NACIONALIZMO EPOCHOS EUROPA

Tautų pavasaris – 1848-1849m. revoliucijos; moderniųjų valstybių formavimosi pradžia,

Prancūzijoje atsiradęs žmonių suinteresuotumas savo valstybės reikalais
Revoliuciniai karai pažadino tautinę prancūzų savimonę
1848m. Prancūzijos revoliucijos priežastys:

 Šalyje didėjo socialiniai ir politiniai prieštaravimai

 Įvairių sluoksnių nepasitenkinimą kėlė rinkimų sistema, didžiulis turto cenzas
 Vis aktyvesni darėsi įvairių krypčių socialistai
Revoliucijos eiga:

 1848m. sukilimas prasideda Paryžiuje

 Karalius atsisako sosto
 1848m. Prancūzija paskelbiama respublika
Politiniai ir ekonominiai pertvarkymai:

 Turto cenzo panaikinimas

 Organizuojami viešieji darbai
 Organizuojami rinkimai į Steigiamąjį susirinkimą
 Patvirtinama respublikos konstitucija
1848m. Prezidento rinkimus laimi Luji Napoleonas Bonapartas
1852m. Prancūzija paskelbiama imperija
Paryžiaus sukilimas pažadina revoliucijas Vakarų Europoje
Revoliucijų Europoje priežastys:

 Nepasitenkinimas valdžia
 Nacionalizmas (noras atgaivinti nacionalinę kalba, kultūrą)
 Romantizmo srovės menininkų ieškojimas
Vokietija : 1848-1849m. revoliucija nesuvienijo Vokietijos, bet privertė karalių atsisakyti
absoliutizmo, įvesti konstitucijas ir sušaukti parlamentą
Italija : Revoliucija pralaimėjo. Nepriklausomose valstybėse buvo panaikintos konstitucijos ir
atkurtas absoliutizmas
Austrija : revoliucija privertė nusileisti valdžią. Ji suteikė spaudos laisvę, atleido nekenčiamus
valdininkus
Sureguliuoti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos ir Napoleono karų politinių padarinių bei teritorinių
klausimų, nustatyti taikos su Prancūzija sąlygų 1814m. daugelio šalių atstovai susirinko į Vienos
kongresą
Vienos kongreso padariniai:

 Europoje atkurta iki Didžiosios Prancūzų revoliucijos buvusi tvarka

 Grąžintos į sostus senosios valdovų dinastijos
 Naujai padalyta Europa ir kolonijos
 Įkurta šventoji sąjunga (Rusija, Austrija, Prūsija). Jos tikslas – išsaugoti Vienos kongrese
nustatytas valstybių sienas ir monarchines santvarkas
Didžiosios Prancūzijos revoliucijos iškeltos idėjos skelbė, jog būtinas tautos suverenitetas, visų
piliečių atstovavimas valdžios institucijoje
Romantizmo sąjūdis skatino domėtis savo tautos praeitimi, kalba, didvyriškai vaizdavo tautos
istoriją
Pamažu budo europiečių tautinė savimonė: žmonės ėmė suvokti esantys dalis tam tikros
modernios tautos, kurią jungia ne luominė priklausomybė, o bendra kalba, kultūra, istorinė praeitis
Nacionalizmas
Restauracijos laikotarpis
Nacionalizmas padėjo subrandinti tautinę savimonę, tautos istorijos, kalbos ir kultūros paveldo
vertės suvokimą
Šovinizmas - nacionalizmo atmaina. Skelbė neapykantą kitataučiams, mėgino iškelti vieną tautą
virš kitų

NACIONALIZMO RAIDA
Iki XIX a.
Nėra nacionalizmo
Nėra tautinės savimonės
Valstybės kurtos remiantis teritoriniu dinastiniu
principu
Žmonės save nuo kitų skyrė pagal religiją,
gyvenamąją teritoriją
Priklausymas kuriai nors tautai
neakcentuojamas
Tautiškumas, patriotiškumas nevaidino svarbaus
vaidmens valstybės ir piliečių gyvenime
XIX a. ir vėliau
Atsiranda nacionalizmas
Atsiranda tautinė savimonė
Atsiranda tautinės valstybės idėja
Žmonės save nuo kitų skiria pagal kalbą,
papročius, religiją, kultūrą
Priklausymas kuriai nors tautai pabrėžiamas
Tautiškumas ir patriotiškumas – neatsiejama
kiekvienos valstybės ir piliečio gyvenimo dalis