tema ,, Tėvų ir vaikų santykiai Juozo Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ “

Juozas Grušas – vienas žymiausių XX a. rašytojų. Jo tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ buvo
parašyta 1967 metais. Tragikomedijoje yra pasakojama apie keturis jaunuolius- Andrių, Julių, Luką ir jų draugę
Beatričę. Kalbama apie jų gyvenimą, sunkumus ir santykius su tėvais. Tėvai ir vaikai turi turėti tvirtą ryšį , kuris
yra grindžiamas meile, pagarba, supratingumu ir ryžtu išklausyti ir priimti kitą žmogų. Toks ryšys gali būti
sukurtas tik tada, kai vaikai su tėvais atskleidžia vienas kitam savo širdis ir nėra užsispyrę, yra pasiruošę vienas
kito išklausyti ir priimti, nors ir turi visai kitokį požiūrį į gyvenimą. Ne visiems pavyksta sudaryti tokį ryšį
tarpsavy, bet ar pavyko tragikomedijos „Meilė, džiazas ir velnias“ pagrindiniams veikėjams?

Du šio kūrinio veikėjai nesugebėjo susigyventi su savo tėvais. Andrius yra labai aktyvus, visada nori
kažko naujo, jis visada ieško nuotykių ir turi daug idėjų. Jo sumanymai ne visada yra geri ir kartais gali pakenkti
kitam žmogui, bet nesvarbu ar jo idėjos yra piktybiškos ar ne, jis gali jas įgyvendinti. Andrius užaugo be religijos,
tradicijos ir idealų. Dėl to, kad jis negali laisvai gyventi ir siekti savo tikslų, jis kaltina vyresniąją kartą. Andriaus
tėvas yra pasipiktinęs Andriumi, jam labai nepatinka sūnaus požiūris į gyvenimą. Andrius su savo tėvu negali
sukurti gerų tarpusavio santykių todėl, nes jie nenori vienas kito išklausyti. Andrius daug kartų bendė paaiškinti
savo tėvui, kaip jis mąsto ir kodėl jis taip jaučiasi, tačiau tėvas yra užsispyręs ir ne tik nenori jo suprasti, bet net
nenori savo sūnaus išklausyti. Panašiai jaučiasi ir Julius - uždaras savyje, nematantis gyvenime prasmės, turintis
vilties tikėti tik dėl to, nes turi Beatričę, kurią labai myli. Julius nenori gyventi kaip jo tėvas, jis tyčia daro viską
kitaip, kad tik būtų nepanašus į savo tėvą. Dėl to Juliaus tėvas yra labai nusivylęs savo sūnumi. Jis nori mylėti
savo sūnų ir dėl jo labai nerimauja, bet jis yra toks pavargęs nuo jo, kad net nebežino, ką daryti, pradeda
abejoti, ar tikrai myli savo sūnų. Kaip ir Andrius su savo tėvu, taip ir Julius su savo negali vienas kito išklausyti,
jiems neišeina vienas kito suprasti. Tėvų ir vaikų santykiai niekada nebus geri, jei nebus įdėta daug pastangų,
laiko ir supratingumo. Kadangi kyla daug pykčių ir konfliktų, Julius su Andriumi jaučiasi nereikalingi, neišklausyti.
Juliaus ir Andriaus santykiai su jų tėvais yra labai prasti.

Kartais nutinka taip, kad vaikai netenka savo tėvų arba išvis jų nežino nuo pat mažumės. Lukas –
neturėjo nieko. Jis nežinojo, kas yra jo tėvai. Tačiau kaip ir kiekvienas vaikas, jis svajojo apie tai, kaip gerai būtų
turėti savo tėvus, kurie jį mylėtų ir globotų. Lukas visada tvirtino, kad turi labai protingą dėdę, kuris visada jam
padeda. Tačiau tai , aišku, buvo netiesa. Jis neturėjo jokio dėdės, jis neturėjo nieko, kuo galėtų pasitikėti ir pas
ką galėtų kreiptis, kai jam sunku. Lukas buvo pasimetęs gyvenime ir išsikasęs sau gilią duobę, iš kurios negalėjo
išsikrapštyti. Jei Lukas turėtų tėvus, manau, kad viskas būtų kitaip – jis turėtų į ką lygiuotis ir nesijaustų toks
vienišas, nereikalingas ir nusivylęs. Kitaip nei visi anksčiau paminėti veikėjai, Beatričė niekada nesišlykštėjo
pasauliu, niekada neprarado savo vilties. Ji visada išliko pozityvi ir galvojo, kad visos nelaimės gyvenime yra tik
iššūkiai, kurie augina norą gyventi. Beatričės mama paliko ją – pabėgo su svetimu vyru. Kai vaiką palieka tėvai,
jis visada jaučia begalinį skausmą ir išdavystės jausmą, tačiau net tada Beatričė stengėsi išlikti pozytivi. Be
abejo, mergaitė labai pasiilgo savo mamos – ji visada įsivaizdavo, kad jos mama yra šalia, kad jos kalbasi kartu.
Beatričė labai norėjo atgauti savo mamą atgal, tačiau žinojo, kad tai neįmanoma. Kai vaikai neturi tėvų arba
juos staiga praranda, jie negalvoja, kokie blogi yra jų tėvai. Atvirksčiai – jie svajoja kaip gera būtų vėl turėti savo
tėvus, jiems nesvarbu, ar jų santykiai būtų geri ar ne. Visi vaikai nori turėti tėvus, nesvarbu kokie jie būtų.

Juozo Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ tėvų ir vaikų santykiai yra labai prasti, šalti.
Norint sukurti gerą tarpusavio ryšį, turime būti supratingi, mylėti vienas kitą, išklausyti ir suprasti vienas kitą,
turime būti labai kantrūs ir atviri. Tačiau mūsų herojams neišėjo tokiais būti ir jie sugadino savo ir savo tėvų
santykius, pripildė juos nereikalingais konfliktais, nepasitikėjimu ir nusivylimu. Na, o tie kurie išvis tėvų neturėjo
– Lukas ir Beatričė – svajojo apie bet kokį santykį su tėvais, jie tiesiog norėjo juos turėti.

Šaltiniai:

1. http://www.studijoms.lt/tragikomedijos-meile-diazas-ir-velnias-veikeju-charakteriai.htm
2. Juozas Grušas „Meilė, džiazas ir velnias"
3. https://www.patogupirkti.lt/knyga/meile-dziazas-ir-velnias-mokinio-skaitiniai.html