Henrikas Radauskas

Biografija

H. Radausko tvai
Tvas Bernardas Radauskas, gyveno Gikoni kaime, baig keturias gimnazijos klases. Turdamas ger klaus, iek tiek pasimoks pas vargoninink, vargonavo, vliau tarnavo valsiaus ratininku, dirbo sekretoriumi, ilgainiui tapo dvar kvediu. Motina Amalija Radauskien-Kieragga, atvaiavusi i Rytprsi vaik auklti ir vokiei kalbos mokyti, dirbo guvernante viename dvare, kuriame susipaino su bsimu vyru Bernardu Radausku. Amalija buvo atuoniolika met u vyr jaunesn.

 1910 m. balandio 23 d. Krokuvoje gim dvynukai Henrikas ir Brunas Radauskai. 1913 m. pabaigoje Bernardas Radauskas perkl eim Gikoni kaim. 1914 m. ruden eima nutar trauktis nuo karo Sibir, - Novonikolajevsk (dabar Novosibirskas). ia dvynukai baig dvi gimnazijos klases. 1921 m. Radausk eima gro Lietuv. 1923 m. Radauskai persikl Panev. Dvynukai stojo Panevio gimnazijos antrj klas.

 1925 1929 m. Henrikas Radauskas studijavo Panevio mokytoj seminarijoje. 1929 m. Dirbo Vievio pradinje mokykloje mokytoju. 1930 m. H.Radauskas stojo VDU Kaune. 1934 1936 m. dirbo VDU Humanitarini moksl fakultete bibliotekininku. 1936 1937 m. dirbo Klaipdos radiofono praneju. 1937 m. liepos 29 d. ved Ver Sotnikovait.

Vera ir Henrikas Radauskai Vaingtono parke, 1961 m. birelis

 1938 1940 m. LR vietimo ministerijos Knyg leidybos komisijos Centro staigos korektorius. 1940 1941 m. LTSR vietimo liaudies komisariato Meno reikal valdybos atsakingasis sekretorius. 1941-1944 m. Valstybins leidyklos (Kaune) Groins literatros skyriaus redaktorius. 1944 m. Pasitrauk i Lietuvos; karo pabaig sutiko Berlyne.

 1946 m. i Berlyno persikl Hahno miest. 1946 1949 m. gyveno Reutlingene, prancz kontroliuojamoje zonoje. 1949 m. ivyko JAV. 1950 1959 m. gyveno ikagoje. 1959 1969 m. Kongreso bibliotekos Vaingtone tarnautojas. 1969 m. mainant etatus, atleistas i darbo kongreso bibliotekoje. 1970 m. balandio 27 d. mirta nuo irdies priepuolio.

H. Radausko asmenyb

 Jis buvo links alintis nuo moni, buvo altesnis u brol, danai netaktikas, o kartais ir piktokai prasiverdavo. Veng bendrauti su jam nedomiais monmis, nenorjo studijuoti t dalyk, kurie jo netrauk, nors ir buvo btini diplomui gauti. Buvo stropus, pareigingas. Kit akivaizdoje niekada nesipykdavo su mona.

 Jis njo layb, nelo, igerdavo tik retom progom ir saikingai. K udirbdavo nevaistydavo - pirko menines knygas, kin vazas bei lktes, prieinamus paveikslus ir daugyb plokteli, kuri mgo vakarais klausytis. Nusimano menuose, - tai geriausia, k Radauskas galjo pasakyti apie mog.

 Radauskas buvo toks mogus, kur visikai teistai galjai pavadinti men alkoholiku. Menai jam buvo absoliutus pasaulio centras, vienintel asmenin obsesija ir kone vienintelis dmesio vertas konversacijos objektas. Poezija, baroko muzika ir impresionist tapyba buvo temos, kurios jam niekad nenusibosdavo. (Alfonsas Nyka-Nilinas)

 Radausko religija buvo menas, jis buvo nuoirdus, gal net fanatikas tos religijos ir ipainjas, ir ynys, ir itoje plotmje jis negaljo negirdomis praleisti profanacijos. Jis kaip Don Kichotas puola ginti i nelieiam srit net tada, kai grsm jai i tikrj tik tariama. (J. Blekaitis)

Krybos apvalga

Radausko kriniai
Fontanas 1935m. Strl danguje 1950m. iemos daina 1955m. i rinktin peln Lietuvi raytoj draugijos premij. aibai ir vjai 1965m.

Eili modernizmas H. Radausko lyrika lietuvi poezijoje uima visikai atskir, izoliuot, padt, nesiremiani joki lokalin tradicij ir neturini sekj. Naujajame eilratyje atsiranda iuolaikins civilizacijos iugdytas naujo tipo intelektas, kuris msto ir kalba netradicinmis svokomis.

 duominuoja mogaus prigimties motyvai, mogaus santykiai su aplinka, daiktais. atskleidiama miesto kultra, kuri tampa svarbiausiu poeto krybos altiniu. labai svarbus klasikins poezijos pradas, derinamas su modernumu.

Apolitikumo principas Poetas vis gyvenim nuosekliai skelb meno apolitikum, abejingum istorijai ir socialiniams klausimams, vertino grynj estetizm. Stengsi atsiriboti nuo bet kokios ideologijos ar net filosofijos. H. Radausko nuomone, menas yra ne tautos suvienijimo priemon, o laisvs iraika.

