Kodėl svarbu gyventi santarvėje su artimaisiais?

Artimųjų žmonių tarpe niekada neapsieinama be konfliktų, tačiau trumpalaikiai kivirčai niekada
nebūna tvirtų santykių baigtis. Ryšys tarp šeimos narių ar gerų draugų yra, nenuginčijamai, viena
svarbiausių žmogaus vertybių. Jų puoselėjimas palengvina gyvenimo naštą, t.y suteikia žmogui
prieglobstį, pagalbą ir padeda žmogui atitolti vienatvės. Nesantarviškas gyvenimas su šeima gali turėti
pasėkmių tolimesnėje vaiko raidoje, todėl yra svarbu gyventi santravėje su artimais žmonėmis.
Gyvenimas nesantarvėje nuo pačio vaikytės gali trikdyti žmogaus tolimesnę raidą. Matydamas
tėvų barnius, patirdamas smurtą, vaikas gali susiformuoti pasaulėžiūrą, kuri ateityje pradeda kenkti jam
pačiam. Matomi žiaurūs įvykiai yra normalizuojami ir puoselėjimi. Nihilistiniame romane “Balta drobulė”
aprašomas pagrindinis veikėjas, kuris nemoka mylėti dėl vaikystėje patirtos nesantarvės šeimoje. XX a.,
katastrofiškas pasaulio likimas, sukeltas Antrojo pasaulinio karo, formavo įžimaus lietuviškos literatūros
rašytojo A. Škėmos pasaulėžiūrą. Raudonųjų kėsinimasis į tėvo gyvybę, ant lempų stulpų kabantys
baltųjų lavonai pripratino šią asmenybę prie smurto ir mirties. Tai nulėmė literato pokrypi į kūrybinį
nihilizmą, kuriuo remiantis buvo parašytas romanas “Balta drobulė”. Kūrinyje, Antanas Garšva
bandydamas nuslopinti galvoje vykstantį chaosą, tai daro meilės pagalba, tačiau neskėmingai. Esminis
dalykas trukdantis liftininkui yra matytas smurtas šeimoje. Žiaurus tėvo elgesys su motina, sukrėčia
jaunąjį Garšvą. Daugelis metų šeimos nesantarvės virto gyvenimiška atrama - pavyzdžiu kaip reikia elgtis.
Nemokėdamas kitaip, Antanas Garšva instinktyviai išprievartauja savo pirmąją meilę. Jis nesugeba jausti
tikrosios meilės, nes niekada nebuvo su ja supažindintas. Galiausiai tragiškasis veikėjas supranta, kad
meilė neišgelbės jo nuo viduje vykstančio chaoso. Katastrofiška praeitis neleidžia įprasminti šio jausmo.
Tai viso labo instinktyvus potyris. Taigi gyvenimas santarvėje su artimais žmonėm yra svarbus aspektas
norint nežaloti asmenybės formavimo.
Geri santykiai su šeima ir draugais gali palengvinti gyvenimo naštą. Galimybė turėti prieglobstį ar
vietą išsikalbėjimui gali keisti žmogaus nusiteikimą. Nors A. Škėma teigia, kad: “Optimizmas yra karti
pajuoka iš žmogaus sielvarto”, tačiau pozityvus požiūris į problemas gali padėti greičiau atrasi
sprendimą. Puikus to pavyzdys, medicinoje naudojama procedūra - placebas. Artimųjų pagalbos stokos ir
rūpesčio numarintą žmogų aprašė austrų prozininkasi, modernizmo pradininkas Francas Kafka novelėje
“Metamorfozė”. Rašytojas turėjo įtemtus santykius su šeima, turbūt tai rašytoją ir pastūmėjo aprašyti
neigiamą šeimos vaizdinį. Pagrindinis knygos veikėjas Gregoras yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, kuris
netikėtai virsta vabalu. Šis įvykis Zamsos šeimos gyvenime, atskleidžia motinos, tėvo ir sesers tikruosius
veidus. Vabalu virtęs sūnus tampa niekam nebereikalingas. Praradusi finansinį stubūrą, šeimyna pradeda
nerimauti dėl pinigų stokos. Niekas nesirūpina Gregorą ištikusia padėtimi - veikėjas nusirita iš šeimos
išlaikytojo į naštą. Savanaudiški šeimos narių veiksmai, kaip sūnaus užrakinimas kambaryje, jo
nemaitinimas ir noras juo atsikratyti įrodo, kad Zamsos santykiai su šeima niekada nebuvo artimi.
Nesantarvėje su pagrindiniu veikėju gyvenanti šeima pradeda nuasmeninti vabalą, lyg pamiršdami, kad
vis dėlto jis yra šeimos dalis. Tai žinantį Gregorą pradeda slėgti pesimistiškos idėjos, jis pats pradeda
jaustis niekam nebereikalingas. Po kelių incidentų su šeimos nariais, galiausiai pagrindinis veikėjas
numiršta. Galima teigti, kad šeimai gyvenus santarvėje, ieškant būdų išgydyti sūnų, o ne siekti
savanaudiškos naudos, viskas būtų pasislinkę kita linkme, nes šeimos atgrasumas ir pezimizmas buvo
pagrindinės Zamsos mirties priežastys.
Apibendrindamas galiu teigti, kad nesantarvė artimų žmonių rate gali turėti begales pasėkmių,
viena iš jų - asmenybės raidos trikdymas. Gilus ryšys artimų rate sužadina pozityvias emocijas, kurios gali
padėti ištikus nelaimėms.