You are on page 1of 393

IB FILOSOFIJOS PALIKIMO

PLATONAS
(428/427 348/347 m. pr. m. e.)

Platonas Valstyb

VILNIUS M INHS" 1981

IS SENOSIOS GRAIKU KALBOS VERT6

JO N A S DUMIUS

1F Pl-31

0302010000 10501 232 P M 851(08) 81


j __g ^

(g) Vertim as lietuvi kalb, vadinis straipsnis, paaikinimai leidykla Mintis", 1981.

PLA TO N O FILOSOFIJOS BRUOAI

Krybinga senovs graik mintis jau iki Platono buvo su krusi teorijas, kurios iki iol stebina problem klimo drsa. Graikai jau turjo Heraklito, pitagoriei, eljiei ir kitas filosofines mokyklas, kuri tolesn raida atvr keli filo sofini sistem formavimuisi. Ilgai dominavs gamtamoks linis pasaulio aikinimas savo virn pasiek Demokrito materializme. Idealistinio mstymo pradmenys atsiskleid so fist ir Sokrato filosofijoje. Juos ipltojs, Platonas sukr savo filosofij obje kty vj idealizm. Nuo tada filosofijoje ir atsirado Demokrito ir Platono linijos. Platonas (428/427 348/347 m . pr. m . e.) iekojo tiesos, grio, groio ir kit ideal, kurie jo filosofijoje yra glaudiai susij. Jie analizuojami paiais vairiausiais aspektais. Siek damas tuos idealus pagrsti teorikai, Platonas iekojo vi suotini stabili pagrind, kurie padt paaikinti pasaul, mog, painim, gyvenim. Bet Platono tarsi nedomino tai, k jis mat. Mstymo ir fantazijos galiomis jis kr abstrak ius idealus, o juos gyvendinti patikjo valstybei. Todl visa Platono filosofija glaudiai susijusi su valstybs teorija. Galima manyti, kad sudtingus teorinius iekojimus jis buvo pajungs vienam tikslui valstybs problem sprendimui. Valstybs reikalams graikai nebuvo abejingi ir iki Pla tono. Jie sil vairias reformas, stengsi taisyti tai, kas jiems atrod negera. Taiau Platonas reformomis nepasi tenkino. Inagrinjs visus jam inomus valstybs tipus timokratij, oligarchij, demokratij ir tironij, jis atmet juos kaip netinkamus ir sukr visikai nauj valstybs ti p, idealios valstybs model. Tai buvo pirmoji vientisa vals tybs teorija, turjusi didiul reikm tolesnei filosofijos raidai. Platono filosofijos specifik didele dalimi nulm konkre ti istorin situacija ir aplinka, kurioje jis gyveno. Visas Platono gyvenimas buvo susijs su Atn miestu-valstybe,

jos ikilimu, klestjimu ir smukimu. Gim jis, kai graik pers karai (490 449 m. pr. m . e.) buvo skmingai baigti ir graikai, isivadav i ilgai trukusios pers priespaudos, savo jgas ir dmes galjo skirti vidaus gyvenimui. Senieji ekonomikos ir kultros centrai kolonijose Miletas, Efe sas ir kiti buvo sunaikinti arba neteko pirmykts reik ms. Dabar ikilo metropolijos miestai Korintas, Egina ir ypa Atnai, kov prie persus hegemonas. Gyvenimas At nuose labai suintensyvjo. Laisvasis atnietis, kuris, kaip ir kiekvienas graikas, aktyviai dalyvavo visuomens gyve nime ir valstybs valdyme, dabar jaut pareig reprezentuoti ne tik Atnus, bet ir vis Elad. Atnieiui jau nebepaka ko mokyklini ini, jo nebepatenkino ir gamtos filosofija. pasaul jis dabar velg per mog. Jis troko inoti, kaip jam dera gyventi, kaip elgtis, kokia jo vieta valstybje, ar gali jis painti pasaul, mog ir koks to painimo tikslas. Atsakym iuos klausimus mgino rasti humanistins kryp ties mstytojai sofistai. Keliaudami i miesto miest, jie mok graikus vairiausi dalyk, bet vis pirma mstyti ir reikti savo mintis, tikinti ir pavergti klausytoj. To meto sofistai neabejotinai buvo vietjai plaija io odio pras m e. Jie Protagoras, Gorgijas, Prodikas ir kiti adino intelektualin nerim, skatino kultros ugdym. Ypa daug jie nusipeln kalbos mokslams gramatikai, stilistikai. So fistai velg odio gro ir gali. Mokjimas tinkamai var toti od sofistui buvo didiausias gris, suteikis ir laisv, ir teis valdyti kitus. Taiau sofistai suabsoliutino mogaus-individo galias, ir todl j mstysenoje nuo pat pra di buvo rykus subjektyvizmas ir reliatyvizmas. ios pa kraipos vietjus paprastai domino ne objektyvi tiesa, o nauda ir mokjimas tikinti. Todl jie lengvai nukrypdavo nuo dalyko esms. Aristotelis teig, kad sofist samprota vimuose daniausiai vyrauj atsitiktiniai dalykai, kuriuos jie ikeli vietoj esmini. Toks galvojimo bdas negaljo u tikrinti, kad mogus, imoks sofistikos, nepanaudos jos savanaudikiems ir emiems tikslams. Pratingos sofistikos galimybs ypa atsiskleid Peloponeso karo metu (431 404 m. pr. m . e.), kai irykjo vergovins santvarkos prie taravimai, prislopinti taikos ir klestjimo laikotarpiu. Na minio karo nelaims neseniai buvusius galingus Atnus smukd ekonomikai, politikai, moralikai. Visuomeniniame gyvenime pradjo sigalti tie, kuri noras patogiai sikurti nustelbdavo sin. Istorikai nurodo, kad tuo metu Atnuose

kiekvienas, kuris bent trumpam pasijusdavs stipresnis u kit, mans, kad jam nieko nes negalima. Krate viepa tavs kyininkavimas, idavysts ir nepasitikjimas. Dori ir siningi mons buv laikomi kvailiais, o triumfuojantys skriaudikai tarsi es iminiai. Klestinti demokratija u leidusi viet nuolatiniam valdanij partij keitimuisi, kur lydjo teroro bangos. Vis t blogybi altinis buvs val dios trokimas. Platonas sielojosi dl savo krato negand ir, iekodamas j prieasi, prijo ivad, kad gyvenim reikia organi zuoti ir tvarkyti mokslikai. Jis ryosi parodyti atnieiams, kokia turt bti j valstyb ir jos pilieiai. I tikrj tai buvo mginimas gelbti aristokrat (aristokratais Platonas vadino geriausius mones ir pilieius) padt, teorikai pa grindiant j ideologij. Tam jis atidav savo inias ir ga bumus. Taiau ekonomin visuomens struktra, klasinis ms tytojo vienpusikumas ir teorijos daugiaplanikumas nul m jos utopikum ir tam tikr prietaringum. Aristokrat lkesiai ir j gyvenimo suvokimas Platonui nebuvo svetimi pats buvo kils i labai senos aristokrat gimins: Platono tvas Aristonas legendinio karaliaus Kodro ainis, artimas Perikliui, motina garsiojo statym lei djo Solono giminait. Berniukui buvo duotas senelio Aristoklio vardas. Platonas tai slapyvardis (gr. platu mas"). Taip j pavadino gimnastikos mokytojas, o gal Sokratas dl to, kad buvo graiai ir stipriai sudtas, plai pei ir krtins. Nuo pat vaikysts Platonas buvo rpestingai auk ljamas ir mokomas. Ir gabum jam netrko buvo gabus gimnastikai, muzikai, tapybai, literatrai... Poetu jis liko vis gyvenim. Filosofinje kryboje Platonas nuolatos var tojo palyginimus, analogijas, mitinius vaizdius, suteikda mas jiems simbolin prasm. Jaunuolis greiiausiai ir ren gsi tapti poetu ar valstybs vyru. Taiau dvideimties met Platonas atsitiktinai sutiko Sokrat, kur K. Marksas pava dino ,,filosofijos siknijimu". Sokratas ir isigimusios so fistikos laikais gyveno taip, kaip mok. Lydimas jaun vy r savo alinink, ir aiktse, ir gatvse, ir biiuli na muose jis su kiekvienu noriniu (nes ir turtuoliui, ir vargui vienodai leids klausinti, atsakinti arba klausytis) aiki nosi, kas yra gris, grois, teisingumas, valstyb, koks turi bti valstybs vyras ir t. t. Sokratas reikalavo, kad mons suprast vartojam odi reikm ir prasm, o tai manoma

tik suvokus dalyko esm. Platon suavjo Sokrato teorija ir gyvenimo principai. Paskutiniuosius devynerius metus iki Sokrato mirties jis buvo vienas i artimiausi Sokrato biiu li ir klausytoj. Tragik Sokrato mirt Platonas igyveno skaudiai. Po mokytojo mirties, matyt, susidarius tam tikrai politinei si tuacijai, Platonas ivyko i Atn ir dvylika met keliavo po pasaul, bendraudamas su kit krat mokslininkais, gi lindamas savo inias. Jis pabuvojo Megaroje, kur Euklidas, subrs Sokrato alininkus, kr Megaros mokykl, ir susi paino su jos filosofija, grietai skyrusi svokin painim nuo jutiminio. Egipte Platonas domjosi visuomens susi skirstymu kastas, darbo pasidalijimu ir t. t. Italijoje jis gi linosi eljiei racionalizm ir pitagoriei teorijas, av damasis matematiniu galvojimo bdu. Kai kurie mint teori j motyvai aptinkami ir Platono filosofijoje. 387 m . pr. m. e., bdamas jau keturiasdeimties met, Platonas sugro Atnus ir Akademo mikelyje kr filo sofijos mokykl Akademij, su kuria susiejo tolesn savo gyvenim. eimos jis nesukr, bet vienias nebuvo: apsup tas mokini ir vienmini, j garbinamas ir net dievinamas, jis gyveno iki gilios senatvs, visikai atsidavs filosofijai. Platono veikalai, laimingai susiklosius aplinkybms, i liko visi. Mgstama jo veikal forma dialogas. Dialoguo se dalyvauja konkrets, daniausiai istoriniai, asmenys. Kiekvienas i j gina savo pairas, priepastatydamas jas savo prieininko teiginiams. Platonas neapsiriboja vien sa vo laikotarpiu: jis velgia toli praeit, kritikuoja visk, ko pats nepripasta, ir gina visa tai, kur velgia savo pa ir altin. Be to, remdamasis susintetintais analizuojam problem duomenimis, Platonas velgia ateit: jis progno zuoja, kuria idealius modelius, kuriuos taiko pasauliui ir mogui. Dialoguose Platonas daniausiai naudojosi Sokrato klau sim atsakym metodu, kur jis mgino suderinti su plaiu savo filosofijos umoju. Sokrato metodas vis pirma reika lavo tiksliai formuluoti klausim, atsakymas kur i dalies paaikint tiriamj objekt ir suponuot tolesn jo analiz. Platonas n vienos problemos nesprendia iki galo i karto. Jis formuluoja j ir susieja su daugeliu kit problem. Toks tyrimo bdas reikalauja nuolatos sugrti prie to, kas jau buvo nagrinta, kad t pat dalyk bt galima pa velgti kitame kontekste, kitu aspektu. Todl terminai ir

svokos ia ne visada vienareikmiai. J turinys keiiasi, darosi skirtingas, o kartais net prieingas ar prietaringas. Platono filosofija nuolatinis iekojimas, nuolatin kryba, kuri slygoja prieybi velgimas, j vienijimas, visumos skaidymas ir dali jungimas, sintetinimas. Platonas tiesos ieko mstydamas. Jis derina, skaido, analizuoja ir sintetina grynas svokas. Juslmis gauti duomenys, Platono nuomone, tam tik kliudyt. Siela geriausiai msto tada, kada jai ne kliudo n vienas i poji ar jausm nei girdjimas, nei regjimas, nei nulidimas, nei koks diaugsmas, bet kai ji daugiausia susitelkia savyje" * . svok derinimo ir j analizs bd, kuris parodo, kad svokos yra viena su kita susijusios, viena kit slygoja, papildo ir viena kit pereina, Platonas vadino dialektika. Dialektika jam tai rankis, padeds apvalyti svokas nuo jutimins ir atsitiktins mediagos, igryninti jas, padaryti tinkamas painimui ir mstymui. Susieta su vairiomis moksl dalimis, ji turt bti ne kas kita, kaip filosofija, kuri, pa gal Platono interpretacij, turinti tendencij isikristalizuoti savarankik moksl. To mokslo objektas turt bti id jos, o metodas svok derinimas. Neabejotina, kad Pla tono keltas mstymo autonomijos reikalavimas, racionalis tinis svok derinimas, susiejant jas su visomis filosofijos dalimis, velgiant prietaravimus ir iekant bdo jiems veikti bei suderinti, turjo takos vlesniems dialektikams, tarp j ir G. Hgeliui. Pasitelks dialektik, Platonas toli paeng teorinio mstymo srityje, ikeldamas proto, msty mo reikm painimui, parodydamas, kad mstymas koky bikai skiriasi nuo jutiminio painimo. Remdamasis tais pa iais dialektikos principais, Platonas kr ir valstybs teorij. Filosofijos istorijoje sigaljusi nuomon, kad Platono fi losofijos pagrind sudaro idj teorija. Taiau iaikinti, kaip Platonas suprato idj, nra paprasta, ir filosofijos is torikai j interpretuoja nevienodai. Ibaigtos idjos sampra tos jis niekur nepateikia, be to, svokas ir , ku riomis danai ymi idjas, vartoja nevienareikmikai. Platono idjas galima aikinti vairiais aspektais: loginiugnoseologiniu, ontologiniu, etiniu, estetiniu ir kitais. Visi ie aspektai susipyn, vienas kit slygoja ir papildo, sudarydami neiardom vienum. Platonas teigia, kad, prieingai negu materialius daiktus, kuriuos galima matyti ir liesti, idjas galima suvokti tik pro
1 Platonas. D ialogai. V ., 1968, p. 158.

tu2 . Vadinasi, loginiu-gnoseologiniu aspektu idja tai gry na mintis, login abstrakcija, apimanti vienari objekt aib. ia prasme kiekviena login gimin ir login ris, pagaliau ir kiekviena svoka yra idja. Visos idjos sudaro login sfer, idj pasaul, kuriuo Platonas remiasi, aikin damas bet kur reikin. Platonui ne maiau svarbus ir ontologinis idjos aspektas, kuriam tarsi pajungiami visi kiti. Platono idja tai sava rankika, nuo daikt nepriklausoma btis. Jis j vadina tikrja btimi" 3 . Tai jau ne odis ir ne svoka. Ontolo giniu poiriu idja Platonui yra savarankika esm, minti mi iekoma tobulyb, kurioje dialektikai jungiasi visum galimi apibrimai ir santykiai. Prieingai pojiams, kurie yra pains, nestabils ir netobuli, idja, anot Platono, yra gryna, vienalyt ,,ir niekuomet niekur jokiu bdu nesikei ia" 4 . Daikt atvilgiu idja transcendentika ir pirmin. Tik jos dka daiktai yra tuo, kuo jie yra. Idja tai tarsi daikto modelis, jo siekiamas tikslas, jo vertinimo kriterijus. tai, pavyzdiui, kaip Platonas aikina groio idj, kuri jis nagrinja Puotoje", Fedone", Timjuje" ir kituose dia loguose: pasaulyje yra daug grai dalyk, taiau kas yra grois pats savaime? Konkretus grois nei grai mergina, nei grai lyra, nei graus sotis jo nepaaikina. Konkre tus grois santykinis ir praeinantis. O Platonui rpi ami nas ir nepriklausomas grois, tas, kurio dka tampa grau visa, su kuo tik jis susyja, akmuo ir medis, mogus ir dievas, kiekvienas veiksmas ir kiekvienas inojimas" r \ T amin savarankik gro Platonas ir vadina groio idja. Ji apima visa, kas grau. Ji yra konkretaus groio prieas tis ir tikslas, jo vertinimo kriterijus. Panaiai Platonas aikino ir kitas idjas. Yra dideli, yra lygs daiktai, bet yra ir didumo bei lygybs idjos. Taip pat ir judjimo, spalvos, garso, pagaliau tiesos, grio ir daugelis kit idj. ioms nuo daikt abstrahuotoms bendry bms Platonas pripasta savarankik egzistencij. Bet argi tai nepanaus (visikai panaus) iuolaikinis idealizmas, Kantas, Hegelis, dievo idja? Stalai, kds ir stalo bei k ds idjos; pasaulis ir pasaulio idja (dievas)" 6 , ra V. Leninas.
2 Zr. . C o h h h c h h h b . M . , 1970, .

2, c.

416.

3 Platonas. Dialogai, p. 158. 4 Ten pat, p. 182 183.


5 I Ja to h . CoMHHeHHH b Tp ex TOMax. M . , 1970, t

1,

c.

167.

e Leninas V. Ratai. Y., 1960, t. 38, p. 358.

Idj, pagal Platon, yra daug. Visos jos susijusios pagal subordinacijos princip ir sudaro specifin sfer, kuri Pla tonas ir laik tikrj btimi. Idj hierarchijos virnje yra absoliutaus grio idja. Jai pajungtos visos kitos idjos, ji yra painimo, visos esaties tikslas. Taiau kas yra gris? Kaip j apibrti? Ir pats Platonas abejojo, ar galima api brti gr, nes kiekviena siela nujauia, kad yra kakas, bet nesupranta ir nemoka apibrti, kas tai" 7 . Bendriausia prasme gr, matyt, galima bt suprasti kaip inojim, prot. Taiau jis gali reikti ir ties, gro, teisin gum. Gr Platonas lygino su saule ir viesa. Panaiai kaip reikini pasaulyje niekas negali egzistuoti be ilumos ir negali bti skiriama be viesos, taip esmi pasaulyje gris slygojs j bt ir j painim. Saul Platonui tampa g rio ir groio, daikt matymo ir painimo, pagaliau kiekvie nos gyvybs altiniu. Antikoje tai nebuvo nauja mintis. Ir iki Platono filosofai tvirtino, kad viesa ir iluma (j danai vadindavo tiesiog ugnimi) yra visos esaties pagrindas. Ji sukuria gyvyb, j palaiko ir sudaro jai btinas slygas. Be to, ji suteikia galimyb matyti ir bti matomam. Todl Platonas iekojo analogijos tarp viesos ir grio. Gris taip pat viesa. Taiau tai viesa, kuri suvokia mogaus siela, protas. Platono filosofijoje gris yra vis emesni jam subordinuot idj altinis; jis inojimo, tiesos, groio prin cipas ir galutinis tikslas, viso to, kas teisinga ir grau, prieastis"8 . Taiau pats gris neapibriamas, nepriklau somas ir atskirybi atvilgiu transcendentikas. U idj transcendentikum, j nepriklausym nuo daik t Platonas buvo bene daugiausia kritikuotas. Jau Aristote lis nurod, kad idj savarankikumo suabsoliutinimas ess gnoseologikai nepagrstas, kad esms negalima atskirti nuo to, kieno esm ji yra. Toks svarus Aristotelio argumentas griauna ne tik Platono teorijos, bet ir apskritai idealizmo pagrindus. Taiau Platono filosofijoje idj transcendentikum, ma tyt, ne visada reikt suprasti tiesiogiai. Platono idja yra daikt kuriantis modelis, jo konstravimo metodas. Bdama kurianiuoju modeliu, idja tampa ir daikto prieastimi, ji tarsi susijungia su daiktu ir skatina j siekti tobulumo ar ba jei idjos aktyvum nustelbia kita, stipresn, jga
7 2r. ios k n ygos p. 236. 8 Ten pat, p. 247.

tolti nuo jo. Todl net ir Platono dialektikos poiriu idj transcendentikumas ir imanentikumas yra dvi prieybs, kurios viena kit slygoja, papildo ir netgi pereina viena kit. Esaties krimo procese idjai Platonas teikia prioritet. Ji yra kurianioji jga, kurioje dialektikai jungiasi kry bos planas, modelis, krimo aktas ir io akto atlikjas krjas. Idja aktyvus krimo veiksnys. J Platonas va dino tvu. Idjos prieyb yra materija , kurios vaidmuo iame procese yra antraeilis, pasyvus. Ji tik priima idjas, idjos joje atsispindi, tarsi palieka savo atspaudus. Materij Platonas vadino idj maitintoja, j motina. i dviej prie ybi idjos ir materijos susijungimo rezultatas, kdi kis yra juslmis suvokiamas daiktas. Daiktas materialus, bet jis ne materija. Materija Pla tono filosofijoje yra tikrosios bties idj pasaulio prie yb, gryna nebtis. Kad ji tapt kakuo, kad bt galima kalbti apie jos egzistavim, reikalinga idja. Pati materija apibrtumo neturi. Ji nuolatinis tapsmas. Kiekviename materijos pasireikime, kiekviename reikinyje idja tarsi aidia, veria reikin nuolat kisti ir siekti tobulumo. Tai gi materija Platonui tik galimyb idjai siknyti, grynas esaties tapsmas. Bet tapsmas tai ne niekas. Per tapsm siknija idja. Vadinasi, idja ir materija, Platono poiriu, yra dvi prieybs, kurias sieja dialektin priklausomyb. Atrodyt, kad materijos ir idjos dialektika tam tikra prasme lyg susilpnina filosofijos istorik danai akcentuo jam Platono filosofijos dualizm, esaties suskaidym dvi sferas: idj ir daikt. Taiau tikroji btis Platonui tai idjos, daikt esms, o patys daiktai tik idj eliai, j atspindiai. Apie juos es net negalima pasakyti, kad jie yra. Dl savo nuolatins raidos, nuolatinio kitimo jie yra ir kartu j nra. Taigi Platonas neneig Heraklito teorijos, kad viskas keiiasi, viskas juda. Taiau Platonas man, kad Heraklito amino kitimo teorija tinka tik daiktams, tik rei kini pasauliui, o ne idjoms. Idj reikm, j prioritetas reikini atvilgiu labai ry kus Platono painimo teorijoje. Painimo klausimus Plato nas analizuoja Teaitete" ir kituose dialoguose. Graikams buvs bdingas poiris, kad daiktas pastamas, tiesiogiai j stebint, Platono nepatenkino. Nepatenkino todl, kad id jos, pagal j, pastamos ne juslmis, bet protu. Daikto es ms negalima suvokti juslmis, j galima tik mstyti. Ta

iau suprasdamas, kad vien racionalaus painimo gyvenime nepakanka, Platonas neneig ir jutimikumo. Bet tai vaiz dini ir spdi sfera, kurioje, anot jo, galima tik nuomo n, kuri yra labiau miglota negu painimas ir aikesn ne gu neinojimas" 9 . Protu suvokiamo ir jutiminio pasauli skirtingum Pla tonas atskleid garsiuoju olos simboliu. Jis vaizduoja mo nes, kurie, sukaustyti grandinmis, sdi tamsioje poemio oloje. I viraus per jim ol patenka viesa. Taiau mons sdi nugara vies ir yra taip prirakinti, kad negali pasukti galvos. Ant prie juos esanios sienos jie mato tik vir olos einaniu keliu neam daikt elius. Nesunku suprasti, kad mogus, jei jis vis gyvenim likt prirakintas oloje ir matyt tik elius, net neinot, kad vir jo yra viesa ir kitoks gyvenimas, ir elius, kuriuos mato, lai kyt tikraisiais daiktais. Jeigu jam ir pavykt isivaduoti ir, isivers i olos, jis staiga pairt vies, jinai tok negudl apakint, ir jis nieko nematyt. Tik gudusi, prie aplinkos pripratusi akis pradeda skirti daikt kontrus. Taip ir racionalus painimas reikalauja ilgo ir tempto darbo. Mstyti imokstame palaipsniui. Racionalj painim Platonas skirsto diskursyv ir in tuityv. Diskursyviu bdu tiesos iekoma, logikai sampro taujant. Diskursyvaus painimo kelias toks: primus pagrin din teigin, teisinga pripastama visa, kas jam neprieta rauja, ir klaidinga visa, kas jam prietarauja. Aiku, kad ia kalbama apie login ties, gaunam dedukcijos b du. Bet dedukcijai reikalingas ieities takas tas pagrin dinis teiginys. Juo, anot Platono, galt bti tik bendryb, teiginys, turintis visuotin gali. Tad Platonui aikiai tur jo ikilti bendrybs ir atskirybs santykio dialektikos prob lema, kuri tapo dar rykesn Aristotelio filosofijoje. Plato nas i problem tarsi apeina. Jis hipostazuoja bendryb, tvirtindamas, kad ji visikai nepriklauso nuo juslmis gau t duomen. Ne tik nepriklauso ji yra ankstesn u kiek vien jutimin suvokim ir net j slygoja ir jam padeda. Vertindami lygius daiktus, remiams jau turimu lygybs supratimu. Vadinasi, lygybs svoka, lygybs idja smo nje jau turjusi bti. Lygs daiktai tik akstinas surasti t idj smonje, j prisiminti. Platonas pateikia fakt, kurie, jo nuomone, liudija bendrybs buvim smonje iki
9 2r. ios kn ygos p. 207.

painimo. Jis pasakoja apie berniuk, kuris, niekada nesi moks geometrijos, orientavosi pagal tiksliai formuluojamus klausimus ir isprend geometrijos udavin. is ir kiti pa nas pavyzdiai (apie juos kalbama Menone", Fedone" ir kituose veikaluose) rod, kad bendrieji racionalaus pai nimo pagrindai yra aprioriniai. Platonas grietas raciona listas ir aprioristas. velgti bendryb smonje galinti padti intuicija. i painimo pakop Platonas laiko auktesne u diskursyv mstym. Intuicija, pagal Platon, yra tiesioginis objekto painimas protu, intelektinis stebjimas. Ji nesietina su ekstaze ar mistika toks poiris irykjo vlesni ms tytoj, Platono sekj, teorijose. Platonas, atrodo, intuicij suprato daug blaiviau. Ji esanti pasiekiama per tempt pro tin darb. Kai objekt ilgai analizuojame, apie j mstome, jis staiga lyg atsiveria tyrintojui, ir protas j supranta. kas bus stebjs graius dalykus palaipsniui, pagal tiksli j eil, tas ito kelio gale staiga ivys nuostabios prigimties gro, (...) pamatys kak (...) amin, nepa stant gimimo nei mirties, nei augimo, nei nykimo" 1 0 . Taiau i kur bendryb atsirado smonje? Grietas ra cionalizmas t klausim atsakyti bejgis. itai Platonas puikiai suprato. Todl apriorizmui pagrsti jis griebsi ira cionali argument, sielos nemirtingumo ir eschatologijos sampratos. Tais argumentais nelabai tikjo ir pats Platonas. Taiau ia yra pradia gimt idj teorijos, kuri kartojo ne vienas vlesnis racionalistas. Siel graik mstytojai iki Platono suprato labai plaiai: ji buvo judjimo, gyvybs ir vis dvasini gali prieastis ir altinis. Ir Platonas siel supranta analogikai. Tik, prie ingai materialistams, jis ginija jos materialum. Pagal Platon, siela esanti artima idjoms, ji kilusi i idj ir slygojanti bet kur judjim ir gyvyb. Visa, kas gyva ir kas juda, turi siel. Ne tik mogus, bet ir pasaulis ess gyvas organizmas ir turs siel. Pasaulio siela susijusi su visomis pasaulio dalimis, visais daiktais. Ji toji jga, kuri tvarko material pasaul idj pavyzdiu. Todl ji ir esanti pasaulio tvarkos, harmonijos ir tikslingumo laidas. Pasaulio siela aktyvi jga. Jos veikla visa apimantis mstymas. Pasaulio siela mstanti apie savo paios veikl. Mstydama ji nuolatos sugrtanti save ir sismoninanti,
10 Platonas. Dialogai, p. 64.

k yra atlikusi. Abstrahuojantis nuo Platono fantazijos dik tuojam analogij, pasaulio siel galima bt suprasti kaip moni dvasin gyvenim, painim ir jo rezultat gy vendinim. mogaus siela susijusi su pasaulio siela, ji pasaulio sielos dalis. Todl ji taip pat artima idjoms; ji vientisa, amina ir nemirtinga. Kiekvienas individas turi savo indi viduali siel. Ji mogaus esm. Ji padaranti mog tuo, kuo jis yra. Tai ji suteikianti knui gyvyb, o knui mirus, nuo jo atsiskirianti. Knas, anot Platono, yra sielos kalji m as. Atjusi i idj pasaulio, siela ilgisi tiesos, groio ir harmonijos. Ji veriasi prie idj tobulumo, siekia auk iausiojo grio. Taiau kelias j nelengvas, nes knikoji prigimtis turi savo teisi, ir siela privalanti jas atsivelgti. Todl ir mogaus siela, Platono supratimu, nra vienalyt. J sudarantys trys pradai trys sielos funkcijos, arba ga lios: protingoji, aistringoji ir geidianio j i. Sielos funkcijos nevienareikms, jos tarpusavyje susijusios pagal subordi nacijos princip. Svarbiausia yra protingoji siela. Ji sava rankika ir tvarko kitas dvi sielos dalis. Jai neretai tenka tramdyti temperament, ginyti nepagrstus norus ir pana iai. Platonas siek parodyti, kad gyvenime svarbiausia pa klusti protui, veikti knikum. Todl visoje Platono filo sofijoje ir jo idj sampratoje rykus etinis aspektas. Prie mog, nurod Platonas, visada yra du keliai: ke lias auktyn, paklstant protui ir dorybei, ir kelias emyn, nepaisant dorybs ir proto, pervertinant knikuosius malo numus, kurie danai nepagrstai vadinami laime. Ankstyvuo ju krybos laikotarpiu Platonas vis dmes buvo sutelks intelektines galias grio ir kit idj painim. Tuo metu jis kr labai griet, asketik etik, tapatindamas dorov su inojimu. Protas, inojimas jam ir vliau buvo svarbiausias, lemiantis dorovingumo poymis. Taiau vien pusikumo vliau jis lyg ir iveng, mgindamas suderinti vairias mogaus galias, kiekvienai pripaindamas jai pri klausani srit. Kiekvienai sielos galiai jis numat ideal, doryb, kuria ji turt vadovautis ir jos siekti. Protingosios sielos doryb imintis. Aistringosios, tos, kurios buvein krtinje, narsumas, o geidianiosios nuosaikumas. ias tris dorybes susiejanti ketvirtoji doryb teisingumas. Taip atsirado keturi pagrindini dorybi teorija, suvaidinusi nema vaidmen etikos istorijoje.

Dor gyvenim slygoja sielos harmonija, o j lemia teisingumas kai kiekvienas sielos pradas rpinasi tuo, kas jam priklauso: protingoji siela siekia iminties, aistringoji garbs, geidianioj i malonum, turt, naudos ir pan. Protas nustato saik, reikalaudamas tvardyti godum, geis mus, afektus. Sielos harmonija, pagal Platon, primena svei k organizm, kurio visos dalys veikia darniai. Kai ima viepatauti tas sielos pradas, kuris pagal savo prigimt tam netinka, paeidiama harmonija ir teisingumas. Dl to at sirandantis blogis yra tarsi sielos liga. Todl dorov, pagal Platon, tai sielos sveikata, jos grois, jos gerov. O ne dorovingumas sielos liga, silpnumas, jos gda. Elgtis do rovingai ir elgtis teisingai ia reikia t pat. Tuo tarpu do rovs princip nepaisymas yra nusikaltimas. Baisiausia, kad nedorovingumas, blogis gali reiktis vairiausiomis formo mis, o dorovs kelias ess vienas paklusti protui. Vado vaujantis protu turt bti sprendiama, kam reikia iytis, ko vengti; protas galina suprasti, kas gera, kas naudinga ir kas mog padaro laiming. Laims problema buvo viena i svarbiausi visoje grai k etikoje. Ir Platonas jo eudemonistins etikos keliu. Jis neginijo, kad mogus nori bti laimingas. Taiau kas yra laim? Hedonist teorija, skatinusi mog siekti trumpalai ki malonum, Platonui buvo nepriimtina. Jis teig, kad mog laiming padaro meil, kuri suprato kaip siekim to, ko mogui trksta, nes ,,btinai taip esti, kad geidia me to, ko stokojame.. 1 1 . Todl mogus ir siekia tobulu mo, geidia nemirtingumo. Vadinasi, nra pagrindo steb tis tuo, kad kiekviena btyb i prigimties rpinasi savo palikuonimis. Jie tarsi pratsia trumpalaiks prigimties eg zistencij. Taip mirtinga dalyvauja nemirtingume. Meils objektas tobulyb, pasireikianti kaip grois, kur graikai (ir ne tik graikai) labai intymiai siejo, net ta patino su griu. Reikini pasaulyje per gro atsiskleidia gris. Grois avi ir stipriai jaudina siel, tuo suadindamas, anot Platono, atsiminimus i idj pasaulio. Jis, kaip Ariad ns silas, padeds ibristi i knikojo pasaulio chaoso ir pakilti iki esms painimo. Todl ir meil tik palaipsniui atsiskleidia, kildama nuo emesnij grio form prie auktesnij. Pirmiausia ji siliepsnoja nuo knikojo groio. Taiau pamau imama suprasti, kad sielos grois vertinges16 11 Ten pat, p. 47.

nis u knikj gro. Taip meil ima aprpti vis pasaul, pamau kildama iki grynojo groio ir grio. Laims, dorybs, pagaliau ir gyvenimo tikslo mogus ne gali pasiekti, gyvendamas vienas. Visa tai pasiekiama vi suomenje, kurioje mogus gyvena, kurioje jis uima atitin kam viet ir kuriai jauiasi sipareigojs. Platonas visa tai puikiai suprato ir individo dorov glaudiai susiejo su visuomens gyvenimu. Platono etika socialin. Ji neat skiriama nuo valstybs teorijos, kuri tarsi silieja visi svarbiausi Platono filosofijos motyvai. Valstybs teorijoje susieti su konkreiais dalykais, jie, alia pranaum, iry kina ir Platono filosofijos iliuzikum bei klasin jos orientacij. Platono valstyb politin ir dorovin organizacija. Jos tikslas aprpinti pilieius viskuo, kas btina j gyveni mui. Svarbiausia, ji sudaro ir utikrina slygas dvasinei veik lai ir krybai. Kad galt tai padaryti, ji turi bti organi zuota ir turti priemoni apginti tai organizacijai nuo vidaus ir iors prie. Platonas iekojo panaumo tarp vals tybs ir mogaus organizmo bei viso pasaulio. Valstyb jis suprato kaip organizm, kurio dalys individai ir j gru ps paklsta visumai. Kaip ir visoje Platono filosofijoje, atskiryb ia subordinuojama bendrybei, pilieiai ir j gy venimas pajungiami valstybs idjos gyvendinimui. Vals tybs funkcijas Platonas mgino nustatyti, siedamas jas su trimis sielos pradais ir keturi dorybi teorija. Numatomas valstybs valdymo principas teisingumas. Jis turt lemti valstybs darn, harmonij, kuri galima tik tuo atveju, kai kiekvienas rpinasi ne tuo, kas jam paiam naudinga, o tuo, kas naudinga valstybei. Todl valstyb tu rt irti, kad kiekvienas dirbt tik tai, kas jam priklauso. Toks valdymo principas gyja ekonomin, politin, socialin ir moralin aspektus. Platonas genialiai velg darbo pasi dalijimo btinyb, teig, kad darbas visada atliekamas ge riau ir lengviau, kai j dirba pasirengs, guds ir turintis tam darbui sugebjim mogus. Todl Platonas reikalavo, kad valstyb diferencijuot mones, paskirdama vieniems auginti gyvulius, rpintis maistu, kitiems parpinti dra buius, apav, vairius reikmenis, tretiems ginti krat arba j valdyti. Taiau, veikiamas vergovins santvarkos, Platonas darbo pasidalijimo klausim sprend vien i var totojo pozicij, neatsivelgdamas gamintoj. Pagal atlieka

m darb idealios valstybs gyventojus jis suskirst tris luomus: valdov-filosof, sargybini ir gamintoj. moni suskirstym luomus Platonas mgino pagrsti j prigimties ypatybmis. Jis pateikia pasakojim, es k rjas, lipdydamas" mones, vienus mais aukso tai vertingiausieji, imintingi mons, kurie gyvenime patys vadovaujasi protu ir gali vadovauti kitiems. antruosius krjas mais sidabro. ie taip pat es kilnios prigimties, pirmj pagalbininkai, pasiymintys narsumu, drsa. Tai valstybs sargybini ir kari luomo atstovai. Tretieji savyje neioj var arba gele. Tai emdirbiai, amatininkai, pirk liai, kuriems, pagal Platon, jau paios prigimties yra skir ta gaminti ir paklusti pirmiesiems. Tok moni suskirstym privilegijuotus ir jiems pavaldius Platono teorijoje su velnina nebent tai, kad priklausym luomui lemia ne indivi do kilm, bet jo dvasins ir moralins savybs. Jei vaiko kr tinje yra varis arba geleis, jis priskiriamas treiajam luomui, nesvarbu, kas yra jo tvai. Bet jei amatininko, emdir bio ar pirklio eimoje atsirast jaunuolis, turintis krtinje aukso arba sidabro, jis turt bti perkeliamas auktesn luom. Kas galt nesavanaudikai riuoti" augani kar t? T atsaking darb Platonas ketino patikti atitinkamai organizuotai valstybei. Platonas reikalavo mokant ir aukljant jaunuolius velg ti ir vertinti j gabumus. I dvideimtmei turt bti atrenkami sargybiniai, tie, kuriems toliau bt leidiama mokytis matematikos, astronomijos, muzikos ir karo daly k. O i trisdeimtmei sargybini reikt atrinkti tuos, kurie, dar trejus metus pasimok dialektikos, pradt dirbti valstybin darb. Tik tokiems monms ir dert bti idealios valstybs valdovais isimokslinusiems, mokantiems velg ti absoliut gr ir sugebantiems juo vadovautis. Labai rykus platonikojo aukljimo ir gyvenimo bruo as asketizmas, kuris, einant nuo emesni luom prie auktesni, kas kart vis didja. Gamintoj gyvenimas dar nra labai asketikas. Gamintojai emdirbiai, amatininkai, pirkliai pati gausiausia ir, Platono akimis irint, pati e miausia piliei kategorija. Taiau valstybei ji btina. Be jos valstyb negalt funkcionuoti. Bet ie mons Platon valstybje maiausiai domino, ir jis paliko jiems kai kuri laisvi. Gamintojai ne vergai. J negalima nei pirkti, nei parduoti, nei savavalikai brautis j gyvenim. Jie gamina produktus, juos parduoda, bendrauja su svetimaliais, tvar

ko savo privat gyvenim pagal savo supratim. Ekonomikai jie lyg ir laisvi. Taiau tokia laisv iliuzija. J ga minamais produktais ir j gyvenimu disponuoja valdovai. Gamintojai gamina tam, kad egzistuot valstyb ir funkcio nuot auktesnieji luomai. Sargybini ir valdov gyvenimas visikai pajungiamas valstybs reikalams. J asmeniniai interesai pateisinami tik tiek, kiek jie netrukdo idjai, bendriems tikslams. Sargybini darbas ginti valstyb nuo vidaus ir iors prie ess nelengvas. Jis reikalauja speciali ini, usigrdinimo, pasirengimo. Todl Platonas reikalavo sudaryti sargybiniams tokias gyvenimo slygas, kurios netrukdyt jiems bti ge riausiais sargybiniais, neskatint j skriausti kit piliei. Valdovams, tiems, kurie neioja savyje auks, didiausi malonum teikia gilinimasis moksl. Jie siekia painti tie s ir ja vadovautis. Todl i dviej luom atstovus Plato nas stengiasi apsaugoti nuo materialini grybi, nuosavy bs pamgimo, kur jis laiko didiausiu visuomens blogiu. Platonas taikliai velg, kad valstyb yra istorikai su siformavusi institucija. Jo manymu, moni gyvenime yra buv du laikotarpiai. Pirmuoju mons valstybs neturj. Gyven jie pagal prigimt, ir gamta jiems teikusi visk. Ne buv tada kar, nesantaikos, vaid. Taiau turtai ir nuosa vyb suskald mones prieikas klases. Godieji pasiskirs t em ir namus, paskelb juos savo nuosavybe, o tuos mones, kurie dirbo ir juos maitino, pavert savo tarnais ir vergais. Pastariesiems tramdyti ir atsiradusi valstyb, kuri jau i pat pradi buvusi dvilyp. J sudariusios tarsi ,,dvi valstybs turtingj ir varg". Dl prieik klasi su sidrim keitsi valstybs valdymo formos, bet klass ilikdav. Neatsisak j ir Platonas. Taiau malonum nau dotis materialinmis grybmis ir nuosavybe jis paliko tik gamintojams. O valdovus ir sargybinius spjo, kad saugotsi turt, pinig, nuosavybs. Pinigai visada es susij su nevariais ir niekingais dalykais. Be to, valdovams ir sargy biniams j, Platono nuomone, ir nereikia. Jie sieloje neioja savo auks ir sidabr, gryn, nesutept. Todl Platono vals tybs sargybiniai neturi asmenins nuosavybs, nes jei tik jie sigyt ems, nuosavus namus ir pinig, tuoj pat i sargybini pasidaryt nam eimininkais ir emdirbiais. Ta da jie nustot rpinsi bendrais valstybs interesais ir i rt tik savj. Todl Platono valstybs sargybiniai vyrai ir moterys gyvena bendrose stovyklose, bendrai maitinasi,

lavinasi ir dirba. Jie sudaro tarsi vien eim. Jie neino savo vaik, o j vaikai savo tv. Vyresniosios kartos mo gus kiekvien jaunuol vadina snumi ir juo rpinasi. Tik taip valstyb ir teigalt grupuoti mones, kuriais nau dotsi kaip priemonmis. Valdovams Platonas suteikia ne ribotas teises. Jie skelbia karus, poruoja jaunuolius, seka j aukljim. Valdovams leidiama net meluoti ne tik prieui, bet ir saviems pilieiams, jei to prireikia valstybei. Valdovai vadovaujasi vien savo protu, savo valia. Platono valstybs teorija, kaip ir visa jo filosofija, su dtinga; ne visos jos dalys gali bti vienodai vertinamos. Jo filosofija avi mus grio ir harmonijos iekojimu pasau lyje, visuomenje, moguje. Platonas genialiai velg ir ikl ne vien problem, kurios vliau ilgai vargino moni protus. Jis suprato darbo pasidalijimo visuomenje reikm, ikl ir mgino pagrsti moters vaidmen ir viet valsty bje, pripaindamas moteriai lygias teises su vyrais. Nepa seno ir Platono reikalavimas rpintis jaunimo aukljimu arba jo kelta meno, poezijos, muzikos takos dorovei ir mogaus charakteriui problema. Ir ia galbt ne taip svarbu, ar mus patenkina Platono silomas problemos sprendimas. Svarbi pati problema. Tik bda, kad teorinio mstymo pagrin dus Platonas atpl nuo juslmis suvokiamos tikrovs ir priepastat jai. Suabsoliutinti tie pagrindai tapo iliuziki, o ivados nutolusios nuo gyvenimo, utopikos. Platon avjo senojo graik polio gyvenimas, ir jis no rjo j atstatyti, restauruoti. Taiau graik miesto-valstybs laikai jau buvo praj. Artjo imperij laikotarpis su savo kosmopolitine pasaulira. Ir vergovinei Graikijai buvo dar labai toli iki to, kad jos gyvenim bt galima tvarkyti mokslikai. Platonas apeliavo valdovo-filosofo prot, bet nenurod jo kriterijaus. Palikus j paties valdovo dispozici jai, likt atviras kelias prievartai, despotizmui. Suabsoliu tins bendryb, Platonas tarsi umiro individ, jo teises, jo nepakartojamum ir tai, kad atskirybi raida slygoja bend ryb. Matyt, suprasdamas tai, veikale statymai" jis mgi no kai kurias valstybs teorijos dalis koreguoti, velninti. ,,statymai", rayti filosofo gyvenimo pabaigoje, liko neu baigti ir neibaigti. is veikalas patvirtina, kad ir Platono filosofij reikt irti kaip nuolatin iekojim.
KR I S T I N A R IC K E V lC lC T

Valstyb

Dialogo

dalyviai:

SOKRATAS, G LAUKO N AS, PO LEM ARCHAS, TRASIM ACHAS, A D IM A N TA S, KEFA LA S

P IRM O JI K N Y G A

I. [Sokratas]. Vakar su Aristono snumi Glaukonu buvau nujs Pirj. Norjau pasimelsti deivei \ be to, pasiirti, kaip jie vs t vent juk ji ven iama pirm kart. Vietini gyventoj eityns atrod labai graiai, bet ne maiau ikilmingos buvo ir trak b eityns. Pasimeld ir pasiirj ikilmi, jome atgal miest. I tolo pamats mus einant namo, Kefalo s nus Polemarchas paliep tarnui mus pasivyti ir papra yti, kad jo palauktume. Pribgs tarnas trukteljo mane i upakalio u apsiausto ir tar: Polemarchas prao jo palaukti. A atsisukau ir paklausiau, kur jis. Ana, eina i paskos. Palaukite jo. Gerai, palauksime, pasak Glaukonas. Netrukus atjo Polemarchas su Glaukono broliu c Adimantu, Nikijo snumi Nikeratu ir dar kai kuo visi gro i ikilming eityni. Polemarchas tar: Man atrodo, kad js skubate grti miest. spjai, atsakiau a. A r matai, kiek ia ms? Kurgi nematysi! Taigi tursite arba mus visus nugalti, arba likti ia. Bet juk yra dar viena ieitis tikinti jus, kad reikia paleisti mus namo. Argi galtumte tikinti tuos, kurie visai nenori js klausyti? *

327

2 3

Jokiu bdu negaltume, atsak Glaukonas. Tad turkite galvoje, kad mes js neklausy sime. Adimantas pridr: A r inote, kad vakar deivs garbei bus rai teli lenktyns su deglais? Raiteli? paklausiau a. Tai naujiena. Jie raiti lenktyniaus, perduodami vieni kitiems deglus? A r a teisingai supratau? Taip, atsak Polemarchas. Be to, bus nakti ns ikilms, jas bt verta pamatyti. Taigi po vaka riens pakilsime ir eisime pairti t ikilmi. Ten bus daug jaunuoli, galsime pasikalbti. Tik pasiliki te, nedvejokite. Glaukonas tar: Matyt, reiks pasilikti. Jei jau tu sutinki, tariau, tai taip ir pada rykime. II. Taigi nujome Polemarcho namus. Tenai rado me Polemarcho brolius Lisij ir Eutidem, o su jais chalkedoniet Trasimach, peaniet Charmantid ir Aristonimo sn Klitofont. Buvo namie ir Polemarcho tvas Kefalas. Jis man atrod labai susens: mat jau seniai buvau j mats. Jis sdjo krsle ant pagalvs su vainiku2 ant galvos, nes k tik buvo aukojs nam kieme. Susdome prie jo ten aplinkui buvo pristaty ta krsl. Pamats mane, Kefalas tuojau pasisveikino ir tar: Tu, Sokratai, nedanai ateini Pirj ms at lankyti. Negerai. Jei a dar turiau tiek jg, kad galiau lengvai isiruoti miest, tau nereikt ia vaikioti mes pas tave ateitume. Bet dabar jau tu turtum daniau mus aplankyti. inok, kad juo labiau nyksta kiti, kniki, malonumai, tuo didesnis kyla no ras pasikalbti ir tuo daugiau malonumo teikia pokal biai. Taigi neatsisakyk padaryti man malonum: ir su iais jaunuoliais bendrauk, ir mus daniau aplan kyk! Juk esame seni pastami ir artimi draugai.

Kefalai, tariau a, i tikro a mgstu kalb tis su senais monmis. Mat jie jau yra nuj t kelif kuriuo ir mums galbt teks keliauti. Todl, man atro do, i j reikia suinoti, koks tas kelias ar sunkus e ir duobtas, ar lygus ir patogus. Kadangi jau esi pa sieks t ami, kai, anot poet, stovima prie ,,senat vs slenksio,,, tai noriau suinoti, ar is amiaus tarpas tau atrodo sunkus, ar tu kitaip apie j manai. III. Sokratai, atsak jis, prisiekiu Dzeusu, a tau pasakysiu taip, kaip man atrodo. Mes, madaug 3 2 9 vieno amiaus mons, danai sueiname draug, pa teisindami senovs prieod3 . Dauguma i ms suj dejuoja, ilgisi jaunysts malonum, prisimena meils diaugsmus, igrimus, puotas ir kitus panaius daly kus ir kremtasi, tarsi netek dideli grybi: tada tai b jie gyven, o dabar argi tai gyvenimas?! Kai kurie skundiasi, kad namikiai juos uja, ir traukia vis t pai giesm, kiek nelaimi jiems atneusi senatv. Man atrodo, Sokratai, kad jie kaltina ne t, kas kaltas, nes jeigu bt kaita senatv, tai ir a patiriau tas pa ias nelaimes, ir visi kiti, kurie sulauk tokio amiaus; o a sutikau seni, kurie buvo visai kitaip nusiteik. Antai kart man girdint kakas paklaus, poeto Soc foklio'1 : ,,Sofokli, o kaip dl meils teikiam smagu m? A r dar stengi turti reikal su moterimi?" ,,Tylk, mogau, atsak Sofoklis, su didiausiu malonumu itrkau i meils, tarsi biau pabgs nuo iauraus ir palusio valdovo". Man ir tada tas jo atsakymas pasirod vyks, ir iandien jis ne maiau patinka. Senatv i tikrj i laisvina nuo toki dalyk ir suteikia visik ramyb. Kai aistros susilpnja ir aprimsta, atsiranda tokia savi jauta, apie kuri kalbjo Sofoklis: mogus jauiasi i sivadavs nuo daugybs siautjani valdov. O j, < kaip ir kit negerovi bei palijusi santyki su na mikiais, prieastis ta pati: kalta, Sokratai, ne senatv, o mogaus bdas. Kas gyvena tvarkingai ir yra sugy venamas, tam ir senatv nebna labai sunki; o kas ne toks, tam, Sokratai, ir senatv, ir jaunyst bna sunki. 25

IV. Grdamasis tokiu jo atsakymu ir nordamas j dar labiau traukti pokalb, tariau: Kefalai, a manau, kad dauguma moni, gird dami tokius odius, nesutiks su tavimi ir manys, kad tu lengvai pakeli senatv ne dl savo bdo, o dl to, kad turi didel turt. Juk turtingieji, kaip sakoma, turi kuo pasilengvinti senatv. Teisingai sakai, tar Kefalas, jie nesutiks. I dalies jie teiss, bet ne tiek, kiek sivaizduoja. Tie sa gldi Tmistoklio 5 atsakyme kakokiam serifieiui er kuris j koneveik, teigdamas, kad Temistoklis pelns lov ne savo nuopelnais, kad u j jis ess skolingas sa vo miestui: Teisingai. Bdamas serifietis, a nebiau garsus, bet tu nebtum garsus, ir bdamas atnietis1 '. ie odiai tinka ir neturtingiems monms, kurie sun kiai pakelia senatv: romiam mogui, jeigu jis betur tis, senatv nebus labai maloni, bet prasto bdo mo gus, kad ir koks jis bt turtingas, senatvje niekada nesijaus patenkintas. A vl paklausiau: A r tu, Kefalai, daugum savo turt pavelde j air ar pats sigijai? Kur a tau sigysiu! Turt kaupimo atvilgiu a esu viduryje tarp senelio ir tvo. Senelis, mano bend ravardis, paveldjs madaug tokio dydio turt, kok a dabar turiu, padidino j keleriopai, o mano tvas Lisanijas padar j maesn, negu a dabar turiu. A esu patenkintas, kad snums palieku ne maesn, o tru put didesn turt negu paveldjau. ito tavs paklausiau todl, tariau, kad man atrodo, jog nesi labai prisiris prie savo turt; taip elgiasi daugiausia tie, kurie ne patys sigijo turtus. O tie, kurie patys sukaup, dvigubai labiau prisiria prie turt negu kiti. Mat kaip poetai myli savo krinius, kaip tvai vaikus, taip ir tie, kurie sigijo turt, jais rpinasi, nes tai yra j pai darbo vaisius; be tor kaip kiti, taip ir jie prisiria prie turt ir dl j teikia mos naudos. Su tokiais monmis sunku bendrauti, nes jie nori kalbti tik apie turtus.

Teisyb sakai. V. Tikr teisyb. Bet dar man pasakyk: koki didiausi naud, tavo nuomone, teikia turtai? Bijau, tar Kefalas, kad daugelis manim ne patiks. Tu inai, Sokratai, kad, kai mogus pajunta, jog mirtis jau nebetoli, j apima baim ir susirpinimas dl toki dalyk, kurie jam anksiau n galv ne ateidavo. Visokie pasakojimai apie H ad 7 kad u iia padarytas neteisybes tenai reiksi atlikti baus m , i kuri anksiau jis tik juoksi, dabar sukelia nerim jo sieloje: o jeigu tai tiesa? Ir jis pats ar tai dl senatvs negalios, ar tai dl to, kad jau yra netoli ano pasaulio, pradeda visa tai irti rimiau. Apimtas baims ir nepasitikjimo savimi, jis pervel gia savo gyvenim, ar nra kartais ko nors kuo nu skriauds. Tas, kuris randa savo gyvenime daug nedo rybi, isigsta lyg vaikas, staiga paadintas i miego, ir gyvena, laukdamas ateityje tik bloga. O t, kuris nesijauia k nors .bloga padars, visuomet lydi, kaip sako Pindaras8 , grai viltis, maloni senatvs mai tintoja. is poetas, Sokratai, yra labai graiai pasaks, kad su tuo, kuris praleidia gyvenim teisingai ir ventai,
eina kartu M alonioji sen atvs maitintoja, Puoseljanti ird viltis, Daugiausia ji valdo moni besiblakani dvasi.

Puiks, nuostabs odiai! A pridursiu, kad bti tur tingam yra labai naudinga inoma, ne kiekvienam mogui, o tik padoriam. Ikeliauti an pasaul nesi bijant, kad k nors net prie savo nor bsi apga vs, kam nors pamelavs ar kad kam nors lieki sko lingas ar dievui auk, ar mogui pinig, tai dl ko labai svarbu bti turtingam. Yra daug ir kit rei kaling dalyk, bet, juos palygins, a vis dlto ma nyiau, Sokratai, kad turtas padoriam mogui ypa reikalingas ir labai jam pravers. Tu puikiai kalbi, Kefalai, pasakiau. Bet tai teisingumas ar teisingumu mes vadinsime tiesiog

sakyti ties ir sugrinti tair kas k yra i ko pams, ar iuos du dalykus kartais vadinsime teisingais, o kar tais neteisingais? Pateiksiu tau pavyzd. Jei kas i drau go, turinio sveik prot, pasiskolint ginkl, o vliau, kai is iprotjs reikalaut ginkl grinti, j atiduo t, kiekvienas pasakys, kad nereikia grinti ir kad tas, kuris grint, pasielgt neteisingai, kaip ir tas, ku ris tokiam mogui sakyt ties. Teisingai kalbi. Taigi sakyti ties ir grinti dar nebus teisingumo apibrimas. tai, k pamei"

Kaip tik itai bus jo apibrimas, siterp Po lemarchas, jei bent kiek tiksime Simonidu 9 . Na, tar Kefalas, js ia svarstykite, o man jau metas pasirpinti aukojimu. Vadinasi, Polemarchas bus tavo pdinis? pa klausiau jo. Kas gi daugiau, atsak Kefalas ypsodamasis ir tuojau ijo aukoti. VI. Na, tai tu, odio pdini, tariau, pasa kyk, k sako Simonidas, kad tu jam pritari? Kad yra teisinga kiekvienam atiduoti tai, k esi skolingas. Man atrodo, kad tai gerai pasakyta. inoma, sunku netikti Simonidu tai imintin gas ir dievikas mogus. Bet k jis turi galvoje, taip sakydamas, tu, Polemarchai, galbt supranti, o a ne suprantu. Tik aiku, kad Simonidas kalba ne apie tai, k mes k tik svarstme kad visk, k pasiskolino me, reikia grinti, savininkui pareikalavus, net jeigu tas bt ir iprotjs, nes paimtas daiktas jau yra sko la, kuri turime grinti. A r ne taip? Taip. Taigi jokiu bdu nereikia atiduoti daikto, kai j grinti reikalauja beprotis? Teisyb. Matyt, Simonidas, sakydamas, jog yra teisinga grinti skol, turi galvoje k kita.

Dievai, tikriausiai k kita. Simonidas mano, kad draugai privalo draugams daryti gera, o bloga nie kuomet. Suprantu, pasakiau. Kai kas nors grins pinigus tam, kuris juos pas j pasidjo, tai nebebus skolos grinimas, jei tas grinimas ir grintojui, ir gavjui bus alingas, o grintojas ir gavjas bus drau gai. A r ne itai norjo pasakyti Simonidas? Kaip tik itai. Na, o prieams ar reikia grinti skol, jei esa me skolingi? Aiku, atsak Polemarchas, ir jiems priva lome grinti tair kas pridera. Mano manymu, prieas privalo atsilyginti prieui kaip pridera kuo nors bloga. VII. Atrodo, tariau, kad Simonidas, kaip poetas, mslingai nusak, kas yra teisinga. Matyt, jis norjo pasakyti, kad teisingumas tai grinimas kiek vienam to, kas jam pridera, o tai jis pavadino skola. O tu kaip manai? Prisiekiu Dzeusu, jei kas nors jo paklaust: Simonidai, k kam reikia mokti paskirti inoma, tai, kas pridera, kad pasiteisint gydymo meno vardas", k, tavo manymu, jis atsakyt? Aiku, kad knui vaistus, maist ir grim. O kam k reikia suteikti tai, kas pridera, kad parodytum virjo men? Valgiams skon. Gerai, o kuo kam reikia atlyginti, kad men ga ltume pavadinti teisingumo menu? Jei laikysims to, k sakme anksiau, tai bus menas draugams daryti gera, o prieams bloga. Taigi draugams daryti gera, o prieams bloga Simonidas vadina teisingumu? Man taip atrodo. O ligos ir sveikatos atvilgiu kas yra pajgiau sias sergantiems draugams daryti gera, o prieams bloga? Gydytojas.

O jreiviams, kuri tyko jreivysts pavojai? Vairininkas. O teisingas mogus? Kokiais atvejais ir kokiais veiksmais jis yra pajgiausias draugams padti, o prie ams kenkti? Man atrodo, kare, vieniems paddamas kautis, o kitus puldamas. Gerai. Bet, mielas Polemarchai, nesergantiems gydytojas yra nereikalingas. Teisyb. O neplaukiantiems vairininkas. Taip. Ieina, kad tiems, kurie nekariauja, teisingas mogus yra nereikalingas? Kain, ar taip yra. Tai tu manai, kad teisingumas ir taikos metu reikalingas? Reikalingas. Ir emdirbyst? A r ne? Taip. Kad gautume derli? Taip. Ir batsiuvyst? Taip. Manau, sakysi, kad aprpint batais. Aiku. Na, o teisingumas taikos metu kokiam reikalui ir kam sigyti, tavo nuomone, yra reikalingas. Kad bt galima sudaryti sandrius, Sokratai. O k vadini sandriais? A r bendrus veiksmus, ar k kita? Bendrus veiksmus. Gerai. O ar, aidiant akmis, geru ir naudin gu bendru bus tas, kuris teisingas, ar tas, kuris moka aisti akmis? Tas, kuris moka aisti akmis. O plytoms ir akmenims mryti ar teisingasis yra geresnis ir naudingesnis bendras u mrinink? Jokiu bdu ne.

Kitaristas geriau u teisingj tinka groti kitara. O kur teisingojo dalyvavimas bus labiau pageidauti nas negu kitaristo? Man atrodo, piniginiuose reikaluose. Iskyrus turbt tuos atvejus, Polemarchai, kai reikia pasinaudoti pinigais, sakysim, kai reikia bendrai pirkti ar parduoti arkl. Tada, manau, naudingesnis bus prityrs raitininkas. A r ne taip? Matyt, taip. O kai reikia pirkti laiv laiv statytojas arba vairininkas? Suprantama. O kai reikia bendrai tvarkyti auksinius ar si dabrinius pinigus, tai kokiais atvejais teisingasis bna naudingesnis u kitus? Kai norime pasidti pinigus ir atgauti juos svei kus, Sokratai. Tai, sakai, kai nenorime jais pasinaudoti, o tik laikyti padtus? Taip. Vadinasi, kai pinigais nesinaudoji, tai teisingu mas bna kaip tik naudingas? Turbt taip. - Kai reikia saugoti sodininko peil, teisingumas yra naudingas ir visuomenei, ir paskiram mogui, o kai reikia juo naudotis, tada reikalingas sodininkas. Taip atrodo. Turbt pasakysi, kad, kai reikia saugoti skyd ir lyr ir jais nesinaudoti, yr naudingas teisingumas, o kai reikia jais naudotis, tada bna naudingesnis ps tininko ir muzikanto imanymas. Aiku, kad taip. Panaiai yra ir su visais kitais daiktais: kai jais naudojams, teisingumas bna nenaudingas, o kai nesinaudojame naudingas? Matyt, taip. VIII. Taigi, mano mielas, teisingumas nra jau toks vertingas dalykas, jei jis bna naudingas tik ta da, kai nesinaudojama daiktais. Bet pasvarstykime tai

k: ar tas, kuris geriausiai sugeba smogti kumtynse ar kitokiose rungtynse, nemoka taip pat ir geriausiai apsisaugoti nuo smgi? Tikriausiai moka. O tas, kuris sugeba apsisaugoti nuo ligos, la biausiai gali sukelti j kitam? Man atrodo, gali. A r tas, kuris sugeba slapta suinoti prie pla nus ir rengiamus veiksmus, nebus kartu ir geras ka riuomens saugotojas? Tikriausiai bus. Vadinasi, kas k sugeba saugoti, t sugeba ir pavogti? Atrodo, kad taip. Taigi, jei teisingasis sugeba pinigus saugoti, tai sugebs juos ir pavogti. Pagal tavo samprotavim taip ieina. Taigi paaikjo, kad teisingas mogus yra tarsi koks vagis. Tu tai tikriausiai suinojai i Homero 1 0 . Mat Homeras labai vertina Odisjo motinos senel Autolik ir sako, kad jis visus mones pranoks suktumu ir priesaikos lauymu Taigi atrodo, kad, pagal tave, pagal Homer ir Simonid, teisingumas yra tarsi koks vogimo menas, tik draug labui, o prie nenaudai. A r ne itai norjai pasakyti? Prisiekiu Dzeusu, ne, tar jis. A jau nebe inau, k kalbjau. Bet man vis tiek atrodo, kad teisin gumas tai daryti gera draugams, o prieams bloga. O k tu vadini draugais? A r tuos, kurie atrodo es geri mons, ar tuos, kurie i tikrj yra tokie, net jeigu ir neatrodo es geri? Panaiai ir su prieais. Suprantama, tar jis, kad, kas k laiko ge ru, t ir myli, o k laiko blogu, to neapkenia. Argi iuo atvilgiu mons kartais nesuklysta? Daug k laiko gerais, nors jie nra geri, ir prieingai. Suklysta. Taigi tokiems monms gerieji yra prieai, o blogieji draugai.

Tikrai. Taiau jie mano, jog teisinga blogiems daryti gera, o geriems kenkti. Taip ieina. Bet gerieji yra teisingi ir negali neteisingai elgtis. Teisyb. Taigi pagal tavo odius ieit, kad yra teisinga daryti bloga tiems, kurie nieko bloga nedaro. Jokiu bdu, Sokratai, atsak jis. Tokia i vada, inoma, netikusi. Taigi, tariau, yra teisinga blogiesiems kenk ti, o teisingiesiems padti. ita ivada geresn u an. Taigi, Polemarchai, tokiems monms, kurie su klysta, vertindami kitus mones, danai atsitinka, kad jie teisingu dalyku laiko draugams kenkti, nes, j aki mis, jie yra blogi, o prieams daryti gera, nes jie jiems atrodys es geri. Tad ms ivada bus visai prieinga mintiems Simonido odiams. I tikrj, tar jis, taip atsitinka. Bet pa tikslinkime apibrim. Atrodo, mes neteisingai api brme draug ir prie. O kaip mes juos apibrme, Polemarchai? Kas atrods geras, tas ir ess draugas. O kaip mes, paklausiau, patikslinsime brim? api

Draugas yra tas, atsak jis, kuris ir atrodo oeras, ir i tikrj yra geras; o kas tik atrodo ess ^eras, bet toks nra, tas atrodo ess draugas, o i tikm ij nra draugas. Tas pats apibrimas tinka ir pi ieui. Atrodo, pagal apibrim geras mogus bus draugas, o blogas mogus prieas. Taip. Matyt, tu nori, kad mes teisingumo apibrim, trivMant, jog teisinga yra draugui daryti gera, o prie dui -bloga, papildytume itaip: yra teisinga daryti

3 3 5

33

draugui gera, jei jis yra geras, ir kenkti prieui, jei jis yra blogas. Tikrai. Man atrodo, kad itaip labai gerai pa sakyta. IX. A rgi teisingam mogui bdinga kenkti kai kuriems monms? paklausiau. Tikriausiai, atsak jis, blogiems monms ir prieams reikia kenkti. O jei kenki arkliams, ar jie darosi geresni, ar blogesni? Blogesni. A r un, ar arkli ypatybi atvilgiu? Arkli. O jei kenksi unims, jie pasidarys blogesni u n, o ne arkli ypatybi atvilgiu? Aiku, un. O dl moni, mano mielas, argi nesakysime, kad, jeigu jiems kenksime, jie taps blogesni mogik j ypatybi atvilgiu? Tikriausiai. O teisingumas argi ne mogaus ypatyb? Be abejo. Taigi, mano mielas, ir tie mons, kuriems ken kiame, btinai turi pasidaryti neteisingesni. Btinai. Argi muzikantai muzika nemuzikalius? Tai nemanoma. O prityr jojikai jojimu atpratinti mones nuo jojimo? Negali. O teisingieji teisingumu padaryti mones netei singus? O geri mons savo geromis ypatybmis pa daryti mones blogus? Tai nemanoma. Juk aldyti, manau, yra ne ilumos, o to, kas jai prieinga, ypatyb. Taip. gali padaryti mones

Ir ne sausumo ypatyb yra drkinti, o to, kas jam prieinga. Aiku. O kenkti ne gero mogaus ypatyb, bet jam prieingo. Suprantama. Teisingasis tai juk geras mogus. Aiku, geras. Vadinasi, Polemarchai, ne teisingo mogaus dar bas kenkti ar draugui, ar kam kitam; tai darbas to, kas jam prieingas, tai yra neteisingo mogaus. Man atrodo, kad tu, Sokratai, kalbi visai tei singai.

Taigi, jei kas tvirtina, kad teisingai elgtis tai kiekvienam atiduoti tai, kas pridera, ir jeigu jis t ati davim supranta taip, kad teisingas mogus privalo daryti al prieams, o draugams tai, kas ieina jiems naud, tai mogus, kuris itaip sako, nra i minius, nes jis kalbjo neties juk mums paaik jo, kad teisima jigkada. niekam-nedaryti alos. Sutinku su tuo, atsak Polemarchas. Taigi, pasakiau, a ir tu abu bendrai ko vosima |)ii( kiekvien, kuris tvirtins, kad itaip yra (hisdlv^s Simonidas ar Biantas, ar Pitakas 1 2 , ar koks ki los imintingas ir garsus vyras. A esu pasirengs dalyvauti toje kovoje. A r inai, kieno man atrodo bsis tas posakis, 336 kuris teigia, jog es teisinga draugams daryti gera, o prieams kenkti? O kieno? paklaus Polemarchas. Manau, kad jis bus Periandro 13 ar Perdiko u , ar Kserkso 1 5 , ar tbieio Ismenijo 1 6 , ar kieno nors kito, dl savo turt sivaizduojanio save galingu vyru. Labai teisingai kalbi. Gerai, pasakiau. Bet kadangi paaikjo, kad ne tai yra teisingumo ir to, kas teisinga, esm, tai kas gi kita teisingumas dar galt bti? X. Mums kalbant, Trasimachas jau ne kart mgib no sikiti pokalb, bet greta sdjusieji, nordami iki 35

galo iklausyti kalb, j vis sulaikydavo. Kai tik bai gme kalbti ir a pasakiau paskutinius odius, jis ne beitvr ir, visas sitemps lyg vris, puol mus, tarsi nordamas sudraskyti. Mes su Polemarchu nejuo kais isigandome ir susigme, o jisai, kreipdamasis visus, suriko: K js ia, Sokratai, tiek laiko malate niekus! Ko vaidinate naivuolius ir pakaitomis vienas kitam nu sileidiate? Jeigu i tikrj nori suinoti, kas yra tei singumas, tai neklausink ir nesipuikuok, kad gali su kirsti kit atsakymus. Juk inai, kad klausinti yra lengviau negu atsakinti; tu ir pats atsakink ir pasa kyk, k vadini teisingumu. irk, kad man nesaky tum, jog tai yra pareiga arba jog tai naudingumas, arba tikslingumas, arba pelningumas, arba tikimas! Kad ir k sakysi, sakyk aikiai ir tiksliai. A nepaksiu, kad man tokius niekus pasakotum! Tie odiai priblok mane; isigands pavelgiau j. Ir jeigu a nebiau pairjs j pirmiau negu jis mane, biau turbt neteks ado 1 7 ! Laimei, kai jis niro dl ms pokalbio, a j pairjau pirmas ir todl dabar stengiau jam atsakyti. Truput dreb damas tariau: Trasimachai, nepyk ant ms! Jeigu mudu a ir jis ir suklydome, nagrindami klausim, tai su klydome ne i blogos valios. Negi tu manai, kad, ie kodami aukso, mes savo noru vienas kitam nusileistume ir itai mums sukliudyt j surasti? O juk mes iekome teisingumo, kuris yra daug kart brangesnis u auks. Nejaugi mes, uuot dj visas pastangas j surasti, tarsi kokie kvailiai vienas kitam nuolaidiau jame? Tik pagalvok, mano mielas! Deja, mes nesten gme jo surasti. Tad js, kurie stengiate tai padaryti, uuot ant ms pyk, turtumte ms pagailti. XI. Tai igirds, Trasimachas kandiai nusijuok ir tar: O Her a k li1 8 ! tai toji prastin Sokrato ironija! A jau seniai tai inojau ir kitiems i anksto sakiau, kad tu nesutiksi atsakinti, o apsimesi kvaileliu ir da

rysi visk, kad tik nereikt atsakinti, kai kas tavs ko paklaus. Tu esi gudrus, Trasimachai, ir gerai inai, kad jeigu paklaustum, i koki skaii susideda dvylika, ir paklauss i anksto sptum: irk, mogau, kad man nesakytum, jog dvylika tai dukart ei arba triskart keturi, arba eiskart du. arba keturiskart trys. A nepaksiu, kad man tokius niekus tauktum", tai, manau, tau bt aiku, kad niekas tavo klausim negals atsakyti. O jeigu kas tau pasakyt: Kaip ia ieina, Trasimachai? A rgi mano atsakymuose negali bti n vieno i t dalyk, kuriuos tu i anksto u draudei? Keistuolis! O jeigu vienas i t dalyk bt teisingas, argi a turiau k kita sakyti, o ne ties? Kaip tu manai?" K tu jam tai atsakytum? Pakaks, tar Trasimachas, tu ir vl t pat. O kodl gi ne? paklausiau. T pat ar ne t pat, bet taip gali pagalvoti tas, kurio tu klausi. A r tu manai, kad jis atsakys ne taip, kaip jam atrodo, vis tiek, ar jam drausime, ar ne? Vadinasi, ir tu taip darysi? Ir tavo atsakyme bus kas nors, k a udraudiau? Nenustebsiu, atsakiau, jei man taip ir ieis. Na, tar jis, o jeigu a nurodysiu kitok at sakym apie teisingum, daug geresn negu visi ie at sakymai? Koki bausm tu sau pasiskirsii9? Koki gi kit bausm, jei ne t, kuri tinka ne mokai! O nemokai pritinka pasimokyti i to, kuris ino. Tai itoki bausm a sau skiriu. Graiai suoki! Ne, tu usimokk u mokym2 0 ! Kai tik tursiu pinig, atsakiau. Bet juk tu j tu ri! suuko Glaukonas. Tra simachai, dl pinig nesirpink: mes visi sudsime So kratui. A , matau, kad Sokratas galt elgtis, kaip yra prats: pats neatsakinti, o kai kitas atsakins, prikib ti prie rodym ir juos sukirsti! Gerbiamasis, tariau, kaipgi atsakyti, jei, pirmiausia, neinai ir sakaisi neins, o antra, jei ir

turi apie t dalyk koki nors nuomon, tau udrausta sakyti tai, k galvoji, be to, dar ymaus mogaus? V e i kiau tau pritikt kalbti, juk tu sakaisi ins ir turs k pasakyti. Tad nesididiuok, bk toks malonus, at sakyk man ir leisk Glaukonui ir kitiems i tavs pasi mokyti. XII. Man tai pasakius, ir Glaukonas, ir kiti pradjo jo prayti, kad neatsisakyt. Buvo aikiai matyti, jog Trasimachas trokta kalbti, kad pasiymt, nes tar si turs puik atsakym, bet jis apsimet labai nors, kad a atsakyiau. Pagaliau jis nusileido ir tar: tai kokia ta Sokrato imintis! Kit jis nenori mokyti, o pats visur vaikioja, mokosi i kit ir net jiems u tai neatsidkoja! Kad i kit mokausi, teisyb sakai, Trasimachai, bet kad a es neatsidkojs, klysti. A juk atsilyginu, kiek stengiu, o stengiu tik pagirti, nes pinig netu riu. O kaip noriai a itai darau, kai kas nors, mano nuomone, gerai kalba, tu ir pats tuoj pamatysi, kai tik man atsakysi; a esu sitikins, kad tu gerai kalbsi. Tad klausyk. A teigiu, kad teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam. Na, ko nepagiri? Matyt, nenori. Kai tik suprasiu, k tu kalbi, atsakiau. Kol kas dar nesuprantu. Tu sakai, kad teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam. K tu nori tuo pasakyti, Trasimachai? Jei daugiakovininkas Polidamantas21 yra stipresnis u mus ir jo kno jgoms palaikyti yra nau dinga jautiena, tai ar ir mums, silpnesniems u j, nau dinga ir teisinga valgyti tok pat maist? Tu bjaurus, Sokratai: kimbi prie kuo labiau ikreiptum mano apibrim. odi, kad

Visai ne, mano mielas, tik tu pasakyk aikiau, k turi galvoje. A rgi tu neinai, tar jis, kad vienos valsty bs yra tiron valdomos, kitos tvarkosi demokratikai, o dar kitos yra aristokrat rankose? Kaipgi neinosi!

Ir kad kiekvienoje valstybje viepatauja tas, kuris turi valdi? inoma. Kiekviena valdia leidia statymus savo paios naudai: demokratija demokratikus, tironija tiro nikus; panaiai daro ir kitos valdios. Ileidusios sta tymus, jos paskelbia, kad jie yra teisingi pavaldi niams tai kaip tik ir yra naudinga valdantiesiems, ir tuos, kurie j nesilaiko, baudia kaip statym ir teisingumo paeidjus. itai, mano mielas, a ir nor jau pasakyti: visose valstybse teisingumu laikoma tas pat tai, kas naudinga valdiai. O juk ji yra jga. Todl, jeigu teisingai samprotauji, ieina, kad teisin gumas visur yra tas pat tai, kas naudinga stipresnia jam. Dabar a suprantu, k tu kalbi. Pamginsiu i siaikinti, ar tai tiesa. Tu ir pats, Trasimachai, atsakei, kad teisingumas yra tai, kas naudinga, r o rz man u draudei taip atsakyti. Tu tik dar piidejai stipresnia jam". Matyt, visai nereikmingas priedas. Dar neaiku, gal jis ir svarbus. Tik aiku, kad reikia itirti, ar tu sakai ties. Ir a sutinku, kad tei singumas yra kakas naudinga. Bet tu priduri stipres niajam", o a ito neinau. Todl itai dar reikia isi aikinti. Tai aikinkis. XIII. Taip ir padarysiu, atsakiau. Sakyk man, ar tu teigi, kad paklusti valdantiesiems taip pat yra teisinga? Teigiu. A r bet kurios valstybs valdantieji yra neklysl.mitys, ar gali ir klysti? Suprantama, atsak jis, jie gali ir klysti. O msi leisti statymus, ar neileidia vien statym teising, o kit neteising? A taip ir manau. Bet ileisti teisingus statymus jiems patiems yra naudinga, o ileisti neteisingus nenaudinga. A r taip?

Taip. Ir pavaldiniai turi paklusti viskam, k tik nusta to valdovai? Tai ir yra teisinga? O kaipgi kitaip? Taigi pagal tave ieina, kad yra teisinga vykdy ti ne tik tai, kas stipresniajam naudinga, bet ir tai, kas prieinga, tai yra nenaudinga. K tu ia kalbi? Man atrodo, t pat, k ir tu. siirkime ati diau. A rgi mes nesutarme, kad valdovai, sakydami pavaldiniams vykdyti j nurodymus, kartais suklysta ir pasirenka ne tai, kas jiems patiems yra naudinga, tuo tarpu i pavaldini puss bus teisinga vykdyti bet ko kius valdanij sakymus? A r ne taip sutarme? Manau, kad sutarme. Tik prisimink, tariau a, jog tu sutikai, kad yra teisinga daryti ir tai, kas valdantiesiems ir stiprie siems yra nenaudinga, kai valdantieji, patys to neno rdami, sako daryti tai, kas jiems kenkia; juk, pagal tave, yra teisinga, kad pavaldiniai vykdyt tai, k jiems sako. Tokiu atveju, imintingasis Trasimachai, ar neprisieis padaryti ivad, kad yra teisinga daryti prieingai, negu tu sakai? Juk silpnesniesiems sakoma vykdyti tai, kas stipresniesiems yra nenaudinga! Taip, prisiekiu Dzeusu, Sokratai, suuko Pole marchas, visikai aiku, kad taip! Ypa jeigu tu jam itai paliudysi, sikio Klitofontas. O kam Sokratui reikia liudininko? ts Pole marchas. Juk pats Trasimachas pripasta, kad val dantieji kartais sako vykdyti tai, kas jiems patiems kenkia, o pavaldiniai elgiasi teisingai, jiems paklusdami. I tikrj, Polemarchai, Trasimachas tvirtino, jog yra teisinga, kad pavaldiniai vykdyt valdanij sa kymus. Bet, Klitofontai, jis taip pat tvirtino, kad tei singumas yra tai, kas naudinga stipresniajam. Patei ks iuos du teiginius, jis sutiko, kad stipresnieji kar tais liepia silpnesniesiems ir pavaldiniams vykdyti tai,

kas jiems patiems yra nenaudinga. I viso to ieina, kad n kiek ne maiau teisinga daryti taif kas stip resniesiems nenaudinga, negu tai, kas jiems naudinga. Bet, paprietaravo Klitofontas, stipresniajam naudingu dalyku jis vadino tai, k stipresnysis laiko esant sau naudinga. Silpnesnysis itai turi vykdyti tai ir es teisinga. Bet Trasimachas ne taip kalbjo, pasak Pole marchas. A r ne vis tiek, Polemarchai? tariau. Jei da bar Trasimachas kalba taip, mes taip ir suprasime jo odius. XIV. Sakyk man, Trasimachai, ar tu itaip nor jai apibrti teisingum: teisinga yra tai, kas stipres niajam atrodo es naudinga, nesvarbu, ar tai bus i tikro naudinga, ar ne? A r galiu teigti, kad tu itaip sakei? Visai ne. A rgi tu manai, kad a stipresniuoju vadinu t, kuris klysta, ir kaip tik tada, kai jis klysta? A maniau, kad tu tai turjai galvoje, kai su tikai, jog valdantieji nra neklystantys, bet, prieingai, kartais ir klysta. Koks tu priekabus, Sokratai, savo samprotavi muose! A r tu, pavyzdiui, vadini gydytoju t, kuris suklysta, gydydamas ligonius, kaip tik dl to, kad jis suklysta? Arba puikiu skaiiuotoju t, kuris skaiiuo damas suklysta, kaip tik tada, kai jis suklysta ir kaip tik dl tos jo klaidos? A manau, kad mes tik taip sakome, jog gydytojas suklydo, skaiiuotojas suklydo, gramatikos mokytojas suklydo. O i tikrj kiekvie nas i j tiek, kiek jis yra vertas to vardo, kuriuo j vadiname, niekuomet nesuklysta. Tad, grietai kal bant nes ir tu giriesi mgsts tikslum, niekas, kas gerai imano savo darb, neklysta, nes klystama tik luo atveju, kai trksta ini, kitaip tariant, imanymo. Taigi nei amatininkas, nei iminius, nei valdovas nie kuomet nesuklysta, kai jis puikiai imano savo darb, ivors danai sakoma, kad gydytojas suklydo, valdovas suklydo. itokia prasme tu ir turi suprasti mano atsa-

341

kym. tai jis kuo tiksliausiai: valdovas kiek jis yra tikras valdovas neklysta; jis neklysdamas nustato, kas jam geriausia, o pavaldiniai turi itai vykdyti. Taigi, kaip jau i pradi sakiau, teisingumas yra daryti tai, kas naudinga stipresniajam. >XV. Trasimachai, tariau, negi tau atrodo, kad a priekabiauju? Ir dar kaip, atov jis. A r tu manai, jog a samprotaudamas tyia udavinjau tokius klausimus, kad tau pakenkiau? Tuo a esu tikras, bet tu nieko nepei: nuo mans nepaslpsi savo pikt ksl, o nepaslps nesteng si mans sukirsti pokalbyje. Gerbiamasis, a net nemginiau tavs sukirsti. Bet, kad ir vl tarp ms nekilt itoks nesusipratimas, tu man pasakyk: ar odius valdovas" ir stipresny sis" tu vartoji prastine, kasdiene, ar tiksliai apibrta prasme, sakydamas, kad bus teisinga, jei silpnesnysis darys tai, kas naudinga stipresniajam? A turiu galvoje valdov, atsak jis, paia tiksliausia io odio prasme. Todl juodink ir meik mane, jei tik gali! Man visai nesvarbu. Bet tu nesteng si to padaryti. Negi tu manai, jog a esu toks kvailas, kad im siuosi kirpti lit2 2 kitaip tariant, apgauti Trasimach? O vis dlto mginai, atr jis, nors tai ne tavo jgoms. Uteks itoki kalb, tariau a. Geriau pasa kyk man: ar gydytojas tikrja io odio prasme, kaip tu j ia apibdinai, rpinasi tik pinigais, ar ligoni gydymu? Ligoni gydymu. O vairininkas? A r tikras vairininkas yra vires nis u irklinink, ar jis tik paprastas irklininkas?

d
42

Viresnis. A manau, jog negalima atsivelgti vien tik tai, kad jis irgi plaukia laivu irklininku jo nepava-

dinsi. Jis vadinamas vairininku ne dl tof kad plaukia, o dl to, kad vairuoja ir vadovauja irklininkams. Tavo tiesa, sutiko jis. Ieit, kad kiekvienas i j, tai yra ir gydyto jas, ir vairininkas, turi koki nors nauding ini. Aiku, turi. A r tai ir nra meno paskirtis surasti ir par pinti, kas kam naudinga? Taip, tokia jo paskirtis, atsak Trasimachas. O ar bet kuriam menui reikia dar ko nors, be jo paties didiausio tobulumo? K tu ia turi galvoje? tai k, atsakiau. Pavyzdiui, jei tu mans paklaustum, ar ms knui pakanka paties savs, ar jam reikia dar ko nors, a atsakyiau: btinai reikia. Todl ir atsirado gydymo menas, kad ms knas yra netobulas ir jam nepakanka paties savs. Meno pri reik, kad suteikt knui tai, kas jam naudinga. A r a teisingai kalbu? Teisingai. Tai k? A rgi pats gydymo menas nra tobulas? A r apskritai menui bna reikalinga kokia nors papil doma ypatyb, kaip, pavyzdiui, akims regjimas, au sims klausa? A r kuriam nors menui reikalingas dar koks nors menas, kuris nusprst ir parpint, kas pir majam naudinga? O gal paiame mene yra koks neto bulumas, ir kiekvienam menui reikalingas kitas me nas, kuris svarstyt, kas pirmajam naudinga, o iam svarstaniam menui reikia vl kito, ir taip be galo? A r gal kiekvienas menas pats sprendia, kas jam nau dinga? O gal, kad isiaikint, kas paalins jo trku mus, menui nereikia nei jo paties, nei kito meno? Juk menas neturi jokio trkumo, jokios kliaudos, ir jam nereikia iekoti to, kas naudinga, u paties savs. M e nas, jeigu jis yra teisingas, lieka nepaeidiamas ir grynas, kol isaugo savo nepriekaitingum ir vienti sum. Na, ar pagal tavo nustatyt tiksli odio reik m taip ieina, ar ne? Atrodo, kad taip.

Vadinasi, tariau, gydymo menas rpinasi ne tuo, kas naudinga gydymo menui, o tuo, kas naudinga knui, Taip, atsak jis. Ir jojimo menas rpinasi ne tuo, kas naudinga jojimui, o tuo, kas naudinga arkliams. Ir kiekvienas kitas menas rpinasi.ne tuo, kas jam paiam naudinga, nes jam nieko nereikia, o tuo, kas naudinga jo objektui. Atrodo, kad taip. Bet, Trasimachai, visi menai valdo ir pajungia sau t srit, kurioje jie taikomi. Trasimachas, nors ir nenorom, su tuo sutiko, Taigi kiekvienam menui rpi ne tai, kas naudin ga stipresniajam, o tai, kas naudinga silpnesniajam, kuriam jis vadovauja. Trasimachas band prietarauti, bet pagaliau su tuo sutiko. Kai jis sutiko, a tariau: Vadinasi, kiekvienas gydytojas jei jis yra tik ras gydytojas rpinasi ne tuo ir paskiria ne tai, kas yra naudinga gydytojui, bet tai, kas naudinga ligoniui. Juk sutarme, kad gydytojas tikslija io odio pras me yra kn valdytojas, o ne mgjas pasipelnyti. Juk itaip sutarme? Jis sutiko. Vadinasi, ir vairininkas tikslija io odio prasme yra irklinink vyresnysis, o ne irklininkas. Jis sutiko. Taigi toks vairininkas, kuris kartu yra ir vyres nysis, rpinsis ne tuo ir sakys ne tai, kas naudinga vai rininkui, o tai, kas naudinga irklininkui, tai yra tam, kuris jam paklsta. Trasimachas vargais negalais sutiko. Taigi, Trasimachai, tariau, ir kiekvienas val dovas, kaip valdovas, vis tiek, koki valdi jis tur t, rpinasi ne tuo ir sako ne tai, kas jam paiam yra naudinga, o tai, kas naudinga pavaldiniui, kurio labui jis veikia; k tik jis kalba ir k tik jis daro, visada iri, kas naudinga pavaldiniui ir kas jam tinka.

44

XVI. Kai svarstydami prijome it viet ir visiems dalyviams pasidar aiku, kad teisingumo apibrimas virto savo prieingybe, Trasimachas, uuot atsaks, paklaus: Sakyk, Sokratai, ar tu turi aukl? K? pasakiau. Tu veriau atsakytum, o ne itoki dalyk klaustum. Juk tavo aukl umirta netgi nuluostyti tau nos. O reikt. Ji tavs neimok skirti avies nuo pie mens. K tu ia dabar paistai? Mat tu galvoji, kad aviganiai arba jauiaganiai priiri savo avis ir jauius, juos eria, jais rpinasi, turdami kok kit tiksl, o ne eiminink ir savo pa i gerov. Tu manai, kad ir valstybi valdovai tie, kurie i tikrj valdo, iri savo pavaldinius ka kaip kitaip, negu piemenys avis, ir kad jie dien nakt rpinasi kuo kitu, o ne tuo, kad patys turt kuo daugiau naudos. Teisinga", teisingumas", neteisin ga", neteisingumas" visa tai tau taip tolima, jog tu net neinai, kad teisingumas ir tai, kas teisinga, i tik rj yra svetimas gris: stipresniajam ir valdania jam tai teikia naud, o tam, kuris paklsta ir tarnauja, gryniausi al. Neteisingumas prieingai: jis valdo, ties sakant, naivius ir todl teisingus mones, o pa valdiniai daro tai, kas naudinga valdovui, nes jis turi gali. Dl j uolumo valdovas klesti, o jie patys ne turi i to jokios naudos. Naivuoli Sokratai, reikia at kreipti dmes tai, kad teisingas mogus, palyginti su neteisingu, visur pralaimi. Pirmiausia sandriuose, kai vienas su kitu imasi kokio bendro reikalo: tu niekur nerasi, kad, galutinai atsiskaitant, teisingasis gaut daugiau negu neteisingasis jis visada pralaimi. To lia u santykiuose su valstybe: kai reikia mokti mo kesius, teisingasis, tok pat turt turdamas, nea dau giau pinig, o neteisingasis maiau; o kai reikia jjauti, teisingasis nieko negauna, o neteisingasis gerai pasipelno. Kai vienas ir kitas uima koki nors viet valdioje, net jei teisingasis neturt joki kit nuos

toli, nukenia jo nam reikalai, nes jis neturi laiko jais usiimti, o i valstybs reikal jis negali pasipel nyti, ns yra teisingas. Be to, jis sukelia giminaii ir pastam nepasitenkinim, nes, nenordamas paeisti teisingumo, atsisako jiems padti. O neteisingam mo gui./teks klostosi prieingai. A kartoju tai, k tik k ys^kiau: valdios turjimas suteikia daug pranaum. Jeigu nori nusprsti, kiek asmenikai naudingiau yra bti neteisingam negu teisingam, turi itai turti gal voje. Lengviausiai tai suprasi, jeigu imsi neteisingu m labiausiai ibaigtu pavidalu, kai klesti kaip tik tds, kuris paeid teisingum, o neteisingumo auka, vis dlto nesiryusi nusiengti teisingumui, yra itin apgai ltinoje bklje. Tokia yra tironija. Jinai ia i pasal, ia jga grobia tai, kas jai nepriklauso ventykl ir valstybs, asmenin ir visuomenin turt, ir ne pa laipsniui, bet vienu kiriu. Jei paskiras asmuo padaro tik dal i nusikaltim, jis yra baudiamas ir usi traukia didiausi gd. Tokius mones vadina vent vagiais, verg grobikais, silauliais, plikais, vagi m is pagal tai, kok nusikaltim jie padar. O jei kas ne tik atima i piliei turt, bet ir juos paius paver ia vergais, tokius mones, uuot pavadin kuriuo nors gdingu vardu, vadina klestiniais ir laimingai gyvenaniais ne tik tvynainiai, bet ir svetimtauiai kaip tik todl, kad ino: toksai mogus visikai gy vendino neteisingum. Mat tie, kurie smerkia neteisin gum, bijosi ne elgtis neteisingai, o patys patirti ne teisingum. Tad neteisingumas, Sokratai, jei jis dide lio masto, yra stipresnis u teisingum, jame daugiau laisvs, jgos ir valdingumo; teisingumas, kaip jau i pradi sakiau, yra tai, kas naudinga stipresniajam, o neteisingumas yra naudingas ir pravartus pats savaime. XVII. Tai pasaks, Trasimachas, tarsi vanotojas, upyls mums ausis odi srautu, jau ketino ieiti, bet pokalbio dalyviai jo neileido, privert pasilikti ir sa vo odius pagrsti rodymais. Ir a pats jo ito pra iau, sakydamas:

Keistas tu mogus, Trasimachai. Pabrei mums tokius odius ir dabar ruoiesi ieiti, nei pakankamai rods j tikrum, nei pats bdamas sitikins, kad i tikro taip yra, kaip tu sakei. Negi manai, kad tai menk niekis imtis apibrti tok dalyk? Juk tai tapt gy venimo taisykle, pagal kuri gyvendamas kiekvienas i ms turt kuo daugiausia naudos! A manau, atsak Trasimachas, kad ia yra kitaip. Atrodo, tariau, kad tu mumis visai nesirpi ni, tau visai nesvarbu, ar mes, neinodami to, k tu sakaisi ins, gyvensime blogiau, ar geriau. Bet, miela sis, malonk ir mums tai atskleisti. Ms ia tiek daug: tau labai apsimoks, jeigu padarysi mums malon. Dl savs paties a galiu pasakyti, jog netikiu ir nemanau, kad neteisingumas bt naudingesnis u teisingum, net ir tuo atveju, kai neteisingumui suteikiama visi ka veikimo laisv. Mano mielas, tegul kas nors bna neteisingas, tegul jis gali slapta arba kovoje daryti skriaudas, vis tiek a nepatiksiu, kad neteisingumas yra naudingesnis u teisingum. Galimas daiktas, kad ir dar kas nors i ms taip galvoja, ne a vienas. Tad, gerbiamasis, tikink mus galutinai, kad mes, teisingu m labiau vertindami u neteisingum, galvojame neteisingai. Kaipgi a tave tikinsiu? pasak Trasima chas. Jeigu tavs netikino tai, k ia kalbjau, k man su tavim daryti? Juk grste negrsiu savo pa ir tau siel! Vardan Dzeuso, tik ne itaip! Tu pirmiausia lai kykis to, k pasakei, o jei norsi savo nuomon pa keisti, pasakyk apie tai atvirai ir neapgaudink ms! O dabar, Trasimachai, grkime prie to, kas buvo pa sakyta. I pradi apibrs tikr gydytoj, tu vliau nepagalvojai, jog to paties tikslumo reikia laikytis ir apibriant tikr piemen. Tu manai, kad jis gano avis tik todl, kad yra piemuo, nesi * pindamas j gerove, o tarsi koks puotautojas, kuris ketina gerai pasivaiinli u stalo, arba tarsi pirklys, kuris ketina i j ne-

blogai pasipelnyti, tik ne kaip piemuo. O juk is me nas turi atitikti ne kok kit, o savo tiesiogin tiksl, ir kuo geriausiu bdu tada avys bus geriausiai u laikomos; toks menas yra pakankamas iam tikslui, kol jis neturi joki trkum. Todl, manau, mes visi sutiksime, kad kiekviena valdia, kaip valdia, rpi nasi gerove ne kieno nors kito, o tik t, kuriuos ji valdo ir globoja, vis tiek, ar tai bus valstyb, ar pa skiras asmuo. Ir nejaugi tu manai, kad tie, kurie val do valstybes tikri valdovai, valdo savo noru? Prisiekiu Dzeusu, ne tik manau, bet ir gerai inau. Betgi, Trasimachai, tariau, argi tu nepaste bjai, kad kit valdios viet niekas nenori uimti sa vo noru, o reikalauja atlyginimo, nes mano, jog i to ne jiems bus nauda, o tik pavaldiniams? Pasakyk man tai k: ar ne todl mes skiriame vien men nuo kito, kad kiekvienas i j turi savo paskirt? Tik, mano mielas, nepasakyk kokios keistenybs, nes kitaip mes niekada neisikapstysime. I tikro mes skiriame juos kaip tik dl to, at sak jis. A rgi kiekvienas menas neteikia mums tik tam tikros naudos, o ne naud apskritai? Pavyzdiui, gy dymo menas teikia sveikat, laivo vairavimo menas saugum plaukiant. Panaiai ir kiti menai. I tikrj. Taigi darbo apmokjimo menas teikia atlyginim. Juk jis tam ir skirtas. O gal tu gydymo men ir vairay^vimo men laikai tuo paiu menu? Arba, jei nori tiks liai apibrti, kaip anksiau silei, pasakyk: jei kas nors, vairuodamas laiv, tampa sveikesnis, nes jam. I yra naudinga plaukioti jroje, ar dl to laiv vaira vimo men pavadi: si gydymo menu? Jokiu bdu ne, atsak Trasimachas. Ir, manau, nepavadinsi atlyginimu u darb, jei kas, pasisamds dirbti, pasveiks? Aiku, kad ne. Ir gydymo meno nepavadinsi menu dirbti pasisamdius, jei gydantysis gauna atlyginim?

