Minaičių pagrindinė mokykla

Živilė Jankūnaitė, 7kl. mokinė

2003m. rugsėjis
 Veikėjai:

Houldenas
Fibė
Selė
Stredleiteris
Eklis
D. B.
Houldeno tėvai
Senis Spenseris
Misteris Entolinis
Džeinė
Siužetinės linijos:

Pagrindinės- Houldenas

Eklis
Fibė Selė Stredleiteris

Šalutinės- Stredleiteris

Eklis Džeinė Selė

Problema:

Tai, kad Houldenas vėl buvo išmestas iš mokyklos prieš pat Kalėdas ir jis vis negalėjo
grįžti namo.

Vertybės:

Brolio ir sesers meilė vienas kitam.

Ydos:

Nenuoširdumas, gobšumas, pyktis, pavydas, savanaudiškumas.

Reziumė:

Tai knyga apie jaunuolį, kuris nesimoko ir jau yra išmestas iš ne pirmos mokyklos.
Joje pasakojama, kaip jis bendrauja su kitais jaunuoliais, kaip jis vis pykstasi su jais, taip
parodydamas koks yra nenuoširdus ir visiškai kitokio savęs pateikimas bendraujant su mažąja
sesute ir vyresniuoju broliu.

Išvados:

Šios knygos istorija pritraukia bet ką, nuo maištingiausio paauglio iki ramiausio
jaunuolio.
I Skyrius
 „Jeigu jūs tikrai norit pasiklausyt mano pasakojimo, tai visų pirma, tur būt, norėsit
sužinot, kur aš gimiau ir kaip praleidau savo sumautą vaikystę, ir ką veikė mano tėvai, kai manęs
dar nebuvo, ir visą kitą koperfildišką šlamštą, bet, supraskit, neturiu ūpo kapstytis po tuos
niekus“.
„...daug nesismulkindamas, papasakosiu, kokia velniava man atsitiko pernai prieš
Kalėdas. Tada aš vos neužverčiau kanopų, ir mane atvežė šičia taisyti sveikatos“.
Visą šią istoriją jis buvo papasakojęs D. B.- savo broliui iš Holivudo, rašytojui.
Kai Houldenas ruošės važiuoti namo vyko varžybos tarp Pensio futbolistų ir kitos
komandos. Visi mokiniai buvo varžybose ir jas stebėjo. Houldeno tarp jų nebuvo, nes jam buvo
įsakyta ten nesirodyti. O tai jam buvo liepta, nes jis buvo išmestas iš mokyklos. tai jau nebe pirma
mokykla, kuri jį išmeta. Vaikiną jau buvo ir anksčiau išmetusios kelios mokyklos.

II Skyrius

Houldenas nusprendė prieš išvykstant apsilankyti pas savo istorijos mokytojų, poną
Spenserį. Atvykus, jį pasitiko ponia Spenser i nuvedė iki savo vyro kambario. bet vos įėjus į
kambarį, vaikinukas pasigailėjo, kad čia atėjo. Mat aplinkui mėtėsi vien vaistų buteliukai ir piliulės,
be to velniškai smirdėjo. O kai dar mokytojas sugalvojo paskaityti ką jis prirašė apie egiptiečius per
egzaminą rašinyje, tai visko buvo iki soties ir Houldenas norėjo kuo greičiau pasprukti. todėl net
atsisakė karšto šokolado ir išėjo iš ten.

III Skyrius

Grįžęs iš Spenserio jis kibo skaityti knygos, kurią jam per klaidą davė bibliotekoje. Jis
prašė kitos, tačiau jam padavė „Iš Afrikos džiunglių“.
„Iš pradžių maniau, kad bus šlamštas, bet pasirodė, kad ne“.
Bendrabuty, be jo dar bus vienas tipas, kurį visi vadino Ekliu. Jis atėjo pas jį
pasikalbėti. Pradėjo klausinėti apie rungtynes, apie skaitomą knygą. Houldenui tai visai nepatiko ir
jis pradėjo jį erzinti, kad tik greičiau išsinešdintų. Po to grįžo Houldeno buto draugas, kuris apačioje
paliko merginą ir nuėjo skustis.

