Jane Corry „Vos nusigręžiau“

Jane Corry – psichologinių trilerių autorė. Ji yra buvusi žurnalistė, trejus metus dirbusi režimo vyrų
kalėjime. Jos patirtis, kuri neretai priverčia pasišiaušti plaukus ir įkvėpė ją rašyti psichologinius trilerius,
tame tarpe ir mano perskaitytą kūrinį „Vos nusigręžiau“. Knyga yra išversta iš anglų kalbos ir išleista
2021 metais, joje yra 448 puslapiai.
Šio kūrinio siužetas yra itin įmantrus. Istoriją pasakoja dvi moterys. Viena yra keturiasdešimt
devynerių metų Elinora (knygoje daugiau vartojamas trumpinys Elė), kuri akylai saugo savo anūką, bet
vienai akimirkai jos dėmesį nutraukia vyro meilužės skambutis ir ta akimirka tampa lemtinga. Kita –
Džo. Benamė, bėganti nuo tamsių praeities šešėlių ir besislapstanti nuo policijos. Kuo jos abi
susijusios?
Elė. Ji pasakoja savo gyvenimo istoriją iš kalėjimo kameros. O ta istorija išties kraupi. Būdama labai
jauna Elė prarado savo mamą, kurią pasiglemžė sunki liga, kuri tiksliai taip ir nebuvo įvardinta. Elės
ryšys su mama buvo itin stiprus. Mergaitei mama buvo pats didžiausias autoritetas, pats brangiausias
žmogus. Elės mamai mirus, ji trumpam liko tik su savo tėčiu, tačiau neilgai trukus tėvas vedė jų
kaimynę, panelę Grinvėj, kūrinyje minimą vardu Šeila. Ji pati niekada neturėjo vyro ir vaikų, dėl to labai
pavydėjo Elės mamai tokios šeimos. Ir pagaliau ji tą šeimą gavo, bet Elei tai neatnešė jokio džiaugsmo
ir laimės. Pradžioje panelė Šeila Elei buvo nepaprastai maloni ir ją mylėjo, bet vėliau, gimus Elės
broliukui Maiklui, Elė patyrė didelius užgauliojimus, ji visada buvo viskuo kaltinama, negerbiama ir be to
jai buvo užversta visa atsakomybė už brolį. Ji turėjo būti su juo ir prižiūrėti jį visur ir visada, o tai iš tikro
turėtų būti mamos darbas. Tačiau Elė buvo labai mandagi, pagarbi, ir mylinti savo broliuką, dėl to
niekada nieko nesakė ir nereiškė savo jausmų, bet viduje ji tiesiog nekentė savo pamotės ir netgi
kartais pagalvodavo, kaip gera būtų, jei nebūtų ir Maiklo. Ir šios mintys, ir vėlesnis elgesys su broliu ir
privedė prie skaudžiausio mergaitės gyvenimo įvykio – brolio Maiklo mirties. Berniukas nuskendo
baseine kvailomis aplinkybėmis ir Elė nuo to laiko visą gyvenimą buvo kaltinama dėl šio nelaimingo
atsitikimo. Netrukus ji bandė nusižudyti ir buvo išsiųsta į Haibridžą, psichiatrinę ligoninę, ir buvo
gydoma elektros šoku. Bet vėliau viskas susitvarkė ir ji įstojo į universitetą, kuriame susipažino su kita
labai baisia savo gyvenimo dalimi – būsimu vyru Rodžeriu. Rodžeris dirbo universitete dėstytoju ir jis
Elėje pamatė tai, ko nematė kiti. Jam buvo keista, kad tokia mergina, kuri turėjo žiaurią vaikystę,
pabuvojusi internate ir Haibridže, atvyko mokytis ir turėjo daug pinigų. Elės turtas (t.y. pinigai) buvo
vienintelė priežastis dėl ko Rodžeris vedė ją. Po vestuvių jis pradėjo labai daug manipuliuoti savo
žmona ir netgi kelis kartus išprievartavo. Vėliau jie susilaukė dviejų vaikų, dėl kurių Elė labai bijojo dėl
savo praeities, bet viskas klostėsi gerai iki pirmosios vyro neištikimybės. Pasitikėjimas dingo, atsirado ir
antra, ir trečia išdavystės, kurios privedė prie vyro mirties. Elė nužudė savo vyrą Rodžerį – dėl to ji ir
atsidūrė kalėjime, tačiau ji buvo išteisinta dėl savo praeities įvykių.
