srov sudarydavo skurius. Senis leido srovei atlikti u j tredal darbo, ir kai pradjo auti, jis pamat, jog nuplauk daug toliau, negu tikjosi nuplaukti iki to laiko. Vis savait a vejojau giliose vietose ir nieko nepagavau, galvojo jis. iandien pamginsiu umesti ten, kur susirenka briai bonit ir albakori; kad kokios, tenai gali pasimaiyti ir didel uvis. Dar visikai neiauo, o jis jau buvo umets kabliukus su jauku ir ltai plauk pasroviui. Vienas jaukas buvo keturiasdeimties sieksni gilumoje, kitas septyniasdeimt penki, o treias ir ketvirtas nugrimzdo ydr vanden imt ir imt dvideimt penkis sieksnius. Jaukas kabojo galva emyn, kabliuko kotas, tvirtai priritas ir usitas, buvo uvies viduriuose, o ant ilenkimo ir smaigalio buvo priverta viei sardini. Suvertos pro abi akis, jos atrod kaip girlianda ant plieninio kabliuko pusraio. Didel uvis btinai turjo uuosti, kaip saldiai ir viliojaniai kvepia kiekvienas jauko gabaliukas. Berniukas dav jam du mauius vieius tuniukus, arba albakores, kuriuos senis tarsi grimzd ukabino ant ilgiausi val; ant kit dviej jis umov didel mlyn skumbr ir gelton skumbr; jomis senis jau naudojosi prajus kart, taiau uvys tebebuvo geros, o puikios sardins teik joms aromato ir patrauklumo. Kiekvienas valas, storumo sulig geru pietuku, buvo unertas ant lankstaus koto; tokiu bdu, vos uviai palietus jauk, kotas turjo linktelti. Valai buvo pririti prie dviej keturiasdeimties sieksni ilgio ritini, o itie sujungti su kitais atsarginiais ritiniais, tad prireikus uv buvo galima atleisti daugiau kaip tris imtus sieksni. Dabar senis stebjo, ar nelinksta prie borto trij kot smaigaliai, ir pamau irklavo, stengdamasis, kad valai eit vanden tiesiai ir nugrimzt kiek reikiant. Visai iauo; dar akimirka, ir pateks saul. Sauls kratelis pasirod vir jros, ir senis pamat kitus laivelius, emai prigludusius prie vandens; jie buvo plaiai pasklid srovje, taiau laiksi ariau kranto. Paskiau sauls viesa pasidar skaistesn, vanduo m tviskti, o kai saul pakilo aukiau, jos spinduliai, atsimu nuo lygaus jros paviriaus, pliesk tiesiog akis, ir senis irklavo, vengdamas irti vanden. Jis velg tamsi jros gelm, kur buvo nuleisti jo valai. Senis buvo nuleids juos tiesiau, negu kiti vejai, todl jaukas masino uv toje srovs vietoje, kuri buvo jo numatyta. Tuo tarpu kiti vejai paleisdavo savo valus pasroviui, ir kartais jie pasinerdavo tik eiasdeimt sieksni, nors vejai manydavo, kad jie plaukia imto sieksni gylyje. 0 a, pagalvojo senis, visada tiksliai umetu savo mekeres. Man tiesiog nebesiseka. Taiau kas ino? Gal bt, iandien ir man laim nusiypsos. Nauja diena nauja viltis. inoma, gerai, kai mogui sekasi. Taiau man rpi tikslumas. Kai laim ateis, a bsiu pasiruos j sutikti. Saul jau buvo gerokai pakilusi ir, irint rytus, neber aki. Dabar matsi tik trys laiveliai; i ia atrod, kad jie labai giliai nugrimzd vanden ir beveik nenutol nuo kranto. Vis gyvenim ryto saul man r akis, galvojo jis. Taiau iki iol a matau gerai. Vakare galiu irti tiesiai saul, ir juodi ratilai neraibuoja man akyse. O juk saul vakare vieia nepalyginti stipriau. Taiau ryt ji skaudiai plieskia. Tuo metu senis pastebjo prieais save paukt fregat, kuris, itiess savo ilgus juodus sparnus, suko ratus danguje. Suglauds juos ant nugaros, pauktis staiga smigo emyn, o pakils vl m suktis ratu. Matyt, kak jauia, garsiai tar senis. Veltui ia nesidairyt. Jis ramiai ir i lto irklavo t pus, kur sukosi pauktis. Jis neskubjo, irdamas, kad jo valai statmenai eit vanden. Taiau laivelis jau pamau lenk srov, ir nors senis tebevejojo taip pat tiksliai, kaip ir pirma, jo judesiai buvo kiek greitesni, negu anksiau, prie pasirodant paukiui. Pauktis pakilo aukiau ir vl pradjo sukti rat, nejudindamas iskst sparn. Staiga jis nr, ir senis pamat, kaip okteljo i vandens uvis skraiduol ir palusiai nuplasnojo vir lygaus jros paviriaus.

 Skumbr, garsiai tar senis. Didel skumbr. Jis itrauk i vandens irklus ir susirado laivugaly nestor val. Prie jo galo viela buvo pritvirtintas kabliukas, ant kurio jis ukabino vien sardin. Pro laivelio krat senis nuleido val vanden ir pririo j prie iedo laivelio gale. Paskiau jis umov jauk ant kito valo ir paliko j suvyniot laivelio smaigalio elyje. Sds prie irkl, jis vl m sekti akimis juod ilgasparn paukt, kuris dabar vejojo emai, palei pat vanden. Jam beirint, pauktis fregata, suglauds ant nugaros sparnus, vl smigo vanden, o paskiau pasiutusiu greiiu, taiau neskmingai nusivijo uv skraiduol. Senis pamat, kaip didel skumbr sujudino vanden|, persekiodama bgani nuo jos uv. Skumbr plauk jai u aki labai greitai, stengdamasi atsidurti po ja tuo akimirksniu, kai uvis ners emyn. Tenai, matyt, didelis brys skumbri, pagalvojo senis. Jos plaiai pasklidusios, ir uviai skraiduolei maa vilties isigelbti. 0 pauktis neturi joki ans. uvis skraiduol per didel jam ir skrenda per greit. Senis stebjo uv skraiduol, kaip ji dar ir dar kart inr i vandens ir kaip pauktis fregata veltui stengsi j pagauti. Skumbr nuplauk tolyn, pagalvojo senis. Ji plaukia per greitai ir per toli. Taiau, gal bt, a pagausiu koki paklydl, o, gal bt, netoliese jos sukinjasi ir mano didioji uvis? Juk kakur ji turi bti. Debesys vir ems dabar dunksojo tarsi kalnagbriai, o krantas pavirto ilgu aliu ruoeliu su pilkai melsvomis kalvomis u jo. Vanduo nusida tamsiai mlyna spalva, tokia tamsia, kad atrod beveik violetinis. Kai senis velg emyn jis mat raudonuojant plankton tamsiame vandeny ir stab sauls spinduli atvait. Jis stebjo, ar jo virvs statmenai leidiasi gelm, ir diaugsi, matydamas tiek daug planktono, tai reik, kad ia esama uvies. stabs sauls atspindiai vandeny dabar, kai saul pakilo aukiau, o taip pat debes forma vir emyno adjo ger or. Taiau fregata jau beveik dingo i aki, o vandens paviriuje nieko nesimat, iskyrus kelet kuokteli gelton, sauls nusvilint Sargaso jroli ir violetin, vairiais atspalviais tviskani psl, panai drebuius. Tai portugalika fizalija plauk greta laivelio. Ji pasivert ant ono, bet paskiau atsities. Plauk jinai linksmai, rdama saulje tarsi muilo burbulas, per vis jard vilkdama paskui save ilgus, violetinius, mirt neanius iuptuvus. Agua malaf tar senis. Tai kek. Lengvai judindamas irklus, jis pavelg gelm ir pamat smulkias judani iuptuv spalvos uvytes, kurios plaukiojo tarp j ir tolstanio burbulo elyje. Nuodai negaljo joms pakenkti. Bet mogui jie buvo pavojingi. Kai, seniui traukiant uv, tie glits violetiniai iuptuvai prikibdavo prie virvs, jo rankose iki pat alkni atsirasdavo aizd, tarsi nuo nuodingos gebens ar vijoklio. itas apsinuodijimas pasireikdavo greitai, ir skausmas nutvilkydavo nelyginant botago kirtis. Vaivorykts spalv burbulai nepaprastai gras. Taiau tai patys klastingiausi jros gyvnai, ir senis mgdavo irti, kaip. juos ryja didieji jros vliai. Pastebj fizalijas, vliai priartdavo prie j i priekio, usimerkdavo, tokiu bdu apsisaugodami nuo bet kokio pavojaus, ir susdavo jas kartu su visais iuptuvais. Senis su malonumu stebdavo, kaip vliai da tuos burbulus; jis pats mgdavo po audros traikyti juos ant kranto, stodamasis kietu padu ir klausydamas j sproginjimo. Jis mgo aliuosius vlius, nes jie buvo dails ir greiti, o taip pat brangiai vertinami, ir su atlaidia panieka velg didiulius, kvailus, geltonarvius padarus, kurie usimerk patenkinti rydavo portugalikas fizalijas ir imoningai atlikdavo savo meils reikalus. Jis nejaut vliams prietaringos baims, nors ilgus metus iplaukiojo su vli gaudytojais. Jam buvo gaila j, netgi milinik, laivelio ilgumo, storaodi vli, kurie sverdavo iki tonos. Daugelis moni yra negailestingi vliams, nes vlio irdis dar ilgai plaka po to, kai jis umuamas ir supjaustomas. Taiau mano irdis yra tokia pat, o rankos ir kojos tokios panaios j letenas, galvojo senis. Jis valgydavo baltus vli kiauinius, stiprindamas savo jgas. Jis valgydavo juos vis gegu, kad bt stiprus rugsjo ir spalio mnes, kai reiks gaudyti i tikrj dideles uvis. Kiekvien dien jis taip pat igerdavo po puodel ryklio kepen tauk i statins, stovinios darinje, kur vejai laiko kls prietaisus. Tauk galjo pasisemti bet kuris vejys. Daugeliui vej j skonis buvo bjaurus. Taiau juos gerti vis tik maloniau, negu keltis su tamsa, o, be to, jie puikiai paddavo nuo peralimo, gripo ir stiprindavo akis. Senis pavelg auktyn ir pamat, kad fregata vl sukinjasi vir jros.

 Surado uv, garsiai tar jis. N viena uvis skraiduol nedrumst vandens paviriaus, nesimat aplinkui ir smulki uv. Taiau senis staiga pastebjo, kaip ioko i vandens nedidelis tunas, persivert ore ir nukrito galva emyn vanden. Tunas blyksteljo saulje sidabru, o, jam nukritus, m okinti kiti tunai, takydami vanden ir ilgais uoliais persekiodami smulkias uvis, Jie nard aplink, vydami uvytes prieais save. Jeigu jie per greit neplauks, a juos pavysiu, pagalvojo senis, stebdamas, kaip tun brys suplak vanden putas, o fregata dabar nard, gaudydama uvytes, kurias baim ivijo vandens paviri. Pauktis didelis vejo pagalbininkas, tar senis. Tuo metu laivelio upakaly isitemp valas, kurio gal senis laik primyns koja; jis met irklus ir, stipriai nutvrs virv, m j traukti, jausdamas nedidelio timpiojanio tuno svor. Valas trkiojo vis stipriau, ir jis pamat melsv uvies nugarl ir auksu tviskanius jos onus dar prie mesdamas j per bort laivel. Tunas guljo prie saul laivelio gale masyvus, panaus liet kulk; isprogins dideles beprasmikas akis, jis skyrsi su gyvenimu, palusiai plakdamas valties dugn dailia, lanksia uodega. Senis i gailesio umu j, suduodamas jam per galv, o paskiau, dar tebevirpant visu knu, nuspyr koja laivugalio perdangos el. Albakor, garsiai tar jis. I jos ieis puikus jaukas. Ji svert kokius deimt svar. Senis negaljo prisiminti, kada jis pirm kart pradjo garsiai kalbtis su savimi. Anksiau jis dainuodavo, bdamas vienas, o kartais dainuodavo ir nakt, stovdamas sargyboje, kai dar plaukiojo burlaiviu arba gaud vlius. Galimas dalykas, kad jis tuomet pradjo vienas garsiai kalbti, kai j pamet berniukas ir jis liko visai vienas. Bet senis to neprisimin. 0 vejodami drauge, jie kalbdavo tiktai tada, kai reikjo kalbti. Jie nekdavosi nakt arba tada, kai blogas oras neduodavo nieko veikti. Juroje neprasta daug kalbti be svarbaus reikalo, ir senis taip pat laiksi tokio sitikinimo. Taiau dabar jis danai garsiai itardavo savo mintis, nes niekam jos negaljo kyrti. Jeigu kas nors igirst mane garsiai kalbant, tikriausiai pamanyt, kad man ne visi namie, tar jis garsiai. Bet a neiprotjau ir todl nesibijau. Bepigu turtingiesiems: jie laivuose turi radij, kuris gali kalbti su jais ir pasakoti apie beisbol. Deja, dabar ne laikas galvoti apie beisbol, tar sau senis. Dabar laikas galvoti tik apie vien dalyk. Apie tai, dl ko a gimiau. Gal bt, netoli ito tun brio plaukioja didioji mano uvis, pagalvojo jis. Juk a sugavau tiktai vien nuo brio nuklydusi albakor. 0 jos ieko maisto toli nuo kranto ir plaukia labai greitai. Visa, kas iandien pasirodo jros paviriuje, keliauja labai greitai iaurs rytus. Kain ar visuomet taip bna iuo dienos metu? 0 gal tai neinomas man oro permainos enklas? Jis nebemat alios kranto juostos; jo akys irjo tiktai melsv kalnagbri virnes, kurios atrod baltos, tarsi sniegu uklotos, o debesys vir j primin auktus; sniego kalnus. Jra buvo nepaprastai tamsi, ir sauls spinduliai lo vandeny. Pakilusi , zenit, saul ugesino miriadus planktono ieirb; tamsiam vandeny senis mat tiktai dideles vaivorykts spalv dmes nuo ltani jame sauls spinduli ir valus, einanius tiesiai gelm, kuri ia siek vis myli. Tunai vejai visas ios ries uvis vadindavo tunais, skirdami tikruosius j vardus tik tuomet, kai nedavo jas turg arba parduodavo jauko vietoje vl nunr gilum. Saul kepino, ir senis juto, kaip ji degina jam sprand; prakaitas, seniui irkluojant, iurklmis liaug per nugar. A galiau plaukti pasroviui, pagalvojo jis, ir numigti, usinrs val u kojos nykio. Taiau iandien yra atuoniasdeimt penktoji diena, ir man nereikia snausti. Kaip tik t akimirk jis pastebjo, kad vienas i alij mekerkoi smarkiai palinko prie vandens. Pagaliau, tar jis. Pagaliau. Ir itrauk i vandens irklus, stengdamasis nepajudint laivelio. Senis siek valo ir atsargiai nutvr j deins rankos nykiu ir smiliumi. Jis nejaut nei tampos, nei svorio ir laik val nesuspaust. Bet tai j vl trkteljo; kart trkteljimas buvo nedrsus ir nestiprus ir senis puikiai inojo, k tai reikia. imto sieksni gelmje marlinas rijo sardines, suvertas ant nam darbo kabliuko smaigalio ir ilenkimo, toje