IV Skyrius

Houldenas nuėjo paskui jį, nes neturėjo ką veikti ir norėjo pasišnekėti. Kalbantis,
Stredleiteris paprašė, kad jis parašytų rašinį už jį. Houldenas sutiko. Vėliau Houldenas paklausė su
kokia mergina jis eina pasivaikščioti ir Stredleiteris pasakęs su kuo, prisiminė, kad ji sakė, kad
pažįsta jo draugą Houldeną ir liepė jam perduoti linkėjimus. Houldenas nusprendė, kad reikia eiti
bent pasisveikinti, bet labai tingėjo, taigi todėl ir nenuėjo, tačiau liepė perduoti ir jai linkėjimus.

V Skyrius

„Šeštadieniais Pensyje pietų patiekalai amžinai būdavo tie patys“. Todėl tą dieną
Houldenas su vienu savo komandos nariu nusprendė nuvykti į kitą miestelį, ten pavalgyti ir nueiti
pažiūrėti kokio nors filmo.
Iš kito miestelio jis grįžo apie devintą. Tik grįžus pas jį tuoj pat atėjo Eklis. tačiau
Houldenas buvo gudrus ir pasakė, kad turi rašyti rašinį ir taip jį išvijo.
Houldenas neprisiminė jokio kambario ar namo, kurį jis galėtų vaizdingai aprašyti.
tada sugalvojo aprašyti savo brolio Elio beisbolo pirštinę.

VI Skyrius
 Grįžęs iš pasimatymo su Džeine Stredleiteris pradėjo klausinėti kur visi dingę iš
bendrabučio. „Aš nesiteikiau jam paaiškinti. Jeigu jis toks vėpla ir nesupranta, kad šeštadienį visi
arba išėję į miestą, arba miega, arba išvažinėję namo savaitgaliui, tai ar verta su tokiu aušinti
burną“. Houldenas parodė rašinį apie beisbolo pirštinę. Po to pradėjo klausinėti kaip jam sekėsi su
Džeine. Stredleiteris nenorėjo nieko pasakoti, tačiau Houldenas klausinėjo ir nenutilo tol kol negavo
vieno smūgio nuo jo. Stredleiteris labai išsigando ir pradėjo sakyti, kad eitų nusipraust. Bet
Houldenas nėjo, tik liepė pačiam jam eiti nusiprausti savo idiotišką snukį.

VII Skyrius

Atskėlęs nuo žemės Houldenas nuėjo pažiūrėti ar dar miega Eklis. Tačiau tik šiaip
nuėjo, nes puikiai žinojo, kad jis tikrai nemiega. Kaip ir manė, taip ir buvo. Eklis pradėjo klausinėti
ko jie ten taip triukšmavo. Houldenas nieko nesakė, tik prašė, kad leistų miegot Ilio lovoj. Tačiau
Eklis nenorėjo leisti.
Grįžęs į kambarį Houldas susikrovė savo daiktus, pažiūrėjo kiek turi pinigų, išsinešė į
koridorių lagaminus ir suriko: „Saldžių sapnų, idiotai!“ lipdamas laiptas dar vos nenusisuko
sprando, mat kažkas buvo primėtę riešutų kevalų.

VIII Skyrius

Iki traukinių stoties jis nuėjo pėsčias, traukinio laukė tik dešimt minučių. Važiuojant
šalia jo atsisėdo kažkokia moteris. Jam labai patiko moterys. ta moteris buvo jo klasioko motina.
Tačiau paklaustas kuo jis vardu, prisistatė visai kitkuo. Mat jam visiškai nesinorėjo pasakoti savo
gyvenimo istorijos. Po to tai moteriškei tiek primelavo, kad net buvo baisu klausytis.

