• Pramonės perversmu vadinami ūkinio Europos ir Šiaurės Amerikos gyvenimo

pokyčiai,vykę nuo XVIII a. pab iki XIX a. 8 deš.

• Pirmą kartą šią savoką 1845 m. pavartojo Frydrichas Engelsas.
• Industrializacija
• Agrarinė revoliucija
• Pramonės perversmo Didžiojoje Britanijoje prielaidos:

• stiprus prekybos laivynas leido įsivežti žaliavų iš visų pasaulio šalių;

• šalyje buvo gausu akmens anglių, reikalingų garo mašinoms;
• gyventojų prieaugis ir pokyčiai žemės ūkyje garantavo darbo jėgą;
• plati užsienio rinka;
• dideles pajamas davė prekyba, laivininkystė, žemės ūkis ir kolonijos;
• dvarininkai palaikė ryšius su verslininkais ir pramonės savininkais; didikai
užsiėmė ir pramonine veikla;
• anksčiau nei kitur ėmė irti luominė visuomenė; vis svarbiau buvo turėti
kapitalo (ne kilmę);
• anglikonų ir puritonų tikėjimas skatino lėšas taupyti ir investuoti į verslą.
• Pramonės perversmui būdinga:

• Manufaktūras keitė fabrikai.

• Natūrinį ūkį keičia patobulėjęs žemės ūkis: pritaikyta technika, nauji darbo
metodai, naujos maisto kultūros, gausėjo žemės ūkio produkcija.
• Naujų mašinų išradimas ir įdiegimas. Pradėtas naudoti naujas energijos šaltinis –
garas (D. Vato XVIII a. išrastas garo variklis). Pirmieji gamybos pokyčiai atsirado
tekstilės pramonėje – išrastos audimo ir verpimo staklės.
• Transporto ir susisiekimo naujovės.
• Urbanizacija ir gyventojų kėlimasis į miestus.
• Plėtėsi rinka ir pramonė.
• Pramonės perversmo padariniai:
• Socialiniai:
• spartus miestų augimas;
• miesto gyventojų gausėjimas (urbanizacija);
• susiformavo 2 nauji visuomenės sluoksniai: kapitalistai (buržuazija) proletarai
(darbininkai);
• susiklostė vadinamasis vidurinysis sluoksnis;
• atsirado kanalizacija, vandentiekis;
• daugiau dėmesio imta skirti mitybos papročiams ir kokybei, pradėtos steigti viešojo
maitinimo įstaigos;
• pažanga higienos srityje (vandentiekis, kanalizacija, prausimasis);
• ėmė keistis mada;
• dėl medicinos pažangos mažėjo vaikų mirtingumas, ilgėjo gyvenimo trukmė, augo
gyventojų skaičius;
• padaugėjus gyventojų prasidėjo gyventojų migracija (iš kaimo į miestą, į kitas šalis ir
žemynus (ypač į JAV));
• susiformavo „mažoji šeima“: sudarė tik tėvai ir vaikai;
• XVIII a. IŠRADIMAI:

• Skiepai
• Verpimo mašina –1764m.
• Garo mašina- 1796m.
• Oro balionas
• Žaibolaidis
• XIX a. MOKSLO IR TECHNIKO IŠRADIMAI