vietoje, kur jis buvo ilinds i nedidelio tuno galvos. Senis lengvai laik val, o kaire ranka atsargiai atrio j nuo mekerykoio. Dabar jis galjo laisvai slysti jam tarp pirt, nesukeldamas uviai tarimo. Taip toli nuo kranto ir dar tokiu met laiku uvis turt bti didel, pagalvojo jis. Valgyk, uvie. Valgyk. Valgyk, praau. Sardins tokios vieios, o tau taip salta, taip tamsu ei imt pd gelmje. Apsisuk dar vien kart? tamsoje, sugrk ir valgyk. Jis pajuto silpn, atsarg trukteljim, o paskiau ir stipresn, matyti, sardins galv sunkiau buvo nuplti nuo kabliuko. Po to viskas nurimo. Eik, garsiai tar senis. Prisiartink dar kartel. Pauostyk. Argi jos ne puikios? Uksk j gerai, o tuomet gausi ir tun. Kiet, alt ir gard. Nesivaryk, uvie. Valgyk, praom. Jis lauk, laikydamas val tarp smiliaus ir nykio, stebdamas j ir kitas mekeres, nes uvis galjo pakilti; auktyn arba nerti giliau. Ir staiga valas vl m virpioti. Ji ukibs, garsiai tar senis. Duok dieve jai sveikatos. Deja, ji neukibo. Ji pasitrauk, ir senis nebejuto valo trkiojimo. Ji negaljo pabgti, tar jis. Dievas mato, Ji negaljo pabgti. Ji tik apsisuka. Gal bt, ji kart jau buvo ukibusi ir prisimena tai. Bet tai jis vl pajuto lengv virvels timpiojim, ir jam pasidar linksmiau. Ji tik apsisuko, tar jis. Dabar ji tikrai ukibs. Senis buvo laimingas, jausdamas, kaip uvis pamau timpioja val, bet staiga jis pajuto kak neapsakomai sunkaus. Tai buvo uvies svoris, ir jis leido valui slysti emyn, emyn, emyn ir ivynioti vien i atsargini ritini. Nors valas, vos vos prilaikomas, lengvai slydo tarp senio pirt, jis vis dlto juto didiul svor, kuris temp j emyn. Tai bent uvis! tar jis. Ukibo iomen krat u kabliuko ir nori pasprukti kartu su juo. Ji vis tiek apsigr ir praris kabliuk, pagalvojo senis. Jis nepasak garsiai savo minties, bijodamas prasitarti blog valand. Jis inojo, kokia tai didel uvis, ir mintyse sivaizdavo, kaip ji neria vis gilyn tamsum su tunu skersai iomen. Tuo metu uvis sustojo, bet jos svor senis tebejuto. Paskiau svoris padidjo, ir jis atleido val. Akimirk jis prilaik j nykiu ir smilium, svoris vl padidjo, ir kakas patemp val tiesiai emyn. Prarijo, tar senis. Dabar tegu sau da. Jis netrukd valui slysti tarp pirt, o kairija ranka pririo laisv dviej atsargini ritini gal prie kitos mekers atsargini ritini kilpos. Dabar jis buvo pasiruos. Jis turjo atsargoje tris ritinius, po keturiasdeimt sieksni kiekvien, tokio pat gero valo, kaip tas, kuriuo laik uv. . Na, sk dar, tar jis. sk, kiek tik tau lenda. sk taip, kad kabliuko smaigalys pataikyt tau ird ir umut tave vietoje, pagalvojo jis. Ikilk paviri ir leisk man smeigti tave eberkl. Puiku. Ar tu jau pasiruous? Pasisotinai iki valiai? Jau! garsiai tar jis ir, stipriai trkteljs abiem rankom val, itrauk kok jard, o paskiau vl ir vl m trkioti j, traukdamas virvel ia viena, ia antra ranka, kiekvien kart tempdamas vis rank ir kno jg. Viskas veltui. uvis palengva plauk tolyn, ir senis negaljo pritraukti jos n per col. Valas buvo stiprus, pritaikytas didelms uvims, ir senis laik j, permets per nugar, kol jis sitemp taip smarkiai, kad nuo jo m okinti vandens laeliukai. Tada valas negarsiai sunypt vandenyje, o jis vis tebelaik j, sirms suoliuk ir lodamasis atgal visu knu. Laivel pamau pradjo neti iaurs vakarus. uvis plauk nesustodama, ir laivelis i lto judjo lygiu kaip veidrodis vandens paviriumi. Kiti jaukai tebebuvo umesti jroje, ir senis nieko negaljo jiems padaryti. Tai kad su manim bt berniukas! garsiai tar senis. Mane tempia uvis, o a pats atstoju buksyrin biteng*. Galiau pririti val prie laivelio, bet tada uvis, kad kokios, nutrauks j. Reikia j stipriai laikyti ir atleisti tik prireikus. Ai dievui, kad ji plaukia, o ne leidiasi emyn. Neinau, k a darysiu, jeigu ji sugalvos nerti emyn.

Neinau, k darysiu ir tada, jeigu sprogs jos psl ir ji nugrims dugn. Taiau kak darysiu. Bene maai k a galiu padaryti? _________________________________________ * Bitengas metalinis stulpelis laive lynui unerti. Usimets virv ant nugaros, jis stebjo, kaip ji leidiasi vanden ir kaip laivelis vis laik plaukia iaurs vakar kryptimi. Tai greitai j pribaigs, pagalvojo senis. Juk negali ji plaukti aminai. Taiau prajo keturios valandos, o uvis taip pat atkakliai plauk tolyn jr, traukdama paskui save laivel, ir senis tebelaik ant pei stipriai tempt val. Buvo vidudienis, kai j sugavau, tar senis. Bet iki iol dar nemaiau, kaip ji atrodo. Prie ukirsdamas uv, jis smarkiai usitemp ant kaktos iaudin skrybl, ir dabar ji skaudiai jam r od. Sen| trokino, ir jis, atsargiai atsiklaups, stengdamasis nepatraukti virvs, priliau kiek galint ariau laivelio priekio ir viena ranka pasiek butel su vandeniu. Senis atkimo j ir truput nugr. Paskiau pailsjo, atsirms laivelio priek. Jis ilsjosi, sddamas ant stiebo, ant kurio buvo suvyniota bur, stengdamasis negalvoti, o tiktai taupyti jgas. Paskiau jis pavelg atgal ir sitikino, kad ems jau nebematyti. Maa bda, pagalvojo senis. A visada sugebsiu grti pagal Havanos iburius. Iki sauls laidos daugiau negu dvi valandos, ir, gal bt, em vl ikils per t laik. Jeigu ne, tai, galimas daiktas, ji iplauks, pasirodius mnuliui. 0 gal saulei tekant. Mlungis mans netampo, ir a jauiuosi stiprus. Pagaliau juk ji prarijo kabliuk, o ne a. Bet kokia tai uvis, jeigu ji taip tempia! Turbt, ji stipriai sukando viel. Noriau pamatyti J. Noriau nors vien vienintel kart vilgtelti j, kad inoiau, k a ia turiu. Kiek senis galjo sprsti i vaigdi. uvis vis nakt plauk, nekeisdama krypties. Saulei nusileidus, padvelk aliu, prakaitas nudivo jam nuo nugaros, nuo rank, nuo sen koj, ir seniui pasidar alta. Dienos metu jis itrauk mai, kuriuo buvo udengta d su jauku, ir itiess padiov j prie saul. Saulei nusileidus, jis usirio mai ant kaklo ir, atsargiai pakis po valu, udeng juo nugar. Valas per mai r kur kas maiau, ir jis, atsiliejs laivelio priek, taip susiriet, kad pasijuto bema patogiai. Po teisybei, jis tik galjo iaip taip ksti, bet |tikinjo save, kad sitais bema patogiai. A nieko negaliu jai padaryti, taiau ir ji negali man nieko padaryti, pagalvojo senis. Sakysim, nors iki tol, kol ji taip plaukia. Kart jis atsistojo, nusilapino per laivelio krat ir pavelg vaigdes, nordamas nustatyti, kur plaukia valtis. Valas atrod lyg plonas spindulys, smingantis nuo jo peties tiesiai vanden. Dabar jie plauk liau, Havanos iburiai smarkiai nublanko, ir jis inojo, kad srov nea juos rytus. Kadangi a pradedu nebeirti Havanos iburi, vadinasi, mes plaukiam vis labiau rytus, pagalvojo senis. Jeigu uvis nebt pakeitusi kurso, a juos matyiau dar daugel valand. Kain kaip iandien pasibaig beisbolo rungtyns? Kaip puiku bt turti laivelyje radij! Bet jis pertrauk savo mintis. Neusimirk. Galvok, k darai. irk, kad nepadarytum kokios kvailysts. 0 garsiai jis tar: Gaila, kad su manim nra berniuko. Jis padt man ir pamatyt visa tai savo akimis. mogus senatvje negali likti vienas, pagalvojo jis. Bet tai neivengiama. Kad tik neumiriau suvalgyti tuno, kol jis nesugedo, juk man reikia tausoti jgas. Neumirk, kad ryt reikia j suvalgyti, nors ir nenortum. Neumirk, sak jis sau. Nakt prie laivelio priplauk dvi jros kiauls, ir senis girdjo, kaip jos vartosi ir pkia. Jis galjo atskirti gars patino nyptim ir dusl patels atods. Jos geros, tar senis. aidia sau, idykauja ir mylisi. Jos yra mums artimos kaip ir uvis skraiduol. Paskiau jam pagailo didiosios uvies, kuri prarijo kabliuk.

Kokia ji puiki, ir vienas dievas teino, kiek jai met, pagalvojo jis. Niekada man nebuvo pasitaikiusi tokia stipri uvis, kuri taip keistai elgtsi. Gal bt, ji perdaug protinga, kad imt blakytis. Juk ji mane praudyt, jeigu paokt arba lyg palusi pult pirmyn. Taiau, galimas dalykas, ji kart jau buvo ukibusi ir ino, kaip geriausiai jai prieintis. Ir kur jai inoti, kad prie j tiktai vienas mogus ir tas pats senas. Bet kokia tai didel uvis ir kiek u j gauiau pinig, jeigu jos msa gardi! Ji prarijo jauk lyg patinas, tempia lyg patinas ir kovoja su manim be jokios baims. domu, ar ino ji, k jai daryti, o gal taip pat sutrikusi, kaip ir a? Jis prisimin kart sugavs marlino patel. Patinas visuomet prileidia prie maisto pirma patel; ji ukibusi pradjo smarki, beviltik kov, kuri greit j ivargino, o patinas, n kiek nepasitraukdamas nuo jos, nard aplink val ir kartu su ja sukiojosi jros paviriuje. .Jis plaukiojo taip arti, kad senis bktavo, jog uvis gali perkirsti val savo uodega, kuri buvo atri lyg pjautuvas ir panai j savo dydiu ir forma. Kai senis ukabino j kobiniu ir tvojo kuoka, prilaikydamas atrius kaip rapyra iomenis su iurkiais kratais, kai jis tol trank j kuoka per kiau, kol jos spalva pasidar panai veidrodio kit pus, ir kai paskiau jis, berniuko padedamas, vert j laivel, patinas vis dar sukiojosi alia. Paskiau, kada senis m vynioti val ir ruoti eberkl, patinas auktai paoko or alia laivelio, nordamas pairti, kas atsitiko patelei, o po to nr giliai vanden, plaiai iskts krtininius levendros spalvos pelekus, ir buvo aikiai matyti plats violetiniai jo nugaros dryiai. Senis vis dar prisimin, koks jis buvo graus ir koks itikimas savo draugei. Tai buvo pats lidniausias reginys, kok a kada nors esu mats jroje, pagalvojo senis. Berniukui taip pat pasidar lidna, ir mes atsiprame patel ir greitai j iskrodme. Gaila, kad su manim nra berniuko, tar jis garsiai ir patogiau atsirm apvalainas laivelio priekio lentas, jausdamas per val, kuris ver jam pet, kokia galinga uvis, be perstojo plaukianti kakok tiksl. tai tau! Per mano klast jai teko pakeisti savo sprendim, pagalvojo senis. Tuo tarpu jai buvo skirta pasilikti giliam tamsiam vandeny, toli nuo visoki spst, pinkli ir klastos. 0 man buvo skirta atplaukti ir surasti j tenai, kur nebuvo n vienas mogus. N vienas mogus pasaulyje. Dabar mes pririti vienas prie kito nuo pat vidudienio. Ir niekas nei jai, nei man negali padti. Gal bt, man nereikjo bti veju. Taiau juk tam a ir gimiau. Kad tiktai neumiriau pravitus suvalgyti tun. Prie aur uvis grieb jauk u senio nugaros. Jis igirdo, kaip lo mekerykotis, ir valas m slysti laivelio planyru. Tamsoje jis itrauk i makt peil, atsilo, perkls vis uvies svor ant kairio peties, ir perpjov val ant planyro. Paskiau jis perpjov alia jo kit val ir tamsoje stipriai surio laisvus atsargini ritini galus. Jis vikriai dirbo viena ranka, primyns koja ritinius, kad stipriau suvert j mazgus. Dabar jis turjo eis atsarginius ritinius valo, po du nuo kiekvieno perpjauto valo ir du nuo valo, ant kurio buvo ukibusi uvis; visi ritiniai buvo suriti vienas su kitu. Kai iau, galvojo jis, stengsiuos pasiekti t val, kur nuleidau keturiasdeimties sieksni gelm, j taip pat perpjausiu ir sujungsiu atsarginius ritinius. inoma, a neteksiu dviej imt sieksni puikaus kataloniko valo, neskaitant kabliuk ir grimzd. K gi, to gero bus vl galima gauti. Taiau kas man sugrins it uv, jeigu ant kabliuko ukibs kita uvis ir nutrauks man it? I kur a galiu inoti, kokia uvis dabar m. Gal tai buvo marlinas, gal karduv ar ryklys. A netgi nepajutau jos. Reikjo kuo greiiausiai ja atsikratyti. Garsiai jis tar: Ak, jeigu berniukas bt su manim! Taiau berniuko su tavim nra, pagalvojo jis. pasikliauk tik savo jgomis ir, nors dabar tamsu, mgink pasiekti paskutin val, perpjauti j ir suriti du atsarginius ritinius. Taip jis ir padar. Tamsoje jam buvo sunku dirbti, ir kart uvis taip trkteljo, kad senis nusirito veidu emyn ir prasimu paak. Kraujas m tekti jo skruostu, bet sukrejo ir idivo, nepasieks smakro, o jis vl nuliau laivelio priek ir ilsjosi, atsirms lentas. Senis pasitais mai, atsargiai perkl val nenuvert peties viet ir, sutelks peiuose vis jg, paband sitikinti, ar stipriai traukia uvis, o paskiau, panrs vanden rank, kokiu greiiu plaukia laivelis.

Kain kodl ji trkteljo, pagalvojo jis. Turbt, viela nuslinko jai nuo kupros. inoma, jai nugar ne taip skauda, kaip man. Taiau juk negali ji aminai vilkti laivelio, tegu ir kokia ji bt didel! Dabar a paalinau visk, kas galjo man pakenkti, ir turiu didel valo atsarg; ko gi daugiau man bereikia? uvie, tyliai tar jis. A nepaliksiu tavs iki mirties. Reikia manyti, kad ji taip pat nepaliks mans, pagalvojo senis ir m laukti ryto. Buvo alta prie aur, ir jis prisiglaud prie lent, nordamas suilti. Jeigu jai pakanka jg, pakaks ir man. Ir ryto viesoje pasirod temptas, jros gelmn einantis valas. Laivelis vis plauk tolyn, ir kai vir horizonto ikilo tekanios sauls kratelis, jos spindulys paliet deinj senio pet. Ji plaukia iaur, tar. senis. Srov tikriausiai nune mus toli rytus, pagalvojo jis. A noriau, kad ji pasukt pasroviui. Tai rodyt j pavargus. Taiau, saulei pakilus, senis suprato, kad uvis n kiek nepailso. Tiktai vienas enklas buvo diuginantis: valo nuoulnumas rod, kad dabar ji plaukia ne taip giliai. Tai, inoma, nereik, jog ji iners paviri. Bet ikilti ji vis dlto galjo. Dieve, liepk jai inerti, tar senis. Man uteks virvs su ja susidoroti. Gal bt, jeigu man pasiseks truput stipriau patraukti, ji pajus skausm ir tuomet ioks i vandens, pagalvojo jis. Dabar, kai pravito diena, tegu ineria, o tuomet psls palei jos stubur prisipildys oro, ir jai nepavyks nunerti gelm ir ten numirti. Jis paband stipriau patraukti virv, taiau valas buvo baisiai temptas nuo to laiko, kai jis pagavo uv; kada senis atsilo, nordamas dar labiau tempti val, jis pajuto, kaip valas skaudiai sir jam pet, ir suprato, kad nieko jam neieis. 0 trkioti negalima, pagalvojo jis. Kiekvienas timpteljimas praplatina aizd, kuri padar kabliukas, ir jeigu uvis iners, gali visai iplti kabliuk. iaip ar taip, a pasijutau geriau, kai saul patekjo, ir kart man nereikia irti j. Geltonos jrols apraizg val, bet senis inojo, kad jos stabdo laivel, ir buvo patenkintas. Tai buvo geltonosios Golfo srovs jrols, kurios taip rykiai vytjo nakt. uvie, tar senis. A labai tave myliu ir gerbiu. Taiau umuiu tave, dar nepasibaigus iai dienai. Tikkims, kad taip ir bus, pagalvojo jis. I iaurs prie laivelio artjo maas paukiukas. Giesmininkas skrido visai emai prie pat vandens. Senis pastebjo, kad jis labai ivargs. Paukiukas nutp pailsti ant laivelio galo. Paskiau jis pasisukiojo aplink senio galv ir nutar pailsti ant virvs, kur jam buvo patogiau. Kiek tau met? paklaus senis paukiuk. Ar tai pirmoji tavo kelion? Seniui kalbant, paukiukas irjo j. Jis buvo per daug ivargs ir netikrino, ar pakankamai stipri virv, ir tiktai suposi ant jos, tvirtai apkabins j savo velniomis kojytmis. Nebijok, virv smarkiai tempta, tar jam senis. Netgi per smarkiai. Tu neturtum bti toks ivargs naktis buvo tyki. Argi tokie dabar paukiai? Vanagai, pagalvojo jis, skrenda jr js pasitikti. Taiau jis to nepasak paukiukui, kuris vis tiek nebt nieko suprats; be to, greitai ir jis pats pains vanagus. Gerai pailsk, paukteli, tar jis. 0 paskiau skrisk krant ir imgink savo laim, kaip kad daro kiekvienas mogus, pauktis ar uvis. Pokalbis su paukiu suteik jam valumo, nes per nakt jo nugara visikai sustingo ir dabar smarkiai skaudjo. Pabk su manim, jeigu nori, paukteli. Atleisk man, kad a negaliu pakelti burs ir nuveti tavs krant, nors dabar ir kyla lengvas vjelis. A ia turiu draug, kurio negaliu palikti. Tuo metu uvis staigiai trkteljo ir nuvert sen laivelio priek; ji bt itempusi j per bort, jeigu jis nebt sirms j rankomis ir atleids val.