IX Skyrius

Tik išlipęs iš traukinio jis nudrožė prie telefono budelės, norėjo kam nors paskambinti.
Tačiau nesugalvojo kam, tai po kokių dvidešimties minučių išėjo iš ten. Tada jis susistabdė taksį ir
paprašė, kad nuvežtų iki viešbučio. Ten užsisakė kambarį.
Tame viešbutyje buvo vieni iškrypėliai. Pro vieną langą jis pamatė kai vyriškis
apsirengė moteriškais drabužiais ir staipėsi prieš veidrodį, pro kitą kai vyras ir moteris purškėsi
vienas kitą vandeniu.
Stovėdamas prie lango jis svarstė ar nepaskambinti Džeinei. Tačiau nepaskambino, nes
nebuvo ūpo.
Po to iš piniginės išsitraukė vienos mergšės telefono numerį ir paskambino jai. Ji buvo
kekšė. Tačiau nieko neišėjo su ja susitarti, nes ji niekaip negalėjo išeiti. Tada Houldenas jai
palinkėjo saldžių sapnų ir padėjo ragelį.

X Skyrius

Tą vakarą miego jis visai nenorėjo, tad persivilko marškinius ir nutarė nueiti pažiūrėti
kas dedasi to viešbučio klube.
Persivilkus marškinius, jam kilo noras paskambinti savo mažajai sesutei, tačiau
negalėjo, nes puikiai žinojo, kad ji miega ir atsilieps tėvai.
Tame klube orkestras buvo šlykštus. Nieko gero iš vis.
Užsisakęs romo greitai jį išgėrė, nes puikiai žinojo, kad jei ilgai negers gali kilti
įtarimas, kad jis nepilnametis. Tačiau ir taip barmenas pradėjo kibti ir Houldenas privalėjo
užsisakyti koka kolos.
Tame klube buvo vieni „šliužai su savo meilėmis“. Tik viename kampe sėdėjo trys
moterys. Gana šlykščios, apie trisdešimt metų, tik viena blondinė-puse velnio. Tada jis ją pakvietė
ją šokt. kai Houldenas su ja kalbėjo, atrodė, kad ji nieko negirdi, nes vis klausinėdavo ką jis sakąs.
 Po šokio tos moterys jo nepakvietė prie staliuko, tačiau jis vis vien atsisėdo. Tada jis
jas apgavo, kad ką tik praėjo kino aktorius, jos vos neapsiverkė, kad nepamatė jo. Visą laiką
nekalbėjo, o vis dairėsi ar nepamatys dar kokio kino aktoriaus. Po to jos pasakė, kad einančios
miegoti ir paliko jį.
Joms išėjus, Houldenas taip pat paliko klubą.

XI Skyrius

Eidamas iš klubo jis vėl prisiminė Džeinę ir jau tada nebegalėjo išmesti jos iš galvos.
Jis atsisėdo vestibiulyje ir prisiminė visas popėtes su ja. Jie žaisdavo kartu šaškėmis. Ji buvo gana
keista mergiotė. Jis prisiminė kai vieną sykį ji apsiverkė ir jis pradėjo ją visą bučiuoti. Bučiavo akis,
vaidą, kaktą, išskyrus lūpas. Kai tik jis norėdavo jas pabučiuoti, ji nusisukdavo. Tačiau dėl ko ji
verkė, jis taip ir neišsiaiškino. ji nenorėjo jam atskleisti.

XII Skyrius

Nusileidęs iš savo kambario žemyn, jis vėl sėdo į taksi ir nuvyko į vieną klubą. Ten
nuvykęs jis atsisėdo kampelyje. Prie jo priėjo kažkokia mergina. Tai Lilijana Simons. Ji anksčiau
draugavo su jo broliu. Ji pasiūlė jam atsisėsti prie jų staliuko, tačiau Houldenas pasakė, kad turįs
eiti su kai kuo susitikti ir išėjo iš ten.

XIII Skyrius

Į viešbutį jis parėjo pėsčias. Įlipęs į liftą, jis ir įsivėlė į tą nelemtą bėdą. Įlipus į liftą,
liftininkas jo paklausė ar jis nenorįs merginos vienai nakčiai. Šiaip Houldenas buvo prieš tokius
dalykus, tačiau tą naktį jis buvo toks prislėgtas, kad sutiko. Kai tik sutiko, jis pasigailėjo tai padaręs
ir nuėjo į savo kambarį, nes atsisakyti buvo per vėlu.
Kai grįžo, palaukė dar kelias minutes. Kai prostitutė atėjo jis jai pasakė, kad neturįs
ūpo ir nieko iš jos nenori, tada padavė jai penkis dolerius, o ji jam pasakė, kad dešimt. Jie
susiginčijo, bet Houldenas vis vien jai tedavė tik penkis.

