Baroko tapyba

XVI a. pab. XVIII a. vid.

Baroko tapybos paplitimas ir atsiradimas:

Baroko tapyba radosi Italijoje, labai greitai paplito visoje Europoje ir Lotyn Amerikoje. Baroko tapybos atsiradim lm: Karaliaus valdios didyb ( Absoliutini monarchij valdymas). Labai rykus dvasingumas ir meil teatrui.

Baroko tapybos idealas

Baroko tapybos idealas - pamaldus mogus. Tragikas humanizmas pakeiia pasaulietikj, transcendentin, vir aunanti vertikal emikj horizontal. Baroko tapybos estetika remiasi teiginiu apie groio nesuvokiamum (grois tai Dievas). Menui pripastama galia atskleisti bties prasm.

Baroko tapybos poymiai

Tapybos kriniai pasiymi dramatika, patetika tem interpretacija, teatrikumu. Figros vaizduotos psichologizuotais veidais, ikalbingais gestais, energingais judesiais. Kompozicijoje apstu kreivi, striaini, form kontrast, viesos ir tamsos efekt. iomis priemonmis siekta irov traukti iliuzin meninio vaizdo erdv, panaikinti rib tarp fikcijos ir realybs.

Barokas [it. Barocco keistas, mantrus] Barokas kildinamas i portugal k. prola barroca (netaisyklingos formos perlas) Barokas tai istorinis meno bei literatros stilius ir kryptis, turinti savo estetik ir teorij. Apibdinant XVI a. pab. , XVII a. ir XVIII a. pr. literatr ir men, vartojamos svokos: manierizmas, barokizmas, rokoko.

Baroko tapyba skirstoma tris kryptis:

Ankstyvojo (15851625)

Brandiojo (16251675)

Vlyvojo (16751715)

Barokas - tai didiosios tapybos epocha, kurioje ypa didel vaidmen suvaidino Italija, Nyderlandai, Ispanija, Pranczija.

Ankstyvoji baroko tapyba:

Labiausiai buvo paplitusi Italijoje, Ispanijoje ir Flandrijoje. Ji pasiymjo monumentalumu, dinamika, sustiprinta jausmo iraika, mediagikumu. Danai mitologizuotos scenos i karaliaus dvaro gyvenimo, religiniai siuetai, kuri egzaltuotas jausmingumas siejamas su didingumu ir rafinuotumu. Tapyboje vyravo portretin ir banytin dail. Suklestjusioje banytinje tapyboje dominavo kristologins temos, ikonografiniai atvaizdai. Portreto menui bdingas vairumas: visafigriai/ pusfigriai portreai.

Brandioji baroko tapyba:

Tai monumentalioji tapyba, pabrta viskas, kas pastovu ir nekinta, ir kartais nejudriomis formomis ireikiant tikrovikumo siek. Socialins visuomens reprezentacijos vaidmuo pusfigriniame ir ypa visafigriniame portretuose buvo svarbiausias. Europoje egzistavo bendra tendencija skirtingai interpretuoti vyro ir moters portret. Vien vertus, ji reiksi iorini informacijos enkl nebtinumu irykinant moters socialin vaidmen, kita vertus, moters atvaizdas palyginus su vyro danai vaizduojamas konkreiau ir buitikiau. Pavyzdiui Olandijos baroko kryptis atmet didingum ir ikilmingum, nukreipdama vilgsn kasdien mogaus buit.

Vlyvoji baroko tapyba:

Pranczijos ir i dalies Italijos tapyba priskiriama vlyvosios baroko tapybos krypiai, kuri remiasi grieta matematine logika, o vaizdo ekspresija pasiekiama ne kratutinio jausmingumo iraika, bet altu ir didingu monumentalumu. Sakralin sien ( skliaut) ir molbertin tapyba. Vlyvosios baroko tapybos menins ypatybs: iliuzikumas, dekoratyvumas, koloritas, apvietimas. Molbertiniai tituliniai altori paveikslai atspindjo visuotinei Katalik banyiai, vienuolijoms ir mecenatams svarbius vykius bei asmenis.

Iki 16 a. Olandijos ir Belgijos menas sudar vientis Nyderland men. Paplito prabang links barokas. Suklestjo tapyba, gijusi ryki nacionalini bruo. ymiausi flamand dailininkai: P.P.Rubensas, A. van Deikas, J.Jordansas.

Piteris Paulius Rubensas 1577-1640 (Flandrija)

1627m. Eskizas altoriui

Autoportretas su Izabele Brant 1610 m.

Taikos palaimos alegorija 1630 m.

Vaiko galvut 1616 m.

Numimas nuo kryiaus

Antonis van Deikas (Flandrija) (1599-1641)

Thomas Howard, antrasis Arundelo peras 16201621

Filadelfija ir Elizabet Varton apie 1640 m.

