ISSN 1392-1126. PROBLEMOS. 2(100.

57

ETIKA
Mirtis ir gyvybs nutraukimo problemos
modernioje visuomenje
Asta ekanauskait
Vilniaus universitetas. Filosofijos katedra
Didlaukio g. 47, LT-2057 Vilnius
Tel./faks. (370 2)76 18 90

Lietuvos visuomen 1998 met vasar susidr

iame straipsnyje, remdamasi Z. Baumanno ir

su gyvybs nutraukimo precedentu. Tuomet mo-

Ph. Aricso tekstais, analizuoju kultrologinius-

tina (kvalifikuota medik) suleido mirtin vais-

filosofinius mirties fenomeno aspektus, mirties

t doz savo snui, kentjusiam didiulius skaus-

samprat tradicinje ir modernioje visuomen-

mus po stipraus viso kno nudegimo. Ji,

je. Sis tyrimas leidia teigti, jog vieas gyvenimo

vadovaujantis Lietuvos baudiamuoju kodeksu,

pabaigos sprendim svarstymas danai nuteikia

buvo patraukta teisminn atsakomybn u tyi-

prieikai, nes visuomenje gaji moderni ko-

n mogaus nuudym sunkinamomis aplinky-

vos u gyvyb bet kokia kaina" ideologija, supo-

bmis. Vis dlto, kilus diskusijoms, ar motina

nuojanti beslygik reikalavim naudotis mo-

turjo teis vykdyti paskutin nepagydomai ser-

derniomis medicinos technologijomis.

ganio snaus vali, grieta teisinink nuomo-

Viena svarbiausi problem, su kuria susi-

n m keistis, ir moteris buvo iteisinta. (Psi-

duria i laik mirtantis mogus, yra ta, jog da-

chiatrai rod, kad sn moteris numarino

nai pateks medicinini procedr verpet jis

bdama afekto bsenoje, t. y. nesuprasdama sa-

nebetenka teiss apsisprsti ir nutraukti sib-

vo veiksm esms.) ios diskusijos parod, jog

gjusio gydymo proceso. Mokslo paangos vei-

tokiuose katalikikuose kratuose kaip Lietuva

kiama medicinos ideologija beveik nepalieka ga-

eutanazijos ir kit gyvybs nutraukimo form

limybs atsisakyti tobuljanios technologijos

problema ypa opi ir kontraversika. Jose taip

paslaug. Danai tiek medikai, tiek artimieji taip

pat irykjo akivaizdus prieikumas ir dogma-

sitraukia kov u gyvyb", kad paties ligonio

tikumas vertinant ne lik konkreius gyvybs nu-

valia ir apsisprendimas lieka neigirsti ir nevyk-

traukimo atvejus, bet ir pai mirties tematik

domi. Visi iuolaikiniai autoriai, nagrinjantys

kaip diskusij objekt. ie pastebjimai paska-

mirties problematik, sutinka, kad toki situa-

tino gilintis, kas lemia toki laikysen. Todl

cij slygoja mirties vietos pakeitimas, t. y. per-

66

klimas i nam ligonin ir apskritai mirties,

totelis buvo kiek nuosaikesnis ir pritar tik ap-

kaip ligos, samprata. ie reikiniai nebejotinai

sigimusi naujagimi eutanazijai: tai tebnie

yra moderniosios ideologijos, iauktinusios ra-

statymas, neleidiantis auginti jokio luoio". Ne-

cionalumo ir mokslins paangos idjas, pavel-

gimusio kdikio nuudymas, Aristotelio many-

das. Mirtis i esms paneigia iuolaikinio moks-

mu, pateisinamas tik tuomet, jei vaisius dar ne-

lo pretenzij maksimaliai uvaldyti gamt ir

turi jutim ir gyvybs" [2,13335b].

nepalikti vietos jokiems atsitiktinumams bei ne-

Tik madaug V a. pr. Kr. raytame tekste, va-

prognozuotiems vykiams. Todl ji buvo istumta

dinamoje Hipokrato priesaikoje, susiduriame su

tiek i vie, tiek i privai diskusij lauko. Nors

aikiai suformuluotu tiek eutanazijos, tiek abor-

medicina, kaip vienas specialij gamtos moks-

to ir saviudybs draudimu. Gydytojas turi pa-

l, dar lieka mokslo paangos idj veikiama,

siadti, kad niekam nesuteiks ne tik mirt ska-

vis stiprjantis tiek specialist, tiek plaiosios

tinani vaist, bet ir panaaus patarimo

visuomens poreikis diskutuoti su mirtimi su-

neduos" [4]. Tokia laikysena ufiksuota ir krik-

sijusiais klausimais (eutanazijos, aborto, asistuo-

ionikoje doktrinoje, teigianioje, jog mogus

jamosios saviudybs problemas) rodo tam tik-

yra Dievo krinys ir tik jo valioje yra mogaus

ras permainas.

gyvenimas ir mirtis. Nuudyti mog reikia sutrikdyti dievikj tvark ir pasaulio harmonij.