XIV Skyrius

Prostitutei išėjus, jis atsigulė į lovą ir pradėjo rūkyti, tik staiga kažkas pasibeldė. už
durų buvo liftininkas su Sania (toks buvo prostitutės vardas). Jis pareikalavo iš jo dar penkis
dolerius, tačiau Houldenas atsisakė duoti, todėl jam buvo sutrenktas į pilvą vienas smūgis. Kai jie
išėjo Houldenas nuėjo į vonią ir ten išbuvo iki ryto. Tada parėjęs atsigulė į lovą ir užmigo.

XV Skyrius

Atsikėlęs jis surūkė kelias cigaretes ir užsimanė valgyti. Tada paskambino vienai
merginai ir susitarė susitikt. Prieš susitikimą jis nuėjo į vieną užkandinę pavalgyt. Ten šalia jo
atsisėdo dvi vienuolės ir pradėjo su juo kalbėti. Jis joms paaukojo dešimt dolerių. Tačiau joms
išėjus, pagalvojo, kad galėjo duoti daugiau, nors puikiai žinojo, kad vėliau eis Sele į teatrą.
XVI Skyrius

Kai jis pusryčiavo ir laukė kol susitiks su Sele, visą laiką galvojo apie tas dvi
vienuoles, su kuriomis kalbėjo užkandinėje. Jis galvojo apie tai ar jos vaikšto į restoranus ir jam jų
pagailo.
Išėjus iš užkandinės vaikščiotis nelabai norėjosi, nors buvo šilčiau nei vakar. Jam
patiko tik tai, kad prieš jį einantys tėvai vis neatkreipdavo dėmesio į savo jaunesnįjį sūnų, kuris
beperstojo vis ką nors burbėjo. Po to jis nuėjo nupirko du bilietus į spektaklį ir nuėjo į parką
pažiūrėti kaip čiuožinėja vaikai. Houldenas manė, kad ten galbūt pamatys Fibę, savo mažąją sesutę,
bet ten jos nebuvo.
Jis visą laiką galvojo apie Fibę ir norėjo ją pamatyti.

XVII Skyrius

Po to jis nuvažiavo prie teatro. Buvo dar per anksti ir jis atsisėdo vestibiulyje. Ten
apžiūrinėjo merginas. Pradėjo galvoti apie tai kas jų laukia kai pabaigs mokyklas, suaugs.
Po to jis susitiko su Sele. „Važiuodami į teatrą, mes taksi truputį pasiglamžėm“ po to
jis jai pasakė, kad ją myli, nors tai buvo gryniausias melas. Vėliau jie nuvyko į čiuožyklą. Jie
visiškai nemokėjo čiuožinėt, tai nutarė, kad geriau nuvyks į barą. ten jie velnioniškai susipyko ir
galiausiai Selė liepė jam atstoti nuo jos.

XVIII Skyrius

Išėjus iš baro Houldenas pasijuto labai alkanas, todėl nuėjo į vieną užkandinę.
Pavalgęs sugalvojo su kuo nors pasikalbėt ir susitikt. Deja pas jį užrašų knygutėj tebuvo viso labo
trys numeriai. Tai nusprendė paskambint vienam vaikinui, kuris mokėsi toj pačioj mokykloj kur ir
jis. Jie susitarė vėliau susitikti. Kol turėjo laukti susitikimo su Karlo, Houldenas nuėjo pasižiūrėti
filmo, bet tai buvo labai neįdomu.

XIX Skyrius

Jis nuėjo į tą barą, kuriame turėjo susitikt. Atėjo šiek tiek per anksti, todėl turėjo
palaukti. Vėliau atėjo Karlas ir jie normaliai pasišnekučiavo.

