Kodėl Antanas Garšva yra dvilypė asmenybė?

Neretas literatūrje aparašomas veikėjas yra dvylypis. Tokie žmonės yra įsimintini ir
nestandartiniai, dėl to apie juos skaityti yra įdomu. Tokie veikėjus galima sutikti tiek užsienio
autorių kūriniuose tiek Lietuvių. Pavyzdžiui Gėtės aprašytas Faustas gali būti laikomas dvilype
asmenybe. Faustas yra kamuojamas vidinių nesutarimų ir vienu metu įkūnija tiek Dievą tiek
Velnią. Lietuvių literatūroje geriausias dvilypės asmenybės pavyzdys yra Antanas Garšva.
Garšvos gyvenimas, aprašomas Antano škėmos kūrinyje „Balta drobulė“ yra išskirtinis ir puikiai
atskleidžia veikėjo dvylypumus. Antanas yra dvilypis daugeliu aspektų. Jis konfliktuoja pats su
savimi tiek meilės klausimais, tiek dėl kūrybos, bet labiausiai jo dvilypiškumas atsiskeidžia
tikėjimo klausimu. Jis suvokia tikėjimo svarbą, vienoje knygos vietoje šaukiasi dievo ir net save
lygina su Jėzumi, bet tuo pačiu metu jis netiki, kad Dievas daro įtaką žmonių gyvenimui ir
atsisako juo tikėti. Šis tikėjimo stygius Antano gyvenime veda jį prie pražūties. Situacijose, kur jis
galėjo naudoti tikėjimą, kaip gyvenimo ramstį, veikėjas lieka vienas ir trapus. Tai atskleidžia gilų
Garšvos dvilypiškumą. Jis besilaikydamas principų tarsi skyla į dvi asmenybes, kovojančias viena
prieš kitą. Tai dar labiau apsunkina sunkų Antano Garšvos gyvenimą.