SOFOKLIO TRAGEDIJA „ANTIGONĖ“ – MORALINĮ IR PILIETINĮ SĄMONINGUMĄ

SKATINANTI PROVOKACIJA
Manoma, kad Sofoklis sukūrė apie 120 tragedijų. Iš jų išliko tik 7. „Antigonė“ išskirtinė tragedija
senovės graikų pasaulyje, nes joje moteris pateikiama kaip moralinis autoritetas. Iš pirmo žvilgsnio
žvelgiant, tai paprasto siužeto tragedija apie morališkai principingą žmogų, kuris bet kokiomis
aplinkybėmis yra pasiryžęs atlikti pareigą artimajam. Senovės Graikijoje žmogaus pareiga buvo laikytis
tradicijų, t.y. šeimos įstatymų, pagal kuriuos būtina ginti šeimos garbę (prireikus netgi keršyti už
artimajam padarytą skriaudą), siekti ekonominės ir dvasinės gerovės, gerbti gyvus ir mirusius artimuosius
(mirusį artimąjį palaidoti būtina, kad jis patektų pas Hadą).
Vis tik žinodami, kad senovės graikai gyveno patriarchato sąlygomis, Sofoklį galime vadinti
meistrišku provokatoriumi, nes moters saugomas oikos vertybes jis iškelia aukščiau polio įstatymų,
kuriems atstovauja vyras-valdovas. Literatūros kritikas Philipas Holtas mano, kad Antigonės elgesys V a.
pr. Kr. atėniečiui vos pradėjusiam žiūrėti tragediją, turėjo atrodyti nusikalstamas ir skandalingas: moteris,
kuri Senovės Graikijoje galėjo būti atsakinga tik už šeimos sferą ir neturėjo teisės kištis į valstybės
reikalus (moterys net neturėjo pilietės statuso) sudvejoja valdovo-vyro valdžios teisingumu ir polio
įstatymų pagrįstumu. Kaip mano Holtas, Kreontas tragedijos pradžioje senovės graikams turėjo atrodyti
kaip teisingas valdovas, kuris turi teisę bausti nusikaltėlį taip, kaip, jo nuomone, yra teisinga. V a. pr. Kr.
graikams buvo įprasta smerkti maištininkus, norinčius sugriauti polio tvarką. Taigi ši interpretacija leidžia
teigti, kad Sofoklis kuria meistrišką provokaciją – moteris maištininkė, kuri nepaklūsta įstatymams,
paverčiama moraliniu autoritetu.
Vargu ar galima kalbėti apie Sofoklį kaip feministą, nes moters (kaip lyties) teisių gynimo ženklų
tragedijoje nerandame. Tragikui svarbiausia provokuoti savo laiko žiūrovą ir parodyti, kaip turi elgtis bet
kuris žmogus (nepaisant lyties ar socialinio statuso) susidūręs su žmogiškumą pažeidžiančia valdžia.
Žinodami, kad tragedija atsiranda kaip demokratines vertybes ginantis žanras, galime daryti išvadą, kad
„Antigonė“ yra kūrinys apie moralinį ir pilietinį (pasipriešinimą neišmintingai valdžiai) principingumą:
šis kūrinys iki šiol verčia kiekvieną sąmoningą žmogų susimąstyti ir apie moralinę pareigą gerbti
artimuosius, ir apie pilietinę pareigą maištauti, kai valdžioje esantys žmonės peržengia žmogiškumo
taisykles.

TRAGEDIJOS „ANTIGONĖ“ IDĖJINĖ ĮVAIROVĖ

Atidaus skaitymo užduotis. Remdamiesi skaitytu tekstu (Sofoklio „Antogone“) bei savomis
įžvalgomis, užpildykite lentelę. Dalis informacijos jau pateikta, pagal pavyzdį užpildykite tuščius
laukelius.
PAGRINDIMAS CITATOMIS IR
TEMOS IDĖJOS PROBLEMOS
KŪRINIO DETALĖMIS
Pagrindinė veikėja Tinkamai pasielgti Kokios žmogaus Argumentuokite aptardami Kreon
susiduria su drįsta ne kiekvienas. puikybės pasekmės? požiūrį į Antigonę, chorvedį ir žynį
žmogiškumą
pažeidžiančia Artimųjų gerbimas Kodėl nukenčiama dėl Požiūris į Antigonę- „Kreontas: Dabar,
valdžia. nepaisant jų nekilnių teisingo poelgio? pikto darbo, vėl ji įžuli,/Didžiuojasi žygiu
poelgių. juokias į akis“ „Ne gėda tau galvoti kita
Teisingo poelgio Kodėl savo klaidas negu visi?“
atlikimas be Vertybių suprantame tik Kreontas pyksta ant Antigonės, nes
aplinkinių pagalbos puoselėjimas. pasirodžius jų nesilaikė jo įstatymo. Jis mano, kad ji šaip
ir jiems pasekmėm? iš jo prisipažindama kaltę.“
prieštaraujant. Turime kovoti už „Kreontas: Proto negudraus nuodėm
savo įsitikinimus ir baisi,/Užsispyrusi, mirtį nešanti!“
artimųjų gerovę. Kreontas supranta savo klaidas.
 Požiūris į chorvedį- „Kreontas: Nutilki, k
rūstybė nepašoko man,/Kad nepaliktu
kvailas senio metuose./Kalbi, ko kę
negalima, ir tvirtini,/Jog dievas ėmęs rūpin
numirėliu.“
Kreontą erzina chorvedžio žodžiai. Jis ma
esąs teisingas, kad dradžia palaid
„išdaviką“.
„Choro vadovas: Deja, tu per vėlai teisy
pamatei.“
„Kreontas: Deja!/Vargšas supratau, k
sunkių bėdų/Naštą ant galvos dievas užvert
Vėliau Kreontas pripažįstą savo kaltę
sutinka su choro vadovo teiginiu, kad jis p
vėlai pamatė teisybę.

