Vaikystė be meilės- kokia ji?

Vaikystė be meilės, ar tai išvis yra vaikystė? Vaikystė tai yra nusotabiausias, laikotrapis gyvenime, nes tuo
momentu, žmogus turi mažiausiai atsakomybės, jis turi labai daug laisvo laiko ir dažniausiai daro tai ka nori,
o ne tai ką reikią. Kad laikortarpis taip vyktų reikalinga viena sąliga, kad ji mylėtų tevai. O kas vyksta kai ji
nemyli tėvai?

Vaikai, kurie gyvena be tėvų meilės dažniausiai subrenda labai anksti, dėl sunkaus pasaulio kuris supa juos.
Jie dažniausiai trokšta tėvų meilės, normalios mylinčios šeimos. Ir toks veikėjas yra J. Savickio novelėje
„Kova“. Vaiko tėvas yra girtuoklis, motia lengvabūdė, vaikas nešioja kažkėno devėtus jam perdydelius
drabužius. Jis yra neprižiūrimas, ji tėvai nemyli. Ir dėl to jis svajoja turėti normalia šeima, kad tėvas turėtų
normalų darbą, paguldytų ji miegoti. Bet vietoj visko šito, jis pats privalo prižiūrėti ukį. Jis buvo vaikas, bet jo
mintis ir veiksniai yra labiau subrende negu jo tėvų. Naktį nuėjes parvesti motiną namo jis buvo atstumtas.
Visi šie įvykiai grūdina vaika morališkai, paverčia nuostabiausi gyvenimo laikotarpi, į viena iš sunkiausių.

Šiuo laikotarpiu taip pat yra daug šeimų kuriuose vaikai negauna pakankamai meilės. Ir tai dažniausiai
įvyksta dėl to kad, žmonėms didžiausia vertybė tampa ne jų šeima o jų karjera. Dėl šios priežasties vaikas
negauna dėmesio, laiko iš tėvų, ir jo didžiausia svajonė tampa kad tėvai skirtu kuo daugiau laiko ja. Vaikas
pradeda galvoty, kad jam nereika tos brangios dovanos. Jis pradeda trokšti to ka turi vaikai mylinčioi šeimoi.
Ir tai galima puikiai pamatyti viename iš episodų sereale „Piršliai“. Tenais yra labai turtinga šeima kuri turi
savo prestižini kurorta, jie gali sau finansiškai daugelį dalikų leisti. Tėvas visa laika atiduoda savo verslui, o
motina dėl to barasi su juo, kad jis neskiria laiko šeimai. Prieš kalėdas, mergaitė parašė laiška kad nori
sulipdyti toki seni besmegeni kuris stovėtų visa žiema ir niekas jo nepargriautu. O atėjus kalėdų seneliui ju
paprašė, kad jos tėvas pasiliktų namie, o ne važiuotu į kitą miestą tvarkytis verslo reikalų, ir kad jos tėvai
labai stipriai mylėtų vienas kitą. Taigi vaikai kurie gyvena turtingoi šeimoi, bet nejaučia tėvų meilės, yra
pasiruoše atsisakyti finansinių turtų, kad gautų meilės iš tėvų.

Kai vaikai negauna meilės iš tėvų jie gali lengvai nukrypti nuo teisingo kelio, pradėti tyčiotis iš kitų, jausti
save nepilnaverčiu. Pradeda norėti gauti kažkokių malonumų, ir dažniausiai tokia vaikystė priveda prie
trašiškos pabaigos. Tai galima pamatyti Laimos Lavaste knygoje „Rytojaus niekada nebus“, šis kūrinys yra
apie nelaiminga daugiavaike šeima, kurioje vyresnysis sūnus nužudo savo sese, ir brolį. Tai viskas įvyko dėl
tėvų kaltės, jie per mažai skyrė laiko, mylėjo savo vaiką. Dėl šios priežasties jis norėjo tapti kietu vaikinu,
norėjo gauti kažkokių malonumų. Dėl šios priežasties jis užsiemė suksu su savo jaunesniają sesę. Vėliau
sužinojes kad ji yra neščia ir jo kūdikys, jis nusprendžia ja nužudyti, ir kartu netyčia pasitaiko jaunesnysis
brolis. O vėliau liepia motinai, kad ji priimtu visa kalte ant savęs. Taigi žmogus kuris neturėjo tėvų meilės
vaikystėje, gali tapti labai žiauriu ir gailėstingu žmogumi, ir jo vaikystė bus tragiška.

Vaikas kuris neturi pakankamai tėvų meilės turės labai sunkę vaikystę ir ji labai stiprei paveiks jo ateiti.
Vaikai visalaik svajos turėti normalia laiminga šeimai, dažniausiai tokioje šeimoje vaikai būna labiau
suprantantis gyvenimo vertybęs negu tėvai, kurie neduodantis savo vaikui meilės, paverčia jų gyvenima
daug sudetingesniu, ir žiauresniu. Ateitije žmonės ne pasitiki savimi dėl nepakankamos tėvų meilės
vaikystėje.

Elvino Labul

553 žodžiai