Ne. A rgi mes nesutarme, kad kiekvienas menas yra savaip naudingas? Tegul bus taip. Taigi, jeigu amatininkai turi koki bendr nau d, tai aiku, kad j jiems teikia kokia nors bendra veikla, kurioje jie visi dalyvauja. Atrodo, kad taip. Mes teigiame, kad amatininkai t naud, kuri teikia atlyginimas, gauna i apmokjimo u darb meno. Trasimachas vargais negalais sutiko. Taigi naud, kuri kiekvienas amatininkas gauna i atlyginimo, teikia ne jo paties menas. Tiksliau kal bant, gydymo menas teikia sveikat, apmokjimo u darb menas atlyginim, statymo menas nam, o samdymo menas atlyginim u tai. Kiekvienas me nas dirba savo darb ir teikia naud pagal savo pa skirt. O jei prie meno nebus pridtas atlyginimas, ar menininkas turs i jo naudos? Atrodo, kad ne. Vadinasi, kai jis dirba jam jokios naudos. A taip manau. veltui, menas neteikia
d

Dabar, Trasimachai, jau aiku, kad joks menas ir jokia valdia nesirpina tuo, kas jai paiai yra nau dinga, bet, kaip jau anksiau sakme, parpina ir sa ko tai, kas naudinga pavaldiniui, nes iri tik silpnes niojo naudos. Todl, mielas Trasimachai, a neseniai sakiau, kad niekas savo noru nenori valdyti ir taisyti svetim yd, o reikalauja atlyginimo, nes tas, kuris nori tinkamai taikyti savo men, niekuomet neveikia ir neliepia savo labui, o tik savo pavaldini didiau sios gerovs vardan. tai kodl tiems, kurie imasi val dyti, reikia atlyginti arba pinigais, arba garbe, arba bausme, jei atsisako valdyti. K tu nori tuo pasakyti, Sokratai? paklaus Glaukonas. Pirmsias dvi atlyginimo ris a inau,

3 4 7

49

bet nesuprantu, kodl tu ir bausm priskyrei prie atlyginimo. Vadinasi, tu nesupranti, kaip atlyginama geriau siems, tariau. Dl to ir valdo dori mons, kai jie sutinka valdyti. Argi tu neinai, kad garbs ir turt trokimas yra laikomas gdingu toks jis i tikrj ir yra. A tai inau, atsak jis. Todl geri mons nesutinka valdyti nei dl tur t, nei dl garbs. Mat jie nenori nei, vieai imdami atlyginim, bti vadinami samdiniais, nei, slaptai nau dodamiesi valdios teikiamomis grybmis, bti vadi nami vagimis. J nevilioja ir garb, nes jie nra gar btrokos. Kad jie sutikt valdyti, juos reikia priversti ir udti bausm. Todl ir laikoma gdingu dalyku sa vo noru siekti valdios, nelaukiant prievartos. O di diausia bausm tai bti valdomam blogesnio mo gaus, jeigu pats nesutikai valdyti. Man atrodo, kad kaip tik bijodami itos bausms dori mons ir valdo, kai yra valdioje: jie imasi valdyti ne tikdamiesi kokio nors grio ir jausdami pasitenkinim, bet btino rei kalo veriami, nes neturi u save geresni nei sau ly gi, kuriems galt pavesti tvarkyti reikalus. Jei at sirast valstyb, kurioje gyvent tik geri mons, tikriausiai joje kilt intrig, siekiant ivengti valdios, panaiai kaip dabar varomasi dl jos. Tada paaikt, kad tas, kuris i ties yra tikras valdovas, siekia nau dos ne sau, o pavaldiniams; ir kiekvienas tai supran tantis mogus veriau sutikt, kad kitas jam teikt naud, negu pats rpintsi kito nauda. A jokiu bdu nenusileidiu Trasimachui, kad teisingumas ess tai, kas naudinga stipresniajam. Bet tai mes apsvarstysime vliau. Man atrodo, daug svarbesnis yra neseniai Trasimacho pareiktas tvirtinimas, jog neteisingo mogaus gyvenimas ess geresnis negu teisingo. O kaip tau, Glaukonai, atrodo? Kuris i t dviej teigini yra teisingesnis? A manau, atsak jis, kad teisingo mogaus gyvenimas yra naudingesnis.

O tu girdjai, tariau, kiek grybi Trasimachas priskyr neteisingo mogaus gyvenimui? Girdjau, bet netikiu. Tad jeigu nori, pamginkime j tikinti, kad jo teiginys neteisingas. inoma, jeigu mums pasiseks ro dyti, kad jis neteisus. Kur nenorsi! atsak Glaukonas. Jeigu mes imsime prietarauti jam, odis po odio vardydami grybes, kurias teikia teisingumas, o po to vl kalbs jis, ir mes vl atsakysime jo kal b, tai teks skaiiuoti ir matuoti grybes, kurias nu rodysime, ir prireiks teisjo, kad nusprst, -kiek j kiekvienas i ms pateik kiekviename savo atsaky me. O jeigu mes svarstysime taip, kaip iki iol, vieni su kitais sutardami, tai patys bsime ir teisjai, ir gynjai. Teisingai sakai. Katras i i dviej bd tau patinka? Antrasis, atsak jis. XX. Na, Trasimachai, tariau, atsakyk man i pat pradi. A r tu teigi, kad tobulas neteisingumas yra naudingesnis u tobul teisingum? Tikrai taip manau, atsak jis, ir pasakiau, kodl. Na, gerai. O k tu manai apie tuos du dalykus? Turbt vien i j vadini dorybe, o kit nedorybe? O kodl gi ne? Vadinasi, teisingum vadini dorybe, o neteisin gum nedorybe. Suprantama, mielasis. Juk a ir sakau, kad ne teisingumas yra naudingas, o teisingumas ne. O kaip vis dlto reikia sakyti? Kaip tik prieingai. Negi teisingum vadinti nedorybe? Ne, tik kilniu naivumu. A r neteisingum tu vadini piktavalikumu? Ne, tik sugebjimu sveikai galvoti, atsak jis. A r tau, Trasimachai, neteisingieji atrodo protin gi ir geri?

3 4 9

Bent tier kurie yra tobulai neteisingi ir sugeba uvaldyti itisas valstybes ir tautas. O tu turbt manei, kad a kalbu apie tuosf kurie pjausto pinigines? Be abejo, ir tokie darbai yra naudingi, jei tik neikyla aiktn. Bet apie juos neverta kalbti; kas kita tai, apie k a k tik kalbjau. A suprantu, tariau, k tu nori pasakyti, tik stebiuosi, kad tu neteisingum priskiri prie dorybi ir iminties, o teisingum prie prieing dalyk. I tikro a juos taip skirstau, atsak jis. Tai, brolau, kietas rieutas, ir nelengva tai k nors pasakyti. Mat, jei tu btum teigs, kad neteisin gumas yra naudingas, bet btum sutiks, jog tai yra ydingas ir gdingas dalykas, tai mes, remdamiesi vie ja nuomone, turtume k atsakyti. Bet dabar jau aiku, kad tu sakysi, jog neteisingumas yra ir graus, ir stiprus, ir jam priskirsi visas tas ypatybes, kurias mes priskiriame teisingumui, nes idrsai palaikyti j dorybe ir imintimi. Tu puikiai spjai, tarsi ynys. Vis dlto, pasakiau, nereikia nusiminti, rei kia toliau visa tai svarstyti, kol tu, kaip man atrodo, kalbi tai, k galvoji. Man rodos, Trasimachai, kad tu n kiek nejuokauji, o kalbi taip, kaip i tikrj tau atrodo. A rgi tau ne vis tiek, ar man i tikrj taip at rodo, ar ne tu tik rodyk, jog kalbu neties. Vis tiek, atsakiau. Bet pamgink dar man at sakyti: ar tau atrodo, kad teisingas mogus nori kuriuo nors atvilgiu pranokti kit, irgi teising? Jokiu bdu ne, atsak jis, nes kitaip jis ne bt toks mandagus ir naivus, kok j dabar matome. A r ir teisingumo reikaluose? Net ir teisingumo. O ar jis nenort pranokti neteisingo mogaus? A r jis tai laikyt teisingu dalyku?

52

Laikyt teisingu dalyku ir nort pranokti, bet nestengt.

A ne to klausiu, pasakiau, o klausiu tikf ar teisingasis, nors nenori ir nesiekia pranokti teisingojo, nori pranokti neteisingj? Taip ir yra. O neteisingasis? Argi jis siekia pranokti teisin gj ir teisingumo reikaluose? O kodl gi ne? atsak Trasimachas. Juk jis nori visus pranokti. Taigi neteisingasis nors pranokti kit neteisin gj ir jo darbus ir pats stengsis turti daugiau u v i sus kitus? Taip ir bus. XXI. Vadinasi, tariau, teisingas mogus ne nori pranokti save panaaus mogaus, tik save ne pana, o neteisingas nori pranokti ir save pana, ir nepana. Puikiai pasakei. A r neteisingasis yra protingas ir geras, o teisin gasis nei protingas, nei geras? Kaip tik taip. Vadinasi, neteisingasis yra panaus proting ir ger, o teisingasis nepanaus. Kaipgi, toks bdamas, jis bus nepanaus tok, o toks nebdamas, bus panaus? Taigi kiekvienas i j yra toks, kok jis yra panaus. O kodl turt nebti? atsak Trasimachas. Gerai, Trasimachai, tariau. Vien mog tu vadini nusimananiu apie muzik, o kit nenusima naniu? inoma. Katr i j vadini protingu, o katr nepro- tingu? Nusimanant vadinu protingu, o nenusimanant neprotingu. Nusimanantis apie muzik yra ir geras, o nenu simanantis blogas? Taip. Na, o gydytojas? Irgi taip pat?

Panaiai. A r tau, mano mielas, atrodo, kad nusimanantis apie muzik mogus, derindamas lyr, styg tempimu ir atleidimu siekia dar ko nors daugiau, negu nusima nyti apie muzik? Ne, neatrodo. Na, o ko nors daugiau, palyginti su nenusima naniu apie muzik? Btinai siekia. O gydytojas? Ar, paskirdamas vienok ar kitok maist ar grim, jis siekia ituo ko nors daugiau, ne gu bti gydytoju ir imanyti gydytojo darb? Ne. O ar siekia jis ko nors daugiau, palyginti su negydytoj u? Taip. Imkim bet kuri inojimo ir neinojimo srit: ar kas nors, imanantis savo darb, savo veiksmais ir o diais siekia ko nors daugiau negu kitas, imanantis t pat darb, ar to paties toje paioje srityje, kaip ir tas, kuris j panaus? Turbt to paties, atsak jis. O neimanlis? A rgi jis nesiekt pranokti ir i nov, ir kit neimanl? Tikriausiai siekt. Bet ar inovas yra imintingas mogus? Taip. O imintingas yra geras? Sutinku. Taigi imintingas ir geras mogus nenors pra nokti sau lygaus, o tik t, kuris j nepanaus, vadi nasi, jam prieingas? Atrodo, kad taip, atsak jis. O blogas ir neimanlis nors pranokti ir sau lyg, ir prieing. Tikriausiai. Vadinasi, Trasimachai, tariau, ieina, kad ne teisingas mogus nori pranokti ir save pana, ir ne pana. A r ne taip sakei?

Taip. O teisingasis nenors pranokti save panaaus, tik nepana? Taip. Taigi teisingas mogus yra panaus iminting ir ger, o neteisingas blog ir neimanl. Taip atrodo. Bet.juk sutarme, jog kas k panaus, tas toks ir yra. Sutarme. Vadinasi, paaikjo, kad teisingas mogus yra ge ras ir imintingas, o neteisingas neimanlis ir blogas. XXII. Trasimachas su visu tuo sutiko, bet ne taip lengvai, kaip a ia pasakoju, o tik vargais negalais ir verste veriamas. J pilte pyl prakaitas juk buvo vasara. ia a pirm kart pamaiau Trasimach i raudus. Kai sutarme, kad teisingumas yra doryb ir imintis, o neteisingumas yda ir neimanymas, a tariau: Gerai. itai mes jau pripainome. Bet taip pat sakme, kad neteisingumas yra galingas. A r prisimeni, Trasimachai? Prisimenu. Bet man nepatinka tai, k tu ia da bar pasakei. A turiu kai k tai atsakyti. Beje, jei imsiu kalbti, esu tikras, jog tu pavadinsi tai daugodiavimu. Taigi arba leisk man kalbti, k tik noriu, arba, jei nori, klausk, o a tau, tarsi moiutms, se kanioms pasakas, leisiu pasakoti ir arba linkiosiu, arba purtysiu galv. Tik jokiu bdu ne prieingai savo nuomonei. Atsakysiu taip, kad tau patiks, nes neleidi man kalbti. Ko dar nori? Prisiekiu Dzeusu, tariau, nieko. Jei sutinki atsakinti, tai atsakink, o a klausinsiu. Klausk. A tavs paklausiu to paties, ko neseniai klau siau. Mat a noriu, kad apsvarstytume visk i eils. Tad koks yra santykis tarp teisingumo ir neteisingumo? Juk buvo pasakyta, kad neteisingumas yra galingesnis

ir stipresnis u teisingum. Taiau jei teisingumas yra imintis ir doryb, tai lengva bus rodyti, kad jis yra stipresnis u neteisingum, nes neteisingumas yra ne mokikumas. Niekas to negalt paneigti. Bet a, Tra simachai, nenoriu taip paprastai isprsti to klausimo. Veikiau tai kaip: ar tu pripasti, jog valstyb gali bti neteisinga ir mginti neteisingai pavergti kitas valstybes ir laikyti jas savo valdioje? Kaipgi nepripainsi? atsak jis. Ypa tai ga li padaryti geriausioji i valstybi, tobula savo netei singumu. Suprantu, tariau, kad tai tavo teiginys. Bet a tai kaip tai iriu: ar valstyb, uvaldiusi kit valstyb, savo galyb ilaikys,be teisingumo pagalbos, ar btinai turs pasitelkti teisingum? Jeigu, kaip tu k tik pasakei, teisingumas yra imintis, tai turs pasitelkti teisingum, o jei yra taip, kaip a sakiau, tai neteisingum. Puiku, Trasimachai, kad ne tik galvos linktel jimu ar papurtymu pritari ar atmeti, bet visai graiai atsakai. Noriu tau tikti, atsak jis. XXIII. Ir gerai darai. Bet padaryk man dar tok malonum ir pasakyk: ar valstyb arba kariuomen, arba plik ir vagi gauja, arba kokia kita moni grup, kuri bendrai imsis kokios nors neteisybs, gal t, tavo nuomone, k nors laimti, jei tie mons vie ni su kitais elgtsi neteisingai? Negalt. O jeigu nesielgt neteisingai? Tada geriau sek tsi? Aikus dalykas, kad geriau. Mat, Trasimachai, neteisingumas sukelia tarpu savio nesantaikas, vaidus, neapykant, o teisingumas santarv ir draugyst. A r ne taip? Tegul bus taip, atsak jis, nenoriu tau prie tarauti. Gerai darai, gerbiamasis. Pasakyk man dar tai k. Jei neteisingumui, kur tik jis atsiranda, yra bdin-

ga sukelti neapykant, tai argi jisai, atsirads tarp laisv moni ar vergf neprivers j vienas kito ne apksti, vaidytis ir ar nepasidarys nemanoma k nors bendrai veikti? Tikrai pasidarys. O jeigu jis atsiras tarp dviej moni, ar nei siskirs jiedu, ar neprads vienas kito neapksti, ar ne pasidarys prieai ir vienas kitam, ir teisingiesiems? Pasidarys, atsak Trasimachas. O jeigu, nuostabus mogau, neteisingumas at siranda tik viename moguje, ar jis praras savo gali, ar turs jos n kiek ne maiau? Tegul turi jos n kiek ne maiau! O neteisingumo galia tokia, kad vis tiek, kur jis atsiranda valstybje, gentyje, kariuomenje ar kokioje kitoje bendrijoje, pirmiausia padaro nema noma veikti sutartinai, nes sukelia nesantaik ir vai dus, vidaus ir iors prieikum, taip pat ir teisingo prieininko atvilgiu. A r ne taip? Taip. A manau, kad ir viename moguje neteisingu mas \^eikia taip, kaip reikalauja jo prigimtis: pirmiau sia jis padaro j neveikl, nes mogus nesutaria ir vaidijasi pats su savimi, tampa prieu ir pats sau, ir, teisingiems monms. A r ne taip. Taip. Mano mielas, bet juk teisingi yra ir dievai? Galbt. Taigi, Trasimachai, neteisingasis bus prieas die vams, o teisingasis draugas. Gardiuokis savo odiais, tar jis. Drsiau! A tau neprietarausiu, kad itiems nesipykiau. Na, tai padk man gardiuotis ir toliau atsaky damas, kaip iki iol atsakinjai. Paaikjo, kad teisin gi mons yra imintingesni, geresni ir geriau gali veikti, o neteisingi nieko negali veikti kartu. Net jei gu sakome, kad kada nors neteisingieji sutartinai yra k nors svarbaus nuveik, tai, itaip sakydami, mes osame ne visai teiss. Juk jeigu jie bt buv visikai

neteisingi, tai bt nesusilaik ir puol vieni kitus* Taigi aiku, kad jie turjo iek tiek teisingumo, kuris jiems trukd skriausti ir vienas kit, ir savo prieus; kaip tik dl to jie ir vykd tai, k vykd. Atlikti nedorus darbus juos skatino juose slypintis neteisin gumas, bet jie buvo tik pusiau nedori, nes tie, kurie yra visai blogi ir neteisingi, visikai nieko negali veikti. tai kaip a itai suprantu, o ne taip, kaip tu i pradi teigei. Dabar pasvarstykime, ar teisingieji gyvena geriau u neteisinguosius ir yra laimingesni, nes mes adjome vliau isiaikinti klausim. I to, k esame pasak, man atrodo, jau ir dabar viskas aiku, bet vis tiek reikia apsvarstyti giliau, nes ia kalbame ne apie bet k, o apie tai, kaip reikia gyventi. Tai svarstyk, pasak Trasimachas. A taip ir darau, atsakiau. Pasakyk man, ar tu manai, kad arklys turi koki nors paskirt? Turi. A r ne tai tu laikai arklio ar kurio kito gyvulio paskirtimi, k galima atlikti ar bent geriausiai atlikti tik su to gyvulio pagalba? Nesuprantu. Paklausiu kitaip: ar gali regti kuo kitu, o ne akimis? Negaliu. O ar gali girdti kuo kitu, ne ausimis? Jokiu bdu ne. Todl teisinga sakyti, kad tai yra j aki ir aus paskirtis. Teisinga. A r galtum vynuogs akel nupjauti kardu, pei liu ar dar kuo kitu? inoma. Bet, a manau, niekuo kitu taip graiai nenu pjausi, kaip sodininko peiliu, kuris yra kaip tik tam darbui padarytas. Teisyb. Tai ar nesakysime, kad tai yra sodininko peilio paskirtis?

Sakysime. X X IV . Dabar, manau, geriau supranti, ko tavs klausiu: ar kiekvieno daikto paskirtis nra tai, k ga lima padaryti tik su juo arba su juo padaryti geriau, negu naudojantis kuriuo nors kitu daiktu? Suprantu, tar jis, ir manau, kad kaip tik b tai ir yra kiekvieno daikto paskirtis. Gerai. O ar tau neatrodo, kad kiekvienas daik tas, jeigu jis turi savo paskirt, turi ir savo ypatybi? Grkime prie mint pavyzdi: ar sutinkame, kad akys turi savo paskirt? Turi. Vadinasi, akys turi ir savo ypatyb? Turi ir tai. Na, o ausys ar turi savo paskirt? Turi. Vadinasi, ir ypatyb? Taip, ir ypatyb. O ar ne taip yra ir su visais kitais daiktais? Taip. Gerai. A r akys galt gerai atlikti savo paskirt, jei neturt joms bdingos ypatybs, o vietoj jos turc t yd? Kaipgi jos galt? Matyt, vietoj regjimo tu tu ri galvoje aklum. Kaip tik regjimas, tariau, ir yra aki ypa tyb. Bet ne to a klausiu. A tik klausiu, ar kas nors, turdamas jam bding ypatyb, atlieka savo paskirt gerai, o turdamas yd blogai? Taip ir yra. Teisyb sakai. A r ausys, netekusios savo ypatybs, blogai at liks savo paskirt? Blogai. A r is dsnis tinka ir visiems kitiems daiktams? d Man atrodo, tinka. Na, o dabar pasvarstykime tai k. A r siela turi koki nors paskirt, kurios daugiau niekas negalt atlikti, pavyzdiui, rpintis, valdyti, svarstyti ir pa naiai? A r galtum visa tai pagrstai priskirti kam 59

nors kitam, o ne sielai? A rgi nesakysim, kad tai yra bdinga sielai? Visa tai galima priskirti tik sielai. -i- Na, o gyvyb? A r nesakysim, kad ji bdinga sielai? Suprantama, atsak Trasimachas. Vadinasi, pripainsime, kad siela turi jai bding ypatyb? Pripainsime. A r siela, Trasimachai, netekusi jai bdingos ypa tybs, gals gerai atlikti savo paskirt, ar negals? Negals. Taigi bloga siela valdys ir rpinsis btinai blo gai, o gera siela atliks visa tai gerai. Btinai. Argi mes nesutarme, kad sielos ypatyb yra v teisingumas, o neteisingumas yda? Sutarme. Taigi teisinga siela ir teisingas mogus gyvens gerai, o ne teisingas blogai. Pagal tavo ivediojimus taip ieina. Bet tas, kuris gerai gyvena, yra laimingas, jam sekasi, o kuris blogai gyvena prieingai. Be abejo. Taigi teisingasis yra laimingas, o neteisingasis nelaimingas. Galbt, atsak Trasimachas. Bet bti nelaimingam yra nenaudinga, o bti laimingam naudinga. Kaipgi kitaip? Taigi, laimingasis Trasimachai, neteisingumas nra naudingesnis u teisingum. Na ir vaiinkis sau, Sokratai, itais dalykais per bendidijas! Tai tu mane vaiini, Trasimachai, pasakiau, nes pasidarei sukalbamas ir lioveisi pyks. Vis dlto dar nesijauiu iki valiai prisivaiins tai mano kal t, ne tavo! Kaip smaliiai, dar iki soties neprisigardiav ankstesniojo valgio, puola ragauti naujo, taip.

man rodosi, darau ir a: dar neisprends klausimo, kur mes i pradi svarstme kas yra teisingu mas, meiau j al ir okau nagrinti, ar teisin gumas yra yda ir nemokikumas, ar imintis ir dory b; paskui, igirds teigin, kad neteisingumas ess naudingesnis u teisingum, nebeikeniau ir nuo ano klausimo perjau prie ito. Taip ijo, kad visi svarsty mai nedav jokios naudos. Juk jeigu neinau, kas yra teisingumas, tai vargu ar galsiu suinoti, ar teisingu mas yra doryb, ar ne, ir ar tas, kuris j turi, yra lai mingas, ar nelaimingas.

A N T R O JI K N Y G A

I. itaip pasaks, a jau maniau, kad man neberei ks daugiau kalbti. Bet pasirod, jog tai buvo tik anga. Glaukonas, kuris visada bna labai karingas, ir dabar nesutiko su Trasimacho atsisakymu ir tar: Sokratai, ar tu tiktai nori, kad atrodyt, jog mus tikinai, ar i tikrj nori tikinti, kad bet kokiu atve ju teisingumas yra geriau u neteisingum? Noriau jus i tikrj tikinti, atsakiau, jeigu tai nuo mans priklausyt. Betgi tu, tar Glaukonas, darai ne tai, k nori. Pasakyk man: ar tu laikai griu tai, k mes verti name ne dl to, k tai duoda, bet pat savaime, kaip, pavyzdiui, diaugsm ar nekaltus malonumus, kurie ateityje neturi joki padarini, o tik diugina t, kuris juos patiria? Man atrodo, kad tai yra kakas panau gr. Na, o tai, k mes vertiname ir pat savaime, ir dl to, k tai duoda, kaip, pavyzdiui, protingumas, re gjimas, sveikata ir visa kita, kas mums yra vertinga dl abiej prieasi, ar tu laikai griu? Taip. O ar tau neatrodo, kad yra dar ir treia grio ris, kuriai priklauso gimnastika, ligoni slaugymas, gydymas ir kiti pelningi usimimai? Juos pavadintu me varginaniais, bet naudingais. Vargu ar mes pano rtume usiimti jais dl j pai, jeigu ne atlyginimas ir kitokia j teikiama nauda.

Yra ir tokia treia grio ris. Bet kas i to? Kuriam i t gri priskirtume teisingum? A j priskiriau graiausiam griui, kur reikia branginti ir pat savaime, ir dl to, k jis duoda, jei nori bti laimingas. Bet daugumai moni atrodo kitaip, tar Glau konas. Jie priskiria j varginanio grio riai: juo reiki usiimti tik dl atlyginimo, gero vardo ir gar bs; iaipjau geriau jo vengti, nes pats savaime jis ess labai sunkus. II. inau, atsakiau, kad dauguma moni taip mano. Ne veltui Trasimachas jau seniai peikia i grio r ir garbsto neteisingum. Bet a, matyt, esu nenuovokus. Na, tar Glaukonas, tai iklausyk ir mane. Gal tada su manim sutiksi. Man atrodo, kad Trasima chas per greit pasidav tarsi angis tavo kerams. A dar nesu patenkintas nei vieno, nei kito teiginio ro dymu. Mat a troktu suinoti, kas yra teisingumas ir neteisingumas ir koki jiedu turi gali, patys savaime glddami mogaus sieloje; atlyginim ir padarinius pa likim nuoalyje. Jeigu sutinki, a padarysiu taip: griu prie Trasimacho rodinjim ir pasakysiu, pirma, kaip dauguma moni supranta teisingum ir i kur mano j esant kilus; antra, parodysiu, kad visi, kurie jo laiko si, daro tai prie savo vali, laikydami j btinybe, o ne griu; treia, rodysiu, kad j elgesys yra visai su prantamas, nes, kaip jie sako, neteisingo mogaus gy venimas yra geresnis negu teisingo. Man paiam, So kratai, viskas atrodo ne taip, bet a neinau, k many ti. Trasimachas ir imtai kit savo kalbomis maA i galv, o kad kas bt apgyns teisingum ir rods, jog jis geriau u neteisingum, nesu girdjs. A no riau, kad kas nors igarbint j pat savaime, ir la biausiai pageidauiau, kad tu tai padarytum. Todl a tyia girsiu neteising gyvenim ir tuo parodysiu, kaip turtum ipeikti neteisingum ir igirti teisingum. A r sutinki su mano pasilymu?

Sutinku, atsakiau. Argi protingam mogui gali bti kas nors maloniau, kaip galimyb kuo da niau kalbti ir klausyti apie tok dalyk? Puiku. Taigi iklausyk, k sakiau pirmiausia idstysis kas yra teisingumas ir i kur jis kilo. Sa koma, kad neteisingai elgtis paprastai yra gera, o pa tirti neteisingum bloga. Bet patirti neteisingum yra didesnis blogis u t gr, kur patiria tasai, kuris neteisingai elgiasi. Todl mons, paragav ir vieno, ir kito, tai yra ir elgsi neteisingai, ir kentj nuo neteisingumo, nusprend, kad jeigu jau negalima vieno i t dalyk ivengti ir laikytis kito, tai geriausia vie niems su kitais susitrti ir nei daryti skriaud, nei j patirti. Tada jie pradjo leisti statymus ir daryti tar pusavio sutartis, o statym nuostatus pavadino teis tais ir teisingais. Tai tokia esanti teisingumo kilm ir esm. Teisingumas uima tarpin viet tarp to, kas yra vis geriausia, tai yra neteisingai elgtis ir likti nenu baustam, ir to, kas yra vis blogiausia, tai yra ksti skriaudas ir negalti atsikeryti. Teisingumas yra v i duryje tarp i dviej dalyk, ir mons j vertina ne todl, kad jis yra gris, bet todl, kad patys nestengia skriausti kit. Juk tam, kuris gali daryti skriaudas ir yra tikras vyras, niekuomet neateis galv susitarti, jog negalima skriausti ar bti skriaudiamam, ne bent jis bt iprotjs! Tai tokia, Sokratai, yra tei singumo esm, ir taip jis, anot moni, atsirado. III. Kad ir tie, kurie elgiasi teisingai, daro tai prie savo vali ir tik dl to, kad nestengia neteisingai elg tis, geriausiai pamaty::ime, jei mintyse sivaizduosime itok dalyk: ir teisingam, ir neteisingam mogui duo kime vali daryti, k tik jie nori, ir pairkime, kur juos nuves j polinkiai. Teisingj uklupsime einant tuo paiu keliu, kaip ir neteisingasis, abu ves sava naudikumas; kiekviena prigimtis siekia naudos sau ir laiko j griu, ir tik statymas jga priveria gerbti lygyb. mons turt puikiausi galimyb daryti, kaip a sakau, k tinkami, jeigu jiems suteiktume toki ga li, koki, sako, kadaise turjs Lydo palikuonis Gi-

gas i . Jis buvo piemuo ir tarnavo tuometiniam Lydi jos valdovui. Kart, ujus liiai, sudrebjo em, ir ne toli nuo tos vietos, kur jis gan, prasivr em ir at sirado didiulis plyys. Nustebs jis nusileido t ply ir, kaip pasakojama, pamat ten visoki nuostabi dalyk, taip pat ir tuiavidur varin arkl su dure lmis. kis pro dureles galv, viduje jis pamat la von, i pairos didesnio nei mogaus gio. Lavonas buvo visai nuogas, tik ant rankos ibjo auksinis ie das. Numovs t ied, Gigas ilindo lauk. Kai pieme nys susirinko praneti valdovui apie kaimeni bkl jie taip darydavo kas mnes, atjo ir Gigas, usi movs auksin ied. Sddamas tarp kit, jis netyia atsuko iedo ak delno pus ir tuoj pat pasidar ne matomas. Greta sdjusieji m kalbti apie j taip, tarsi jo ia visai nebt. Gigas nustebo, vl uiuop ied, atsuko ak ior ir vl pasidar matomas. Su sidomjs jis m bandyti, ar i tikro iedas turi toki gali, ir visada ieidavo taip, kad vos tik jis atsukda vo iedo ak delno pus, pasidarydavo nematomas, o kai pasukdavo j ior matomas. sitikins, kad taip yra, jis isipra, kad kartu su kitais pasiuntiniais j vl pasist pas valdov. Atsidrs rmuose, jis suviliojo valdovo mon, jos padedamas nuud j ir um jo sost. Jei bt du tokie iedai, ir vien u simaut teisingas mogus, o kit neteisingas, tik riausiai n vienam i j neutekt tvirtybs likti iti kimam teisingumui ir susilaikyti nepalietus svetimo turto, kai gali be baims pasiimti turguje, ko tik gei dia irdis, sigauti svetimus namus ir myltis su kuo tik nori, k nori udyti, k nori ilaisvinti i grandini apskritai elgtis su monmis tarsi koks dievas. iuo atvilgiu teisingasis niekuo nesiskirt nuo netei singojo, abu daryt t pat. Tai aikiausiai rodo, kad n vienas nra teisingas savo valia, o tik i prievartos, nes teisingumo niekas nelaiko griu ir, kai tik gali elgtis neteisingai, taip ir daro. Mat kiekvienas mogus mano, kad neteisingumas jam yra naudingesnis u tei singum, ir jis mano teisingai, pasakys tas, kuris gi-

3 6 0

na tok poir. Juk jeigu kas nors, turdamas toki gali, niekuomet nepanors pasielgti neteisingai ir ne palies svetimo turto, tai visiems, kurie itai pastebs, jis atrodys apgailtinas ir kvailas. Vieai tok mog jie vieni kitiems girs i baims, kad patys nenuken tt. tai kaip yra. IV. T dviej moni, apie kuriuos kalbame, gy venim sugebsime teisingai vertinti tik tada, kai su gretinsime pat neteisingiausi ir pat teisingiausi; ki taip nieko neieis. Kaip juos gretinsime? Ogi tai kaip: i neteisingojo neatimsime n maiausios neteisingu mo dalels, o i teisingojo n maiausios teisingumo dalels. sivaizduokime, kad jiedu abu yra tobuli savo proiais. Pirmiausia tegul neteisingasis elgiasi taip, kaip tie, kurie puikiai imano savo amat: geras vai rininkas arba gydytojas ino, k jo menas gali ir ko negali; jis imasi to, k gali, ir numoja ranka tai, ko negali; o jei kartais suklysta, moka pasitaisyti. Taip ir neteisingasis, imdamasis nedorybi, turi mokti pasi slpti, jei nori bti neteisingas. Kas leidiasi sugauna mas, t reikia laikyti prastai imananiu savo darb. Juk didiausias neteisingumas atrodyti teisingam, kai i tikrj toks nesi. Taigi tobulai neteisingam mo gui dera vaizduoti tobuliausi teisingum, neumirtant n menkiausios smulkmenos; leiskime jam, darant di diausius nusikaltimus, gyti didiausi teisingo mo gaus lov; jeigu jis kur suklups, tegul stengia pasi taisyti; tegul jis bus pakankamai ikalbingas pasitei sinti, jeigu j sks dl kokio nusikaltimo; tegul jis jga nugali ten, kur reikia panaudoti smurt, nes jis ir drsus, ir stiprus, be to, turi draug ir turto. alia itokio nedorlio pastatykime teisingj, paprast ir kiln mog, kuris, Eschilo odiais tariant, nori ne atrodyti, o bti geras. Visa, kas apsimesta, reikia at mesti. Mat, jei jis dsis ess teisingas, jam reik pa garb, plauks dovanos juk visiems jis atrodys kaip tik toks, ir bus neaiku, ar jis yra teisingas dl teisin gumo, ar dl dovan ir pagarbos. Atimkime i jo vis k, palikime tik teisingum, ir padarykime j visikai

prieing pirmjam mogui: nedarydamas nieko netei singa, tegul jis bna laikomas didiausiu nedorliu, kad ilaikyt teisingumo imginim ir rodyt, jog jo ne paveiks piktos paskalos ir tai, kas jas lydi. Tegul jis tvirtai eina savo keliu iki pat mirties, laikomas nedo rliu, nors i tikrj yra teisingas. Ir kai jie abu prieis kratutin rib, vienas teisingumo, kitas neteisin gumo, tada galsime sprsti, katras i j yra laimin gesnis. V. Ak, mielas Glaukonai, tariau, kaip pui kiai tu nugludinai tarsi kokias statulas tuodu vyrus, kad galtume juos vertinti! Stengiausi, kiek galdamas, atsak jis . Ka dangi jiedu yra tokie, tai, a manau, bus nesunku'nu sakyti, koks gyvenimas laukia vieno ir kito. Reikia i tai padaryti, ir jei man ieis grubokai, tai inok, So kratai, kad ia ne mano odiai, o t, kurie vietoj teisingumo garbina neteisingum. Jie sakys, kad toks teisingasis bus plakamas ryktmis, kankinamas, j su rakins grandinmis, jam. idegins akis, ir gal gale, ikents visas kanias, jis bus pamautas ant mieto ir suinos, kad pageidautina ne bti, o tik atrodyti teisin au. Eschilo odius kur kas teisingiau bt taikyti ne teisingajam. Juk jie i tikrj sakys, kad neteisingasis usiima tikrais dalykais, o ne regimybe, ir nori ne at rodyti neteisingas, o bti toks:
Jis varo gili v ag proto dirvoje I jo s iauga um ojai kilniausi 2.

Pirmiausia jis paims savo rankas valdi, nes at rodys ess teisingas; paskui ves mon i kokios tik panors eimos, ileis dukteris u ko panorjs, u megs ryius ir bendraus su kuo tik usigeis ir, be to, i. visko turs naudos, nes n kiek nesibodi neteisin gumu. Jeigu ikils asmeninis ar visuomeninis konflik tas, jis laims ir nugals prieus, o nugaljs juos, praIurts, apipils malonmis draugus, sutriukins prieus, dievams aukos gausias aukas ir prabangias dovanas j i s geriau u teisingj sugebs siteikti dievams ir

monms, kuriems tik panors, ir veikiausiai jam, o ne teisingajam lemta bti labiau mylimam diev. Tai gi, Sokratai, jie sako, kad ir dievai, ir mons netei singajam sukuria geresn gyvenim negu teisingajam. VI. Kai Glaukonas baig kalbti, a jau ketinau jam paprietarauti, bet jo brolis Adimantas tar: Sokratai, ar tu manai, kad klausimas jau i sprstas? Kur ia manysi, atsakiau. Nepasakyta tai, kas svarbiausia. A r neinai prieodio, kad brolis broliui pade da? Taigi, jei jis ko nepasak, pagelbk jam, nors man utenka ir to, k jis pasak; jo kalba imu mane i vi, ir a nebeinau, kaip apginti teisingum. Niekus kalbi, tar Adimantas. Paklausyk, k a dar pasakysiu. Mums reikia apsvarstyti ir tuos tvirtinimus, kurie prietarauja tam, k pasak Glauko nas. jie giria teisingum ir peikia neteisingum. Tada aikiau suprasime, k norjo pasakyti Glaukonas. T vai ir visi kiti, kurie rpinasi kieno nors aukljimu, savo vaikus moko ir ragina bti teisingus; jie giria teisingum ne dl paties teisingumo, bet dl gero var do, kuris gyjamas teisingumu, kad tam, kuris atrodo teisingas, atitekt ir valstybins tarnybos, ir pelningos vedybos, ir kitokia nauda, kuri minjo Glaukonas, kalbdamas apie mog, kuris turi ger vard, nors ir nra teisingas. Maa to, ie mons nurodo ir kitus pranaumus, kuriuos teikia geras vardas: diev malo n ir gausias grybes, kuri dievai negaili pamaldie siems. Apie tai kalba kilnusis Heziodas ir Homeras. Pagal Heziod, diev valia teisingiesiems
D uona ( . . . ) dirvoj uauga, kaln uolyn virns ea nuo gili rusv, o stuobriuose dzgia bituts. N u o gausybs gaur j viln otos a v y s net svyra 3,

ir dar daug kit grybi gav jie i diev. Panaiai sa ko ir Homeras:


ta vo lo v lig padangi ikilo, Lygu karaliaus beydio, kuris i dievo m alons V aldo galyb m oni ir, al tvarkydam as plai,

2iri teisybs visur. Ju od ojoje em je auga M ieiai jam ir k vieiai, o vaisiais lta jo sodai, A v y s veda be skaiiaus, uvim jo va n d en y s k n ib d a 4.

M asejas ir jo snus5 teisingiesiems parpina i diev dar didesni grybi: nuveda juos Hadf suguldo guolius, surengia iems ventiesiems pokyl ir leidia jiems vis laik girtauti, usidjus ant galv vainikus, d manydami, jog aminas girtumas ess puikiausias atly ginimas u doryb. Kiti mano, kad diev malon esanti dar didesn; jie sako, jog dievobaimingas ir priesaik gerbis mogus po mirties gyvens vaik vaikuose ir ateinaniose kartose. tai u k ir u kitus panaius dalykus jie liaupsina teisingum. Nedorlius ir ne teisingus mones Hade jie panardina dumbl ir ver ia riu neioti vanden6 , o kol jie gyvi, skleidia apie juos piktas paskalas ta bausm, kuri minjo e Glaukonas, kalbdamas apie teisingus mones, laiko mus nedorliais, itinkanti neteisinguosius. Daugiau apie juos nra k pasakyti. tai kaip giriami vieni ir peikiami kiti. VII. Be ito, apsvarstyk, Sokratai, ir kitoki nuo mon apie teisingum ir neteisingum, kuri pareikia ir paprasti mons, ir poetai. Visi jie vienu balsu 3 6 4 liaupsina susivaldym ir teisingum kaip gra, bet sunk ir varginant dalyk, o nesusivaldym ir netei singum vaizduoja esant malon ir lengvai pasiekiam dalyk, kur smerkia tik vieoji nuomon ir staty mai. Jie sako, kad neteisingumas apskritai yra nau dingesnis u teisingum: turtingus ir takingus nedor lius ir vieajame, ir asmeniniame gyvenime jie yra link laikyti laimingais ir gerbti, o t, kurie yra silpni b ir neturtingi, negerbia ir nesiskaito su jais, nors ir lai ko juos geresniais u anuos. Keisiausias j poiris dievus ir doryb: dievai geriems monms skiri ne laimes ir blog gyvenim, o blogiesiems prieing likim. Elgetaujantys yniai atj beldiasi turting j duris ir tikinja, es jiems dievai yra suteik ga li aukomis ir kerais panaikinti kok nors j pai ar jj protvi padaryt nusikaltim ir tai bsi padac

ryta linksminantis ir puotaujant; o jeigu kas panors pakenkti savo prieui, u ma atlyginim jie gali u keikimais ir magikais mazgeliais padaryti al vis tiek ar geram, ar blogam mogui jie tvirtina sugeb palenkti dievus, kad jiems padt. Tiems savo o diams paremti jie pasitelkia liudininkais poetus, kal banius apie tai, kad blogis ess lengvai pasiekiamas. Jo
galsi len gvai pilnom riekutm is semtis; K elias j kuo lygiausias; arti jis prie m s gyvena. O aunumo dievai be prakaito niekam neduoda. K elias j gana ilgas, status 7.

rodindami, kad mons gali dievus liudininku Homer, kuris pasak:

paveikti, ima

Juk dievai tai ir tie atskleidia, N ors auktesni jie dora ir galybe, garbs daugiau turi. J eig u dievam nusikalsta m ogus ar nusiengia sunkiai, V is dlto juos sm ilkalais ir kariausia m alda arba v y n o Pilstym ais, dmais auk, apadais jam nulenkti pavyksta 8.

Jie turi snis knyg, parayt, anot j, Mujo ir O r f jo 9 , Selens 10 ir Mz sn. Pagal ias knygas jie atlieka savo apeigas ir ne tik paskirus mones, bet ir itisas tautas tikinja, es aukomis ir linksmomis pra mogomis galima panaikinti ir nuplauti ne tik gyvj, bet ir mirusij nedorybes. Tas apeigas jie vadina ventinimais. Jos mus ivaduojanios nuo pomirtini kentjim, o kurie j neatlieka, t po mirties laukia baiss dalykai u. VIII. Kiek daug toki ir kitoki panai dalyk, brangusis Sokratai, kalbama apie doryb ir yd ir apie tai, kaip jas vertina mons ir dievai! K, tavo nuo mone, turi daryti jaunuoliai, paveikti toki kalb? Nors j siela yra kilni ir sugeba protauti, juos suvi lioja tokie samprotavimai tarsi jaukas, ir i j jie daro ivadas, koks turi bti mogus ir kokiu keliu jis turi eiti, kad usitikrint sau kuo geriausi gyvenim. Jau nuolis veikiausiai paklaus savs Pindaro odiais:
Ar tiesa pads man ukopti aukt tvirtov, A r apgaul ir melas?

Pagal tuos samprotavimus ieina, kad jeigu a bsiu teisingas, bet mans tokiu nelaikys, tai netursiu jo- ; kios naudos, o tik vargus ir nuostolius, o jeigu bsiu \ neteisingas, bet gysiu teisingo mogaus lov, gyven- j c siu puikiai, tarsi koks dievas. Tad jeigu, kaip man tvirtina iminiai, regimyb nugali net ties ir yra lai ms laidas, reikia pasukti kaip tik ituo keliu: aplink save nupieiu vaizding dorybs paveiksl tai pads man sukurti regimyb ir po ia priedanga paslpsiu gudrij ir mitrij imintingojo Archilocho lap1 2 . Kai kas gal pasakys: nelengva vis laik slpti savo nedorum. Mes atsakysime: n vienas i dideli daly k nra lengvas; jeigu norime bti laimingi, turime d eiti tuo keliu, kuriuo mus veda t samprotavim pd sakai. Nordami paslpti nedorum, mes sudarysime sjungas ir grupuotes; yra ir tikinjimo mokytoj, kad mus imokyt kalbti teismuose ir liaudies susirin kimuose. Pasitelkdami tai tikinjimus, tai prievart, mes visada laimsime ir nebsime baudiami. Bet nuo diev negalima nei pasislpti, nei j priversti". Jeigu diev nra arba jeigu jiems visikai nerpi moni e reikalai, tai mums nra ko stengtis nuo j pasislpti. O jeigu jie yra ir rpinasi mumis, tai juk apie juos mes inome arba esame girdj i pasakojim ir poet, kurie apra j kilm. Tie patys poetai pasakoja, jog es galima dievus palenkti savo pus aukomis, nuolankiomis maldomis ir dovanomis. Tai reikia arba tikti ir vienu, ir kitu, arba visai netikti. Jei tiksime jais, tada bkime neteisingi ir i pelno, kur gausime per nedorybes, aukokime jiems aukas. Bdami teisin gi, galsime diev nebijoti, bet neteksime naudos, ku366 ri teikia neteisingumas. O bdami neteisingi, pasi pelnysime ir savo maldomis kalbsime dievus dova noti mums ms nusikaltimus ir ivengsime bausms. f,Bet Hado karalystje bsime nubausti u ia padary tus nusikaltimus arba mes patys, arba ms vaik vaikai." Taiau, mano mielas, protaujantis mogus lai atsakys: ventinimai daug gali, taip pat dievai i gelbtojai, jei tiksime didiausiomis valstybmis ir

diev vaikais poetais ir diev pranaais, kurie sako, kad yra kaip tik taip. IX. Tad kuo dar remdamiesi pasirinktume teisin gum vietoj didiausio neteisingumo? Jei tik moksi me paslpti neteisingum po apsimestu padorumu, ir diev, ir moni akyse ms gyvenimas atitiks ms norus ir mums gyviems esant, ir po mirties; taip mums sako ir paprasti mons, ir mokyiausieji. Sa kyk, Sokratai, ar po viso to, kas pasakyta, dvasios stiprybe ir kno galia apdovanotas mogus, be to, turtingas ir kilmingas, galt panorti gerbti teisingu m? Jis tik pasijuoks, igirds garbinant teisingum, o ir tas, kuris stengia rodyti, kad tai, k mes pasak me, yra melas, ir kuris pats yra visikai sitikins, kad geriausias dalykas teisingumas, net ir tas yra labai atlaidus neteisingiesiems ir nepyksta ant j, nes gerai ino, kad, iskyrus vien kit mog, kuris, apdova notas dievika prigimtimi, piktinasi neteisingumu ar ba, inojimo apviestas, susilaiko nuo nedorybi, dau giau niekas nra teisingas savo noru ir smerkia netei singum tik i bailumo arba dl senatvs, arba dl kokios kitos negalios, tai yra todl, kad nestengia ne dorai elgtis. Aiku, kad i tikrj taip yra. Juk pir masis i toki moni, kuris tik gyja gali, pirmasis ir elgiasi nedorai, kiek tik gali. ito prieastis, So kratai, yra tai, nuo ko mudu su broliu pradjome visa tai su tavimi svarstyti, sakydami: Keistas tu mogus! I js vis, kurie sakots es teisingumo gerbjai pradedant senovs didvyriais, kuri kalbos mums yra ilikusios, iki iandienini moni, dar n vienas nesmerk nedorybs ir negarbino teisingumo dl ko nors kito, o ne dl garbs, aukt viet ir dovan, ku rias jis teikia. Tuo tarpu paties teisingumo ar netei singumo, gldinio sieloje to, kam jis bdingas, nors tai bt paslpta ir nuo diev, ir nuo moni, dar nie kas nei poezijoje, nei prozoje nra pakankamai ap svarsts ir rods, kad neteisingumas yra didiausias blogis, koks tik gali gldti sieloje, o teisingumas didiausias gris. Jei nuo pat pradi js visi btume-

te itaip kalbj ir i maens btumte mus tuo tikinr mums nereikt sergti vieniems kit nuo nedor darb, o kiekvienas pats sergtsi, baimindamasis, kad, nedorai elgdamasis, netapt didiausio blogio bendrininku". tai k, o galbt ir dar daugiau galt pasakyti apie teisingum ir neteisingum Trasimachas arba kas nors kitas, grubiai, mano nuomone, ikreipdamas j prigim t, o a nenoriu nuo tavs slpti kalbjau stipriai, kaip tik stengiau, nes troktu igirsti, kaip tu itai pa neigsi. Todl ne tik rodyk mums, kad teisingumas yra geriau u neteisingum, bet ir pasakyk, kok jie pa daro mog, patys savaime glddami jame ger ar blog. Apie tai, kok mogus turi vard, nekalbk ir Glaukonas tau taip patar. Juk jeigu tu tursi galvoje tikrj vard ir dar pridsi tariam, mes sakysime, kad tu giri ne teisingum, o tik teisingumo regi myb, ir peiki ne neteisingum, o tik neteisingumo regi myb, kad ragini mus slpti savo nedorum ir sutari su Trasimachu, jog teisingumas yra svetimas gris, naudingas stipresniajam, kuriam parankus ir naudin gas jo paties neteisingumas, o silpnesniajam teisingu mas nereikalingas. Kadangi tu tvirtinai, jog teisingumas priklauso prie didiausi grybi, kurias verta turti dl to, k jos duoda, o dar labiau dl j pai, toki, kaip regjimas, klausa, protas, sveikata ir kitos grybs, tikros dl savo pai prigimties, o ne dl moni nuomons, tai tu ir igirk it teisingumo pus: pasakyk, kad teisingumas pats savaime yra nau dingas tam, kam jis bdingas, o neteisingumas a lingas. Tai, kad u teisingum atlyginama garbe ir pinigais, palik kitiems igirti. A galiau paksti gir ddamas, kaip kiti giria teisingum ir smerkia netei singum, ikeldami pirm viet atlyginim ir garb, bet nepaksiu, jei tu itaip kalbsi nebent tu ito pareikalautum, nes tu vis gyvenim sprendei tik i vien klausim. Todl ne tik rodyk mums, kad l(v isingumas geriau u neteisingum, bet taip pat pa sakyk, kok jie padaro mog, patys savaime gldda-

3 6 7

e
73

3 6 8

mi jame nesvarbu, ar dievai ir mons tai mato, ar ne, ir kodl vienas i j yra gris, o kitas blogis. X. A visada grdavausi Glaukono . ir Adiman gimtais gabumais, bet dabar mane ypa suavjo j kalbos. Jas iklauss, tariau: O js i ties savo aunaus tvo vaikai! Ne be pagrindo Glaukono gerbjas savo elegij, kuiia krei psi judu, pasiymjusius myje prie Megaros, pra djo tokiais odiais:
Js, A ristono aunuolio vaikai, diev g im in a i ia i13.

Man, mielieji, atrodo, kad ia gerai pasakyta. Js tik rai turite kak dievika, jei, sugebdami taip puikiai kalbti apie neteisingumo naudingum, vis dlto neb manote, kad neteisingumas yra geriau u teisingum. Man atrodo, kad js i tikrj taip nemanote. Taip sprendiu iviso js elgesio, nes vien tik js kalbo mis a nepatikiau. Bet kuo labiau a jumis tikiu, tuo labiau nesumoju, k daryti, neinau, kaip jums padti, nes jauiuosi nestengsis. Kad taip i tikro yra, rodo tai kas: kalbdamas prie Trasimach, tariausi rods, jog teisingumas yra geriau u neteisingum, bet js mano rodymas nepatenkino. Kita vertus, negaliu e neginti savo nuomons, nes, man atrodo, bt nedora nepagelbti tavo akivaizdoje plstamam teisingumui, kol dar esi gyvas ir stengi kalbti. Taigi geriausia gin ti j, kiek igali. Ir Glaukonas, ir kiti mans pra, kad ( pagelbiau kiek galdamas ir nemesiau svarstyti, S neiaikinsiu teisingumo ir neteisingumo esms ir ^ ^ ytikrojo vieno ir^itQnaudingumo. A jau sakiau, kaip '^ ^ m a n atrodo'lausir^^ tyrinti, yra ne lengvas; man rodos, jis pagal jgas tik tam, kieno skvarbus vilgsnis. Mes, mano nuomone, nesame pad kankamai stiprs itirti tok dalyk tai tas pat, k mog, turint prast regjim, versti i toli skaityti smulkias raides. O jeigu staiga kas nors susiprott, kad tos paios raids bna ir didesns, paraytos di desnje lentoje, tai, manau, bt tiesiog atradimas pir74 miau perskaityti tai, kas parayta stambiomis raid-

mis, o paskui ir tai, kas smulkiomis, jeigu tik parayta tas pat. inoma, tar Adimantas. Bet, Sokratai, ko k tu ia matai ry su teisingumo klausimu? A tau pasakysiu. A r teisingumas yra bdingas paskiram mogui, ar jis bna bdingas ir itisai vals tybei? Ir valstybei, atsak jis. Argi valstyb nra didesn u paskir mog? Aiku, didesn. Didesniame dalyke veikiasiai ir teisingumas yra didesnio masto ir lengviau suvokiamas. Taigi, jei norite, pirmiau panagrinkime, kas yra teisingumas valstybse, o paskui lygiai taip pat itirsime j ir paski rame moguje, tai yra pasistengsime maesniajame su rasti panaum didesnj. Man atrodo, kad tai geras pasilymas. Jei mes mintyse sivaizduotume besikuriani valstyb, tai pamatytume joje ir teisingumo, ir netei singumo pradus. Tikriausiai. Yra vilties, kad tokiomis slygomis lengviau pastebsime tai, ko iekome. - Aiku, lengviau. Tai, man atrodo, reikia pasistengti itai padary ti. ia didelis darbas. Patys sprskite. Jau nusprsta, tar Adimantas. Pradk. XI. Mano nuomone, tariau, valstyb atsi randa tada, kai kiekvienas i ms jauiasi negals pats vienas viskuo apsirpinti, nes reikia dar daugelio dalyk. A r tu manai esant koki kit valstybs susi darymo prieast? Ne, nemanau. Vadinasi, kiekvienas mogus pasitelkia tai vie n, tai kit mog, kad patenkint vien ar kit po reik, ir kadangi visiems daug ko trksta, mons su siburia draug, kad bendrai gyvent ir vieni kitiems luult; toki bendrij ir vadiname valstybe. A r ne Id i p?

Taip. Vadinasi, kiekvienas k nors duoda kitam ir k nors i kito gauna, ir mano, kad taip jam yra geriau. inoma. Na, tai mintyse kurkime valstyb nuo pat pra di, tariau. Kaip matyti, j kuria ms poreikiai. Be abejo. O pirmutinis ir svarbiausias poreikis yra apsir pinti maistu, kad galtum gyventi. Aiku. Antrasis poreikis bstas, treiasis drabu iai, ir taip toliau. Taip jau yra. Na, o kaip valstyb gali visu tuo apsirpinti? Matyt, vienas turs bti emdirbiu, kitas nam sta tytoju, dar kitas audju. Turbt pridsime dar ir batsiuv ir dar kai k i t, kurie padeda patenkinti ms kno poreikius. Teisyb. Taigi valstyb btinai turi sudaryti bent keturi ar penki mons. Taip atrodo. Tai k? A r nereikia, kad kiekvienas i j dirb t savo darb visos bendrijos labui vienas emdir bys augint maist keturiems ir sunaudot keturis kartus daugiau laiko ir darbo ir dalytsi su kitais tuo, k jis iaugino? A r jis turi nesirpinti kitais, auginti tik ketvirt dal tos duonos sau vienam ir sunaudoti tik ketvirt dal laiko, o kitas tris dalis skirti bstui sirengti, sitaisyti drabuiams, apavui ir nevargti dl kit, bet pasirpinti visk savo jgomis ir tik sau pa iam? Pirmasis atvejis geresnis, Sokratai, tar A d i mantas. Prisiekiu Dzeusu, pasakiau, ia nra nieko nuostabaus. Ir man paiam kilo tokia mintis, kai tu pasakei, kad i pradi mons gimsta nelabai pana s vienas kit kiekvieno prigimtis ir sugebjimai dirbti vien ar kit darb yra skirtingi. A r ne taip?

Taip. Tai k? Kas geriau dirba ar tas, kuris moka daug darb, ar tas, kuris tik vien? Aiku, tas, kuris moka tik vien darb. Bet, a manau, taip pat yra aiku, kad, jei pra leisi darbo laik, nieko nepadarysi. Aiku. Mat joks darbas nelaukia, kol dirbantysis turs laiko; prieingai, jis turi vis laik rpintis darbu, o ne dirbti j prieokiais. Btinai. Ieina, kad galima padaryti daugiau, geriau ir lengviau, kai kiekvienas dirba kok nors vien darb, kuris atitinka jo sugebjimus, be to, dirba laiku, neusiimdamas kitais darbais. Be abejo. Taigi, Adimantai, parpinti visam tam, k mes minjome, reikia ne keturi, o daugiau moni. Juk emdirbys, aiku, nepasidarys nei gero arklo, nei kauptuko, nei kit emdirbystei reikaling ranki. Taip pat ir statybininkas jam irgi daug ko reikia. Lygiai taip pat ir audjas, ir batsiuvys. Teisyb. Taigi statybininkai, kalviai ir daug kit amati nink, prisijung prie ms mauts valstybs, pada rys j didel. Be abejo. Bet valstyb dar nebus labai didel, jei net prie j pridsime aviganius, jaui ir kitoki galvij pie menis, kad emdirbiai turt jaui emei arti, o sta tybininkai kartu su emdirbiais turt kinkom gyvu li kroviniams veioti, kad audjai ir batsiuviai turt viln ir od. Sudjus visk krv, tar ieis jau nemaa valstyb. Adimantas,

Bet beveik nemanoma kurti valstyb tokioje vietoje, kur ji apsieit be preki veimo i kitur. Aiku, nemanoma.

Taigi dar reiks moni, kurie atgabent i ki tos alies tai, ko reikia. Reiks. Bet toks tarpininkas gr tuiomis, jeigu jis nuvyks tuiomis, tai yra nenugabens kitiems nieko i to, ko jiems reikia. A r ne taip? Manau, kad taip. Vadinasi, reikia gaminti ne tik tai, ko patiems reikia, bet taip pat ir toki dalyk, u kuriuos gautum veam preki, ir tiek, kiek j reikia. Reikia. Taigi ms valstybei reiks daugiau emdirbi ir vairi amatinink. Taip, daugiau. Taip pat ir daugiau tarpinink, kad jie vet ir ivet vairius dalykus. Tai bus pirkliai. A r ne taip? Taip. Taigi mums reiks ir pirkli? Reiks. O jei prekyba vyks jromis, reiks ir daugybs moni, nusimanani apie jreivyst. Reiks j nemaai. XII. Na, o paioje valstybje kaip jie savo tarpe dalysis tuo, k pagamins? Juk kaip tik dl to su darme bendrij ir sukrme valstyb. Aiku, atsak Adimantas, kad dalysis par duodami ir pirkdami.

Todl reiks ir turgaus, ir pinig, kurie ireik t keiiam daikt vert.


Reiks* Jeigu emdirbys ar kuris kitas amatininkas, nu nes savo gaminius turg, nepataikys atvykti tuo paiu laiku, kaip ir tas, kuriam reikia pirktis tuos ga minius, ar jis tuiai leis laik,, sddamas turguje vi s dien? Jokiu bdu ne, atsak Adimantas. Atsiras moni, kurie, tai matydami, apsiims bti tarpininkais. Gerai sutvarkytose valstybse paprastai tuo usiima

silpnos sveikatos mons, netinkami kitokiam darbui. Jie ten, turguje, tik ir laukia, kad u pinigus sigyt k nors i t, kurie nori parduoti, ir vl parduot u pinigus tiems, kuriems reikia k nors nusipirkti. Todl, tariau, miestui yra reikalingi smul ks prekiautojai. A rgi mes nevadiname smulkiais pre kiautojais t, kurie sdi turguje ir veriasi pirkimu ir pardavimu, o t, kurie keliauja i vieno miesto k i t pirkliais? Vadiname. Mano nuomone, yra ir kitoki tarpinink. Tai mons, kurie dvasiniu atvilgiu nelabai verti bti bendrijoje, bet jie turi daug fizins jgos ir gali dirbti sunkius darbus. Jie parduoda savo jg ir jos kain vadina atlyginimu. Todl jie ir vadinami samdiniais. A r ne taip? Taip. Taigi valstybei reikalingi ir samdiniai. Manau, kad taip. Adimantai, ar jau pakankamai iaugo valstyb, kad j galtume laikyti tobula? Turbt.

ms

O kur joje vieta teisingumui ir neteisingumui? Kuriuose i ms mint dalyk jie pasireikia? Neinau, Sokratai, atsak Adimantas. Nebent kokiame nors vis t dalyk tarpusavio sryyje. Galimas daiktas, tariau, kad tu esi teisus. Bet reikia tai isiaikinti ir eiti iki galo. Pirmiausia pairkime, kaip gyvens itaip pasireng mons. Jie augins duon, darys vyn, sis drabuius, apav, statys namus, vasar dirbs daugiausia basi ir pusnuogiai, o iem tinkamai apsireng ir apsiav. Susima l mieius arba kvieius, kruopas virs, o i milt u maiys tel ir ant nendri arba ant vari lap keps i jos skanius pyragus ir duon; guldami ant mirt ir kukmedio lap pakloto, jie puotaus kartu su savo vaikais, usigerdami vynu; pasipuo vainikais, jie girdos himnus dievams, linksmai bendraudami vieniu
37

kitais; saugodamiesi skurdo ir karo, jie turs tiek vai k, kiek leidia j itekliai. XIII. ia sikio Glaukonas, sakydamas: Tu verti tuos mones vaiintis, matyt, vien sau sa duona! Teisyb sakai, tariau. Umirau pasakyti, kad jie turs kai k ir prie duonos. Aiku, kad tu rs ir druskos, ir alyv, ir srio, ir svogn, ir darovi tai vis valstiei maistas. Mes pridsime jiems ir gardsi fig, irni, pup. Jie keps mirtos vaisius ir buko rieutus ir po truput gurknos vyn. itaip jie gyvens santarvje, sveiki sulauks gilios se natvs ir mirdami perduos savo palikuonims tok pat gyvenimo bd. Sokratai, jei kurtum kiauli valstyb, ar ne to kiu paiu paaru jas ertum? paklaus Glaukonas, Bet ko gi dar reikia, Glaukonai? To, kas prasta, atsak jis. Jei nori, kad jie gerai jaustsi, paguldyk juos guolius, valgius sudk ant stal, duok msos ir gardsi, kokius valgo dabar tiniai mons. A, suprantu. Atrodo, mes kalbame ne tik apie besikuriani valstyb, bet ir apie valstyb, gyvenan i pertekliuje. Gal tai ir neblogai. Mat, nagrindami itoki valstyb, mes galbt geriau pastebsime, kaip valstybje atsiranda teisingumas ir neteisingumas. Valstyb, kuri ia aptarme, yra tikroji, tai yra svei ka, valstyb. Jei norite, galime panagrinti ir kariuojani valstyb. Matyt, kai kam ms nustatytas pa prastas gyvenimo bdas nepatiks, jie bus nepatenkin ti, jiems duok ir guoli, ir stal, visoki ryk, msos, kvepal, smilkal, heter, gardsi ir visko kuo daugiau. Ieina, kad btinais dalykais reikia laikyti jau ne tai, apie k mes i pradi kalbjome na mus, drabuius, apav, ne, duok mums paveiksl ir papuoal, aukso, dramblio kaulo ir kit panai daly k. A r ne taip? Taip.

373

Taigi reiks vl padidinti valstyb, nes sveiko sios valstybs jau nepakaks: j reiks iplsti, papil dyti daugybe toki moni, kurie valstybei nra bti ni: visokiais mediotojais, mgdiotojais figr, spalv ir dar kitais, kurie usiima dailiaisiais menais, poetais ir j krini atlikjais, rapsodais, aktoriais, teatro rangovais, vairi reikmen gamintojais, viso kiausi dirbini, ypa moter papuoal, meistrais. Mums reiks padidinti ir patarnautoj skaii. Argi nereiks aukltoj, aukli, indyvi, kambarini, kir pj, taip pat virj ir msinink? Prireiks ir kiauliagani. Ms pirmojoje valstybje j nebuvo, nes ne reikjo, o itoje valstybje reiks. Be to, reiks dau gybs visoki galvij, jeigu jau maistui bus vartojama msa. A r ne taip? inoma. itaip maitinantis, ir gydytoj reiks daug dau giau negu anksiau. 2 inoma, daugiau. / XVI. -f- Ir alis, kurios iki iol uteko gyventojams imaitinti, pasidarys per maa. Kaip tu manai? I tikrj taip. Taigi, jeigu norsime turti pakankamai ganyk l ir dirv, reiks atsirti dal kaimyn ems, o ie savo ruotu turs atsirti dal ms ems, jeigu ir jie, nesitenkindami tuo, kas btinai reikalinga, pasi duos trokimui turti vis daugiau ir daugiau. Tai bus neivengiama, Sokratai. Tada, Glaukonai, tursime kariauti. A r kaip ki taip elgsims? Be karo neapsieisim, atsak jis. Kol kas nekalbsime apie tai, tariau, ar ka ras yra gris, ar blogis. Pasakysime tik, kad jau at skleidme, kas sukelia kar aistra vis daugiau tur ti; uvaldiusi mones, ji tampa vis asmenini ir valstybini nelaimi prieastimi. Teisyb. Tada, mano mielas, reiks dar labiau padidinti valstyb net visa kariuomene, kuri galt ginti nuo

prie valstybs turt ir visa tai, apie k mes ia kal bjome, ir atremti prie antpuolius. Na, o patys pilieiai ar jie nestengt ka riauti? Ne, tariau, negalt, jei tu ir mes visi, kur dami savo valstyb, teisingai isprendme t klausi m; jei prisimeni, mes nutarme, kad vienas mogus negali gerai imanyti daugelio men. Tu teisus. Tai k? A r karo veiksmai nra menas? Ir dar koks, atsak Glaukonas. Tad ar bat siuvimu reikt labiau rpintis ne gu karo menu? Jokiu bdu ne. Batsiuviui mes udraudme bti dar ir emdirbiu ar audju, ar statybininku, jam leidome likti tik bat siuviu, kad jis gerai atlikt batsiuvio darb. Ir kiekvie nam kitam palikome tik vien darb, kuriam jis i prigimties geriausiai tinka; j, atsisaks kit darb, jis ir dirbs vis savo gyvenim ir, jei tik neleis laiko vel tui, puikiai j atliks. O argi nesvarbu, kad visa, kas susij su karo menu, taip pat bt gerai atliekama? Argi karo menas yra toks lengvas, jog ir emdirbys, ir batsiuvys, ir bet kuris kitas amatininkas gali kartu bti ir geras karys? Niekas neimoks gerai aisti a kmis ar kauleliais, jeigu neusiimins tuo i pat ma ens, o ais tik retkariais. Tai nejaugi, pams ran kas skyd ar kur kit ginkl ir usivilks karin ap rang, tuoj pat pasidarysi geru kovotoju ir hoplit 14 kautynse, ir bet kuriame kitame myje? Joks ran kis, paimtas rankas, i karto nepadarys tavs nei meistru, nei atletu .ir bus nenaudingas, jeigu nemoki su juo apsieiti ir esi neguds. X V . Kitaip tie rankiai bt nekainojami. Vadinasi, kuo svarbesnis yra sargybini () darbas, tuo labiau jis nesuderinamas su kitais usimi mais juk jis reikalauja meistrikumo ir dideli pa stang. Ir a taip manau, tar Glaukonas.

iam usimimui reikia turti ir atitinkam gim t savybi. Be abejo. Atrodo, ms darbas bus parinkti jei tik suge bsime mones, kurie dl gimt savybi tinka sau goti valstybei. Taip, tai ms darbas. Prisiekiu Dzeusu, tariau, usikrovme neleng v darb. Vis dlto nenusiminkime, darykime, kiek ms jgos leis. inoma, nereikia nusiminti, pritar Glaukonas. , A r tu manai, kad iuo atvilgiu yra skirtumas tarp geros veisls jjannnniin eimos savybi? Kokias savybes tu turi galvoje? Ir vienas, ir kitas turi bti atraus regjimo prieui susekti, miklus susekt prie vytis ir stiprus, jei reiks su pasivytu prieu kautis. Visos tos savybs reikalingos. O kad gerai kautumeis, reikia bti narsiam. Kaipgi kitaip! A r gals bti narsus arklys ar uo, ar kitas kuris gyvulys, jei jis nebus arus? Argi nesi pastebjs, kad niris yra nesutramdomas ir nenugalimas ir kad kiek viena nirio apimta siela yra bebaim ir nepasiduo danti? Esu pastebjs. Dabar aiku, kokios turi bti knikos sargybi nio ypatybs. Aiku. Ir kad jo siela turi bti ari. Ir tai aiku. Bet, Glaukonai, tariau, ar bdami tokio b do, jie nebus iaurs ir vieni kitiems, ir kitiems pilie iams? Prisiekiu Dzeusu, atsak Glaukonas,-^ tai ne lengva atsakyti.

Saviesiems jie turi bti velns, o prieams iaurs. Prieingu atveju jiems neprisieis laukti, kad kiti juos iudyt jie patys iudys vieni kitus. Teisyb. Tai k daryti? tariau. Kur rasti kartu ir vel n, ir nars bd? Juk niris ir velnumas yra vienas kitam prieingi. Aiku. O jei vienos i t dviej ypatybi truks, mo gus jokiu bdu negals bti geras sargybinis. Atrodo, kad t dviej ypatybi nemanoma sujungti; tad iei na, kad negalima rasti gero sargybinio. Tikra bda, tar Glaukonas. A kiek pagalvojau ir, apsvarsts tai, k anksiau kalbjome, tariau: Teisyb sakai, mano mielas. Mes patekome bd, nes nutolome nuo to vaizdinio, kur susikrme. Kaip? Mes nesumojome, kad yra moni, kurie turi ias dvi prieingas ypatybes. Kur jie? Tai bdinga ir kitiems gyvnams, o ypa tam, kur lyginome su ms sargybiniu. Tu, be abejo, i nai, kad geros veisls unys bna labai roms su sa vais, pastamais, o su nepastamais prieingai. inau. Vadinasi, tariau, itai yra galima, ir, ieko dami tokio sargybinio, mes nenusikaltome prigimiai. Atrodo, kad ne. XVI. A r tau neatrodo, kad busimajam sargybi niui dar kai ko trksta: jam turi bti gimtas ne tik niris, bet ir iminties siekimas. Kaip tu sakai? paklaus Glaukonas. Nesu prantu. Ir bruo, pasakiau, tu pastebsi unyse; gyvuliui tai tikrai nuostabus dalykas. Btent? Pamats nepastam mog, uo urzgia, nors prie tai nebt patyrs i jo nieko bloga, o pamats

pastam, vizgina uodeg, nors niekados nebt pa tyrs i jo nieko gera. A r tai ne nuostabu? Iki iol, tar Glaukonas, a nekreipiau d mesio tai, bet aiku, kad taip yra. ita jo prigimties ypatyb yra nuostabi ir netgi tikrai filosofika. Kaip tai suprasti? Mat apie mogaus, kur mato, draugikum ar prieikum uo sprendia pagal tai, pasta jis j ar ne. Argi tai nra siekimas painti, kai savas mogus nuo svetimo skiriamas, remiantis atpainimu ir neatpainimu? ito nepaneigsi. A rgi siekimas painti ir iminties siekimas nra tas pat? Tas pat, atsak Glaukonas. Todl drsiai galima sakyti, kad ir mogui, ku ris bus velnus saviems ir pastamiems, i prigimties bus bdingas iminties ir painimo siekimas. Galima sakyti. Taigi nepriekaitingas valstybs sargybinis turs bti i prigimties siekiantis iminties, siekiantis painti, be to, arus, vikrus ir stiprus. Visai teisingai. Toks ir turs bti sargybinis. O kaip mes tokius mones auginsime ir auklsime? Ar, itai svarstydami, mes lengviau isiaikinsime tai, dl ko ir pradjome i kalb, kaip visuomenje atsiranda teisingumas ir nefeisingumas? Reikia irti, kad nenutoltume nuo ms pokalbio tikslo ir nesileistume perdaug toli. Glaukono brolis tar: A manau, kad itai mums labai pravers, sie kiant ms tikslo. Mielas Adimantai, prisiekiu Dzeusu, tada nerei kia atsisakyti isiaikinti klausim, net jei tai ilgai utrukt. Tikrai nereikia. Na, tai neskubdami, kaip daro pasakotojai, im kim s tegul tik odiais auklti iuos mones.

Taip ir reikia daryti. XVII. Koks gi bus tas aukljimas? Turbt b t sunku surasti geresn aukljim u t, kuris praktikuojamas nuo seniausi laik: knui gimnas tika (), o sielai dailieji menai () 1 5 . I tikro taip. Turbt pradsime nuo dailij men, o tik pas kui gimnastika. Kodl gi ne? Dailiesiems menams tu priskiri ir pasakojimus (). A r ne? Priskiriu. Pasakojimai bna dviej ri tikri ir prama nyti. Taip. Ir auklti reikia abiej ri pasakojimais, bet pradti nuo pramanytj? Nesuprantu, apie k tu kalbi. Ko ia nesuprasti? tariau. Juk i pradi vai kams pasakojame mitus, o mitai apskritai tai imon, bet juose yra ir iek tiek tiesos. Taigi mitais vaikus pradedame auklti pirmiau negu gimnastika. Taip. Todl a ir sakiau, kad pirmiau reikia imtis dai lij men, o tik paskui gimnastikos. Teisingai, tar Adimantas. A rgi tu neinai, kad kiekviename darbe svar biausia yra pradia, ypa jei tai lieia jaun ir gle n btyb? Kaip tik tuomet ugdosi ir sitvirtina tie bruoai, kuriuos kas nors nori diegti aukltiniui. I tikro taip yra. A rgi mes lengva irdimi leisime vaikams klau sytis ir dtis galvas bet kokius ir bet kieno sugalvo tus mitus, daniausiai prietaraujanius toms pairoms, kurias, ms manymu, jie privals turti suaug? Jokiu bdu neleisime. Taigi pirmiausia mums reiks priirti mit krjus: jeigu j krinys bus geras, priimsime j, o jei blogas atmesime. Paskui mes kalbsime aukles ir

motinas pasakoti vaikams tik ^pripaintuosius mitus, y kad jais spariau ugdyt j sielas, negu j knus rankomis. Daugum dabar pasakojam mit reiks atmesti. Kokius gi? paklaus Adimantas. Pagal reikmingesnius mitus galsime sprsti ir apie smulkiuosius. Juk ir vieni, ir kiti kuriami pagal t pat pavyzd ir veikia lygiai taip pat. A r ne taip? Taip. Bet a nesuprantu, kokius reikmingesnius mitus tu turi galvoje. Tuos, tariau, kuriuos mums pasakojo Heziodas, Homeras ir kiti poetai. Sukr melagingus mi tus, jie pradjo pasakoti juos monms ir iki iol pasakoja. Kokie tie mitai, paklaus Adimantas, ir k tu jiems prikii? Tai, k vis pirma ir i esms dera prikiti ypa kai prasimanymas nevyks. K tu turi galvoje? Kai kas nors, kalbdamas apie dievus ir didvy rius, neigiamai vaizduoja j savybes, tai yra lygiai tas pat, kaip kad jeigu dailininkas nupiet k nors visai nepana tai, k jis norjo nupieti. Tokius dalykus i ties reikia peikti, tik kuriuo atvilgiu? Vis pirma, tariau, didiausi mel apie di diausius dievus igalvojo tas, kuris negraiai pasako ja, jog Uranas padars tai, k jam priskiria Heziodas, ir kad Kronas jam u tai atsikerijs 1 6 . Net jei visa tai, kas pasakojama apie Krono darbus ir kanias, ku rias jis patyr i snaus, bt teisyb, vis dlto nerei kt ito lengva irdimi pasakoti kvailiukams vai kams veriau apie tai nutylti. O jeigu jau btinai reikia papasakoti, tai bent tegul tik nedaugelis slapta tai igirsta, paaukoj ne parel1 7 , o koki nors didel ir sunkiai gyjam auk, kad tik vienas kitas galt girdti pasakojim. itokie mitai i tikrj nekokie.

Ms valstybje, Adimantai, j nereikt pasa koti. Negalima pasakoti jaunam mogui, es, dary damas didiausius nusikaltimus ir visokiais bdais kerydamas savo tvui u nedorybes, jis nepadaryt nieko ypatinga, o tik pasielgt taip, kaip dar pirmieji, didieji dievai. Prisiekiu Dzeusu, tar jis, ir man paiam at rodo, kad toki dalyk nereikia pasakoti. Apskritai nereikia pasakoti, kad dievai su die vais kariauja, spendia vieni kitiems spstus, vaidija si, juk visa tai netiesa. Jei norime, kad tie, kurie saugos ms valstyb, laikyt didiausia gda vaidytis tarpusavyje, tuo labiau nereikia jiems pasakoti nei smulkiai aprainti milin mi ir kitoki diev ir didvyri vaid su savo artimaisiais ir giminaiiais prieingai, jeigu norime juos tikinti, kad n vienas pilietis niekuomet nejaut neapykantos kitam ir kad tai bt nedora, tai seniai ir senuts i maens turi vaikams apie tai pasakoti, o ir vliau, kai vaikai pa gs; ir poetus reikia priversti, kad jie kurdami laiky tsi i taisykli. O pasakojim apie tai, kaip Her sukaust grandinmis jos snus Hefaistas, kur jo tvas nutrenk em u tai, kad is mgino ustoti moti n 1 8 r arba apie diev kovas, sukurt Homero, negali ma sileisti ms valstyb, nesvarbu, ar jie bt ale goriniai, ar ne. Juk vaikai nesugeba atskirti, kur ale gorija, o kur ne: nuomons, kurias jie sismonina tokiame amiuje, lieka visam laikui, neidildomos ir nepajudinamos. Todl nepaprastai svarbu irti, kad mitai, kuriuos vaikai pirmiausia igirsta, kuo rpestin giausiai diegt jiems dorybes. XVIII. Tai suprantama. Bet jei kas ms pa klaust, kas tai per mitai ir apie k jie, k mes jiems atsakytume? Adimantai, tariau, dabar mudu ne poetai, o valstybs krjai. O valstybs krjams pakanka i noti, kokie turi bti mitai, ir irti, kad ito bt lai komasi. Kurti mitus ne j reikalas.

Teisyb sakai. Bet noriau inoti, kokie turt bti mitai apie dievus. tai kokie: diev visuomet reikia vaizduoti to k, koks jis yra, vis tiek, ar epe, ar lyrikoje, ar tra gedijoje. I tikrj. Argi dievas nra i esms geras? Argi ne tok j ir reikia vaizduoti? Kaipgi kitaip?! Juk joks gris nra alingas. A r ne taip? Taip. Argi tai, kas nealinga, kenkia? Jokiu bdu ne. O kas nekenkia, argi daro k nors bloga? Nedaro. Kas nedaro nieko bloga, tas negali bti ir kokio nors blogio prieastis. Negali. Tai k? Gris yra naudingas? Naudingas. Vadinasi, gris yra teisingo veikimo prieastis. Taip.

Taigi gris yra ne bet koki, o tik teising veiks m prieastis. Dl blogio jis niekuo dtas. Visikai teisingai, pritar Adimantas. Kadangi dievas yra geras, pasakiau, tai jis negali bti viso ko prieastis, kaip tvirtina dauguma; jis yra tik nedaugelio dalyk prieastis, o dl dauge lio dalyk jis nra kaltas: juk grio bna maiau negu blogio. Grio prieastimi negalima laikyti nieko kito, kaip tik diev, o blogio prieasties reikia iekoti kur nors kitur. Man atrodo, kad tu labai teisingai kalbi. Todl negalima priimti nei Homero, nei kit poe t suklydim apie dievus, kai jie neteisingai teigia, jog es
Rm uose Dzeuso prie slenksio du kubilu stovi didiausiu Su dovanom: vien am e j nelaims, antra ja m e griai,

ir tam, kuriam Dzeusas duoda i abiej,


Tam atsitinka nelaimi, bet kartais ir laim ateina,

o t, kuriam tik i antrojo,


Skurdas ir badas per ventj em j j v ejasi n u o la t 19.

Taip pat netiesa, kad Dzeusas ess dalytojas


ir grybi vis, ir nelaim i 20.

XIX. Mes nepritarsime, jei kas sakys, jog Atn ir Dzeusas paragino Pandar sulauyti priesaik ir nu traukti paliaubas2 1 ; atmesime ir pasakojim, kad Te mid ir Dzeusas sukl vaid tarp diev 2 2 . Negalima leisti jaunuoliams klausytis ir i Eschilo odi:
Nusikaltim dievas pasiunia monms, Kai nori j namus sugriaut i pamat 23.

Jeigu kokiame nors krinyje bus tokios jambins ei luts ar bus aprayta Niobs nelaims arba Pelopo ai ni kanios 2 4 r arba trojiei vargai, tai arba reikia nepripainti, kad tai yra dievo darbas, arba, jeigu vis dlto dievo, tai sugalvoti madaug tok paaikinim, kok mes ia norime surasti: poetas turs sakyti, kad dievas daro tik tai, kas teisinga ir gera, o bausm, krintanti tiems monms, yra jiems naud. Bet ne galima leisti poetui tvirtinti, kad nubaustieji kenia, ir dar dievo valia. O jei poetai sakys, kad tuos mo nes reikjo nubausti ir kad vargsta tik nedorieji, ku riems dievas daro gera, juos bausdamas, itai galima leisti sakyti. Bet negalima leisti sakyti, jog dievas, kuris yra geras, ess kaltas dl kieno nors nelaimi, tam turime i vis jg prieintis: ms valstybje toki dalyk niekas nei jaunas, nei senas, jeigu jis nori, kad valstybje viepataut teistumas, neturi nei kalbti, nei klausytis pasakojant eilmis ar proza, nes toks tvirtinimas ir nedoras, ir nenaudingas, ir, be to, prietaringas. A kartu su tavimi balsuosiu u statym, jis man patinka. Tai bus pirmasis statymas ir pirmoji taisykl dl diev: pagal j, ir kalbose, ir poetiniuose kri-

niuose reikia teigti, kad dievas yra ne viso ko, o tik grio prieastis. Tai visikai priimtina, tar Adimantas. O koks bus antrasis statymas? paklausiau. Argi tu manai, kad dievas yra burtininkas, kuris ty ia pasirodo mums tai vienu, tai kitu pavidalu: ia jis pats keiiasi, gydamas vairius kitus pavidalus,'ia tik klaidina mus, versdamas manyti apie j tai viena, tai kita? O gal dievas yra kakas paprasta, ir jis niekad neieina u savo pavidalo rib? Negaliu taip i karto atsakyti. O jeigu kas perengia savo pavidalo ribas, tai jis kinta arba savaime, arba dl kieno "'nors kito poveikio. Be abejo. Bet tai, kieno bkl kuo geriausia, maiausiai , pasiduoda vairiems poveikiams. Juk, pavyzdiui/ sveiko ir stipraus kno nestengia pakeisti valgis, g rimas, sunkus darbas arba augal sauls kaitra, v jai ir kiti panas dalykai. Be abejo. Narsiausios ir protingiausios sielos ioriniai vy kiai taip pat negali sudrumsti ir pakeisti. inoma. Net ir sudtiniai daiktai rykai, namai, drabu iai, jeigu jie gerai padaryti ir tvarkingai ulaikomi, dl tos paios prieasties taip pat maai kinta dl lai ko ir kitoki iorini dalyk poveikio. I tikrj taip yra. Taigi kiekvienas daiktas, arba i prigimties to bulas, arba tobulai padarytas, arba ir toks, ir toks, be veik nesikeiia dl kieno nors poveikio. Atrodo, kad taip. Bet juk dievas ir visa, kas su juo susij, yra visais atvilgiais tobula. inoma. Todl jam maiausiai tinka keisti savo pavidal. Maiausiai. XX . Bet gal jis pats save keiia ir gyja kit pavidal?

Matyt, jei tik jis keiiasi. A r jis pakeiia save geresn ir graesn, ar blogesn ir bjauresn? Tik blogesn, atsak Adimantas, jeigu jau keiiasi. Juk negaltume pasakyti, kad dievui trksta groio arba dorybi. Puikiai pasakei, tariau. Bet jeigu taip yra, Adimantar, tai ar tu manai, kad kas nors nesvarbu, dievas ar mogus pats savo noru padarys save ku riuo nors atvilgiu blogesn? Tai nemanoma. Taigi nemanoma ir tai, kad dievas panort pa keisti pats save: kiekvienas i diev, bdamas geriau sias ir graiausias, visuomet ilaiko savo pavidal. Tai btina, sutiko Adimantas. Tad, mielas biiuli, tegul n vienas poetas ne pasakoja mums, kad
dievai, prisim et sv eia is i tolim o krato Ir apsireng prastai, per m iestus ir per kaim us k e lia u ja 25,

tegul niekas neskleidia paskal apie Protj ir Tetid2 6 , tegul tragedijose ir kituose kriniuose nevaiz duoja Heros, pasivertusios yne ir renkanios aukas
argieio Inacho vaikam s, g y v y b s davjam s 27r

ir tegul apskritai neprasimano nebt dalyk. Ir moti nos neturi, patikjusios poetais, gsdinti savo vaik prasimanymais, jog kakokie dievai vaikioj nakti mis, pasivert visokiais svetimaliais. itokiomis pasa komis jos eidinja dievus, o ir vaikai nuo j darosi bails. Jos neturt ito daryti, pritar Adimantas. Vadinasi, patys dievai nesikeiia. Bet galbt jie burtais apgauna mus ir tikina, jog jie rodosi vairiais pavidalais? Galbt. Tai k? tariau. Negi dievas panors apgau dinti mus odiais arba i tikrj, vietoj savs pa kidamas mums tik vaiduokl? Neinau, atsak Adimantas.

Argi tu neinai, kad tikro melo jei taip gali ma pasakyti nekenia visi dievai ir mons? Kaip, kaip? Ogi tai: niekas nenori apsigauti ir kito apgauti dl paios esms ir dl svarbiausi dalyk ia kiek vienas labiau u visk vengia melo. A vis dar nesuprantu. Tu manai, tariau, kad a ia kalbu kak ne paprasta, tuo tarpu a tik sakau, kad apgauti savo sie l tikrovs atvilgiu, palikti j suklaidint ir pats b ti nemoka ir persisunks melu niekas nenori: ia visi labiausiai neapkenia melo. Tikra teisyb. Tai va itai, apie k a k tik kalbjau, visai pagrstai galima pavadinti tikruoju melu: tai suklaidinto mogaus sieloje glds neinojimas. O odinis melas jau yra sielos bsenos atgaminimas, vlesnis jos atvaiz das, vadinasi, jau ne grynas melas. A r ne taip? Taip. XXI. Taigi tikrojo melo nekenia ne tik dievai, bet ir mons. Manau, kad taip. O kaip su odiniu melu? Gal kai kada jis kai kam bna ir naudingas, tad neverta jo neapksti? Pa vyzdiui, prie ir vadinamj draug atvilgiu kai jie, apimti lo ar beprotybs, puola daryti k nors bloga, ar tada melas nra naudinga priemon, pade danti nukreipti juos nuo blog darb? O ir tuose mi tiniuose pasakojimuose, apie kuriuos k tik kalbjome, melas yra naudingas, jei tik jis kaip galima panaes nis ties, nes mes neinome, kaip viskas buvo i tik rj senovje. I tikrj taip bna, sutiko Adimantas. Bet kokiu atvilgiu melas yra naudingas dievui? Galbt jis, neturdamas ini apie senus laikus, apgau dinja mus, sukurdamas tiesos regimyb? Tai bt tiesiog juokinga! Vadinasi, dievuje nra melagio poeto. Manau, kad ne.

O gal jis imt apgaudinti, isigands prie? Jokiu bdu. O gal dl savo artimj limo , ar beprotybs? .Bet juk n vienas beprotis ar patraklis nra diev mylimas. Taigi dievui nra jokio pagrindo meluoti. Nra. -r- Todl n vienas dievas ar demonas nemeluoja. Jokiu bdu nemeluoja. Taigi dievas yra kakas visikai paprasta ir tik ra ir savo veiksmais, ir odiais; jis ir pats ndsikeiia, ir kit neapgaudinja nei odiais, nei sisdamas enk lus nei miegant, nei budint. I tavo odi man ir paiam itai darosi aiku. Taigi, tariau, tu sutinki, kad antroji taisyk l, kurios reikia laikytis ir samprotavimuose, ir kry boje, kai kalbama apie dievus, yra tokia: dievai ne burtininkai, jie nekeiia savo pavidalo ir neapgaudi nja ms nei odiais, nei darbais. Sutinku, atsak Adimantas. Taigi, daug k girdami Homero poezijoje, mes vis dlto nepritarsime sapnui, kur Dzeusas pasiunt Agamemnonui2 8 . Nepritarsime ir Eschilui toje vietoje, kur Tetid sako, jog Apolonas per vestuves pranaavs
man laim vaikuose, kurie Ilgai gyvensi, nepatirdami lig. D ievai mane m ylsi, saugosi visad. Pajan ugiedojo, auktindams m ane. Ir a tikjaus Febo lpos nem eluos, I jj trykta pranaavimai dievam s, O j i s g ied ojs pats, tada pu otavs pats, Pasaks pats, patsai nuud m ano snui 29

Kai koks nors , poetas ims itaip kalbti apie dievus, mes supyksime ir neduosime jam choro 3 0 ; . taip pat udrausime mokytojams naudoti itoki poezij jauni mui auklti, nes sargybiniai turi bti dievobaimingi ir panas dievus, kiek tai mogui manoma. A visikai sutinku su iais reikalavimais ir esu pasirengs laikyti juos statymais.

TREIOJI K N Y G A
I. Taigi, tariau, diev atvilgiu reiks laiky tis itokios taisykls: tie, kuriems privalu gerbti die vus ir savo gimdytojus ir tarpusavio meil laikyti la bai svarbiu dalyku, jau i pat maens turi vien pa sakojim klausytis, o kit nesiklausyti. Man rodos, tar Adimantas, kad mes visai teisingai nutarme. Na, o jeigu jie turi bti narss, tai ar nereikia jiems kalbti ne tik itokius dalykus, bet dar ir kito kius, kad irautume mirties baim? Kaip tu manai, ar gali bti narsus tas, kuris bijosi mirties? Prisiekiu Dzeusu, manau, kad ne. A r tu manai, kad mogus, kuris tiki Hadu ir jo baisumais, nebijos mirties ir veriau pasirinks mirt myje negu pralaimjim ir vergij? Jokiu bdu ne. Taigi, kaip matyti, mums reiks susirpinti ir tokiais mitais ir i t, kurie juos pasakoja, reikalauti, kad taip naiviai nejuodint Hado karalysts, o daugiau j igirt, nes j pasakojimai ir neteisingi, ir nenau dingi bsimiems kariams. Reiks, pritar Adimantas. Taigi i epo, pradj nuo pirmos eiluts, ibrauk sime visus itokius dalykus:
A m aloniau geriau u tarn bti pas kit m og beturt, kuris ir duonos pristinga ne kart, N e i karaliauti vis ligi iol numirusi tarpe i .

Ibrauksim ir itas eilutes:


Kad neikilt vies m onm s ir dievam s nem irtingiem s Rmai jo tvanks, priplk, kuri ir dievai n e a p k en ia 2,

arba:
N uostabs dedas dalykai! Ir H ado namuos pasilieka V le i pavidalas senas, tik jausm o irdy n k rislelio 3.

Ir it:
V ien a s tik jis gyvastingas, kiti be g yv y b s eliai 4,

ir:
Siela i kno iskrido ir H ado alin nukeliavo, Savo likim apverkus, jaun yst ir jg palikus 5.

Ir it:
Suplazdjs elis prasm ego em n kaip dmas len gvutis 6,

ir:
Kaip gdioje olos tamsumoj iknosparniai vokia, m plasnoti sparnais, kai v ien a s krinta nuo sienos, Kur jie, sukib eilj, greit glaudiasi v le i pulk, Lygiai taip vokt tos v l s ir skrido, pulkan susim et 7.

Mes papraysim Homero ir kit poet neusigauti, jei visus itokius dalykus ibrauksime ne dl to, kad jie bt nepoetiki ir nemalons daugeliui klausytoj, bet dl to, kad, prieingai, kuo jie poetikesni, tuo maiau tinka klausytis vaikams ir suaugusiems, jeigu mogus turi bti laisvas ir labiau bijotis vergijos negu mirties. Ir a taip manau, pritar Adimantas. II. Taip pat reikia atmesti visus baisius ir gs dinanius su tuo susijusius pavadinimus Kokito, Stikso8 , vli, vaiduokli ir kitus, kuriuos igirdus monms plaukai pasiiauia. Galbt jie tinka kur nors kitur. Bet mes bgtaujame dl sargybini, kad nuo toki sukrtim jie nepasidaryt pernelyg nervingi ir jautrs. Ir pagrstai bgtaujame. Vadinasi, toki pavadinim reikia atsisakyti. Reikia.

Ir poezijos kriniuose reikia pieti visai priein g vaizd. Aiku. Taip pat imesime i poezijos ir didij vyr skundus ir dejones. Jei imetm anuosr reikia imesti ir itai. Pairkime, tariau, ar teisingai darome, i mesdami tokius dalykus. Mes teigiame, kad tikras vy ras nelaiko baisiu dalyku kito tikro vyro mirties,, nors tai bt ir jo draugas. I tikrj taip teigiame. Todl jis neaimanuos, tarsi t bt itik ka kas baisaus. Neaimanuos. Mes taip pat teigiame, kad toks vyras, garbingai gyvendamas, yra visikai nepriklausomas ir maiau- j iai reikalingas kit moni, ' Teisyb. ' Todl jam visai nebaisu netekti snaus ar brolio, ar turto, ar kit panai dalyk. Visai nebaisu. Vadinasi, kai j itiks kokia nelaim, jis nevaitos, o tyliai iks. Tyli tyliausiai. Todl teisingai pasielgtume, atimdami i didij vyr aimanas ir palikdami jas moterims ir tai nerim toms ir niekam tikusiems vyrams, kad tie, kuriuos norime iauklti alies sargybiniais, gdytsi taip elgtis. Teisingai, patvirtino Adimantas. Ir vl praysime Homero ir kit poet nepasa koti, kad Achilas, deivs snus, verts nuo ono ant ono, auktielninkas gul ir knipsias11 ir pagaliau, atsikls i guolio, nerimo pilnas, ibgo pajrin*' ar ba kad jis stvr (...) rankom abiem pajuodavusias dulkes nuo ems, br jas sau ant galvos" 9 , ir ap skritai nevaizduoti jo verkianio ir vaitojanio. Ir apie Priam, kuris savo kilme buvo artimas dievams, nesakyti, kad jis

3 8 8

97

Pra m aldavo visus, atsiklaupdam as emj purv, V yr kiekvien vardu p avad in d am as10.

Dar labiau praysime j ir kalbti:

neversti diev

sielvartauti

Oi, kokia varg ir kaip nelaim inga a m oia herojaus l i .

O jeigu jau apskritai negalima diev taip vaizduoti, tai kokio reikia lumo, kad didiausij i diev pa rodytum tok nepana save, tariant tokius odius:
Vargas! T m ielj vyr antai mano akys pamat, Kaip apie mrus j veja. irdis m an sugrudo, n e s g a i la 12,

arba:
V argas m ani tai Sarpedonas, kuris man brangiausias tarp vyr, Turi prati nuo rankos nn M enetiado Patroklo 13.

III. Jeigu jaunuoliai, mielas Adimantai, toki da lyk klausysis rimtai ir neijuoks j kaip dievams ne pritinkani, tai vargu ar kas nors, bdamas tik mo gus, laikys eminaniu dalyku ir priekaitaus sau, jeigu jam aus galv pasakyti ar padaryti k nors pana aus, prieingai, jis be jokios gdos dl kiekvieno menkniekio raudos ir aimanuos. Tikra teisyb. Taigi ito neturi bti, kaip mes k tik isiai kinome. ios ivados ir laikykims, kol kas nors neti kins ms pakeisti j kita, geresne. Sutinku. Bet ms jaunuoliai neturi bti ir perdm juks: po stipraus juoko priepuolio beveik visada ap ima visai prieinga nuotaika, Man irgi taip atrodo, pritar Adimantas. Taigi negalima vaizduoti, kaip juokas suima gar bingus mones, o juo labiau dievus. Taip, ito tai juo labiau. Todl mes neleisime Homerui itaip kalbti apie dievus:
N ebesuvaldom ai juoktis pradjo dievai laim ingieji, lub Hefaist pam at vikriai sukinjantis rmuos 14.

