,,Svarbiausia žmogaus poelgių teisėja - sąžinė"

Sąžinė yra svarbiausia žmonių teisėja. Ji yra vienintelė ir nepaperkama. Tai yra jausmas, kurį turi
kievienas. Sąžinė žmones teisia už jų poelgius, ir vieniems ji - vienintelė ir nepaperkama teisėja, o
kitiems, neklausantiems sąžinės balso, teisėjais lieka tik visuomenė ir įstatymai. Sąžinė dažniausiai
pasireiškia kai žmogus padaro nusikaltimą, ar kai atlieka savo darbą blogai . Apie sąžinės graužatį XIX a.
pab.- XX a. pradž. rašė lietuvių novelės klasikas Jonas Bilūnas. Jo novelėje ''Vagis'' yra labai gerai
išplėtota sąžinės tema. Šio kūrinio pagrindinis veikėjas Jokūbas akimirksniu apsisprendžia ginti save ir
savo turtą, tad užmuša vagį. Jis ne iš karto suvokė, ką padaręs. Pasakotojas suprato, kad tai ginkluotas ir
viskam pasirengęs nusikaltėlis, kad nebuvo kitos išeities. Tačiau jis niekaip negalėjo atrasti ramybės.
Artimieji jį suprato, guodė , bet jis vistiek ramybės nerado. Pradėjo klausinėti savęs, kad gal reikėjo
valdžiai pranešti. Bet tada uždarys į kalėjimą, kuris juk nepataiso žmonių. Jokūbas padarė mirtiną
nuodėmę – nužudė žmogų, . Jis visą gyvenimą jautėsi kaltas, krimtosi. Jo sąžinė buvo nerami. Beveik
kiekvienas žmogus yra patyręs sąžinės priekaištus ir žino, kokia griežta teisėja yra sąžinė. Nėra
teisingesnio ir skaudesnio teismo nei sąžinė. Nes jos vienintelės niekada nepapirksi.