Požiūris į žynį- „Kreontas: Aš tavo žodž

niekuomet neniekinau“ „O kas yra? Nuo ta
žodžių man šiurpu“ „Gudrus tu žiniuonis,
mėgsti pameluoti.“
Kreontas gerbia žynį Teiresiją, klausosi
žodžių, akivaizdu, kad žynio žodžiai įtako
jo pasirinkimus, tačiau jis ne visada juo tiki

Moralinė stiprybė Morališkai stipriam Kodėl svarbu būti Argumentuokite aptardami opoziciją ta
žmogui lengviau morališkai stipriam? Ismenės ir Antigonės.
sunkiais momentais
su kuriais tenka Svarbu būti morališkai Antigonė buvo morališkai stipresnė
susidurti gyvenime stipriu, kad galėtum Ismenę, nes išdrįso nepaklusti Kreontui
kovoti už savo garbingai palaidoti savo mirusį brolį. Tači
įsitikinimus ir Ismenė taip pat parodė savo stipry
nenusileistum kitų „Padėjau pilti aš, jei sako taip sesuo/Ir atpil
valdžiai jei jauti, kad jie už kaltę kęsiu draug su ja.“ „Leisk mirti
elgiasi nežmoniškai. tavimi ir mirusį pagerbti.“ „Ar mielos dien
bus, kai liksiu be tavęs?“ Ismenė išreišk
palaikymą savo sesei ir savą stiprybę, k
paskelbia Kleontui, kad prisiims kaltę
Antigonė taip pasakys.

Pilietinis Pilietinis Kokios pilietinio Argumentuokite aptardami choro vado

principingumas pasyvumas įteisina pasyvumo pasekmės? ir viso choro požiūrį į Kreonto veiksm
blogį parode.
Kiekvienas turi teisę Valdžioje esančio Choras, sudarytas iš Tėbų didžiūn
išsakyti savo Jei Antigonė nebūtų asmenio tų pačių klaidų atstovauja visuomenės nuomonei. Jie turė
nepasitenkinimą pasiryžus garbingai kartojimasis, pakenkiant rūpintis, kad valdovo įsakymai neprieštarau
valdžios poelgiais ir palaidoti savo brolį kitiems. visuomenės gerovei. Bet choro vadov
dėl to nenukentėti. Kreontas niekad pareiškia, kad Kreontas turi teisę skelbti b
nebūtų suvokęs savo kokį įstatymą („Turi, Kreontai, va
klaidų, nukentėtų ir šiandien vienas spręst,/ Kas m ū s ų kraš
neliktų įskaudintas. priešas, kas bičiulis jo./ Įstatymą viso
 taikyti gali/ Ir mirusiems, ir mums, kur esam
gyvi“). Choras pareiškia, kad Kreontui „lėm
dievai sprendimu nesenu užimti sostą
Choro vadovas sako: „Nėra bepročio tok
kurs norėtų mirt.“ Sudaromas įspūdis, k
įstatymo laikomasi tik iš baimės, ap
dieviškos tvarkos pažeidimus nei choras, n
jo vadovas nekalba. Toks pasyvumas įteisi
blogį, nes išpuikusiam valdovui leidžiam
daryti ką tik nori, net jei jo veiksm
pažeidžia žmogiškas vertybes.
Demokratinio Demokratinio Kokios demokratinio Argumentuokite remdamiesi Haimono
dialogo nebuvimas dialogo nebuvimo dialogo nebuvimo Kreonto dialogu.
pasekmės įtakoja pasekmės?
žmonių bendravimą Haimonas bando tėvą įtikinti, kad Antigo
nenusipelnė bausmės už savo kilnų žygį,
tačiau šis mano, kad neturėtų moky
išminties iš jaunuolio. Jų pokalbis vis dėl
paveikė Kreontą, tačiau per vėlai. Jei jis bū
paklausęs savo sūnaus prašymo
argumentavimo dėl Antigonės, Kleon
nebūtų praradęs Haimono, savo žmonos
pačios Antigonės.