Pagal tave ieina, kad negalima toki dalyk pasakoti.

Taip, ito i tikrj negalima pasakoti; jeigu nov .i uoli mano nuomon. Juk ties reikia vertinti. Jei mes teisingai sake liu', kad dievams melas i tikrj yra nenaudingas, o monms jis naudingas kaip vaistas, tai aiku, kad to ki vaist reikia leisti naudoti tik gydytojams, o neiiminani prie jo negalima prileisti. Aiku. Jau kam kam, o valstybi valdovams tikrai dera meluoti ir prieams, ir savo pilieiams savo valsty bs labui, bet visi kiti neturi griebtis melo. Jeigu koks Mors mogus meluos valdovams, mes pasakysime, kad lai yra toks pat o gal dar didesnis nusikaltimas, kaip kad jeigu ligonis meluot gydytojui arba darantis gimnastikos pratimus slpt nuo mokytojo tikrj sa vo kno bkl, arba irklininkas nesakyt vairininkui liesos apie laiv ir jreivius, kaip einasi jam paiam ir kitiems jreiviams. Teisingai kalbi. Taigi, jei valdovas sugaus meluojant kur nors i t, kurie dirba,
11

2ynj, ar t, kuris gydo, ar ger dailid 15,

jis nubaus j u tai, kad is veda prating paprot, kuris apvers valstyb tarsi kok laiv. Ypa jeigu po odi eis darbai. Na, o nuosaikumas () ar nebus reika lingas ms jaunuoliams? Kaipgi ne! atsak Adimantas. Dauguma moni svarbiausiu nuosaikumo bruo/u laiko ne tik paklusim valdovams, bet ir saikingum valgant, geriant ir meils dalykuose. Ir man taip atrodo. Taigi, manau, mes pavadinsime vykusiais tuos odius, kuriuos taria Homero Diomedas:
Liaukis, nutilk. Paklausyk patarimo tu m ano g e r ia u sia i16,

( < ii p pat ir tokias eilutes:


V yrai achajai tyldam i eng, rstybe k vpavo, O r b jie savo vadu s ir j klaus i7, 99

ir kitus panaius odius. Puiku. O k tu pasakysi apie itokius odius:


V argas girtuokli, tau akys unies, o irdis tai kaip stirnos 1

ir po j einanius? A r jiems pritari? A r gerai busr jei kas nors kalbdamas ar eilse bus toks lus su savo valdovu? Visai negerai. Tokie odiai, mano nuomone, nepads skiepyti jaunuoliams nuosaikumo. Beje, nereikia stebtis, jeigu jie patinka. Kaip tau atrodo? Taip pat, kaip ir tau. IV. Na, o kai poetas imintingiausio vyro lpo mis tvirtina, jog puikiausias dalykas tai, kad
sk obn ys lta grybm , Duona, m s kalnais, ir v y n o pyljas nespja Semt i kraterio ir pilt kiekvien am prines taur 19,

ar itai, tavo manymu, tinka skiepyti jaunuoliams su sivaldym? Arba itai:


Bet nusibaigti badu baisiau u visk p a s a u ly 20,

arba kad Dzeusas, kai visi dievai ir mons miegojo ir tik jis vienas budjo, staiga apimtas meils geismo, visk umiro ir, pamats Her, taip siaudrino, jog net nenujo savo kambar, o panorjo ia pat ant ems su ja susijungti, ir prisipaino jai ess apimtas tokios aistros, kokia n tada jo nebuvo uvaldiusi, kai jiedu pirm, kart susitiko slapta nuo savo tv 2 1 . Arba kad Arjas ir Afrodit Hefaisto buvo apkalti lovo je 22 ir kiti panas dalykai? Prisiekiu Dzeusu, tar Adimantas, tokie da lykai man atrodo netinkami. Bet jei garss vyrai ir odiais, ir darbais rodo itverm, reikia irti ir klausyti. Kad ir, pavyzdiui, itai:
Trenk sau kum iu todl j krtin ir pratar itaip: Reikia itverti, irdie! N epalygint baisesn itv rei Kani" 23.

- Teisingai kalbi. Be to, ms aukltiniai neturi imti dovan ir b(i ^ods. Jokiu bdu. Negalima jiems pasakoti, kad
D ovan os tinka dievam s, karalius garbiuosius p a le n k ia 24.

Negalima pagirti ir Achilo aukltojo Feniko, kuris < \ s teisingai patars savo aukltiniui padti achajams, jei ie duos dovan, o jei ne ir toliau p y k ti2 5 . Mes nesutiksime ir su visais tais negraiais dalykais, kurie pasakojami apie Achil kad jis buvs toks godus, jog prims Agamemnono dovanas2 6 , arba kad miru siojo kn grins tik po to, kai gavs ipirk kitaip nesutiks grinti2 7 . Tokie poelgiai nenusipelno pagyrimo. A gerbiu Homer, bet vis dlto kad ir nenoro mis turiu pasakyti, jog nedora tokius dalykus priskirti Achilui ir tikti, kai itai tvirtina kiti poetai. Arba vlgi tai k Achilas sako Apolonui:
Pavojingiausias diev, tu m ane suvediojai, taiklusis, K eryiau tau i tikrj, je i toki galyb tu r ia u 28.

391

Net ups dievui Achilas nepakluso 29 ir buvo pasirengs kautis su juo; arba apie savo plaukus, skirtus k i tai upei, Sperchjui, jis pasak:
Lai jau ir garbanos m ano palydi Patrokl heroj 30,

o Patroklas tada jau buvo mirs. Netiktina, kad jis bt itaip padars. Arba pasakojimai apie Hektoro lavono valkiojim aplink Patroklo kap3 1 , belaisvi aukojim laue3 2 mes pasakysime, kad visa tai melas. Mes neleisime, kad ms kariai tikt, jog A chilas, deivs ir dorovingojo Peljo, Dzeuso snaus 3 3 , snus, iaukltas imintingojo Chirono 3 4 r buvs tokios prietaringos dvasios, jog sirgs dviem viena kitai prieingomis ligomis emu turt trokimu ir ididia |)<mieka dievams ir monms.

Teisingai kalbi. V. Taip pat netiksime, tariau, ir kitiems n leisime pasakoti, kad Poseidono snus Tesjas ir Dzeuso snus Pirito j as buv gudrs ir klastingi grobikai35 arba kad kuris kitas dievo snus ar didvyris bt i drss daryti tokius baisius ir ventvagikus darbus, apie kuriuos meluoja poetai; mes priversime poetus sakyti arba kad tai ne j darbai, arba kad jie nra diev vaikai tik jau ne prieingai ir vienam, ir ki tam. Tegul jie nebando tikinti jaunuoli, kad dievai sukelia blog ir kad didvyriai n kiek ne geresni u mones. Kaip jau anksiau sakme, tai nedora ir ne atitinka tiesos. Juk rodme, kad i diev negali kilti blogis. Be abejo. Net ir klausytis apie tai yra alinga. Mat kiek vienas ims pateisinti savo nedorum, jei sitikins, kad itaip daro ir dar ir tie, kurie dievams giminingi, ir Dzeuso artimieji:
tarp Idos kaln Aukuras j tvo, Dzeuso, ikils. J gyslom is dar teka kraujas d ie v i k a s36.

392

Todl reikia padaryti gal itokiems mitams, kad jie ms jaunuoliams neskiepyt nuomons, jog es gaima lengva ranka daryti nusikaltimus. Reikia. Kadangi mes svarstome, tariau, koki pasa kojim reikia ir koki nereikia, tai koki j r dar liko aptarti? Jau isiaikinome, kaip reikia kalbti apie dievus, demonuSj. apie didvyriu& ir- apie f f i Karalyst. Visikai. A r tik ne apie mones mums liko isiaikinti? Teisingai. Bet, mano mielas, kol kas mes nieko negalime apie tai pasakyti. Kodl? A manau, mes turtume sakyti, kad ir poetai, ir tie, kurie rao proza, daniausiai klaidingai sprendia apie mones jie mano, kad nedorliai paprastai

I )Lina laimingi, o teisingi mons nelaimingi, kad ne itusingumas ess naudingas, jei tik jis neikyla aik tn, ir kad teisingumas ess naudingas kitam, o paiam teisingajam jis bausm. Tokius dalykus mes udrausime kalbti ir liepsime eilse ir mituose pasakoti visai prieingai. A r ne taip? Taip. Jei sutinki, kad a kalbu teisingai, tai manau, kad sutinki ir su ms ankstesniais samprotavimais. Teisingai manai. Kad apie mones itaip negalima kalbti, mes nutarsime tik tada, kai isiaikinsime, kas yra teisin gumas ir kuo jis savaime naudingas tam, kuris yra teisingas, nesvarbu, ar kiti j laiko'1 'tokiu, ar ne. Tikra teisyb. VI. Apie pasakojimus uteks kalbti. Dabar, a manau, reikia paanalizuoti iraikos bdus. Tada b sime isiaikin, ir k reikia pasakoti, ir kaip. Nesuprantu, k tu turi galvoje, pasak A d i mantas. Turi suprasti, tariau. Gal itaip greiiau su prasi: visa, k mit krjai ir poetai pasakoja, jie pasakoja arba apie praeit, arba apie dabart, arba apie ateit, ar ne? O kaipgi kitaip galt bti? Ir visa tai jie arba paprastai pasakoja, arba mgdiodami, arba darydami ir viena, ir kita kartu. Man dar ne visai aiku. Matyt, a juokingas ir nenuovokus mokytojas! tariau. Nemoku paaikinti! Tada padarysiu taip, kaip daro tie, kurie nemoka aikinti: imsiu kok nors atski r atvej ir, juo remdamasis, pamginsiu parodyti, k a noriu pasakyti. Sakyk, ar inai ,,Iliados" pradi, kur poetas pasakoja, kaip Chrisas pra Agamemnono grinti jam dukter, kaip is supyko ir kaip Chrisas, ih'gavs dukros, meld diev atkeryti achajams? - inau.

Zinai, kad, baigiant eilutmis:


jr m eld V yr achaj, labiausiai gi broli Atrid v a ld o v 37,

poetas kalba savo vardu ir visai nemgina nukreipti ms minties kitur, vaizduodamas, jog kalba kas ki tas, o ne jis pats. Bet tolesnse eilutse jis kalba taip, tarsi jis pats bt Chrisas, ir nori sudaryti mums s pd, kad kalba ne Homeras, o senasis ventikas3 8 . Panaiai sukurtas visas pasakojimas apie Trojos kar, apie vykius Itakje ir kitose Odisjoje" apraytose vietose. I tikrj, pritar Adimantas. Vadinasi, ir tai, kai jis pateikia kit odius, ir kai siterpia pats ir kalba nuo savs, vis tiek yra pa sakojimas. Aiku. Bet kai jis kalba kieno nors kito vardu, ar ne sakome, kad tada jis stengiasi kalbjimo bdu kuo labiausiai panti t asmen, kur mums pasak kalbsiant? Sakome, kaipgi ne. Bet argi pasidaryti panaiam kit mog bal su arba ivaizda nereikia pamgdioti t, kur da raisi panaus? Be abejo. Panaiais atvejais, matyt, ir Homeras, ir kiti poe tai pasakoja pamgdiodami. Taip ieina. O jeigu poetas niekur nesislpt, tai visoje jo kryboje ir pasakojime nebt pamgdiojimo. Kad nesakytum, jog ir vl nesupranti, a tau paaikinsiu, kaip itai atsitinka. Jei Homeras, pasaks, jog atvyko Chrisas su ipirka u dukter ir maldavo achaj, o ypa karali, ir toliau kalbt kaip Homeras, o ne taip, tarsi jis bt virts Chrisu, tai supranti, kad itai b t ne pamgdiojimas, o piaprastas pasakojimas. Jis atrodyt madaug itaip pasakysiu proza, nes nesu poetas: Atvyks ventikas meld dievus, kad padt

hajams uimti Troj, o patiems neprati, ir pra, kad achajai, pasigdij dievo, grint jam dukter u ipirk. Jam taip pasakius, kiti j pagerb ir sutiko, l> ct Agamemnonas upyko ir liep jam eiti alin ir niekad daugiau nesugrti, nes tada jam nepadsis nei skeptras, nei dievo vainikas. O apie jo dukter pa sak, kad paleisis j ne anksiau, negu ji pasensianti. su juo Arge gyvendama. Jis liep jam eiti sau ir neerzinti jo, jei nors sveikas sugrti namo. Tai igirds, senis isigando ir tyldamas pasialino. Ijs i sto vyklos, labai maldavo Apolon, kreipdamasis j v i sais jo epitetais ir primindamas jam apie savo dova nas ir ventykloms statyti, ir ventoms aukoms, kadf atsilygindamas u visa tai, strlmis atkeryt achajams u jo aaras"3 9 . itaip, mano mielas, yra pasakoj ama paprastai, nemgdiojant. Suprantu. VII. Dabar tau aiku, kad galima pasakoti ir prie ingai: pakanka imesti odius, kuriuos poetas ter pia nuo savs, ir palikti tik dialog. Aiku. Tai juk bdinga tragedijai. Teisingai supratai, tariau. Dabar, manau, tau jau aiku tai, ko anksiau nesugebjau iaikinti: kad vien poezijos ir mit r itisai sudaro pamgdioj imas tai, kaip tu sakai, tragedija ir komedija, o k i t paties poeto pasakojimas: tai ypa bdinga diti rambams; o epinje poezijoje ir daugelyje kit poezi jos ri naudojama ir viena, ir kita. A r supranti? Suprantu, k tu anksiau norjai pasakyti. Prisimink, k mes anksiau sakme: kad jau nurodme, apie k reikia kalbti poezijoje, bet mums dar reikia isiaikinti, kaip itai turi bti kalbama. Prisimenu. Kaip tik tai a ir turjau galvoje, sakydamas, kad mums reikia nusprsti, ar poetams visur leisime naudoti pamgdiojim, ar vienur leisime, o kitur no, ir btent kur, ar visai neleisime. Numanau, kad tu svarstai, ar sileisime trage<li ja ir komedij ms valstyb, ar ne.

3 9 4

*05

395

Galbt, atsakiau. O gal ir daugiau k kol kas dar neinau: kur odis ne mus tarsi vjo dvel kimas, ten ir eisime. Gerai pasakei. Dabar, Adimantai, pagalvok: ar sargybiniai turi bti pamgdiotojai, ar ne? Beje, juk ir tai iplaukia i to, k jau anksiau nutarme kad kiekvienas gali gerai dirbti tik vien, o ne daug darb, ir jeigu pam gint imtis daug ko, jam nieko neieit ir jis niekur nepasiymt! Be abejo. A r negalima to paties pasakyti ir apie pamg diojim? Tas pats mogus negalt vykusiai pamg dioti daugelio dalyk. Teisyb. Vargu ar kas galt dirbti kok nors svarb darb ir kartu vykusiai pamgdioti daugel dalyk. Juk netgi tais atvejais, kai, atrodyt, dvi pamgdio jimo rys yra artimos viena kitai, tiems patiems as menims itai nepavyksta pavyzdiui, tiems, kurie kuria ir komedijas, ir tragedijas. Argi tu k tik ir vie nos, ir kitos nepavadinai pamgdiojimu? Pavadinau, ir tu teisyb sakai, kad tie patys as menys negali daryti kartu ir viena, ir kita. Ir rapsodai negali bti kartu ir aktoriai. Negali. O tie patys aktoriai netinka ir tragedijai, ir ko medijai, nors ir viena, ir kita pamgdiojimas. A r ne? Pamgdiojimas. Be to, Adimantai, man atrodo, kad mogaus prigimtis turi tiek bruo bruoeli, kad daugeliu at vilgi nemanoma atkurti ar parodyti viso to, k sie kiama atkartoti pamgdiojimu. Tikra teisyb, pritar Adimantas. VIII. Taigi, jei laikysims pirmojo dsnio, ku r nustatme, kad sargybiniai bus atleisti nuo vis kit darb ir tik sergs valstybs laisv, ir labai uo liai, niekuo kitu neusiimdami, tik tuo, kas susij su j pareigomis, tai jiems nereiks nieko kita daryti

c
106

mi k nors pamgdioti. O jeigu jau jie mgdios, tai

lik tai, kas pritinka tai yra i pat vaikysts mg dios narsius, santrius, laisvus mones ir panaiai,
/om ir gding dalyk jie neturi daryti, kad mgdio dami patys i tikrj nepasidaryt tokie. Argi tu ne pastebjai, kad mgdiojimas, jeigu jis tsiasi nuo maens, virsta proiu ir mogaus prigimties bruo u jis paveikia ir ior, ir bals, ir dvasi. Ir dar kaip paveikia. Mes neleisime, tariau, kad tie, kuriais mes rpinams ir kurie turi tapti auniais vyrais, vyrai b dami, pamgdiot moter jaun ar sen, su vyru besivaidijani ar su dievais besiginijani, besidi diuojani savo laime ar nelaimje aimanuojani, lidini ar verkiani; dar labiau drausime pamg dioti sergani, gimdani ar mylini moter. Be abejo. Neleisime mgdioti nei verg, nei vergi juk jie daro tik tai, kas vergams dera. Neleisime. Neleisime mgdioti ir blog moni, baili, kurie elgiasi prieingai, negu mes k tik kalbjome, piktodiauja, vieni kitus ijuokia, nevankiai kalba ir girti, ir blaivs bdami, ir apskritai ko tik jie ne pridaro ir vieni kitiems, ir kitiems monms, ir odiais, ir darbais! A manau, kad negalima pratintis mgdio ti ir beproi kalbos bei elgesio: reikia imokti skirti iprotjusius ir nedorus mones vyrus ir moteris, ir nedera nei daryti k nors panaaus, nei j pamgdioti. Teisyb sakai. Na, o ar reikia pamgdioti kalvius arba kok kit darb dirbanius, irkluojanius trijeras arba duo danius irklininkams takt, arba daranius k nors panaaus? Jokiu bdu! suuko Adimantas. Juk jiems udrausta tokiais dalykais usiimti. Gerai. O ar ims jie pamgdioti vengianius irgus, baubianius jauius, niokianias upes, oian ia jur, griaustin ir panaius dalykus?

Ne, atsak Adimantas. Juk jiems udrausta pasiduoti beprotybei ir pamgdioti beproius. Jei a teisingai suprantu tavo mint, tariau, yra tam tikra kalbjimo ir pasakojimo ris, kuri vartoja tikrai doras mogus, kai jam reikia k nors pasakyti, bet yra ir kita ris, visai nepanai pirm j, kurios pasakodamas griebiasi prieingos prigimties ir prieingai iaukltas mogus. Kokios tos rys? paklaus Adimantas. A manau, tariau, kad nuosaikus doras mo gus, kai jis pasakodamas prieis prie dorybingo mo gaus kokio nors posakio ar darbo, panors itai perteik ti taip, tarsi jis pats bt tas mogus, ir nesigdys tokio pamgdiojimo. Geriausiai ieina, kai pamgdioj amas doras mogus, kurio poelgiai rytingi ir imin tingi. ymiai prasiau ir silpniau pamgdiojami pa lijusios sveikatos arba pakrik dl polinkio simylti, girtavimo ar kokios kitos nelaims mons. O kai pasa kotojas susidurs su savs nevertu mogumi, jis visai nenors tapti panaus u save blogesn mog, nebent tik trumpai akimirkai, kai tas mogus daro k nors ge ra, jis gdysis, nes yra neprats pamgdioti tokius mones, ir kartu bodsis prisiimti pavidal mogaus, kur irdyje niekina, nebent tik juokais gals itai padaryti. Suprantama. IX. Taigi jis pasakos tokiu bdu, kur mes ap tarme, kalbdami apie Homero ep, ir pamgdio damas, ir paprastai pasakodamas, bet pamgdiojimo bus ymiai maiau negu pasakojimo. A r teisingai kalbu? Toks pasakotojas tikrai naudos tok pasakojimo bd. Kuo toks pasakotojas bus blogesnis, tariau, tuo uoliau jis stengsis visk pamgdioti ir n vieno dalyko nelaikys savs nevertu. Todl jis visk steng sis pamgdioti rimtai ir gausios publikos akyse ir griaustin, ir vjo vilpim, kruos barbenim, ai ir rat girgdjim, trimit, fleit ir birbyni balsus, v i soki ranki sukeliamus garsus, un lojim, avi blio-

v ima ir pauki balsus. Vis jo pasakojim sudarys Im mgdiodamas balsu ir judesiais paprasto pasakoji mo bus visai nedaug. Teisyb, pritar Adimantas. Tai ir yra, tariau, tos dvi pasakojimo rys, karias minjau. I tikrj taip ir yra. I t dviej ri viena tik neymiai kinta, ir, suteikus tokiam pasakojimui tinkam harmonij ir rit m, visi, gerai j perprat, pasakos madaug tuo pa iu stiliumi juk nukrypimai ia nedideli ir tuo pa iu ritmu. Atrodo, kad i tikrj taip yra, sutiko Adimantas. Na, o antroji ris yra visai prieinga: norint tinkamai paveikti klausytoj, reikalingos vairiausios harmonijos ir ritmai, nes ia galimi visokiausi pasi keitimai. iai riai tikrai itai bdinga. Visi poetai ir apskritai kalbtojai pasakoja arba vienu, arba kitu bdu, arba derina juos abu. Be abejo. Tai k mums daryti? A r savo valstyb sileisime abi tas ris, ar tik vien katr i j, o gal miri? Jei mano nuomon nusvert, sileis tume tik t / nemiri r, kai poetas pamgdioja dor mog. Bet, Adimantai, malonus ir mirus pasakojimas, / o vaikams, aukltojams ir daugumai paprast moni' maloniausia yra pasakojimo ris, prieinga tai, kuri tu silai. Taip, jiems ji i tikro malonesn. Bet gal tu pasakysi, tariau, kad ji netinka ms valstybei, nes mes netursime nei dvilypio, nei daugialypio mogaus. Kiekvienas darys tik k nors viena. Pasakysiu. Todl tik ms valstybje batsiuvys bus tik bat:;m \ y s, o ne batsiuvys ir kartu vairininkas, emdirbys

jq 9

tik emdirbys, o ne kartu dar ir teisjas, karys bus tik karys, o ne kartu dar ir prekiautojas ir t. t. Teisyb sakai. Taigi, jeigu mus valstyb atvykt mogus, sugebs pasiversti kuo tik nori ir visk pamgdioti, ir nort mums parodyti savo krinius, mes ji pagerb tume kaip vent, nuostab, av mog, bet pasaky tume, kad ms valstybje toki moni nra ir ne leidiama jiems atsirasti, ir isistume j kit valstyb, itep galv mira ir apvainikav vilnoniais kaspi nais, o patys tenkintums grietesniu poetu bei pa sakotoju, nors ir ne tokiu aviu, bet tinkamu ms tikslui, kuris pamgdiot dorovingo mogaus kalb jimo bd ir kalbt taip, kaip mes nustatme i pra di, kai aptarme kari aukljim. Jei tai nuo ms priklausyt, mes itaip elgtumms. Atrodo, mano mielas, kad mes jau baigme ap tarti t dailij men dal, kuriai priklauso pasakoji mai ir mitai: isiaikinome, k ir kaip reikia kalbti. Ir man taip atrodo. X. Ar nereikt, tariau, dabar pakalbti apie dainas ir lyrin poezij? Tikrai reikt. Kiekvienas galt pasakyti, k apie tai turtume kalbti ir kokios jos turt bti, kad atitikt ms anksiau nustatytas taisykles. Glaukonas nusiypsojs tar: A, Sokratai, matyt, esu ne i t moni, nes dabar negaliau pasakyti, k apie tai turtume tvir tinti. Beje, t numanau. Vis dlto, tariau, tu vis pirma gali drsiai tvirtinti, kad lyrik sudaro trys dalys odiai, har monija ir ritmas. Taip, itai galiu tvirtinti, sutiko Glaukonas. Kadangi lyrik sudaro ir odiai, iuo atvilgiu ji niekuo nesiskiria nuo nedainuojam odi, jai ga lioja tos taisykls, apie kurias k tik kalbjome. Teisyb sakai.

Harmonija ir ritmas turi prisiderinti prie odi. Be abejo. Bet mes pripainome, kad raud ir aiman poe zijoje negali bti. O kokios bna raud derms? Pasakyk, juk tu nusimanai apie muzik. M iri lydin, grieta lydin ir kitos panaios. Tad turtume j atsisakyti tariau. Jos ne tinka net moterims, kurios turi bti padorios, o k jau kalbti apie vyrus! Teisingai. Sargybiniams visikai netinka girtumas, iglebi mas ir tingjimas. Aiku. O kurios derms glebina ir yra bdingos usta ls dainoms? Jonin, atsak Glaukonas, ir lydin jas vadina palaidomis. A r itokios, mano mielas, tinka kariams? Ne. Atrodo, kad lieka tik dorin ir frygin. A, tariau, nenusimanau apie dermes, bet tu mums palik t, kuri tinkamai pamgdiot narsaus vyro, atsidrusio karini veiksm kartyje ir priversto veikti visokiausius sunkumus, bals ir tart. Kai jam nesiseka, kai jis sueistas ar eina mirt, arba j itin ka kokia kita nelaim, jis drsiai ir itvermingai pake lia savo likim. Palik mums ir kit derm, kuri pamg diot mog, taikiu metu usimus ne priverstine, o savanorika veikla, kai jis arba stengiasi k nors ti kinti, prao, meldia dievus arba pamoko ir pataria mogui, arba, prieingai, kai pats iklauso kit pray m, pamokym arba tikinjim, mog, kuriam seka si, bet kuris nesikelia puikyb, o visada elgiasi imin tingai ir santriai, atsivelgdamas padarinius. Tad palik mums ias dvi dermes jos puikiausiai pamg dioja prievart ir savanorikum, laim ir nelaim, nuosaikum ir narsum. Tai kaip tik tos derms, apie kurias a k tik kalbjau, pasak Glaukonas.

400

b
U2'

Taigi dainose ir lyrinje poezijoje mums nerei ks nei daugiabalsikumo, nei vis dermi sumaiymo. Atrodo, kad nereiks. Taigi mums nereiks trigon, pektid 40 ir kitoki daugiastygi instrument su daugybe dermi dir bj. Matyt, kad ne. O fleit dirbjus ir fleitininkus ar priimsi m s valstyb? Juk fleita turi daugiausia bals, ir vis dermi maiymas tai tik fleitos pamgdiojimas. Teisingai. Taigi, tariau valstybei lieka reikalingos tik lyra ir kitara, o piemenims laukuose birbyn. Pagal samprotavim taip ieina. ia nra nieko ypatinga, mano mielas, paakiau, kad Apolon ir jo instrument mes vertiname labiau negu Marsij ir jo instrument4 1 . Prisiekiu Dzeusu, nieko ypatinga. Po imts! tariau. N nepastebjome, kaip vl apvalme ms valstyb nuo prabangos, kuria j sakme esant usikrtusi! Mes pasielgme protingai, pasak jis. XI. Na, tariau, tai apvalykime j ir nuo v so kito. Po harmonij i eils reikia kalbti apie rit mus. Mums reikia iekoti ne vairi, i visokiausi pd sudaryt ritm, bet toki, kurie atspindt doro ir narsaus mogaus gyvenim, o juos suradus, reikia ritm ir melodij priderinti prie atitinkam odi, bet ne odius derinti prie ritmo ir melodijos. Kokie yra tie ritmai, tursi tu nurodyti, panaiai kaip nurodei dermes. Prisiekiu Dzeusu, a neinau, k sakyti. I paty rimo inau, kad yra trys pd rys, i kuri sudaromi metrai, panaiai kaip yra keturi sskambiai, i kuri sudaromos visos derms. Bet negaliau pasakyti, ko k gyvenim kurie i j pamgdioja4 2 . Tuo klausimu, pasakiau a, pasitarsime su Damonu 43 koks metras tinka emam elgesiui, koks lumui, beprotybei ir kitokioms ydoms reikti ir

koks prieingiems dalykams pamgdioti. Man ro dos, a esu girdjs, kaip jis kalbjo apie kakok su dtin metr, kur vadino enopliju, kartu daktilin ir herojin metr, tik neinau, kaip j sudarinjo ir kaip tolygiai idstydavo pakilimus ir nuleidimus eilutje, sudarytoje i ilg ir trump skiemen. Be to, jis, kiek pamenu, minjo jamb ir kakok kit metr, rodos, trochj, kur sudaro ilg ir trump skiemen derinys. Kai kuriais atvejais jis ne maiau peik arba gyr temp negu pat ritm, o kartais ir vien, ir kit drau ge, bet a nesugebu to atpasakoti. Tuos dalykus, kaip sakiau, palikime Damonui, nes juos aptarti ilgai u trukt. O gal tu kitaip manai? Prisiekiu Dzeusu, ne, atsak Glaukonas. Bet tu galtum bent jau pasakyti, kad graktu mas ir graktumo stoka priklauso nuo ritmo tobulumo ir netobulumo. Be abejo. Panaiai ritmikumas atitinka ger kalbjimo stili, o neritmikumas jo prieingyb. Taip pat ir gera bei prasta harmonija, jeigu, kaip k tik sakme, ritmas ir harmonija derinasi prie odi, o ne odiai prie j. Jie tikrai turi taikytis prie odi. O argi iraikos bdas ir pati kalba neatspindi mogaus sielos? Kaipgi ne! O visa kita kalbos ypatybs? Taip. Vadinasi, kalbos graumas, harmoningumas, graktumas ir ritmingumas iplaukia i sielos papras tumo ne to minties skurdumo, kur tik pagraindami vadiname paprastumu, o tikrojo bdo paprastumo, ku riame jungiasi gris ir grois. Visai teisingai. A r ms jaunuoliai neturi visaip ito siekti, jei nori atlikti savo pareigas? Turi.

113

Juk ito apstu dailje ir visose vaizduojamojo meno akose audimo, siuvinjimo mene, statyboje, visoki reikmen gamyboje, kn ir augal prigimty je: viskas yra arba grau, arba bjauru. Bjaurumas, neritmingumas ir neharmoningumas yra giminingi kal bos ir bdo piktumui, o prieingos savybs yra artimos imintingumui ir dorovingumui. Visai teisingai, pritar Glaukonas. XII. Negi mums reiks priirti tik poetus ir versti juos arba knyti savo kriniuose gerus papro ius, arba visai atsisakyti krybos? A r nereiks kont roliuoti ir kit meninink ir neleisti jiems gyv bty bi paveiksluose, pastatuose ir kitokiuose kriniuose knyti yd, nesivaldymo, emumo ir bjaurumo? O tiems, kurie negals paklusti itiems reikalavimams, i viso neleisime kurti; kitaip ms sargybiniai, augdami tarp t blogio atvaizd, tarsi ganydamiesi utertoje ganykloje ir kasdien po truput skabydami apnuodyt ol, pamau, nejuiomis sukaupt savo sieloje didel blog. Todl mums reikia iekoti toki meninink, ku rie dl savo gimt gabum galt eiti groio ir grak tumo prigimties pdomis, kad ms jaunuoliams, tarsi sveiko krato gyventojams, viskas eit naud, kad i kurios tik puss j akis ir ausis pasiekt gras k riniai, jie tarsi velnus vjelis i ger krat net jiems sveikat ir nejuiomis jau i pat maens suar tint juos su graiu odiu ir skatint draugauti ir su tarti su juo. I tikrj jie bt gerai aukljami! Glaukonai, tariau, ar ne dl to dailieji me nai auklja, kad ritmas ir harmonija giliausiai sisk verbia sielos gelmes ir stipriausiai j paveikia? Jie patys yra grois ir mog padaro gra, jei tik jis tei-

402
114

singai aukljamas; o jeigu ne prieingai. itaip i aukltas mogus labai gyvai pajunta apsileidim ir bjaurum meno ir gamtos kriniuose ir piktinasi jais; jis giria graius krinius ir su diaugsmu priima juos savo ird, jis maitinasi jais ir pats tampa tobulas; jis teisingai peikia bjaurius dalykus ir neapkenia j

nuo pat vaikysts, kai dar nesuvokia protingos kalbos, o vliau, kai ateis tokios kalbos laikas, jis pamils j kaip sav, suvokdamas, kad ji bdinga jam pagal i siaukljim. Man atrodo, pasak Glaukonas, kad kaip tik dl to dailieji menai tokie svarbs aukljimui. Kai mokms skaityti, tariau, tik tada pa sijutome susigaud, kai suvokme, kad skirting rai di visuose junginiuose, kuriuose tik j pasitaiko, yra visai nedaug, ir pratome skirti kiekvien raid, nei dideliuose, nei mauose junginiuose neniekindami j, tarsi bt neverta kreipti jas dmes, bet visur stengdamiesi atpainti jas. Tik tada imokome skaityti, kai su tuo susidorojome. Teisingai. Vadinasi, ir raidi atvaizdus kur nors vande nyje arba veidrodyje mes atpainsime tik tada, kai painsime paias raides o ia reikalingas tas pats menas ir pratybos. Be abejo. Prisiekiu dievais, mes nebsime perprat n dai lij men nei mes patys, nei sargybiniai, kuriuos mums reikia auklti, tol, kol neinosime vis nuo saikumo, narsumo, kilnumo ir didiadvasikumo ri ir visko, kas ioms dorybms yra gimininga, ir t da lyk, kurie yra joms prieingi, kol neaptiksime j v i sur, kur tik jie pasitaiko j pai ir j atvaizd, ir dideliuose, ir mauose dalykuose, nes ir ia reika linga tas pat menas ir pratybos. Teisingai kalbi. Vadinasi, jei koks nors mogus turt puiki dvasini ypatybi ir jo iorin ivaizda derintsi su vidinmis savybmis, nes jos turt bendr bruo, tai bt graiausias reginys tam, kuris sugeba matyti. I tikrj. Argi graiausias dalykas nra maloniausias? - Be abejo.

Tokius mones ir mylt labiausiai tas, kuris atsi/ davs dailiesiems menams, o t, kuriems toks harmo? ningumas nebdingas, nemylt. Jei tai bt dvasinis trkumas nemylt, o jeigu fizinis padaryt nuolaid ir nort mylti. Suprantu, tariau. Tu turi ar turjai tok nu myltin. Sutinku ir nekaltinu tavs dl to. Bet pasa kyk tai k: ar nesaikingi malonumai dera su nuosai kumu? Kaipgi ders, atsak Glaukonas, jei jie audrina siel ne maiau kaip skausmas! O ar dera jie su kokia kita dorybe? Jokiu bdu ne.
su

lumu ir nesivaldymu?

Vis maiausiai. A r galtum pasakyti kok didesn ir stipresn malonum u meils smagumus? Negaliau, tar. Nra u juos audririgesnio. Protingos meils ypatyb'"yra mylti tai, kas kuklu ir grau, be to, mylti {santriai ir. harmoningai.-, I tikrj. Vadinasi, protingai meilei nedera tai, kas yra beprotika ir gimininga nesivaldymui. Nedera, atsak Glaukonas. Nedera jai ir meils malonumai: protingai besimylintieji nei simyljlis, nei mylimasis neturi turti su jais nieko bendra. Tikrai, Sokratai, prisiekiu Dzeusu, itai jai ne dera. Vadinasi, ms kuriamoje valstybje tu taip sutvarkysi, kad simyljlis bt draugas savo myli majam, kartu leist laik ir elgtsi su juo kaip su s numi vardan kilnaus tikslo, jei is sutinka. O iaip jis tegul taip su juo bendrauja, kad niekada negalt k il ti net tarimas, jog tarp j yra kas nors daugiau. Prie ingu atveju jis usitrauks priekait, kad yra grubus ir nesupranta groio. Teisingai.

A r tau neatrodo, tariau, kad baigme ap tarti dailiuosius menus? Tiksl tikrai pasiekme, nes visa, kas susij su dailiaisiais menais, turi baigtis mei le groiui. Sutinku, pasak Glaukonas. XIII. Po dailij men jaunuolius reikia mokyti gimnastikos. Be abejo. Ir iuo atvilgiu reikia auklti nuodugniai, pra dedant nuo maens ir toliau vis gyvenim. Mano nuomone, tai kaip yra beje, sprsk ir tu: a nema nau, kad jeigu mogaus knas yra sveikas, tai dl jo ger savybi ir siela tampa gera; pagal mane, yra pneinaij^:_^r.a siel savo geromis savybmis sly goja tno gerov. A r ne taip? Ir man taip atrodo. Taigi, jeigu mes pakankamai pasirpinsime m s sargybini siela ir paskui jiems patiems pavesime rpestingai manktinti savo kn, o patys, kad nerei kt daugodiauti, pasitenkinsime, nurodydami tik kelet pavyzdi, mes pasielgsime teisingai. Teisingai. Jau sakme, kad sargybiniai turi vengti girtavi mo. Niekam nepritinka taip nusigerti, jog nebeino tum, kur esi, o sargybiniams ypa. Bt juokinga, jei sargybin turt saugoti sar gybinis. O kaip su maistu? Juk ie mons yra svar biausi varyb dalyviai, ar ne? Taip. Tai ar jiems netikt atlet maistas4 4 ? Galbt. Bet toks maistas kenkia sveikatai, nuo jo mo gus pasidaro apsnds. A r nematai, kad atletai vis gyvenim miega ir, jei tik bent kiek paeidia savo reim, ikart sunkiai suserga? Matau. Taigi, tariau, kariai turi bti geriau pareng ti. Jie turi bti budrs kaip unys, gerai matyti ir gir-

dti ir bti tokie sveiki, kad ygiuose, danai keiian tis maistui ir grimui, priversti ksti tai kaitr, tai dar gan, nesusirgt. Ir man taip atrodo. Tad ar tik nebus gimnastika ms k tik aptar t dailij men sesuo? K tu turi galvoje? Toks aukljimas paprastas ir patogus, ypa karo dalykuose. Koks tas aukljimas? itai galima suinoti kad ir i Homero. Juk i nai, kad is poetas ygiuose savo heroj nemaitina uvimi, nors jie bt Helesponto 45 pajryje, nei virta msa, o tik kepta; kariams taip yra patogiau, nes ug nis visur po ranka, ir puod nereikia veiotis su sa vimi. Teisyb. Man atrodo, Homeras niekur nemini ir priesko ni. Ir kiti atletai ino, kad, norint ilaikyti stipr k n, reikia nuo j susilaikyti. Jie tai ino ir susilaiko, pritar Glaukonas. Atrodo, mano mielas, kad tu nepritari ir Sira kzuose prastam maistui4 6 , ir siciliei valgi gausy b e i jei ms ivados tau atrodo teisingos. Nepritariu. Taip pat nepritari, kad vyrai, kurie nori isau goti stipr kn, pasiimt meilu i Korinto 4 7 . Nepritariu. Ir kad gardiuotsi pagarsjusiais Atn kepi niais 4 8 ? inoma. itok maitinimsi ir gyvenimo bd galtume palyginti su lyrine poezija ar daina, sudta i visoki dermi ir ritm. Galtume. Ten vairov gimdo nesivaldym, iia lig; tuo tarpu dailij men paprastumas sukuria dvasios pusiausvyr, o gimnastikos kno sveikat. Tikra teisyb.

Kai valstybje paplis itvirkavimas ir ligos, argi 4 0 5 tada neprireiks teism ir ligonini4 9 ? A rgi nebus ger biama teis ir gydymo menas, kai net ir daugelis lais v garbing moni jais uoliai usiims? Tikriausiai. XIV. Tad ar galtum rasti dar svaresn rody m, jog pilieiai aukljami blogai ir gdingai, negu tai, kad gydytojai ir prityr teisjai pasidar reikalin gi ne tik prastiems monms ir amatininkams, bet net b ir tiems, kurie giriasi es iauklti garbingai? Argi ne gda, argi tai prikiamai nerodo aukljimo stokos, kai mons, neturdami savo teisingumo supratimo, yra priversti naudotis paalini moni sprendimais ir pa daryti juos savo viepaiais ir teisjais? Didiausia gda. A r tau neatrodo, kad dar didesn gda, kai kas nors ne tik didesn dal savo gyvenimo praleidia teis muose bylindamasis tai kitus kaltindamas, tai pats kaltinamas, bet dl savo neisiaukljimo net di diuojasi, kad sugeba daryti nusikaltimus ir, bdamas vikrus kaip vijurkas, moka visokiausiais bdais isi sukti, itrkti per imtus upakalini dur, kad tik i vengt bausms ir tai vis dl menknieki, nieko nevert dalyk, nes jis neino, jog kur kas geriau ir naudingiau savo gyvenim tvarkyti taip, kad nereik t iekoti snaudianio teisjo pagalbos? I tikrj tai dar didesn gda. O ar ne gda kreiptis gydytojus ne dl aizd ir koki nors kasmet pasikartojani lig, bet dl to, kad nuo tinginiavimo ir tokio gyvenimo bdo, apie kur kalbjome, mons tarsi tvenkiniai prisipildo skys i ir gar ir priveria auniuosius A sklepijo 50 snus sugalvoti toms ligoms iptim ir katar pavadinimus? Tai i tikrj nauji ir keisti lig pavadinimai. Asklepijo laikais, tariau, toki lig dar ne buvo. A sprendiu i to, kad Asklepijo sns neprie kaitavo moteriai, kuri sueistam ties Troja Euripilui daw gerti Pramno vyno, brusi j mieini milt ir

trupinusi srio 51 o tai, kaip atrodo, turjo sukelti udegim; nepeik jie ir Patroklo gydymo bdo. I tikrj keistas grimas tokiam ligoniui! Ne toks jau keistas, jei tursi galvoje, kad iki Herodiko 52 Asklepijo mokiniai dar netaik dabartinio gydymo bdo ir nemokjo pakreipti ligos eigos. Herodikas buvo gimnastikos mokytojas. Apsirgs jis gydsi gimnastika; i pradi taip kankino pat save, o paskui ir daugel kit moni. Kaip? paklaus Glaukonas. Jis atitolino savo mirt. Sirgdamas mirtina liga ir nestengdamas isigydyti, jis met visk al ir gy veno vien tik gydydamasis ir irdamas, kad n kiek nenukrypt nuo prasto gyvenimo bdo, ir savo i minties dka sulauk senatvs. Bet tai buvo mirtinin ko gyvenimas. Puikiai jam atsilygino jo menas! Pagal nuopelnus, tariau, nes mogus nei nojo, jog Asklepijas neparod savo palikuonims ito kio gydymo bdo ne dl to, kad bt jo neinojs i arba neturjs patyrimo, o dl to, kad inojo, jog v i sose gerai tvarkomose valstybse kiekvienam mogui yra skirtas koks nors darbas ir jis turi j atlikti, o ne vis gyvenim gydyti savo ligas. domu, kad itai sa vo elgesiu patvirtina amatininkai, o tarp turtingj ir laikom pasituriniais ito nepamatysi. K tu nori tuo pasakyti? XV. Dailid susirgs prao gydytojo, kad duot jam vimdomj arba vidurius paleidiani vaist, kurie padt atsikratyti ligos, arba kad pridegint ar ipjaut lig. O jeigu jam paskirs ilg gydym, lieps apsiriti galv vilnoniais skudurais ir taip toliau, jis ikart pasakys, kad neturi laiko sirgti, be to, kas i to kio gyvenimo, jei vis laik galvosi tik apie lig ir nedirbsi savo darbo. Jis numoja ranka tok gydytoj ir, grs prie prasto gyvenimo, arba pasveiksta ir toliau dirba savo darb, arba, jeigu jo knas yra per silpnas veikti lig, mirta ir isivaduoja i bd.

itokiam mogui, tar Glaukonas, kaip tik taip reikia naudotis gydymu. A r ne todl, paklausiau, kad jis turi darb, 4 0 7 kurio nedirbant jam neverta n gyventi? Tikriausiai todl. O turtuolis, kaip sakme, neturi tokio darbo, kurio priverstas atsisakyti, nebegalt gyventi. Bet ito paprastai neprisipastama. A r esi girdjs, paklausiau, Fokilido 53 po sak, kad kno tvirtumu reikia rpintis tik tada, kai turi i ko gyventi. Manau, kad ituo reikia rpintis jau ir anks iau. Dl ito dalyko nesiginykim su Fokilidu, o ver iau patys isiaikinkime, ar turtuoliui reikia mank tinti savo kn ir ar be ito jam gyvenimas ne gy venimas? O gal tik dailidms ir kitiems amatininkams rpinimasis ligomis trukdo dirbti savo darb, bet apb skritai Fokilido patarimas niekam nekliudo? Prisiekiu Dzeusu, atsak Glaukonas, labiau siai trukdo per didelis rpinimasis knu, kai nesiten kinama paprasta gimnastika: itai erzina ir nam rei kaluose, ir karo ygiuose, ir nemalonu, kai tuo usiima mieste sdintys valdios atstovai. Bet blogiausia, kad toks perdtas rpinimasis knu kliudo gyti ini, ms-. c tyti ir usiimti saviaukla; mat mons mano, jog nuo to per daug tempiamas protas, ima svaigti galva, ir kaltina dl to filosofij, kuri padeda ugdyti ir patik rinti dorybes, tarytum ji bt klitis viskam ir tarytum kaip tik ji verst mog be paliovos galvoti tik apie ligas ir vis laik kankintis dl savo sveikatos. Taip jau yra, sutiko Glaukonas. Todl, matyt, galima teigti, kad ir Asklepijas itai inojo: tiems, kurie i prigimties turi sveik kn ir tvarkingai gyvena, bet gauna koki neprast lig, d tokiems monms ir tokiais atvejais jis nurod, kaip reikia gydytis: lig reikia ivaryti vaistais arba ipjau ti, taiau reikia laikytis prasto gyvenimo bdo, kad nenukentt visuomeniniai reikalai. Bet liguistiems ir \2i

silpniems monms, vis gyvenim sergantiems vidaus ligomis, jis nemgino palengvintir keisdamas j gyve nimo bd ir itaip tik uvilkindamas lig, ir pratsti varging toki moni gyvenim, suteikti jiems gali myb turti palikuoni, suprantama, toki pat silpn, kaip ir jie patys. mog, kuris nestengia igyventi prigimties jam skirto amiaus, Asklepijas laik never tu gydyti, nes toks mogus nenaudingas nei sau pa iam, nei visuomenei. Tavo nuomone, Asklepijas rpinosi visuomene? Aiku, rpinosi, tariau. O ir jo sns rod, kad jis buvo kaip tik toks. Argi nematai, kaip jie pasiymjo miuose ties Troja, gydydami kaip tik taip, kaip a sakau? A r neatsimeni, kad Menelajui, kur su eid Pandaro strl, jie i aizdos
Krauj ispaud ( . . . ) , o paskui jau velniosiom olelm Barst j 54

4 0 8

ir, kaip ir Euripilui, nenurod, k po to reikia gerti ir valgyti. Mat monms, kurie prie sueidim buvo sveiki ir tvarkingai gyveno, utenka vaist, nors tuo metu jiems ir prisieit igerti vyno, medaus, mieini milt ir sutrinto srio miin. O i prigimties liguisto, be to, dar ir nesusivaldanio mogaus gyvenim jie laik esant nenauding nei jam paiam, nei kitiems, todl man, kad neverta jo gydyti, net jei jis bt tur tingesnis u Mid 5 5 . Pagal tave ieina, tar Glaukonas, kad A s klepijo sns buvo labai protingi.

122

XVI. Jiems ir dera tokiems bti, pasakiau, nors tragedij raytojai ir Pindaras yra kitokios nuomons ir tikina, kad Asklepijas, nors ir buvs Apolono snus, papirktas auksu, igyds mirtant turtuol ir u tai buvs perkno nutrenktas. Bet mes, laikydamiesi to, k anksiau pasakme, netiksime nei vienu, nei kitu: jei jis bt buvs dievo snus, tai nebt nor js nedorai pasipelnyti; o jeigu jis mgo nedorai pelnytis, tai nebuvo dievo snus.

Tikra , teisyb. Bet k tu, Sokratai, manai apie itok dalyk: argi ms valstybei nereikia ger gy dytoj? O geriausi gydytojai turbt bus tie, per kuri rankas perjo kuo daugiau moni sveik ir ligonif panaiai kaip geriausi teisjai bus tie, kurie tu rjo reikal su vairiausios prigimties monmis. Taip, mums i tikrj reikia ger gydytoj ir teisj. O ar inaif kokius a laikau geriausiais? Jei pasakysi inosiu. Pamginsiu, atsakiau. Bet savo klausimu tu sujungei du visai skirtingus dalykus. Kaipgi? Geriausi gydytojai bus tie, kurie i pat maens ne tik mokysis savo meno, bet ir susidurs su kuo daugiau sunkiai sergani moni, o ir patys bus i prigimties silpnos sveikatos ir kamuojami visoki li g. Juk jie kn gydo ne knu, nes tokiu atveju gy dytojai negalt bti ligoti, jie gydo kn siela, o ja negalima gerai gydyti, jei ji yra bloga ar pasidar tokia. Teisyb sakai, sutiko Glaukonas. O teisjas, mano mielas, savo siela vadovauja kitai sielai. Todl neleistina, kad jo siela i jaunums bendraut su nedoromis sielomis ir pati imgint v i sas nedorybes ir visa tai tik dl to, kad pagal savo paios patyrim galt sprsti apie kit poelgius, pa naiai kaip gydytojas taikliai sprendia apie kit ligas pagal savsias. Prieingai, kad galt sveikai sprsti, kas yra teisinga, siela i jaunums turi bti nekalta ir nepatyrusi nedorybi. Todl dori jaunuoliai atrodo nai vs ir lengvai leidiasi nedorli apgaunami juk jie neturi joki nedoriems monms gimining bruo. Jie tikrai yra tokie. Todl, tariau, geras teisjas bus ne jaunas, o senas mogus, kuris tik subrends patyr, kas yra nedoryb, inoma, patyr j ne savo sieloje gldin i ir ne kaip savo paties savyb, o prieingai gl dini kit moni sielose, kaip kak jam svetima.

c \

409

123

Daug laiko prireik, kol jis imoko painti blog juk jam tai inojimo, o ne patyrimo dalykas. itoks teisjas bt tikrai idealus. Tai ir bus, tariau, tas geras teisjas, kurio tu iekai, nes geras tas, kuris turi ger siel. O mitrus ir tarus mogus, pats pridars visoki nedorybi ir manantis ess apsukrus ir protingas, bendraudamas su save panaiais monmis, atrodo nepaprastai val gus, nes visko baiminasi, pats savyje matydamas ne dorybi pavyzdius. Bet kai tenka bendrauti su gerais monmis ir vyresniais u save, tada jis atrodo kvai las, nes yra nepatiklus, kai nra pagrindo nepasitikti, ir nesupranta siningumo juk jis savo sieloje nieko panaaus neturi. O kadangi su blogais monmis jis susiduria daniau negu su gerais, tai ir sau paiam, ir kitiems atrodo veikiau imintingas, o ne neimanlis. Tikra teisyb, sutiko Glaukonas. XVII. Vadinasi, tariau, ne tokio teisjo mums reikia iekoti, jei norime, kad jis bt geras ir imintingas, o tokio, kok prie tai nurodme. Mat ne doryb niekuomet nepains nei dorybs, nei savs pa ios, o doryb, jeigu ji ugdoma, pains ir nedoryb, ir pai save. Man atrodo, kad toks mogus tampa imin tingas, o ne nedorlis. Ir man taip atrodo.

Taigi kartu su tokia teistvarka tu vesi ms valstybje ir tok gydymo men, kok ia aptarme. Abu ie menai rpinsis tais pilieiais, kurie ir knu, ir siela bus pilnaveriai; tiems* kurie ne tokie, kurie silpno kno, leis numirti, o ( tuos, kuri nedora siela ir kurie, be to, yra nepagydomiThuzu3y^.
itaip bus geriau ir tiems nelaimingiesiems, ir valstybei. Aiku, tariau, jog jauni mons saugosis, kad tik nereikt pasinaudoti teisjo paslaugomis, jei gu jie bus iauklti t paprast dailij menr kurie, kaip sakme, skiepija nuosaikum, dvasia. Be abejo.

Tuo paiu keliu eidamas, nusimanantis apie dai liuosius menus mogus panorjs pasitelks gimnastik, kad galt apsieiti be gydytojo pagalbos iskyrus tik btinus atvejus. Ir man taip atrodo. Jis gimnastikuos ir veiks sunkumus, kad paa dint gimt sielos narsum ir smarkum, o ne tam, kad gyt jgos, kaip kiti atletai, kurie ir maitinasi, ir laikosi ypatingo reimo tik nordami ivystyti kno jg. Tu visikai teisus. A r tu, Glaukonai, manai, jog tie, kurie nutar, kad auklti reikia dailiaisiais menais ir gimnastika, i taip padar dl to, jog, kaip mano daugelis, vienu i j lavint kn, o kitu siel? O kaipgi kitaip? Man atrodo, tariau, kad ir viena, ir kita yra skirta sielai. Na jau! A r nesi pastebjs, kokio bdo bna tie, kurie vis gyvenim skiria gimnastikai ir visai nesidomi dailiaisiais menais arba prieingai? K tu turi galvoje? Vien iaurum ir grubum, atsakiau, o k i t velnum ir romum. Taip, tie, kurie' usiima tik gimnastika, tampa grubesni negu dera, o tie, kurie domisi tik dailiaisiais menais, pasidaro perdaug velns tai j nepuoia, patvirtino Glaukonas. O juk grubumas galt skatinti gimt sielos arum ir, teisingai ugdomas, virst narsumu; bet, i noma, per didelis grubumas pasidaro nepakeniamas. Ir man taip atrodo. Na, o romumas bdingas filosofij linkusiai prigimiai; tiesa, perdtas romumas skatina pernelyg dideli bdo minktum, bet jeigu gerai aukljama, jis lieka romumu ir kuklumu. Taip ir yra.

Mes teigiame, kad sargybiniai turi turti abi ias gimtas ypatybes. Turi. Bet jos turi bti suderintos viena su kita. Be abejo. Jeigu jos suderintos, siela yra nuosaiki ir narsi. I tikrj. O jeigu nesuderintos grubi ir baili. Teisyb. XVIII. Jeigu mogus leisis avimas fleitos gar s ir per ausis tarsi per piltuv leis lieti savo siel saldias, velnias ir graudias harmonijas, apie kurias neseniai kalbjome, jeigu jis vis gyvenim ia gailiai vaitos, ia digaus, veikiamas t dain, tai, jeigu jis turi ari siel, i pradi jos arumas suminkts, pa naiai kaip suminktja kaitinama geleis, ir anksiau buvs nenaudingas kietas jo bdas dabar gali ieiti jam naud; bet jeigu jis be paliovos atsiduos tiems kerams, tai jo dvasios stipryb prads tirpti, kol jis visai j susilpnins, tarsi ipjaus i sielos "visas sausgys les, ir pasidarys jis tada menkas kovotojas" 5 6 . Btinai itaip atsitiks, pritar Glaukonas. Jei mogus bus i prigimties velnus, muzika j greitai padarys itius, o jei arus, tai ir nuslopins savo kartum, jis liks mus, dl menknieki greitai usidegantis ir greitai vl nurimstantis. Toks mogus i araus pasidarys irzlus, piktas ir \^iskuo nepaten kintas. Tikra tiesa. Na, o jei mogus uoliai manktins savo kn, gerai ir gausiai valgys, bet n kiek nesidoms nei dai liaisiais menais, nei filosofija, tai ar, jausdamas savo kno jg ir drs, nepasikels jis puikyb ir nepra noks narsumu pats savs? Visai galimas daiktas. Jeigu jis niekuo kitu neusiims ir visai nebend raus su Mzomis, jo ini trokimas, jei jis ir gldi jo sieloje, neparagaudamas nei painimo, nei iekoji mo, atribotas nuo odins krybos ir kit dailij me-

n, silps, pasidarys kurias ir aklas, nes jis neskatina io mogaus, nemaitina jo ir neapvalo jo poji. Tai tiesa. Toks mogus, mano nuomone, pradeda neksti odio, lieka nemoka, jis niekada netikinja odiu, bet tarsi vris siekia savo tiksl smurtu ir grubumu; jis gyvena, paskends tamsybje ir kvailybje, be har monijos ir groio supratimo. I tikro taip bna, pritar Glaukonas. Matyt, kaip tik dl i dviej mogaus prigim ties pusi koks nors, a sakyiau, dievas dovanojo monms du menus dailiuosius menus ir gimnastik; bet dovanojo juos ne dl kno ir sielos (itai nebent tik tarp kitko), o dl moguje gldini narsumo ir filosofinio prad, kad tai sitempdami, tai atsileisdami jiedu sudaryt deram harmonij. Atrodo, kad taip, tar Glaukonas. Taigi t, kuris geriausiai suderina gimnastik su dailiaisiais menais ir geriausiai pateikia juos sielai, \asai pagrstai galtume laikyti tobulai valdiusiu dai liuosius menus ir puikiu harmonijos krju daug geresniu u t, kuris moka derinti stygas. Teisingai kalbi, Sokratai. Vadinasi, Glaukonai, ir ms valstybje, kad bt isaugota valstybin santvarka, nuolat bus reika lingas toks rpintojas. Btinai. XIX. Tai tokie yra. ms mokymo ir aukljimo bdai. A r reikia leistis smulkmenas, kokie bus ms piliei okiai, vri mediokl, mediokl su uni mis, gimnastikos varybos ir arkli lenktyns? Juk madaug aiku, kad visi itie dalykai turi bti suderin ti su pagrindiniais bdais, todl bus nesunku nustaty ti, ko reikia. Be abejo, nesunku, patvirtino Glaukonas. Sutarta, pasakiau. Kas mums dar lieka ap svarstyti? A r ne tai, kurie pilieiai valdys, o kurie paklus? inoma.

Aiku, kad turi valdyti senesnieji, o jaunesnieji paklusti. Aiku. Ir valdyti turi geriausieji i j. Ir tai aiku. Argi geriausieji emdirbiai nra labiausiai tin kami emei dirbti? Be abejo. Kadangi valdantieji turi bti geriausi i sargy bini, tai argi jie nebus tie, kurie labiausiai tinka valstybei ginti? Suprantama. Jie turi bti protingi, sumans ir rpintis vals tybe. Taip. Labiausiai rpinamasi tuo, kas mylima. I tikrj. O labiausiai mogus myli tada, kai reikalo nau d laiko ir savo asmenine nauda ir kai mano, kad rei kalo skm sutampa su jo paties skme, o jeigu ne prieingai. Taip yra, tar Glaukonas. Taigi i sargybini mes atrinksime tokius mo nes, kuri gyvenimo tikslas, pagal ms stebjimus, uoliai tarnauti valstybs labui ir kurie jokiu bdu ne sutikt veikti prie j. Tokie mons kaip tik bus tinkami valdyti. Man rodos, tarp visokio amiaus moni reikia iekoti toki, kurie laikosi itokio poirio, kuri nei vilionmis, nei prievarta nepriversi umirti ar atsisa kyti nuomons, kad reikia daryti tai, kas valstybei yra naudingiausia. O k tu vadini atsisakymu? A tau tuoj pasakysiu, tariau. Man atrodo, kad nuomons ikrenta i mogaus smons arba jo

413 128

valia, arba nejuiom: jo valia, kai mogus apsigalvo js atmeta klaiding nuomon, o nejuiom kai atmeta kuri nors teising nuomon.

Kaip itai atsitinka ms valia, a suprantu, bet kaip itai vyksta nejuiom, man dar neaiku. Kodl? paklausiau. Juk turbt ir tu manai, kaip ir a, kad nuo ger dalyk mons atsisako prie savo vali, o nuo blog savo noru? Argi nra bloga apsigauti tiesos atvilgiu, o gera laikytis tiesos? A r tau neatrodo, kad turti teising nuomon apie tikro v ir yra laikytis tiesos? Teisingai sakai, tar Glaukonas. Ir man at rodo, kad mons nenoromis atsisako nuo teisingos nuomons. Ieit, kad tai atsitinka, kai mones apvagia, su vilioja arba jga priveria. A ir vl nesuprantu. M atyt, tariau, a kalbu kaip tragedijoje. Apvogtais a vadinu tuos, kurie leidiasi perkalbami arba yra umars: vienus nejuiom apvagia laikas, o kitus odiniai rodymai. A r dabar supranti? Suprantu, atsak Glaukonas. Jga priverstais a vadinu tuos, kuriuos kanios ar sielvartas priveria pakeisti savo nuomon. Ir itai suprantu. Teisingai kalbi. O suviliotais, manau, ir tu pats pavadinsi tuos, kurie pakeiia nuomon arba malonum pakerti, ar ba i baims. Vilioja visa, kas apgaulinga. XX . Taigi, kaip jau sakiau, reikia iekoti mo ni, kurie tviriausiai gina savo pairas ir mano, jog reikia daryti tai, kas, j nuomone, valstybei yra nau dingiausia. Jau vaikystje, silant jiems usimimus, reikia stebti, kur kuris i j bna itin umarus ir leidiasi apgaunamas. Turinius ger atmint ir nepasi duodanius apgaulei reikia atrinkti, o tuos, kurie ne tokie, atmesti. A r ne taip? Taip. Be to, jiems reikia ukrauti darb, sunkum ir varyb ir taip pat juos stebti. Teisingai.

Reikia jiems surengti ir treios ries im gi n im stebint patikrinti juos vilionmis. Panaiai kaip kumeliukus vaiko, triukmaudami ir rkaudami, ir i ri, ar jie baikts, taip ir jaunuolius reikia i pradi priversti patirti k nors baisaus, o paskui suteikti jiems malonum ir ibandyti juos stipriau negu auks ugni mi; tada paaiks, ar jie yra atspars vilionms, ar v i sada dori, ar jie gerai sergi ir patys save, ir dailiuo sius menus, kuri moksi, ar visokiomis aplinkybmis yra nuosaiks ir harmoningi, odiu, ar jie sugeba b ti naudingiausi ir patys sau, ir valstybei. T, kuris i laikys it imginim ir visais amiaus tarpsniais vaikystje, jaunystje ir brandos laikotarpiu pasiro dys kaip vientisas mogus, ir reikia padaryti valstybs valdovu ir sargybiniu, reikti jam pagarb gyvam ir mirusiam, garbingai palaidoti ir aminti jo atminim. O tuos, kurie ne tokie, reikia atmesti. tai kaip, Glaukonai, reikia atrinkti valdovus ir sargybinius tiesa, itai nusakyta kol kas tik bendrais bruoais, nesilei diant smulkmenas. Ir man atrodo, kad atrinkti reikia itaip. Tokius sargybinius visai pagrstai galima pava dinti paiais tikriausiais valstybs sargybiniais, nes jie saugos valstyb nuo iors prie, o jos viduje saugos jos draugikus pilieius, kad iems nekilt noras, o anie negalt daryti bloga. O jaunuoliai, kuriuos vadi nome sargybiniais, bt j padjjai ir j valios v y k dytojai. Sutinku. XXI. Neseniai sakme, kad kartais melas bti nas. Kokiu bdu mes galtume priversti valdovus o jei tai nemanoma, tai bent kitus pilieius, patikti kuriuo nors i toki prasimanym? Kokiu? paklaus Glaukonas. N e kokiu nors nauju, o finikiei sugalvotu 57. Anksiau itaip danai bdavo, kaip sako poetai, ir mons jais tiki, bet ms laikais ito nebuvo ir var gu ar galt bti, todl sunku bt tuo tikinti. Tu, matyt, nesiryti papasakoti.

Kai papasakosiu, suprasi, jog ne veltui delsiau. Pasakok, nebijok! Gerai, tariau, papasakosiu, tik neinau, kaip ia idrsti ir kokiais odiais pasakoti. Pirmiausia pamginsiu tikinti paius valdovus ir karius, o paskui ir kitus pilieius, kad jie tik sapnavo, jog patyr ir igyveno visa tai, k mes jiems diegme, aukldami ir lavindami juos, o i tikrj tuo metu jie buvo po eme, auginami ir formuojami jos gelm se ir jie pa tys, ir j ginklai, ir visa j apranga. Kai jie buvo baig ti, em, j motina, ileido juos pasaul. Todl ir da bar alimi, kurioje gyvena, jie privalo rpintis kaip motina ir indyve ir ginti j, jei kas upuls, o kitus pilieius laikyti broliais, nes ir jie gim i ems. N e veltui tu ilgai gdijaisi pasakoti tok prasi manym. Tai visai suprantama, tariau. Bet vis dlto paklausyk ir mito pabaigos. Nors js, valstybs pilie iai, visi esate broliai sakysiu jiems, tsdamas mi t, bet dievas, lipdydamas tuos i js, kurie bus tinkami valdyti, mai aukso, todl jie yra vertingiau si; lipdydamas j padjjus, jis mai sidabro, o em dirbius ir vairius amatininkus geleies ir vario. Js visi esate giminingi, bet vaikus daniausiai gimdote panaius save, nors gali atsitikti, kad i aukso gims sidabro vaikas, o i sidabro auksinis; panaiai ir ki tais atvejais. I valdov dievas vis pirma ir, svarbiau sia, reikalauja, kad kaip tik ia jie bt auns sargy biniai ir nieko taip uoliai nesaugot, kaip savo pali kuonis, ir irt, kokio metalo priemai yra j vaik sieloje; kad, jeigu vaikas gims su geleies ar vario priemaiomis, jokiu bdu jo negailt, o atsivelgt jo prigimt ir padaryt i jo amatinink arba emdirb; o jeigu gims vaikas su aukso arba sidabro priemaia, tai reikia pagarbiai pervesti j sargybinius arba pa djjus. Juk buvo ipranaauta, kad valstyb praus, kai j saugos geleinis arba varinis sargybinis. Sakyk, kaip priversti patikti iuo mitu?

Dabartini moni tuo netikinsi, atsak Glau konas, bet itai galima teigti j snums ir vles nms kartoms. XXII. Vis dlto, tariau, ir tai paskatint pi lieius labiau rpintis ir valstybe, ir vienus kitais; a taip suprantu tavo odius. Skm ia priklausys nuo to, kaip plaiai pasklis toks gandas. O mes apginkluo kime tuos i ems gimusius mones ir veskime juos priek, valdovams vadovaujant. Tegul jie atj pasi renka mieste geriausi viet stovyklai, i kur jiems bt patogiausia laikyti gyventojus paklusnius, jei kas nenort paklusti statymams, ir atremti iors prie, jei is pult lyg vilkas kaimen. kr stovykl ir pa aukoj dievams, tegul jie sirengia bstus. A r ne taip? Taip, pritar Glaukonas. Tokius bstus, kurie iem saugot nuo alio, o vasar nuo kario. Be abejo. Man rodos, tu kalbi apie namus. Taip, tariau, bet apie kari namus, o ne pirkli. O kuo jie vieni nuo kit skiriasi? Pamginsiu tau paaikinti. Baisiausias ir lyk iausias dalykas tai jeigu piemenys taip augina u nis kaimenms saugoti, kad ie dl nepaklusnumo ar ba i bado, arba dl blogo proio daro avims bloga ir yra panas ne unis, o vilkus. Tai tikrai baisu, pritar Glaukonas. Todl visokiais bdais reikia saugotis, kad val dov padjjai, kadangi jie yra pranaesni u pilie ius, nepradt su jais panaiai elgtis ir, uuot buv draugikais sargybiniais, nepasidaryt panas iau rius viepaius. Taip, ito reikia saugotis. Geriausiai nuo itoki dalyk apsisaugosime, jei juos deramai iauklsime. Bet juk taip ir yra. Dl ito, mielas Glaukonai, neverta ginytis, atsakiau. Geriau tvirtinkime, kaip k tik sakiau, kad juos reikia teisingai iauklti, nesvarbu kaip, jei nori-

me, kad jie but velns ir vieni kitiems, ir tiems, ku riuos saugo. Teisingai. Sveikas protas sako, jog, be aukljimo, juos dar reikia aprpinti bstais ir kitokiais reikmenimis taip, kad tai netrukdyt jiems vis laik bti geriausiais sargybiniais ir neskatint j daryti bloga kitiems pi lieiams. I tikro sveikas protas taip sako. Na, o jei norime, tsiau a, kad jie bt to kie, ar nereikia j gyvenimo ir bst sutvarkyti ma daug itaip: pirmiausia, n vienas i j neturi turti jokios asmenins nuosavybs, iskyrus btiniausius da lykus. Paskui niekas negali turti toki nam ar san dlio, kuriuos negalt laisvai eiti kiekvienas, kuris tik panors. Maist, reikaling narsiems ir nuosaikiems kariams, jie turi gauti i kit piliei kaip atlyginim u savo tarnyb. Jo turi gauti tiek, kiek reikia viene riems metams, nei daugiau, nei maiau. Jie valgys bendrai ir gyvens bendrai kaip karo stovykloje. Dl aukso ir sidabro jiems reikia pasakyti, kad jie savo sieloje vis laik neiojasi diev jiems suteikt dievi k auks ir sidabr, todl jiems nra jokio reikalo tu rti dar ir moni aukso, ir kad bt nedora suterti dievikj auks mirtingojo aukso priemaiomis; j auksas turi bti varus, ne toks, kaip auksini mone t, kurios danai nedorai padirbinjamos. I vis pi liei tik jiems vieniems nebus leidiama naudoti, net paliesti aukso ir sidabro nei bti su jais po vienu sto gu, nei puotis auksiniais ir sidabriniais papuoalais, nei gerti i auksini ir sidabrini tauri. Tik itaip jie gali isaugoti ir save, ir valstyb. Kai tik jie sigis e ms, nuosavus namus ir pinig, tuoj pat i sargybi ni pasidarys nam eimininkais ir emdirbiais, i ki t piliei sjunginink j viepaiais ir prieais. Patys neapksdami ir nekeniami, kitiems spstus spsdami ir patys j baimindamiesi, jie vis laik gyvens, daug labiau bijodami vidini prie negu iorini, ir

tada ir jie patys, ir valstyb atsidurs prie praties slenksio. Dl vis i prieasi, kaip sakiau, ir reikia kaip tik taip tvarkyti sargybini bstus ir visa kita ir tvirtinti itai statymu. Ar sutinki? Sutinku, atsak Glaukonas.

KETVIRTOJI KNYG A

I. ia pokalb sikio Adimantas: O kaip pasiteisinsi, Sokratai, jei kas nors pasa kys, kad tu ituos mones nori padaryti ne itin laimin gus ir, be to, jie patys bus dl to kalti? Juk i tikrj valstyb yra j rankose, bet jie nepasinaudos n viena i valstybs teikiam grybi; tuo tarpu kiti sigis ariamos ems, pasistatys didelius ir graius na mus, gerai juos sirengs, aukos dievams ypatingas au kas, vaiins sveius, turs tai, apie k tu ia kalbjai, aukso ir sidabro, ir apskritai visa tai, kas paprastai gyvenim padaro laiming. odiu, galima sakyti, kad jie bus lyg ir pagalbiniai samdiniai, nieko kita neveiks, o tik eis sargyb. Taip, atsakiau, jie dirbs tik u pavalgym be maisto, negaus jokio kito atlyginimo ir negals savo noru ivykti kitus kratus, pirkti dovan hete roms ir iaip ilaidauti savo nuoira, kaip daro tie, kurie garsja kaip laimingi mons. Taigi tu, kaltin damas mane, ileidai i aki iuos ir daug kit dalyk. Tai pridk ir iuos kaltinimus. Vadinasi, tu klausi, kaip pasiteisinsiu? Taip, a klausiu ito. A manau, kad, eidami tuo paiu keliu, surasi me, k atsakyti. Pasakysime, kad nebus nieko nuosta baus, jei ms sargybiniai, itaip gyvendami, bus la bai laimingi. Beje, mes kuriame i valstyb ne siek dami padaryti itin laiming kur nors vien gyventoj sluoksn, bet norime, kad visa valstyb itisai bt

419

420

135

laiminga. Juk kaip tik tokioje valstybje mes tikjo ms surasi teisingum, o neteisingum, prieingai, blogiausiai tvarkomoje valstybje, ir taip isprsi mus dominant klausim. Dabar mes kuriame, ms many mu, laiming valstyb, bet ne toki, kurioje bt lai mingi tik kai kurie pilieiai, o toki, kurioje bt lai mingi visi. Paskui panagrinsime prieing valstyb. Jei mes pietume mogaus figr ir kas nors prijs imt priekaitauti, kad mes graiausioms kno dalims nesu teikiame graiausi spalv, jeigu, pavyzdiui, akysf ku rios yra graiausias dalykas, bt nupietos ne purpuri ns, o juodos spalvos, tai mes galtume pasiteisinti, at sakydami: Keistuoli, nemanyk, jog mes turtume taip graiai ipieti akis, kad jos pasidaryt visai nepana ios akis; lygiai taip pat ir kitas kno dalis. Veriau irk, ar ieina graus visas knas, kai deramai per teikiame kiekvien jo dal". Panaiai ir ia: nereika lauk sargybiniams tokios laims, kuri padaryt juos kuo tik nori, tik ne sargybiniais. Mes galtume ir em dirbius apvilkti pramatniais drabuiais, apkarstyti auksu ir leisti jiems dirbti em tik savo malonumui; o puodiai tegul patogiai sitaiso prie idinio, geria vyn ir puotauja, pasidj alia iestuv ir dirbdami savo darb tik tada, kai ueina noras. Panaiai ir v i sus kitus galtume padaryti laimingus, kad klestt visa valstyb. Bet nekalbink ms, nes, jeigu tavs paklausytume, emdirbys jau nebebt emdirbiu, puo dius puodiumi ir apskritai n vienas i valstyb su darani moni nebebt tuo, kas jis yra. Beje, dl kit dar bt ne tokia didel bda. Juk jeigu batsiu viai pasidaryt niekam tik, pagest ir dtsi es ne tuo, kas jie yra i tikrj, valstybei nebt jokios b dos. Bet jeigu statym ir valstybs sargybiniai tik atrodys es tokie, tai pamatysi, kad jie praudys vis valstyb ir tik jie vieni turs prog gerai sitaisyti ir klestti. Jei mes sargybinius padarysime tikrais sargy biniais, tai jie jokiu bdu nekenks valstybei. O tas, ku ris kalba apie kakokius emdirbius, tarsi jie bt ne valstybs nariai, o tik dykaduoniai ir laimingi visaliau-

clini puot dalyviai, tas, matyt, turi galvoje ne vals tyb, o kak kita. Taigi reikia nusprsti, ar mums rpi pai sargybini didiausia gerov, ar visos valstybs gerov, Sargybiniai ir j padjjai turi padti itai pa siekti, ir jiems, o ir visiems kitiems, reikia teigti, kad jie turi puikiai imanyti savo darb. odiu, gerai tvar komoje ir klestinioje ms valstybje kiekvienam luomui turi tekti sava dalis, atitinkanti jo prigimtines savybes. II. Man atrodo, tu gerai kalbi. Na, o ar atrodys tau teisinga tai,'k a pasaky siu apie su tuo labai susijusius dalykus? Kas gi? A r tik ne itai pagadina visus kitus amatinin kus, ir jie pasidaro niekam tik? K tu turi galvoje? Turt ir neturt. Kaip tai suprasti? tai kaip. A r tau atrodo, kad praturtjs puo dius nors rpintis savo amatu? N kiek, atsak Adimantas. A r jis nesidarys vis tingesnis ir nerpestingesnis? Tikrai. Taigi jis taps blogesniu puodiumi. Teisyb.

O jeigu dl neturto jis nestengs sigyti ranki ir kit amatui reikaling dalyk, tai ar jo gaminiai riebus prastesni? A r jis ne blogiau imokys amato sa vo snus ir kitus mokinius? Taip ir bus, Taigi ir dl neturto, ir dl turto tampa prastesni ir patys amatininkai, ir j gaminiai. Atrodo, kad taip. Vadinasi, suradome dar kai k, ko visokiais b dais reikia saugotis, sargybiniai turi irti, kad tie .dalykai nepastebimai neprasiskverbt valstyb. Kokie dalykai?

Turtas ir neturtas: vienas i j gimdo itiim, tinginyst ir naujovi trokim, o kitas, be naujovi trokimo, dar ir niekikum ir piktadarybes. Visai teisingai, sutiko Adimantas. Bet, Sok ratai, pagalvok ir apie tai k: kaip ms valstyb ga ls kariauti, jei neturs pinig, ypa jei teks susiremti su galinga ir turtinga valstybe? Aiku, atsakiau, kad prie vien toki vals tyb bus sunkiau kariauti, o prie dvi lengviau. Kaip ia ieina? Pirmiausia dl to, kad, jeigu jau prisieis kariauti, tai ms vyrai, prityr kariai, kausis su turtingais monmis. inoma. Tai kf Adimantai? tariau. A r tau neatrodo, kad vienas kumtininkas, bdamas gerai isimanktins, lengvai gals kovoti su dviem neSimanktinusiais tur tingais ir nutukusiais monmis? I karto su abiem bt sunkoka, atsak A d i mantas. O jeigu jis truput pabgt atgal, o paskui at sisuks smogt pirmajam, kuris prie jo prisiartins? Jeigu jis daniau pavartot bd, ir dar saulei ke pinant? A r toks karys neveiks .net ir daugiau kaip dviej toki prieinink? Tikrai, ia nebt nieko nuostabaus. Negi tu manai, kad turtingieji yra vikresni ir labiau prityr kumiuotis negu kariauti? Nemanau, atsak Adimantas. Vadinasi, ms kariai lengvai gals kautis su dukart ir net triskart gausesniu prieu. Sutinku. Man atrodo, kad tu teisingai kalbi. Na, o jeigu, nusiunt pasiuntinius kit valstyb, jie pasakyt teisyb: Mes neturime nei aukso, nei si dabro, nes mums tai udrausta, bet jums juk neu drausta. Todl, jei kartu su mumis kariausite, galsite pasiimti visas prie grybes", ar tu manai, kad, i tai igird, ie veriau pasirinks kovoti su stipriais ir

liesais unimis, negu kartu su jais kovoti prie riebias ir minktaknes avis? Nemanau, kad itaip pasirinkt. Bet jeigu vie n valstyb suplaukt ir kit turtai, tai kain, ar ne bt pavojaus neturtingai valstybei? Tu esi laimingas, tariau, jei manai, jog ga lima ir kitas valstybes vadinti valstybmis, o ne tik t, kuri mes kuriame. Kodl? Kitas valstybes, tariau, reikia vadinti ilges niu \^ardu, nes kiekvienoje i j yra daug valstybi, kaip tame vaik aidime i . iaip ar taip, jose yra dvi viena kitai prieikos valstybs: viena varg, kita turtingj, o kiekvienoje i i dviej vl daug vals tybi. Jei tas valstybes irsi kaip viening vals tyb, pralaimsi, o jei irsi jas kaip daug vals tybi ir vieniems atiduosi kit turtus ir galyb ir net juos paius perkelsi i vienos grups kit, visada tursi daug sjunginink, o prie maai! Kol ms valstyb bus gerai tvarkoma taip, kaip mes nutar me, ji bus labai galinga; a kalbu ne apie tariam, bet apie tikrj gali, net jeigu valstyb gint tik tkstantis kari. Vargu ar tarp graik ar barbar tu rasi nors vien valstyb, kuri bt didel ia prasme, tuo tarpu tariamai dideli daugyb, ir jos keliskart didesns u msik. A r ne taip? Prisiekiu Dzeusu, taip, atsak Adimantas. III. Kaip tik itai ms valdovai ir laikyt ta riba, iki kurios reikia plsti kuriam valstyb; pagal j jie nustatys teritorijos dyd ir nesiksins kitas emes. Apie koki rib tu kalbi? paklaus Adimantas.; Mano manymu, tai apie koki: valstyb galima didinti tol, kol ji ilieka vieninga, bet ne daugiau. Puiku. Todl mes sargybiniams udsime ir kit parei g visokiais bdais irti, kad valstyb nebt nei perdaug maa, nei perdaug didel, ji turi bti pakan kamo didumo ir vieninga.

4 2 4

Mes jiems udedame nesunki pareig! Udsime jiems ir kit, dar lengvesn pareig jau kalbjome, kad sargybini palikuonis, jeigu jie nevyk, reikia perkelti kitus luomus, o kit luom tinkamus mones sargybinius. ituo mes norjome pasakyti, jog ir kiekvienam i kit piliei reikia pa skirti tok darb, kuriam jis i prigimties yra tinka mas, kad kiekvienas, dirbdamas tik t vien darb, b t vieningas, o ne daugialypis; tada ir visa valstyb pasidarys vieninga, o ne susiskaidiusi. Tai paprastesnis udavinys. Kai kam gali pasirodyti, mielas Adimantai, kad mes keliame sargybiniams labai daug ir dideli rei kalavim. Taiau visa tai yra niekai, jeigu jie irs tik vieno didelio dalyko, tikriau sakant, ne didelio, o pakankamo. Kas tai? Aukljimas ir lavinimas, atsakiau. Jeigu, ge rai aukljami, jie taps nuosaikiais monmis, tai leng vai susigaudys ir ituose, ir kituose dalykuose, kuriuos ia praleidome, tokiuose, kaip, pavyzdiui, monos susiradimas ir vedybos bei vaik gimdymas. Juk, pagal prieod, draug viskas turi bti bendra. Tai bt labai teisinga. I tikrj, tariau, valstybs sutvarkymui u tenka pirmojo postmio, toliau jis juda savaime, gyda mas vis daugiau jgos, tarsi ratas. Juk teisingas auk ljimas ir lavinimas paadina geruosius mogaus pri gimties bruous, o kas jau turjo juos, t tie bruoai tokio aukljimo dka pasidaro dar geresni ir apskritai, ir ypa j perdavimo palikuonims prasme; tai bdinga visoms gyvoms btybms. Suprantama. Todl, trumpai sakant, valstybs sargybiniai ypa turi rpintis, kad nuo j aki nepasislpt nie kas, kas gadina aukljim, ir labiau u visk irti, kad gimnastik ir dailiuosius, menus nebt vesta visoki naujovi, paeidiani nustatytsias taisyk les. Jeigu kas sako, kad

Klausosi m ons m ieliau ir esti labai suavti, Kai tik igirsta dar nauj, lig iol negirdt jiem s d a in 2,

labiausiai reikia baimintis, kad jie nepamanyt, jog poetas kalba ne apie nauj dain turin, o apie nauj dainavimo bd, ir neimt jo girti. Nedera nei ito gir ti, nei taip suprasti i eili. Reikia vengti vesti nauj dailj men, nes tai kelia pavoj viskam: kaip tvirtina Damonas, negalima pakeisti dailij men vartojam priemoni, nepakeiiant vis valstybs pagrind, ir a juo tikiu. Ir mane priskirk prie t, kurie juo tiki, tar Adimantas. IV. Matyt, tariau, sargybiniai turs sirengti sargybos post iia dailij men srityje. ia lengvai ir nepastebimai prasiskverbia sta tymu nepaisymas. Taip, prisidengs nekenksmingos pramogos skraiste. I tikrj statym nepaisymas alingas kaip tik dl to, kad, pamau braudamasis, jis i lto si skverbia mogaus proius ir bd, paskui i ia, jau didesniu mastu, piliei sandrius, kuo begdikiau siai ksinasi paius statymus ir valstybs santvark, kol gal gale visk apveria auktyn kojomis ir as meniniame, ir visuomeniniame gyvenime. Galimas daiktas, kad i tikro taip yra. Man taip atrodo. Todl, kaip jau i pradi sakme, net ms vaik aidimai turi kaip galima labiau atitikti staty mus, nes jeigu aidimai netvarkingi ir vaikai nesilaiko taisykli, nemanoma iauginti j dorais ir pareigingais pilieiais. Aikus dalykas. O jeigu vaikai i pat pradi aisdami pripras prie tvarkos, dailieji menai skiepys jiems pagarb s tatymams, ir ie j proiai, prieingai negu kit vaik, nuolat stiprs ir pasireik visur, net ir pertvarkant valstybs santvark, jeigu kas buvo ne taip. - Teisyb sakai, sutiko Adimantas.

Tuose dalykuose, kurie laikomi smulkmenomis, jie velgs elgesio taisykles, tuo tarpu tie, apie kuriuos, i pradi kalbjome, sugebjim yra visikai prarad. Kokias taisykles? tai kokias: vyresnij akivaizdoje jauniems dera tylti, uleisti jiems viet, atsistoti, jiems jus,, gerbti tvus; taip pat tokias, kurios lieia rpinimsi iors tvarkingumu kirptis plaukus, tvarkingai reng tis, apsiauti kojas ir taip toliau. Sutinku. Bt naivu dl toki dalyk leisti statymus; itaip niekur nedaroma. Be to, toki nutarim vis tiek niekas nesilaikyt, net jeigu jie bt ratu idstyti. Kodl gi? Kas kokia linkme buvo iaukltas, Adimantai, tokia eis ir toliau. A r neinai, kad panaus paprastai traukia prie savs pana? Be abejo. A manau, galtume sakyti, kad nuo aukljim gal gale priklauso, ar mogus bus geras, ar blogas. Aiku, kad taip. Todl a kol kas ir nesimiau dl toki dalyk leisti statym. Suprantama. O pasakyk, vardan diev, tariau, ar mes im sims leisti kokius nors statymus dl turgaus tai yra dl vairi turguje sudarinjam sandri, o jei norir tai ir dl amatinink tarpusavio santyki, barni, mu tyni, byl iklimo, teisj parinkimo? Be to, prireiks nustatyti turgaus mokest, uosto mokest, apskritai r pintis turgaus, miesto, uosto ir panaiais reikalais. Neverta davinti nurodym nepriekaitingai i aukltiems monms. Daugeliu atvej jie ir patys leng vai supras, kokie statymai ia reikalingi. Taip, mano mielas, tariau, jei tik dievas jiems duos isaugoti tuos statymus, kuriuos anksiau ids tme.

O jei ne, jie vis gyvenim leis ir taisys sta tymus, manydami, kad itaip pasieks tobulum. Pagal tave ieina, kad jie gyvens kaip tie ligo niai, kurie dl nesusivaldymo nenori atsisakyti neti kusio gyvenimo bdo. Kaip tik taip. I tikrj jie gyvens juokingai: gydydamiesi pa426 sieks tik tiek, kad pavairins ir sustiprins savo nega lias, bet vis tiksis pas veiksi, jei kas patars kok nau j vaist. Taip, toki ligoni bkl i tikro tokia. A r ne juokinga ir tai, tariau, kad jie didiau siu savo prieu laiko t, kuris atvirai sako ties: jeigu jie nesiliaus girtuokliav, persivalg, paleistuvav ir tinginiav, tai niekas jiems nepads nei vaistai, nei b prideginimai, nei pjviai, nei ukerjimai, nei amu letai, nei kiti panas dalykai. Nelabai juokinga, pasak Adimantas. Koks ia juokas, kai pykstama u ger patarim. Atrodo, kad tu nelinks liaupsinti toki moni. Prisiekiu Dzeusu, ne, atsak Adimantas. V. Vadinasi, tu nesiimsi girti ir valstybs, kuri visa itisai, kaip mes k tik kalbjome, usiima pana iais dalykais. A r tau neatrodo, kad tas pat vyksta blogai tvarkomose valstybse, kur pilieiams udrausc ta keisti vis valstybs santvark ir tie, kurie bando tai padaryti, baudiami mirtimi? O tas, kuris pataikau ja taip valdomiems pilieiams, visaip stengiasi jiems tikti, i anksto spja j norus ir stropiai stengiasi juos patenkinti, yra laikomas geru pilieiu, imintin gu valstybs vyru, jam reikiama visokeriopa pagarba. Ar taip ieina? Man atrodo, tokia valstyb elgiasi kaip ir tie ligoniai. A negaliu tam pritarti. Ir tavs neavi drsa ir paslaugumas t moni, d kurie uoliai tarnauja tokioms valstybms? A griuosi jais, bet iskyrus tuos, kurie apsi gauna toki valstybi atvilgiu ir tariasi i tikrj es dideli valstybs vyrai dl to, kad minia juos giria. 143

Kaip tu sakai? paklausiau. Tu nesutinki su jais? A r tu manai, kad mogus, kuris nemoka matuoti, nepatiks, kai visi kiti, taip pat nemokantys matuoti, tikins, kad jis yra keturi uoleki aukio? Negals nepatikti. Todl nepyk ant j. I tikrj tai patys juokin giausi mons: jie, kaip k tik kalbjome, vis laik taiso savo statymus, manydami, kad stengs padaryti gal visokiems sutari lauymams ir kitiems pana iems dalykams, kuriuos ia minjome, ir nesupranta, kad jie primena mones, kertanius hidrai galv \ Teisyb, nieko kito jie ir nedaro, pritar A d i mantas. O a manyiau, tariau, kad bet kokioje vals tybje tielr blogai,^ tiek gerai sutvarkytoje tikras statym leidjas neturt kvarinti sau galvos dl to ki statym, nes pirmuoju atveju jie nenaudingi ir visikai nereikalingi, o antruoju vienus i j bet kas gali nustatyti, o kiti savaime iplaukia i ankstesni gdi. Kas mums dar liko aptarti i statym leidybos? Mums jau nieko, tariau, bet Delf Apolonui dar liko padiktuoti didingiausius, puikiausius ir pirmu tinius statymus4 . Kokius? paklaus Adimantas. Apie ventykl statym, aukojimus ir apskritai apie diev, demon ir didvyri garbinim, apie miru sij laidojim ir apie tai, kaip reikia nusipelnyti mi rusij palankum. Mat patys mes toki dalyk ne inome, bet, kurdami valstyb, mes nieku kitu nepa tiksime jei bsime protingi ir nesikreipsime niek kit, kaip tik savj tikjimo aikintoj", kuris sdi ant akmens6 ems viduryje ir aikina monms tuos dalykus. Puikiai pasakei! Taip ir padarysime. VI. Aristono snau, tariau, galima sakyti, kad ms valstyb jau kurta. Dabar paimk vies i bint ir, pasiauks brol, Polemarch ir kitus, pai rk, ar nepamatysime, kur slypi teisingumas ir kur

neteisingumas, kuo jie vienas nuo kito skiriasi ir kur i j reikia turti, kad btum laimingas nesvarbu, ar tai bus paslpta nuo vis diev ir moni, ar ne. Niekus kalbi, tar Glaukonas. Juk tu pats pasiadjai dalyk iaikinti sakei, jog i tavo pu ss bt nedora visomis jgomis ir visokiais bdais nepagelbti teisingumui. Teisingai man priminei, pasakiau. Taip ir reikia daryti. Bet ir js turite man padti. Mes pasireng. Tikiuosi, tariau, jog surasime tai, ko ieko me, tai kokiu bdu. A manau, kad ms valstyb, jei tik ji yra gerai sukurta, turi bti tobula. Btinai. Aiku, kad ji yra imintinga, narsi, nuosaiki ir teisinga. Aiku. Vadinasi, kai k nors bsime joje surad, ne surasta bus tik tai, kas liks. K tu turi galvoje? Jei, pavyzdiui, mes iekome kokio nors vieno i keturi daikt, tai pakanka arba i anksto inoti, koks tas daiktas, arba inoti kitus tris daiktus tada rasime ir ketvirtj; juk aiku, kad lieka kaip tik tas daiktas. Teisingai sakai. Vadinasi, ir mums reikia panaiai iekoti, jeigu ms valstybei bdingos keturios ypatybs. Be abejo. Mano manymu, pirmiausia yra akivaizdus jos imintingumas, nors tai atrodo keistoka. Kodl? Valstyb, kuri nagrinjome, i tikrj atrodo imintinga, nes joje gyvendinami protingi sprendimai. Teisingai. O protingi sprendimai, aiku, yra inojimas (); nemokikumas ia nepads, reikia mokti protingai samprotauti. Aiku.

146

Valstybje yra daug vairi inojimo ri. Suprantama. A rgi dl dailids meno imanymo valstyb gaima vadinti imintinga ir darania protingus sprendi mus? Jokiu bdu ne! Kitaip j reikt pavadinti dai lidi valstybe. Vadinasi, nors valstybei ir pageidautina, kad medio dirbiniai bt kuo geresni, taiau dl to, kad jie nagingai padaryti, valstybs negalima vadinti i mintinga. Ne. O dl vario ir kitoki panai gamini? Jokiu bdu ne! Ir ne dl mokjimo auginti javus, nes kitaip j reikt pavadinti emdirbi valstybe. A taip manau. Tai k? tariau. A r ms kurtoje valstybje kam nors i piliei bdingas , toks inojimas, kuris padt sprsti ne smulkius, o valstybinius klausimus, geriausiai tvarkyti vidaus ir iors santykius? Vis dlto yra. Koks tas inojimas ir kam jis bdingas? Tai menas visada bti budriam; jis bdingas tiems valdantiesiems, kuriuos pavadinome tobulais sargybi niais. O kaip dl ito inojimo tu pavadinsi ms valstyb? Darania protingus sprendimus ir imintinga. Kaip tu manai, ar ms valstybje kalvi bus daugiau negu tikrj sargybini? Kalvi bus daug daugiau. O ir palyginti su visais kitais, kurie turi koki nors ini ir pagal jas yra vadinami, sargybini bus vis maiausiai. Vis maiausiai. Taigi dl tos maiausios gyventoj dalies, kuri vadovauja ir valdo, ir jai bdingo inojimo visa pagal prigimties reikalavimus kurta valstyb bt va

dinama imintinga. Atrodo, kad tik labai nedaug mo ni i prigimties tinka gyti inojim, kur tik vie n i vis inojimo ri galima pavadinti imintimi. Labai teisingai kalbi, tar Glaukonas. tai mes jau neinau, kokiu bdu, suradome vien i keturi valstybs ypatybi ir j pai, ir jos viet valstybje. Man atrodo, mes j pakankamai isiaikinome. VII. Narsum koks jis yra ir kur jo vieta valstybje (dl to valstyb ir vadinama narsia) ne sunku aptikti. Kaipgi? k gi kita irima, kai valstyb vadinama nar sia ar bailia, jei ne t jos gyventoj dal, kuri dl jos kovoja ir leidiasi karo ygius? Tik it irima, sutiko Glaukonas. A r kiti pilieiai bus bails, tariau, ar narss, pagal juos negalima sprsti apie valstyb. Negalima. Taigi valstyb yra narsi tik tam tikros savo da lies dka todl, kad toje jos dalyje gldi galia, ku ri vis laik isaugo toki nuomon apie pavojus kad jie slypi ten ir ten, koki jai aukljimu dieg statym leidjas. A r ne itai tu vadini narsumu? Nelabai supratau, apie k tu kalbi. Pakartok dar kart. A teigiu, tariau, kad narsumas yra tam tik ras isaugojimas. Ko isaugojimas? statymo aukljimu diegtos nuomons apie pa v o j kas jis yra ir koks. A sakiau, kad ji ilieka, tai yra mogus isaugo j ir kentjimuose, ir malonu muose, ir aistrose, ir baimje ir niekad jos neatsisako. Jei nori, a paaikinsiu tai palyginimu. inoma, noriu. Tu, be abejo, inai, tariau, kad daytojai, nordami nudayti vilnas purpuro spalva, pirmiausia i daugybs spalv viln isirenka vien tik baltas, paskui jas vairiais bdais labai rpestingai paruoia,

kad purpuriniai daai kuo geriau jas kst, ir tada jau dao. itaip nudaytos vilnos jau neblunkar ir j spalva nesikeiia nuo plovimo nesvarbu, ar su ar mu, ar be jo. Jei dao be paruoimo, inai, kas atsi tinka, vis tiek, kokia spalva dayt. inau, kad tada vilnos iblunka ir juokingai atrodo. Tai va, tariau, ir mes darome kak pana aus, kai isirenkame karius ir aukljame juos dai430 liaisiais menais ir gimnastika. Mes nesiekiame nieko kito, o tik to, kad jie kuo geriau ir su sitikinimu per imt statymus tarsi daus; dl j gimt bruo ir dl tinkamo aukljimo j nuomon apie pavojus ir kitus dalykus bus nepajudinama, ir t da nebus galima nuplauti jokiais stipriais armais nei malonu mais, kurie veikia stipriau u bet kokius armus, nei b skausmu, nei aistra, nei baime, nei jokia kita i toki ^gaili priemoni. tai toki gali ir teisingos bei pagrs to s nuomons apie tai, kas pavojinga, o kas ne, i|saugojim a ir laikau narsumu, jeigu tu neprietarauji. N kiek, tar Glaukonas. Man atrodo, kad tokios nuomons apie iuos dalykus, kuri, nors ir yra teisinga, bet susidar ne aukljimo dka, kaip, pa vyzdiui, gyvuli ar verg nuomon, tu nelaikai pa tvaria ir vadini j ne narsumu, o kaip nors kitaip. c Tikra teisyb. Taigi a sutinku su tavo narsumo apibrimu. Sutik ir su tuo, tariau, kad narsumas yra pi lietin doryb. Jei norsi, kada nors .kit kart gal sime j aptarti smulkiau. Juk dabar mes norime isi aikinti, kas yra teisingumas, o ne narsumas. Apie narsum, manau, jau uteks. Gerai sakai, sutiko Glaukonas. d VIII. Mums dar liko aptarti dvi ms valstybs ypatybes nuosaikum ir teisingum, dl kurio ir vyksta is pokalbis. Teisingai. Kokiu bdu mes galtume ikart surasti teisin io gum, kad nebereikt terliotis su nuosaikumu?