Gyvybs verts sampratos antikoje,

krikionybje ir
modernioje visuomenje

Krikionybje mirtis siejama su nuodme: mirtis - tai atlygis, bausm u prigimtin nuodm.
Todl tikiniojo laikysena yra bausms primimas, susitaikymas su ja, atgaila, kanios primi-

Visose pasaulinse religijose ir visose visuome-

mas. Krikionyb reikalauja pasyvios laikyse-

nse egzistuoja draudimas atimti gyvyb. Tai bet

nos mirties akivaizdoje.

kokios socialins tvarkos ir visuomens ilikimo garantas. Ir vis dlto nuo seniausi laik susiduriame su bandymu pateisinti kai kuriuos gyvybs nutraukimo atvejus. Beslygikas gyvybs
verts auktinimas susijs tik su krikionybs
sigaljimu Vakar kultroje. Senovs Graikijos ir Romos statymai ne visuomet laiksi gyvybs apsaugos princip. Spartos statymai reikalavo udyti luous naujagimius. Antikos
mstytojai Platonas ir Aristotelis taip pat stengsi pagrsti tam tikras gyvybs nutraukimo formas. Platono idealios valstybs modelyje nelieka vietos ne tik poetams ar menininkams, bet ir
negaliesiems bei emos kilms monms. Valstybje" randame reikalavim udyti blogiausi ir luo tv kdikius" [5, Kn. V 460c]. Aris-

Po imtmeius galiojusio draudimo nutraukti

gyvyb ms amius vl susiduria su tokia galimybe. Vienas i akivaizdiausi atvirumo tokiai galimybei atvej - Olandijos pavyzdys. i
alis kol kas vienintel, kurioje medikai nra
baudiami u aktyv paciento gyvybs nutraukim.*
Paradoksalu, taiau kaip tik iuolaikini medicinos priemoni suteikiama galimyb pratsti mogaus gyvyb ypa sustiprino tendencij
prieintis iam tsimui ar net nutraukti mogaus gyvenim. Todl btent modernioje visuo* Olandijoje eutanazija nra teisikai tvirtinta, taiau medikai nepatraukiami baudiamojon atsakomybn, jei laikosi tam tikr nurodym. Eutanazija toleruojama tiek visuomens, tiek teisini institucij.

67

menje labai aktuali eutanazijos ar kil gyvybs

iamuoju laikotarpiu pradjusioje formuotis

nutraukimo form problema.

moderno epochos ideologijoje, akcentavusioje

Moderni visuomen paprastai apibdinama

kaip liberali ir individualistin. Tai yra tokia visuomen, kurioje mogaus teiss"', asmenikas
pasirinkimas ir individo autonomija ikeliamos

racionalumo ir mokslo svarb ir susijusioje mirt su medicina.

Modernas: mirties medikalizacija

kaip absoliuios vertybs. Atidiau pavelgus

Z. Baumannas veikale Mortality, Immortality and

tai, kaip mirta modernus mogus, rykja fak-

Other Life Strategies modern apibdina kaip

tas, jog mirties atveju ios teiss nra nei gerbia-

mirties dekonstrukcijos" epoch. Modernas-

mos, nei j apskritai paisoma. Vis dlto teis

tai gamtamokslio progreso ir proto gali iauk-

numirti yra neatskiriama dalis visos kiekvieno

tinimo epocha. Anot moderno ideolog, pasau-

individo teiss tvarkyti savo asmenin gyvenim

lis turs tapti mogaus proto ir mokslo arena,

ir daryti sprendimus, jei tik jie nekenkia kit

kurioje nra nieko atsitiktina ir neprognozuoja-

moni gerovei [8]. Technologins diagnozs

ma. Todl nestebina XVIII a. kilusi kapini pa-

nustatymo galimybs, optimalios gydymo prie-

vojaus" ir mirusij baims banga. Paryiaus par-

mons ir gyvybs palaikymas dirbtinmis prie-

lamentas XVIII a. pabaigoje ileido sak dl

monmis dabar pasiekiama daugeliui isivysiu-

kapini perklimo u miesto rib. Vliau u-

si ali medik ir pacient. Problemika tai,

drausta laidoti banyioje ir alia j. Madaug

kad daniausiai medikai laikosi nuostatos, jog

per tris deimtmeius tkstantmeiai paproiai

nepasinaudoti iomis technologijomis bt

buvo sujaukti, o svarbiausia prieastis, dl ku-

amoralu, ir stengiasi gyvendinti beslygik rei-

rios amininkams ie pokyiai atrod reikalin-

kalavim gydyti". Taip sureikminamas ne pa-

gi, buvo ta, kad tradicines kapines imta laikyti

ciento noras, o technologija. Kaip minjome, kol

infekcijos idiniais, kelianiais pavoj gyvento-

kas tra viena valstyb, kurioje laisvas ir auto-

j sveikatai" [1, 155]. Mirtis tampa ikiu, ji

nomikas mogus turi galimyb apsisprsti ne

tarytum neigia visk, u k kovoja ir k propa-

tik dl savo gyvenimo, bet ir dl mirties.

guoja proto ir mokslo pasaulis. Pasinaudodami

Ph. Ariesas, analizuodamas istorin mogaus

Arieso terminologija, galime sakyti, kad iki tol

laikysenos mirties akivaizdoje kait, iuolaiki-

mirtis buvo prijaukinta". Mirtis, kaip ir kitos

n visuomen apibdina kaip toki, kurioje mir-

pasaulio negandos, buvo suvokiama kaip mo-

tis udrausta", kurioje nusavinamos mirtan-

gikoji lemtis, kurios pakeisti mogus negaljo.

