Klausimai filmui http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/155025/legendos.

1. Svarbiausi K.Bradūno faktai: kur gimė, kada emigravo, kada išleido antologiją „Žemė“, kada grįžo į gimtinę.

Gimė Kiršuose, Vilkaviškio apskr. 1944 m. pasitraukęs į Vakarus ilgesnį laiką gyveno Miunchene, po penkerių metų
persikėlė į JAV, 1951 m. išleido antologiją „Žemė". Į tėvynę K. Bradūnas grįžo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1994
m.

2. Ką veikė pirmaisiais emigracijos metais, kaip pasakojo apie duobkasių darbą.

Miunchene redagavo "Aidus". Atsikraustęs į Čikagą, šluodavo kapinių takelius. Dirbo duobkasiu, duobes kasdavo be
jokios įrangos „kaip Šekspyro "Hamleto" duobkasiai, pafilosofuodami". Tuo darbu didžiavosi. 

3. Ką sužinojote iš dukters Elenos Bradūnaitės apie šeimos vertybes? (ji gimė 1948 m. liepos 5 d. Miunchene,
Vokietija, į Lietuvą pirmą kartą grįžo 1977m.)

Rašyti eiles - K. Bradūnui šventas darbas. Puoselėjama meilė darbui, gamtai, pagarba tradicijom, šeimos tradicijom.
Vaikams labai daug pasakojo apie Lietuvą, ir Gedimino sapną, ir „Eglę žalčių karalienę". Visuomet vaikams sakė, kad
grįš į Lietuvą, kai tik galės, ir vaikai turėjo būtinai kalbėti lietuviškai, kad grįžus niekas nesuprastų, kad jie buvo išvykę.

4. Ką sužinojote apie K.Bradūno unikalumą iš D.Kuolio? Kaip supratote mintį „tykusis kultūrinis heroizmas“?

K.Bradūnas kuria tautos likimą nuo seniausių laikų iki žuvusių partizanų. Poetas kalba tautinės bendruomenės balsu,
kuri žvelgia į mirtį, kuria universlų bendruomenės likimą. Kazys Bradūnas tyliai, ramiai, be patoso telkė jaunus,
rašančius žmones.

„Tykusis kultūrinis heroizmas“ – šia mintimi norima pasakyti, kad K. Bradūnas savo didžius darbus darė tyliai, be
pompastikos, jam nereikėjo šlovės, ar garbės, jis gyveno labai kukliai.

5. Ką sužinojote iš V.V. Landsbergio apie K. Bradūną, jo pirmąją kelionę į Lietuvą iš emigracijos? Pakomentuokite
mintį: „poezijai, kultūrai būtinas rupaus gyvenimo dėmuo“.

K. Bradūnas atskrido į Rygą, važiavo per Biržus, pirmas sustojimas buvo prie upės, kur užkasti partizanai. V.V.
Landsbergiui buvo šiek tiek keista stebėti, kaip Lietuva priėmė grįžusį K. Bradūną, kodėl Vilniaus universitetas
nepasikvietė jo skaityti paskaitų apie žemininkus. Pasak V.V. Landsbergio, K. Bradūnas buvo puikus oratorius, puikus
kalbėtojas, turėjo puikią atmintį, buvo labai taktiškas žmogus. Grįžęs stengėsi dalyvauti įvairiuose renginiuose.

„Poezijai, kultūrai būtinas rupaus gyvenimo dėmuo“ – reiškia, kad norint kurti reikia pajusti realaus gyvenimo,
gyvenimo su sunkumais.

6. Ką, pasak Bradūno, reiškia gyventi „pačius gražiausius gyvenimo metus“?

Gyventi savo tėvynėje, galėti lankytis teatruose, koncertuose.

7. Ką turi bendro ir kuo skiriasi K. Bradūno ir A. Škėmos emigracijos patirtis?

Abu emigracijoje iš pradžių dirbo paprastus darbus: K Bradūnas - šlavė kapinių takelius, Škėma - dirbo liftininku.

.............................................................................................................................................................................