Neinau, bet a nenoriau isiaikinti, kas yra teisingumas, kol neaptarme nuosaikumo. Jei nori pa daryti man malonum, pirmiau aptark j. Noriu ir, man rodos, netgi privalau. Tai pradk. Taip ir padarysiu, pasakiau. Nuosaikumas, ms poiriu, labiau panaus sskamb ir harmo nij negu kitos ypatybs. Kaip itai suprasti? Nuosaikumas, tariau, yra tam tikra tvarka; tai malonum ir geism valdymas juk taip tvirtina, sakydami, kad reikia veikti save, tik neinau, kaip. Ir apie daug k kita sakome, kad tai nuosaikumo yms. A r ne? Taip, pritar Glaukonas. A r ne juokinga sakyti veikti save1 1 ? Ieina, kal mogus turi veikti t, kuris aikiausiai nuolaidiauja sau; vadinasi, tas, kuris nuolaidiauja, ir bus tas, ku ris turi veikti: juk kalbama apie t pat mog. Teisyb. Bet man atrodo, tariau, kad iais odiais no rima pasakyti, jog mogaus sieloje yra dvi dalys viena geresn, kita blogesn. Kai savo prigimtimi ge resn dalis paaboja blogesnij, tada sakoma, kad mogus veikia save", tai yra pagyrimas; kai dl blogo aukljimo arba dl bendravimo su blogais mo nmis nugali blogesnio j i dalis, tada priekaitaujama, barama ir sakoma, kad mogus nusileidia sau" ir aesivaldo. Paprastai taip ir sakoma. Dabar pairk ms naujj valstyb: joje rasi vien i t dviej atvej; tu teisingai pavadinsi j veikusia save, nes tai, kieno geresnioji dalis valdo blogesnij, turi bti vadinama nuosaikiu ir veikusiu save. iriu ir matau, kad tu sakai ties. Vis dlto tu rasi joje ir daugyb visoki troki mu, malonum ir kani, ypa tarp vaik, moter,;'vr)

4 3 1

/ g ir daugybs vadinamj laisv moni, kurie maai verti. Be abejo. O paprastus ir nuosaikius trokimus, kuriems vadovauja protas ir teisinga nuomon, turs tik nedau gelis moni, kurie i prigimties yra geri ir geriausiai iauklti. Teisyb. A r nematai, kad ir ms valstybje ytaip yra daugumos emus trokimus valdo nedaugelio dor mod ni protingi trokimai. Matau. IX. Taigi, jeigu jau pavadinti koki nors vals. tyb veikusia ir malonumus, ir trokimus, ir pai save, tai tik ms valstyb. Teisingai kalbi, pritar Glaukonas. O ar dl viso to negaltume pavadinti jos ir nuosaikia? Puikiausiai! Ir jeigu kokioje nors valstybje valdovai ir pae valdiniai yra tos paios nuomons, kas turi valdyti, tai tik ms valstybje. A r tau taip neatrodo? Sutinku. O jeigu taip, tai kuriems i j, tavo nuomone, b dingas nuosaikumas valdovams ar pavaldiniams? Ir vieniems, ir kitiems. Matai, tariau, vadinasi, mes teisingai nuspjome, kad nuosaikumas primena harmonij. Kodl? Narsumas ir imintis, glddami tik kurioje nors vienoje valstybs dalyje, vis valstyb padaro narsi 432 arba iminting, o nuosaikumas pasireikia kitaip: jis visk derina pagal save ir sukuria tobul vis piliei santaik vis tiek, ar jie bt silpni, ar stiprs, ar v i dutinio stiprumo, ar, jei nori, pasiymintys protu arba kno jga, arba gausumu, arba turtais, arba kitais dalykais. Todl pagrstai galtume sakyti, kad i darna ir yra nuosaikumas, kitaip sakant, geresniosios ir blob gesniosios dali natrali derm tuo atvilgiu, kuri i

j turi vyrauti ir valstybje, ir kiekviename paskirame moguje. Ir man taip atrodo. Gerai, tariau. Tris valstybs ypatybes jau ap velgme. Dar liko ketvirtoji ypatyb, kurios dka valstyb susyja su dorybe. Aiku, jog tai yra teisin gumas.

Aiku.
Dabar, Glaukonai, mes turime tarsi mediotojai apstoti tankumyn ir irti, kad teisingumas nei trkt ir nepasprukt nuo ms. Juk aiku, kad jis slepiasi kur nors ia. Gerai irk, gal tu pirmas j pamatysi ir man parodysi. O, kad a galiau j pamatyti! Bet a tam rei kalui nelabai tinku: bsiu patenkintas, jei galsiu sekti paskui tave ir pamatyti, kai tu j man parodysi. Na, tai pasimelsk dievams ir sek paskui mane! Taip ir padarysiu. Tik tu eik pirmas. ia i tikrj neengiamas tankumynas, aplin kui tamsu, nieko negali irti. Bet vis tiek reikia eiti.

Reikia.
A sakus. pairjs tariau: 2irk, Glaukonai! Man rodos, utikome jo pd Dabar jis i ms neitrks. Gera inia! pasak Glaukonas. Na ir iopliai mudu!

Kodl?
Ogi, mano mielas, jis jau seniai painiojasi mums po kojomis, o mes vis nematme! Tai bent iopliai! Kaip kartais mogus ieko to, k turi rankoje, taip ir mes irjome ne j, o dairms tolyn. Todl ir nepastebjome. Kaip ia ieina? tai kaip, tariau. Man atrodo, mes nepaste bjome, kad jau seniai tam tikra prasme kalbame apie teisingum! Per ilga tavo anga. A nekantrauju igirsti apie teisingum.

X. Na, tai klausyk, tariau, ar a teisingai kal bsiu. Kai krme valstybr jau i pat pradi nusta tme vien pareig. O toji pareiga ir yra teisingumas arba kokia nors jo atmaina. Jei prisimeni, mes nusta tme ir daug kart kartojome, kad kiekvienas pilietis privalo dirbti kur nors vien visuomenei reikaling darb, kuriam jis i prigimties geriausiai tinka. I tikrj taip sakme. O kad dirbti savo darb ir nesikiti kitus kaip tik ir yra teisingumas, tai mes i daug ko esame girdj ir net patys esame tai sak. Esame sak. Taigi, mano mielas, kiekvienam dirbti savo dar b, matyt, ir bus teisingumas. A r inai, i ko a taip sprendiu? Neinau, atsak Glaukonas. Pasakyk. Man atrodo, tariau, kad tai, kas liko, apta rus tris ms valstybs ypatybes nuosaikum, narsu m ir imintingum, suteikia joms galimyb atsirasti ir ilikti. Bet juk sakme, kad tai, kas liks, suradus ias tris ypatybes, ir bus teisingumas. Be abejo. Bet jeigu reikt nusprsti, kuri i i ypatybi valstyb labiausiai daro tobul, bt sunku pasakyti, ar tai bus valdanij ir pavaldini nuomoni sutapi mas, ar statymus atitinkanti kari nuomon apie tai, kas pavojinga, o kas ne, ir jos isaugojimas, ar val dov protingumas ir budrumas, o gal toji ypatyb, kuri yra bdinga ir vaikams, ir moterims, ir vergams, ir laisviems monms, ir amatininkams, ir valdantie siems, ir pavaldiniams, tai, kad kiekvienas dirba sa vo darb, nesigriebdamas joki paalini darb. Bt sunku itai nusprsti, pritar Glaukonas. Taigi, kaip matyti, sprendiant valstybs tobu lumo klausim, kiekvieno pilieio sugebjimas dirbti savo darb varosi su nuosaikumu, narsumu ir imin timi. Atrodo.

A r tau neatrodo, kad ir teisingumas kovoja su jais dl valstybs tobulumo? Be abejo. Pagalvok dar tai apie k neinau, ar sutiksi su manimi: juk valstybs valdovams tu patiksi ir tei sjavim? inoma. Sprsdami bylas, jie turbt labiausiai irs, kad niekas negrobt svetimo turto ir neprarast savojo, Kaip tik ito irs. Nes tai teisinga? Teisinga. Taigi ir itas pavyzdys rodo, jog yra teisinga, \ kad kiekvienas valdytu s ir dirbt savo darb. I tikrj taip. Na, o ar sutiksi su manim tai dl ko: jei dai lid prads dirbti batsiuvio darb, o batsiuvys dai lids, susikeit darbo rankiais ir verslais, arba jeigu tas pats mogus ims dirbti abu darbus ir amatininkai susikeis vietomis, ar tu manai, kad valstybei dl to bus didelis nuostolis? Nelabai, atsak Glaukonas. Bet jeigu koks amatininkas arba kas nors kitas, i prigimties verslininkas, ikils savo turt, vairi ry i. jgos ar kit panai dalyk dka ir usimanys pereiti kari luom arba jeigu kuris nors i kari bandys patekti luom t, kurie svarsto valstybs rei kalus ar budi jos sargyboje, bdamas to nevertas, ar ba jeigu ie susikeis rankiais ir usimimais arba jeigu tas pats mogus mgins vienas dirbti visus iuos darbus, tai, manau, ir tu sutiksi, kad itoks susikeitimas ir kiimasis ne savo reikalus bus pratingas valstybei. Be abejo. Taigi t trij luom kiimasis svetimus rei kalus ir perjimas i vieno luomo kit labai alingas valstybei itai galtume pavadinti didiausiu nusi kaltimu. Teisyb.

O didiausio nusikaltimo savo valstybei ar ne pavadinsi neteisingumu? Kaipgi nepavadinsi? i X I . Tai tai kas yra neteisingumas. Ir dar kart ^pakartokim e: prieingai negu pastarasis, teisingumas yra vis^ trij luom verslinink, padjj ir sargy bini atsidavimas savo darbui, kabkiekvi-enas atlie ka tai, kas jam bdinga. itai ir valstyb padaro teising. Man atrodo, kad kitaip ir negali bti, pasak Glaukonas. Kol kas dar ito grietai netvirtinkime, ta riau, bet jeigu i idja tiks ir kiekvienam paskiram mogui ir pasitvirtins, kad ir jame pasireikia teisingu mas, tada jau sutiksime, nes ko gi dar abejoti? O jei ne, tada tursime aikintis kitaip. Bet dabar ubaikime svarstym taip, kaip esame numat: kadangi jau isiaikinome, kuo pasireikia teisingumas, stebdami didel objekt, mums bus lengviau pastebti j paski rame moguje. Mes nutarme, kad tas didelis objek tas bus valstyb, ir sukrme j kuo tobuliausi, ge rai inodami, kad tokiai valstybei tikrai bus bdingas teisingumas. Tai, k ten suradome, perkelkime pa skir mog. Jeigu sutaps puiku, o jeigu paskirame moguje surasime kak kita, mes patikrinsime tai, vl gr prie valstybs. Galbt, itaip sugretindami, tarsi trindami vienas kit du medio gabalus, pri versime siiebti teisingum ir, kai jis nuvis, sustip rinsime j mumyse paiuose. Teisingas tavo kelias, tar Glaukonas. Rei kia taip ir daryti. Jei apie du daiktus vien didesn, kit maes n sakome, kad tai yra tas pats daiktas, tai ar jie nra panas tuo, dl ko mes juos vadiname tuo pa iu daiktu? O gal jie nepanas? Panas. Taigi ir teisingas mogus paios teisingumo id jos atvilgiu n kiek nesiskirs nuo teisingos valstybs, bet, prieingai, bus j panaus.

Panaus, sutiko Glaukonas. Mes pripainome teisinga toki valstyb, kurioje trys skirtingos prigimties luomai kiekvienas dirba sa vo darb, o nuosaikia, narsia ir imintinga valstyb va dinome dl i luom atstov savybi ir polinki. Teisyb. Taigi, mano mielas, lygiai taip pat vertinsime ir paskir mog: jo sieloje surasime tas paias ris, kaip ir valstybje, ir dl tokios paios j bsenos () bus teisinga ymti jas tais paiais pavadinimais. Suprantama. tai, mano mielas, pasakiau, mums ikilo v i sai nesunkus klausimas: ar siela turi tas paias tris savybi ris, ar ne. Man neatrodo, kad tai bt lengvas klausimas. Matyt, Sokratai, prieodis teisingai sako: Gras da lykai yra sunks". Tikriausiai. Ir inok, Glaukonai, kad a manau, jog tomis priemonmis, kuriomis iki iol naudojoms svarstydami, mes pakankamai tiksliai neaprpsime io d alyko kelias j daug ilgesnis ir sudtingesnis. Vis dlto jis yra vertas ms ligiolini svarstym ir tyrinjim. A rgi to neutenka? A tuo pasitenkiniau. A tuo labiau, pasakiau. Tad nenusimink ir imk aikinti toliau. Argi mums nebtina sutikti, tariau, kad kiek vienam i ms bdingos tos paios dorovini savybi rys ir tie patys proiai, kaip ir valstybei? Juk jie valstyb yra patek i ms. Bt juokinga manyti, jog arumas kai kurioms valstybms bdingas ne to dl, kad tokie ten yra paskiri mons: tuo pasiymi Trakijos7 , Skitijos 8 ir beveik vis iaurini emi gyventojai; proto smalsumas labiau bdingas ms kratams, o godumas finikieiams ir egiptieiams. Teisyb, sutiko Glaukonas. Ir visai nesunku sitikinti, kad i tikrj taip yra. ^ Nesunku. v ^

XII. Sunku isiaikinti tai k: ar ms veiks mus sukelia tai pat sd^yfee/ ar, kadangi j yra trys, kiekvienai i j sukeli, tik tani tikr veiksm pas tame vienas i ms* sa-vy&iif"dka, arum slygoja kita* treia>veria mus siekti malonum, kuriuos teikia valgymas, gimins pratsimas ir kiti panas dalykai. O gal visais iais atvejais ms veiksmus sukelia visa siela? tai k sunku deramai isiaikinti. Ir man taip atrodo. Pamginsime nustatyti, ar ios savybs tapaios,, ar skirtingos. Kokiu bdu? ^ Aiku, jog tai, kas tapatu, nesiekia tuo paiu i metu daryti arba patirti tai, kas prieinga jo tapaty b e i ir yra nukreipta prie j. Todl, jeigu pastebsime tok reikin, tai inosime, kad ia yra ne tas pats dalykas, o daug dalyk. Tegul bus taip. Dabar klausyk, k a pasakysiu. Sakyk. A r gali tas pats daiktas tuo paiu metu ir tuo paiu atvilgiu judti ir stovti? Jokiu bdu. Sutarkime dar tiksliau, kad vliau neikilt ne susipratim. Jei apie mog, kuris stovi, bet judina rankas ir galv, kas nors sakyt, kad jis ir stovi, ir kartu juda, mes, a manau, nesutiktume iuo atveju reikt sakyti, kad viena jo dalis juda, o kita nejuda. A r ne taip? Taip. O jeigu tas, kuris taip sako, bt dar smojingesnis ir imt tvirtinti, kad vilkelis kartu ir sukasi, ir stovi, nes jo smaigalys remiasi t pai viet, ir kad yra daugiau daikt, kurie sukasi, likdami toje paioje vietoje, mes atmestume jo tvirtinim, nes iais atve jais daiktai juda ir stovi ne tuo paiu atvilgiu, ir sakytume, kad jie turi tiesum ir apskritum: tiesio sios krypties atvilgiu jie stovi, niekur nenukrypdami, o ratu sukasi. Bet jeigu, daiktui sukantis, tiesioji kryp

tis pasislinks kair ar dein, priek ar atgal, tada jau jokiu bdu nepasakysi, kad jis stovi. Teisingai. Todl tokios kalbos ms nesutrikdys ir neti kins, kad koks nors daiktas, likdamas paiu savimi, staiga ims daryti ar patirs k nors, kas bt prieinga jo tapatybei ar nukreipta prie j. Bent jau mans tai tikrai netikins. Taiau, kad nereikt nagrinti toki gluminan i tvirtinim ir ilgai rodinti j klaidingumo, suti kime, jog taip yra, ir eikime toliau, susitar, kad jeigu vliau tie dalykai pasirodys es klaidingi, tai atkris ir.visos i io teiginio padarytos ivados. Taip ir padarykime, tar Glaukonas. XIII. A r linktelti pritariant ir papurtyti galv neigiant, siekti ko nors ir tai atmesti, traukti prie sa vs ir atstumti ir kiti panas dalykai nra vienas k i tam prieingi veiksmai ar bsenos? inoma, prieingi. Na, o jausti alk, trokul ir apskritai trokti, norti, geisti ar vis t dalyk mes nepriskirsime toms rims, apie kurias k tik kalbjome? Argi siela to, kuris geidia, nesiekia to, ko geidia, arba netrau kia prie savs to, k nori turti? Arba tai: argi, no rdama k nors turti, ji nepritaria pati sau galvos linkteljimu, tarsi jos kas klaust, ir nesiekia paten kinti savo noro ? Taip. Na, o nenorti, netrokti, negeisti ar tai ne tas pat, kaip ir atstumti, vyti alin? A r tai ne prieingi aniems dalykai? Be abejo. Turime sutikti ir su tuo, kad yra tam tikra tro kim ris; stipriausi i j alkis ir trokulys. Sutiksime. Alkis gerti. Taip. yra noras valgyti, o trokulys noras

4 3 8

158

A r trokulys yra mogaus noras ne tik to, k nurodme, bet dar ir ko nors kito? Kitaip sakant, ar trokulys yra noras gerti btinai kart arba alt g rim, gerti daug arba maai odiu, gerti tam tik r grim? Jeigu mogui karta, ar prie trokulio neprisids ir noras ko nors alto, o jeigu alta tai karto? Jei trokulys labai stiprus, norima daug gerti, jei silpnas maai. Taiau pats trokulys visada bus ne trokimas ko nors kito, bet tik natralus noras gerti, o alkis natralus noras valgyti. Tai tiesa, tar Glaukonas. Kiekvienas troki mas pats savaime yra trokimas to, kas kiekvienu konk reiu atveju atitinka jo prigimt, tuo tarpu vienokios ar kitokios kokybs trokimas jau yra alutinis dalykas. Bet nesiduokime imuami i vi, tariau, jei kas sakys, kad niekas nenori tiesiog gerti, bet btinai tam tikro grimo, nori ne tiesiog valgyti, bet btinai tam tikro maisto, juk visi trokta to, kas gera. Taigir jei trokulys yra trokimas, tai tik tam tikro grimo arba ko nors kito, k nukreiptas trokimas. T pat galima pasakyti ir apie visus kitus trokimus. Toks prietaravimas turi iok tok pagrind, pasak Glaukonas. Bet tai lieia tik tuos dalykus, kurie su kuo nors siejami: jie turi tokias savybes todl, kad tai, su kuo jie siejami, taip pat turi tokias savybes, o pa tys savaime jie siejasi tik patys su savimi. Nesuprantu. Nejaugi nesupranti, kad didesnis daiktas yra di desnis tik u k nors? inoma. A r tik ne u t, kuris maesnis? Taip. O daug didesnis tik u daug maesn? Taip. O anksiau buvs didesnis tik u anksiau bu vus maesn, bsiantis didesnis tik u bsiant ma esn? Be abejo.

Panaiai daug yra daug tik palyginti su maai, dvigubai palyginti su puse ir taip toliau: sunkesnis yra sunkesnis, palyginti su lengvesniu, greitesnis su ltesniu, kartas su altu, taip pat ir visa kita. Suprantama. Na, o ms inios? A r ir ia nra panaiai? Pa inimas pats savaime yra susijs su paiu pastamu dalyku, nesvarbu, kok dalyk imsime: jis yra toks todl, kad susijs su tam tikru dalyku. Juk, pavyzdiui, kai imoko statyti namus, i painimo sritis isiskyr i kit, todl buvo pavadinta nam statybos menu. Ir kas i to? Vadinasi, jis taip buvo pavadintas dl to, kad skyrsi nuo vis kit painimo ri? Taip. Koki ypatybi turi pastamas dalykas, toks tam pa ir pats painimas. Tas pat bdinga ir kitoms pai nimo rims bei menams. I tikrj taip. XIV. Jeigu dabar jau supratai, tariau, tai matai, k a norjau pasakyti: patys savaime daiktai santykiauja tik su paiais savimi, o siejami su kitais daiktais, jie gyja t daikt savybes. A nesakau, kad jie tampa tokie patys, kaip ir tie dalykai, su kuriais jie siejami, pavyzdiui, kad inios apie sveikat ar ligas yra sveikos ar ligotos, o grio ar blogio paini mas yra geras ar blogas. Painimas ir pastamas daly kas nra tas pat, painimas siejasi su jo savybmis iuo atveju su sveikata ar ligotumu; i savyb ir api bria j. Todl tok painim vadiname ne tiesiog painimu, bet gydymo menu pagal jo alutin savyb. Supratau, tar Glaukonas. Man atrodo, kad taip ir yra. O ar trokulio nelaikai vienu i t dalyk, ku rie tuo, kas jie yra, siejasi su kuo nors kitu? Juk tro kulys yra ko nors trokimas. Grimo.

100

Su tam tikru grimu siejasi tam tikras trokulys, o pats savaime trokulys nra noras gerti daug ar ma ai, skanaus ar neskanaus grimo odiu, jis nesie jamas su kokia nors ypatybe: pats savaime trokulys yra natraliai susijs tik su grimu apskritai. Visikai teisingai. Todl itrokusio mogaus, kiek jis yra itroks, siela nenori nieko kita, kaip tik gerti; to ji siekia, i tai veriasi. Aiku. O jeigu, nors ji yra itrokusi, kakas vis dlto j sulaiko, vadinasi, joje gldi kakas skirtinga nuo geidianioj o prado, skatinanio j gerti tarsi vr. Juk mes tvirtiname, kad tas pats daiktas tuo paiu metu negali daryti prieing dalyk toje paioje savo dalyje ir tuo paiu atvilgiu. inoma, ne. Lygiai taip pat apie lankinink, a manau, ne galima sakyti, kad jo rankos tuo pat metu ir traukia lank save, ir stumia j nuo savs. Reikia sakyti taip: Viena ranka stumia nuo savs, kita traukia save". I tikrj taip yra, pritar Glaukonas. A r nebna kartais, kad mogus jauia trokul, bet atsisako gerti? Taip bna danai ir daug kam. K galima pasakyti apie tokius mones? Turbt tai, kad j sieloje gldi pradas, kuris liepia gerti, ir kitas pradas, kuris draudia gerti, ir is pastarasis nugali t, kuris liepia. Ir man taip atrodo. Sis draudiantis pradas, jeigu jis atsiranda, at siranda dl sugebjimo samprotauti, o tai, kas veria ir traukia, dl kentjim ir lig. A r ne taip? Atrodo, kad taip. Taigi, tariau, mes pagrstai galime sakyti, jog tai yra du skirtingi pradai: vien i j, kurio dka mogus sugeba samprotauti, galtume pavadinti protin guoju sielos pradu ( ), o kit, kurio dka mogus myli, jauia alk ir trokul ir pasiduoda ki-

tiems geismams, pavadintume neprotingu ir geidianiuoju ( v) jis yra visoki malonum ir pasitenkinimo biiulis. Visai teisinga itaip tvirtinti. Taigi, tariau, nustatme, jog mumyse yra du pradai. O ar sielos arumas, dl kurio mes ir bname pikti, yra treiasis pradas, ar priskirsime j vienam i t dviej prad, kuriam jis savo prigimtimi yra ar timesnis? Turbt priskirsime j prie neprotingojo prado. Kart girdjau pasakojant, ir a tuo tikiu, kad Leonti j as, Aglajono snus, grdamas i Pirjo keliu, einaniu palei iaurin sien i iorins puss, toje vietoje, kur buvo vykdomos mirties bausms, paste-\ bjo gulinius lavonus. Jis norjo pasiirti juos, bet kartu jaut pasibjaurjim ir nusisuko. Kur laik jis kovojo su savimi, usideng galv, bet trokimas pamatyti nugaljo plaiai atmerks akis, jis pribgo prie lavon, aukdamas: ekit, irkit, nelaimingo sios, sotinkints tuo puikiu reginiu!" Ir a pats apie tai girdjau, pasak Glaukonas. is pasakojimas rodo, kad kartais niris kovoja su geismais, vadinasi, skiriasi nuo j. I tikrj. XV. Juk ir iaip danai matome, tariau, kaip geismai veikia mog prie proto nusistatym: jis plsta save, nirta ant t jame sikrusi prievartau toj; kovojant tiems* dviem pradams, pyktis tampa pro to sjungininku. Bet kad pyktis eit ivien su troki mais prie prot, kai is draudia, to, manau, nesi pa stebjs nei savyje, nei kituose. Prisiekiu Dzeusu, niekada nesu pastebjs. Kai mogus jauiasi pasielgs neteisingai, tada, kuo jis kilnesnis, tuo maiau sugeba pykti, jei nu skriaustasis pasmerkia j ksti bad, alt ir kitas pa naias kanias, nes mano, jog tasai elgiasi teisingai, ir, kaip jau sakiau, jo pyktis atsisako prie j sukilti. Teisyb.

441

O jeigu mogus jauiasi nuskriaustas, jis virte verda, pyksta ir tampa sjungininku to, kas jam atrodo teisinga, dl to jis yra pasirengs iksti bad, alt ir kitas panaias kanias, kad tik nugalt; jis neatsiada savo kilni sieki arba pasiekti savo, arba numirti, nebent j nuramint protas, panaiai kaip piemuo paauks nutildo un. Tavo palyginimas labai vyks, pagyr Glauko nas. Juk ms valstybje sargybiniai turi bti tarsi sarginiai unys, o valdovai tarsi piemenys. Puikiai supratai mano mint, tariau. Bet at kreipk dmsi dar tai k. k? Kad dl nirio ijo prieingai, negu mums i pradi atrod. Anksiau mes j siejome su geidianiuoju pradu, o dabar jau manome visai kitaip, nes kai mogaus sieloje vyksta kova, niris eina ivien su protu. Teisingai. Tai ar jis skiriasi nuo protingojo prado, ar yra tik tam tikra jo ris, ir sielai bdingos tik dvi rys prad: protingasis ir geidiantysis? O gal panaiai kaip valstybje yra trys luomai verslinink, sargybini ir sprendiani j, taip ir sieloje yra treiasis pra das aistringasis (). Jei jo nesugadina blo gas aukljimas, jis bna protingojo prado padjjas. Tikrai niris yra treiasis pradas. Taip, jeigu paaiks, kad jis skiriasi nuo protin gojo prado. Tuo visai nesunku sitikinti. Tai galima pastebti jau vaikuose: i pat kdikysts jie nuolat pyksta, bet proto, man rodos, daugelis i j visai neturi, o daugu ma gauna jo tik labai vlai. Prisiekiu Dzeusu, tu ia gerai pasakei. Ir gyvu lius stebint galima sitikinti, kad tikrai yra taip, kaip tu sakai. Be to, itai liudija ir Homero eiluts, kurias jau anksiau citavome:
Trenk sau kum iu todl krtin ir pratar itaip: Reikia itverti, irdie!" 9

62

:>irid Homeras aikiai pavaizdavo, kaip vienas i dvie ili skirting prad priekaitauja kitam pradas, suvoki.inlis, kas geriau, o kas blogiau, bara neproting .ii si.ring j prad. - Tu labai teisingai kalbi. XVI. Vargais negalais isiaikinome, kad valsIy bj ir kiekvieno paskiro mogaus sieloje yra tie IMtys pradai ir j yra tiek pat. Tai tiesa. Vadinasi, jeigu valstyb yra imintinga, tai bti nai turi bti imintingas ir paskiras mogus, ir tuo paiu atvilgiu. Be abejo. Kur ir kaip pasireikia paskiro mogaus narsumas, ten pat ir lygiai taip pat bus narsi ir valstyb. Ir visos kitos dorybs yra vienodai bdingos abiem ir paskiram mogui, ir valstybei. Btina, kad taip bt. A manau, Glaukonai, kad mes pripainsime ir lai, jog paskiro mogaus teisingumas pasireikia ly giai taip pat, kaip ir valstybs. itai taip pat btina. Bet turbt dar neumirome, kad valstyb yra irisinga tada, kai kiekvienas i trij luom dirba savo darb. Atrodo, kad neumirome. Todl reikia siminti, kad ir kiekvienas i ms bus teisingas ir atliks savo darb tada, kai kiekvienas i mumyse esani prad atliks savj. itai reikia gerai siminti, patvirtino Glauko m as. - Taigi protui pritinka valdyti, nes jis yra iminlingas ir rpinasi visa siela, o niris turi paklusti jam u bti jo padjjas. inoma. kos Ir, kaip jau sakme, dailij men ir gimnasti cierinys pads pasiekti i prad harmonij I n <>i<i jis padarys verlesn ir maitins j graiomis kai-

4 ^2
J63

bomis ir pamokymais, o nir susilpnins, suvelnins odiais ir nuramins harmonija ir ritmu. Tikra teisyb. Abu ie pradai, itaip iauklti, ilavinti ir ge rai suvok savo paskirt, valdys geidiant j , kuris sudaro didiausi sielos dal ir i prigimties yra ne pasotinamas turt. Reikia irti, kad, persisotins va dinamaisiais kno malonumais ir sustiprjs, jisai ne atsisakyt atlikti savo paskirt ir neusimanyt pavergti ir valdyti tai, kas jam svetima, ir nesugriaut vis pra d veiklos. Be abejo. Abu pradai, tariau, puikiai saugot ir siel, ir kn nuo iors prie: vienas i j patarimais, o kitas gindamas ginklu; jis paklus valdaniajam pradui ir narsiai vykdys jo nutarimus. Taip. A manau, kiekvien paskir mog vadinsime tiek narsiu, kiek jo niris ir skausme, ir malonumuose laikosi proto nurodym dl to, kas pavojinga, o kas ne. Teisingai. O imintingu tik dl tos maos dalies, kuri kiekviename viepatauja ir duoda tuos nurodymus, nes ji ino, kas naudinga ir kiekvienam paskiram pra dui, ir i trij prad visumai. Be abejo. Na, o nuosaikiu j pavadinsime dl t prad draugysts ir santarvs, kai ir valdantysis, ir abu jam paklstantys pradai sutaria, jog protingasis pradas turi valdyti ir negalima prie j sukilti. A r ne? Tai ir yra ir valstybs, ir paskiro mogaus nuo saikumas. Bet juk kaip tik dl to ir kaip tik tokiu bdu, kaip jau ne kart sakme, mogus bus ir teisingas. Be abejo. Na, ar dar liko bent maiausias tarimas, kad tei singumas gali pasirodyti ess kakas kita, o ne tai, k mes pripainome esant valstybs teisingumu? Man atrodo, ne, atsak Glaukonas.

Jeigu ms sieloje dar yra kokia nors abejon, e '.iu'S galime visikai j isklaidyti, pateikdami pavyz di i kasdienio gyvenimo. Koki? Jeigu mums reikt susitarti dl ms valstybs u paskiro mogaus, panaaus j savo prigimtimi ir panaiai iauklto, galtume pateikti tai tok pavyz di: ar galima manyti, kad toks mogus pasisavint jam patikt auks ar sidabr? Kas, tavo nuomone, pagal vot, kad toks mogus labiau galt tai padaryti negu 4 4 3 tas, kuris ne toks, kaip jis? Niekas. Argi toks mogus bt tinkamas ventvagysfms, vagystms, idavystms tiek draug, tiek valstybs? Aiku, netinkamas. Argi jis galt sulauyti priesaikas ar kokius kitokius susitarimus? Negalt. A rgi tokiam mogui pritikt svetimauti, nesi rpinti tvais, negerbti diev? Kam nori, tik ne jam! Tik jau ne jam, pritar Glaukonas. O viso to prieastis yra ta, kad kiekvienas jame b esantis pradas atlieka savo darb valdymo ir paklu simo atvilgiu, ar ne? Taip, prieastis kaip tik ta. Taigi, ar dar gali abejoti, kad teisingumas yra ne kas nors kita, o toji jga, kuri ir mones, ir valstybes padaro kaip tik tokius, o ne kitokius? Prisiekiu Dzeusu, neabejoju. XVII. Taigi visikai isipild ms sapnas tai, k mes tik numanme: kai tik pradjome kurti vals tyb, ikart, kakokio dievo vedami, suradome teisinc gumo prad ir pavyzd. Tikrai isipild. Vadinasi, Glaukonai, ms tvirtinimas, kad tam, kuris pagal prigimtinius sugebjimus tinka bti batsiu viu, yra teisinga siti batus ir neusiimti niekuo kitu, o tas, kuris tinka bti dailide, tegul dailidiauja ir ki^ 5

ti amatininkai tegul dirba tik savo darb, buvo tam tikras teisingumo atvaizdas, todl jis ir padjo mums. Atrodo, kad taip. Teisingumas i tikrj yra kakas panaaus, tik ne mogaus iorini veiksm, o vidinio poveikio sau paiam ir savo sugebjimams prasme. Toks mogus n vienam i jo sieloje gldini prad neleis atlikti svetimo darbo ar kitis kito srit prieingai, jis ves savo viduje tikr tvark, sudrausmins ir valdys save, bus pats sau draugas; jis suderins tris savo sie los pradus kaip tris pagrindinius derms tonus auk iausij, emiausij ir vidurin ir visus galimus tarpinius tonus; visa tai jis susies ir i daugialypio save padarys viening, nuosaik ir harmoning. To kie yra ir jo veiksmai, nesvarbu, ar jie susij su turto sigijimu, ar su kno prieira, ar su valstybs reika l sprendimu, ar su asmeniniais sandriais. Visur jis laiko ir vadina teisinga ir graia toki veikl, kuri padeda sukurti ir isaugoti itoki sielos bsen, o i mintim i mokjim vadovauti tokiai veiklai; netei singa jis laiko toki veikl, kuri paeidia i bsen, o nemokikumu nuomon, kuri jai vadovauja. Tu, Sokratai, visai teisus. Tai tai, pasakiau. Jeigu mes tvirtintume, kad apibdinome teising mog ir teising valstyb bei vieno ir kito i j teisingum, negaltum pasakyti, jog labai klystame. Prisiekiu Dzeusu, negaltum. Tai patvirtinsime itai? Patvirtinsime. XVIII. Apie tai pakaks, tariau. Dabar, ma nau, reikia aptarti neteisingum. Teisingai. A r tai nebus i trij prad nesantaika, truk dymas vienas kitam, kiimasis svetimus reikalus, vie no kurio prado sukilimas prie vis siel, siekiant viepatauti joje, nors jo prigimtis tokia, kad jam de ra vergauti viepataujaniam pradui? A manau, itai ir tvirtinsime apie neteisingum: jis yra vairi sielos

<Uli sumiimas ir klaidiojimas, nesivaldymas, bailu mas, nemokikumas odiu, visokiausias blogis. Tai vis viena ir tas pat. c Dabar jau aiku, tariau, kokie poelgiai yra teisingi, o kokie neteisingi, nes inome, kas yra tei singumas ir kas neteisingumas. Argi inome? Teisingumas ir neteisingumas niekuo nesiskiria nuo sveik ir ligas sukeliani prad, tik ie gldi kne, o anie sieloje. Kokiu bdu? Sveikas pradas slygoja sveikat, o ligas suke liantis lig. Taip. Panaiai teisingi veiksmai skatina teisingum, o d neteisingi neteisingum. Be abejo. Suteikti sveikat tai sukurti tokius santykius tarp kno prad, kai valdo tas, kuriam pagal prigimt dera valdyti, o sukelti lig tai sudaryti tokius santy kius, kai valdoma arba paklstama prieingai prigimiai. Teisingai. Vadinasi, ir diegti sielai teisingum tai nu statyti prigimtimi paremtus prad pavaldumo santy kius, o diegti neteisingum tai nustatyti vieno kurio prado viepatavim kitiems arba vieno prado paklus num kitam prieingai prigimiai. Tikra teisyb. Taigi doryb, atrodo, yra tam tikra sveikata, grois ir sielos palaima, o nedoryb liga, bjaurumas e ir silpnumas. I tikrj taip. A r geri proiai neskatina dorybs, o blogi nedorybs? Neivengiamai. XIX. Atrodo, mums dar liko isiaikinti, ar nau dinga teisingai elgtis, turti ger proi ir bti teisin445 s * am, nesvarbu, ar kas mato tai, ar ne, ir daryti nusi kaltimus, bti neteisingam, nors ir negrst bausm.

Bet, Sokratai, man atrodo, kad dabar bt juo kinga itai aikintis: jeigu, paeidus kno prigimt, gyvenimas mogui pasidaro nepakeniamas, net jei jis iki soties turt visokiausi valgi, gTim, tuit ir neribot valdi, tai koks bus jo gyvenimas, jeigu su darkyta ir paeista prigimtis to, kuo mes gyvename, jeigu mogus daro k tik panori, iskyrus tai, kas ga lt padti jam isivaduoti i nedorybs ir neteisingumo ir gyti teisingum ir doryb? Juk mes gerai isi aikinome, kas yra ir viena, ir kita. I tikrj itai bt juokinga. Bet vis dlto, ka dangi mes jau pasiekme tok tak, i kurio aikiau siai matyti, jog yra kaip tik taip, negalime trauktis. Prisiekiu Dzeusu, trauktis blogiau u visk. N af tai eik en, tariau, pairk, kiek yra nedorybs ri, tai verta pamatyti. Ateinu, o tu tsk. I tikrj, irint i ia tarsi i stebjimo bok to, kur ukopme svarstydami, man atrodo, kad yra tik viena dorybs ris, o nedorybs ri nesuskai iuojama daugyb; keturias i j verta paminti. Apie k tu kalbi? paklaus Glaukonas. Kiek yra valstybs santvarkos ri, tiek, atro do, yra ir sielos ri. O kiek j yra? Penkios valstybs santvarkos rys, atsa kiau, ir penkios sielos rys. Sakyk, kokios? Viena i santvarkos ri yra ta, kuri k tik aptarme; pavadinti j galima dvejopai: kai tarp val danij ikyla vienas mogus, itai vadinama monar chija, o kai valdi dalijasi keletas aristokratija. Teisyb sakai, tar Glaukonas. Vis bus daug statym, kur mes dlto tai viena ris, pasakiau, nes ar valdov, ar vienas, jie nepaeis svarbiausi jeigu remsis tuo aukljimu ir isilavinimu, aptarme.

Be abejo, nepaeis.

PENKTOJI KNYG A

I. itoki valstyb ir valdymo form a vadinu teisinga ir gera. Tokiu laikau ir j atitinkant paskir mog. O jei itokia valstyb yra teisinga, tai visos kitos yra blogos ir neteisingos. Jos ne tik blogai val domos, bet ir piliei sielos jose blogai ugdomos. J yra keturios rys. Kokios? paklaus Glaukonas 4 . A jau rengiausi i eils ivardyti jas pagal tai, kaip jos, mano nuomone, pereina viena kit, kai Polemarchas, sdjs kiek tolliau nuo Adimanto, ities ranb k, sugrieb j u apsiausto ties petimi, prisitrauk prie savs ir pasilenks pradjo kak sakyti jam aus. Mes igirdome tik iuos odius: ,,K darysime? A r paliksime j ramybje?" Adimantas atsak jau garsiai: Jokiu bdu. Ko js neketinate palikti ramybje? paklau siau. Tavs, atsak Adimantas. Mans? Kodl? c Mums atrodo, pasak jis, kad tu nenori vargintis ir vogiomis praleidi itis pokalbio dal ir gana svarbi, kad tik tau nereikt aikinti. O gal manai, kad mes umirome, kaip tu prabgomis pasa kei dl moter ir vaik, jog draug viskas bus bendra? Argi a negerai pasakiau, Adimantai? Gerai, bet itai, kaip ir kitus dalykus, reikia pa aikinti. Koks bus tas bendrumas? Juk gali bti viso-

449

ki bendrumo ri. Taigi nesididiuok ir pasakyk, apie kok bendrum tu kalbi. Mes jau seniai laukiame, kad tu pagaliau imsi kalbti apie vaik gimdym, apie tai, kaip gim jie bus auginami, ir apskritai apie t, kaip tu sakei, moter ir vaik bendrum. Mat mes manome, kad valstybs santvarkai turi didiul reik m, ar tai gerai tvarkoma, ar blogai. O tu, dar neiai kins io klausimo, jau pradjai kalbti apie kit vals tybs santvark. Todl mes ir nutarme, kaip pats gir djai, neleisti tau eiti toliau, kol neiaikinsi vis it dalyk, kaip iaikinai kitus. A irgi esu to nutarimo bendrininkas, tar Glaukonas. Be abejo. inok, Sokratai, kad mes visi taip nu tarme, pasak Trasimachas. II. K js darote? suukau. Na ir prikibote prie mans! Vl pradedate ilgiausi pokalb apie vals tybs santvark, tarsi visk pradtume i pradi! A jau diaugiausi, kad baigiau apie j, maniau, js pasi tenkinsite tuo, kas buvo pasakyta. Js n netariate, kok klausim spiei ijudinote savo pasilymu a tai numaiau, todl ir praleidau t klausim, nenor damas js nuvarginti. Tai k, pasak Trasimachas, ar tu manai, kad mes ia atjome aukso arstyti2 , o ne kalb pa siklausyti? Tik ne toki ilg, atsakiau a. Sokratai, tar Glaukonas, protingi mons toki kalb gali klausytis vis gyvenim. Bet dl ms tu nesirpink. Tik turk kantrybs ir atsakyk ms klausim: idstyk, koks bus tas sargybini moter ir vaik bendrumas. Kaip bus auginami vaikai nuo gimi mo iki tol, kol prads mokytis is laiko tarpas yra sunkiausias. Pamgink parodyti, kaip visa tai turi vykti. Nelengva tai paaikinti, mano mielas. Jums itai sukels dar daugiau abejoni, negu tai, k iki iol svars tme: Js nepatiksite, kad tuos dalykus galima gy vendinti, o jei ir sutiksite, kad galima, tai abejosite,

n tai pati geriausia ieitis. Todl a ir nesiryau pa liesti i dalyk, kad pokalbis, mano mielas, nelikt vien tik graiomis svajonmis. Nebijok! Tavo klausytojai juk ne bukaproiai, jie patikls ir geranoriai. Tu, mielasai, turbt itai sakai, nordamas mane padrsinti? Taip, atsak Glaukonas. O tau ieina visai prieingai. Jei a pasitikiau savimi ir biau tikras, kad inau, k sakau, tavo pa drsinimas labai tikt: juk tas, kuris ino ties, pro tingiems ir draugikai nusiteikusiems monms drsiai ir nedvejodamas kalba apie svarbiausius dalykus; bet kai mogus abejoja ir ieko, kaip a dabar, kalbti baisu ir pavojinga ne dl to, kad bijoiau sukelti klausytoj juok (tai bt vaikika), bet dl to, kad., pats nuklyds nuo tiesos, ir savo draugus suklaidin iau dl toki dalyk, dl kuri klysti yra pavojinga. Todl, Glaukonai, a maldauju Adrastj3 , kad nesi eist dl to, k kalbsiu. A manau, kad netyia nu udyti mog yra maesnis nusikaltimas, negu apgauti j groio, grio ir teistumo dalykuose. Tokiais daly kais veriau rizikuoti prie, o ne draug tarpe. Todl geriau nedrsink mans! Na, Sokratai, tar Glaukonas, jei dl tavo aikinimo paklisime koki bd, mes dovanosime lau kalt, kaip daroma mogudysts atveju, pa skelbsime, kad esi apsivals nuo nusikaltim, ir saky sime, kad tu ms neapgavai. Taigi drsiai kalbk! Gerai, tariau, Bet varus yra tik tas, kuriam atleista kalt, juk taip skelbia statymas. Vadinasi, Ifiip turi bti ir mano atveju. Be abejo, tik tu kalbk! Dabar vl reikia pradti i pradi; veriau jau btume ikart visk i eils aptar. Turbt geriausia bus padaryti tai kaip: dabar, kai jau visikai isiaiki n o me vyr vaidmen, reikia aptarti ir moter vaidme n, juo labiau, kad ir tu ragini mane taip daryti.

452

III. Geros prigimties ir iaukltiems taip, kaip mes nutarme, monms, mano nuomone, nra geresnio b do pasirpinti mon ir vaik ir su jais elgtis, kaip tas kelias, kuriuo mes i pat pradi pradjome eiti. Band sauganiais sargybiniais mes nusprendme padaryti vyrus. Taip. Taigi eikime toliau tuo paiu keliu, suteikime moterims toki pai prigimt ir aukljim, kaip ir vyrams, ir pairkime, ar taip bus gerai, ar ne. Kaipgi? paklaus Glaukonas. tai kaip. A r mes manome, kad sargins kals turi saugoti kaimenes kartu su unimis, kartu su jais medioti ir daryti visa kita, ar jos netinka tam, nes ve da ir augina uniukus ir, vadinasi, turi nesitraukti nuo nam, o kaimeni prieira reikia rpintis unims? Jos visk turi daryti kartu, tik, inoma, reikia atsivelgti tai, kad jos yra silpnesns u unis. A r galima reikalauti, kad kokie nors gyvi pada rai atlikt t pat darb, jeigu jie nevienodai auginami ir aukljami? Negalima. Taigi, jei moterims pavesime tuos paius darbus, kaip ir vyrams, tai jas reiks lygiai taip pat mokyti. Taip. Vyrus mokme dailij men ir gimnastikos. Taigi ir moteris reiks mokyti t dviej men, taip pat ir karo dalyk; ir naudosime jas lygiai taip pat, kaip vyrus. Taip jau ieina pagal tavo odius. Bet daugelis dalyk tikriausiai nesiderins su pa proiais ir atrodys juokingi, jei mginsime juos gy vendinti. Be abejo. O kas tau atrodyt juokingiausia? paklau siau. Turbt tai, kad moterys nuogos manktinsis palestrose 4 kartu su vyrais ne tik jaunos, bet ir pa-

b
172

gyvenusios, panaiai kaip seniai manktinasi gimnazi-

|ose: : nors j veidas raukltas ir ivaizda nemaloni, jie vis dlto noriai manktinasi. Prisiekiu Dzeusu, itai tikrai atrodyt juokin g a i bent jau pagal dabartinius paproius, atsak Glaukonas. Jeigu jau pradjome kalbti, tariau, nesibi jokime aipn pajuok, kad ir k jie sakyt apie i tok pasikeitim apie moter mokym gimnastikos ir dailij men, o ypa valdyti ginkl ir jodinti. Teisyb sakai. Kadangi jau pradjome kalbti, reikia ipeikti dabartinio paproio grietum ir paprayti aipn su silaikyti nuo paaip ir prisiminti, kad dar visai neseniai graikai, panaiai kaip ligi iolei dauguma bar bar, laik gdingu ir juokingu dalyku pasirodyti vy rui nuogam ir, kai kretieiai pirmieji pradjo manktin tis 6 , o paskui ir lakedemonieiai, t laik aipnai irgi galjo i to pasijuokti. A r ne taip? Taip. Bet kai mons patyr, kad patogiau manktintis Isirengus, negu prisidengus vis kn, akims itai pa liov atrodyti juokinga, nes protas tikinjo, kad itaip kur kas geriau. Tai parod, kad tuias yra tas mogus, kuris juokingu dalyku laiko ne blog, o k nors kita; nordamas k nors ijuokti, jis tyiojasi ne i kvailu mo ir blogio, o visai i ko kito. Tikra teisyb, pritar Glaukonas. IV. Taigi pirmiausia mums reikt susitarti, ar galima tuos dalykus gyvendinti, ar ne, o paskui i sprsti ginytin klausim juokais arba rimtai, kaip kam patinka, ar moni gimins moterikoji pus gali dalyvauti visuose vyr reikaluose, ar negali daly vauti n viename i j, o gal vienuose gali, o kituo se ne ir prie kuri priskirtume karo reikalus. A r ne geriausia nuo to pradti, kad skmingiausiai pasiektu me savo tiksl? inoma.

Jei sutinki, uuot ginijsi su kitais, mes ginysims patys su savimi, kad prieinink teiginiai, ms puolami, nelikt be apsaugos kad neapgultume ne ginamos tvirtovs. M ielu noru, sutiko Glaukonas. Taigi j vardu pasakysime: Sokratai ir Glaukonai! Jums visai nereikia, kad kiti uginyt js teiginius. Juk, pradj kurti valstyb, js sutarte, kad kiekvienas turi dirbti tik vien darb, atitinkant jo prigimt". A manau, sutarme kaipgi kitaip? O ar galima paneigti, kad moteris i prigimties labai skiriasi nuo vyro?" Kurgi nesiskirs! Taigi, ar nereikia, kad kiekviena lytis dirbt skirting darb, atitinkant jos prigimt? 11 Be abejo. Tai argi js neklystate, argi neprietaraujate patys sau, tvirtindami, kad vyrai ir moterys turi dirbti tuos paius darbus, nors j prigimtis yra labai skirtin ga?" A r tursi k jiems tai atsakyti, keistuoli? I karto atsakyti bt nelengva, bet a tavs papraysiu, ir dabar praau, kad tu atsakytum u mus ir idstytum visa tai, kas patvirtina ms teiginius. Kaip tik itai ir daugel panai dalyk a se niai numaiau, Glaukonai, todl bijojau ir delsiau kal bti apie statym dl to, kaip sitaisyti mon bei vaik ir juos auginti. Prisiekiu Dzeusu, atrodo, tai tikrai nelengvas dalykas! Nelengvas, tariau. Bet mat kaip yra: ar kas kris ma tvenkin, ar didiul jr, vis tiek steng sis iplaukti. Be abejo. Todl ir mums reikia plaukti ir pamginti isi kapstyti i io svarstymo, tikintis, kad koks delfinas ine mus ant nugaros arba igelbs kitas koks ste buklas 7 . Reikia pamginti.

Na, tai irkime, tariau, ar nesurasime ko kios ieities. Mes sutarme, kad skirtingos prigimties moni usimimai turi bti skirtingi ir kad vyro ir moters prigimtis yra skirtinga. O dabar mes staiga mme tvirtinti, kad skirtingos prigimties mons gali dirbti t pat darb. A r itai mums prikia? Kaip tik itai. Didel ginijimosi meno galia, Glaukonai! Kodl? Daugelis netgi nejuiom sitraukia gin ir ta riasi samprotauj, nors i tikrj ginijasi, nes nesu geba analizuojamo dalyko suskirstyti ris. Todl jie kimba prie odi, stengiasi surasti prietaravim prie ininko teiginyje ir, uuot svarst, ima rungtyniauti ginijimosi mene. Teisyb, daug kam taip atsitinka. A r kartais ir mums ia nra panaiai? Be abejo, atsakiau. Juk ir mes nejuiom pradjome ginytis dl odi8 . Kaip ia ieina? Mes narsiai gynme teigin, kad skirtingos pri gimties moni usimimai turi bti skirtingi, o ginas kilo dl odi juk mes neisiaikinome, kas sudaro prigimtini savybi rin skirtum ir panaum ir su kuo susij viena ir kita, kai skirtingos prigimties mo nms paskyrme skirtingus usimimus, o panaios prigimties tuos paius. I tikrj ito mes neisiaikinome. Todl, atrodo, mes galime uduoti sau tok klau sim: ar nuplikusi ir plaukuot moni prigimtins savybs yra tokios paios, ar prieingos? Jei sutarsi me, kad prieingos, tada vl paklausime: jeigu plikiai usiima batsiuvio amatu, ar plaukuotieji gali juo usi imti, ir, prieingai, jei plaukuotieji siuva batus, ar gali itai daryti ir plikiai? Juokinga ito klausti, tar Glaukonas. A r ne dl to juokinga, kad tada, kai nustatme vyr ir moter prigimties skirtingum ir panaum, nustatme j ne apskritai, o apsiribojome tik ta j skir

tingumo ir panaumo rimi, kuri susijusi su j usi mimais. Pavyzdiui, mes sakme, kad ir gydytojas, ir tik gydytojo siel turintis mogus pasiymi tomis pa iomis prigimtinmis savybmis. A r ne taip? Taip. Bet gydytoj ir dailid laikme skirtingos pri gimties monmis? inoma. V. Vadinasi, jeigu paaiks, kad tarp vyrikos ir moterikos lyi yra skirtumas tikimo kuriam nors menui arba usimimui atvilgiu, sakysime, kad tokiu atveju itai ir reikia pavesti vienai arba kitai lyiai. Bet jei pasirodys, kad vyrai ir moterys skiriasi tik tuo, kad moterys gimdo, o vyrai apvaisina, tai sakysime, kad itai nerodo, jog vyrai ir moterys skiriasi tuo at vilgiu, apie kur mes kalbame. Prieingai, mes ir to liau manysime, kad ir sargybiniai, ir j monos turi usiimti tuo paiu. Teisingai manysime, tar Glaukonas. Tada reikia paraginti ms prieinink paaikin ti mums, kokio meno ar usimimo atvilgiu i t men ir usimim, kurie susij su valstybs tvarky mu, vyro ir moters prigimtis yra skirtinga. Btinai reikia! Tiesa, kaip tu neseniai sakei, taip ir kas nors kitas gali pasakyti, kad nelengva atsakyti ikart, be f pagalvojs jis nesunkiai su tuo susidorosis. Galimas daiktas, kad taip ir pasakyt. Jei nori, papraykime prieininko sekti ms samprotavim. Gal mes rodysime jam, kad su valsty bs tvarkymu susijusi usimim atvilgiu moterys niekuo nesiskiria. Sutinku. Tada pasakykime jam: Atsakyk! Juk tu sakei, kad vienas mogus yra gabus kuriam nors dalykui, o kitas negabus; vienas greitai k nors imoksta, o kitas sunkiai; vienas, truput pasimoks, bna labai iradingas, o kitas, ilgai moksis ir lavinsis, nesimena n to, ko j mok; vieno knas gerai tarnauja dvasiai,

o kito trukdo. A r ne taip tu suskirst! tuos, kurie i prigimties gabs kokiam nors dalykui, ir tuos, kurie negabs?" Kiekvienas atsakys, kad taip. A r inai kok moni usimim, kuriame vyri koji lytis nepranokt visais atvilgiais moterikosios? Negaikime pasakodami, kad moterys audia, kepa pa plotlius, verda viral, ia jos t nutuokia! Todl moter labiausiai pajuokia, jei ji su tuo nesusidoroja. Teisyb sakai, tar Glaukonas, kad beveik visuose dalykuose vyrikoji lytis pranoksta moterik j. Nors daugelis moter vairiais atvilgiais yra pra naesns u vyrus, bet apskritai yra taip, kaip tu sakai. Taigi, mielas drauge, negali bti, kad valstybs krjai patikt kur nors darb moteriai tik todl, kad ji moteris, arba vyrui tik todl, kad jis vyras. Ga bumai yra paskirstyti lygiai abiem lytims, ir moteris i prigimties tinka visoms pareigoms, kaip ir vyras, tik vyras yra stipresnis u moter. Teisyb. Tai ar visk rims nieko? Jokiu bdu! Tada turbt sakysime, kad viena moteris i pri gimties turi sugebjim gydyti, o kita neturi, viena gabi dailiesiems menams, o kita ne. Be abejo. Viena yra gabi gimnastikai ir karo dalykams, o kita visai nekaringa ir nemgsta gimnastikos? Ir a taip manau. Viena linkusi filosofij, o kita jos nekenia? Viena narsi, o kita baili? Yra ir toki. Vadinasi, yra moter, tinkam saugoti valstybei a r netinkam tam. Juk ir i vyr sargybiniais atrinko me tuos, kurie i prigimties yra tai link. Taip, atrinkome kaip tik tokius, patiksime tik vyrams, o mote

4 5 6

*77

178

Taigi valstybei saugoti pagal savo prigimt ly giai tinka ir vyrai, ir moterys, tik moter ie sugeb jimai silpnesni, o vyr stipresni. Atrodo, kad taip. VI. Todl tokiems vyrams parinksime ir tokias moteris, kad jos bt vyr draugs ir kartu su jais saugot valstyb, nes jos sugeba tai daryti ir savo pri gimtimi yra giminingos sargybiniams. Teisingai. A rgi toms paioms prigimtims nereikia pavesti t pai darb? Aiku, reikia pavesti tuos paius. tai, apsuk rat, mes vl grome pradin ta k ir sutariame, kad neprietarauja prigimiai mokyti sargybini moteris dailij men ir gimnastikos. I tikro neprietarauja. Taigi ms nuostatai nra negyvendinami ir nepagrsti, nes jie atitinka prigimt. Atrodo, prigimiai veikiau prietarauja tai, kas dedasi dabar. Taip atrodo. Mes juk svarstme, ar ms nuostatai gyvendi nami ir ar jie yra geriausi. Taip. Kad jie gyvendinami, jau sutarme. Sutarme. Dabar reikia sutarti, kad jie yra geriausi. Taip. Argi, norint moter iauklti sargybine, netinka tas pats aukljimas, kuris padaro sargybiniu vyr? Juk abiej lyi prigimtiniai sugebjimai tokie patys. Tinka. O k tu manai apie tok dalyk. . . Kok? A r tu nepatyrei, kad vienas mogus geresnis, kitas blogesnis? O gal tu visus laikai vienodais? Jokiu bdu! O kaip tu manai, kurie ms sukurtoje valsty bje bus geresni ar sargybiniai, iauklti taip, kaip mes aptarme, ar batsiuviai, iauklti savo amato?

Juokingas klausimas! atsak Glaukonas. Suprantu, tariau. O ar sargybiniai, palyginti su kitais pilieiais, nebus patys geriausi? 2 inoma, geriausi. O ar j moterys bus geriausios, palyginti su ki tomis moterimis? Kur kas geresns u kitas. A r valstybei gali bti kas nors naudingiau, kaip turti geriausius vyrus ir geriausias moteris? Negali. O tokius juos padarys dailieji menai ir gimnas tika, jeigu jais auklsime taip, kaip mes aptarme. Be abejo. Taigi tegul sargybini monos nusivelka drabu ius, nes vietoj j jos apsisiaus narsumu, ir kartu su vyrais dalyvauja karuose ir visuose kituose valstybs gynimo reikaluose ir niekuo kitu neusiima. Tik joms, kaip silpnesnms, reiks duoti lengvesnes uduotis negu vyrams. O tas vyras, kuris juoksis, pamats nuo gas moteris besimanktinanias, siekiant tobulumo, r ,skina dar nenunokus juoko vaisi" 9 ir, atrodo, pats neino, i ko juokiasi ir k daro. Juk gerai sakoma ir bus sakoma, kad tai, kas naudinga, yra grau, o kas alinga bjauru. Visai teisingai. VII. Taigi galime sakyti, kad, svarstydami sta tym dl moter, ivengme pirmosios bangos, ir ji neuliejo ms, kai nutarme, kad sargybiniai vyrai ir sargybins moterys visk turi daryti kartu: priein gai, ms pokalbis rod, kad itai gyvendinama ir naudinga. Tikrai tu ivengei grsmingos bangos. Kai pamatysi, kas bus toliau, sakysi, kad i bu vo visai nedidel. Pamatysim, o tu kalbk toliau, tar Glauko nas. Po ito statymo ir kit, kuriuos aptarme anks iau, eina tai koks. Koks?

Visos i vyr monos turs bti bendros; n viena negals atskirai gyventi su kuriuo nors vyru. Bendri turs bti ir vaikai: nei tvas nepains savo s naus, nei snus tvo. statym bus sunkiau priimti, negu an var gu ar mons patiks, kad jis gyvendinamas ir nau dingas. A manau, tariau, kad niekas neuginys, jog bt labai naudinga turti bendras monas, bend rus vaikus jei tik tai bt manoma. Daugiausia gin , mano nuomone, sukels klausimas, ar toks dalykas manomas, ar ne. A manau, kad bus ginijamasi ir dl vieno, ir dl kito. Tu sakai, kad reiks rodyti ir vina, ir kita, tariau, o a maniau, kad nuo vieno i rodym isi suksiu, jei tu sutiksi, jog tai yra naudinga; tada mums likt tik aptarti, ar tai gyvendinama, ar ne. Ne, nieko nebus, neisisuksi: rodyk ir viena, ir kita! K darysi, tariau, reikia prisiimti toki baus m. Tik padaryk man vien malonum: leisk surengti sau vent! Panaiai elgiasi tings mons: vaikioda mi sau vieni, jie mgaujasi savo svajonmis. Uuot surad, kaip gyvendinti savo trokimus, tokie mons apeina visa tai, kad nereikt kvarinti galvos, ar tai vykdoma, ar ne. Jie sivaizduoja, kad tai, ko trokta, jau yra, ir pradeda tvarkyti visa kita, diaugsmingai svajodami apie tai, k jie darys, kai trokimai bus gyvendinti; j ir taip tingi siela tampa dar tingesn. Panaiai ir a jau pradedu pasiduoti iai silpnybei ir no riu vlesniam laikui atidti svarstym, kokiu bdu itai bt galima gyvendinti. O dabar, tars, kad tai ma noma, aptarsiu, jeigu leisi, k darys valdovai, kai itai bus gyvendinta, ir rodysiu, kad tai bt labai naudin ga ir valstybei, ir sargybiniams. Taigi pirmiausia kartu su tavim aptarsime ituos dalykus, o anuos, jei leisi, paskui. inoma, leidiu. Aikink, tar Glaukonas.

A manau, kad jeigu valdovai bus verti io var do ir tokie bus ir j padjjai, tai vieni mielai vykdys sakymus, o kiti mielai sakins arba paklusdami statymams, arba pamgdiodami tai, k mes jiems sa kysime. Suprantama. Tu bk statym leidju ir panaiai, kaip atrin kai sargybinius vyrus, parink jiems ir monas tik irk, kad bt kuo panaesns juos, ir perduok jas jiems. Kadangi jie bendrai gyvens ir bendrai val gys, neturdami nieko nuosava, nuolat bendraus, kartu manktinsis gimnastikos patalpose, bus vienodai aukl jami, gimtas poreikis suadins siekim suartti vie niems su kitais. O gal tau atrodo, kad a kalbu ne apie tai, kas neivengiama? Tai ne geometrin, o meils btinyb 1 0 ; ji, atro do, yra stipresn u an ir geriau tikina ir uvaldo daugum moni. VIII. Teisingai, tariau. Bet, Glaukonai, kles tinioje valstybje bt nedora be jokios tvarkos vie niems su kitais santykiauti ar k kita daryti, o ir val dovai neleis. itai bt neteisinga, patvirtino Glaukonas. Aiku, jog vliau vesime santuokas kiek tai manoma, ventas 1 1 . O ventos bus naudingiausios san tuokos. Ir a taip manau. O kuriuo atvilgiu naudingiausios? Tu, Glauko nai, pasakyk man tai k: tavo namuose a matau daug medioklini un ir geriausi veisli pauki. Vardan Dzeuso, pasakyk, ar tu skyrei dmesio j poravimuisi ir dauginimuisi? K tu turi galvoje? Pirmiausia, ar tarp j nra geresni ir bloges ni, nors visi jie geros veisls? Yra. A r tu daugini visus, ar tik geriausiuosius? Tik geriausiuosius.

A r geriausi prieaugl veda tie, kurie visai jau ni arba visai seni, ar tie, kurie yra paiame stiprume? Tie, kurie yra paiame stiprume. O jeigu ito neirsi, tai ar labai pablogs u n ir pauki veisl? inoma, labai. Na, o arkli ir kit gyvuli? A r ia ne panaiai yra? Bt keista, jei bt kitaip. Ak, mano mielas, tariau, kokie auns mo ns turs bti ms valdovai, jei ir moni giminje yra taip pat. I tikrj yra taip pat. O kas i to? Mat, tariau, jiems reiks naudoti labai daug vairi vaist. Kai knui nereikia vaist ir mogus noriai laikosi reimo, pakanka ir vidutinio gydytojo. Bet kai reikia skirti vaistus, inome, jog tada prireiks narsesnio gydytojo. Teisyb. Bet k tu nori tuo pasakyti? Ogi tai k, tariau. Atrodo, kad valdovai pavaldini labui danai turs meluoti ir juos apgaudi nti. Juk mes sakme, kad melas danai bna naudin gas kaip gydymo priemon. Teisingai sakme. Atrodo, kad itai labiausiai ders santuok su darymo ir gimins pratsimo atvilgiu. Kodl? I to, dl ko mes sutarme, iplaukia, kad ge riausi vyrai turi poruotis daugiausia su geriausiomis moterimis, o blogiausi, prieingai, su blogiausiomis; geriausi vyr ir moter palikuonis reikia auginti, o blogj ne, jeigu ms nedidel kaimen turi bti rinktin. Bet, iskyrus valdovus, daugiau niekas neturi ito inoti, kad sargybini kaimenje nekilt jokia ne santaika. Teisingai, pritar Glaukonas. Reiks vesti ir tam tikras ventes, per kurias suvesime nuotakas ir jaunikius. J metu bus aukoja mos aukos; ms poetai turs sukurti himnus, tinka-

mus toms vestuvms. Vedyb kiek pavesime nustatyti valdovams, kad jie galt isaugoti pastov vyr skai i inoma, atsivelgdami karusf ligas ir panaius dalykus, ir ms valstyb pagal galimybes nepasi daryt nei per didel, nei per maa. Teisingai. O burt traukim, a manau, reikia sutvarkyti taip, kad dl kiekvienos santuokos netik mons kal tint likim, o ne valdovus. Btinai, tar Glaukonas. IX. Jaunuolius, kurie pasiyms kare ar kur ki tur, reiks pagerbti ir gausiai apdovanoti, suteikti jiems daugiau prog sueiti su moterimis, kad jie pra dt kuo daugiau kdiki. Teisingai. Ugimusius kdikius ikart perims kaip tik tam paskirti pareignai vyrai arba moterys, arba ir vie ni, ir kiti, nes uimti pareigas gals lygiai ir vyrai, ir moterys. Taip. I ger tv gimusius kdikius tie mons nune lopel ir atiduos indyvms, kurios gyvena atskiroje miesto dalyje. O blogiausi arba luo tv kdikius jie paslps, kaip pridera, neprieinamoje, slaptoje vie toje 1 2 . Taip, nes sargybini luomas turi bti grynas. Jie rpinsis ir vaik maitinimu: ves lopel motinas su pieno pritvinkusiomis krtimis, bet viso kiais bdais stengsis padaryti taip, kad n viena neat paint savojo kdikio; jei motin pieno neuteks, at sis kit moter, turini pieno, ir irs, kad jos indyt nustatyt laik; budjimas naktimis ir vaik prieira bus indyvi ir aukli pareiga. Tu labai palengvini sargybini monoms moti nyst. Taip reikia, tariau. Bet tskime toliau tai, k esame numat. Sakme, kad vaikus turi gimdyti mons paiame stiprume. Taip.

A r sutinki su manim, kad toks amius moteriai yra dvideimt met, o vyrui trisdeimt. O kiek jis tsiasi? paklaus Glaukonas. Moterys tegul gimdo valstybei vaikus nuo dvi deimties iki keturiasdeimt penkeri met, o vyrai kai praeis j bgiojimui stadione geriausiai tinkamas amius: nuo to laiko tegul jie duoda valstybei vaikus iki penkiasdeimt penkeri met 1 3 . Teisyb, tai ir klestjimo amius. vien, ir kit kno ir dvasios

O jeigu vyresnis arba jaunesnis ims gimdyti valstybei vaikus, tai sakysime, kad jis nusikalto ir ti kjimui, ir teisingumui, nes pagimd valstybei vaik, kuris buvo pradtas be auk ir mald, kuriomis yniai ir yns ir visa valstyb meldia, kad i ger ir nau ding moni gimt dar geresni ir naudingesni, bet, prieingai, tamsos priedangoje kaip baisaus nesusival dymo vaisius. Teisyb. Tas pats statymas, tariau, galios ir tuo at veju, jeigu kuris i vyr, dar galini turti palikuo ni, palies tegul ir santuokinio amiaus moter, bet be valdovo leidimo. Mes sakysime, kad toks vyras dav valstybei pavainik, nes be jungtuvi ir paventinimo gims vaikas yra neteistas. Visai teisingai, patvirtino Glaukonas. Pasibaigus amiui, kuris skirtas gimdyti palikuo nims, leisime vyrams laisvai santykiauti su kuo patin ka, iskyrus dukteris, motin, dukter dukteris ir vy resnes giminaites i motinos puss, o moterims s n, tv ir j jaunesnius ir vyresnius giminaiius. Taiau, nors mes duosime jiems laisv, jie turs ypa irti, kad n vienas gemalas neivyst pasaulio, o jeigu vis dlto vaikas gims, tegu pasirpina, kad jo nereikt auginti. Tai irgi teisinga, tar Glaukonas. Bet kaip jie atskirs tvus, dukteris ir kitus giminaiius, apie kuriuos kalbjai?

Jokiu bdu neatskirs, atsakiau. Bet kiekvie nas vadins savo vaikais visus tuosf kurie gim deimt ar septint mnes nuo jungtuvi dienos berniukus snumis, o mergaites dukterimis, o tie vaikai juos vadins tvais; j palikuonis jie vadins savo vaik vaikais, tie juos seneliais ir moiutmis, o visus tuos vaikus, kurie gim tuo laiku, kai j tvai ir motinos gimd palikuonis, broliais ir seserimis, todl, kaip sakme, negals su jais santykiauti. Broliams ir seserims bus > leista tuoktis tik tuo atveju, jei taip lems burtai ir jei > pitija u tai patvirtins. Labai teisingai, tar Glaukonas. X. Tai toks bus, Glaukonai, sargybini moter ir vaik bendrumas. Toliau svarstant, reikia pagrsti, kad jis geriausiai atitinka valstybs santvark. A r ne taip darysime? Taip, prisiekiu Dzeusu, atsak jis. Kad susitartume, ar nereikt mums pirmiausia paklausti savs, kas yra didiausias gris valstybs santvarkai, kurio vardan statym leidjas leidia sta tymus, ir kas yra didiausias blogis, o paskui irti, ar tai, k mes k tik aptarme, turi grio pdsak ir i tikrj nra blogis? Tai svarbiausia, atsak Glaukonas. A r gali bti valstybei didesnis blogis u t, ku ris suardo jos vienyb ir suskaldo j daugel dali? Arba didesnis gris u t, kuris valstyb jungia ir su vienija? Ne. O labiausiai j sujungia diaugsmo ir skausmo bendrumas, kai visi pilieiai vienodai diaugiasi ar lidi dl skmi ar nelaimi. Be abejo. O labiausiai valstyb skaldo toki igyvenim atskirumas, kai dl t pai valstyb ir jos pilieius lieiani vyki vieni lidi, o kiti diaugiasi. Suprantama.

A r ne dl to valstybje taip pasidaro, kad pasi girsta nedarns balsai: Tai mano!" arba Tai ne mano!" Panaiai sakoma ir apie tai, kas svetima. Tikra teisyb. O valstyb, kurioje dauguma piliei apie tuos paius dalykus sako t pat: Tai mano!" arba Tai ne mano!", yra geriausiai tvarkoma. Tikrai geriausiai. Tas pat yra ir tokioje valstybje, kuri labiausiai panai paskir individ. Pavyzdiui, kai kuris nors i ms susimua pirt, visa kno ir sielos bendruome n, susitelkusi apie vien valdantj prad, pajunta tai ir ujauia t dal, kuriai skauda; tada sakome, kad mogui skauda pirt. T pat galima pasakyti ir apie bet kur kit mogaus igyvenim apie kentjim, kai skauda kuri nors kno dal, ir apie pasitenkinim, kai ji gyja. Taip, tas pat. Tai ir yra atsakymas tavo klau sim: geriausici tvarkoma valstyb yra panai toki valstyb. . Kai vienas i tokios valstybs piliei patiria k nors gera arba bloga, tokia valstyb btinai sakys, kad tai jos paios igyvenimas, ir diaugsis arba lids kartu su tuo pilieiu. Gerai tvarkomoje valstybje btinai taip bus, pritar Glaukonas. XI. Jau laikas mums grti atgal ms valsty b ir pairti, ar jai tinka ms svarstymo ivados, o gal jos geriau tinka kitai valstybei? Taip, reikia pairti. Tai tai. Jeigu visose kitose valstybse yra val dovai ir liaudis, tai yra jie ir ms valstybje. Yra. Ir visi vienas kit vadina pilieiais. inoma. Bet, be pavadinimo pilieiai", kaip liaudis va dina valdovus kitose valstybse? Daugumoje valstybi vadina viepaiais, o de mokratinse tuo paiu valdov vardu.

O kaip bus ms valstybje? Be kreipinio pi lieiai", kaip liaudis dar vadins valdovus? Igelbtojais ir gynjais, atsak Glaukonas. O ie kaip vadins liaud? Mokytojais ir maitintojais. O kaip valdovai vadina liaud kitose valstybse? Vergais, atsak Glaukonas. O kaip valdovai vadina vienas kit? Bendra valdia is. O kaip msikiai vadins? Sargybos bendrais. A r galtum nurodyti atvej, kad kitose valsty bse kuris nors i valdov vien i bendravaldiu kreiptsi kaip draug, o kit kaip svetim? Galiau ivardyti daug toki atvej, Artim mog jis laiko ir vadina savu, o svetimo ne. Teisyb. Na, o kaip elgsis tavo sargybiniai? A r atsiras tarp j toks, kuris laikyt ir vadint svetimu kur nors i savo bendr? Jokiu bdu ne, atsak Glaukonas. Kiekvie n sutiktj jis laikys broliu, seserimi, tvu, motina, snumi, dukterimi arba i vaikais ar seneliais. Puikus atsakymas, tariau, bet pasakyk dar tai k. A r liepsi jiems tik kreiptis vieniems kitus kaip giminaiius, ar ir elgtis pagal tuos kreipinius su tvais elgtis taip, kaip paprastai vaikai elgiasi su tvais: gerbti juos, rpintis jais ir j klausyti i bai ms, kad, jeigu elgsis kitaip, nesulauks nieko gera nei i moni, nei i diev, nes tokiu atveju j elgesys bus ir nedoras, ir neteisingas. A r itai visi pilieiai kals vaikams galv ir dl t, kuriuos jiems nurodys kaip tvus, ir dl kit giminaii? itai. Juk bt juokinga ir giminaii pavadinimai likt tik tuti odiai, jei bt elgiamasi kitaip! Vadinasi, i vis valstybi tik ms valstybs pilieiai galt skambiai vienu balsu pasakyti: Man

js 7

464

c j

W8

gerai klojasi!" arba Man prastai klojasi!", jeigu ku riam nors pilieiui einasi gerai arba prastai. Tikra teisyb, sutiko Glaukonas. o argi mes nesakme, kad toks poiris ir tokie odiai susij su bendru diaugsmu ir bendru siel vartu? Ir teisingai sakme. Vadinasi, ms valstybs pilieiai bendrai igy vens vairius vykius, jei jie gals sakyti: ,,Tai mano reikalas". Toks bendras igyvenimas ir padarys diaugsmus ir sielvartus bendrus. inoma. Be kit nuostat, ar ne tai yra sargybini mote r ir vaik bendrumo prieastis? Taip, vis svarbiausia. XII. Bet mes sutarme, kad valstybei tai yra di diausias gris gerai sutvarkyt valstyb mes prily ginome knui, kurio negalavimus ar sveikat lemia jo dali bkl 1 5 . Mes teisingai sutarme, tar Glaukonas. Vadinasi, to, kas valstybei yra didiausias grisr prieastis yra jos sargybini mon ir vaik bendrumas. Be abejo. Tai neprietarauja ir ms ankstesniems tvirti nimams. Juk sakme, kad sargybiniai negals turti nei nuosav nam, nei ems, nei jokio turto, jie gaus maist i kit piliei kaip atlyginim u sargyb ir viskuo naudosis bendrai, nes jie turi bti tikri sargy biniai. Teisingai. Ir tai, k teigme anksiau, o dar labiau tai, k sakome dabar, padarys juos tikrais sargybiniais ir ap saugos valstyb, kad jie nesudraskyt jos skutus taip paprastai atsitinka, kai mons savu laiko ne t pat, o kiekvienas vis kit dalyk: vienas tempia sa vo namus visk, k tik stengia sigyti, nekreipdamas dmesio kitus, kitas vl savo namus; kiekvienas turi savo mon ir vaik, dl to atsiranda ir sav diaugsm bei bd. Prieingai, kai visi vieningai lai-

ko savu t pat dalyk, visi siekia to paties tikslo ir pagal galimybes patiria tuos paius igyvenimus diaugsmingus ar skaudius. Be abejo, tar Glaukonas. Na, o ar neinyks tarp j bylos ir vienas kito kaltinimai jau vien dl to, kad jie neturs jokios nuo savybs, iskyrus savo kn? Visa kita j bus bendra, todl nekils joki vaid, nes mons paprastai vaidi jasi arba dl turto, arba dl vaik ir giminaii. ito tikrai nebebus, patvirtino Glaukonas, Jie neturs pagrindo bylintis dl prievartos ir eidim, nes mes laikysime geru ir teisingu dalyku upultiesiems gintis nuo savo bendraami ir liepsime jiems lavinti savo kn. Teisingai. is statymas yra geras dar ir tuo, kad, jei kas su kuo nors susipyks, tai tuo numalins savo t ir nekils didesni vaid. inoma. Vyresnieji valdys ir baus visus jaunesniuosius, Aiku. O jaunesnieji niekada nesiry tai supranta ma panaudoti prievart prie vyresniuosius arba pa kelti prie juos rank, arba eisti, nebent valdovams sakius. Jiems sukliudys du geri sargai baim ir pagarba: pagarba neleidia ugauti to, kuris gali bti tvu, o baim veria nuogstauti, kad nukentjusiam neateit pagalb jo sns arba broliai, arba tvai. Taip bna. Vadinasi, tokie statymai utikrins taik tarp moni. Utikrins. Kadangi tarp i moni nebus nesutarim, tai nereiks bijoti, kad kiti pilieiai su jais vaidysis ir kad tarp j kils nesantaika. inoma, nereiks. Apie vairias maas blogybes, nuo kuri jie taip pat isivaduos, a nenoriu kalbti itai net ir nepri tikt: pavyzdiui, apie varg pataikavim turtuoliams,

465

c
jgg

apie bdas ir sunkumus, susijusius su vaik auginimu, apie iekojim pinig eimynai ilaikyti, kai monms prisieina tai skolintis, tai kitiems atsakyti, tai, kokiu nors bd sigijus pinig, patikti juos saugoti ir tvar kyti monoms ir eimynykiams, kaip matai, mano mielas, rpesi ia per akis, tai kiekvienam aiku, bet neverta kalbti apie tokius emus dalykus. XIII. Taip, itai ir aklam aiku, pritar Glau konas. Isivadav nuo vis t varg, jie gyvens laimin giau negu olimpini aidyni nugaltojai4 e . Kuriuo atvilgiu? Pastariesiems tenka tik maa dalel to, k turs ie mons. Juk i pergal yra graesn, ir valstyb geriau juos aprpina: savo pergale jie igelbsti vis valstyb, o vietoj vainiko jie patys ir j vaikai gauna ilaikym ir visa kita, kas reikalinga; dar gyvi bdami, jie gauna i valstybs visoki dovan, o numir dera mai palaidojami. Tai puiku. A r prisimeni, tariau, anksiau nebeinau, kurioje vietoje, kakas mums prikio, kad sargybi niai nebus laimingi, nes jie nieko neturi, nors ir gali pasisavinti vis piliei turt. Mes tada atsakme, kad klausim aptarsime vliau, pasitaikius progai; pir miausia sargybinius reikia padaryti tikrais sargybiniais, o valstyb kuo laimingesn, bet ne turint galvoje kurio nors vieno luomo gerov. Prisimenu. Dabar grkime prie sargybini gyvenimo. Jei jis yra daug graesnis ir geresnis negu olimpini ai dyni nugaltoj gyvenimas, tai ar galima j lyginti su batsiuvi ir kit amatinink arba emdirbi gyvenimu? Man atrodo, kad jokiu bdu negalima, atsak Glaukonas. Bet ia verta pakartoti tai, k a tada sa kiau, jeigu sargybinis ims laikyti laime nebti sar gybiniu, jeigu jis nepasitenkins tuo kukliu ir pastoviu gyvenimu, kur mes laikome geriausiu, bet pasiduos

neprotingai ir vaikikai nuomonei apie laim, kuri skatins j jga pasisavinti vis valstybs turt, tada jis pamatys, kad Heziodas buvo teisus, sakydamas, jog tam tikra prasme pus yra daugiau u visum 1 7 . Jei toks sargybinis paklausyt mano patarimo, jis neatsisakyt tokio gyvenimo. Vadinasi, tariau, ms aptart i vyr mo ter bendrum tu laikai galimu dalyku. Tai lieia ir vaikus bei j aukljim, ir kit piliei apsaug. A r moterys lieka mieste, ar eina kar, jos kartu su vy rais saugo valstyb, kartu su jais medioja tarsi unys; pagal igales jos dalyvauja visur. itoks j elgesys yra pats geriausias ir n kiek neprietarauja patels ir patino santyki prigimiai. Sutinku. XIV. Dar mums liko nustatyti, tariau, ar tarp moni galimas toks bendrumas, koks yra tarp kit gyv btybi, ir kaip jis pasiekiamas. A kaip tik norjau itai pridurti, bet tu mane aplenkei. Kai dl karo reikal, tariau, tai, manau, ir taip aiku, kaip kariaus moterys. O kaipgi? paklaus Glaukonas. Jos kartu su vyrais dalyvaus karo ygiuose; pa siims su savimi ir tuos vaikus, kurie jau stengs y giuoti kartu, kad, panaiai kaip kit amatinink vaikai, jie siirt t amat, kurio pagj turs imokti, be to, kad bt pagalbininkai ir pasiuntiniai visuose karo reikaluose ir patarnaut savo tvams ir motinoms. Argi nesi pastebjs, kad, pavyzdiui, puodi vaikai i pradi ilg laik patarnauja ir stebi ir tik vliau imasi iesti puodus? Esu. A rgi amatininkams reikia rpestingiau mokyti savo vaikus negu sargybiniams, kad, prisiirj ir gi j patyrimo, jie inot, k reikia daryti? Tai bt juokinga, tar Glaukonas. Be to, visos gyvos btybs bna daug karinges ns, kai alia yra palikuonys.

192

Taip yra. Bet, Sokratai, gresia pavojus, kad pra laim j kare tai danai atsitinka jie praudys ir savo vaikus, o kiti pilieiai negals atlyginti io nuos tolio. Teisyb sakai, tariau. Bet ar tu manai, kad pirmiausia reikia apsaugoti juos nuo visoki pavoj? Jokiu bdu ne. Tai k? Jeigu jau rizikuoti, tai tik su slyga, kad skms atveju jie taps geresni. Aiku. A r tu manai, jog tai nesvarbu ir neverta rizi kuoti dl to, kad tie, kurie uaug taps kariais, jau nuo maens stebt kar? Tai svarbu vardan to tikslo, apie kur tu kalbi. Taigi vaikams reikia suteikti galimyb stebti kar, bet kartu reikia pasirpinti j saugumu tada viskas bus gerai. A r ne taip? Taip. Pirmiausia, tariau, j tvai bus prityr kariai ir sugebs atskirti pavojingus ygius nuo nepavo jing. Suprantama. nepavojingus ygius jie vesis vaikus, o nuo pavojing saugos. Be abejo. Jiems vadovauti paskirs ne eilinius, o labiausiai prityrusius vyresnio amiaus mones, kurie bt ir geri vadovai, ir aukltojai. Taip ir dera. Bet reikia pripainti, kad danai viskas pakryps ta labai nelauktai. Taip danai bna. itokiems atvejams, mano mielas, reikia vaikams i maens auginti sparnus, kad, reikalui esant, jie galt purptelti ir ivengt pavojaus. K tu turi galvoje? paklaus Glaukonas. Reikia vaikus kuo anksiausiai sodinti ant ark li ir, kai imoks joti, imti juos su savimi, kad stebt kar tik j arkliai turi bti ne smarkiausi ir karin-

giausi, bet greiiausi ir klusniausi. itokiu bdu jie ge riausiai siirs savo amat ir, jeigu prireiks, tik riausiai isigelbs, sekdami paskui savo globjus. Man atrodo, tu teisingai kalbi. Na, o karas? tariau. Kaip elgsis tavo kariai ir kaip jie irs prie? A r man teisingai atrodo... Sakyk, kas? Jei kuris nors i kari paliks rikiuot, ta riau, ar mes ginkl, ar padarys kok kit pana da lyk i bailumo, tai ar nereikt pervesti j amati ninkus arba emdirbius? Tikrai reikt. O t, kuris gyvas pasiduos prieams, ar nereik t padovanoti tiems, kurie panors pasinaudoti iuo grobiu savo nuoira? inoma. T, kuris pasiyms narsumu, kartu su juo y gyje dalyvaujantys jaunuoliai ir paaugliai turt ap vainikuoti paeiliui kiekvienas tiesiog ygio metu. A r ne? Taip. Ir sveikinti j, paspausdami dein rank. Be abejo. Bet, manau, tu nesutiksi... Dl ko? Kad jis visus buiuot ir j visi buiuot. Kaip tik pritariu, atsak Glaukonas. Prie io statymo a dar pridursiu, kad per vis yg niekas ne turi teiss atsisakyti, jei toks karys panors j pa buiuoti, juk jeigu jis pamils jaunuol ar moter, gis dar daugiau narsumo atlikti ygdarbiams. Puiku! tariau. Be to, mes jau sakme, kad tokiems monms daniau bus rengiamos jungtuvs, jie daniau negu kiti bus parenkami tam tikslui, kad tu rt kuo daugiau palikuoni. Taip, jau sakme tai. X V . Ir pagal Homer, narsius jaunuolius pride ra pagerbti. Homeras sako, kad kovoje pasiymjusiam Ajantui tek M nugaros raumenys patys gardieji" 1 8 . Tai
13 P la to n a s

468

19 3

deram as stipraus ir narsaus vyro pagerbim as: juo ne tik parodom a pagarba, bet ir sustiprinam os jgos. Tikra teisyb . Taigi, tariau, iuo atvilgiu paseksim e H o meru. A ukojim ir kit ikilm i m etu m es pagerbsim e narsius januolius pagal tai, kiek kuris bus n u sipel ns, ne tik him nais ir tuo, apie k tik k kalbjom e, bet ir garbinga vieta, m sa ir grim o pilnom is taur m is 19, kad n e tik - pagerbtum e, bet ir pastiprintum e tuos narsius vyrus ir m oteris. Puikiai pasakei, tar Glaukonas. Na, o apie tuos, kurie garbingai uvo ygyje, pir m iausia sakysim e, kad jie priklauso auksinei gim inei. B abejo. A rgi netiksim e H eziodu, kuris sako, kad kai kurie i ios gim ins m oni po m irties
469

Didiojo Dzeuso valia ( ) demonais tapo geraisiais, Vaiktaniais ems pavirium ir serginiais mones mariuosius2 1 1 .

t9 4

Patiksim e. Taigi pasiklausim e dievo, kaip reikia laidoti ir kokiom is ypatingom is apeigom is pagerbti tokius pa laim intus dievikus m ones, ir laidosim e juos taip, kaip jis pasakys. Taip ir darysim e. Ir nuo to laiko gerbsim e j kapus, nes jie de m onai, ir jiem s lenksim s. Lygiai taip pat pagerbsim e m irus i senatvs ar dl kokios kitos prieasties, je i gu, gyvas bdamas, jis bus pasiym js dorybingum u. Labai teisin gai. -----Na, o kaip ms kariai elgsis su prieais? Kokia prasme? Pirm iausia dl valstybi pavergim o. A r tau at rodo teisinga, kad graikai pavergt graik valstybes, ar, prieingai, ito, kiek tai manom a, niekam negalim a leisti ir reikia pratinti tausoti graikus, kad j nepa vergt barbarai? Kaip tik taip. V adinasi, ir ms p ilieiai n egali turti vergo graiko, ir kitiem s patarsim e taip. nedaryti.

Ir a taip manau. Tada graikai savo jgas v e i kiau nukreips prie barbarus ir susilaikys nuo tarpu savio kar. N ar o nugaljus apiplti um utuosius ir pasi im ti ne tik j ginklus ar tau atrodo geras daiktas? Ar d bailiam s tai nra dingstis iven gti kovos? Jie, tarsi at likdam i savo pareig, grabinja um utuosius. Per to kius apiplinjim us jau prauvo ne vien a kariuom en. N e viena. A p iplti lavon tai em as gobum as. Tik m o terikai ir lk tai galvosenai bdinga laik yti prieu net uvusiojo kn, nors pats prieas jau pabgo, paliks tik tai, kas jam padjo kovoti. A rgi yra koks skirtu mas tarp toki m oni ir un, pykstani ant akme- e n, kuriais juos pataik, ir n elieian i to, kuris juos mto? Jokio skirtum o, atsak G laukonas. T aigi reikia atsisakyti lavon apiplinjim o ir leisti prieui atsiim ti uvusius. Prisiekiu Dzeusu, reikia atsisakyti. XVI. Taip pat nenesim e ventyklas ginkl, kad pakabintum e juos ant sien, ypa jei tai bus graik 470 ginklai, jei norim e parodyti kitiem s graikam s pa lankum . O dar labiau baim insim s padaryti ven tva gyst, atnedam i daiktus, atim tus i savo gentaini, nebent dievas taip liept. T eisingai kalbi. Na, o graik em s niokojim as ir nam degini mas? Kaip, tavo nuom one, iais atvilgiais kariai elgsis su prieu? Tu pasakyk savo nuom on, a m ielai iklau sysiu. Man atrodo, tariau, kad jie nedarys nei e viena, nei kita, o apsiribos tik m etinio derliaus atm i mu. Ar nori, kad pasakyiau, kodl? Noriu. Man atrodo, kad yra ne tik du odiai karas ( ) ir nesantaika ( ) , bet ir du skirtingi dalykai, kuriuos lem ia dvi rys nesutarim vien i i
195

j bna tarp savj, artimj, o kiti su paaliniais, svetimaliais. Prieikumas tarp savj vadinamas ne santaika, o su prieais karu. Tu nepasakei nieko nauja, tar Glaukonas. Na, o ar prasta tai, k a dabar pasakysiu? A tvirtinu, kad visi graikai yra vienas kitam artimi mo ns ir i tos paios gimins, o barbarams jie svetim aliai. Teisyb. Todl, kai graikai kausis su barbarais, o barba rai su graikais, sakysime, kad jie kariauja, kad jie i prigimties yra prieai, ir t j prieikum vadinsime karu. O kai kas nors panaaus vyks tarp graik, saky sime, kad jie i prigimties yra savi, bet iuo atveju Graikija serga ir joje viepatauja nesantaika, ir tok prieikum vadinsime nesantaika 2 2 . Sutinku su tavimi. Tu tik pagalvok, tariau: kai kyla tokia ne santaika ir valstyb suskyla, kai pilieiai siaubia vieni kit laukus, degina namus, kokia pratinga bus toji nesantaika ir kiek maa meils savo tvynei rodys vieni ir kiti. Kitaip jie neidrst niokoti savo aukls ir motinos. Utenka, jei nugaltojai atims i nugalt j j darbo vaisius, bet tegul jie neumirta, kad j tikslas taika: juk ne aminai jie kariaus! itaip galvoti daug kilniau, tar Glaukonas. Tai kaip? Argi tavo kuriama valstyb nebus graik valstyb? Btinai bus, atsak Glaukonas. Argi jos pilieiai nebus geri ir iauklti? inoma, bus. Argi jie nemyls visko, kas graikika? Argi Graikijos jie nelaikys savo eme? Argi nebus to pa ties tikjimo, kaip ir kiti graikai? Be abejo, bus. Nesutarimus su graikais, kaip su savo gentai niais, jie laikys nesantaika ir nevadins j karu? Nevadins.

Ir vaidydamiesi jie turs galvoje bsim susi taikym? Be abejo. Savo prieininkus jie geranorikai stengsis at vesti prot, nepavergdami j ir nepraudydami, nes laikys juos ne prieais, bet tais, kuriuos reikia pamo kyti. Taip. Taigi, patys bdami graikai, jie neniokos Grai kijos, nedegins ten nam ir nelaikys savo prieais vis kurios nors valstybs piliei ir vyr, ir moter, ir vaik; jie laikys jais tik nedaugel moni nesantaib kos kaltininkus. Todl jie nepanors nei nusiaubti a lies, nei griauti nam, nes daugumai piliei nejaus jokio prieikumo, ir gyvens nesantaikoje tik tol, kol nekaltai nukentjusieji neprivers kaltinink atsilyginti u skriaudas. Sutinku, kad ms pilieiai kaip tik itaip turi elgtis su savo prieininkais, o su barbarais taip, kaip dabar graikai elgiasi su graikais. Taigi vesime sargybiniams ir tok statym c neniokoti alies ir nedeginti nam. vesime ir tvirtinsime, kad tai geras statymas, kaip ir ankstesnieji. XVII. Bet, Sokratai, man atrodo, kad, jei tau ir to liau leisime kalbti apie tuos dalykus, tu ir neprisimin si, jog pradjai, atidjs atsakym anksiau ikilus klausim: ar itokia valstybs santvarka yra galima ir kaip j gyvendinti. Juk jeigu visa tai bt gyvendin ta, valstyb i to turt visokeriopos naudos. A dar nuo savs pridsiu tai, k tu praleidai: tokios valstyd bs pilieiai narsiausiai kovot su prieu, nes niekada nepalikt savj nelaimje, inodami, kad jie vieni kitiems yra broliai, tvai, sns, ir taip vadindami vie nas kit. O jei ir moterys kartu su vyrais ygiuot ar ba greta j, arba upakalyje isirikiavusios, kad prie ams varyt daugiau baims ir, itikus reikalui, padt saviesiems, a esu sitikins, jog jie bt nenugalimi. Nekalbsiu apie tai, kiek grybi jie turt taikos e

metu. Kadangi a visikai sutinku su tavimi, kad, jeigu bt vesta tokia santvarka, valstyb turt visas itas grybes ir dar daugyb kit, tai tu nekalbk daugiau apie pai santvark, bet pamginkime patys sau ro dyti, jog ji yra gyvendinama, o visa kita atidkime al. Tu taip netiktai sibrovei mano kalb, ir be jokio gailesio, vos tik a sutrikau! Tu tikriausiai u mirai, kad a k tik vargais negalais itrkau nuo dviej bang, ir siunti man trei didiausi ir sun kiausi. Kai tu j pamatysi ir igirsi jos grmjim, bsi nuolaidesnis man ir suprasi, kad a ne be pagrin do delsiau: a bijojau ir isakyti, ir bandyti aptarti sa vo mint tokia ji neprasta. Juo labiau atsikalbinsi, tuo maiau leisime tau isisukinti nuo klausimo, kokiu bdu gyvendinama itokia santvarka. Atsakyk mums negaiuodamas. Pirmiausia, tariau, reikia prisiminti, kad is klausimas ikilo, kai svarstme, kas yra teisingumas ir neteisingumas. Reikia. Bet kam gi tai? paklaus Glaukonas. Niekam. Taiau argi, isiaikin, kas yra teisin gumas, mes reikalausime, kad teisingas mogus niekuo nesiskirt nuo paties teisingumo, bet visais atvilgiais bt toks pat, kaip teisingumas? O gal pasitenkinsime tuo, kad mogus kuo labiau priarts prie jo ir turs jo kur kas daugiau negu kiti mons? Taip, pasitenkinsime. Kaip pavyzd mes nagrinjome, kas yra pats teisingumas ir kas yra tobulai teisingas mogus, jei toks atsirast; taip pat nagrinjome ir tai, kas yra ne teisingumas ir tikrai neteisingas mogus, kad, irda mi juos kaip pavyzdius, pagal tai, ar jie mums at rodys laimingi, prieitume ivad ir apie paius save: to, kuris bus juos panaus, laukia toks pat likimas. Bet mes nesiekme rodyti, kad itai yra gyvendi nama. Tavo tiesa.