iojo teiss ir atsisakoma gedulo. Galima vairiai

Lemtis gali lidinti ar piktinti, taiau gal gale

interpretuoti paradoks ar net nelaikyti to pa-

su ja turi bti susitaikoma. Uklupusios nelai-

radoksu. Juk ir krikionikoji doktrina, teigian-

ms, vargas ar mirtis buvo suvokiami ne kaip

ti beslygik individo vert ir jo asmeninio ap-

pralaimjimas ar paeminimas, o kaip Dievo

sisprendimo svarb, draudia mogui kitis

sisti ibandymai. Svarbiausia tai, kad mirtis,

gyvenimo ir mirties" klausimus. Taiau gali-

kaip ir visas mogaus likimas, nebuvo kovos ar

ma pabandyti analizuoti, kaip ir kodl iuolai-

manipuliacij objektas. Tuomet, kai isikrista-

kin visuomen atsiduria tokioje situacijoje.

lizavo idja, jog vis dlto visagalio proto dka

Anot Z. Baumanno, jos aknys gldi dar vie-

likim galima pakeisti ir taip sukurti saugesn

68

pasaul, tai, kas buvo prijaukinta"', sulauk-

noma, taiau kiekvienas konkretus mirties at-

ja". Akivaizdu, kad i vis pasaulio ir likimo

vejis yra atsitiktinis.

negand sunkiausiai paveikiama ir veikiama yra

mirtis. Nustojusi bti prijaukinta"', mirtis tapo

Mirtis ir kalba

tokia mogikosios patirties dalimi, kuri lai-

N. Elias veikale The holiness of Dying vienas

koma tokia gdinga ir bjauria, kad apie j nie-

pirmj atkreip dmes tai, kaip nepatogiai ir

kad nediskutuojama ir nekalbama vieai, ji slap-

nejaukiai jauiasi gyvieji mirtanij akivaiz-

ta ir sukelia kalts bei nevisavertikumo pojt"

doje. Sakoma, kad tokioje situacijoje tiesiog pri-

[7,134]. Apie mirt nebekalbama. Tai visuomet

trksta odi". Modernioje visuomenje ven-

buvo nelengva, taiau sigaljusi tyla peraugo

giama kalbti apie mirt ir svarstyti su ja

kolektyvin nebesugebjim prasmingai kalbti

susijusius dalykus. Tikriausiai daugelis, remda-

apie gyvenimo pabaig ir supratingai elgtis su

miesi savo asmenine patirtimi, galt teigti, jog,

mirtaniaisiais. Galutinis kolektyvinio mirties

siekiant ivengti sumiimo ar neturjimo k pa-

nureikminimo rezultatas - tai vieo abejingu-

sakyti situacijos, apskritai vengiama atsidurti a-

mo ir asmeninio jautrumo netekusi artimj

lia mirtaniojo ir jo artimj. Taiau tai nra

ir gedinij skausmo samplaika. Taip pat ne-

vien paprastas nesugebjimas odiais isakyti

norima dalyvauti ar stebti mirties scenas. Ne-

gilius, sukreianius jausmus. Anot Baumanno,

bra itaiging laidotuvi, nebra gausius mo-

sugebjim kalbti i ms atima tai, kad mes

ni brius sutelkdavusi egzekucij, ir patys

paprasiausiai nebeturime k pasakyti mogui,

mirusieji (t. y. j kapai) i banyios ventoriaus

kuris nebegali naudotis gyvj, arba ilikimo",

(miesto centro) ikeliami umiest, toliau nuo

kalba (language of sun'iv al). Juk tai mogus, ku-

gyvj. Nuo XVIII a. kapins ikeliamos u

ris netrukus paliks pasaul, kur ta kalba apibr-

miesto rib. Taip atsiribojama ne tik nuo miru-

ia ir palaiko. Prie por imtmei mirtis buvo

sij, bet ir nuo gedinij artimj. Mirtis ta-

perjimas kit bties pakop; mirtis tapo tie-

po nepadori - nevari ir terianti. Dar vienas

siog ijimu, inykimu, vis tiksl ir plan pa-

tokio apsisaugojimo bd - mirtantj i nam

baiga. Mirtis dabar absoliuiai asmenika as-

perkelti ligonine, slaugos namus, pensionat.

menikos istorijos pabaiga" [7,130]. odis m/Vf

Niekas nebekalba apie mirt, - teigia Ariesas,

neturi reikms tame odyne, kuriuo mes nau-

- kaip apie natral ir neivengiam proces.

dojams. Mes galime pasilyti mirtaniajam tik

Mirtis - tai pralaimjimas, nepavyks sandoris...

gyvj kalb, taiau tai kaip tik kalba, kuria ne-

Mirtis suvokiama kaip nelaimingas atsitikimas,

galima apiuopti, ufiksuoti tos bsenos, nuo

bejgikumo enklas ar nusiengimas..." [1,

kurios mirtantieji, skirtingai nei gyvieji, nebe-

123].

gali pasislpti.