Karolis I medioklje 1635

Italijoje pirmuosius ingsnius barokins tapybos link eng broliai Anibal, Agostinas ir Lodovikas K a r a i a i

J kryboje irykjo esminiai naujojo meno principai: gebjimas sukelti spd, jaudinti ir tikinti.

Anibal Karais 1560-1610

Vienas Romos baroko tapybos pradinink

Msin 1585 m.

v. Mergel gedinti Kristaus 1560 m. Drob. Aliejus

Mikelandelas Merizis da Karavadas

1573-1610 (Italija)

Tomas netikintysis 1602-1603. Drob, aliejus

Brja apie 1595 m.

Kaip tikras baroko atstovas Karavadas mgo rakursus, optinius netiktumus, rykios viesos blyksnius, viesos ir eli kontrastus.

v. Povilo atsivertimas

Bakchas 1595 1597 m.

Ispanijos baroko tapyba:

Tapyboje dominavo religinis anras, portretai. Tamss atspalviai, pogrindinis apvietimas paveikslams suteik tampos. Banyia duodavo dailininkams usakymus, diktuodavo temas ir daug k drausdavo. Ispan dail daniausia persmelkta religini nuotaik. Ispanijoje dail labai stipriai veik banyia. Tapytojai atstovaujantys Ispanijos barok:
El Grekas Fransiskas de Surbaranas Diegas Velaskezas

Banyia duodavo dailininkams usakymus, diktuodavo temas ir daug k drausdavo. Ispan dail daniausia persmelkta religini nuotaik.

Tapytojai atstovaujantys Ispanijos barok:

El Grekas Fransiskas de Surbaranas Diegas Velaskezas

El Grekas tikrasis vardas Domnicos Theotokpoulos ~1541-1614 m

Pirmas didis ispan dailininkas dirbs 16 ir 17 a. sandroje buvo ne ispanas, o graikas i Kretos salos, todl jis ir gavo pravard El Grekas

Savo paveiksluose jis kr ypating erdv raibuliuojani ir banguojani, lyg matytume ne tikr atvaizd, bet jo atspind.

El Grekas buvo labai religingas, todl jo kryboje dominavo bibliniai siuetai.

El Grekas Apreikimas 1595-1600 m.

Jo kompozicijos nutviekstos iliuzini viesos plyksni, kurie neturi realiai pagrsto vieno altinio.

El Grekas Toledo miesto vaizdas 1597-99 m.

Francisco de Zurbarn 1598 -1664 XVII a. ispan baroko tapytojas. Daugiausiai vaizdavo vienuolius, dvasininkus ir krikioni ventuosius.

Didyb paprastumo didyb. Jo paprastos kompozicijos sudarytos i keli figr oriomis ir natraliomis pozomis.

Jis kvptai tap graudius besimeldiani veidus, yra nutaps avi vaik portret.

v. Prancikus Asyietis 1635-1639

Nekaltas prasidjimas apie 1630

Diegas Velaskezas 1599-1660

Beveik keturiasdeimt met buvo karaliaus Pilypo IV rm tapytoju, tap paties karaliaus, jo vaik, artimj, neaug ir juokdari, linksminusi karaliaus eim, portretus.

Neuauga Sebastian de Morra 1645 m.

Meninos 1656-57 m.

Pranczijos baroko tapyba:

17 a. Pranczijoje formavosi klasikin ideal orientuota dail. Ji rmsi universali tobulai ir racionaliai sukomponuot kompozicij paiekomis, prieingomis baroko improvizacijai ir spontanikumui. pasiymjo individuali stili gausa. Tuo metu egzistavo atskiroms mokykloms ar dailinink kartoms bdingos stilistins tendencijos, kurios netilpo apraytus rmus.

Georges de La Tour
1593 m. 1652 m. XVII a. prancz baroko tapytojas karavadistas. Jo paveikslams bdingos scenos, apviestos silpna vaks ar deglo viesa.

Jobas ir jo mona 1650. Tai tu iki iol tiki Diev?, - klaus Jobo jo cinika mona.

v. Magdalena

Claude Lorrain
Antika buvo Klodo Loreno kvpimo altinis. Jis tap panoramikus, elegikus suarchitektrintus peizaus, pripildytus ventykl griuvsi, pilnus viesos. Tai neivengiamai nutolusios praeities vizijos. Perteiktas tipikas 17 a. klasicizmas, kuris yra reflektyvus ir eklektikas.

Uostas vintant

Shebos karaliens ilaipinimas uostamiestyje

Nikolas Pusenas 1594-1665

Didij krybingj gyvenimo dal praleids Romoje, inspiruotas jos paminkl, rmsi romnikojo reljefo komponavimo principais: kr subalansuotas, daugiau pieinio iraika negu spalva paremtas kompozicijas.

Peizaas su v. Jonu 1640 m.

Kdiki iudymas 1630 m.

Laiko okis 1638 m.