Durbės mūšis

 Kariniu Livonijos ordino ir Vokiečių ordino bendru žygiu siekta bent iš dalies
įgyvendinti strateginį tikslą – užgrobti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordino dalių valdas,
o tiesiogiai – išlaisvinti iš žemaičių žemėje esantį vokiečių Georgenburgo pilį.
 Kautynės įvyko 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės ežero netoli Liepojos.
 Vokiečių ir Livonijos Ordinai bei jų surinkta vietinių gyventojų kariuomenė puolė
žemaičius, kuriems manoma vadovavo Treniota.
 Žemaičiai sėkmingai sumušė Vokiečių ordiną.

Pasekmės:

 Žemaičių pergalė paskatino Livonijos ir Kryžiuočių ordinų pavergtose žemėse sukilti

kuršiams, žiemgaliams, estams (Pabaltijį). Prasidėjo Didysis prūsų sukilimas.
Pirmasis Prūsų sukilimas (1260-1265) ir Antrasis Prūsų sukilimas (1265-1273).
Žymiausiu sukilėlių vadu buvo Herkus Mantas. Sukilimui pralaimėjus, prūsai
visiems laikams buvo pavergti kryžiuočių. Pavertę juos baudžiauninkais,
vokiečiai ėmė kolonizuoti kraštą.