1. Andrius yra vienintelis jo tėvo sūnus, motina mirusi.

Jis namo grįžta vos kas trečią dieną, o kai tėvas jo

klausia, kur jis būna “Susirinkimai, pasitarimai... repeticijos... Kas gi dabar pareina į namus dažniau kaip
trečią dieną?”. Andrius nejaučia jokios pagarbos savo tėvui. Nemano, jog turėtų dirbti “Ką turiu daryti?
Mišioms tarnauti, kaip senelis, jaunas būdamas, kad tarnavo. Ne visi gali būti kosmonautai.” O tėvas
paklausia, kuom tuomet jis nori būti- “Jaunais žmonėmis. Ir viskas. Mes turime savo pažiūras.” Andrius
mano, jog gyvenimas, tai tik linksmybės. Pasak jo, gyvenimas nenuobodus tik dėka jo kuriamų “stiprių
įspūdžių “Mėgstu stebinti. Ir viskas. Mėgstu stiprius įspūdžius. Man taip patinka. Ir kitiems patinka.
Niekas nenori būti nuobodulio pūsle.” (kalbama apie jo išgalvotus nužudymus, išprievartavimus,
vagystes). Nors Andrius turi Beatričę, jis nesuvokia, kokia ji jam iš tiesų reikalinga. Jis negerbia jos “Jis
jas vadina... žinai kaip... kekšėmis. Turbūt tau tas žodis taip pat girdėtas? BEATRIČĖ. Taip. Kartais ir
mane jis taip vadina.” Andrius paprasčiausiai nežino, kaip gyventi, nežino kaip mylėti, nežino, kaip
atrasti laimę ir jos ieško visai ne ten. (geria, mušasi, susikuria savas istorijas, savą pasaulį)
Lukas neturi tėvų. Pasak Juliaus “gimė per aklą nuotykį”. Tačiau turi turtingą dėdę. Lukas iš dalies gina,
iš dalies pavydi Andriui Beatričės. “Kai tu taip šoki – pasiutimas! Gyvent negaliu!.. (Nori išsinešti Beatričę)
BEATRIČĖ (piktai). Andriau! Paleisk! Paleisk! Lukas prišokęs išplėšia iš Andriaus Beatričę ANDRIUS.
Pinkvarta! LUKAS. Kiaulė! (Paleidęs Beatričę, puola Andrių) ANDRIUS. Benkartas1! LUKAS. Pakartok!!
ANDRIUS. Štai kaip!! Andrius trenkia Lukui į veidą, Lukas duoda atgal.” Draugai prašo jo, jog aprūpintų
juos dar vienu buteliu, tačiau Lukas nebeturi pinigų. Grįžus Andriui, Lukas tik nudžiunga, jog jis parnešė du
konjako butelius. Taigi, jis lygiai taip pat nežino ką daugiau veikti, tik malšina savo nusivylima savu gyven-
imu gerdamas ir grodamas.
Julius, atrodo, vienintelis nors kiek gerbia Beatričę, ją gina “Beatriče, toliau, toliau nuo čia... Mes tą niekšą...
(Taip pat puola Andrių); JULIUS. Bet tu liaukis, Andriau. ANDRIUS. Ką? JULIUS. Pats žinai ką. Ji tavo ar
ne tavo, bet kiaule nereikia būti.” Julius gyvena vien dėl nuotykių “Tu paklausyk: nuotykis yra gyvenimo
druska.. ; Kalėjimas, draugai! O, tai pakels mūsų prestižą!”Julių sužavi andriaus išgalvota istorija apie už-
muštą bufetininkę. Jo tėvas - filosofijos daktaras.
Beatričės tėvas paliko mamą, vėliau ir mama paliko Beatričę ir išvyko kažkur į Sibirą su kitu vyru. Ji gyvena
pas senelę. Nors Beatričė jaučia, jog su ja draugai elgiasi negražiai, mano, jog ji jiems, o ypač Andriui yra
reikalinga, turi vilties, jog jie pasikeis. “O Andriaus negaila? Aš jam reikalinga... Tikrai, tikrai aš jam
reikalinga.” BEATRIČĖ. Matau aš, kaip jie apsvaigsta. Baisiai apsvaigsta. Net nuo džiazo. Nuo šokio. Jie
nori apsvaigti. ANDRIAUS TĖVAS. Ar tu juos sulaikai? BEATRIČĖ. Ne. Nesulaikau. Aš – bejėgė su-
laikyti. ANDRIAUS TĖVAS. Dėl to, kad pati apsvaigsti. BEATRIČĖ (išsigandusi). Aš? ANDRIAUS TĖ-
VAS. Tu. BEATRIČĖ (po pauzės). Galbūt... bet aš... kitaip... Jūs nesijuokiate iš manęs? ANDRIAUS TĖ-
VAS. Ne. BEATRIČĖ (susijaudinusi, bet ryžtingai). Andrius vis vien kada nors supras… ANDRIAUS TĖ-
VAS. Ką supras? BEATRIČĖ. Kas tai yra meilė. Supras! Supras!.. Tada viskas pasikeis. “ Beatričė vienin-
telė nesiautėja taip, kaip jos draugai. Nors išgeria kartu, tačiau draugų nuotykių troškimas jai nepriimtinas. Ji
bando Andrių sustabdyti “BEATRIČĖ (atkakliai). Andriau! Aš seksiu paskui. ANDRIUS (draugams). Su-
laikykite tą kekšę. Julius ir Lukas sulaiko Beatričę. ANDRIUS greitai išeina.” , o Andiaus istorija apie
nužudimą ją labai išgąsdina “Kokia aš laiminga! Jūs negalit įsivaizduoti! Kokia aš laiminga ANDRIAUS
TĖVAS. Po velniais! Kodėl tamsta taip džiūgauji? Kvailos lažybos, ar kas? BEATRIČĖ. Andrius pasisakė
įsilaužęs į kavinę, užmušęs bufetininkę, pavogęs konjaką. Draugai patikėjo. Aš nenorėjau tikėti. Aš netikė-
jau.”