A r tu manai, kad dailininkas pasidarys prastes nis, jeigu jis taigiai nupie graiausio mogaus pa veiksl, bet nemoks rodyti, kad toks mogus i tik rj gali bti? Prisiekiu Dzeusu, nemanau. Na, o mes ar nenupieme odiais tobulos valstybs pavyzdio? Nupieme. Tai ar, tavo manymu, ms ivediojimai nustos savo verts, jei nesugebsime rodyti, kad toki vals tyb manoma sukurti? Nemanyiau. Tai tiesa, tariau. Bet jei nori, kad padary iau tau malonum ir parodyiau, kokiu bdu ir kokio mis slygomis tokia valstyb gali bti gyvendinta, tai tursi vl apdovanoti man tuo paiu... Kuo? A r galima k nors padaryti taip, kaip nusakyta odiais? O gal jau paia savo prigimtimi knijimas yra toliau nuo tiesos negu odis, nors daugelis mano kitaip? A r sutinki su manimi? Sutinku, atsak Glaukonas. Todl nereikalauk, kad rodyiau, jog ir tikrov je viskas turi bti gyvendinta taip, kaip mes nusak me odiais. Bet jei mums pasiseks surasti, kaip bt galima sukurti valstyb, kuri kuo labiausiai priartt prie ms idealo, tada tursi pripainti, kad a ipildiau tavo reikalavim, tai yra parodiau, kaip itai ga lima gyvendinti. A r tu nepasitenkinsi tuo? A tai pa sitenkiniau. Ir a pasitenkiniau, pasak Glaukonas. XVIII. Po viso to, matyt, reikt pamginti i tirti ir parodyti, kas dabartinse valstybse yra blogai tvarkoma, kuo jos skiriasi nuo ms valstybs ir koks visai nedidelis pakeitimas priartint jas prie ms valstybs santvarkos; galbt utekt vieno pakeitimo arba dviej, o gal prireikt ir daugiau pakeitim, bet vis dlto j turt bti visai nedaug ir nedideli. inoma, pritar Glaukonas.

474

200

Man atrodo, tariau, kad utenka vieno vie nintelio pasikeitimo, ir mes galsime parodyti, jog ta da pasikeis visa valstyb. Tiesa, tas pasikeitimas ne maas ir nelengvas, bet vis dlto jis galimas. Koks? tai ir prijome tai, k palyginome su didiausia banga. Vis dlto pasakysiu, net jei banga paskandint mane patyiose ir negarbje. Klausyk, k ketinu pasa kyti. Kalbk, tar Glaukonas. Kol valstybse nekaraliaus filosofai arba vadinamiej i dabartiniai karaliai ir valdovai netaps tikrais ir rimtais filosofais, kol valstybin valdia ir filosofija nesusilies viena ir kol i valdios nebus prievarta paalinti tie mons o j daug, kurie i prigim ties linksta tik vien kur i t dviej dalyk, tol, mielas Glaukonai, nebus galo valstybi vargams2 3 , tol toji valstybs santvarka, kuri nusakme odiais, mo ni giminei bus nepasiekiama ir neivys dienos viesos. tai kodl a ilgai delsiau a numaiau, kad tie o diai prietaraus prastai nuomonei. Juk sunku pripa inti, kad kitaip nemanoma nei asmenin, nei visuo menin gerov. Sokratai, tar Glaukonas, po toki tavo o di ir juose slypinios minties tik ir lauk, kad daugelis net ir neblog moni, nusimet apsiaustus ir pa sigrieb rankas, kas paklius, nuogi24 puls tave, pasi reng viskam. Ir jeigu tu neatsiginsi rodymais, bet pulsi bgti, jie pasityiodami tave nubaus! A rgi ne tu bsi dl viso to kaltas? Ir jausiuosi ess visikai teisus. Bet a tavs ne paliksiu vieno savo palankumu ir padrsinimu ginsiu kiek galdamas. Be to, a galbt geriau sugebsiu at sakinti tavo klausimus negu kas nors kitas. Todl, turdamas tok pagalbinink, pamgink tiems, kurie ne tiki, rodyti, kad i tikro yra taip, kaip tu sakai. Pamginsiu, tariau, jeigu jau tu paadi man toki didel pagalb. Jei norime ivengti t moni, apie kuriuos tu kalbjai, antpuolio, tai, man rodos, b-

Jina paaikinti jiems, k mes vadiname filosofais, jeigu idrstame teigti, jog filosofams reikia patikti valdi. c Kai itai pasidarys aiku, tada galsime gintis, rodin dami, kad kai kuriems monms i prigimties yra skirta bti filosofais ir valdyti valstyb, o visiems kitiems nedera tuo usiimti, jie turi klausyti valdov. Pats laikas tai paaikinti. Na, tai sek paskui mane ir irk, ar bsiu ge ras vedlys. Vesk! A r reikia tau priminti, o gal pats prisimeni, jog kai sakome, kad mogus k nors myli, tai, jei sakome apie j teisyb, yra aiku, kad jis myli ne kuri nors vien mylimo dalyko pus, bet j vis? XIX. Matyt, reikia priminti, nes man itai nela bai aiku. Kam kam, o tau tai jau tikrai nepritikt id taip kalbti, Glaukonai. Vyras, kuris yra prityrs mei lje, neturt umirti, kad linkusio simylti ir jau nuoliams neabejingo mogaus ird vienaip ar kitaip eidia ir jaudina visi jauni mons jie visi jam atr rodo verti jo -dmesio ir meils. Argi ne taip js irite grauolius? Vien vadinate aviu dl to, kad jis riestanosis, ir visaip j liaupsinate, kumpanos laikote turiniu kak karalika, o t, kurio nosis vidutinio di dumo, proporcingai sudtu mogumi; juodbruviai e jums atrodo es narsios ivaizdos, o baltaplaukius va dinate diev vaikais; ,,medaus geltonumo" spalv bus sugalvojs ne kas kitas, kaip tik simyljlis pagrainti ir pagirti mylimojo blykumui, jei tik jaunuolis yra pa iame ydjime. Vienu odiu, js isigalvojate viso ki dingsi, visoki odi ir neatstumiate n vieno 475 i t, kurie yra paiame ydjime. Jeigu, imdamas mane pavyzdiu, nori parodyti, kaip elgiasi simyljliai, a nusileidiu, bet tik ms pokalbio labui. O k? tariau. A r ne panaiai elgiasi tie, ku rie mgsta vyn? Kiekviena dingstimi jie giria bet kok vyn201

e
202

Taip ir yra. Lygiai taip pat, a manau, ir garbtrokos. Tu pastebjai, kad jeigu jie negali vadovauti visai kariuo menei, pasidaro bent tritij 1 4 25 vadais; jeigu negali bti gerbiami didi ir ymi moni, jie pasitenkina ma esni ir nereikming moni pagarba, taiau trokta garbs bet kokia kaina. Tikra teisyb. O dabar priimk arba paneik tai k. Kai sakome, kad mogus ko nors trokta, tai ar turime galvoje, kad jis trokta vis tos ries dalyk, ar vien i j trok ta, o kit ne? Aiku, kad vis, atsak Glaukonas. Taigi sakysime, kad iminties myltojas siekia ne kurios nors vienos jos ries, bet apskritai iminties, ar ne? Tai tiesa. O jei mogus bodisi mokslais, ypa kai yra dar jaunas ir nesupranta, kas naudinga, o kas ne, nepa vadinsime jo nei smalsiu, nei filosofu, lygiai kaip to, kuris bjaurisi maistu, nelaikysime nei ialkusiu, nei noriniu valgyti: iuo atveju jis yra ne mgjas pa valgyti, bet, prieingai, bodisi maistu. N kiek nesuklysime, taip sakydami. O t, kuris trokta paragauti visoki moksl, mgsta mokytis ir iuo atvilgiu yra nepasotinamas, t mes pagrstai vadinsime filosofu. ia Glaukonas tar: Toki moni atsiras daug, be to, gana paik. Juk tokie, man atrodo, yra regini mgjai: jie diau giasi, suinoj k nors nauja. Bt kvaila prie filosof priskirti ir tuos, kurie mgsta pasiklausyti: j visai netraukia tokie pokalbiai, kuriuose kas nors svarsto ma, bet utat jie bga visas ventes, rengiamas Dio niso garbei, nepraleisdami nei miesto, nei kaimo dio nis , tarsi kas bt pasamds juos iklausyti visus chorus. Argi visus tuos mones ir kitus, kurie siekia suinoti k nors panaaus ir usiima visokiais niekais, vadinsime filosofais?

Jokiu bdur nebent tik panaiais juos. X X. O k tu laikai tikrais filosofais? paklau s i* Glaukonas. - Tuos, kurie trokta velgti ties. Teisingai. Bet paaikink, kaip tu itai supranti. Kitam bt nelengva paaikinti, bet tu, manau, sutiksi su manim... Dl ko? Kadangi grois ir bjaurumas yra vienas kitam 4 7 6 prieingi, vadinasi, tai yra du skirtingi dalykai. inoma. O jeigu tai yra du dalykai, tai kiekvienas i j yra vienas. Aiku. T pat galima pasakyti apie teisingum ir netei singum, gr ir blog ir visas kitas ris: kiekviena i j yra viena, bet kadangi ji visur reikiasi, bdama susijusi su kitomis, ir, be to, skirtinguose veiksmuose ir monse, tai atrodo esanti daugin. Tu teisus. Pagal tai a ir skiriu: atskiriu tuos, kurie, kaip sakei, mgsta reginius, taip pat amatininkus ir verslo mones, ir tuos, apie kuriuos dabar kalbame ir kuriuos pagrstai galtume pavadinti filosofais. O kam tu itai darai? paklaus Glaukonas. Mgjai klausytis ir irti grisi graiais gar sais, graiomis spalvomis, formomis ir visais tais kri niais, kuriuose pasireikia i dalyk grois, bet j protas nesugeba velgti paties groio prigimties ir jo pamilti. Taip jau yra. O toki moni, kurie stengia pakilti iki paties groio ir matyti j pat savaime, yra visai nedaug. Labai nedaug, Tas, kuris vertina graius daiktus, bet nevertina groio paties savaime ir nestengia sekti paskui t, ku ris vest j jo painim, ar toks mogus, tavo nuor mone, i tikrj gyvena, ar tik sapnuoja? Pats pagalc

203

4 7 7

vok: juk sapnuoti nesvarbu, miegant ar budint, tai daikto atvaizd laikyti ne atvaizdu, bet paiu daiktu, kur jis yra panaus, ar ne? .. Tikrai, a pasakyiau, kad toks mogus sapnuoja. Na, o tas, kuris, prieingai, velgia gro pat savaime ir stengia matyti ir pat gro, ir visa, kas j sudaro, bet nepainioja viena su kita,-^ ar toks mogus, tavo nuomone, sapnuoja, ar i tikrj gyvena? I tikrj gyvena,-1 - atsak Glaukonas. Jo mstym pavadintume painimu (), nes jis pasta, o ano, pirmojo, nuomone (), nes jis tik mano. Teisingai. Na, o jeigu tas, kuris, kaip sakme, tik mano, bet ne pasta, ims irsti ant ms ir ginyti ms sprendim teisingum, ar galtume j nuraminti ir velniai ti kinti, nesakydami tiesiai, kad jis yra ne viso proto? Turime j tikinti. Tad paklausyk, k mes jam atsakysime. Arba, jei nori, itaip j paklausinkime, tikin, kad mes ne prie j prieingai, mums net malonu matyti imanant mog: ,,Pasakyk mums tai k: tas, kuris pasta, pa sta k nors ar nieko?" Tu atsakink man u j. Atsakysiu, kad k nors pasta, tar Glaukonas. A r tai, kas yra, ar tai, ko nra? Tai, kas yra. Kaipgi painsi tai, ko nra? Taigi laikysime tikru dalyku, kad, nesvarbu, ku riuo atvilgiu k nors nagrintume, tai, kas tikrai yra, tikrai galima painti, o to, ko visai nra, visai negalima painti. Be abejo. Puiku. O jeigu yra toki dalyk, kurie tai yra, tai nra, argi jie nebus viduryje tarp grynos bties (to ov) ir to, kas visai neegzistuoja? Jie bus viduryje tarp vieno ir kito. Kadangi painimas () nukreiptas tai, kas yra, o neinojimas tai, ko nra, vadinasi, to, kas nukreipta tarpinius dalykus, turime iekoti tarp ino-

b
204.

I () ir neinojimo, jei tik kas nors pana gius yra. Visai teisingai. A r mes k nors vadiname nuomone? Vadiname. A r tai tas pats sugebjimas, kaip ir inojimas, ar kitas? Kitas. Taigi nuomon turi vien objekt, o inojimas kit, nes ie sugebjimai yra skirtingi. Taip. Vadinasi, inojimas pagal savo prigimt yra nu kreiptas bt ir siekia j painti. Bet, man rodos, pirmiau dar reikia isiaikinti... K? XXI. Mes teigiame, kad sugebjimai yra tam tik ra bties ris; j dka mes galime tai, k galime, ne tik mes, bet ir visi ms sugebjimai pavyzdiui, regjim ir klaus a priskiriu prie toki sugebjim, jei supranti,, apie koki r a kalbu. Suprantu, tar Glaukonas. Tad paklausyk, k a manau apie tuos sugeb jimus. A nematau nei j spalvos, nei formos, nei koki nors kit ypatybi, kurios bdingos kitiems daiktams ir pagal kurias a skiriu juos vien nuo kito. Sugebji me a velgiu tik tai, k jis yra nukreiptas ir koks jo poveikis, ir pagal tai a vardiju vien ar kit su gebjim. Jei kryptis ir poveikis tie patys, a laikau tai tuo paiu sugebjimu, o jei ir kryptis, ir poveikis skirtingi tai jau kitas sugebjimas. O kaip tau atrodo? Lygiai taip pat, atsak Glaukonas. Dabar, gerbiamasis, grkime atgal. A r tu ino jim laikai sugebjimu, ar priskiri j kuriai kitai giminei? Kaip tik laikau sugebjimu, ir i vis sugebji m stipriausi.
,11

Na, o nuomon kam priskirsime sugebjimams kuriai nors kitai riai?

4 7 8

Jokiu bdu. Juk nuomon yra ne kas kita, kaip tai, kas mus galina manyti. Bet juk anksiau tu pripainai, kad inojimas ir nuomon yra ne tas pat. Argi protingas mogus gali sutapatinti tai, kas neklaidinga, su tuo, kur pilna klaid? Puiku, tariau. Aiku, kad sutariame, jog i nojimas ir nuomon yra skirtingi dalykai. Skirtingi. Kiekvienas i j turi skirting objekt ir skirtin g sugebjim. Btinai. inojimo objektas yra btis; jis siekia painti jos savybes. Taip. O nuomone, kaip mes tvirtiname, nesiekiama nieko kita, kaip tik manyti. Taip. A r ji pasta t pat, kaip ir painimas? A r tai, kas pastama ir tariama, yra tas pat? O gal taip ne gali bti? Pagal tai, k mes sutarme, taip negali bti, atsak Glaukonas. Jei kiekvienas sugebjimas turi skirting objekt ir jeigu inojimas ir nuomon yra sugebjimai, be to, kaip mes tvirtiname, skirtingi suge bjimai, tai ieina, kad tas pats dalykas negali bti ir painimo, ir manymo objektu. Taigi, jeigu painimo objektas yra nuomons objektas turi bti kas nors kita. Kas nors kita. Vadinasi, nuomons objektas yra nebtis? O gal nebtis negali bti net ir nuomons objektu? Kas turi nuomon, turi nuomon apie k nors. A r galima turti nuomon apie tai, ko nra? Negalima. Taigi, kas turi nuomon, turi nuomon apie k nors. Taip. btis, tai

2 0 6

Bet nebtis nra kas nors visai pagrstai gac i ima sakyti, kad ji yra niekas. Be abejo. Taigi nebiai priskirsime neinojim, o biai painim. Visai teisingai, tar Glaukonas. Taigi nuomons nesusijusios nei su btimi, nei su nebtimi. Nesusijusios. Taigi nuomon nra nei neinojimas, nei pai nimas. Nei viena, nei kita. O gal, nesutapdama su jais, nuomon aikumu pranoksta painim, o neaikumu neinojim? Ne, ji nepranoksta nei vieno, nei kito. Vadinasi, tu manai, kad nuomon yra labiau miglota negu painimas ir aikesn negu neinojimas? Daugel kart, atsak Glaukonas. Bet ji neperengia i rib? d Ne. Tada nuomon yra kakas tarpika tarp inojimo ir neinojimo. Taip ir yra. Kaip sakme anksiau, jeigu kas nors yra kartu ir esantis, ir nesantis, tai jo vieta yra per vidur tarp grynosios bties ir visikos nebties, ir itai negali bti nei inojimo, nei neinojimo objektas, bet tik kako, kas yra tarp neinojimo ir inojimo. Teisyb. Dabar paaikjo, kad tai, kas yra tarp j, mes vadiname nuomone. Paaikjo. XXII. Kaip matyti, mums dar lieka surasti tai, e kas bdinga abiem ir biai, ir nebiai, bet kas nra nei gryna btis, nei gryna nebtis. Jei tai surasi me, pagrstai galsime sakyti, jog tai kaip tik ir yra nuomons objektas; kratiniams nariams mes priski rsime savyb bti kratiniais, o tarpiniam bti tar piniu. A r ne taip? 207

Taip. Dabar, kai itai nustatme, tegul, pasakysiu a, atsako man tas gerasis mogus, kuris neigia, kad yra grois pats savaime ir tokio groio idja, visuomet ta pati pati sau; tasai regini mgjas pripasta tik daugy b grai dalyk ir nepakenia, kai kas nors sako jam, jog grois yra vienas, kaip ir teisingumas, ir visi kiti dalykai: Mielasis, pasakysime jam, argi tarp tokios gausybs grai dalyk nra n vieno, kuris kuriuo nors atvilgiu bt bjaurus? Argi tarp teising poelgi nesurasime tokio, kuris bt neteisingas, o tarp dor nedoro?" Taip, tar Glaukonas, gras dalykai kuriuo nors atvilgiu btinai atrodys bjaurs; taip pat ir visi kiti dalykai, apie kuriuos kalbjai. O argi daugelis sudvejint dalyk dl to nega ls kitu atvilgiu atrodyti vienpusiai? Gals. O jei mes k nors vadiname dideliu, mau, leng vu, sunkiu, tai ar tam turime daugiau pagrindo, negu vadinti prieingai? N kiek ne daugiau, nes kiekvienas daiktas gali turti ias abi ypatybes. Kiekvienas i daugybs daikt arba bus, arba ne bus toks, kokiu j vadina? itie dalykai, tar Glaukonas, panas vai se kartojamas dviprasmybes arba vaik msl apie eunuch, kuris met akmeniu iknosparn; reikia s pti, kuo eunuchas met ir ant ko tupjo iknosparnis. Ir itie dalykai taip pat yra dviprasmiai, nes apie jok daikt negalima tvirtai teigti, kad jis yra vienoks arba kitoks arba kad jam tinka abu pavadinimai arba ne tinka n vienas. K tu darysi su tokiais pavadinimais? ta riau. A r gali surasti jiems geresn viet negu tarp bties ir nebties? Juk jie nra labiau migloti u ne bt ir negali bti labiau nesantys negu ji, jie nra aikesni u bt ir negali bti labiau u j esantys. Visai teisingai.

Atrodo, sitikinome, kad moni nuomons apie gro ir panaius dalykus daniausiai svyruoja tarp gry nos bties ir visikos nebties. sitikinome. Bet mes jau i anksto sutarme, kad, jeigu atsi rast kas nors panaaus, itai reikt laikyti tuo, apie k mes manome, o ne tuo, k pastame, nes tai, kas svyruoja tarp i kratini nari, pagaunama tarpiniu sugebjimu. Sutarme. Todl apie tuos mones, kurie regi daugyb gra i daikt, bet nemato groio paties savaime ir nesu geba sekti paskui t, kuris juos veda j, ir apie tuos, kurie mato daugyb teising poelgi, bet nepastebi paties teisingumo ir panaiai, sakysime, kad jie apie tuos dalykus turi nuomon, bet j nepasta. ^Be abejo. O k sakysime apie tuos, kurie mato dalykus paius savaime, visuomet tapaius sau? Argi jie ne pakyla iki painimo, uuot turj tik nuomon? Be abejo, pakyla. A r nesakysime, kad jie mgsta ir myli tuos da lykus, kuriuos pasta, o anie tuos, apie kuriuos tu ri nuomon? Juk prisimeni, kad pastarieji, kaip sakme, mgsta klausytis grai bals, grtis graiomis spal vomis ir kitais graiais dalykais, bet nepakenia, kai kas nors jiems sako, jog egzistuoja ir grois pats savaime? Prisimenu. Tad gal neapsiriksime, jei juos pavadinsime nuo moni myltojais, o ne iminties myltojais? A r jie labai irs ant ms, jei itaip juos pavadinsime? Jei manim patiks neirs: juk nedera irsti dl teisybs. O tuos, kurie velgia kiekvieno dalyko esmr vadinsime iminties myltojais, o ne nuomoni. Be abejo.

4 8 G

209

SSTOJI KNYGA
I. tai, Glaukonai, tariau, po ilgo svarstymo pagaliau paaikjo, kas tikrai filosofas, o kas ne ir kas yra vieni ir kiti. Bt buv nelengva prieiti itai trumpesniu keliu, Atrodo, kad nelengva. Mano nuomone, btume geriau itai isiaikin, jei btume kalbj tik apie vien dalyk ir btume nesileid kit klausim svars tym, kai aikinoms, kuo teisingo mogaus gyvenimas skiriasi nuo neteisingo* Apie k toliau kalbsime? paklaus Glaukonas, Apie k gi kita, tariau, jei ne apie tai, kas eina i eils? Kadangi filosofai sugeba suvokti tai, kas visuomet yra tapatu sau, o kiti klaidioja tarp daugy bs nuolat kintani dalyk ir todl nra filosofai, tai kurie i j geriau tinka bti valstybs vadovais? Kaip mums deramai atsakyti klausim? Kurie pasirodys sugeb saugoti valstybs staty mus ir paproius, tuos ir reikia skirti valstybs sargy biniais, pasakiau. Teisingai. Turbt aiku, ar k nors saugoti reikia patikti aklam, ar turiniam ger regjim. Kaipgi nebus aiku I O kuo geresni u akluosius tie, kurie, i tikrj nepaindami n vieno dalyko esms ir savo sieloje neturdami aikaus jo atvaizdo, negali, kaip dailinin kai, regti aukiausios tiesos ir, nuolat turdami j prie akis, kuo tiksliausiai jos atkurti ir todl prirei-

kus nesugebt leisti statym dl groio, teisingu mo ir grio arba isaugoti jau esani? Prisiekiu Dzeusu, jie nedaug kuo skiriasi nuo aklj. A rgi mes veriau padarysime sargybiniais juos, o ne tuos, kurie pasta kiekvieno dalyko esm, o pa tyrimu ir kitomis dorybmis n kiek jiems nenusileidia? I tikro bt keista pasirinkti ne juos, jei jie aniems n kiek nenusileidia ir dar turi tok didel pranaum. A r nereikt paaikinti, kaip tiems patiems mo nms gali bti bdingi abu ie dalykai? Reikia. Pokalbio pradioje mes sakme, kad pirmiausia reikia perprasti j prigimt. Jei mes sutarsime iuo klausimu, tai, manau, sutiksime, kad tie patys mons gali turti abu iuos pranaumus ir kad valstybi val dovais turi bti tik jie, o ne kas nors kitas. Kodl tu taip manai? II, Dl filosof prigimties sutarkime, kad jie aistringai siekia ini (), kurios bent kiek at skleist jiems esm (), amin ir nepatiriani nei atsiradimo, nei inykimo. Sutinku. Taip pat sutikime, tariau, kad jie siekia ap rpti vis esm, neileisdami i aki, kiek tai nuo j priklauso, n vienos jos dalies nei didels, nei ma os, nei vertingos, nei menkaverts, tai yra elgiasi pa naiai kaip garbtrokos ir simyljliai, apie kuriuos anksiau kalbjome. Teisyb. Na, o dabar pagalvok, ar monms, kurie turi tap ti tokie, kaip mes sakme, btinos dar ir tokios sa vybs. .. Kokios? Tiesumas, rytingas atsisakymas bet kokio melo, neapykanta jam ir meil tiesai. Natralu, kad jos btinos.

Ne tik natralu, mano mielas. Kiekvienas mo gus, i prigimties apimtas aistringo siekimo, btinai brangina visa, kas gimininga ir artima tam, k jis myli. Teisyb, pritar Glaukonas. O ar rastum k nors artimesnio iminiai u ties? Kaip itai suprasti? A r gali tas pats mogus mylti ir imint, ir mel? Jokiu bdu. Todl tikrai smalsaus proto mogus nuo pat jau nums turi atkakliai siekti tiesos. Be abejo. Bet jei visi mogaus trokimai stipriai nukreipti k nors viena, mes inome, kad tada jie tampa silp nesni vis kit dalyk atvilgiu tarsi al nukreipta srov. inoma. Taigi, jeigu jie yra nukreipti ini kaupim ir panaius dalykus, itai, manau, teikia malonum jo sielai, o kno malonum toks mogus atsisako, jeigu jis ne dedasi, bet i tikrj yra filosofas. : Tai neivengiama. Toks mogus bus nuosaikus ir jokiu bdu ne sieks turt, nes turtai ir prabanga, kuriems sigyti de dama tiek pastang, tinka kam nori, tik ne filosofui. Taip. Kai nori atskirti filosof nuo nefilosofo, reikia atkreipti dmes dar tai k.

I k?
Kad nelikt nepastebti kokie nors emi jo po linkiai: juk smulkmenikumas yra pikiausias prieas sielos, kuri siekia to, kas dievika, ir to, kas mogika, visumos. Tikra teisyb. Jeigu mogus turi kilni siel ir mstymu apr pia visuminio laiko ir bties esm, tai ar, tavo many mu, jis labai vertina mogaus gyvenim? Ne, jis negali jo labai konas. vertinti, atsak Glau

Vadinasi, toks mogus ir mirties nelaikys baisiu dalyku? Aiku, nelaikys. Todl bailios ir niekingos prigimties mogui tik roji filosofija, matyt, yra neprieinama. Atrodo, kad neprieinama. Na, o kuklus, negobus, kilnios sielos mogus, ne pagyrnas ir ne bailys, ar gali kokiu nors bdu pa sidaryti nesugyvenamas ir neteisingas? Negali. Todl, nordamas itirti, ar siela yra filosofika, ar ne, tursi jau i pat maens irti, ar ji yra teisinga ir romi, ar nesugyvenama ir iauri. inoma, reiks irti. Manau, neileisi i aki dar ir tai k o . ..

Ko gi?
A r mogus lengvai mokosi, ar sunkiai. Juk ar' galima tiktis, kad mogus rimtai pamgs tai, prie ko jis kamuojasi ir k sunkiai veikia? Negalima. O jeigu jis yra toks umarus; kad nestengia ilaikyti atmintyje nieko i to, k imoko, ar gali jo galva nebti tuia ir ini atvilgiu?

Kaipgi gals!
Tuiai vargdamas, jis gal gale ims neapksti ir paties savs, ir tokio usimimo. inoma. Taigi umarios sielos mogaus jokiu bdu nepriskirsime prie filosof ir iekosime mogaus su gera atmintimi. Be abejo. A r galime sakyti, kad sudarkyt prigimt, ku riai svetimos Mzos, traukia nedarnumas? inoma. O ar tiesa, tavo manymu, gimininga darnumui, ar nedarnumui? Darnumui.

Taigi iekosime mogaus, kuris, be kita kof bt darnios prigimties ir pasiymt gimtu proto subtilu m u itai galint j suvokti bties esm. Be abejo. O gal tu manai, kad visos ios savybs, kurias ivardijome ir kurios yra glaudiai viena su kita susi jusios, nebtinos sielai, siekianiai pakankamai ir to bulai suvokti bt? Ir dar kaip btinos! atsak Glaukonas. O ar galtum k nors prikiti usimimui, kuriuo skmingai usiimti gali tik tas, kuris i prigimties turi ger atmint, yra nuovokus (), kilnios irdies, avus ir, be to, tiesos, teisingumo, narsumo ir nuosai kumo draugas ir sjungininkas? Net ir pats Momas 1 neturt ia k prikiti. A r ne vien itokiems monms subrendusiems ir tobulai iaukltiems patiktum valstyb? III. ia pokalb sikio Adimantas: Sokratai, tavo samprotavimams niekas nieko ne galt prikiti. Bet ar nori inoti, k patiria klausytojai kiekvien kart, kai tu itaip dstai savo mintis? Ne prat klausinti ir atsakinti, jie mano, kad kiekvienas klausimas, kur tu pateiki samprotaudamas, tik iek tiek nuveda juos .al, bet kai susideda daug toki ma nukrypim, tai svarstymo pabaigoje paaikja, kad nukrypta gerokai ir atsirado prietaravimas pra diniams teiginiams. Panaiai kaip aidiant akmis gud aidjai udaro negudusiems visus kelius ir ie neino, kur eiti, taip ir tavo klausytojai itame savo tikame aidime, kur vietoj aki aidiama odiais, pagaliau atsiduria aklavietje ir nebeino, k sakyti, bet tiesa i to nieko nelaimi. A kalbu, turdamas gai voje ms atvej; juk kiekvienas prisipains, kad ne sugebt prietarauti tau n vienu i tavo pateikt klausim; bet pairkime, kaip yra i tikrj: juk tie, kurie veriasi filosofij ne tam, kad isilavint, kaip kad tie, kurie, jauni bdami, domisi ja, o paskui meta, bet, prieingai, atiduoda jai daug laiko, tie da niausiai pasidaro keistuoliai jei nenorime sakyti,

kad visai netik, ir net protingiausius i j usimi mas, kur tu taip giri, vis dlto padaro visikai nenau dingus valstybei. Iklauss Adimanto, a tariau: Vadinasi, tu manai, kad tie, kurie taip kalba, klysta? Neinau, bet mielai igirsiau tavo nuomon. Tu igirstum, kad, mano nuomone, jie sako ties, e Bet kaip tada itai suderinti su tuo, kad valstyb tol neatsikratys savo bd, kol jos nevaldys filosofai, kuriuos mes k tik pripainome netinkamais itam da lykui? Tu keli klausim, tariau, kur galima at sakyti tik palyginimu. Bet juk tu nesi prats kalbti palyginimais. IV. K gi! Tu traukei mane sunkiai ispren diamo klausimo svarstym ir dar juokiesi! Na, tai i4 8 8 klausyk mano palyginimo, kad sitikintum, kaip sun kiai man itai sekasi. Geriausij moni padtis vals tybs atvilgiu yra tokia sunki, jog blogiau jau bti negali. Todl palyginimui reikia sulipdyti juos i dau gelio vienas su kitu susijusi bruo, kaip kad daili ninkai pieia padar, susidedant i oio ir elnio, ir kitokias panaias baidykles. sivaizduok, kad toks mo gus yra vieno ar keli laiv vairininkas. Jis yra dib dsnis ir stipresnis u kitus jreivius, bet apykurtis, trumparegis, ne k imano apie jreivyst, o jreiviai vaidijasi tarp savs dl to, kuriam valdyti laiv; kiek vienas laiko save tinkamiausiu tam dalykui, nors nie kada nesimok vairavimo meno ir negali nurodyti, kas buvo jo mokytojas ir kada jis moksi; kai kurie net pareikia, kad to ir nereikia mokytis, ir yra pasireng sudraskyti t, kuris pasakys, kad reikia. Jie ugula vairinink praymais ir daro visk, kad tik jis patikt c jiems vair. Vieni jo visai neklauso, kiti iek tiek pri vengia, ir tada anie ituos iudo ir imeta jr, o kilnj vairinink veikia mandragora2 , vynu arba ko kiomis kitomis priemonmis; ugrob valdi laive, jie ima jame eimininkauti, geria, puotauja ir, inoma, 215

plaukia taip, kaip tokie tik ir gali plaukti; be tor jie giria ir vadina prityrusiu jreiviu, vairininku ir jrei vysts inovu t, kuris sugeba paimti vair arba j ga, arba kalbjs vairinink, ir vainoja t, kuris ne toks, ir laiko j niekam tikusiu. Jiems net galv ne ateina, kad tikrasis vairininkas btinai turi gerai nusi manyti apie met laikus, dang, vaigdes, vjus ir visus kitus su iuo menu susijusius dalykus, jei i tik rj nori valdyti laiv nepriklausomai nuo to, ar tai atitinka kieno nors norus, ar ne. Jie mano, kad negali ma gyti io meno ini, gdi ir kartu vairininko valdios. Kai laive dedasi tokie dalykai, ar jreiviai tikro vairininko nelaikys tik pasiptusiu plepiu 3 ir ne tikliu, kaip tu manai? Tikriausiai, atsak Adimantas. A manau, kad nebereikia aikinti tau, kuo is vaizdas primena valstybs poir tikrus filosofus tu juk supranti, k a turiu galvoje. Puikiausiai. Tad vis pirma iaikink palyginim tam, ku ris stebisi, kodl valstybse filosofai negerbiami, ir pa sistenk j tikinti, kad dar labiau reikt stebtis, jeigu jie bt gerbiami. A jam iaikinsiu. Taip pat pasakyk jam, kad jis neklysta, sakyda mas, jog mons, pasiymj filosofijoje, daugumai yra nenaudingi, bet dl j nenaudingumo liepk kaltinti ne filosofus, o tuos, kurie nemoka jais pasinaudoti. Juk bt keista, jeigu vairininkas prayt jreivi jam pa klusti arba jeigu iminiai belstsi turtuoli duris tas, kuris sugalvojo smoj, melavo 4 . Prieingai, n kiek nekeista, kad ligonis nesvarbu, ar jis turtuolis, ar vargas, btinai belsis gydytojo duris, o kiek vienas norintis paklusti duris to, kuris sugeba val dyti. Valdovas neprays pavaldini paklusti jam, jeigu jis i tikrj io to vertas. Nesuklysi, iuolaikinius valstybs pareignus palygins su k tik mintais j reiviais, o mones, kuriuos jie laiko netikliais ir pasi ptliais, su tikrais vairininkais.

Tikra teisyb. Dl i prieasi tokiomis slygomis geriausiam usimimui nelengva tapti gerbiamam t, kurie usi ima prieingais dalykais. Daugiausia ir labiausiai blog vard filosofijai utraukia tier kurie pareikia, jog fi losofija tai j usimimas; tavo mintas filosofijos niekintojas sak, kad dauguma t, kurie atsideda filoso fijai, yra didiausi nedorliai, o geriausieji i j yra nenaudingi, ir a tada su tuo sutikau, ar ne? Taip. V. Taigi isiaikinome, kodl dori mons yra nenaudingi. Isiaikinome. A r nori, kad isiaikintume, kodl dauguma i j btinai yra blogi, ir, jei stengsime, pamgintume ro dyti, jog ir dl ito filosofija yra nekalta? inoma, noriu. Tad klausykime ir atsakinkime, prisimindami, kokiomis gimtomis savybmis, ms nuomone, turi pasiymti mogus, kad jis bt nepriekaitingas. Jei atsimeni, vis pirma jis turi mylti ties ir siekti jos visur ir visados, o tuias pagyrnas jokiu bdu nega li turti nieko bendra su tikrja filosofija. Tikrai taip sakme. Juk jau vien itas 'tvirtinimas yra visikai prie ingas tai nuomonei, kuri yra paplitusi apie filosofus. Visikai prieingas, patvirtino Adimantas. Tad ar ms poiriui apginti netiks pasakyti, kad mogus, kuriam gimtas ini trokimas, i vis jg siekia tikrosios bties? Jis nesustoja prie daugy bs daikt, kurie tik atrodo es, bet nenuilsdamas eina pirmyn, ir jo aistra nenurimsta tol, kol jis nepalieia kiekvieno daikto esms ta sielos dalimi, kuriai ir dera liesti tokius daiktus o dera itai jiems giminingam pradui. Jo dka priartjs prie tikrosios bties ir susi jungs su ja, jis pagimdys prot ir ties, jis ir pains, ir gyvens tikr gyvenim, ir maitinsis tikruoju maistu, ir tik tokiu bdu isivaduos i kani, bet ne anksiau. itai puikiai tiks apginti ms poiriui.

A r toks mogus mgs mel, arr prieingai, jo ne apks? Neapks, tar Adimantas. Kadangi j veda tiesa, nemanau, kad paskui j sekt nedorybi pulkas. Jokiu bdu! Bet u tai j lyds sveikas ir teisingas bdas, o po jo eis nuosaikumas. Teisyb. A r reikia vl vardyti vis filosofo savybi pulk ir rodinti, kad jos yra btinos? Be abejo, prisimeni, kad mes sutarme, jog filosofui pritinka narsumas, sie los kilnumas, nuovokumas, gera atmintis? Tu man pa prietaravai, kad visi turi sutikti su tuo, k mes sako me, bet, mets al kalbas ir stebdamas paius filo sofus, apie kuriuos ia kalbame, kiekvienas galt pasakyti, jog mats tarp j ir nenauding, ir daug ne dor moni. Iekodami io kaltinimo prieasi, mes ir prijome prie klausimo, kodl dauguma i j yra blogi. Todl mes vl grome prie tikro filosofo pri gimtini savybi ir buvome priversti vl i naujo jas apibrti. I tikrj taip, tar Adimantas. VI. Dabar, tariau, reikia pairti, kodl to kia prigimtis sugenda, kodl daugelio moni ji sunai kinama, o tuos, kuriuose nors kiek jos ilieka, laiko jeigu ne blogais, tai bent jau nenaudingais. Paskui ap tarsime savybes t, kurie mgdioja filosofus ir imasi j amato, tokios prigimties mons danai praauna pro al, nes yra neverti usiimti filosofija ir tai virija j jgas; jie ir peln filosofijai ir visiems filosofams visur tok vard, apie kur tu kalbi. Kok sugedim tu turi galvoje? Jei stengsiu, pamginsiu tau paaikinti. A ma nau, kiekvienas sutiks su mumis, jog prigimtys, pasi yminios visomis tomis savybmis, kurias mes laiko me btinomis, kad taptum tobulu filosofu, tarp moni yra retos ir iimtins, ar ne? Sutinku su tavimi.

Toki moni maar o kiek daug yra jiems pra ting dalyk! Koki gi? Igirsi keisiausi dalyk kiekviena i t pri gimtini savybi, kurias mes igyrme, udo siel ir atitraukia j nuo filosofijos: a turiu galvoje narsum, nuosaikum ir visas kitas ms ivardytas savybes. Keista itai girdti, pasak Adimantas. Be tor tariau, siel gadina ir atitraukia taip pat visos vadinamosios grybs: grois, turtas, kno jga, takinga giminyst valstybje ir kiti panas da lykai. tai ir pasakiau bendrais bruoais, k turiu gal voje. Suprantu, bet noriau igirsti ir smulkesn pa aikinim. Jei suvoksi, kas yra sugedimas apskritai, tada tau pasidarys aiku ir neatrodys keista tai, k ia sa kiau. O kaip itai padaryti? paklaus Adimantas. Mes visi inome, tariau, kad kiekviena sk la, kiekviena augalo arba gyvulio uuomazga, negau dama tinkamo maisto, neturdama tinkamos vietos ir tinkam oro slyg, tuo labiau kenia nuo i nepri tekli, kuo yra stipresn. Juk blogis griui yra labiau prieingas negu tam, kas nra gris. inoma. A manau, kad tai, jog geriausia prigimtis, mai tinama netinkamu maistu, nukenia labiau negu vidu tin, turi rimt pagrind. Suprantama. A r ne panaiai, Adimantai, ir talentingiausios sielos, blogai aukljamos, tampa itin blogos? Negi tu manai, kad didios nedorybs ir baisiausia niekyb kyla i menkos, o ne i verlios, bet aukljimo suga dintos sielos? Silpna prigimtis niekada nebus nei di di grybi, nei dideli niekybi prieastis. Sutinku su tavimi. Taigi, jeigu ms aptarta filosofo prigimtis bus tinkamai ugdoma, tai ji brsdama btinai gis visoki

4 9 2
219

dorybi. O jeigu ji pasta ir ima leisti aknis netin kam dirv, tai atsitinka prieingai, nebent koks die vas jai pagelbt. Bet gal ir tu manai, kaip dauguma moni, kad tik kai kuriuos jaunuolius sugadina sofis tai, kad juos gadina paskiri mons ir tik apie juos ir es verta kalbti? A r nematai, kad tie, kurie taip sako, patys yra didiausi sofistai jie puikiai sugeba per auklti ir perdirbti pagal savo ugaidas ir jaunuolius, ir senius, ir vyrus, ir moteris. Kada jie tai daro? paklaus Adimantas. Tada, kai, sddami susispaud liaudies susirin kimuose arba teismuose, arba teatruose, arba karo sto vyklose, arba kitokiose sueigose, jie su didiausiu triukmu vienas kalbas ar veiksmus peikia, kitas giria, ir vis perdtai aukdami ir plodami, o j pidimsi ir pagyrimus aidu atkartoja uolos aplink t viet, kur visa tai vyksta, ir triukmas tampa dvigubai stipresnis. Kas, tavo manymu, tokiomis slygomis dsis, kaip sa koma, jaunuolio irdyje? Koks privatus aukljimas at silaikys prie tai ir nebus nuplautas ir nunetas ito kios pldimo ir gyrimo bangos? A r jaunuolis neims laikyti graiais ir bjauriais t pai dalyk, kaip ir jie? A r neprads elgtis taip, kaip jie? A r nepasidarys toks, kaip ir jie? Btinai taip bus, Sokratai, tar Adimantas. VII. Bet mes dar nekalbjome apie didiausi prievart. Koki? paklaus Adimantas. Kuri tie aukltojai sofistai pasitelkia, kai ne stengia tikinti odiais. A rgi neinai, kad nepaklus nj jie baudia pilietybs atmimu, piniginmis baus mmis, mirtimi? inau, kad jie itaip baudia. Koks kitas sofistas, kokie prie juos nukreipti paskir moni tvirtinimai stengt juos veikti? Manau, kad tokio sofisto nra. Tikrai nra, pasakiau. Bt kvaila mginti juos veikti. Juk minios iauklto, tai yra mogikai iauklto, mogaus poiris doryb nebna, nebuvo

ir tikriausiai nebus kitoks; bet dievikajam aukljimui, mielas drauge, kaip sako prieodis, padarykime iim t5 . M at reikia gerai inoti, kad visa, kas itaip tvarkomo se valstybse isilaiko ir vyksta taip, kaip pridera, i silaiko tik dievo malons dka 6 , itaip sakydamas, nesuklysi. Ir man taip atrodo, tar Adimantas. Sutik, tariau, dar ir su itokiu dalyku. Su kokiu? Kiekvienas i t atlyginim imani paskir mo ni, kuriuos jie vadina sofistais ir laiko savo varo vais, moko ne ko nors kito, bet t pai dalyk, kurie yra minios pairos ir nuomons, reikiamos susirin kimuose, ir vadina tai imintimi; panaiai bt, jeigu kas, augindamas didel ir stipr vr, perprast jo bd ir norus, inot, i kurios puss prie jo prieiti, kur j paglostyti, kada ir dl ko jis darosi piktas arba nu siramina, kada kokius garsus iduoda ir kokie paali niai garsai j tramdo arba siutina, o perprats visa tai, ilgai su juo bendraudamas, vadint itai imintimi ir, sudars taisykli rinkin, pradt mokyti, i tikrj neinodamas, kas jo pairose ir noruose yra grau ar bjauru, gera ar bloga, teisinga ar neteisinga, ir, apie visa tai sprsdamas tik pagal to vries nuomo n, vadint gerais tuos dalykus, kurie jam malons, o blogais tuos, kurie j pykina, ir nemokt kitaip ito pagrsti, bet tvirtint, kad teisinga ir gera yra tai, kas btina; kuo i esms skiriasi btinybs ir grio prigim tis, jis nesupranta ir kitam negali paaikinti. Vardan Dzeuso, sakyk, ar itoks mokytojas tau neatrodyt keistas? Tikrai atrodyt keistas, atsak Adimantas. O kuo nuo jo skiriasi tas, kuris, pains minios, susidedanios i daugybs visikai skirting moni, norus ir pomgius ar tapybos, ar dailij men, ar net politikos srityje, jau laiko tai imintimi? Jeigu jis rodo miniai savo poezijos veikal ar kok kit k rin, ar savo atsidavim valstybei, tai pasidaro labiau priklausomas nuo tos minios negu btina, ir tada va-

4 9 3

22i

dinamoj i Diomedo prievarta1 1 7 privers j daryti tai, kam pritars minia. O ar tai i tikrj gera ir grau argi girdjai, kad kada nors kuris i j bt dl to su ks galv ir tie aikinimai nebt kl juoko? Manau, kad niekada ir neigirsiu, atsak A di mantas. VIII. Turdamas visa tai galvoje, prisimink dar tai k; ar manoma, kad minia sutikt ir pripaint, jog egzistuoja grois pats savaime, o ne daugyb gra i dalyk, jog egzistuoja kiekvieno daikto esm, o ne daugyb daikt? Visai nemanoma. Vadinasi, tariau, minia negali bti filosofu. Negali. Todl ji ir peikia tuos, kurie usiima filosofija. 2inoma. Peikia ir tie paskiri mons, kurie, bendraudami su minia, nori jai tikti. Aiku. Visa tai turdamas galvoje, sakyk, kok tu ma tai isigelbjim filosofinei prigimiai, kad ji neatsisa kyt savo usimimo ir pasiekt tiksl? Sprsk pagal tai, k sakme anksiau. Juk sutarme, kad tokiai pri gimiai bdinga dideli gabumai, gera atmintis, narsu mas ir didiadvasikumas. Taip. Argi itoks mogus nuo pat vaikysts nebus pir mas draug tarpe, ypa jei jo knas bus panaus jo siel? Aiku, bus! A manau, kai jis pags, ir giminaiiai, ir bendrapilieiai nors pasinaudoti juo savo reikalams. Kurgi ne! Taigi prie jo puldins su praymais, rodys jam pagarb, kad prisimeilint ir jau i anksto usitikrint jo taking glob. Paprastai taip ir bna, pritar Adimantas. K, tavo nuomone, itoks mogus darys tarp to ki moni, ypa jei likimas bus lms jam gimti di-

dlj e valstybje, bti turtingam ir kilmingam, be to, dar graaus stoto ir patrauklios ivaizdos? A r neapims jo negyvendinamos viltys? A r neims jis vaizduotis gals valdyti ir graikus, ir barbarus? A r nepasikels puikyb, neims didiuotis ir tuiai pasikliauti savimi, neklausydamas proto? Veikiausiai taip ir atsitiks. Ir jei kas nors, nepaisydamas tokios jo padties, prijs ramiai pasakys jam ties kad jis neturi pro to, bet bt pravartu j turti, o sigyti j galima tik visikai atsiduodant iam tikslui, ar tu manai, kad jam, itokiose bdose gyvenaniam, bus lengva klau sytis toki dalyk? Nelengva! O jei kas nors tegu tik vienas i daugelio dl savo geros prigimties ir dl to, kad tie odiai yra jam artimi, pajus j jg, apsigr ir pasuks filosofi j? K, tavo manymu, darys tie, kurie pasijus netek jo paslaug ir draugysts? Jie darys visk, griebsis v i sokiausi rodinjim, kad tik perkalbt j ir sunie kint t, kuris j kalbinjo, sps jam abangas ir as menikai, ir vieai, ikeldami jam bylas. Tai neivengiama. Argi toks mogus gals tapti filosofu? Negals. IX. Dabar matai, tariau, kad mes teisingai sakme, jog net ir paios filosofins prigimties ypaty bs, kai ji atsiduria blogose slygose, tam tikra prasme paskatina mog mesti savo usimim; ito prieastis bna ir vadinamosios grybs turtai ir visokia ge rov. Teisingai sakme, patvirtino Adimantas. tai, mano drauge, kaip sugenda ir va geriau sios prigimties mons, tinkami kilniausiam usimi mui, o j, kaip jau sakme, tiek nedaug! Prie toki moni priklauso ir tie, kurie valstybms ir paskiriems monms daro didiausi al, ir tie, kurie padaro dau giausia gero, jeigu juos traukia gris. O silpnos pri

gimties mogus dar niekuomet nei valstybei, nei pas kiram pilieiui nra padars nieko reikminga. Tikra teisyb. Atsimet nuo filosofijos, kuri jiems geriausiai pritinka, ie mons palieka j vieni ir neibaigt, o patys gyvena netinkamai ir neteisingai; filosofijos, ku ri liko nalait ir neteko savo giminaii, imasi mo ns, visai jos neverti. Jie utraukia jai gd ir prie kait, kad, kaip tvirtina, anot tavs, jos niekinto j air ja usiima arba nieko neverti, arba toki daugu m a nusipeln paties blogiausio mons. Taip kalbama apie juos. Ir ne be pagrindo kalbama, pasakiau a. Mat kai kurie mogikiai, matydami t srit tui, bet piln skambi odi ir iorinio pramatnumo, pa naiai kaip i kaljimo itrk kaliniai bga ven tyklas, meta savo amat ir veriasi filosofij ypa tie, kurie daugiau nutuokia apie savo amat ir kuriems *geriau sekasi. Mat filosofija, nors ir bdama tokioje padtyje, palyginti su kitais usimimais, vis dlto yra labiau gerbiama, todl ji traukia daugel netobulos prigimties moni; j knai sualoti amat ir rank darbo, kurie palauia bei isekina ir siel juk tai ne ivengiama. Neivengiama. Pairk juos kuo jie skiriasi nuo pratup jusio kalvio, kresno ir nuplikusio, kuris, k tik paleis tas i grandini, isipraus pirtyje, usivilko nauj ap siaust ir isipuo tarsi jaunikis jis mat i tikrj rengiasi vesti savo nusigyvenusio bejgio eimininko dukter! Niekuo nesiskiria, atsak Adimantas. Kas gali' gimti i toki moni? Neteisti ir nie kam tik palikuonys. Kitaip ir negali bti. Na, o kai mons, neverti aukljimo, prisiartin prie jo, netinkamai elgiasi, tai kokios, tavo manymu, gimsta tada mintys ir nuomons? A r sofizmai nra joms

tinkamiausias pavadinimas, nes jose nra nei tiesos, nei iminties? Be abejo. X. Taigi, Adimantai, tariau, lieka visai ne daug moni, kurie tikrai yra verti usiimti filosofija: b tai arba kilnios sielos ir gerai iauklti mons, gyve nantys tremtyje ir nepaliekantys filosofijos todl, kad nebuvo kam juos sugadinti, arba maoje valstybje gi m didios sielos mons, kurie nesidomi savo valsty bls reikalais, nes laiko juos nevertais dmesio. Prie filosofijos pereis ir vienas kitas kit men atstovas, kuris, turdamas gimt sugebjim, teisingai panie kins savo usimim. Galbt kai k sulaikys ir toks apynasris, kaip ms draugo Teago7 . Mat Teagui vis kas susiklost taip, kad jis jau bt mets filosofij, bet palijusi sveikata jam trukdo usiimti politika, c Apie mano paties demonikj enkl8 neverta ir kal bti taip tikriausiai dar niekam nra ,buv. Visi tie, kurie eina nedidel skaii, paragav filosofijos, pajunta, koks saldus ir palaimintas yra is lobis; jie mat minios beprotyb, taip pat ir tai, kad valstybse nra n vieno politiko, kuris protingai sprst valsty bs reikalus, ir kad tarp j neras sjungininko, su kud riuo ivien eidami, pagelbt teisingumui ir ilikt gy v i, prieingai, jeigu mogus, atsidrs tarsi tarp v ri, nenori kartu su jais daryti pikta, jis negals vienas prie visus atsilaikyti ir, nespjs padaryti nieko gera nei valstybei, nei draugams, us be jokios naudos ir sau paiam, ir kitiems. Visa tai apgalvojs, jis ramiai gyvena ir dirba savo darb, tarsi pasislps u sienos nuo smlio audros ir lities. Matydamas kitus perte kusius nedorybi, jis yra patenkintas, kad nugyvens e it gyvenim, nesusiteps netiesa ir nedorais darbais, o paskui pasitrauks i jo su graia viltimi, diugiai ir romiai. Vadinasi, jis pasitrauks, nemaai pasieks. Bet pasieks ne visk, k galjo, nes valstybs santvarka buvo jam netinkama. Gyvendamas tinkamai tvarkomoje valstybje, jis ir pats bt iaugs, ir kar497

2 25

tu su savo paties gerove isaugojs taip pat ir valsty bs gerov. XI. Man atrodo, jau pakankamai paaikinome, ko dl filosofija yra meiiama nors tai ir neteisinga, nebent tu nortum dar k nors pridurti. Nieko nenoriu pridurti. Bet pasakyk, kuri i da bartini santvark labiausiai tinka filosofijai? N viena, atsakiau. Kaip tik dl to a ir apgailestauju, kad n viena i dabartini valstybs santvark netinka filosofo prigimiai. Jos sugadina to ki prigimt ir pakeiia j blogj pus. Panaiai kaip i svetur atgabenta skla, pasta jai svetim dirv, isigimsta ir gyja vietini augal savybes, taip ir fi losofo prigimtis dabartinmis slygomis nestengia i saugoti savo savybi ir pereina kit prigimt. Bet at sidrusi puikiai sutvarkytoje, kaip ir ji pati, valstyb je, ji parodys, jog i tikrj yra dievika, o visos kitos prigimtys ir usimimai yra tik mogiki. inau, kad dabar tu paklausi, kokia yra toji santvarka. Nespjai, pasak Adimantas. A ketinu klausti, ar tai bus toji santvarka, kuri mes aptarme, kurdami ms valstyb, ar kokia kita. Apskritai toji, tik reikia pridurti dar vien da lyk. Jau ir tada minjome, kad valstybje visada turi bti tam tikra dalis, kuri laikytsi tokio paties nusista tymo, kaip ir tu, kai, bdamas statym leidju, leidai statymus. Minjome. Bet nepakankamai itai isiaikinome, nes js, i anksto isigand, nutarte, kad to klausimo nagri njimas bus ilgas ir sunkus. Bet juk ir visa kita taip pat nelengva isiaikinti. K? Kaip valstyb turi elgtis su filosofija, kad pati nuo to nenukentt. Mat visi dideli dalykai yra ne pastovs, ir, kaip sakoma, kas grau, tas sunku9 . Bet vis dlto mes tik tada baigsime rodinti, kai ir itai pasidarys aiku.

Jei nepavyks rodyti, tariau, bus kalta ne sferos valios stoka, bet nesugebjimas pats pamaty si, kaip a noriu rodyti. Klausyk, kaip drsiai ir ry tingai a idrstu pasakyti, kad valstyb turi elgtis su filosofija visai prieingai, negu ji dabar elgiasi. O kaip? Dabar tie, kurie imasi filosofijos, yra dar paaugliai, tik k iaug i vaiko amiaus, dar nesusipai n su nam kio tvarkymu ir piniginiais reikalais. Vos tik susidr su sunkiausia filosofijos dalimi, jie tuoj pat meta j, nors dedasi tikrais filosofais. Sunkiausia filosofijos dalimi a vadinu rodym srit. Vliau jie laiko dideliu dalyku dalyvauti filosof pokalbiuose, jei tik juos kvieiasi, nors, j nuomone, filosofija reikia usiimti tik tarp kitko. senatv jie iskyrus vien kit ugsta greiiau negu Heraklito saul, nes jau niekada neusidega i naujo 1 0 . O kaipgi reikia elgtis su filosofija? paklaus Adimantas. Visai prieingai. Paaugliai ir vaikai turi bti aukljami ir mokytis filosofijos pagal savo ami; au gimo ir brendimo metu ypa reikia rpintis kno la vinimu, kad jis tapt geru filosofijos pagalbininku. Atjus amiui, kai pradeda vystytis siela, reikia temp tai j lavinti. O kai jgos pradeda silpti ir mogus pasidaro netinkamas politikai ir karo reikalams, tada jiems, tarsi dievui pavstiems gyvuliams, reikia leisti laisvai ganytis ir usiimti kuo nors tik tarp kitko, jeigu jie nori palaimingai gyventi, o numir gauti savo dal ir tenai. 4 9 8

XII. Tu kalbi, Sokratai, tikrai su usidegimu. Vis dlto a manau, kad dauguma tavo klausytoj, prade dant Trasimachu, dar kariau imt tau prietarauti juk tu j niekuo netikinai. Nesukirink mans su Trasimachu mes juk k lik tapome draugais, o ir anksiau nebuvome prieai. Ncpagailsiu jg, kad tikiniau j ir kitus arba kad l> < n l. duoiau jiems kokios nors naudos kitame gyved

227

nim e1 1 , kai jie, vl atgim, susidurs su panaiais klau simais. Tu atidedi neilgam laikui! Tai niekis, palyginti su aminybe. O kad dau guma moni netiki kito odiais, nereikia stebtis. Juk jie niekad nemat to, apie k mes dabar kalba m e, jiems tai tik frazs, tyia jungiamos viena su kita, o ne teiginiai, savaime iplaukiantys, kaip dabar, vienas i kito. Ir mogaus, kuris ir odiais, ir darbais bt panaus doryb arba prilygt jai ir viepataut valstybje, panaioje msik, jie niekada nra ma t nei vieno, nei daugiau toki moni. O gal tu kitaip manai? Jokiu bdu. Mano mielas, jie net nra girdj grai ir k il ni kalb, kuriose temptai visokiais bdais iekoma tiesos tik dl painimo ir kurios neturi nieko bendra su pasiptlikomis kalbomis dl tuios garbs arba rungtyniaujant teismuose ir kasdieniame gyvenime. Taip, toki kalb jie nra girdj. ' A jau ir tada visa tai numaiau ir bgtavau dl to, bet, tiesos skatinamas, vis dlto sakiau, kad nei valstyb, nei valstybs santvarka, nei paskiras mogus tol nepasieks tobulumo, kol kokios nors aplinkybs neprivers t negausi filosof, kurie anaiptol nra ne dori mons, nors dabar juos ir vadina nenaudingais, rpintis valstybs reikalais nesvarbu, ar jie to nors, ar nenors, o valstyb turs jiems paklusti, arba kol koks nors dievikas kvpimas nepaskatins dabartini valdov ir karali sn arba j pai aistringai pamil ti tikrj filosofij. A nematau jokio pagrindo teig ti, kad vienas kuris i t dviej atvej arba jie abu bt negalimi. Kitaip mus teisingai ijuokt, kad atsi duodame tuioms svajonms. A r ne taip? Taip. Taigi, jei kada nors neaprpiamos praeities lai kais arba dabar btinyb vert arba veria ymius fi losofus valdyti valstyb kokiam nors barbar krate, toli, kur nepasiekia ms akys, arba jei tokia btinyb

ikils ateityje, mes esame pasireng rytingai tvirtinti, kad tokia valstyb buvo, yra ir bus, nes joje viepa tauja filosofijos mza. Tokia valstyb yra visikai ma noma, ir mes kalbame apie galimus dalykus. Kad tai sunku, pripastame ir mes patys. Ir man taip atrodo, pasak Adimantas. Bet tu pasakysi, kad dauguma moni su tuo ne sutiks. Tikriausiai. Mano mielas, nebk toks grietas daugumai moni. Jie tikrai pakeis savo nuomon, jei tu, uuot su jais vaidijsis, velniai isklaidysi j klaiding pa ir meil inioms ir parodysi, kokius mones tu va dini filosofais, nusakysi j prigimt ir usimim, kad jie nemanyt, jog tu kalbi apie tuos, kuriuos jie patys laiko filosofais. Ir jeigu jie prads filosofus itaip irti, tai tu pasakysi, jog jie susidar kitoki nuo mon ir kitaip apie juos atsiliepia. Negi manai, kad kas nors irs ant to, kuris pats neirsta, ir pavyds tam, kuris pats nepavydi? Numanau tavo atsakym ir pasakysiu, kad, mano nuomone, tok netikus bd turi ne daugelis, o tik vienas kitas mogus. Nusiramink, a visikai mone. sutinku su tavo nuo e

500

Be abejo, sutiksi ir su tuo, kad dl daugumos moni nusistatymo prie filosofij yra kalti tie paa liniai asmenys, kurie triukmingai siveria ten, kur jiems nedera, nuolat vaidijasi tarp savs, vienas kit eidinja ir usipuola kitaip tariant, elgiasi taip, kaip filosofams visai netinka. Sutinku. XIII. Tuo tarpu tas, Adimantai, kuris i tikrj nukreip savo mintis bt, neturi kada irti emyn i moni rpesius ir, kovojant su monmis, pritvinkli neapykantos ir pavydo; matydamas ir stebdamas c lai, kas darnu ir aminai tapatu, nedaro neteisybi ir nepatiria j, vis laik yra tvarkos ir proto valdoma, jis lai pamgdioja ir stengiasi kuo labiau tai pan- .2 2 9

sti. O gal tu manai, kad yra koks nors bdas nepa mgdioti to, kuo bendraudamas griesi? Tai nemanoma, atsak Adimantas. Bendraudamas su tuo, kas dievika ir tvarkinga, filosofas pats tampa kiek tai mogui manoma dievikas ir tvarkingas. O apmeiti galima visk pa saulyje. Tikra teisyb. Taigi, jeigu kokios nors aplinkybs privers filo sof pasirpinti, kad tai, k jis ten mato, bt perkelta moni asmenin ir visuomenin gyvenim, o ne ap siriboti vien tik savs tobulinimu, ar tu manai, kad jis bus blogas nuosaikumo, teisingumo ir apskritai vis visuotini dorybi krjas? Visai neblogas. Bet jeigu dauguma supras, kad mes apie j sako me ties, tai argi jie pyks ant filosof ir netiks mu mis, kai sakysime, jog valstyb niekuomet ir jokiu b du nebus laiminga, jeigu jos nenupie dailininkai pa gal dievikj pavyzd? Jeigu supras, nepyks. Bet kaip jie t valstyb nupie? Pam tarsi lentel 1 1 valstyb ir moni papro ius, jie pirmiausia variai juos nuvalys. Tai nelengvas darbas. Bet tu inai, kad jie jau i pat pradi skirsis nuo kit tuo, kad nesutiks usiimti nei paskiru mo gumi, nei valstybe, nei leisti statym tol, kol negaus varios valstybs arba patys jos neapvarins. Jie elgsis teisingai, pasak Adimantas. Paskui jie nupie valstybs santvarkos apmatus. Be abejo. Paskui, mano nuomone, jie tobulins tuos apma tus, irdami dviej dalyk: kas prigimtyje yra tei singa, grau, nuosaiku ir panaiai ir, antra, kaip visa tai pasireikia monse. Sumaiydami ir derindami moni gdius, jie sukurs mogaus pirmavaizd, nusiirj tai, k jau Homeras pavadino dievika ir dievus pri menania ypatybe, bdinga monms. Teisingai.

A manau, kai k jie itrins, kai k pie i nauc jo, kol moni bd padarys kaip galima malonesn dievams. Tai bt labai graus pieinys! A r t, kurie, kaip tu sakei, i vis jg mus puol, mums nepasisekt tikinti, jog kaip tik tok santvark braiytoj mes jiems tada gyrme, o jie piktinosi, kad mes jam patikjome valstyb? Jeigu jie dabar ms paklausyt, ar nesuminktt? inoma, jei jie protingi. K gi jie dar galt mums prikiti? A r kad filod sofai nra aistringi bties ir tiesos myltojai? Tai bt keista. A r kad filosof prigimtis, kuri mes aptarme, negimininga aukiausiam griui? Ir ito negals prikiti. Argi prigimtis, suradusi sau tinkam usimim, nebus tobulai dora ir filosofin? O gal itai turtume tvirtinti apie kitas prigimtis tas, kurias mes atme tme? inoma, ne. e A r juos vis dar siutins ms odiai, kad nei valstyb, nei pilieiai tol neisivaduos i varg, kol neprads valdyti filosof gimin ir kol santvarka, ku5 0 2 ri mes nupieme vaizduotje, netaps tikrove? Tikriausiai dabar jau maiau siutins. Jei nori, sakykime, kad jie ne tik maiau siun ta, bet pasidar jau visai roms ir leidosi tikinami, nors ir i gdos. Labai noriau, pasak Adimantas. XIV. Tarkime, kad tuo juos jau tikinome. Bet kas ims ginyti, kad taip valdov ir karali sn gali pasitaikyti filosofins prigimties moni? Niekas. A r kas galt tvirtinti, kad tokie mons btinai pages? Ir mes pripastame, kad jiems sunku isaugoti b savo prigimt. Bet kad visais laikais n vienam i j nepasisekt jos isaugoti kas galt itai teigti? Kaip galima itai teigti? 231

Jei atsirast bent vienas toks, kuris isaugot toki savo prigimt, ir valstyb jam paklust, jis gy vendint visa tai, kas dabar atrodo netikima. Utekt, jei atsirast vienas toks mogus. Jei valdovas ileis tokius statymus ir ves tokius paproius, kuriuos mes aptarme, tai visai galimas daiktas, kad pilieiai noriai j laikysis. Visai galimas daiktas. O argi kitiems monms bt keista ir nemano ma pritarti ms pairoms? c A taip nemanau, atsak Adimantas. Kad tai, k mes silome, yra geriausia, jei tik bt gyvendinta, manau, jau rodme anksiau. rodme. O dabar ieina, kad ir ms statymai yra patys geriausi, jei tik jie bt gyvendinti, o tai nors ir sun ku, bet nra nemanoma. Taip ieina.

XV. Vargais negalais isiaikinome klausim dabar lieka dar aptarti, kokiu bdu ir kokie mokslai bei usimimai iugdo mones, ant kuri laikosi visa valstybs santvarka, ir kokio amiaus sulauk kiek vienas i j imasi savo darbo. itai reikia aptarti. Gudravimas man nieko nepadjo. inodamas, kiek prietaravim sukelt tikroji tiesa ir kaip sunkiai ji gyvendinama, a pirma praleidau sunkj klausim apie mon sigijim, vaik gimdym ir valdios vie t paskirstym. Bet dabar vis tiek reikia apie tai kalbti. Tiesa, mon ir vaik klausim mes jau aptarme, bet apie valdovus visk reikia pradti i pradi. Jei prisimeni, mes sakme, kad jie turi mylti savo vals tyb, ta meil turi bti patikrinta diaugsmuose ir skausmuose ir jokie sunkumai, pavojai ar kitokios ne laims neturi priversti j atsisakyti savo nusistatymo. T, kur imginimai palau, teks atmesti, o t, kuris ieis i j varus tarsi auksas i ugnies, padaryti valdovu, reikti jam ypating pagarb ir teikti dovanas

5 0 3

232

ir gyvam, ir po mirties. Madaug itaip a kalbjau uuolankomis, slpdamas savo mintis, nes bijojau, kad jos nesukelt t svarstym, kuri dabar vis tiek neivengsime. Teisyb; a juk prisimenu. Tada, mano mielas, a nesiryau pasakyti toki drsi mini, kurias dabar pasakiau. Tai idrskime pasakyti ir tai, kad rpestingiausi sargybiniai bus filosofai. Pasakykime. Turk galvoje, kad j, suprantama, bus nedaug. Juk j prigimtis turi bti tokia, kaip mes aptarme, tuo tarpu tos savybs retai kada pasireikia visos kartu daniausiai jos bna isibarsiusios. Kaip suprasti tavo odius? Nuovokumas, gera atmintis, valgumas, smo jingumas ir kitos panaios savybs, kaip inai, papras tai nepasitaiko visos kartu, o jaunuolikai karti, at raus ir didio proto mons nelink visada gyventi tvar kingai ir ramiai. Dl savo gyvumo jie blakosi visas puses ir netenka bet kokio pastovumo. Teisyb sakai, pritar Adimantas. Kita vertus, pastovaus ir nepajudinamo bdo monmis galima labiau pasikliauti, kare jie nesiduoda pavoj imuami i pusiausvyros, bet ios savybs reikiasi ir mokantis: jie nerangs, sunkiai suvokia ir yra tarsi sukaustyti, o kai reikia stipriau tempti prot, jie snaudia ir iovauja. Taip bna. O mes sakme, kad visapusiko aukljimo, gar bing viet ir valdios verti tik tie mons, kuriems b dingos ir vienos, ir kitos savybs. Tai tiesa. Bet toki moni retai pasitaiko. Retai! Taigi mog reikia patikrinti sunkumuose, pavojuose ir malonumuose, kaip mes anksiau sakme; da bar pridursime ir tai, k tada praleidome: j reikia la vinti daugelyje moksl ir irti, ar jis sugeba suvokti

233

aukiausi inojim ( ), ar gal ne itess ir pabgs, kaip kartais pabgama i sporto varyb. ito reikia irti. O kok inojim tu vadini aukiausiu? XVI. Tikriausiai prisimeni, kad mes iskyrme tris sielos ris ir paaikinome, kas yra teisingumas, nuosaikumas, narsumas ir imintis. Jei neprisiminiau, nebiau vertas klausyti toliau. O ar prisimeni, k sakme prie tai? O k? Sakme, kad ioms savybms geriausiai aptarti yra kitas, ilgesnis, kelias, kuriuo einant jos pasidaryt visikai aikios, bet jau ir i to, kas pasakyta, galima padaryti reikiamas ivadas ir pridti jas kaip rodymus prie ms samprotavim. Js sakte, kad jums to pa kakt, ir mes padarme ivadas, man rodos, ne visai tikslias. Patys pasakysite, ar jos jus patenkina. Man jos pasirod pakankamai tikinamos, kitiems irgi, atsak Adimantas. Bet, mano mielas, kai kalbame apie tokius svar bius dalykus, j matas, jei jis bent kiek neatitinka tikrovs, negali patenkinti; tai, kas netobula, negali bti matu. Bet kai kam atrodo, kad to pakanka ir toliau nebereikia gilintis. Daug yra taip manani. Tai lengvapdikumas. itokia galvosena ypa netinka valstybs ir s tatym sargybiniui. Suprantama. Tokiam mogui, mano mielas, reikia eiti ilgesniu keliu ir inioms gyti dti ne maiau pastang negu gimnastikos pratimams; kitaip, kaip k tik sakme, jis niekuomet nepasieks aukiausio ir labiausiai jam rei kalingo inojimo. A r tik ne tai yra svarbiau u teisingum ir visa, k mes aptarme? Taip, yra kai kas u tai svarbiau, pasa kiau. Ir itai reikia aptarti ne tik bendrais bruoais.

kaip darme iki iol; prieingai, ia nieko negalima praleisti, viskas turi bti ibaigta. A rgi ne juokinga, e kad dl menkaveri dalyk darome visk, kad tik viskas bt kuo tiksliau ir rykiau, o svarbiausiam dalykui didiausias kruoptumas tarytum visai nerei kalingas! Tu teisus, pasak Adimantas. Bet negi manai, kad isisuksi, nepasaks, kas yra tas aukiausias i nojimas ir apie k jis? Nemanau. Na, klausk! Bet juk tu jau ne kart esi girdjs apie tai. Matyt, arba neprisimeni, arba ty ia sikidamas nori vl pridaryti man rpesi. Turbt 5 0 5 taip ir yra. Juk danai esi girdjs, kad grio idja yra aukiausias inojimas: ji slygoja teisingumo ir vis kit dorybi naudingum ir tinkamum. Tu ir dabar numanei, kad a itaip pasakysiu, ir dar pridur siu, kad i idj mes nepakankamai pastame, o jei gu jos nepastame, tai net jeigu visa kita puikiausiai inotume, i to mums nebt jokios naudos, panaiai kaip tada, jeigu sigytume kok nors daikt, negalvo dami, kuo jis gali bti naudingas. O gal tu manai, kad svarbiausia kuo daugiau turti, visai negalvojant, ar tai, k turi, yra gera? Galbt reikia painti visa kita, b o apie gro ir gr net negalvoti? Prisiekiu Dzeusu, ne. XVII. Bet juk tu inai, kad dauguma griu lai ko malonum ('), o subtilesni mons suprati m (). Kaipgi neinosi! O ar inai, mano mielas, kad tie, kurie taip ma no, nemoka paaikinti, kas yra supratimas, bet paga liau bna priversti pasakyti, kad tai supratimas, kas yra gera. Tikrai juokinga. Kaipgi nebus juokinga, tariau, jei, prikaiiodarni mums, kad neinome, kas yra gris, paskui jie kalba su mumis tarsi su inaniais ir vadina griu su pratim, kas yra gera: tarytum mums paaiks, k jie sako, jeigu jie danai tars od gris".

2 3 5

5 0 6

Tikra teisyb. Na, o tie, kurie griu laiko malonum, ar jie maiau klysta? Ir jie bna priversti pripainti, jog esa ma ir netikusi malonum. Be abejo. Vadinasi, pagal, juos, gris ir blogis yra tas pat. Tas pat. Taigi aiku, kad ia daug kas yra ginytina. inoma. O argi neaiku ir tai, kad dauguma moni tei singumu ir groiu link laikyti tai, kas tik atrodo es tokie, o ne yra i tikrj, ir pagal tai elgtis, susida ryti ir reikti savo nuomones; tuo tarpu tariamu griu niekas nepasitenkina visi ieko tikrojo grio, o ta riamj niekina. Tikrai taip yra, pritar Adimantas. Grio siekia kiekvien siela, dl jo ji visk da ro; ji nujauia, kad yra kakas svarbaus, bet nesu pranta ir nemoka apibrti, kas tai. Ji negali tvirtai juo remtis, kaip visais kitais dalykais, todl ji nepa tiria naudos ir i t kit dalyk. Nejaugi ir geriausieji valstybs mons, kuriems mes esame pasireng visk patikti, irgi turs klaidioti tamsoje io svarbaus da lyko atvilgiu? Jokiu bdu. A manau, kad teisingumas ir grois neturs ge ro saugotojo, jeigu neaiku, kuriuo atvilgiu jie yra gris. Man atrodo, kad be ito niekas negali j painti. Tau teisingai atrodo. Ms valstybs santvarka bus tobula tik tuo at veju, jeigu j saugos iuos dalykus imanantis sargas. XVIII. Tai btina. O tu pats, Sokratai, kaip ma nai ar gris yra inojimas, ar malonumas, ar dar kas nors kita? Man jau seniai buvo aiku, kad tu nepasitenkin si kit nuomone iuo klausimu. Man, Sokratai, atrodo neteisinga, kad kit po irius moki idstyti, o savo ne, nors seniai usiimi tais dalykais.

236

Tai tu manai, tariau, kad teisinga kalbti apie dalykus, kuri neinai, ir dtis inaniu? Visai ne inaniu; reikia kalbti taip., tarytum dstytum tik savo nuomon. A rgi tu nepastebjai, kad visos nuomons, jeigu jos nepagrstos inojimu, yra niekam tikusios? Net ir geriausios i j yra aklos. Ar, tavo manymu, tie, ku rie, turdami tikr nuomon apie k nors, neturi apie tai supratimo, skiriasi kuo nors nuo aklj, tiesiai ei nani keliu? Niekuo nesiskiria. A rgi tu nortum geriau irti tai, kas bjauru, miglota ir neaiku, jeigu galtum i kit igirsti apie tai, kas aiku ir grau? /ardan Dzeuso, Sokratai, suuko Glaukonas, nesitrauk al, tarsi jau btum ubaigs kalb! Mums pakaks, jei tu iaikinsi grio klausim taip, kaip ai kinai teisingum, nuosaikum ir visa kita. Man, mano mielas, ito tuo labiau pakaks. Kad tik stengiau, nes mano nevyks uolumas gali sukelti jums juok. Bet, mielieji, kas yra gris pats savaime, kol kas itai palikime nuoalyje, nes, man atrodo, jis yra auktesnis u tas mano nuomones, kurias galjau susidaryti pagal dabartin savo supratim. A mielai pakalbiau apie tai, kas gimsta i grio ir yra tiksliau sias jo atvaizdas, jeigu js norite; jei ne, numosiu ran ka ir tai. Kalbk. Kit kart mums atsiteisi, paaikindamas, kas yra jo tvas 1 2 . Ir a noriau grinti jums vis skol, o ne tik palkanas, kaip dabar. Bet priimkite kol kas nors pa lkanas tai, kas gimsta i paties grio. Tik saugoki ts, kad netyia neapgauiau js, pakidamas netei sing sskait. Saugosims, kiek stengsime. Tik tu kalbk. Jeigu js sutinkate ir prisimenate, k jau anks iau ir apskritai ne kart esame sak. K gi? Mes teigiame, kad yra daug grai dalyk,

daug ger dalyk ir taip toliau, ir skiriame juos, skir tingai apibrdami. ^_Taip teigiame Mes taip pat teigiame, kad yra grois pats savime, gris pats savaime ir taip yra ir su visais daik^ tais, nors mes ir pripastame, kad j daug, ir sakome, j kad kiekvienas daiktas turi atitinkam idj, kuri yra j viena ir kuri vadiname daikto esme ji yra tai, kuo i yra kiekvienas daiktas. I Taip. c Mes sakome, kad tuos daiktus galime matyti, bet \ negalime j suvokti, o idjas, prieingai, galime su sivokti, bet negalime j matyti. r_ Visai teisingai. Kuo gi mes matome regimus daiktus? Regjimu. Klausa girdime visa tai, k galima girdti, o ki tomis juslmis juntame juntamus dalykus, ar ne? Be abejo. A r tu atkreipei dmes tai, koks brangus yra is sugebjimas matyti ir bti matomam, kur krjas suteik ms juslms? Nelabai. O tu pagalvok tai apie k: ar kad klausa gird dt, o garsas bt girdimas, reikia dar kokio nors treio dalyko, be kurio nieko nesigirdt ir niekas neskambt? Nieko nereikia. A manau, kad ir daugeliui kit sugebjim bet ne visiems taip pat nereikia nieko kita. O gal1 tu gali man paprietarauti? Ne, negaliu. Nejaugi tu nepastebjai, kad regjimui ir vis kam, k galima matyti, tai reikalinga? K tu sakai? Nors akims bdinga regti ir jos stengsis pamae tyti, nors daiktai turi spalv, tu inai, kad akis nieko neirs ir spalvos bus nematomos, jeigu neprisids

238

kakas treia, turintis kaip tik toki paskirt,

Kas gi tai? Tair k tu vadini viesa, atsakiau. Tu teisus. Taigi regjimo pojt ir sugebjim bti regi mam susieja labai svarbus pradas; j ryys vertingesnis u visus kitus, nes viesa yra brangus dalykas. XIX. Taip, labai brangus. Kur i dangaus diev tu laikai jos valdovu ir kieno viesa galina ms regjim geriausiai matyti, o daiktus bti regimus? T pat, kaip ir tu, ir visi kiti. Juk aiku, kad tu turi galvoje Saul. A r ne toks santykis yra tarp regjimo ir ito dievo. . . Koks? Nei pats regjimas, nei tai, kur jis atsiranda mes tai vadiname akimi, nra Saul. Nra, patvirtino Glaukonas. Bet i vis jutimo organ akis yra labiausiai panai Saul. Labiausiai. Ir regjimo gali akis gauna i Sauls, kuri j tarsi ispinduliuoja. inoma. Vadinasi, ir Saul nra regjimas. Nors ji re gjimo prieastis, bet pats regjimas j mato. Taip yra. Tad inok, tariau, kad Saul a vadinu g rio kdikiu ji gimsta i grio. Gris pagimdo tai, kas panau j pat: koks yra grio santykis su protu ir tuo, kas protu suvokiama, protu suvokiamoje srityje, toks yra Sauls santykis su regjimu ir tuo, kas regima, regi moje srityje. Kaip tu sakai? Paaikink geriau. Tu inai, tariau, kad kai akys stengiasi i rti daiktus, kuri spalvos apviestos ne dienos vie sos, o nakties blykaus vytjimo, jos mato silpnai ir yra beveik aklos, tarsi bt netekusios regjimo. Taip.

O kai Saul apvieia daiktus, tos paios akys aikiai juos mato ir j regjimas bna puikus. Suprantama. Panaiai galvok ir apie siel. Kai ji nukreipia savo vilgsn ten, kur spindi tiesa ir btis, ji suvokia ir pasta jas, taigi yra protinga; o kai ji nukrypsta tai, kas sumi su tamsa, kas gimsta ir va, ji turi tik nuomones, blakosi nuo vienos nuomons prie kitos ir atrodo netekusi proto. Atrodo, kad taip. Tad tai, kas pastamiems daiktams suteikia tei singum, o mogui sugebjim painti, ir laikyk g rio idja inojimo ir tiesos painumo prieastimi. Kad ir kaip grau viena ir kita painimas ir tiesa, bet jeigu grio idj laikysi kakuo dar graesniu, galvosi teisingai. Kaip vies ir regjim yra teisinga laikyti panaiais Saul, bet bt klaidinga juos laikyti Saule, taip ir ia: teisinga yra inojim ir ties laikyti pana iais gr, bet klaidinga vien kur i j laikyti paiu griu, nes grio prigimtis yra nepalyginamai vertin gesn. Kokiu neapsakomai graiu tu j laikai, jeigu sa kai, kad nuo jo priklauso ir painimas, ir tiesa, o pats jis pranoksta juos savo groiu. Bet, inoma, tu j lai kai ne malonumu? Nepiktodiauk! Veriau tai kaip pasiirk gr. Kaip? Manau, tu sutiksi, kad Saul matomiems daik tams suteikia ne tik gali bti regimiems, bet ir gi mim, augim ir maist, nors pati Saul nra tapsmas. Be abejo! Lygiai taip pat painiems daiktams gris sutei kia painum, buvim ( ) ir esm, nors pats g ris nra btis; reikmingumu ir galia jis pranoksta j. XX. Glaukonas linksmai suuko. O Apolonai, kaip auktai mes pasiklme! Tu pats kaltas, tariau, kad privertei mane pasakyti savo nuomon apie tai.

Tik tu jokiu bdu nepaliauk kalbjs ir ubaik bent jau t palyginim su Saule pairk, ar nepraleidai ko nors. Praleisti tai a daug k praleidau, pasakiau. Nepraleisk n maiausios smulkmenos! Man atrodo, kad j labai daug. V is dlto pasi stengsiu, kiek bus manoma,* nieko nepraleisti. irk, nepraleisk! pagrasino Glaukonas. Tai tai: yra, kaip sakme, du valdovai; vienas i j valdo visas to, kas suvokiama protu, gimines ir sritis, o kitas regimj pasaul; a nenoriu vadinti jo dangumi, kad neatrodyt, jog aidiu odiais. A r perpratai ias dvi ris protu suvokiam ir regim? Perpratau, sivaizduok linij, padalyt dvi nelygias dalis. Kiekvien i t dali, vaizduojani regimj ir protu suvokiam sritis, vl padalyk tokiu pat bdu, be to, regimj srit padalyk pagal didesn ar maesn ryku m. Tada vien i gaut atkarp pateks atvaizdai. Atvaizdais a pirmiausia vadinu elius, paskui atspin dius vandenyje ir kiet, lygi ir vilgani kn pa viriuje odiu, visus panaius dalykus. A r supranti mane? Suprantu. kit atkarp, panai pirmj, sudsi visus gyvus padarus, vis ri augalus ir pagamintus daik tus. Taip ir padarysiu, pasak Glaukonas. . Dabar pasvarstyk, ar ne tas pat yra ir tikrumo bei netikrumo atvilgiu: kaip tai, k mes manome, santykiauja su tuo, k mes tikrai inome, taip atvaiz das santykiauja su tuo, kieno jis yra atvaizdas. Visikai su tuo sutinku. Dabar savo ruotu pagalvok ir apie protu su vokiam srit pagal kok poym j reiks padalyti? O pagal kok? Vienos protu suvokiamos srities dalies siela b na priversta iekoti, remdamasi prielaidomis, naudo damasi atvaizdais i anksiau gaut atkarp, ir todl

5 1 1

242

veriasi ne pradi, o ubaigim. Tuo tarpu kit dal siela susiranda, eidama nuo prielaidos prie pra dios, kuri tokios prielaidos neturi. iuo atveju ji ne sinaudoja atvaizdais, kaip pirmuoju atveju, bet eina priek, padedama pai idj 1 3 . A nelabai supratau, k tu pasakei. Grkime atgal, tariau. Gal tu lengviau su prasi, jei a pirma pasakysiu tai k: a manau, tu i nai, kad tie, kurie usiima geometrija, skaiiavimu ir kitais panaiais dalykais, kiekvienu atveju taria, kad jie ino, kas yra lyginis ir nelyginis skaiius, ino fi gras, tris kamp ris ir kitus panaius dalykus. itai jie laiko pradiniais teiginiais, kuri nereikia rodinti nei patiems sau, nei kitiems, nes visiems yra aiku. Remdamiesi iais teiginiais, jie aikina visa kita ir nuosekliai baigia rodyti tai, k norjo. itai a gerai inau, pasak Glaukonas. inai ir tai, kad, kai jie naudojasi briniais ir i j daro ivadas, j mintis nukreipta ne brinius, o tas figras, kuri atvaizdai yra briniai: jie daro ivadas apie kvadrat pat savaime ir jo striain, o ne apie j nubraiytj. Panaiai ir apie visus kitus dalykus. T pat galima pasakyti ir apie lipdinius ar pieinius jie gali mesti el, gali atsispindti van denyje, bet patys jie yra tik atvaizdas to, k galima pamatyti vien protu. Teisyb sakai. XXI. Tai pirmoji protu suvokiamos srities at maina, apie kuri tada kalbjau: siekdama jos, siela bna priversta naudotis prielaidomis ir neprieina pra dios, nes ji negali pakilti aukiau u prielaidas. Ji nau dojasi tik atvaizdais daiktais, kurie priklauso emes nei sriiai, ypa tais, kuriuose ji suranda ir vertina didesn rykum. Suprantu, pasak Glaukonas; tu kalbi apie tai, kas bna tiriama geometrija ir jai giminingais b dais. Suprask ir tai, kad antrja protu suvokiamos srities atmaina a vadinu tai, k ms protas pasiekia

dialektinio sugebjimo dka. Savo prielaidas jis laiko ne kakokiais pradais, o tik prielaidomis tam tikro mis pakopomis ir atramos takais, siekiant visa ko pra dios, kuri jau neturi joki prielaid. Pasieks j ir laikydamasis visko, su kuo ji susijusi, jis pagaliau pri eina galutin ivad, nesinaudodamas jokiais jus lms prieinamais dalykais, o tik paiomis idjomis ir j tarpusavio santykiais, ir jo ivados susijusios tik su idjomis. Suprantu, nors ir ne visai aikiai: man atrodo, tu kalbi apie sudtingus dalykus. Tu nori rodyti, kad dialektika galina geriau painti bt ir tai, kas suvo kiama protu, negu vadinamieji mokslai, kurie remiasi prielaidomis. Tiesa, tie, kurie tyrinja protu suvokia m srit, yra priversti tai daryti protu (), o ne po jiais, bet kadangi jie tiria, remdamiesi savo prielai domis, nepakildami iki prad, tai, pagal tave, jie nega li suvokti jos protu, nors protui ji visikai prieinama, jeigu suvoksi pradus. Geometrams ir juos panaiems bding sugebjim tu vadini, man rodos, nuovoka (). Taiau tai daj^nenrotas, nes nuovoka uima tarpin viet tarp ^uomons^ proto. Tu puikiai supratai," ^tariau. Dabar keturioms linijos atkarpoms priskirk keturias sielos bsenas: aukiausioji pakopa yra mstymas (), antroje vietoje nuovoka (), treioje vietoje tikji mas (), o paskutinje spjimas (eixaota), ir su rikiuok jas pagal tai, kiek kuri i j susijusi su tiesa; kuo viena ar kita bsena artimesn tiesai, tuo ji pati kimesn. Suprantu. A sutinku ir surikiuosiu jas taip, kaip tu sakai.

S E P T IN T O J I K N Y G A

514

5 1 5

I. Dabar, pasakiau, palygink ms mogi kj prigimt iprusimo ir neiprusimo atvilgiu su tai kokia bsena. sivaizduok mones ol primenaniame poeminiame bste. Per vis j driekiasi platus viesos ruoas. T moni kojos ir kaklas i pat maens sura kinti grandinmis, todl jie negali pasijudinti i vietos ar pasukti galvos al ir vis laik mato tik tai, kas yra prie juos. Jie yra nugara vies, kuri sklinda nuo. toli auktumoje deganios liepsnos. Tarp liepsnos ir kalini auktai eina kelias, atskirtas nedidele pertva ra, primenania udang, vir kurios fokusininkai rodo savo stebuklus. sivaizduoju. sivaizduok, kad u ios pertvaros mons nea visokius daiktus, laikydami juos taip, kad jie isikia vir pertvaros; nea jie ir statulas, ir visokiausius gy v btybi atvaizdus, padarytus i akmens ir medio. Vieni nedami kalbasi, kiti tyli. Keistas vaizdas ir keisti kaliniai! pasak Glau konas. Jie panas mus, tariau. Vis pirma ar tu manai, kad jie yra mat k nors kita, sava ar svetima, iskyrus elius, kuriuos ugnis meta ant prie juos esanios olos sienos? Kaipgi matys, jei vis gyvenim negali pajudin ti galvos? O daiktai, neami u pertvaros? A r ne tas pat atsitinka ir su jais?

244

Aiku, tas pat. Jeigu kaliniai galt kalbtis tarpusavyje, ar tu manai, kad jie eli, kuriuos mato, nelaikyt paiais daiktais ir nevadint j daikt vardais? Be abejo. O jeigu j kaljime aidas atkartot visa, k pa sakyt bet kuris i einanij pro al, ar, manai, ka liniai negalvot, kad tai praeinanio elio balsas? Prisiekiu Dzeusu, nemanau, atsak Glaukonas. Tie kaliniai tikrove laikyt ne k kita, o pro al neam daikt elius. Btinai taip bt. Dabar, pasakiau, pairk, kas bt, jei juos ilaisvint i grandini ir pagydyt nuo to nei manymo kaip visa tai vykt natraliai? Jei kuriam nors i j nuimt grandines ir priverst j atsistoti, pasukti galv, vaikioti, pavelgti auktyn vies, visa tai jam sukelt skausm, ir, viesos apakintas, jis negalt irti daiktus, kuri elius mat iki iol. Kaip tu manai, k jis pasakyt, jei kas imt jam tvir tinti, kad iki iol jis matydavo tik niekusio dabar yra kur kas ariau bties ir regi daug tikresnius dalykus, ir, rodydamas vien ar kit praneam daikt, privers t j atsakyti, kas tai? A r tau neatrodo, kad jis labai sutrikt ir tai, k mat anksiau, laikyt ymiai tik resniu dalyku negu tai, kas jam rodoma dabar? inoma, laikyt. II. O jeigu j priverst irti tiesiai \ pai vies, jam imt skaudti akis, ir jis apsisuks bgt atgal prie t daikt, kuriuos stengia matyti, ir many t jog jie tikresni u tuos, kuriuos jam rodo. Taip bt, pritar Glaukonas. O jeigu, tariau, kas nors jga tempt j laitu auktyn ir nepaleist tol, kol neivilks vies, argi jis nekentt ir nesipiktint itokia prievarta? O ikops vir, jis bt apakintas stiprios viesos ir negalt irti n vieno i t tikr daikt, apie ku riuos jam kalba. Taip, i karto tikrai negalt irti.