Virvei trkteljus, paukiukas pakilo, ir senis netgi nepamat, kaip jis nuskrido. Jis paiupinjo val deine ranka ir pastebjo, kad ji kraujuoja. Turbt, ir uviai suskaudo, garsiai tar jis ir patrauk virv, mgindamas, ar gals pasukti uv kit pus. Taiau, temps val, kiek tik galima, senis vl sustingo pirmesnje padtyje. Tu dabar kenti, uvie, tar jis. Taiau dievas mato, keniu ir a. Jis apsidair paukiuko, nes jam norjosi su kuo nors pasikalbti. Bet paukiukas jau buvo nuskrids. Neilgai tu pabuvai su manim, pagalvojo senis. Taiau tenai, kur tu nuskridai, vjas daug stipresnis, ir jis lyds tave iki pat kranto. Kaip a ia daviausi, kad uvis sueist mane staigiu trkteljimu?, Matyt, visai sukvailiojau. 0 gal usiirjau paukiuk ir tik galvojau apie j? Dabar rpinsiuos tik savo darbu, o paskiau suvalgysiu tun, kad nestokoiau jg. Gaila, kad berniuko nra su manim ir kad neturiu druskos, tar jis garsiai. Perkls uvies svor ant kairiojo peties ir atsargiai atsiklaups, jis nusiplov rank, palaiks j koki minut vandeny ir stebdamas, kaip driekiasi kraujo gija ir kaip pamale veriasi pro rank srov, laiveliui plaukiant. Dabar uvis tempia daug liau, tar jis. Senis norjo ilgiau palaikyti rank sriame vandenyje; taiau jis bijojo, kad uvis vl gali truktelti; todl jis pakilo, temp nugar val ir atkio rank prie saul. Joje buvo tiktai viena aizda, kuri minktime padar valas. Taiau ji buvo svarbioje rankos vietoje. Jis inojo, kad iandien jam dar ne kart teks pasidarbuoti rankomis, ir buvo nepatenkintas, susieids jas paioje pradioje. Dabar, tar jis, kai ranka nudivo, turiu suvalgyti tuniuk. A galiu pasiekti j kobiniu ir visai patogiai suvalgyti. Jis atsiklaup ant keli, uiuop su kobiniu tun laivugalyje ir prisitrauk j prie savs, stengdamasis nepajudinti valo ritini. Vl perkls vis uvies svor ant kairiojo peties ir atsirms bort kairija ranka, jis num nuo kabliuko tun ir padjo viet kobin. Paskiau prispaud tun keliu ir m nuo virugalvio iki uodegos pjaustyti j pailgais tamsiai raudonos msos gabaliukais. Pleito pavidalo gabalus jis r emyn nuo nugaros iki pat papilvs krato. Atpjovs eis gabalus, jis idliojo juos ant lent laivelio prieakyje, nuluost kelnes peil, pakl u uodegos tuno griauius ir imet juos per bort. Viso gabalo, tur bt, neveiksiu, tar senis ir perpjov pusiau vien gabal. Jis jaut, su kokia pasiutusia jga traukia uvis, o kairioji ranka jam visai nutirpo. J mlungikai spaud sunki virv, ir senis velg j su pasibjaurjimu. Na ir ranka, tar jis. Sustink, jeigu jau taip nori. Pavirsk paukio koja. Tai vis vien nepads tau. Pradk, pagalvojo jis, velgdamas tams vanden ir nuoulni valo linij. Uvalgyk, ir tavo ranka sustiprs. Ranka nekalta, nes tu jau daug valand i eils laikai uv. Taiau tu neisiskirsi su ja iki galo. 0 dabar valgyk. Jis pam gabaliuk uvies, sidjo j burn ir m i lto kramtyti. Skonis buvo ne toks jau bjaurus. Kramtyk gerai, pagalvojo jis, kad visos sultys tekt tau. Ne pro al bt uspausti truput citrinos arba pabarstyti druska. Na. kaip jautiesi, ranka? paklaus jis nutirpusi rank, kuri buvo sustingusi tarsi negyvlio. Dl tavs a suvalgysiu dar gabaliuk. Senis suvalg kit pus gabalo, perpjauto dvi dalis. Jis rpestingai j sukramt, o paskiau ispjov od. Sakyk, ranka, ar tau pasidar lengviau? 0 gal tu nespjai dar nieko pajusti? Jis pam dar vien gabaliuk ir taip pat ji sukramt. Tai msinga, pilnakrauj uvis, pagalvojo jis. Gerai, kad man ukibo tunas, o

ne skumbr. Skumbr per saldi. Gi ita uvis beveik neturi saldumo, ir ji ilaik vis savo maistingum. Taiau neverta pasiduoti kokioms nors paalinms mintims, pagalvojo jis. Kaip gaila, kad neturiu n iupsnelio druskos. Ir neinau, ar idiovins saul uvies likuius, ar jie pasmirs, todl geriau juos suvalgysiu, nors ir nesu alkanas. Didioji uvis laikosi ramiai. A suvalgysiu visk ir tuomet bsiu pasiruos. Pakentk, ranka, tar jis. Juk a stengiuosi dl tavs. Reikt pamaitinti ir uv, pagalvojo jis. Ji man artima. Bet a turiu j umuti, o tam reikia jg. I lto, siningai senis suvalg visus pailgai supjaustyto tuno gabaliukus. Jis isities, luostydamasis rank kelnes. Dabar, ranka, tu gali atleisti virv, tar jis, o a susitvarkysiu su ja viena deinija, kol tu nustosi kvailioti. Kairija koja jis primyn stor virv, kuri anksiau laik jo kairioji ranka, ir atsilo, vis uvies svor perkeldamas ant nugaros. Dieve, atgaivink mano rank, tar jis. I kur man inoti, kas gali auti galv tai uviai. Ji atrodo rami, pagalvojo senis, ir elgiasi apgalvotai. Taiau k ji suman? 0 k a adu daryti? A tutuojau turiu prisitaikyti prie jos, nes ji baisiai didel. Jeigu ji iners, a galsiu j umuti. Bet jeigu ji taip ir pasiliks gelmje? Tada ir a pasiliksiu su ja. Jis patryn mlungio sutraukt rank kelnes ir pamgino isksti pirtus. Bet ranka nesilankst. Gal bt, ji isities nuo sauls, pagalvojo jis. Gal bt, ji isities, kai skilvis suvirkins ali tun. Jeigu man jos labai prireiks, a t bt itiesiu j. Taiau dabar a nenoriu vartoti jgos. Tegu ji pati isitiesia ir atgyja. K ir sakyti, nakt a gerokai j prikankinau, kai reikjo pjaustyti ir raiioti visas mano virves. Senis pavelg tolum ir suprato, koks jis dabar vienias. Taiau jis mat vairiaspalvius sauls spindulius, ltanius tamsioje gelmje, tempt, emyn smingant val ir keist ramaus jros paviriaus vilnijim. Danguje grdosi debesys, pranaaudami pasat, ir, pavelgs priek, jis pastebjo vir vandens pulkel laukini ani, tarsi igraviruot dangaus fone; tai jis inyko, paskiau pasimat dar rykiau, ir senis suprato, kad mogus jroje niekada nebna vienias. Jis pagalvojo apie tai, kaip kai kurie mons bijosi pasilikti maame laivelyje atviroje jroje, ir prijo ivad, kad jis teisingai daro tais mnesiais, kada staigiai sugenda oras. Dabar juk uragan metas, o kol uragano nra, tai pats geriausias laikas. Jeigu uraganas artja, visada prie daugel dien galima pastebti jo enklus danguje. Sausumoje j nemato, nes neino, k irti, pagalvojo senis. Suprantama, sausumoje ir debes forma kitokia. Bet dabar uragano nebus. Jis pavelg dang ir pamat baltus kamuolinius debesis, primenanius jo mgstamus ledus, o vir j, auktame rugsjo danguje, siaurus plunksnini debes kuoktus. Pakils lengvas brizas, tar jis. 0 jis daug palankesnis man, negu tau, uvie. Jo kairioji ranka tebebuvo sutraukta, taiau jis jau galjo truput j pajudinti. Nepakeniu mlungio, pagalvojo jis. Tave iduoda nuosavas knas. eminamas daiktas, kada moni akivaizdoje tu viduriuoji arba vemi, apsinuodijs uvimi. Taiau mlungis (mintyse jis vadindavo j calambre) ypa emina tave, kai tu esi vienas. Jeigu su manim bt berniukas, jis itrint man rank nuo alkns iki apaios. Bet ji ir taip atsigaus. Staiga, jam dar nespjus pastebti, kaip pasikeit valo nuoulnumas, deinioji jo ranka pajuto, kad tampa susilpnjo. Paskiau jis atsilo, i vis jg m dauyti rank laun ir mai pamat, kad valas i lto slenka paviri. Ji kyla, tar jis. Na, atgyk, ranka! Pasijudink! Valas vis trauksi, o paskiau laivelio prieaky sujudjo vandenyno pavirius, ir uvis ikilo i vandens. Ji kilo ir kilo, o vanduo srovmis tekjo nuo jos on. Ji visa blizgjo saulje, jos galva ir nugara buvo tamsiai violetins spalvos, o dryiai ant on sauls

viesoje atrod plats ir viesiai melsvi. Jos kardo pavidalo nosis buvo ilgumo sulig beisbolo kuoka ir atri lyg rapyra. uvis ikilo i vandens visu ilgiu, o paskiau be garso, tarsi plaukikas, vl pasinr j, ir vos spjo dingti didiul, panai pjautuv uodega, kai valas m vyniotis palusiu greiiu. Ji dviem pdom ilgesn u laivel, tar senis. Valas vyniojosi greitai, taiau lygiai, ir uvis, matyt, nebuvo persigandus. Senis abiem rankom temp val, kiek tik galima. Jis inojo, kad jeigu jam nepasiseks sustabdyti uvies tokiu pat nuosaikiu pasiprieinimu, ji itemps vis virv ir nusitrauks. Tai milinika uvis, ir a turiu parodyti jai, koks a stiprus, galvojo jis. A negaliu leisti, kad ji pajust mano silpnum ir suprast, jog visk gali padaryti, jeigu ims vertis tolyn. Jos vietoje a spjauiau visk ir tol neriau priek, kol kas nors trkt. Taiau, dkui dievui, uvys nra tokios protingos, kaip mons, kurie jas umua; nors jos turi kur kas daugiau vikrumo ir kilnumo. Senis buvo mats daug dideli uv. Per savo amel jis regjo nemaai uv, kurios sverdavo daugiau negu tkstant svar, ir pats kakada sugavo dvi tokias uvis, bet n karto jam neteko tai daryti vienui vienam. 0 dabar vienas, atviroje jroje, jis buvo tvirtai priritas prie tokios didels uvies, kokios jam niekada dar neteko nei regti, nei girdti, o jo kairioji ranka tebebuvo mlungio sutraukta nelyginant suspausti erelio nagai. Ji vis tiek turs isitiesti, pagalvojo jis. inoma, isities, nors tam, kad galt padti deiniajai rankai. Gyveno kit kart trys seserys: uvis ir dvi mano rankos... Btinai isities. Tiesiog gda, kad j sutrauk. uvis apsiramino ir dabar plauk tokiu pat greiiu, kaip ir pirma. Kain kodl ji staiga inr, svarst senis. Gali pamanyti, kad uvis inr, nordama pasirodyti man, kokia ji didel. K gi, dabar a inau. Gaila, kad negaliu jai parodyti, kas a per mogus. Taiau tada ji pamatyt mano sutraukt rank. Tegu ji sau galvoja apie mane geriau, negu i tikrj yra, ir tada a i tikrj bsiu toks. A noriau bti uvis, tokia, kaip ji, taiau kad turiau visa, k ji turi, o ne tik vali ir sumanum. Jis patogiai atsisdo, atsirms lentas, kantriai ksdamas skausm, o uvis vis taip pat atkakliai plauk pirmyn, ir laivelis i lto judjo tamsiu vandeniu. Jra m velniai banguoti nuo ryt vjo. Apie vidudien senio ranka visai atgijo. Dabar tau bus striuka, uvie, tar jis, perkeldamas virv kit dengianio jo peius maio viet. Jam pavyko patogiai sitaisyti, bet jis kentjo kaip ir anksiau, nors ir stengsi nekreipti dmesio skausm, A nesu religingas, tar jis. Taiau sukalbsiu deimt kart Tve ms ir tiek pat Sveika Marija, kad tik sugauiau it uv. A taip pat pasiadu aplankyti Kobros veniausij panel ir pasimelsti, jeigu a j 'i tikrj pagausiu. Pasiadu. Jis pradjo mechanikai kartoti mald. Kartais jis pasijusdavo toks ivargs, kad nebegaldavo prisiminti maldos odi, ir tada stengdavosi melstis kiek galint greiiau, nes odiai liejosi savaime. Sveik Marij lengviau sukalbti, negu Tve ms, pagalvojo jis. Sveika Marija, malons pilnoji, viepats su tavimi. Pagirta tu tarp moter ir pagirtas tavo siaus vaisius Jzus. ventoji Marija, dievo motina, melskis u mus nusidjlius dabar ir ms mirties valandoje. Amen. Po to jis pridr: ventoji mergele, pasimelsk, kad uvis numirt. Nors ji tokia nuostabi. Sukalbjs mald ir pasijuts ymiai geriau, nors skausmas n trupuio nenurimo, o, gal bt, netgi padidjo, jis atsirm laivelio priek ir m mechanikai judinti kairiosios rankos pirtus. Saul smarkiai kepino, nors vjelis pamau stiprjo. Atrodo, vertt vl umesti maj meker, tar jis. Jeigu uvis neikils dar vien nakt, man reiks vl uvalgyti, pagaliau ir vandens nebe daug liko butelyje. Nemanau, kad a galiu ia sugauti k nors daugiau, iskyrus skumbr. Taiau, jeigu j valgysi visai viei, ji ne tokia jau lykti. Kad taip uvis skraiduol nakt papult laivel. Deja, a neturiu viesos, su kuria galiau j prisivilioti. alia uvis skraiduol gardi, ir jos

nereikia darinti. Dabar turiu taupyti jgas. Viepatie, juk a neinojau, kad ji tokia didel!.. Vis tiek a ja nugalabysiu, tar senis. Kad ir kokia ji didel ir puiki. Nors tai neteisinga, pagalvojo jis, taiau a parodysiu, k sugeba mogus ir k jis gali pakelti. Juk a sakiau berniukui, kad esu nepaprastas senis. Dabar atjo laikas tai rodyti. Jis rod tai tkstaniais atvej. Tai kas? Dabar reikjo visk rodyti i naujo. Kiekvien kart skaiius prasideda i pradios; todl, k nors darydamas, jis niekuomet negalvodavo apie praeit. A noriau, kad ji umigt, tuomet ir a galiau umigti, ir man prisisapnuot litai, pagalvojo jis. Kodl gi litai tai vis geriausia, kas man liko? Negalvok, seni, tar jis sau. Pailsk trupuiuk, atsirms lentas, ir apie niek negalvok. Ji dabar dirba. 0 tu kol kas dirbk kiek galint maiau. Artinosi vakaras, o laivelis vis plauk ir plauk, ltai ir vienodai. Ryt vjas var j priek, ir senis pamaliu suposi ant nedideli bang, lengvai ir tyliai paksdamas skausm nuo sirusios nugar virvs. Kart popiet valas vl m kilti i vandens. Taiau uvis tik plauk truput ne taip giliai. Saul dabar kepino kairij senio rank, peius ir nugar. I to jis suprato, kad uvis pasuko iaurs rytus. Dabar, kada senis kart jau buvo mats uv, jis galjo sivaizduoti, kaip ji plaukia vandeny, plaiai tarsi sparnus isktusi violetinius krtins pelekus, skrosdama tams savo didiule uodega. Kain ar daug ji mato tokioje gelmje? pagalvojo senis. Jos akys milinikos, o arklys, kurio akys kur kas maesns, mato tamsoje. Kakada ir a gana gerai maiau tamsoje. inoma, ne visikoje tamsoje. Bet, iaip ar taip, mano akys buvo bema kaip kats. Saul ir nuolatinis pirt krutinimas padjo visikai atsigauti mlungio sutrauktai jo kairiajai rankai, ir senis m pamau stumti ant jos uvies svor, Judindamas nugaros raumenis, kad nors kiek ne taip skaudt virvs nuvert viet. Jeigu tu dar nepavargai, uvie, tar jis, vadinasi, tu i ties nepaprasta. Jis pats dabar jautsi labai ivargs ir, inodamas, kad greitai ateis naktis, stengsi galvoti apie paalinius dalykus. Jis galvojo apie garsias beisbolo lygas, kurios jam buvo Gran Ligas, ir apie tai, kad iandien Niujorko Jankiai turjo loti su Detroito Tigrais. tai jau dvi dienos, kai a nieko neinau apie juegos* rezultatus, pagalvojo jis. Taiau a turiu tikti savo jgomis ir bti vertas didiojo Di Madio, ____________________________ * Juego (isp.) sportiniai aidimai. kuris taip puikiai visk daro, netgi tada, kai jis kenia nuo pdos kaulo nuospaudos. Kas tai yra kaulo nuospauda? klaus Jis save. Un espuela de hueso. Mes, vejai, j neturime. Nejaugi tai skauda taip pat, kaip smogus kuln petuko gaidio pentinu? Man atrodo, kad a negaliau ilaikyti, jei man kas taip smogt, jei netekiau akies ar abiej aki, taip pat nepajgiau petis toliau, kaip kad daro gaidiai petukai. mogus ne kain k reikia, palyginus j su nuostabiais paukiais ir vrimis. Vis dlto a noriau bti tuo vrimi, kuris dabar plaukia tenai, jros gelmje. Kad tik neupult rykliai. tar jis garsiai. Jeigu upuls rykliai, pasigailk dieve ir jos, ir mans. Argi tu manai, kad didysis Di Madio taip ilgai kovot su uvimi, kaip tu? dingteljo jam mintis. Taip, esu sitikins, kad jis pasielgt taip pat, o gal net auniau, nes jis yra jaunas ir stiprus. Juk jo tvas buvo vejys. Kain ar jam labai skauda kaulo nuospaud? Neinau, tar jis garsiai. A niekada neturjau kaulo nuospaudos. Saulei nusileidus, senis, nordamas padrsinti save, prisimin, kaip kart Kasablankos tavernoje jis band jgas su galinu negru i Sjenfuegos, paiu stipriausiu uosto vyru. Jie

