Igno Šeiniaus romanas "Kuprelis" - tai vieno žmogaus, Olesio, visų vadinamo Kupreliu,

meilės istorija. Kuprelis savo gyvenimo istoriją papasakoja atėjusiam susimalti miltų
Ignasėliui. Per šį pasakojimą atskleidžiama ir Kuprelio asmenybė, parodoma, koks jis yra
žmogus.
Kuprelis labai nedrąsus. Tam įtakos galėjo turėti jo neišvaizdi išorė (dvi kupros). Jis ilgai
nesiryžo atskleisti savo jausmų mylimajai – Kunigundai Gervydžiukei, nors ir labai to norėjo.
Olesis labai jautrus ir mylintis gamtą žmogus. Gamtoje jis atranda meilę, sielos ramybę ir
gyvenimo prasmę. Kuprelio jausmai Gundei taip pat parodomi per gamtos paveikslą: ,,Aš
mylėjau ją, kaip naktis myli lakštingalos dainą...“ Jam mylimoji buvo kaip ankstyvas
pavasaris. Kai mylimoji jį palieka, Kuprelis nusiraminimo taip pat ieško gamtoje, pasitraukia
į gamtą. Kad Kuprelis yra švelnus, gerbiantis savo mylimąją, matome iš jo poelgio su Gunde.
Jis niekada nedrįso jos nepagarbiai liesti, ar skaudinti. Kuprelis labai supyksta pamatęs, kaip
su jo mylimąją elgiasi Jonas Staševskis, pirmasis Gundės mylimasis. Jis tiek įsiunta, kad net
paleidžia į Staševskį akmenį.
Kuprelis labai tikintis žmogus. Jo kambarėlyje kabo šv. Petro paveikslas. Jis tiki, kad viskas
žemėje yra Dievo kūriniai.
ji
Kuprelis yra meniškos sielos žmogus, turi daug gabumų. Tai matome iš to, kad jis vadovauja
bažnyčios chorui, groja vargonais. Taip pat Olesis gražiai piešia. Jo kambaryje kabo paties
tapytas paveikslas.
Kuprelis labiau mėgstantis vienatvę žmogus. Rašoma, kad ne visi žmonės net jo tikrą vardą
žino, o po Gundės išdavystės jis dar daugiau atsiriboja nuo žmonių. Ignasėlis tikriausiai
vienintelis žmogus, kuriam tiek daug atsivėrė Kuprelis.