Kad galt pamatyti visa, kas yra ten, viruje, jis pirmiau turt priprasti. Pradti reikia nuo to, kas lengviausia: i pradi irti elius, paskui moni ir daikt atspindius vandenyje, o jau po to paius daiktus; be to, tai, kas yra danguje, ir pat dang jam bt lengviau matyti ne dien, bet nakt, tai yra bt lengviau irti vaigdi vies ir M nul, o ne Saul ir jos vies. Be abejo. Gal gale, manau, jis jau galt irti ir Sau l ne apgauling jos atspind vandenyje ar kurioje kitoje jai svetimoje aplinkoje, o pai Saul, esani prastinje savo vietoje, ir velgti jos savybes. inoma. Tada jis prieit ivad, kad nuo Sauls priklau so ir met laikai, ir met tkm, kad ji valdo visa re gimajame pasaulyje ir pati kakokiu bdu yra prieas tis viso to, k jis ir kiti kaliniai mat oloje. Aiku, kad pagaliau jis prieit toki ivad. Na, o jeigu jis prisimint savo ankstesn gyve nim, tenykt imint ir savo kaljimo bendrus, ar tu manai, kad jis nelaikyt palaima savo padties pasi keitimo ir negailt savo draug? Netgi labai gailt. O jeigu jie tenai reikdavo pagarb ir girdavo vienas kit, apdovanodavo t, kuris geriausiai ir davo pro al slenkanius daiktus ir geriausiai simin davo, kas paprastai pasirodydavo pirmiau, kas vliau, o kas kartu, ir pagal tai nuspdavo, kas bus, ar tu ma nai, kad tas, kuris jau isilaisvino, trokt ito ir pa vydt tiems kaliniams, kurie ten yra gerbiami ir vie patauja? A r jis nenort veriau, kaip sako Homeras, u tarn bti pas kit mog beturt" 1 ir bet k i ksti, negu laikytis kalini pair ir gyventi taip, kaip jie? A manau, kad jis sutiks veriau visk iksti, negu taip gyventi. sivaizduok dar tai k, tariau: jei itas mogus vl nusileist ol ir uimt savo ankstesn

viet, ar jo aki neudengt tamsa, taip staiga pasi traukus nuo Sauls viesos? inoma, udengt. O jeigu jam vl tekt rungtis su tais aminais kaliniais, aikinantis, kas yra tie eliai? Kol jo re gjimas nesusilpns ir akys neapsipras o tam pri reikt nemaa laiko, ar jis nekelt jiems juoko? A r 5 1 7 nesakyt jie, kad, ukops auktyn, jis sugadino akis, ir todl nes verta n mginti ilipti vir? O to, ku ris bandyt juos ilaisvinti ir ivesti vir, argi jie nenuudyt, jei tik jis paklit jiems rankas? Nuudyt. III. Tai tai, mielas Glaukonai, tariau, it palyginim reikia pritaikyti visam tam, kas buvo pab sakyta anksiau: regimasis pasaulis yra panaus gy venim kaljime, o liepsnos viesa Sauls gali; ikopim ir viruje esani daikt stebjim palygins su sielos pasiklimu protu suvokiam srit, spsi ma no slapt mint, nes tu nori j suinoti. Dievas ino, ar ji teisinga. Kad ir kaip bt, man atrodo, jog pasaulio, U kur galima painti, riba yra grio idja. Ji sunkiai|j irima, bet kai tik j pamatai, perasi ivada, kad ji yra viso to, kas teisinga ir grau, prieastis. Regimac jame pasaulyje ji pagimdo vies ir viesos valdov, o protu suvokiamoje srityje ji pati yra valdov, nuo kurios priklauso tiesa ir supratimas. Jos turi irti tas, kuris nori smoningai elgtis ir asmeniniame, ir v i suomeniniame gyvenime. A sutinku su tavimi, kiek stengiu suprasti ta vo mint. Tada sutik dar ir tai dl ko: nesistebk, kad mons, kurie pasikl tas auktumas, nebenori usi imti mogikais reikalais j sielos veriasi gyventi ten, auktai. Tai visai suprantama, nes atitinka ms d nupiet vaizd. Suprantama, pritar Glaukonas. Tai argi nuostabu, paklausiau, jei kas nors, nuo dievikumo stebjimo perjs prie mogikos men kybs, elgiasi neoriai ir atrodo juokingas? Akys dar

24?

neapsiprato, o j, nepripratus prie tamsos, jau veria teismuose ar kur kitur kovoti dl teisingumo eli arba atvaizd, metani tuos elius, ir ginytis dl j, laikant juos tokiais, kaip juos supranta tie, kurie paties teisingumo niekada nra mat? Visai nenuostabu. Kiekvienas, kuris yra protingas, turt prisimintir jog yra dvi regjimo susilpnjimo prieastys ir dvi jo rys: arba kai pereinama i viesos tams, arba i tamsos vies. Tas pat atsitinka ir sielai. Kai pa matysi siel sutrikusi ir nestengiani k nors i rti, uuot beprasmikai juoksis, isiaikink, ar ji atjo i viesesnio gyvenimo ir, nepratusi prie tamsos, apilpo, ar, prieingai, i visiko neinojimo patekusi vies, buvo apakinta rykaus vytjimo: toki jos b sen ir tok gyvenim galima laikyti palaima, tuo tar pu pirmj apgailtina. Jeigu vis dlto k nors ima juokas, pairjus siel, tegul jis labiau juokiasi i tos, kuri nusileido i auktybi, i viesos. Tu labai teisingai kalbi, pasak Glaukonas. IV. Jei tai teisyb, tariau, mes turime tai kaip galvoti: iprusimas yra visai ne tai, k apie j tvirtina kai kurie mons, teigiantys, jog sielai ess nebdingas joks inojimas, jog jie suteiki j jai pana iai, kaip neregio akims suteikt regjim. Teisyb, jie taip tvirtina. Tuo tarpu is ms svarstymas rodo, kad kiek viena siela turi tok sugebjim, taip pat ir rank, pa dedant mogui mokytis. Bet kaip akies negalima pa sukti nuo tamsos vies kitaip, kaip tik pasukant vis kn, taip visa siela reikia nusigrti nuo inykstani dalyk; tada sielos sugebjimas painti stengs Stebti bt ir tai, kas joje rykiausia, itai mes ir vadina me griu. A r ne taip? Taip. Taigi, tariau, aukljimas yra menas nukreip ti kokiu bdu lengviausiai ir geriausiai galima nu kreipti mog; tai anaiptol nereikia, kad jam reikia suteikti sugebjim matyti, jis j jau turi, bet netei-

singai nukreipt, todl iri ne ten, kur reikia. Pastan gos reikalingos, kad nukreiptume j teisingai. Taip. Kai kurios teigiamos sielos savybs, atrodo, la bai panaios tokias paias kno savybes; i pradi j gali ir nebti jos isiugdomos tik vliau, lavinantis, ir tampa proiu. Bet sugebjimas suprasti, kaip matyti, yra kakas labiau dievika, jis niekuomet ne praranda savo galios, tik priklausomai nuo krypties bna ia naudingas ir pravartus, ia nenaudingas ir net alingas. Argi nesi pastebjs, kad t, kuriuos va dina nors ir protingais, bet netikusiais monmis, ielikt labai valgi ir kad jie kiaurai mato tai, ko jiems reikia? Vadinasi, j regjimas neblogas, bet jis priverstas tarnauti nedorybei, ir kuo geriau jie mato, tuo daugiau bloga padaro. inoma, pastebjau. Ir vis dlto, tariau, jei i pat maens irausi i tokios sielos gimtus polinkius, kurie tartum vininiai pasvarai traukia j apsirijim, smaliiavim ir kitokius smagumus ir kreipia jos vilgsn emyn, tai, isilaisvinusi nuo j, siela atsigrt ties, ir tie pa tys mons pradt ten skirti visk taip pat aikiai, kaip dabar skiria tai, k yra nukreiptas j vilgsnis. Teisyb, sutiko Glaukonas. Na, o ar i to, k pasakme, neiplaukia tai kas: valstybei valdyti netinka nei neisiauklj ir nesuvoki tiesos mons, nei tie, kurie vis gyvenim praleidia lavindamiesi, pirmieji todl, kad neturi vieno gyvenimo tikslo, kuriam pajungt visus savo veiksmus ir asmeniniame, ir visuomeniniame gyvenime, o antrie ji todl, kad jie nepanors veikti, sivaizduodami, jog dar gyvi bdami persikl Palaimintj salas 2 . Teisyb sakai. Ms, valstybs krj, udavinys yra priversti geriausios prigimties mones siekti to inojimo, kur pirmai pavadinome aukiausiu, tai yra mokytis ma tyti gr ir kopti jo auktumas; bet kai ukop jie

5 1 9

d
249

pakankamai siirs j r mes neleisime jiems daryti to, kas dabar leidiama. O kas gi? Mes neleisime jiems pasilikti ten, auktai, ir ne panorti vl sugrti pas tuos kalinius 3 gerai tai ar blogai, bet jie turs dalytis su jais j vargais ir pa garba. Bet mes bsime jiems neteisingi ir versime juos gyventi blogiau, negu jie galt. V. Tu, mano mielas, vl umirai, kad statymui rpi ne kurio nors vieno luomo gerov; jis siekia ir stengiasi, kad visa valstyb tapt laiminga; todl ti kindamas arba prievarta jis suburia pilieius ir priver ia juos dalytis vienus su kitais ta nauda, kuri kiek vienas i j gali duoti bendruomenei; jis iugdo vals tybei ymi moni ne todl, kad kiekvienas i j galt nukreipti savo veikl kur panorjs, bet todl, kad pats panaudot juos valstybei stiprinti. Tiesa, a buvau tai umirs, pasak Glauko nas. Tad sidmk, Glaukonai, tariau, kad mes nenuskriausinle filosof, kuriuos iugdysime, bet teis tai priversime juos rpintis kitais ir ginti j interesus. Mes pasakysime jiems, kad kitose valstybse mons, tap filosofais, nedalyvauja valstybs reikaluose, nes jie patys pasidar filosofais, nepaisydami savo valsty bs santvarkos poreiki, o tas, kas iauga pats savai me, niekam nra skolingas u maitinim; todl ten ne gali kilti noras reikalauti, kad jis atlygint ilaidas. Bet jus iugdme mes, js pai ir visos valstybs labui, panaiai kaip bii spieiuose bna vadai ir karaliai; js iauklti geriau ir tobuliau negu anie filosofai ir geriau sugebate filosofij jungti su valstybs tvarky mu. Todl js turite visi i eils leistis kit moni buvein ir priprasti stebti tamsius daiktus; -kai priprasite, js tkstant kart geriau u kitus irsite ir painsite kiekvien el ir inosite, kieno atvaizdas jis yra, nes jau esate mat tikruosius grio, groio ir teisingumo pavyzdius. Tada ms valstyb bus kurta

tikrovje, o ne sapne, kaip dabar yra daugelyje vals tybi, kur vyksta tarpusavio karai ir Vaiduokliko s ^ kovos dl valdios: tarsi tai bt didelis gris. I ties yra tai kaip: valstyb, kurioje maiausiai siekia val dios tie, kuriems dera valdyti, yra geriausiai valdoma; joje nekyla joki kivir. Kitaip bna valstybje, kur valdantieji yra nusiteik prieingai. Tai tikra tiesa. A r tu manai, kad ms aukltiniai, itai gird dami, nepaklus ir nepanors, atjus kiekvieno eilei, tristi kartu su pilieiais, nes jiems veriau vieniems su kitais vis laik bti grynj idj pasaulyje? Jie negals atsisakyti, tar Glaukonas. Juk jie yra teisingi mons, ir ms reikalavimai teisingi. Aiku, kad kiekvienas i j eis valdyti tik i parei gos prieingai, negu elgiasi dabartiniai valstybi valdovai. Tai it kaip yra, mano mielas. Jei tiems, kurie turs valdyti, surasi geresn gyvenimo bd, negu val dios laikymas savo rankose, tai bus manoma sukurti gerai valdom valstyb, nes tik itokioje valstybje valdys i tikrj turtingi mons turtingi ne aukso, o to, ko reikia laimingam gyvenimui: iminties ir dorybs. O jeigu skurdiai, ialk turt, braunasi val di, tikdamiesi i jos ir sau atsiplti ksnel, valsty b negali bti gerai tvarkoma, nes dl valdios kovo jama, ir is vidinis karas praudo ir jame dalyvaujan ius, ir vis valstyb. Tikra teisyb, sutiko Glaukonas. A r yra dar koks nors kitas gyvenimo bdas, i reikiantis paniek valdov gyvenimui, iskyrus tik rajai filosofijai atsidjusio mogaus gyvenimo bd? Prisiekiu Dzeusu, nra. Taiau negalima leisti, kad ateit valdi tie, kurie j tiesiog simylj, nes jiems teks kovoti su sa vo varovais. Be abejo. Tad k kit tu priversi eiti saugoti valstyb, jei ne tuos, kurie geriausiai nusimano apie valstybs vai-

dym, be to, yra apdovanoti kitokiomis dorybmis ir gyvena dorybingiau negu valstybs vyrai? Nieko kito. VI. Jei nori, aptarkime, kaip iugdomi tokie mons ir kaip juos galima ivesti vies, panaiai kaip, pasak padavimo, kai kurie i Hado pasikl pas dievus. Kur ia nenorsi! itai, atrodo, ne tas pat, kaip apversti uk \ ia reikia siel atgrti nuo tamsios dienos tikrj bties dien: tok sielos pasiklim mes pavadinsime iminties siekimu. Teisingai. Taigi reikia pairti, kuris i moksl turi ito ki gali. Be abejo. Koks gi mokslas, Glaukonai, galt atitraukti siel nuo tapsmo prie bties? Bet, taip sakydamas, a pagalvojau tai k: argi nesakme, kad busimieji filo sofai jaunystje btinai turi susipainti su karyba? Sakme. Taigi moksl, kurio iekome, turi papildyti dar ir itai. Kas? Jis turi bti naudingas kariams. inoma, turi, jei tik tai manoma. Kaip jau sakme, juos auklsime gimnastika ir dailiaisiais menais. Taip, dl ito sutarme. Bet gimnastika yra skirta tam, kas gali ir atsi rasti, ir inykti, juk nuo jos priklauso, didja ar mta kno galia. Aikus dalykas. Bet juk mes iekome visai ne tokio mokslo.

522

]sje tokio.
Tai gal tokie yra dailieji menai, kuriuos aptar me anksiau? Jei atsimeni, jie kaip tik buvo tarsi atsvara gimnastikai: juk jie ugdo sargybini bd harmoni

252

ja ugdo pusiausvyr, nors ir neteikia inojimo, o rit mas j veiksmams suteikia nuoseklum. Pasakojimai igalvoti ir artimesni tikrovei taip pat ugdo panaius gerus proius, bet ini, vedani t gr, kurio tu dabar iekai, dailieji meiiai neteikia. Labai teisingai man priminei* tariau. I tik rj nieko tokio jie neteikia. Bet, mielas Glaukonai, kas galt teikti tok inojim? Juk visi menai pasiro d es gruboki. Be abejo. Koks dar inojimas lieka, atmetus gimnastik, dailiuosius ir visus kitus menus? Na, gerai, jei mes, be j, daugiau nieko neturi me, tai imkime t, kuris bdingas jiems visiems. Kas gi tai? Ogi tai, kuo naudojasi visi menai, mstymas ir painimas; tai, k kiekvienas turi imokti pirmiausia. K gi? Visai paprast dalyk, tariau: skirti, kas yra vienas, du ir trys, odiu, skaii ir skaiiavimo moksl. Argi visi menai ir mokslai nra priversti juo remtis? Taip, jie yra priversti, atsak Glaukonas. Ir karo mokslas? Ir jam itai neivengiama. Palamedas 5 tragedijose kiekviena proga parodo, koks juokingas karvedys buvo Agamemnonas. A r at kreipei dmes, kad Palamedas, kuris irado skaiius, sakosi suskirsts kariuomen brius ties Ilionu, su skaiiavs laivus ir visa kita, tarsi prie tai jie nebt buv suskaiiuoti, maityt, Agamemnonas netgi nei nojo, kiek turi koj, jeigu nemokjo skaiiuoti! Kaip tu manai, koks i jo galjo bti karvedys? Nevyks, jei tik i tikrj taip buvo. VII. Taigi, tariau, ar pripainsime, kad ka riams, be kit moksl, yra reikalingas taip pat ir skai i bei skaiiavimo mokslas? is mokslas btinas, jei nori t nutuokti apie karo men ir apskritai jei nori bti mogumi.

A r tu velgi iame moksle t pat, k ir a? O k? Atrodo, kad jis i prigimties skatina mog mstyti, taigi yra tai, ko mes iekome, tik niekas ne moka pasinaudoti juo kaip mokslu, vedaniu mus prie paios esms. K tu turi galvoje? paklaus Glaukonas. Pamginsiu paaikinti savo mint. Bet kaip a pats sau nustatysiu skirtum tarp to, kas veda ms tiksl, ir to, kas neveda j, tu pairk kartu su ma nimi ir tiesiai pasakyk, su kuo sutinki, o su kuo ne. itaip mes aikiau pamatysime, ar teisingi mano sp jimai. Tai dstyk. Dstau, o tu klausyk. Kai kurie i juslmis su vokiam dalyk neskatina proto tyrinti toliau, nes pojiai pakankamai juos nusako, o kiti tiesiog reika lauja, kad protas juos tirt toliau, nes pojiai netei kia nieko tikra. Tu, matyt, turi galvoje daiktus, kuriuos iri ma i tolo, tarsi per migl. Ne visai spjai, k norjau pasakyti. Tai k tu turi galvoje? Tyrinti neskatina tai, kas tuo pat metu nesuke lia prieingo pojio, o tai, kas sukelia tok pojt, a laikau skatinaniu tyrinti, nes pojtis viena atsklei dia ne daugiau negu kita, nesvarbu, ar j sukelia arti, ar toli esantys daiktai. Pateiksiu tau pavyzd, i kurio geriau suprasi, k sakau. tai, sakysim, yra trys pir tai maasis, smilius ir vidurinysis. Sakykim. Turk galvoje, kad juos irime i arti, bet atkreipk dmes tai k. k? Kiekvienas i j lygiai yra pirtas iuo atvil giu tarp j nra jokio skirtumo, nesvarbu, ar irsi jo vidur, ar gal, ar baltas jis, ar juodas, ar storas, ar laibas ir taip toliau. Dl vis i dalyk daugumos moni siela nra veriama klausti proto, kas yra pir-

J i:., Ik s regjimas niekada nerod jai, kad pirtas kar

iu v 1*1 ir kakas prieinga pirtui. inoma, nerod. Todl suprantama, kad iuo atveju tai neskatina n neveria mstyti. - Suprantama. - Bet ar i akies galima pakankamai tiksliai nu statyti, ar pirtas didesnis, ar maesnis, ar regjimui nra jokio skirtumo, kuris pirtas yra viduryje, o ku ris i krato? A r galima apiuopomis tiksliai nusta tyti, ar pirtas storas, ar plonas, ar minktas, ar kietas? O ir kiti pojiai ar gali pakankamai itai atskleisti? A r ne taip atsitinka kiekvienam i j: pojtis, skirtas nustatyti kietumui, yra priverstas kartu justi ir mink tum, todl jis pranea sielai, jog t pat daikt junta esant ir kiet, ir minkt. Taip, itaip atsitinka. Tokiais atvejais, tariau, siela tikrai neino, k reikia is pojtis, nes t pat daikt jis rodo esant ir kiet, ir minkt. Lygiai taip pat siela nesupranta, ar daiktas sunkus, ar lengvas, jei pojtis sunkum y mi kaip lengvum, o lengvum kaip sunkum. Tokie duomenys sielai yra keisti, ir juos reikia itirti. Suprantama, pasakiau. Tokiais atvejais sie la pasitelkia prot ir mstym ir pirmiausia mgina isiaikinti, ar apie vien, ar apie du skirtingus daik tus pranea jai pojtis. Kaipgi kitaip! Jeigu paaiks, kad tai du daiktai, tai kiekvie nas i j pasirodys ess ir kitas, ir tas pats. Taip. Jei kiekvienas i j yra vienas, o abu kartu jie yra du, tai ie du mstymo bus atskirti, nes jeigu jie nebt atskirti, tai bt mstomi jau ne kaip du, o kaip vienas. Teisingai.

Juk tvirtiname, kad regjimas didum ir mau m suvokia ne skyrium, bet kartu, kaip tam tikr vie nyb, ar ne? Taip. Kad itai iaikint, mstymas turi itirti didu m ir maum ne kaip susijusius, bet skyrium prie ingai, negu dar regjimas. Teisyb. Todl mums ir kyla klausimas, kas gi yra didu mas ir maumas. Kaip tik todl. Taigi vien mes vadiname protu suvokiamu, o kit regimu. Visai teisingai, sutiko Glaukonas. VIII. tai itai a ir norjau pasakyti: vieni da lykai skatina prot veikti, o kiti ne, ir prie pirmj a priskyriau tuos, kurie sukelia prieingus pojius, o prie antrj tuos, kurie toki poji nesukelia ir todl neadina mstymo. Jau supratau, tar Glaukonas. Man irgi taip atrodo. N ar o skaiius ir vienetas prie kuri priklauso? Neinau. Bet gali sprsti i to, k sakme. Jeigu kakas vienas gerai suvokiamas pats savaime, nesvarbu, ar re gjimu, ar kokiu kitu pojiu, tai nekyla noras isi aikinti jo esm, kaip a parodiau pirto pavyzdiu. O jeigu jame nuolat reikiasi ir kokia nors prieingy b ir jis yra tiek pat vienetas, tiek pat ir jo priein gyb, tada jau reikia sprsti, ir siela bna priversta suglumti, iekoti, ijudinti savo mint ir klausti savs, kas gi yra vienetas pats savaime. itaip vieneto pai nimas vest bties stebjim ir skatint ta i6 . Bet ne maiau itai pasireikia ir tuo atveju, kai stebime tai, kas tapatu: t pat mes matome ir kaip vien, ir kaip nesuskaiiuojam daugyb. Jei taip yra vieneto atvilgiu, tai tas pat bus ir kiekvieno skaiiaus atvilgiu! Kaipgi kitaip!

Bet juk skaiiavimas ir aritmetika itisai remiasi skaiiumi. inoma. Vadinasi, itie mokslai kaip tik ir veda ties. Puikiausiai. Taigi tai ir yra tie mokslai, kuri mes iekome. Kariui juos btina perprasti, kad mokt rikiuoti ka riuomen, o filosofui kad ieit i tapsmo srities ir pasiekt esm. Kitaip jis niekada netaps mstytoju. I tikrj taip. O ms sargybinis yra ir karys, ir filosofas. Be abejo. Taigi, Glaukonai, it moksl reikt statymu padaryti privalom tiems, kurie uims valstybje auk-^ iausias vietas, ir tikinti juos, kad btina mokytis skaiiavimo, bet ne kaip papuola, o tol, kol protu pasieks pai skaii prigimt ne dl pirkimo ir pardavi mo, kaip daro pirkliai ir prekiautojai, bet karo tiks lais ir kad palengvint sielai pereiti nuo tapsmo prie tiesos ir esms. Puikiai kalbi. Dabar, aptars su jumis skaiiavimo moksl, a suprantu, koks jis puikus ir daugeliu atvilgi naudingas ms tikslui, jeigu jo mokomasi dl painimo, o ne dl prekiavimo. Kuo gi jis naudingas? paklaus Glaukonas. Tuo, kad, kaip k tik sakme, jis atkakliai v i lioja siel auktyn ir priveria samprotauti apie skai ius paius savaime, jokiu bdu neleisdamas pakeisti j skaii turiniais regimais ir apiuopiamais knais. Tu inai, kad dideli io mokslo inovai juokiasi i to, kuris mintyse mgina padalyti pat vienet jie neno ri net girdti apie tai. Bet jeigu tu vis dlto vienet suskaidysi, jie vl sudaugins dalis, bijodami, kad vie netas gali pasirodyti ess ne vienetas, bet daugyb vieno dali. Teisingai kalbi. Kaip tu manai, Glaukonai, k jie atsakyt, jei kas nors j paklaust: Garbieji mons, apie kokius

5 2 6
25?

skaiius js samprotaujate? A r ne apie tuos, kuriuose vienetas i tikrj yra toks, kokiu js j laikote, tai yra bet kuris vienetas yra lygus bet kuriam vienetui, n kiek nuo jo nesiskiria ir neturi savyje joki dali?" A manau, jie atsakyt, jog kalba apie skaiius, kuriuos galima tik mstyti nieko kita su jais negalima daryti7 . Dabar tu matai, mano mielas, kad itas mokslas mums tikrai btinas, nes jis, pasirodo, veria siel pa sitelkti mstym, siekiant tiesos. Ir kaip sumaniai jis itai daro! O ar nesi pastebjs, kad i prigimties skaiia vimui gabs mons greitai, galima sakyti, perpranta ir visus kitus mokslus; net tie, kuri galvosena lta, jeigu jie mokomi skaiiavimo ir nuolat lavinasi, nors ir neturi i to kitokios naudos, tai bent jau tampa val gesni, negu anksiau buvo. Tai tiesa, pritar Glaukonas. A manau, kad nelengvai ir nedaug rastum to ki moksl, kurie besimokaniajam suteikt daugiau vargo ir pareikalaut daugiau pastang negu is. Sutinku. Dl vis i prieasi negalima ito mokslo pa likti nuoalyje, btina mokyti jo gabiausius mones. Pritariu tau. IX. it moksl jau primme. Bet yra ir kitas mokslas, susijs su ituo. Pairkime, ar jis tiks mums. Koks mokslas? A r tu turi galvoje geometrij8 ? Taip, j, atsakiau. Kadangi ja naudojamasi karo reikaluose, aiku, kad ji mums tinka. Juk kai reiks rengti stovykl, uimti tvirtintas vietoves, sutelkti ir iskleisti kariuo men ir vairiai j idstyti ir mio, ir ygio metu, geometrijos inovas, inoma, pasirodys pranaesnis u t, kuris neimano io mokslo. Bet iems reikalams pakanka paprasiausi i ni i geometrijos ir skaiiavimo mokslo. Taiau rei kia isiaikinti, ar svarbiausioji jos dalis, kuri plaiau-

i.h laikoma, veda mus ms tiksl padeda mums i/vi'l^ii grio idj. O mes teigiame, kad tiksl ve l,i visa tai, kas priveria siel atsigrti t srit, k m io je gldi didiausia bties palaima j siela ir imi ivysti bet kokia kaina. Teisingai kalbi, tar Glaukonas. Vadinasi, jei geometrija veria stebti esm, ji mums tinka, o jei tapsm netinka. - Mes tikrai itai tvirtiname. Bet a manau, kad visi, kurie t nutuokia apie geometrij, neneigs, kad is mokslas yra visai prieingas tiems posakiams, kuriuos vartoja juo usi imantys mons. Kokiems? paklaus Glaukonas. Jie kalba labai juokingai ir nenatraliai. Mat jie geometrij iri kaip praktikai ir vartoja tokius posakius, kaip ,,nubraiysime" kvadrat, nubrime" linij, pridsime" ir taip toliau, o i tikrj iuo mokslu usiimama tik painimo dlei. Suprantama. A r nepasakius mums dar tai k. ,. K gi? Kad iuo mokslu usiimama, siekiant painti am inj bt, o ne tai, kas atsiranda ir sta. Teisyb; i tikrj geometrija yra aminosios bties painimas. Taigi, gerbiamasis, ji veda siel ties ir vei kia filosofin mstym, pakylja j auktyn, tuo tarpu dabar jis yra emesnis negu dera. Taip, ji netgi labai j paveikia. Todl, tariau, reikia kuo grieiau paragin ti ms puikiosios valstybs pilieius, kad jie pasir pint geometrija juk ji teikia ir nema papildom naud. Koki? paklaus Glaukonas. Tu jau pats pasakei, kam ji naudinga: karo rei kalams. Be to, ji padeda geriau perprasti ir kitus moks lus. Mes inome, koks didelis skirtumas tarp to, kuris moksi geometrijos, ir to, kuris jos nesimok.

Prisiekiu Dzeusu, labai didelis skirtumas! Tad tai bus antrasis dalykas, kurio turs moky tis ms jaunuoliai.

Taip.
X. Na, o treiasis dalykas bus astronomija. Kaip tu manai? Ir man taip atrodo. Atids met laik, mnesi ir met kaitos stebjimai naudingi ne tik emdirbiams ir jrininkams, bet ne maiau ir karo vadams. Tai malonu i tavo puss! Matyt, bijai, kad dau gumai nepasirodyt, jog teiki nenaudingus mokslus. Bet ms pasirinktieji mokslai yra naudingi, nors t naud sunku suvokti. Mat jie apvalo ir atgaivina kiek vieno sieloje tam tikr rank, kur kiti usimimai su gadina ir apakina. J isaugoti tkstant kart svar biau negu akis, nes tik jo dka galima ivysti ties. Tie, kurie tau pritaria, labai igirs tavo odius, bet tie, kurie to niekada nra pajut, sakys, jog tu kalbi niekus. Mat jie i to nemato jokios kitos naudos, isky rus praktin. Tad irk, su kuriais monmis tu kalbi; o gal nei su vienais, nei su kitais, tik pats sau dl savs paties? Bet tada tu negali prietarauti, jei kas pasinau dot tais tavo samprotavimais. A labiausiai mgstu kalbti pats sau, pats kelti klausimus ir pats juos atsakinti. Jei taip, tai grkime atgal, nes mes neteisingai nustatme po geometrijos einant dalyk. Kurgi mes suklydome? paklaus Glaukonas. Po paviri mes mms aplinkui besisukani kiet kn, o pirmiau reikt itirti juos paius9 juk po antrojo matavimo teisingiau bt inagrinti treij: jis bdingas kubams 1 0 ir viskam, kas turi gyl. Tai tiesa, Sokratai, bet ia, atrodo, dar niekas neatskleista. Dl dviej prieasi, pasakiau. Pirmoji prieastis yra ta, kad n viena valstyb negerbia tokio mokslo, jis menkai tyrinjamas, nes yra sunkus. A nt roji prieastis ta, kad tyrintojai neturi vadovo, o be jo jie negali nieko irasti. Bet sunku tiktis, kad

fok s vadovas atsirast, o jeigu ir atsirast, tai tie, kune tyrinja ituos dalykus, dl ididumo nepanort n > klausyti. Jei visa valstyb gerbt tokius usimimus n remt juos, tada tyrintojai paklust ir, be paliovos temptai dirbdami, atskleist tiriamo dalyko savybes. Net ir dabar, kai dauguma niekina iuos usimimus u trukdo, o ir patys tyrintojai nesuvokia j naudin gumo, jie vis dlto vystosi tokie jie yra patraukls, Tad nenuostabu, kad atsirado is mokslas. I tikrj jis labai patrauklus. Bet paaikink man, k tik k sakei: paviri tyrinjim tu priskyrei geometrijai?. Taip. Po jos meisi astronomijos, bet paskui vl gr ai atgal. Matai, a taip skubjau kuo greiiau visk i dstyti, kad ijo liau. Po geometrijos turt eiti gylio, matavimo mokslas, bet kadangi jis juokingai prastai teitirtas, a perokau j ir perjau prie astro nomijos, besisukani kn mokslo. Teisingai kalbi. Taigi atsronomija yra ketvirtoje vietoje pas taruoju metu ji tarsi umirta, bet atgis, jei tik vals tyb ja usiims. Suprantama. Kadangi neseniai prikiai man, kad a igyriau j banaliai, tai dabar j igirsiu pagal tave. Man atrodo, visiems turi bti aiku, jog ji veria siel velgti auktyn ir veda j ten, kuo toliau nuo viso to, kas yra ia. Galbt visiems ir aiku, tik ne man. Man taip neatrodo. O kaip tau atrodo? paklaus Glaukonas. Jeigu usiimsi astronomija taip, kaip tie, kurie j prilygina filosofijai, tai ji netgi labai nukreipia m s vilgsnius emyn. K tu turi galvoje? Man atrodo, tariau, kad tu puikiai pats sau nusprendei, kaip galima painti aukiausiuosius dalykus. Jei kas nors, uverts galv, apirins imargin-

5 2 9

b
261

tas lubas ir ten kai k matys, tu, ko gera, sakysi, kad jis mato ne akimis, o protu! Galbt tu teisingai ma nai a esu kvailokas ir negaliu manyti, kad koks nors kitas mokslas verst siel velgti auktyn, isky rus t, kuris tiria bt ir tai, kas nematoma. Nesvarbu, ar kas isiiojs iri auktyn, ar prisimerks emyn, nordamas k nors painti pojiais, a tvirtinu, kad jis nieko nepains, nes toki dalyk negalima painti, ir tokiu atveju siela iri ne auktyn, o emyn, ne svarbu, ar mogus gult knipsias ant ems, ar plaukt ant nugaros jroje. XI. Taip, pelnytai man kliuvo! pasak Glau konas. Tu teisus. Bet sakyk, kaip, tavo nuomone, reikt mokytis astronomijos kitaip, negu itai daroma dabar, ir kuo ji naudinga ms tikslui? tai kaip. Margieji dangaus skliauto ratai, puoiantys regimj srit, yra graiausi ir tobuliausi i to ki daikt, bet vis dlto jie toli grau neprilygsta tik riesiems daiktams, kurie tikruoju greiiu ir tikruoju ltumu, tikruoju kiekiu ir visais galimais tikrais pa vidalais juda vieni kit atvilgiu ir kartu juda visa, kas yra juose. Juos galima suvokti tik protu ir ms tymu, bet ne regjimu. O gal tu kitaip manai? Jokiu bdu, atsak Glaukonas. Vadinasi, dangaus ratais reikia naudotis kaip pagalbine priemone, kad paintume tai, kas nematoma, panaiai kaip jeigu mums paklit rankas puiks ir kruopts Dedalo 1 1 ar kurio kito meistro ar dailininko kriniai. mogus, nusimanantis apie geometrij, pa velgs juos, pripaint, kad jie puikiai nubraiyti, bet bt juokinga tyrinti juos rimtai, kaip galinan ius painti lygybs, dvejinimo ar kokius nors kitus santykius. Tikrai bt juokinga! A r tu manai, kad tikras astronomas, irdamas vaigdi judjim, nebt sitikins tuo paiu? Jis manyt, kad viskas sutvarkyta kuo puikiausiai juk krjas taip sukr dang ir visa, kas yra danguje: santykius tarp dienos ir nakties, paros ir mnesio, m-

M <:;io ir met, vaigdi ir vis i dalyk ir vien b v,iigzdi su kitomis. Bet argi jam neatrodys kvaila m<myti, kad visa tai visada vyksta vienodai ir nepatii m joki nukrypim, ir visokiais bdais siekti prieiti tu, nors dangaus viesuliai turi kn ir yra regimi? Tavs pasiklausius, ir man taip atrodo. Taigi, tariau, astronomij kaip ir geomettij tyrinsime, remdamiesi bendrais teiginiais, o tai, kas yra danguje, paliksime nuoalyje, jeigu i tikrj c norime perprasti astronomij ir protingj ms sielos prad, kurio iki iol nepanaudojome, padaryti nau ding. Tu keli astronomijai daug sunkesn udavin, palyginti su tuo, kaip ji dabar tyrinjama. A manau, kad ir kiti ms nurodymai bus pa nas, jei esame rimti statym leidjai. XII. O ar galtum pasakyti dar kok moksl, kuris tikt ms tikslui? Dabar taip staiga negaliu, atsak Glaukonas. Judjimas, mano nuomone, bna keli ri. Visas jas ivardyti galt nebent inovas, bet dvi ris d inome ir mes. Kokias? Be tos, kuri minjome, yra dar viena, j ati tinkanti. Kokia? Panaiai kaip ms akys yra nukreiptos astro nomij, taip ms ausys darni sskambi judji m; ie du mokslai yra tarsi broliai, kaip tvirtina pita gorieiai, ir mudu, Glaukonai, jiems pritarsime1 2 , ar ne? Be abejo. Kadangi dalykas yra sudtingas, tai mes iklaue svsime, kaip jie visa tai aikina galbt jie dar k nors pridurs. Bet kad ir kaip bt, mes laikysims sa vo nusistatymo. Kokio? irsime, kad ms aukltiniai nemgint i mokti ko nors netobulo ir nukreipto ne i U i tiksl, 203

5 3 1

264

kur visada viskas turi bti nukreipta, kaip mes k tik sakme dl astronomijos. Argi neinai, kad ta pati klaida daroma ir harmonijos atvilgiu? Kaip ir astronomai, mons ioje srityje trisia tuiai jie matuoja ir lygina girdimus sskambius ir garsus. Prisiekiu dievais, jie elgiasi juokingai. Jie kalba apie kakokius sutankjimus" ir itempia ausis, tarsi klausydamiesi gars, sklindani i kaimyninio namo; vieni teigia, kad tarp dviej gars dar girdimas ka koks kitas garsas kaip tik ia ir ess maiausias tarpas, kur reikia imti matavimo vienetu; kiti itai u ginija ir tikina, kad ia nes jokio skirtumo tarp gars, bet ir vieni, ir kiti ausis vertina labiau u prot. Tu turi galvoje tuos aunuolius, kurie neduoda stygoms ramybs, visaip jas mgina, tempdami skynmis. Nenordamas vilkinti pasakojimu, kaip jie plektru ugauna stygas, kaip kaltina jas, jei jos atsi sako skambti, arba puikuojasi jomis, a nutrauksiu j ir pasakysiu, kad turjau galvoje ne j, o t, kuriuos sakme iklausinsi apie harmonij, atsakymus. Juk jie elgiasi lygiai taip pat, kaip ir astronomai: jie ie ko skaii klausa suvokiamuose sskambiuose, bet ne pakyla iki bendrj klausim ir nebando isiaikinti, kurie skaiiai yra harmoningi, o kurie ne ir kodl1 3 . Tai, apie k tu kalbi, bt nuostabu! tar Glau konas. Taip, tai i tikrj bt naudinga, iekant gro io ir grio; kitaip neverta ir stengtis. Be abejo. XIII. Jei, tirdami visus iuos ms apvelgtu dalykus, nustatysime j bendrum ir giminingum ir isiaikinsime, kuriuo atvilgiu jie artimi vienas kitam, tai a manau, kad itai pads mums siekti ms usi brto tikslo, ir ms trisas nenueis veltui. Prieingu atveju i jo nebt jokios naudos. Ir man taip atrodo. Bet tai, apie k tu kalbi, So kratai, yra labai sudtinga. Tu turi galvoje vadin dal, ar k nors kita? Juk inome, kad tai tik anga dainos, kuri reikia i-

mokt i. Negi tu manai, kad tas, kuris gerai imano iuos e dalykus, yra ir puikus dialektikas? Prisiekiu Dzeusu, ne! Tarp j sutikau tik vien kit tok. O mons, kurie nesugeba pateikti protingo ro dymo arba suvokti kit rodym, niekada neinos nie ko i to, k mes laikome esant btina inoti. Aiku, neinos, pritar Glaukonas. Taigi, Glaukonai, ar tai nebus kaip tik td daina, 5 3 2 kuri traukia dialektika? Ji suvokiama protu, tuo tar pu regjimo galia nort j atkurti; bet juk jos pas tangos k nors irti yra nukreiptos paias gyvas btybes, paias vaigdes, pagaliau pai Saul. O kai kas nors bando samprotauti, jis, apeidamas poj ius, siekia vien tik protu pasiekti kiekvieno daikto esm ir nesustoja tol, kol paiu protu nesuvokia grio b esms; gal gale jis atsiduria paioje protu suvokia mos srities virnje, panaiai kaip anas ukopia re gimosios srities virn. Tikra teisyb. Tai kaip? A r ito kelio nepavadinsi dialektiniu? Na, o toliau? Tai bus isilaisvinimas i grandini, atsigrimas nuo eli atvaizdus ir vies, ijimas i poemio Saul. Jei ir tada bus nemanoma irti gyvas bc tybes, augalus ir Saul, vis dlto geriau irti die vikus atspindius vandenyje ir reali daikt elius, negu .atvaizd elius, sukurtus viesos altinio, ku ris pats yra tik elis, palyginti su Saule. Visi ms aptartieji mokslai suteikia i galimyb ir kilniausij ms sielos prad veda auktyn, to, kas i visos esa ties tobuliausia, stebjim, panaiai kaip pirmuoju at veju aikiausias ms kno pojtis yra nukreiptas tai, kas rykiausia knikame ir regimame pasaulyje. d Tarkime, kad taip ir yra, nors man sunku su tuo sutikti. Bet, kita vertus, sunku ir nesutikti. Kadangi apie tai kalbame ne tik dabar ir dar ne kart teks prie to sugrti, tai, tar, kad i tikrj taip yra, pe reikime prie paios dainos inagrinkime j taip pat 265

smulkiai, kaip ir i ang. Taigi pasakyk mums, kas bdinga iam sugebjimui samprotauti, kokias ris jis skirstomas ir kokie keliai veda j. Jie, atrodo, atveda tiksl jo pasiekimas bt tarsi atokvpis keliautojui ir jo kelions galas. Mielas Glaukonai, tariau, tu kol kas ne stengsi sekti paskui mane, nors man tikrai netrksta geros valios ir ryto. O tu juk pamatytum jau nebe atvaizd to, apie k mes kalbame, o pai ties bent jau kokia ji man atrodo. A r i tikrj taip yra, kol kas neverta dl to guldyti galvos, bet pamatyti itai btinai reikia t galiu teigti. A r ne? inoma. Turbt taip pat galima tvirtinti, kad tik sugeb jimas samprotauti gali parodyti itai mogui, nusima naniam apie ms k tik aptartus mokslus, kitaip tai jokiu bdu nemanoma. Ir itai verta tvirtinti, sutiko Glaukonas. Niekas mums nerodys, jog es galima paban dyti kokiu nors kitu bdu nuosekliai aprpti visa tai yra bet kurio daikto esm. Juk visi kiti bdai arba yra susij su moni nuomonmis ir trokimais, arba tiria daikt atsiradim ir jungim, arba rpinasi viso to, kas auga ir jungiasi, palaikymu. Kai dl kit moks l, kurie, kaip sakme, mgina pasiekti nors t i bties geometrija ir jai artimi mokslai, tai btis jiems tik sapnuojasi, o i tikrj jie nestengs jos i vysti, kol naudosis savo prielaidomis, laikydami jas nepajudinamomis, nes negali j pagrsti. Jeigu pradedi tuo, ko neinai, o pabaiga ir vidurys taip pat yra su pinti i to, ko neinai, tai ar itai, nepaisant vis t dalyk suderinimo, gali kada nors tapti inojimu? Jokiu bdu ne, atsak Glaukonas. XIV. Taigi, tariau, tik dialektinis metodas eina teisingu keliu ir, atmesdamas prielaidas, pakyla iki paties prado, kad pagrst savo ivadas; jis pama u ilaisvina ms sielos vilgsn, tarsi panirus bar barikumo purv, ir nukreipia j auktyn, pasinaudoda mas kaip pagalbininkais ir tarnais tais menais, kuriuos

arme. I proio mes danai vadiname juos moks lais, bet jiems reikt kito pavadinimo, nes jie ne to kie akivaizds kaip mokslas, nors ir aikesni u nuo mones. Man atrodo, juos anksiau pavadinome nuo voka. Bet neverta ginytis dl pavadinimo, kai reikia mkintis tokius svarbius dalykus, kaip ie. Tikrai neverta; svarbu tik, kad pavadinimas ai kiai rodyt, kas turima galvoje. Tada mus patenkins, kaip ir anksiau, tokie pa vadinimai: pirmoji pakopa inojimas, antroji nuo voka, treioji tikjimas ir ketvirtoji spjimas; dvi paskutiniosios sudaro numon, o dvi pirmosios ms tym. Nuomon susijusi su tapsmu, o mstymas su esme. Koks yra santykis tarp esms ir tapsmo, toks pat yra ir tarp mstymo ir nuomons; o koks yra san tykis tarp mstymo ir nuomons, toks pat yra ir tarp inojimo ir tikjimo, tarp nuovokos ir spjimo. Su skirstym dvi sritis tai, k mes manome, ir tai, k suvokiame protu, ir t pavadinim bei jais y mim dalyk atitikim mes, Glaukonai, paliksime nuo alyje, kad ivengtume daug kart ilgesni samprota vim negu ankstesnieji. A tau pritariu, kiek stengiu sekti tavo mint. Tu, inoma, dialektiku vadini t, kuriam priei namas kiekvieno daikto esms rodymas. O jeigu kas ito nesugeba, tai tu sakysi, kad kuo maiau jis gali pagrsti itai sau ir kitiems, tuo maiau jis turi ir su pratimo apie tai. Kaipgi nesakysi! Panaiai yra ir su griu. Kas nesugeba apibrti grio idjos ir iskirti jos i vis kit idj, kas, tarsi karys mio lauke, neprasiveria pro visas klitis, siekdamas rodymo, pagrsto ne nuomone, o esms su pratimu, kas neina pirmyn, skatinamas tvirto sitikini mo, apie t sakysi, kad jis nepasta nei grio paties savaime, nei apskritai jokio grio, o jeigu jis kokiu nors bdu ir palyts grio el, tai ne inojimo, o tik nuomons dka. Toks mogus leidia dabartin savo gyvenim snausdamas ir sapnuodamas ir, nespjs pa

busti iame pasaulyje, atsidurs Hade ir ten visikai umigs. Prisiekiu Dzeusu, a tikrai itaip sakysiu. O savo vaikams kuriuos dabar augini ir auk lji tik savo vaizduotje, jei i tikrj tekt juos auginti, manau, neleistum valdyti valstybs ir tvarkyti svarbiausi reikal, kol jie yra nebyls () tarsi brinio linijos 1 4 . inoma, ne, atsak Glaukonas. Tu statymu paskirsi jiems ypa tok aukljim, kuris galint juos kuo puikiausiai imanyti klausim klimo ir atsakymo juos men. Mes abu ileisime-tok statym. Vadinasi, tu manai, kad dialektika apvainikuos visus mokslus, ir bt neteisinga kok nors kit moks l vertinti labiau u j juk ji yra j vis virn. Taip. XV. Dabar tau belieka nustatyti, k mes moky sime i dalyk ir kokiu bdu. Aiku. A r prisimeni, kokius valdovus mes parinkome, kai kalbjome apie j parinkim? Kaipgi neprisiminsi! Apskritai, tariau, reikia parinkti tokius mo nes, kokius tada nurodme, itvermingiausius, nar siausius ir, pagal galimybes, graiausius. Be to, reikia iekoti ne tik kilni ir tvirto bdo moni, bet ir i rti, kad jie i prigimties bt tinkami tokiam aukl jimui. Koki gi savybi jie privalo turti? Jie, mano mielas, turi bti gabs mokslams ir nuovoks. Mat moksl galia mones gsdina kur kas labiau negu gimnastika: ie sunkumai labiau lieia siel, yra jos ypatyb; knas ia nedalyvauja. Teisyb. Taip pat jie turi bti geros atminties, nepalau iami ir darbts. Kitaip argi jie, tavo manymu, nors pakelti ir knikus sunkumus, ir, be to, dar tiek mo kytis ir lavintis?

Tokio nerasime, nebent tai bt i prigimties i| > < ]ovanotas nepaprastais gabumais mogus. Ms laik klaida ir filosofijos negerbimo prie/ristis, kaip jau sakme, yra ta, kad filosofijos imasi jos neverti mons: jos turt imtis ne emi, o kilns mons. K tu turi galvoje? paklaus Glaukonas. Vis pirma, tariau, kas nori imtis filosofijos, to darbtumas neturi lubuoti, kaip bna, kai mo gus yra tik pusiau darbtus, o visur kitur vengia sun kum. Toks yra mogus, kuris mgsta gimnastik, mediokl ir visa, kas lavina kn, bet nemgsta moky tis, samprotauti, tyrinti ir nekenia tokio pobdio sunkum. lubas bus ir tas, kuris mgs tik iems prie ingus dalykus. Labai teisingai kalbi. A r ne t pat pasakysime ir tiesos atvilgiu? A r nevadinsime suluointa tos sielos, kuri nekenia tyinio melo, pati jo bodisi ir labai piktinasi, kai kiti me luoja, bet atsitiktiniam melui nuolaidiauja ir, sugauta nieko neimananti, nesigdi lengvabdikai isivolioju si nemokikume tarsi kiaul purve? Visa tai tikra teisyb. Ir nuosaikumo, narsumo, didiadvasikumo bei vis kit dorybs dali atvilgiu taip pat reikia skirti kiln mog nuo emo. Kas nemoka atskirti toki da lyk ar paskiras mogus, ar valstyb, tas, pats i to nepastebdamas, pasitelks vieniems ar kitiems rei kalams kaip draugus arba kaip valdovus lubus ir emus mones. I tikrj danai itaip atsitinka, pritar Glau konas. Taigi, tariau, dl to mes turime bti labai atids. Jeigu mes parinksime sveiko kno ir sveikos sielos mones ir auklsime juos kilniais mokslais ir uolia mankta, tai pats teisingumas nieko negals mums prikiti, ir mes isaugosime sveik valstyb ir jos santvark; o jei pasirinksime netinkamus mones, tai d

5 3 6

209

ieis prieingai, ir filosofijai utrauksime dar didesnes patyias. Tai bt gda, tar Glaukonas. Didel gda. Bet atrodo, kad a darausi juokin gas. Kodl? paklaus Glaukonas. A umirau, kad mes tik aidiame, ir pradjau kalbti, stengdamasis kiek manydamas. Mat kalbda mas nuolat vilgiojau filosofij ir maiau, kaip ji neteisingai drabstoma purvais. irds ant kaltinink, sikariavau ir miau kalbti pernelyg rimtai. Prisiekiu Dzeusu, man, kaip klausytojui, neatro do, kad btum smarkiau kalbjs. U tai man, kaip oratoriui, taip atrodo. Bet neu mirkime tai ko: tada, kalbdami apie parinkim ieko jome pagyvenusi moni, o dabar pasirodo, kad itai netinka juk negalima tikti Solonu, kuris sako, kad sendamas mogus gali daug ko imokti prieingai, itai jis dar maiau gali negu bgti! Visi dideli ir sun ks darbai tinka jauniems. Be abejo. XVI. Vadinasi, jau i maens reikia mokyti arit metikos, geometrijos ir kit moksl, kuriuos reikia ieiti prie dialektik, bet negalima mokyti prievarta. K tu tuo norjai pasakyti? Laisvas mogus n vieno mokslo neturi mokytis vergikai. Prievartinis kno manktinimas nesusilp nina kno, bet prievarta sielai kaltos inios yra ne tvirtos. Teisyb sakai. Todl, mano mielas, vaikus mokyk ne prievarta, o aisdamas. Tada geriau pastebsi, kam kuris i j geriausiai tinka. Tai, k tu sakai, turi pagrind. Prisimeni, mes sakme, kad ir vaikus reikia imti kar inoma, kaip irovus, raitus, o kur saugu, leisti jiems pasiirti ir i ariau; tegul paragauja kraujo tarsi uniukai. Prisimenu.

Tuos, kurie visuose iuose darbuose, moksluose n pavojuose pasirodys es iradingiausi, reikia iskirti i atskir grup. O kokio amiaus? Kai ubaigs privalom gimnastikos mokymsi, nes tuos dvejus ar trejus metus jie negals usiimti kuo nors kitu juk nuovargis ir miegas yra mokslo prieai. Be to, itai juk irgi vienas i svarbiausi i mginim: kas kaip pasirodys gimnastikos pratimuose. Suprantama. Pasibaigus iam laikui, i dvideimtmei jau nuoli bus atrinkti gabiausieji, ir jiems bus rodoma didesn pagarba negu kitiems; dabar jiems bus pateik ta bendra moksl, kuri jie vaikystje moksi kiek vieno skyrium, apvalga, kad jie suvokt j giminyst ir ry su bties prigimtimi. Tik itokiu bdu gytos inios yra tvirtos. Tai taip pat geriausias bdas patikrinti, ar mo gus turi gabum dialektikai, ar ne. Tas, kuris sugeba apvelgti visk kartu, bus dialektikas, o kuris nesuge ba, ne. Ir a taip manau. tai tau ir reiks irti, kurie ia labiausiai pa siyms, kurie bus itvermingi moksluose, kare ir ki tuose statymo nustatytuose dalykuose. I i jaunuo li, kai jie sulauks trisdeimties met, vl reiks at rinkti geriausius, apsupti juos dar didesne pagarba ir itirti j gabumus dialektikai, stebint, kurie i j, ne kreipdami dmesio regjimo ir kitus pojius, suge bs pakilti iki tikrosios bties. Bet ia, mano drauge, reikalingas didiausias atsargumas. Kodl? paklaus Glaukonas. Argi tu nepastebi, kok blog ms laikais gim do mokjimas samprotauti? Kok? mons, kurie tuo usiima, nesilaiko statym. Ir netgi labai. A r tave stebina j nusistatymas? A r galima jiems dovanoti?

Kokia prasme? sivaizduok pamestinuk, uaugint gausioje,, turtingoje ir ymioje eimoje, kur jam visaip patai kaujama. Uaugs jis suino, kad tie, kuriuos jis laik savo tvais, yra jam svetimi, o tikrj tv negali su rasti. Kaip, tavo manymu, jis elgsis su pataikautojais*, ir tariamais tvais tada, kai dar neinojo, jog yra rastinukas, ir vliau, kai jau suinos? Jei nori, pasa kysiu, kaip a sivaizduoju. Noriu. XVII. A numanau, kad, dar neinodamas tie sos, jis labiau gerbs tariam tv, motin ir giminai ius negu pataikautojus, labiau paisys giminaii po reiki, vengs netinkamai su jais elgtis ar kalbti, bus jiems ^paklusnesnis negu pataikautojams. Suprantama. O kai jis suinos ties, tada, mano manymu, jo pagarba ir atidumas tariamiems giminaiiams susilp' ns, o pataikautojams sustiprs; jis klausys j kur kas labiau negu anksiau, gyvens taip, kaip jie, atvirai prie j prisijungs, o ankstesniaisiais savo tvais ir kitais tariamais giminaiiais visikai paliaus rpintis,, nebent jis bt nepaprastai kilnios prigimties mogus. Paprastai taip ir bna, kaip tu sakai. Bet k bend ra is. pavyzdys turi su tais, kurie usiima dialektika? tai k; mes nuo pat vaikysts turime savo po ir, kas teisinga ir gera, skiepyt ms tv, mes j klausome ir juos gerbiame. Taip. Bet yra ir prieingi proiai, susij su malonu mais, jie glosto ms siel ir traukia mus prie savs. Taiau bent kiek santrs mons jiems nepasiduo d a jie gerbia tv priesakus ir j laikosi. Visa tai tiesa. Na, o jeigu itaip nusiteikus mog paklaustum, kas yra grois, jis atsakyt tai, k yra girdjs i sta tym leidjo, taiau tolesnis svarstymas itai paneigt. Jeigu danai ir vairiais bdais paneigsi jo nuomon, itas mogus ims manyti, kad grois n kiek ne gra-

/ e s u is negu bjaurumas. Tas pat itiks ir teisingum, ', ir visa kita, k jis ypa gerb. Kaip tu manai, ar jis ir po to gerbs ias dorybes ir bus klusnus? Aiku, kad nebeliks takios pagarbos ir sitiki nimo. O jeigu jis nebegerbs ir nebrangins i dalyk kaip anksiau ir tiesos surasti nesugebs, tai kok gyvenimo bd jam pasirinkti, jei ne t, kuris glostys j malonumais? Aiku, tik tok. r Taigi jis taps statym paeidju, nors anksiau j laiksi. Tai neivengiama. Vadinasi, visai suprantama, kad tie, kurie imasi dialektikos, yra itaip nusiteik, ir tokie mons tikrai verti uuojautos. Ir gailesio, pridr Glaukonas. Todl, kad netekt gailtis irinktj trisdeimt mei, reikia labai atsargiai eiti prie dialektikos. Be abejo. A rgi nebus viena i svarbi atsargumo priemoni neleisti visai jauniems paragauti dialektikos? A manau, esi pastebjs, kad paaugliai, vos tik paragav dialektikos, ima piktnaudiauti ja pramogos dlei, a vdamiesi prietaravimais ir pamgdiodami tuos, ku rie juos paneigia; jie ir patys imasi sugriauti kit teigi nius ir diaugiasi, kad savo samprotavimais tarsi u niukai sudrasko dalis visa, kas tik jiems pakliva. Taip, itai jiems tikrai teikia didel diaugsm. Kai jie patys sugriauna daugelio teiginius ir daug kas sugriauna j teiginius, jie greitai ima visikai neig ti tai, k anksiau tvirtino, todl ir jie patys, ir visa filosofija susilaukia kit moni paniekos. Teisyb. Na, o vyresnio amiaus mogus nenors sivelti itokias kvailystes; jis veikiau pamgdios t, kuris ginijasi, nordamas surasti ties, o ne t, kuris prie tarauja pramogos dlei, juokais. Jis ir pats bus sant-

273

5 4 0

274

resnis, ir savo usimim padarys garbing, o ne ver t paniekos. Be abejo. Atsargumo priemons yra ir visa kita, apie k anksiau kalbjome: dialektika leisti usiimti tik pado riems ir tvirtiems monms, o ne taip, kaip dabar, kai jos imasi bet kas, net ir visai netinkami mons. Suprantama. XVIII. A r samprotavimo menui valdyti utek dukart ilgesnio laiko tarpo negu tas, kuris skirtas la vinti knui gimnastikos pratimais, jeigu nuolat ir temptai usiimsi tik tuo? A r tu turi galvoje eerius, ar ketverius metus? Tai nesvarbu. Tegul bus penkeri. Paskui jie vl turs nusileisti ol: juos reiks priversti bti kariais ir uimti valstybje kitas pareigas, deranias jauniems monms, kad jie ir patyrimu nenusileist kitiems. Tai pads dar kart juos imginti ar jie atsilaikys prie visokias pagundas, o gal kai kur ir pasiduos joms. O kiek tam reiks laiko? paklaus Glaukonas. Penkiolikos met. Kai jiems sueis penkiasde imt met, tuos, kurie iliks ir bus visur pasiymj ir darbuose, ir moksluose, bus laikas nuvesti galu tin tiksl: priversti juos pakelti auktyn savo sielos vilgsn ir pavelgti tai, kas viskam teikia vies, o pa maius gr pat savaime, imti j pavyzdiu ir vis likus gyvenim tvarkyti pagal j valstyb, paskirus pilieius ir paius save visus i eils. Didesn laiko dal jie usiims filosofavimu, bet, atjus eilei, dirbs visuomens labui ir vadovaus valstybei ne todl, kad tai yra garb, bet todl, kad j pareiga yra dirbti valstybs gerovs vardan. Jie vis laik aukls mones, panaius save, kad jie pakeist juos valstybs sargyboje, o patys persikels gyventi Palaimintj salas. Valstyb savo lomis pastatys jiems paminklus, aukos jiems aukas kaip dievams, jei pitija pritars, o jei ne kaip laimingiems ir dievikiems monms. Tu, Sokratai, tarsi skulptorius, puikiai ubaigei lipdyti savo sukurtus valdovus.

Ir valdoves. Nemanyk, Glaukonai, kad tai, k < is pasakiau, daugiau tinka vyrams, o ne moterims inoma, toms, kurios turi tam gimt sugebjim. Tai teisinga, jeigu jos visur dalyvaus lygiai su vyrais, kaip mes kalbjome. K gi, tariau, ar sutinkate, kad tai, k mes kalbjome apie valstyb ir jos santvark, nra tuios vaizduots vaisius? Tiesa, itai sunkiai gyvendinama, bet manoma; taiau tik tokiu bdu, kaip mes nusa kme: kai valstybs valdovais taps tikri filosofai nesvarbu, ar j bus keli, ar tik vienas, jie niekins garbinim, kurio dabar visi siekia, kaip nepritinkant laisvam mogui ir nieko nevert, o labiausiai vertins pareigos vykdym ir i to kylani pagarb; laikydami teisingum svarbiausiu ir btiniausiu dalyku, jie tarnaus jam, j stiprins ir pagal j tvarkys savo valstyb. O kaip? paklaus Glaukonas. Visus tuos, kuriems bus daugiau kaip deimt met, jie isis kaim, o kitus vaikus, apsaugoj juos nuo dabartini paproi, bding j gimdytojams, iaukls pagal savo paproius ir statymus, kuriuos i dstme anksiau. itaip jie labai greitai ir lengvai ves ms aptartj santvark; valstyb suklests, o joje gyvenantys mons turs sau didiul naud. Taip, didiul. Mano manymu, Sokratai, tu gerai paaikinai, kaip gali bti gyvendinta ms santvar k a jei ji kada nors bus gyvendinta. Vadinasi, mes jau pakankamai aptarme t vals tyb ir mog, kuris joje gyvens. Aiku, koks jis, pa gal mus, turt bti. Aiku. Atrodo, tavo ikeltas klausimas jau i sprstas.

541

ATUNTO JI K N Y G A

I. Tebnie taip. Mudu jau sutarme, Glaukonai, kad ms pavyzdingai sutvarkytoje valstybje monos bus bendros, vaikai bendri, aukljimas bendras; taip pat bendri bus kariniai ir taiks usimimai, o kara liaus tie, kurie bus labiausiai pasiymj filosofijoje ir karo mene. Sutarme. Sutarme ir dl to, kad, kai tik bus paskirti val dovai, jie apgyvendins savo karius bstuose, apie ku riuos anksiau kalbjome; niekas neturs nieko nuo sava, nes viskas bus bendra. Jei prisimeni, mes jau aptarme, k jie ten dar turs, be bst. Prisimenu. Mes sakme, kad n vienas i j ne gals turti asmenins nuosavybs, kaip yra dabar: kaip kariai ir sargybiniai, jie gaus i kit piliei atlygini m maisto atsarg vieneriems metams ir u tai pri vals rpintis visos valstybs saugumu. Teisingai kalbir tariau. Kadangi klausim jau ubaigme, prisiminkime, apie k kalbdami nu krypome al, kad galtume eiti toliau. Visai nesunku prisiminti. Savo samprotavim apie valstybs santvark tu ubaigei madaug tais pa iais odiais, kaip ir dabar: tu pasakei, kad laikai gera ms tada aptart valstyb ir j atitinkant mog, nors btum galjs nurodyti dar puikesn valstyb ir dar puikesn mog1 . Kadangi tokia valstybs santvarka yra teisinga, sakei tu, tai visos kitos ydingos. Kiek prisimenu, tu minjai keturias yding santvark ris

> r sakei, jog vertt jas aptarti, kad savo akimis si tikintume j ydingumu; tas pat, sakei, lieia ir atitin kamus mones: juos visus taip pat verta aptarti. Susi tar mes imtume geriausi ir blogiausi mog ir pairtume, ar tiesa, kad geriausias mogus laiminb giausias, o blogiausias nelaimingiausias, ar kitaip yra. Kai a tavs paklausiau, kokios yra tos keturios santvarkos, sikio Polemarchas su Adimantu, ir tu kalbjais! su jais, kol mes prijome klausim. Tu labai teisingai priminei, tariau. Tad panaiai kaip imtynininkas vl uimk t pai kovos padt2 ir t pat klausim pamgink at sakyti tai, k tada ketinai. Jei tik stengsiu. Man labai knieti suinoti, kokios tos keturios c santvarkos, kurias minjai. Visai nesunku it&i pasakyti. A kalbu apie tas, kurios yra gerai inomos: labiausiai giriama kretietikoji, arba lakedemonietikoji, santvarka 3 ; antroje vie toje, maiau giriama, yra oligarchija, labai ydinga sant varka; toliau eina pastarajai prieinga demokratija, o garsioji tironija, kuri skiriasi nuo j vis tai ketvir toji ir sunkiausia valstybs liga. Gal tu inai koki d kit santvark, kuri sudaryt atskir r? Juk pa veldima ar u pinigus gyjama karaliaus valdia ir kitos panaios santvarkos yra tarpins; tarp barbar j pasitaiko ne reiau negu tarp graik. Apie tai pasakojama daug keist dalyk. II. Taip pat tu inai, kad moni bd btinai yra tiek pat ri, kaip ir valstybs santvark. Negi manai, kad tos santvarkos atsiranda i medi ar uol, o ne i piliei paproi, kurie lemia visa kita, nes e turi persvar? Jos atsiranda tik i paproi, o ne i ko kita. Jeigu yra penkios valstybi rys, tai ir paskir moni sielos sandar taip pat turi bti penkios rys. Be abejo. Mes jau aptarme aristokratij atitinkant mo g ir pagrstai teigme, kad jis yra geras ir teisingas. 27?

Aptarme. Dabar mums reikia apibdinti ir blogesniuosius: pirmiausia tuos, kurie nuolat varosi tarpusavyje ir yra garbtrokos jie atitinka lakedemoniei santvark, paskui oligarchijos, demokratijos ir tironijos mo g, kad, pastat neteisingiausij prie teisingiausij, galtume tiksliai nustatyti, koks yra gryno teisingumo ir gryno neteisingumo santykis jo atstovo laimingumo ar nelaimingumo atvilgiu. Tada mes arba paklausy sime Trasimacho ir sieksime neteisingumo, arba priei sime t ivad, kuri jau dabar darosi aiki, ir laikysi ms teisingumo. I tikrj reikia taip ir daryti, pritar Glauko nas. Kadangi mes pirmiau pradjome nagrinti vals tybs, o ne paskir moni paproius, nes valstybje jie rykesni, tai ir dabar pirmiau aptarkime valstybs santvark, grindiam garbs trokimu (kito pavadini mo, kuris bt vartojamas, neturiu galbt j reik t vadinti timokratija" 4 , arba timarchija"); paskui aptarsime j atitinkant paskir mog, po to oli garchij ir oligarchin mog; vliau pavelgsime demokratij ir demokratin mog; pagaliau, nuvyk tiron valdom valstyb, pairsime, kas ten ddasi ir kokia yra tironika siela. odiu, mes pamginsime tinkamai atsakyti ms ikeltj klausim. Tai bt nuoseklus ir nuodugnus aptarimas. III. Na, tai pamginkime paaikinti, kokiu bdu i aristokratijos atsiranda timokratija. Galbt viskas labai paprasta, ir pasikeitimai valstybje vyksta dl tos jos dalies, kuri turi savo rankose valdi, kai jos viduje kyla nesutarim ir vaid? O jeigu joje viepa tauja santarv, tai, nors ji bt ir labai nedidel, sant varka bus nepajudinama. Tai tiesa. O kas gi, Glaukonai, galt iklibinti ms vals tyb ir dl ko galt vaidytis valstybs globjai ir valdovai? O gal, sekdami Homeru, melskime M zas5 , kad pasakyt mums, kaip pirm kart kilo nesantaika,

f r sivaizduokime, kad jos atsakins mums ikilmin gu tragedijos tonu, tarsi rimtai, o i tikrj joms tai lebus tik poktas, ir jos erzins mus tarsi vaikus. K gi jos pasakys mums? K nors madaug itaip: Sunku iklibinti taip sutvarkyt valstyb, kaip jsik. Bet kadangi visa, kas atsirado, turi ti, tai ir itokia santvarka neiliks aminai ir ji turs iirti. O atsitiks itai tai kaip: ne tik tai, kas auga i ems, bet ir tai, kas gyvena ant ems gyv btybi sielos ir knai, patiria vai singumo ir nevaisingumo periodus; j kaita sudaro udar rat, kiekvienai riai skirting trumpaami btybi is ratas maesnis, ilgaami didesnis; kai ratas usidaro, ciklas prasideda i naujo. Nors ir imintingi tie, kuriuos js iaukljote valstybs valdovais, bet ir jie n kiek ne geriau u kitus mones sugebs pojiais pagrstu samprotavimu nustatyti js gimi nei vaisingumo ir nevaisingumo periodus ir kartais gimdys vaikus netikusiu laiku. Dievikj palikuoni atvilgiu cikl nusako tobulas skaiius, o moni skaiius, kuriame pirmajame i vis dl klimo kvadratu ir kubu, turiniais tris tarpus ir keturias ribas (panajimas ir nepanajimas, didjimas ir majimas), visa gyja bendr mat ir tampa ireikiama. Keturi tre daliai t skaii, sujungti su penketuku ir triskart pa dauginti, sudarys du harmoningus derinius vien lygiaon, sudaryt i imto, paimto imt kart, kit to paties ilgio, bet pailg; kitaip sakant, penketuko baigtini skersmen skaiius imamas imt kart, kiek vien kart iskaiiuojant po vienet, o i nebaigtini iskaiiuojama po dvejet, ir jie imami imt kart trejetuko kubu. Visas is skaiius yra geometrinis, ir jis lemia geresn ar blogesn gimim kokyb 6 . Jeigu js sargybiniai, neinodami ito dsnio, nelaiku supo ruos jaunikius su nuotakomis, gims negabs ir i pri gimties nelaimingi vaikai. Ankstesnieji sargybiniai ge riausius i j paskirs savo pdiniais, bet ie, bdami neverti, perm savo tv pareigas, nesirpins mumis, nors ir bdami sargybiniai. Jie nevertins kaip pridera

5 4 6

279

dailij men, o vliau ir gimnastikos. Todl jaunoji karta bus maiau isilavinusi. I jos ieis ne kokie val dovai ir sargybiniai, nesugebantys skirti ir isaugoti Heziodo kart juk ir js valstybje jos bus tos pa ios: auksin, sidabrin, varin ir gelein7 ; susimai ius geleiai su sidabru, o variui su auksu, atsiras ne atitikim ir nukrypim, o kur tik jie atsiranda, ikart sukelia vaidus ir neapykant. Tai tokia nesantaikos kilm, kad ir kur ji atsirast". Mzos mums kalbjo teisingai ir graiai, pa sak Glaukonas. Kas ia nuostabaus juk jos Mzos. O k jos sako paskui? Jeigu kilo nesantaika, vadinasi, kiekvienos dvi gimins temp savo pus: gelein ir varin trauk mones pasipelnym, ems, nam, aukso ir sidabro sigijim, o auksin ir sidabrin, nepatyrusios skurdo, bet, prieingai, i prigimties turtingos, stengsi vesti sielas doryb .ir senovin santvark. Abiem pusms kovojant tarpusavyje ir tempiant kiekvienai save, pagaliau buvo prieitas vidurys: susitarta em ir na mus padaryti asmenine nuosavybe, o tuos pilieius, ku riuos iki tol jie saugojo kaip savo laisvus draugus ir maitintojus, nusprend paversti vergais, padaryti juos ems darbininkais ir tarnais, o patys ir toliau usiimti karu ir eiti sargyb. Be abejo, i permaina kilo dl to. A r ita santvarka nebus tarsi tarpin tarp aris tokratijos ir oligarchijos? Tikriausiai. IV. itaip pasikeis santvarka; o kokia gi ji bus tada? Aiku, kad kai kuriais atvilgiais ji mgdios ankstesnij santvark, kai kuriais oligarchij, nes ji yra tarpin tarp i dviej, o kai k turs ir visai savita. Taip. Tuo, kad bus gerbiami valdovai, kad alies gy njai susilaikys nuo ems darb, amat ir visoki ki toki pelning usimim, bendru maitinimusi, gim-

nastikos pratimais ir karinmis varybomis, visais iiais dalykais i santvarka primins ankstesnij. Taip. Bet jie bijos imintingiems vyrams patikti val dios vietas, nes ten jau nebebus nuoirdi ir tiesi moni, o tik miraus bdo; jie mgs smarkius ir pa prastesnio bdo mones, i prigimties daugiau tinka mus karui negu taikai, laikys garbingais dalykais klas t ir apgaul, kuri griebiamasi karo metu, juk i valstyb vis laik kariaus. tai kokie bus tos santvar kos saviti bruoai. Taip. Tokie mons bus gods turt, kaip prasta oli garchijoje. Tarsi laukiniai jie garbins tamsoje auks ir sidabr, turs sireng savo asmeninius sandlius ir sau gyklas, savo namus apsups sutvirtinimais; jie gyvens pasislp tuose savo lizduose ir vaistys pinigus mote rims ir kam tik panors. Tikra teisyb, pritar Glaukonas. Jie bus ykts, nes garbins pinigus; savo turt jie slps ir mgs gyventi i kito kiens, tenkindami savo aistras. Malonumams jie atsiduos slapta, stengda miesi pabgti nuo statymo kaip vaikai nuo grieto tvo, nes jie buvo aukljami ne tikinjimu, o prievar ta, nepais tikrosios Mzos, tos, kurios sritis dialek tika ir filosofija, ir labiau vertino gimnastik negu dai liuosius menus. Tu kalbi apie santvark, kurioje gris sumis su blogiu. Joje i tikrj viskas sumi. Tik vienas dalykas joje krinta akis garbs trokimas ir jos vaikymasis, atsirads dl to, kad ten viepatauja aistros. Taip, itai labai krinta akis. Tokia yra ir taip atsiranda i santvarka. A nu pieiau tik jos apmatus8 , o smulkmenas praleidau, nes jau ir to pakanka, kad pamatytum, koks ten bus teisin giausias ir koks neteisingiausias mogus; aptarti v i sas santvarkas ir visus moni bdus, nieko nepralei diant, bt labai ilgas darbas.

5 4 9

Teisyb, sutiko Glaukonas. V. O koks bus ioje santvarkoje gyvenantis mogus? Kaip jis bus ugdomas ir kokie bus jo bruoai? A manau, tar Adimantas, kad savo sieki mu btinai pasiymti jis bus panaus Glaukon9 . Galbt, bet, mano manymu, jis skiriasi nuo Glau kono tai kuo. Kuo? Jis yra smarkesnis, maiau ipruss ir, nors vertina iprusim ir mielai klausosi kit kalb, bet pats visai nemoka kalbti. Toks mogus vergams yra labai kietas, nors j neniekina, nes yra pakankamai iaukl tas; su laisvais monmis jis elgiasi mandagiai, o val dovams yra labai paklusnus. Trokdamas valdios ir garbs, jis mano, kad valdios pagrindas turi bti ne ikalba ir kiti panas dalykai, bet kariniai ygdarbiai ir apskritai karo dalykai; todl jis mgsta gimnastik ir mediokl. i; ks bdas tinka tokiai santvarkai. Jaunystje toks mogus gal ir niekins turtus, bet sendamas jis vis labiau juos pamgs, nes turs sa vo prigimtyje gobumo daig ir dorybei svetim prie mai juk j paliko jo geriausias sargas. Koks sargas? paklaus Adimantas. Proto ir meninio iprusimo derinys. Tik itai isaugoja doryb per vis gyvenim, jeigu mogui ji bdinga. Graiai pasakei. Toks jaunuolis panaus savo timokratin vals tyb. Tikrai panaus.

tai kaip jis pasidaro toks: kartais tai bna su augs gero tvo snus, kai tvas gyvena blogai tvar komoje valstybje ir todl vengia garbs, valdios vie t, teismo byl ir visokio panaaus triukmo, veriau bna kuklus, kad tik ivengt nemalonum. Kaip itai atsiliepia jo snui? paklaus Adimantas.

2 B2

Pirmiausia jis girdi motin skundiantis, kad jos vyras ness valdioje ir dl to ji patirianti paeminim moter draugje; ji matanti, kad vyras nesirpins praturtti, neatsikerts eidjams nei teismuose, nei susirinkimuose, bet lengvai pakenis visokias nuo skaudas; ji nuolat pastebinti, kad jis vis laik galvo js tik apie save, o j ne itin gerbis, nors ir neeidinjs. Ji piktinasi visu tuo ir sako snui, kad jo tvas ess ne vyras, o lep, ir kitus panaius dalykus, ku riuos tokiais atvejais monos mgsta porinti apie savo vyrus. Taip, ia jos visada itikimos mantas. sau, tar Adi-

Tu inai, tsiau, kad kartais ir toki vyr tarnai slaptai pasakoja snums panaius dalykus at seit i gailesio, kai mato, kad eimininkas neireika lauja skolos i savo skolininko arba nenubaudia kito skriaudiko, ir ragina vaik, kad uaugs atkeryt jiems u tai ir pasirodyt vyrikesnis u savo tv. Ijs i nam, jaunuolis mato ir girdi madaug t pat: tuos, kurie dirba savo darb, vadina kvailiais ir su jais nesiskaito, o tuos, kurie usiima ne savo reikalais, gerbia ir giria. Jaunuolis, visa tai girddamas ir maty damas, siklauso ir tai, k sako jo tvas, ir i arti mato, k is veikia, nepaisydamas kit moni. tai kaip j visa tai veikia: tvo taka ugdo ir stiprina pro tingj jo sielos prad, o kit moni taka geidian t j ir aistringj pradus; kadangi jis yra neblogas mogus, tik pakliuvs prast draugij, jis pasirenka v i dur tarp t dviej poiri ir savo siel valdyti patiki kakam tarpiniam garbs trokimui ir arumui, tai kodl jis tampa garbtroka ir stengiasi prasimuti. Tu puikiai paaikinai, kaip isiugdo jo bdas. Taigi jau aptarme antrj i eils santvark ir j atitinkant mog. Aptarme. valstybs

550

VI. Tad ar nedert dabar priminti Eschilo o dius: Prie kito miesto stovi kitas vyras" 1 0 , o gal ver283

iau, laikydamiesi savo metodo, i pradi aptarkime pai valstyb? Geriau itaip. Po ios santvarkos, mano manymu, eina oligar chija. Koki santvark tu vadini, oligarchija? Tai santvarka, paremta turto cenzu, valdo tur tingieji, o skurdiai nedalyvauja valdyme. Suprantu. A r nereikt paaikinti, kokiu bdu i timarchijos pereinama oligarchij? inoma, reikt. Bet juk ir aklam aiku, kaip vyksta is perji mas. Kaip? Turt susitelkimas paskir moni rankose udo timokratij. Pirmiausia jie ieko, kaip juos panaudoti, ir keiia statymus, maai j paisydami; taip elgiasi ir jie patys, ir j monos. Tai tiesa. : O paskui, tsiau, irdami, kuo kuris pra naesnis, ir yarydamiesi vienas su kitu, jie visus pilie ius padaro panaius save. Be abejo. Kuo labiau jie vertina tolesn engim pirmyn turtjimo keliu, fuo maiau gerbia doryb. Turtas ir doryb yra tokie skirtingi, kad, udjus juos abu ant svarstykli lki, vienas i j visada nusvers kit. Teisyb. Jei valstybje garbinamas turtas ir turtingieji,, vadinasi, joje negerbiami dorieji ir pati doryb. Aiku. mons visada atsiduoda tam, k vertina, ir ne sirpina tuo, kas nevertinama. Taip yra. itaip savimylos ir garbtrokos tampa gods ir siekia praturtti, ir visi giria turtuolius, jais avisi, sodina valdios vietas, o vargus niekina. Tai tiesa.

Turto cenzas tampa statymu ir oligarchins santb varkos norma: kuo santvarka labiau oligarchin, tuo cenzas didesnis, kuo maiau oligarchin tuo maes nis. Tiems, kurie neturi nustatyto turto, neleidiama dalyvauti valdioje. Tokia santvarka vedama arba ginklu, arba bauginus pilieius. A r ne taip? Taip. Tai madaug tokia yra toji santvarka. Taip. Bet kokie yra jos paproiai ir kas sudaro jos ydingum, kuris, kaip sakme, jai bdingas? VII. Pagrindin yda, tariau, tai pats jos pac grindas. Tik pagalvok, kas atsitikt, jei vairininkai lai vuose bt skiriami pagal turto cenz, o vargui, net jei jis geriau sugebt vairuoti laiv, neleist bti vai rininku. Nelabai kur nuplauktum tokiu laivu. A r ne tas pat yra ir kiekvienu kitu atveju, kai reikia valdyti? A manau, kad tas pat. Iskyrus valstyb? A r ir valstybje tas pat? Tuo labiau, nes j valdyti nepaprastai sunku, o valdymo reikm didiul. Tai pirmoji ir labai didel oligarchijos yda. d Atrodo, kad taip. Na, o ita yda ar maesn? Kokia? Tokia valstyb nebus vieninga, joje bus tarsi dvi valstybs turtingj ir varg, gyvenani toje paioje vietoje ir nuolat rezgani vieni kitiems pink les. Prisiekiu Dzeusu, i yda n kiek ne maesn. 1 Negerai dar ir tai, kad jie negals kariauti, nes arba oligarchai, apginklav mini, bijos jos labiau nee gu prie, arba, atsisak apginkluoti mini, jie pasi rodys kovoje es tikri oligarchai; be to, dl yktumo jie nepanors eikvoti pinig karui. Tai negerai. Na, o imtadarbikumas? Juk mes jau ir anks iau peikme, kad, esant itokiai santvarkai, tie patys 552

mons ir em dirbs, ir pinigus kraus, ir kariaus, o diu, darys visk ikart. A r tau atrodo, kad tai tei singa? Jokiu bdu ne. Pagalvok, ar ne tokioje santvarkoje suklests didiausioji i vis blogybi? Kokia? Galimyb parduoti vis savo turt, o kitam j sigyti, ir pardavus toliau gyventi valstybje, nepri klausant n vienam i luom nei verslinink, nei amatinink, nei raiteli, nei hoplit, ir bti tais, ku riuos vadina skurdiais ir vargais.

Si santvarka tarsi sukurta tam!


Oligarchijose tokiems dalykams nra joki kli i kitaip vieni nebt pertek turt, o kiti visi ki skurdiai. Teisyb. Pavelk dar tai k: kai turtingas mogus vais to savo turt, ar valstybei tai teikia koki nors naud ta prasme, kaip mes k tik kalbjome? O gal tik atro do, kad jis priklauso prie t, kurie valdo, o i tikrj jis valstybje nei valdovas, nei pavaldinys, bet tik sa vo turt eikvotojas? Taip, jis tik atrodo toks, o i tikrj yra eikvo tojas. Jei neprietarauji, pasakysime, kad, kaip koriuo se atsirads tranas yra nelaim spieiui, taip ir toks mogus savo namuose nelaim valstybei. Teisingai, Sokratai. Visus skraidanius tranus dievas sukr be geluoni, o rpliojanius vienus be geluoni, u tai kitus su baisiausiais geluoniais. Tie, kurie be geluo ni, vis ami bna skurdiai, o i t, kurie turi ge luon, ieina niekad jai. A r ne tiesa, Adimantai? Tikra tiesa. Todl kur valstybje pamatysi skurdi, inokr kad ten slepiasi ir tie, kurie vagia, nupjausto pinigi nes, iniekina ventyklas ir daro kitokius piktus dar bus.

Aiku. Na, o oligarchinse valstybse ar yra skurdi? Iskyrus valdaniuosius, ten beveik visi yra skurdiai, atsak Adimantas. Tad ar neturime pagrindo manyti, kad, kita vere tus, ten daug ir nedorli, turini geluonis, kuriuos tik valdia jga sulaiko nuo nusikaltim? Turime. A r negalima tvirtinti, kad mons tampa tokie dl neiprusimo, netikusio aukljimo ir blogos valsty bs santvarkos? Taip ir yra. tai kokia yra oligarchin valstyb ir kiek joje blogybi o gal ir dar daugiau. Galbt. Taigi jau aptarme ir t santvark, kuri vadi5 5 3 narna oligarchija. Joje valdantieji parenkami pagal tur to cenz. Dabar pavelkime ir j atitinkant mog kaip jis atsiranda ir kokios jo savybs. Pavelkime. VIII. Timokratinis mogaus bdas tampa oligarchiniu itokiu bdu. Kokiu? Timokrato snus i pradi seka tvu, eina jo pdomis, o paskui pamato, kad tvas sulugo, netiktai atsitrenks valstyb tarsi povandenin uol, taip gali atsitikti, jeigu tvas buvo karo vadas ar um kokias nors auktas pareigas valstybje, o paskui dl meiik apkalb buvo patrauktas teism ir nuteistas mirti arba itremtas, arba neteko pilietybs teisi ir viso savo turto. Suprantama. Visa tai matydamas, nukentjs ir prarads tur t ir netgi, a manau, baimindamasis dl savo galvos, jis sielos gilumoje nuveria nuo sosto garbs trokim ir ididum. Paemintas skurdo, jis griebiasi kokio nors c pelningo usimimo, tampa nepaprastai taupus ir savo darbu pamau kraunasi turt. Argi itoks mogus savo sieloje nepasodins sost godumo ir yktumo ir ne287

padarys j Didiuoju karaliumi su tiara 11 ant galvos, apkarstytu vriniais, su trumpu persiku kardu u diro? Tikriausiai. O protingum ir arum jis pasodins ant ems i abiej sosto on kaip vergus. Jis neturs joki kit mini, iskyrus tai, kaip padidinti savo kuklius itek lius. Be turto ir turtuoli, daugiau niekas nekels jam susiavjimo ir pagarbos, o jo garbs trokimas apsiri bos turt kaupimu ir -visu tuo, kas padeda j sigyti. Nra kito kelio, kuris garbs troktant jaunuol taip greitai ir tvirtai vest godum. Tai ir bus oligarchins santvarkos mogus.

Sitai rodo, kaip pasikeiia ankstesn santvark, atitiks mogus.


Dabar pairkime, ar jis atitinka oligarchin santvark. Pairkime. IX. Vis pirma j panaum sudaro tai, kad jis labai vertina turt. Be abejo. Jis taupus ir darbtus, tenkina tik btiniausius savo norus,v o vis kit ilaid atsisako ir kitus troki mus numalina kaip tuius. I tikrj taip. Jis vaikioja paniurs, i visko darydamas pi nigus ir juos kaupdamas. Tokius mones minia giria. Argi jis neprimena panaios valstybs santvarkos? Man atrodo, primena. Bent jau ir tokia valsty b, ir toks mogus labiausiai vertina pinigus. Toks mogus, manau, nekreipia dmesio savo isilavinim. Tikriausiai, nes kitaip nebt pasirinks neregio vadovauti chorui ir taip labai jo negarbint 1 2 . Gerai. Pagalvok dar tai apie k. A r nesakysime, kad dl isilavinimo stokos jame atsiranda tran po linki i dalies elgetik, i dalies nusikaltlik, nors i atsargumo jis juos tramdo? Taip.

--- A r inai, k irdamas ivysi j nedorybes? k? paklaus Adimantas. tai, kaip jie globoja nalaiius arba daro k nors kita, kur jie gali nevaromi nedorai elgtis. Tavo teisyb. A rgi i to neaiku, kad kituose versliniuose san tykiuose toks mogus, turdamas ger vard, nes yra laikomas teisingu, dar ilikusi ger savybi padedamas, sutramdo savo blogus polinkius, nors ir nra tik ras, kad taip bus geriau; jis juos sutramdo ne proto skatinamas, o tik veriamas baims, nes dreba dl savo turto. Tikrai taip yra. Prisiekiu Dzeusu, tariau, tu daugelyje i i moni aptiksi tran polinki, kai kalba eina apie i laidas kito sskaita. Taip, ie j polinkiai labai stiprs. Vadinasi, tok mog drasko nuolatiniai vidiniai nesutarimai tai jau bus ne vienas, o du mons; vienos aistros nugali kitas, daniausiai gerosios blogsias. Tai tiesa. Todl toks mogus, mano nuomone, vis dlto padoresnis u daugel kit, nors tikroji doryb, kuri sudaro sielos harmonija ir santarv, yra jam labai to lima. Ir man taip atrodo. Taupumas neleis iam mogui pasirodyti savo sskaita, kai pilieiai varysis dl pergals ar taurios savimeils patenkinimo: jis nenors leisti pinig dl toki varyb ir garbs, bijodamas, kad nesuadint savyje vaistymo aistros ir nepadaryt jos sjunginin ke, siekiant patenkinti savimeil; jis kovos kaip tikras oligarchas, ileisdamas kuo maiausiai savo itekli, ir daniausiai pralaims, bet u tai isaugos savo turtus. Teisyb. Tad ar galima dar abejoti, kad is yktuolis ir turtuolis yra panaus oligarchin valstyb? Jokiu bdu negalima, atsak Adimantas.

555

289

290

X. Dabar, matyt, reikia aptarti demokratij kokiu bdu ji atsiranda ir kokios yra jos ypatybs, kad perprastume demokratinio mogaus bd ir gal tume apie j sprsti. itaip mes pajtume priek pasirinktuoju ke liu. Oligarchija pereina demokratij madaug i taip: tai atsitinka, kai mons atsiduoda nepasotina mam tariamo grio vaikymuisi pasidaryti kuo tur tingesniems. Kaip tu itai supranti? Mano nuomone, oligarchijoje valdantieji, turin tys savo rankose valdi tik todl, kad yra labai tur tingi, nepanors statymu udrausti palaidiems jaunuo liams vaistyti savo turt ir jo netekti, nes patys, supirkindami j turtus ar skolindami jiems u pal kanas pinigus, tikisi dar labiau praturtti ir pasidaryti dar galingesni. Kaip tik to jie siekia. Argi neaiku, kad tokios valstybs pilieiams nemanoma kartu ir turt garbinti, ir bti pakankamai nuosaikiems jie neivengiamai nepaisys arba vieno, arba kito ivt dviej dalyk. Pakankamai aiku, tar Adimantas. Oligarchijose nekreipiama dmesio palaidum ir leidiama jam klestti, todl kartais ir kilns mo ns ten neivengia skurdo. Tikrai taip bna. Mano nuomone, tokioje valstybje ie mons sdi be darbo, bet u tai jie turi geluon ir yra apsi ginklav; vieni i j brid skolas, kiti netek pilie tini teisi, dar kitus itiko ir viena, ir kita; jie neken ia ir stato pinkles tiems, kurie dabar valdo j turtus, taip pat ir kitiems, ir trokta perversmo. Visa tai tiesa. O palkininkai, paskend savo reikaluose, tarsi nepastebi toki moni; jie dairosi kitus ir, rad kur nuolaidesn, suleidia jam geluon pinigin paskol ir, lupdami u paskolintus pinigus palkanas, ku-

n o s

< l < 1 1 j 3 4 kart virija skolr veisia valstybje tranus

n nerias.
Ir dar koki daugyb j! Kai valstybje siliepsnoja toks blogis, jie ne inu i jo gesinti, udrausdami elgtis su savo turtu kaip I mi m patinka arba ileisdami kit statym, paalinant si i nelaim. - Kok? statym, kuris paremt pirmj ir priverst pilieius siekti dorybs. Juk jeigu statymu bt nustaIy La, kad daugum sandri pilieiai sudarint savo pai rizika, valstybje bt maiau begdiko lupi kavimo ir sumat t blogybi, apie kurias kalb jome. Tikrai sumat, pritar Adimantas. Ms laikais dl vis i prieasi valdantieji kaip tik itaip ir nuteikia pavaldinius, o j pai ir j aplinkos moni vaikai yra ilepinti; jie leidia lai k be darbo, pasiduoda kno ir sielos suglebimui, yra vangs, nesugeba susitvardyti nei sielvartuose, nei malonumuose. Kitaip ir negali bti. O patys tvai, niekuo daugiau nesirpindami, kaip tik turtjimu, n kiek ne daugiau jaudinasi dl dorybs negu skurdiai. N kiek. tai kokia yra valdov ir pavaldini bkl. Tuo tarpu jie bna vieni greta kit ir kelionse, ir kito kiuose susibrimuose: ventiniuose vaidinimuose, karo ygiuose, plaukdami tuo paiu laivu, bdami tuose pa iuose kariniuose briuose; pagaliau ir pavojuose jie yra drauge, ir n vienomis i i aplinkybi vargai turtuoli akyse nepasirodo es niekingi. Prieingai, da nai vargas, idivs, degs saulje, stovdamas ri kiuotje alia pavsyje uaugusio turtuolio, usiauginu sio per daug laini, mato, kaip is nioktuoja ir ne ino, k daryti. Ar tu manai, kad jis nepagalvos, jog tokie mons yra turtingi tik dl varg bailumo, ir ar, susitiks kit tok pat varg, kai nematys paalins

akys, nepasakys jam: Tie mons nuo ms priklauso, jie yra niekingi"? inau, kad jie taip ir galvoja, tar Adimantas. Panaiai kaip liguistam knui utenka maiausio iorinio sukrtimo, kad apsirgt, o kartais jame atsi randa sutrikim ir be iorini prieasi, taip ir pa naioje bklje esanti valstyb dl maiausios dings ties suserga ir kariauja pati su savimi; be to, kai kurie jos pilieiai pasikvieia pagalb kuri nors oligarchin valstyb, o kiti demokratin, taiau kartais vidaus karas kyla ir be iorinio sikiimo. Ir netgi labai danai. Demokratija, mano nuomone, sigali tada, kai vargai, nugalj savo prieus, vienus i j iudo, ki tus itremia, o visus kitus sulygina pilietini teisi ir valstybs valdymo atvilgiu valstybins pareigos demokratijoje daniausiai skirstomos burt keliu. Taigi itaip vedama demokratija arba ginklu, arba kai jos prieininkai isigand atsitraukia. XI. Kaip mons gyvena ioje santvarkoje ir kokia ji yra? Juk aiku, kad ji atsiliepia ir mogui, ku ris irgi gyja demokratini bruo. Aiku. Vis pirma tai bus laisvi mons, valstybje si gals visika laisv ir atvirumas, ir kiekvienas gals daryti, k nori. Bent jau taip kalbama. Kur yra laisv, ten kiekvienas gali susikurti to k asmenin gyvenim, koks jam patinka. Aiku. Tad, a manau, tokioje santvarkoje mons bus labai vairs. inoma. Atrodyt, tariau, kad tai geriausia i vis santvark. Kaip visokiomis spalvomis imargintas ap siaustas, taip ir i santvarka, imarginta visokiais pa proiais, gali pasirodyti graiausia. Galimas daiktas, kad, kaip vaikai ir moterys grisi viskuo, kas marga, taip daugelis i santvark laikys esant geriausi.

Daug kas j tokia laikys, pritar Adimantas. Esant demokratijai, mano mielas, patogu pasirnik ii valstybs santvark. K tu turi galvoje? Mat dl laisvs daryti, k nori, joje gldi visos santvark rys. Tas, kuris panors kurti valstyb, kdip mudu, btinai turs vykti ten, kur yra demokra tija, ir, atsidrs tarsi visokiausi santvark mugje, isirinkti t, kuri jam patinka, 0 pasirinks kurti vals tyb! Tikriausiai ten netrks santvark pavyzdi. Demokratinje valstybje visai nebtina daly vauti valdyme, nors ir turtum toki sugebjim; ne btina ir paklusti, jei nenori, arba kariauti, kai kiti kariauja, arba gyventi taikoje kaip kiti, jei nenori taikos. Kita vertus, jei statymas ir draudia tau val dyti arba teisti, tu vis tiek gali valdyti ir teisti, jei tik tau ateis galv tokia mintis. Argi i pirmo vilgsnio toks gyvenimas neatrodo dievikas ir saldus? I pradi galbt, atsak Adimantas. Na, o gailestingumas nuteistj atvilgiu? Argi tu nesi mats, kaip itokioje santvarkoje mons, nu teisti mirti arba itremti, pasilieka ir sukinjasi visuo menje, vaikioja tarsi didvyriai tarytum jie nie kam nerpt ir niekas j nepastebt? Daug toki maiau. itas atlaidumas tai ne kokia nors demokra tins santvarkos smulkmena; tai panieka visam tam, k mes laikme svarbiais dalykais, kurdami savo vals tyb. Mes sakme, kad, jei mogus neapdovanotas ga bumais, jis niekada netaps dorybingas; tas pat bus ir tuo atveju, jei jis i maens aisdamas ir mokydamasis nesusidurs su groiu. Tuo tarpu demokratija, ididiai pamynusi visa tai, visai nesirpina, kas nuo koki u simim pereina prie valstybins veiklos. mogui rei kiama pagarba, jei tik jis parodo savo palankum mi niai. Tikrai puiki santvarka!

tai tokios savybs bdingos demokratijai santvarkai, neturiniai jokio valdymo, bet maloniai ir margai. Joje gyvendinama savotika lygyb sulygi nami lygs ir nelygs. Tu kalbi visiems inomus dalykus, tar A d i mantas. XII. Pairk, kaip visa tai atsiliepia paskiram mogui. O gal pirmiau reikia aptarti, kaip atsiranda tie jo bruoai, panaiai kaip mes aptarme pai sant vark? Taip. A r ne itaip tai vyks: yktuoliui oligarchui gims snus, kuris bus aukljamas pagal tvo pairas ir proius. Suprantama. Kaip ir tvas, jis prievarta slopins tuos savo trokimus, kurie skatina vaistyti pinigus, o ne juos kaupti tokius trokimus galima pavadinti nebti nais. Aiku. Kad aikiau susikalbtume, jei nori, pirmiau nustatykime, kurie trokimai btini, o kurie ne. Noriu, atsak Adimantas. Btinais turbt pagrstai vadinsime tuos, kuri nemanoma atsikratyti, ir tuos, kurie bna naudingi, jei juos patenkini. Ir vienus, ir kitus patenkinti siekia pati ms prigimtis. Teisyb. Vadinasi, juos pagrstai galsime vadinti bti nais? Pagrstai. O tuos trokimus, kuri galima atsikratyti, jei dsi pastangas i pat jaun dien, ir kurie neteikia jokios naudos, bet danai net, prieingai, daro al, pavadin nebtinais, turbt pasielgtume teisingai? Be abejo. Dabar aptarkime vien ir kit trokim pavyz dius, kad susidarytume bendr j vaizd.

Sitai reikia padaryti.

r maisto, tai yra duonos ir ko nors prie duo b Miistumms? - Manau, kad btinas. Duonos poreikis btinas dl dviej prieasi jis yra naudingas ir reikalingas gyvybei palaikyti. Teisyb. O priedo prie duonos, tai yra msos ar uvies, poreikis btinas tiek, kiek tas priedas padeda palaikyti ^ > e r savijaut. Suprantama. Na, o noras dar ir kitoki, pramatnesni, val gi, kurio galima atsikratyti, jei i maens j tramdysi ir stengsiesi ukirsti jam keli aukljimu, yra alingas ir knui, ir sielai, nes jis neugdo nei proto, nei nuoc saikumo. Todl teisinga j vadinti nebtinu. Teisinga. A r nedert i trokim pavadinti niokojan iais, o pirmj pravariais ir naudingais, nes jie pa deda veikti? Taip, inoma. T pat pasakysime ir apie meils bei kitus pa naius trokimus. T pat. Tas, kur pavadinome tranu, pilnas toki neb tin nor ir trokim ir yra j valdomas, o ykt, oligarchinio bdo mog valdo tik btini trokimai. d Suprantama. XIII. Dabar grkime atgal, tariau, ir pai rkime, kaip i oligarcho pasidaro demokratas. Da niausiai itai atsitinka taip. Kaipgi? Kai jaunas mogus, kuris, kaip mes k tik sak me, nebuvo deramai aukljamas, o tik pratinamas tau pyti, paragauja tran medaus ir atsiduria pavojing ir plri vri, galini suteikti jam vairiausi ir margiausi smagum, draugje, tada jo viduje ir pra sideda perjimas nuo oligarchinio bdo prie demokrae tinio. 295

nos, poreikis nra btinas, kad btume sveiki ir gerai

560

d
296

Taip, tai neivengiama, pritar Adimantas. Kaip valstybje vyksta perversmas, kai tam tik rai daliai jos piliei teikiama iorin parama dl pa ir giminingumo, taip ir jaunuolis pasikeiia, kai tam tikrai jo trokim daliai i iors padeda jai gimi ning trokim ris. Be abejo. O jeigu kaip atsvar kas nors teikia pagalb jo oligarchiniam pradui nesvarbu, ar tai bus tvo pamokymai ar priekaitai, ar kit eimos nari, jo v i duje kils maitas ir pasiprieinimas, taip pat ir kova su paiu savimi. inoma. Tokiu atveju kartais demokratinis pradas pasi traukia oligarchiniam i kelio, kai kurie trokimai i nyksta, kiti ivejami, jaunuolio sieloje atsiranda gda, ir viskas vl susitvarko. Kartais taip bna. Bet paskui vietoj ivytj slapta iauga kiti jiems giminingi trokimai, ir, kadangi tvas yra nesumanus aukltojas, j atsiranda daug ir stipri. Paprastai taip ir bna. Jie traukia jaunuol ankstesn jo aplink, ir itas slaptas bendravimas pagimdo daug nauj tro kim. Suprantama. Gal gale jie uima jaunuolio sielos akropol, pamat, kad jis tuias: ten nra nei ini, nei ger proi, nei teising kalb vis t geriausi moni proto saugotoj ir gynj, kuriuos myli dievai. Be abejo. J viet urmu uima klaidingos nuomons ir pagyrniki odiai. Tai neivengiama. Tada jis vl sugrta pas lotofagus 13 ir atvirai ten apsigyvena. Jeigu artimieji pasis kariaun igel bti taupiajam jo sielos pradui, tai jo pagyrniki odiai udarys jame karalikos tvirtovs vartus, nesileis sjunginink kariaunos, nepriims netgi pasiunti-

ni senesni ir imintingesni moni proting odi, nors tai bt tik paskiri asmenys; jie nugals myje su taupiuoju pradu irr pavadin gd kvailys te, ivys jr nupl jai garb, o nuosaikum pavadins itiimu ir, apdrabst purvais, imes lauk. sitikin, kad nuosaikumas ir tvarkingas itekli eikvojimas yra kai mikas tamsumas ir eminantis bruoas, jie paalins juos i savo alies, remdamiesi daugybe nenauding ugaid. Taip, itai jie btinai padarys. Itutin ir apval j jau ugrobt jaunuolio siel ir atideng jai didisias paslaptis, jie paskui ves j lum, nesivaldym ir itvirkim, ipuotus ir apvainikuotus, didelio choro lydimus. lovindami juos, jie lum vadins iprusimu, nesivaldym laisve, i tvirkim didiadvasikumu, begdikum narsu mu. Argi ne itokiu bdu jaunuolis, kur aukljo b tinais trokimais, dar jaunystje pereina prie palaido ir laisvo gyvenimo, nuolaidiavimo nebtiniems ir a lingiems trokimams? Tai visikai akivaizdu. Tada itoks mogus gyvens, nebtiniems troki mams skirdamas n kiek ne maiau pinig, pastang ir laiko negu btiniems. Jei, laimei, jo pasinrimas itvirkavimo siautul nebus besaikis, tai, kai su amiu mi praeis didiausios aistros, jis vl sileis savo siel dal ivytj trokim, nebe visikai atsiduos siveru sioms aistroms, ir jo sieloje atsiras tam tikra pusiaus vyra: kiekvien kart jis paklus tam trokimui, kur jam tarsi lm burtai, o kai j visikai patenkins, pa klus kitam, ir n vieno neatsisakys, visus laikydamas lygiais. Be abejo. Bet vis dlto jis nepriims teisingo samprotavimo, nesileis jo savo tvirtov, ir, jei kas nors jam sakys, kad itie tai malonumai kyla i kilni ir ger troki m, o anie i blog ir kad ituos reikia puoselti ir gerbti, o anuos ugniauti ir valdyti, jis purtys e

561

c 2 9 7

galv ir sakys, jog visi trokimai yra lygs ir todl v i sus reikia vienodai gerbti. Tokie mons i tikrj taip elgiasi, pritar Adimantas. Toks mogus diena i dienos gyvena, pataikau damas pirmam j apmusiam trokimui: ia jis girtau ja, grojant fleitai, ia staiga geria tik vanden ir kan kina save, ia susiavi gimnastikos pratimais, ia j apima tingulys, ir jis nieko nenori. Kartais jis susido mi pokalbiais, kurie atrodo es filosofiki, danai usi ima visuomeniniais reikalais: staiga paoks, pasako, kas jam ujo ant lieuvio, ir puola vykdyti. Susiav jo karingais monmis ir pasuko t pus, o jeigu verslininkais tada kita kryptimi. Jo gyvenime nra jokios tvarkos, jo nevaldo btinyb; tok gyvenim jis vadina maloniu, laisvu ir laimingu ir taip gyvena vis laik, Tu puikiai apsakei lygyb mgstanio mogaus gyvenim. A parodiau, tariau, kad is mogus toks pat daugiaveidis, margas ir puikus, kaip ir jo valstyb. Daugelis vyr ir moter pavydt itokio gyvenimo, kuriame derinasi daugyb visokiausi santvark ir pa proi. Taip, tai tiesa, pasak Adimantas. Vadinasi, pripainsime, kad toks mogus atitin ka demokratij ir todl j pagrstai galime pavadinti demokratiniu mogumi. Pripainsime. XIV. Mums liko apvelgti pai nuostabiausi santvark ir pat nuostabiausi mog: tai tironija ir tironas. Taip. Na, mielasis, tai pairkime, kaip atsiranda ti ronija. Kad ji atsiranda i demokratijos, tai aiku. Aiku. A r ne panaiai, kaip i oligarchijos atsiranda demokratija, taip i demokratijos tironija? K tu turi galvoje?