grmsi vis dien ir vis nakt, rm alknes linij, nubrt kreida ant stalo, nesulenkdami rank ir nepaleisdami tvirtai suspaust deln. Kiekvienas i j stengsi prilenkti kito rank prie stalo. Daugelis kirto layb; mons eidavo ir ieidavo i kambario, apviesto ibalinmis lempomis, o jis nenuleido aki nuo negro rankos, alkns ir jo veido. Prajus atuonioms valandoms, teisjai m keistis kas keturias valandas, kad galt pamiegoti. Kraujas sunksi i panagi ir negrui, ir jam, o jie vis velg vienas kitam akis, rankas ir alknes; laybininkai eidavo ir ieidavo i kambario arba ssdavosi prie sienos ant aukt kdi ir stebdavo varybas. Medins sienos buvo idaytos rykiai mlyna spalva, ir lempos met ant j elius. Negro elis buvo milinikas, ir jis judjo ant sienos, kai vjas paspuodavo lempas. Per vis nakt persvara krypo ia vien, ia kit pus; negr draugai gird romu ir udegdavo jam cigaretes. Patrauks romo, negras tiesiog nerdavosi i kailio, ir kart jam buvo pavyk ulauti senio rank jis tuomet buvo ne senis, o vadinosi Santjagas El Campeon * beveik tris colius. Taiau senis vl atities rank. Dabar jis jau nebeabejojo, kad nugals negr, kuris buvo aunus vaikinas ir didelis stipruolis. Autant, kai laybininkai pradjo reikalauti, kad bt paskelbtos lygiosios, o teisjas tiktai purt galv, jis temp visas savo jgas ir m vis labiau ir labiau lauti negro rank, kol j paguld ant stalo. Varybos prasidjo sekmadienio ryt, o baigsi pirmadienio ryt. Daugelis laybinink reikalavo paskelbti lygisias, nes jiems buvo laikas eiti darb uoste, kur jie krov cukraus maius arba angl Havanos anglies kompanijai. Jeigu ne tai, kiekvienas bt norjs tsti varybas iki galo. Bet jis nugaljo ir nugaljo, dar prie krovikams ieinant darb. ___________________________ *El Campeon (isp.) empionas Po to ilg laik visi vadino j empionu, o pavasar vyko revanas. Taiau dabar vyrai lainosi i maesni sum, ir jis nugaljo visai lengvai, nes negro i Sjenfuegos pasitikjimas savo jgomis jau buvo palautas per pirmas varybas. Paskiau jis dalyvavo tik keliose varybose ir pagaliau visai j atsisak. Santjagas nusprend, kad gali nugalti kiekvien, jeigu tiktai labai panors, ir prijo ivad, jog tai kenkia jo deinei rankai, kuri jam reikalinga vejybai. Kelet kart jis paband varytis kairija ranka. Bet kairioji ranka visuomet elgdavosi idavikikai, nenordavo jo klausyti, ir jis nepasitikjo ja. Saul gerokai j pakepins, pagalvojo jis. Ji daugiau neturt nutirpti, nebent nakt bt labai alta. Kain k man ada itoji naktis? Vir jo galvos praskrido lktuvas Majamio kryptimi, ir jis pastebjo, kaip jo elis igsdino ir pakl or br uv skraiduoli. Jeigu ia tiek daug uv skraiduoli, tai turt bti ir skumbri, tar jis ir smarkiau sirm nugara virv, mgindamas nors truput patraukti uv. Bet tai padaryti buvo nemanoma, nes virv vl sitemp kaip styga, grasindama nutrkti, ir vandens laai m virpti ant jos. Laivelis ltai plauk pirmyn, ir senis lydjo akimis lktuv, kol j buvo galima irti. Tur bt, vaizdas i lktuvo gana keistas, pagalvojo jis. domu, kaip jra atrodo i tokio aukio? Tikriausiai jie puikiai galt matyti mano uv, jeigu neskrist taip auktai. A noriau pamali skristi dviej imt sieksni auktyje ir i viraus pasiirti savo uv. Plaukdamas gaudyti vli, a kartais ulipdavau stiebo virn ir net i tenai sugebdavau daug k pamatyti. Skumbr atrodo alesn, ir galima pastebti jos dryius ir violetinius lakus ir pamatyti, kaip plaukia visas j brys. Kodl vis greit uv, plaukiojani tamsioje srovje, violetins nugaros, o neretai ir violetiniai dryiai arba lakai? Skumbr atrodo alia, nors i ties ji yra auksinio atspalvio. Taiau, kai ji smarkiai ialkus ir ieko maisto, jai ant on pasirodo violetiniai dryiai, kaip marlino. Ar tai i pykio, ar dl to, kad ji greiiau plaukia, nei paprastai? Prie sutemstant, kai jis plauk pro didel Sargaso jroli sal, kuri kilnojosi ir lingavo ant neaukt bang, tarsi vandenynas bt su kakuo mylavsis po geltona antklode, ant maosios mekers ukibo skumbr. Senis pamat j, kai ji okteljo or, vytdama grynu auksu paskutiniuose sauls spinduliuose, isilenkdama lanku ir pasiutusiai plakdama or pelekais. Pagauta baims, ji vl ir vl paokdavo kaip tikras akrobatas, o senis persikraust laivelio priek, susilenk ir, deinija ranka ir alkne prilaikydamas didij virv, kairija ranka m traukti skumbr prie laivelio, primindamas basa kairija koja

itraukta val. Kai skumbr priartjo prie pat laivugalio, nardydama ir blakydamasi vandeny, senis pasilenk per bort ir trauk laivel vilgani auksin uv su violetiniais lakais. Jos iomenys konvulsyviai suiaupdavo kabliuk, o ilgas plokias knas, galva ir uodega plaksi laivelio dugn, kol senis sudav jai per auksu tviskani galv, ir ji suvirpjus nurimo. Senis num uv nuo kabliuko, umov ant jo kit sardin ir vl umet meker. Paskiau jis pamau nuslinko laivelio priek, nusiplov kairij rank ir nuluost j kelnes. Po to perkl sunki virv nuo deiniojo ant kairiojo peties ir nusiplov deinij rank, stebdamas, kaip saul grimzta okean ir kokiu kampu eina vanden jo didysis valas. Niekas nepasikeit, tar jis. Taiau, panrs vanden rank, jis pastebjo, kad laivelio greitis smarkiai sumajo. A suriiu abu irklus ir pritvirtinsiu juos prie laivelio galo, kad jie bent kiek stabdyt laivel nakt, tar jis. Jai uteks jg visai nakiai. K gi, uteks ir man. Ar nebus geriau, jeigu a truput vliau iskrosiu skumbr, tada jos kraujas liks msoje, pagalvojo jis. A galiu, kiek lukterjs, tai padaryti, o paskiau suriiu irklus laiveliui pristabdyti. Bus geriau, jeigu dabar, leidiantis saulei, neerzinsiu uvies. Saullydis blogai nuteikia kiekvien uv. Jis nusidiovino rank prie vj, o paskiau, nutvrs ja virv, leidosi uvies pritraukiamas prie lent, tokiu bdu perkeldamas spaudim nuo savo kno laivel. io to pramokau, pagalvojo jis. Tuo tarpu susidorosiu su ja. Taip pat neverta umirti, kad ji ned nuo to laiko, kai prarijo jauk, o jinai juk milinika, ir jai reikia daug maisto. Tuo tarpu a suvalgiau vis tun. Rytoj uksiu skumbrs. Senis vadino skumbr dorado, Gal bt, a suvalgysiu gabaliuk skumbrs, j valydamas. Skumbr valgyti sunkiau, negu tun. Taiau nieko nra lengvo pasaulyje. Kaip tu jautiesi, uvie? paklaus jis garsiai. A jauiuosi gerai, mano kairioji ranka atsileido, o maisto uteks dar vienai nakiai ir vienai dienai. Gali tempti laivel, uvie. I tikrj senis jautsi ne taip jau gerai, nes virvs nuvertus peius jau nebe skaudjo, o kakaip bjauriai maud, ir tai vert j nerimauti. Bet man yra tek pergyventi ir blogesni dalyk, galvojo jis. Ranka menkai tesueista, ir kitos jau nebetraukia mlungis. Mano kojos tvirtos. Ir maisto atvilgiu man nepalyginti geriau, negu jai. Sutemo. Rugsjo mnes visuomet greitai sutemsta, vos tik saul nusileidia. Senis guljo, atsirms nutrintas laivelio lentas, stengdamasis kiek galint geriau pailsti. Suibo pirmosios vaigds. Jis neinojo vaigds Rigel vardo, bet, pamats j, suprato, kad greitai pasirodys ir kitos vaigds, o tada tie tolimi draugai vl bus kartu su juo. uvis taip pat mano draugas, garsiai tar jis. A dar niekada nebuvau mats tokios uvies, nei girdjs, kad toki esama. Taiau a turiu j umuti. Viena laim, jog mums dar netenka umuinti vaigdi! sivaizduok, kad mogus kasdien mgina umuti mnul! 0 mnulis bga nuo jo. Taiau pamgink sivaizduoti, kas bt tuomet, jeigu mogui kasdien tekt persekioti saul? K gi, mums dar pasisek, pagalvojo jis. Paskiau jam pagailo didels uvies, bet jo pasiryimas j umuti dl to nesumajo. Kiek daug moni ji pamaitins, pagalvojo jis. Bet ar jie verti valgyti j? Ne, jokiu bdu ne. Niekas pasaulyje nevertas j valgyti. Tik pairkite, kaip auniai ir kilniai ji laikosi. A nesuprantu it dalyk, galvojo senis. Taiau kaip gerai, kad mums netenka umuinti nei sauls, nei mnulio, nei vaigdi. Pakanka ir to, kad mes gyvenam i jros, umuindami tikrus savo brolius. Dabar reikia pagalvoti apie stabd. Jis turi ir ger, ir blog pusi. A galiu prarasti tiek virvs, kad neteksiu ir uvies, jeigu ji pabandys itrkti, o stabdys i irkl padarys laivel nepaslank. Laivelio paslankumas prailgina mudviej kanias, taiau jos yra ir mano iganymas, nes uvis, jeigu panort, galt plaukti greiiau. Ar iaip, ar taip, reikia iskrosti skumbr, kol ji nepasmirdo, ir truput uksti, kad sustipriau.

Dabar pailssiu dar valandl. o paskiau, jeigu sitikinsiu, kad uvis tebra tokia pat rami, pereisiu laivelio gal, padarysiu ten, kas reikalinga, ir nusprsiu, k daryti su irklais. Tuo metu pasiirsiu, kaip ji elgiasi, ar neketina k nors sumanyti. Irkl kombinacija geras daiktas; taiau atjo laikas veikti be klaid! uvis tebra kupina jg, ir a pastebjau, kad kabliukas strigo paiame iomen krate, o iomenis ji laiko, stipriai suiaupus. Skausmas, kur sukelia kabliukas, jai nieko nereikia. J kur kas labiau kankina alkis ir nesuprantamas pavojus. Atsikvpk dabar, seni, o ji tegu sau plua, kol ateis tavo eil pasidarbuoti. Jis ilsjosi, kaip jam pasirod, kokias dvi valandas. Mnuo dabar tekjo vlai, ir jis negaljo nustatyti laiko. Ties pasakius, senio poilsis buvo tiktai slyginis. Jo peius tebeslg uvies svoris, bet, atsirms deine ranka laivelio priekio planyr, jis stengsi prieintis uviai, vis labiau ir labiau perkeldamas jos svor ant laivelio. Kaip viskas bt paprasta, jeigu a galiau pririti virv prie laivelio! pagalvojo jis. Taiau utekt jai timptelti, ir valas nutrkt. A turiu vis laik savo knu velninti valo tamp ir visada bti pasiruos abiem rankom j atleisti. Taiau juk tu tebesi nemiegojs, seni, tar jis garsiai. Prajo pus dienos ir naktis, paskiau vl diena, o tu nesudjai aki. Sugalvok bd, kaip tau snustelti, kol ji rami ir nelsta. Jeigu tu nepamiegosi, tau aptems galva. Kol kas mano galva dar viesi, pagalvojo jis. Netgi per daug. Tokia viesi, kaip mano seserys vaigds danguje. Vis dlto man reikia snustelti. Ir vaigds miega ir mnuo miega, ir saul miega, ir netgi vandenynas kartais snaudia tomis dienomis, kai nra srovs ir nurimsta jo pavirius. Neumirk pamiegoti, primin jis sau. Priversk save tai padaryti, sugalvojs kok nors paprast ir ger bd, kaip palikti virv. 0 dabar kraustykis laivelio gal ir iskrosk skumbr. O irkl stabdys pavojingas daiktas, jeigu tu ketini miegoti. Bet a galiu apsieiti ir be miego, tar jis sau. Galti tai gali, bet tai perdaug pavojinga. Senis m keturpsias slinkti laivelio gal, stengdamasis nepabaidyti uvies. Gal bt, ji irgi snduriuoja, pagalvojo jis. Taiau a nenoriu, kad ji ilstsi. Ji turi traukti laivel, kol numirs, Laivelio gale senis taip pasisuko, kad visas uvies svoris dabar gul ant kairiosios jo rankos, o deinija ranka jis itrauk i makt peil. vaigds viet skaisiai, ir skumbr matsi gerai; smeigs peil jai galv, senis itrauk j i po laivugalio perdangos. Jis primyn koja uv ir greitai perskrod jai pilv nuo uodegos iki apatinio iomens galo. Paskiau padjo peil, deine ranka variai ival skumbr ir ipl jai iaunas. Skilvis buvo sunkus ir slidus. Perpjovs j, jis rado jame dvi uvis skraiduoles. Jos buvo vieios ir kietos; jis suguld jas alimais, o arnas ir iaunas imet per bort. Jos grimzdo vanden, palikdamos upakaly savs vytini juost. Skumbr buvo altoka ir blykioje vaigdi viesoje atrod pilkvai balta. Primyns koja skumbrs galv, senis nupl od nuo vieno jos ono. Paskiau apvert skumbr, numauk od nuo kito ono ir nupjaust ms nuo galvos iki uodegos. Jis imet per bort uvies griauius ir vilgteljo, ar nesimato ratil vandeny. Taiau jo akys tiktai pastebjo, kaip vyti ltai grimzt uvies griauiai. Tada senis pasisuko, padjo dvi uvis skraiduoles tarp skumbrs file ir, kis maktis peil, vl pamali persikraust laivelio priek. Jo nugar slg virv, uv jis nesi deinje rankoje. Sugrs laivelio priek, jis idliojo ant lent uvies file ir alia padjo uvis skraiduoles. Po to jis nustm virv ant neskaudusios pei dalies ir vl perkl svor ant kairs rankos, atremtos planyr. Pasilenks per bort, jis nuplov vandeny uv skraiduol, stebdamas, kaip greitai bga vanduo pro jo ranka. Jo ranka vytjo todl, kad su ja pl skumbrs od, ir jis irjo, kaip vanduo teka pro j. Dabar vanduo tekjo liau ir, patryns platakos krat laivelio on, jis mat, kaip fosforo dalelyts plaukia laivelio upakal. Ji arba pavargo, arba ilsisi, tar senis. Pats laikas uvalgyti skumbrs ir truput snustelti. vieiant vaigdms, jis suvalg pus skumbrs file ir viena ivalyt uv skraiduol su nupjauta galva, o naktis jo vis altyn. Kokia gardi yra virta skumbr! tar jis. Ir