XX Skyrius

Bare jis visiškai prasigėrė ir nieko nesusipaistė ką kalba. Po to išėjęs iš jo nuėjo į

telefono budelę ir iš ten paskambino Selei. Jai ten pripaistė velniai žino ko, kad po to net pats iš to
juokėsi.
Jis jautėsi labai prislėgtas, kad net apsiverkė. Jis taip ilgėjosi Fibės, kad nežino ką
daryt. Be Fibės jis dar labai ilgėjosi savo mirusio brolio Elio. Po to Houldenas pradėjo galvot apie
mirtį, ką darytų Fibė jei jis numirtų ir t. t.

XXI Skyrius

Vėliau Houldenas sugalvojo nueiti ir pasikalbėti su Fibe. Aišku jam būtų labai gerai,
jei jis nesusidurtų su tėvais, todėl ėjo labai tyliai ir atsargiai. Jis žadėjo pasišnekučiuoti su Fibe ir
tyliai vėl išslinkti iš namų.
Iš pradžių jis pakilo liftu į tą aukštą, kuriame yra jų butas, tada tyliai atsirakino duris ir
pradėjo slinkt link Fibės kambario. Kai ėjo pro tėvų kambarį, net sulaikė kvėpavimą, nes jo mama
buvo labai nervingą ir būtų atsikėlus nuo menkiausio triukšmo. Priėjęs Fibės kambarį, jis prisiminė,
kad ji miega D. B. kambaryje. Nuėjęs ten įsijungė stalinę lempą ir pradėjo skaitytai, kas pakliuvo po
ranka nuo stalo. Fibė miegojo ir nieko nejuto. kai atsikėlė jie pradėjo kalbėtis. Fibė pasakė, kad
tėvai išvykę ir grįš labai vėlai. Jie kalbėjo ir kalbėjo, kol Fibė nepaklausė kodėl Houldenas taip
anksti grįžo. Ji pradėjo sakyt ar kartais tik tai nebus jo išmetę. Tada ji pradėjo rėkti, kad jį tėvas
užmuš ir palindo po pagalve.

XXII Skyrius
 Tada jis nuėjo į valgomąjį ir iš ten pasiėmęs kelias cigaretes parėjo atgal pas Fibę. Ji
jau buvo atsiklojusi galvą.
Tada jie ir vėl pradėjo kalbėtis. Fibė jo klausinėjo kodėl jį išmetė, kokių dalykų
neišlaikė.
Fibė pradėjo jam sakyti, kad jam niekas nepatinka. Houldenas nežinojo ką sakyti, bet
po to pasakė, kad jam patinka Elis, patinka būti su ja ir kalbėtis. Tuomet Fibė paklausė kuo jis
norėtų būti ir jis atsakė taip: „...aš įsivaizduoju, kad dideliam rugių lauke prietemoj žaidžia maži
vaikai. Tūkstančiai mažų vaikų ir nė vieno žmogaus- nė vieno suaugusio... Tiktai aš. Stoviu ant
kažkokios uolos krašto. Aš saugau vaikus, kad jie nenukristų į bedugnę. Įsivaizduoji, jie bėga,
nežiūrėdami, kur, o aš stoviu ant uolos ir gaudau juos. Visą dieną gaudau vaikus. Aš būčiau
vaikų sargu rugiuose, ir viskas. Aš žinau, kad tai kvaila, bet tai vienintelis dalykas, kuriuo aš
norėčiau būt“.
Po to jis pasakė, kad jam reikia eit kai kam paskambint. Tas kai kas buvo anglų kalbos
mokytojas. Jis nuėjo į valgomąjį ir paskambino.