Gris, ikeltas kaip galutinis tikslas dl to ir atsirado oligarchija, buvo turtas, ar ne? Taip. O nepasotinamas turt siekimas ir nesirpini mas niekuo kitu praud oligarchij. Teisyb. Tai tai demokratij taip pat praudo tai, k ji laiko griu ir ko nepasotinamai siekia. O k ji, tavo nuomone, laiko griu? Laisv, tariau. Demokratinje valstybje tik ir girdi, kad tai yra graiausias dalykas ir kad laisvam gimusiam mogui tik tokioje valstybje verta gy venti. Taip, itai danai kartojama. Kaip a k tik sakiau, toks nepasotinamas vie no dalyko siekimas ir nesirpinimas kitais dalykais i kreipia i santvark ir ruoia dirv tironijai. Kaip tai atsitinka? paklaus Adimantas. Kai laisvs itrokusio j e demokratinje valsty bje valdi paima nevyk vyno pilstytojai, valstyb per daug apsvaigsta nuo neatmietos laisvs, o valdo vus, jeigu jie nepakankamai nuolaids ir neduoda v i sikos laisvs, apkaltina ir baudia kaip nusikaltlius ir oligarchus. Taip ir bna. Pilieius, kurie paklsta valdiai, drabsto pur vais kaip nieko nevertus savanorius vergus, u tai valdovai, panas pavaldinius, ir pavaldiniai, panas valdovus, giriami ir gerbiami ir paskir moni, ir visuomens. Argi tokioje valstybje neivengiamai nepaplis laisv viskam? Be abejo. Ji siskverbs kiekvienus namus, o gal gale nepaklusnumas prigis net gyvuliams. Kaip suprasti tavo odius? paklaus Adiman tas. Pavyzdiui, tvas pranta vaik laikyti sau lygiu ir ima bijotis savo sn, o snus lyginasi su tvu ir nejauia pagarbos ir baims savo gimdytojams, nes

299

nori bti laisvas, persikllis susilygina su tikru pilie iu, o pilietis su persiklliu; tas pat atsitiks ir su svetimaliu. Taip bna. Be to, dar visokios kitos smulkmenos: mokytojas bijosi mokini ir pataikauja jiems, mokiniai nekreipia dmesio mokytoj ir aukltoj. Apskritai jaunieji ima mgdioti vyresniuosius ir lenktyniauja su jais ir odiais, ir darbais, o seniai, prisitaikydami prie jau nj, nuolat poktauja ir taukia niekus, mgdioja jaunuolius, kad neatrodyt nirs ir valdingi. Teisyb. Bet didiausia laisv, kuri tokioje valstybje turi liaudis, tai, kad pirktieji vyrai ir pirktosios mo terys n kiek ne maiau yra laisvi negu j pirkjai. Tiesa, mes btume umir pasakyti, koki lygyb ir laisv ten turi moterys, palyginti su vyrais, ir vyrai, palyginti su moterimis. Eschilo odiais tariant, ,,mes pasakysime tai, kas dabar mums ant lieuvio1 '1 4 . Taigi a taip ir kalbu. O kad mogui tarnaujan tys gyvuliai iia yra laisvesni negu kur kitur, tuo nie kas nenort tikti, pats nepamats. ia ir kals, kaip sako prieodis, eimininks, arkliai ir asilai prat ididiai ir laisvai vaiktinti, ukliudydami praeivius, jei ie nepasitraukia i kelio. Taip ir visa kita ia tryk ta laisve. Tu tarsi pasakoji man mano paties sapn, pa sak Adimantas: a juk ir pats danai keniu nuo j, kai vykstu kaim. O kai visa tai sudedi krv, tai svarbiausias dalykas tu ir pats itai supranti yra tai, kad pilie i siela pasidaro be galo jautri netgi dl smulkmen: bet kokia prievarta kelia j pasipiktinim kaip neleis tinas dalykas. Gal gale, kaip inai, jie ims nepaisyti net statym nei rayt, nei nerayt, kad tik nie kas neturt jiems valdios. itai a gerai inau.

XV. Tokia, mano mielas, yra ta grai ir jaue ilatvikai li pradia, i kurios, kaip man atrodo, i auga tironija. Tikrai li. Na, o kas bna paskui? Ta pati liga, kuri isikerojo oligarchijoje ir pa galiau j praud, ia dl savivals dar labiau keroja ir stiprja ir pavergia pai demokratij. I tikrj kiekvienas kratutinumas paprastai sukelia pasikeitim 564 prieing pus oro, augal, kn bkls ir net santvarkos. Suprantama. Pernelyg didel laisv ir paskiro mogaus, ir valstybs, matyt, paprastai virsta pernelyg didele vergija. Tam yra pagrindo. Taigi, tariau, tironija, suprantama, atsiran da ne i kurios nors kitos santvarkos, o tik i demo kratijos kitaip sakant, i pernelyg didels laisvs turi atsirasti didiausia ir iauriausia vergija. Suprantama. Bet, man atrodo, tu mans ne ito klausei, o ko kia liga, bdinga oligarchijai, lygiai taip pat pakerta ir demokratij ir j pavergia. Teisyb. A turjau galvoje atsiradim ypatingos ries moni tingini ir vaistn, vadovaujam palu si drsuoli, paskui kuriuos seka bailesnieji. Mes juos palyginome su tranais, i kuri vieni turi geluon, o kiti neturi. Teisingai. Ir vieni, ir kiti, vos tik atsirad bet kurioje valstybje, sukelia tokius pat sutrikimus, kaip kne udegimas ir tulis. Ir geras gydytojas, ir statym lei djas turi i anksto imtis priemoni, kad ukirst jiems keli, kaip kad patyrs bitininkas iri, kad neatsiras t tran, o jeigu jau j atsiranda, tai reikia kuo grei iausiai ipjauti juos kartu su koriais. Prisiekiu Dzeusu, tai btina padaryti. c b

30i

Kad geriau irtume tai, k norime pamatyti, padarykime tai kaip. Kaip? Mintyse demokratin valstyb padalykime tris dalis ji i tikrj susideda i trij dali. Viena i t dali bus tranai; jie ia atsiranda dl savivals, bet j n kiek ne maiau negu oligarchijoje. Tai tiesa. Tik ia jie daug nuodingesni negu oligarchi joje. Kodl? Oligarchijoje jie negali suklestti ir lieka silp ni, nes ten jie niekinami ir neprileidiami prie valdios. O demokratijoje jie su maomis imintimis vos ne valdo valstyb: nuodingiausieji tranai sako kalbas ir veikia, o kiti sdi aplink tribn, dzgia ir nepakenia, jei kas pamgina kitaip kalbti. Vadinasi, esant iai santvarkai, visk, iskyrus tik nedaugel dalyk, tvarko tokie mons. I tikrj. I minips isiskiria ir kita dalis moni. Kokia? Kai visi vaikosi pelno, tie, kurie i prigimties yra tvarkingesni, daniausiai tampa turtingiausi. Suprantama. I j, manau, tranai gauna daugiausia medaus ir lengviausiai j iiulpia. Kaipgi j iiulpsi i t, kurie jo maai turi? Dl to tokius turtuolius paprastai vadina tran ganykla. Kaip tik dl to. XVI. Treij grup sudaro liaudis tie, kurie dirba savo rankomis, kuriems svetimas verteivikumas; j turtas labai menkas. Susirink krv, jie demo kratijoje sudaro gausiausi ir galingiausi dal. Taip, bet jie nelabai nori eiti susirinkimus, jeigu negauna savo dalies medaus.

Betgi jie visada gauna savo dal, nes valdia gali atimti i turtingj j nuosavyb ir idalyti j liaudiai inoma, didiausij dal pasilikdama sau. itokiu bdu jie visada gauna savo dal. O tie, i kuri atima turt, yra priversti gintis, kalbti liaudies susirinkimuose ir daryti visa, k tik gali. inoma! Ir nors jie ir nerengt smokslo, juos vis tiek apkaltins rezgant pinkles liaudiai ir oligarchikumu. Taip. Gal gale, matydami, kad liaudis, meiik ap gauta, ne i blogos valios, o dl neinojimo yra pasi rengusi susidoroti su jais, jie norom nenorom pasidaro tikrais oligarchijos alininkais. Jie ia niekuo dti tiesiog jiems gl tranas, ir dl to juose gim toks blogis. Tikra tiesa. Tada prasideda kaltinimai, bylos, vaidai. Taip. Liaudis paprastai isirenka kur nors vien mo g* ji puoselja ir iauktina.

Sitai jai bdinga.


Todl, tariau, aiku, kad tironas, jeigu jis atsiranda, visada iauga i ios aknies, kaip liaudies statytinis. Visikai aiku. O nuo ko prasideda tokio statytinio virtimas ti ronu? Aiku, kad tai atsitinka tada, kai jis pradeda daryti t pat, kas pasakojama mite apie Dzeuso Likieio ventykl Arkadijoje. Kas gi pasakojama tame mite? paklaus A d i mantas. Kad tas, kuris paragauja mogaus irdies, plau i ir kepen, smulkiai supjaustyt ir maiyt auko jam gyvuli ms, btinai virsta vilku. A r negirdjai ito pasakojimo? Girdjau.

566

Panaiai atsitinka ir liaudies vadui. Turdamas savo rankose pernelyg paklusni mini, jis nestengia susilaikyti nuo savo gentaini kraujo. Prieingai, jis, kaip paprastai bna, prads traukti mones teism, remdamasis neteisingais kaltinimais, ir, atimdamas i mogaus gyvyb, suter savo sin mogudyste: sa vo nevaria burna ir lieuviu jis ragaus nuudytj tautiei krauj. Bausdamas tremtimi ir mirtimi, jis silys panaikinti skolas ir i naujo perdalyti em. Argi itokiam mogui nra likimo lemta arba ti nuo prie rankos, arba tapti tironu ir i mogaus pasidaryti vilku? Tikrai lemta. Jis sukelia kar prie tuos, kurie turi nuosavyb. Taip, jis padaro itai. Jeigu jis pralaimjo ir buvo itremtas, o paskui vl gro, savo prie pykiui, tai jis grta jau tikras tironas. Aiku. O jeigu tie, kurie j ivijo, nestengs jo vl nu versti ir nubausti mirtimi, apjuodin piliei akyse, tada jie kslaus nuudyti j slapta. Taip danai bna. I ia iplaukia visiems gerai inomas tiron rei kalavimas kai tik jie gyja toki valdi, liepia liau diai paskirti jiems asmens sargybinius, kad liaudies utarjas bt sveikas ir gyvas. itai tai jau btinai. Ir liaudis jam duoda juos, nes bgtauja dl jo gyvybs, o pati kol kas jauiasi rami. Be abejo.

Kai itai pamato mogus, turintis pinig, o kartu ir pagrind neksti liaudies, jis, mano mielas, tuoj pat, kaip orakulas nurod Krezui,
prie virgdtojo Herm o Bga skubiai ir nebijo, kad gali bailiu p a s ir o d y t15.

304

Antr kart jam jau netekt gdytis savo bailumo, pasak Adimantas.

Jeigu j bt pagav, jis bt buvs nubaustas mirtimi. Btinai. O tasai liaudies statytinis, aiku, neguli isitie ss kaip milins" 1 6 , bet, iuds daugel kit* stovi sa vo valstybs veime jau ne kaip liaudies atstovas, o kaip tikras tironas. Kurgi jis nestovs! XVII. Dabar, tariau, pairkime, kas sudaro io mogaus ir tos valstybs, kurioje atsiranda toks mirtingasis, laim. Pairkime. Pirmomis savo valdymo dienomis jis ypsosi v i siems, sveikina kiekvien sutiktj ir ginasi ess tiroe nas. Jis dalija paadus ir paskiriems pilieiams, ir visai valstybei, jis panaikina skolas ir idalija em liau diai ir savo svitai. Jis apsimeta ess visiems gailes tingas ir malonus. Btinai. O kai jis susidoroja su savo prieais su vie nais susitaiko, kitus sunaikina ir kai jie nebekelia jam pavojaus, jis pirmiausia traukia pilieius karus, kad liaudiai bt reikalingas vadas. Suprantama. Be abejo, ir dl to, kad mokesiai nuskurdint 567 pilieius ir jie diena i dienos plktsi, neturdami ka da regzti pinkli prie j. Aiku. O jeigu jis tars k nors galvojant kitaip ir ne norint pasiduoti jo valdiai, tokius mones jis sunai kins ta dingstimi, kad jie es pasidav prieams. To dl tironas visada turi kurstyti kar. Be abejo. Bet tokie jo veiksmai kelia vis didesn piliei neapykant. Kaipgi nekels! Be to, ir kai kurie i taking asmen, padjui jam paimti valdi bent jau drsiausieji i j, b
305

prads atvirai ir kalbdamiesi tarp savs reikti jam savo nepasitenkinim tuo, kas dedasi. Be abejo. Kad ilaikyt valdi, tironas turs juos visus sunaikinti, ir gal gale nei i draug, nei i prie neliks n vieno bent kiek vertesnio mogaus. Aiku. Todl jis turi budriai sekti tuos, kurie yra nar ss, didiadvasiai, protingi, turtingi. Tirono klestji mas pagrstas tuo, kad jis neivengiamai yra prieikas visiems iems monms ir rezga prie juos pinkles, kol apvalo nuo j valstyb. Nieko sau apvalymas! Taip, tariau, jis prieingas tamr kur naudoja gydytojai: ie paalina i kno visa, kas blogiausia, o palieka tai, kas geriausia, tuo tarpu tironas elgiasi prie ingai. Matyt, jis privalo taip elgtis, jei nori ilaikyti valdi. XVHI. Jis yra supaniotas palaimingos btiny bs arba gyventi kartu su gauja niek, ir dar jo nekeniani, arba visai negyventi! Taip, supaniotas. Kuo labiau jis sipyks pilieiams, itaip elgda masis, tuo daugiau ir tuo itikimesni sargybini jam reiks, ar ne? Be abejo. O kas tie itikimieji? I kur j imti? Jie patys lkte atlks, jei tik umoksi. Po imts! Tu, atrodo, vl kalbi apie kakokius tranus, svetimalius valkatas. Tu neapsirinki, tar Adimantas. A rgi tironas nenors turti sargybini i vieti ni moni? Kaip? Jis atims i piliei vergus, paleis juos laisv ir padarys savo sargybiniais. I tikrj. Be to, ie bus itikimiausi.

Na ir laimingas mogus, anot tavs, yra tironas, jei ie mons itikimi jo draugai, o ankstesniuosius, tikruosius, jis praud! Jis priverstas tenkintis tokiais. itie jo draugai juo avsis, jo draugij sudarys ie naujieji pilieiai, o dori mons jo neapks ir vengs. Be abejo. Matyt, ne veltui sakoma, kad ne juokas kurti tragedijas, o juk ia ypa pasiymjo Euripidas. K tu turi galvoje? Jis yra pasaks toki gili mint: Tironai, drau gaudami su protingais, tampa protingi" 1 7 . Matyt, jis man, kad tironai bendrauja su iminiais. Kaip jis auktina tironij, laikydamas j dievi ka 1 8 f ir visa, kas su ja susij! Taip daro ir kiti poetai. Jeigu jau tragedij raytojai yra tokie iminiai, tegul jie atleis mums ir visiems tiems, kurie pritaria ms poiriui valstybs santvark, jei mes nepriim sime j savo valstyb kaip tik dl to, kad jie taip liaupsina tironij. A manau, kad jie mums atleis, bent jau protin giausieji. Vaikiodami po kitas valstybes, jie suburia mi nias ir, pasisamd atlikjus su graiais, stipriais ir s pdingais balsais, patraukliai pieia pilieiams tironi j ir demokratij. Taip, ir netgi labai stengiasi. Be to, u tai jie dar gauna atlyginim ir yra gerbiami, ypa, suprantama, tiron, o po j demo kratij. Bet kuo aukiau jie pakyla prie valdios vir ni, tuo labiau mta j garb, tarsi jai neutekt kvapo kopti auktyn. Tikrai taip yra. XIX. Bet mes, tariau, nukrypome al. Gr kime atgal prie tirono kariaunos. I ko jis ilaikys t grai, gausi, marg, nuolat besikeiiani sargyb? Aiku, kad jis eikvos jai ventykl turtus, jei gu j yra valstybje, ir kol j uteks ilaidoms padeng ti, jis mains pilieiams ukraunamus mokesius.

5 6 9

O kai ie itekliai iseks? Aiku, kad tada ir jis pats, ir jo bendraygiai bei bendraygs gyvens i jo tvo itekli. Suprantu, tariau. Kadangi liaudis pagimd ti ron, ji turi ir maitinti j bei jo bendraygius. Tironui itai btina. K tu sakai? O jeigu liaudis pasipiktinusi pasa kys, kad suaugs snus neturi teiss reikalauti, jog tvas j maitint, veikiau jau prieingai snus turt maitinti tv, ir kad tvas ne tam j pagimd ir pastat ant koj, jog, iam uaugus, pats tapt savo paties verg vergu ir maitint ir sn, ir vergus, ir visokias atmatas? Prieingai, jeigu jau liaudies atstovas taip ikilo, tai liaudis galt tiktis isivaduoti nuo turtuo li ir vadinamj garbing piliei; o dabar liaudis sako jam ir jo bendraygiams nedintis i valstybs: taip tvas iveja i nam sn kartu su jo kyriais sugrovais. Prisiekiu Dzeusu, tada liaudis pamatys, kok pa dar ji pagimd ir su meile uaugino, ir supras, kad tie, kuriuos ji bando ivyti savo silpnomis jgomis, yra daug galingesni u j. K tu sakai? A rgi tironas idrs panaudoti prie vart prie savo tv ir, jei is nepaklus, netgi ims muti j? Taip, jis atims i savo tvo ginkl. Taigi tironas yra tvaudys ir prastas savo gim dytoj karintojas; visi pripasta, kad tironijai itai bdinga. Kaip sakoma, nuo dm bgdamas ugn pataikysi": taip ir liaudis, nordama atsikratyti laisv moni jungo, pakliva despotizmo priespaud ir be saik laisv ikeiia sunkiausi ir kariausi vergij. Deja, taip ir atsitinka. Na k gi? A r neperdsime sakydami, jog jau aptarme, kokiu bdu i demokratijos atsiranda tiro nija ir kokios yra jos ypatybs? N kiek, atsak Adimantas.

D E V IN T O JI K N Y G A
I. Beliko aptarti tironikos santvarkos mog kaip jis atsiranda i demokratinio mogaus, koks jis yra ir kaip gyvena vargingai ar laimingai. Taip, jis dar liko neaptartas. A r inai, ko, mano manymu, dar trksta? Ko gi? Man rodos, mes nepakankamai aptarme troki mus kokie jie yra ir kiek j. Kol ito neisiaikinome, nebus visikai aikus ir tas tyrinjimas, kur pradedame. Vadinasi, dabar pats laikas juos aptarti. Teisingai. tai k a ia noriau isiaikinti: man atrodo, kad kai kurie nebtini malonumai ir tro kimai yra prieingi statymams. Jie bdingi visiems monms, bet, statym ir geresnij trokim tramdo mi, padedant protui, kai kuriuose monse jie arba v i sai inyksta, arba susilpnja, ir j lieka nedaug; ta iau yra ir toki moni, kuriuose jie stiprja ir gausja. Apie kokius trokimus tu ia kalbi? Apie tuos, tariau, kurie sukyla miegant, kai sielos protingasis, romusis ir valdantysis pradas miega, o gyvulikasis ir laukinis pradas, sotus ir apgirts, sto jasi piestu, gena alin mieg ir ieko, kaip ia numalinus savo nirtul. Tu inai, kad tada jis gali idrsti visk, pamyns bet koki gd ir prot. Jis nepasidrovs netgi santykiauti su savo motina ar su bet ku riuo i moni, diev arba gyvuli, susiteps bet 5 7 1

3 09

e 5 7 2

310

kokiomis udynmis, nesusilaikys nuo jokio maisto vienu odiu, jis nevengs jokios kvailysts, jokios begdysts. Tikra teisyb. Bet kai mogus laikosi sveiko nuosaikumo, ei damas miegoti, jis paadina savo sielos protingj pra d ir, pavaiins j graiomis mintimis ir samprotavimais, pasineria vidinius apmstymus; geidiantj pra d jis apmalina, neleisdamas jam persisotinti: tegul js miega ir savo diaugsmais bei sielvartais nedrums ia kilniausiojo sielos prado, kad is galt niekieno netrikdomas, visikai grynas siekti surasti ir pajusti tai, ko jis dar neino arba i praeities, arba i dabar ties, arba i ateities. Lygiai taip pat mogus nuramdo ir aistringj prad ir eina miegoti nurimusia irdimi, ant nieko neirsdamas. Nuramins tas dvi ris sielos prad ir ijudins treij, kuriai bdinga imintis, jis atsiduoda poilsiui. Tu inai, kad tada jis veikiausiai pasieks ties ir sapne jam maiausiai vaidensis tie sta tymams prietaraujantys reginiai. A visikai tikiu, kad taip yra. Bet mes per daug nuklydome al, kalbdami apie tai. Juk mes norjome pabrti tik tai k: kiek viename i ms slypi baisi, laukini, statymams prieing trokim ris net ir tuose monse, kurie atrodo labai santrs. Tai rodo sapnai. Pats sprsk, ar a sakau ties ir ar tu sutinki su manimi. Sutinku. II. Dabar prisimink, k sakme apie demokrati n mog. I maens jis buvo aukljamas yktaus t vo, kuris vertino tik pelno trokim, o kitus trokimus laik nereikalingais ir niekino kaip siekianius tik pramog ir graumo. Taip. Bet, bendraudamas su mantresniais monmis, valdomais trokim, apie kuriuos k tik kalbjome, jis perima j gyvenimo bd ir puola neabot pa laidum, nes neapkenia tvo yktumo. Taiau, bdamas i prigimties geresnis u savo tvirkintojus, tem-

piamas abi puses, jis sustoja tarsi viduryje tarp i dviej gyvenimo bd: saikingai, kaip jam atrodo, ra gaudamas abiej, jis gyvena nei nedor, nei staty mams prieing gyvenim taip i oligarcho jis tam pa demokratu. Apie tok mog susidar itokia nuomon; jos ir dabar laikomasi. sivaizduok, tariau, kad is mogus, jau sens teljs, turi jaun sn, kur iaugino pagal savo pa proius. sivaizduoju. sivaizduok, kad jam atsitinka lygiai tas pat, kas ir jo tvui: jis pasineria palaid gyvenim, kur jo tvirkintojai vadina visika laisve. Tvas ir artimieji skatina jo polink laikytis vidurio, bet jo tvirkintojai prieingai. Kai tie imaningi kertojai ir tiron kr jai nesitiki kokiu nors kitu bdu ilaikyti jaunuol savo rankose, jie sigudrina diegti jam koki nors aistr, valdani dykinjimo ir vaistymo trokimus; i aistra tai tarsi didelis sparnuotas tranas. A r gali i aistra bti kas nors kita? Negali. Aplink i aistr spieiasi kiti trokimai, lydi mi smilkal, miros, vainik, vyn ir tokioms bendri joms prast palaid smagum. Iaugin ir ipuoselj galumo geluon, ie trokimai diegia j tranui, ir ta da tasai sielos valdovas, apimtas lo, gelia. Ir jeigu jis aptinka jaunuolio sieloje nuomoni ar trokim, ku riuose dar lik iek tiek padorumo ir gdos, umua juos, istumia lauk, kol jaunuolis galutinai apvalo sa vo siel nuo nuosaikumo ir pripildo j j upldusio lo. Tu nupasakoji, kaip atsiranda tikras tironas. A rgi ne dl it dalyk Erotas m laik vadinamas tironu? Veikiausiai. O girtas mogus ar nepanaus tiron? Panaus.
1

nuo neatmena

Na, o apimtas lo ir iprotjs mogus tariasi gals valdyti ne tik mones, bet ir dievus. I tikrj. mogus, mano mielas, tikru tironu tampa tada, kai jis arba dl savo prigimties, arba dl proio, ar ba ir dl vieno, ir dl kito pasidaro girtuoklis arba nuolat bna k nors simyljs, arba ieina i proto. Tikra teisyb. III. Atrodo, itaip ir atsiranda toks mogus. O kaip jis gyvena?

Zinai, kaip juokais sakoma ,,Tu man pasa kysi" 2.


Gerai, tariau, pasakysiu. Paskui prasids j puotos, vents, pasilinksminimai, heteros ir kiti pana s dalykai: juk j sieloje gyvenantis tironas Erotas valdys visa, kas joje yra. Tai neivengiama. Kas dien ir kas nakt gims daugyb nauj stip ri aistr, reikalaujani jas patenkinti. Tikra daugyb. Taigi jei buvo koki pajam, jos greitai itirps. Kurgi neitirps! Tada jie skolinsis ir vaistys tv palikim. Be abejo. O kai viskas bus ieikvota, tada stipri ir giliai siaknijusi aistr spieius prads zvimbti, ir mons, tarsi genami visokiausi trokim, ypa Eroto, paskui kur tarsi sargybiniai seka kiti trokimai, prads gelti, irdami, kas k turi ir k galima atimti apgaule arba prievarta. inoma. Jie btinai turi grobti kitaip jiems teks kentti baisias kanias ir skausmus. Btinai. Panaiai kaip vlesnieji malonumai tokiame mo guje nustelbia ankstesniuosius ir juos nuskurdina, taip ir jis pats nori bti pranaesnis u savo tv ir moti n, nes yra jaunesnis u juos, ir, ivaists savj da l, pasisavins ir eikvos tvo pinigus.

Na, o toliau? paklaus Adimantas. Jeigu tvai neleis jam ito daryti, argi jis pirmiausia nepabandys j apvogti ir apgauti? A manau, kad pabandys. O jeigu jam nepasisekt, argi jis neapiplt j jga? Tikriausiai. O jeigu jo seni tvai prieinsis ir kovos, argi jis pasigails j ir nepasielgs su jais kaip tironas? A nediau galvos dl tokio mogaus tv li kimo. Bet, vardan Dzeuso, Adimantai, negi dl kokios nors naujos draugus, meilus, be kurios galt ir apsieiti, jis ims muti seniai mylim ir artim mog motin? Arba dl graaus jaunuolio, su kuriuo tik k susibiiuliavo ir be kurio taip pat galt apsieiti, pakels rank prie tikr tv, seniausi savo draug? Nejaugi is mogus privers savo tvus tarnauti jo drau gams, kuriuos sileis savo namus? Prisiekiu Dzeusu, privers, atsak Adimantas. Kokia didel laim pagimdyti sn tiron! Labai didel. Na, o kai iseks ir tvo, ir motinos pinigai, taiau jo sieloje bus susispiets itisas geidi spieius, tai ar itai neprivers jo i pradi pasiksinti sveti mo namo sienas arba vlyvo naktinio praeivio ap siaust, o paskui sibrauti ir ventykl? Visuose iuo se poelgiuose ankstesns jo nuomons apie tai, kas grau ir kas lyktu, perimtos dar vaikystje ir laiky tos teisingomis, turs uleisti viet trokimams, kurie neseniai buvo paleisti laisv, jie sudaro Eroto palyd ir kartu su juo nugals ankstesnisias nuomones. Kol jaunuolis dar pakluso statymams ir tvui, o v i dujai buvo demokratas, tie trokimai isilaisvindavo tik jam miegant, sapnuose; dabar, kai j uvald Ero tas, mogus visam laikui tapo toks, koks tik retkar iais bdavo sapne: jis jau nebesusilaikys nuo joki udyni, nuo jokio maisto, nuo jokio nedoro darbo. Erotas kuris, viepataujant visikai netvarkai ir palai-

5 7 5
3 /3

314

dumui, kaip tironas gyvena jo sieloje, bdamas vie ninteliu valdovu, ves jo apimt mog tarsi tironas valstyb visokias lias nedorybes, kad duot peno ir sau, ir j lydiniai triukmingai utvei, kuri sudaro trokimai, upld mog i iors, i netikusios jo aplinkos, ir trokimai, kil jo paties viduje i anks tesnij panaaus pobdio trokim, kuriuos jis da bar atpalaidavo, suteiks jiems laisv. Argi ne itaip gyvens toks mogus? Aiku, kad itaip, tar Adimantas. Kai itoki moni valstybje bna nedaug, o dauguma piliei yra nuosaiks, tai tie ivyksta svetimas alis ir tampa kokio nors tirono asmens sargy biniais arba parsisamdo kariais, jei kur vyksta karas; o jeigu visur viepatauja taika ir ramyb, tai jie, pa silik savo tvynje, daro aibes visoki ma unybi. Apie kokias unybes tu kalbi? . Pavyzdiui, vagia, silauinja namus, nupjaustinja pinig kapus, nurenginja praeivius, ventvagiauja, pardavinja mones vergij, kartais skundinja, o jei moka gerai kalbti neteisingai liudija, ima kyius. Ir tu tai vadini maomis unybmis! Juk tu taip sakei apie toki moni padarom blog, kai j bna nedaug? Taip, maomis, tariau, nes, palyginti su di delmis blogybmis, tai i tikrj yra niekai: tironas daro kur kas didesnes niekybes ir atnea valstybei daug didesni nelaimi. O kai valstybje atsiranda daug toki moni ir j sekj ir kai jie pamato savo gausum, tai kaip tik i j tarpo ir atsiranda tironas prie to prisideda liaudies kvailumas. Juo tampa tas, kurio sieloje tno didiausias ir kieiausias tironas. Suprantama juk toks mogus ir bus didiausias tironas. Jeigu jam pasiduos savo noru; o jei valstyb pasiprieins, tada, kaip anksiau baud savo tv ir motin, taip dabar jis baus tvyn, jei tik stengs: jis sives naujuosius draugus, ir kadaise jam buvusi bran-

gi motinyn" (), kaip sako kretieiai tai yra tvyn, privers vergauti tiems monms ir laikys j kaip verg. Toks yra itokio mogaus trokim galu tinis tikslas. Tikrai toks, pritar Adimantas. Panaiai tokie mons elgiasi ir asmeniniame gy venime, dar prie ateidami valdi: nesvarbu, su kuo jie bendraut, jie reikalauja pataikauti jiems ir visa da bti pasirengusiems jiems patarnauti, o jei jiems patiems ko nors prireikia, jie liauioja prie kitus, nesidrovdami apsimeta j draugais, bet kai tik pa siekia savo tiksl, ikart atsuka jiems nugar. Tai tiesa. Tokie mons per vis gyvenim neturi drau g jie arba viepatauja, arba vergauja; tikrosios draugysts ir laisvs tironika prigimtis niekada ne paragauja. Suprantama. Tad ar nebt teisinga tokius mones pavadinti nepatikimais? Kaipgi kitaip! Ir paiais neteisingiausiais, jei mes anksiau tei singai nutarme, kas yra teisingumas. inoma, mes nutarme teisingai. Taigi, glaustai kalbant, nedoriausias mogus yra tas, kuris tikrovje elgiasi taip, kaip tuose sapnuose, kuriuos aptarme. Teisyb. Toks pasidaro tas, kuris, i prigimties bdamas tironas, tampa vienvaldiu, ir kuo ilgiau jis turi to ki valdi, tuo labiau darosi toks. Btinai, pasak Glaukonas, sijungdamas po kalb. IV. Tad ar tasai, kuris yra didiausias nedor lis, nebus ir pats nelaimingiausias mogus? Kuo ilgiau mogus valdys ir kuo didesn bus jo valdia, tuo ilgiau ir labiau jis bus i tikrj nelaimingas, nors dauguma tai sivaizduoja labai skirtingai. Btinai bus kaip tik taip.

Be to, juk tironikas mogus atitinka tirono val dom valstyb, o demokratinis demokratin valsty b; panaiai ir kitais atvejais, ar ne? Suprantama! Ir koks yra valstybs santykis su kita valstybe dorybs ir gerovs atvilgiu, toks yra ir mogaus san tykis su mogumi. Be abejo. O koks yra santykis dorybs atvilgiu tarp tirono valdomos valstybs ir karaliaus valdomos vals tybs, kuri aptarme anksiau? Jos yra viena kitai visikai prieingos viena i j yra pati geriausia, o kita pati blogiausia. A neklausiu, pasakiau, kuri i j tu laikai geriausia itai ir taip aiku. O laimingumo ir nelai mingumo atvilgiu ar tu jas taip pat vertini, ar gal kitaip? Nesileiskime apstulbinami tirono jis yra v i e nas, jo svita taip pat negausi; mums reikia sprsti apie vis valstyb, todl ivaikiokime j vis, gerai si irkime ir tik tada pasakykime savo nuomon. Teisingas reikalavimas, tar Glaukonas. Bet juk kiekvienam aiku, kad nra nelaimingesns vals tybs u tirono valdom ir laimingesns u karaliaus valdom. O jeigu ir sprendiant apie paskirus mones a pareikalauiau to paties, ar tai nebt teisingas reika lavimas? Mano manymu, apie juos gali sprsti tik tas, kuris sugeba mintimis siskverbti mogaus bd, o ne irti, kaip vaikas, tik jo ior ir stebtis visu tuo, k tironai sugalvoja, nordami padaryti spd minioms, ia reikia mokti susigaudyti. A manau, kad mums visiems reikt iklausyti nuomons to, ku ris tikrai gali sprsti, tai yra kuris bt gyvens su tironu po vienu stogu ir stebjs jo asmenin gyveni m, jo elges su savikiais tada jis bt mats tiro n tarsi nuog, be t puoni tragedijos aktoriaus drabui. Tas pat ir tuo atveju, kai padtis valstybje pakrypsta pavojinga linkme: kas stebjo visa tai, te-

gul pasako mums, ar tironas yra laimingas, ar nelai mingas, palyginti su kitais monmis. Ir is tavo reikalavimas bt labai teisingas. Gerai, pasakiau. sivaizduokime, kad mes esa me i t, kurie sugeba sprsti, arba kad jau sutikome galint sprsti mog. Tada jau bt kam atsakyti ms klausimus. sivaizduokime. V. Tada tau reikia daryti tai k: prisimink, kuo valstyb ir paskiras mogus yra panas, ir i eils imk kiekvien savyb, nurodydamas, kokie jos atvil giu yra vienas ir kitas. O kaip man itai daryti? Pirmiausia, tariau, pradk nuo valstybs ir pasakyk, ar tirono valdoma valstyb yra laisva, ar pavergta. Aiku, kad pavergta ir dar kaip! Bet joje tu matai valdovus ir laisvus mones. Matau, bet j nedaug, o visa valstyb ir netgi geriausieji jos pilieiai kenia gding ir nelaiming vergij. Jei paskiras mogus yra panaus valstyb, tai d jame turi bti panaiai, kaip ir valstybje: jo siela kupina vergijos ir emumo, geriausios jos dalys ver gauja, o maa dalel ydingiausia ir beprotikiausia valdo. Btinai taip yra, tar Glaukonas. Kaip pavadinsi toki siel laisva ar verge? Be abejo, verge. Pavergta ir tirono valdoma valstyb negali da ryti, k nori, Negali. Tad ir tirono valdoma siela, kaip visuma, negae ls daryti, k nors: prievarta genama kankinani aistr, ji bus pilna nerimo ir atgailos. inoma. A r tirono valdoma valstyb bus turtinga, ar nuskurdusi? Nuskurdusi. 57

Tad ir tirono valdoma siela bus skurdi ir nuo lat alkana. Taip. A r tokia valstyb ir toks mogus nebus pilni baims? Btinai bus. Kurioje kitoje valstybje rasi daugiau skaus mo, vaitojim, raud ir sielvarto? Niekur kitur nerasi. Na, o ar kuris nors kitas mogus patiria j daugiau negu tironikas mogus, lstantis nuo geis m ir aistr? inoma, pastarasis patiria j daugiausia! Visa tai matydamas, tu, manau, nusprendei, kad tokia valstyb yra nelaimingiausia i vis? A rgi a neteisingai nusprendiau? paklaus Glaukonas. Labai teisingai, tariau. O k tu pasakysi apie tironik mog, pastebjs jame visas ias blogybes? Sakysiu, kad jis yra nelaimingiausias i vis. Dabar tu jau klysti. Kodl? Mano nuomone, ne jis yra nelaimingiausias i vis. O kas gi? itas galbt tau atrodys dar nelaimingesnis. Kuris? Tas, tariau, kuriam, i prigimties turiniam tironik polinki, nepasiseks vis ami nugyventi kaip paprastam mogui, kur itiks tokia nelaim, taip susids aplinkybs, kad jis taps tironu. I to, kas buvo pasakyta, sprendiu, kad tu tei sus, tar Glaukonas. Taip, bet, sprendiant tokius klausimus, negali ma remtis bendrais samprotavimais reikia, kaip ir anksiau, visk nuodugniai isiaikinti. Juk ia kalba ma apie tai, kas svarbiausia, apie ger ir blog gy venim. Tu teisus.

Kaip tau atrodo, ar a teisingai manau, kad klausim reikia pradti svarstyti tai nuo k o ... Nuo ko? Nuo to, kaip gyvena bet kuris i turtingj piliei, turini daug verg. Jie labai panas ti ronus tuo, kad valdo daugel moni, skirtumas tik tas, kad tironas valdo j daugiau. Taip, skirtumas tik tas. Kaip tu inai, jie gyvena rams ir nesibijo sa vo verg. O kodl jie turt bijotis? Nra ko jiems bijotis, tariau, bet ar tu su pranti, kodl? Todl, kad kiekvienam i j padt visa valstyb. Gerai sakai. Na, o jei kuris nors dievas tok mog, turint penkiasdeimt ar daugiau verg, kartu su mona, vaikais, vergais ir visa manta perkelt kur nors dykum, kur nebt n vieno laisvo mogaus, galinio jam padti, argi jis neimt baimintis ir dl savs, ir dl monos, ir dl vaik, kad vergai nepra udyt j vis? Man atrodo, jis vis laik bt pilnas baims, tar Glaukonas. A rgi jis neimt meilikauti kai kuriems vergams, dalyti visokius paadus, nepraomas paleidinti juos laisv, odiu, ar nepradt pataikauti savo tarnams? Tai neivengiama kitaip jis t. O jeigu aplinkui dievas apgyvendint daug kai myn, bet toki, kurie nepakenia, jei kas nors ksi nasi valdyti kitus, ir, kai jiems pakliva toks mogus, baudia j iauriausia bausme? Tada jo padtis bt dar blogesn, nes i vis pusi jis bt saugomas prie. A rgi ne panaiame kaljime yra udarytas tiro nas, kurio bd aptarme? Juk jis pilnas visoki bai mi ir aistr; turdamas godi siel, tik jis vienas i vis valstybs piliei negali niekur ivykti, nega li nueiti pasiirti to, kas adina vis laisv moni smalsum. Daniausiai jis tno usidars savo namuo-

579

se tarsi moteris ir pavydi kitiems pilieiams, kurie i vyksta svetimas alis ir pamato k nors gera. Taip ir yra, patvirtino Glaukonas. VI. Dar daugiau nelaimi itinka t, kurio vidi n santvarka yra bloga, tai yra tironikos prigimties mog j tu k tik pavadinai nelaimingiausiu, jeigu jis, uuot nugyvens vis gyvenim kaip papras tas mogus, kokio nors atsitiktinumo bus priverstas i tikrj tapti tironu ir, nemokdamas suvaldyti savs paties, pamgins valdyti kitus. Tai tas pat, kaip jeigu silpnos sveikatos mogus, negalintis veikti sa\^ o lig, uuot sdjs namie, bt priverstas vis gyvenim kovoti ir rungtis su stipriais ir tvirtais monmis. Tavo palyginimas labai taiklus, Sokratai, ir visi kai atitinka ties. Tad ar ne tiesa, mielas Glaukonai, kad tokia b sena yra tikra nelaim ir kad tirono gyvenimas yra dar sunkesnis u t, kur tu pripainai paiu sunkiausiu? Taip, tai akivaizdu. Taigi tikras tironas, nors kai kas su tuo ir ne sutiks, i tikrj yra vergas, emiausias tarnas, patai kaujantis nedoriausiems monms; jis negali patenkin ti savo trokim, jam labai trksta daugelio dalyk tai tikras skurdius, jei kas sugeba aprpti vilgsniu vis jo siel. Jis vis gyvenim visko baiminasi, dre ba ir kankinasi, jei yra panaus valstyb, kuri val do. O jiedu juk panas, ar ne? Ir netgi labai, patvirtino Glaukonas. Be to, iam mogui priskirsime dar ir kitus bruo us, kuriuos anksiau minjome, valdia neivengia mai padaro j pavyd, neitikim, neteising, nedrau gik, nedor; ji palaiko ir puoselja visokias ydas. Pamau visa tai jame dar labiau stiprs; jis bus nelai mingiausias mogus ir padarys nelaimingus savo arti muosius. N vienas protingas mogus tau neprietaraus. O dabar, tariau, panaiai kaip vyriausias tei sjas paskelbia nuosprend, taip ir tu pasakyk, kuris, tavo nuomone, uima pirm viet pagal laimingum,

kuris antr ir taip toliau i vis penki karaliko sios santvarkos mogus, timokratinis, oligarchinis, de mokratinis ir tironikasis. Sitai nusprsti nesunku, tar Glaukonas. Do rybs ir ydos, laims ir jos prieingybs prasme a rikiuoju juos tokia paia tvarka, kokia jie pasirod mums tarsi teatro chorai. Na, tai nusisamdykime aukl) tariau. Arba a pats paskelbsiu, kad Aristono snus nusprend, jog doriausias ir teisingiausias mogus yra laimingiausias tai yra karalikiausias mogus, valdantis pats save, o blogiausias ir neteisingiausias mogus yra nelaimin giausias toks yra tasai, kuris ir pats sau, ir valstybei, kuri valdo, yra didiausias tironas. Gerai, paskelbk. O ar man nepridrus dar, kad visai nesvarbu, ar visi mons ir dievai ino, kad jis toks, ar neino. Pridurk ir itai. d VII. Gerai, tariau. Tai bus pirmasis rody mas. O tai antrasis, jei tik jis tikinantis. Koks tas rodymas? Kaip valstyb sudaro trys luomai, taip ir kiek vieno mogaus sieloje galima skirti tris pradus. I ia iplaukia kitas rodymas. Koks? tai koks. Kadangi sieloje yra trys pradai, tai, man atrodo, juos atitinka trys malonum rys kiek vien prad atskira ris; panaiai skirstomi ir troki mai bei j valdymas. K tu turi galvoje? paklaus Glaukonas. Mes sakme, kad vieno i t prad dka mo gus pasta, kito pasidaro arus, o treiajam dl jo vairumo negaljome surasti kokio nors vieno jam tin kamo pavadinimo, todl pavadinome j pagal tai, kas e jam labiausiai bdinga, geidianiuoju pradu, nes jis pasireikia stipriu maisto, grimo, meils smagum ir kit panai dalyk trokimu; ia reikia priskirti ir turto trokim, nes tokiems trokimams patenkinti la 5&1 bai reikalingi pinigai.

Teisingai. Net jei apie io prado patenkinim ir trokimus pasakytume, kad jais siekiama naudos, mes geriausiai ireiktume vien i svarbiausi jo ypatybi, ir kiek vien kart mums bt aiku, apie kuri sielos dal kalbama, tad turbt nesuklystume pavadin pra d siekianiu turt ir naudos. Ir man taip atrodo, tar Glaukonas. Na, o apie arum turbt pasakysime, kad jis visada ir i vis jg siekia valdyti, nugalti ir gyti lov. Be abejo. Todl j teisingai pavadintume troktaniu per gals ir garbs. Labai teisingai. O dl to prado, kurio dka pastame, visiems yra aiku, kad jis visada siekia tik painti ties toki, kokia ji yra, o pinigai ir garb jam maiausiai rpi. Visai nerpi. Ar, pavadindami j pastaniuoju ir filosofiniu, mes pasielgtume teisingai? inoma. Vien moni siel valdo vienas pradas, kit kitas, kaip kur ieina. Taip jau yra. Todl sakome, kad ir moni yra trys pagrindins rys filosofai, garbtrokos ir gobuoliai. Teisingai. Ir malonum yra trys rys, atitinkanios tris moni ris. Be abejo. Jeigu kiekvieno i t trij moni i eils pa klaustume, koks gyvenimas yra maloniausias, kiekvienas igirt savj. Troktantis pralobti pasakyt, kad garbs arba mokslo teikiami malonumai yra niekis, palyginti su turtu, nebent ir i j bt galima pasi pelnyti.

322

Teisyb sakai.

Na, o garbtroka? paklausiau. Jis pinig teikiam malonum laiko emu, o ini, kadangi moks las neteikia garbs, tik tuiais niekais. Jis taip mano. O kuo, ms nuomone, filosofas laikys kitus ma lonumus, palyginti su malonumu painti ties toki, kokia ji yra, ir nuolat plsti savo painim? Argi jam neatrodys, kad visa kita yra labai toli nuo tikrojo ma lonumo? Be to, kiti malonumai jam visai nereikalin g i nebent j niekaip negalima ivengti; todl jis juos ir vadina btinais. I tikrj taip yra. VIII. Kai ginijamasi dl i trij moni ri malonum ir netgi paties gyvenimo bdo ne ta pras me, kurio i j gyvenimas yra garbingesnis ar gdingesnis, blogesnis ar geresnis, o tik dl to, kuris malo nesnis ir teikia maiausiai sielvarto, kaip mums su inoti, kuris i t trij moni yra teisiausias? A nestengiau nustatyti, tar Glaukonas. Tada pagalvok, kuo turi remtis sprendimas, kad jis bt teisingas? Argi ne patirtimi, protu ir rodymu? O gal yra koks geresnis matas? inoma, ne. Pasvarstyk, kuris i i trij moni yra labiau siai prityrs visuose ms mintuose malonumuose! A r gobuolis turi daugiau patirties apie painimo tei kiam malonum, kai mogus pasta pai ties toki, kokia ji yra, ar filosofas apie pasipelnymo teikiamus malonumus? Be abejo, filosofas bus labiau prityrs, nes jis jau i maens buvo priverstas paragauti ir kit ri malonum, o gobuoliui, net jei jis pagal savo gimtus sugebjimus ir galt painti esm, nebtina paragauti io malonumo ir i patirties sitikinti jo saldumu; net jei jis ir mgint, itai jam bt nelengva. Taigi, tariau, abiej ri malonum paty rimu filosofas pranoksta gobuol. Gerokai pranoksta.

Na, o garbtroka? A r filosofas bus maiau pri tyrs garbs teikiam malonum atvilgiu, negu gar btroka mstymo teikiam malonum atvilgiu? Juk pagarba reikiama kiekvienam, kuris gerai atlieka t darb, kurio msi. Daugelis gerbia turting mog, narsuol arba imini, todl visi yra patyr garbs teikiam malonum. O kok malonum teikia bties painimas, to niekas nra paragavs, iskyrus filosof. Vadinasi, dl savo patyrimo jis i t trij mo ni geriausiai gali sprsti. Be abejo. Ir tik jo vieno patyrimas derinamas su protu. inoma. Tas rankis, kuriuo naudojams sprsdami, taip pat priklauso ne gobuoliui ir ne garbtrokai, bet fi losofui. Koks rankis? Juk sakme, kad sprsti reikia, remiantis rody mais, ar ne? Taip. O rodymas ir yra filosofo rankis. Be abejo. Jeigu bt sprendiama, remiantis turtu ir gob umu, tada gobuolio gyrimas ar peikimas bt teisin giausias sprendimas. inoma. O jei bt sprendiama, remiantis garbe, perga le ir narsumu, tai teisingi bt garbtrokos ir perga li siekianio mogaus sprendimai. Aiku. Bet kadangi sprendiama, remiantis patirtimi, protu ir rodymais. .. Tai tiesa turi bti tai, k sako filosofas mo gus, mgstantis rodymus. Taigi i trij malonum ri didiausias malo numas yra tas, kuris bdingas pastania j ai sielos da liai; mogus, kuriame i sielos dalis viepatauja, gyve na maloniausi gyvenim.

Kitaip ir negali bti, tar Glaukonas. Juk l< rip savo gyvenim vertina imintingas mogus, o jis y id imanantis teisjas. O kokiam gyvenimui ir kokiems malonumams ms teisjas paskirs antrj viet? Aiku, jog tai bus kario ir garbtrokos gyve nimas, nes jis yra artimesnis jam negu gobuolio gy venimas. Paskutinje vietoje, kaip matyti, lieka pralobti siekiantis mogus. Be abejo. IX. Taigi i esms vyko tarsi dvejos varybos, ir abu kartus teisingas mogus nugaljo neteisingj. Dabar bus treios varybos, olimpins, Dzeuso Olim pieio garbei. sidmk: iskyrus iminting mog, vis kit moni malonumai nra nei visikai tikri, nei visikai gryni tai tik tarsi malonum apmatai, j eliai, kaip girdjau sakant vien imini. itai jau bt visikas pralaimjimas. Taip, bet paaikink, k tu turi galvoje? Paaikinsiu, tariau, jei man padsi atsaki ndamas. Na, tai klausk. Sakyk, ar kentjimas nra prieingas malonu mui? inoma, prieingas. A r nra tokios bsenos, kai nejauti nei skaus mo, nei diaugsmo? Yra. Bdama viduryje tai"p dviej kratutinum, ji atspindi savotik sielos ramyb. A r ne taip? Taip, atsak Glaukonas. A r prisimeni, k sako ligoniai negaluodami? O k? . Kad nieko nra malonesnio u sveikat, bet kol buvo sveiki, jie nepastebjo, kad tai yra maloniausias dalykas. Prisimenu.

O ar nesi girdjs, kaip tie, kurie kenia dide lius skausmus, sako, jog uvis maloniausia, kai praei na skausmas? Esu. Be abejo, esi pastebjs, kad ir daugeliu kit panai atvej, kai mons kenia, jie svajoja ne apie diaugsmus kaip apie didiausi malonum, bet apie ramyb, kai praeina skausmai. Tokiais atvejais ramyb tampa labiausiai gei diamu ir maloniausiu dalyku. O kai mogus netenka kokio nors diaugsmo, tada ramyb teikia sielvart. Turbt taip. Taigi ramyb, kuri sakme esant viduryje tarp dviej kratutinum, bna ir viena, ir kita ir kan ia, ir malonumas. Taip ieit. A rgi gali tas pats dalykas bti ir viena, ir kita, o kartu nebti nei viena, nei kita? Man atrodo, negali. Ir sieloje atsirandantis malonumas, ir kania yra tam tikri judesiai. Taip. O kai nra nei malonumo, nei, kanios, tada b na ramyb, kuri yra tarpin tarp i abiej bsen. Taip, tarpin. Tad argi bt teisinga sakyti, kad kanios ne buvimas yra malonumas, o malonumo nebuvimas kania? Jokiu bdu. Taigi, tariau,: ramyb i tikrj nra nei malonumas, nei kania; ji tik atrodo esanti malonu mas, palyginti su kania, ar kania, palyginti su malo numu; bet su tikru malonumu itai neturi nieko bend ra: tai tik nesveikos vaizduots aismas, apgaul. Tai rodo ms samprotavimas, tar Glauko nas. Dabar, pasakiau, paanalizuok tuos malonu mus, kurie atsiranda ne po kanios, kad nemanytum,

jog malonumas yra kanios nebuvimas, o kania ma

lonumo nebuvimas. Kokie tie malonumai? J daug ir, be to, labai vairi; bet tu, jeigu nori tai suprasti, ypa atkreipk dmes kvap teikia mus malonumus: jie atsiranda staiga ir bna nepapras tai stiprs; prie juos nebna jokios kanios, o kai jie praeina, dl j nelieka jokio skausmo. Tikra teisyb, pritar Glaukonas. Todl mes nepatiksime, kad grynas malonumas yra isivadavimas nuo kanios, o kania isivadavi mas nuo malonumo. Nepatiksime. Bet vadinamieji malonumai, kuriuos siela patiria per kn toki bene daugiausia, ir jie ypa stip rs, priklauso kaip tik tai riai, kitaip sakant, jie kyla kaip isivadavimas nuo kanios. Jie tokie ir yra. T pat galima pasakyti ir apie iankstin diaugsm ar kentjim, kuriuos sukelia busimj malonum ir kani nuojauta.

T pat.
X. A r inai, kas tai yra ir k tai labai panau? k? paklaus Glaukonas. A r sutinki, kad gamtoje yra tai, k mes vadina me virumi, apaia ir viduriu? Sutinku. Jei k nors perkelia i apaios vidur, tai ar jam neatrodo, kad jis kyla auktyn? Sustojs viduryje ir velgdamas ten, i kur jis ia pateko, jis manys, kad yra viruje, o ne kur nors kitur, nes dar nra ma ts tikrojo viraus, ar ne? Prisiekiu Dzeusu, jis negali kitaip manyti. O jeigu jis krist atgal, tai manyt, kad leidia si emyn, ir teisingai manyt. inoma. Jis taip manyt todl, kad neturi patyrimo apie tai, kas i tikrj yra virus, vidurys ir apaia. Aiku.

A rgi reikia stebtis, jei mons, neinantys tie sos, susidaro klaiding nuomon apie daugel dalyk, taip pat ir apie malonum, kani ir tarpin bsen? Kai juos nublokia kani, jie sprendia teisingai ir i tikrj kenia, bet kai jie i kanios pereina tarpi-

585

n bsen, tada jie bna sitikin, jog pasiek malo numo pilnatv ir diaugsm; panaiai kaip mons, ne inantys baltos spalvos, pilk spalv lygina su juoda, taip ir jie apsigauna, lygindami kani su jos nebuvi mu ir neinodami, kas tai yra malonumas.
Prisiekiu Dzeusu, a labiau stebiausi, jeigu bt kitaip, pasak Glaukonas. Pagalvok tai apie k: ar alkis, trokulys ir pa nas dalykai nra kakokios tutumos kne jutimas? Be abejo. O neinojimas ir nesupratimas ar tai ne tu tumos bsena sieloje? I tikrj. T tutum mogus upildyt pavalgs arba gi js proto.

inoma.
tikra, O kas i tikrj upildo ar tai, kas labiau ar tai, kas maiau? Aiku, tai, kas labiau tikra. O kuri daikt ris, tavo nuomone, labiau susi

328

jusi () su grynja btimi? A r ta, kuri sudaro duona, grimai, msa ir visokiausi valgiai, ar tikrosios nuomons, inojimo, proto ir apskritai visoki dorybi ris? tai kaip sprsk apie tai: ar tau neatrodo, kad tai, kas susij su aminai tapaia, tikra ir nemirtinga btimi, kas pats yra tapatus ir atsiranda tapaiame, yra tikresnis, negu tai, kas susij su aminai kintania, mirtinga btimi, pats yra toks pat ir atsiranda tokiame paiame? Tai, kas aminai tapatu, yra kur kas tikriau, atsak Glaukonas. O ar aminai kintanti esm labiau susijusi su btimi negu su painimu? Jokiu bdu ne.

O su tiesa ar ji labiau susijusi? - Irgi ne. -- O jei ji maiau susijusi su tiesa, tai maiau ir su btimi? Maiau. Vadinasi, knui palaikyti reikaling dalyk ris maiau susijusi su tiesa ir btimi negu sielai palai kyti reikaling dalyk ris?

ymiai maiau.
A r tau neatrodo, kad lygiai taip pat ir knas maiau susijs su btimi negu siela? A manau, kad taip ir yra. Vadinasi, tai, k pripildo tikresni dalykai ir kas pats yra tikresnis, pripildoma labiau, negu tai, k pri pildo maiau tikri dalykai ir kas pats yra maiau tik ras. Suprantama. Jeigu yra malonu, kai esi pripildomas to, kas tinka pagal savo prigimt, vadinasi, tikras pripildymas to, kas labiau tikra, skatina tikriau ir patikimiau diaugtis tikruoju malonumu, tuo tarpu pripildymas to, kas maiau tikra, pripildo ne taip tikrai ir stipriai ir teikia maiau patikim ir tikr malonum. Tai neivengiama, tar Glaukonas. Tad mons, kurie nepasta iminties ir dorybs, kurie aminai puotauja ar pasineria kitas pana ias pramogas, suprantama, nusileidia apai, o pas kui vl pasikelia iki vidurins srities ir taip klajoja vis gyvenim. Jie negali perengti i rib: juk jie niekada nra pakl aki tikrsias auktybes ir m gin jas kopti, niekada nra tikrai prisipild to, kas tikra, nra ragav tikro ir gryno malonumo; tarsi gy vuliai jie, nunarin galvas, vis laik iri em ir

586

stalus, ganosi, gausiai prisikimdami paaro ir kergdamiesi, ir i godumo trypia vieni kitus, badosi gele iniais ragais, negyvai uspardo vieni kitus kanopomis, negaldami pasotinti savo aistr, mat jie nepripildo nieko tikro nei savo tikrojo prado, nei savo pilvo.

32.9

Tuf Sokratai, puikiai, tarsi koks pranaas, piei daugumos moni gyvenim, pasak Glaukonas, A rgi prie t malonum neivengiamai nesmaio ir kani? Juk jie tra tikrojo malonumo eliai, re gimyb, ir ioki toki spalv gyja tik tada, kai gre tinami su kania, tada jie taip sustiprina vieni kitus, kad kursto neproting moni lstanias aistras ir tampa nesantaikos prieastimi: pasak Stesichoro, prie Trojos vyrai kovsi tik dl Elenos elio, neinodami tiesos 3 . Taip, itai btinai turi bti kakas panaaus. XI. Na, o aistringasis sielos pradas ar nesukelia panai dalyk? mogus daro. t pat i pavydo, nes trokta garbs, arba griebiasi smurto, nordamas t bt laimti, arba dl savo sunkaus bdo atsiduoda pyk iui, kai beprasmikai ir neprotingai siekia tik vieno: prisisotinti garbs, pergals ir nirio. Ir iuo atveju visa tai neivengiama. Tai kaip ar idrsime pasakyti, kad ir naudos bei garbs trokimai, jeigu jie paklsta painimui ir protui ir kartu su jais siekia malonum, kuriems va dovauja protingasis pradas, vis dlto yra patenkinami tikrj malonum, nes tikrieji malonumai, kiek juos manoma pasiekti, prieinami tiesos siekiantiems mo nms? Tai bt derami malonumai, nes tai, kas kam nors yra geriausia, tai jam labiausiai ir dera. Taip, labiausiai dera, pritar Glaukonas. Vadinasi, jei visa siela paklsta filosofiniam pradui ir jos nedrasko prietaravimai, tai kiekviena sielos dalis gali daryti, kas jai priklauso, elgdamasi teisingai, ir patirti i to savo ypatingus malonumus, geriausius ir, kiek tai manoma, tikriausius. Be abejo. O kai siel uvaldo kuris nors kitas pradas, jis negali surasti jam bdingo malonumo ir kitas sielos dalis priveria siekti svetim ir netikr malonum. : Tai tiesa. Kuo labiau nutolstama nuo filosofijos ir proto, tuo labiau itaip atsitinka.

Tuo labiau. O labiausiai nuo proto nutolsta tai, kas nukryps ta nuo statymo ir tvarkos? Aiku, kad taip. Jau isiaikinome, kad labiausiai nuo proto yra nutol meils ir tironiki trokimai. Labiausiai. O maiausiai nutol karaliki ir saikingi troki mai. Taip. Taigi tironas bus labiausiai nutols nuo tikrj savo malonum, o karalius maiausiai. Be abejo. Vadinasi, tironas gyvens be joki malonum, o karalius turs j apsiai. Taip. A r inai, kiek kart tirono gyvenime maiau malonum negu karaliaus? Jei pasakysi, inosiu, tar Glaukonas. Kaip atrodo, yra trys malonum rys: viena i j tikra, dvi netikros. Tironas, bgdamas nuo statym ir proto, perengia netikr malonum srities ri bas ir gyvena ten su visa kakoki vergik malonum svita. Kiek kart sumajo jo malonumai, sunku pa sakyti, nebent tai' kokiu bdu.. . Kokiu? paklaus Glaukonas. Po oligarcho tironas yra treioje vietoje, o tarp j yra demokratinis mogus. Taip. Ir, pradedant nuo oligarcho, tironas turi treios eils tikrojo malonumo atvaizd jei ms ankstesni ivediojimai teisingi. Teisingai. O ir pats oligarchinis mogus yra treioje vietoje po karalikojo mogaus, jeigu karalikj mog sutapatinsime su aristokratiniu. Taip, treioje vietoje. Taigi, tariau, tirono patiriamas malonumas yra triskart po tris kartus maesnis u tikrj.

33/

Taip atrodo. Vadinasi, tas elis bt kvadratin ploktu ma, ireikianti tirono patiriamo malonumo dyd. Teisingai. T skaii pakl kvadratu, o paskui kubu, pa matytume, koks atstumas skiria tiron nuo karaliaus. Kas moka skaiiuoti, tam bus aiku. Ir prieingai, jei kas nors suinoti, kiek kara lius yra nutols nuo tirono patiriamo malonumo tik rumo prasme, tai, sudaugins iki galo, pamatys, kad jis gyvena 729 kartus laimingiau negu tironas ir kad tironas gyvena tiek pat kart nelaimingiau. Kok stulbinant skaii tu mums pateikei! tai koks didiulis skirtumas tarp t dviej moni tei singo ir neteisingo malonumo ir kanios atvilgiu. Sis skaiius tikslus ir atitinka j gyvenimus, nes juos atitinka dienos, naktys, mnesiai ir metai 4 . Tikrai atitinka, tar Glaukonas. Jeigu geras ir teisingas mogus tiek pranoksta blog ir neteising mog malonumo prasme, tai kiek kart jis pranoks j gyvenimo padorumu, graumu ir dorybmis! Prisiekiu Dzeusu, neimatuojamai pranoks! XII. Gerai, tariau. Kadangi jau pradjome kalbti apie tai, grkime atgal prie to, k sakme anksiau ir dl ko pradjome svarstyti klausim. Sakme, kad visikai neteisingam mogui, jei tik jis yra laikomas teisingu, neteisingumas yra naudingas. Sakme. Dabar, tariau, kai jau inome, k reikia elgtis teisingai ir neteisingai ir koki padarini turi teisingo ir neteisingo mogaus veiksmai, aptarkime teigin. Kaip mes itai padarysime? paklaus Glauko nas. Mes sukursime mintyse sielos atvaizd, kad tas, kuris itai tvirtino, suprast, k jis i ties kalbjo r \ Kok atvaizd? paklaus Glaukonas.

Tokr kokios buvo, pasak mit, senovs pa b eii so s Chimera, Skila, Kerberas 6 ir daugelis kit baidykli, apie kurias pasakojama, kad jos buvusios suaugusios i keli pavidal. Taip pasakojama. Taigi sukurk atvaizd vries su daugeliu gal v; tos galvos namini ir laukini vri isids t ratu; pabaisa gali jas keisti ir iauginti i savs paios. ia reikia gero lipdytojo, bet, kadangi mintimis yra lengviau lipdyti negu i vako, tarkime, kad toks vris jau sukurtas! Sukurk dar lito ir mogaus atvaizdus. Pirmasis tegul bna daug didesnis, o antrasis daug maesnis u pirmj. itai lengviau: jie jau sukurti! Visus tris pavidalus sujunk taip, kad jie suaugt vien kn. Jau sujungiau. Dabar suteik toms pabaisoms vien pavidal mogaus, kad tas, kuris negals pavelgti vid ir matys tik iorin apvalkal, manyt, jog prie j yra viena btyb mogus. Padariau ir itai. Dabar tam, kuris teigia, jog tokiam mogui nau dinga bti neteisingam, o bti teisingam nenaudin ga, pasakykime, kad jis tvirtina ne k kita, bet tai, jog yra naudinga penti ir stiprinti daugiagalv vr ir lit ir visa, kas su juo susij, o mog marinti ba du ir silpninti, kad anie galt tempti j kur panorj, o jis, uuot pratins tuos vris draugikai sugyventi, bt priverstas leisti jiems kandiotis, pjautis ir sti vienas kit. Kaip tik itai tvirtint tas, kuris giria neteisin gum, pasak Glaukonas. O tas, kuris teigia, jog naudinga bti teisingam, tvirtina, kad reikia taip elgtis ir taip kalbti, jog mo gaus viduje esantis mogus bt kuo stipresnis ir su gebt valdyti t sudtin mog: jis rpintsi daugia-

rm

b
333

5 9 0

galve pabaisa kaip emdirbys, kuris augina ir puosel ja geros veisls augalus, o laukinms olms trukdo augti, lit padaryt savo sjungininku ir kartu su juo rpintsi visais ir pratint juos draugikai sugyventi tarpusavyje ir su juo paiu. Tikrai kaip tik itai tvirtina tas, kuris giria tei singum. Kad ir kaip pakreipsi, vis tiek ieina, kad ties kalba tas, kuris giria teisingum, o tas, kuris giria neteisingum, klysta. A r pavelgsi tai gero vardo, ar malonumo, ar naudingumo poiriu, visada bus teisus tas, kuris pritaria teisingumui, o tas, kuris j peikia, ninieko neimano, jam kad tik peikti. Man rodos, tas mogus tikrai nieko neimano, tar Glaukonas. Pamginkime velniai nurodyti jam jo klaid, nes jis klysta ne savo noru, ir paklauskime jo: Lai mingasis mogau! A r ne tokiu paiu bdu mes skiriame tai, kas grau, nuo to, kas gdinga? Kai gyvulikoji prigimties dalis pajungiama mogikajai tikriau sa kant, dievikajai, tai yra grau, o kai velnioji pri gimties dalis pavergiama laukins, tai gdinga ir bjau ru". Kaip tu manai, ar jis sutiks? Jei mans paklausys, sutiks, atsak Glauko nas. Jei su tuo sutinkama, tariau, tai ar kam nors bt naudinga neteisingu bdu sigyti pinig? Juk tokiu atveju atsitikt tai kas: imdamas pinigus, jis kartu geriausij savo dal pajungt blogiausia j ai. A r ba jeigu u pinigus mogus parduot vergij laukiniams ir iauriems monms savo sn ar dukter, ar jam bt naudinga taip daryti net ir u labai didelius pinigus? O jeigu jis dievikiausi j savo dal be jokio gailesio pajungia bedievikiausiai ir nedoriausiai, ar gi jis nra nelaimingas ir argi gautasis atpildas neutrauks jam dar iauresns praties negu E rifile i7 , ku ri sigijo vrin u vyro gyvyb? Jis usitrauks daug iauresn prat, atsakysiu tau u j,

334

tar Glaukonas.

XIIL Kaip tau atrodo, ar ne dl to nuo se n o peikiamas nesusivaldymas, kad jo apimtas mogus per daug atleidia vadias tai baisiai daugialypei baidyk lei? inoma, dl to. O pasitenkinimas savimi ir niurgzlumas ar ne dl to yra peikiami, kad tada labai iauga ir per daug isipleia ta mogaus dalis, kuri panai lit arba gy vat? Kaip tik dl to. O prabanga ir ilepimas ar ne dl to smerkiami, kad jie mog padaro iglebus ir bail? Be abejo. emas pataiknikumas atsiranda dl to, kad aistringasis sielos pradas pajungiamas tam nerimstan iam vriui, kuris dl nepasotinamo turt trokimo j nuolat emina, i lito virsdamas bedione. inoma, dl to, tar Glaukonas* O kodl su panieka irima amatus ir rank darb? A r ne dl to, kad, kai geriausioji mogaus dalis bna tokia silpna, jog jis nestengia valdyti jo viduje esani padar, jis gali tik pataikauti jiems ir nieko kita negali imokti, kaip tik liauioti prie juos? Atrodo, kad taip. Kad ir itok mog valdyt pradas, panaus t, kuris valdo geriausius mones, mes teigiame, jog jis turi bti vergas geriausiojo mogaus, kuriame, vie patauja dievikasis pradas. Vergija jam n kiek ne bt alinga, kaip man apie visus pavaldiuosius Tra simachas, prieingai, mes manome, kad visiems mo nms yra geriau bti valdomiems dieviko ir imintingo prado, arba gldinio j pai viduje tai bt geriausia, arba, jeigu viduje Jo nra, tegul jis vei kia i iors, kad mes visi, kiek tai manoma, btume panas ir draugai ir visus mus valdyt tas pats pra das. Visai teisingai, tar Glaukonas. To paties tikslo siekia ir statymas, kuris yr< i vis valstybs piliei sjungininkas. Dl to paties mes

valdome ir vaikus, neduodami jiems laisvs tol, kol j tarsi valstybs neimokysime tvarkytis ir kol, pa dedami savo pai geriausiojo prado, neiugdysime j geriausiojo prado ir nepadarysime jo j sargu ir val dovu, tik tada paleidiame juos laisv. Tai akivaizdu. Taigi, Glaukonai, kuo remdamiesi mes galtume sakyti, kad yra naudinga neteisingai elgtis, nesivaldyti ir daryti niekybes? Juk nuo to mogus pasidarys tik nedoresnis, nors ir sigyt daugiau turt ir tapt ga lingesnis. Nra jokio pagrindo, kuriuo galtume remtis, atsak Glaukonas. O kokia nauda neteisingam mogui, jeigu jo poelgiai neikils aiktn ir jis ivengs bausms? Juk tas, kuriam pasisek pasislpti, dl to tampa dar ne doresnis! Susekto ir nubausto nusikaltlio vrikasis pradas nuraminamas ir sutramdomas, o velns polin kiai ilaisvinami, ir visa jo siela, dabar jau nukreipta gerj pus, prisipildo nuosaikumo, teisingumo ir i mintingumo ir tampa tiek vertingesn u kn nors ir ugdant savo jg, gro ir sveikat, kiek apskri tai siela yra vertingesn u kn. Be jokios abejons. Protingas mogus gyvens, visomis jgomis siek damas io tikslo, ar ne? Pirmiausia jis vertins tuos mokslus, kurie jo siel daro toki, o kitus nekreips dmesio. Aiku. Be to, savo kno bkls ir jo maitinimo jis ne pajungs gyvulikam ir beprasmiui malonumui, vis sa vo gyvenim kreipdamas ta linkme. Jis net nelabai irs sveikatos, nesieks btinai tapti stiprus, sveikas ir graus, jeigu tai neskatins nuosaikumo, bet visuo met rpinsis kno harmonija sielos darnumo labui. Btinai, jeigu jis nori tapti tikrai iprususiu mogumi. Ir turto atvilgiu jis sieks tvarkos ir darnumo. Dauguma moni garbina turtingum, bet argi jis per-

si ims tuo ir ims be galo didinti savo turt, ir galo ne bus nelaimei? Nemanau, kad jis taip daryt, atsak Glau konas. Jis rpinsis savo vidine santvarka ir irs, kad turto perteklius arba jo stoka jos nepaeist: taip jis tvarkys savo turt, savo pajamas ir ilaidas. Be abejo. Panaiai jis irs ir garbingas vietas: jis neatmes ir netgi mielai paragaus t, kurios, jo nuomone, daro j geresn, o t, kurios galt sudrumsti jo sielos darn, \^engs ir asmeniniame, ir vieajame gyvenime. Tada jis atsisakys politins veiklos, jeigu rpin sis tokiais dalykais, pasak Glaukonas. Neatsisakys, po imts, bet tik savo valstybje, o savo tvynje galbt ir atsisakys nebent dievi kas likimas taip lemt. Suprantu tu kalbi apie valstyb, kurios sant vark k tik aptarme; ji gyvuoja tik ms kalbose, nes niekur pasaulyje, mano nuomone, jos nra. Bet, tariau, galbt danguje yra jos pavyz dys. Kas nors, irdamas j, susimstys, kaip sutvar kyti savo valstyb. Nesvarbu, ar tokia valstyb kur nors yra, ar ji bus. Tik itokios valstybs reikalais usi imt is mogus jokios kitos. Taip ir turi bti.

DEIMTOJI K N Y G A

L A ir i kita ko sprendiu, kad mes teisin giausiai sutvarkme savo valstyb; a tai sakau, ypa turdamas galvoje poezij. K gi tu apie tai manai? paklaus Glaukonas. Jos jokiu bdu negalima sileisti ms vals tyb, nes ji yra pamgdiojimas. Man atrodo, kad da bar, kai mes aptarme skyrium kiekvien sielos r, itai pasidar dar aikiau. Kaip tu tai supranti? Jums a kalbsiu visai atvirai js juk nesksite mans nei tragedij krjams, nei kitiems pamg diotojams: mano nuomone, visa tai yra tiesiog pikt aizd klausytoj protui, jeigu jie neturi vaist ne gali suinoti, kas tai yra. Paaikink, k tu nori tuo pasakyti. Teks paaikinti, tariau, nors dar i vaikys ts laik iliks tam tikras palankumas ir pagarba Ho merui trukdo man kalbti. Atrodo, kad jis buvo vis t aunij tragedij krj pirmasis mokytojas ir va das i . Bet ties reikia gerbti labiau negu mog. Todl ir reikia pasakyti tai, apie k a ketinu kalbti. Be abejo, tar Glaukonas. Tad klausyk, tikriau sakant, atsakink. Klausk. Ar gali apibdinti man, kas apskritai yra pa mgdiojimas? Mat ir a pats nelabai susigaudau, kas tai yra. Tai kur jau ia man susigaudyti!

Kas ia nuostabaus, tariau. Juk danai b na, kad apyakliai mons pastebi k nors pirmiau negu akylieji. Bna, tar Glaukonas.: Bet tavo akivaizdoje a jokiu bdu neidrsiau kalbti, net jeigu man tai ir paaikt. Tu pats aikink. Nori, pradkime aikintis nuo ia, savo prastu bdu? Kiekvienai daugybei daikt, vadinam tuo paiu pavadinimu, mes paprastai priskiriame tik vien tam tikr r. Ar supranti? Suprantu. Taigi ir dabar imkime koki nors daugyb daik t tai, pavyzdiui, lov ir stal yra daugyb. inoma. Bet i daikt idjos yra tik dvi: viena lovos, kita stalo. Taip. Mes paprastai sakome, kad meistras daro vien ar kit daikt, nusiirdamas jo idj, vienas daro lovas, kitas stalus, kurie mums reikalingi, ir taip to liau. Bet paios idjos n vienas meistras negalt pagaminti. Ar ne? Jokiu bdu. Bet kaip tu pavadinsi tok m eistr.. . Kok? T, kuris sukuria visa, k gamina skyrium kiek vienas amatininkas. Tai turi bti nepaprastas meistras! Palauk, tu dar labiau nustebsi: itas meistras ne tik sugeba pagaminti vairius daiktus, jis sukuria visa, kas auga i ems, visas gyvas btybes, taip pat ir pat save, be to, dar ir em, dang, dievus ir visa tai, kas yra danguje ir kas yra Hade, po eme. Tu kalbi apie nuostab krj, tar Glaukonas. Ar netiki? paklausiau. Pasakyk man, ar tu manai, kad tokio meistro i viso negali bti, ar kad galima tapti viso to krju, bet tik vienu tam tikru

590

339

bdu? Argi nematai, kad ir tu pats tam tikru bdu b tum galjs visa tai sukurti? Bet koks gi tas bdas? Tai visai nesunku, tariau, ir padaroma da nai ir greitai. Jei nori padaryti, tai kuo greiiau, paimk veidrod ir sukink visas puses: bematant sukursi ir saul, ir visa tai, kas yra danguje, ir em, ir pat sa ve, ir visas kitas gyvas btybes, ir daiktus, ir augalus, ir visa kita, apie k tik k kalbjome. Taip, bet tai bus tik regimyb, o ne tikri daiktai. Puiku. Tu pataikei pasakyti. Prie toki meistr, man atrodo, reikia priskirti ir dailinink. Ar ne? Be abejo. Bet, manau, tu sakysi, kad jis ne i tikrj ga mina tai, k gamina, nors tam tikra prasme ir dailinin kas gamina lov. Ar ne? Taip, jis gamina, bet tik jos regimyb. II. Na, o dailid? Argi nesakei, kad jis gamina ne idj, kuri, pagal mus, ir yra pati lova, o paskir lov? Sakiau. Jei jis daro ne tai, kas yra, jis padaro ne tikrai esant daikt, o tik pana j. Taigi, jei kas sakyt, kad dailids ar kurio kito amatininko dirbinys yra tik rai esantis, vargu ar sakyt ties. Bent jau ne tokios nuomons yra tie, kurie lei diasi toki klausim svarstym, tar Glaukonas. Vadinasi, ms nestebins, jeigu jo dirbinys bus tik kakoks miglotas tikrovs atvaizdas. Nestebins. Jei nori, tariau, remdamiesi iais dirbiniais, pairkime, koks bus tas pamgdiotojas. Pairkime, tar. Lovos bna trejopos: viena yra paioje gamtoje, ir j sukr, sakytume, dievas. O gal kas nors kitas? Niekas kitas, mano nuomone, tik dievas. Kit padar dailid. Taip.

Trei dailininkas, ar ne? Tegul bus taip. Taigi dailininkas, dailid, dievas tai trys tri j lovos ri krjai. Taip, j yra trys. Dievas padar tik vien vienintel lov arba dl to, kad nenorjo, arba dl to, kad btinyb vert, jg gamtoje bt tik viena lova, ji ir yra lova pati savaime; dviej ar daugiau panai lov dievas nepa dar, ir gamtoje j nebus. Kodl? paklaus Glaukonas. Mat, pasakiau, jeigu jis padaryt dvi lo vas, vis tiek pasirodyt, kad tai viena ta, kurios pa vidal turt jos abi: tai bt ta vienintel lova, lova pati savaime, o ne dvi lovos. Teisingai. Tai inodamas ir nordamas bti tikruoju tikrai esanios lovos krju, o ne kakokiu kakoki lov meistru, dievas ir sukr tik vien lov vienintel pagal savo prigimt. Atrodo, kad taip. Jei nori, pavadinkime j io daikto krju arba kaip nors panaiai. Jis vertas io vardo, tar Glaukonas, nes sukr ir daikt, ir visa kita gamtoje. O kaip pavadinsime dailid? Ar ne lov meist ru? Taip. O dailinink irgi meistru ir gamintoju? Jokiu bdu. Tai kas jis yra iuo atvilgiu? Man atrodo, geriausiai j pritikt vadinti meist r krini pamgdiotoju. Gerai, tariau. Vadinasi, pamgdiotoju tu vadini t, kuris gamina krinius, esanius treioje vie toje nuo tikrosios esms. Teisingai.

Toks bus ir tragedij krjas, jeigu jis yra pa mgdiotojas: jis yra treioje vietoje nuo karaliaus ir tiesos; panaiai ir visi kiti pamgdiotojai. Atrodo, kad taip. Dl pamgdiotojo jau, sutarme. Bet pasakyk man dar tai k: ar dailininkas, tavo nuomone, imasi pamgdioti kiekvien gamtoje esant daikt, ar tik amatinink krinius? Amatinink krinius, atsak Glaukonas. Ar tokius, kokie jie yra i tikrj, ar kokie at rodo? Ir itai tu turi nustatyti. O kaip tu itai supranti? tai kaip. Ar lova, jei irsi j i ono arba i prieakio, ar dar i kokios nors puss, skirsis pati nuo savs, ar bus ta pati, tik atrodys vis kitokia? Panaiai ir kiti daiktai. Bus ta pati. Ji tik atrodys kitokia, atsak Glau konas. Sitai ir reikia isiaikinti. Kok tiksl kiekvien kart kelia sau tapyba? Ar ji siekia atkurti tikrj btr ar tik tai, kas atrodo? Ar tai regimybs, ar tiesos pa mgdiojimas? Regimybs. Vadinasi, pamgdiojantis menas yra toli nuo tikrovs, todl, man atrodo, jis ir gali atkurti vis k juk jis tik vos vos palieia kiekvien daikt, bet ir tada ieina tik miglotas jo atvaizdas. Pavyzdiui, dailininkas nupie mums batsiuv, dailid ir kitus ama tininkus, pats nieko neimanydamas apie tuos amatus. Vis dlto, jei jis bus geras dailininkas, tai, nupies dailid ir i tolo rodydamas piein vaikams ir nei manliams, apgaus juos, ir jiems atrodys, kad tai yra tikras dailid. Tikriausiai. Bet, mano mielas, a manau, kad panai daly k atvilgiu reikia laikytis tai kokio poirio. Jei kas nors pasakys, jog sutiko mog, mokant visus ama tus geriau u bet k ir imanant visk, k ino kiek vienas skyrium, tokiam reikia atsakyti, kad jis, matyt,

yra naivus, jei leidosi apgaunamas kakokio apgaviko ir pamgdiotojo, kur susitiks palaik iminiumi to dl, kad pats nesugeba atskirti inojimo nuo nemok ikumo ir pamgdiojimo. Tikra teisyb, patvirtino Glaukonas. III. O dabar, tariau, reikia aptarti tragedij jos pradinink Homer, nes girdime kai kuriuos mo nes kalbant, jog ie poetai moka visus menus, ino visus moni reikalus, ir dorus, ir nedorus, ir netgi imano dievikuosius dalykus, nes geras poetas, nor damas, kad jo krinys bt puikus, btinai turi pain ti tuos dalykus, apie kuriuos kalba, kitaip jis visai negals kurti. Todl reikia isiaikinti, ar mons, susi tik tuos pamgdiotojus, apsigaudavo ir, irdami j krinius, nepastebdavo, kad jie yra triskart nutol nuo tikrovs ir lengvai kuriami t, kurie neino tiesos, juk jie kuria tik atvaizdus, o ne tikrus daik tus. O gal t moni kalbose yra iek tiek tiesos, ir gerieji poetai i tikrj imano tuos dalykus, apie ku riuos jie, moni nuomone, taip gerai kalba? Btinai reikia itai isiaikinti. Jei kas nors sugebt kurti ir viena, ir kita ir tikrj daikt, ir jo atvaizd, ar tu manai, kad jis kuo kruopiausiai daryt vien tik atvaizdus ir laikyt tai svarbiausiu savo gyvenim o tikslu, tarsi nebt nie ko geresnio? Nemanau. Jeigu jis i tikrj paint tuos dalykus, kuriuos pamgdioja, visas jgas skirt krimui, o ne pamg diojimui, jis stengtsi palikti kaip paminkl ateiiai daug puiki krini ir nort veriau bti garbinamas, negu pats garbinti kitus. Ir a taip manau. I to jam bt didesn ir gar b, ir nauda. E)l kit dalyk mes nereikalausime ataskaitos nei i Homero, nei i kit poet, neklausime, ar kuris nors i j buvo geras gydytojas, o ne tik gydytoj kalbos pamgdiotojas, ar yra padavimas, pasakojan tis, kad kuris nors i senj ar naujj poet bt k

ir e

599

343

nors igyds, kaip Asklepijas, arba bt paliks mo kini, imanani gydymo men, kokie buvo Askle pijo palikuonys; neklausinsime j nei apie kitus me nus paliksime visa tai nuoalyje. Bet kai Homeras imasi kalbti apie svarbiausius ir graiausius dalykus apie karus, apie vadovavim kariams, apie valstybi valdym, apie moni aukljim, tada mes turime teis pasidomti ir paklausti j: Mielas Homerai, jei gu tobulumo atvilgiu tu nesi treioje vietoje nuo tiesos, jei tu nesi tik atvaizd krjas, kur mes pa vadinome pamgdiotoju, bet, bdamas antroje vieto je, stengei suinoti, kokie dalykai mones daro ge resnius ar blogesnius asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, tai pasakyk mums, kokia valstyb tavo d ka sived geresn santvark, kaip, pavyzdiui, Lakedemonas Likurgo dka 2 ir daugelis kit dideli ir ma valstybi kit statym leidj dka? Kuri vals tyb laiko tave geruoju statym leidju, kuriam ji turi bti dkinga u visk? Italija ir Sicilija laiko juo Charond 3, mes Solon \ o kas tave?" Ar gals Ho meras nurodyti bent vien valstyb? Manau, kad negals, tar Glaukonas. Net ir patys hom eridai5 apie tai nieko nekalba. Ar yra minimas koks karas, vyks Homero lai kais, kuris buvo laimtas dl to, kad Homeras buvo karvedys ar patarjas? Tokio karo nebuvo. Ar pasakojama apie kokius nors sudtingus i radimus kokiuose nors menuose ar kitose veiklos srityse, kur Homeras bt parods savo sumanum, kaip pasakojama apie miletiet Tal ir skit A nachars6? N ieko apie tai nepasakojama. Jei jis niekuo nepasiymjo valstybs reikaluo se, tai galbt pasakojama, kad jis buvo kieno nors aukltojas ir tie mons j myljo, vertino jo patari mus ir perdav vlesnms kartoms tam tikr homeri k gyvenimo bd, kaip, pavyzdiui, buvo vertinamas Pitagoras 7, o jo sekjai dar ir iandien savo gyveni-

ino bd vadina pitagorietiku ir isiskiria i kit moni? N apie itokius dalykus nieko nra pasakoja ma, Sokratai, atsak Glaukonas. Juk K reofilas8, ku ris galbt buvo artimas Homero biiulis, dl savo neisiaukljimo yra dar juokingesnis u savo vard 9 jei tiesa tai, kas pasakojama apie Homer. Mat pasa kojama, kad, Homerui gyvam esant, tas mogus su juo visai nesiskait. IV. Taip pasakojama. Bet ar tu, Glaukonai, mac nai, kad Homeras, jeigu jis i tikrj bt sugebjs auklti mones ir padaryti juos geresnius, remdamasis imanymu, o ne pamgdiojimu, nebt turjs dau gybs alinink, kurie j bt gerb ir mylj? Pro tagoras Abderietis 10r Prodikas Kej ietis 1 1 ir daugelis kit sugeba pokalbiuose tikinti savo mokinius, kad jie nemoks nei valstybs valdyti, nei savo nam tvard kyti, jeigu nepasiduos j aukljimui, ir dl savo i minties yra taip mokini mylimi, jog vos ne ant rank neiojami. Nejaugi Homerui arba Heziodui, jeigu jie du i tikrj bt galj padti monms tapti dory bingiems, j amininkai bt leid bti klajojaniais dai niais? Argi jie nebt brangin j labiau u auks ir argi nebt vert pas juos apsigyventi, o jeigu ie bt nesutik, argi j amininkai nebt sek paskui e juos, kur tik jie jo, kad i j mokytsi? Atrodo, Sokratai, kad tu sakai tikr ties. Taigi laikykime tikru dalyku, kad visi poetai, pradedant Homeru, atkuria tik dorybs ar kit daly k, kuriuos vaizduoja, atvaizdus, bet nepasiekia tie sos. Kaip jau sakme, dailininkas nupieia batsiuv, pats apie bat siuvim nieko neimanydamas, bet tiems, kurie taip pat nieko neimano apie bat siuvim, jis 601 atrodo tikras batsiuvys, nes jie sprendia tik i linij ir spalv. inoma. T pat, a manau, pasakysime ir apie poet: odiais ir vairiais posakiais jis perteikia tik vien ar kit men ir amat atspalvius, nors pats nieko daugiau 345

340

nemoka, kaip tik pamgdioti, o tokiems pat neima nliams monms jo odiai sudaro spd, kad tai la bai gerai pasakyta nesvarbu, ar, pasitelks metr, ritm ir harmonij, poetas kalbt apie batsiuvio amat, ar apie karo ygius, ar dar apie k nors kita: tok didel gimt aves turi visos' tos puomenos. Bet jei gu i poet krini atimsime visas dailij men spal vas ir; paliksime juos be t puomen, a manau, tu gali sivaizduoti, kaip jie atrodys, be abejo, ir pats esi tai pastebjs. Pastebjau, tar Glaukonas. Jie panas veidus, kurie, nors ir jauni, yra negras, nes matyti, kad juose nra n laelio kraujo. Labai panas, tar Glaukonas. Atkreipk dmes dar tai k. Atvaizd krjas pamgdiotojas nieko neimano apie tikrj bt, jam prieinama tik regimyb. Ar ne taip? Taip. Tad nepalikime pusj io klausimo, eikime iki galo. Kalbk. Dailininkas, sakykime, nupie vadias ir brizgil. Taip. O juos padarys odininkas ir kalvis. inoma. Ar dailininkas ino, kokios turi bti vadios ir/ brizgilas? Sitai ino net ir ne tie, kurie juos pagami no tai yra odininkas ir kalvis, o tik tas, kuris moka jais naudotis tai yra raitelis. Tikriausiai. Ar ne panaiai yra ir kit daikt atvilgiu? Btent? Kiekvieno daikto. atvilgiu yra trys menai menas juo naudotis, menas j gaminti ir menas j pa mgdioti. Taip. Bet kokio reikmens, gyvos btybs ar veiksmo kokyb, grois ir tikslumas siejami ne su kuo nors ki-

tu, o kaip tik su. ta paskirtimi, dl kurios kas nors bu


vo pagaminta arba gamtos sukurta.

Be abejo. Todl tas, kuris naudojasi daiktu, bus labiausiai prityrs ir gals gamintojui nurodyti jo darbo ger sias ypatybes ir trkumus, remdamasis patyrimu. Pa vyzdiui, fleitininkas pasako fleit gamintojui, kokio mis fleitomis patogiausia groti, nurodo, kokias jas reikia gaminti, ir gamintojas paklauso jo patarimo. Suprantama. Tas, kuris imano, nurodo fleit gersias ypa tybes ir trkumus, o tas, kuris juo tiki, taip jas ir gamina. Taip. Taigi kurio nors daikto gerosiomis savybmis ir trkumais gamintojas sitikins, bendraudamas su ima naniu mogumi ir norom nenorom klausydamas jo nurodym, o imanys tik tas, kuris naudojasi tuo daiktu. Be abejo. O pamgdiotojas? Ar jis patyrimu gis ini apie daiktus, kuriuos pieia ar jie geri, ar tinkami, ar ne, ar susidarys teising nuomon tik dl to, kad bus priverstas bendrauti su imananiu mogumi ir klausyti jo nurodym, kaip reikia pieti? N ei viena, nei kita. Vadinasi, pamgdiotojas neturs nei ini, nei teisingos nuomons apie t daikt, kuriuos jis vaiz duoja, gersias savybes ir trkumus. Atrodo, kad neturs. Puikus ir nagingas meistras bus toks pamgdio tojas! Nieko sau meistras! Bet jis vis dlto vaizduos daiktus, nors n apie vien i j neturs supratimo, kuriuo atvilgiu jis geras ar blogas. Todl, suprantama, jis vaizduos gra t daikt, kuris toks atrodo nieko neimananiai miniai. O k kita jis gali daryti?

602

347

348

Atrodo, iuo atvilgiu mes visikai sutarme: pamgdiotojai neturi deramo supratimo apie tai. k jie vaizduoja, ir pamgdiojimas yra tik vaikikas ai dimas, o ne rimtas usimimas; o tie, kurie kuria tragedin p o ezij nesvarbu, ar tai jambins eils, ar epins, visi jie i esms yra pamgdiotojai. Be abejo. V. Bet, vardan Dzeuso, argi toks pamgdioji mas nra treioje vietoje nuo tiesos 12? Taip. Kur mogaus prad pamgdiojimas veikia sa vo galia? Apie k tu ia kalbi? tai apie k: tas pats dydis, irint i toli ir i arti, atrodo nevienodas. Nevienodas. Tie patys daiktai, jei iri juos panardintus vanden arba iimtus i vandens, atrodo tiess arba lauti, gaubti arba igaubti, nes j spalvos apgauna ak aiku, kad visa i sumaitis bdinga ms sie lai, ir tokia ms prigimties bsena kaip tik ir naudo jasi tapyba su visais savo kerais 1 3 ia ji n kiek ne atsilieka nuo poktinink ir visoki stebukladari". Teisyb. Bet tokiais atvejais mums ateina pagalb ma tavimas, skaiiavimas ir svrimas, todl mumyse nugali ne tai, kas atrodo didesnis ar maesnis, lengvesnis ar sunkesnis, o tai, kas apskaiiuoja, imatuoja ir pasveria. Be abejo. Bet tai yra ms sielos protingojo prado darbas. Taip, tai jo darbas. Danai matuodamas, is pradas sitikino, kad kai kurie daiktai yra didesni, kiti maesni, dar kiti lygs, tuo tarpu i pairos tie patys daiktai atrodo visai prieingai! Taip. Bet mes tvirtinome, kad tas pats pradas apie tuos paius dalykus tuo paiu metu negali turti dviej prieing nuomoni.