kokia ji lykti alia! Daugiau a niekada neiplauksiu jr be druskos ar Citrinos. Jeigu turiau smegen galvoje, a vis dien biau liejs vanden ant laivelio priekio ir, jam idivus, turiau druskos, pagalvojo jis. Taigi, bet skumbr juk a pagavau prie pat saullyd. Vis dlto truput neapsiirjau. Taiau sukramiau vis gabal, ir man nepykina irdies. Dang rytuose udeng debesys, ir vaigds, kurias senis inojo, geso viena po kitos. Atrod, kad jis slenka didiul sln i debes; vjas nutilo. Po trij ar keturi dien oras suges, tar jis. Taiau dar ne iandien ir ne rytoj. Snustelk, seni, kol uvis rami. Jis nutvr deinija ranka val ir prispaud prie rankos laun, visu svoriu uguldamas laivelio bort. Paskiau. kiek emiau patrauk ant peties virv ir sikibo j kairija ranka. Deinioji ranka laikys suspaudus virv, kol pirtai isities, pagalvojo jis. 0 jeigu, man miegant, jie isities, mane paadins kairioji ranka, pajutus, kaip valas slysta vanden. inoma, deiniajai rankai bus nelengva. Bet ji pripratus ksti. Jeigu pamiegosiu dvideimt minui arba pusvaland, ir tai bus gerai. Jis palinko priek, perkeldamas vis uvies svor ant deiniosios rankos, ir usndo. Vietoj lit jam prisisapnavo didiulis brys jros kiauli, nusitiess atuonet ar deimt myli, o kadangi tai buvo j poravimosi metas, jos auktai okinjo or, nerdamos t pai vandens duob, i kurios iokdavo. Paskiau senis sapnavo, kad guli savo lovoje, kaime, trobel puia iaurys, jam labai alta, o deinioji jo ranka nutirpo, nes jis pagalvs vietoj pasikio j po galva. Pagaliau jam prisisapnavo ilga geltona pakrant, ir jis pamat, kaip ankstyvose sutemose j ijo pirmasis litas, o paskui . j ir kiti; glostomas i sausumos atskrieju io vakaro vjo, jis atsirm smakru nuleidusio inkar laivo bort, laukdamas pasirodant kit lit, ir buvo laimingas. Mnuo jau seniai patekjo, o jis vis miegojo ir miegojo, ir uvies vienodai tempiamas laivelis plauk tunel debesyse. J paadino trkteljimas, kai deiniosios rankos kumtis trenk jam veid, o virv, svilindama rank, smarkiai slydo i jos. Kairiosios rankos jis nejaut, todl paband sulaikyti virv deinija ranka, bet valas palusiu greiiu tebelk jr. Gal gale ir kairioji ranka apiuop virv, jis sirm j nugara, ir dabar virv degino jam nugar ir skaudiai r kairij rank, ant kurios gul visas uvies svoris. Atsigrs jis vilgteljo atsarginius valo ritinius; jie greitai vyniojosi. Tuo metu uvis ioko i vandens, sprogdinte isprogdindama ram vandenyno paviri, ir tuojau sunkiai nukrito atgal. Paskiau ji paoko vien kart, kit, o laivelis lk priek, nors valas tebesivyniojo ir senis taip tempdavo j, kad jis galjo trkti, kiek atleisdavo ir vl tempdavo i vis jg, nebeirdamas, kad valas gali neilaikyti. Sen plote priplojo prie laivelio priekio, jo veidas buvo prispaustas prie skumbrs msos gabalo, ir jis negaljo pajudti. . tai ito mes ir laukme, pagalvojo jis. Tad laikykis dabar! Atsimokk jai u val. Atsimokk! Jis negaljo matyti uvies uoli ir tiktai girdjo, kaip triukmingai subanguoja okeanas ir kaip sunkiai pliauktelia uvis, vl nukrisdama vanden. Greitai slystantis valas skaudiai r jam rankas, bet jis i anksto inojo, kad taip atsitiks, ir stengsi pakiti po valu dirusi nuo nuospaud rankos viet, kad valas neperpjaut platakos arba pirt. Jeigu su manim bt berniukas, jis suvilgyt val vandeniu, pagalvojo jis. Taip. Jeigu berniukas but ia! Jeigu tiktai jis ia bt! Valas lk ir lk pro laivelio bort, taiau dabar jis tempsi jau ymiai sunkiau, ir senis privert uv ikovoti kiekvien jo col. Jam pasisek pakelti galv ir atitraukti veid nuo skumbrs msos, kuri jo skruostikaulis sumal kotlet. Po to jis atsiklaup ant keli, o paskiau pamau atsistojo. Jis tebeleido val, bet vis labiau ir labiau j stabdydamas. engs kelet ingsni atgal, senis tamsoje apiuop koja virvs ritinilius, kuri negaljo matyti. Valo buvo pakankamai, o vandenyje jo tiek, kad uviai bus nelengva su juo susidoroti. Taigi, pagalvojo jis. Dabar ji bus paokus daugiau negu tuzin kart, jos psls pilnos oro, ir ji nebegals numirti, panrus toki gelm, i kurios a nesugebiau jos itraukti. Greitai ji prads sukti rat, ir tada man teks gerokai padirbti. domu, kodl ji taip staigiai paoko? Ar alkis j ived i pusiausvyros, ar Ji ko nors isigando nakties tamsoje?

Gal bt, ji staiga pajuto baim. Taiau tai buvo tokia rami ir stipri uvis. Ji atrod man tokia drsi, tokia savimi pasitikinti uvis. Tiesiog keista! Geriau tu pats, seni, turtum daugiau drsos ir pasitikjimo savimi, tar jis. Nors tu j ir laikai, taiau virvs patraukti negali. Greitai ji prads sukti rat. Senis dabar prilaik val kairija ranka ir peiais; pasilenks jis deinija ranka pasm vandens skumbrs msai nuo veido nuplauti. Jis bktavo, kad jam pasidarys bloga, jis prads vemti ir nusilps. Nusiplovs veid, senis nuleido u borto deinij rank ir laik j sriame vandeny, velgdamas viesjant dang. uvis dabar plaukia beveik tiesiai rytus, pagalvojo jis. 0 tai reikia, kad ji pailso ir plaukia pasroviui. Greitai ji turs suktis ratu. Tuomet ir prasids tikrasis ms darbelis. Nusprends, kad jo ranka jau utektinai ilgai pabuvo vandeny, jis itrauk j ir apirjo. Ji atrodo ne taip jau baisiai, tar jis. 0 skausmas vyrui nieko nereikia. Senis atsargiai sum virv, stengdamasis, kad ji nepatekt n vien viei pjov, ir perkl kno svor tokiu bdu, kad galt ir kairij rank nuleisti vanden pro kit laivelio bort. Tu nors ir menkyst, bet pasirodei ne visai blogai, tar jis savo kairiajai rankai. Taiau vien akimirk tu buvai atsisakius mans klausyti. Kodl a negimiau su dviem gerom rankom? pagalvojo jis. Gal bt, tai mano kalt, kad nepratinau jos kaip reikiant dirbti. Bet, dievas mato, ji pati turjo pakankamai prog imokti. Ties pasakius, ji ne per daug apgavo mane i nakt, ir tiktai kart j buvo sutrauks mlungis. 0 jeigu tai pasikartos, tada tegu j nupjauna valas. Taip pagalvojs, senis suprato, kad jam pasimai galvoje, ir nutar sukramtyti gabaliuk skumbrs. Negaliu, tar jis sau. Jau geriau aptemus galva, negu silpnumas nuo leiktulio. A inau, kad nesusilaikysiu nevms, kai mano veidas guljo ant msos. A palaikysiu j blogiausiam atvejui, kol ji nesuges. Vis tiek jau vlu stiprintis. Nebk paikas! pabar jis save. Juk tu gali suvalgyti kit uv skraiduol. Ji buvo alimais, idaryta, vari, ir, pams j kairija ranka, senis suvalg uv skraiduol, rpestingai apkramtydamas kaulus, suvalg vis, iki pat uodegos. Ji maistingesn u bet koki kit uv, pagalvojo jis. iaip ar taip, ji turi tai, kas man reikalinga... Dabar a padariau visk, k galjau, nuramino jis save. Tegu tik uvis pradeda sukti rat. A pasiruos kovai. Saul tekjo jau treia kart nuo to laiko, kai jis ijo jr. Ir tai uvis m sukti rat. I valo nuoulnumo jis dar negaljo suvokti, ar uvis jau pradjo suktis. Sprsti buvo ankstoka. Jis tiktai pajuto, kad tampa truput atsileido, ir deinija ranka jis m pamali traukti val. Valas, kaip ir pirma, smarkiai sitemp, bet tuo metu, kai rodsi. jog ims ir nutruks, jis pasidav traukiamas. Tada senis pasilenks numet nuo pei virv ir m traukti j ramiai ir lygiai. Jis trauk pakaitomis ia viena, ia kita ranka, stengdamasis panaudoti vis kno jg. Jo senos kojos ir peiai lingavo rank judjimo takt. Ji suka labai dideliu ratu, tar jis. Ir vis dlto suka. Staiga valas stabteljo, bet senis tebetrauk, kol ant jo m okinti vandens laeliukai. Paskui uvis val trkteljo atgal, ir senis atsiklaups nenoromis m j leisti tams vanden. Dabar ji paioj tolimiausioj savo rato daly, tar jis. Reikia j laikyti kiek galint stipriau, pagalvojo senis. tempta virv kiekvien kart vis labiau trumpins jos rat. Gal bt, po valandos a j pamatysiu. Pirmiausia tikinsiu j, koks a stiprus, o paskiau umuiu. Taiau prajo dvi valandos, o uvis tebesisuko aplink laivel, ir prakaitas iurklmis tekjo nuo baisiai pavargusio senio. Tiesa, uvis dabar sukosi daug trumpesniu ratu, ir i to, kaip valas leidosi vanden, senis galjo sprsti, kad ji pamau kyla paviri. Jau koki valand senio akyse mirguliavo juodi ratilai, srus prakaitas grau akis, aizd vir akies ir kit aizd kaktoje. Juodi ratilai jo nebaugino. Tai buvo visai normalu, atsiminus, su kokia tampa jis trauk virv. Taiau du kartus jam pasidar silpna,

m svaigti galva, ir senis susirpino. Kas ia bus, jei a neilaikysiu ir numirsiu dl kakokios uvies? tar jis. Juo labiau dabar, kada man taip puikiai sekasi. Dieve, suteik man jg! A sukalbsiu imt Tve ms ir imt Sveika Marija. Tiktai ne dabar. Dabar negaliu. Tebnie jie sukalbti, pagalvojo jis. A sukalbsiu juos vliau. T akimirk jis pajuto smgius per virv, kuri laik abiem rankom, ir trkteljim. Jis buvo smarkus ir stiprus. Ji kerta savo kardu per viel, prie kurios priritas kabliukas, pagalvojo jis. To reikjo laukti. Taip ji ir turjo pasielgti. Taiau tai gali priversti j iokti i vandens, o a noriau, kad ji toliau suktsi ratu. uoliai buvo reikalingi, kad ji pritraukt oro, bet dabar kiekvienas naujas uolis praplatins kabliuko padaryt aizd, ir uvis gali nusitraukti. Neokink, uvie, pra jis. Neokink. uvis vis kapojo ir kapojo viel, ir senis, linguodamas galv, kiekvien kart po truput atleisdavo virv. A neturiu be reikalo j skaudinti, pagalvojo jis. Mano skausmas pakeniamas. A sugebu valdytis. 0 uvis gali palti i skausmo. Po kurio laiko uvis nustojo kapojusi viel ir vl i lto m sukti ratu. Senis pamau trauk val. Taiau jam vl pasidar bloga. Kairija ranka jis pasism truput jros vandens ir usipyl ant galvos. Paskiau jis vl usipyl vandens ir patryn sprand. Mans nebetraukia mlungis, tar jis. uvis greitai iplauks, o a dar pasilaikysiu. Tu privalai itverti. Kitaip ir negalvok. Jis atsiklaup ir kuriam laikui vl usimet val ant nugaros. A pailssiu, kol ji sukasi, o paskiau pakilsiu ir, kai ji priplauks ariau, vl imsiu traukti vat, nusprend jis. Jam labai magjo pailsti laivelio priekyje ir leisti uviai apsukti kok rat, netraukiant valo. Taiau, kai tampa parod, kad uvis pasisuko link laivelio, senis pakilo ir, linguodamas visu knu, m traukti val, kurio Jis stengsi kuo daugiau atkovoti i uvies. A taip ivargau, kaip niekada dar nebuvau ivargs gyvenime, pagalvojo jis, o tuo tarpu vjas kyla. Tiesa, jis bus reikalingas, kai a veiu uv| namo. Jo man dar prireiks. A pailssiu, kai uvis prads kit rat, tar jis. Juk dabar a jauiuosi ymiai geriau. Paskiau dar kokie du arba trys ratai, ir ji bus mano. Jo iaudin skrybl buvo nuslinkus ant pakauio, ir, pajuts, kad uvis pasisuko ir vl m tempti, senis neisilaiks nugriuvo laivelio priek. Padirbk dabar tu, uvie, pagalvojo jis. A prigriebsiu tave, kai tu pasuksi atgal. Jra m smarkiai banguoti. Bet viln kl geras vjas, kuris pads jam sugrti namus. A laikysiuos piet ir vakar krypties, tar jis. Nemanoma pasiklysti jroje, juo labiau kad ms sala ilga. Senis pamat uv, jai besukant trei rat. I pradi jis pastebjo tams el, kuris taip ilgai slinko pro laivel, kad senis tiesiog nepatikjo savo akimis. Ne, tar jis. Ji negali bti tokia didel. Taiau uvis i ties buvo milinika; baigdama trei rat, ji inr paviri, ir senis pamat, kaip vir vandens pakilo jos uodega. Ji buvo didesn u pat didiausi pjautuv ir vir tamsiai mlyno vandens atrod blykiai violetin. Uodega vl pasinr, bet uvis dabar plauk negiliai, ir senis galjo irti milinik jos liemen, apjuost violetiniais dryiais. Nugaros pelekas buvo nuleistas, o didiuliai krtins pelekai isksti onus. Kol ji suko ratu, senis pamat uvies ak ir dvi pilkas uvis siurbles, plaukianias alia jos. Kartas nuo karto parazitai sprukdavo alin. Kartais jie nerpestingai plaukdavo uvies

elyje. Kiekvienas i j buvo daugiau kaip trij pd ilgio ir, greitai plaukdami, raitydavosi visu knu tarsi unguriai. Senis mirko prakaite, taiau dl to kalta buvo ne tik saul. Kiekvien kart, kai uvis ramiai ir, rodos, taikiai suko nauj rat, senis trauk val, sitikins, kad po dviej rat gals smeigti j eberkl. Taiau a turiu j tempti vis artyn, artyn, artyn, galvojo jis. Ir nereikia taikyti galv. Reikia smogti ird. Bk ramus ir itvermingas, seni, tar jis. Netrukus pasirod uvies uodega, bet ji pati tebebuvo tolokai nuo laivelio. uvis apiplauk dar vien rat, taiau vis dar toli nuo laivelio, nors dabar buvo kur kas labiau ikilusi vir vandens, ir senis inojo, kad, trauks didesn valo gabal, galt j pritempti prie pat laivelio krato. Jis jau seniai buvo paruos eberkl; ritinys plono lyno, kurio gal jis pririo prie bitengo laivelio prieky, guljo apskritaine krepyje. uvis, grai ir rami, sukosi ratu, vos judindama didiul uodeg. Senis i vis jg temp uv, stengdamasis pritraukti j kiek galint ariau. Akimirksn uvis buvo pasivertus ant ono. Paskiau ji atsities ir pradjo nauj rat. A ijudinau j, tar senis. A vis dlto priveriau j pasiversti ant ono. Jam vl ujo silpnumas, taiau jis laik didij uv, sukaups visas savo jgas. Vis dlto a j paguldiau ant ono, galvojo jis. Gal bt, kart man pavyks apversti ant nugaros. Traukite, mano rankos! komandavo jis. Laikykite mane, kojos! Pasitarnauk man, galva! Pasitarnauk. Tu juk niekuomet neapvylei mans. Dabar a j apversiu ant nugaros. uvis dar nebuvo priartjus prie laivelio krato, kai jis, temps visas savo jgas, m i paskutinij traukti val; bet ji tiktai neymiai pasviro ant ono, o paskiau atsities ir nuplauk tolyn. uvie, kreipsi senis j. uvie, juk tau vis tiek lemta mirti. Nejaugi tu nori, kad ir a miriau? Taip a nieko nepadarysiu, pagalvojo jis. Senio burna buvo taip idivusi, kad jis nebegaljo kalbti, bet dabar jam jau trko jg pasiekti butel su vandeniu. kart a turiu j pritraukti prie laivelio, pagalvojo Jis. Ilgai a nebeitversiu. Ne, itversi, tar jis sau. Kad ir aminai. uviai sukant kit rat, nedaug trko, kad senis bt j pasieks, bet ji vl isities ir ltai nuplauk alin. Tu mane udai. uvie, pagalvojo senis. Tai daryti, inoma, turi teis. Niekada a dar nesu mats didesnio, graesnio, ramesnio ir kilnesnio sutvrimo, kaip tu. K gi, prisiartink ir umuk mane. Man jau vis tiek, kas k umu. Tau vl maiosi galvoje, dingteljo jam. 0 juk tavo galva turi bti aiki. Sutramdyk savo mintis ir stenkis kaip vyras pakelti kanias. Arba kaip uvis, pridr jis irdyje. Atsipeikk, galva, tar jis tokiu tyliu balsu, kad vos igirdo ji. Atsipeikk. Dar du ratus niekas nepasikeit. Nebeinau, k daryti, pagalvojo senis. Kai uvis nutoldavo, jam atrodydavo, kad jis netenka smons. Nebeinau. Pamginsiu dar kart. Jis pamgino dar kart, jausdamas, kad netenka smons, bet jam vis dlto pasisek apversti uv ant nugaros. Deja, uvis atsivert ir vl nuplauk alin, mojuodama ore savo didiule uodega. Pabandysiu dar kart, pasiryo senis, nors rankos visai atsisak jo klausyti ir akys aptemo. Jis paband dar kart, ir vl jam nepasisek. Ak, taip, pagalvojo jis ir tuojau pajuto, kad skiriasi su gyvenimu. Pamginsiu dar kart. Jis sukaup vis savo skausm, paskutines jgas, vis savo seniai prarast ididum ir

