Moteris lietuvių literatūroje

Lietuvių išeivijos rašytojo, prozininko, dramaturgo Antano Škėmos intelektualiniame -

psichologiniame romane ,,Balta drobulė” moterys atlieka svarbų vaidmenį, pagrindinio
veikėjo gyvenime. Kaip ir kiekvieno žmogaus gyvenime motina yra pirmas ir dažniausiai
svarbiausias moters pavyzdys žmogui. Garšvai taip pat svarbiausia gyvenimo moteris buvo
motina, jis perėmė iš jos jautrumo jausmą, grožio pajautimą, poetinę dovaną, taip pat
vienintelis žmogus, kuris diegė svarbiausias, teigiamas vertybes Antanukui buvo mama.
Deja, Garšvos motina yra nelaiminga, pasiaukojanti dėl savo sūnaus moteris, ,,Mylėjau
vieną žmogų, Antanukai. Ir išsiskyriau. Likau su tėvu. Nes tu esi. Nes - šeima. Gal, kai
užaugsi, suprasi mane. Ir savo tėvą.’’ Vėliau ji taip pat kai ir Škėmos motina išprotėja,
Antanukas pats ją išvežė į psichiatrinę ligoninę, čia galime įžvelgti autobiografiškumą. Dar
būdamas berniukas Garšva svajoja apie mylimąją, ji bus Pelenė, jis bus didvyris, tai buvo
motinos įtaka. Dar viena labai svarbi moteris pagrindinio veikėjo gyvenime buvo Elena. Ši
moteris turi vyrą, tai buvo lyg ,,uždrausta” meilė, nes ji būna, tai su vyru, tai su meilužiu, čia
lyg meilės trikampis. Elenos vyras nors ir žino kas vyksta tarp jo žmonos ir Garšvos, tačiau
tyli. Eleną galima apibūdinti, kaip nepastovią, gal šiek tiek maištaujančią, vyra ir meilužį
turinčią moterį. Elenoje galima įžvelgti ir Antano Garšvos motinos bruožų, ji gyvena su
nemylimu vyru. Ši moteris sugeba priversti Antaną keistis: „Aš nebegersiu ir mažiau
rūkysiu. Nebesityčiosiu daugiau.“ Šiame kūrinyje moterys pasirodo taip pat epizodiškai kaip
ir Garšvos gyvenime, bet jo gyvenimui, jos daro didelę įtaką. Taigi Antano Škėmos
romane ,,Balta drobulė” moterys gal ir neatlieka pagrindinio vaidmens, bet pagrindinio
veikėjo gyvenimui jos reiškia labai daug.