Ir teisingai tvirtinome. Todl tas sielos pradas, kuris sprendia, neatsivelgdamas matmenis, negali bti tapatus tam, ku ris sprendia, remdamasis matavimo duomenimis. Be abejo. Bet tas sielos pradas, kuris pasikliauja matavi mu ir skaiiavimu, yra geriausias pradas. Geriausias. O tai, kas jam prieinga, sudaro emj ms dal. inoma. Kaip tik tuo a ir norjau jus tikinti, sakyda mas, kad tapyba ir apskritai pamgdiojantis menas kuria labai nuo tikrovs nutolusius krinius ir yra susijusi su tuo ms sielos pradu, kuris yra toli nuo iminties; todl toks menas ir negali bti viso to, kas sveika ir tikra, draugas ir bendraygis. I tikrj taip yra, pritar Glaukonas. Vadinasi, pamgdiojantis menas, bdamas e mas, santykiaudamas su tuo, kas ema, gimdo tai, kas ema. Suprantama. Ar tai lieia tik regimj pamgdiojim, ar ir tok, kuris suvokiamas klausa, t, kur vadiname po ezija? Be abejo, lieia ir j. Nepasitikkime regimybe, remdamiesi vien tik tapyba, bet aptarkime t sielos prad, su kuriuo susijs poetinis pamgdiojimas, ir pairkime, ar tai rim tas pradas, ar niekingas. Taip, itai reikia isiaikinti. Kelkime klausim tai kaip: sakome, kad pa mgdiojanti poezija vaizduoja mones, veikianius prievarta arba savo valia; o mons savo poelgius ver tina kaip gerus ar blogus ir todl arba diaugiasi, arba lidi. Ar ji vaizduoja, be to, dar k nors kita? Nieko kita. Ar visomis iomis aplinkybmis mogus ilieka nesutrikdomas? O gal, panaiai kaip regjimu suvokia-

(,i

j}

m daikt atvilgiu jis nesutar pats su savimi ir apie tuos paius dalykus tuo paiu metu turjo prieingas nuomones, taip ir dl savo veiksm mogus nesutaria ir kovoja pats su savimi? Bet, kiek prisimenu, ito mums dabar jau nebereikia aikintis, nes ankstesniais sam protavimais pakankamai aikiai rodme, kad ms sieloje knibda tkstaniai toki tuo paiu metu atsi randani prietaravim. Teisyb, tar Glaukonas. Taip, bet tada mes kai k praleidome, tad da bar reikia tai isiaikinti. K gi? paklaus Glaukonas. Santrus mogus, itiktas nelaims neteks s naus ar prarads k nors, kas jam ypa brangu, pa kels tai lengviau negu kiti taip mes tada sakme. Taip. O dabar isiaikinkime tai k: ar jis visai ne sielvartaus juk tai nemanoma, ar sugebs apval dyti savo skausm? Veikiau antra, atsak Glaukonas. Pasakyk man dar tai k. Ar tu manai, kad jis labiau kovos su savo skausmu ir prieinsis jam tadar kai j matys kiti mons, ar kai jis pasiliks vienas? Jis labiau valdysis, kai kiti j matys. Pasiliks vienas, jis, manau, neiks neraudo js, bet jeigu kas tai igirst, jis susigst; ir dar daug k jis darys, ko neidrst, kitiems matant. Taip, inoma. VI. Ar tai, kas skatina j prieintis skausmui, nra protas ir paprotys, o tai, kas veria jam pasiduo ti, pats skausmas? Be abejo. Jei moguje tuo paiu metu to paties dalyko at vilgiu kyla du prieingi siekimai, tai jame yra kako kie du skirtingi pradai. Suprantama. Vienas i j klusniai laikosi paproio. Kokiu bdu?

Paprotys sako, kad nelaimse geriausia ilik L i ramiam, kiek tai manoma, ir per daug nesigrauti, nes dar neaiku, kas tuose vykiuose yra gera, o kas bloga; b^ to, kad ir kiek sielvartausi, nieko tuo nelai msi, ir n vienas i mogik dalyk nra vertas, kad dl jo labai sielvartautum; pagaliau sielvartas labai trukdys tam, kas tokiomis aplinkybmis yra svarbiausia. O kas gi svarbiausia? Apmstyti tai, kas atsitiko, ir, jeigu jau mums, tarsi aidiant kauliukais, teko toks likimas, reikia pri sitaikyti prie susidariusios padties ir elgtis taip, kaip protas sako bsiant geriausia, o ne daryti kaip vai kams, kurie usigav laikosi ranka u sumutos vietos ir verkia. Reikia pratinti siel kuo greiiausiai imtis gydymo, atstatyti tai, kas prarasta ar sualota, ir gy dant nuslopinti sielvarto raudas. I tikrj itaip elgtis nelaimse bt teisingiau sia, pritar Glaukonas. Geriausias ms sielos pradas noriai paklus iems protingiems patarimams. Aiku. O t prad, kuris veria mus prisiminti nelaim, aimanuoti ir niekada tuo nepasisotina, laikysime ne protingu, vangiu ir bailiu. Taip, laikysime j kaip tik tokiu. irstantj sielos prad danai pasiseka atvaiz duoti, o santr ir ram bd mogaus, kuris visuo met ilieka toks pat, nelengva atvaizduoti, o jeigu at vaizduosi, monms bus sunku j pastebti ir suprasti, ypa visaliaudini veni metu ar teatruose, kur su sirenka vairiausi mons juk tai bus jiems visi kai svetimos bsenos atvaizdavimas. Be abejo, svetimos. Aikus dalykas, kad poetas pamgdiotojas i prigimties neturi nieko bendra su protinguoju sielos pradu ir ne j. siekia patenkinti savo menu, kai nori laimti minios palankum. Jis pasirenka irstant ir permaining bd, kur lengviau atvaizduoti.

Aiku. Todl mes pagrstai pulsime tok poet ir pa statysime j greta dailininko, kur jis panaus tuor kad tiesos atvilgiu kuria nieko nevertus krinius ir yra susijs toli grau ne su geriausiuoju sielos pradu. Todl pagrstai nesileisime jo valstyb, kuri turs bti tvarkoma ger statym, nes jis paadina, puo selja ir stiprina blogj sielos dal, o protingj jos prad udo, tai bt tas pat, kaip atiduoti valstyb netikusi moni rankas, o imintinguosius inaikin ti; t pat, sakysime mes, daro ir poetas pamgdio tojas: kiekvieno mogaus siel jis diegia blog sant vark, nes pataikauja neprotingam jos pradui, kuris nesugeba skirti, kas daugiau ir kas maiau, bet tuos paius daiktus vien kart laiko dideliais, kit ma ais ir todl kuria atvaizdus, kurie yra labai toli nuo tiesos. Be abejo. VII. Taiau mes dar nepateikme poezijai di diausio kaltinimo: baisiausia yra tai, kad ji turi gali aloti ir dorus mones tik vienas kitas to ivengia. Jeigu ji ir itai daro, kas gali bti baisiau! Tad paklausyk ir sprsk pats: net ir geriausieji i ms, klausydamiesi, kaip Homeras ar kuris kitas i tragedij krj vaizduoja kur nors heroj sielvar taujant ir sakant ilgiausi kalb, piln aiman, o ki tus veria dainuoti ir i nevilties mutis krtin, kaip tu inai, patiria malonum ir pasiduoda herojaus igy venimams, kartu su juo sielvartauja ir kenia. Mes gi riame ir laikome geru t poet, kuris priveria mus tai igyventi. inau, kurgi neinosi! O kai kur nors i ms itinka nelaim, ar tu pastebjai, kad tada mes didiuojams prieingu dalyku sugebjimu ramiai ir kantriai j iksti: to k elges laikome vyriku, o anok, kur gyrme tada, moteriku. Pastebjau, atsak Glaukonas.

Tad argi gerai, kai, matydami mog elgiantis taip, kaip patys nenortume ir netgi gdytums elg tis, uuot bjaurjsi, patiriame malonum ir grims? Prisiekiu Dzeusu, tai nesusipratimas! Taip, tariau, jei pavelgsi tai tai k a ip ... Kaip? Jei suvoksi, kad iuo atveju malonum pati ria tas ms sielos pradas, kur, kai mus paius itinka nelaim, mes i vis jg stengiams sutramdyti jis trokta isiraudoti, valias pasielvartauti ir tuo pasisotinti: tokia jau jo prigimtis; j ir patenkina poe tai. I prigimties geriausia ms sielos dalis, dar ne pakankamai sutvirtinta aukljimo ir proi, tada at leidia vadias tam verksmingajam pradui, nes nelaiko gdingu dalyku irti svetimas kanias irr jei mo gus, kuris sakosi ess garbingas, nederamai reikia savo sielvart, j girti ir jo gailtis prieingai, ji netgi mano, kad tas malonumas j praturtina, ir nesutikt jo atsisakyti ir paniekinti vis krin. A manau, tik nedaug kas pagalvoja, kad svetimi igyvenimai bti nai yra ukreiami: jei atsiranda stiprus gailestis sve timoms kanioms, nelengva nuo jo susilaikyti ir savo pai kaniose. Tikra teisyb, pritar Glaukonas. Ar ne t pat galima pasakyti ir apie juok? Nors tau paiam gda juokinti mones, komedij vaidini muose arba namuose, siaurame rate, tu su malonumu klausaisi toki dalyk ir neatmeti j kaip nederam; kitaip sakant, tu elgiesi taip pat, kaip ir tais atvejais, kai pasiduodi gailesiui. Protu tu slopini savo polink krsti juokus, nes bijai pasirodyti aipnu, bet tokiais atvejais tu duodi jam vali, sismagini ir danai, pats to nepastebdamas, saviki tarpe tampi juokdariu. Tikrai taip bna. M eils aistras, pykt ir vairiausias kitas ms sielos bsenas malonias ir skausmingas, kurios, kaip mes sakome, lydi kiekvien ms veiksm, su adina poetinis pamgdiojimas; jis visa tai puoselja, laisto tai, kas turt iditi, ir padaro ms valdovu,

kai tuo tarpu tai turt bti valdoma, kad mes, uuot buv blogesni ir nelaimingesni, taptume geresni ir laimingesni. Geriau nesugebiau pasakyti, tar Glaukonas. Tai tai, Glaukonai, tariau, kai sutiksi Home ro gerbjus, tvirtinanius, kad is poetas iaukljo Graikij ir kad vardan moni reikal sutvarkymo ir j aukljimo j verta imti rankas ir mokytis i jo, ir net pagal j sutvarkyti vis savo gyvenim, tu su jais elkis maloniai ir draugikai, nes, kiek tai mano ma, jie yra geri mons. Sutik, kad Homeras yra di diausias poetas ir pirmasis tarp tragedij krj, bet inok, kad i poezijos ms valstyb reikia sileisti tik himnus dievams ir panegirikas ymiems monms; o jeigu sileisi saldij Mz epin arba lyrin, tai valstybje vietoj paproio ir protingojo prado, ku ris vis visada buvo laikomas geriausiu, siviepataus malonumas ir sielvartas. Tikra teisyb. VIII. is priminimas tegul bus ms pasiteisini mas prie poezij, kad mes j ivijome i savo vals tybs, nes ji yra tokia. Juk protas privert mus taip pasielgti. O kad ji nekaltint ms grubumu ir storie vikumu, dar pridursime, jog tarp filosofijos ir poezi jos nuo seno buvo nesantaika. Tai liudija tokie prie odiai, kaip: tai ta kal, kuri urzgia ir loja ant savo eimininko" arba ,,jis didis tuiais beproi ple palais", arba imini minia veiks ir Dzeus", arba jie leidiasi smulkmenas, vadinasi, jie elgetos", ir tkstaniai kit senosios nesantaikos rodym. Vis dlto ikilmingai pareikkime: jeigu pamgdiojanioji poezija, skirta tik teikti malonum, sugebt ro dyti, kad jai reikia surasti viet ger statym tvar komoje valstybje, mes mielai j priimtume, nes ir patys bname pakerti jos avesio. Bet bt nedo ra iduoti tai, k laikai tiesa. Mielas drauge, argi tavs neavi poezija, ypa turint galvoje Homer? Labai avi.

Todl, kai tik ji pasiteisins lyrinmis ar kitokio mis eilmis, ji vl gals sugrti i tremties. Be abejo. Ir tiems jos gerbjams, kurie patys nra poetai, bet myli poetus, mes leisime apginti j proza ir rodyti, kad ji yra ne tik maloni, bet ir naudinga tiek valsty bei, tiek apskritai mogaus gyvenimui, mes mielai j iklausysime. Juk mes praturttume, jei paaikt, kad ji ne tik maloni, bet ir naudinga. inoma, praturttume! Bet jeigu nepasiseks jos apginti, mes, mielas drauge, pasielgsime taip, kaip simyljliai, kurie nu tar, kad meil yra nenaudinga, ir todl, nors ir prie varta, bet vis dlto nuo jos susilaiko. Taip ir mes: dl geros dabartini valstybi santvarkos mumyse i sikerojo meil tokiai poezijai, ir mes norime jai gero, tai yra kad ji pasirodyt ir puiki, ir tikrovika. Bet kol ji nestengs savs pateisinti, mes, jos klausydamiesi, nuolat kaip ukeikim kartosime tai, k dabar sako me, kad apsisaugotume nuo jos ker ir vl nepasi duotume tai vaikikai meilei, kuri bdinga daugumai moni. Tokios poezijos negalima laikyti rimta ir at skleidiania ties; jos klausaniam reikia saugotis, bai minantis dl savo vidins santvarkos, ir laikytis to, k mes sakme apie poezij. Visikai sutinku su tavimi, tar Glaukonas. Mielas Glaukonai, tariau, juk vyksta kova dl didio dalyko, daug didesnio, negu atrodo, dl to, ar mogui bti geram, ar blogam. Todl nei garb, nei turtas, nei valdia, nei poezija neverti to, kad dl j reikt nepaisyti teisingumo ir kit dorybi. Sutinku su tavimi, nes tai iplaukia i ms sam protavimo. Manau, ir kiti su tuo sutiks. IX. Taiau mes dar nekalbjome apie didiau si atpild u doryb ir u j skiriamas dovanas. Jei yra dar didesnis atpildas u t, kur min jome, tai jis tikrai turi bti didis.

Kas didinga gali atsitikti per trump laik? Juk, palyginti su aminybe, laiko tarpas nuo vaikysts iki senatvs yra toks trumpas! Labai trumpas. Tai k? Negi tu manai, kad nemirtinga btyb turi rpintis tik tuo trumpu laiko tarpu, o ne aminybe? Nemanau, atsak Glaukonas. Bet kur tu lenki? Argi neinai, tariau, kad ms siela yra ne mirtinga ir niekad nesta? Jis pasiirjo mane nustebs ir tar: Prisiekiu Dzeusu, ne. Ar tu gali tai rodyti? Jei negaliau, biau neteisus. A manau, irtu galtum rodyti, nes tai visai nesunku. Tik ne man. A mielai paklausyiau, kaip tu nesunkiai tai rodysi. Tai klausyk. Kalbk! Ar pripasti, kad yra gera ir bloga? Pripastu. Ar apie tai manai t pat, k ir a? K? Visa, kas udo ir naikina, yra bloga, o kas sau go ir stiprina gera. Taip. Ar tau neatrodo, kad kiekvienam daiktui yra skirta gera ir bloga? Pavyzdiui, akims udegimas, visam knui liga, javams raugs, mediams pu vimas, geleiai ir variui rdys, ir apskritai kiekvie nam daiktui i prigimties yra skirta kokia nors blo gyb ir liga. Aiku. Kai ta blogyb simeta kur nors daikt, ji pa daro j netikus, o gal gale j visai praudo ir sunai kina. inoma! Taigi kiekvien daikt praudo i prigimties jam skirta blogyb, ir jeigu ji nepraudyt, niekas kitas nestengt jo praudyti. Juk gris niekada nieko ne

praudo, taip pat negali praudyti ir tai, kas nra nei gera, nei bloga. - Kaipgi praudys! Taigi, jei surasime k nors, k jam skirtas blo gis gadina, bet nestengia sunaikinti, tai inosime, kad itai pagal savo prigimt yra nesunaikinama. Matyt, taip ir yra. \ Na, tariau, o sielai ar bdinga kokia nors blogyb, kuri j gadina? O kaipgi? atsak Glaukonas. Tai tos ydos, kurias aptarme, neteisingumas, nesusivaldymas, bai lumas, nemokikumas, Ar itos ydos gali j sunaikinti ir praudyti? Tik irk, kad mes neapsigautume ir nemanytume, jog nedoras ir neprotingas mogus, suiuptas darant nu sikaltim, sta dl savo neteisingumo, kuris yra jo sielos blogyb. Veriau galvok tai kaip: kaip liga kno blogyb sekina ir naikina kn, kol jis pasi daro jau nebe knas, taip ir visi kiti dalykai, apie ku riuos k tik kalbjome, sta dl juose paiuose gl dinios blogybs, kuri viduje visk naikina. Ar ne taip? Taip. Na, o dabar t pat pritaikyk ir sielai. Ar joje gldintis neteisingumas ar kokia kita blogyb gali j taip isekinti ir sunaikinti, kad ji mirt ir atsiskirt nuo kno? Jokiu bdu ne, atsak Glaukonas. Bet juk, kita vertus, bt neprotinga teigti, kad k nors gali praudyti svetima blogyb, o sava ne. Neprotinga. Pagalvok, Glaukonai, apie tai, kad ne nuo suge dusio maisto seno ar suvinkusio, ar dar kokio nors knas turi ti; bet jeigu sugeds maistas su kelia koki nors kno negali, tada mes sakysime, jog knas uvo nuo savo paties blogybs nuo ligos, o nuo maisto blogybs, kuri knui yra svetima, jis nie kuomet negalt ti, kol ta jam svetima blogyb ne sukels jam paiam bdingos blogybs.

Labai teisingai kalbi, tar Glaukonas. X. Remdamiesi iuo samprotavimu, tariau, jeigu kno blogyb nesukels paiai sielai bdingos blogybs, mes niekuomet netvirtinsime, kad ji sta nuo jai svetimos blogybs, o ne nuo savo paios ydin g u m o nuo jai svetimos blogybs ji negali ti. Tai, k tu sakai, turi pagrind. Taigi arba rodykime, kad tai, k pasakme, yra klaidinga, arba tol, kol ito nerodysime, jokiu bdu nesutikime, kad siela sta nuo drugio arba nuo kurios kitos ligos, arba perpjovus gerkl, net jei kas su pjaustyt kn maus gabaliukus, dl viso to n kiek nepadidt galimyb sielai ti, kol kas nors nerodys, kad dl i kno kani pati siela pasidar neteisingesn ir nedoresn. Neleiskime tvirtinti, kad svetima blogyb, jeigu ji nesukelia savos blogybs, praudo siel ar k nors kita. Bet juk niekas niekada negals rodyti, kad mirtanij sielos dl mirties tampa neteisingesns, tar Glaukonas. Jei kas nors idrs pulti ms samprotavim ir i baims, kad nebt priverstas pripainti sielos n e mirtingum, tvirtins, jog mirtantysis tampa nedoresnis ir neteisingesnis, tai, jeigu jis sako ties, mes padarysime ivad, kad neteisingumas tarsi liga yra mirtinas tam, kam jis bdingas, ir kad neteisingi mo ns mirta dl neteisingumo mirtinos prigimties v ie ni greiiau, kiti liau, o ne taip, kaip dabar, kai nedorliai mirta todl, kad juos baudia kiti. Prisiekiu Dzeusu, tokiu atveju neteisingumas pa sirodyt ne toks jau baisus, jeigu jis mirtinas tam, kam jis bdingas, juk tai bt isivadavimas nuo nelaimi! Bet a manau, kad yra visai prieingai: jis pratingas visiems kitiems, nes tai jo galioje, o t, kuriam jis bdingas, daro labai gyvybing ne tik gyvybing, bet ir nenuilstant. Tokiais atvejais jis, matyt, yra labai toli nuo to, kas mirtina! Gerai sakai, tariau. Jeigu net jos paios ydingumas ir blogis nestengia nuudyti ir sunaikinti

siHos, tai vargu ar kitam daiktui skirta blogyb g<i

lt praudyti j arba kok kit daikt, iskyrus t, kuriam ji skirta. Vargu. Tai visai suprantama, tar Glaukonas. Bet jeigu kas nors neva nei nuo jam paiam bdingos, nei nuo svetimos blogybs, tai aiku, kad tai btinai turi bti kakas aminai esantis, o jeigu tai aminai yrar vadinasi, tai nemirtinga. Be abejo. XI, Toki ivad ir padarykime, o i jos, pats supranti, iplaukia, kad sielos visada yra tapaios pa ios sau. J skaiius nei maja, nes n viena i j nesta, nei didja, nes tai, kas nemirtinga, gali pa gausti tik to, kas mirtinga, sskaita, ir gal gale v is kas tapt nemirtinga. Teisyb sakai. Bet mes su tuo nesutiksime, nes ms sampro tavimas tam prietarauja. Taip pat nesutiksime, kad tikrj sielos prigimt sudaro vairov, netapatumas ir skirtingumas. K tu turi galvoje? paklaus Glaukonas. Sunku sivaizduoti, kad amina bt tai, kas su dta i daugybs prad ir, be to, sudta netobulai: kaip tik tokia dabar pasirod esanti ms siela. Sunku sivaizduoti. O kad siela yra nemirtinga, rodo ir k tik ms pateikti rodymai, ir daugelis kit. Norint suinoti, ko kia i tikrj yra siela, reikia analizuoti j ne puo lusi, koki j padaro/susijungimas su knu ir kitos blogybs, bet toki, kokia ji yra gryna. Kaip tik itai reikia ianalizuoti, pasitelkus mstym. Tada pamatysi j esant daug graesn ir aikiau galsi atskirti teisin gum nuo neteisingumo ir visus tuos dalykus, apie kuriuos ia kalbjome. Kol kas mes teisingai kalbjo me apie siel toki, kokia ji mums atrodo; bet mes matme tik tai, kokia ji dabar yra, panaiai kaip, ma tant jr diev Glauk i4, sunku velgti jo pirmykt prigimt, nes kai kurios ankstesns jo kno dalys yra sulauytos, kitos nuzulintos ir subjaurotos bang;

be tof jis apaugs kriauklmis, dumbliais, virgdu ir kur kas labiau panaus pabais, negu tai, koks jis buvo i tikrj. Taip ir siel mes matome subjaurot vairiausio blogio. Betf Glaukonai, atkreipkime dmes tai k ...
k?

sielos siekim iminties. Reikia pairti, ko ki dalyk ji siekia, kokios draugysts ieko, jeigu ji yra gimininga tam, kas dievika, nemirtinga ir amina, ir kokia ji pasidaryt, jei visa atsiduot iam pradui ir tas jos verlumas inet j i vandenyno, kuriame ji dabar yra, ir ji nusipurtyt tuos akmenukus ir kriaukles, kuriais yra apaugusi kadangi ji maitinasi emikais dalykais, tai nuo t ventini puot, kurios, kaip sakoma, ir yra laim, prie jos prilipo daug ems ir virgdo. Jeigu ji visa tai nusipurtyt, tada bt galima pamatyti jos tikrj prigimt ar ji daugialy p, ar vientisa ir kaip ji sutvarkyta kitais atvilgiais. Dabar mes, man atrodo, aptarme jos bsenas mogi kajame gyvenime ir jos ris. Isamiai aptarme, tar Glaukonas. XII. Ir kit prietaravim atsikratme, taiau nekalbjome apie atpild u teisingum ir garb, kuri j ly d i, o tai, kaip js sakte, daro Homeras ir Heziodas. Prieingai, mes rodme, kad teisingumas pats savaime yra didiausias gris sielai ir kad ji privalo teisingai elgtis nepriklausomai nuo to, ar jai atiteko Gigo iedas, o priedo dar ir Hado almas 15f ar ne. Tikra teisyb. Dabar, Glaukonai, tariau, niekas negals mums prietarauti, jei pasakysime, kad vis dlto yra atpildas u teisingum ir kitas dorybes, kur vairiais bdais teikia sielai mons ir dievai ir mogui gy vam esant, ir po mirties. Niekas negals paprietarautu pritar Glau konas. O ar sugrinsite man tai, k pasiskolinote svarstymo metu? K gi?

A leidau jums tarti, kad teisingas mogus guli atrodyti neteisingas, o neteisingas teisingcis. Nors to ir nebt manoma paslpti nuo diev ir moni, vis dlto js sakte, jog reikia itai tarti, kad bt galima palyginti teisingum pat savaime ir neteisingum pat savaime. Ar neprisimeni? Pasielgiau neteisingai, jei pasakyiau, kad ne prisimenu. Kadangi jau palyginome, tai a teisingumo var dan reikalauju, kad kartu su manimi priimtumte t nuomon, kurios apie teisingum laikosi dievai ir m o ns. Teisingiesiems teisingumas atlygina bent jau tuo, kad pelno jiems ger vard; kad teisingumas i tikr j yra gris tam, kuris jo tikrai laikosi, itai mes jau isiaikinome. Tavo reikalavimas teisingas, sutiko Glauko nas. Pirmiausia man sugrinkite prielaid, kad ie mons nelieka diev nepastebti. Grinsime. O jei itai negali pasislpti nuo diev, tai v ie nas mogus yra diev mylimas, o kitas nekenia mas, kaip mes i pradi sutarme. Taip ir yra. Turbt sutarsime, kad tam, kur myli, dievai teiks didiausi gr, nebent dl kokio nors ankstesnio nusiengimo jiems neivengiamai reikt patirti ir k nors bloga. Sutarsime. Vadinasi, t pat reikia pripainti ir teisingo mogaus atvilgiu: net jeigu j apniks skurdas, ligos ar dar kokios nors nelaims, gal gale jam visa tai. ieis gera arba dar gyvam esant, arba po mirties. Juk dievai niekuomet neapleis to mogaus, kuris sten giasi bti teisingas irf puoseldamas dorybes, tampa panaus diev, kiek tai mogui yra manoma. Suprantama, kad tokio mogaus neapleis tas, kur jis yra panaus.

O apie neteising mog reikia galvoti visai prieingai. inoma. Tai tok atpild teisingas mogus gauna i die v. Bent a taip manau, tar Glaukonas. Na, o i moni? paklausiau. Ar ne taip yra i tikrj: neteisingi mons, nepaisant j gudrumo, elgiasi kaip tie bgikai, kurie vien gal bga grei tai, o bgdami atgal pritrksta kvapo 16; i pradi jie lekia galvotrkiais, bet gal pasidaro juokingi ir, negav vainiko, pasialina, nuleid galvas, o tikrai geri bgikai, pasiek fini, apdovanojami ir apvaini kuojami. Daniausiai taip bna ir teisingiems monms. Kiekvienas j poelgis, kiekvienas bendravimas su mo nmis ir visas j gyvenimo bdas gal gale pelno jiems kit moni pagarb tai ir yra atpildas jiems. inoma. Vadinasi, tu paksi, jei a apie teisingus mones pasakysiu t pat, k tu sakei apie neteisingus? A pasakysiu, kad teisingi mons, sulauk vyresnio am iaus, jei nori, savo valstybje uima auktas valdios vietas, veda monas i koki tik nori eim, ileidia savo dukteris u ko tik nori, ir visa, k tu sakei apie neteisingus mones, a dabar tvirtinu apie teisingus. O apie neteisingus a sakau, kad, net jei daugumai i j jaunystje ir pasiseka pasislpti, tai gyvenim o pa baigoje juos vis tiek suiups, i j tyiosis, ir senatv je j laukia apgailtina dalia: juos eidins ir sve timaliai, ir savieji, juos plaks botagais, pagaliau i tai tu pavadinai iauriausia bausme (ir teisingai) kankins ant rato, degins kaitinta geleimi. Manyk, kad a tada kalbjau apie visas tas kanias. Na, ar paksi, jei a taip pasakysiu? Taip, tar Glaukonas; juk tavo odiai tei singi. XIII. tai kok atpild ir dovanas teisingas mo gus, dar gyvas bdamas, gauna i moni ir diev, jau

nukalbant apie tas grybes, kurias teikia pals trisiil gumas. Tai tikrai garbingas ir patikimas atpildas. Taiau ir kiekio, ir didumo atvilgiu tai yra nie kai, palyginti su tuo, kas vieno ar kito tai yra tei singo ir neteisingo mogaus laukia po mirties. Apie tai verta igirsti, kad ir vienas, ir kitas suinot i m s svarstymo, kas pridera. Tai pasakok. Nedaug rasi dalyk, apie kuriuos labiau noriau igirsti. A tau papasakosiu ne Alkinojo 17, o aunaus vyro Ero 18 Armenijo snaus, kilusio i Pamfilijos, pa sakojim. Jis uvo kovos lauke; po deimties dien, kai buvo laidojami jau suged lavonai, Er rado visi kai sveik. I mio lauko j nugabeno namus, ir tai dvylikt dien, kai j rengsi laidoti, jau guldamas ant lauo, jis atgijo, o atgijs papasakojo, k buvo te nai mats. Jis sak, kad jo siela, kai tik ji ijusi i kno, kartu su kitomis sielomis atvykusi kakoki nuostabi viet. emje ten vienas alia kito iojj du plyiai, o prieais juos, danguje, irgi du. Tarp j sdj teisjai. Kai tik jie padarydav nuosprend, tei singiems monms liepdav eiti keliu dein ir auk tyn dang ir ukabindav jiems i priekio ant kaklo lentel su nuosprendiu, o neteisingiems sakydav eiti kair ir emyn ir ukabindav jiems ant nugaros len tel, kurioje bdav surayti visi j nedori darbai. Kai prijs Eras, teisjai pasak, kad jis tursis bti pasiuntiniu monms ir praneti jiems visa, k ia mat, ir liep jam atidiai stebti ir klausyti. Jis ten mats, kaip sielos, gavusios nuosprend, nueidavusios du plyius vien dangaus, kit ems, o per kitus du ateidavusios vienos ikildavusios i ems, nuvargu sios ir apsineusios dulkmis, o kitos nuengdavusios i dangaus varios. Atrod, jog visos sielos grdavusios i ilgos kelions; jos mielai sikurdavusios pievo je, panaiai kaip mons veni metu. Kurios buvu sios pastamos, sveikindavs! ir klausinjusios atjusi i ems, kaip ten, emje, o nusileidusi i dangaus

363

kaip ten, danguje. Vienos pasakojusios verkdamos ir aimanuodamos, prisiminusios, kiek visko turjusios i ksti ir k maiusios, keliaudamos po eme ta ke lion trunkanti tkstant met, o kitos, nusileidusios i dangaus, pasakojusios apie didiausi palaim ir neapsakomo groio regin. Prireikt daug laiko, Glau konai, jei noriau visk papasakoti. Svarbiausia, pa sak Ero, buv tai kas: u kiekvien kam nors padary t skriaud nedorliai buv baudiami deimteriopai bausm trunkanti imt met, nes tiek tsiasi mogaus gyvenimas, kad u kiekvien nusikaltim tekt at kentti deimteriopai. Pavyzdiui, jei kas nuud daug moni ar idav valstyb arba kariuomen ir dl jo kalts daugelis pateko vergij, ar iaip yra kaltas dl kokios nelaims, u kiekvien nusikaltim turi at kentti deimteriopas kanias. O tiems, kurie dar g e rus darbus, buvo teisingi ir dori, atlyginama pagal nuopelnus. K Eras pasakojo apie vaikus, kurie mir tik gim, neverta minti. Jis taip pat pasakojo, kad tiems, kurie negerb diev ir gimdytoj, ir saviudiams buvusios skiriamos dar sunkesns bausms. Eras girdjs, kaip vienas mogus klauss kito, kur dings didysis Ardijas. Tas Ardijas prie tkstant met buvs vieno Pamfilijos miesto tironas. Apie j buv pasakojama, kad jis nuuds savo sen tv ir vyresnj brol ir padars daug baisi nusikaltim. Pa klaustasis atsaks: Jis ia neatjo ir neateis. XIV. Tarp kit baisi regini mes matme ir tok: kai, patyr daugyb kani, buvome jau arti angos ir rengms ilipti, staiga pamatme Ardij kartu su ki t a is dauguma j buvo tironai, o i paprast mo n i tik didiausi nusikaltliai. Jie jau norjo ilipti, bet anga j neleido: kai tik kuris nors i t piktada ri, nepataisom dl savo prigimties arba dar per ma ai nubaust, mgindavo ilipti, anga praddavo staug ti. Tada alia stovj laukiniai ugninio veido vyrai, igird staugim, kai kuriuos i j pagrieb ir nuved alin, o Ardijui ir kitiems supaniojo rankas ir kojas, unr ant kaklo kilpas, nulupo od ir nuvilko pakele

per atrius spyglius, o visiems sutiktiesiems dik ino, u kokius nusikaltimus juos itaip kankina, ir sak numesi juos Tartar19. Nors mes ir buvome ikenU; daug baisi dalyk, bet tada visus juos pranoko baim, kad nepasigirst tas staugimas, kai prieisime prie an gos, ir kiekvienam i ms bdavo didiausias diaugs mas, kai, jus ang, staugimas liaudavosi". tai kokios ten bausms ir tai koks atpildas. Tie, kurie ib dav pievoje septynias dienas, atuntj dien pakil dav ir eidav tolyn ir po keturi dien prieidav viet, i kurios pamatydav viesos juost, i viraus besi driekiani per dang ir em tarsi stulpas, panai vaivorykt, tik daug rykesn ir grynesn. Po dienos kelio jie prieidav prie to viesos stulpo ir ties jo vi duriu pamatydav nuo dangaus nukarusius sait galus: mat ta viesa tai dangaus juosta, panaiai kaip trijeri virvs apjuosianti ir sutvirtinanti dangaus skliau t. Ant sait gal pakabintas Ananks verpstas, suteikiantis viskam sukimsi. Jo ais ir kabliukas es i plieno, o velenas i plieno, sumaiyto su ki~ tais metalais. Veleno sandara tokia: i iors jis pana us ia naudojamus velenus, bet, pagal Ero pasakoji m, j reikia sivaizduoti taip: didel tuiavidur velen dtas kitas toks pat velenas, tik maesnis, pana iai kaip sudedami vienas kit indai; antrj v e len dtas treias, treij ketvirtas ir dar keturi. I viso j atuoni, jie dti vienas kit; i viraus j graiai atrod tarsi iedai, nubrti apie bendr a, tad i iors jie tarsi sudar itisin vieno veleno paviri, o ais jusi kiaurai per atuntojo veleno vidu r 20. Pirmutinio, iorinio, veleno iedas buvs plaiau sias; etojo veleno antrasis pagal didum, ketvirto jo treias, atuntojo ketvirtas, septintojo penk tas, penktojo etas, treiojo septintas, antrojo atuntas. Didiausiojo veleno iedas buvs maraus, septintojo rykiausias; atuntojo veleno iedo spal va buvusi tik septintojo skleidiamos viesos alvailds, antrojo ir p enktojo beveik ta pati spalva, lik II nesn u an dviej, treiojo baliausia, k elviiio
jm o

jo rausva, etojo antroje vietoje pagal baltum21. Visas verpstas vienodai suksis apie savo a, bet, jam sukantis, septyni vidiniai iedai i lto suksi priein ga kryptimi. I j greiiausiai suksis atuntasis iedas, septintasis, etasis ir penktasis suksi vienodu grei iu, bet jau liau; ketvirtasis, kaip jiems atrod, pa gal sukimosi greit ums treij viet, treiasis ketvirtj, o penktj antrasis. Pats verpstas suksis ant Ananks keli. Ant kiekvieno iedo viraus sd jusi Sirena, kuri, sukdamasi kartu su iedu, dainavusi vieno jai bdingo auktumo balsu. J vis atuoni balsai sudar gra sskam b22. Aplink Sirenas vieno du atstumu nuo j sdjusios sostuose kitos trys bty bs, apsirengusios baltais drabuiais, su vainikais ant galv; tai buvusios Ananks dukros Moiros: Laches, Klota ir Atrop 23. Jos dainavusios vienu balsu su Si renomis Laches apie praeit, Klota apie dabart, o Atrop apie ateit. Be to, Klota kartkartmis deine ranka paliesdavusi iorin verpsto ied, paddama jam suktis, Atrop kaire ranka paddavusi suktis vidiniams iedams, o Laches tai viena, tai kita ranka padda vusi ir vienam, ir kitam. XV. A tvyk jie tuojau turj eiti pas Laches. Ka koks pranaas sustats juos eil, o paskui pams nuo Lachess keli burtus ir gyvenimo pavyzdius, ulips ant auktos pakylos ir tars: ,,Ananks dukros Lachess odis. Viendiens sielos! tai naujo rato, ku ris mirtingj giminei baigiasi mirtimi, pradia! Ne jus demonas burtais itrauks, bet js pasirinksite de mon 24. Kas pirmas itrauks burt, tas tegul pirmas pasirenka gyvenim, kur jam neivengiamai teks gy venti. Doryb nra kieno nors nuosavyb: j gerbda mas arba jos negerbdamas, kiekvienas daugiau ar ma iau prie jos priarts. Kiekvienas yra atsakingas u savo pasirinkim dievas ia nekaltas". itaip pasa ks, pranaas mets burtus mini, ir kiekvienas pasi ms t burt, kuris nukrits ariausiai jo tik Erui neleid pasiimti. Kiekvienas tada suinojs, kelintas jis pagal eil pasirinkti gyvenim. Paskui pranaas

idliojs prie juos ant ems gyvenim pavyzd/m:; j buv daug daugiau negu siel, ir labai vairiu: vi oki gyvuli gyvenimai, visos moni gyvenimo m ys; tarp j buv net tiron gyvenim arba trun kani iki mirties, arba nutrkstani per vidur ir pasibaigiani tremtimi, skurdu ir elgetavimu; buv^c ten ir garbing moni gyvenim, moni, pagarsju si savo ivaizda, groiu, stiprumu, vikrumu varybose arba savo aukta kilme ir protvi aunumu. Buv ir neymi moni, taip pat ir moter gyvenim. Bet tai nenulm siel sandaros, nes siela btinai pasikeis, pasikeitus gyvenimo bdui. iaip ia buv pakaitom turtas ir skurdas, sveikata ir ligos, taip pat ir tarpins bsenos. ia, mielas Glaukonai, mogui ir slypi di diausias pavojus, ir todl pagal galimybes reikia siek ti, kad kiekvienas i ms, mets al kitus mokslus, imt mokytis ir tyrinti ituos dalykus, jei tik jam tai bus prieinama. Reikia surasti ir t, kuris jam suteiks galimyb ir sugebjim skirti dor gyvenim nuo ne tikusio ir i vis galimybi visur ir visada isirinkti geriausi. Turdamas galvoje, kok ry su dorybingu gyvenimu turi visa tai, apie k dabar kalbjome, mo gus supras, k gera ar bloga teikia grois, sujungtas su turtu arba neturtu ir su vienokia ar kitokia sielos bsena, kas tai yra aukta ar ema kilm, asmeninis gyvenimas, valstybins pareigos, galia ir silpnumas, gabumas mokslui ir negabumas. gimt ir gyt sielos savybi dka mogus, atsivelgdamas sielos prigimt, gali pasirinkti: blogesniu jis laikys t gyvenim o bd, kuris siel padaro nedoresn, o geresniu t, kuris j padaro teisingesn; visa kita jis numos ranka. Mes jau matme, kad mogui ir gyvam esant, ir po mirties tai yra svarbiausias pasirinkimas. Had reikia leistis su iuo tvirtu kaip plienas sitikinimu, kad ir ten ne susiavtum turtais ir kitokiomis panaiomis blogyb mis, kad nepasidarytum tironu ir tokia bei panaia veikla nepridarytum nepataisomo blogio, ypa sau pa iam. Visuomet reikia mokti pasirinkti vidurin keli

ir vengti kratutinum ir iame gyvenime, ir kiek vienam e bsimame. Tik tada mogus bus laimingas. XVI. Ir ano pasaulio pasiuntinys pasakojo, kad pra naas, mesdamas burtus, itaip tars: Net ir paskuti nysis, jei tik moks protingai pasirinkti ir grietai gy vens, turs visai neblog, pakeniam gyvenim. Todl pirmasis tegul apdairiai pasirenka, o paskutinysis te gul nenusimena". Po i pranao odi tuojau prijs pirmasis ir pasirinks galingiausio tirono gyvenim tai buvs neprotingas, visikai neapgalvotas pasirinki mas, paskatintas gobumo. Jis neinojs, kad likimo jam buv lemta ryti savo paties vaikus ir kitokie bai ss dalykai. Vliau, kai ramiai visk apsvarsts, jis ms mutis krtin ir aimanuoti, kad rinkdamasis nepaklauss pranao. Taiau jis kaltins ne save, bet likim, demonus k tik nori, tik ne pats save. Jis buvs vienas i tf kurie atvyk i dangaus, ir anks tesn savo gyvenim nugyvens geroje santvarkoje, bet, matyt, jo dorybingum skatins tik protis, o ne filosofinis apmstymas. Apskritai nemaa i dangaus atjusi siel itaip kliuv, nes jos buvusios sunkum neugrdintos. O tos, kurios atvykdavusios i ems, paios patyrusios daug vargo ir maiusios kit kan ias, rinksi apdairiau. Dl to, taip pat ir dl burt traukimo lemt atsitiktinum daugeliui siel bloga pasikeisdav gera, gera bloga. Jei kas, atjs gyvenim, rimtai usiimdavs filosofija ir jei renkan tis burtas tekdavs ne i paskutinij, tai, sprendiant pagal inias i ano pasaulio, jis ne tik ia laimingai gyvensis, bet ir jo kelias i ia ten ir atgal bsis ne poeminis ir dygliuotas, bet dangikas ir lygus. Eras saks, kad buv domu irti, kaip sielos rin ksi gyvenimus. Tai buvs ir graudus, ir juokingas, ir keistas reginys. Mat dauguma siel rinksi pagal anks tesnio gyvenimo proius. Jis saksi mats, kaip bu vusio Orfjo siela i neapykantos moterims moterys j praud pasirinkusi gulbino gyvenim, nes nepa norjusi gimti i moters. Jis mats, kaip Tam iro25 sie la pasirinkusi laktingalos gyvenim; mats ir gulb,

kuri savo gyvenim pakeitusi mogikj; p<m.i:;i.n elgsi ir kiti gyvnai giesmininkai. Dvideimtj hmi.j itraukusi siela pasirinkusi lito gyvenim. Tai bu v m m Telemono snaus Ajanto siela, kuri, prisimindama mm sprend dl Achilo g in k l 26, nenorjusi tapti mogumi. Po jo jusi Agam em nono27 siela. Irgi neksdama mo ni gimins dl i j patirt kani, ji pasirinkusi erelio gyvenim. Tada burtas teks A talants28 sielai: maty dama, kokia pagarba rodoma varyb nugaltojams, ji neatsilaikiusi ir pasirinkusi i dali. Po jos jis mats, kaip Panopjo snaus Epjo 29 siela pasirinkusi darb ios moters buit. Tarp paskutinij jis mats juokda rio T ersito30 siel ji pasivertusi bedione. Paskuti nysis burtas atsitiktinai teks O disjo3 1 sielai. Prisimin dama ankstesnisias kanias ir atsikraiusi garbs trokimo, ji ilgai iekojusi paprasto mogaus, kuris toli nuo visoki reikal, gyvenimo; pagaliau ji utikusi tok kakur gulint, kit paniekint, ir labai pa tenkinta j pasimusi, sakydama, jog bt j pasirin kusi ir tuo atveju, jeigu jai bt teks pirmasis burtas. Gyvuli sielos elgsi panaiai: vienos virtusios mo nmis, kitos kitais gyvuliais, neteisingos laukin mis, o teisingos romiomis; odiu, ten vyks visoks maiymasis. Kai visos sielos pasirinkusios gyvenimus, tada jos i eils, kaip buvo itraukusios burtus, jusios pas Laches. Si kiekvienai sielai davusi demon, kur ta bu vo pasirinkusi; jis turjs bti jos sargu per vis gyvenim ir vykdyti visa, k siela pasirinkusi. is sargas pirmiausia vesdavs siel pas Klot ir pastatydavs j po jos ranka ir po jos sukamu verp stu taip jis patvirtindavs sielos pasirinktj likim. Pa lietus verpst, jis vesdavs siel prie Atrops sil, kad padaryt nepakeiiama tai, k priverpusi Klota. Toliau neatsigrdama siela eidavusi prie Ananks sosto ir pereidavusi per j kiaurai. Kai ir kitos siolos perjusios per sost, tada jos visos kartu per baisiu, sloginani kaitr jusios Lets 32 lygum. Lygumoje nebuv nei medi, nei kitokios augmenijos. Atjus

vakarui, jos apsistojusios nakvyns prie A m e le to 3 3 ups, kurios vanduo nesilaiks jokiame inde. Visos sielos turjusios saikingai atsigerti to vandens, bet kai kurios pametusios prot ir grusios be saiko. Vos tik atsigrusios, visk umirusios. Kai jos sumigusios, v i durnakt pasigirds griausmas ir pradjusi drebti em. Sielas staiga m neti auktyn visas puses, tas v ie tas, kur joms buvo lemta gimti, ir jos pasklidusios po dang tarsi vaigds. Erui neleid gerti Lets vandens. Jis neins, kur ir kokiu bdu jo siela grusi kn; vintant staiga atmerks akis, jis pamats, jog guli ant lauo. Tai itokiu bdu, Glaukonai, buvo isaugotas ir mums iliko is pasakojimas. Jei juo tiksime, ir mes lengvai pereisime per Lets up ir nesuterime savo sielos. Tvirtai tikdami, kad siela yra nemirtinga, gali pakelti bet kok gr ir bet kok blog, mes visuomet eisime keliu, vedaniu auktybes, ir visokiais bdais laikysims teisingumo ir iminties, kad, ia gyvendami, btume mieli ir patys sau, ir dievams; o jei mes nu sipelnysime atpildo, tarsi varyb nugaltojai, i visur gaunantys dovan, tai bsime laimingi ir ia, ir toje tkstantmetje kelionje, kuri apsakme.

PAAIKINIMAI
V alstyb" n ebe pirm as P latono veik alas lietu v i kalba. I vis antikos filosof Platonas su silauk did iausio lietu v i v e rt j dm esio. Dar buruaziniais m etais urnale Logos" bu vo i spausdinti bei atsk irais leid in ia is i jo penki P latono d ialogai Eutifronas", Fedonas", Kritonas", Sokrato apologija" ir Puota" (vertjas M Rakauskas). N ed id eli itrauk i dialog Jonas" ir Fedras" bu vo p ateik ta estetik os a n to lo g ijo je Ties groio v erty bmis" (Kaunas, 1944. V ertjas ir sudarytojas R . Serapinas ). Ta rybiniais m etais ileista P latono dialog rinktin (Platonas. D ialo gai. V ., 1968), kuri ein a keturi d ia lo g a i Puota", K ritonas", Fedonas" ir Sokrato apologija" (j vertim ai M. R akausko i naujo perirti). V alstyb" lietu v i kalba pasirodo pirm kart. Tiesa, pora itrauk (dalis pirm osios k n ygos ir sep tin toji knyga) buvo publikuota antikai skirtam e F ilosofijos isto rijo s chrestom ati jos tom e (vert B. Kazlauskas), taiau j vertim uose esam a kai kuri netikslum . V alstyb" vien as i stam biausi ir reikm ingiausi Platono krini. P agrindin jo tem a teisin gum as, taiau, analizuodam as i svok, P latonas p alieia b ev eik visas svarbiausias filo so fin es problem as. Tai daikt b ties tikrj prieasi idj ir auk iau sios i j grio id jo s problem a, m ogaus prigim ties (sielos, jos paintini gali, sie lo s ir kno san tykio, sielo s likim o po m ogaus mir ties), va lsty b s ir jo s p iliei luom kilm s klausim ai, pagaliau kokia turi bti id eali valstyb , kas ir kaip j turi vald yti, kokia tinkam iausia jo s p iliei m okym o ir aukljim o sistem a ir t. t. D l savo um ojo, nagrinjam problem daugiaplanikum o V alstyb" tyrin toj laikom a v iso s brandaus laik otarp io P latono filo so fin s sistem os idstym u (iskyrus k osm ologij ir dialektik). V alstyb" parayta apie 3 7 0 3 6 0 m. pr. m. e. (iskyrus pir m j knyg, kuri daugum a tyrin toj priskiria ankstyvajam Pla tono krybos periodui). D ialogo veik sm as v yk sta m adaug 4 2 1 arba 4 1 1 4 1 0 m. pr. m. e. birelio m n., atn iei garbintos d eivs B endids-A rtem ids ven ts m etu. Sokratas atpasakoja filosofin pokalb, vyk u s P irjuje, garbingo sirakzieio K efalo, L isanijo s naus ir garsaus oratoriaus L isijo tv o , atvyk u sio A tnu s Periklio kvietim u, nam uose? F okalby]e dalyvau ja Sokratas, Platono broliai A dim antas ir G laukonas, K efalo snus Palem archas (T risdeim ties tiron valdym o m etu nubaustas m irtim i), sofistas Trasim achas Chal-

kedonietis. Tyldami pokalbio klausosi Kefalo sns Lisijas ir Eutidemas, ymaus Atn politinio veikjo Nikijo snus Nikeratas, Trasimacho mokinys sofistas peanietis Charmantidas. Aristonimo snus Klitofontas sofistas, Trasimacho alininkas dialogo daly vi srae neminimas, taiau jis kartkartmis sikia pokalb. Valstyb" i senosios graik kalbos ivert Jonas Dumius . Versta i: Platon. La Republique. In.: Platon Oeuvres Completes. Paris, 1932, t. 6.

PIRMOJI KNYGA 1 Turim a galv o je trak m nulio d eiv B endid, kuri A tik oje bu vo tapatinam a su A rtem ide. Jos garbei A tn u ose kasm et bdavo rengiam a v en t bendidijos. J m etu vyk d avo raiteli len k ty ns su fak elais i A tn Pirj, kur buvo B endids ven tyk la. 2 A ukodam i dievam s, graikai u siddavo ant galvos vainik. K iek vien o nam o kiem e bdavo aukuras. 3 Platono dialoge Puota" is prieod is skam ba taip: Panas visada prie panai liejasi" (Platonas. D ialogai, p. 39). H om eras O disjoje" sako: D ievas, m atyti, jau pats taip su ved a lyg su lygiu" (XVII giesm , 218). 4 S oioklis ( , 496 406 m. pr. m. e.) ym us sen o v s graik dram aturgas, traged ij krjas. 5 T em istoklis ( , gim . apie 525 m. pr. m. e.) A t n k arvedys ir v a lsty b s veik jas. 6 erifas n ed id el sa lel E gjo j roje, dl savo nereikm in gum o ir g yven toj skurdum o buvusi p aaip os objektu pasiturintiem s graikam s. 7 H adas pagal sen o v s graik m itologij, p oem in m irusij karalyst. 8 Pindaras ( , apie 522 ap ie 442 m. pr. m. e.) ym iau sias sen o v s graik lyrikas, chorin s lyrik os krjas. Iki m s dien ilik o 45 jo ep in ik ijos ods vairi varyb nuga ltoj garbei ir daugiau kaip 300 kit krini fragm ent. 9 Sim onidas K e jie tis ( , 557/6 468 m. pr. m. e.) ym us sen o v s graik poetas, krs eleg ija s ir chorin lyrik. 10 H om eras (C/ ) legen d in is sen ovs graik poetas. Su jo vardu su sijs graik h erojin is epas, ypa Iliada" ir O disja" (VIII a. pr. m. e.). 11 H om eras apie A u tolik sako: Pranoko v isu s A u tolik as Priesaikom ir klastom , kaip elg tis j buvo im oks D ievas H erm jas, kuriam a v in li jis ir okyi D egino ku lis geriausias, o tas j glob ojo ir gyn. (O disja", XIX, 395 398) 12 Biantas Prienietis ( , VI a. pr. m. e.), Pitakas ( , VII VI a. pr. m. e.), M itiln s m iesto (Lesbo s.) tiron as, du i vadinam j septyn i im ini. K iti lakedem onietis Chilonas ( , VI a. pr. m. e. pradia), Kleobulas ( , VI a. pr.

372

m. e. pradia), Lindo m iesto Rode tironas; Periandras ( , 625 585 m. pr. m. e.), K orinto tironas; Solonas ( , ap ie 638 559 m pr. m. e.), A tn p oetas ir statym leid ja s, ir Talis M ile tietis ( , 625 547 m. pr. m. e.), sen ovs graik filosofas, te i gs, kad v iso s esaties pagrindas yra vanduo. 13 2r. 12 kom entar. 14 Peidikas I I ( , V a. pr. m. e .) M akedonijos ka ralius. 15 Kserksas ( ) P ersijos karalius, 485465 m. pr. m. e. m gin s ukariauti graikus. 16 Ismenijas ( ) Tb dem okrat vadas, kursts su k ilti prie Spart. U m Tbus, sp artieiai j nuud (382 m. pr. m. e.). 17 A liu zija sen o v s prietar, kad je ig u su tiktas v ilk a s m og pam ats pirm iau n egu m ogus vilk , m ogus staiga netenks ado. 18 Heraklis sen ovs graik m it didvyris, atlik s dvylika ygdarbi. 19 A tn teism u ose paiam teisiam ajam bdavo liepiam a pa si lyti sau bausm (m irt, trem t, p in igin baud ir t. t.). 20 U uom ina tai, kad sofistai savo im inties" visad a m oky davo u um okest. 21 Polidamantas Tesalietis ( ) trak atletas penkiak ovin in kas, Sokrato am ininkas. Pasakojam a, kad jis plikom is ran kom is v e ik s lit.

2 2 Si patarl bdavo taikoma tiems, kurie mgindavo imtis ko nors nemanomo.


ANTRO JI KNYGA 1 H erodotas pasakoja apie karali Gig, Das*kilo sn (VII a. pr. m. e.), kuris, bdam as ietinink u, nuuds savo eim inink Kandaul, L ydijos vald ov, ir ugrobs jo turtus, m on ir karalyst. G igo iedas taip pat m inim as V alstybs" X k n ygoje. Lyds, Pla tono laikom as G igo tvu, pagal H erodot A io snus, lyd iei eponim as. G alim as daiktas, kad Platonas, kaip danai esti, pats kuria m it, suteikdam as jam gili dorovin prasm . 2 Eschilas. S eptyn etas prie Tbus, 610 612. 3 Heziodas. Darbai ir dienos, 232 234. H eziodas (C , VIIIVII a. pr. m. e.) sen ovs grai k poetas, k ils i B eotijos. D av pradi didaktiniam graik epui. 4 Homeras. O disja, XIX, 108 113. 5 Musas ( ) ir jo snus Eumolpas ( ) m itin iai dainiai. M usjas paprastai figruoja kaip O rfjo ( ) m okytojas arba m okinys. 6 Pagal padavim , D anaids, nuudiusios savo vyrus, diev bu vu sios pasm erktos am inai p ilti vand en bedugn statin. 7 Heziodas. Darbai ir dienos, 287 290. 8 Homeras . Iliada, IX, 497 501. 9 M ujui buvo priskiriam os poem os Eum olpija", Teogonija" ir kt., O rfjui 24 giesm i teogon in poem a, vadin am ieji ven tieji odiai". A risto telis atvirai n eig egzistavu s poet O rfj, tuo tarpu sofistas H ip ijas laik j H om ero ir H eziodo pirm taku.

373

10 Selen sen ovs graik m nulio d eiv. 11 ia turim i g a lv o je orfikai ir j paslaptys. O riik a i sen o v s graik relig in srov, atsiradusi VIII a. pr. m. e. ir su sijusi su D ioniso ir D em etros kultu. O rfizm o krju laikom as m itin is O rfjas. 12 Archilochas ( ' , ap ie 714 676 m. pr. m. e.) ym us sen o v s graik poetas, ras satyrinius eilraiu s jam bus. Jam priklauso d vi eiliu otos p asak ios apie lap ir bedion, kuriose vaizd uojam i A rch iloch o ir jo m ylim osios N eob u los tv o Likambo, klastin gai ap gavu sio poet, asm eniniai santykiai. A b i ias p asakias perpasak ojo Ezopas. 13 Aristono va ika i paodiui geriausio m ogaus vaikai" (gr. geriausias"). Spjam a, kad citu ojam os eilu ts autoriu m i g a lj s bti K ritijas, nors iki m s dien ilik u siu o se jo eleg ij fragm entuose jo s nra. 14 H o plitai sen o v s graik su n k ieji pstinin kai, gink lu oti skydais, ietim is, k alavijais. 15 Term inu (paodiui muzika", isilavinim as", dvasin kultra") P latonas apim a p oezij, retorik, m uzik siau rja prasm e ir orchestik (okio m en). P laiau ap ie tai r. . . : .
., 1974, . 59 62.

374

16 Pasak padavim o, G ja (2em ) pagim diusi U ranui (Dangui) im tarankius ir kiklopus. U ranas jais p asib aisjs, su ris ju os ir nutrenks Tartar. Supykusi G ja sukursiusi savo snus titanus atkeryti tvu i. Jaun iausias i broli, K ronas, pam s m otinos p jau tuv, ik astravs tv. U tai savo snaus D zeuso Kronas b u vs nutrenktas Tartar. i istorij vaizd in gai apra H eziodas poem oje D iev kilm ". 17 ia turim as galvoje siauras ratas m oni, dalyvau davusi m isterijose, galbt eleu sin ijose m istika apgaubtose religin se ik il m se d eiv i D em etros, P ersefons ir d ievo D ioniso garbei, kasm et rengiam ose E leusyno m ieste, n etoli A tn , per kurias bdavo au kojam as parelis. 18 A p ie titan kov su olim p ieiais pasakojam a H eziodo poem o je D iev kilm " (674 735), apie d iev kovas H om ero Iliadoje" (XX, 1 75; XXI, 385 514). 19 Homeras. Iliada, XXIV, 527 528, 530, 532. 20 ioje neinia i kur paim toje eilu tje ireikta m intis, artim a H eziodui ir Pindam i. 21 A p ie tai r. Homeras. Iliada, IV, 68 126. 22 Kai G ja (M otina 2em ) pasiskundusi D zeusui, kad per daug es m oni, jis kartu su savo bu vusia m ona T em ide nusprends su naikinti dal m oni gim in s ir su k ls baisj T rojos kar. 23 C ituojam a i n eilik u sios E schilo traged ijos N iob". 24 N iob did iavosi turinti daugiau vaik n egu d eiv Laton. U sirstinusi Laton liep u si savo vaikam s A p olon u i ir A rtem idei iudyti N iob s vaikus (r. Ovidijus. M etam orfozs, V I, 146 312). P elopas pam ils Enom ajo dukr H ipodam ij ir gavs j tik Enom ajo v e jo M irtilo padedam as. Kai po to M irtilas pareik ala v s adto atlygin im o, Pelopas gudrum u n u siv ilio js j ant jros kranto ir nustm s nuo auktos uolos. K risdam as nuo uolos, M ir tila s prakeiks Pelop ir jo paliku onis. N uo to laik o Pelopo palikuonis p ersek ioju sios v iso k io s nelaim s.

25 Homeras. Odisja, XVII, 485486. 26 Protjas pagal senovs graik mitologij, Poseidonui pa valdi jr dievyb, ,,jr senis", nuolat keiiantis savo pavidal. Tetid Nr j o dukt, jr deiv, mirtingojo didvyrio Pelj o mo na ir Achilo motina. Ji, kaip ir Protjas, nuolat keisdavo savo pavidal. 27 i eilut paimta greiiausiai i Eschilo tragedij. Argo ka raliaus Inacho dukt Ijo, Dzeuso mylimoji, buvusi Heros yn. 2 8 1 Dzeusas pasiunts Agamemnonui apgauling sapn, norda mas imginti achaj ryt (r. Homeras. Iliada, II, 141). 29 ia cituojamas fragmentas i nenustatytos Eschilo tragedijos. 30 Duoti poetui chor V a. pr. m. e. Atnuose reik leisti vai dinti jo tragedijas.
TREIOJI KNYGA 1 iais odiais A ch ilo e lis kreip iasi O disj, nu sileid u s m irusij karalyst (H o m eras . O disja, XI, 489 491). 2 Homeras. Iliada, XX, 63 64. 3 iuos odius taria A ch ilas, n esu geb js su laik yti nakt jam pasirodiusio sa v o uvusio draugo Patroklo e lio (Homeras. Ilia da, XXIII, 103 104). 4 H ade su geb jim as m styti ess paliktas tik Tb pranaui T eiresijui. I kit sie l atim tas protas ir atm intis (Homeras. O d is ja, X, 495). 5 ia kalbam a apie H ektoro nuudyto Patroklo siel (Homeras. Iliada, XVI, 856 857). 6 Taip P atroklo siela islyd o i m gin usio j apkabinti A ch ilo rank (H o m era s . Iliada, XXIII, 100 101). 7 Su iknosparniais lygin am os O disjo nuudyt P en elops jaun ik i sielo s, kurias dievas H erm is veda H ad (Homeras. O di sja, XX IV, 6 9). 8 Kokitas paodiui: ,,raud up" (up Epyre, A cheronto in takas, m ituose tapusi, kaip ir A cherontas, v ien a i poem io kara ly st s upi). Stiksas paodiui baisioji up", svarbiausia poem io kara ly sts up, aptekanti j sep tyn is kartus. Jos vand en im is prisiek dav d ievai. 9 ia citu ojam os e ils i H om ero Iliados", vaizd u ojan ios A ch i lo sielvart, uvus jo draugui Patroklui (Iliada", XX IV, 10 12; XVIII, 23 24). 10 T rojos karalius Priamas, H ektoro tvas, pra trojiei leisti j pas A ch il m aldauti, kad liau tsi ty io tis i um uto snaus la v on o (H om eras . Iliada, XXII, 414 415). 11 iu os odius taria A ch ilo m otina, jr d eiv T etid, iju si i jros su savo seserim is N ereidm is, kad paguost sn, aprau dant savo draug Patrokl (H o m era s. Iliada, XVIII, 54). 12 iuos odius D zeusas taria, irdam as A ch ilo p ersek io jam H ektor (Homeras. Iliada, XXII, 168 169). 13 D zeusas sielvartauja, nujausdam as, kad jo snus Sarpedonas us nuo Patroklo rankos (Homeras. Iliada, XVI, 433 434). 14 Homeras. Iliada, I, 598 599.

375

376

15 Homeras. O disja, XVII, 386. 16 iais odiais D iom edas kreip iasi Stenel, n eteisin gai k alti nant karali A gam em non m elu (Homeras. Iliada, IV, 412). 17 Pirm oji eilu t Iliada", III, 8, antroji ten pat, IV, 431. 18 Taip p yk s A ch ilas plsta A gam em non (Iliada", I, 225). 19 iais odiais O disjas, klausydam asis D em odoko dain, g i ria karaliaus A lk in ojo vaiingum (O disja", IX, 8 10). ia Pla tonas tarsi um irta, kad H om ero O disjas giria ne tik v a lg i gau sum , bet ir linksm um ", kur sveiam s teik ia dainius, dievam s p rilygstan tis balso groybe" (IX, 2 8). 20 ie odiai buvo tik in antis argum entas O d isjo b en d rak elei viam s, pap jovusiem s ven tas H elijo karves (O disja", XII, 342). 21 2r. Iliada", XVI, 294296. 22 2r. O disja", VIII, 266 366. 23 itaip O disjas tram do save, urstintas jaun ik i b egd ik u m o jo p aties nam uose (O disja", XX, 17 19). 24 i eilu t priskiriam a H eziodui. 25 2r. Iliada", IX, 515 526. 26 r. Iliada", XIX, 278 280. 27 2r. Iliada", XX IV, 175. 28 2 t . Iliada", XXII, 15, 20. 29 2r. Iliada", XXI, 130 132, 211 226, 233 327 apie A ch ilo d vik ov su ups d ievu Skamandru. 30 r. Iliada", XXIII, 140 151. P latonas um irta, kad A ch i las turjo paaukoti savo plaukus Sp erchjo up ei taip pat ir Patroklo garbei, n es Patroklo uvim as tarsi pranaavo ir jo t. 31 2r. Iliada", XXII, 395 405. 32 2r. Iliada", XXIII, 175 183. 33 Peljas m irm idon karalius, Eako snus ir D zeuso ankas. 34 Chironas Krono ir nim fos Filiros snus, im intingas k en tauras, g y v e n s P elijo kalne ir ia u k ljs ne v ien heroj. 35 T esjas ir m itins lapit tautos karalius P iritojas norjo pa grobti H ado m on, m irusij k aralysts d eiv P ersefon. Platonas P iritoj vadin a D zeuso snum i, taiau jis buvo karaliaus Iksiono snus. 36 Fragm entas i E schilo traged ijos N iob". 37 Iliada", I, 15 16. 38 2r. Iliada", I, 7 21. 39 Sokratas proza atpasakoja Iliados" I giesm s 11*42 eilu tes. 40 Trigonas trikam pio form os sty g in is instrum entas, artim as lyrai, kuriuo igaunama^ labai veln u s ir m inktas garsas. Pektida d au giastygs lyros variantas, atsirads L ydijoje. Jos stygas ugaudavo pirtais. Pagal Platon, d au giastygiai instrum entai, suskaidantys vien in g harm onij dau gel atsp alvi , tarsi griauna m ogaus vien in gum , ugdydam i rafinuotum ir palaidum . D l tos paios p rieasties i valstyb s igujam a ir fleita (r. toliau), ku riai bdingas daugiabalsikum as ir subtilus, jaudinantis sk am bji mas, tolim as nuo klasik in io paprastum o. 41 Apolono instrumentas lyra, skleidian ti kilnius garsus, o Marsijo fleita, jaudinanti ir adinanti aistras. Pagal padavim , satyras M arsijas pagrieb s A tn s num est fleit ir bands var ytis grojim u su A polonu. N u galjs A p olon as liep s nulupti M arsiju i od ir pakabinti j oloje, kur, sibuodam a nuo v jo , ji sk lei-

dianti gailiu s garsus (Ovidijus. M etam orfozs, VI, 382 400; Ksenoiontas. A nabazis, I, 2, 8). iam e m ite sim bolik ai priepastatom as kilnu s lyros santrum as ir lauk in is lyros aistringum as. 42 S en ovs graik eild aros pagrind sudar ilg ir trum p skiem en kaita. D sningai pasik artojan tis skiem en d erin ys buvo vadinam as pda. Pdos buvo trejop os v ie n , pd ilg o ji dalis buvo ly g i trum pajai (2 : 2, daktilis w w ;' anapestas w w , spon djas ), kit ilg o ji dalis buvo dvigu bai ilg esn u trum pj ( 2 : 1 , jambas w , trochjas (chorjas) w , jonikai w w ------ , ------- w w ) , dar kit pd ilg o ji dalis bu vo pusantro karto ilgesn u trum pj (3 : 2, v iso s keturios peon rys w w w , w w w , w w w , w w w r kretikas w , b a k o h i j a s ------- w ). Trum p o ji pdos dalis buvo vadinam a pakilimu ( ) , ilg o ji nulei dimu ( ) . D ak tilin is-sp on d jin is m etras buvo laikom as rimtu, ikilm ingu, didingu (epinis hegzam etras), eleg in is veln iu ir li d nu, anapestas valiu, prim enaniu mar, tr o c h ja s greitu, jam bas aistringu, palusiu ir t. t. Keturi sskambiai ia turim as g a lv o je m uzikinis tetrachordas, kur sudaro du tonai ir v ien a s pustonis, upildantis v ien i in terval tetrachordo pradioje, vid u ryje ar p ab aigoje ir sudarantis tam tikr kait, t. y. harm onij, arba derm frygin , lydin, dorin, jon in . 43 Damonas ( , V a. pr. m. e.) A tn m uzikas ir so fistas, P eriklio draugas, Sokrato m okytojas. Jis irado hip olyd in derm , p riein g m iksolyd in ei, bet labai panai jon in . 44 A n tik os atletai labai daug valgyd avo, nes buvo sitik in , kad gausus m aistas teik ia knui stipryb. 45 Helespontas D ardanel ssiauris. 46 Sirak zieiai m go pram atnius patiekalus, tu rjo ne vien gars kulinar (G laukas L okridietis, E painetas, E utidem as ir kt.). 47 K orintieiai garsjo paproi laisvum u. 48 vairs a tn iei kep in iai buvo garss v iso je sen o v s Grai k ijoje. 49 Tai buvo iu olaik in polik lin ik panaios staigos, skirtos daugiau k on su ltacijai negu gydym ui, nors kartais jas priim davo ir vien kit lig o n stacionariniam gydym ui. 50 Asklepijas sen o v s graik gydym o dievas, A p olon o ir K oronids snus. Jo sns P odalirijas ir M achaonas taip pat bu v garss gyd ytojai, d alyvav T rojos apgulim e. 51 Platonas ia su jun gia du skirtingus Iliados" epizodus. XI giesm je (638 641) N estoro b ela isv H ekam ed vaiin a N estor ir su eist M achaon grim u, su taisytu i Pramno vyn o, okos srio ir m ieini m ilt. XI giesm s 842 848 eilu tse vaizduojam a, kaip Patroklas igyd su eist Euripil, ip jo v s i lau n ies strls antgal ir pabarsts aizd kariosios ak nies m ilteliais. 52 Herodikas ( ^ ) H ipokrato m okytojas. ved gim nas tik kaip gydym o priem on. P railgindavo lig o n io gyvenim , jo neigydydam as. 53 Fokilidas M iletietis ( , VI a. pr. m. e.) poetas, ras m oralinius pam okym us eleg in io d isticho form a. 54 Iliada", IV, 218 219. 55 Midas m itin is F rygijos karalius, garsjs turtingum u. 377

56 r. Iliad, XVII, 588. Apolonas priekaitauja Hektorui, kad is bgs nuo Menelajo, kuris visuomet buvs menkas kovotojas". 57 Finikiei prasimanymas t. y. labai senas prasimanymas, sukurtas svetimoje alyje, kur sumans statym leidjai panau dojo liaudies labui.
KETVIRTOJI KNYGA 1 Turim as galv o je aidim as achm atais, kuriam e m iestas" (,,v a ls tyb") padalijam as dvi prieikas dalis. 2 H om e ra s. O disja, I, 351 352. 3 P alyginim as su d evyn galve Lernos hidra, kuriai v ieto j H e raklio nukirstos v ien o s galvos ataugd avusios dvi. 4 A p olon as buvo laikom as v a lsty b in s santvarkos, statym ir visu om en in s san taik os glob ju (r., pavyzdiui, E schilo traged ij Eum enides"). 5 ia turim as g a lv o je d ievas A p olon as. A tn ieia i j laik savu, v ietin iu dievu, nes, pagal padavim , jis b u vs jonn taigi ir atn iei p rotvio Jon o tvas. 6 D elfu ose, prie A p olon o ven tyk los, g u ljo akm uo, kur, p a gal padavim , Rja davusi praryti K ronui vietoj kdikio D zeuso. Kai K ronas j isp jo v s atgal, j p ad j D elfuose, Parnaso kalno pap d je, kaip ven ten yb , ym ju si em s vidu r (H eziod as. D iev kilm , 497 500). 7 T rakija alis Balkan pu siasalio iaurs rytuose. 8 Skitija alis Ju od osios jros pakrantje (i dien U krai nos TSR teritorijoje). 9 Homeras. O disja, XX, 17 18. PENKTOJI KNYGA 1 A tsakym as klausim pateikiam as V alstybs" VIII k n ygo je, ku rioje kritikuojam os ikreip tos valdym o form os tim okratija, oligarch ija, dem okratija ir tiron ija. 2 P rieodis, reik ian tis len gvab dik usim im . d ra s t ja , dar vadinam a N em ezid e, lik im o ir kerto d eiv. 4 Palestra ( ) gim nastikos m okykla. 5 Gim nazija ( ) fizin io lavin im o m okykla, kuri lan k palestr baig jaun uoliai. Be gim nastikos, jie ten m okyd avosi politik os, filo so fijo s ir literatros. 6 K retieiai ir sp artieiai, garsj savo statym grietum u, ank s iau u k itu s graikus atkreip dm es p iliei fizin io lavin im o nuo m aens iki pat sen a tv s sistem . K retoje ir Spartoje m anktin davosi nuogi. 7 Pagal padavim , delfin ai visad a igelb d av nelaim pa tekus m og. 8 Platonas gin ijim osi m en (eristik ) . priepastat filosofin m s disk usijom s dialektikai. D ialektika siek ia ob jek tyvios tieso s, o eristik k iek v ien o i b esigin ijan i su b jek tyvau s teisum o. F.ristika esanti n everta tikro filosofo. 9 G alim as daiktas, ia slyp i uuom ina A ristofano kom edij M oterys tautos susirinkim e", ku rioje ijuok iam os vairios so c ia li

ns teorijos. ioje k om edijoje m oterys ved a nu osavyb s, pinig, verg , drabui, m on, vaik ir kit dalyk bendrum . C ituojam a eilu t priklauso Pindar ui. 10 G eom etrin b tin y b t. y . protu pagrsta btinyb. 11 ventom is santuokom is bu vo vadinam os D zeuso ir H eros ir apskritai d iev santuokos. P latonas ven tom is vadin a tas san tu o kas, kurios sudarom os pagal statym us ir yra neiardom os. 12 ia P latonas, kaip ir toliau (461 c), m atyt, pasm erkia m irti vaiku s, turinius fizin i trkum . Tai Spartoje sig a lju sio papro io atgarsiai. 13 Kad vaik u s reikia gim dyti ydjim o" am iuje (m oterim s nuo 20 iki 30 m et, o vyram s m adaug nuo 25 iki 50 m et), Pla tonas nustato pagal analogij su sp artiei statym ais. 14 Pitija A p olon o yn D elfuose. 15 A ntikai bdinga v a lsty b s kaip kno ( ) sam prata. N etgi m ogus antikos laik ais buvo suprantam as pirm iausia kaip knas, o ne kaip asm enyb v le sn e io odio prasm e. 16 O lim pini aidyni nu galtojai turdavo daug p riv ileg ij pavyzdiui, jie v is gyvenim m aitindavosi v alstyb s sskaita arba kau davosi pirm oje gretoje, p etys pet su vald ovais. 17 H eziodas rao: J ie nesupranta, k vailiai, kad pus veriau, negu visa. (Darbai ir dienos", 40). 18 Homeras. Iliada, VII, 321. 19 7 . Homeras. Iliada, VIII, 162. 20 Heziodas. Darbai ir dienos, 122 123. 21 G raikijoje nuo seno bu vo sig a l j s paprotys nuim ti nuo n u galto prieo lavon o gink lu s ir kabinti ju os ven tyk loje. 22 G raikai buvo g ilia i sitik in , kad jie sk iriasi nuo barbar" ir savo prigim tim i, ir statym ais, kad barbarai verg paderm , o graikai laisvi" (r. Euripidas. Ifigen ija A u lid je, 1397 1401). 23 i garsij tez P latonas m gin o g y v en d in ti S icilijo je. Jis triskart k elia v o pas jo s tironus D ion isij V yresn j ir D ion isij Jau n esn j, vild am asis padaryti ju o s a p sivietu siais vald ovais. 24 T. y. kaip im tynininkai p alestroje. 25 D em okratiniuose A tn u ose buvo 10 fili; k iek vien a i j buvo padalyta tris d a lis tritijas, kurios savo ruotu bu vo dali jam os fratrijas. K iekviena tritija tu rjo savo vad tritiarch.

ETOJI KNYGA 1 Momas senovs graik paaipos dievas, Nakties snus. 2 M andragora augalas, kurio aknis primena mogaus figr ir, jos uvalgius, sukelia mieg. 3 Taip Sokrat pavadino jo kaltintojai. 4 Aristotelis odius, kad turtuoliai nuolat kito prie turtuo li dur", priskyr poetui Simonidui. Diogenas Laertietis pasakoja, kad Sirakz tirono Dionisijo klausim, kodl filosofai ein prie turtuoli dur, o ne turtuoliai prie filosof dur, filosofas Aristipas atsaks: Todl, kad vieni ino, ko jiems reikia, o kiti ne" (Apie garsij filosof gyvenim ir pairas", II, 8, 69).

379

5 P agal Platon, d ievo m alon dalijam a nepriklausom ai nuo aukljim o. P avyzdiui, M enone" sakom a, kad v a lsty b s vyrai ne im okom i dorybi (94b-e), bet gaun im int f(i dievo" (99b-d). 6 Grdam i i T rojos, D iom edas su O disju slapta pagrob paladij (A tn s statul). A chaj sto v y k lo je O d isjas m gin s nu udyti D iom ed, taiau jam nep asisek . Tada D iom edas supyks, su ris O d isju i rankas ir, m udam as bukja kardo puse, parsivars j stovyk l. 7 Teagas m inim as Sokrato apologijoje" kaip v ien a s i Sokrato m okini. J o vardu pavadintas v ien as P latono dialogas. 8 Sokratas pasakodavs, kad kakoks v id in is balsas (jis ji vad in s dem onu) sp d avs j visu om et, kai jis k etin d avs daryti k nors nederam a (plaiau apie tai r. Sokrato apologijoje" ). 9 is p osak is priskiriam as Solonui. 10 Heraklitas Efesietis ( , apie 544 apie 483 m. pr. m. e.) sen o v s graik filosofas m aterialistas, v ien a s i d ialek tik os pradinink. J is teig , kad v iso , kas egzistu oja, pagrindas am inai jud anti ir kintanti ugnis. Jo sau l ne tik kasdien nauja sau l, bet ir nuolat, be p aliovos atsinaujinanti. 11 Lentel ( ) len tel pastabom s pasiym ti. 12 Tvas ia: aukiausias gris, kur k nija pasaulio k rjas ( ) . 13 A u k iau sias gris, pagal Platon, nuo n iek o nepriklauso, jis yra u b ties rib ( ) , pats save s ly g o ja ir yra pradas, neturintis jok i prielaid ( ) . 14 M stym ir nu ovok P latonas priskiria protu suvokiam ai sriiai, o tikjim ir spjim ju slm is su vokiam ai sriiai. SEPTINTOJI KNYGA 1 Homeras. O disja, XI, 489 490. 2 A p ie Palaimintj salas, kur be jok i rpesi, ram s ir la i m ingi gyven a po m irties teisu oliai, kalbam a H eziodo poem oje Dar bai ir dienos" (167 173). 3 ia kaliniai em dirbi ir am atinink luom as, kuriem s n e prieinam a viesa". 4 ia kalbam a apie atsitiktinum , kuriuo parem tas aidim as ukm is (plg. Fedr", 241b). V ien a u k s pu s bdavo nudayta baltai, k ita juodai. V ien as i aid j m esdavo j, klausdam as: D iena ar naktis?" 5 Palamedas v ien a s i T rojos karo heroj, O d isjo n eteisin gai sk stas graikam s ir j nuudytas. J is bu vs p oetas ir iradjas, irads alfabet, sk aiiavim o m oksl ir kt. Agamemnonas A trjo snus, M ikn karalius, vyriau siasis achaj ir j sjunginink kariuom ens vad as T rojos karo m etu. 6 P oj iais suvokiam as vienetas (viena") visad a apim a ir daugyb (vien as m iestas daug m oni, v ien a s m ogus daug k no dali, v ien a ranka daug pirt ir 1.1.). Bandym ai surasti tok viena", kuris nesu pon uoja n iek o kita, isk yru s pat save, tai priartjim as m stant prie jok i prielaid n eturinio prado. T aigi sk aii m okslas, pagal Platon, skatina filosofin iu s apm stym us. 7 ia turim as g a lv o je konkretaus sk aiiaus, k nyto daiktuose, b egalin is dalum as ir idealau s sk aiiau s nedalum as.

380

8 Platonas geom etrijai teik labai d id el reikm . Prie jim o A kadem ij bu vo uraas: Kas ne geom etras, te g u l ia neeina". Tarp Platono m okini buvo garss m atem atikai Eudoksas ( , IV a. pr. m. e.) ir Menechmas, o geom etras Euklidas ( , 365? 300? m. pr. m. e.) buvo artim as P latono filo so fija i. 9 ia turim a g a lv o je stereom etrija (gr. kietas"), nagrinjanti k iet kn padt erd vje. 10 ia kubu vadinam as bet koks trim atis daiktas. 11 Dedalas sen o v s graik m itin is arch itektas ir skulptorius. U j pralen ku sio m okinio nuudym b u vs ivarytas i A tn. K retoje karaliui M inui pastats Labirint. Kai M inas j su snum i Ikaru k alin s Labirinte, jied u i vak o ir plunksn pasidar spar nus ir iskrid. 12 Platonas su sieja astronom ij ir m uzik, nes, pagal p itagorie i teorij, ku rios jis ia laik osi, regjim u i prieinam as dangaus kn jud jim as sukuria sfer harm onij, sudarani m ogaus klau sa i prieinam os m uzikins harm onijos pagrind. 13 ia kritikuojam as p itagoriei p om gis eksperim entuoti. Gars kok yb ty rin jo p itagorietis H ipas: jis pasidar varin iu s strypus ir i j igau d avo gars sim fonij". Jis sukr teorij ap ie greit ir lt gars judjim , kur steb jo, pripilds indus nevien od u sk y sio kiekiu. 14 Pagal Platon, nesubrendus vaik prot galim a p alygin ti su lin ij nebylum u arba su dydiais, kuri negalim a ireik ti, t. y. su iracion aliais dydiais. ATUNTO JI KNYGA 1 G alim as daiktas, tai uuom ina ideal gyvenim jau u ju tim in io pasaulio rib, kur P latonas vaizd in gai nu pie Fedone" ir V alstybs" X k n ygoje. 2 P rofesinis im tyninink isireik im as, kai k ova b aigiasi ly g io m is ir reik ia im tis i naujo. 3 P latonas labai avjosi sp artiei valstyb in e santvarka. Pa gal j, Spartoje leid s statym us A p olon as, o K retoje D zeusas, su k uriuo bend ravs karalius M inas. 4 Tim ok ia tija (gr. kaina", um okestis", garb") la i kom a turto cen zu pagrsta valdia, kaip, pavyzdiui, A tn u ose iki S olon o k on stitu cijos. 5 ia, m atyt, uuom ina Iliad" (XVI, 112). 6 M z pranayst apie id ea lio s v alstyb s uvim pagrsta v a dinam uoju P latono skaiium i". is m slin gas sk aiiu s bdingas Platonui m ginim as m atem atikai apm styti geriausias s ly g a s id ealios v isu om en s, kuriam os pagal m ogaus organizm o m odel, k lestjim u i. K onkreti m atem atin io sk aiiau s reikm jau an tik oje k l daug gin. D l jo s ginijam asi ik i iol. Kai kurie kom entatoriai ia v e lg ia ry su k dikio em brioninio vystym osi periodu. Plaiau apie tai r.: . . : . . . . , 1969, . 319 326. 7 2r. Heziodas. Darbai ir dienos, 109 201. 8 Platonas ia p ieia valstyb , pagrindiniais bruoais prim enan i Spart V a. pr. m. e., kur karins sto v y k lo s grietas paprastum as bu vo derinam as su godiu turt kaupim u ir n eregta prabanga.

9 Glaukonas, Ksenofonto liudijimu, teturdamas vos dvideimt met, norjs valdyti valstyb ir jautsis didiu mogumi, girdda mas ironikus Sokrato pagyrimus. Gal gale Sokratas j atkalb js, patars siekti kuo gilesni ini pasirinktoje veiklos srityje, jei nors pelnyti lov ir pagarb (Atsiminimai apie Sokrat", III 6, 12, 18). 10 ia perfrazuojami Eschilo tragedijos Septynetas prie T bus" herojaus Eteoklio odiai, kuriais jis kreipiasi pasiuntin, praydamas papasakoti apie vadus, stovinius su savo kariais prie kit miesto vart (Eschilas. Septynetas prie Tbus, 455). 11 Tiara senovs Persijos ir Asirijos karali galvos apdan galas. 12 ia turimas galvoje turto dievas Plutas, kuris buvs aklas ir todl neteisingai dalijs monms turtus. 13 Lotofagai mitin tauta, mitusi jgas stiprinaniu lotosu (dobil gimins augalu). Uvalg lotoso, svetimaliai umirdav savo tvyn (Homeras . Odisja, IX, 83 102). 14 Tai citata i neilikusios Eschilo tragedijos Niob". 15 Herodotas. Istorija, I, 55. 16 Homeras. Iliada, XVI, 775. 17 Tai citata ne i Euripido, bet i Sofoklio neilikusios tragedi jos Ajantas Lokrietis". Sofoklis turjo galvoje tiron siekim tapti kultros skleidjais. Dl to jie kviesdavosi savo rmus didiuosius poetus. Platonas ia savaip ikreipia Sofoklio mint. 18 Plg. Euripidas. Trojiets, 1169.
DEVINTOJI KNYGA 1 Erotas sen ovs graik m eils dievas, karo d ievo A rjo ir m eils b ei groio d eiv s A frodits snus. V aizduojam as graiu ber niuku su sparnais ir lyra ar lanku ir strlin e ant pei. 2 Tai prieodis apie tuos, kurie, ko nors paklausti ir nein o dam i, k atsakyti, sakydavo: Tu m an pasakysi". 3 Stesichoras ( , VII a. pab. ap ie 556 m. pr. m. e.) sen ovs graik poetas lyrikas, herojin i him n krjas. Jis paras him n Elena", kuriam e h eroj p avaizd avs kaip nedo r ir neitikim m oter. Pasak padavim o, dl to k io s Elenos cha rakteristikos Stesichoras apaks, taiau su g a lv o js versij, kad bu vu si pagrobta ne pati Elena, o tik jo s m kla, ir paras P alino dij" him n, kuriam e igarbino grauol Elen, v l p raregjs. 4 P latonui labai bdinga m oralines yp atyb es ir m ogaus bsen reikti geom etrin m is figrom is. T irono laim , p agal j, tik tik rosios laim s elis, ir j galim a ireik ti tik kvadratu, kurio kratin ly g i 9(32), o p lo ta s sk aiiu i 81 (33). T aiau norint ireik ti v is tiron o nu opuolio dyd, reikia sukurti trim at kn, t. y. kub ( 9 X 9 X 9 = 729). T aigi karaliaus laim 729 kartus pranoksta tirono patiriam m alonum . is sk aiius, pagal Platon, atitinka m et d ie n ir nakt skaii: 364 1/2 + 364 1/2 (taip ap sk aiiavo p itagorietis Filolajas ( , V a. pr. m. e.). Bet tas pats sk aiius ireik ia ir vadinam uosius didiuosius m etus, kuriuos, pagal F ilolaj, sudaro 59 m etai ir dar 21 m nuo i v iso 729 m nesiai; galim as daiktas, kad ia turim i g a lv o je kaip tik ie d id ieji m etai. Kai dl g y v en i

382

m, tai galbt karaliaus gyvenim as lygu s sk aiiu i 729, padalytam i 12 m nesi, t. y. m adaug 67 m etam s, o a n tik oje vid u tin e m o gaus gyven im o trukm e buvo laikom a 60 m et. 5 U uom ina Trasim ach, kuris I k n ygoje (343 d 344 c) rod in jo, kad neteisin gum as stipresnis ir galin gesn is u teisin g u m ir teik ia m ogui daugiau naudos negu pastarasis. 6 Chimera, Skila, Kerberas m itin s baid ykls. Chimera pabaisa su li to galva ir drakono knu. Skila b aid ykl su_ e iom is uns galvom is, gyven an ti o lo je vir jros ir ryjanti j rei viu s. Kerberas trig a lv is uo. 7 Erifil A lkm eono m otina ir A rgo karaliaus A m fiarajo m ona. A m fiarajas, bdam as doras, n en orjs ygiu oti prie Tbus. Erifil id av sa v o vyr, su siv ilio ju si brangiu vrin iu (Homeras. O disja, XI, 326 327). A lkm eonas, kerydam as u tai, v lia u nu ud sav o m otin. DEIMTOJI KNYGA 1 ,,P am gdiojanios" (dram ins) p oezijos pradininku H om er laik ne tik P latonas (plg. ,,Teaitet", 152 e), bet ir A ristotelis. J is ra: H om eras bu vo ym iausias k iln iosios p oezijos krjas: jis vien in telis sukr grai epini veik al , pritaikydam as jiem s dra m in form, taip pat jis pirm asis irykin o pagrindinius kom edijos bruous" (,,Poetika", IV). 2 Lakedemonas senas Spartos srities ir m iesto pavadinim as. Likurgas ( , IX a. pr. m. e.) m enam as grietosios spartiei santvarkos krjas. 3 Charondas ( , V a. pr. m. e) S icilijo je g yven s garsus statym leid jas. 4 Solonas r. I kn., 12 kom . 5 Homeridai rapsodai, dain av H om ero krinius arba pa m gdioj j savo pai kriniuose. 6 Talis r. I kn., 12 kom . Anacharsis ( ) leg en d in is skitas, k elion s G raiki j m etu pagarsjs savo im intim i ir, Solono paveiktas, atsid js filo so fija i. S en ovs graikai jam priskyr v iso k iu s iradim us: es jis irads la iv o inkar, iestu v ir kt. 7 Pitagoras ( , V I a. pr. m. e.) sen o v s graik fi losofas. Su jo vardu su sij daug legen d in i m otyv. Po daugybs k elion i R ytus ap sig y v en o Italijos p ietu ose, K rotone. T en kr m okykl, ku rioje yp a d id elis dm esys buvo skiriam as m atem atikos m okslam s ir ask etik iem s pratim am s. 8 Kreofilas ( ) i C hijo salos b u vs H om ero entas, g a v s i jo dovan Iliad" ir prim s poet savo nam us. Pagal k it versij, sam ietis K reofilas, prim s H om er, gavs i jo p o e m E chalijos pam im as", kuri poetas jam leid s laik yti sava. Pa gal K alim ach, poem os autorius b u vs pats K reofilas; jis net bu vs laik om as H om ero m okytoju. 9 K reofilo vardas reik ia k ils i m sos gim ins" (gr. m sa, gim in). 10 Protagoras A b d e rie tis ( , 481 411 m. pr. m. e.) se n o v s graik filosofas, sofistas. U b ed iev y st bu vo iv y ta s i A tn .

384

11 Prodikas Kejietis ( , apie 470 m. pr. m. e.) sofistas, kurio m oraliniam s pam okym am s, sk irtin gai nuo kit sofist , b dingas d id elis m oralinis patosas. Be to, jis dom josi kalbos filo sofija sinonim ika, kaip ir bdinga sofistam s. 12 Poetas, Sokrato ir Platono nuom one, yra, kaip ir dailininkas, labai to li nuo m odelio, kur pam gdioja; jis yra tik treios eils pam gdiotojas. Tuo tarpu fleitin in k a s nusim ano ap ie savo m eno teikiam naud, taigi jis yra ariau pam gdiojam o m odelio tik rojo supratim o negu poetas. 13 ia turim as g a lv o je persp ek tyvos dsnis. 14 Pasak m it, Glaukas b u vs v ejy s. P aragavs steb u k lin gos o ls, jis tap s nem irtingas ir ok s jr. O keanas ir T etija padar j dievu. 15 U sid js H ado alm , m ogus pasid aryd avs nem atom as. 16 S en ovs graik bgikai lenktyniaudam i turdavo nubgti ik i stad ion o gale esanio stulpo ir grti atgal. 17 A lk in o ja s fajak karalius. Jam O disjas pasip asak ojo apie savo k lajon es (Homeras. O disja, IX XII). 18 S en ovs graikai vard laik ydiku vardu. E van gelijoje pagal Luk Eras dailid s Juozapo p rotvis (3, 28). K lem ensas A lek san d rietis su tapatina j su Zoroastru, A rm n ijos snum i. 19 Tartaras tam si bedugn, giliau sia v ieta H ade, kur D zeusas nutrenk Kron, titanus ir kt. 20 Ananks (gr. btinyb") verpstas yra v ieso s stulpo vid u ryje. V erpsto ais tai pasaulio ais. A tuoni vien as kit su dti v elen a i tai atu on ios dangaus sferos. 21 Sfer sp alvos atitinka plan et spalvas. Iorin, didiausioji, sfera nejudani vaigdi sfera. J i pati m argiausia, nes sp in du liu oja v isa is j sudarani viesu li atsp alviais. Septintoji sfe r a Sauls, ji pati rykiausia; atu ntoji M n ulio ir em s v y ti tik atsp in dta Sauls viesa; antroji Saturno ir penk to ji M erkurijaus gelton os, treio ji Ju p iterio kaitusi iki bal tum o, k etvirtoji M arso raudona ir eto ji V en eros balta. 22 Intervalai tarp atuoni sfer sudaro oktav, arba harm o nij, tad Platono kosm osas skam ba kaip gerai suderintas instru m entas. 23 M oiros likim o d eivs. Laches duodanti traukti burt", Klota verpja", verp ian ti m ogaus lik im o sil, Atro p ne pakeiiam oji" , nepajudinam oji". 24 ia turim as g a lv o je m ogaus sie lo s dem onas (genijus"), geras arba piktas. 25 Tamiras m itin is trak dainius, varsis su M zom is ir j apakintas (r. Homeras. Iliada, II, 594 599). 26 uvus A ch ilu i, jo gink lai buvo paskirti ne narsiam achajui A jan tui, Salam ino salos karaliaus T elam ono snui, bet O d isju i. t s A jan tas n orjo iudyti achaj vadus, bet A tn sum ai jam prot ir nukreip jo pyk t achaj gyvu li kaim en. A tsip ei k js po io priep uolio, A jan tas i gd os nusiud. i istorij p avaizdavo Sofok lis traged ijoje Ajantas". 27 2r. VII kn., 5 kom . 28 Atalant m itin m ergait m ediotoja i A rkadijos, Jaso dukt. Ji dalyvavu si K alidono erno m ed iok lje ir pirm oji paovu si ern, todl M eleagras jai p ad ovanojs um utojo erno galv.

29 Epjas dailininkas, achaj karys, p astats m edin arkl, kur sulind ach ajai siver Troj. 30 Tersitas isigim lik os ivaizd os achaj karys, m eis achaj vadus ir ku rsts achajus grti nam o (r. H omeras. Iliada, II, 212 277). 31 O disjas T rojos karo did vyris, Itak s karalius, garsjs protu ir gudrumu. 32 Let um arties up m irusij k aralystje, i kurios atsigru sios m irusij sie lo s um irdavusios savo em ik j gyvenim . 33 A m e le to up paodiui: up, nusinean ti v isu s rpes ius". Paaikinim us p areng Jonas Dumius ir Ram ut Jakim avii t

TURINYS
Platono filo so fijo s bruoai ............................................................................ VALSTYB ................................................................................................... 5 21 23 62 95 135 169 210 244 276 309 338 371

Pirm oji knyga .................................................................................. .. A n troji knyga ..................................................................................... T reioji knyga ..................................................................................... K etvirtoji knyga ................................................................................ P enktoji knyga ................................................................................ etoji knyga ..................................................................................... Septintoji knyga ................................................................................ A tu n toji knyga ................................................................................ D evin toji knyga ................................................................................ D eim toji knyga ................................................................................ Paaikinim ai .........................................................................................


, , . , 1981 .

Platonas
VALSTYB R edaktor R. Butvilien * V ir e lio d a ilin in k a s A. Z v i l i u s * M e n in is redaktorius A. Br oga * Techninis redaktorius J. An ai ti s * Korekto rs: B. A n ai t i e n , A. Koluinie n IB N r . 1759 Du ota r in k ti 1981.02.24. Popierius spaudos N r . 1. k o + 0 ,1 1 sp. lan ko k lij . U sak. N r. 540. T iraas Pasirayta spausdinti 1981.06.03. Form atas 8 4 1 0 8 1 /'2. riftas B a ltik a " 10 p. Spauda i k ilio ji. 20,37 sp. lan21,39 apsk. leid . lan ko + 0 ,0 2 apsk. leid . lan ko k lij . 10 000 egz. K a ina 2 rb 90 kp

L e id y k la ,,M in tis " , V iln iu s , Sierakau sko g. 15. Spaud ,,Pergals" spaustuv, V iln iu s , Latako g. 6.

Pl-3 1

Platonas Valstyb /I senosios graik k. vert J. Dum ius; [. str. Platono filosofijos bruoai", p. 5 2 0 , K. Rickeviits]. V.: Mintis, 1 9 8 1 . 3 8 6 p. (I filosofijos palikimo).
B ibliogr. paaik. / Pareng J. Dum ius, R. Jakim aviit, p. 371 385.
,,V a ls ty b " vienas i stam biausi ir reikm in g iau si Platono dialog. ia teo ri kai p ag rin d iam i tiesos, grio, groio ir k t. id e a la i. M stym o ir fan tazijo s galiom is jis [Platonas] k r abstrakius idealus, o juos g y v e n d in ti p a tik jo v a ls ty b e i. T o d l visa Platono filo s o fija g laudiai susijusi su valstybs te o r ija " , raoma a n g i niam e straip snyje. K n yg a skiriam a m okslo darbuotojam s, studentams ir visiem s, besidom intiem s filo s o fija .

0302010000 10501232 v M851(08)81

BBK 87.3 1
1F