Faktas, kad mirties galiausiai" negalima i-

Gyvj kalba yra instrumentin sistema, tar-

vengti, neneigiamas. Jis ir negali bti paneigtas,

naujanti instrumentiniam veiksmui. Tai priemo-

taiau jis gali bti umaskuojamas, nesvarsto-

ni ir tiksl kalba. Tok reikin kaip mirtis i

mas, slepiamas, istumiamas kitos tiesos: kiek-

kalba gali prisitaikyti tik taip, kaip prisitaiko

vienas atskiras mirties atvejis gali bti atidtas,

kitus instrumentalizuoto gyvenimo elementus:

nugaltas ar pan. Paios mirties ivengti nema-

kaip praktin, tikslingai nukreiptos pastangos

69

objekt. Kad mirtis galt bti ireikta instru-

venti ir graiai numirti yra vienodas rpestis".

mentine kalba, pirmiausij turi bti iversta

Tiek gyvenimas, tiek mirtis vienodai vertingi ir

potencialiai mirtin", taiau potencialiai pa-

reikmingi. Tuo tarpu modernas, iauktins

gydom" lig kalb. Gyvj kalboje praktins

proto ir mokslo gali, sureikmina gyvenim ir

problemos, galinios sukelti tam tikr pavoj

nuvertina mirt. Mirtis tampa tiesiog neskme,

gyvenimui, istumia metafizin rpest dl mir-

nepavykusiu sandoriu" ar nepakankamai ito-

ties kaip neivengiamos egzistencijos pabaigos.

bulint proto gali pralaimjimu prie gamt.

Palaikyti form, treniruotis, laikytis dietos, val-

Nordami apie mirt kalbti instrumentine ir

gyti daroves ir nevalgyti riebal, nerkyti, ko-

tikslinga veiksmo kalba, galime kalbti ne apie

voti su geriamojo vandens utertumu - tai i

pai mirt, o apie mirties prieastis ir kovos su

esms vykdomos uduotys, kurios sunkiai i-

tomis prieastimis bdus. I tikrj juk kiekvie-

sprendiam mirties problem paveria i prin-

na mirtis turi prieast, kiekvienu individualiu

cipo isprendiam problem grandine. Tai pa-

atveju galima nustatyti, kodl mir kuris nors

tenkina vis poreikius, iskyrus t, kurie guli

pacientas. Knai skrodiami ir tiriami tol, kol

mirties patale. Juk jie negali nieko daryti, nes

randama prieastis: kraujo kreulys, inkst liga,

neturi uduoties, reikalaujanios veiksmo ir t

insultas, infarktas ar pan. Mums negirdta, kad

veiksm prasminanios. Tad k galime jiems

mons mirt dl to, kad yra mirtingi" [7,138].

pasilyti? Viskas, k bepasakytume, bt apgau-

Jie mirta dl konkrei prieasi. mons ne

linga ir beprasmika, nes, kad ir k jie bedaryt,

iaip mirta: juos nuudo liga arba kitas mo-

tai neturi tikslo. tai kodl mes stengiams lai-

gus. mogus negali nugalti mirties, taiau jis

kytis nuo mirtanij kuo toliau, kad nereik-

gali labai stengtis ir ivengti j sukeliani prie-

t bendrauti. Mirtantieji mirta ne tiek vienu-

asi - kraujo vio ar insulto. Jis gali nebeval-

moje, kiek tyloje" [7,131]. Negaljimas kalbtis

gyti kiauini, mesti rkyti, sportuoti ir laikytis

su mirtaniaisiais - tai kaina u modernaus gy-

dietos. Kol taip aktyviai stengiamasi laikytis tei-

venimo patogumus ir prabang; u gyvenim, i

sing" ir vengti yding" praktik, nebelieka lai-

kurio per ilg laik buvo istumta mirtis. Mo-

ko galvoti apie galutin kiekvieno veiksmo tiks-

derno instrumentalumas dekonstravo mirt. Jis

l. Taip veikia modernaus mogaus mstymo

jokiu bdu jos nepanaikino. Tiesiog atm i jos

mechanizmas. Kiekviena mirtis turi prieast,

iki tol turt reikmingum.

kurios galima kaip nors ivengti, todl ji atsitik-

Taigi apie mirt kaip toki negalime nei prasmingai mstyti, nei kalbti. i problem anti-

tin.

koje ikl Epikras, teigs, jog siaubingiausia

Mirties perklimas j ligonin

blogyb - mirtis - nieko mums nereikia, ka-

Poiris, kad ligos yra realiai egzistuojanios ir

dangi, kol mes gyvename, mirties dar nra, o kai

tiksliai apibriamos bsenos, kuri esm anks-

mirtis ateina, tada ms nebra. Taigi ji nieko

iau ar vliau turt bti atskleista, nra moder-

nereikia nei gyviesiems, nei mirusiems, kadan-

no iradimas. Tai tradicin ligos samprata, kar-

gi vieniems jos nra, o kit pai jau nebra" [3,

304]. Vis dlto Epikras nemano, kad mirtis
yra nereikminga ar gdinga tema: Graiai gy70

tu teigianti, jog kiekvien lig atitinka specifinis

gydymas. Tik vliau, XVII a., ias nuostatas imta grsti epistemologija ir mokslo filosofija.

