Viešoji kalba

Kalbėti apie mitus – nelengvas, painus uždavinys. Žodį „mitas“ dažnai aptinkame
kasdienėje kalboje, kur jis suprantamas, kaip „nepatikimas ar melagingas pasakojimas“, tačiau
graikiškos kilmės žodis mitas, visų pirma, reiškia žodį, pasakojimą apie tikrus reiškinius: apie polio
dievus, senuosius didvyrius, pirmuosius miestus ir jų įkūrimą. Kaip ir mums gerai žinomas mitas
apie Prometėją, kuris išmokė žmones rūpestingumo, pasiaukojimo kelia mums klausimą: ar yra
tokių žmonių kaip Prometėjas šiomis dienomis?
Mitas apie Prometėją graikų mitologijoje vienas iš titanų, nepaprastai galingas milžinas,
kėsinęsis į pasaulio valdžią. Prometėjas iš molio ir vandens nulipdė žmogų ir juos daug ko išmokė.
Kai išdidusis Dzeusas nusprendė žmonių giminę valdyti, nurodė jų teises ir pareigas dievams, už
kurias pažadėjo malonę ir globą, Prometėjas bijodamas, kad dievai už savo globą neužkrautų
žmonėms ant pečių per didelės naštos, norėdamas apsaugoti žmones, ryžosi imtis apgaulės.
Prometėjas užmušė aukai didelį jautį ir padalijo skerdieną į dvi nelygias dalis. Vienoj pusėj padėjo
geriausius mėsos gabalus, lajų ir viską suvyniojo į gyvulio odą, o kitoj kaulus dailiai apdėjo lajaus
gumulais. Dzeusui jis pasiūlė pasirinkti auką: kurią gyvulio dalį parodys, tą žmonės dievams ir
aukos ligi pat pasaulio pabaigos. Dzeusas permatė Prometėjo apgaulę, bet pasirinko dalį, kur buvo
kaulai. Už apgaulę Dzeusas nusprendė nebeduoti žmonėms ugnies, kurios jiems labiausiai reikėjo,
tačiau Prometėjas pagrobė ją ir atidavė žmonėms. Dzeusas sumanė atkeršyti Prometėjui ir atidavė
nusikaltėlį Hefaistui, kuris turėjo prikalti prie uolos savo bičiulį, bijodamas nepaklusti Dzeuso valiai
pririšo metaliniais pančiais prie Kaukazo uolos, kurio laukė baisios kančios: jį degino kaitrūs saulės
spinduliai, kankino lietūs ir baisus atskridęs erelis, kuris draskė jo kepenis. Tačiau Prometėjas
nemirtingas, o per naktį jo kepenys atauga, tik Heraklis nušovęs erelį išlaisvina Prometėją. Norėčiau
pabrėžti, jog šiame mite kalbama ne apie paprastą ugnį, bet apie proto ugnį, kuri įkvepia kurti ir
kurią Prometėjas padovanojo žmonėms. Prometėjas – antžmogiškas, galingas herojus, tylomis
kenčiantis bausmę ir nebijantis jokių grasinimų. Ši kova galima tik civilizacijos, žmogaus dvasios
negali niekas nugalėti. Prometėjas šiandien mus moko, kaip rūpintis žmonėmis, pasiaukoti. Suteikia
žmogui pačius tauriausius jausmus: ištikimybę, atsidavimą, meilę. Taigi šiuo mitu norima įtikinti,
kad būtina kovoti su tironija, ginti silpną žmogų.
Šiomis dienomis Prometėjas laikomas kaip šių laikų maištininkas. Maištininkas tai žmogus
kuris nepaklūsta valdžios įstatymams, bando pakeisti įsisenėjusią tvarką, išsiskirti iš pilkos minios
ir kovoti dėl kitų gėrio. Kaip mums gerai žinomas nepaklusęs įstatymams Romas Kalanta,
pagarsėjęs savo susideginimu Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš
Tarybų sąjungą, dėl Lietuvos nepriklausomybės ir laisvos Lietuvos. Jaunuolis buvo, taikaus būdo,
gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis, niekad nebuvo sulaikytas ar
patekęs į nepilnamečių inspekcijos įskaitą. R. Kalanta buvo apsiskaitęs, mėgo sportą, rašė
eilėraščius, domėjosi muzika, hipių judėjimu, kuris, anot jo, kovojo su melu ir neteisybe. Atrodė
kaip
tipiškas tuometinis hipis Lietuvoje – augino ilgus plaukus ir kopijavo užsienio hipių aprangą.
Paskutiniais gyvenimo metais išryškėjo Romo nusivylimas gyvenimu, jo piešiniuose kartojosi
aukos motyvas, dažnai vaizduojamas kryžius, ugnis ir žmogus. Drastiškas Kalantos poelgis
pagyvino antitarybines nuotaikas krašte, suteikė vilties tautiečiams, kad įmanoma
pasiekti nepriklausomybę. Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto
ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomenių susibūrimo vietose. Romas
Kalanta virto nacionaliniu didvyriu. Po šio poelgio į Kauno gatves išėję tūkstančiai jaunuolių
skandavo tą patį: „Laisvę Lietuvai!“. Ne vienas žmogus ir šiuo metu išgirdęs Kalantos pavardę gali
papasakoti to meto įvykius Kaune ir pripažįsta šį jo poelgį kaip didžiulį pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Taigi šis jo elgesys sudrebino tvirtus Tarybų sąjungos pamatus, kurios režimas ėmė po truputį
griūti, prasidėjo masiniai mitingai, susirėmimai.
Apibendrindamas galiu teigti, jog prometėjais laikomi maištininkai, kuriuos galime sutikti
ir šiomis dienomis, jie nebijo garsiai reikšti savo nuomonės, aukoti savo laiko siekant teisybės ir
pasiaukoti dėl žmonių gerovės. Be tokių maištininkų kaip Prometėjas ar Romas Kalanta pasaulis
nebūtų tiek daug pasiekęs, žmonės nežinotų, kas yra laisvė ir nesuprastų, kaip galima pasiaukojant
siekti savo tikslo.