met visa tai dvikov su uvies kaniomis, ir tuomet uvis pakrypo, tylutliai m plaukti onu, vos vos neukliudiusi kardu laivelio; ji vos nepraplauk pro al, ilga, tamsi, plati, vilganti sidabru, imarginta violetiniais ruoais, ir atrod, kad jai nebus galo. Senis numet val, umyn j koja, pakl eberkl taip auktai, kaip tik steng pakelti, ir visa jga, kuri turjo ir kuri galjo sukaupti, smog eberklu uviai on, taikydamas tiesiai u didiulio krtininio peleko, ikilusio auktai or sulig senio krtine. Jis juto, kaip geleis sminga uv, ir, uguls eberkl visu savo kno svoriu, smeig ji vis giliau ir giliau. Tada uvis, nors ir paliesta jau mirties, atgijo ir auktai ioko i vandens, tarsi didiuodamasi visu savo ilgumu ir platumu, visa savo jga ir groiu. Atrod, kad ji pakibo ore vir senio laivelio. Paskiau su trenksmu krito vanden, aptkdama ir sen, ir vis jo laivel. Seniui pasidar bloga ir silpna. Jis beveik nieko nemat. Taiau jis atleido eberklo virv, kuri i lto slydo per jo sueistas rankas, o kai jam vl paviesjo akyse, senis pamat, kad uvis guli ant nugaros, atstaiusi savo sidabrin pilv. eberklo kotas kyojo i uvies paons, o jra buvo nusidaiusi raudonu jos irdies krauju. I pradi dm buvo tamsi, lyg mlyn vanden vis myli gilumo bt uplds uv brys. Paskiau dm isisklaid ir primin debes. Sidabrin uvis ramiai suposi bangose. Senis velg j kol jo akis vl utrauk migla. Tada jis du kartus apvyniojo eberklo virv apie biteng ir nuleido galv ant rank. Kas ia dabar tai mano galvai, tar jis, atsirms laivelio lentas. A senas, ivargs mogus. Taiau vis tiek umuiau it uv, kuri man buvo lyg brolis, o dabar belieka atlikti juodj darb. Dabar reikia paimti virv ir padaryti i jos kilp, kad galiau pritvirtinti uv prie laivelio, pagalvojo jis. Net jeigu mes btume dviese ir panardintume laivel, nordami versti j uv, o paskiau ipiltume vanden, laivelis vis tiek jos neilaikyt. A pirma turiu visk paruoti, o paskiau pritraukti ariau uv, gerai j pririti, pakelti bur ir plaukti namo. Jis m traukti uv prie borto ir rengsi, ivrs virv pro iaunas ir iomenis, pririti jos galv prie laivelio priekio. A noriu pairti j, pagalvojo jis, paliesti j ir pajusti, kokia ji. Juk tai mano turtas. Bet ne todl noriu j paliesti. Man atrodo, kad a jau pasiekiau jos ird, galvojo jis, tada, kai iki galo smeigiau ja eberkl. 0 dabar prisitrauk j, pririk, unerk vien kilp ant uodegos, kita apjuosk kn ir pritvirtink prie laivelio. Na, seni, darb, tar jis ir nugr gurknel vandens. Dabar, kai kova baigta, dar liko daugyb visokiausio Juodo darbo. Senis pavelg dang, o paskiau savo uv. Jis irjo saul labai atidiai. Dabar tik po vidudienio, pagalvojo jis. 0 pasatas stiprja. Taisyti valus kol kas neverta. Mudu su berniuku sudurstysim juos namie. Eik en, uvie, tar jis. Taiau uvis n nekrusteljo. Ji tyliai vartsi bangose, ir senis pats priplauk prie jos. Kada senis taip priartjo, kad uvies galva atsidr sulig laivelio priekiu, j vl apstulbino jos dydis. Bet jis atrio nuo bitengo eberklo virv, ivr j pro uvies iomenis, apsuko apie kard, paskiau ivr pro kit iaun, vl apvyniojo apie kard ir, suris dvigubu mazgu, pririo prie bitengo. Po to jis perpjov virv ir perjo laivelio upakal unerti kilpos ant uodegos. Natrali sidabrin uvies spalva su violetiniu atspalviu pasikeit ir pasidar grynai sidabrin, o dryiai buvo tokie pat blykiai violetiniai, kaip ir uodega. Jie buvo platesni u iskst vyro rank, o uvies akis atrod visam kam abejinga lyg periskopo veidrodis arba lyg ventojo veidas procesijos metu. Tik itaip ir tegaljau j umuti, tar senis. Atsigrs vandens, senis pasijuto ymiai geriau. Dabar jis inojo, kad nepraras smons, ir jo galva praviesjo. Ji sveria penkis imtus svar su virum, pagalvojo senis. 0 gal ir dar daugiau. Kiek jis gaus u J, jeigu msos ieis du tredaliai ito svorio, skaitant po trisdeimt cent u svar? Be pietuko nesuskaiiuosi, tar senis. Be to, ir mano galva dar nepakankamai

viesi. Taiau manau, kad didysis Di Madio galt iandien manim didiuotis. Tiesa, man nepritryn nuospaudos ant kaulo. Bet rankas ir nugar pasiutusiai skaudjo. Kain kas ta kaulo nuospauda? Gal ir mes j turime, tiktai to neinome? Senis pririo uv prie laivelio priekio, prie upakalio ir suoliuko. Ji buvo tokia didiul, jog jam pasirod, kad jis prikabino laivel prie didelio laivo borto. Atpjovs gabal virvs, jis pritvirtino apatin uvies andikaul prie kardo, kad jos burna neprasiiot ir bt lengviau plaukti. Paskiau senis pastat stieb, pritais pagal vietoj gafelio ir temp kot; ulopyta bur isipt, laivelis pajudjo priek ir, pusiau guldamas laivelio priekyje, senis m plaukti pietvakarius. Seniui nereikjo kompaso, norint nustatyti, kur pietvakariai. Jam pakako justi, kaip puia pasatas ir kaip isipuia bur. Vertt umesti blizg ir pabandyti k nors pasigauti maistui. Ne pro al bt ir gerkl sudrkinti. Taiau jis nerado blizgs, o sardins buvo pavinkusios. Tuomet senis ukabino kobiniu kuokt gelton Golfo srovs jroli, pro kurias plauk, ir pakrat jas; i j laivel pasipyl mayts krevets. J buvo daugiau negu tuzinas; JOS okinjo ir krutino kojytes nelyginant ems blaks. Senis dviem pirtais nutrauk joms galvutes ir suvalg jas, apkramtydamas kiaut ir uodeg. Krevets buvo visikai mayts, bet senis inojo, kad jos labai maistingos, ir J skonis buvo pakeniamas. Butelyje buvo lik keletas gurkni vandens ir, uvalgs krevei, senis nugr ketvirtadal. Laivelis plauk gerai, veikdamas visas klitis, ir senis vald j, pasibruks rumpel po paastimi. Jis vis laik mat uv, o pakako seniui pavelgti savo rankas arba prisiliesti nugara prie laivelio, ir Jis inojo, kad tai neprisisapnavo jam, bet i .tikrj vyko. Vienu metu, jau pai pabaig, kai jis pasijuto labai blogai, jam dingteljo mintis, kad visa tai, gal bt, tik sapnas. Netgi paskiau, kai Jis pamat, kaip uvis paoko i vandens ir, prie nukrisdama j, pakibo danguje, jam pasivaideno, kad visa tai kakodl nepaprastai keista, ir jis nepatikjo savo akimis. Tiesa, tada jis mat gana nekaip, nors dabar jo akys vl buvo tokios pat geros, kaip ir anksiau. Dabar senis inojo, kad uvis i tikrj yra, o jo sualotos rankos ir nugaros skausmas taip pat ne sapnas. Rankos gyja greitai, pagalvojo jis. A leidau nubgti kraujui, kad neusitert aizdos, o srus vanduo jas ugydys. Tamsus lankos vanduo geriausias vaistas pasaulyje, Kad tik mano galva dirbt kaip reikiant! Rankos savo darb padar, ir laivelis plaukia gerai. uvies burna suiaupta, uodega guli tiesiai, mes plaukiame greta tarsi broliai. Jam vl truput aptemo smon, ir jis pagalvojo, kas pagaliau k vea namo, jis uv ar uvis j? ..Jeigu a j tempiau buksyru, viskas bt aiku. Arba jeigu ji gult laivelyje, praradus vis savo didingum, taip pat vis ' kas bt aiku. Taiau mes plaukiame kartu, tvirtai pririti vienas prie kito; tegu ji velka mane, jeigu taip patinka jai. Juk a veikiau j tiktai gudrumu; ji n neketino k nors blogo man padaryti. Jie plauk ir plauk, ir senis lakst savo rankas sriu vandeniu, stengdamasis neprarasti aikios nuovokos. Auktai danguje slinko kamuoliniai debesys, o po jais plauk plunksniniai, todl senis inojo, kad vjas ps vis nakt. Jis nuolat vilgiojo uv, nordamas sitikinti, ar i tikrj jos esama, Prajo visa valanda, kol j upuol pirmasis ryklys. Ryklys pasirod neatsitiktinai. Jis ikilo' i vandenyno gelmi, kada sutirtjo tamsus uvies kraujo debesis, o paskiau nusidriek koki myli jros gelm. Jis iplauk greitai ir drsiai, perskrod ram mlyno vandens paviri ir sublizgo saulje. Po to jis vl pasinr vanden, vl pajuto kraujo kvap ir m plaukti pdsaku, kur paliko laivelis ir uvis. Kartais ryklys pamesdavo pdsak. Taiau jis arba vl j surasdavo, arba uuosdavo vos juntam uvies kvap ir sekdavo kandin jo. Tai buvo labai didelis mako ries ryklys, sutvertas plaukioti taip greitai, kaip plaukia pati greiiausia uvis juroje, ir visas jis buvo graus, iskyrus nasrus. Jo nugara buvo tokia pat mlyna, kaip ir karduvs, pilvas sidabrinis, oda lygi ir daili. Jis bt niekuo nesiskyrs nuo karduvs, jeigu ne miliniki nasrai, kurie dabar buvo smarkiai suiaupti, nes ryklys greitai plauk arti jros paviriaus, lengvai rdamas vanden savo nugariniu peleku. U suiaupt dvigub ryklio lp jo atuonios eils kreiv dant. Tai nebuvo paprasti piramids formos dantys, kuriuos turi daugelis rykli. Jie primin mogaus pirtus, riestus kaip vries nagai. Ilgumo tie dantys buvo sulig senio pirtais, o i krat atrs tarsi skustuvo amenys. Tokia uvis sutverta maitintis visomis jros uvimis, netgi tokiomis greitomis, stipriomis ir gerai

apsiginklavusiomis, kurios nesibijo jokio prieo. Dabar, uuods, kad grobis arti, ryklys skubjo, ir jo mlynas nugarinis pelekas taip ir skrod vanden. Kada senis pamat prisiartinant rykl, jis suprato, kad i uvis nieko nebijo ir elgsis taip, kaip jai patiks. Jis paruo eberkl ir pritvirtino prie jo virv, laukdamas prisiartinant ryklio., Virv buvo trumpoka, nes jis buvo atpjovs nuo jos gal uviai priristi. Senio galva isyk praskaidrjo, ir jis buvo kupinas pasiryimo, nors vilties turjo ir labai nedaug. Taip ilgai negaljo trukti, nes perdaug gerai viskas seksi, pagalvojo jis. Senis met vilgsn didij uv, stebdamas, kaip artinasi ryklys. Jau geriau bt pasirod, kad visa tai buvo tik sapnas. A negaliu jam sukliudyti mane upulti, taiau, gal bt, man pasiseks j nudti. Dentuso*, pagalvojo jis. Trauk velniai tavo motin! ______________________________ * Dentuso (isp.) tokia rykli ris. Ryklys priplauk prie pat laivelio galo, ir kai jis puol uv, senis pamat praiotus nasrus, keistas akis ir igirdo, kaip grikteljo jo dantys, kai jis suleido juos uv truput aukiau uodegos. Ryklio galva buvo ikilusi vir vandens, o nugara netruko pasirodyti, ir senis, girddamas, kaip grobuonies dantys garsiai plia didiosios uvies od ir ms, smog eberklu rykliui galv toje vietoje, kur linija, jungianti jo akis, kryiuojasi su linija, einania auktyn nuo jo snukio. I tikrj toki linij nebuvo. Buvo tiktai sunki, smailjanti priek mlyna galva, didels akys ir tauknojantys, rajs nasrai. Taiau itoje vietoje yra ryklio smegenys, ir senis dr jas savo eberklu. Jis i vis jg smog eberklu, laikydamas j iki krauj suraiytose rankose. Jis smog jam, nieko nesitikdamas, taiau rytingai ir su baisia neapykanta. Ryklys apsivert, ir senis pamat jo pastrusi ak, o paskiau jis vl apsivert, dukart apvyniodamas aplink save virv. Senis suprato, kad ryklys mirtinai sueistas, bet grobuonis nenorjo su tuo sutikti. Guldamas ant nugaros, jis dau uodega ir iaukino nasrais, plakdamas vanden lyg motorlaivis. Vanduo, kur ryklys suplak j savo uodega, buvo baltas nuo put; ryklio knas trim ketvirtadaliais ikilo vir vandens, virv sitemp, suvirpjo ir pagaliau nutrko. Ryklys valandl guljo jros paviriuje, o senis vis irjo j. Paskiau jis labai ltai nugrimzdo vanden. Jis nusine apie keturiasdeimt svar uvies, garsiai tar senis. Ryklys nusitemp ; dugn ir mano eberkl, ir vis likut virvs, nusmelk j skaudi mintis, o i uvies vl bga kraujas, ir kiti rykliai netruks pasirodyti. Dabar, kai uvis buvo taip sualota, seniui nebesinorjo irti ja. Kada ryklys suleido uv dantis, jam pasirod, kad tai j pat upuol grobuonis. Taiau a vis dlto umuiau rykl, kuris upuol mano uv, pagalvojo jis. Ir tai buvo pats didiausias dentuso, kok a kada nors esu mats. 0 man, dievai, teko matyti nema rykli. K gi, perdaug sklandiai man viskas klojosi; ilgai taip negaljo bti. Jau geriau tai bt buvs tik sapnas ir a nebiau su' gavs jokios uvies, o guliau sau lovoje, pasiklojs laikraius. Bet mogus sutvertas ne pralaimti, tar jis. mog galima sunaikinti, taiau nugalti jo nemanoma. Vis tik gaila, kad a umuiau uv, pagalvojo jis. Man bus labai sunku, o a netekau net eberklo. Dentuso iauri, vikri, stipri ir protinga uvis. Taiau a buvau pr6tingesnis u j. 0, gal bt, ir ne protingesnis, dingteljo jam mintis. Gal bt, a tiesiog buvau geriau apsiginklavs. Negalvok apie niek, seni, tar jis garsiai. Plauk ituo kursu ir pasitik bd, kai ji ateis. Ne, a turiu galvoti, atov jis sau mintyse. Juk tai viskas, kas man beliko. Tai ir dar beisbolas. Kain ar didysis Di Madio bt patenkintas, pamats, kaip a smogiau rykliui smegenis? inoma, tai nedidelis daiktas, pagalvojo jis. Kiekvienas sugebt