Isikristalizavo idja, jog mokslas gali atskleisti

atveju. Galbt jis buvo nepakankamai geras spe-

visas gamtos ir mogaus prigimties paslaptis ir

cialistas, taiau vienas konkretus atvejis jokiu

padeda jas kontroliuoti. Kai mirtis sutapatina-

bdu nediskvalifikuoja visos medik bendruo-

ma su liga, inoma, ji tampa nebe paties mo-

mens. Kita vertus, galbt technika dar nepa-

gaus, ne artimj ar sielos ganytojo, o medik

kankamai tobula, gal dar neirasti pakankamai

reikalu. Mirtis 'talpinama' ligonin, nes suvo-

efektyvs vaistai. Taiau, kai pakaks laiko ir pi-

kiama kaip fizinis reikinys. Faktas, kad pirmiau-

nig, jie tikrai bus irasti - tai pamatin moder-

sia kvieiamas gydytojas, o ne kunigas, daug k

no nuostata. Paadas perengti jei ne pai mir-

byloja apie mirties samprat. Mirtis pirmiausia

t, tai bent atskiras j sukelianias prieastis

laikoma liga, o ne natraliu reikiniu, ir gydyto-

atitinka pasitikjim savimi, bding modernui

jas turi tiek patvirtinti mirties fakt, tiek nusta-

nuo pat jo pradios. Jis susijs su paangos id-

tyti jos prieast" [cit. pagal 7,139]. Mirtantis

ja, reikiania nuostat, jog bet kokia klitis t-

mogus tampa nebe mirtaniuoju", o sergan-

ra laikinas nepatogumas, o bet koks blogis tra

iu nepagydoma liga ligoniu"'. Pateks inten-

praeities reliktas, kur netrukus panaikins trium-

syv ligos ir medicinos propagandos lauk, sun-

fuojanti civilizacija.

kus ligonis atitraukiamas nuo savo egzistencinio

nerimo ir pradeda mstyti ne kaip individas, kuriam ikilo grsm, o taip, kaip msto gydytojai,
panaiai kaip L. Tolstojaus apsakyme Trys mirtys: Klausimas buvo keliamas ne dl Ivano Iljiiaus gyvybs, o dl inksto ir aklosios arnos"
[cit. pagal 1, 269]. Herojus itrksta i prasto
gyvenimo ciklo, nusivylimo, iliuzij, nerimo, iki
iol bdingo sunkiems ligoniams, kurie paprastai tapatinami su mirtaniaisiais. Jis pereina
medicinin cikl": tiksliai vykdo gydytojo nurodymus, laikosi higienos ir reguliariai vartoja
vaistus, domisi ligomis, kit moni sveikatos
bkle ir pan. Susidarys kritin padtis, t. y.
drumsiantis ramyb nerimastis ligoninje, jei
ligonis nemandagiai susimanys mirti kitaip, nei
numatyta, ar dl gamtos klastos, ar dl savo kalts apgaudamas priirtojus ir savo noru sugadindamas aparat, kuris pratsia jam gyvenim
prie jo vali" [1,269]. Gydytojas tarsi mogaus
ir mirties tarpininkas nenugali paios mirties,
taiau jis kovoja su kiekviena konkreia prieastimi. Jis kovoja su mirtina liga. Jei gydytojui
nepavyksta, tai taip pat laikoma tiesiog atskiru

Kovoti su mirtimi beprasmika, taiau kovoti su j sukelianiomis prieastimis tampa gyvenimo prasme ir tikslu. Privatizuota", prieastis redukuota mirtis i galutinio gyvenimo
horizonto tampa kasdieniu komaru. Mirties
transcendavimas pakeiiamas proto uduotimi
perengti technines galimybs igyventi galimybes. Egzistencin nerim dl savo mogikosios
prigimties, dl baigtinumo, mirtingumo pakeiia kasdienis rpinimasis sveikata. Mirtingumas gimdo baime (Angs), kuri negali bti pagydoma - liga implikuoja tik nerim (anxiety), dl
kurio galima konsultuotis su terapeutu" [7,141].
Liga gali bti nugalta, todl nerimas neparalyiuoja - jis kaip tik panardina visokeriop veikl. Jei mirties panaikinimas negali tapti realiu
gyvenimo tikslu, tai juo tikrai gali tapti sveikata.
mogus gali tiek daug nuveikti, siekdamas isaugoti sveikat. Tai daug laiko atimanti veikla,
pripildanti gyvenim tikslo ir prasms. Ikeitus
nemirtingumo siek i rpinimsi sveikata, gyvenimas nugyvenamas mirties elyje. Kad mirties data bt perkelta kuo toliau, turi bti paaukotas visas gyvenimas. Sveikatos apsaugos
71

politika sukonstruoja mirt kaip atskir, kon-

kai kuo maiau pastebt, kad mir mogus.

