Tėvų ir vaikų konfliktas Juozo Grušo tragikomedijoje ,,Meilė, džiazas ir velnias”

KALBĖJIMAS

Juozas Grušas - įžymiausias XX a. II pusės sovietų Lietuvos dramaturgas,

prozininkas, vertėjas, eseistas, kultūros veikėjas. Rašytoją domino žmogaus prigimtis ir jos
atskleidimas stiprių konfliktų atvejais. Vienas iš pačių reikšmingiausių kūrinių - tai
tragikomedija "Meilė, džiazas ir velnias", parašyta dar 1967metais. Dramoje vaizduojamas
keturių jaunuolių gyvenimas skatina mąstyti apie žmogaus vertybes, gerumą ir nužmogėjimo
priežastis. Rašytojas teigia, kad šeimos vaidmuo formuojantis jauno žmogaus vertybėms yra
be galo svarbus. Tad šiandien savo kalboje aš aptarsiu, kokie vaikų ir tėvų santykiai
atskleidžiami tragikomedijoje ""Meilė, džiazas ir velnias".
Tėvų ir vaikų santykiai Juozo Grušo kūrinyje yra vaizduojami, kaip santykiai, kurie yra
pagrįsti nepykanta, kivirčais, nusivylimais, paženklinti skausmo bei liūdesio. Manau, kad
Luko, vieno iš pagrindinių veikėjų , santykiai su tėvais yra patys sudėtingiausi, o paties
vaikino patirtis skaudžiausia. Luko tėvai neaugino, atsisakė, jis gyveno vaikų namuose.
Lukas, suvokęs, jog tėvai išsižadėjo jo, tarsi pats išsižada savo tikrų tėvų, nenori net mintyse
jų turėti, nes jam per skaudu, jis sakė: ,,Bet neturėti motinos! Visai neturėti. Na mintyse
neturėti. Tai siaubas. Tai lygu gyvuliui. Niekas to nesupras.” Visos vaikystės nuoskaudos,
išgyvenimai veikia jo asmenybę. Jis save sumenkina, niekina, laiko save gyvuliu ir
nevisaverčiu vien dėl to, jog augo be savo biologinių tėvų. Kaltina juos, kad atėmė galimybę
būti mylimam ir laimingam. Sukaupęs visas neigiamas emocijas jis pradeda maištauti, nekęsti
viso likusio pasaulio, atrodo, jog niekas nebegali užpildyti tuštumos, kuri atsirado dėl
vaikystės nuoskaudų. Šį faktą pagrindžia jo paties žodžiai: ,,Galiu padaryti didelę niekšybę
vien dėl to, kad esu pamestinukas”. Taigi....... daline išvada

Taip pat keblius santykius matome tarp Juliaus ir jo tėvo. Jų skirtingas požiūris
į jaunimo gyvenimą, į vertybės. Juliaus tėvas labai stengiasi išauklėti jį, bet tai labai sunkiai
sekasi: ,, Aš nebežinau, ką su juo daryti. Visas pasaulis nebežino ką daryti su jaunimu”. Dar
labiau jų santykiai apsunko, kai Julius sutiko merginą- Ziną. Atsitinka taip jog Zina pastoja
nuo Juliaus , bet jam tai labai nepatinka. Kol galiausiai Julius ir jo tėvas, Ziną su vaiku ant
rankų tiesiog išmeta į gatvę. Praėjus keleriems metams Zina nebeturi ką daryti ir apsilanko
pas Juliaus tėvą, prašyti pagalbos, tik jau ne viena. Šalia jos Beatričė ji Juliaus draugė ir jo
meile. Ilgai kartu pradiskutavo ir Juliaus tėvas nusprendė pakalbėti su Juliu apie santuoka ir
gyvenimą kartu su Zina.. Bet tai klostėsi prastai, nes Julius nenori to, Painus sakinys, jį reikia
skaidyti trumpesnius, tada gal bus aiškiau jis vis kartoja, kad myli tik Beatričę. Nuo to
pokalbio viskas tik apkarsta. Juliaus ryšys su tėčiu tik blogėja. Šis ryšys tampa kaip jūros
bangos, kurias sunku suvaldyti. Jų nuomonės labai skiriasi. Tėtis mąsto apie ateitį, o Julius
galvoja tik apie dabartį: ,, Aš vienaip noriu gyventi, tu- kitaip", ir tai apsunkina ir jų, ir
aplinkinių santykius. Taigi jų santykiai kūrinyje lieka sumaištyje.
Visai neblogai, tik reikėtų įvardinti, koks tas juliaus tėvo požiūris į jaunimą, kokias vertybes
jis pripažįsta, o kokias Julius... Ir reikia sutvarkyti stilių.