2. Tai kambarys, kuriame draugai praleidžia daugiausia savo laiko, groja džiazą. Tai vienintelė vieta, kurie
jie jaučiasi saugūs ir gali būti savimi. Jiems ši vieta labai svarbi, nes tik joje jie jaučia privatumą, jjoje verda
tik jų pačių gyvenimas “Užsirakinsime duris ir nieko daugiau neįsileisim. Užtenka. Čia mūsų katilas. Jie turi
savo.” Vadinama katilu, nes tai jų privati uždara erdvė. Simbolinė reikšmė - privatumas, pačių susikurta
gyvenimo dalis.

3. Beatričė vienintelė nesiautėja taip, kaip jos draugai. Nors išgeria kartu, tačiau draugų nuotykių troškimas
jai nepriimtinas. Ji bando Andrių sustabdyti “BEATRIČĖ (atkakliai). Andriau! Aš seksiu paskui. ANDRIUS
(draugams). Sulaikykite tą kekšę. Julius ir Lukas sulaiko Beatričę. ANDRIUS greitai išeina.” , o Andiaus is-
torija apie nužudimą ją labai išgąsdina “Kokia aš laiminga! Jūs negalit įsivaizduoti! Kokia aš laiminga
ANDRIAUS TĖVAS. Po velniais! Kodėl tamsta taip džiūgauji? Kvailos lažybos, ar kas? BEATRIČĖ. An-
drius pasisakė įsilaužęs į kavinę, užmušęs bufetininkę, pavogęs konjaką. Draugai patikėjo. Aš nenorėjau
tikėti. Aš netikėjau.” Beatričė vienintelė supranta, kas yra tikra meilė, mano jog ir jos draugai gali pasikeisti.
1. Andrius pasirodo negalintis atleisti, sako, jog privalo atkeršyti Beatričei už tai, jog ši kalbėjosi apie jį su jo
tėvu. Atsiskleidžia jo visiškas žvėriškumas, jis nesuvokia, jog Beatričė tik bando jam padėti, ir pagautas
pykčio ir įniršio jis tik tetrokšta keršyti - kaip žvėris.
Lukas juokiasi su draugais kartu, tačiau atsiskleidžia jo šioks toks empatiškumas “O vis dėlto aš suprantu
Beatričę”.
Julius tik lieka sužavėtas Beatričės slaptų minčių ???
Jie visi pažeidžia Beatričės privatumą. Sutaria, jog nors Beatričė atrodo nekalta, tačiau galvoje slepia dau-
gybę juos jaudinančių minčių.
Nors andrius nutaria nešti dienoraštį pavaduotojai ir taip atkeršyti Beatričei, Lukas ir Julius tam nepritaria.

2. Beatričės eilinį kartą nesupranta. (Beatričei nepavyksta pasiekti draugų žmogiškosios pusės, jie tik, lyg
gyvuliai, supranta tik tai, ką nori suprasti - Beatričės, pasak Juliaus, “išvirkusiais” mintis.//vieninteliam
Lukui užkliūna jos išgyvenimai “Koks baisus pasaulis! Dieve, koks baisus pasaulis!)
Tai ir toliau formuoja Andriaus, Juliaus ir Luko paveikslus, dienoraštis atspindi Beatričės tikrumą, nuošir-
dumą, taip pat, bejegiškumą pakeisti savo draugus.

3. Nerūpestingą?, aistringą. Išvystame tikrąsias jos mintis apie Andrių bei apie mokyklos direktoriaus
pavaduotoją. Taip pat ją svaiginantį meilės jausmą..

4. Pavaduotoja mini naują meilės supratimą. pasak jos, meilė nebėreiškia atsakomybės ar įsipareigojimo kaip
anksčiau, meilė šiuolaikiniam žmogui - pasismaginimas. Šiuolaikinė karta jau nenori klausyti vyresniųjų
nuomonės. Jiems tik tenka stebėti, kaip jauni žmonės veda, skiriasi, geria, mušasi, nebeturi jokio supratimo,
kaip gyventi.
…(gal dar nes Beatričę pirmą kartą išvystame įpykusią, ji pati trenkia pavaduotojai, nors…)

1. Kalbasi apie mokyklą, apie direktoriaus pavaduotoją, žmones, pasak Beatričės, “peržengusius ribą”, gali-
ausiai apie Beatričės psichinę būklę.
Kokie žmonės yra peržengę ribą? Kas yra toji riba? Kodėl bepročių vis daugėja?
Beatričė - žmonės peržengia ribą ir nieko nebesupranta. Neieško tiesos.Bepročių daugėja, bet ir protingųjų
nemažėja. Per daug baisus pasaulis.
Gydytojas - Žmonės turi žinoti, kodėl nemėgsta kito žmogaus. Neieško tiesos. Bepročių daugėja, tik nepaste-
bime protingųjų. Sugedęs pasaulis.

2. Manau, pagal beatričę, tai riba tarp gyvenimo dėl kitų ir gyvenimo dėl savęs. Tai pamirštos žmogiškosios
vertybės ir išaugęs egoizmas.
Nes jam yra visiškai neaišku, apie kokią ribą kalba Beatričė (Ji pamini, jog direktoriaus pavaduotoja yra
peržengusi tą ribą, o jo tikslas yra išsiaiškinti, kodėl Beatričė jai trenkė.)
…