Balandžio 27 d.

Klausimai:

1. Dėl kokių priežasčių susiformavo Olandijos valstybė?

2. Kokios priežastys nulėmė Olandijos ūkio vystymąsi?
3. Paaiškinkite žalia spalva pažymėtas sąvokas

Atsakymai:

1. Olandija susiformavo, nes:

 Sparčiai plito Liuterio ir Kalvino reformacijos idėjos
 XVI a. vid. šalis gavo autonomiją
 Ispanų represijos ir nepagrįstai pakelti mokesčiai protestantams išprovokavo 1566 m.
Nyderlandų sukilimą
 Prasidėjo partizaninis karas prieš ispanus tiek sausumoje, tiek jūroje
 Nors karo pradžia ir buvo sėkminga, tačiau Nyderlandus pradėjus remti Anglijai ir
Prancūzijai ispanų kariuomenė nusilpo ir sustojo
 1609 m. buvo pasirašytos paliaubos,. Tai reiškė, kad Ispanija pripažino Olandijos
nepriklausomybę
 Vestfalijos taika 1648 m. garantavo Jungtinių provincijų nepriklausomybę nuo Ispanijos
ir Vokietijos
2. Priežastys, nulėmusios Olandijos ūkio vystymąsi:
 Lentpjūvės išradimas padėjo sukurti milžinišką laivyną prekybai ir karui
 Suklestėjo laivų ir cukraus gamyba
 Olandai pasižymėjo kaip geri jūreiviai ir žemėlapių sudarytojai, tad pradėjo dominuoti
pasaulio prekyboje, išstūmę portugalus ir ispanus
 1602 m. buvo įkurta Olandų Rytų Indijos bendrovė - pirma pasaulyje tarptautinė
korporacija, kurios akcijomis buvo prekiaujama Amsterdamo biržoje. Tai buvo didžiausia
pasaulyje įmonė XVII a.
 Kad finansuotų regiono prekybą buvo įkurtas Amsterdamo bankas 1609 m., tikro
centrinio banko pirmtakas
  Olandai prekiavo prieskoniais Indijoje ir Indonezijoje, įkūrė Naujojo Amterdamo
koloniją (dabartinis Niujorkas), taip pat Pietų Afrikoje ir Karibuose
 1640 m. Olandų Rytų Indijos bendrovė gavo prekybos su Japonija monopolį
 Per Olandiją ėjo prekybos keliai iš šiaurės į pietus, iš vakarų į rytus, į Vokietijos gilumą
per Reino slėnį
 Olandai gabeno Portugalijos ir Prancūzijos vyną į Baltijos regioną, o iš ten javus gabeno į
Viduržemio jūrą
 Apie 1680 m. į Baltijos jūrą įplaukdavo 1000 olandų laivų kasmet. Jie net kontroliavo
Anglijos ir jos kolonijų prekybą, po karo su Ispanija, jie prekiavo ir su šia šalimi
 Olandų teisininkai garsėjo tarptautinės jūros ir verslo teisės išmanymu
 XVII a. Olandija tapo svarbiausiu knygų leidėju
 Christiaan Huygens išrado švytuoklinį laikrodį, kuris buvo labai svarbus tikslaus laiko
matavimui
 Antonijus Levenhukas išrado ar labai patobulino mikroskopą, o po to metodiškai pradėjo
studijuoti mikrobus, sukurdamas mikrobiologijos pagrindus
 Plėtėsi miestai, buvo statomos naujos rotušės, sandėliai. Pirkliai statėsi namus šalia naujų
kanalų, iškastų aplink miestus gynybai ir transportui. Jų ornamentuoti fasadai rodė aukštą
pirklių statusą. Kaimo vietovėse buvo statomos pilys ir vilos
 Nuo 1595 m. buvo statomos reformuotos bažnyčios
3. Autonomija – savivalda, arba kokio nors teritorinio vieneto gyventojų teisė
savarankiškai vykdyti valstybinę valdžią.
Reformacija – XVI a. religinis, socialinis, politinis judėjimas, siekęs pertvarkyti
Katalikų bažnyčią.
Kalvinizmas – greižto protestantizmo srovė, kurios pradininkas buvo Ž. Kalvinas.
Doktrina dar labiau nutolusi nuo katalikybės, atmesti visi išoriniai bažnyčios atributai,
panaikinta hierarchija.
Inkvizicija – speciali bažnyčios organizacija, kovojusi su priešais ir eretikais.

Balandžio 28 d.

Klausimai:
 1. Kodėl XVII a. Anglijoje kilo revoliucija?
2. Kodėl susikūrė konstitucinė monarchija?
3. Kokią reikšmę tolimesniam Anglijos vystymuisi turėjo visi šie įvykiai?