Poetins realybs dominant ios eiluts yra tarsi krybinis H. Radausko manifestas: Klausau, k Pasaka man gieda kaip laktingala, Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.

 Pasakikas, fantastikas pasaulis poetui visuomet buvo tikresnis u real, matom, jis kr savo poetin tikrov, kuri buvo greiiau vaizdai, ikylantys sapne, antirealybje, gyjanioje atskir pavadinim, - pasaka.
H. Radausko pasaka panai siurrealizmo pasak, kurioje klaidioja keisti personaai, sapnai, sklando neprasiausios vizijos.

 Siekiama atskleisti, kad tikras pasaulis altas ir iaurus, kad jame pilna pavoj, o svajoni pasaulyje, t. y. pasakoje, mogus gali vykdyti slapiausius trokimus. Pasaulis ir poezija H. Radauskui yra vienas ir tas pats dalykas jdviej bendras vardas pasaka. Realyb nepasiekiama, ji tik aidia atspindiais ms akyse.

Eilrai estetizmas Estetinis spdis stipriausias H. Radausko krybos impulsas. Niekuo nepaaikinamos groio galios gauna labai tolimi poezijai dalykai. Objektai, kurie realybje nra gras, net okiruoja, meniniame pasaulyje gali bti pakylti iki estetinio igyvenimo. H. Radauskas geba poetin pasaul pateikti skaitytojui kaip slygin ia netenka prasms visuotinai priimtinos groio normos.

Lyrinis subjektas
Lyrinis subjektas gyvena pasaulyje ne su daiktais ar monmis, bet tarp daikt ar moni, spalv ir situacij aisme. Klausa, regjimas ir smon yra svarbiausios mogikosios galios. Lyrinis subjektas gali bti bet kokios tautybs, nes jam nerpi tautos bruoai, o tik groio paieka pasaulyje.

 mogus yra dvilypis: vienias, apimtas lidesio ir linksmas, ironikas, cinikas. Gyvenimas aidimas, spektaklis, kuriame tik dalyvaujama; kasdienyb mirtis. mogus gyvena daikt pasaulyje, daiktai personifikuojami. Eilraio mogus daniausiai svarbus tiek, kiek svarbs jo santykiai su daiktais ar aplinka.

 Lyrinis subjektas chaotik pasaul kartais stebi lyg vaikas ar menininkas, itin subtiliai jauiantis magik daikt pasaulio virpes, kait, dinamik, o kartais tampa sudaiktjs, altas, nenuspjamas. Poezijoje vyksta keisiausi procesai: nesuderinami dalykai vaizduojami kartu: Degantis sauls veimas krenta juod banyi.

 Estetinis igyvenimas suadinamas vaizduojant ne tik graius objektus, bet ir visokias baisybes, siaub, komar. Girtuokliavimas, senatv, beprotyb, laisv moter elgesys nesukelia pasibjaurjimo, nes H. Radausko eilraiuose visa tai suspindi meno viesa.

 Poeto sukurtame pasaulyje nra vietos prastai lyrinio subjekto ipainiai. Jo tragizmas nublanksta, tampa nebereikmingas estetinio stebuklo fone.
Menin erdv kupina vyksmo, virsmo ir paslapties, ji priima mog tik kaip to puikaus pasaulio element, bet ne kaip a, apie kuri turi suktis poetin visata. Pasaulis ir jame esantys mons bei daiktai nebepaklsta logikai jie laisvi.

Ironija ir paradoksas Ironija ir paradoksas H. Radauskui labai bdingi pasaulio matymo ir vaizdavimo bdai. kasdienybs chaose besiblakant mog poetas velgia ironiku, bet kartu ir ujauianiu vilgsniu. Nors pasaulyje viepatauja likimas, taiau u j auktesnis ir galingesnis yra grois.

 H. Radausko eilrai pasaulis be galo nepastovus. Viepataujaniai beprotybei nra rib. Kad ir kas atsitikt iame chaotikame pasaulyje, skaitytojo jau nebestebina. H. Radausko poetinis pasaulis paradokalus ir kontrastingas, fragmentikas ir barokikai puonus. Jame dera viskas, k realiajame pasaulyje pavadintume anomalija ar beprotybe.

Dinamikumas Visi poeto eilraiai labai ekspresyvs. Pasaulio kaitos fiksavimas vienas pagrindini H. Radausko eilrai savybi. Poezijoje vyrauja temperamentingas veiksmingumas. Eilraiuose viskas gyva: juda, kvpuoja, ritasi, oka, veriasi... Pasaulis yra laikinas. Nuolatin kaita yra viso pasaulio prasm ir avesys.

 Poezijoje charakteringas formos pabrimas, ibaigtumas, palinkimas simetrij ir objektyvin vaizdavimo bd. Eildara, ritmikos schemos, sskambiai, net eilraio pieinys daniausiai remiasi klasikosios harmonijos dsniais. Kalba yra savotikai alta, bendrin, maokai individualizuota ir labai taisyklinga.

 Daikt spindjimo, judrumo Radauskas pasiekia ne spontaniku krybins tampos prasiverimu, o grietai kontroliuojama forma, staigiai lstaniais ritmais, meistrikai ivystytais gars sskambiais ir ypa sudtinga vaizd struktra.