Džo - moteris, kurios akimis matomas ne itin gražus ir romantiškas gyvenimas gatvėje. Per keturis
mėnesius, bėgdama iš vieno miesto į kitą, iš vieno kampo į antrą, ji šiaip ne taip pragyvena tiek laiko
gatvėje. Džo sutinka daug įvairių kitų benamių, kurie ją priima į savo būrį ir bando kartu išgyventi. Ji nė
vienam nepasakoja, kodėl atsidūrė gatvėje, viską slepia. Ir taip pat moteris kitiems nepadėkoja, yra
nemandagi ir vis bėga nuo jų. Ji yra labai nerami, vis dairosi už savęs, ar jos niekas neseka. Stengiasi
pakeisti savo išvaizdą. Ir taip daro todėl, kad bijo, jog ją atpažins ir įduos policijai. Ir galiausiai taip ir
nutinka, kai ji neša narkotikus vienam iš benamių ją atpažįsta pardavėjas ir paskambina policijai. Džo
yra sulaikoma ir vėliau paaiškėja, kad Džo yra visai ne Džo, o Elinora Hol, žinoma kaip Elė. Taigi, Elė,
nužudžiusi savo vyrą, pabėga ir apsimeta kitu žmogumi – tai yra vienas iš psichologinės traumos
simptomų. Įdomiausia yra tai, jog tokia moteris kaip Džo iš tiesų egzistuoja. Ji gatvėje pardavinėdavo
laikraščius „Big Issue“, o Elė juos pirkdavo ir taip paremdavo benamę moterį. Elė jai padėdavo ne tik
tuo. Ji kartais pasikviesdavo Džo į svečius, duodavo naujų drabužių. Pamačiusi Džo gyvenimą gatvėje,
Elė daug galvojo apie ją, jos patyrimus, jos rūpesčius ir moters pasąmonėje išliko įspūdžiai iš
bendravimo su bename Džo. Taip pat, Elė nužudžiusi savo vyrą tai pasakė Džo ir moteris davė jai kitus
drabužius ir šiek tiek pinigų autobuso bilietui, kitaip tariant Džo padėjo Elei pabėgti. Visa tai įstrigo Elės
galvoje ir dėl to ji pabėgusi įsikūnijo į pažįstamą benamę moterį.
Elės gyvenimas tikrai yra išskirtinis ir neprastas, ir labai sudėtingas. Moteris išgyveno labai daug
baisių dalykų ir dėl to pati padarė nežmoniškus dalykus ir pati to visai nesuprato. Taip pat, aš padariau
išvadą, kad visuomet, jei bet kas nutinka yra geriau nors kažkam išsipasakoti, nes tai suteikia daugiau
pasitikėjimo savimi ir stiprybės. Elė to nedarė, manau jei būtų vaikystėje kažkam pasipasakojusi apie
pamotės patyčias ir galbūt būtų gavusi patarimų kaip su tuo tvarkytis, jai būtų buvę lengviau ateityje.
Pagrindinės temos šiame kūrinyje, apie kurias būtų galima kalbėti yra vertybės. Aišku, čia yra labai
abstarkti tema, bet šiame kūrinyje yra labai daug išryškintų, svarbių, reikšmingų vertybių. Pirmoji yra
meilė ir pagarba tėvams. Elė būdama maža labai mylėjo savo mamą ir tėtį ir labai juos gerbė. Po
mamos mirties ji niekada jos nepamiršo ir išliko stipri tik su brangiais mamos prisiminimais. Ir, kad ir
tėtis ją išsiuntė į internatą, ir jos neužjautė, kai pamotė tyčiojosi ir užgauliojo, jis vis tiek buvo dukrai
labai svarbus ir ji jį begalo mylėjo ir gerbė. Antroji vertybė yra gailestingumas. Kai Elė, apsimetusi Džo,
keliavo, ji sutiko vaikinuką vardu Timas. Jiems abiems padėjo viena nuoširdi moteris. Jai pasidarė jų
gaila, nes vaikščiojo nenusiprausę, nepavalgę, neišsimiegoję. Tai taip pat galima būtų išskirti kaip
žmogaus gerumą, nuoširdumą, pagalbą. Na ir trečioji, mano manymu, pati svarbiausia vertybė tai yra
stiprybė. Nors ir Elė išgyveno žiaurius įvykius, nors ir kartais palūždavo, vis tiek sugrįžo į sveiką protą ir
stengėsi išlikti stipri dėl savęs, savo šeimos (labai dažnai minėdavo, kad gyvena tik dėl savo šeimos).
Šią knygą aš tikrai rekomenduoju paskaityti visiems. Ji tikrai yra verta dėmesio, yra sukrečianti ir
priverčianti rimtai susimąstyti, koks gali būti žmonių gyvenimas. Labai gera patirtis pamatyti, kokias
situacijas gali išgyventi kiti žmonės ir kaip su jomis tvarkosi. Parodo, kaip nepasiduoti ir, kad visada yra
kažkokia viltis gyventi.