Lemiamoji pergalė

Pamokos uždaviniai:
Pasinaudodami vadovėlio tekstu,
žemėlapiu, dokumentais,
skaidrėmis ir iliustracijomis:
1. Suformuosite vaizdinius apie Žalgirio
mūšio eigą, mokėsite jį apibūdinti.

2. Ugdysite suvokimą, jog lietuvių

pergalė Žalgirio mūšyje galutinai pakirto
Ordino galybę ir prestižą, nurodysite
mūšio išdavas.
 Pagrindiniai klausimai:

1. Žalgirio mūšio priežastys

2. Rengimasis karui
3. Žalgirio mūšio eiga
4. Žalgirio mūšio reikšmė
Lietuvos valstybė XIII a.-XIV a. pabaigoje.
Didysis Lenkijos ir LDK karas su kryžiuočiais 1409 – 1411 m.
XIV a. LDK kario
ginkluotė :
1- šalmas;
2-grandiniai
šarvai;
3-palaidinė,
padengta
metalinėmis
plokštelėmis;
4-antpečiai;
5-antkeliai;
6-pentinai;
7-lietuviškasis
skydas;
8-kalavijas;
9-ietis.
Ordino
riteris
Durbės mūšis.
Jogaila
1351 -
1434
Vytautas
1350 -1430
 Vytautas
Didysis
XIX Didysis
Vytautas a.
XIXdilininko
a. dailininko
J.Mateikos
Vytautas
J.Mateikos
piešinys.
piešinys
Didysis.
XIX a.
dailininko
J.Mateikos
piešinys.
Vytautas
XIX a.
dailininko
paveikslas
Kryžiuočių ordino
didysis magistras
Ulrichas fon
Jungingenas
Didysis Lenkijos ir LDK karas su kryžiuočiais 1409 – 1411 m.
Žalgirio mūšis 1410 m. liepos 15 d. schema.
Žalgirio mūšio 1410m. liepos 15 d. schemos
“Žalgirio mūšis”. XIX a. dailininko Jano Mateikos paveikslas.Jame vaizduojami:
1-Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, 2-Kryžiuočių ordino didysis magistras
Ulrichas fon Jungingenas, 3-Lenkijos karalius Jogaila.
Žalgirio mūšyje
sąjungininkų
laimėta didžioji
Kryžiuočių
ordino
magistro
vėliava.
Po ja telkėsi
labiausiai
pasižymėję
Ordino riteriai ir
magistro
dvariškiai.
XIII – XIV a. iš plytų statyta Marienburgo pilis. 1309 m. Marienburgas tapo
Kryžiuočių ordino sostine.
 Žalgirio mūšio priežastys

• Kryžiuočiai nuolat puldinėdavo Žemaitiją.

• Teritoriniai Lietuvos ir Lenkijos ginčai su ordinu.
• Lietuva pretendavo į ordino užimtą Žemaitiją.
• Lenkija pretendavo į Dobrynės žemę.
 Rengimasis karui

• Karas – tai besitęsiančio konflikto tarp Ordino ir Lenkijos, bei Lietuvos

kulminacija.
• 1409 m. prieš Ordiną sukilo Žemaičiai, aktyviai parėmė Lietuvos
didysis kunigaikštis Vytautas.
• Į konfliktą įsitraukė Lenkija.
• Didysis Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas buvo priverstas
paskelbti Lenkijai karą.
• 1410 m. liepos pradžioje LDK kariuomenė prie Vyslos susijungė su
Lenkijos kariuomene ir, susitarius, kad tuo metu žemaičiai puldinės
ordino pilis (nukreipdami dėmesį).
• Liepos 3 d. jungtinė kariuomenė nužygiavo Ordino sostinės link. Prieš
juos išvyko kryžiuočių kariuomenė.
 Rengimasis karui

• Ordino vadovybė tikėjosi ,kad Lenkai ir Lietuviai puls atskirai. Tačiau

Jogaila ir Vytautas nusprendė sujungti kariuomenes ir drauge žygiuoti
į Ordino sostinę Marienburgą.

• Didysis Kryžiuočių magistras Ulrichas fon Jungingenas tikrąją

sajungininkų žygio kryptį sužinojo pavėluotai.Po skuboto žygio jo
kariuomenė užtvėrė kelią sajungininkams tarp Tanenbergo ir
Griunvaldo.

• Vytautas atsivedė Lietuvių žemių bei Lietuvai priklausančių Rusios

žemių pašauktinius, totorių būrį.
 Kryžiuočiai

• Kryžiuočiai įsirengė savo būstinę šalia Griunvaldo gyvenvietės.

• Kryžiuočiai tą dieną turėjo 21 000 puikiai ginkluotų kavaleristų, 6 000

sunkiai ginkluotų pėstininkų ir 5 000 mūšyje treniruotų tarnų, kurie
buvo ginkluoti geriau nei daugelis lietuvių–lenkų pėstininkų. Iš viso
apie 32 000 žmonių.