kret vyk. Visos mirtys skirtingos, visos yra

Stengiamasi, kad gedini artimj ivaizda nie-

individualios patirties dalykas, visos pasmerk-

kuo nesiskirt nuo kasdiens, todl atsisakoma

tos vienatvei. Tuomet tokie pat yra ir moni

prast juodos spalvos gedulo drabui. Perne-

gyvenimai: individuals, usidar savyje, vieni-

lyg krintantis akis lidesys sukelia ne gailest,

i. Jei mirtis itiko mane dl to, kad a padariau

o pasibjaurjim - tai traktuojama kaip proti-

kak ne taip, jei a leidau, kad taip atsitikt,

nio atsilikimo arba blogo isiaukljimo enklas,

vadinasi, ir (i)gyvenimas yra mano asmeninis

kaip liguista bsena.

reikalas ir asmenin atsakomyb. Tokia laiky-

Dabar vos paminjus mirt atsiranda emoci-

sena mirties, o kartu ir gyvenimo akivaizdoje

n tampa, nesuderinama su kasdienio gyveni-

pasmerkia absoliuiam vieniumui. mogus

mo tvarka. Ligoni nevilties krizs, j riksmai,

mirta beveik slapiomis, dar vieniesnis, negu

aaros ir apskritai visi pernelyg egzaltuoti, per-

atrod Paskaliui. is slaptumas i tikrj - lai

nelyg triukmingi arba pernelyg sukreiantys

atkaklaus mirt ugoianio ryto pasveikti pa-

jausm protrkiai trikdo tiek ligonins perso-

sekm" [1,220].

nalo, tiek kit pacient ramyb, ardo nusistov-

Kadangi iuolaikin mirties vieta dabar yra

jusi tvark. Todl, norint to ivengti, ir nusprsta

ligonin, svarbu atkreipti dmes, kaip elgiasi

nieko nesakyti ligoniui. Taiau galiausiai ne tiek

tarpusavy susijs brelis moni: ligonis, jo ei-

svarbu, ar ligonis ino ar ne, svarbiau, kad jis

ma ir medicinos personalas. Gydytojai ir medi-

inodamas turt takto ir drsos likti santrus.

cinos seserys stengiasi kuo vliau spti eim ir

Tada jis taip elgtsi, kad ligonins personalas

danai nespja paties ligonio, bijodami pakli-

galt umirti, jog jis ino, ir bendrauti su juo,

ti sentimentali reakcij grandin ir prarasti

lyg mirtis neslankiot aplinkui". Mirtantysis

savitvard, kaip tai paprastai atsitinka ligoniui

turi bti ne tik santrus, bet ir atviras, komuni-

ir jo eimai. Ariesas teigia, kad gydytojas ar, tiks-

kabilus. Jo abejingumas medicinos personalui

liau, pati medicinos ideologija ne tik visikai

gali sukelti toki pat keblum", kaip ir nesan-

kontroliuoja mirtaniojo likim, bet ir reika-

trumo demonstravimas. Taigi yra du blogi mir-

lauja i jo deramos laikysenos mirties akivaiz-

ties bdai: vienas - stengiantis pasikeisti emo-

doje (acceptable style of facing death). Derama

cijomis, kitas - atsisakant bendrauti.

mirtis yra tokia mirtis, kuri bt priimtina gyviesiems ir j toleruojama. Jos prieingyb negrai, sunki mirtis (embarrassingly graceless
dying), kuri kelia nepatogum gyviesiems, provokuojanti pernelyg stiprias emocijas, o emocij stengiasi ivengti ne tik ligonin, bet ir visuomen. Jaudintis galima tik asmenikai, slapta.
tai kokia tapo didioji mirties scena, tiek maai kitusi per imtmeius, o gal net tkstantmeius", - konstatuoja Ariesas. Pirmiausia svarbu,
kad visuomen, kaimynai, biiuliai, kolegos, vai72

Pirmasis atrodo suprantamas ir nesunkiai sivaizduojamas, o antrj Ariesas iliustruoja, perpasakodamas vienos senos moters atvej. I pradi ji elgsi gerai, kaip ir dera, bendravo su
gydytojais ir seselmis, drsiai kovojo su liga.
Taiau vien grai dien nusprend, kad pakankamai prisikovojo, kad atjo metas liautis.
Tada ji usimerk, itaip rodydama, jog pasitraukia i io pasaulio ir viena pati lauks mirties" [1,
223]. Anksiau, teigia autorius, toks susikaupimas nebt nieko nustebins, ir visi bt j ger-

b. Taiau ios ligonins gydytojus ir seseles tai

o tik stebimas kaip klinikinis objektas, izoliuo-

stm nevilt. senovin gest jie vertina tik

tas, kada galima, kaip blogas pavyzdys, ir su juo

kaip antivisuomenik atsisakym bendrauti,

elgiamasi lyg su neatsakingu vaiku, kurio kalba

yding nenor kovoti dl gyvybs.

neturi nei prasms, nei autoriteto" [1,276]. i-

Ligonio pasyvumas smerkiamas ne vien to-

noma, jis naudojasi technikos paslaugomis, ku-

dl, kad demoralizuoja medicinos personal ir

ri veiksmingumas daniausiai pasitvirtina. Bet

yra deontologin klaida, bet taip pat ir dl to,

nors gerai priirimas ir ilgai ilaikomas, mir-

kad toks elgesys es maina paties ligonio rezis-

tantis mogus tapo vienias ir paemintas. Jis

tencin gali. Kovoti u gyvyb" bet kokia kai-

neteko amiais turto visaverio asmens statu-

na -vienas esmingiausi iuolaikins medici-

so ir orumo. Sukreianti, taiau labai tinkama

nos ideologijos postulat. Pasiduodantis kelia

io reikinio iliustracija gali bti Arieso patei-

tok pat pavoj ioms nuostatoms, kaip ir per-

kiama io amiaus atuntajame deimtmetyje

nelyg aktyviai reikiantis savo nevilt ir skaus-

nutikusi istorija. Tai vieno jzuit ordino vie-

m.

