Samprotaujamasis rašinys

(Minimali apimtis – 250 žodžių)

Ar prasminga aukotis dėl artimo žmogaus?

I. Įžanga:
 aptarti aukojimosi sąvoką;
 pasvarstyti, kaip į aukojimąsi buvo žiūrima įvairiais laikais;
 parašyti pagrindinę rašinio mintį.
II. Dėstymas:
1. Teiginys. Samprotavimas. (1-2 sakiniai, paaiškinantys teiginį.)
( Argumentuoti remiantis asmenine, kultūrine (literatūra, filmai, visuomenės
bei politikos aktualijos, mūsų laikmečio istorija) patirtimi. Vienas argumentas
būtinai turėtų būti iš Sofoklio „Antigonės“).
Dalinė išvada
2. Teiginys
3. Teiginys

Viena svarbiausių Antikos žmogaus vertybių – pagarba mirčiai. Senovės

graikams buvo labai svarbus orus, iškilmingas atsisveikinimas su mirusiuoju.
Derėjo skirti pakankamai laiko apraudoti mirusįjį ir išlydėti jį į Hado karalystę.
Štai epinėje Homero poemoje “Iliada” Achilui nukovus Hektorą pastarojo
kūnas nepagarbiai paliekamas mūšio lauke. Hektoro tėvas įveikia didžiausias
kliūtis, dievų globojomas nusigauna į priešų stovyklą susitikti su Spartos
didvyriu Achilu. Nusižeminęs maldauja atgauti mirusio sūnaus kūną. Achilas
pasielgia kilniai – Priamas gauna dvylika taikos dienų garbingai palaidoti sūnui.
Didžiuliame lauže sudeginęs sūnaus palaikus urną užkasa, supila aukštą pilkapį,
iškelia gausias vaišes. Tuomet tėvas jaučiasi ramus – atlikęs savo pareigą
žuvusiam sūnui, garbingai ir oriai išlydėjęs jį amžinybėn. Pagarba mirčiai
svarbi ir mūsų laikais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę daugybė žmonių
važiavo į Sibirą parsivežti tremtyje žuvusių savo artimųjų palaikų, perlaidoti
išniekintus miškuose, miestelių aikštėse, patvoriuose, išvietėse sugrūstus
partizanų kūnus. Taip tarsi bandoma atstatyti nužmogintą, pažemintą, sutryptą
beteisio, pasmerkto mirti žmogaus orumą. Taigi pagarba mirčiai – tai pagarba
žmogaus gyvenimui, gyvybei. Tai mūsų pačių pagarba sau.

III. Apibendrinimas. Apinendrinti dėstymo pastraipose atskleistas teiginius, kodėl

aukotis dėl artimo žmogaus yra prasminga.