Tėvų ir vaikų konfliktas Juozo Grušo tragikomedijoje ,,Meilė, džiazas ir velnias”

KALBĖJIMAS

Juozas Grušas - įžymiausias XX a. II pusės sovietų Lietuvos dramaturgas,

prozininkas, vertėjas, eseistas, kultūros veikėjas. Rašytoją domino žmogaus prigimtis ir jos
atskleidimas stiprių konfliktų atvejais. Vienas iš pačių reikšmingiausių kūrinių - tai
tragikomedija "Meilė, džiazas ir velnias", parašyta dar 1967metais. Dramoje vaizduojamas
keturių jaunuolių gyvenimas skatina mąstyti apie žmogaus vertybes, gerumą ir nužmogėjimo
priežastis. Rašytojas teigia, kad šeimos vaidmuo formuojantis jauno žmogaus vertybėms yra
be galo svarbus. Tad šiandien savo kalboje aš aptarsiu, kokie vaikų ir tėvų santykiai
atskleidžiami tragikomedijoje ""Meilė, džiazas ir velnias".
Tėvų ir vaikų santykiai Juozo Grušo kūrinyje yra vaizduojami, kaip santykiai, kurie yra
pagrįsti nepykanta, kivirčais, nusivylimais, paženklinti skausmo bei liūdesio. Manau, kad
Luko, vieno iš pagrindinio veikėjo , santykiai su tėvais yra patys sudėtingiausi, o paties
vaikino patirtis skaudžiausia. Luko tėvai neaugino, atsisakė, jis gyveno vaikų namuose.
Lukas, suvokęs, jog tėvai išsižadėjo jo, tarsi pats išsižada savo tikrų tėvų, nenori net mintyse
jų turėti, nes jam per skaudu, jis sakė: ,,Bet neturėti motinos! Visai neturėti. Na mintyse
neturėti. Tai siaubas. Tai lygu gyvuliui. Niekas to nesupras.” Visos vaikystės nuoskaudos,
išgyvenimai veikia jo asmenybę. Jis save sumenkina, niekina, laiko save gyvuliu ir
nepilnaverčiu vien dėl to, jog augo be savo biologinių tėvų. Kaltina juos, kad atėmė galimybę
būti mylimam ir laimingam. Sukaupęs visas neigiamas emocijas jis pradeda maištauti, nekęsti
viso likusio pasaulio, atrodo, jog niekas nebegali užpildyti tuštumos, kuri atsirado dėl
vaikystės nuoskaudų. Šį faktą pagrindžia jo paties žodžiai: ,,Galiu padaryti didelę niekšybę
vien dėl to, kad esu pamestinukas”.

Taip pat keblius santykius matome tarp Juliaus ir jo tėvo. Didžiausia problema
tarp Juliau ir jo tėčio skirtingas požiūris į jaunimo gyvenimą, į vertybės. Juliaus tėvas labai
stengiasi išauklėti jį, bet tai labai sunkiai sekasi: ,, Aš nebežinau, ką su juo daryti. Visas
pasaulis nebežino ką daryti su jaunimu”. Dar labiau jų santykiai apsunko, kai Julius sutiko
merginą- Ziną. Atsitinka taip jog Zina pastoja nuo Juliaus , bet jam tai labai nepatinka. Kol
galiausiai Julius ir jo tėvas, Ziną su vaiku ant rankų tiesiog išmeta į gatvę. Praėjus keleriems
metams Zina nebeturi ką daryti ir apsilanko pas Juliaus tėvą, prašyti pagalbos, tik jau ne
viena. Šalia jos Beatričė ji Juliaus draugė ir jo meile. Ilgai kartu pradiskutavo ir Juliaus tėvas
nusprendė pakalbėti su Juliu apie santuoka ir gyvenimą kartu su Zina. Bet tai klostėsi prastai,
nes Julius nenori to, jis vis kartoja, kad myli tik Beatričę. Nuo to pokalbio viskas tik apkarsta.
Juliaus ryšys su tėčiu tik blogėja. Šis ryšys tampa kaip jūros bangos, kurias sunku suvaldyti.
Jų nuomonės labai skiriasi. Tėtis mąsto apie ateitį, o Julius galvoja tik apie dabartį: ,, Aš
vienaip noriu gyventi, tu- kitaip", ir tai apsunkina ir jų, ir aplinkinių santykius. Taigi jų
santykiai kūrinyje lieka sumaištyje.
 Taip pat kūrinyje liūdesiu ir pykčiais paremti santykiai yra tarp Andriaus ir jo tėvo.
Andriaus tėvas labai griežtas ir negailestingas, net savo sūnui. Ne veltui vienoje scenoje tėvas
iš įniršio nesusivaldo ir smurtauja prieš savo sūnų, beje ir Andrius. Andriaus tėvas gyvena
pagal senus papročius, todėl mano jog dabartinė jaunoji karta yra degraduojanti ir
nevertinanti senųjų papročių: ,,Jūs- jaunosios kartos gangrenuojanti dalis. Maža dalis.
Teršianti visą kūną.” O Andriaus mano jog jaunoji karta dabar yra daug geresnė už senąją.
Bet Andriui tėvo žodžiai nelabai rūpi, jis dažnai ignoruoja ir nesiklauso, dažnai žemina savo
tėvą, jaučiasi geresniu ir perdėtai savimi pasitiki.