• Į pagalbą Teutonų ordinui buvo susirinkę riteriai iš visos Vakarų

Europos. Tai – anglai, prancūzai, vengrai, austrai, bavarai, tiuringiečiai,
čekai, liuksemburgiečiai, flamandai, olandai.

• Vokiečiams vadovavo magistras Ulrichas fon Jungingenas.

 Lietuviai ir lenkai

• Už kelių kilometrų nuo kryžiuočių, šalia mažos gyvenvietės

Tanenbergo, buvo įrengta lietuvių-lenkų būstinė.

• Lenkų armiją sudarė 18 000 riterių, 11 000 vasalų ir 4 000 pėstininkų.

Prie jų prisidėjo 11 000 Lietuvos riterių ir pėstininkų, 1 100 totorių, ir
apie 6 000 čekų, rusų, moravų ir moldavų. Iš viso apie 51 000 žmonių.
Brangios, sunkiosios kavalerijos buvo nedaug. Dauguma lietuvių ir
lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais ir jų šarvai buvo žymiai
prastesni nei kryžiuočių.

• Politinis armijos vadovas buvo Lenkijos karalius Jogaila, kuriam tuo

metu buvo apie 60 metų, mūšio lauke kariuomenei vadovavo Lietuvos
didysis kunigaikštis Vytautas.
 Žalgirio mūšio pradžia

•Aušo 1410m. Liepos 15-osios rytas. Magistras siekė, kad lietuviai ir

lenkai išeitų iš miško priedangos ir pultų pirmi. Tačiau šie taktiniais
sumetimais nusprendė neskubėti: vyriausias karo vadas Jogaila meldėsi,
o sajungininkų kariuomenės vadas rikiavo pulkus.

•Po trijų valandų nekantraujantis magistras pasiuntė Jogailai ir Vytautui

du kalavijus, ragindami stoti į kovą.

• Nesulaukęs puolant magistras įsakė mūšį pradėti. Geriausias savo

kariuomenės jėgas jis mėtė prieš lietuvius. Jų gretas užliejo geležinė
riterių lavina.
 Žalgirio mūšio eiga
• Praslinkus valandai nuo mūšio pradžios dešiniajame sparne
kovojantys Vytauto pulkai ėmė trauktis. Tariamu bėgimu siekta
išsklaidyti geriau ginkluotų priešų rikiuotę. Skaudi pamoka prie
Vorsklos dar labai pravertė. Iš totorių išmoktas manevras pavyko. Vieni
kryžiuočiai nusivijo apgaulingai bėgančiuosius, kiti užgriuvo kovos
lauke likusius lietuvius ir lenkus. Vytautas visą laiką buvo mūšio
lauke nuolatos keisdamas žirgus, jodinėjo tarp karių, drąsino juos,
nusilpusiems siuntė pastiprinimų.
• Manydamas, jog pergalė jau arti, į mūšį stojo ir Ordino magistras su
savo pulkais. Kai grįžo lietuvius viję riteriai, lenkų pajėgos buvo
gerokai išblaškytos. Kryžiuočiai įsitikinę savo sėkme, užtraukė
pergalės giesmę.
• Staiga jiems iš šono smogė gretas pertvarkę ir į kovos lauką grįžę
lietuviai.
• Kryžiuočių kariuomene buvo sutriuškinta. Žuvo net ir didysis
magistras .
 Žalgirio mūšio išdavos

• Po mūšio Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė užėmė daugelį Prūsijos pilių

ir pradėjo Marienburgo apgultį.

• Po dviejų mėnesių apgulties, Marienburgo paimti nepavykus, teko

atsitraukti. Netrukus buvo prarastos ir prieš tai užimtos pilys. Gruodžio
9 d. abi pusės paskelbė paliaubas.

• 1411 m. vasario 1 d. tarp konflikto dalyvių buvo pasirašyta Torūnės

taika, pagal kurią Žemaitija iki Vytauto gyvos galvos užleista Lietuvai.
Lenkijai atiteko Dobrynė. Kryžiuočių ordinas Lenkijai ir Lietuvai
sumokėjo šešių milijonų grąšių kontribuciją.
 Žalgirio mūšio reikšmė
• Visiškai sutriuškintas Kryžiuočių ordinas.

• Kryžiuočiai prarado parama iš Europos šalių.

• Žlugo sumanymas rytinėje Baltijos pakrantėje sukurti vokiečių

valstybę.

• Pergalė visiems laikams sustabdė agresiją prieš Lietuvą.

• Oficialiai karas pasibaigė Torūnės taika, pagal šią sutartį Lenkija gavo
Dobrynę, Lietuva – Žemaitiją.
 Lemiamoji pergalė

1410 m. liepos 15 d. įvyko Žalgirio mūšis, kuriame susikovė

sąjungininkų (Lietuvos ir Lenkijos) bei kryžiuočių kariuomenės.

Laimėti mūšį padėjo lietuvių manevras.

Sąjungininkų pergalė Žalgirio mūšyje visiems laikams sustabdė

Ordino agresiją prieš Lietuvą.