Kazys Boruta

Baltaragio malūnas
O Girdvainis ėjo neatsigręždamas gaisro atšvaistėse tiesiai per kalnus Udruvės ežero link,
kur ant pakriūtės stovėjo Baltaragio malūnas, iškėlęs sparnus lyg rankas, laukiančias pagalbos.
Girdvainis ėjo tiesiai link jų, nieko nepaisydamas, tik norėdamas greičiau juos pasiekti. Kas bus
paskui, tas bus, kad tik suspėtų, kol žaibas jų nenutrenkė. Tada jis pats išsigelbėtų ir Jurgą išgelbėtų.
Kaip ir kokiu būdu, jis to nežinojo ir apie tai negalvojo, tiktai visa širdimi veržėsi prie jų, tarsi
širdyje ir būtų visas išsigelbėjimas.
Tai ir Pinčukas negalėjo Girdvainio pasivyti, o juo labiau už akių užbėgti. Jį apakindavo
žaibai, ir jis turėjo klupti už kiekvieno akmens ar kelmo. O Girdvainiui žaibai apšvietė kelią, ir jis
ėjo, nenuleisdamas akių nuo iškilusių malūno sparnų, viršum kurių visa audra telkėsi, kryžiavosi
žaibai ir griaudėjo perkūnija. Tie žaibai draskėsi Girdvainio širdyje, ir perkūnijos griaudėjo viršum
jo galvos.
Bet jis to nepaisė. Negirdėjo ir nematė. Jis pats ėjo kaip audra – gaivališka, akla,
nesulaikoma. Tai kur jį Pinčukui pavyti? Būtų ir nepavijęs, jei Girdvainio širdyje nebūtų kilusi
abejonė. Tai kas, jei ir nueis jis per baisiausią audrą pas savo nuotaką, bet ką darys be savo
obuolmušių, kuo ją sužavės ir kaip išneš į naują gyvenimą? Pasiilgusia širdimi ant savo rankų? Bet
tos rankos, kilus abejonei, nusviro, ir Girdvainis sustojo viršum kalno, su baisiu ilgesiu žiūrėdamas į
Baltaragio malūno sparnus, apšviestus žaibų ir perkūnijos. Ar ten jo laukia? Ar ten jo ilgisi? O jei
nelaukia, nesiilgi, tai ką jis padarys viena savo pasiilgusia širdimi?
Tuo akimirksniu pasinaudojo Pinčukas. Jis užuolankomis, pakalnėmis užbėgo Girdvainiui
už akių nusiplėšė karną, sumezgė kilpą, užmetė ant šakos ir pats prie jos prigludęs suposi,
tykodamas ateinančio Girdvainio. O suabejojęs Girdvainis leidosi į pakalnę ir pametė malūno
sparnus iš akių .Ta proga pasinaudojo klastingasis Pinčukas ir užmetė kilpą Girdvainiui ant kaklo.
Girdvainis nespėjo suprasti, kas čia atsitiko, tiktai obuolmušiai nusižvengė pro perkūnijas ir malūno
sparnai švystelėjo kaip susikryžiavę žaibai.
Perkūnas trenkė į pušį, bet nepataikė Pinčukui, tik pušį pargriovė, kuri griūdama pritrenkė
Girdvainį su karnos kilpa ant kaklo. O Pinčukas tiktai nusikvatojo, nugalėjęs savo priešininką, ir
nulėkė į Baltaragio malūną, palikdamas Girdvainį po nugriuvusia pušimi su kilpa ant kaklo.
Ak tu, Girdvaini, ko tu klajojai, suradęs savo nuotaką, eidamas per audrą, suabejojai, tai
viską praradai ir pats žuvai.

1. Kokios literatūros rūšies (epika, lyrika ar drama) šis tekstas? Kodėl taip manote? (1 t)
2. Suformuluokite ir parašykite bent dvi ištraukos temas. (1 t)
3. Kas yra Pinčukas? (1 t )
4. Nurodykite, kokios mitologinės Pinčuko savybės ryškinamos ištraukoje? (1 t )
5. Atidžiai perskaitykite trečią pastraipą ir atsakykite į klausimus.
5.1. Nurodykite priežastį, kodėl Pinčukas pasivijo Girdvainį. (1 t )
5.2. Kokiais sakiniais (pagal intonaciją) ta priežastis nusakyta? (1 t )
5.3. Raskite 2-3 menines priemones, nurodykite jų pavadinimus, pateikite po pavyzdį (2 taškai)
6. Nurodykite pastraipą, kurioje pasakotojas išsako savo paties jausmus. Kokie tie jausmai ? (1
t)
7. Įrodykite, kad ištraukoje ryškus širdies ir proto konfliktas. (1 t )

