PRAMONĖS

PERVERSMAS – NUO
GAMYBOS IKI
POLITIKOS.
2020/09/10
Apie ką kalbėsime šiandien:
• Gamybos pokyčiai.
• Visuomenės pokyčiai.
• Politiniai pokyčiai. Vienos sistema ir jos sugriovimas.
• XIX a. specifika.
• Europos žemyno iškilimas. Imperializmas.
• Nacionalizmas ir pasaulinis konfliktas. Kodėl laimėjo
serbai?
Viduramžių cechdirbiai.
Manufaktūros.
Pramonės perversmas:
• XVIII a. 2 pusė. Iki šių dienų. (IV pramonės revoliucija –
robotizacija arba dirbtinis intelektas)
• Manufaktūras keičia fabrikai.
• Kapitalizmas + mokslo ir technikos pažanga = pramonės
revoliucija.
• Prasidėjo Anglijoje. Dėl gamtinių išteklių ir merkantilizmo.
• Dėl pramonės perversmo galutinai išnyksta feodaliniai
santykiai. Juos pakeičia kapitalistiniai santykiai.
Industrializacijos raida Europoje. XIX – XX a.
Viduramžių hierarchijos modelis. Priklausomybė.
Darbininkai ir kapitalistai. Klasės.
Luditų judėjimas Anglijoje.
Didžioji Prancūzijos revoliucija.
Pramonės perversmo įtaka politiniam gyvenimui.
• XIX a. atsiranda pagrindinės politinės srovės/ideologijos:
konservatizmas (kaip reakcija į revoliuciją) liberalizmas
( palankiausia kapitalizmui) ir socializmas (darbininkus
atstovaujanti srovė). Ar šiandien jos dar aktualios?
• Politinių partijų poreikis itin aktualus tampa po Pramonės
perversmo ir Didžiosios Prancūzijos revoliucijos.
• Atsiranda idėjos, kuriomis galima suvienyti pasaulį.
Komunizmas. Praktinė to išraiška „Komunistų partijos
manifestas“ ir Pirmasis Internacionalas.
„Viso pasaulio proletarai – vienykitės“
Valstybė neturėtų trukdyti reikštis individui.
Tradicija - svarbiausia. Gražinti senąją tvarką.
XIX a. Nacionalizmo epocha.
• Po DPR atsiranda tautinės pilietybės samprata.
• Žmonės gyvenančius vienoje valstybėje sieja kalba,
papročiai, istorija.
• Romantizmas puoselėjo istorinius jausmus, ieškojo
tautinio pasididžiavimo praeityje.
• Noras sujungti arba sukurti savo valstybes. Italija, Lietuva.
• Vidurinės klasės vaidmuo. Valstybės interesas.
• Atsiradusios politinės partijos siekė atstovauti savo piliečių
interesus.
• Nacionalizmas peraugo į šovinizmą. Viena tauta labiau
pažengusi todėl turi teisę pavergti ne tokias pažengusiais.
Žymiausi nacionaliniai revoliuciniai įvykiai XIX a.
• 1789 – 1799 Prancūzijos revoliucija.
• 1830 m. Prancūzijos revoliucija
• 1848 – 1849 Tautų pavasaris.
• 1863 – 1864 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimas.
• 1870 Italijos susivienijimas.
• 1871 m. Vokietijos susivienijimas.
• 1917 m. V.Vilsono 14 punktų programa.
Osmanų imperijos įrimas.
Italijos ir Vokietijos suvienijimai.
Imperializmas 1871 – 1914 m.
• Nuo 1492 m. Europiečiai plečia savo valdas pasaulyje
(kolonializmas).
• XVI a. Ispanijos ir Portugalijos viešpatavimas.
• XVII a. Anglijos ir Nyderlandų.
• XVIII a. Anglija, Prancūzija.
• XIX a. Vokietija, Prancūzija, Italija, Rusija, Austrijos –
Vengrijos imperija.
• 1914 – 1918 m. Pirmasis pasaulinis karas.
Imperializmo priežastys:
• Pramonės perversmas.
• Nacionalizmas.
• Demografinis sprogimas Europoje.
• Technologinė Europiečių pažanga.
Europos dominavimas pasaulyje. (Cesil‘is Rhode‘s)
Europos dominavimas pasaulyje.
Kaip XIX a. atsispindi žmonių sąmonėje?
• Realizmas, Romantizmas, Modernizmas.
• Evoliucijos teorija. Darvinas.
• Medicina.
• Rasinės ir klasių kovos idėjos.
Karinių blokų formavimasis. Europa ant karo
slenksčio.
• 1871 m. Vokietija pradeda ieškoti savo „vietos po Saule“.
• Prancūzija bijo Vokietijos todėl ieško sąjungininkų.
• Austrijos – Vengrijos imperijoje kyla nacionalizmas, jai
reikia užnugario.
• Anglija siekia išlaikyti pusiausvyrą Europoje.
• Rusija didelė, bet ekonomiškai atsilikusi valstybė.
• Italija taip pat siekia savo įtakos pasaulyje.
• Antantė ir Trilypė sąjungos.
Europa prieš Didijį karą.
Vaterlo mūšis 1815 m.
Pirmasis pasaulinis karas 1914 – 1918 m.
Apibendrinimas.
• Pabandykite 4 – 5 sakiniais aprašyti XIX a. istoriją.