Švietėjų idėjos, pernelyg didelė karaliaus valdžia,

Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas buvo pagrindinės priežastys,

dėl kurių XVIII a. pabaigoje Prancūzijoje kilo revoliucija, dar vadinama
Didžiąja.Tuo metu Prancūzijoje priimti svarbiausi dokumentai: Žmogaus
ir piliečio teisių deklaracija, konstitucija. Jie buvo paremti švietėjų idėjomis
ir teigė, kad aukščiausia valdžia priklauso ne karaliui, o visai tautai. Per
revoliuciją buvo sunaikintos ne tik feodalinės liekanos, bet ir giljotinuotas
pats karalius. Prancūzija paskelbta respublika.
Nors per vadinamąją Napoleono Bonaparto epochą (1799-1815 m.)
Prancūzijoje įsigalėjo diktatūra, per Didžiąją revoliuciją paskelbti šūkiai:
„laisvė, lygybė ir brolybė", nebuvo pamiršti. Napoleono užkariautose teri­
torijose įvestas Napoleono kodeksas naikino baudžiavą ir kitas feodalines
liekanas. Pagal šį kodeksą daugelis Europos valstybių tapo kapitalistinės.
XIX a. dažnai vadinamas -izmų amžiumi. Siame šimtmetyje atsirado
naujų politinių srovių (liberalizmas, konservatizmas, socializmas ir kt.) ir
doktrinų, kai kurios visuotinai išplito. Stipriausiai reiškėsi nacionalizmas.
Pati revoliucijos idėja išliko gyva per visą XIX amžių. Jai priešinosi di­
džiosios imperijos - Rusija ir Austrija, jos žūtbūt siekė išlaikyti esamą Eu­
ropos tvarką. Todėl 1815 m. Vienos kongrese didžiosios valstybės įsteigė
Šventąją sąjungą, kurios svarbiausias tikslas buvo slopinti revoliucinius
judėjimus Europoje.
Tačiau ne visi nacionaliniai judėjimai buvo nuslopinti. Nuo Vienos
kongreso iki Pirmojo pasaulinio karo Europos žemėlapyje atsirado gana
daug naujų valstybių. Nepriklausomos tapo Belgija, Graikija, Serbija,
Juodkalnija, Rumunija, Bulgarija, Albanija. Pagaliau suvienytos Italija ir
Vokietija. Panašūs išsivadavimo judėjimai vyko Lotynų Amerikoje.
XIX a. daug kur sustiprėjęs nacionalizmas virto imperializmu (1870-
1914 m.). Tai buvo viena iš pagrindinių 1914 m. prasidėjusio Pirmojo
pasaulinio karo priežasčių.
Šiame amžiuje pasiekta akivaizdžių technikos, ūkio ir pramonės laimė­
jimų. Technikos naujovės ir jų praktinis taikymas skatino industrializaciją.
Tai darė didelę įtaką to meto Europos socialinei raidai. Akivaizdi pažan­
ga palengvino žmonių kasdienį gyvenimą, medicinos, mokslo laimėjimai
darė gyvenimą kokybiškesnį. Vis dėlto naujovių atnešęs pramonės per­
versmas turėjo ir neigiamų padarinių, iš jų bene didžiausias - visuotinis
nedarbas. Tai paskatino darbininkus kovoti už savo teises, atsirado pirmo­
sios profsąjungos, partijos, plito socializmo idėjos.