• Automobilis
• Garu varomos kuliamosios
• Benzinu varomi traktoriai
• Elektra. Ją imta naudoti apšvietimui, šildymui
• XIX a. pabaigoje energijos šaltiniu tampa nafta
• Tobulėjo ryšių sistema
• Pirmasis geležinkelis ir garu varomas garvežys
• Elektrinis telegrafas
• Narkozė
• Amžiaus pabaigoje išrastas telefonas
• Rentgeno spinduliai
• Radijas
• Darbininkų judėjimas
• Dėl vis blogėjančios padėties, darbininkai pradeda kovoti už savo teises. XIX
a. pradžioje – luditai (mašinų laužytojai) Anglijoje.
• Anglijoje kuriasi pirmosios darbininkų profesinės sąjungos – tredjunionai.
Kėlė politinius (išplėsti rinkimų teisę) ir ekonominius (gerinti darbo sąlygas)
reikalavimus.
• Čartizmas (Anglija).
• Čartistai – pirmoji darbininkų partija. Rinko parašus po dokumentais su
reikalavimų sąrašu – chartijomis:
• Apriboti darbo dieną iki 10 valandų;
• Uždraustas moterų ir vaikų darbą kasyklose;
• Nustatyti dirbančių vaikų amžius.
• XIX a. idėjinės politinės srovės (politinės teorijos)
• Liberalizmas (libertas – laisvė lot.). Atspindi buržuazijos interesus.
• Pradininkai Adamas Smitas ir Stiuartas Milis
• Visi iš prigimties lygūs;
• Lygybę turi užtikrinti valstybė;
• Žmogus laisvas tol, kol neriboja kito laisvės;
• Asmeninė nuosavybė šventa ir neliečiama;
• Valstybė nesikiša į ekonomikos reguliavimą (atlieka tik ,,naktinio sargo“
vaidmenį);
• Ekonomiką sureguliuoja laisva konkurencija, pasiūla, paklausa;
• Liberalizmo šūkis – laisser faire (pranc. – leisti veikti);
• Svarbu užtikrinti nepiktnaudžiavimą valdžia.
• Konservatizmas (conservare – išlaikyti lot.). Atspindi senųjų dominuojančiųjų
(valdančiųjų) socialinių sluoksnių (bajorų, dvasininkų) interesus.
• Pradininkas Edmundas Berkas (1723 – 1797).
• Tradicijų išsaugojimas, pagarba autoritetui, religingumui, už nusistovėjusią
tvarką;
• Laisvė susieta atsakomybe;
• Labai svarbu tikėjimas;
• Visuomenės reformos – pamažu;
• Rėmė monarchinį valdymą;
• Pasisakė prieš rinkimų teisės išplėtimą;
• Valdžia turi būti stipri, kontroliuoti;
• Prigimtinė žmonių nelygybė – natūralus reiškinys.
• Socializmas (socialis – bendras, visuotinis). Atspindi darbininkų (proletariato)
interesus.
• Pagrindines idėjas suformulavo Karlas Markas ir Fridrichas Engelsas (XIX a.)
veikaluose „Komunistų partijos manifestas“ (Karlas Markas ir Fridrichas
Engelsas) ir „Kapitalas“ (K. Marksas).
• Pagrindinės socializmo idėjos:

• Socialinė lygybė ir teisingumas;

• Dirbti reikia kolektyvui (visuomenei);
• Labai svarbu solidarumas (darbininkų);
• Lygybę (ir socialinę) užtikrins tik valstybė;
• Nelygybės priežastys – privati nuosavybė (ji yra blogybė, išnaudojimo
priežastis);
• Respublikinis valdymas – pats tinkamiausias.
• Įvairiose Europos valstybėse kuriasi socialdemokratų partijos (siekia gerinti
darbininkų padėtį reformomis, demokratiškai).
• 1864m.įkurta „Tarptautinė darbininkų draugija“ (I Internacionalas).
Internacionalas vienija įvairių šalių socialistines partijas.

• XXa. nuo socialdemokratų atsiskiria komunistai (Rusijoje jiems vadovauja

Vladimiras Ulijanovas – Leninas).
• Komunistai skelbia, kad valdžią reikia imti revoliucijos pagalba, t.y. jėga,
nedemokratiškai.
• Anarchizmas.
• Jo idėjos pirmą kartą buvo išdėstytos 1793 m. anglo Viljamo Godvino straipsnyje:
• žmonės yra nelaisvi, dėl netolygaus turto pasiskirstymo;
• išeitis – visiems žmonėms turtą padalyti po lygiai;
• žmonės turi gyventi laisvai, nevaržomi valstybės, nes valstybė prieštarauja laisvai
žmogaus prigimčiai; tegu žmonės buriasi į bendrijas, gyvena nevaržydami vienas
kito laisvės, paisydami tik moralės normų;
• Anarchizmas neigė valstybę kaip instituciją, pinigus, įstatymus.
• Socialinė vyriausybių politika.
• Pirmoji šalis, priėmusi įstatymus, ginančius socialines darbininkų teises, buvo
Anglija XIX a. vid.
• Reformuota švietimo sistema, kad mokyklą galėtų mokyklą galėtų lankyti ir
neturtingųjų šeimų vaikai, pradėtos statyti poilsiavietės darbininkams, skaityklos,
bibliotekos ir t.t.
• 1883 m. socialiniai įstatymai buvo priimti ir Vokietijoje (sveikatos draudimo,
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, pensijų, neįgalumo ir kt.).
• D šaltinis (1991 m. karikatūra)
• 1 Kokios dvi idėjos išreikštos karikatūroje? Įvardytas idėjas pagrįskite karikatūros
detalėmis. (2 taškai)
• 2. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, įvertinkite kiekvienos doktrinos reikšmę
šiandieninės visuomenės gyvenimui. (3 taškai)