Atsakymai:

1. XVII a. Anglijoje kilo revoliucija, nes

 Anglijos karaliaus valdžia buvo silpnesnė negu kitų didžiųjų Europos valstybių valdovų,
tačiau jis vadovavo ir Anglikonų bažnyčiai. Ši bažnyčia išlaikė daugumą prašmatnių
apeigų ir vyskupų valdžią. Tai kėlė kalvinistų (Anglijoje jie buvo vadinami puritonais)
nepasitenkinimą
 XVII a. I p. sustiprėjo prieštaravimai tarp monarchijos ir anglų visuomenės
 Valdančioji dinastija siekė paversti Parlamentą paklusniu įrankiu arba visai jį panaikinti.
 Žemvaldžiai norėjo tapti tikrais savo žemių šeimininkais ir nepriklausyti nuo karaliaus
valdininkų malonės.
 Sustiprėjo puritonų persekiojimai, tačiau puritonizmas vis vien plito
 Karalius mėgino skleisti anglikonų tikėjimą ir Škotijoje. Tai sukėlė škotų
nepasitenkinimą ir jie įsiveržė į Šiaurės Angliją
 Absoliutizmas ir feodalinė santvarka trukdė kapitalizmo vystymuisi
 Įvesti naujų mokesčių karalius nedrįso, todėl 1640 m. jis sušaukė Parlamentą, kuris
posėdžiavo 13 m. ir buvo pramintas Ilguoju. Parlamento sušaukimas ir tapo Anglijos
revoliucijos pradžia
 Įtampą šalyje dar labiau didino sukilimas Airijoje. Ir karalius, ir parlamentas buvo
įsitikinę, kad reikia nuslopinti sukilimą ir išlaikyti Airiją anglų valdžioje. Tačiau jie
negalėjo sutarti, kaip suformuoti armiją ir kas jai vadovaus. Parlamentas nenorėjo to
reikalo patikėti karaliaus parankiniams, o karalius – puritonams
 Parlamentas vis labiau ribojo karaliaus valdžią
2. Konstitucinė monarchija susikūrė, nes:
 1660 m. karaliumi Karoliu II (1660-1685 m.) buvo paskelbtas Stiuartų dinastijos princas
(Karolio I sūnus).
 Škotija vėl tapo atskira valstybe, turinčia su Anglija tą patį karalių.
 Įžengdamas į sostą, jis žadėjo valdyti drauge su parlamentu, palikti naujiems savininkams
jiems atitekusias karaliaus ir Anglikonų bažnyčios žemes.
 Anglikonų bažnyčia vėl tapo valstybine.
 Puritonams buvo pripažinta tikėjimo laisvė
 Norėdamas užkirsti kelią savivalei, parlamentas 1679 m. priėmė asmens neliečiamybės
įstatymą, vadinamą “Habeas Corpus Act”
 Protestantiška Anglijos bajorija ir turtingieji miestiečiai siekė nušalinti paskutinį Stiuartą,
kuris valdė po Karolio II mirties
 Stiuartų priešininkai kreipėsi į Olandijos valdytoją, Jokūbo II žentą Vilhelmą Oranietį,
kviesdami jį “atkurti laisvės” ir ginti protestantizmo. Vilhelmas Oranietis su nedidele
rinktine kariuomene 1688 m. išsikėlė Anglijoje ir žygiavo į Londoną beveik
nesutikdamas pasipriešinimo. Karalius buvo suimtas ir įkalintas vienoje iš pilių.
 Vilhelmas Oranietis nenorėjo karaliaus laikyti kalėjime, o juo labiau teisti. Buvo
sumanyta leisti Jokūbui II pabėgti į užsienį ir paskelbti, kad toks valdovo poelgis yra
tolygus savanoriškam sosto atsisakymui. Nuverstas karalius pabėgo į Prancūziją
 Taip 1688 m. buvo įvykdytas valstybinis perversmas, ir parlamentas paskelbė, kad sostas
laisvas bei pasiūlė jį Vilhelmui Oraniečiui. Prieš karūnavimą šis turėjo sutikti su savo
valdžios apribojimu ir turėjo patvirtinti bei paklusti 1689 m. parlamento priimtai “Tautos
ir parlamento teisių deklaracijai” (“Teisių biliui”)
3. Šių įvykių reikšmė tolimesniam Anglijos vystymuisi:
 Anglijos revoliucija, kaip ir 1688 m. perversmas, turėjo religinės kovos formą. Ji buvo
didelis žingsnis į priekį žmonijos raidos kelyje.
 Ši revoliucija paspartino senos luominės santvarkos irimą ir naujos – demokratinės –
atsiradimą. Tiesa, demokratija Anglijoje galutinai įsitvirtino tik XIX a. 2-oje pusėje,
tačiau kaip tik XVII a. įvykiai davė jai pradžią.