Viešoji kalba

Mitas apie Prometėją, šių laikų prometėjai

Įžanga: Kalbėti apie mitus – nelengvas, painus uždavinys. Žodį „mitas“ dažnai aptinkame
kasdienėje kalboje, kur jis suprantamas kaip „nepatikimas ar melagingas pasakojimas“, tačiau
graikiškos kilmės žodis mitas visų pirma reiškia žodį, pasakojimą apie tikrus dalykus: apie polio
dievus, senuosius didvyrius, pirmuosius miestus ir jų įkūrimą. Kaip ir mums gerai žinomas mitas
apie Prometėją, kuris išmokė žmones rūpestingumo, pasiaukojimo.
Pagrindinė mintis: Klausimas ar yra tokių žmonių kaip Prometėjas šiomis dienomis?

Dėstymas:
1. Mitas apie Prometėją: su kuo šis kovojo, su kokiais sunkumais susidūrė, ką jis davė
žmonėms. Prometėjas šiandien mus moko kaip rūpintis žmonėmis, pasiaukoti. Suteikia žmogui
pačius tauriausius jausmus: ištikimybę, atsidavimą, meilę.
2. Kas šiomis dienomis laikomi prometėjais (maištininkais), kokius juos žinome.
Maištininkas tai žmogus kuris nepaklūsta valdžios įstatymams, bando pakeisti įsisenėjusią tvarką,
išsiskirti iš pilkos minios ir kovoti dėl kitų gėrio. Kaip mums gerai žinomas nepaklusęs įstatymams
Romas Kalanta.
Išvados: Prometėjais laikomi maištininkai, kuriuos galime sutikti ir šiomis dienomis, jie
nebijo garsiai reikšti savo nuomonės, aukoti savo laiko siekant teisybės ir pasiaukoti dėl žmonių
gerovės. Be tokių maištininkų kaip Prometėjas ar Romas Kalanta pasaulis nebūtų tiek daug
pasiekęs, žmonės nežinotų kas yra laisvė ir nesuprastų kaip galima pasiaukojant siekti savo tikslo.

Informacijos šaltiniai:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Promet%C4%97jas;
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8524&p_k=1;
file:///C:/Users/e0066592/Downloads/Graikų_mitai.LB1800.pdf;
https://lt.wikipedia.org/wiki/Mitas.