taip padaryti. Taiau kaip manai, ar tavo sueistos rankos kliud tau maiau, negu kaulo nuospauda? I kur man inoti. Mano kulnui nra nieko blogo nutik; tiktai vien kart kuln gl raja, kai a umyniau ant jos besimaudydamas; tuomet man sutrauk koj iki kelio, o skausmas buvo tiesiog nepakeniamas. Geriau pagalvotum apie k nors linksmesnio, seni, tar jis garsiai. Kiekviena minut tave vis labiau priartina prie nam. Dabar ir plaukti lengviau, kai tu netekai keturiasdeimties svar uvies. Jis puikiai inojo, kas jo laukia, kai jis plauks pat srovs vidur. Taiau dabar nebebuvo kas veikti. Nenusimink,. dar yra ieitis, tar jis. A galiu pririti peil prie vieno irklo rankenos. Jis taip ir padar, pasibruks po paastimi rumpel ir umyns koja kot. tai, tar jis. A nors senas, bet ne beginklis. Pt gaivus vjas, ir laivelis greitai plauk pirmyn. Senis irjo tiktai uvies priek,. jis atgavo iek tiek vilties. Kvaila prarasti vilt, galvojo senis. Be to, rodos, tai nuodm. Bet negalvok apie tai, kas nuodm, o kas ne nuodm. Dabar ir taip yra apie k pagalvoti. Po teisybei, a menkai ir tenusimanau apie nuodmes. Nesuprantu j ir tikriausiai jomis netikiu. Gal bt, a nusidjau, umudamas uv. Sutinku, nuodm taip daryti, nors umuiau j tik todl, kad nemiriau badu ir pamaitiniau daugyb moni. Tuomet ieina, kad viskas, k tik mogus darai, yra nuodminga. Negalvok apie nuodmes. Dabar jau per vlu apie jas galvoti, pagaliau tegu jomis rpinasi tie, kurie gauna u tai pinigus. Tegu jie sau galvoja. Tu gimei veju, kaip uvis gim uvimi. ventasis Petras taip pat buvo vejys, kaip ir didiojo Di Madio tvas. Taiau jis mgo pagalvoti apie visa, kas j supo; kadangi senis neturjo ko skaityti nei galjo klausytis radijo, jis daug galvojo, tame tarpe ir apie nuodmes. Tu umuei uv ne tik dl to, kad pats apsisaugotum nuo bado ir parduotum j kitiems kaip maist, galvojo jis. Tu umuei j i puikybs ir dar todl, kad esi vejys. Tu myljai uv, kol ji buvo gyva, myli ir dabar. Jeigu k nors myli, tuomet ne nuodm j umuti. 0 gal dar didesn nuodm? Per daug galvoji, seni, tar jis garsiai. Taiau tu jautei malonum, umudamas dentuso. pagalvojo jis. 0 juk jis, kaip ir tu, maitinasi uvimi. Jis ne tik ryja dvselien, ne tik yra nepasotinamas rajnas, kaip ir daugelis rykli. Jis graus ir kilnus sutvrimas neinantis, kas yra baim. A umuiau j gindamasis, garsiai tar senis. Ir umuiau j puikiai. Be to, pagalvojo jis, visi vienokiu ar kitokiu bdu k nors umuinja. kl udo mane lygiai taip, kaip ir neleidia man numirti. Berniukas tai kas neleidia man numirti. Neapgaudink savs, seni. Jis persisvr per bort ir atsipl nuo uvies msos gabaliuk toje vietoje, kur ryklys buvo suleids savo dantis. Senis kramt ms, stengdamasis vertinti jos kokyb ir skon. Ji buvo kieta ir sultinga kaip jautiena nors ir ne raudona. Msa nebuvo plauinga, ir senis inojo, kad turguje u j gaus aukiausi kain. Taiau jos kvapas nesulaikomai skverbsi vanden, ir senis suprato, kad jam bus sunku. Vjas pt be perstojo. Jis kiek pakrypo iaurs rytus, o tai reik, kad nenurims. Senis velg tol, taiau nemat nei buri, nei dmelio, nei kokio nors laivo korpuso. Tiktai uvys skraiduols pakildavo prieais jo laivel, pasklisdamos abi puses, o vandeny geltonavo Golfo jroli salels. Netgi pauki nesimat. Senis plauk jau dvi valandas, ilsdamasis laivelio gale; jis kramt uvies ms, stengdamasis pailsti ir atgauti jgas, kai pastebjo pirmj i dviej rykli. Ai! suuko senis. itas odis nepaaikinamas, tai nelyginant garsas, kuris nejuiom isiveria mogui, kad jis jauia, kaip vinis, persmeigusi jo deln, lenda med. Galanos*, tar jis garsiai. Senis pamat, kaip netrukus vir vandens po pirmo peleko pasirod ir antras, o i rud trikampio formos pelek bei smarki uodegos

mosteljim atpaino plaiasnukius ryklius. Jie uuod uv, susijaudino ir, visikai pakvai nuo bado ia prarasdavo, ia vl utikdavo t viliojant kvap. iaip ar taip, jie artjo kiekvien minut. ____________________________ * Ga1anos (isp.) rykli ris. Senis .stipriai uvyniojo kot ir utvirtino vair. Paskiau jis pakl irkl su peiliu, priritu prie jo. Senis pakl irkl taip at' sargiai, kaip tiktai galjo, nes jam nepakeniamai skaudjo rankas. Jis sugniaudavo ir atgniaudavo pirtus, nordamas nors truput juos pramanktinti. Paskiau senis tvirtai nutvr irkl, kad rankos i karto pajust skausm ir nemgint isisukinti nuo darbo, ir m stebti, kaip artinasi rykliai. Jis mat j suplotas, plaiasnukes galvas ir plaius, baltai imargintus krtins pelekus. Tai buvo patys bjauriausi rykliai, pasmird plikai, ryjantieji ir dvselien; kai jie ibadj, jiems nieko nereikia ksti ir irkl arba laivelio vair. itie rykliai nukanda vliams letenas, kai ie usnsta jros paviriuje, p, smarkiau ibadj, upuola vandeny ir mog, net jeigu jis nekvepia uvies krauju arba jos gleivmis. Ai! suriko senis. Galanos. Na, prisiartinkit, galanos. Ir jie prisiartino. Bet jie priplauk ne taip, kaip mako. Vienas i j pasisuko ir nr po laiveliu, ir senis pajuto, kaip sudrebjo laivelis, kai ryklys m draskyti uv. KItas spoksojo sen savo siauromis geltonomis akutmis, o paskiau, plaiai iieps pusapvalius nasrus, puol uv toje vietoje, kur ji anksiau jau buvo apdraskyta. Aikiai matsi linija, nusitiesusi nuo rusvo jo virugalvio iilgai nugaros, kur smegenys susijungia su nugarkauliu, ir senis smog t tak peiliu, pritvirtintu prie irklo; itrauks peil, jis vl suvar j geltonas lyg kats ryklio akis. Ryklys atlijo nuo uvies ir, jau dvsdamas, m slysti emyn, rydamas tai, k jam pavyko atplti. Laivelis vis krpiojo, antrasis ryklys naikino uv, ir senis, atleids kot, pasuko onu laivel, kad ryklys iplaukt i apaios. Pamats rykl, jis pasilenk per bort ir dr jam peiliu. Jis pataik minktim, deja, oda buvo kieta ir neleido giliau smeigti peilio. Smgis skausmingai atsiliep jam ne tik rankose, bet ir petyje. Taiau ryklys, ikis i vandens nasrus, vl puol uv, ir senis tuomet smog pat suplotos galvos vidur. Jis itrauk amenis ir smeig juos vl t pai viet. Ryklys, kietai suiaups iomenis, vis dar kabojo prie uvies, ir senis dr jam kair ak. Ryklys tebesilaik, suleids dantis uv. Ak, itaip? tar senis ir smeig peil tarp stuburo slankstelio ir smegen. Dabar tai buvo nesunku, ir jis pajuto, kad perkirto kremzl. Senis apsuko irkl kitu galu ir grdo j rykliui nasrus, stengdamasis juos praiodyti. Jis pasukinjo irkl, o kai ryklys nuslydo nuo uvies, tar: Keliauk emyn, galano. Nerk emyn vis myli. Keliauk pas savo draugu; o gal tai buvo tavo motina? Senis nuluost peilio amenis ir padjo irkl laivel. Paskiau jis surado kot ir, kai vjas ipt bur, pasuko laivel senuoju kursu. Jie nusine, tur bt, apie ketvirtadal uvies, be to, pai geriausi ms, tar jis garsiai. Man nortsi, kad visa tai bt tik sapnas ir a nebiau pagavs tos uvies. Man gaila, uvie, kad taip atsitiko. Senis nutilo, dabar jo nebetrauk pavelgti uv. Pasruvus krauju ir imirkusi vandeny, ji savo spalva primin amalgam, kuria aptraukiamas .veidrodis, bet jos dryiai tebesimat. Man nereikjo taip toli nuplaukti jr, uvie, tar jis. Ir tau, ir man bt geriau. Labai gaila, kad taip atsitiko. Nesnausk, tar jis sau. Apirk, ar neperpjauta virvut, kuria priritas peilis. Ir sutvarkyk savo rank, nes visko dar bus. Gaila, kad neturiu kuo peilio pagalsti.tar senis, patikrins virvut ant irklo rankenos. Reikjo pasiimti galstuv. Tau daug k reikjo pasiimti, pagalvojo jis. Taiau nepasimei, seni. Dabar ne laikas apie tai galvoti. Pagalvok, kaip galtum isiversti su tuo, k turi.

 Na ir prisiklausiau a tavo patarim, tar jis garsiai. Nusibodo man jie. 'Jis pasikio rumpel po paastimi ir abi rankas panr vanden. Laivelis plauk pirmyn. Vienas dievas teino, kiek nusine paskutinis ryklys, tar jis. Taiau uvis smarkiai palengvjo. Jam nesinorjo galvoti apie sualot jos papilv. Jis inojo, kad kiekvien kart, dunksteljs laivel, ryklys nupldavo gabal msos ir kad uvis, palikdama jroje plat kaip plentas ruo, dabar pasidar prieinama visiems rykliams. Tokia uvis galjo imaitinti mog vis iem... Negalvok apie tai. Geriau pailsk ir pamgink aptvarkyti savo rankas, kad apgintum uvies liekanas. Mano kruvin rank kvapas nieko nereikia, palyginus su tuo kvapu, kur dabar uvis skleidia vandeny. Be to, rankos nelabai ir kraujuoja. Jose nra gili pjovim. Gal bt, kraujavimas apsaugos kair rank nuo mlungio. Apie k dabar man pagalvoti? Apie niek. Geriau apie niek negalvoti ir laukti pasirodant kit rykli. Man nortsi, kad visa tai i tikro bt tik sapnas. Taiau kas ino? Dar viskas gali pakrypti ger pus. Kitas ryklys, taip pat plaiasnukis, pasirod vienas. Jis prisiartino tarsi kiaul prie lovio, inoma, jeigu sivaizduosime, kad kiaul gali turti tokius plaius nasrus, kurie apiot mogaus galv. Senis leido rykliui sikibti uv, o paskiau smog peiliu, pritvirtintu prie irklo, jam smegenis. Taiau ryklys, mesdamasis on, pasivert ant nugaros, ir peilis nulo. Senis atsisdo prie vairo; Jis netgi nepavelg, kaip i lto sksta didiulis ryklys, i pradi jis atrod natralaus dydio, paskiau maesnis, kol gal gale. pasidar vos irima. Toks reginys visada avdavo sen. Bet dabar jis nepanoro tai irti. Man beliko kobinys, tar jis. Taiau menka i jo nauda. A turiu dar du irklus, rumpel ir kuok. tai dabar jie ir veik mane, pagalvojo jis. A esu per senas ir nebepajgiu kuoka umuti rykl. Taiau a kovosiu su jais, kol turiu irklus, kuok ir vair. Senis vl merk rankas. Artjo vakaras, ir aplinkui matsi tiktai jra ir dangus. Vjas pt stipriau, negu pirma, ir jis tikjosi, kad greitai pamatys em. Pavargai, seni, tar jis. Tavo dvasia pavargo. Rykliai vl upuol j tiktai prie saullyd. Senis pamat judant rudus pelekus uvies paliktame ruoe. Jie net neiekojo pdsako, o plauk tiesiai laivel vienas alia kito. Jis pritvirtino rumpel, uvyniojo kot ir isitrauk kuok i laivelio galo. Tai buvo gal pustreios pdos ilgio nupjauta sulauyto irklo dalis. Senis tegaljo j kaip reikiant nutverti tik viena ranka, tenai, kur buvo rankena, ir jis stipriai suspaud j deinija, laukdamas prisiartinant rykli. Abu jie buvo galanos. Palauksiu, kol pirmasis stipriai sikibs UV, o tuomet trenksiu jam per nosies galiuk arba tiesiai per kiau, pagalvojo jis. Abu rykliai priplauk kartu, ir kai senis pamat, kaip artutinis ryklys iiojo nasrus ir smeig dantis sidabrins uvies on, jis auktai pakl kuok ir sunkiai nuleido j ant plaios grobuonies galvos. Jis pajuto, kad kuoka atsitrenk kak tampraus ir kieto. Taiau senis pajuto ir neveikiam kaulo kietum, ir jis vl i vis jg smog rykliui per nosies gal; ryklys nuslydo vanden. Kitas ryklys, jau spjs upulti uv ir atsitraukti, dabar vl artinosi, plaiai iiojs nasrus. Kai jis puol prie uvies, sikabino j, senis pamat baltus msgalius, kyanius i jo nasr. Senis usimojo, taiau pataik tik galv; ryklys vilgteljo j ir ipl gabal msos. Kai ryklys atsitrauk praryti grobio, senis vl smog jam kuoka, kuri atoko nuo kietos, standios galvos. Nagi, prisiartink, galano, tar senis. Prisiartink dar kartel. Ryklys galvotrkiais puol uv, ir senis tvojo jam tuo momentu, kai jis suiaup

nasrus. Jis smog i vis jg, kiek tik galdamas ikls kuok. kart pataik kaul prie kiauo pagrindo ir vl smog t pai viet. 0 ryklys tuo tarpu tingiai atpl nuo uvies gabal msos ir nuslydo vanden. Senis lauk, ar vl nepasirodys rykliai, bet j niekur nesimat. Paskiau jis pastebjo, kad vienas ryklys sukasi ratu jros paviriuje. Kito pelekas buvo visikai dings. A net nesitikjau, kad galiu juos umuti, pagalvojo senis. Anksiau biau galjs. Taiau a juos smarkiai aptaliau, ir kain ar jie labai gerai jauiasi. Jeigu biau galjs suimti kuok abiem rankom, pirmj tikrai biau nudjs. Netgi dabar, sulauks tokio amiaus. Jam nesinorjo pavelgti uv. Jis inojo, kad pus jos sunaikinta. Kol jis kovojo su rykliais, nusileido saul. Greitai sutems, tar jis. Tada a, tur bt, pamatysiu Havanos pavaist. Jeigu per toli nuklydau rytus, tai pamatysiu kurio nors naujojo kurorto iburius. A negaljau nuplaukti per toli nuo kranto, pagalvojo jis. Tikiuosi, kad niekas dl mans per daug nesijaudina. Jaudintis, inoma, gali tiktai berniukas. Taiau jis pasitiki manimi. Daugelis senesnij vej taip pat jaudinasi. Ir ne tiktai jie, galvojo jis. Juk a gyvenu auniame mieste. Jis daugiau nebegaljo kalbtis su uvimi, nes per daug jau buvo ji sualota. Jam dingteljo kita mintis. Pusuve! kreipsi senis j. Buvusi uvie, gaila, kad a per toli nuplaukiau jr. A praudiau ir tave, ir save. Taiau mudu umume daug rykli, sueidm dar daugiau. Kiek tu j umuei per savo amel, senoji uvie? Juk ne veltui i tavo galvos kyo kardas. Jam patiko galvoti apie uv ir apie tai, k ji galt padaryti rykliui, jeigu laisvai plaukiot jroje. Man reikjo nusikirsti jos kard ir kapoti juo ryklius, pagalvojo senis. Deja, laivelyje nebuvo kirvio, o dabar nebeliko n peilio. Taiau, jeigu turiau uvies*kard, galiau pririti j prie irklo rankenos, koks ginklas ieit! Tuomet mes ivien kovotume prie ryklius. K tu dabar darysi, jeigu jie upuls nakt? K tu gali padaryti? Kovoti, tar jis. A grumsiuos su jais iki paskutinio atodsio. Taiau tamsoje nesimat nei pavaists, nei iburi buvo tiktai vjas, ipusta bur, ir jam pasivaideno, kad jis jau mirs. Sudjs rankas jis pajuto savo delnus. Jie nebuvo mir ir, sugniaudamas ir atgniaudamas juos, jis galjo pajusti skausm, o

Jis atsiliejo laivelio gal ir suprato, kad gyvas. Jam tai pasak jo peiai. Man reikia sukalbti visas tas maldas, kurias a. paadjau sukalbti, jeigu pagausiu uv, pagalvojo jis. Bet dabar a per daug ivargs. Geriau paimsiu mai ir usiklosiu juo peius. Senis guljo laivelio gale ir vald j, laukdamas, kada pasirodys iburi pavaist. A nuplaukiau pus kelio, pagalvojo jis. Gal bt, man pasiseks parveti namo nors uvies priek. Juk turt kada nors man pasisekti!.. Ne, tar jis sau. Tu pasityiojai i savo laims taip toli nuplaukdamas jr. Nebk paikas, tar jis garsiai. Nesnausk ir nepaleisk vairo i rank. Tau dar gali nusiypsoti laim. A noriau nusipirkti nors trupuiuk laims, jeigu ji kur pardavinjama. 0 u k tu j pirksi? paklaus jis save. Nejaugi nusipirksi j u prarast eberkl, nulaut peil ir sueistas rankas? 0 juk galjai, tar jis. Tu juk bandei nusipirkti laim u atuoniasdeimt keturias dienas, praleistas jroje. Ir nedaug trko, kad tau bt j pardav...