nuolio pasakojimas apie ym jzuit tv

Anksiau prie mirt viskam vadovaudavo ir

Franois de Dainville:

sakindavo pats mirtantysis, po mirties jis bu-

Susirgs leukemija, puikiai suvokdamas sa-

vo aplankomas ir pagerbiamas kit, o ms

vo bkl ir drsiai, ramiai, giedrai velgdamas

imtmetyje vaidmen jis perduoda medicinos

artjani mirt, jis bendravo su ligonins, kur

personalui. Viena esmingiausi fenomeno per-

buvo paguldytas, personalu. Atsivelgiant be-

main tai, kad i mirtaniojo atimamos teiss.

viltik ligonio bkl, su j priiriniu profe-

Jis globojamas kaip maametis vaikas arba kaip

soriumi buvo sutarta, kad nebus imtasi jokio

nevisaprotis. Jis nebeturi teiss inoti, kad ne-

sunkaus" gydymo gyvybei pratsti. Savaitgaly-

trukus mirs. Iki pat pabaigos aplinkiniai slepia

je, matydamas, kad liga pamjo, internas j nu-

nuo jo lies ir elgiasi su juo savo nuoira. Sako-

gabeno kit ligonin, reanimacijos tarnyb.

ma, kad tai jie daro dl jo gerovs. Viskas vyks-

Ten buvo pasibaistina. Paskutin kart maiau

ta, tarsi niekas neinot, kad kakas netrukus

j pro aseptinio kambario stikl ir galjau kalb-

mirs - nei artimiausi eimos nariai, nei gydyto-

ti jam tik per interfon, jis guljo ant veimlio

jas ar kunigas. Tuomet pagaliau stoja akimirka,

su dviem kvpimo vamzdeliais nervse ir vie-

kai nebereikia vaidinti komedijos", kai mirtan-

nu ikvpimo vamzdeliu, ukimusiu jam bur-

tysis i tikro netenka nuovokos, smons, taiau

n neinia kokiu aparatu, palaikaniu irdies

dar kvpuoja. O eima, isekinta nuovargio, i-

veikl, viena ranka po laeline, antra - po krau-

tisas dienas, kartais savaites budi prie nelaimin-

jo perpylimo aparatu, koja sujungta su dirbtiniu

gojo, gulinio su vamzdeliais burnoje, nosyje,

inkstu. 'inau, kad negalite kalbti... Bet a ke-

prie rieo - dalyvauja procese, kuris kadaise truk-

let minui pabsiu su jumis...' Tada a pama-

davo vos kelias valandas. Ities niekada mirti

iau, kaip tvas de Dainville itraukia priritas

nebuvo tikrai lengva, bet tradicins visuomens

rankas, nusiplia kvpavimo kauk. Jis man ta-

turjo prot apsupti mirtantj ir bendrauti su

r, ir manau, kad tai buvo paskutiniai jo odiai

juo iki paskutinio jo atodsio. iandien mir-

prie nugrimztant kom: Jie atima i mans

tantysis nebeiklausomas kaip protinga btyb,

mano mirt" [1, 265].

vadinasi, neleisdami mogui apsisprsti, no-

gelbstint pacientus nuo nepakeliam skausm,

ri jis bet kokia kaina tsti savo egzistencij ar

dar kiti 17,5 procento vis pacient mirta, ne-

nenori, mes atimame i jo ne tik orum, bet ir jo

taikant gyvyb pratsiani priemoni bevilti-

paties mirt. Tai gana drsi, taiau akivaizdi i-

kai sergantiems ligoniams. Tobuljant medici-

vada, verianti iekoti ios problemos sprendi-

nos technologijoms, atsiranda galimyb ne tik

mo bd. ia ir vl sugrtame prie eutanazijos

kovoti su sunkiomis infekcinmis ligomis, dirb-

kaip galimybs nepaeisti mirtanio ar kenian-

tinai palaikyti daugel organizmo funkcij, bet

io asmens orumo. Svarbu pabrti, kad euta-

ir persodinti svarbiausius gyvybinius organus.

nazija nra vienintelis, taiau vis dlto rykiau-

Aikja perspektyva, kad vis maiau vietos lie-

sias mogaus gyvenimo pabaigos sprendim

ka prielaikinei miriai. Isivysiusiose alyse

pavyzdys: mogus gali nusprsti, ar vartoti

netiktos mirtys (avarij, mogudysi ir savi-

skausm malinanius, mirt pagreitinanius

udybi aukos) sudaro apytikriai tik deimt pro-

opijaus preparatus ar atsisakyti gydymo, sava-

cent viso miri skaiiaus. Lik 80-90 pro-

rankikai ar padedamas mediko nutraukti savo

cent miri - ilgo senjimo proceso, ltini

gyvyb (saviudyb arba asistuojamoji saviu-

lig padarinys [6]. Mirtis daniausiai itinka il-

dyb). Kiekvienas turi turti teis pasirinkti bet

go gyvenimo pabaigoje. Tuomet ikyla alterna-

kur gyvenimo pabaigos variant, net jei tai -

tyva: arba bet kokia kaina pratsti gyvenim, kaip

eutanazija.

