PRADŽIA:

 Vieta: kuršių žemėje, prie Durbės ežero (dab. Durbės savivaldybė,

Latvija)
  žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po
sutriuškinimo 1236 m. Saulės mūšyje jo autonomine šaka
tapusio Livonijos ordino kariuomene
 Vyko Livonijos ordino teritorijoje.
 Už pagalbą tampant LDK karaliumi Mindaugas perleido Livonijos
ordinui dalį žemaičių žemių. Tačiau žemaičiai nenorėjo su tuo
taikstytis.

EIGA:

 Tarp jų iškilo naujas lyderis – Alminas, kuris užsimojo atsikovoti iš

Vokiečių ordino Kuršą ir taip įrodyti Mindaugui, kad kovojant su
kryžiuočiais galima laimėti daugiau, negu jiems pataikaujant.
 Prieš Durbės mūšį buvo daugiau žemaičiu mėginimų sužlugdyti
kryžiuočius kurie buvo pakankamai sėkmingi.
 Priblokštas šių pralaimėjimų, Livonijos magistras nusprendė keisti
taktiką: atsisakyti siaubiamųjų reidų ir pradėti veržtis į priešų teritoriją,
statant ten gerai įtvirtintas pilis.
 1259 m. pabaigoje kryžiuočiai įsiveržė į pačią Žemaitiją ir Karšuvos
žemėje pastatė Georgenburgo pilį.
 Žemaičiai dar nebuvo įvaldę pilių apsiausties technologijų. Tačiau
išeitis buvo rasta – žemaičiai užblokavo Georgenburgą, šalia
pastatydami savo pilį.
 Georgenburgo įgulos padėtis komplikavosi, todėl 1260 m. jungtinės
Vokiečių ordino pajėgos iš Livonijos ir Prūsijos susirinko Klaipėdoje,
ketindamos žygiuoti jai į pagalbą. Ordino kariuomenėje būta ir danų iš
šiaurinės Estijos bei švedų kryžininkų.
 Žemaičių buvo perpus mažiau (4000). Su keturiais tūkstančiais vyrų
įsiveržė į Kuršą, stengdamiesi patraukti kryžiuočius paskui save.
Akiplėšiška rizika pasiteisino su kaupu. Pasikliaudamas kiekybiniu
 savo kariuomenės pranašumu, Livonijos magistras leidosi paskui
įsibrovėlius, nusprendęs, kad Žemaitiją bus galima užpulti ir vėliau.
 Kai liepos 13 d. kryžiuočių ir žemaičių kariuomenės susitiko prie
Durbės ežero. Kryžiuočiams teko kautis neparankiomis sąlygomis –
drėgname slėnyje, kuriame sunkiai šarvuoti riteriai negalėjo smogti
visa jėga.
 Perdėtas pasitikėjimas savimi nulėmė ir kitą kryžiuočių vadovybės
klaidą. Mūšio su žemaičiais išvakarėse Livonijos kariuomenėje buvę
kuršiai paprašė, kad pergalės atveju jiems būtų grąžintos žemaičių į
nelaisvę paimtos moterys ir vaikai. Bet, užuot pažadėję patenkinti šį
prašymą, kryžiuočiai kuršiams atsakė, kad su jų gentainiais bus
elgiamasi pagal visiems žinomus karo papročius. Manoma, kad taip
norėta įbauginti kuršius, kad jie entuziastingiau kautųsi. Tačiau
šantažo poveikis buvo priešingas.
 Kuršiai vieningai ėmė trauktis, o dalis netgi atsuko ginklus prieš savo
buvusius viešpačius. Jų pavyzdžiu pasekė estai ir dauguma prūsų.
 Ordino kariuomenė staiga sumažėjo ir jų pralaimėjimas tapo
neišvengiamas.

PADARINIAI:

Durbės mūšis buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. lietuvių laimėjimas per karus

su Vokiečių ordinu.

 Ši pergalė sustabdė kryžiuočių veržimąsi į Žemaitiją. Tai leido

sustiprėti Lietuvos valstybei.