XXIII Skyrius

Šnekėjosi labai trumpai, nes bijojo, kad nepareitų ir neužkluptų jo tėvai. Jis paklausė
ar galįs ateiti pas juos ir mokytojas atsakė, kad nors ir tuoj pat. Houldenas pasisakė, kad yra
išmestas iš Pensio. Jis žinojo, kad misteriui Entoliniui tai buvo galima pasakyti.
Pasikalbėjęs jis grįžo vėl atgal į kambarį. Ten Fibė buvo įsijungusi radiją ir grojo
šokių muziką. Houldenas pasiūlė Fibei pašokti. Jie šoko, kol Fibė nesustojo ir nepasakė, kad
atsidarė prieškambario durys. Houldenas užgesino cigaretę, išjungė šviesą, prasklaidė dūmus ir
įlindo į spintą. Širdis jam plakė taip, kad atrodė tuoj pat išlėks iš krūtinės. Mama įėjo į kambarį ir
pradėjo klausinėti kas čia taip dvokia dūmais. Fibė pasakė, kad ji bandė rūkyt, bet tačiau mama
nieko ant jos nerėkė, tik pasakė, kad daugiau taip nedarytų ir išėjo. Tada Houldenas išlindo iš
spintos ir pasakė, kad jam jau reikia eiti. Tuomet Fibė padavė jam savo santaupas ir Houldenas
apsiverkė. Jis užsisagstė striukę ir išėjo.

XXIV Skyrius

Houldenas nuėjo pas mokytojų. Jie pasikalbėjo. Po pokalbio mokytojus pataisė jam
lovą ir jie nuėjo miegot. Miegojo tol, kol nepajuto kažkokios rankos jam ant galvos. Houldenas
atsibudo, pašoko iš lovos. Tai buvo misteris Netolinis, jis glostė jam galvą. Houldenas buvo
sumišęs, jis pradėjo rengtis ir pasakė, kad turi vykti į stotį, nes ten jo visi daiktai. tai pasakęs
atsisveikino ir išėjo.

XXV Skyrius

Išėjęs į gatvę, nusprendė, kad vyks į centrinę stotį, kurioje yra jo lagaminai. Pasiėmęs
lagaminus, išėjo pasivaikščiot. Kai jis vaikštinėjo gatve, jam pradėjo vaidentis, kad jis eis vis gilyn
ir gilyn ir galiausiai nugrims. Jam darėsi labai blogai, skaudėjo galvą. Tada jis nusprendė, kad jam
būtų geriau tuoj pat išvykti iš čia. Houldenas parašė laišką Fibei, kad ji ateitų prie muziejaus, kuris
yra šalia jo ir pasiimtų duotas santaupas.
Jam belaukiant Fibės priėjo du maži berniukai ir pradėjo klausinėt kur yra mumijos.
Houldenas jiems paaiškino kaip jos atrodydavo ir net atskaitė paskaitą kaip jos buvo laidojamos. Po
to tie berniukai išėjo ir jis liko vienas.
vėliau jis nuėjo žemyn laukti Fibės. Buvo laikas, kai Fibė turėjo būti jau ten, o ji vis
nesirodė. tada Houldeną apėmė mintys, kad jai to laiškelio nepadavė, o gal net sudegino, bet pamatė
iš tolo ateinančią Fibę ir nusiramino. atėjusi ji pasisveikino su juo. Ji jam pasakė, kad vyks kartu su
juo. Houldenas baisiai supyko, jie susibarė ir susipyko. Po to Houldenas pasakė, kad niekur
nebevažiuos, o liks čia. ji labai apsidžiaugė. Tuomet jie nuėjo į parką prie karuselių. Ji labai mėgo
važinėtis karuselėmis ir Houldenas tai žinojo. Vėliau Fibė dar kartą paklausė ar jis tikrai pasiliks
čia, ir jis atsakė, kad tai ir jai nemelavo.

XXVI Skyrius

„Štai ir viskas. Daugiau nieko nebepasakosiu. Galėčiau, žinoma, papasakot, kaip

sugrįžau namo ir taip toliau, ir kaip apsirgau, ir į kokią mokyklą turėsiu eit rudenį, kai išleis iš
ligoninės, bet neturiu ūpo. Dievaži. Neįdomu.“
„...gaila, kad tokiai daugybei žmonių visa tai išpasakojau. Aš tik žinau, kad kažkaip
pasiilgstu tų, apie kuriuos pasakojau. Netgi Stredleiteris, pavyzdžiui, arba Eklio. Man, atrodo,
kad aš pasigendu net ir to prakeikto Moriso. Keista! Geriau jau niekam nieko nepasakokit. O
išsipasakokit apie ką nors- ir pasidarys jums liūdna be jų.“