Neprasimanyk niek, sudraud jis save. Laim ateina pas mog vairiu pavidalu, ir kas gali j painti? Vis dlto a paimiau nors truput laims, vis tiek kokiu pavidalu, ir umokiau u j, kiek tik reikalaut. A noriau pamatyti Havanos pavaist, pagalvojo jis. A troktu daug ko. Bet dabar labiausiai troktu pamatyti Havanos iburius. Senis pamgino patogiau sitaisyti prie vairo, ir nugaros skausmas pasak, kad jis i tikrj nenumir. Jis pamat miesto iburi pavaist apie deimt valand vakaro. I pradi tai buvo vos pastebimas vytjimas, koks .pasirodo danguje prie patekant mnuliui. Paskiau iburiai rykiau m mirksti u okeano vanden, kariuos paiau stiprjantis vjas. Jis vairavo tiesiai tuos iburius, galvodamas, kad dabar jau visikai greitai plauks Golfo srov. tai ir po visam, galvojo jis. Gal bt, jie vl upuls mane. Bet k gali tamsoje jiems padaryti beginklis mogus. Jam gl vis sustingus kn, o nakties altis dar labiau skaudino jo aizdas. Tikiuosi, man nebereiks kovoti, pagalvojo jis. Kad tik nereikt pradti kovos i naujo. Taiau vidurnakt senis vl grmsi su rykliais, inodamas, kad kart kova beprasmika. Rykliai upuol j visu briu; jis mat tiktai ruous vandeny, kuriuos brai rykli pelekai, ir vytjim, sklidus nuo j, kai jie okdavo draskyti uvies. Jis mu kuoka per galvas, girddamas, kaip iauki andikauliai ir krpioja laivelis, kai jie nuo apaios plia uv. Lyg pakvais senis tal kuoka kakok daikt, kur jis tik galjo girdti ir paliesti, kai staiga pajuto, jog kuokos nebeturi. Senis ipl rumpel i tvaro ir, sums j abiem rankom, mu ir trank juo, kirsdamas smg po smgio. Taiau rykliai jau buvo laivelio prieky ir puol ia po vien, ia visi kartu, nusinedami gabalus msos, kurie vytjo jroje, kai rykliai vl pasisukdavo link uvies. Pagaliau vienas ryklys priplauk prie pat uvies galvos, ir senis suprato, kad: viskas baigta. Jis tvojo rumpeliu rykliui per snuk ten, kur jis buvo apiojs kiet uvies kiau, nenorjus pasiduoti jo dantims. Jis tvojo viena kart, antr, trei. Igirds, .kaip triokteljo rumpelis, senis trenk rykliui suskilusiu drtgaliu. Jis pajuto, kaip drtgalys smigo ms ir, inodamas, kad jis atrus, vl smog rykliui. is paleido uv ir atsitrauk. Tai buvo paskutinis ryklys i to brio, kuris j upuol. Jiems nieko nebeliko k suryti. Senis vos vos gaud kvap. Burnoje jis jaut keist skon, salsv. atsiduodant variu, ir akimirksn senis buvo isigands. Bet visa tai greit prajo. Jis nusispjov okean ir tar: Sprinkite, galanos! Ir tegu jums prisisapnuoja, kad umut mog. Senis inojo, kad dabar jis galutinai ir nebepataisomai nugaltas; sugrs laivelio gal, jis sitikino, kad nulautas rumpelis tinka tvar ir juo bus galima valdyti laivel. Jis usimet ant pei mai ir nustat kurs; Dabar laivelis plauk visai lengvai, ir senis apie niek negalvojo ir nieko nejuto. Dabar jam buvo viskas vis tiek, ir jis tik irjo, kaip greiiau ir geriau parvesti laivel namo. Nakt rykliai puol prie uvies griaui, ir atrod, tarsi kas bt rinks trupinius nuo stalo. Senis nekreip Juos dmesio ir niekuo daugiau nesirpino, kaip tik laiveliu. Jis tiktai pastebjo, kaip lengvai ir greitai dabar plaukia laivelis, kai jo nebestabdo didiulis uvies svoris. Geras laivelis, pagalvojo senis. Sveikas ir nesualotas, iskyrus rumpel. 0 tai lengvai pataisoma. Senis jaut, kad plauk srov; jis jau galjo irti gyvenviei iburius pakrantje. Dabar jis inojo, kur ess, ir pasiekti namus jam buvo gryni niekai. Vjas visuomet ms draugas, pagalvojo jis, o paskiau pridr: Ties pasakius, ne visuomet. Ir didiul jra ji taip pat pilna ir ms draug, ir ms prie. 0 lova, galvojo senis, lova mano draugas. Taip, btent lova. Koks malonumas isitiesti lovoje! 0 tai nepaprastai lengva, kai tu nugaltas, galvojo jis. A net neinojau, kaip tai lengva... Bet kas gi mane nugaljo? paklaus jis save.

 Niekas, tar jis garsiai. A tiktai per toli buvau nuplauks jr. Kai senis plauk nedidel lank, Terasoje iburi nebesimat, ir jis suprato, kad visi jau sumig. Vjas vis stiprjo ir dabar pt smarkiais gsiais. Taiau uoste buvo ramu, ir senis priplauk prie virgdo lopelio po uolomis. Nebuvo nieko, kas jam padt, ir jis prisiyr kiek galdamas ariau. Paskiau ilipo i laivelio ir pririo j prie uolos. Ims stieb, senis suvyniojo ant jo bur ir perrio j. Paskiau usivert ant pei stieb ir m kopti auktyn. tai tuomet jis ir pajuto, kaip baisiai buvo ivargs. Senis stabteljo akimirksn ir atsigrs gatvs ibint atovaistje pamat didiul uvies uodega, muojani u laivelio galo. Jis pamat balt apnuogint jos nugarkaulio linij ir tamsi galvos mas su atsikiusiu kardu. Senis vl m kopti vir. kops kalnn, pargriuvo ir valandl guljo su stiebu ant pei. Jis paband pakilti. Taiau tai buvo ne taip lengva; jis ir liko sdti su stiebu ant pei, irdamas keli. Prabgo kat, kakur skubdama savo reikalais, ir senis ilgai velg kandin jos. Paskiau jis m stebti keli. Gal gale jis numet stieb ir pakilo nuo ems. Pakls stieb, senis vl usivert j ant peties ir m pamale ingsniuoti kaln. Jis ilsjosi gal penket kart, kol pasiek savo lnel. engs lnel, senis atrm stieb sien. Tamsoje surado butel su vandeniu ir atsigr. Paskiau atsigul ant lovos. Jis usitrauk ant pei antklod, usiklojo ja .peius, kojas ir umigo, sikniaubs laikraius, iskts delnais auktyn atsuktas rankas. Senis tebemiegojo, kai ryt berniukas kio galv pro duris. Pt toks smarkus vjas, jog laiveliai neiplauk jr, ir berniukas pamigo ilgiau, o paskiau, kaip ir kiekvien ryt, atjo senio lnel. Berniukas sitikino, jog senis kvpuoja; po to pamat jo rankas ir pravirko. Patyliukais islinks i lnels, jis nujo atneti seniui kavos ir verk visu keliu. Aplink laivel susirinko daug vej; jie apirinjo tai, kas buvo prie jo pririta, ir vienas vejys, atsiraitojs kelnes, matavo virve uvies skelet. Berniukas nelipo emyn pas juos. Jis jau anksiau buvo tenai nujs, ir vienas i vej paadjo jam priirti laivel. Kaip jis jauiasi? kteljo vienas vejys. Miega, atsiliep berniukas. Jam buvo vis tiek, kad jie mato j verkiant. Nereikia jo adinti. Nuo nosies iki uodegos ji buvo atuoniolikos pd ilgio, kteljo jam vejys, kuris matavo uv. Tikiu, tar berniukas. Jis nujo Teras ir papra skardins kavos. Kartos kavos, daug cukraus ir pieno, Ir nieko daugiau? Ne. Vliau pairsiu, k jis gals valgyti. Na ir uvyt! tar eimininkas. Kas galjo pagalvoti, kad yra toki uv! Taiau ir tu vakar pagavai dvi puikias uvis. Tebnie prakeiktos tos mano uvys! tar berniukas ir vl pravirko. Gal nori ko igerti? paklaus ji eimininkas. Ne, atsak berniukas. Pasakyk jiems, kad jie nevargint Santjago. A dar sugriu. Pasakyk jam, jog a labai apgailestauju. Ai, tar berniukas. Berniukas nune skardin su karta kava senio lnel ir pasdjo alia jo, kol is pabudo. Vienu metu jam pasirod, kad senis jau tuoj pabus, taiau jis vl pasinr sunk mieg, ir berniukas nujo kit kelio pus pasiskolinti pas kaimynus truput malk kavai suildyti. Pagaliau senis nubudo.

 Nesikelk, tar jam berniukas. e, igerk. Jis pyl stiklin kavos. Senis pam i jo stiklin ir igr. Jie veik mane, Manolinai, tar jis. Jie nugaljo mane. Bet ji neveik tavs. uvis juk tavs nenugaljo! Ne. I tikrj ne. Tai atsitiko vliau. Pedrikas apsim priirti laivel ir virves. Kur tu dsi uvies galv? Tegu Pedrikas j sukapoja. Bus masalas uvims vilioti tinkl. 0 kard? Pasilik j sau, Jei nori. Noriu, tar berniukas. Dabar mums reikia pagalvoti, k veiksime toliau. Mans iekojo? inoma. Ir kranto apsauga, ir lktuvai. Vandenynas didelis, o laivelis mautis, j sunku pastebti, tar senis. Jis pajuto, kaip malonu, kai yra su kuo pasikalbti, uuot kalbjus su savimi arba su jra. A pasigedau tavs, tar jis. Ar tu k nors sugavai? Vien uv pirm dien. Vien antr ir dvi trei. Puiku! Dabar mes vl vejosime drauge. Ne. A neturiu laims. Man visikai nebesiseka. Velniop neskm! tar berniukas. A tau atneiu laim! K pasakys tavo tvai? Nesvarbu. Juk vakar a pagavau dvi uvis. 0 dabar mes vejosim su tavim drauge, nes man dar daug reikia imokti. Teks sitaisyti ger perstek ir visuomet j laikyti laivelyje. Gelet galima padaryti i seno Fordo lings. Nugalsim j Guanabakoje. Ji turi bti atri, bet neugrdinta, kad nenult. Mano peilis tai nulo. A gausiu tau nauj peil ir nugalsiu ling. Kiek dien dar laikysis stiprus brisa?* Gal tris. 0 gal ir daugiau. Per t laik a visk paruoiu, ,tar berniukas. 0 tu, seni, pasigydyk savo rankas. A inau, k joms daryti. Nakt a ispjoviau keist gumul, ir man pasirod, jog kakas trko krtinje. Pasigydyk ir tai, tar berniukas. Gulkis, seni, o a atneiu tau varius markinius. Ir ko nors uvalgyti. Atnek kok t dien laikrat, kai a buvau jroje, pasak senis. Tu turi kuo greiiau pasveikti, nes a daug ko turiu i tavs imokti, o tu juk gali mane visko imokyti. Ar daug tu prisikentjai? Utektinai, atsak senis. A atneiu laikrai ir ko nors valgyti, tar berniukas. Gerai pailsk, seni. A paimsiu vaistinj kokio tepalo tavo rankoms. Neumirk pasakyti Pedrikui, kad uvies galva priklauso jam. ______________________________ *Brisa (isp.) kranto vjas, brizas. Ne, neumiriu.

Kai berniukas ijo pro lnels duris ir m leistis emyn senu koral keliu, jis vl pravirko. T popiet Teras atvyko brys turist. irdama, kaip ryt vjas iauia jr prie jimo uost, viena moteris tarp tui alaus skardini ir negyv medz pastebjo ilg balt nugarkaul su milinika uodega, kuri kilnojo ir plak bang msa. Kas gi ia? paklaus ji kelner, rodydama ilg didiuls uvies nugarkaul, dabar jau tikr atmat, kuriai belieka laukti, kad bangos nuplaut jr. Tiburon, tar kelneris. Rykliai. Jis ketino jai paaikinti, kas atsitiko. 0 a ir neinojau, kad rykli tokios dailios, taip graiai ilenktos uodegos. A irgi neinojau, tar jos bendrakeleivis. kalnje prie keliuko, savo lnelje, senis vl miegojo. Kaip ir pirmiau, jis miegojo knibsias, o berniukas sdjo alia ir saugojo jo mieg. Senis sapnavo litus.

E. HEMINGVJUS IR JO Knyga SEN1S lR JRA Ernestas Hemingvjus vienas i didiausi iuolaikins prozos meistr. Jo kriniai uima garbinga viet alia M. Tveno, D. Londono, V. Folknerio, D. Steinbeko ir kit ymiausi Amerikos raytoj. Jie veriami .daugel pasaulio kalb. Pagal inomiausius jo romanus ir noveles pastatyti kino filmai; 1954 metais E. Hemingvjus u apysak Senis ir jra buvo apdovanotas Nobelio premija. Tarybiniam skaitytojui gal ir ne viskas priimtina Hemingvjaus kryboje, taiau j avi gilus raytojo humanizmas, jo tikjimas mogumi. .Ernestas Hemingvjus gim 1898 m. ikagos priemiestyje Ouk Parke, gydytojo eimoje. Religinga motina mgino priversti sn skaityti biblij ir groti violonele. Taiau nieko i to neijo. Mokydamasis kolede, Hemingvjus ne kart buvo itrks i. ramios nam aplinkos. Tuo metu jis iband vairias profesijas nuo padienio darbininko iki bokso trenerio. Vliau jis dirbo reporteriu Kanzaso laikratyje Star. Pirmojo pasaulinio karo metu Hemingvjus atsidr. Europoje, veikianiame fronte. Karo baisum; pergyvenimai dav raytojui mediagos.jo igarsjusiam antimilitaristiniam romanui Sudie ginklams. Pasibaigus karui jis kur laik gyveno Paryiuje. Pirmieji literatriniai Hemingvjaus bandymai poemos, novels, romanai parayti rykioje modernist takoje. Taiau raytojas atkakliai ieko savito braio, 1926 m. pasirodo jo romanas Saul taip pat pakyla (Fiesta), kuris plaiai igarsina raytojo vard. Sekaniais metais ieina Hemingvjaus noveli rinkinys Vyrai be moter. J tarpe buvo tokios meistrikos novels, kaip Nenugaltasis, mogudiai ir kt. 1933 metais skaitytojai sulaukia kito jo noveli rinkinio Nugaltojas nieko negauna. Kada Ispanijoje siliepsnoja pilietinis karas, Hemingvjus nedvejodamas vyksta respublikon Madrid kaip laikraio korespondentas. Gyvendamas faist apsiaustame Madride, jis parao pjes Penktoji kolona, eil apybrai, scenarij dokumentiniam filmui, o kiek vliau roman Kam imu valanda, kuriame nupie simenanius kovos u Ispanijos laisv vaizdus. Antrojo pasaulinio karo metu, jau bdamas nebejaunas, Hemingvjus ygiuoja kartu su amerikiei armija ir vl sueidiamas. 1953 m. jis pergyvena dvi lktuv katastrofas ir laikomas dingusiu be inios. Laikraiai spausdina nekrologus. Deja, buvo pernelyg pasiskubinta: raytojas lieka gyvas, taiau jo regjimas pavojuje. Pasitaiss po sunkios ligos, Hemingvjus toliau dirba savo darb. iuo metu, jis gyvena Kuboje ir rao kino scenarij apie Kubos revoliucijos vad Fidel Kastr. Ne viskas, matyt, patinka raytojui Jungtinse Valstijose, kad jis nesiruoia grti savo tvyn... ..Senis ir jra yra vienas i geriausi Hemingvjaus kurini. Nedidels apimties krinyje raytojas su nepaprasta menine jga, nuostabiu meistrikumu atskleidia vienio ir vargingo seno mogaus, vejo Santjago, tragedija. Apysakos siuetas labai paprastas; i pirmo vilgsnio ia tiktai apraymas, kaip Santjagas gaudo uv. Taiau gilus turinys ir prasminga potekst slypi apysakoje. Graiausia jros poezija perpinta su giliu dramatizmu, velnus smojis su lidesiu. Mums gaila Santjago, bet mes avims jo itverme, valia.

Senas vejys ikyla prie skaitytoja visa savo heroizmo didybe. Daug puiki, spding epizod randame apysakoje. Neumirtamos, sukreianios yra scenos, kada Santjagas beviltikai grumiasi su ji persekiojaniais rykliais. ia Hemingvjus pasiekia nepaprast menini iraikingum. Reikmingai skamba senio lpose odiai: mog galima sunaikinti, taiau nugalti jo nemanoma. Raytojo viskas apgalvota, pasverta. Nieko nereikalingo nerasime apysakoje. Hemingvjus moka taupyti od ir jauia jo jg. Ne veltui kritikos jis laikomas vienu i didiausi amerikiei literatros stilist. Senis ir jra primena tobul krin, ikalt granite prityrusio skulptoriaus ranka. Neteisinga bt manyti, kad apysakos pabaiga pesimistin, beviltika. Anaiptol, joje aikiai pabrtas tikjimas nepalauiama mogaus dvasia. R.. Lankauskas