NEPATIKRINTA

Ar žmonija jau išėjo į šviesą?

Žmogaus gyvenimas yra pilnas sunkumų. Mus vargina neviltis, nerimas, liūdesys, pyktis, kaltė. Jau
nuo seniausių laikų žmonės bando ieškoti šių kančių prasmės. Žmonijos patiriamų skausmų prigimtį
aiškina ir Biblija. Senajame Testamente pasakojama apie pirmuosius pasaulio žmones ir jų
nepaklusnumą Dievui. Būtent dėl Adomo ir Ievos padarytos nuodėmės, žmonės buvo ištremti iš
Rojaus ir po mirties privalėjo kentėti pragaro liepsnose. Tačiau vėliau Dievas į žemę atsiuntė savo
sūnų Jėzų Kristų, kuris pasiaukojo ant kryžiaus, kad galėtų atpirkti visos žmonijos nuodėmes. Taigi
kodėl iki šių dienų mūsų gyvenimas pilnas blogio ir tamsos?

Svarbiausias aspektas, kalbant apie žmonijos kelią į šviesą, yra žmogui Dievo duota laisvė. Apie tai
savo kūrinyje „Dieviškoji komedija“ svarstė vienas garsiausių visų laikų poetų, italas Dantė Aligjeris.
Šis epas gausiai remiasi krikščioniškomis idėjomis ir Biblijos tekstais. Jeigu kūrinys suvokiamas
paraidžiui, jo tema yra paprasčiausiai pomirtinė sielos būsena, velės kelionė per pragarą ir skaistyklą
iki rojaus. O jei skaitytojas įsigilina į epo alegorinę ir simbolinę prasmę, tada jo tema yra žmogus,
savo laisvuoju pasirinkimu pelnantis atlygį ar susilaukiantis teisėtos bausmės. Dievas niekada nevertė
žmogaus elgtis vienaip ar kitaip, o pasirinkimo laisvė yra didžiausia pasaulyje dovana. Tačiau kol
žmonija turės laisvę pasirinkti, ji niekada nepasieks dieviškosios šviesos. Visada atsiras tų, kurie savo
kelią pakreips blogio linkme. Žmogus apskritai nėra tobulas – jam trūksta stiprybės ir valios atsispirti
pagundoms ir žemiškiems malonumams. Dėl to, mano nuomone, žmonija niekada neišeis į visišką
šviesą.

Žmogaus netobula prigimtis nereiškia, kad esame pasmerkti amžinai tamsai. Nors negalime varžyti
kitų laisvės pasirinkti, turime pakankamai jėgos nuspręsti, kokia linkme nukreipsime mūsų gyvenimą.
Kiekvienas žmogus savyje turi galimybę tapti gėrio žiburiu ir nušviesti kitų mintis. Istorijoje visada
atsirasdavo tokių asmenybių, kurios nepaisant jas supančio blogio kūrė šviesą ir viltį. Tokių žmonių
pilna ir dabartiniame pasaulyje. Puikus pavyzdys yra šiuo metu prieš pandemiją kovojantys
mokslininkai ir medikai, kurie per savo sunkų ir iššūkių pilną darbą pasiaukoja visos žmonijos labui.
Taip pat verta paminėti už demokratiją ir laisvę kovojančius Baltarusijos žmones, kurių drąsa
pasipriešinti valdžiai įkvepia ir kitų šalių gyventojus. Manau, kad šviesa pažadina šviesą, ir nors
niekada nesugebėsime įžiebti viso pasaulio, valia tobulinti save yra mūsų rankose.

Tamsos pilname pasaulyje lengva pasiduoti blogiui ir pradingti beviltiškumo gelmėse. Tačiau tas,
kuris nepasiduos žmogiškosioms silpnybėms ir ieškos Dievo galios savyje, amžiams bus apdovanotas
ramybe ir gyvenimo pilnatve. Nepaisant to, kad žmonija niekada nepasieks dieviškosios tobulybės,
turime galimybę kurti gražesnį rytojų sau ir kitiems.