1. Drama, nes yra įtemptas veiksmas, konfliktai ir jaunuoliu žūtis..

2. ištraukoje kalbama apie Girdvainio kelią link Baltaragio malūno, bei jo suabejojimą.
3. Pinčiukas yra velnias, kuris sudarė sandorį su Baltaragiu.
 4. Pinčiukas ištraukoje parodomas kaip piktas, negeras, norintis Girdvainio mirties.. Pinčiukas
norėjo sunaikinti Jurgos ir Girdvainio meile.
5.1 Girdvainį pasivino nes jis suabejojo savo laime.. Jis manė jog be obuolmušiu jis ne
sužavės Jurgos, galvojo jog niekas jo ten nelaukia, nesilgi, jis sau iškėlė daug klausimu ir jį privertė
susimąstyti ir dėl to Girdvaini pasivijo Pičiukas.
5.2 “Tai kur jį Pinčukui pavyti? Būtų ir nepavijęs, jei Girdvainio širdyje nebūtų kilusi
abejonė.”
5.3 Vaizdingieji veiksmažodžiai- gaivališka
Metafora- Jis pats ėjo kaip audra – gaivališka, akla, nesulaikoma.
6. “Bet tos rankos, kilus abejonei, nusviro, ir Girdvainis sustojo viršum kalno, su baisiu ilgesiu
žiūrėdamas į Baltaragio malūno sparnus, apšviestus žaibų ir perkūnijos. Ar ten jo laukia? Ar ten jo
ilgisi? O jei nelaukia, nesiilgi, tai ką jis padarys viena savo pasiilgusia širdimi? “ Girdvainio jausmai
buvo suglume,šalti, abejingi, neaiškus.. jis su abejojo viskuo ir tai jam kainavo gyvybe..
7. Jis pradžioje viską darė tikėdamas savo širdimi, bet po to ji sustabdė protas kuris uždavė daug
neaiškių klausimų į kuriuos nebuvo atsakymo..

Individuali užduotis

1. Apie kokius kūrinio veikėjus čia yra kalbama? Ką apie juos žinote? (1 t )
Pinčiukas – tingus velnias, su kuriuo Baltaragis sudarė sandėrį.
Jurga – Baltaragio duktė, Girdvainio sužadėtinė.
Girdvainis – Jurgos sužadėtinis, turintis obuolmušius.

2. Suformuluokite ir parašykite bent dvi ištraukos temas.(Apie ką kalbama ištraukoje?) (1t )

ištraukoje kalbama apie Girdvainio kelią link Baltaragio malūno, bei jo suabejojimą.
3. Kas yra Pinčukas? Pinčiukas yra velnias, kuris sudarė sandorį su Baltaragiu.
 4. Nurodykite, kokios Pinčuko savybės ryškinamos ištraukoje? Paaiškinkite jas remdamiesi
tekstu.(1 t )
5.Atidžiai perskaitykite trečią pastraipą ir atsakykite į klausimus.
5.1. Nurodykite priežastį, kodėl Pinčukas pasivijo Girdvainį. (1 t ) Girdvainį pasivino
nes jis suabejojo savo laime.. Jis manė jog be obuolmušiu jis ne sužavės
Jurgos, galvojo jog niekas jo ten nelaukia, nesilgi, jis sau iškėlė daug klausimu ir jį privertė
susimąstyti ir dėl to Girdvaini pasivijo Pičiukas.

5.2. Kokiais sakiniais pagal intonaciją ta priežastis nusakyta( tiesioginiais,

klausiamaisiais ar šaukiamaisiais) (1 t) klausiamaisiais
5.3. Pabraukite visus tuos sakinius trečioje pastraipoje. (1 t)
6. Išrašykite du epitetus su pažymimaisiais žodžiais (1 t)
“Baltaragio malūnas, iškėlęs sparnus lyg rankas, laukiančias pagalbos.”
“Jis pats ėjo kaip audra – gaivališka, akla, nesulaikoma.”

7,Įdėmiai perskaitykite paskutiniąją pastraipą. Kokie pasakotojo jausmai parodyti ištraukoje?

(1 t) “Bet tos rankos, kilus abejonei, nusviro, ir Girdvainis sustojo viršum kalno, su baisiu ilgesiu
žiūrėdamas į Baltaragio malūno sparnus, apšviestus žaibų ir perkūnijos. Ar ten jo laukia? Ar ten jo
ilgisi? O jei nelaukia, nesiilgi, tai ką jis padarys viena savo pasiilgusia širdimi? “ Girdvainio jausmai
buvo suglume,šalti, abejingi, neaiškus.. jis su abejojo viskuo ir tai jam kainavo gyvybe..

8. Įrodykite, kad ištraukoje ryškus širdies ir proto konfliktas. (1 t ) Jis pradžioje viską darė
tikėdamas savo širdimi, bet po to ji sustabdė protas kuris uždavė daug neaiškių klausimų į kuriuos
nebuvo atsakymo..