daroma iandien, arba pripainti reglamentuo-

Nors bendriausi medicinos principai ir pastaraisiais deimtmeiais lieka nepakit, faktas,

kad eutanazijos problema, vis plaiau aptariama ir keliama vieum, rodo tam tikrus pokyius tiek visuomenje, tiek medik bendruomenje. Mirtis, kur laik buvusi udrausta tema,
vl tampa diskusij objektu. Kaip taikliai pastebi Ariesas, senieji mirties enklai, bjaurs skeletai arba roms gulintieji vien grai dien buvo ivyti i iuolaikinio pasaulio, bet tai mirtis
vl pasirodo tokiu pat liu vamzdeliais ir adatomis apsmaigstyto, mnesi mnesiams, met
metams pasmerkto gyvalioti ligonio pavidalu"
[1,274]. iuolaikinje visuomenje beveik kas
treias mirtantis mogus susiduria su medikais,
vienu ar kitu bdu trumpinaniais jo gyvenim
ar gyvavim. Tyrinjim, atlikt Olandijoje, duomenys leidia teigti, kad, be 1,8 procento savanorikos eutanazijos atvej, 17,5 procento miri nulemtos opijaus preparat perdozavimo,

74

t teis tam tikru metu t pratsim nutraukti.

Pripainus antrj pasirinkimo galimybs element, be abejo, susiduriame su daugybe teisini medicinini ir moralini problem. Teisiniu poiriu klausimas gali bti keliamas kaip
esminis pilietini teisi klausimas: kok vaidmen vaidina individas savo mirties atvilgiu;
kiek valstyb gali kontroliuoti individo mirt.
Medicinos lauke nuolatos susiduriama su diagnozs teisingumo (gali bti numarintas turintis
galimyb pasveikti mogus) ir l paskirstymo
(dl l stokos reikia atrinkti labiausiai vertus
gydymo pacientus) problemomis. Moralin dilema kyla dl tiek religijoje, tiek paiuose bendriausiuose mogikumo principuose ukoduoto draudimo udyti (nutraukti gyvybe).
Pastarj problem nagrinjimas jau perengia
iame straipsnyje ikelt klausim ribas, nes reikalauja isamesns eutanazijos ir kit gyvybs
nutraukimo form analizs.

LITERATURA
1. Aries Ph. Mirties supratimas Vakar kultroje.
Vilnius: Baltos lankos. 1993.
2. Aristotelis. Politika. Vilnius: Pradai. 1997.
3. Filosofijos istorijos chrestomatija: Antika. Vilnius: Mintis, 1977.
4. Medicinos etikos kodeksai. Kaunas: Kauno medicinos akademija, 1996.
5. Platonas. Valstyb. Vilnius: Mintis, 1981.

fi. Battin M. P. The Least Worst Death. New York:

Oxford University Press. 1994.
7. Baumann Z. Mortality, Immortality and Other
Life Strategies. Polity Press in association with Blackwcll Publishers, 1992.
8. Brody E. B. Biomdical Technology and Human
Rights. Published jointly by the Unites Nations and
Dartmouth Publishing Comany in association with
The International Social Science Council, 1993.

DEATH AND THE PROBLEMS OF LIFE ENDING IN MODERN SOCIETY

Asta ekanauskait
Summary
This text is inspired by hot public discussions on the
precedent of euthanasia in Lithuania. The debates
revealed high complexity and discrepancy of views on
this problem in such catholic country as Lithuania.
The presence of a dose of dogmatism and hostility was
evident in these debates too. The discussions encountered difficulties not only in the concrete case of life
ending, it seemed that the issues of death itself were
a kind of taboo. This article analyses culturological
and philosophical aspects of death and the concepts
of death in traditional and modern society (with reference to Z. Bauman and Ph. Aries). The investigation revealed the fact that public discussion of the
problems of life ending (euthanasia, abortion, assisted
suicide, etc.) is so controversial because of the still
very powerful modern ideology of life preservation at
any cost". Influenced by this ideology of life prolongation physicians use modern medical technology sometimes paying no attention even to patient's will.

teikta 1999 09 08

One of the most difficult problems of contemporary

society is the status of dying man: when he finds
himself in the vortex of medical procedures he becomes unable to decide himself and to stop the running
treating process. Ideology of medicine influenced by
the scientific idea of progress leaves almost no place
for a possibility to refuse the favours of improving
medical technology. All contemporary authors agree
that such situation is determined by the change of the
dying place (from home to hospital) and general understanding of death as a disease. Death denies the
claim of the modern science to control nature and to
leave no place for any contingency, any accident. That
is why it was excluded from the field of public discussions. The medicine as one of the special sciences is
still influenced by the idea of progress, but the growing public and experts' interest in discussing the
issues related with death (euthanasia, abortion, etc.)
shows obvious changes in our society.